Apskaita Biudzetinese Istaigose (Petrauskiene)

8/9/2019 Apskaita Biudzetinese Istaigose (Petrauskiene)

1/104

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

FINANSIR DRAUDIMO KATEDRA

A. K. PETRAUSKIEN

APSKAITA BIUDETINSE STAIGOSE

Mokomoji knyga

Vilnius

2003


2/104

PRATARM

Finans ir kit studij program studentai studijuodami Apskaita biudetinse staigose

dalyk susiduria su dideliais sunkumais iekodami btiniausios literatros. Vadovli ar kitoki

mokymo priemoni apskaitos biudetinse staigose klausimais beveik nra, todl siekdamaupildyti i sprag parengia mokymo knyg. Rengdama mokymo knyg istudijavau iuo metu

galiojanius Lietuvos Respublikos statymus, Vyriausybs nutarimus, Finans ministerijos ir

savivaldybi sakymus, potvarkius ir kitus norminius aktus bei ir vairi biudetini staig

praktinio darbo patirt. ia knyga nepretenduoju apskaitos biudetinse staigose metodologijos

krjgretas.

Pagrindinis mokymo knygos tikslas - padti studentams studijuojant apskaitos biudetinse

staigose tvark.Mokymo knygoje Apskaita biudetinse staigose pateikiu tokias temas:

1.Biudetinistaigilaidsmatos vykdymo buhalterins apskaitos darbo organizavimas

2.Finansavimo, piniginilir ilaidapskaita

3.Biudetinistaigvykdomi atsiskaitymai ir japskaita

4 Ilgalaikis turtas ir jo apskaita

5. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita

6. Atsargos ir japskaita

7. Materialinivertybiinventorizacija

8. Kitos los

9. Biudetinistaigatskaitomyb

i mokymo knyga skirta pradedantiesiems studijuoti apskaitos biudetinse staigose tvark,

todl nevengiau svok ir terminologijos paaikinim ir pridjau dokument naudojam

biudetinse staigose pavyzdius.

Su pagarba studijuojantiems apskaitbiudetinse staigose

mokymo knygos autor


3/104

TURINYS

1 tema. Biudetinistaigilaidsmatos vykdymo buhalterins apskaitos darbo

organizavimas .................................................................................................................................... 5

1.1. Biudetins staigos ir jsteigimo tvarka................................................................................. 5

1.2. Asignavimvaldytojteiss ir atsakomyb ............................................................................. 71.3. Biudetinistaigbuhalterijdarbo organizavimas ............................................................... 81.4. Apskaitos dokumentai ............................................................................................................ 101.5. Biudetinse staigose taikoma apskaitos tvarka.................................................................... 171.6. Memorialinorderinapskaitos forma................................................................................... 181.7. Didioji knyga, jos pildymo tvarka ........................................................................................ 191.8. Ilaidsmatvykdymo balansas .......................................................................................... 201.9. Biudetinistaigpavyzdinis sskaitplanas ...................................................................... 23

2 tema. Finansavimo, piniginilir ilaidapskaita ............................................................... 27

2.1. Biudetinistaigilaidsmatos ........................................................................................ 272.2. Biudetinistaigilaikomi valstybs biudeto finansavimo tvarka............................... 282.3. Tiesioginis finansavimas i valstybs biudeto...................................................................... 282.4. Biudetinistaigilaikomi savivaldybibiudetfinansavimas................................... 292.5. Piniginilir ilaidapskaita............................................................................................ 302.6. Kasos operacijos ir japskaita ............................................................................................... 342.7. Kitos pinigins los ir japskaita ......................................................................................... 382.8. Kasins ir faktins ilaidos ir japskaita................................................................................ 39

3 tema. Biudetinistaigvykdomi atsiskaitymai ir japskaita .............................................. 42

3.1. Atlyginimnustatymo tvarka biudetinistaigdarbuotojams............................................ 423.2. vietimo staigdarbuotojdarbo apmokjimas ................................................................... 433.3. Valstybs tarnautojdarbo apmokjimas............................................................................... 44

3.4. Darbo umokesio apskaiiavimas......................................................................................... 473.5. Ligos paalpa .......................................................................................................................... 523.6. Iskaitymai i darbo umokesio............................................................................................ 543.7. Darbo umokesio mokjimo tvarka...................................................................................... 613.8. Darbo umokesio sintetinapskaita ..................................................................................... 623.9. Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis .............................................................................. 643.10. Atsiskaitymai u trkumus................................................................................................... 683.11. Tiksliniai atsiskaitymai......................................................................................................... 693.12. Kiti atsiskaitymai.................................................................................................................. 70

4 tema. Ilgalaikis turtas ir jo apskaita ........................................................................................... 72

4.1. Ilgalaikis turtas ir jo apskaitos udaviniai .............................................................................. 724.2. Ilgalaikio turto analitinapskaita ........................................................................................... 734.3. Ilgalaikio turto sigijimas ir jo apskaita .................................................................................. 744.4. Iperkamosios nuomos bdu sigytas ilgalaikis turtas............................................................ 764.5. Ilgalaikio turto nusidvjimo apskaita.................................................................................... 784.6. Ilgalaikio turto nuraymas ...................................................................................................... 794.7. Finansinis turtas...................................................................................................................... 81

5 tema. Trumpalaikis turtas ir jo apskaita.................................................................................... 82

6 tema. Atsargos ir japskaita....................................................................................................... 86

6.1. Gaminiai ir produkcija............................................................................................................ 87

6.2. Mediagir maisto produktapskaita.................................................................................... 887 tema. Materialinivertybiinventorizacija .............................................................................. 92

8 tema. Kitos los............................................................................................................................ 97


4/104

8.1. Biudetlos specialiosios programos ................................................................................. 978.2. Pavedimlos ....................................................................................................................... 998.3. Depozitai................................................................................................................................. 99

9 tema. Biudetinistaigatskaitomyb.................................................................................... 100

9.1. Sskaitudarymas metpabaigoje..................................................................................... 1009.2. Biudetinistaigatskaitomybs sudtis............................................................................ 101

Literatra ....................................................................................................................................... 103


5/104

1 tema. BIUDETINISTAIGILAIDSMATOS VYKDYMOBUHALTERINS APSKAITOS DARBO ORGANIZAVIMAS

1.1. BIUDETINS STAIGOS IR JSTEIGIMO TVARKA

Biudetinstaiga yra savo pavadinimturintis vieasis juridinis asmuo, visikai arba i dalies

ilaikomas i valstybs arba savivaldybi biudet asignavim ir taip vardytas jo steigimo

dokumentuose, kuris gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, taip pat bti iekovu arba

atsakovu teisme.

Biudetins staigos steigiamos tam tikroms valstybs funkcijoms vykdyti.

Biudetines staigas pagal valstybs vykdomas funkcijas galima suskirstyti :

1.Bendras valstybs valdymas:

Lietuvos Respublikos Prezidentra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos

ambasados ir atstovybs usienyje, valstybs finans ir mokesi staigos, apskrii virinink

administracijos, savivaldos institucijos ir kitos valdymo staigos.

2.Krato apsauga:

Karins mokslo staigos, kariniai batalionai, savanorikoji krato apsaugos tarnyba,

motorizuota pstininkbrigada ir kitos karins staigos.

3.Vieoji tvarka ir visuomens apsauga:

Policijos komisariatai, pasienio policija, priegaisrins apsaugos tarnybos, teissaugosinstitucijos, pataisos darbkolonijos, kaljimai ir kitos staigos.

4.vietimas:

Ikimokyklinio ugdymo staigos, bendrojo lavinimo pradins ir vidurins mokyklos,

internatins mokyklos, profesins mokyklos, auktesniosios mokyklos, kolegijos, auktosios

mokyklos, kvalifikacijos klimo staigos.

5.Sveikatos prieira:

Valstybs asmens sveikatos prieiros biudetins, valstybs visuomens sveikatos prieirosstaigos, mokslo institucijos ir kitos sveikatos prieiros staigos.

6.Socialinapsauga, globa ir rpyba:

Globos ir rpybos staigos, seneliglobos namai (pensionai), staigos, globojanios negali

turinius asmenis, kitos globos ir rpybos staigos.

7.Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultra:

Sportinink rengimo centrai, bibliotekos, muziejai, parod sals, kino studijos, teatrai,

vieosios informacijos institucijos, religins bendruomens ir kt. staigos.

8.ems kis, mikininkyst, uvininkyst ir veterinarija: Nacionaliniai parkai, Veterinarijos

tarnybos ir kt.


6/104

Biudetins staigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos

biudeto sandaros, Lietuvos Respublikos biudetini staig statymais, Lietuvos Respublikos

Vyriausybs nutarimais, Lietuvos Respublikos finansministerijos sakymais, kitais teiss aktais,

biudetinistaigsteigimo dokumentais.Biudetin staiga gali bti steigiama, jeigu tam tikslui yra numatyti asignavimai valstybs

biudete arba savivaldybibiudetuose.

Biudetin staiga laikoma steigta nuo jos registravimo juridini asmen registre. Steigimo

dokumentas yra teisinis dokumentas, jame nurodyta:

1.staigos pavadinimas;

2.staigos teisinforma;

3.

staigos buvein;4.staigos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei ris;

5.staigos vadovo pareigybs pavadinimas ir jo kompetencija;

6.staigos steigimo dokumentkeitimo tvarka;

7.kitos statymo arba steigjo nustatytos nuostatos.

Biudetins staigos veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu.

Biudetins staigos gali bti pertvarkomos valstybs arba savivaldybs mones bei viesias

staigas.

Biudetinstaiga privalo:

1.gyvendinti ir vykdyti steigimo dokumentuose numatytus udavinius ir funkcijas;

2.sudaryti ilaidsmatpatvirtintoms programoms vykdyti;

3.naudoti valstybs biudeto arba savivaldybibiudetasignavimus pagal nustatytpaskirt;

4.utikrinti valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto apsaug;

5.tvarkyti buhalterinapskait, sudaryti ir teikti buhalterinatskaitomybir mokti mokesius

statymnustatyta tvarka.

Biudetinstaiga turi teis:

1. turti sskaitas bankuose ir antspaudsu savo pavadinimu;

2. pirkti ar kitaip gyti turt, jvaldyti, naudoti ir disponuoti juo statymnustatyta tvarka;

3. sudaryti sandorius bei prisiimti sipareigojimus (nustatytasignavimribose) ;

4. vadovaujantis asignavim valdytojo nustatyta tvarka patvirtintais darbuotoj skaiiaus

normatyvais, nustatyti vidaus organizavimo struktr;

5. teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jkainas,jei jnenustato

kiti teiss aktai;


7/104

6. nustatyta tvarka gauti asignavimus i biudeto ir juos naudoti steigimo dokumentuose

nustatytiems tikslams gyvendinti;

7. atsiskaityti u gautas prekes, atliktus darbus bei paslaugas vairia forma, neprietaraujania

statymams.

steigta ir uregistruota biudetin staiga, pavest funkcij vykdymui, priklausomai nuosteigjo finansuojama i valstybs arba savivaldybi biudet pagal asignavim valdytoj

patvirtintas programilaidsmatas.

1.2. ASIGNAVIMVALDYTOJTEISS IR ATSAKOMYB

Valstybs biudeto asignavimvaldytojai yra:

1.Valstybs biudeto asignavim valdytojai yra valstybs institucij ir staig, nurodyt Seimo

patvirtintame valstybs biudete, arba institucij, kurioms asignavimus Seimo pavedimu

patvirtino Vyriausyb arba kita tam Seimo galiota valstybs institucija, nevirydama bendros

Seimo patvirtintos asignavimsumos, vadovai;

2. Savivaldybi biudet asignavim valdytojai yra savivaldybi institucij ir staig, nurodyt

savivaldybs tarybos patvirtintame savivaldybs biudete, arba institucij, kurioms

asignavimus savivaldybs tarybos pavedimu patvirtino savivaldybs valdyba (meras), nevirydama

bendros savivaldybs tarybos patvirtintos asignavim sumos atitinkamiems sipareigojimams

vykdyti, vadovai.Valstybs biudeto ir savivaldybi biudetasignavimvaldytojai privalo:

1. naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos

institucijos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudeto las pavaldioms institucijoms

jveiklai bei programoms vykdyti ir udaviniams gyvendinti;

2. nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos institucijos program ilaid smatas, nevirijant ioms

programoms patvirtint bendrj asignavim, tarp j - paprastosioms ilaidoms, i j - darbo

umokesiui, ir nepaprastosioms ilaidoms, sum;3. organizuoti program, finansuojam i valstybs biudeto ir savivaldybi biudet,

rengimir vykdym;

4. teikti finansinir kitatskaitomybVyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta

tvarka;

5. kontroliuoti ir vykdyti savo turtinius sipareigojimus, atlikti pavaldiinstitucij

finansins atskaitomybs analiz;

6. utikrinti vadovaujamos institucijos finansiniir statistini

ataskait

teisingum

;

7. utikrinti programvykdymo ir paskirtasignavimnaudojimo efektyvumir

rezultatyvum.


8/104

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavimvaldytojai rengia darbuotoj

skaiiaus normatyvus ir suderinsu Finansministerija arba su savivaldybs administracija jeigu

statymai nenustato kitaip, tvirtina juos pavaldiinstitucijprogramoms vykdyti.

Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet asignavim valdytojai statym nustatyta tvarka

atsako u savo vadovaujamir pavaldiinstitucij:1. program vykdym, ilaidsmatsudarymir vykdymnevirijant patvirtintasignavim

sum, u paskirt asignavim efektyv, atitinkant programoje nustatytus tikslus ir rezultatyv

naudojim;

2. atsiskaitymus su darbuotojais, mokesiadministravimo institucijomis, visrienergijos

ir kitdarb, paslaugbei prekitiekjais;

3. teising buhalterin apskait ir finansini bei statistini ataskait teisingum ir j bei

apskaitos duomenatitikim.

1.3. BIUDETINISTAIGBUHALTERIJDARBO ORGANIZAVIMAS

Biudetini staig ilaid smatos vykdymo apskait turi tvarkyti apskaitos tarnyba arba

vyriausiasis buhalteris. Biudetins staigos daniausiai ilaid smatos vykdymo buhalterin

apskait tvarko savarankikai, bet prie ministerij, apskrii, miest bei rajon savivaldybi gali

bti steigtos centralizuotos buhalterijos, kurios tvarko vienoje teritorijoje esani, to paties

pavaldumo, ir i to paties biudeto ilaikom staig ilaid smat vykdymo operacij

apskait.Vienodi reikalavimai keliami tiek atskir staig buhalterijoms, tiek ir centralizuotoms

buhalterijoms. Joms pavesta:

1.rengti biudeto ir nebiudetinililaidsmatprojektus;

2.tikrinti apskaitos dokumentteisingir savalaikforminim;

3. utikrinti piniginiir natrininormprisilaikym;

4.organizuoti ir atlikti nustatytu laiku materialinivertybiir piniginilinventorizacijas ir

jrezultatus atvaizduoti apskaitoje;

5.apskaiiuoti ir nustatytu laiku imokti darbuotojams darbo umokest, studentams

stipendijas;

6.apskaiiuoti ir ilaikyti bei pervesti mokesius biudet;

7.organizuoti atsiskaitymus su tiekjais;

8.laiku atsiskaityti su atskaitingais asmenimis;

9.nustatytu laiku priskaityti tikslines mokas;

10.

utikrinti buhalterinidokumentsaugumir perdavimarchyv;11. sudaryti ir nustatytu laiku pateikti periodinir metinatskaitomybes;


9/104

12. analizuoti periodines ir metinatskaitomybes ir analizs rezultatus taikyti sudarant ir

vykdant ilaidsmatas.

Apskaita turi bti tvarkoma taip, kad i apskaitos gaunama informacija bt: tinkama,

objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, isami ir naudinga vidaus ir iors informacijos

vartotojams.Biudetinms staigoms bus taikomi nacionaliniai biudetinistaigapskaitos standartai. iuo

metu juos rengia Finansministerija.

Buhalterijai vadovauja vyriausiasis buhalteris (finansininkas) arba apskaitos tarnybos

vadovas. darbvyriausijbuhalter(finansinink) priima konkurso tvarka. Jis turi gerai imanyti

biudetinistaigbuhalterins apskaitos tvark, mokesi, finansir bankininkysts sistem, turti

btiniausiteisiniini, mokti objektyviai vertinti finansinius rezultatus.

Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) privalo:1.utikrinti kini-finansinioperacijteisingum;

2.utikrinti tinkamdokumentforminim;

3.apskaitos tvarkymorganizuoti taikant iuolaikines apskaitos formas bei priemones;

4.nustatytu laiku sudaryti ir pateikti atskaitomyb;

5.utikrinti buhalterinidokumenttinkamsaugumir nustatyta tvarka perdavimarchyv.

Kiti biudetins staigos buhalterijos darbuotojai darb priimami taip pat konkurso tvarka,

atsivelgiant darbsudtingumjiems keliami reikalavimai.

Vyriausiasis buhalteris (finansininkas) paskirsto darb buhalterijos darbuotojams. Jis gali

nustatyti atsiskaitymo u atliktdarbterminus.

Biudetin staiga privalo vadovautis asignavim valdytojo patvirtintais ir suderintais su

Finans ministerija arba savivaldybs administracija inventoriaus, mitybos ir kitais finansiniais

normatyvais.

Be to, Vyriausiasis buhalteris privalo vykdyti iankstin finans kontrol pasiraydamas

atitinkamus dokumentus leidianius atlikti kinoperacij.

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos tarnybos vadovas:

1. pasiraydamas kins operacijos dokumentus, patvirtina, kad kin operacija yra teista,

dokumentai, susij su kins operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti ir kad jai atlikti pakaks

patvirtintasignaviml;

2. kins operacijos dokumentus grin juos rengusiam valstybs tarnautojui arba

darbuotojui, jeigu iankstins finanskontrols metu nustato, kad kinoperacija yra neteista arba,

kad jai atlikti pakaks patvirtint asignavim, kad kin operacij pagrindiantis dokumentai yra

netinkamai parengti. Nustats iuos faktus, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo atsisakyti

pasirayti kins operacijos dokumentus ir, nurodydamas atsisakymo prieastis, apie tai ratu


10/104

praneti vieojo juridinio asmens vadovui, kuris gali atsisakyti tvirtinti kinoperacijarba ratu

nurodyti jatlikti;

3. atlikdamas iankstinfinanskontrol, turi teisbe atskiro vieojo juridinio asmens vadovo

nurodymo gauti i vieojo juridinio asmens padalinivadovir valstybs tarnautojarba darbuotoj

ratikus ir odinius paaikinimus dl dokument kinei operacijai atlikti parengimo ir kinsoperacijos atlikimo bei dokumentkopijas.

1.4. APSKAITOS DOKUMENTAI

Apskaitos dokumentai -popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis kinoperacij

arba kinvykir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galia nustatyti kins operacijos ar kinio vykio

tapatum.

Apskaitos registras remiantis apskaitos dokumentais parengta kini operacij ir kini

vykisuvestin, kurioje apibendrinti jduomenys.

Apskaitos sistema kio subjekto taikomapskaitos metodvisuma.

Apskaitos dokumentai suraomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvikalba, o prireikus -ir

lietuvi, ir usienio kalba. Gauti dokumentai, kurie surayti usienio kalba, prireikus turi bti

iversti lietuvikalb.

Privalomi apskaitos dokumentrekvizitai:

1. apskaitos dokumento pavadinimas;

2. kio subjekto, suraiusio apskaitos dokument, pavadinimas, kodas;

3. apskaitos dokumento data;

4. kins operacijos arba kinio vykio turinys;

5. kins operacijos arba kinio vykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine iraika. Jei

kins operacijos arba kinio vykio rezultatas nurodomas kiekybine iraika, turi bti nurodytimato vienetai;

6. asmens , kuris turi teissurayti ir pasirayti arba tik pasirayti apskaitos dokumentus,

vardas arba pirmoji vardo raid, pavard, paraas, ir pareigos.

Apskaitos dokumentai pasiraomi asmenikai arba elektroninio parao statymo nustatyta

tvarka.


11/104

Klaidtaisymas:

1. pinig apskaitos dokumentus taisyti draudiama. Padarius klaid, pinig apskaitos

dokumentas anuliuojamas ir suraomas naujas;

2. visuose apskaitos dokumentuose draudiama taisyti dokumento suraymo dat;

3. apskaitos dokumentuose galima taisyti kiek , sum, tekst, iskyrus dokumento suraymodat. Taisant klaid, klaidingas tekstas arba skaiius perbraukiamas taip, kad galima bt juos

perskaityti, ir raomas teisingas tekstas arba skaiius. alia itaisyto rao pasirao taisom

apskaitos dokument pasira asmenys ir nurodoma taisymo data. Tokie taisymai daromi tik

dokumento suraymo metu;

4. klaidos apskaitos registruose, pastebtos iki metins finansins atskaitomybs sudarymo,

gali bti taisomos perbraukiant klaiding tekst ar skaii taip, kad galima bt juos perskaityti,

raant teising skaii ar tekst arba suraant buhalterinpaym. alia itaisyto rao pasiraotaisom apskaitos dokument pasira asmenys ir nurodoma taisymo data.Klaidos pastebtos po

metins atskaitomybs sudarymo, taisomos tik suraius buhalterinpaym.

Apskaitos dokument, apskaitos registrir finansins atskaitomybs saugojimas:

1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansins atskaitomybs patvirtinimo

saugomi kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, utikrinanias

dokumentsaugum;

2. patvirtinus finansinatskaitomyb, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi kio

subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybs nustatytdokumentsaugojimo termin;

3. likviduot kio subjekt apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Archyv

statymo nustatyta tvarka;

4. jei pasikeiia kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansin

atskaitomybperimpaskirtas naujas kio subjekto vadovas;

5. kio subjekt, perduodani apskaitos dokumentus valstybiniams saugojimui, finansin

atskaitomyb saugoma nuolat, o kio subjekt, neperduodani dokument valstybiniam

saugojimui, finansinatskaitomybsaugoma 15 met.

Biudetins staigos apskaitoje naudojamus dokumentus galima suskirstyti tokias grupes:

Piniginiai dokumentai : ekiai, mokjimo pavedimai, kasos pajamir ilaidorderiai,

darbo umokesio ir stipendijimokjimo iniaraiai;

Materialiniai dokumentai : sskaitos, sskaitos faktros, vataraiai, reikalavimai;

Darbo laiko ir darbo umokesio apskaitos dokumentai: darbo laiko apskaitos iniaraiai,

sakymai, vykdomieji ratai;

Specials dokumentai- tai tik biudetinse staigose naudojami dokumentai: valgiaraiai-


12/104

reikalavimai, maisto produktams i sandelio iduoti ir apskaityti j suvartojim, vaik

lankomumo apskaitos iniaraiai iki mokyklinse staigose ir pan.

Piniginiai dokumentai.

ekis- statymo nustatyta tvarka iraytas mokjimo dokumentas, kuriuo jiras asmuosako bankui be slygimokti ekyje raytpinigsumekyje nurodytam arba jpateikusiam

asmeniui.

ekyje turi bti ie rekvizitai:

1. odis ekisdokumento tekste ta kalba, kuria jis raytas;

2. beslygikas pavedimas sumokti nurodytsum;

3. raytas moktojas (banko pavadinimas);

4. mokjimo vieta;5. piniggavjo pavadinimas;

6. ekio iraymo vieta ir data (mnuo raomas odiu).;

7. ekio davjo paraas.

ekiai priskiriami laisvos formos apskaitos dokumentams, taiau jie gali bti suraomi tik

specialiai tam skirtose blankuose. Daniausiai ekiai yra naudojami gryniesiems pinigams i

staigos sskaitos banke paimti, taiau jais gali bti mokami ir atlyginimai arba atsiskaitoma su

tiekjais ir kitais kreditoriais. Bank klientai gali naudoti tik i komercinio banko, kuriame turiatsiskaitomj sskait, sigytus ekius. Draudiama sugadinus ekius naikinti. Jie turi likti

knygelje. Jei sugadinamas jau ipltas ekis, jis turi bti klijuotas atgal knygel.

ekio numeris ispausdinamas blankuose dar spaustuvje. Prie iduodant eki knygel

banko klientui, kiekviename ekyje dedamas banko antspaudas. staigos, kuriai iduota eki

knygele, rekvizitai taip pat raomi ekyje dar prie iduodant knygelklientui.

raoma mokjimo (ekyje) ir iraymo (ekio aknelje) datos ir vieta. Pagal LR ekio

statym ekis turi bti apmoktas: Lietuvoje- per 8 dienas nuo iraymo, kai pinigai turi bti

imokti, o Europoje per 20 dienu. idienskaiieina ir nedarbo bei venidienos.

ekpasirao asmenys, kuriparaai patvirtinti banke. Pirmas pasirao staigos administracijai

atstovaujantis darbuotojas, o po jo vyriausiasis finansininkas ar kitas galiotas buhalterijos

darbuotojas. ekio davjas atsako u ekio apmokjim. Bet kuri ekyje rayta ios atsakomybs

atsisakymo slyga negalioja. aknelje pasirao asmuo gavs ek. Pagal banko staigos

reikalavimus nurodoma, kokiam tikslui bus panaudoti gauti pinigai.

Mokjimo pavedimas tai staigos nurodymas savo bankui pervesti atitinkam sum i jos

sskaitos pinig gavjo sskait. Atsiskaitydamas mokjimo pavedimais, moktojas irao


13/104

mokjimo pavedim, t.y. nustatytos formos blank. Mokjimo pavedimais galima atsiskaityti u

prekes, paslaugas, grinti kredit, mokti palkanas, mokesius, ir atlikti kitus mokjimus.

Mokjimo pavedimas priskiriamas tipins formos apskaitos dokumentams. Jo formos keisti

negalima. Mokjimo pavedimas gali bti vienkartinis ar daugkartinis. Mokjimo pavedimus

pasirayti turi teis tik staigos galioti asmenys, kuriparapavyzdiai patvirtinti banke. Paraaituri bti patvirtinti staigos antspaudu. Pagal dabar galiojani tvark upildytas mokjimo

pavedimas gali bti pateikiamas banko staigai vykdyti per 10 kalendorinidien.

Mokjimo pavedim numeravimo tvark staigos pasirenka paios, rekomenduojama

kiekvienais metais dokumentus numeruoti i naujo. Kadangi iraytas pavedimas banke priimamas

per 10 kalendorini dien, raant dat reikia numatyti pristatymo bank galimybes, sskaitoje

esantpiniglikutbei LR mokjimstatyme nustatytatsiskaitymtvark.

Mokjimo pavedime raoma:1.moktojo staigos pavadinimas ir kodas;

2.banko, kuriame moktojo staiga turi atsiskaitomjsskait, pavadinimas ir banko kodas;

3.moktojo sskaitos banke ( i kurios bus pervedami pinigai) numeris;

4.mokama suma skaiiais;

5.sskaitos banke ( kuribus pervedami pinigai) numeris;

6.gavjo pavadinimas;

7.banko, kuriame gavjas turi sskait, pavadinimas ir kodas;

8.suma odiais. Suma odiais turi atitikti sum skaiiais. Prieingu atveju mokjimo

pavedimas nevykdomas ir grinamas staigai;

9.mokjimo paskirties kodas.

Neteisingai upildius rekvizitus tamsiai apvestuose laukeliuose, bankas nevykdo mokjimo

operacijos. Pagal bank vidaus tvarkos reikalavimus mokjimo pavedimai su itaisymais

nepriimami, siekiant ivengti piktnaudiavimo.

Kasos pajamorderispriskiriamas specialiesiems apskaitos dokumentams, todl jo forma bei

blankai grietai reglamentuoti ir staigose negali bti keiiami. Jis naudojamas mokoms grynaisiais

pinigais staigos kaspajamuoti. Jis taip pat naudojamas ir plaukoms valiuta kaspajamuoti.

Pagal patvirtint tvark kasos pajam orderis iraomas buhalterijoje, uregistruojamas kasos

pajam ir ilaid dokument registracijos urnale ir perduodamas kas. Irayt kasos pajam

order draudiama duoti pinigus mokaniam asmeniui, dokument kasininkui privalo tiesiogiai

perduoti buhalterijos darbuotojai. Kasininkas prims pinigus, patikrina ar gautas orderis iraytas

teisingai ir teistai, jpasirao ir atiduoda atpliamjo dal(kvit) pinigus sumokjusiam asmeniui.

Atlikta operacija registruojama kasos knygoje. Visi kasos operacij dokumentai su kasos knygos

atpliamuoju lapu (kasininko ataskaita) grinami buhalterijai kartu ir sugadinti.


14/104

Kasos ilaid orderispriskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Jo forma negali bti

keiiama. Jis naudojamas i staigos kasos iduotiems gryniesiems pinigams forminti.

Kasos ilaid orderis iraomas buhalterijoje, uregistruojamas kasos pajam ir ilaid

dokument registracijos urnale ir perduodamas kas. Draudiama iduoti iraytkasos ilaid

order pinigus gaunantiems asmenims, dokument kasininkui privalo perduoti buhalterijosdarbuotojas. Kasos darbo organizavimo ir operacijvykdymo taisyklse numatyta, kad vietoj kasos

ilaidorderigali bti naudojami atlyginimmokjimo iniaraiai, praymas imokti pinigus ir

pan. Tokiu atveju iuose dokumentuose turi bti raomi visi kasos ilaid orderio rekvizitai.

Patartina orderius numeruoti kiekvienais metais atskirai.

Orderyje raoma operacijos vykdymo pinigimokjimo data, dokumento, kuris pateisina

ar leidia pinig imokjim, pavadinimas, data ir numeris. Svarbu rayti pinigus gaunanio

asmens tapatybpatvirtinanio dokumento pavadinim, numer, idavimo datir viet. Pinigai galibti imokomi tik kasos ilaidorderio iraymo dien.

Jei pinigus gauna kitas asmuo pagal galiojim, tai prie para raoma pagal galiojim.

galiojimas pridedamas prie Kasos ilaidorderio. Jei orderyje nra pinigus gavusio asmens parao,

laikoma, kad pinigai neimokti.

Darbo umokesio iniaratis priskiriamas laisvos formos suvestiniams apskaitos

dokumentams, todl kiekviena staiga jgali sudaryti pagal savo poreikius. Jis skiriamas atvaizduoti

per mnesdarbuotojams priskaiiuotoms bei iskaiiuotoms sumom atvaizduoti, susijusioms su

darbo santykiais, bei ufiksuoti inias apie darbuotojams imokt darbo umokest. Darbo

umokesio iniaratyje yra numatomos ymos (darbuotoj paraai), liudijanios apie atlyginimo

imokjim. Darbo umokesio iniaraiai daniausiai sudaromi kiekvienam staigos padaliniui

atskirai. Jame paymimos darbuotojams priskaiiuotos su darbo santykiais susijusios sumos,

iskaiiuoti statymuose nustatyti mokesiai bei kiekvienam padalinio darbuotojui moktina darbo

umokesio suma. staigos administracijos vadovas ir vyr. finansininkas patvirtina pagal iniarat

moktindarbuotojams atlyginimbendrsum. iniaraio gale raoma faktikai imokta suma

odiais ir kasos ilaidorderio numeris.

iniarat pasirao sudars buhalterijos darbuotojas bei atlyginimus imokjs kasininkas.

Darbuotojas atlyginimo gavim patvirtina parau. Jei darbuotojams atlyginimai pervedami j

asmenines sskaitas banke, greta darbuotojo pavards raomas mokjimo dokumento numeris ir

data. Jei dl kokiu prieasiatlyginimas konkreiam darbuotojui neimoktas, greta jam moktinos

sumos raoma deponuota ir i suma perkeliama neimokto darbo umokesio suvestin.

Susumuojama ir raoma iame iniaratyje deponuotatlyginimsumos.


15/104

Jei staigoje nesudaroma atlyginim priskaitym suvestin, buhalterins korespondencijos,

susijusios su atlyginimpriskaiiavimu, mokesiiskaiiavimu, moktinatlyginimufiksavimu,

gali bti suraytos iame dokumente.

Atlyginimimokjimo iniaratispriskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams. Jis

naudojamas darbuotojams imokto avanso ir atlyginimo sumoms rodyti. Duomenys atlyginimimokjimo iniarat perkeliami i darbuotoj asmenini sskait arba atlyginim priskaitym

suvestins. Esminis io dokumento skirtumas, lyginant su darbo umokesio iniaraiu, yra tas,

kad atlyginimimokjimo iniaratyje nefiksuojamas atlyginimpriskaitymas bei visi iskaitymai

i jo, o tik registruojamas pinig imokjimo faktas. Todl vietoj jo maos staigos gali naudoti

kasos ilaid orderius. iniarat netikslinga naudoti tose staigose, kuriose vis darbuotoj

atlyginimai pervedami asmenines sskaitas.

Atlyginimo mokjimo iniaratis pildomas tokia pat tvarka kaip ir darbo umokesioiniaratis.

Materialiniai dokumentai.

Sskaita priskiriama laisvos formos apskaitos dokumentams, todl jos forma ir naudojimas

grietai nereglamentuotas. i sskaita naudojama tais atvejais, kaip pagal galiojani tvark

nereikia irayti sskaitos faktros ar PVM sskaitos faktros. staigos, gavusios laisvos formos

sskait, pirkimo operacijas gals pagrsti tik tada, jei sskaitoje bus visi juridingalisuteikiantys

rekvizitai.Sskaita - faktrapriskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nra grietai

reglamentuota, taiau sskaitos gali bti suraomos tik ant specialiai tam skirtdokumentblank.

Sskaita faktra naudojama prekiir paslaugir kt. turto pardavimams monms, organizacijoms ir

staigoms forminti. Jos paprastai iraomos staigos padalinyje, kuris atsako u preki, paslaug

pardavim.Taiau maesnse staigose rayti iuos dokumentus daniausiai bna pareigoti

buhalterijos darbuotojai. Jei parduodam preki asortimentas yra labai platus ir netelpa viename

dokumento blanke, turi bti iraomi keli sskaitfaktrkomplektai. iuo atveju pirmo komplekto

apaioje raoma tsinys ir nurodomas kitos sskaitos faktros numeris. Tuo tarpu pastarojoje

nebtina kartoti vis privalomj rekvizit, utenka nurodyti, kokiame blanke yra dokumento

pradia. Sskaitos segamos atskir byl kartu su kitais pajam dokumentais. Kadangi sskaita

faktra forminamas preki (paslaug) pardavimas, joje privaloma nurodyti tik pardavjo mons

atsakingu atliktoperacijbei jos forminimasmenvardus, pavardes, pareigas ir paraus.

PVM sskaita faktra priskiriama specialiems apskaitos dokumentams. Jos forma nra

grietai reglamentuota, taiau sskaitos gali bti suraomos tik ant specialiai tam skirtdokument

blank. PVM sskaita faktra naudojama paslaugsuteikimo, prekipagamintos produkcijos ar kt.

turto pardavimo monms, staigoms ir organizacijoms operacijoms dokumentuoti. J privalo


16/104

irainti staiga ar fizinis asmuo registruotas PVM moktoju. PVM sskaitos faktros pildymo ir

saugojimo tvarka yra tokia pati kaip ir sskaitos faktros. Taip pat PVM sskaitoje faktroje yra

pildomi tie patys rekvizitai kaip ir sskaitoje faktroje, tik prie pildomrekvizitreikia upildyti

bendra parduot preki (paslaug) suma skaitant PVM, preks taikom PVM tarif bei PVM

sum.Reikalavimaspriskiriamas laisvos formos kontroliniams dokumentams. Jo forma ir rekvizitai

staigose gali bti keiiami. Jis naudojamas staigos sandlyje esamoms atsargoms usakyti bei

dokumentuoti iatsargidavim. Jo naudojimas nereglamentuotas jokiais norminiais aktais.

Rekomenduojama, kad dokumento eils numeryje bt uifruotas ir atsargas usakanio

padalinio kodas. Taip pat raomas kiekvienai atsarg riai suteiktas nomenklatrinis numeris.

Jeigu staiga nesukodavusi atsargreikalavime galima nurodyti tik matavimo vieneto pavadinim.

Jeigu kokinors atsargsandlyje trksta ir todl iduodamas ne visas jkiekis, iduodant likusiasmediagas turi bti iraomas naujas reikalavimas. Jeigu atsargos dl koki nors prieasi i

sandlio neiduodamos, nurodomos prieastys.

Vataraiai yra laisvos formos apskaitos dokumentai. Vataraiai biudetinse staigose

naudojami tokiems tikslams:

1. Mediag perklimui staigos viduje. Tai laisvos formos apskaitos dokumentams ir

naudojamas materialinivertybijudjimui i vieno padalinio kitdokumentuoti.

2. Atliek perdavimui sandl. Vataratis naudojamas perduodant sandel gamyboje

susidariusiais atliekas, kurias dar galima panaudoti gamybos kio reikmms arba parduoti.

3. Preki gabenimo staigos padaliniams (vidinis). Naudojamas preki ir kit materialini

vertybi judjimui tarp atskir staigos padalini, esani tos paios staigos teritorijoje,

dokumentuoti.

4. Kiti vataraiai.

Darbo laiko ir darbo umokesio apskaitos dokumentai.

Darbo laiko apskaitos iniaratis tai svarbus dokumentas priskaiiuojant darbo umokest

darbuotojams. Juos pildo atsakingas u darbdarbuotojas kiekviendien. Darbo laiko apskaitos

iniaraiai pildomi Statistikos departamento nustatytose formose ir tvarka. iniaratyje raoma

darbuotojo pavard, vardas, pareigos pagal sutartinius enklus daromi atymjimai apie nedirbtas

dienas. Pasibaigus mnesiui, vyr. buhalterio (finansininko) nustatyt dien darbo laiko apskaitos

iniaratis pristatomas buhalterij. Buhalterijos darbuotojai, priimdami iniarat, patikrina, ar

upildyti visi rekvizitai, ar teisingai suskaiiuota dirbtos ir nedirbtos dienos. Sutvarkytas darbo

laiko apskaitos iniaratis yra pagrindas skaiiuoti darbuotojams priklausantdarbo umokest.


17/104

Specials dokumentai.

Valgiaratis reikalavimas yra pagrindinis ilaid dokumentas iduotiems i sandelio ir

suvartotiems maisto produktams nurayti. Gali bti naudojami kiti dokumentai: vienkartinis

reikalavimas, aktas produktgedimui ar trkumams nurayti bei graintiems tiekjams produktams.

Valgiaratis reikalavimas sudaromas kiekvien dien (vienas egzempliorius). J sudaro asmuo,kuris atsako u racional maitinim. Dokumento titulinje dalyje raomas staigos pavadinimas,

data, besimaitinanigrup, pagal ilaidnormas ir moniskaii. Antroje dalyje raomi produkt

pavadinimai. Iduodamas produkt kiekis priklauso nuo maitinim skaiiaus per dien t.y.

pusryiai, pietus, pavakariai ir vakarien. Jame suskaiiuojamas i viso iduot produkt kiekis.

Dokument pasirao idavs produktus sandlininkas, gavs virjas ir sudars valgiarat

reikalavimasmuo. Dokumenttvirtina staigos vadovas. Valgiaraiai reikalavimai atiduodami

buhalterij.Vaiklankomumo apskaitos iniaratis ikimokyklinse staigose-tai dokumentas, kuriame

ymimas vaik faktikai lankyt dien skaii. Daniausiai iniaratis sudaromas nustatytos

formos. iniaraius pildo atsakingas u darbdarbuotojas kiekviendien. Pildant iniaratyra

raomi vaikvardai ir pavards, sutartiniais enklais daromi atymjimai apie nelankytas dienas,

nurodomos nelankymo prieastys. Pasibaigus mnesiui susumuojamos visos kiekvieno vaiko

nelankytos dienos, raoma praleistdienskaiius dl pateisinamos prieasties. Vaiklankomumo

iniaratis pristatomas buhalterij. Buhalterijos darbuotojai, priimdami iniarat, patikrina, arupildyti visi rekvizitai. Sutvarkytas vaiklankomumo apskaitos iniaratis yra pagrindas sudaryti

atsiskaitymsu tvais iniarat.

1.5. BIUDETINSE STAIGOSE TAIKOMA APSKAITOS TVARKA

Biudetini staigbuhalterins apskaitos tvark reglamentuoja LR finansministro 2001m.

kovo 16 d. sakymas Nr. 70 Dl biudetinistaigbuhalterins apskaitos tvarkos patvirtinimo.

sakyme nurodyta, kad biudetins staigos buhalterin apskait gali tvarkyti pagal memorialin

orderin, urnalinorderinarba kitbiudetins staigos pasirinktdvejybinsistem.

Biudetinse staigose kins operacijos registruojamos registruose. Apskaitos registras tai

kini operacij registravimo dokumentas. Apskaitos registr form, turin ir skaii nustato

biudetin staiga pagal savo poreikius. Apskaitos registruose kins operacijos ir kiniai vykiai,

registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba

kita tvarka. Apskaitos registrpasirao jsudars asmuo. Apskaitos registrai gali bti raomi ranka

arba techninmis priemonmis. Apskaitos duomenis kompiuterinse laikmenose galima saugoti tiktuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos


18/104

registrai susiuvami (riami), jlapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lap skaiius.

raai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinius LR buhalterins

apskaitos statyme nurodytus rekvizitus, iskyrus apskaitos dokumentus, gautus i usienio subjekt.

Apskaitos registruose kinioperacijir kinivykiduomenys uregistruojami ne vliau kaip iki

kito mnesio 30 dienos.

1.6. MEMORIALINORDERINAPSKAITOS FORMA

Dauguma biudetini staig taiko memorialin orderin apskaitos form. ios apskaitos

formos pagrindiniai elementai memorialiniai orderiai, Didioji knyga, buhalterinis balansas,

apyskaitos. Tokiu nuoseklumu daromi sintetins apkaitos raai. I pirmini dokument

chronologine tvarka daromi raai memorialinius orderius.

Memorialiniai orderiai.

Memorialiniuose orderiuose kaupiami vienos sskaitos duomenys u visataskaitinlaikotarp.

raai yra grupuojami pagal koresponduojanias sskaitas.

Pinigini lpasikeitimo kasoje ir einamosiose sskaitose yra memorialiniai orderiai Nr. 1,

Nr. 2. Juose atvaizduojama sskait debeto ir kredito apyvartos ryyje su kitomis

koresponduojaniomis sskaitomis. Suskaiiavus debeto ir kredito apyvartas nustatomas pinigini

llikutis mnesio pabaigoje, o esant reikalui ir tarpinms datoms. Apskaiiuotas likutis raomas

memorialini orderi Nr. 1, Nr. 2. pabaigoje ir palyginamas su kituose registruose ivestais

likuiais. Pvz.; su kasos knyga, einamjsskaitiraais.

Memorialinis orderis Nr.1 skiriamas kasos lapskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 2

skiriamas einamosios sskaitos l apskaitai tvarkyti. Memorialinis orderis Nr. 3 skiriamas

nebiudetinileinamosios sskaitos lapskaitai tvarkyti.

Loms gautoms pagal specialisias programas staigos daniausiai pildo tokios paios formos

memorialinius orderius Nr.1, Nr. 2 tik prie pagrindinio numerio raydami raid ar papildom

numer. Pvz.; memorialinis orderis Nr. 1a, Nr. 1b, Nr. 2a, Nr. 2b ir t.t.

Atsiskaitym su atskaitingais asmenimis, vairiomis monmis ir organizacijomis skirti

memorialiniai orderiai Nr. 6, 8. i orderi paskirtis dvejopa. Likui raai atitinka analitines

apskaitos reikalavimus, o susumuotos sskait apyvartos perkeliamos Didij knyg. iuose

registruose sintetinir analitinapskaita vedama viename lape, todl lengva patikrinti raus.

Darbo umokesio, stipendijir atsiskaitymo su tvais u vaikilaikymduomenys kaupiami

analitiniuose iniaraiuose. Juose yra asmen pavards ir analitinis grupavimas. I i registr

sudaromos iniarai suvestins, t.y. memorialiniai orderiai Nr. 5, 5A, 14. I i memorialiniorderiapyvartos perkeliamos Didijknygvienkartper mnes.


19/104

Ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuraymo ir perklimo, mediag, maisto produkt

sunaudojimo operacijoms kaupti skiriami memorialiniai orderiai Nr. 9, 10, 11, 12. jie pritaikyti

sintetinei ir analitinei apskaitai. Ilgalaikio turto nuraymo operacijos registruojamos

memorialiniame orderyje Nr. 9, memorialiniame orderyje Nr. 10 registruojamos trumpalaikio

materialaus turto nuraymo ir perklimo operacijos, memorialiniame orderyje Nr. 11 registruojamosgaut maisto produkt operacijos, o. memorialiniame orderyje Nr. 12 registruojamos suvartot

maisto produkt apskaitos operacijos. Biudetins staigos savo nuoira gali naudoti ir kit

memorialini orderi (kaupiamj iniarai) numeracij, todl btina atkreipti dmes ir

dokumento pavadinim.

Kiti memorialiniai orderiai gali bti sudaromi formoje Nr. 274. raai jame grupuojami pagal

buhalterins sskaitas ir yra sintetins apskaitos registrai. Memorialiniorderiraai susumuojami

pasibaigus mnesiui.Bendros debeto ir kredito apyvartos perkeliamos Didijknyg.Analitiniai raai daromi i pirminiapskaitos dokument.

Memorialins - orderins apskaitos formos analitiniai registrai turi bti suderinti su sintetine

sskaita. Analitiniai raai padaryti atskirai nuo sintetins sskaitos patikrinami sudarant suminius

arba kiekinius suminius apyvartos iniaraius. Analitins apskaitos registrai tai vairi form

knygos, kortels, apyraai, iniaraiai. Apskaitos registrai sigyjami apskaitos blankparduotuvse.

Registrus galima sudaryti ir kompiuteriu. Kortels registruojamos korteliregistracijos registruose

pagal kiekvien sskait atskirai. Analitins apskaitos registrai tvarkomi, laikantis t pai

reikalavimkaip ir sintetinje apskaitoje.

1.7. DIDIOJI KNYGA, JOS PILDYMO TVARKA

Didioji knyga tai vis biudetins staigos naudojam sskait sraas. paskirtis

apibendrinti staigos veiklos rezultatus. Kiekvienais metais pradedama pildyti nauja knyga. Pirmoje

knygos eilutje raomi prajusio apyskaitinio laikotarpio likuiai. Kiekvienmnesmemorialini

orderibendros sumos suregistruojamos didiojoje knygoje. Kiekvienam memorialiniam orderiuididiojoje knygoje skiriama atskira eilut, raai numeruojami chronologine tvarka, nurodant

memorialinio orderio numer, orderio apyvartos sum bei vis sskait debeto ir kredito sumas.

Suregistravus visus memorialinius orderius suskaiiuojama bendra apyvartos suma ir vissskait

bendros debeto ir kredito sumos. Operacij teisingumui patikrinti susumuojamos vis sskait

debeto ir kredito sumos, kurios turi bti vienodos ir sutapti su bendra apyvartos suma.

Apskaiiuojami likuiai mnesio pabaigoje tokia tvarka: prie pradinio debeto likuio pridedame

debeto apyvartper mnes ir atimame kredito apyvartper mnes; prie pradinio kredito likuiopridedame kredito apyvartper mnesir atimame debeto apyvartper mnes. Apskaiiuotlikui


20/104

bendros debeto ir kredito sumos turi sutapti. Likuiai skaiiuojami didjania tvarka nuo met

pradios. Sudarant pirmo ketvirio balansimami pirmtrijt. y. sausio, vasario ir kovo mnesi

duomenys; antrojo ketvirio pusmeio t.y. sausio, vasario, kovo, balandio, gegus ir birelio

mnesi duomenys; treiojo ketvirio devyni mnesi t.y. sausio, vasario, kovo, balandio,

gegus, birelio, liepos, rugpjio ir rugsjo mnesi duomenys; metin balans dvylikosmnesit.y. sausio, vasario, kovo, balandio, gegus, birelio, liepos, rugpjio, rugsjo, spalio,

lapkriio ir gruodio mnesi duomenys. Metpabaigoje gauti likuiai ir yra pagrindas metiniam

balansui sudaryti.

1.8. ILAIDSMATVYKDYMO BALANSAS

Ilaidsmatvykdymo balansas atspindi ilaidsmatos vykdymo apskaitos objektus. Ilaid

smatvykdymo balanso struktra vienoda visoms biudetinms staigoms. Jis leidia sprsti apie

l dyd ir j gavimo altinius. Ilaid smat vykdymo balanso straipsniai atvaizduoja

apibendrintus staigos finansinius duomenis. Naujais apyskaitiniais metais sintetini ir analitini

sskait met pradioje likuiai turi atitikti prajusi met atitinkam sskait met pabaigoje

likuius, esant skirtumams jie turi bti paaikinti aikinamajame rate prie metins apyskaitos.

Balansas sudarytas i dviejdali:

Aktyvo;

Pasyvo.

Aktyve los idstytos sskaiteils tvarka ir atsivelgiant jpanaudojim, sugrupuotos 8

skyrius. Pasyve lsudarymo altiniai sugrupuoti 6 skyrius.

Balanso struktra:

Aktyvas:

1. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

2. Atsargos

3. Trumpalaikis materialusis turtas4. Snaudos

5. Pinigai

6. Finansinis turtas

7. Gautinos los

8. Ilaidos

Balansas


21/104

Pasyvas:

1. Finansavimas

2. Ilgalaikio turto nusidvjimas

3. Fondai4. Pardavimai ir paslaugos

5. Pajamos

6. Moktinos los

Balansas

Ubalansins sskaitos:

1. Isinuomotas ilgalaikis turtas2. Atsakingam saugojimui priimtos materialins vertybs

3. Specialios paskirties ir numeruoti apskaitos blankai

4. Nuraytas nemokidebitorisiskolinimas

I aktyvo skyriir straipsnimatyti, kokios lrys reikalingos staigveiklai ir kokios j

faktins atsargos, sudarytos tam tikrai ataskaitinei datai.

I skyriuje Ilgalaikis materialusis ir

nematerialusis turtas rodoma biudetins staigos patikjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo

ir nematerialiojo turto vert.

II skyri Atsargos traukiama biudetinei staigai priklausani statybini mediag,

montuotinrengim, mediag, maisto produkt, kuro ir degal, paar, taros, mainir rengim,

atsarginidali, pagalbinikiprodukcijos ir gamini, gyvn, gyvuliir jprieauglio, mediag

mokslo, ir kt. tikslams, taip pat ilgo naudojimo ir laboratoriniams bandymams skirt mediag,

specialirengim, reikalingmokslinio tyrimo darbams pagal sutartis atlikti, vert.

III skyriuje Trumpalaikis materialusis turtas rodoma trumpalaikio materialiojo turto vert.

IV skyrius Snaudos skirtas gamybini(mokymo) dirbtuvi, pagalbiniems ir mokymo

bandym kio gamini ir produkcijos gamybos, taip pat mokslinio tyrimo, konstravimo darb

atlikimo bei rangos pagaminimo, mediagsigijimo ir perdirbimo snaudoms. Visos ios snaudos

yra priskiriamos prie gamybins veiklos snaud, kurios dar yra skirstomos tiesiogines ir

netiesiogines snaudas.

V skyriuje Pinigai yra rodomi i valstybs (savivaldybs) biudeto, taip pat i kitaltini

gautos los.


22/104

VI skyriuje Finansinis turtas yra rodoma kiek staiga turi vertybini popieri (akcij,

obligacijir kt.).

VII skyriuje Gautinos los tvarkoma atsiskaitymsu vairiais debitoriais, tai yra tiekjais ir

rangovais u sigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudetu, socialinio

draudimo staigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tvaisu vaikilaikymvaikglobos ir ikimokyklins staigose apskaita.

VIII skyriuje Ilaidos nustatyta tvarka apskaitomos biudetins staigos faktins ilaidos,

patirtos vykdant ilaid smatas ir formintos atitinkamais dokumentais, skaitant ilaidas pagal

neapmoktas kreditorisskaitas, apskaiiuotdarbo umokestir stipendijas.

Pasyvo I skyrius Finansavimas skirtas asignavim valdytoj bei j biudetini staig i

biudetgautlapskaitai.

II skyrius Ilgalaikio turto nusidvjimas skirtas nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turtonusidvjimo apskaitai.

III skyriusFondai yra suskirstytas 3 dalis tai yra: ilgalaikio turto fondas, trumpalaikio turto

fondas ir kiti fondai. Ilgalaikio turto fonde yra apskaitoma ilgalaikio turto nenudvta (likutin)

vert. io fondo likutis turi bti lygus ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto nusidvjimo likui

skirtumui. Trumpalaikio turto fonde yra rodoma staigai priklausanio trumpalaikio turto vertir io

fondo likutis turi bti lygus sskaitos Trumpalaikis turtas likuiui. Treioji dalis kiti fondai yra

skirta tikslins paskirties fondams, steigtiems biudetinje staigoje.

IV skyrius Pardavimai ir paslaugos yra skirtas gamybini (mokymo) dirbtuvi, pagalbini

ems ir mokymo bandymkigaminiir produkcijos, suteiktpatarnavim, taip pat mokslinio

tyrimo, konstravimo darb, atliekam pagal sutartis su kinmis organizacijomis realizavimo

apskaitai.

V skyrius Pajamos dar yra suskirstytas 2 dalis, tai yra: pajamos u teikiamas paslaugas ir

pelnas ir nuostoliai. Pirmoje dalyje pajamos u teikiamas paslaugas apskaitomos pajamos,

gaunamos i biudetini staig kins veiklos, atitinkanios j pagrindins veiklos pobd u

teikiamas paslaugas, o antroje dalyje yra apskaitomas pelnas ir nuostoliai.

VI skyrius Moktinos los tvarkoma atsiskaitymsu vairiais kreditoriais, tai yra tiekjais ir

rangovais u sigytas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, taip pat su biudetu, socialinio

draudimo staigomis, su atskaitingais asmenimis, darbuotojais, stipendininkais, deponentais, tvais

u vaikilaikymvaikglobos ir ikimokyklins staigose apskaita.


23/104

1.9. BIUDETINISTAIGPAVYZDINIS SSKAITPLANAS

Naujas pavyzdinis biudetini staig sskait planas patvirtintas Lietuvos Respublikos

finansministro 2001m. kovo 16d. sakymu Nr. 70.

PAVYZDINIS SSKAITPLANASSskaitos

pavadinimasSskait

os numerisSubsskaitos pavadinimas Subsskai

tos numeris1 2 3 4

I skyrius. Ilgalaikis turtasIlgalaikis turtas 01 Pastatai 010

Statiniai 011Perdavimo taisai 012Kompiuterin technika ir

ryipriemons013

Minktasis inventorius 014

Transporto priemons 015Gamybinis ir kinis

inventorius016

Bibliotekos fondas irmuziejins vertybs

017

Kitas ilgalaikis materialusisturtas

018

Nematerialusis turtas 019Ilgalaikio turto

nusidvjimas02 Materialiojo turto

nusidvjimas020

Nematerialiojo turtonusidvjimas

021

II skyrius. AtsargosGaminiai ir

produkcija03 Gaminiai ir produkcija 030

Montuotinirengimai ir statybinsmediagos

04 Montuotini rengimai 040

Statybins mediagos 041Mediagos mokslinio

tyrimo tikslams042

Gyvnai, gyvuliaiir jprieaugis 05 Gyvnai, gyvuliai ir jprieaugis 050

Mediagos irmaisto produktai

06 Mediagos mokslo irmokymo tikslams

060

Maisto produktai 061Medikamentai 062kins mediagos ir

ratins reikmenys063

Kuras, degalai ir tepalai 064Tara 066Kitos mediagos 067Atsargos kelyje 068Atsargins dalys 069

III skyrius. Trumpalaikis turtas


24/104

Trumpalaikis turtas 07 Trumpalaikis turtas 070

IV skyrius. SnaudosGamybins veiklos

snaudos08 Gamybins veiklos

snaudos080

V skyrius. Pinigai

Biudeto los,sumoktos i idosskaitos tiesiogiaitiekjams

09 Biudeto los, sumoktosi ido sskaitos tiesiogiaitiekjams

090

Biudetini lsskaitos banke

10 Asignavim valdytojostaigos los

100

Pavaldistaiglos 101Kit l sskaitos

banke11 Pavedimlos 110

Los, gautos u teikiamaspaslaugas

111

Kitos los 112Kasa 12 Biudetins los kasoje 120

Kitos los kasoje 122Kitos pinigins

los13 Akredityvai 130

Mokjimo kortels 131Piniginiai dokumentai 132

VI skyrius. Finansinis turtasVertybiniai

popieriai14 Akcijos, obligacijos ir kita 140

VII skyrius. Gautinos ir moktinos losAtsiskaitymai su

tiekjais ir rangovais15 Atsiskaitymai su tiekjais ir

rangovais150

Atsiskaitymai su kitaissubjektais

151

Atsiskaitymai suatskaitingais asmenimis

16 Atsiskaitymai suatskaitingais asmenimis

160

Atsiskaitymai suvairiais debitoriais irkreditoriais

17 Atsiskaitymai u trkumus 170

Atsiskaitymai u socialiniodraudimo mokas

171

Tiksliniai atsiskaitymai 172Atsiskaitymai su biudetu 173Atsiskaitymai u

depozitines sumas174

Atsiskaitymai u pavedimlas

176

Atsiskaitymai sudeponentais

177

Atsiskaitymai su kitais

debitoriais ir kreditoriais

178

Atsiskaitymai sudarbuotojais ir

18 Atsiskaitymai sudarbuotojais pagal darbo

180


25/104


26/104

Sskait planas tai sskait sraas, kuris susistemina jas pagal ekonomin turin.

Pavyzdinis biudetinistaigsskaitplanas yra sudarytas i tokiskyri:

I skyrius. Ilgalaikis turtas;

II skyrius. Atsargos;

III skyrius. Trumpalaikis turtas;IV skyrius. Snaudos;

V skyrius. Pinigai;

VI skyrius. Finansinis turtas;

VII skyrius Gautinos ir moktinos los;

VIII skyrius. Ilaidos;

IX skyrius. Finansavimas;

X skyrius. Fondai;XI skyrius.Pardavimais ir paslaugos;

XII skyrius. Pajamos;

XIII skyrius. Paskolos;

XIV skyrius. Perduotos ir gautinos los;

XV skyrius. Biudeto vykdymo rezultatai.

Kiekviename skyriuje sskaitos suskirstytos dvi grupes. Tai sintetins sskaitos, kurios

numeruojamos eils tvarka ir ymimos dvienkliu skaiiumi ir subsskaitos arba antros eils

sskaitos, detalizuojanios sintetines sskaitas ir ymimos trienkliu skaiiumi. Sintetins sskaitos

turi nevienodsubsskait skaii. Yra sskait, kurios neturi subsskait(07, 08, 14, 25, 26, 27,

28, 41, 73, 90). Raant buhalterinius raus memorialiniuose orderiuose naudojami subsskait

kodai, prie sintetinisskait, neturinisubsskait, pridedamas 0, pavyzdiui, 070, 080, 140 ir t.t.

Teisingam lir altinipasikeitimatvaizdavimui sskaitos skirstomos aktyvines ir pasyvines.

Neatskiriamas balanso ir sskait ryys, nes balanso straipsniai atitinka sskait ir subsskait

pavadinimus. Sskait plane yra skyri, kuriuose vienos sskaitos yra aktyvins, o kitos

pasyvins, pavyzdiui, I skyrius 01 sskaita Ilgalaikis turtas aktyvin, o 02 sskaita Ilgalaikio turto

nusidvjimas pasyvin. Aktyvins sskaitos yra tos, kuriose apskaitomos materialins vertybs,

pinigins los ir ilaidos. Gautinos ir moktinos los gali bti aktyvins arba pasyvins.

Ubalansins sskaitos sudaro atskir grup. Ubalansinse sskaitose apskaitomas laikinai

biudetinje staigoje esantis, bet jai nepriklausantis turtas: isinuomotas arba pagal panaudos sutart

gautas ilgalaikis turtas, atsakingai saugoti arba perdirbti priimtos materialins vertybs, specialieji

bei numeruoti apskaitos blankai ir kt. Ubalansinse sskaitose apskaita tvarkoma paprastja

sistema. Materialins vertybs ubalansinse sskaitose inventorizuojamos taip pat, kaip ir balanse

apskaitomos vertybs.


27/104

2 tema. FINANSAVIMO, PINIGINILIR ILAIDAPSKAITA

2.1. BIUDETINISTAIGILAIDSMATOS

Per 5 darbo dienas po Lietuvos Respublikos atitinkam met valstybs biudeto ir

savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo sigaliojimo valstybs biudetoasignavim valdytojai patikslina ir pateikia Finans ministerijai asignavim paskirstym pagal

tvirtinamas programas. Finans ministerija, gavusi i valstybs biudeto asignavim valdytoj

patikslintus asignavimpaskirstymus pagal patvirtintas programas, parengia Lietuvos Respublikos

Vyriausybs nutarimo dl valstybs biudeto asignavim valdytoj program tvirtinimo ir

asignavimpaskirstymo pagal tvirtinamas programas projekt ir pateikia jLietuvos Respublikos

Vyriausybei. Projekte turi bti nustatyta kiekvienai valstybs biudeto asignavim valdytoj

programai bendra asignavimsuma, asignavimai paprastosioms ilaidoms (i jdarbo umokesiui)ir nepaprastosioms ilaidoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybs biudeto asignavim paskirstym

pagal programas, sudaromos valstybs biudeto ilaidsmatos. Valstybs biudeto ilaidsmatas

savarankikai sudaro kiekvienas valstybs biudeto asignavimvaldytojas ir kiekviena jam pavaldi

staiga. Ilaidsmata yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatoma i valstybs ir savivaldybi

biudetilaikomstaigbei vykdomprogramasignavimir naudojamldydis, jpaskirtis

ir paskirstymas met ketviriais. Kiekvienos programos valstybs biudeto ilaid smatos

tvirtinamos pagal visus funkcins ir ekonomins klasifikacijos kodus.

Ilaidsmatformas tvirtina finansministras. Smatos dalys:

suvestin, joje nurodomos visos ilaidos pagal ekonominklasifikacijir paskirstymas met

ketviriais;

staigveiklos rodikliai metpradioje ir pabaigoje;

ilaidapskaiiavimai.

Bendrsias smatas galima sudaryti vienarms centralizuot buhalterij aptarnaujamoms

staigoms. Valstybs biudeto ilaid smat pasirao institucij ir staig vadovai ir patvirtina

antspaudu.

Sudarydami valstybs biudeto ilaidsmatas, valstybs biudeto asignavimvaldytojai turi

utikrinti, kad j ir jiems pavaldi staig prajusi met skolas bt numatyta padengti

planuojamais metais, nevirijant tiems metams skirtvalstybs biudeto asignavim.

Biudeto las, skaitant ir papildomai skirtas, naudoti be nustatyta tvarka patvirtint ilaid

smatdraudiama.


28/104

2.2. BIUDETINISTAIGILAIKOMI VALSTYBS BIUDETO FINANSAVIMOTVARKA

Finansavimas lperdavimas asignavimvaldytojvadovaujam institucijsskaitas j

ilaidoms apmokti arba tiesioginis iinstitucijilaidapmokjimas i biudet(ido) sskait.

Biudetinistaigfinansavimo objektas yra jvykdomprogramilaidos. Lietuvos Respublikos

Finansministerija perveda valstybs biudeto asignavimus, skirtus staigir organizacijbiudeto

ilaidsmatoms vykdyti. Los pervedamos i valstybs ido sskaitos, aplenkiant ministerijas ir

inybas tiesiogiai staigir organizacijeinamsias sskaitas.

Valstybs biudeto asignavimai, pagal nustatytos formos mokjimo paraikas, pervedami tada,

kai j reikia konkreioms ilaidoms apmokti. Mokjimo paraikos rengiamos pagal biudeto

ilaid klasifikacijos atitinkamus kodus ir pateikiamos valstybs ido departamentui elektroniniubdu, naudojantis kompiuterizuota Valstybs biudeto, apskaitos ir mokjimsistema (VBAM). Ne

vliau kaip per 3 dienas pateikiama tos paios mokjimo paraikos spausdintin forma, kuri

pasirao vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir staigos vadovas. Spausdintin mokjimo

paraikos forma tai patvirtinimas elektronins mokjimo paraikos.

Kai kurios staigos perduoti mokjimo paraik elektroniniu bdu perduoti negali, todl jos

valstybs ido departamentui pateikia tik spausdintins formos mokjimo paraikas. Mokjimo

paraikos gali bti pateikiamos per akin ministerij, jei tokios nra tiesiogiai valstybs idodepartamentui. akins ministerijos atlieka pavaldi staig administracin kontrol,vidaus

kontrol, tikrina staig biudeto ilaid smat sudarym ir vykdym.. Jeigu valstybs ido

sskaitoje utenka lparaikai patenkinti ir paraikoje nurodyta suma nevirija ilaid smatos,

tada valstybs ido departamentas pateikia bankui mokjimo pavedim ir staigai pervedamos jos

praomos los. Jei ido sskaitoje neutenka lparaikai patenkinti arba jeigu virijama smata,

mokjimo paraika atmetama. I valstybs biudeto los mokjimo pavedimu perduodamos

asignavimvaldytojams, kurie atsako u tikslin

ir taup

lpanaudojim

.

2.3. TIESIOGINIS FINANSAVIMAS I VALSTYBS BIUDETO

Tiesioginio biudetini staig finansavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Finans

ministro 2000 m. liepos 21 d. sakymu Nr. 195 Dl biudetini staig finansavimo i valstybs

biudeto taikant tiesioginapmokjimtiekjams.

Lietuvos Respublikos Finansministerija perveda valstybs biudeto las, skirtas biudetini

staig ilaid smatoms vykdyti, i valstybs ido sskaitos tiesiogiai tiekjams, kurie


29/104

biudetinms staigoms teikia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Biudetin staiga

mokjimo paraikoje nurodo visus prekiar paslaugtiekjrekvizitus.

Tiesioginiai mokjimai biudetini staigpreki ir paslaug tiekjams atliekami ir biudeto

los biudetins staigos sskait banke pervedamos per kompiuterizuot Valstybs biudeto,

apskaitos ir mokjim sistem (VBAM sistema) pagal biudetini staig pateiktas mokjimoparaikas atsivelgiant faktin poreik kiekvienai mokjimo procedrai atlikti, iskyrus smulki

ilaid, nevirijant joms nustatyto limito, taip pat komandiruoi ir gamybins bei gamybins

mokomosios veiklos ilaidfinansavim.

Valstybs biudeto los i valstybs ido sskaitos pervedamos biudetins staigos sskait

banke tik ilaidoms, kurios daromos fiziniams asmenims (atlyginimai, stipendijos, paalpos ir kt.),

komandiruotms, usienio valiuta ir smulkioms (kanceliarinms, kio ir kt.) ilaidoms.

Smulkioms ilaidoms valstybs biudeto los biudetins staigos sskait pervedamosnevirijant 10 procentnustatyto limito mnesiui nuo tredalio ilaidsmatoje ketviriui numatyt

lkitoms ilaidoms darbams, prekms ir paslaugoms, iskyrus ilaidas, skirtas komandiruotms,

atsiskaitymams usienio valiuta ir su fiziniais asmenimis.

Biudetinstaiga informacijapie ilaidapmokjimtiesiogiai tiekjams arba lgavim

staigos einamjsskaitgauna i einamosios sskaitos irao, kuris ir yra pagrindas buhalterinms

operacijoms vykdyti.

Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams apskaitomos 09 Biudeto

los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaitoje. i sskaita subsskaitneturi.

2.4. BIUDETINISTAIGILAIKOMI SAVIVALDYBIBIUDETFINANSAVIMAS

I savivaldybi biudet ilaikom staig finansavimo tvarka yra panai i valstybs

biudeto ilaikom staig finansavimo tvark. I savivaldybi biudet ilaikom staig

finansavimas vykdomas pagal savivaldybs tarybos patvirtintas socialines, ekonomines ar kitas

programas. Savivaldybibiudetasignavimvaldytojai sudaro ilaidpagal programas smatas,

kuri pagrindu vykdomas finansavimas. Atskiros savivaldybs paios nusistato l perdavimo

tvark, taiau dauguma naudoja paraik teikim, bei finansavimo grafikus. Finansavimo grafikas

yra labai panaus mokjimo paraik, skirtumas tas, kad finansavimo grafike numatomas l

poreikis vienam mnesiui, o mokjimo paraikoje konkreioms ilaidoms apmokti.Tiek

finansavimo grafike, tiek mokjimo paraikoje raoma programos kodas, pavadinimas, funkcins

klasifikacijos kodas, ilaid pavadinimas iskiriant paprastsias ir nepaprastsias ilaidas. Be to,

atskirai iskiriama los valstybinms funkcijoms vykdyti ir moksleivio krepeliui finansuoti.

Mokjimo paraikos daniausiai pateikiamos elektroniniu variantu ir vliau spausdintina forma.


30/104

Apie l gavim biudetin staiga suino i banko parengto einamosios sskaitos irao.

Einamosios sskaitos iraas yra pagrindas daryti buhalterinius raus.

2.5. PINIGINILIR ILAIDAPSKAITA

Piniginilapskaitai naudojamos ios sskaitos:

09 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams;

10 Biudetinilsskaitos banke;

11 Kitlsskaitos banke;

12 Kasa;

13 Kitos pinigins los.

09 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaita yra aktyvin, ji

neturi subsskait. ioje sskaitoje kaupiamos tiesiogiai tiekjams i ido sskaitos sumoktos

pinig sumos u pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Los i sskait

gaunamos pagal mokjimo paraikas.

Gautos los nurodant altinapskaitomos 23 sskaitoje Finansavimas, i sskaita pasyvin.

Sskaita turi tokias subsskaitas:

230 - Finansavimas i biudeto;

232 - Finansavimas i kitaltini.

230- Finansavimas i biudeto subsskaitoje tvarkoma perduot asignavim valdytoj

sskaitas j ilaidoms apmokti ir biudeto l tiesiogiai i ido sskaitos sumokt preki ir

paslaugtiekjams apskaita.

232 Finansavimas i kitaltinisubsskaitoje tvarkoma, l, gauti kitaltinistaigos

veiklai papildomai finansuoti, apskaita.

23 sskaita Finansavimas kredituojama:

gavus asignavimus einamjsskaitarba i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sumokjus

las pagal mokjimo paraikas; nustaius atsargpertekliir nemokamai gavus atsarg;

materialiojo turto objektus, perklus i ilgalaikio bei trumpalaikio turto sskait atsarg

skyriaus sskaitas.

23 sskaita Finansavimas debetuojama:

nuraant metams pasibaigus sukauptas per biudetinius metus faktines ilaidas;

grainus biudetnepanaudotas las;

nuraant atsargtrkumus ir beviltikas skolas.


31/104

I banko gauto einamosios sskaitos irao (bankai neduoda mokjimo pavedimo, nes staiga

surao 1 egzempliori, kuris paliekamas banke) asignavim valdytojai savo apskaitoje daro

buhalterinis raus. Sumokjus i valstybs ido sskaitos tiesiogiai tiekjui pagal j pateikt

sskait, daromas toks buhalterinis raas:

1. D 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams

K 230 Finansavimas i biudeto

Tuo pat metu daromas kitas raas:

D 178, 150 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, Atsiskaitymai su tiekjais ir

rangovais

K 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams

2. Gavus prekes daromas toks raas:D 01 Ilgalaikis turtas, 03 Gaminiai ir produkcija, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07

Trumpalaikis turtas

K 150 Atsiskaitymai su tiekjais ir rangovais, 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir

kreditoriais

Likuio 090 Biudeto los, sumoktos i ido sskaitos tiesiogiai tiekjams sskaitoje negali

bti, nes gauta lsuma tiesiogiai pervedama tiekjams.

Sskaita 10 Biudetinilsskaitos banke yra aktyvinir skirstoma subsskaitas:

100 Asignavimvaldytojo staigos los;

101 Pavaldistaiglos.

i subsskait debet raomos i biudeto gautos pinigini l sumos ir kasinms

ilaidoms atkurti skirtos sumos, o kredit pagal tikslinpaskirtpanaudotos los ir biudet

grintos los.

Tipins sskaitkorespondencijos:

1.Gavus finansavimi biudeto:

D 100 Asignavimvaldytojo staigos los

K 230 Finansavimas i biudeto

2.Gavus las i sskaitos kas

D 120 Kasa

K 100 Asignavimvaldytojo staigos los

3.Pervedus iskaiiuotus mokesius

D 173 Atsiskaitymai su biudetu


4.Apmokjus tiekjams u prekes ar paslauga


32/104

D 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais, 150 Atsiskaitymai su tiekjais ir

rangovais


5.Pervedus naus socialiniam draudimui

D 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokasK 100 Asignavimvaldytojo staigos los

6.Pasibaigus metams grinamos biudetnepanaudotos los

D 230 Finansavimas i biudeto


Sskaita 11 Kitlsskaitos banke naudojama tik tais atvejais, kada biudetinstaiga turi

kitl. Banke atidaroma atskira sskaita pagal kiekvientokilr.

Sskaita 11 Kitlsskaitos banke turi tokias subsskaitas:110 Pavedimlos;

111 Los, gautos u teikiamas paslaugas;

112 Kitos los

Gavus pavedimlas daromas toks buhalterinis raas:

D 110 Pavedimlos

K 176 Atsiskaitymai u pavedimlas

Panaudojus pavedimlas daromi tokie buhalteriniai raai:

D 214 Pavedimlilaidos

K 110 Pavedim los, 122 Kitos los kasoje, 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir

kreditoriais

Metams pasibaigus, per metus panaudot pavedimams atlikti l suma i subsskaitos 214

Pavedim l ilaidos kredito nuraoma subsskaitos 176 Atsiskaitymai u pavedim las

debet.

D 176 Atsiskaitymai u pavedimlas

K 214 Pavedimlilaidos

Grinant nepanaudotas pavedimlas jsavininkui:

D 176 Atsiskaitymai u pavedimlas

K 110 Pavedimlos

Analitin110 Pavedimlos subsskaitos apskaita tvarkoma pagal atskiras pavedimris.

Loms, gaunamoms u teikiamas paslaugas, sudaroma atskira smata.

L, gautu teikiamas paslaugas, apskaitai skirta 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas

subsskaita. Visoms ilrims biudetinstaiga banke atidaro viensskait.

Gavus las u teikiamas paslaugas daromi tokie buhalteriniai raas:


33/104

D 111 Los, gautos u teikiamas paslauga

K 03 Gaminiai ir produkcija,

K 05 Gyvnai, gyvuliai ir jprieaugis

K 10 Biudetinilsskaitos banke

K 12 KasaK 13 Kitos pinigins los

K 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenims

K 17 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais

K 28 Parduota produkcija, atlikti darbai ir suteiktos paslaugos

K 40 Pajamos.

Imokjus i sskaitos pinigus daromi tokie buhalteriniai raai:

D 04 Montuotini rengimai ir statybins mediagosD 06 Mediagos ir maisto produktai

D 08 Gamybins veiklos snaudos

D 10 Biudetinilsskaitos banke

D 12 Kasa

D 13 Kitos pinigins los

D 16 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenims

D 17 Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais

D 21 Kitos ilaidos

K 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas

Pervedus sumas biudeto pajamas daromas toks buhalterinis raas:

D 400 Pajamos u teikiamas paslaugas

K 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas

Subsskaita 112 Kitos los skirta vairine i biudeto gautl, saugomjos sskaitose iki

grinimo pagal priklausomyb arba panaudojimo pagal tikslin paskirt, apskaitai tvarkyti.

Tokioms loms priskiriama deponuotas darbo umokestis, depozitai. Depozitai- nustatyta tvarka

laikinai priimtos los biudetins staigos dispozicijon.

Asignavim valdytojai l judjimo operacijas biudetinje sskaitoje banke apskaito

pinigini l operacij memorialiniame orderyje Nr.2 arba kitame apskaitos registre. Jame

apskaitomos gaut ir panaudot l operacijos. Apskaitos dokumentai ir i banko gautas

einamosios sskaitos iraas yra pagrindas daryti raus.

Memorialinis orderis Nr. 2 pradedamas pildyti perklus likuius i prajusio mnesio tokio

paties memorialinio orderio. Chronologine tvarka registruojamos einamosios sskaitos operacijos

(operacijregistravimas daromas pagal kalendorinjatlikimo laik).


34/104

iniaraio deinje pusje apskaitoma einamosios sskaitos kredito, o deinje debeto

apyvarta.

Gavus las i einamosios sskaitos kasdaromas toks buhalterinis raas:

D 120 Kasa

K 100 Asignavimvaldytojo staigos losPervedus summokjimo pavedimu t.y. atsiskaitant su vairioms organizacijomis daromi tokie

buhalteriniai raai:

D 171 Atsiskaitymai u socialinio draudimo mokas, 173 Atsiskaitymai su biudetu, 178

Atsiskaitymai su vairiais debitoriais ir kreditoriais


Pasibaigus mnesiui raai memorialiniame orderyje Nr.2 baigiami suskaiiuojant kiekvienos

sskaitos sumas ir apyvartas bei apskaiiuojamas likutis kito mnesio pirmai dienai. Likutismnesio pabaigoje apskaiiuojamas: prie likuio mnesio pradioje pridedant debeto ir atimant

kredito apyvart, apskaiiuotas likutis mnesio pabaigoje palyginamas su i banko gautu einamosios

sskaitos irau mnesio pabaigoje. Suskaiiuoti memorialinio orderio Nr. 2 raai perkeliami

Didijknyg.

Gautasignavimanalitinapskaita tvarkoma Gautasignavimanalitins apskaitos knygoje

arba kortelse. I patvirtintos staigos ilaid smatos metin asignavim suma paskirstyta

ketviriais, pagal ekonomins klasifikacijos kodus perkeliama Gaut asignavim analitins

apskaitos knyg ar kortel. Gauti asignavimai registruojami pagal smatoje numatytas atskiras

ilaid ris, didjaniom sumom nuo met pradios. Per mnes suregistruoti gaut asignavim

duomenys perkeliami Biudeto ilaid smatos vykdymo apyskaitos Nr. 2 skilt Gauti

asignavimai.

2.6. KASOS OPERACIJOS IR JAPSKAITA

Pinigai kaspriimami pagal kasos pajamorder. Primus pinigus, iduodamas kasos pajamorderio kvitas, kurpasirao vyriausiasis buhalteris (finansininkas) ir kasininkas.

Pinigai i kasos imokami pagal kasos ilaid order,mokjimo iniarat. Imokant pinigus

pagal kasos ilaidorderasmeniui, kuris nra tos staigos darbuotojas, nurodomas fizinio asmens

vardas, pavard, asmens kodas, paso numeris ir gavjo nurodyta gyvenamoji vieta. Piniggavjas,

priimdamas pinigus, pasirao kasos ilaidorderyje, kuriame raoma gautoji suma: litai- odiais,

centai- skaitmenimis.


35/104


36/104

arba paimantiems pinigus asmenims. Pinigai priimami arba imokami tik kasos pajamarba ilaid

orderiiraymo dien.

Prims iraytus buhalterijoje kasos pajamir ilaidorderius, kasininkas patikrina ar :

dokumentuose yra vyr. buhalterio (finansininko), o kasos ilaidorderyje staigos vadovo

ir vyr. buhalterio (finansininko) paraai; teisingai forminti dokumentai;

prie dokumentyra juose nurodytieji priedliai.

Kasininkas priimdamas arba imokdamas pinigus, pasirao kasos pajamir ilaidorderius, o

prie jpridtus dokumentus paymi spaudu arba atitinkamu rau: pajamdokumentus Gauta,

ilaid Imokta ir nurodo kasos pajam arba kasos ilaid orderio numer bei dat. Prie

perduodama kas, buhalterija visus kasos pajam bei ilaidorderius registruoja atitinkamuose

registracijos urnaluose. Kasos operacijos usienio valiuta atliekamos litais, taiau kasos pajamirilaidorderiuose priimta ir imokta pinig suma raoma ne litais ir centais, o usienio valiuta

(odiais ir skaitmenimis).

Visos kasos operacijos raomos kasos knyg. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi

bti isaugomi visi btinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinig likutis kasoje darbo dienos

pradioje, kasos pajam ir ilaidorderinumeriai, i ko priimta arba kam imokta pinigsuma

pagal kiekvienorder, bendra gautir bendra imoktper dienpinigsuma, piniglikutis kasoje

darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyr. buhalterio (finansininko) paraai. Jeigu kasos operacijos

nekompiuterizuotos, t.y. pildo kasos knyg, jos lapai turi bti sunumeruoti, perverti virvele ir

uantspauduoti. raas, nurodantis kasos knygos lap skaii, tvirtinamas staigos vadovo ir vyr.

buhalterio (finansininko paraais). Kiekvienas knygos lapas turi dvi lygias dalis: vien i j

(horizontaliai suliniuot) kasininkas upildo kaip pirmj egzempliori, ir ji pasilieka knygoje, o

antrosios dalies (be horizontalijlinij) pirmoji ir antroji puss upildomos per kalkinpopieriir

kaip kasininko apyskaita yra lapo atpliamoji dalis.

Kasos operacijraai pradedami pirmoje neatpliamojo lapo dalies pusje (po eilute Likutis

dienos pradioje).

Prie tai lapas sulenkiamas pusiau per kirpimo linij, padedant lapo atpliamj dal po

dalimi, pasiliekania knygoje. Antrojoje pusje raoma atpliamojo lapo dal udjus ant

neatpliamojo lapo dalies pirmosios puss ir raoma lapo neatpliamosios dalies antrosios puss

horizontaliose eilutse.

Apyskaitai skirta lapo dalis iki operacijubaigimo neatpliama.

Eilutje I j darbo apmokjimui nurodoma suma pagal darbo umokesio imokjimo

iniaraius nerayta kasos ilaidas.

Pirmieji ir antrieji egzemplioriai numeruojami tais paiais numeriais.


37/104


38/104

2.7. KITOS PINIGINS LOS IR JAPSKAITA

Kitos pinigins los tai biudetins staigos vardu sigytose mokjim kortelse esanios

pinigins los, akredityvai, piniginiai dokumentai. Kit pinigini l apskaitai skirtos 13 Kitos

pinigins los sskaita. i sskaita turi tokias subsskaitas:

130 Akredityvai

131 Mokjimkortels

132 Piniginiai dokumentai

Subsskaitoje 130 Akredityvai raomos formint akredityv pagal sutartis su tiekjais u

materialini vertybi tiekim ir teikiamus patarnavimus pinigini l sumos. Akredityv

forminimo ir atsiskaitymo jais tvarknustato bankas.

formintos akredityvo sumos raomos tokiu buhalteriniu rau:

D 130 Akredityvai

K 100 Asignavimvaldytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas, 112

Kitos los

Apmoktakredityvsumos raomos tokiu buhalteriniu rau:

D 01 arba kt. Ilgalaikis turtas , 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas

K 130 Akredityvai

Analitin130 Akredityvai subsskaitos apskaita tvarkoma pagal kiekvienakredityv.

Subsskaita 131 Mokjim kortels skirta mokjimo kortelse esani staigos pinig

apskaitai.

Pervedus subsskaitos 131 Mokjimkortels sumas daromas toks buhalterinis raas:

D 131 Mokjimkortels

K 100 Asignavim valdytojo staigos los, 111 Los, gautos u teikiamas paslaugas, 112

Kitos los

Pagal mokjimo korteles sumoktos sumos u sigytas materialines vertybes ir suteiktaspaslaugas daromas toks raas:

D 01 arba kt. Ilgalaikis turtas, 06 Mediagos ir maisto produktai, 07 Trumpalaikis turtas

K 131 Mokjimkortels

Subsskaitoje 132 Piniginiai dokumentai apskaitomi bilietai, pato ir rinkliav enklai ir kt.

Mint dokument primimas kas ir idavimas i kasos forminamas kasos orderiais.i

operacijapskaita tvarkoma atskirai nuo piniginiloperacij. Analitinapskaita tvarkoma pagal

kiekvienpiniginidokumentratskirai.


39/104

2.8. KASINS IR FAKTINS ILAIDOS IR JAPSKAITA

Kasins ilaidos staig ir organizacij pinigins los, pervestos i einamj sskait ir

imoktos grynais pinigais.

Kasini ilaid analitin apskaita tvarkoma pagal kiekvienos programos ilaid smatose

numatytus ekonomins klasifikacijos straipsnius, kaupiant jas per mnes ir nuo met pradios.

Kasinms ilaidoms apskaityti balansins sskaitos nra. Kiekviena biudetin staiga pasirenka

kasini ilaid apskaitos bd. Pats paprasiausias kasini ilaid apskaitos bdas yra kasini

ilaid fiksavimas analitins apskaitos kortelse, kuriose pagal atskirus biudetins klasifikacijos

ilaidstraipsnius i pirminidokumentregistruojamos kasins ilaidos. Kasiniilaidapskaitos

kortelje kaupiami vienos sskaitos duomenys. Kasini ilaid apskaitos kortels duomenys

perkeliami Biudeto ilaidsmatos vykdymo apyskait forma Nr. 2 skiltKasins ilaidos.

Faktins ilaidos - staig ir organizacij tikrosios snaudos, formintos atitinkamais

dokumentais, skaitant ilaidas pagal neapmoktas kreditorisskaitas, priskaitytdarbo umokest

ir stipendijas.

Faktinms ilaidoms apskaityti skirta 20 sskaita Ilaidos staigai ilaikyti ir 21 sskaita Kitos

ilaidos.

20 sskaita Ilaidos staigai ilaikyti skirstoma tokias subsskaitas:

200 Ilaidos i biudeto;

201 Ilaidos i kitaltini.

200 Ilaidos i biudeto subsskaita skirta faktikai padarytilaid, kurios numatytos ilaid

smatoje, apskaitai tvarkyti. Faktiniilaidanalitinapskaita tvarkoma pagal programas, funkcin

klasifikacijir ekonomins klasifikacijos straipsnius ir panai kasiniilaidanalitins apskaitos

tvark, t. y. pildant analitins apskaitos korteles, kuriose pagal atskirus biudetins klasifikacijos

ilaidstraipsnius registruojamos faktins ilaidos didjaniomis sumomis nuo metpradios. 200

Ilaidos i biudeto sskaita koresponduojama su daugeliu kit sskait, nes faktins ilaidos

daromos pinigais, materialinmis vertybmis ir sipareigojimais. Faktins ilaidos registruojamosdaugelyje memorialiniorderi:

1. Apmokjus tiekjo sskaiti staigos einamosios sskaitos, jei kasins ilaidos sutampa su

faktinm, tuomet daromas toks buhalterinis raas ( memorialinis orderis Nr.2):

D 200 Ilaidos i biudeto

K 100 Asignavimvaldytojo staigos los;

1. Priskaiiavus darbo umokestdarbuotojams ( memorialinis orderis Nr. 5):

D 200 Ilaidos i biudetoK 180 Atsiskaitymai su darbuotojais pagal darbo umokest;


40/104

2. Atsiskaitant su vairiais debitoriais ir kreditoriais u prekes ir paslaugas nuraomos i

karto (memorialinis orderis Nr. 6);


K 178 Atsiskaitymai su kitais debitoriais ir kreditoriais

3.

Nuraant atskaitingasmenpadarytas ilaidas u prekes ir paslaugas, kurias galimakartu su apmokjimu nurayti ( memorialinis orderis Nr. 8):


K 160 Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis

4. Nuraant suvartotus maisto produktus ir kitas atsargas (memorialinis orderis Nr.12):


K 061 Maisto produktai, 063,064, 069 ir kt.

raai 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos kredite bna kuomet atstatomos ilaidos, pvz.:gavus plaukas u bendrabut, u paymiraymdaromas koks buhalterinis raas:

D 120 Biudetins los kasoje

K 200 Ilaidos i biudeto.

Metpabaigoje 200 Ilaidos i biudeto subsskaita udaroma, nuraant jos kreditir 230

Finansavimas i biudeto debetper metus padarytas ilaidas

D 230 Finansavimas i biudeto

K 200 Ilaidos i biudeto

Vykdant statybos darbus rangos bdu, priimtapmokti rangov sskaitu atliktus darbus

suma raoma 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos debet ir 150 Atsiskaitymai su tiekjais ir

rangovais kredit.

Vykdant statybos darbus kio bdu, padarytilaidsumos raomos 200 Ilaidos i biudeto

subsskaitos debetir atitinkampiniginil, atsiskaitym, statybinimediagir montuotin

rengimbei atsiskaitymsu tiekjais ir rangovais subsskaitkredit. Baigtir per metus perduot

naudoti objekt statybos snaudos iki met pabaigos paliekamos subsskaitoje 200 Ilaidos i

biudeto. Met pabaigoje ias snaudas asignavim valdytojai nurao subsskaitos 230

Finansavimas i biudeto debet. Baigti ir perduoti naudoti statybos objektai, remiantis primimo

aktais, raomi sskaitos 01 Ilgalaikis turtas debetir 250 Ilgalaikio turto fondas kredit. Nebaigt

objekt snaudos i 200 Ilaidos i biudeto subsskaitos met pabaigoje nenuraomos, bet

perkeliamos kitus metus.

Sskaita 21 Kitos ilaidos skirstoma tokias subsskaitas:

210 Paskirstytinos ilaidos

211 Paslaugteikimo ilaidos

213 Kitlilaidos


41/104

214 Pavedimlilaidos.

Subsskaita 210 Paskirstytinos ilaidos skirta tvarkyti apskaitai t snaud, kurios j

susidarymo momentu negali bti priskirtos atitinkamai darbriai. Per mnesjos registruojamos

210 Paskirstytinos ilaidos subsskaitos debete ir atitinkamsubsskaitkredite. Mnesio pabaigoje

ios ilaidos paskirstomos staigos vadovo nustatyta tvarka. Paskirstytinos ilaidos nuraomos subsskaitos 210 Paskirstytinos ilaidos kredit ir 08 Gamybins veiklos snaudos, 20 Ilaidos

staigai ilaikyti, 21 Kitos ilaidos sskaitdebet.

Subsskaita 211 Paslaug teikimo ilaidos skirta apskaityti ilaidoms, gaunant pajamas u

teikiamas paslaugas. Sunaudotmediag, piniginilir kitilaidsuma raoma subsskaitos

211 Paslaug teikimo ilaidos debet ir sskait Atsargos, Pinigai, Gautinos ir moktinos los

kredit. Per metus padaryt ilaidsuma pasibaigus metams raoma subsskaitos 211 Paslaug

teikimo ilaidos kreditir subsskaitos 400 Pajamos u teikiamas paslaugas debet.Statant ar rekonstruojant i l, gaut u teikiamas paslaugas, baigt ir perduot naudoti

objektstatybos ar rekonstravimo snaudos metpabaigoje nuraomos subsskaitos 211 Paslaug

teikimo ilaidos kreditir subsskaitos 400 Pajamos u teikiamas paslaugas debet.

Subsskaitoje 213 Kit l ilaidos apskaitomos los, skaitytos subsskait 270 Kiti

Documents

Apskaita Biudzetinese Istaigose (Petrauskiene)