Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS
Judita Balsytė
APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS
BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO TERITORIJOJE
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai
Studijų kryptis: Inžinerija
Studijų šaka: Žemėtvarka
Studijų programa: Žemėtvarka
Akademija, 2014
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 145-PA, 2014 m. gegužės 6 d.)
Pirmininkas: mg. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos
departamento direktorius
Nariai:
1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;
2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
4. Lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
5. Lekt. dr. Donatas Rekus, Kauno technologijos universitetas.
Mokslinė vadovė: doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė – Neklenovienė, Aleksandro Stulginskio
universitetas
Recenzentė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentė: doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
Darbo aprobacija
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose:
BALSYTĖ, J. Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos jūros Lietuvos pajūrio
teritorijoje. Iš: Jaunasis mokslininkas 2014: studentų mokslinė konferencija. – ASU. Akademija,
2014.
Tyrimo rezultatai paskelbti leidiniuose:
BALSYTĖ, J. Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos jūros Lietuvos pajūrio
teritorijoje. Iš: Studentų mokslo darbai: kompaktinė plokštelė, 2014.
4
APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS BALTIJOS JŪROS
LIETUVOS PAJŪRIO TERITORIJOJE
SANTRAUKA
Judita Balsytė
Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos
pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai,
sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie
veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir
kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai.
Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos,
Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio
apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų
analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai.
Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip
pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos
šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse
šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir
kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje.
Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų
rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai).
Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba Lietuvai, reikšmė gyventojams, finansavimo ir skiriamos
paramos aplinkosaugai kriterijai. Saugomų teritorijų svarba Lietuvos valstybei ir Lietuvos pajūriui.
Pagrindiniai žodžiai: Baltijos pajūris, Lietuvos pajūrio išsaugojimas, aplinkosauga,
saugomos teritorijos Lietuvos pajūryje.
5
EFFICIENCY OF ENVIRONMENTAL PROTECTION MEASURES OF
BALTIC COASTAL AREAS IN LITHUANIA
SUMMARY
Judita Balsytė
This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation
measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are
used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the
greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and
contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert
survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers).
It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the
coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document
analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania
seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses,
documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve
and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia
and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were
researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and
how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental
side (pollution, waste handling, treatment, preservation, analysis of legislation, support, projects). It
discusses the importance of the Baltic Sea in Lithuania, meaning residents and funding allocated to
support environmental criteria. Protected areas and the importance of the State of Lithuanian coast.
Keywords: Baltic Sea, Lithuania coastal conservation, the environment, protected areas Lithuanian
seaside.
6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Gera jūros aplinkos būklė – jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys
švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities
kartoms, be to jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai,
geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko
jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams; jūrinės rūšys ir buveinės apsaugotos,
užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairūs biologiniai
komponentai funkcionuoja darniai; Ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės,
įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas; antropogeninis medžiagų
ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio (Lietuvos...,
2002).
Išskirtinė ekonominė zona – už teritorinės jūros ribų esanti Baltijos jūros dalis, kurioje
Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis
valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės
teisės principai ir normos (Lietuvos..., 2002).
Jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir išskirtinė
ekonominė zona (Lietuvos..., 2002).
Kenksmingieji ir ligas sukeliantys vandens organizmai – vandens organizmai, kurie
patekę į vandens telkinius gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai, turtui ir ištekliams, pakenkti
biologinei įvairovei ar kitaip trukdyti naudoti šiuos telkinius (Lietuvos..., 2002).
Teritorinė jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros
vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su
gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, visuotinai pripažinti
tarptautinės teisės principai ir normos (Lietuvos..., 2002).
Vidaus vandenys – Lietuvos Respublikos Kuršių marios ir jūros uostų akvatorijos į rytus
nuo linijos, jungiančios labiausiai į jūrą nutolusius jūrų uostų molų taškus (Lietuvos..., 2002).
Akvatorija – (lot. aqua 'vanduo' + territorium 'teritorija') – tam tikras natūralaus arba
dirbtinio vandens baseino (jūros) plotas. Gali būti natūralios arba dirbtinės (Lietuvos..., 2002).
7
TURINYS
ĮVADAS..................................................................................................................................8
1. LITERATŪRAS APŽVALGA...................................................................................10-25
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...........................................................................26
3. TYRIMO METODIKA....................................................................................................27
4. BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO APLINKOTVARKA..............................28
4.1. Saugomų teritorijų pajūrio regione vertinimas..........................................................28-30
4.1.1. Svarbiausios problemos saugomose pajūrio teritorijose ir išorinių veiksnių įtaka
Lietuvos pajūriui...................................................................................................30-31
4.2. Baltijos pajūrio išsaugojimas...........................................................................................32
4.2.1. Baltijos pajūrio apsaugos problemos....................................................................32-33
4.2.2. Estijos pajūrio išsaugojimo problemos.................................................................33-34
4.2.3. Lietuvos pajūrio išsaugojimas...............................................................................34-37
4.2.4. Veiksniai darantys neigiamą poveikį pajūriui.......................................................37-38
4.2.5. Pajūrio išsaugojimo aspektai ………………………………………….………...39-40
4.3. Atliekų tvarkymas pajūrio zonoje..............................................................................41-48
4.4. Lietuvos pajūrio aplinkosaugos vertinimas................................................................48-52
IŠVADOS...............................................................................................................................53
LITERATŪROS SĄRAŠAS..................................................................................................54
PRIEDAI................................................................................................................................58
8
ĮVADAS
Tiek mokslininkai, tiek Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai pripažįsta, kad
jautriausia klimato pokyčiams Lietuvoje sritis yra Baltijos jūros pakrantė. Todėl, kai kalbama apie
klimato kaitą Lietuvoje, daugiausiai dėmesio skiriama šiam regionui (Jūros..., 2014). Baltijos
pajūris – tai nuostabiausias ir vertingiausias gamtos kampelis, kurį turi Lietuvos žmonės. Baltijos
pajūriu gali džiaugtis ne tik Lietuva, bet ir kitos kaimyninės šalys kaip Latvija, Estija ir kt. aplink
Baltijos jūrą išsidėsčiusios: Suomija, Švedija, Danija, Rusija, Vokietija, Lenkija.
Didžiąją dalį Lietuvos pajūrio užima saugomos teritorijos – Kuršių Nerijos nacionalinis,
Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai. Lietuvos pajūryje žmonės randa ir pasyvų ir aktyvų
poilsį. Čia puikiai išvystytas dviračių sportas – tam priskirtos ir įrengtos trasos, dviračių takai,
sutvarkytos ir tvarkomos pakrantės, paplūdimiai. Smėlis Lietuvos pajūryje yra nuostabus ir birus,
švarūs paplūdimiai, neakmenuoti. Puikiai išvystytas turizmas. Čia nuostabi reta augalija, didelė
paukščių ir drugelių įvairovė. Gerai išvystytas kelių tinklas Lietuvoje bei pasaulyje, puikai ir
nevaržomai leidžia aplankyti Lietuvos pajūrį bei pasimėgauti neįkainuojamu gamtos kampeliu.
Daug lankytinų vietų (kaip Klaipėdos senamiestis, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, Ventės ragas
ir kt. objektai) pajūryje leidžia ne tik lietuviams, bet ir užsienio turistams susipažinti su Lietuvos
pajūriu. Išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį padeda griežta kontrolė, daugumą apsaugos priemonių,
įstatymų, prevencijų, apribojimų, nustatymų bei tvarkymo, įvairiausių projektų ir programų bei
organizacijų veikla. Lietuvos pajūryje įsikūręs vienintelis jūrų uostas – Klaipėda, 2002 metais
šventęs 750 metų jubiliejų. Lietuva turi net kelis kurortinius miestus Baltijos pajūryje: Palanga ir
Neringa. Pagrindinis įstatymas, kuris apibūdina pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias
dalis, nustato pajūrio kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo
sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus – Pajūrio juostos įstatymas (Lietuvos..., 2002).
Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos aplinkosaugai 2004 metais skyrė 8,3
mln. litų. Iš šios paramos didžioji dalis teko Baltijos pajūriui – net 5,6 mln. litų. Didžioji Baltijos
pajūriui patvirtintos paramos dalis teko paplūdimiams ir apsauginiam paplūdimio kopagūbriui
atkurti ir tvarkyti žemyninėje kranto dalyje, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo kompleksiškai
tvarkomas. ES struktūrinių fondų lėšos taip pat buvo panaudotos Kuršių nerijos paplūdimiams ir
apsauginiam kopagūbriui atkurti ir tvarkyti. 2005 metais gauta ES parama 2005 – 2008 metų
projektui „Pajūrio bioįvairovės išsaugojimui Lietuvos pajūryje“ – 321 023 eurų. Projekto metu
padaryti būtini kirtimai baltosiose kopose (išvalyta 1000 ha tarp Karklės ir Nemirsetos), įrengta
srautus reguliuojanti infrastruktūra: takai, atitvarai, informaciniai stendai lankytojams. Paruošta ir
9
pastatyta 10 dirbtinio perėjimo platformų baltauodegiams ereliams ir juodiesiems pesliams (7
Kuršių nerijoje ir 3 Pajūrio regioniniame parke). Parengti penki gamtotvarkos planai Pajūrio
regioniniame parke ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke visoms Europos mastu nykstančioms
buveinėms išsaugoti bei juos suderinti su atsakingomis institucijomis. Teršiančių, niokojančių
piktavalių Lietuvos pajūryje taip pat netrūksta, bet tam skiriamos labai didelės baudos ir skiriamos
didelės lėšos pajūriui prižiūrėti, saugoti bei tvarkyti. Pajūrio tvarkymo darbai ir lėšų panaudojimas
apima: kopų sutvirtinimus, smėlio papildymus paplūdimiuose, didinami ir lyginami paplūdimiai,
valomi, renkamos šiukšlės paplūdimiuose ir miškuose, valomos pakrantės nuo dumblo, atliekų,
atliekų tvarkymas rūšiavimas ir išvežimas ir kt. darbai. Sutvarkomi, atstatomi paplūdimiai nuo
uraganų, vėtrų padarytos žalos.
Temos aktualumas. Tema aktuali, nes Lietuva yra apdovanota Baltijos pajūriu, kuriuo gali
naudotis, lankyti ir saugoti. Svarbiausia problema – išsiaiškinti kaip tinkamai išsaugoti Lietuvos
pajūrį, kokie veiksniai daro didžiausią neigiamą įtaką ir žalą Lietuvos pajūriui bei kokias paramas ir
kokios lėšos gaunamos pajūrio išsaugojimui ir ar tinkamai jos panaudojamos.
Mokslinis naujumas. Darbo tema „Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos
jūros Lietuvos pajūrio teritorijoje“ nauja, nes padeda praplėsti ir pagilinti žinias apie pajūrio
išsaugojimą, gaunamas paramas bei sužinoti kaip jos panaudojamos. Plačiai analizuojami veiksniai
ir veikla, daranti didelę neigiamą žalą ir poveikį Lietuvos pajūriui.
Tyrimo objektas – Baltijos pajūrio teritorija Lietuvoje.
Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro: įvadas ir 4 skyriai, išvados, naudotos
literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 63 lapai, 2 lentelės, 14 paveikslų, 4 priedai.
Bibliografinį aprašą sudaro 58 šaltiniai.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą – aplinka yra gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje
susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų,
organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios
natūraliosios ir antropogeninės sistemos. Aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir
kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant
ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius, vadinama aplinkos apsauga. Pats svarbiausias
dokumentas, kuriuo vadovaujamasi – tai Aplinkos apsaugos įstatymas.
Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai, todėl Lietuvos pajūris taip pat yra labai
saugoma ir svarbi teritorija Lietuvai. Jis prižiūrimas ir intensyviai tvarkomas. Saugomų teritorijų
apsauga – procesas, susidedantis iš saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių
apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo. LR
Seimo 2001 m. gruodžio 4 d. priimtame Saugomų teritorijų įstatyme yra nustatytas saugomų
teritorijų apsaugos režimas. Įvairūs Vyriausybės nutarimai, aplinkos ministro įsakymai, kitų
institucijų norminiai aktai reguliuoja atskirų saugomų teritorijų kategorijų apsaugos režimus
(Lietuvos…, 2005).
Vienas iš plačiausiai taikomų ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos būdų yra
saugomų teritorijų (toliau – ST) steigimas. Be ST šiais laikais sunku įsivaizduoti gamtos ir kultūros
paveldo vertybių išsaugojimą. Tai efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse,
norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę,
gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti (Barauskas, 2006).
LR saugomų teritorijų įstatyme apibrėžta, kad ,,saugomos teritorijos – sausumos ir (ar)
vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir
kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka)“
(Lietuvos..., 2001).
Pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias dalis, taip pat nustatantis pajūrio
kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės
veiklos apribojimus yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Pajūrio juostai priskirta
valstybinė žemė bei jūros akvatorija išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Pajūrio juostos žemė valdoma ir naudojama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pajūrio juostoje
privačios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, suteikti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, yra
11
nedalomi dalimis parduodant, išnuomojant, atidalinant, įkeičiant, dovanojant. Valstybė turi
pirmumo teisę tokiomis pat sąlygomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo nustatyta tvarka įsigyti
žemės savininkų parduodamus žemės sklypus, kurie buvo jiems suteikti pajūrio juostoje iki šio
Įstatymo įsigaliojimo. Žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato Pajūrio juostos įsatymas
bei kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie
teritorijų planavimo dokumentai:
1) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas;
2) Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas;
3) Neringos ir Klaipėdos miestų bendrieji planai;
4) Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių,
Klaipėdos ir Palangos miestų bei Klaipėdos rajono detalieji planai. Lietuvos Respublikos Pajūrio
juostos įstatyme straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus teritorijų planavimo dokumentus
Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija, o šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytuosius – savivaldybių
institucijos (Lietuvos..., 2002).
Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios
teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių
apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos. Šiai kategorijai priskiriami šie ST
tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo)
teritorijos. Į Lietuvos pajūrio teritoriją įeina labai svarbios saugomos teritorijos, tai Kuršių Nerijos
nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas ir Nemuno Deltos regioninis parkas (Lietuvos…,
2002).
Baltijos jūra yra unikali ir trapi ekosistema, turtinga retų rūšių ir buveinių, svarbių ne tik
Europos, bet ir pasauliniu mastu. Tačiau Baltijos jūrai kyla grėsmės, kurios kelia rimtą pavojų
jūrinei aplinkai. Neturint pakankamai informacijos apie skirtingų jūrinių rūšių ir buveinių gausą,
nebuvo galima užtikrinti jūroje gyvenančių gamtinių vertybių apsaugos. Buvo stokojama ir
metodinių žinių saugomoms teritorijoms išskirti, nustatyti tinkamą apsaugos lygį ir suplanuoti bei
įgyvendinti konkrečias gamtotvarkos priemones, taip pat vykdyti saugomų teritorijų monitoringą
rytinėje Baltijos jūroje. Kad užpildyti duomenų bei rūšių ir buveinių tyrimų metodologijų spragas,
taip pat įvertinti jų apsaugos tam tikrose teritorijose reikalingumą buvo sukurtas LIFE projektas
(Lietuvos..., 2006).
Nors kai kuriose tyrimų stotyse buvo aptiktos daug didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos
nei daugelyje kitų tyrimų stočių, bendras koncentracijos lygis yra žemas ir neviršija lygio,
aptinkamo kitur Baltijos jūroje. Todėl gan užtikrintai galima teigti, kad šiuo metu potencialiose
12
jūrinėse „Natura 2000“ teritorijose ar netoli jų nėra didelės taršos grėsmės. Tačiau dėl intensyvaus
Baltijos jūros naudojimo laivybai ir kitoms veikloms tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais
išlieka kaip potenciali grėsmė, kuri turi būti periodiškai įvertinama (Augustauskas, 2012).
Lietuvoje vykdomų projektų komanda pasiūlė pakoreguoti egzistuojančių jūrinių saugomų
teritorijų dydžius ir ribas bei paskirtis. Turėtų būti įsteigta speciali teritorija apsaugoti perpelės
(Alosa fallax), labai retos ir ekologiškai vertingos žuvų rūšies, migraciją. Taip pat siūloma didelė
paukščiams skirta teritorija jūroje prie Kuršių nerijos, kur buvo stebėtos didelės žiemojančių
paukščių santalkos (Ex-post..., 2009).
Vykdomų projektų komanda paruošė gamtotvarkos planus šešioms teritorijoms, po dvi
kiekvienoje šalyje. Juose teritorijos yra detaliai aprašytos ir pasiūlytos gamtotvarkos priemonės.
Skirtumas tarp sausumos saugomų teritorijų, kur dažnai taikoma aktyvi gamtotvarka (pavyzdžiui,
pievų šienavimas ar ganymas) ir jūrinių teritorijų yra tas, kad pastarosiose zonavimas ir vietiniai
ekonominių veiklų apribojimai yra vienintelės taikomos priemonės. Projekto Lietuvos teritorijose
buvo pasiūlyti keli nedideli apribojimai, skirti apsaugoti nykstančias nekomercines žuvų rūšis
naudojant didesnes žvejybos tinklų akis arba prailginant draudimus žvejoti tam tikru metu pavasarį.
Gamtotvarkos planai buvo ruošiami bendradarbiaujant su suinteresuotomis grupėmis siekiant
užtikrinti pritarimą jiems ir skaidrumą parenkant teritorijas. Jokių didelių apribojimų dabartinei
ekonominei veiklai nėra pasiūlyta nei vienai projekto teritorijai, bet didelio masto ateities
infrastruktūros projektams (tiltams, uosto plėtimui ar vėjo jėgainėms) be galo svarbu atlikti geros
kokybės poveikio vertinimus, kad būtų išvengta vertingų buveinių, esančių šalia įsteigtų saugomų
teritorijų, praradimo (Jūrinės..., 2009).
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą “Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos
strategijos patvirtinimą 2010 metų rugpjūčio 25 d. numatoma daug strateginių tikslų:
1. Pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki 2020 metų: apsaugoti ir
išsaugoti jūros aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir, jeigu įmanoma, atkurti jūros ekosistemas
akvatorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta. Užkirsti kelią taršos patekimui į jūros aplinką ar
ją mažinti, kad būtų užtikrinta, kad jūros biologinei įvairovei, jūros ekosistemoms, žmogaus
sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūros aplinka nebūtų poveikio ar didelės rizikos.
2. Siekti, kad jūros aplinkos apsaugos valdyme būtų taikomas ekosistemomis pagrįstas
metodas, užtikrinant, kad žmogaus veiklos poveikis nesutrukdytų pasiekti ar išlaikyti Baltijos jūros
geros kokybės aplinkos būklės ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į
žmogaus sukeltus pasikeitimus, tuo pačiu sukuriant sąlygas, kad dabartinės ir būsimos kartos galėtų
tausiai naudoti jūros išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis.
13
3. Sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūros aplinką iki 2016 metų (palyginus su
1997–2003 metais): azoto – 11 750 tonų, fosforo – 880 tonų, kad žmogaus sukelta eutrofikacija būtų
sumažinta jūros rajone ir nekeltų neigiamo poveikio aplinkai.
4. Nustatyti jūros aplinkai pavojingas chemines medžiagas ir jų šaltinius.
5. Sumažinti ir prireikus apriboti arba uždrausti pavojingųjų cheminių medžiagų patekimą į
Baltijos jūrą.
6. Pasiekti tinkamą Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo lygį.
7. Siekti, kad laivyba ir kita ūkinė veikla Baltijos jūroje būtų vykdoma aplinkai palankiu
būdu.
Lietuvoje patvirtinta nemažai politikos krypčių ar strategijų, skirtų jūrinei aplinkai
apsaugoti. Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m.
rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, Biologinės įvairovės
išsaugojimo strategija, patvirtinta Aplinkos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 1998
m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 9/27, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015
metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d.
nutarimu Nr. 832, Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija,
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692,
reglamentuoja tam tikras Baltijos jūros aplinkos apsaugos nuostatas, tačiau šios strategijos skirtos
tam tikriems sektoriams, bendros kompleksinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos politikos iki šiol
Lietuvoje nebuvo (Lietuvos..., 2005).
2011 metais liepos 28 dieną Nr. D1 – 601 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro įsakymas „Dėl pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“.
Šis patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas – vienas svarbiausių
dokumentų, nustatančių žemės naudojimo rėžimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje. Pirmuosius šio
plano rengimo darbus Klaipėdos apskrities viršininko administracija pradėjo dar 2004 m., tačiau dėl
lėšų trūkumo planavimo procesas atnaujintas tik 2007 m. Po apskričių reformos 2010 m., šio plano
rengimo organizatoriaus funkcijas iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos perėmė ir
planavimo procedūras – kartu su plano rengėjais VĮ „Valstybės žemės fondas“ – baigė Aplinkos
ministerija. Patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas įgyvendina
Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, Pajūrio juostos įstatymo, Integruoto kranto zonos
valdymo strategijos nuostatas ir yra reikšmingas dokumentas siekiant išsaugoti savitus pajūrio
kraštovaizdžio bruožus ir prisidėti prie darnios pakrantės zonos plėtros. Plano sprendiniai apima
pajūrio juostos žemyninės dalies sausumos teritoriją – 70–850 metrų pločio žemyninio kranto juostą
14
nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki valstybės sienos su Latvijos Respublika, į kurią patenka
kopagūbris, prieškopė, klifas, paplūdimys ir priekrantės zona. Plane išskirtos kraštovaizdžio
tvarkymo zonos, numatytos jų tvarkymo priemonės, nustatytos inžinerinės, rekreacinės
infrastruktūros, uostų ir prieplaukų įrengimo kryptys, nustatyti žemės naudojimo ir statybų
reglamentai. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės
dalies teritorijos naudojimą ir tvarkymą, kraštovaizdžio formavimo kryptis, tvarkymo priemones ir
informuojantis visuomenę apie valstybės priimtus sprendimus dėl pajūrio juostos apsaugos,
tvarkymo ir naudojimo. Plano sprendiniais privaloma vadovautis valstybinėms ir savivaldybių
institucijoms pakrantės zonoje nustatant planavimo ir projektavimo sąlygas, derinant ir rengiant
įvairaus lygmens ir įvairių sričių projektus, strateginius dokumentus, skirstant ES paramą ir kt.
Plano sprendiniai taip pat privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudoja
pajūrio juostos žemę, joje (taip pat su ja besiribojančiose teritorijose) vykdo ar planuoja vykdyti
ūkines veiklas. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai galioja 10
metų nuo plano patvirtinimo. Jie gali būti keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Per metus laiko nuo šio plano patvirtinimo numatyta parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos
žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano įgyvendinimo priemonių planą, kurio įgyvendinimui
bus siekiama Europos Sąjungos fondų paramos (Lietuvos..., 2011).
Pasak Prano Mierausko ir Edmundo Greimo (1997), žmogaus veiklos poveikis aplinkai
kaskart didėja, o gyvoji gamta lengviausiai pažeidžiama ir sunkiausia yra ją atstatyti. Daugelyje
išsivysčiųsių šalių, atliekant teritorinį, žemės panaudojimo ir aplinkosauginį planavimą, ekologinis
vertinimas yra taikomas jau daugiau nei 20 metų. Šis metodas padeda sėkmingai spręsti
aplinkosaugos planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo problemas, tobulinti saugomų teritorijų
tvarkymą. Iki šiol Lietuvoje ekologinis vertinimas netaikomas nei planuojant teritorijas, nei tvarkant
saugomas teritorijas, nei nustatant jų statusą. Daugelis išsivysčiusių šalių yra priėmusios teisinius
aktus, įsipareigojančius planuotojus laikytis nustatytų ekologinio vertinimo kriterijų. Ekologinis
vertinimas – vienas iš aplinkos vertinimo kriterijų. Lietuvos pajūryje taip pat atliekamas ekologinis
vertinimas, kiek aplinka yra vertinga žmogui. Taip pat nustatomas ir žmogaus veiklos poveikis ir
jos pasekmės aplinkai bei atvirkščiai: grėsmės ir rizikos, kylančių iš aplinkos, nustatymas žmogui.
Ekologinis vertinimas turi tikslą nustatyti ir išskirti gamtosauginiu požiūriu vertingiausias ir
saugotinas teritorijas. Didelę reikšmę taip pat turi domėjimasis Klaipėdos jūrų uostu, nes
kenksmingų medžiagų emisija iš laivų, apsilankančių Klaipėdos uoste skatina domėtis oro tarša, oro
taršos monitoringo duomenimis, vykdyti ir analizuoti įvairius bandymus, sekti padidėjusius oro
taršos židinius jūrų rajonuose. Lietuva ratifikavo Baltijos jūros apsaugos konvenciją ir tuo
įsipareigojo vykdyti įvairias aplinkosaugos programas, tarp jų įdiegti priemones, mažinančias oro
15
taršą iš laivų. Daugiausia dėmesio buvo skiriama vien tik atmosferos taršos monitoringui. Ilgą laiką
renkami duomenys apie laivų judėjimą, jų daromą žalą Lietuvos pajūriui, aplinkiniams rajonams,
kokios kenksmingos medžiagos išmetamos į aplinką, kaip reikia spręsti iškilusias problemas, bei
gerinti aplinkos kokybę (Smailys, 1997).
Klaipėda – tai Lietuvos uostamiestis, labai svarbus prekyba, pramone, ekonomika, ryšiais
pasaulietiniu požiūriu. Viskas, kas vyksta susiję su uosto darbu automatiškai neatsiejama su
Lietuvos pajūriu. Labai didelis dėmesys skiriamas vakarams ir daug tyrimų atliekama Lietuvos
pajūryje pradedant žemės gelmėmis baigiant oro monitoringu. Biologiniai, entrapogeniniai,
sendimentologiniai, geocheminiai ir kitokie faktoriai tiriami Lietuvos pajūryje. Tiriama kokią
neigiamą reikšmę visi šie reiškiniai turi ir daro Lietuvos pajūriui. Labai viską nustatyti tinkamai,
imtis tinkamų veiksmų visiems neigiamams kriterijams pašalinti. Viskas yra daroma, kad būtų
gerinama kokybė Lietuvos pajūryje: mažinama oro tarša, tvarkomos teritorijos, didinami
paplūdimiai, stengiamasi pritraukti kuo daugiau turistų. Stengiamasi padaryti daugiau privažiavimų
prie pajūrio zonos bei didelis dėmesys skiriamas paplūdimio tvarkymui (smėlio privežimas, atliekų
tvarkymas, šiukšlių surinkimas, draudžiamos savivalinės veiklos bei įvariausių veiklų apribojimas).
Hidrodinaminiai režimai – tai vienas iš didžiausių veiksnių teikiančių informaciją šiame regione.
Didelę svarbą tyrimams turi jūros sūraus vandens nuplautos pakrantės. Jūros pakrantėje tiriamas
paukščių judėjimas, gyvūnijos buvimas, ekologinė pusė bei aplinkosauginė pusė. Labai svarbu
neapleisti pajūrio stebėjimo, ypač svarbu ištirti pokyčius, veiksnius po audrų, uraganų, tikrinti ir
vesti statistiką, stebėti gamtos pokyčius. Atlikti tikslingi bandymai, diagramos, grafikai padeda
tikslingai veikti ir dirbti su apsaugos priemonėmis bei būti budriems, imtis veiksmų artėjant
uraganui, audrai, užkirsti kelią numatomiems netikėtumams (Pustelnikovas ir kt., 2002).
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą labai didelis dėmesys skiriamas atliekų tvarkymui,
sprendžiama probleminė atliekų situacija visuomenėje, pajūryje, visoje šalyje. Sunkiausias metų
laikas, reikalaujantis daug dėmesio yra vasara, nes tada būna didžiausias turistų srautas pajūrio
zonoje. Už šiukšlinimą, deginimą, palapinių statymą, gėrimą viešoje vietoje taikomos didelės
baudos. Taip pat šunų vedžiojimą pajūryje. Didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir atliekų tvarkymo
problema, nes gaminama daugiau produkcijos, daugėja atliekų, daugelis jas netinkamai rūšiuoja.
Socialinė aplinka verčia žmoniją susirūpinti gamtine aplinka, nes jai padarytas poveikis nebetenkina
socialinės aplinkos keliamų reikalavimų. Pasak autorių globalios visuomenės padaryta technologinė
pažanga bei jos laisvas platinimas ir netgi propagavimas skatina lokalioje erdvėje perimti bei
pasinaudoti esamomis technologijomis, jas adaptuojant prie vietos sąlygų. Labai svarbu rūpintis
gamtine aplinka, kad jos poveikis būtų teigiamas žmogui (Čepinskas ir kt., 2001).
16
Žymus Lietuvos kraštotvarkos architektas prof. Jurgis Bučas nemažą gyvenimo dalį paskyrė
Kuršių nerijos tyrinėjimams. Jo darbuose aprašoma, kad Kuršių Nerijoje žmonės įsikūrė
ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Visą istorinį laikotarpį pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos
jėgos. XVI-XVIII a. neapgalvotas Nerijos miškų naikinimas atidengė pusiasalio smėlynus vėjo
erozijai. XVIII a. smėliu užpustyta 14 gyvenviečių. Kilo grėsmė, kad ir pats pusiasalis bus
nupustytas į Kuršių marias. Pasitinkant XIX a., imtasi radikalių priemonių gelbėti vėjo erozijos
naikinamą Kuršių neriją. Su didžiule ekologine išmintimi panaudodamas pačios gamtos jėgą (vėją)
ir medžiagą (augalus), per XIX a. supustyto jūros smėlio kopose žmogus sukūrė kraštovaizdį, kuris
UNESCO Generalinės konferencijos buvo įvardytas pasaulio reikšmės nekilnojamojo kultūros
paveldo vertybe ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip universalios reikšmės kultūrinis
kraštovaizdis, iliustruojantis gamtos ir žmogaus dramatiško sambūvio istoriją. Nagrinėjama Kuršių
nerijos kultūrinio kraštovaizdžio istorinio formavimo ir dabartinio jo tvarkymo veikla, aptariamos jo
kūrimo bei priežiūros tradicijos ir kaip jos vertinamos rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko
tvarkymo planą bei Neringos miesto savivaldybės bendrąjį planą (Bučas, 2007).
Pastaruosius penkiolika metų vis labiau ryškėja prieštaravimai tarp urbanizacijos proceso ir
istorinės aplinkos vertybių. Sparčiai nyksta senieji parkai ar jų fragmentai Klaipėdoje, tik didelėmis
pastangomis išsaugoti Palangos, Kretingos, Plungės, Rietavo ir kiti istoriniai parkai, tačiau jų
tvarkymui stinga lėšų. Tankėjant užstatymui parkų prieigose prastėja ir pačių parkų aplinkos
kokybė. Vis sudėtingiau suformuoti gyvenviečių želdynų sistemas, į kurias senieji parkai įeitų kaip
svarbiausi erdvinės struktūros komponentai. Vadovaujantis Lietuvos teritorijos bendrojo plano ir
moderniosiomis europinėmis nuostatomis, naujieji miestų gyvenamieji rajonai turėtų daryti parko
erdvių įspūdį, želdynams gyvenviečių erdvinėje struktūroje turėtų būti suteiktas prioritetinis
vaidmuo. Siekiant išsaugoti Lietuvos kraštovaizdžių savitumą, būtina taikyti planavimo priemones,
kurios padėtų sukurti gamtinių ir kultūrinti komponentų junginį, garantuojantį aukštą kraštovaizdžio
kokybę ne tik artimiausiais metais, bet ir tolimoje ateityje. Viena tokių priemonių – istorinių parkų
reikšmės erdvinėje pajūrio gyvenviečių struktūroje suvokimas ir jų tvarkymas. Pasaulyje
deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos įpareigoja analizuoti šalies regionų ir gyvenviečių
galimybes, išteklius tam, kad kuo greičiau akivaizdžiai pagerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo
kokybė. Vakarų Lietuvos rekreacinės sistemos uždavinys – suteikti galimybė efektyviai naudotis
Baltijos pajūrio rekreaciniais ištekliais visiems šalies gyventojams ir gausėjančiam turistų srautui.
Senieji parkai kraštovaizdžiuose – tai vienas iš svarbiausių šalies įvaizdžio formavimo atramos
taškų. Parkai mieste tampa labai svarbiais gyvenimo kokybės rodikliais. Analizuojami kai kurie
Lietuvos pajūrio istorinių parkų darnaus vystymosi strategijos aspektai, pateikiami konkretūs
17
siūlymai, kaip pagerinti pajūrio gyvenviečių kraštovaizdžio formavimo darbus, remiantis parkų
kūrimo patirtimi (Grecevičius ir kt., 2006).
Kranto zonos tvarkymas yra kompleksinis, jei pakrančių regionų ir kranto zonos tvarkymo
planai, programos ir priemonės yra nukreiptos vieninga linkme – optimizuoti pastangas ir užtikrinti
darnų vystymąsi. Kitais žodžiais tariant, krantotvarkos priemonių ir kranto zonos vystymosi
kompleksiškumas pasiekiamas tada, kai saviti krantotvarkos ir kranto zonos vystymosi tikslai yra
griežtai suderinti su siekiais užtikrinti ekosistemų funkcionavimą, ekonominės veiklos
veiksmingumą ir socialinę lygybę. Kompleksinės krantotvarkos principų ir nuostatų įsigalėjimas
pastaraisiais dešimtmečiais rėmėsi esmine aplinkotvarkos paradigmų kaita iš antropocentrinės į
ekocentrinę: iš antropocentrinio gamtos, kaip grėsmingos dykros, interpretavimo į jos, kaip
svarbiausios pasaulio darną ir tvarumą užtikrinančios sistemos, ekocentrinį interpretavimą. Šis
požiūris grindžiamas socialinių ribų teorija, kuri taikoma interpretuojant, kas yra pasaulio „tvarka“
ir „betvarkė“, arba ją sukelianti „tarša“. Atitinkamai žmogaus tikslingų aplinkotvarkos pastangų
tikslas yra pašalinti „taršą“, įveikti „betvarkę“ ir sukurti „tvarką“. Iki pat XX a. vidurio vyravusi
antropocentrinė aplinkotvarkos paradigma gamtą interpretavo kaip „betvarkės“ šaltinį, grėsmingą
erdvę, kurią būtina „sutvarkyti“ kryptingomis ir tikslingomis kraštotvarkos pastangomis bei
priemonėmis. Tuo tarpu XX a. antrojoje pusėje vystantis ekologijos mokslui ir įsigalint
ekosisteminiam požiūriui į aplinką, įsivyravo ekocentrinis gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio
interpretavimas, kuriam būdingas atvirkštinis aplinkotvarkos prioritetų sudėliojimas: būtent
žmogaus veiklą laikyti potencialiu „taršos“ ir „betvarkės“, grėsmės imanentinei gamtos ekosistemų
„tvarkai“ ir tvarumui šaltiniu. Poreikis spręsti šių dviejų priešingų gamtos ir žmogaus santykių
interpretacijų konfliktus bei prieštaravimus ir yra didžiausias praktinis šiuolaikinės aplinkotvarkos
iššūkis. Toks vertybinio požiūrio į žmogaus ir gamtos santykius prieštaringumas ypač būdingas
pajūrio pustomų kopų vertinimui. Iki pat XX a. vidurio pustomos kopos buvo laikomos svetimomis,
nenaudingomis ir grėsmingomis žmogui dykromis, kurias būtina įveikti, t. y. apželdinti. Tuo tarpu
nuo XX a. antrosios pusės vis labiau įsigali požiūris į pustomas kopas kaip į ypač vertingas
gamtines buveines bei teritorijos geoekologinio stabilizavimo ašis, kurių natūralumą ir geoekologinį
funkcionalumą būtina saugoti ir puoselėti kaip gamtos paveldą. Pakrantės pustomos kopos taip pat
vis labiau vertinamos ir propaguojamos kaip vertingi ekoturizmo ištekliai. Šios paradigmų kaitos
tiesioginė praktinė pasekmė – vis labiau įsigalinti dinaminės krantotvarkos koncepcija, kuri teigia
natūralių geomorfologinių ir geoekologinių procesų apsaugą kaip svarbiausią pajūrio kopotvarkos,
pelkėtvarkos ir krantotvarkos programų prioritetą. Dauguma pajūrio krantovaizdžių yra itin jautrūs
išorės stresui ir netinkamam tvarkymui dėl savitos erdvinės konfigūracijos (labai didelis ilgis
lyginant su pločiu). Krantovaizdžių išsidėstymas siauromis juostomis lygiagrečiai kranto,
18
medžiagos ir energijos pasiskirstymas bei pernaša išilgai kranto ir statmenai jam yra esminiai kranto
zonos, kaip geoekologinės erdvės, ypatumai, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti kranto
zonos geodinaminio bei ekosisteminio integralumo bei funkcionalumo sąlygas, kuriant ir
įgyvendinant kompleksinės krantotvarkos strategijas ir programas, parenkant jų tvarumo kriterijus
bei rodiklius. Šių ypatumų ignoravimas sukelia krantinę sąspaudą. Krantinė sąspauda yra
antropogeninių ir/arba natūralių faktorių stresas pajūrio juostiniams krantovaizdžiams iš abiejų
pusių – priekrantės ir užnugario, kuris gresia šių siaurų, ilgų ir santykinai homogeniškų kranto
zonos ruožų geoekodinaminio integralumo bei tvarumo praradimu. Antropogeninis, arba gamtinis,
stresas iš užnugario (augalijos sukcesija, pajūrio kurortų, uostų plėtra, pakrančių atitvėrimas
pylimais ir pan.) neleidžia krantams dinamiškai prisitaikyti prie tolydžio spartėjančios kranto zonos
gamtinės evoliucijos dėl klimato kaitos, kylančio vandens lygio ir didėjančios štorminės patvankos.
Mėginimas įveikti krantinę sąspaudą tikslingomis, bet ribotomis krantotvarkos priemonėmis vienoje
pakrantės vietoje dažnai nėra tinkama išeitis, nes paaštrina problemas kituose kranto ruožuose
(dažniausiai „pasroviui“ vyraujančios nešmenų pernašos kryptimi). Palangos kurorto krantų
dinamikos ir tvarkymo problemos, kurios paaštrėjo XX a. pabaigoje dėl intensyvėjančio pajūrio
rekreacinio naudojimo klimato kaitos sąlygomis, yra akivaizdus tokios plataus masto krantinės
sąspaudos ir jos keliamų problemų pavyzdys (European..., 2005).
Kuršių nerija nuo 2000 – ųjų metų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros
vertybė – labai jautrus tradicinės krantonaudos, reprezentuojančios žmogaus dinamišką sąveiką su
pajūrio aplinka, pavyzdys (UNESCO, 2001), o Didysis pustomų kopų gūbrys – vienas jauniausių ir
dinamiškiausių Baltijos jūros regiono krantovaizdžių, kuriam būdinga labai sparti geomorfologinė
raida, ankstyvosios augalijos sukcesijos fazės, estetinis patrauklumas. Europos mastu pustomų
pajūrio kopų kraštovaizdis pasižymi didele geomorfologine įvairove: skiriami net septyni pustomų
pajūrio kopų kraštovaizdžio morfogenetiniai tipai. Pustomos kopos svarbios įvairiais
geoekologiniais aspektais: kaip europinės svarbos užuomazginių, baltųjų ir pilkųjų kopų, drėgnų
tarpkopių bei tyrulių gamtinės buveinės požeminio geriamojo vandens vandenviečių filtracinės
zonos, krantosaugos ir apsaugos nuo potvynių natūralios sistemos, kariniai poligonai,
geoekologiniai klimato kaitos rodikliai, ekoturizmo arealai. Nors Kuršių nerija įtraukta į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros vertybė, didžiausia nerijos paveldo vertybė, mūsų nuomone,
yra Didysis pustomų kopų gūbrys – trečias pagal aukštį ir antras pagal ilgį pajūrio pustomų kopų
gūbrys Europoj. Dėl savo geomorfologinio unikalumo, Kuršių nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys
galėtų būti UNESCO pripažintas ir saugomas kaip Pasaulio gamtos paveldo vertybė – nacionalinis
kopų geoparkas, analogiškas Sanino nacionaliniam kopų geoparkui Japonijoje, Alšanio
nacionaliniam kopų geoparkui Kinijoje arba Gulf Dunes nacionaliniam kopų geoparkui Floridoje
19
(JAV). Bendras Didžiojo pustomų kopų gūbrio ilgis sudaro 32,6 km: 21,9 km – Rusijos valdomoje
Kuršių nerijos dalyje ir 10,7 km – Lietuvos. Iš kitų Europos pustomų pajūrio kopų arealų Kuršių
nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys išsiskiria savo mastais – ilgio ir aukščio deriniu: 30–50 m
aukščio pustomos barchaninės kopos iki šiol tebesidriekia keturiais ruožais Kuršių marių pakrantėje
(Konferencijų..., 2007).
Kuršių nerijos Didžiojo pustomų kopų gūbrio, kaip pajūrio juostinių krantovaizdžių
aplinkotvarkos studijos svarbiausio objekto, atsparumas ir pažeidžiamumas turizmui bei rekreacinės
infrastruktūros plėtrai buvo įvertintas statistiniais metodais: menamų kintamųjų metodu nagrinėjant
integruotus neparametrinius antropogeninio streso pustomoms kopoms ir atsparumo šiam stresui
rodiklius. Rekreacinės infrastruktūros plėtra ar jos grėsmė pustomų kopų vietovaizdžių
kaimynystėje ar net ir juose pačiuose vertinta kaip vienas tokių neparametrinių rodiklių (nuo 0 –
jokios plėtros ar jos grėsmės iki 4 – pustomos kopos užstatomos arba kopiniai krantai paverčiami
dirbtiniais). Integralumo sąlygas nustatėme menamų kintamųjų (dichotominės daugialypės
regresijos su dvinariais kintamaisiais) metodu naudodami STATISTICA išplėstinį programinį
paketą. Menamais kintamaisiais laikyti įvairių antropogeninio streso ir atsparumo, degradavimo
rizikos, krantinės sąspaudos gamtinių ir antropogeninių faktorių pirminiai ir išvestiniai
neparametriniai rodikliai. Pustomos kopos ir krantai, kartu su miškais ir priekrantės vandenimis, yra
svarbiausi ir išskirtiniai Kuršių nerijos gamtos ištekliai. Remiantis turizmo rūšių skirstymu pagal
naudojamus gamtos išteklius, Kuršių nerijoje vyraujantis turizmas – tarpinis tarp pajūrio, kaimo ir
gamtinio turizmo. Šių turizmo rūšių poveikio naudojamiems gamtos ištekliams intensyvumas ir
pobūdis yra labai skirtingi. Būtent todėl Kuršių nerijoje labai daug prieštaravimų tarp gamtosaugos
reikalavimų bei turizmo verslo plėtros kopose, ypač pakrantėse. Tuo tarpu tinkamai plėtojamas
kopų ir vandens turizmas galėtų būti svarbiausia priemonė, siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kopų ir
krantų dinamizmą kaip rekreacinį-komercinį turizmo išteklių ir užtikrinti Kuršių nerijos kopų ir
krantų darnų naudojimą bei išsaugojimą. Tinkamai plėtojamas šiuo konkrečiu atveju reiškia –
atitinkantis darnaus arba atsakingo turizmo reikalavimus. Taigi atsakingas kopų turizmas Kuršių
nerijoje – svarbiausia priemonė deramai įvertinti kopas ir krantus, sukurti motyvacinį pagrindą jų
tinkamai apsaugai ir naudojimui. Nagrinėdami Didžiojo pustomų kopų gūbrio, kaip pajūrio
juostinio krantovaizdžio geoekodinaminio integralumo sąlygas menamų kitamųjų metodu
nustatėme, kad svarbiausią vaidmenį užtikrinant išilginį juostinio krantovaizdžio geoekodinaminį
integralumą vaidina antropogeninis stresas ir atsparumas jam (išreiškiamas kaip apibendrintas
neparametrinis rodiklis Φ). Antropogeninis stresas ir kopų atsparumas jam pasireiškia kaip
performatyvus faktorius (t. y. kuo mažesnis antropogeninis stresas ir kuo didesnis pustomų kopų
20
biomorfotopo atsparumas jam, tuo didesnis kopinio krantovaizdžio išilginis geoekodinaminis
integralumas) (Saugomų..., 2007).
Pateikti tyrimų rezultatai verčia daryti paradoksalią išvadą, kad išsaugoti Kuršių nerijos
Didžiojo pustomų kopų gūbrio dinamiškumą trukdo netinkamas funkcinis zonavimas ir pernelyg
griežtas gamtosaugos režimas. Visame 32,6 km ilgyje Kuršių nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys,
kaip ir už jo plytinti palvė, saugomas griežčiausiu gamtosaugos režimu: jis visas patenka net į
keturių gamtos rezervatų teritoriją, o lankymasis čia yra griežtai draudžiamas, išskyrus tris
pažintinius takus. Kaip bebūtų paradoksalu, bet draudimai turistams lankytis (kaip ir gyvuliams
ganytis) rezervatinio režimo saugomoje palvėje yra nepagrįsti nei geomorfologiniu, nei
geoekologiniu požiūriu ir lemia spartų palvės apžėlimą, kartu ir kopų lėkštėjimą. Šį iš pirmo
žvilgsnio paradoksalų teiginį paremia pastarųjų dešimtmečių Britų salų kopotvarkos patirtis. Kita
vertus, kaip jau buvo aptarta, rekreacinės infrastruktūros plėtra kopų arealuose pažeidžia kopinių
krantovaizdžių geoekodinaminį integralumą. Taigi pateikti vienareikšmišką atsakymą kokia yra
turistų įtaka Kuršių nerijos kopų geoekologiniams procesams, sudėtinga. Raktas į šios sudėtingos
problemos sprendimą, mūsų nuomone, būtų darnaus turizmo aktyvesnis puoselėjimas Kuršių
nerijoje ir Kuršių nerijos bei Kuršskaja kosa nacionalinių parkų funkcinio zonavimo principų
keitimas (Gedrimaitė, 2006).
Dabartinė Didžiojo pustomų kopų gūbrio būklė ir spartūs geoekologinės raidos procesai
verčia radikaliai peržiūrėti ligšiolinius Kuršių nerijos kopotvarkos principus, optimizuoti miško
erdvinę struktūrą ir rūšinę sudėtį palvėje, teritorijos funkcinio zonavimo principus. Palvę reikia
interpretuoti kaip savitą su pustomomis kopomis susietą juostinį rėžinį krantovaizdį, kurio
dinamizmo atkūrimas yra raktas į pustomų kopų apsaugos problemos sprendimą. Visiškai neseniai
įveistos paprastosios ir kalninės pušies plantacijos, savaiminis mišrus miškas užkopio palvėje, ties
Parnidžio kopa bei Pilkosiomis kopomis (Lietuva), taip pat ir ties Kaspalėjos, Raudonmiškio bei
Priedyno kopomis (Rusija), turėtų būti pašalintos, taip būtų sudarytos sąlygos smėliui patekti iš
atviros palvės į pustomas kopas. Neringos Bendrajame plane buvo pateikęs „ekstremalų“ pasiūlymą
iškirsti savaiminį mišką palvėje į vakarus nuo pustomų kopų, ypač Parnidžio (Nielsen, 2008).
Siekiant gamtosaugos ir darnios atsakingo turizmo plėtros, būtina pakeisti Kuršių nerijos
funkcinio zonavimo principus ir brėžti funkcines zonas pagal juostinių krantovaizdžių gradientines
ribas, o ne statmenai jūros ir marių kranto linijai, ignoruojant visus geodinaminius ir ekologinius
procesus, integralumo ir funkcionalumo sąlygas, medžiagos ir energijos pernašos vektorius.
Nuosekli tokio funkcinio zonavimo principų pakeitimo išdava – pasikeitęs požiūris į kopų turizmą
Kuršių nerijoje. Būtina panaikinti visus apribojimus ir skatinti kuo aktyvesnį turistų pažintinį
lankymąsi Kuršių nerijos užkopio palvėje, sudarant galimybę užkopti ir ant aukščiausių pustomų
21
kopų. Turistų buvimas Kuršių nerijos užkopio palvėje stabdys jos savaiminį apaugimą mišku ir
skatins kontroliuojamus eolodinaminius procesus, smėlio patekimą iš palvės į pustomas kopas,
kartu ir šių pačių vertingiausių Kuršių nerijos gamtos paveldo elementų išsaugojimą (Armaitienė ir
kt., 2009).
Pagal J. Bučą (2007) Kuršių Nerijos kultūros paveldo vertingoji savybė – XIX a. sukurtas ir
iki dabar išlaikęs struktūros bei vaizdo būdinguosius bruožus kultūrinis kraštovaizdis. Visą istorinį
laikotarpį grėsmę kėlė gamtos jėgos. Iki mūsų dienų jis išliko žmogaus pastangų sustabdyti nerijos
eroziją dėka. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir
vandens stichijomis. Tai rodo nuolatiniai smėlio stabilizacijos, kopų tvirtinimo ir apželdinimo
darbai.
2005 m. vasario 5 dieną buvo pasirašyta trišalė paramos sutartis tarp LR aplinkos
ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos projekto „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“
įgyvendinimui. Pirmą kartą buvo pabandyta komplektiškai spręsti krantų tvarkymo klausimus.
Baltijos pajūryje įvairiomis priemonėmis buvo sutvirtintas apsauginis kopagūbris, sukurta ir įrengta
medinių takų ir laiptų sistema, žemyniniame krante įrengti lankytojus apie pajūrį informuojantys
stendai, parengta galimybių studija apie krantų tvarkymo perspektyvas ateityje. Tokiu būdu buvo
sukurtas tvirtas pagrindas būsimiems Baltijos jūros krantų tvarkymo darbams. Kadangi apskritys
Lietuvoje jau panaikintos, tai toliau priežiūra vykdys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos. Bus prižiūrimi Baltijos jūros krantai taikant krantotvarkos priemones, nes tai yra
sėkmingas darbas siekiant išsaugoti unikalų Baltijos jūros krantų kraštovaizdį (Lietuvos..., 2006).
Žemės dangos pokyčio analizė Lietuvos pajūryje 1975 – 2000 m. laikotarpiu buvo atliekama
pagal standartinę CORINE žemės dangos duomenų bazių kūrimo metodologiją, naudojant Landsat
MSS (1975 m.) ir Landsat ETM (1999 m.) palydovines nuotraukas ir tuometinių kolūkių
žemėnaudos kartografinius planus. Nustatyta, kad žemės dangos pokyčiai tyrimo laikotarpiu siekė
13,6%. Didžioji dalis pokyčių nustatyta žemės ūkio teritorijose (ganyklos, ariamoji žemė.
kompleksinės žemdirbystės teritorijos). Lietuvos pajūrio pagrindinio kraštovaizdžio elementų
užimami santykiniai plotai per pastaruosius 25 metus beveik nepakito, tačiau buvo nustatyti gana
intensyvūs atskirų gamtinio ir žemės ūkio kraštovaizdžio. Elementų erdvinės lokalizacijos pokyčiai.
Bendrosios žemės dangos pokyčių tendencijos iš esmės atitinka tuometinius socialinius
ekonominius procesus ir žemės ūkio praktiką: intensyvią žemės ūkio melioraciją. Pastarajame
dešimtmetyje vykusį žemės ūkio produkcijos nuosmukį bei kompleksinės žemdirbystės paplitimą,
grąžinus žemę smulkiesiems ūkininkams. Urbanizuotų teritorijų plėtra Lietuvos pajūryje
nepasižymėjo dideliu intensyvumu. Saugomose gamtinėse teritorijose ir kariniuose poligonuose
22
nustatyti minimalūs žemės dangos pokyčiai, greičiausiai sąlygoti efektyvios aplinkosauginės
politikos bei griežto ūkinės veiklos ribojimo minėtose teritorijose (Vaitkus ir kt., 2005).
Paplūdimių morfodinamikos ir kranto linijos dinamikos tendencijos tyrimai Lietuvos jūros
krante buvo atliekami 1993–2008 m. Morfometriniai paplūdimio rodikliai (paplūdimio plotis,
aukštis ir nuolydis) buvo matuojami kasmet septyniasdešimtyje kranto profilių. Nustatyta, kad
žemyno kranto linija per 1993–2008 m. atsitraukė vidutiniškai 10,2 m, o Kuršių nerijoje pasistūmė
jūros link vidutiniškai 8,3 m. Nors atskirų metų paplūdimio morfometriniai rodikliai gali gerokai
skirtis, tačiau analizuojant daugiamečius duomenis vidutinis jų pokytis nėra didelis. Per tyrimų
laikotarpį vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante padidėjo tik 1,2 m, o Kuršių nerijos – tik 0,5
m. Vidutinis paplūdimio aukštis taip pat šiek tiek padidėjo: 0,5 m žemyno krante ir 0,1 m – Kuršių
nerijoje. Vidutinis paplūdimio nuolydis padidėjo 0,012 žemyno krante ir 0,005 – Kuršių nerijoje.
Tyrimai parodė, kad nors per trumpą laikotarpį paplūdimys yra kaičiausias kranto morfologinis
elementas, tačiau per daugiametį laikotarpį jo morfometriniai rodikliai keičiasi nedaug (Peter,
2006).
Paplūdimio pločio kaita. Analizuojant, kaip kito paplūdimio pločio statistiniai rodikliai
tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad 1993 m. vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante buvo 42,5
m, o Kuršių nerijoje 50,3 m. Mažiausiu pločiu (21 m) išsiskyrė Olando kepurės moreninio klifo
paplūdimiai žemyno krante ir Juodkrantės paplūdimiai Kuršių nerijoje (33,0 m). Didžiausiu
paplūdimių pločiu išsiskyrė Palangos ruožas žemyno krante ir Kopgalio ruožas Kuršių nerijoje
(atitinkamai 76,0 m ir 71,0 m). Pažymėtina, kad po stipresnių audrų susiformavusiose įlankose
paplūdimiai gali gerokai susiaurėti ir siekti vos keliolika metrų ar net kelis metrus, o iškyšulių
vietoje praplatėti ir siekti net 100 m. Tačiau tokie ekstremalūs pokyčiai dažniausiai būna laikini, ir
per kelis mėnesius paplūdimio plotis vėl tampa artimas buvusiam (Šaudytė, 2001).
Pakartojus matavimus 2002 m. nustatyta, kad vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante
buvo 51,2 m, o Kuršių nerijoje – 49,0 m. Siauriausi paplūdimiai buvo ties Karkle žemyno krante –
16,0 m ir ties Pervalka Kuršių nerijoje – 38,0 m. Plačiausi paplūdimiai buvo ties Šventąja žemyno
krante – 137,0 m ir ties Smiltyne Kuršių nerijoje – 69,0 m. 2008 m. vidutinis paplūdimio plotis
žemyno krante buvo 43,7 m, Kuršių nerijoje 50,8 m. Siauriausiais paplūdimiais išsiskyrė Olando
kepurės morenos klifo kranto ruožas žemyne (11,0 m) ir Juodkrantės paplūdimiai Kuršių nerijoje
(26,0 m). Plačiausiais paplūdimiais išsiskyrė Šventosios ruožas žemyno krante (107,0 m) ir
Kopgalio Kuršių nerijoje (85,0 m). Nagrinėjant paplūdimio pločio kaitą 1993–2008 m. žemyno
krante ženklesnis paplūdimio praplatėjimas užfiksuotas ties Šventąja, šiauriau Palangos, piečiau
Nemirsetos ir ties Melnrage II. Paplūdimiai susiaurėjo tarp Šventosios ir Ošupio, ties Palanga, tarp
Šaipių ir Girulių. Kuršių nerijoje paplūdimiai praplatėjo ties Smiltyne II, Alksnyne, piečiau
23
Pervalkos, ties Preila bei tarp Preilos ir Nidos. Paplūdimių pločio sumažėjimas užfiksuotas ties
Smiltyne I, tarp Juodkrantės ir Pervalkos bei šiauriau Nidos. (Aplinka..., 1998).
Paplūdimio aukščio kaita. Analizuojant paplūdimio aukščio statistinių rodiklių kaitos
ypatumus nustatyta, kad 1993 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne buvo 2,6 m, Kuršių nerijoje
– 3,6 m. Žemiausiais paplūdimiais pasižymėjo kranto atkarpa tarp Būtingės ir Šventosios žemyno
krante (1,3 m) ir kranto atkarpa į šiaurę nuo Juodkrantės Kuršių nerijoje (2,5 m). Aukščiausiais
paplūdimiais pasižymėjo Melnragės I atkarpa žemyne (3,8 m) ir Juodkrantės Kuršių nerijoje (4,5
m). 2002 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne buvo 2,9 m, Kuršių nerijoje – 3,2 m. Žemiausi
paplūdimiai buvo ties Palanga (1,4 m) žemyno krante ir ties Smiltyne (2,1 m) Kuršių nerijoje.
Aukščiausi paplūdimiai išmatuoti ties Šventąja (žemyno krante, 6,0 m) ir ties Juodkrante (Kuršių
nerijoje, 4,1 m). 2008 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne sudarė 3,1 m, Kuršių nerijoje – 3,7 m
(2 lentelė). Žemiausiais paplūdimiais pasižymėjo kranto atkarpa ties Olando kepurės morenos klifu
žemyno krante (1,6 m) ir kranto atkarpa ties Preila Kuršių nerijoje (2,6 m). Aukščiausiais
paplūdimiais pasižymėjo Šventosios kranto atkarpa žemyno krante (5,3 m) ir piečiau Juodkrantės
esantys paplūdimiai Kuršių nerijoje (4,4 m). Analizuojant paplūdimio aukščio kaitos 1993–2008 m.
ypatumus nustatyta, kad paplūdimio aukštis labiausiai padidėjo žemyno kranto atkarpoje tarp
Būtingės ir šiaurinės Palangos. Ties Šventąja vietomis paplūdimio aukštis padidėjo dvigubai. Taip
pat paplūdimio aukščio padidėjimas užfiksuotas ir ties Nemirseta bei Melnragėmis I ir II. Kuršių
nerijoje paplūdimio aukštis kito nedaug. Čia paplūdimio aukštis padidėjo kranto atkarpose ties
Alksnyne, piečiau Juodkrantės, ties Preila ir Nida. Paplūdimio aukščio mažėjimo tendencijos
užfiksuotos žemyno krante ties Palanga, Šaipių–Karklės moreninio masyvo kranto ruože ir ties
Giruliais. Kuršių nerijoje paplūdimio aukščio sumažėjimas užfiksuotas kranto atkarpose ties
Kopgaliu, Smiltynėmis I ir II, ties Juodkrante ir Pervalkos–Preilos kranto ruože. Paplūdimio
nuolydžio kaita. Analizuojant paplūdimio nuolydžio statistinius rodiklius 1993 m. nustatyta, kad
vidutinis žemyno kranto nuolydis buvo 0,065, Kuršių nerijos – 0,073. Mažiausio nuolydžio
paplūdimiai užfiksuoti ties Palanga žemyno krante (0,022) ir ties Kopgaliu Kuršių nerijoje (0,047).
Didžiausi nuolydžiai užfiksuoti Olando kepurės morenos masyvo paplūdimiuose žemyno krante
(0,127) ir ties Juodkrante Kuršių nerijoje (0,114). 2002 m. vidutinis paplūdimio nuolydis žemyno
krante buvo 0,063, o Kuršių nerijoje – 0,068. Mažiausias nuolydis – 0,034 – buvo išmatuotas ties
Palanga (žemyno krantas) ir Kopgaliu (Kuršių nerija). Didžiausias nuolydis buvo išmatuotas
Karklės paplūdimiuose (žemyno krantas) (0,119) ir šiauriau Pervalkos Kuršių nerijoje (0,103). 2008
m. duomenimis, vidutinis žemyno kranto nuolydis buvo 0,077, Kuršių nerijos – 0,078. Mažiausio
nuolydžio užfiksuoti ties Palanga žemyno krante (0,043) ir ties Kopgaliu Kuršių nerijoje (0,035).
Didžiausi nuolydžiai užfiksuoti Olando kepurės morenos masyvo paplūdimiuose žemyno krante
24
(0,145) ir ties Juodkrante Kuršių nerijoje (0,154). Analizuojant paplūdimio nuolydžio kaitos 1993–
2008 m. ypatumus nustatyta, kad labiausiai paplūdimio nuolydis padidėjo žemyno kranto atkarpoje
tarp Būtingės ir Palangos, ties Nemirseta ir tarp Girulių ir Melnragės I. Kuršių nerijoje paplūdimio
nuolydis padidėjo ties Smiltyne I, tarp Juodkrantės ir Pervalkos bei ties Nida. Paplūdimio nuolydžio
mažėjimo tendencijos užfiksuotos ties Karkle ir Melnrage II žemyno krante ir kranto atkarpose tarp
Smiltynės II bei Alksnynės ir tarp Pervalkos ir Preilos Kuršių nerijoje. Apibendrinant paplūdimio
morfometrinių rodiklių pasiskirstymo ypatumus 1993–2008 m. (1–3 lentelės) galima konstatuoti,
kad jie kito santykinai nedaug. Vidutinis paplūdimio plotis padidėjo 1,2 m žemyno krante ir 0,5 m
Kuršių nerijoje. Vidutinis paplūdimio aukštis taip pat nedaug padidėjo: 0,5 m žemyno krante ir 0,1
m Kuršių nerijoje. Vidutinis paplūdimio nuolydis padidėjo nežymiai: 0,012 žemyno krante ir 0,005
Kuršių nerijoje. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad visame Baltijos jūros Lietuvos krante
vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai išliko beveik nepakitę. Ypač maži pokyčiai
užfiksuoti Kuršių nerijos krante. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad visame Baltijos jūros
Lietuvos krante vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai išliko beveik nepakitę. Ypač maži
pokyčiai užfiksuoti Kuršių nerijos krante. Šiek tiek didesni pokyčiai užfiksuoti žemyno kranto
paplūdimuose, kur krantas įvairesnis tiek litologine sudėtimi, tiek antropogeninės įtakos mastais.
Atlikta 1993–2008 m. lyginamoji paplūdimio morfometrinių rodiklių analizė parodė, kad tiek
žemyno kranto, tiek Kuršių nerijos vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai per 15 metų
praktiškai nepakito. Toks jų stabilumas laike paaiškinamas šitaip: – žemyno krante, kur vyrauja
kranto linijos regresija, paplūdimio morfometriniai rodikliai išlieka mažai pakitę ardomo
kopagūbrio sąskaita, t. y., atsitraukus kranto linijai ir sumažėjus paplūdimio pločiui bei aukščiui,
pradedamas stipriai ardyti kopagūbris. Jam traukiantis paplūdimys vėl praplatėja ir paaukštėja.
Kuršių nerijos krante, kur vyrauja kranto linijos transgresija, paplūdimio morfometriniai rodikliai
išlieka mažai pakitę dėl kopagūbrio priaugimo, t. y. kranto linijai stumiantis jūros pusėn didėja
paplūdimio plotis ir aukštis, kartu vyksta aktyvi smėlio akumuliacija kopagūbrio vakarinėje
papėdėje. Kopagūbrio šlaitui stumiantis jūros pusėn ar papėdėje formuojantis embrioninėms
kopoms, paplūdimys vėl susiaurėja ir pažemėja. Pažymėtina, kad paplūdimių kvazistabilumas laike
išryškėja tik analizuojant suvidurkintus daugiamečius matavimų duomenis pakankamai ilgiems
(Lietuvos atveju – žemyno krantas, Kuršių nerijos krantas) kranto ruožams. Analizuojant
daugiamečius paplūdimių morfometrinių rodiklių pokyčius trumpesniuose kranto ruožuose
nustatyta, kad atskiruose ruožuose paplūdimio morfometriniai rodikliai gali labai kisti. Didžiausi
paplūdimio morfometrijos pokyčiai užfiksuoti tuose kranto ruožuose, kuriuose yra didesnė kranto
morfolitologinė įvairovė bei aktyvi antropogeninė veikla. Ypač tai ryšku žemyno jūriniame krante.
(Jarmalavičius ir kt.., 2011).
25
Apibendrinant galima teigti, kad near išsamiai literatūros apie pajūrio išsaugojimą vienoje
vietoje todėl buvo nuspręsta susisteminti informaciją pasirinkta tema.
26
2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – įvertinti saugomų Lietuvos pajūrio teritorijų būklę ir atlikti aplinkosaugos
priemonių analizę Lietuvos pajūrio akvatorijos gerinimui.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti konvencines priemones, taikomas Baltijos jūrai (ir Lietuvos pajūriui) išsaugoti.
2. Išsiaiškinti išorinių veiksnių įtaką Lietuvos pajūriui ir identifikuoti svarbiausiais problemas
saugomose pajūrio teritorijose (Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame
parke ir Nemuno deltos regioniniame parke).
3. Atlikti aplinkosaugos priemonių palyginamąją analizę Baltijos pajūrio teritorijos valstybėse
ir atrinkti veiksmingiausias teritorijos saugojimo ir naudojimo priemones.
4. Apibendrinti Lietuvos pajūrio teritorijos apsaugai gresiančias problemas ir aptarti
aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.
27
3. TYRIMO METODIKA
Darbo metodikai buvo naudojama mokslinės literatūros šaltinių loginė analizė,
sintezė, indukcija ir dedukcija, grafinis vaizdavimas, dokumentų analizė, apibendrinimo metodas,
palyginamoji analizė, apklausa – anketavimas (ekspertų apklausos metodas).
Vienas iš dažniausiai naudojamų metodų yra apklausų metodas, kai siekiama sužinoti,
kaip visuomenė vertina aplinkos kokybę, kokie jos elementai visuomenei yra svarbūs, kokius
kokybę įtakojančius veiksnius žmonės išskiria kaip svarbiausius. Ekspertinis vertinimas
suprantamas kaip apibendrinta ekspertų grupės nuomonė, kurios gavimui pritaikomos specialistų-
ekspertų žinios, patirtis ir intuicija. Ekspertu vadinamas specialistas, turintis tam tikros srities žinių
ir patyrimo (lot. exppertus – patyręs). Ekspertinis metodas tinka tais atvejais, kai labai sudėtinga
arba praktiškai neįmanoma pritaikyti objektyvius skaičiuojamuosius ar empirinio tyrimo metodus.
Apklausa buvo vykdoma 2013 m. gruodžio mėn. Surinktos ir išanalizuotos 104
anketos. Apklausoje dalyvavo vakarų Lietuvoje dirbantys specialistai, kurie dirba Palangos,
Klaipėdos, Kretingos, Klaipėdos rajono savivaldybėse. Anketoje buvo pateikiama 15 klausimų. Visi
gauti duomenys – atsakymai buvo susisteminti ir įvertinti, suformuluotos specialistų pastabos ir
įžvalgos.
Tyrimo metu buvo atliekama norminių aktų, mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė,
padaromos išvados. Literatūros apžvalga yra fundamentalus tyrimo metodas, naudojamas visose
tyrimų srityse, gautas rezultatas – saugomų teritorijų bei pajūrio teritorijos būklės palyginamoji
analizė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalyse. Išanalizavus norminius dokumentus bei ekspertų anketas
apibendrinimo metodu buvo sudaryta SSGG analizė – pateikiama lentelėje. Taip pat išanalizuotos
įvairios paramos priemonės, gautos Lietuvos pajūrio aplinkos gerinimui ir išsaugojimui per
pastaruosius 5 metus.
Tyrimo objektas – Baltijos jūros pakrantė.
28
4. BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO APLINKOTVARKA
4.1. Saugomų teritorijų pajūrio regione vertinimas
Lietuvos pajūrio teritorija turi tris Lietuvai svarbias teritorijas: Kuršių Nerijos
nacionalinį parką, pajūrio regioninį parką, Nemuno Deltos regioninį parką. Bendras požymis tas,
kad visos šios teritorijos yra įtrauktos į Baltijos jūros saugomų teritorijų sistemą – HELGOM, kuri
įkurta 1974 m.
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais, kurio bendras plotas 26,5 tūkst.
ha. 36,9 % sudaro sausuma, o 63,1 % – vandenys. Tai 97 km siaura aukštų kopų ir tamsaus miško
juosta, kuri tęsiasi nuo Kopgalio iki Kranto (Zelenogradsko). Šiaurinė 52 km ilgio ir 9970 ha ploto
dalis nuo Nidos iki Smiltynės priklauso Lietuvai, o likusioji pietinė dalis – Kaliningrado sričiai.
Nacionalinio parko tikslas – išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį su pustoma kopomis
Agilos – Naglių ruože, senomis parabolinėmis kopomis prie Juodkrantės, pajūrio ir pamario palves,
po smėliu atsidūrusius senuosius miško dirvožemius, apsauginį pajūrio pylimą, etnografines žvejų
sodybas, senąsias vilas, propaguoti aplinkosaugos idėjas, Kuršių nerijos gyventojų dvasinį ir
materialinį paveldą, plėtoti parko teritorijoje tradicinę veiklą: žuvininkystę, poilsiautojų
aptarnavimą, miškininkystę. Tiek šiaurinė, tiek pietinė Kuršių nerijos dalys paskelbtos valstybiniais
nacionaliniais parkais.
Šiandieninis Kuršių nerijos kraštovaizdis – ne šiaip sau sukultūrinta gamtinė aplinka. Jis
gerai apmastytos viso XIX šimtmečio žmonių veiklos palikimas, sukurtas gelbstint save nuo žūties
smėlio audrose. Tai žmogaus išmintimi ir rankomis, panaudojant vėją bei augalus ir taisant savo
ankstesnes elgsenos gamtoje klaidas, ekstremaliomis aplinkybėmis suformuotas palankiausias
gyventi, dirbi ir ilsėtis kraštovaizdis. Tai bene labiausiai saugotina kultūros paveldo teritorinė
vertybė mūsų šalyje. Kuršių nerijos nacionalinis parkas susikirstytas pagal zonas (4.1 pav.).
29
4.1 pav. Nacionalinio parko zonavimas (sudaryta autorės pagal: Lietuvos…, 2004)
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas patenka į pasaulio paveldo UNESCO (1972 m.)
teritorijas, bei į NATURA 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje. Saugomų buveinių tipai Kuršių nerijos
nacionaliniame parke: 1150 Lagūnos, 2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos,
2130 Pilkosios kopos, 2140 Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2180 Medžiais apaugusios
pajūrio kopos, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2030 Pajūrio smėlynų tyruliai (Natūra..., 2012).
Pajūrio regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos –
Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių
įsteigimo“, siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros
paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas – 5870 ha. Regioninio
parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.
490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Lietuvos pajūrio žemyninės dalies
kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinės
lygumos Placio ežeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais
žemyniniais skardžiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą. Pajūrio regioniniame parke
galima rasti gamtos vertybių (jūriniai riedulynai, aukščiausias skardis Lietuvoje – Olando kepurė
iškilusi 24 metrai virš jūros lygio, kt. vertybės), gausu kultūros paveldo vertybių (senos sodybos,
kavinaitės, karčiamos, mokykla ir kt.) (Pajūrio..., 2013).
Nemuno Deltos regioninis parkas įkurtas Pamario krašte. Kraštovaizdį sudaro pagrindinės
atšakos Atmata ir Skirvyte bei jų apsupta sala Rusne. Šį kraštovaizdį kuriantis vanduo – tai
įvairiapusis susipynusių upių, ežero – lagūnos Krokų lankos ir daugybės kitų mažesnių ežerų
žaidimas. Ypač didelių pavasarinių potvynių metu regioninis parkas suteikia nepamirštamų
Nacionalinio
parko zonos
Rezervatai
24% teritorijos (Naglių ir
Grobšto
rezervatai).
Draustiniai
(Parnidžio, Karvaičių,
Juodkrantės ir
Lapnugario).
Apsauginė
zona
(Teritorijos prie
Nidos
gyvenvietės ir
Kopgalyje).
Rekreacinė
zona (Gyvenviečių,
miško, pajūrio,
paamario kopų bei
pliažų
teritorijos).
Gyvenamoji
zona (Nidos, Preilos,
Pervalkos,
Alksnynės,
smiltynės
gyvenvietės).
Ūkinė zona
30
įspūdžių: didžiulės apsemtos deltos pievos, pilnos retų vandens paukščių. Delta yra įžymi tuo, kad
čia gausu retų perinčių paukščių, bei svarbi kaip poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams. Pagal
Ramsaro konvencijos kriterijus 1993 metais ji buvo įtraukta į tarptautinės reikšmės drėgnų vietovių
sąrašą. Čia nedideliame plote kopose ir smiltpievėse auga 7 Lietuvos raudonosios knygos rūšys; 5
retos ir nykstančios rūšys bei 2 bendrijos. Iki 1963 m. pradinės melioracijos čia augo viksvynų,
dryžutynų, pašiaušėlynų plotai. Tada buvo inventorizuota augant apie 360 pievų augalų rūšių, šiuo
metu inventorizuota augant apie 250 rūšių (viso Lietuvos užliejamosiose pievose auga apie 430
augalų rūšių). Nemuno Deltos regioninis parkas priskiriamas tarptautinės svarbos šlapžemių
RAMSAR (1971 m.) saugomoms teritorijoms. Beveik visa Nemuno deltos regioninio parko
teritorija, išskyrus apskalautų moreninių pakilumų paviršius, yra paveikta įvairaus amžiaus
pelkėdaros procesų. Pagrindiniai parko aukštapelkiniai – žemapelkiniai kompleksai yra šie:
Aukštumalos pelkė (3018 ha, faktiškai nepažeista – 1017 ha), Rupkalvių pelkė (3410 ha, faktiškai
nepažeista – 166,7 ha), Medžioklės pelkė (1450 ha, faktiškai nepažeista – 208,1 ha), Berštų pelkė –
517 ha, Leitgirių pelkė – 166 ha. Labai vertingos deltos aukštapelkės sukuria sąlygas augti
unikalioms augalų bendrijoms, nes tai yra vienintelė tokio tipo deltinės aukštapelkės Lietuvoje
(Nemuno..., 2013).
Apibendrinant galima teigti, kad visos pajūryje saugomos teritorijos gausiai lankomos
turistų pavasario ir vasaros metu, ypač organizuojamos moksleivių pažintinės ekskursijos po
unikalias, nepažeistas vietoves. Paruošti stendai, vizualinė informacija, gido paslaugos padeda
labiau pažinti saugomas teritorijas. Visose šiose teritorijose stengiamasi kiek galima daugiau
išsaugoti natūralų gamtos grožį ir leisti tuo grožėtis atvykstantiems turistams.
4.1.1. Svarbiausios problemos saugomose pajūrio teritorijose ir išorinių veiksnių įtaka
Lietuvos pajūriui
Greita ekonominių socialinių sąlygų kaita, įtakoja saugomų teritorijų būklę, iškelia naujas
problemas. Daugiausia problemų šiuo metu kelia privačios žemės nuosavybės atsiradimas
saugomose teritorijose ir patirties sureguliuoti privačių asmenų veiklą stoka. Dauguma naujųjų
žemės savininkų turi vienintelį interesą – pasistatyti gyvenamąjį namą, vasarnamį ar kuo skubiau
iškirsti mišką. Pagrindinės Lietuvos saugomų teritorijų sistemos problemos: (Saugomos..., 2005)
teritorinio planavimo dokumentų trūkumas. Tik nacionaliniai parkai turi patvirtintas
planavimo schemas. Daugelio regioninių parkų planavimo schemos parengtos, bet nepatvirtintos.
Trūksta direkcijų ekonominės veiklos planų.
31
nepakankamas veiklos saugomose teritorijose finansavimas. Dabartiniai finansavimo
šaltiniai ir jo apimtys neužtikrina saugomoms teritorijoms keliamų uždavinių realizavimo, nesudaro
prielaidų įgyvendinti būtinas apsaugos ir tvarkymo priemones, negarantuoja tinkamo uždarbio
saugomų teritorijų direkcijų specialistams.
žemės privatizavimo proceso reguliavimas. Tai viena sudėtingiausių ir skaudžiausių
problemų, pirmiausia nacionaliniuose parkuose, kuriuose privati nuosavybė yra nepageidaujama.
Tik Kuršių nerijos ir rezervatų žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė.
neužtikrinamas nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas.
Tebevykstant žemės reformai, keičiantis socialiniams santykiams, susiduriant su privačios
nuosavybės, asmeninių interesų reguliavimu, trūkstant teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų,
sunku užtikrinti nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą.
nepakankamas rekreacinės infrastruktūros formavimas nacionaliniuose ir regioniniuose
parkuose. Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, visuomenės poreikiams yra vienas iš nacionalinių
ir regioninių parkų steigimo tikslų. Rekreacinės infrastruktūros sukūrimas yra vienas iš būdų
sureguliuoti lankytojų srautus.
nepalankus saugomų teritorijų įvaizdis. Į saugomas teritorijas daugeliu atvejų vis dar
žiūrima, kaip į totalinio draudimo sistemą, tuo tarpu per mažai gilinamasi į jų teikiamą naudą.
kompensacijų už apribojimus sistemos nebuvimas. Kompensacijų mechanizmo už
veiklos apribojimus sukūrimas ir praktinis įgyvendinimas galėtų sustiprinti gyventojų pasitikėjimą
saugomomis teritorijomis, pašalintų dabar taip plintančių nepagrįstų gąsdinimų galimybes.
neužbaigta formuoti kultūrinių saugomų teritorijų, pirmiausia istorinių nacionalinių
parkų sistema. Siūloma įsteigti keletą istorinių nacionalinių parkų (Kernavės, Vilniaus ir Kauno
senamiesčių).
Principingų aplinkosaugos darbuotojų ir žiniasklaidos dėka, taip pat tobulėjant teisės
aktams, sukuriant teritorijų planavimo dokumentų sistemą, atsiranda ir teigiamų tendencijų, keičiasi
požiūris į veiklos reguliavimą saugomose teritorijose. Prieš įsigydami žemę, mišką saugomose
teritorijose žmonės iš anksto domisi, kas bus leidžiama, kas ne. Išsaugojimo sistema tampa vis
sudėtingesnė ir dar labiau išvystyta. Saugomos teritorijos palaipsniui tampa integruota gamtosaugos
(aplinkosaugos) dalimi, jų tvarkymas neatskiriamas tiek nuo bendrojo šalies (subalansuotosios
plėtros), tiek ir nuo žemėnaudos ar ūkių sektorių politikos, ūkio sektorių planavimo, tuo labiau nuo
regioninio planavimo. Kai kurios problemos per pastaruosius metus išspręstos (Saugomos..., 2012).
Išoriniai veiksniai kaip gaisrai, audros, žmonių tyčinė veikla taip pat daro didelę įtaką
saugomoms teritorijoms. Gamtos tyčinis niokojimas pražudo augaliją, išardo gyvūnijos buvimo
vietas, urvus ir kt. Gamtos stichijos – sugriauna unikalų gamtos buvimą.
32
4.2. Baltijos pajūrio išsaugojimas
4.2.1. Latvijos pajūrio apsaugos problemos
Daugiau nei trečdalį 1836 kilometrų ilgio Latvijos sienos sudaro siena su Baltijos jūra.
Latviai skiria dvi „jūras“: vadinamąją Didžiąją jūrą – atvirą Baltijos jūros pakrantę Kuržemės
vakaruose, ir Mažąją jūrą – Rygos įlanką. Didelės vertybės: unikalios Randų pievos Ainažų krašte,
neužšąlantys, modernūs Ventspilio ir Liepojos uostai. Mažosios ir Didžiosios jūros susitikimo vieta.
Kolkos švyturys yra vienintelė Latvijos jūros sala. Latvijos žvejų kaimai – neįprasti savo
architektonine statyba ir patrauklia kultūrine aplinka, kai kurie jau apleisti, bet kai kurie dar išlikę.
Latvijos kurortiniai miestai: Papė, Liepoja, Jūrkalnė, Ventspilis, Kolka, Talsai, Kuldyga, Jarmala,
Rundalė, Ryga. Lietuvoje sunku rasti tokią vietą pajūryje, kad būtum vienas, apsuptas tik laukinės
gamtos ir šėlstančios arba ramiai krantus skalaujančios jūros. O beveik visas Latvijos pajūris – tai
ne vieną dešimtį kilometrų besidriekiantys laukiniai paplūdimiai vakarinėje mūsų kaimynės dalyje,
vadinamoje Kuržemėje (Latvijos..., 2013).
Latvijoje pajūrio apsaugą reglamentuoja – Jūrų aplinkos apsaugos ir valdymo įstatymas, kurį
priėmė seimas ir pasirašė prezidentas. Įstatymas įsigaliojo 2011 metais sausio 1 dieną, nes buvo
atlikta daug pakeitimų. Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, Latvijos jūros aplinkos apsaugą ir
valdymą, siekiant: pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę; skatinti jūrų ir tausų ekosistemoms;
skatinti aplinkos valdymą ir gerą aplinkos būklę reikalingų priemonių įtraukimo į politikos
dokumentų ir įstatymų bei taisyklių, poveikio jūros aplinkai taikymo sritį; skatinti įpareigojančių
tarptautinių susitarimų rinkinį jūrų aplinkos apsaugos ir jūrų išsaugojimo ir tvaraus naudojimo
tikslus. Latvijos išskirtinė ekonominė zona yra: tyrinėti suverenias teises, saugoti ir valdyti jūros
dugną, gamtinius išteklius, jūros dugno gelmes ir vandens naudojimą bei valdyti šiuos išteklius.
Taip pat kiti veiksmai, kurie reikalauja išskirtinės ekonominės zonos: žvalgybos ir eksploatacijos,
įskaitant bangų gaminimą, srovių ir vėjo energiją. Išimtine teise siekiant sukurti ir įdiegti dirbtinių
salų struktūras ir įrangą, reikalingi tirti gamtos ištekliai, viešieji pirkimai ir kitos veiklos. Taip pat
svarbu stebėti dirbtines salas, jų struktūrą bei įrenginių statybą, montavimo ir naudojimo darbus.
Išimtinė jurisdikcija dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, jūrų mokslo, dirbtinių salų, taip pat
pastatų ir įrenginių statybos, montavimo ir naudojimo; kitos teisės, numatytos Jūros aplinkos
apsaugos ir valdymo įstatyme ir 1982 Jungtinių Tautų konvencijos dėl jūrų teisės (Latvija..., 2013).
Latvija bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybės narėmis ir, jei įmanoma, su kitomis
šalimis, kurios turi jurisdikciją Baltijos jūrų vandenyse. Jos siekia: skatinti nuosekliai koordinuoti
33
jūros strategijas, siekiant jas plėtoti ir įgyvendinti visame Baltijos jūros regione; koordinuoti
aplinkos būklės vertinimo metodus jūrų aplinkos apsaugos tikslų ir susijusių rodiklių, skirtų jūrų
aplinkos monitoringo programai nustatyti, taip skatinti metodų plėtrą visame Baltijos jūros regione
ir stebėti naudojimą bei palyginti stebėsenos rezultatus; skatinti suderintos programos priemones
gerai ekologinei būklei kūrti ir įgyvendinti Baltijos jūros regione. Regioninis bendradarbiavimas yra
Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) ir kitų regionų bendradarbiavimas per
institucijų sistemą, įskaitant Europos Sąjungai nepriklausančias šalis. Aplinkos apsaugos ir
regioninės plėtros ministerija ir kitos kompetentingos institucijos suteikia galimybę dalyvauti
Latvijai tarptautinių organizacijų ir regioninio bendradarbiavimo institucinėje sistemoje. Latvija gali
vykdyti jūrų aplinkos apsaugą ir jūrų naudojimą. Jei Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės plėtros
planavimo dokumentų numatytos priemonės gali turėti reikšmingos įtakos Latvijos jūros aplinkos,
įskaitant jūros saugomų teritorijų, Latvija gali kreiptis į šias organizacijas ir institucijas, siekiant
priimti sprendimus dėl jūrų ekosistemų išsaugojimo ar atkūrimo būtinų priemonių. Numatomi
projektų planų įgyvendinimai ir geros aplinkos būklės pasiekimas iki 2020 m. (Latvijos..., 20013).
Pagrindinė problema ir tikslas Latvijos pajūryje – smarkiai pagerinti aplinkos būklę, išplėsti
saugomas teritorijas, labiau skirti dėmesio pajūrio tvarkymui.
4.2.2. Estijos pajūrio išsaugojimo problemos
Estija – valstybė Europos šiaurės rytuose, prie Baltijos jūros rytinio kranto. Estijos pakrantės
ilgis 685 m. Į labai vingiuotą pakrantę įsiterpia įlankos: Pernu, Hapsalus, Pakris, Muga, Kunda,
Narva ir kitos. Didesni pusiasaliai: Pakris, Vymsis, Vergis, Surupis. Šiaurėje krantai uolėti, statūs, o
vakaruose žemi, akmenuoti, kai kur smėlėti. Valstybei priklauso keliolika salų ir šcherų. Didesnės iš
jų: Sarema, Hijuma, Muhuma, Vormsis. Salos užima beveik 10 % šalies teritorijos. Vidutinis reljefo
aukštis apie 50 m; vyrauja žemumos. Ir šiaurės, ir vakarų Estijos žemumos yra pelkėtos, labiau
apgyvendintos tik pakrantėje. Į šiaurės pajūrio žemumą yra įsiterpusi Tamsalu aukštuma.
Vakariniame Peipaus krante plyti to paties vardo žemuma. Į Tartu miesto pusę tęsiasi Ugandžio
plynaukštė. Aukščiausias kalnas – Sur Munamegis (318 m) – yra Hanijos aukštumoje, šalies
pietryčiuose. Į vakarus nuo jos – Karulos aukštuma (iki 137 m). Vandeningiausia upė Narva teka
Estijos – Rusijos pasieniu. Ilgiausios upės: Emajegis (218 km), Pernu (144 km), Peltsama (135 km).
Estijoje yra daugiau kaip 1500 ežerų. Didžiausias iš jų – Peipus (rusai vadina Čudu). Gerokai
mažesnis – Vertsjervo ežeras. Didžiausias tvenkinys – Narvos. Klimatas pereinantis iš jūrinio į
žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra -5 °C šalčio, liepos 16 °C šilumos. Salose būna šilčiau.
34
Šiaurėje per metus iškrinta beveik 700 mm kritulių. Estijos kurortai: Pernu – Estijos vasaros sostinė,
Haapsalu, Ontikos pakrantė, Narva – Joesuu, Võsu-Kasmu (Jūrinės..., 2012).
Jūros pakrantės išsaugojimui Estijoje labai svarbus dokumentas – konvencija MARPOL
73/78 priimta 2012 metais. Ji pabrėžia, kad labai svarbu, kad nafta, mazutas, neapdorotoas aliejus,
naftos tanklaiviai neterštų Baltijos jūros bei Baltijos jūros pakrančių. Platus jūrų arba pakrančių
taršos avarinis planas pateikiamas išsamiai išanalizuotas. Jis stebimas ekstremalių situacijų valdymo
Baltijos jūros zonoje ir Estijos pakrantėje. Labai svarbus naftos ir naftos produktų išsiliejimas ant
kranto, kurių likvidavimas yra techniškai sudėtingas ir daug laiko ir išteklių reikalaujantis procesas,
dėl savo didelės žalos gamtai. Avarinio planavimo veikla apima šio plano tikslams plačius jūros ir
pakrančių plotus. Nagrinėjami taršos lokalizavimo ir likvidavimo susiję klausimai, įskaitant ir
atliekų tvarkymo koordinavimą organizavimas ir reabilitacija aplinkai. Šiame dokumente labai
svarbus pakrančių valymas, tikrinimas taršos. Pajūris labai prižiūrimas, kad nekeltų pavojaus
žmogaus sveikatai ir gyvybei. Labai svarbu, kad negaištų gyvūnai, jei gaišta gyvūnai pajūrio
teritorijoje – tai iškart imamasi griežtų ir veiksmingų valymo darbų (Estija..., 2013).
Pagrindinė Estijos pajūrio problema ir tikslas – išsaugoti jūros pakrantę nuo taršos, kad
nekiltų pavojus Baltijos vandenims, Baltijos pakrantei, taip pat žmogaus sveikatai ir gyvybei.
4.2.3. Lietuvos pajūrio išsaugojimas
Didžiausia parama Lietuvos pajūriui gaunama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Dideles lėšas skiria ir kurortinių miestų savivaldybės, bei surenkamos lėšos per masinius renginius
ar akcijas. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų parama Lietuvos aplinkosaugai 2004
metais skyrė 8,3 mln. litų. Iš šios paramos didžioji dalis teko Baltijos pajūriui – net 5,6 mln. litų.
Didžioji Baltijos pajūriui patvirtintos paramos dalis teko paplūdimiams ir apsauginiam paplūdimio
kopagūbriui atkurti ir tvarkyti žemyninėje kranto dalyje, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo
kompleksiškai tvarkomas. ES struktūrinių fondų lėšos taip pat buvo panaudotos Kuršių Nerijos
paplūdimiams ir apsauginiam kopagūbriui atkurti ir tvarkyti. 2005 metais gauta ES parama 2005 –
2008 metų projektui „Pajūrio bioįvairovės išsaugojimui Lietuvos pajūryje“ – 321 023 eurų. Projekto
metu padaryti būtini kirtimai baltosiose kopose (išvalyta 1000 ha tarp Karklės ir Nemirsetos),
įrengta srautus reguliuojanti infrastruktūra: takai, atitvarai, informaciniai stendai lankytojams.
Paruošta ir pastatyta 10 dirbtinio perėjimo platformų baltauodegiams ereliams ir juodiesiems
pesliams (7 Kuršių Nerijoje ir 3 Pajūrio regioniniame parke). Parengti 5 gamtotvarkos planai
Pajūrio regioniniame parke ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke visoms Europos mastu
nykstančioms buveinėms išsaugoti bei juos suderinti su atsakingomis institucijomis. Teršiančių,
35
niokojančių piktavalių Lietuvos pajūryje taip pat netrūksta, bet tam skiriamos labai didelės baudos
ir skiriamos didelės lėšos pajūriui prižiūrėti, saugoti bei tvarkyti. Pajūrio tvarkymo darbai ir lėšų
panaudojimas apima: kopų sutvirtinimus, smėlio papildymus paplūdimiuose, didinami ir lyginami
paplūdimiai, valomi, renkamos šiukšlės paplūdimiuose ir miškuose, valomos pakrantės nuo
dumblo, atliekų, atliekų tvarkymas rūšiavimas ir išvežimas ir kt. darbai. Sutvarkomi, atstatomi
paplūdimiai nuo uraganų, vėtrų padarytos žalos (Euroepan..., 2005)
2012 – 2013 metais buvo rengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių
rekreacijos planas, patvirtintas 2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601, kurį
finansavo ES struktūrinių fondų lėšos. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas
– vienas svarbiausių dokumentų, nustatančių žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje
dalyje. Projektas numatė šių paplūdimių – nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Latvijos
Respublikos valstybės sienos – tvarkymo, naudojimo ir apsaugos priemones; pajūrio kraštovaizdžio
išsaugojimą, reguliuoti turistų srautus, sudaryti palankias sąlygas visuomenei naudotis pajūrio
gamta ir kultūros objektais. Žemyninė pajūrio juosta sausumoje apima teritoriją nuo Klaipėdos
šiaurinio molo iki Latvijos Respublikos sienos, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir
paplūdimys. Tai vakarų Lietuvos teritorija, patenkanti į Klaipėdos (75,41 ha), Palangos (858,12 ha)
miestų ir Klaipėdos rajono (364,21 ha) savivaldybių teritorijas. Į teritoriją tarp Klaipėdos miesto ir
senosios Palangos įeina dalis Pajūrio regioninio parko. Projekto partneriai: Klaipėdos, Klaipėdos
rajono, Palangos, Neringos miestų savivaldybių, Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Pajūrio
regioninio parko administracijos. Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto
juostos plėtrą, išsaugant ateities kartoms vertingiausią Lietuvos kraštovaizdžio komponentą –
Baltijos jūros pakrantės juostą. Pakrantės zonoje aptinkami svarbūs gamtiniai ištekliai, turintys
ekonominę, rekreacinę, estetinę ir mokslinę vertę. Šie ištekliai riboti, o pati pakrantė ženkliai
vystoma ir veikiama vis intensyvėjančios plėtros. Žmogaus ūkinė veikla bei gamtiniai procesai yra
vieni reikšmingiausių faktorių, sąlygojančių pastebimus ir net esminius pakitimus kranto zonoje.
Intensyvus žemės ūkis, pramonė, sausumos ir jūrų transportas, prekyba, energijos gamyba,
komercinė žvejyba, kasamo grunto laidojimas, naudingų iškasenų gavyba, povandeninių vamzdynų
ir naftotiekio tiesimas, turizmas bei rekreacija ir kiti žmogaus ūkinės veiklos segmentai daro
nuolatinį poveikį kranto zonoje vykstantiems procesams. Globaliniai klimato pasikeitimai,
dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažinimas
skatina krantų ardymą ir neigiamai įtakoja natūralių krantosaugos procesų eigą. Todėl siekiant
užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus
ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas buvo parengtas projektas. Jo metu
buvo planuojama 336.920 m apsauginės kopos žemyninėje dalyje ir 10.000 m apsauginės kopos
36
Kuršių nerijos dalyje sutvirtinti žabtvorėmis (2 pav.), 87.631,00 m2 apsauginės kopos žemyninėje
dalyje ir 77.000,00 m2 apsauginės kopos Kuršių nerijos dalyje sutvirtinti šakų klojiniais, 34 ha
apsauginės kopos žemyninėje dalyje ir 10 ha apsauginės kopos Kuršių nerijos dalyje apsodinti
želdiniais. Apsauginės kopos atstatymui (4.3 pav.), paplūdimio pamaitinimui bei gūbrio apsauginės
kopos papėdėje suformavimui bus atvežta 40.000,00 m3 smėlio. Taip pat planuojama nutiesti
15.000,00 m lentinių takų (4.4 pav.) žemyninėje dalyje ir 3.000,00 m lentinių takų Kuršių nerijos
dalyje, įrengti 1297,00 m medinių laiptų žemyninėje dalyje bei 202,00 m medinių laiptų Kuršių
nerijos dalyje (4.5 pav.). Projekto metu buvo numatyta pastatyti 53 informacinius stendus, parengtas
ir išleistas leidinys „Lietuvos Baltijos pajūrio atkūrimas ir išsaugojimas “(4000 vnt.) bei mokslinė
studija „Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumo
krantotvarkoje įvertinimas“ (Euroepan..., 2000).
4.2 pav. Pasiruošta kopų sutvirtinimui 4.3 pav. Nauji takai kopose
(Autorės nuotraukos) (Autorės nuotraukos)
4.4 pav. Kopų išvalymas 4.5 pav. Aikštelių sutvarkymas
(Atorės nuotraukos) (Autorės nuotrauka)
Klaipėdos apskrities viršininko administracija įgyvendindama projektą „Lietuvos Baltijos
pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ šiuo metu jau yra įvykdžiusi septynis viešųjų pirkimų
konkursus, iš kurių su keturiais paslaugų bei rangos darbų tiekėjais jau yra pasirašytos sutartys.
Projektas puikiai įgyvendintas ir turi teigiamą poveikį aplinkai bei regiono plėtrai. Įgyvendinus
projektą buvo sustabdytas pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimo procesas, stabilizuotas
37
apsauginės kopos natūralaus priauginimo smėliu procesas, apsaugoti pajūrio kraštovaizdžio
komponentai nuo stipraus antropogeninio poveikio poilsio sezono metu, bei nuo pavojingų gamtos
reiškinių, tokių kaip audros, potvyniai, uraganai, stiprus vėjas ir pan.. Švari ir atstatyta aplinka
(išsaugotas unikalus Lietuvos kraštovaizdis) bei sutvarkyta pajūrio juostos infrastruktūra pagerino
rekreacijos ir turizmo sąlygų plėtojimą teritorijoje, pagerėjo rekreacinės aplinkos bei pačių
rekreacinių sąlygų kokybė, kas teigiamai įtakoja regiono plėtrą. Kiekvienais metais bandoma ieškoti
ir gauti lėšų pajūrio sutvarkymui po žiemos.
4.2.4. Veiksniai, darantys neigiamą poveikį pajūriui
Gamtos jėgos, bei žmogaus tyčinė veikla turi didelę įtaką Lietuvos pajūriui. Pirmas pavojus
nuo kurio kartais neįmanoma apsisaugoti tai gamtos stichijos (audros, uraganai, uraganiniai vėjai,
potvyniai). Lietuvos pajūrį gamtos stichijos pasikartoja į metus ar kelis metus kartą. Dažniausiai
didelę žalą padaro uraganiniai vėjai, audros, uraganai. Tuo metu didžiausia žala būna kopų
nuardymas, medžių ir krūmų išlaužymas, šiukšlių prinešimas, iš jūros prinešama daug atliekų bei
šiukšlių. Vanduo smarkiai nuardo kopas bei susiaurina paplūdimius. Net pusė paplūdimyje esančio
smėlio visada nuplaunama. Taip pat kiekvieną kartą po audrų ar uraganinių vėjų visada sulaužomas
tiltas pėstiesiems, sulaužomi laiptai, nusileidimo takai iš kopų link jūros bei pripustoma smėlio ant
priėjimų prie jūros. Audros metu didžiulės bangos ir duobės jūros labai pavojingos žmonių gyvybei.
Daugelis turistų labai džiaugiasi audros metu kad gali grožėtis tokiu gamtos žaismu bei specialiai
važiuoja prie jūros, kad galėtų įamžinti gamtos stichiją fotoaparatu. Dažniausiai tokiu metu visi
priėjimai prie jūros būna užtverti juosta, uždaromi, norint apsaugoti žmones nuo nelaimės. Ypač
būna sustiprintas gelbėtojų budėjimas bei aplinkosaugininkų budrumas ir aktyvumas, stebėjimas.
Visi būna pasiruošę įvairiems veiksmams.
Kitas labai svarbus veiksnys – gaisrai pajūrio miškuose, kopose, pajūrio gyvenvietėse.
Gaisrai ypač gausūs vasaros metu, labiausiai kai karšta ir sausa. Tuo metu labai populiaru deginti
laužus, kepti kepsnius gamtoje ir dėl neatsakingų veiksmų vyksta gaisrai. Gaisrai taip pat vyksta
nuo neatsakingų poilsiautojų numestų nuorūkų. Kur sausa – gaisras išplinta akimirksniu ir kitą kartą
baigiasi tragedija. Saugomose teritorijose jau ne pirmus metus dėl neatsakingų veiksmų išdega virš
100 ha miško. Svarbi saugoma teritorija – Kuršių Nerijos nacionalinis parkas nuo neatsakingų
veiksmų išdega jau antrą kartą. 2006 metais gaisro metu išdegė 230 ha teritorija. Įvykęs gaisras
šiomis dienomis (2014 metų balandžio mėnesį) sudegino 130 ha teritoriją (4.6 pav.). Stambūs
38
žvėrys spėjo išsigelbėti, bet kalbant apie smulkią gyvūniją ir augaliją – didžioji dauguma sudegė
(4.7 pav.).
4.6 pav. Išdegusi Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos dalis 4.7 pav. Gaisravietė
Didžiausia problema yra ta, kad nėra tinkamai pasiruošta gaisrų gesinimui. Vienas vandens
telkinys skirtas gaisrui gesinti neveikia. Sraigtasparniai negali pakilti, nes iš kelių tik vienas
tinkamas pakilimui ir pagalbai. Nėra tinkamų privažiavimų prie gaisraviečių bei trūksta specialistų
budrumo, didesnės apsaugos, stebėjimo, budėjimo rizikos atveju (kai didžiausia tikimybė gaisrų, kai
nėra lietaus ir viskas sausa ir yra didelė tikimybė gaisrui išsiliepsnoti). Tokios gamtos stichijos ir
tyčinė žmogaus veikla pražudo gamtoje gyvenančią gyvūniją, išnaikina saugotinus augalus ir jų
rūšis, bei padaro didelę žalą saugomoms teritorijoms. Tada reikia didelių lėšų miškų atsodinimui,
teritorijos sutvarkymui, o gamta praranda savo unikalumą. Gaisras įvykęs nacionaliniame parke
antrą kartą per kelis metus dėl specialistų aplaidumo nepastebėjus laiku ir prasidėjus veiksmams tik
gaisrui smarkiai įsiliepsnojus, gali grėsti išbraukimas iš UNESCO pasaulio kultūros paveldo, nes
yra netinkamai prižiūrima, saugoma ir imtasi veiksmų. Tai yra vienas iš blogiausių veiksmų kas gali
įvykti. Žmogaus tyčinė veikla kaip medžių išniekinimas, pjovimas netikslingai, šiukšlinimas – taip
pat naikina gamtą, augalų rūšis. Tik po tokių įvykusių nelaimių galvojama apie padarinius ir tada
imamasi veiksmų kaip apsisaugoti, kaip apsaugoti gamtą. Tai yra didžiausia Vyriausybės klaida –
neskiriamas dėmesys, neapgalvojamos nelaimės, neskiriamos lėšos saugumui užtikrinti. Laiku
neapgalvojama galima žala gamtai, todėl kai įvyksta kokios nelaimės būna per vėlu ir padaroma
dviguba žala tai reikalingos didesnės lėšos gamtai sutvarkyti ir atkurti.
4.2.5. Pajūrio išsaugojimo aspektai
39
Palyginus Lietuvą su Baltijos šalimis (Latvija ir Estija) pajūrio išsaugojimo (aplinkosaugos)
atžvilgiu, Lietuva turi daugiausiai dokumentų ir norminių aktų, įstatymų. Lietuvoje yra ypač
saugojama Baltijos pakrantė ir nustatyta daug apribojimų.
Atlikus palyginimą turizmo atžvilgiu, kurortinių miestų populiarumu, priežiūros ir tvarkymo
klausimais – visose šalyse dėmesys skiriamas beveik vienodai. Saugomų teritorijų sistema
Lietuvoje yra labiausiai išvystyta, Latvijoje numatoma priskirti daugiau teritorijų saugomoms
teritorijoms, o Estijoje saugomų teritorijų būklė pakankamai gera. Kurortinių miestų svarba ir plėtra
Lietuvos pajūrio teritorijoje turi didelę reikšmę valstybei, nes nuo jų sureikšminimo, tvarkymo ir
vystymo priklauso turistų apsilankymas, pajūrio garsinimas, svečių atsiliepimai bei valstybės ir
pajūrio populiarinimas pritraukti kuo daugiau turistų ir garsinti Lietuvos pajūrį bei Lietuvos
valstybę. Tokią pačią svarbą kurortiniai miestai turi ir užsienio valstybėse, nes kiekviena valstybė
stengiasi garsinti savo kurortinius miestus kuo geresne infrastruktūra, pramogomis, nuostabiais
paplūdimiais, turizmu, stengiasi populiarinti ir didžiuotis, kad valstybė yra prie Baltijos jūros ir gali
laisvai naudotis Baltijos jūros pakrante ir sulaukti kuo daugiau turistų, kurie atneša didelę naudą
šalies ekonomikai, rinkai, vietos verslininkams ir kt. Kiekvienais metais gaunama parama pajūrio
turizmo vystymui, puoselėjamos ir garsinamos saugomos teritorijos, lankytinos vietos. Išleidžiama
kuo daugiau informacinių lankstinukų, informacinių stendų, vis atnaujinama informacija
viešuosiuose internetiniuose puslapiuose. Stengiamasi kiekvienais metais pritraukti kuo daugiau
turistų susipažinti su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku, Pajūrio regioniniu parku, kurių
autentiškumas ir natūralumas vis labiau saugomas Lietuvos valstybės. Žiūrint nelaimės atveju
(gamtos stichijų padariniais) Lietuva visada prašosi pagalbos kaimyninių šalių, nes čia trūksta
įrangos, pajėgų, karių ar savanorių. Kaimyninės šalys puikiai naudojasi tomis pajėgomis kurias turi
ir retai prašo pagalbos. Kiekvienoje šalyje vykdomas aplinkos monitoringas pagal monitoringo
numatomas programas, metų planus. Vykdomas vandens monitoringas, gyvosios gamtos,
ekosistemų, kraštovaizdžio, radiologinis, oro monitoringas. 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011 –
2017 metų programos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo
2011 – 2017 metų programa, kuri reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo
sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus aplinkos būklės matavimų kiekiui ir
kokybei bei tenkinančią svarbiausius nacionalinius informacijos apie aplinkos būklę poreikius.
Programoje apibrėžiami aplinkosauginiai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, kurių įgyvendinimui
būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu, numatomi vertinimo kriterijai šiems
40
tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, jų reikšmės bei atsakingi už įgyvendinimą asignavimų
valdytojai. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programoje pagrindinis dėmesys
skiriamas gamtinės aplinkos komponentų stebėsenai, uosto ir miesto pramonės poveikiui
gyvenamosioms, visuomeninės paskirties ir rekreacinėms teritorijoms. Gamtinė aplinka Klaipėdos
mieste formuoja gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos sąlygas, turi svarbią ekologinę ir sanitarinę –
higieninę reikšmę, atlikdama pramonės taršos asimiliacinį vaidmenį. Miestas yra išsidėstęs Danės ir
Smiltelės žemupių slėniuose ir terasose, šių upių tarpupyje bei jų deltose, Kuršių marių ir Baltijos
jūros pakrantėse bei šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. Tai iš esmės ir sąlygoja miesto plėtrą,
kraštovaizdžio savitumo bei gamtinių vertybių buvimą ir išsaugojimą, taip pat apsprendžia miesto
erdvinį raiškumą ir jo vystymąsi. Gamtinių komponentų pokyčiai yra susiję su miesto ir uosto
plėtimusi, urbanizuotų ir natūralių teritorijų santykiu, kraštovaizdžio būklės kaita (European...,
2000).
Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, atliekų rūšiavimui visose valstybėse skiriamas labai
didelis dėmesys, rengiami projektai, įgyvendinimo priemonės. Baltijos pajūris labai prižiūrimas ir
saugojamas visose valstybėse.
Paanalizavus bei vykdant LIFE projektą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, Estijoje jau
egzistuojančių jūrinių saugomų teritorijų ribas nutarta, kad jų keisti nereikia, tačiau jų funkcijos
buvo patikslintos remiantis surinktais naujais duomenimis ir informacija apie buveines ir rūšis.
Vykdomo LIFE projekto metu buvo atrasta naujų retų paukščių ir perėjimo vietų. LIFE projekto
metu Latvijoje, kur anksčiau jūrinių „Natura 2000“ teritorijų nebuvo, pasiūlytos naujos septynios
jūrinės saugomos teritorijos, iš kurių trys yra skirtos paukščių apsaugai, dvi – buveinių apsaugai, o
dar dvi – daugybei rūšių ir buveinių apsaugai. Lietuvoje LIFE projekto komanda pasiūlė
pakoreguoti egzistuojančių jūrinių saugomų teritorijų dydžius ir ribas bei paskirtis. Turėtų būti
įsteigta speciali teritorija apsaugoti perpelės (Alosa fallax), labai retos ir ekologiškai vertingos žuvų
rūšies, migraciją. Taip pat siūloma didelė paukščiams skirta teritorija jūroje prie Kuršių nerijos, kur
buvo stebėtos didelės žiemojančių paukčių santalkos. Projekto komanda paruošė gamtotvarkos
planus šešioms teritorijoms, po dvi kiekvienoje šalyje. Juose teritorijos yra detaliai aprašytos ir
pasiūlytos gamtotvarkos priemonės. Skirtumas tarp sausumos saugomų teritorijų, kur dažnai
taikoma aktyvi gamtotvarka (pavyzdžiui, pievų šienavimas ar ganymas) ir jūrinių teritorijų yra tas,
kad pastarosiose zonavimas ir vietiniai ekonominių veiklų apribojimai yra vienintelės taikomos
priemonės. Projekto Lietuvos teritorijose buvo pasiūlyti keli nedideli apribojimai, skirti apsaugoti
nykstančias nekomercines žuvų rūšis naudojant didesnes žvejybos tinklų akis arba prailginant
draudimus žvejoti tam tikru metu pavasarį. Gamtotvarkos planai buvo ruošiami bendradarbiaujant
su suinteresuotomis grupėmis siekiant užtikrinti pritarimą jiems ir skaidrumą parenkant teritorijas.
41
Jokių didelių apribojimų dabartinei ekonominei veiklai nėra pasiūlyta nei vienai projekto teritorijai,
bet didelio masto ateities infrastruktūros projektams (tiltams, uosto plėtimui ar vėjo jėgainėms) be
galo svarbu atlikti geros kokybės poveikio (European..., 2005).
Latvija, Lietuva ir Estija bei dar 8 narės (Danija, Islandija, Lenkija, Norvegija, Rusija,
Suomija, Švedija, Vokietija) patenka į Baltijos Jūros Valstybių Tarybą (BJVT, angl. The Council of
the Baltic Sea States) – tai neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas –
skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Organizacija buvo įsteigta
1992 m. Kopenhagoje. BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos
jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Toks diplomatinis forumas sudaro sąlygas regiono
valstybių vadovams reguliariai susitikti, pasikeisti nuomonėmis įvairiais klausimais ir suartinti
valstybių pozicijas, parengti bendrą regiono valstybių poziciją rūpimais klausimais, skatinti imtis
veiksmų bendroms problemoms spręsti ir išsaugoti unikalų regiono identitetą. Tai savo ruožtu
padeda įgyvendinti Baltijos jūros regione Jungtinių Tautų įstatuose, Helsinkio Baigiamajame akte,
Paryžiaus chartijoje ir kituose ESBO dokumentuose įtvirtintus principus, kuriais pagal 1992 metų
steigiamąją BJVT deklaraciją pagrįsta BJVT veikla (European..., 2000).
4.3. Atliekų tvarkymas pajūrio zonoje
Norint gerinti pajūrio būklę, kiekvienais metais rengiami atliekų tvarkymo sistemos
projektai, metinis planas, kuriame numatomi planuojami darbai, įvykdymo terminai. Vykdomos
sąvartynų rekonstrukcijos schema ir vietos (4.8 pav.).
42
4.8 pav. Atliekų rūšiavimas pajūrio zonoje
Išnagrinėjus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos situacija 2013 pirmąjį pusmetį
galime matyti, kokia buvo sukurta regioninės sistemos struktūra: (Atliekos..., 2013).
pastatytas Dumpių regioninis sąvartynas;
uždaryti, rekultyvuoti ir prižiūrimi 7 rajoniniai sąvartynai;
sutvarkyti 32 apskrities miestelių šiukšlynai (9 pav.)
statoma didžiųjų atliekų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelių.
4.9 pav. Kalotės sąvartynas prieš sutvarkymą 4.10 pav. Kalotės sąvartyno pokyčiai
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado daug galimybių grąžinti aplinką, įgyvendinti
atliekų rūšiavimo programas, efektingai veikti ir gerinti gyvenimo sąlygas. Pajūrio zonoje matomas
ryškus rezultatas, įgyvendinus programas Europos sąjungos lėšomis. Pajūrio gyventojai yra labai
patenkinti galintys stebėti ryškius pokyčius pajūrio zonoje (4.10 pav.). Prieš projektą pakelės, bei
kaimų teritorijos buvo visai neprižiūrimos (4.11 pav.).
4.11 pav. Pakelės Girkaliuose prieš projektą 4.12 pav. Sutvarkytos Girkalių teritorijos
43
Baltijos pajūryje vykdomos atliekų tvarkymo programos, ypač saugomose teritorijose
neleidžiama niokoti mums turimo nuostabaus gamtos kampelio. Lietuvos pajūryje vykdoma atliekų
tvarkymo programa bei reguliariai vežamos ir rūšiuojamos šiukšlės (4.12 pav.). Lietuvos pajūris
labiausiai šiukšlinamas vasaros metu, kai jį aplanko dauguma poilsiautojų, užsienio turistų.
Kurortiniai miestai vykdo specialią priežiūrą vasaros metu ir būna tam pasiruošę, nes visada yra
laukiama didelio turistų antplūdžio, labiau nei žiemos metu. Ypač labai svarbi kontrolė ir aplinkos
tvarkymas masinių renginių metų, švenčių metu. Pasamdoma tam tikra žmonių grupė kuri surenka
atliekas renginio metu, taip pat veikia specialiosios tarnybos. Lietuvos pajūryje labai prižiūrima
aplinka. Stengiamasi pristatyti kuo įmanoma daugiau šiukšlinių bei konteinerių. Šiukšlinių gausu
šalia suoliukų, prie išėjimo takų iš paplūdimio, parkuose, kai kur kopose, šalia lauko vasaros
kavinių stovi daug konteinerių, bei stovi daug atliekų rūšiavimo konteinerių. Pajūrio gyventojai
rūšiuoja stiklą, popierių, plastmasę, maisto atliekas. Žinoma pasitaiko ir piktavalių, kurie visiškai
nerūšiuoja šiukšlių bei šiukšlina vandenyje, jį teršia išpildami įvairias atliekas į Baltijos jūrą,
šiukšlina kopose, bando kurti laužavietes, laužus, kurie yra draudžiami kopose ir pajūryje.
Stengdamiesi rūšiuoti šiukšles, mes išsaugome pajūrio aplinką, palaikome ją švarią bei tausojame.
Neleidžiame niokoti gamtos kenksmingomis atliekomis bei neteršiame vandens. Rūšiuodami
atliekas stengiamės išsaugoti gamtą, medžius nuo kirtimų ir kt. Svarbiausia yra tai, kad pagrindinė
atliekų tvarkymo sistema pajūrio regione yra sukurta, bet rūšiavimo plėtrą regione stabdo LR teisės
aktų pokyčiai ir savivaldybių parinktų administratorių vangumas. 2013 metais Klaipėdos regionas
įvykdė ES direktyvas ir LR tesės aktų reikalavimus dėl tinkamo atliekų tvarkymo. Labai gaila, bet
mokesčių didėjimas yra ir bus neišvengiamas nepriklausomai nuo to kaip bus tvarkomos atliekos
(tai įrodo kitų šalies sąvartynų vartų mokesčiai ir Europos valstybių praktika. 2010 metais
išnagrinėjus studijas, išanalizavus galimas alternatyvas, atliekų deginimas nebrangina atliekų
tvarkymo, kiti tvarkymo būdai yra daug brangesni. Vykdant ES reikalavimus atliekų tvarkymas
ateityje bus dar kruopštesnis, plečiama infrastruktūra (rūšiavimo aikštelės), bet tai gali kainuot
daugiau (Atliekos..., 2013).
Vykdomi projektai 2013 metais:
Klaipėdos m. statomos 3 didelio gabarito atliekų ir vieno kompostuojamų atliekų
surinkimo aikštelės;
Sąvartyno filtrato valymo įrengimai (Bandras Lietuvos ir rusijos projektas ES lėšomis);
Rengiamas dujų panaudojimo projektas Dumpių sąvartyno 1 sekcijai (analogiškas
uždaryto Kalotės sąvartyno projektui);
Pradėti vėjo ir saulės energetikos projektai;
44
Pasiruošimas 150 požeminių arba pusiau požeminių aikštelių komunalinių atliekų ir
a/ž surinkimo projektui.
Yra ir keli trūkumai tokie, kaip:
Dalyje savivaldybių nėra patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės, neteikiamos žaliųjų ir
kt. atliekų surinkimo paslaugos;
Dalyje savivaldybių nėra arba neveikia atliekų šalinimo kontrolės mechanizmai -
nesiekiama priimtų taisyklių vykdymo;
Vangiai vykdomos didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelių statybos procedūros.
Iš 7 savivaldybių nuostolingai dirba net 5;
Regione nėra vieningo rinkliavos skaičiavimo būdo, kiekviena savivaldybė mėgina
sukurti savo modelį.
Išnagrinėjus sistemos raidą, galime puikiai matyti pokyčius 5 metų laikotarpyje:
2008 04 01 pradėtas ekplotuoti regioninis Dumpių sąvartynas;
2008 metais įvesta vietinė rinkliava Klaipėdoje ir Neringoje (procesas regione
pabaigtas 2012 metais).
2011 metais uždarytas paskutinis apskrities sąvartynas;
2010 – 2012 m. namudinio kompostavimo sistemos sukūrimas;
2013 – 2014 m. numatyta pradėti eksploatuoti 17 aikštelių (3 Klaipėdos mieste);
2013 m. pradėjo veikti rūšiavimo linija Dumpiuose;
2013 m. pradėtas atliekų deginimas bendrovėje „Fortum Klaipėda“;
2013 m. planuojama įsigyti dar vieną rūšiavimo liniją Dumpių sąvartynui.
4.13 pav. Komunalinių atliekų dinamika
45
Matome komunalinių atliekų mažėjimo dinamiką 2009 – 2012 metais Klaipėdoje, bei
regione (4.13 pav.). Komunalinės atliekos kiekvienais metais mažėja.
2009 metais rugpjūčio 15 dieną vyko Lietuvos pajūrio švarinimo akcija „Išvalykime Baltijos
jūrą“. Ją organizuojanti VšĮ „Darom 2009“ komanda tikėjosi turėti apie 15 tvarkymo taškų ir
sulaukti iki 10 tūkst. aplinkosaugai neabejingų dalyvių. Baltijos jūros pakrantė, paplūdimiai ir
kopos nuo 10 val. buvo tvarkomos visame 99 km. pajūrio ruože: nuo sienos su Latvija iki sienos su
Kaliningradu. Tądien akcija vyko daugelyje Baltijos jūros valstybių. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo
numatyti konkretūs tvarkymo taškai, o Latvija su Estija prisidėjo tik informacijos sklaida bei
raginimu gyventojus tvarkytis. Kitoms Pabaltijo valstybėms kvietimai dalyvauti taip pat buvo
išsiųsti, tačiau jose neatsirado iniciatyvios organizacijos, galinčios ir norinčios prisidėti. „Lietuvos
pajūrio ir visos Baltijos jūros problemos yra labai svarbios kiekvienam iš mūsų. Vasarą kiekvienas
bent kartą ar kelis kartus nuvažiuojate į pajūrį ir matote, kad jūra nėra švari, pakrantės –
prišiukšlintos. Tai globalinė problema. (...) Šios akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į
Baltijos jūros problemą. Ji yra labiausiai užteršta jūra visame pasaulyje, o beveik 90 proc. jos
gyvūnijos yra ties pavojaus riba“, - spaudos konferencijoje sakė vienas iš „Darom 2009“ savanorių
Vytautas Krasnickas. Planuojama, kad tą dieną ne tik bus švarinama kuo didesnė Lietuvos pajūrio
dalis, bet keli laivai valys vandenį. Prisidėti prie akcijos buvo kviečiami ir užsieniečiai, todėl buvo
ruošiami plakatai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba (Akcija..., 2013).
Tokia akcija Lietuvoje vyko pirmą kartą – ji pradėta organizuoti vasaros pradžioje gavus
pasiūlymą iš Lenkijos organizacijos „Fundacja Nasza Ziemia“, kuri tokią akciją rengė jau trečią
kartą. Savanorė Roberta Ažukaitė apgailestavo, kad laiko pasiruošti akcijai – mažai. Vasarą sunku
rasti rėmėjų – su daugeliu tebevyksta derybos, todėl spaudos konferencijos metu negalėjo įvardyti
nei vieno. VšĮ „Darom 2009“ neturi jokio projekto, už kurį gautų lėšų, todėl turi apsiriboti tik tuo,
ką gauna už dyką. Visgi savanoris Laurynas Gerikas priminė, kad ši ir kitos jų akcijos ir nėra
orientuotos į komercinius tikslus: „Viskas buvo, yra ir bus daroma remiantis savanoriškumo
principu ir tiktai iš suaukotų lėšų ir paramos“. Tikimasi, kad akcija „Išvalykime Baltijos jūrą“ taps
tradicine. Jos oficialiais globėjais sutiko būti visame pasaulyje populiaraus projekto Clean Up the
World“ iniciatoriai Kim McKay ir Ian Kiernan. „Darom 2009“ komanda planuoja suorganizuoti
dar keletą visuomeninių akcijų ir renginių, tokių kaip jau ne pirmus metus gyvuojanti „Diena be
automobilio“, edukacinis projektas „Žalieji mokymai“, masinis karaokė dainavimas „Devynetukų
akcija“, pozityvių idėjų ir vizijų projektas „Aš Lietuvai“. „Darom 2009“ savanoriai taip pat tapo
Vilniaus savivaldybės inicijuojamo projekto „Vilnius – mano namai“ socialiniais partneriais
(Akcija..., 2013).
46
Dar vienas labai svarbus projektas – LIFE projektas (4.14 pav.). Jo metu buvo numatoma
užpildyti duomenų bei rūšių ir buveinių tyrimų metodologijų spragas, taip pat įvertinti jų apsaugos
tam tikrose teritorijose reikalingumą.
4.14 pav. Tiriama Baltijos pajūrio teritorija LIFE projekte
Projekto komanda, ruošdama paraišką LIFE programai, turėjo tik preliminarią informaciją
apie nepageidaujamą paukščių ir ruonių priegaudą žvejybos tinkluose, ir įtarė, kad tai tikriausiai
pagrindinė populiacijoms kylanti grėsmė, todėl žvejybos sektoriaus poveikį gamtinėms vertybėms
įvardino kaip galimą pagrindinį veiksnį, kelianti joms pavojų. Kitu rimtos grėsmės šaltiniu buvo
įvardintas fizinis buveinių ardymas statant uostus, tiltus, vėjo jėgaines ir dugno sąvartynų sukūrimas
jūroje. Taip pat buvo ištirta, ar vandenyse esančios tam tikros pavojingos medžiagos skatina tolesnį
pažeidžiamų rūšių ir buveinių naikinimą, ir ar augantis laivų transportas bei rekreacija kelia pavojų
rūšims, buveinėms ir atskiroms svarbioms teritorijoms. Projektas buvo vykdomas trylikoje skirtingų
teritorijų Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Intensyviausios projekto veiklos
buvo tyrimai, skirti išsiaiškinti, kurios Europinės svarbos rūšys ar buveinės šiose teritorijose yra
gausios. Taip pat buvo nagrinėjama, kurios žmonių veiklos gali joms kelti pavojų. Buvo atlikta
povandenines inventorizacijos siekiant gauti daugiau informacijos apie povandeninių buveinių
pasiskirstymą akcentuojant povandenines smėlio seklumas bei rifus, laikomus svarbiomis
buveinėmis įvairioms gyvūnų bei augalų rūšims ir svarbius ekologiniu požiūriu. Inventorizacijos
buvo aktyviai vykdomos 2006 ir 2007 metų vasaromis. Projekto metu buvo ištirta 2387 km2 dugno
Estijoje, 1772 km2 Latvijoje ir 1849 km
2 Lietuvoje. Tiesioginiai stebėjimai buvo atliekami daugiau
nei 3000 vietų, o pavyzdžiai dar daugelį dienų po to buvo analizuojami laboratorijose. Kitas tyrimas
svarbus tuom, kad ištirtas vandens paukščių gausumas, paskirstymas ir jų apsaugos statusas jūrinėse
Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose žiemojimo, migracijos ir veisimosi sezonu. Šie duomenys
buvo naudojami patikslinti jau pasiūlytų „Natura 2000“ teritorijų, svarbių paukščiams perėti ir
reikšmingų neperinčių vandens paukščių susitelkimams, ribas. Dar buvo tiriamos žuvų rūšys,
47
analizuojama žvejybos įtaka. Estijoje papildomai buvo tirta ruonių įtaka žvejybai. Duomenys apie
žvejybos metu pagautas žuvų rūšis buvo gauti iš bendradarbiavusių pagal savo grafiką įprastinėmis
sąlygomis ir tradicinėmis priemonėmis žvejojusių žvejų. Kitas veiksmas buvo įgyvendintas siekiant
gauti išsamios informacijos apie grunto sąvartynų poveikio išplitimą ir charakteristikas arba kitus
mechaninius poveikius jūrinių „Natura 2000“ teritorijose Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ir įvertinti
skirtingų biologinių bendrijų ar buveinių pažeidžiamumą. Projekto metu buvo atliekamas
hidrodinaminis modeliavimas, siekiant apibūdinti nuosėdų iš projekto teritorijose esančių dugno
gilinimo ir grunto laidojimo vietų plitimą. Remiantis intentorizacijų projektų metu surinkta
informacija buvo atliktas poveikio dydžio įvertinimas. Trikdymo įtakos vertinimas buvo dar viena
projekto veikla. Jos metu buvo vertinama ekonominių veiklų, vykstančių projekto teritorijose ir
šalia jų, trikdymo įtaka vandens paukščiams ir ruoniams. Ši veikla buvo vykdoma ne kaip lauko
tyrimai, o kaip literatūrinės medžiagos, susijusios su įvairių trikdymo šaltinių (eismo, vėjo jėgainių,
kariuomenės pratybų, triukšmo taršos, rekreacijos) poveikiais vandens paukščiams ir ruoniams,
apžvalga. Informacija apie esančius ir planuojamus plėtimosi darbus, kurie gali būti priskirti
potencialiems trikdymo šaltiniams, buvo surinkta iš įvairių šaltinių – savivaldybių ir rajonų
administracijų, įstatymų ir kitų teisinių dokumentų, strategijų, teritorinių ir kitokių planų, galimybių
studijų, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų. Dar viena projekto veikla buvo įvertinti taršos lygį
projekto teritorijose ir, jei reikia, parengti pasiūlymus valdymo planams, nes daugelis projekto
teritorijų yra išsidėsčiusios netoli potencialių taršos šaltinių – naftos perdavimo terminalų, uostų ir
laivybos kelių. Intensyvi laivyba kelia pavojų jūrinėms „Natura 2000“ teritorijoms dėl išpilamo
balastinio vandens ir techninių tepalų. Dauguma pašalinamų pavojingų medžiagų patenka į mitybos
grandines ir gali sukelti jūrinių organizmų išgyvenamumo mažėjimą. Buvo tirta ir analizuota
sunkiųjų metalų ir poliaromatinių angliavandenilių sudėtis bei naftos kiekis nuosėdose. Projektas
padėjo pagilinti žinias apie vandens paukščių rūšinę sudėtį, aptinkamumą ir pasiskirstymą perėjimo,
migracijos ir žiemojimo sezonais pasirinktose projekto teritorijose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Projekto metu buvo identifikuotos naujos retų ar nykstančių paukščių rūšių perėjimo vietos ir
stebėtos didelės jų koncentracijos. Galima teigti, kad Baltijos jūros pakrantės Estijoje, Latvijoje ir
Lietuvoje yra paukščiams svarbios teritorijos Europos mastu ir jos privalo būti išsaugotos.
Nustatyta, kad ypatingai vandens paukščiams svarbios teritorijos yra Estijos Archipelage,
Väinameri jūroje, Rygos įlankoje, Irbės sąsiauryje tarp Estijos ir Latvijos bei priekrantės vandenys
palei Kuršių neriją. Nors kai kuriose tyrimų stotyse buvo aptiktos daug didesnės sunkiųjų metalų
koncentracijos nei daugelyje kitų tyrimų stočių, bendras koncentracijos lygis yra žemas ir neviršija
lygio, aptinkamo kitur Baltijos jūroje. Todėl gan užtikrintai galima teigti, kad šiuo metu
potencialiose jūrinėse „Natura 2000“ teritorijose ar netoli jų nėra didelės taršos grėsmės. Tačiau dėl
48
intensyvaus Baltijos jūros naudojimo laivybai ir kitoms veikloms tarša sunkiaisiais metalais ir
naftos produktais išlieka kaip potenciali grėsmė, kuri turi būti periodiškai įvertinama (European...,
2005).
4.4. Lietuvos pajūrio aplinkosaugos vertinimas
Atlikus literatūros šaltinių, dokumentų analizę, nustatyta, kad Lietuvos pajūris yra labai
svarbi teritorijos dalis, kurią saugo daugelis įstatymų. Baltijos pajūrio apsaugą reglamentuoja:
Pajūrio juostos įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Vandens
įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir kt., specialieji, detalieji, bendrieji planai: Klaipėdos,
Neringos miestų bendrieji planai; Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių
gyvenamųjų vietovių, Klaipėdos ir Palangos miestų bei Klaipėdos rajono detalieji planai; Kuršių
nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas; Nemuno Deltos regioninio parko tvarkymo
planas; Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas; Pajūrio regioninio parko
tvarkymo planas; gamtinis karkasas, saugomų teritorijų sistema, NATURA 2000 programa; gamtos
paveldo objektų sistema; vykdomi projektai (LIFE projektas); pajūrio tvarkymo darbų projektai
(savanoriškos pajūrio tvarkymo akcijos); išanalizuoti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strateginiai
planai 2010 – 2013 metams ir 2013 – 2020 metams (išanalizuota, kokie darbai padaryti, kas
numatoma, kokios apsaugos priemonės taikomos). Išnagrinėta nemažai politikos krypčių ir
strategijų, skirtų aplinkai apsaugoti. Susipažinta su Europos sąjungos skirtomis lėšomis ir kokie
projektai vykdomi Europos sąjungos lėšų pagalba.
Kurortinių miestų svarba ir plėtra Lietuvos pajūrio teritorijoje turi didelę reikšmę valstybei,
nes nuo jų sureikšminimo, tvarkymo ir vystymo priklauso turistų apsilankymas, pajūrio garsinimas,
svečių atsiliepimai bei valstybės ir pajūrio populiarinimas pritraukti kuo daugiau turistų ir garsinti
Lietuvos pajūrį bei Lietuvos valstybę. Tokią pačią svarbą kurortiniai miestai turi ir užsienio
valstybėse, nes kiekviena valstybė stengiasi garsinti savo kurortinius miestus kuo geresne
infrastruktūra, pramogomis, nuostabiais paplūdimiais, turizmu, stengiasi populiarinti ir didžiuotis,
kad valstybė yra prie Baltijos jūros ir gali laisvai naudotis Baltijos jūros pakrante ir sulaukti kuo
daugiau turistų, kurie atneša didelę naudą šalies ekonomikai, rinkai, vietos verslininkams ir kt.
Kiekvienais metais gaunama parama pajūrio turizmo vystymui, puoselėjamos ir garsinamos
saugomos teritorijos, lankytinos vietos. Išleidžiama daugiau informacinių lankstinukų, informacinių
stendų, vis atnaujinama informacija viešuosiuose internetiniuose puslapiuose. Stengiamasi
kiekvienais metais pritraukti kuo daugiau turistų susipažinti su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku,
49
Pajūrio regioniniu parku, kurių autentiškumas ir natūralumas vis labiau saugomas Lietuvos
valstybės.
Atlikta ekspertų anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 104 specialistai. Buvo parengta anketa
apie pajūrio išsaugojimą, svarbą, tvarkymą, lėšų panaudojimą. Anketavimo tikslas – sužinoti
ekspertų nuomonę apie esamą būklę, numatytas aplinkos saugojimo prevencines priemones, apie
turistų srautus, padaromą žalą vietinių gyventojų bei turistų, apie kiekvieno turisto, vietinio
gyventojo prisidėjimą išsaugant Lietuvos pajūrį. Anketos duomenys parodo (1 lentelė), ar ekspertai
žino ir yra susipažinę su Europos Sąjungos skirtomis lėšomis Lietuvos pajūriui išsaugoti, kokie
darbai vykdomi ir kaip panaudojamos lėšos, ar matomas rezultatas.
1 lentelė. Ekspertų apklausos rezultatai
1.Ar didelis žmonių srautas aplanko
pajūrio zoną?
Nelabai didelis – 0 %
Pakankamai – 18,1 %
Neturi nuomonės – 6,7 %
Daug – 29,5 %
Labai daug – 45,7 %
8. Kaip manote ar turistai, poilsiautojai
prisideda prie pajūrio išsaugojimo?
Visiškai neprisideda – 12,5 %
Dažniausiai neprisideda – 33,7 %
Neturiu nuomonės – 13,6 %
Kartais prisideda – 30,8 %
Taip, prisideda – 9,6 %
2.Kaip jūs manote ar daug užsienio
turistų aplanko Lietuvos pajūrį?
Visai neaplanko – 0 %
Nelabai daug – 22,1 %
Neturiu nuomonės – 9,6 %
Daug – 54,8 %
Labai daug – 13,5 %
9. Ar jūs pats prisidedat prie pajūrio
išsaugojimo?
Niekada – 16,3 %
Truputį prisidedu – 23,1 %
Neturiu nuomonės – 9,7 %
Prisidedu kartais – 26 %
Visada prisidedu – 25 %
3.Ar jūsų nuomone tinkamai prižiūrimas
Lietuvos pajūris?
Visai neaprižiūrimas – 2 %
Nelabai prižiūrimas – 43,3 %
Neturiu nuomonės – 12,5 %
Prižiūrimas – 32,7 %
Labai prižiūrimas – 9,6 %
10. Kaip manote ar tinkamai
rūšiuojamos atliekos/šiukšlės pajūrio zonoje?
Manau niekas jų nerūšiuoja – 21,2 %
Netinkamai – 30,8 %
Neturiu nuomonės – 24,2 %
Tinkamai – 24%
4.Ar labai didelę svarbą Lietuvos pajūris
turi Lietuvos gyventojui?
11. Kaip manote ar didelė parama,
priemonės skiriamos Lietuvos pajūriui gerinti,
50
Visai nedidelę – 5 %
Nelabai didelę – 7,7 %
Neturiu nuomonės – 3,8 %
Didelę – 40,4 %
Labai didelę – 43,3 %
išsaugoti?
Neskiriamos visai – 5 %
Nesu tuo tikras kas skiriama,
nesidomėjau – 36,5 %
Neturiu nuomonės – 17,5 %
Galbūt skiriama – 26,9 %
Skiriama labia didelė – 19,3 %
5.Ar didelis dėmesys skiriamas pajūrio
apsaugai?
Taip – 48,1 %
Ne – 51,9 %
12. Ar tikslingai ir veiksmingai
panaudojamos gaunamos lėšos Lietuvos
pajūriui gerinti?
Visiškai nesidomiu ir nematau
pokyčių pajūrio zonoje – 10,6 %
Netikslingai – 16,3 %
Neturiu nuomonės – 28 %
Galbūt – 28,8 %
Tikslingai ir veiksmingai – 16,3 %
6.Ar teršiamas Lietuvos pajūris vietinių
gyventojų?
Taip, labai teršiamas – 53,8 %
Neturiu nuomonės – 28 %
Neteršiamas – 18,3 %
13. Ar didelę reikšmę Lietuvos pajūris
turi pasauliniu požiūriu?
Visai neturi – 3 %
Manau, kad ne – 12,5 %
Neturiu nuomonės – 12,5 %
Turi, bet nedidelę – 44,2 %
Turi labai didelę – 27,9 %
7.Ar tikslinga vykdyti pajūrio apsaugą?
Visiškai netikslinga – 3%
Netikslinga – 2 %
Neturiu nuomonės – 9,7 %
Manau, kad tikslinga – 40,4 %
Taip, tikslinga – 44,2 %
14. Jūs esate:
Vyras – 47 %
Moteris – 53 %
15. Kokiai amžiaus grupei priklausote?
18 – 25 metai – 24 %
25 – 35 metai – 45,2 %
51
35 – 45 metai – 15, 4 %
45 metai ir daugiau – 15,4 %
Išnagrinėjus ekspertų apklausos rezultatus, kur buvo apklausti 47 % vyrų ir 53 % moterų,
patenkantys į 25 – 35 metų grupę, galime matyti, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio gauto
finansavimo ir paramų tikslinimui (tiksliai nurodant paramos sumą, kokiam projektui skiriama, tai
paskelbti visiems žmonėms viešose prieigose, labiau supažindinti vietos gyventojus šią medžiagą
atspausdinus ir paviešinus tam tikruose stenduose, kur būtų labiau prieinama, matoma). Taip pat
patiems ekspertams reikėtų labiau pasidomėti vykdomais projektais, vykdomais darbais, bei skatinti
domėtis kitus specialistus. Specialistai, kurie atsakė neprisidedantys prie pajūrio išsaugojimo turėtų
labiau susimąstyti apie pajūrio išsaugojimą ir kaip jie gali padėti gamtai. Pačios institucijos turėtų
skatinti žmones prisidėti prie aplinkosaugos darbų įvairiomis akcijomis, projektais, organizuoti
konkursus, apdovanojimus, rengti kuo daugiau projektų ir skatinti visuomenę vis aktyviau dalyvauti
pajūrio valymo, išsaugojimo projektuose. Daugiau kaip pusę ekspertų mano, kad Lietuvos pajūrį
teršia vietiniai gyventojai. Todėl reikėtų patikrinti vietinių gyventojų gyvenimo ypatumus,
tvarkymo, šiukšlių rūšiavimo, nuotekų įrenginius, labiau tikrinti kur vietiniai gyventojai neša
atliekas, ar savavališkai neteršia pajūrio. Ir tikrai dauguma sutinka, kad aplinkosauga yra būtina ir
veiksminga, todėl vertėtų bent metuose porą kartų surengti viešas konferencijas savanoriams, vietos
gyventojams ir supažindinti su numatomais atlikti darbais.
2 lentelė. SSGG analizė pagal ekspertų anketos duomenis
Stiprybės Silpnybės
Kiekvieno prisidėjimas prie
pajūrio išsaugojimo;
Lietuvos pajūris turi didelę
svarbą kiekvienam Lietuvos gyventojui;
Tikslingas aplinkos apsaugos
vykdymas pajūrio zonoje.
Netinkamas šiukšlių
rūšiavimas pajūrio zonoje;
Mažas užsienio turistų srautas;
Mažai informacijos apie
gaunamas lėšas pajūrio išsaugojimui.
Grėsmės Galimybės
Labai didelis žmonių srautas
Lietuvos pajūryje;
Turistai neprisideda prie pajūrio
Skatinti Lietuvos gyventojus
prisidėti prie pajūrio išsaugojimo rengiant
įvairias akcijas, konkursus ir t. t.
52
išsaugojimo;
Netinkamai prižiūrimas
Lietuvos pajūris;
Teršiamas pajūris vietinių
gyventojų.
Parengti kuo daugiau
informacijos, stendų, rengti konferencijas ir
supažindinti žmones su gaunamomis
lėšomis ir rengiamais tvarkymo darbais
pajūrio zonoje;
Pritraukti kuo daugiau turistų
sudominant pramogomis, kultūra,
populiarinti Lietuvos kurortus, garsinti
Lietuvos pajūrį užsienio mastu;
Kuo efektyviau vykdyti
aplinkos apsaugos projektus bei įtraukti
visus žmones į šia veiklą;
Stengtis apriboti vietinių
gyventojų taršą pajūriui, labiau atkreipti
dėmesį į gyvenimo būdą, įpročius.
Skirti daugiau dėmesio atliekų
rūšiavimui ir skatinti veikti pagal Europos
Sąjungos numatytas programas.
SSGG analizė padeda labiau atkreipti dėmesį, kur Lietuvos pajūryje labiau reikia skirti
dėmesį, kurios vietos yra silpnos ir reikia stiprinti apsaugą, kur reikia susitelkti ir tobulinti tas sritis.
Išanalizuojamos grėsmės bei numatomos galimybės panaikinti jas.
Apibendrinant galima teigti, kad SSGG analizė bet kuriuose klausimuose padeda išspręsti
problemas, suteikia specialistams daugiau informacijos ir duomenų įsigilinti į problemą.
53
IŠVADOS
1. Kiekvienais metais skiriama kelių šimtų tūstančių litų arba eurų parama įvairiems projektams,
susijusiems su Baltijos pajūrio gerinimu, bei konvencinės priemonės, taikomos Baltijos jūrai (ir
Lietuvos pajūriui) išsaugoti, tikslingai panaudojama projekte numatytiems darbams.
2. Išoriniai veiksniai kaip atliekų netvarkymas, aplinkos teršimas, gamtos stichijos ir žmogaus
tyčinė veikla neigiamai veikia (teršia, gadina estetinį vaizdą) Lietuvos pajūrį ir jame saugomas
teritorijas (Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, pajūrio regioniniame parke ir Nemuno Deltos
regioniniame parke). Turizmo sektorius yra vienas svarbiausių netiesioginio jūros ir pajūrio
naudojimo sektorių.
3. Atliktas ekspertų nuomonės tyrimas apie aplinkosaugos priemonių veiksmingumą ir sudaryta
SSGG analizė įvardijo pagrindines socialines aplinkos vertinimo problemas: Lietuvos pajūrį
labiausiai teršia vietiniai gyventojai; turistai neprisideda prie pajūrio išsaugojimo; didelis srautas
turistų aplanko Lietuvos pajūrį, taip pat Lietuvos pajūris yra netinkamai prižiūrimas. Socialiniu
atžvilgiu šiukšlės neigiamai įtakoja rekreacines ir estetines vertybes, kelia grėsmę visuomenės
sveikatai.
4. Strategiškai svarbus objektas Lietuvos pajūryje yra valstybinis Klaipėdos uostas. Jo buvimas
sudaro sąlygas laivybos, laivų statybos ir remonto, krovos, iš dalies kelių ar geležinkelių transporto
sektorių vystymuisi. Visų Lietuvos upių vanduo suteka į Baltijos jūrą, todėl poveikį pajūriui daro
visos Lietuvos žemės ūkis, pramonė ir komunalinis ūkis.
5. Ūkinės veiklos vykdymas Baltijos pajūryje atsižvelgiant į jos savybes, gamtinius procesus,
saugomas buveines ir jautrias rūšis, išteklių gavyba neperžengiant tausaus naudojimo lygio,
žmogaus veiklos plėtra paremta mokslo žiniomis ir kt. - tai veiksmingos aplinkosaugos priemonės
siekiant užkirsti kelią žmogaus sukeltam aplinkos pusiausvyros ir biologinės įvairovės nykimui ir
padeda išsaugoti ir gerinti Lietuvos pajūrį.
54
NAUDOTA LITERATŪRA
1. AUGUSTAUSKAS J. Europos ekologinis tinklas NATURA 2000, 2011 [interaktyvus],
[žiūrėta 2012 10 28], prieiga per internetą:
<http://ekologija.blogas.lt/europos-ekologinis-tinklas-natura-2000-15547.html>
2. BARAUSKAS, R., BRAŠKYTĖ, R., KIRSTUKAS, M. ir kt. Lietuvos saugomos
teritorijos. – Vilnius: Lututė, 2006. P. 16
3. Jūrinės saugomos teritorijos Baltijos jūroje (2005-2009), 2009, [interaktyvus], [žiūrėta
2012 10 28] prieiga per internetą:
<http://www.balticseaportal.net/media/upload/File/Deliverables/Laymans%20reports/BEF_LT.pdf>
4. BARAUSKAS, R., BRAŠKYTĖ, R., KIRSTUKAS, M. ir kt. Lietuvos saugomos
teritorijos. – Vilnius: Lututė, 2006. P. 16
5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2001, Nr. IX-
628.
6. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2002, Nr. IX-1016.
7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2005, Nr. I-2223.
8. Ex-Post Evaluation of Projects and Activities Financed under the LIFE Programme
Country-by country analysis Lithuania, 2009, [interaktyvus], [žiūrėta 2012 10 28] prieiga per
internetą:
<http://ec.europa.eu/environment/life/publications/lifepublications/evaluation/documents/eval_lithu
ania.pdf>
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas: „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos
strategijos patvirtinimo“, 2010, rugpjūčio 25 d. Nr. 1264
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: „Dėl Baltijos pajūrio juostos
žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, 2011, liepos 28 d. Nr. D1 – 601.
11. MIERAUSKAS, P., GREIMAS, E., Ekologinis vertinimas planuojant aplinkosaugą
Lietuvoje. Iš: Enviromental mokslo darbai. Kaunas, Technologija, 1997. Nr. 2(5)
12. SMAILYS, V., SENČILA, V., DOBROVOLSKIS, G. Klaipėdos uoste apsilankančių
jūrų laivų emisijos į atmosferą įvertinimas. Iš: Enviromental. Klaipėdos universitetas, 1997.
Nr.2(5), p.21.
13. PUSTELNIKOVAS, O. Sendimentation and geochemical anomalies in the Klaipėda
strait: natural origin or human impact? Iš: Geologija. Vilnius. Lietuvos moklsu akademijos
leidykla. 2002. p. 3
55
14. ČEPINSKIS, J., JANKAUSKAS, A., UBARTAS, M. Racionalaus atliekų tvarkymo
valdymo prielaidos. Iš: Enviromental. Kaunas. 2001 m. Nr. 1(15). P. 57-68.
15. BUČAS, J. The problem of Land managment traditions in the curonian spit. Iš: Town
Planning & Architecture. 2007, Vol. 31 Issue 3, p. 140-148.
16. GRECEVIČIUS, P., MARČIUS, R. Objectives of developing park recreational
resources in seacoast landscape formation. 2006, Vol. 30 Issue 3, p. 125-133.
17. ARMAITIENĖ, A., POVILANSKAS, R., VAŠKAITIS, E. Atsakingas kopų turizmas
Kuršių nerijoje: tvarkymo principai. Iš: ISSN 1392-3137. Klaipėdos universitetas. TILTAI, 2009, 2.
18. BUČAS, J. Kuršių Nerijios aktualijos. Iš: Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos
kolegijose. KTU. 2007/4. p. 101.
19. Lietuvos pajūris ir kopos. BPD priemonė. Klaipėda. 2006.
20. VAITKUS, G., VAITKUVIENĖ, D. Land cover changes in the Lithuanian cosastal.
Iš: Acta Zoologica Lituanica, Volumen 15, Numerus 2 ISSN 1392-1657. 2005. p. 187.
21. JARMALAVIČIUS, D., ŽILINSKAS, G., PUPIENIS, D. Daugiamečiai Baltijos jūros
Lietuvos paplūdimių morfodinaminiai ypatumai. Iš: GEOGRAFIJA. T. 47. Nr. 2. Lietuvos mokslų
akademija. 2011. p. 98-106.
22. Saugomos teritorijos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–14]. Prieiga per internetą: –
(http://saugomosteritorijos.wordpress.com/bendra-informacija/).
23. V. VAITKEVIČIŪTĖ, Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas, 2007. p. 746.
24. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, Vilnius: Tiražas, 2010. p. 500.
25. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Šviesa, 2007. p. 7 – 44.
26. DELTUVAITĖ, R. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Šviesa, 2007. p. 5 – 10.
27. JANUŠEVIČIUS, L. Lietuvos nacionaliniai parkai, Kaunas: Lututė, 2006. p. 60 – 74.
28. Nacionalinis. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą: –
http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=DAC787EAD97511D8BFFE7461646173
73.
29. AUKŠTAITIS, J. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Margi raštai, 1996. p. 9 – 11.
30. Nerijos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą: –
http://www.balticseaportal.net/media/upload/File/Deliverables/MP_curonian_spit/2%20%20LIT_M
P_Curonian_Spit.pdf.
31. Gyvūnija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą:
http://www.nerija.lt/gamta/gyvunija/pauksciai.
32. Gamta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–16]. Prieiga per internetą:
http://www.nerija.lt/gamta/draustiniai/lapnugario-kratovaizdio-draustinis-.
56
33. Natūra. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–16]. Prieiga per internetą:
http://www.nerija.lt/gamta/natura-2000.
34. Nemuno delta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–09–16]. Prieiga per internetą:
http://www.nemunodelta.lt
35. Valstybės. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–09–16]. Prieiga per internetą:
http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=141
36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: „Dėl pajūrio juostos žemyninės dalies
paplūdimių rekreacijos specialiojo plano rengimo“, gegužės 17 d. Nr. D1-431, Vilnius.
37. Latvijos pajūrio juosta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:
http://www.latvia.travel/lt/straipsnis/baltijos-juros-pakrante
38. Latvijos pajūris. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:
http://www.veidas.lt/kitoks-latvijos-pajuris
39. Latvija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:
http://m.likumi.lv/doc.php?id=221385
40. Estija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–10]. Prieiga per internetą:
http://www.lietuviuzodynas.lt/salys/estija
41. Projektas. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–10]. Prieiga per internetą:
http://www.envir.ee/orb.aw/class=file/action=preview/id=1185657/Olev_Merekool-meri+on-
meri+j%E4%E4b.pdf
42. Kempingai. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–14]. Prieiga per internetą:
http://www.campingcar.lt/lt/straipsniai/mar%C5%A1rutas-%E2%80%9Ebaltijos-
paj%C5%ABriu%E2%80%9C
43. Pajūris. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–17]. Prieiga per internetą:
http://www.vakarinepalanga.lt/lt/laikrastis/dienos_tema/?id=4657
44. Akcija „Darom“. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:
http://grynas.delfi.lt/aplinka/pajurio-papludimiams-issaugoti-rengiamas-planas.d?id=58816667
45. Atliekos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą
http://www.kratc.lt/uploads/aruno/Klaip%C4%97dos%20regiono%20atliek%C5%B3%20tvarkymo
%20sistema%202012.pdf
.46. Monitoringas. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:
http://www.monitor.ku.lt/doc/Monitoringo_programa_2007-2011.pdf
47. Gamta [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:
http://gamta.lt/cms/index?rubricId=26f031a8-6236-417b-94c3-5702b715256a
57
48. European Commission, Directorate – General for Environment// Managing of Natura
2000 sites: the provisions of article 6 of the , Habitats' directive 92/43/CEE. Luxembourg: Office
for Official Publications of the European Communities, 2000.
49. European Commission. Integrated management of Natura 2000 sites/ The contribution
of LIFE – nature projects. Luxembourg: Office for Official Publications of the European
Communities, 2005. p. 40.
50. Rydens L., Migula P. etc. Environmental science: Upsala: The Baltic University Press,
2003. p. 800.
51. Peter Maehl. Tvarkymo planų parengimas Lietuvos saugomoms teritorijoms/ Kai kurių
Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos// PHARE programos
projektas. Vilnius, 2006. p.29-34.
52. Seimo Gamtos apsaugos komitetas// Europos Komisijos pranešimas Jungtinių tautų
konferencijoje ,,Aplinka ir vystymasis”. Vilnius: Seimo leidykla ,,Valstybės Žinios”, 1998. p. 140
53. ŠAUDYTĖ, S. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtaką saugomų teritorijų bei ekologinio
tinklo kūrimui ir valdymui Europoje. Iš: Ekologija: Lietuvos miškų institutas, 2001 Nr.1.
54. ŽEIMANTAS, V. Nemuno deltos regioninis parkas – Lietuvos Venecija. Iš: Lietuvos
aidas, 2004, spalio 8.
55. Saugomų teritorijų planavimo sistemos vertinimas: mokslinio taikomojo darbo ataskaita.
LŽŪU, miškų fakultetas. Kaunas. 2007.
56. Saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 steigimas Lietuvoje: valstybinio audito ataskaita
už 2006 m. Lietuvos Respublikos valstybinė kontrolė; temos vadovė L. Gedrimaitė. Vilnius 2006.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2013 04 02]. Prieiga per internetą: http://www.vkontrole.lt
57. NIELSEN, R. H. Lazeriais skenuojamas pasaulio kultūros paveldas. Iš: Iliustruotas
Mokslas, 2008, Nr. 8, 50 p.
58. Konferencijų, steigiant naujas saugomas teritorijas, keičiant esamą saugomų teritorijų
statusą arba nustačius veiklos apribojimus, mažinančius gaunamą naudą apskaičiavimas ir
išmokėjimo tvarka: mokslinio taikomojo darboataskaita. LŽŪU; J. Čaplikas, N. Michailovaitė.
Kaunas. 2006.
58
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Kuršių Nerijos nacionalinio parko ribos
59
2 PRIEDAS
Nemuno Deltos regioninio parko ribos
60
3 PRIEDAS
Pajūrio regioninio parko ribos
61
4 PRIEDAS
Anketa ekspertams
1. Ar didelis žmonių srautas aplanko pajūrio zoną?
Nelabai didelis
Pakankamai
Neturi nuomonės
Daug
Labai daug
2. Kaip jūs manote ar daug užsienio turistų aplanko Lietuvos pajūrį?
Visai neaplanko
Nelabai daug
Neturiu nuomonės
Daug
Labai daug
3. Ar jūsų nuomone tinkamai prižiūrimas Lietuvos pajūris?
Visai neaprižiūrimas
Nelabai prižiūrimas
Neturiu nuomonės
Prižiūrimas
Labai prižiūrimas
4. Ar labai didelę svarbą Lietuvos pajūris turi Lietuvos gyventojui?
Visai nedidelę
Nelabai didelę
Neturiu nuomonės
Didelę
Labai didelę
5. Ar didelis dėmesys skiriamas pajūrio apsaugai?
Taip
Ne
6. Ar teršiamas Lietuvos pajūris vietinių gyventojų?
Taip, labai teršiamas
Neturiu nuomonės
Neteršiamas
7. Ar tikslinga vykdyti pajūrio apsaugą?
Visiškai netikslinga
Netikslinga
Neturiu nuomonės
Manau, kad tikslinga
Taip, tikslinga
62
8. Kaip manote ar turistai, poilsiautojai prisideda prie pajūrio išsaugojimo?
Visiškai neprisideda
Dažniausiai neprisideda
Neturiu nuomonės
Kartais prisideda
Taip, prisideda
9. Ar jūs pats prisidedat prie pajūrio išsaugojimo?
Niekada Truputį prisidedu
Neturiu nuomonės
Prisidedu kartais
Visada prisidedu
10. Kaip manote ar tinkamai rūšiuojamos atliekos/šiukšlės pajūrio zonoje?
Manau niekas jų nerūšiuoja
Netinkamai
Neturiu nuomonės
Tinkamai
11. Kaip manote ar didelė parama, priemonės skiriamos Lietuvos pajūriui gerinti, išsaugoti?
Neskiriamos visai
Nesu tuo tikras kas skiriama, nesidomėjau
Neturiu nuomonės
Galbūt skiriama
Skiriama labia didelė
12. Ar tikslingai ir veiksmingai panaudojamos gaunamos lėšos Lietuvos pajūriui gerinti?
Visiškai nesidomiu ir nematau pokyčių pajūrio zonoje
Netikslingai
Neturiu nuomonės
Galbūt
Tikslingai ir veiksmingai
13. Ar didelę reikšmę Lietuvos pajūris turi pasauliniu požiūriu?
Visai neturi
Manau, kad ne
Neturiu nuomonės
Turi, bet nedidelę
Turi labai didelę
14. Jūs esate:
Vyras
Moteris
15. Kokiai amžiaus grupei priklausote?
18 – 25 metai
25 – 35 metai
63
35 – 45 metai
45 metai ir daugiau