242 Ekspozicijos ir parodos

Kristina Jokubavičienė LDM Prano Domšaičio galerija

Liepų g. 33, Klaipėda Tel. (8 46) 410 416

El. p. domsaitis.galerija@zebra.lt

kristina jokubavičienė

„Paskutinis taikos pavasaris“ – paroda parodoje

Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Prano Domšaičio galerijoje nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki gruodžio 31 d. veikusi paroda „Paskutinis tai-kos pavasaris“ – tai integrali parodos „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Alek-sandro Popovo rinkinio“ dalis. Minint pirmosios Kuršių nerijai skirtos parodos šimtmetį, buvo pasitelkti anuomet joje dalyvavusių autorių kūriniai iš šiuo metu veikiančios ekspozicijos – taip atkurtas menamas istorinės parodos fragmentas. Lankytojams buvo parengta informacija apie 1914 m. parodą, o ekspozicijos schema padėjo surasti jos dalyvius.

Raktiniai žodžiai: Aleksandro Popovo dailės rinkinys, Kuršių nerija, paroda, 1914 metai, Karaliaučiaus dailės akademija, Nidos dailininkų kolonija.

Žvelgiant iš jau kunkuliuojančio Europos centro į tolimą jos pakraš-tį – Rytų Prūsiją, kurią lemtingų politinių įvykių atgarsiai pasiekdavo pavėlavę, – pirmasis 1914-ųjų pusmetis šiame krašte atsiveria svarbiu dailės gyvenimo įvykiu – 1914 m. gegužės 1 d. Karaliaučiuje buvo ati-daryta paroda „Kuršių nerija moksle ir mene“ (Die Kurische Nehrung in Wissenschaft und Kunst), dar vadinta „Nerijos vaizdų paroda Meno galerijoje“ (Ausstellung von Nehrungs-bildern in der Kunsthalle).

Parodą organizavo Karaliaučiaus meno sąjunga (Königsberger Kuns-tverein) ir visuotinės vokiečių meno ir mokslo draugijos „Getės sąjun-ga“ (Goethe-Bund) Karaliaučiaus skyrius. Rengiant talkino Bernhardo Teichmanno meno salonas. Parodos metu surinktos lėšos buvo skirtos nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žvejams ir jų šeimoms remti.

Pranešimus apie Kuršių nerijos istoriją, gamtą, žmones, dailę istori-nės parodos atidarymo metu skaitė Karaliaučiaus universiteto profeso-rius, kalbininkas ir archeologas Adalbertas Bezzenbergeris, architektas,

243Ekspozicijos ir parodos

Rytų Prūsijos provincijos paminklų konser-vatorius Richardas Jepsenas Dethlefsenas (jo fotografijos ir piešiniai eksponuoti parodoje), literatas Walteris Heymannas, ornitologas Johanessas Thienemannas. Parodos katalogo įvadinį žodį parašė meno istorikas ir žurna-listas Ludwigas Goldsteinas, Karaliaučiaus „Getės sąjungos“ pirmininkas, o epigrafu pasirinktas W. Heymanno eilėraštis „Prie marių“ iš 1909 m. išleistos autorių išgarsinu-sios poezijos rinktinės „Nerijos vaizdai“. Ka-talogą spausdino Emilio Masuhro spaustuvė, veikusi Karaliaučiuje nuo 1896 metų.

Didžiausią kūrinių dalį parodoje sudarė Kuršių nerijos – nuo Juodkrantės iki Šarkuvos (Sarkau, dab. Lesno-jus) – peizažai, eksponuota keliolika figūrinių kompozicijų, portretų, dvi bronzinės briedžių skulptūros. Įspūdį darė stilistinė parodos įvai-rovė – nuo realizmo, vėlyvojo impresionizmo iki ekspresionizmo.

Paroda „Kuršių nerija moksle ir mene“, turėjusi didžiulį pasisekimą ir sulaukusi palankių atsiliepimų spaudoje, buvo svarbi dviem aspek-tais. Ji apibendrino beveik 7 dešimtmečių Kuršių nerijos vaizdavimo Rytų Prūsijos dailininkų kūriniuose raidą. Nei parodos rengėjai, nei dalyviai ir žiūrovai negalėjo numanyti, kad dėl netrukus prasidėsiančio Pirmojo pasaulinio karo paroda taps ir ankstyvojo Nidos dailininkų kolonijos gyvavimo etapo apibendrinimu.

Ši paroda, tapusi reikšmingiausiu paskutinio taikos pavasario kul-tūros gyvenimo įvykiu Rytų Prūsijoje, yra verta platesnio aptarimo. Joje dalyvavo 32 dailininkai, 5 fotografai ir fotografijos studija. Erdvio-se ir moderniose tik prieš metus prie Vrangelio bokšto (Wrangelturm) pastatytos Meno galerijos (Kunsthalle, arch. Friedrichas Lahrsas) salėse buvo eksponuojamas, remiantis katalogu, 191 kūrinys: tapybos, grafi-kos, skulptūros darbai, meninės, dokumentinės fotografijos.

Nepaisant įrašo kataloge, yra žinoma, kad eksponatų būta daugiau, per 230 vienetų. Skaičių neatitikimą lėmė tai, kad tuo pačiu katalogo numeriu buvo pažymėti 33 Maxo Pechsteino medžio raižiniai, taip nu-tiko ir su R. H. Dethlefseno nuotraukomis ir piešiniais bei fotostudijos „Gottheil&Sohn“ nuotraukomis.

Kataloge buvo pateikti kūrinių pavadinimai, nurodytos atlikimo technikos (pvz., aliejinis paveikslas, raižinys, spalvotas raižinys, medžio

Ernstas Bischoffas-Culmas. „Skaitymo valandėlė. Nida“.

Drobė, aliejus, 88 × 78 cm. A. Popovo rinkinys, Nr. 632. Fot. V. Kikilis

244 Ekspozicijos ir parodos

raižinys, piešinys, akvarelė, eskizas tušu, pie-šinys plunksna, sepija ir kt.), tačiau trūko sukūrimo datų. Prie daugumos eksponatų buvo nurodytos kainos (tik keli pažymėti užrašu „privati nuosavybė“, neparduodami buvo M. Pechsteino aliejiniai paveikslai).

Aleksandro Popovo rinkinyje reprezen-tuojama 15-os iš 32-ų 1914 m. vykusioje is-torinėje parodoje dalyvavusių dailininkų kūryba, bet jame nėra tuometėje parodoje eksponuotų kūrinių1. „Nuostabiojoje žemė-je“ pristatyti 12-os dalyvių – Eduardo An-dersono, Ernsto Bischoffo-Culmo, Emilio Doerstlingo, Wilhelmo Eisenblätterio, Rudi Hammerio, Hanso Kallmeyerio, Annos Mi-chelau, Helene Neumann, Maxo Pechsteino,

Otto Schwarzo, Danielio Staschuso ir Heinricho Wolffo – kūriniai. Pažymėti papildomomis etiketėmis, jie tapo integruotos parodos „Pa-skutinis taikos pavasaris“ eksponatais2. Visi 1914 m. parodos dalyviai daugiau ar mažiau buvo susiję su ryškiausiais Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija ir / arba Nidos dailininkų kolonija.

XIX a. Europos dailėje plintant romantizmo stiliui, iškilo peizažo svarba. Jau XIX a. viduryje Karaliaučiuje vykusiose dailės parodose buvo eksponuojami Karaliaučiaus apylinkių, Sembos pusiasalio, Kur-šių nerijos vaizdai. Daug dėmesio peizažų tapybai skirta Karaliaučiaus dailės akademijos (1845–1945) programose. Mokytojai kartu su mo-kiniais vykdavo tapyti iš natūros prie Aistmarių, į vaizdingą Sembos pusiasalio pajūrį, vėliau į Kuršių nerijos vietoves.

Spartūs XIX a. industrializacijos ir urbanizacijos procesai meninin-kus skatino kūrybai ieškoti ramių ir nuošalių vietų. Vaizdingose Euro-pos vietovėse būrėsi dailininkų kolonijos. Nidoje dailininkų kolonija pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje. Pasaulio užmirštą žvejų kaimelį atrado rašytojai, dailininkai, Karaliaučiaus dailės akademijos profe-soriai ir mokiniai. Ankstyvasis Nidos dailininkų kolonijos laikotarpis (simbolinė riba – Pirmasis pasaulinis karas) buvo itin glaudžiai susijęs su Akademija.

Dailininkai apsistodavo 1867 m. Nidoje įkurtame Hermanno Blo-de’s viešbutyje, kuris, laikui bėgant, tapo išskirtine kolonijos būstine.

Rudi Hammeris. „Moterys kambaryje su Nidos vėtrunge“.

Drobė, aliejus, 79 × 63 cm. A. Popovo rinkinys, Nr. 953. Fot. V. Kikilis

245Ekspozicijos ir parodos

Iki 1945 m. Nidoje pabuvojo nuo 200 iki 300 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytų Prūsijos, o likusieji – atvykėliai iš visos Vokietijos.

XX a. pradžioje meninis kolonijos gyvenimas buvo itin intensyvus. Aliejaus į jau neblogai liepsnojantį kūrybos „laužą“ gerokai šliūkštelė-jo pirmieji, ikikariniai, ekspresionisto M. Pechsteino (1881–1955) ap-silankymai Nidoje (1909, 1911, 1912). Jo ir kito ekspresionisto, Karlo Schmidto-Rottluffo (pastarąjį atvažiuoti į Kuršių neriją M. Pechstei-nas paskatino 1913 m. vasarą), buvimas sukėlė kolonijoje audringas diskusijas tarp impresionizmo ir ekspresionizmo šalininkų. Aplink M.  Pechsteiną karo išvakarėse susibūrė jam prijaučiančių dailininkų ratas, tačiau jiems nepasidavė ir vienas iš kolonijos pradininkų E. Bi-schoffas-Culmas su savo bendražygiais.

M. Pechsteino svarbą ir įtaką liudija parodoje „Kuršių nerija moksle ir mene“ jo kūrybai parodytas dėmesys: „didžiajam novatoriui“ buvo skirta atskira salė, joje pristatyti net 54 autoriaus kūriniai (16 alieji-nių paveikslų, keli eskizai tušu, akvarelė, 33 medžio raižiniai) – visi jie buvo sukurti Nidoje. Akvarelė vaizdavo Nidos švyturį, kaip ir parodoje „Paskutinis taikos pavasaris“ eksponuojama litografija „Švyturys Ni-doje“, datuojama 1917 metais. M. Pechsteinas Nidos dailininkų kolo-nijoje buvojo 6 kartus – po Pirmojo pasaulinio karo dar vasarojo 1919, 1920 m., o po ilgokos pertraukos ir 1939 metais.

13 aliejinių paveikslų, 6 raižinius ir 3 spalvotas litografijas 1914 m. vykusioje parodoje eksponavo E. Bischoffas-Culmas (1870–1917), Ni-dos dailininkų kolonijos senbuvis, su Kuršių nerija susipažinęs dar pirmaisiais studentavimo Karaliaučiaus dailės akademijoje metais. Būtent jo paveikslai ir paskatino M. Pechsteiną Kuršių neriją pamatyti savo akimis.

Tarp E. Bischoffo-Culmo darbų vyravo jo pamėgtos kompozicijos su figūromis. Kūriniai, kuriuos matome parodoje „Paskutinis taikos pavasaris“, yra būtent tokie: tai valstietė su žabų ryšuliu, dvi mergaitės pušyne ir išskirtine ramybės bei atskirties nuo triukšmingo pasaulio – ta ypatinga buvimo Nidoje būsena – alsuojanti kompozicija „Skaitymo valandėlė. Nida“. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, E. Bischoffo-Cul-mo dalyvavimas 1914 m. parodoje įgyja minorinį atspalvį: sunkiai su-žeistas Pirmajame pasauliniame kare, dailininkas 1917 m. savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

Tarp pirmųjų Nidos dailininkų kolonijos dalyvių minimas iš Pome-ranijos kilęs Karaliaučiaus dailės akademijos absolventas E. Anderso-nas (1873–1947). Parodos metais jis buvo Karaliaučiaus meno sąjungos

246 Ekspozicijos ir parodos

sekretorius, vadovavo Karaliaučiaus miesto meno rinkiniui. 1914 m. parodai E. Andersonas pateikė 8 kūrinius: po 4 tapybos ir grafikos darbus su Šarkuvos, Rasytės (Rossitten, dab. Rybačis), Nidos vaizdais. A. Popovo rinkinyje esanti drobė „Vieškelis Pomeranijoje“ supažindina su dailininko tapybos maniera.

H. Kallmeyeris (1882–1961) į Kuršių neriją atvyko 1905 metais. Kelionė buvo lemtinga – nerija dailininką „užbūrė“ ir nebepaleido. Iki 1944 m. pabaigos H. Kallmeyeris su eskizų bloknotu ir fotoaparatu vi-sais metų laikais keliaudavo pamariais ir pajūriais, per kopas, miškus, fiksuodamas gausią gyvūniją. 1914 m. parodai pateikti 7 jo aliejiniai paveikslai vaizdavo Skruzdynę žiemą, laukinius paukščius ir, žinoma, briedžius – besiilsinčius pievoje, brendančius per sniegą, susirinkusius prie vandens, – neveltui dailininkas buvo vadinamas „briedžių tapy-toju“. Neįprasta animalistinio žanro atstovui drobė „Marių mergaitė“. Yra pagrindo teigti, kad portretui pozavo Thomo Manno vasarnamį prižiūrėjusi ir rašytojo šeimai patarnavusi Nidos žvejo ir pribuvėjos duktė Marta.

W. Eisenblätteris (1866–1934) keliolika metų dirbo Karaliaučiaus miesto teatre scenografu. Jis buvo tarp garsiausių ir kūrybingiausių Rytų Prūsijos peizažų tapytojų. Dailininkas ne kartą lankėsi įvairio-se Kuršių nerijos vietovėse. Tai patvirtina kompozicija „Kurėnai Pil-kopoje“, kiti 2014 m. vykusioje parodoje eksponuoti darbai. Jo sūnus Gerhardas Eisenblätteris ir marti Erika Laskowski-Eisenblätter taip pat buvo tapytojai. Kurėnų temą parodoje pratęsė Rudi Hammerio pa-veikslas „Moterys kambaryje su Nidos vėtrunge“.

D. Staschusas (1872–1953), baigęs Karaliaučiaus dailės akademiją, dažniausiai kūrė spalvotus medžio raižinius. Jis nuolat lankydavosi Ni-dos dailininkų kolonijoje. 1914 m. parodoje eksponuoti 9 šio autoriaus darbai vaizdavo marias, žvejų laivus bei namus.

1914 m. parodoje dalyvavo 10 moterų menininkių. Iš jų 3 daili-ninkių darbų yra A. Popovo rinkinyje. Visos jos gimė Karaliaučiuje, o į meno pasaulį atėjo panašiu keliu. Iki 1918 m. Vokietijos aukšto-sios meno mokyklos į dailės studijas moterų nepriimdavo – šio meno mokytis joms tekdavo privačiai. Tačiau 1902 m. Karaliaučiaus dailės akademijoje buvo įsteigta „moterų klasė“, kurioje imta rengti piešimo mokytojas. Taip radosi šios Akademijos auklėtinių – moterų. Dvi sese-rys – tapytoja, grafikė Anna Michelau (1872–1931) ir fotografė Helene Michelau – buvo gerai žinomos Karaliaučiuje. Abi dalyvavo 1914 m. parodoje. Anna eksponavo aliejinį paveikslą, 2 akvareles ir ofortą su

247Ekspozicijos ir parodos

marių, kopų, pušų ir Purvynės vaizdais. Galbūt akvarelė „Kurėnas Ni-dos pakrantėje“ pakartoja vieną iš tų motyvų?

Grafikė H. Neumann (1874–1942) Rūsiuose (Rauschen, dab. Svetlo-gorskas) turėjo vasarnamį ir dirbtuvę – ji taip pat lankėsi Nidos daili-ninkų kolonijoje. Visą gyvenimą H. Neumann buvo aktyvi visuomeni-ninkė, rūpinosi dirbančių moterų padėtimi. Socialinė tema aktuali ir jos kūryboje. 1914 m. parodoje ji eksponavo 2 ofortus ir akvarelę.

Daugeliui dailininkų, XX a. pradžioje studijavusių Karaliaučiaus dailės akademijoje, teko mokytis pas profesorių H. Wolffą (1875–1940), kuris per 33 darbo Akademijoje metus ne tik išugdė kelias jau-nųjų grafikų kartas, bet ir išpopuliarino Rytų Prūsijoje grafikos meną, įtvirtino modernų grafikos, kaip savarankiškos dailės rūšies, suprati-mą. 1914 m. parodoje profesorius eksponavo 5 grafinius peizažus: ke-liaujančių kopų, marių, trobelių Šarkuvoje, kopų prie Kuncų (Kunzen, dab. Krasnorečė). H. Wolffas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kul-tūriniame Karaliaučiaus gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo popu-liariame Karaliaučiaus restorane „Hammerkrug“ jis buvo įsteigęs savo-tišką inteligentų klubą. Galbūt parodoje „Paskutinis taikos pavasaris“ eksponuotas „Pokalbis prie stalo“ vaizduoja vieną iš vakarų „Hammer-kruge“  – Karaliaučiaus menininkų, mokslininkų susitikimų vietoje? Estampas atskleidžia H. Wolffo grafikos meistriškumą: dinamiškos, lanksčios linijos, subtilūs pustoniai, gausus šviesos ir šešėlių žaismas, keliais štrichais perteikiama gyvo, su įkvėpimu bendravimo atmosfera.

Danielis Staschusas. „Žvejų namai pakrantėje“.

Drobė, aliejus, 50 × 60 cm. A. Popovo rinkinys, Nr. 549. Fot. V. Kikilis

248 Ekspozicijos ir parodos

Vyriausias parodos dalyvis, O. Schwarzas (1852–1927), baigęs Ka-raliaučiaus dailės akademiją, kaip laisvasis menininkas gyveno Kara-liaučiuje, kūrė peizažus.

Tapytojas E. Doerstlingas (1859–1940) po studijų Karaliaučiaus dailės akademijoje dirbo piešimo mokytoju Karaliaučiaus gimnazijose, dažnai lankydavosi Nidos dailininkų kolonijoje. 1914 m. parodoje jis eksponavo peizažus – 2 aliejinius paveikslus ir 6 akvareles. Sprendžiant iš katalogo, akvarelė „Du rezervistai“ buvo vienintelis kūrinys parodo-je, atspindėjęs 1914 metų realybę.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo praėjus vos trims mėnesiams po parodos atidarymo. Dailės kūriniuose karo motyvai išyškėjo kiek vė-liau – menininkams reikėjo laiko suvokti ir vaizdais perteikti dramą, kuri beveik penkerius metus vyko Europos scenoje. Karas keitė visų žmonių likimus. Nemažai dailininkų buvo mobilizuoti ar savanoriavo. Du 1914 m. parodos dalyviai, E. Bischoffas-Culmas ir Hansas Beppo-Bor schke, žuvo fronte, toks pat likimas ištiko ir W. Heymanną, poetą ir ekspresionistų gerbėją, monografijos apie M. Pechsteiną (išleista po jo mirties – 1916 m. Miunchene) autorių. Likus keturioms dienoms iki žūties atakoje prie Suasono (Soissons, Prancūzija), jis savo žmonai, daili-ninkei Marijai Heymann-Perk, 1914 m. parodos dalyvei, rašė: „Mirti – kaip gaila dešimties neparašytų knygų.“

1925 m. Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojas tapytojas Ernstas Mollenhaueris Nidoje, ant Blode’s kalvos, pastatė paminklą Pirmajame pasauliniame kare kritusiems menininkams – paprastą, derva padeng-tą ąžuolo kamieną, apjuostą „Nidos mėlyna“ vadinamos spalvos juosta, kurioje užrašyti trijų menininkų vardai.

1914 m. parodos „Kuršių nerija moksle ir mene“ dalyviai (2014 m. vykusioje parodoje „Paskutinis taikos pavasaris“ pristatyti autoriai iš-skirti paryškintu šriftu):

1. Eduard Anderson, aliejinė tapyba, ofortai2. Adolf Wilhelm Baum, piešiniai sepija3. Ernst Bischoff-Culm, aliejinė tapyba, ofortai, spalvoti medžio

raižiniai4. Hans Beppo-Borschke, aliejinė tapyba5. Dr. Cäsar, fotografijos 6. O. Condit, fotografijos7. Luise Dahnel, piešinys, akvarelės, spalvotos litografijos 8. Richard Jepsen Dethlefsen, piešiniai, fotografijos 9. Emil Doerstling, aliejinė tapyba, akvarelės

249Ekspozicijos ir parodos

10. Gertrud Eichhorn, ofortai11. Wilhelm Eisenblätter, aliejinė tapyba12. Toni Farwick, aliejinė tapyba 13. Artur Gehrmann, aliejinė tapyba14. Gottheil&Sohn, fotografijos 15. Rudi (Rudolf) Hammer, aliejinė tapyba16. Johaness Heydeck, aliejinė tapyba17. Maria Heymann-Perk, piešiniai plunksna, algrafija18. Hans Kallmeyer, aliejinė tapyba19. M. Kiby, akvarelė20. Rudolf Krauskopf, aliejinė tapyba, pastelės 21. Heinrich Krüger, aliejinė tapyba22. Clara Lenz, aliejinė tapyba23. Anna Michelau, aliejinė tapyba, akvarelės, ofortas24. Helene Michelau, fotografijos25. Helene Neumann, akvarelė, ofortai26. Max Pechstein, aliejinė tapyba, akvarelė, eskizai tušu, medžio

raižiniai 27. Martha Raustein, aliejinė tapyba28. Heinrich Roeder, fotografija29. Bertha Schütz, aliejinė tapyba, medžio raižiniai30. Otto von Schwarz, aliejinė tapyba31. Max Sonnenberg, skulptūra (bronza)32. Daniel Staschus, grafika33. Nora Stern, aliejinė tapyba34. Elfriede Lauckner (pseudonimas Erich Thum), aliejinė tapyba35. Ludwig Vordermeyer, skulptūra (bronza)36. Margarete Wedel, aliejinė tapyba, akvarelės, grafika37. Heinrich Wolff, grafika38. Walter Buhe, grafika.

Išnašos 1 Visgi kategoriškai teigti negalima – kataloge nenurodyti kūrinių matmenys,

ir ši išvada paremta tik atlikimo technikų ir pavadinimų palyginimu, o pava-dinimas yra labiausiai kintanti, nepatikimiausia kūrinio metrikos dalis. Vie-nintelis tikras faktas – 1914 m. parodos lankytojai matė šių 15 autorių darbus.

2 Parodoje „Paskutinis taikos pavasaris“ nebuvo eksponuojami A. Popovo rin-kinyje esantys dar trijų 1914 m. parodos dalyvių – dailininkų Margarete We-del, Rudolfo Krauskopfo, Maxo Sonnenbergo – kūriniai.

250 Ekspozicijos ir parodos

Literatūra ir šaltiniai1. Barfod J., Nidden. Künstlerkolonie auf der Kurischen Nehrung, Fischerhude:

Verlag Atelier im Bauernhaus, 2005.2. Barfod J., Im Streit der Stile. Die Künstlerkolonie Nidden zwischen Impressionismus

und Expressionismus, Lindenberg im Allgau: Kunstverlag Josef Fink, 2014.3. The War Poetry Website / Brief Biographies of German Jewish Poets of the

First World War / Walther Heymann, http://www.firstworldwar.warpoetry.co.uk/germanjewishpoetsbios.html, žiūrėta 2014-07-15.

4. Die Kurische Nehrung in Wissenschaft u. Kunst. Ausstellung von Nehrungs-bildern in der Kunsthalle, Königsberg, 1914.

5. Meyer-Bremen R., Künstlerlexikon Ostpreußen und Westpreußen 1800–1945. Maler – Bildhauer – Baumeister, Dresden: Verlag der Kunst, 2012.

6. Sinkevičienė R., Kuršių nerija ir vokiečių rašytojai, Vilnius: Vilniaus universite-to leidykla, 2002.

“The Last Spring of Peace” – Exhibition inside Exhibition

kristina jokubavičienė

On 1st of May 1914, the first exhibition devoted to the Curonian Spit “The Curonian Spit in Science and Art” (Die Kurische Nehrung in Wis-senschaft und Kunst), also known as “Exhibition of Spit’s Images in Art Gallery” (Ausstellung von Nehrungs-bildern in der Kunsthalle) opened in Konigsberg. Majority of the artworks in exhibition were landscapes of the Curonian Spit, from Juodkrantė (German: Schwarzort) to Šarkuva (German: Sarkau; nowadays – Lesnoy). Together with them several figurative compositions, portraits, and two bronze elk sculptures were exhibited. Stylistic variety of the exhibition was impressive: from rea-lism, late impressionism to expressionism. It had a big success and re-ceived favourable comments in press. Exhibition was important in two respects. First, it summed up seven decades of depiction of the Curo-nian Spit in paintings of East Prussian artists. Second, exhibition su-mmarized the early period of Nida artists’ colony.

Exhibition “The Last Spring of Peace” was held from 5th of Septem-ber to 31st of December 2014 at the Pranas Domšaitis Gallery as an in-tegral part of exhibition “The Wonderful Land. Artists in East Prussia. 19th and the First Half of the 20th Century Paintings and Graphic Art from the Collection of Aleksandr Popov”. It was an attempt to com-memorate the century of the first exhibition devoted to the Curonian Spit, by reconstructing a small fragment of this historical event, on the

251Ekspozicijos ir parodos

basis of 1914 exhibition catalogue and other information available. 15 out of 32 artists involved in historic exhibition are represented by their artworks in the collection of Aleksandr Popov. Paintings of 12 artists involved in 1914 event were on display at the exhibition “The Wonder-ful Land”. They were marked with additional labels and became part of integral exhibition “The Last Spring of Peace”. Visitors were given information about 1914 exhibition and map helped to identify the par-ticipants of this historical event and their works.