Apie seną išminčių ir trapius žaislus...

Kartą miestelyje apsigyveno senas išminčius. Jis mylėjo vaikus ir su jais praleisdavo

daug laiko. Miestelio gyventojai buvo patenkinti, kad išminčius rūpinasi jų vaikais ir

jų lavinimu.

Tačiau juos stebino keistas išminčiaus pomėgis - tas senas

ir daug patyręs žmogus dovanodavo jų vaikams

nepaprasto grožio trapius žaislus. Vaikai stengdavosi su tais nuostabiais žaislais žaisti

kuo atsargiau ir juos saugoti, bet žaislai anksčiau ar vėliau sudūždavo ar sulūždavo.

Vaikai nusimindavo ir verkdavo, gailėdami šių gražių žaislų. Po

kurio laiko išminčius ir vėl padovanodavo vaikams žaislų,

dar trapesnių ir dar greičiau dūžtančių nei iki šiol.

Kartą miestelio gyventojai neiškentė ir atėjo pas senolį.

- Mes įsitikinę, kad tu tikrai išmintingas ir linki mūsų

vaikams tiktai gero. Tai kodėl tu dovanoji jiems tokias trapias

dovanas?

?

- Mūsų vaikai stengiasi žaisti su jomis kuo atsargiausiai, bet žaislai vis tiek lūžta ir vaikai

gailiai verkia. O juk tie žaislai tokie gražūs, kad nežaisti su jais

ir laikyti juos lentynoje tiesiog neįmanoma, - priekaištavo

išminčiui miestelio gyventojai.

Senolis nusišypsojo ir atsakė :Senolis nusišypsojo ir atsakė : - Praeis visai nedaug laiko ir - Praeis visai nedaug laiko ir

kas nors jūsų vaikams kas nors jūsų vaikams padovanos savo širdį. padovanos savo širdį.

Gal šis žaidimas su Gal šis žaidimas su trapiais žaislais trapiais žaislais

išmokys jūsų vaikus su ta išmokys jūsų vaikus su ta neįkainojama dovananeįkainojama dovana

elgtis nors truputį švelniau ir elgtis nors truputį švelniau ir atsargiau?atsargiau?