„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,50 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 84 (8503), 2016 m. lapkrièio 8 d., antradienis. Tiraþas 2800 egz.

SUTIKTUVËSLapkrièio 11 d. (penktadiená) 14 val. Merkinës lanky-

tojø centro vedëjas Algimantas Èerniauskas maloniaikvieèia á „Ðalcinio svetainæ“ Merkinëje, kur Dzûkijos na-cionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtinio rezer-vato lankytojø centre vyks knygos „Tarp þemës ir dan-gaus“ sutiktuvës. Apie knygà plaèiau – ðio „M.k.” str. „Vë-liniø simboliai laikø kaitoje”, 1 psl.

APDOVANOJIMAILapkrièio 11 d. 16 val. Vilniaus rotuðëje iðkilmingos ce-

remonijos metu bus áteikti didþiausios ðalies kultûrinësbendruomenës – Lietuvos kultûros centrø asociacijos –garbingi apdovanojimai „Auksinis feniksas“, ðio apdo-vanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asme-nis, svariausiai nusipelniusius ðalies kultûros kûrimui,plëtrai, perdavimui, saugojimui bei kultûros centrø sis-temos vystymuisi, tobulinimui ir vieðinimui. „Auksiniai Fe-niksai“ bus teikiami „Geriausiam metø kultûros centrovadovui“; „Geriausiam metø kultûros ir meno kûrëjui“;„Geriausiam metø kultûros centro partneriui“; „Metø kul-tûros mecenatui ar rëmëjui“ ir „Metø kultûros politikui“;ðiemet á ðias 5 nominacijas pretenduoja daugiau nei 50pretendentø, tarp jø – rajono merai, verslininkai, pramo-nës, verslo ir visuomeninës organizacijos, þurnalistai, va-dybininkai, dvasininkai, meno kolektyvø vadovai, kultû-ros ir meno kûrëjai.

PERLOJALapkrièio 12 d. 12 val. Perlojos daugiafunkciniame mo-

kymo centre vyks stalo teniso varþybos, skirtos Perlo-jos Respublikos 98-osioms metinëms paminëti, 18 val.prie Vytauto Didþiojo paminklo – ðventinis minëjimas.

PRIMINIMASNuo lapkrièio 1-osios iki balandþio 1 d. mûsø ðalyje

automagistralëse ir greitkeliuose leidþiama vaþiuoti nedidesniu kaip 110 km/val. greièiu, kituose keliuose suasfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val.greièiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val.greièiu. Vairuotojai iki lapkrièio 10 dienos privalo pasi-keisti automobiliø vasarines padangas á þiemines. Uþ va-þiavimà vasarinëmis padangomis þiemos sezonu gresiabauda nuo 28 iki 43 eurø.

ÈEMPIONAIPraëjusá mënesá ið Cerreto Laghi (Italija) gráþo Trakø

rajono grybautojø komanda „Krembliai“, kuri jau antràkartà dalyvavo pasaulio grybautojø èempionate ir tapoèempionë. Trakiðkiai á Italijà vyko po Varënoje vykusiøgrybautojø varþytuviø, kuriose beveik kasmet „Krembliai“laimi pirmàsias vietas. Italijoje Lietuvai atstovavæ „Krem-bliai“ surado 24 baravykus ir tarp 58 komandø uþëmëpirmàjà vietà.

APSKAITAÐiemet ásigaliojus gyvenamosios vietos deklaravimo

ástatymo pakeitimams, þmonës, kurie iki 2016 m. sau-sio 1 d. buvo átraukti á gyvenamosios vietos neturinèiøasmenø apskaità prie savivaldybiø, iki 2017 m. sausio1 d. turi deklaruoti faktinæ gyvenamàjà vietà, nes nuopastarosios datos bus naikinami þmoniø, átrauktø ágyvenamosios vietos neturinèiø asmenø apskaità,duomenys ir jie nebegalës kreiptis dël paðalpø, ið-mokø vaikams, paramos mokinio reikmenims, nemo-kamo maitinimo mokiniams, ðalpos iðmokø ir vien-kartiniø paðalpø.

LAÐIÐOSKaip praneðë Alytaus gyvosios gamtos apsaugos ins-

pekcija, spalio viduryje á Merkio upæ buvo paleista 59vnt. suaugusiø laðiðø reproduktoriø bei 8000 laðiðø ðiø-metukiø, kurios iðveistos Trakø Vokës poskyrio þuvivai-sos árenginiuose. Aplinkosaugininkai ir þuvininkystës sky-riaus specialistai mano, kad áveistø reproduktoriø pate-lës sëkmingai iðnerð Merkio upëje bei jos intakuose, irtiki, kad ateityje ðioje upëje bus galima suþvejoti upiøkaralienæ laðiðà.

VAGYSNuo lapkrièio 2 iki 5 dienos nenustatytas asmuo ar as-

menys iðdauþë gyvenamojo namo (Varënos r.), priklau-sanèio alytiðkei L. N., lango dvigubà stiklà, pateko á na-mo vidø, ið kur pagrobë gertuvæ 50 eurø vertës. Tiksluspadarytos materialinës þalos dydis nustatinëjamas, tur-tas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.

NUOTRAUKOSNepaveiksluokite savo tëvø ir seneliø – juk niekada ne-

norësite jø pasveikinti laikraðtyje su nuotrauka, pakakseilëraðtuko!.. (Nuotrauka spausdinama nemokamai.)

Dzûkijos nacionalinisparkas ir Èepkeliø valsty-binis gamtinis rezervatasiðleido solidþià knygà–albumà „Tarp þemës irdangaus“. Tai tarsi pa-rengta specialiai Vëlinëms,kai þmonës masiðkai lankosavo mirusiøjø kapus, uþ-degdami þvakeles ir dëda-mi gëliø puokðtes

Vëliniø simboliai laikø kaitoje

Per Vëlines Margioniø kapinëse

Net ir, rodos, visø uþmirðtikapai Vëliniø iðvakarëse ap-tvarkomi, ir jiems nepagaili-ma deganèiø þvakeliø... Kny-goje rikiuojasi dzûkø kryþiai,kaip mirusiø artimøjø atmin-ties þenklai. Ðalia jø matomeir pakelës kryþius, ir kiemuo-se rymanèius, pamiðkëse artiesiog pievose ásmeigtus kry-þelius kaip atminties þenklus.Atmintis þuvusiems partiza-nams, buvusioms sodybomsar pakeleiviui sustoti ir pada-ryti kryþiaus þenklà ant savokaktos... Tæsinys 4 psl.

Kita nuomonë apie delegatus ir „pupyèiø“ amþiø„2016 m. spalio 28 d. laikraðtyje „Merkio kraðtas“, publikuotame straipsnyje „Pagrindinë kliûtis

– kad delegatë ne „pupytës“ amþiaus“, pateikta informacija apie savivaldybës tarybos priimtà spren-dimà yra be Varënos kraðto vietos veiklos grupës (VVG) komentaro, todël pateikiu Varënos kraðtoVVG paaiðkinimà apie susiklosèiusià situacijà“, – raðo mums ðios asociacijos pirmininkas, rajonotarybos narys Povilas Saulevièius Tæsinys 3 psl.

Vietos vandalø „pratybos“„Perskaitæs spalio 26 d. „Merkio kraðto“ „Veidrodá“, kad Varënos mieste ir apylinkëse vyks kariuomenës

savanoriø pratybos, nusiteikiau, jog tomis dienomis nereikia kreipti dëmesio á sprogimus ir ðaudymus, bet...“– raðo mûsø neetatinis korespondentas Jeronimas Tamulis Tæsinys 2 psl.

Nuvaþiavæs á ûkininkø turgelá 6-tà val. ryto vos neatsitrenkiau á ûkininkopriekabà – taip buvo tamsu. Mat ðiais metais valdþia pamirðo áþiebti ðvies-tuvà, kuris pernai gerai apðvietë ûkininkø turgelá. Ðtai ûkininkai ið Daina-vos neða maiðà grûdø, kuriø nepavyko kokybiðkai nufotografuoti net su fo-toaparato blykste (þr. 1 nuotr.). Ûkininkai ið Dainavos uþ kvieèius praðëpo 8 eurus uþ 50 kg, uþ mieþius po 7 eurus uþ 50 kg, aviþas pardavinëjo po

Visuose trijuose Varënos turguose pasiþvalgius

Valdþia pamirðo áþiebtiðviestuvà

Ar ámanoma javus parduoti brangiau?!Lietuvos ûkininkø sàjungos Varënos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas pateikia ûkininkams

konkretø pasiûlymà, kaip realizuoti þemës ûkio produktus Tæsinys 2 psl.

6 eurus uþ 50 kg, miltus po 8 eurus uþ 50 kg.Butrimoniðkis ûkininkas kvieèius ir mieþiuspardavinëjo po 8 eurus uþ 50 kg, bulves po 0,20euro su galimybe, jeigu pirkëjas ims daugiau,atiduos pigiau. Be to, pirkëjui nebûtina vaþiuotiá turgø, jeigupirks daugiau,prekës bus pri-statytos á jo na-mus, tereikiapaskambinti tel.8 622 09442.

Tæsinys 6 psl.

1.

2.

Komentaras

Komentaras

42016 m. lapkrièio 8 d. Nr. 84

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Pirmà kartà iðsamiai pradë-ta tyrinëti Kazimieraièio rink-tinës Didþiojo Lietuvos kuni-gaikðèio Vytauto tëvûnijos va-davietë - Merkio bûrio þûtiesvieta (1949m. sausio 25-osiosnaktá).

Archeologai Gintautas Vë-lius ir Agnë Þilinskaitë su pa-dëjëjø grupe jau per trejetàpirmøjø dienø uþtiko apie 300radiniø.

Merkio bûrys pirmàjá bun-kerá ásirengë 1948 metø pava-sará. Jame galëjo gyventi apie10 kovotojø.

Pirmomis archeologiniø ty-rinëjimø dienomis archeolo-gams kilo daugiau klausimønei atsakymø. Pirmiausia siek-ta iðtirti pavirðiná vietovës plo-tà. Su metalo detektoriumi pa-

Palkabalio miðkedarbuojasi archeologai

Rugpjûèio pradþioje Palkabalio miðke (Varënos r.) buvo pradëti archeologiniaityrinëjimai, kuriuos suorganizavo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Archeologiniais tyrinëjimais domisi ir rajono meras, istorikas A. Kaðëta (pirmasis ið kairës)

tikrinta aplinkinë teritorija ap-link Merkio bunkerá. Netolie-se rasta kulkø, ðoviniø bei sig-naliniø raketø tûteliø.

Paaiðkëjo, kad tyrinëjamàvietà (bunkerá) supo gynybinisgriovys, kurio grindys iðklotoskadagio ðakelëmis.

Praëjus trims mënesiamsnuo tyrinëjimø pradþios, pa-aiðkëjo, jog bunkeris tikrai bu-vo gerokai didesnis nei kiti.Pagrindinës patalpos plotas -16 kvadratiniø metrø. Taip patrasta antroji patalpëlë, kurio-je galëjo bûti laikomi ginklaiarba... buvo ruoðiamas mais-tas. Vertingiausias radinys -kokarda nuo Lietuvos kariuo-menës kariûno kepurës.

Atliekant tyrinëjimus, pa-aiðkëjo bunkerio puolimo ei-

ga, uþpuolikø ginkluotë, aptik-ta ir bandþiusiø trauktis parti-zanø daiktø - uniformos sagossu Vyèio þenklu, piniginë sukeliomis kapeikomis ir kt.

Archeologai tikisi, jog su-rado dar vienà, nespëtà iki ga-lo iðkasti, bunkerá. Jis buvoárengtas maþdaug uþ 100 met-rø, lomoje, medþiø jaunuoly-ne. Ðiomis dienomis planuo-jama toje vietoje atlikti þval-gomàjà perkasà. Vëlyvo ru-dens laikas yra patogus tyri-nëjimams, nes nukritus me-dþiø lapams pagerëja mato-mumas.

Pasak archeologo GintautoVëliaus, ateityje Lietuvos Ge-nocido ir rezistencijos tyrimocentro darbuotojai planuojaiðleisti leidiná, remiantis ðio ir

panaðiø pokario kovø objek-tø tyrinëjimu.

Prieð ketverius metus tamepaèiame Palkabalio miðke, uþporos kilometrø, buvo iðtirtasDainavos apygardos, Kazi-

mieraièio rinktinës, DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Vytau-to tëvûnijos, Genio grupëspartizanø ðtabo bunkeris. Ap-tikti þuvæ partizanai buvo per-laidoti Perlojos kapinëse.

Apie kryþius, gausiaiiliustruojanèius knygà, pa-sakoja mokslininkë NijolëMarcinkevièienë, dzûkamsgerai paþástamas ir jø myli-mas gamtininkas HenrikasGudavièius, uþraðinëdamastarmiðkus vietiniø þmoniøpasakojimus, taip pat ir fo-tografai broliai Algimantasir Mindaugas Èerniauskai,papildæ tuos pasakojimus

Vëliniø simboliai laikø kaitojeátaigiomis, iðraiðkingomisnuotraukomis. Knygos galesuraðyti visi pasakotojai, vie-tiniai þmonës, kuriø tarmið-kus pasakojimus, papildæ in-formatyviais tekstais ir ið-raiðkingomis nuotraukomis,pateikia keli ðios kraðtotyrossrities pasiðventëliai: foto-grafai Algimantas ir Min-

daugas Èer-niauskai, et-nologë Ni-jolë Mar-cinkevièie-në ir gamti-n i n k a sH e n r i k a sGudavièius.

Knygos irvirðelio dai-lininkë Ai-da Janonytësubtiliai pa-jautë nuo-traukø irteksto vie-novæ: ma-ketuodamaknygà, ji ið-radingai pa-n a u d o j ok l a s i k i n æstambiø ir

panoraminiø planø kaità,taip sukurdama ritmiðkànuotraukø bangavimà perðimtà ðeðiasdeðimt didelioformato knygos puslapiø.Nuotraukos – vëlgi – patei-kiamos juodai baltos ir spal-votos, kai kada panaudoja-ma minkðta ir ðvelni sepija...Daug þaismës, savotiðko gy-vumo knygai suteikia minia-tiûrinës nuotraukëlës, atski-rianèios tekstus bûtent teks-tinëje knygos dalyje. A. Ja-nonytës darbas yra klasiki-nis gero maketavimo pavyz-dys.

Knygos autoriai skaityto-jams elegantiðkai pristatësavàjà dalá: Nijolë Marcin-kevièienë, apraðydama kryþ-dirbystës istorijà ir tradici-jas bûtent dzûkø kraðte.„Kryþius – dieviðkoji ðviesa,apsireiðkianti mums per pa-prastus gamtos pavidalus –medá, þolæ, akmená, vandená,ugná. Jis dar ir ðiandien ap-gobtas ávairiausiø paslap-èiø“. Tai atbalsiai ið senøjølietuviðkø paproèiø ir stebë-senø, kaip tie paproèiai pa-maþu ásiliejo á ðiandieninágyvenimà. Nejuèia pasako-

jimas pereina á kito auto-riaus màstymus, atpaþástiHenrikà Gudavièiø, litera-tûriniais intarpais, poezijosnuotrupomis apraizgantáDzûkijos partizanams pa-statytus kryþius, pakeliø kry-þelius, skirtus þuvusiems ke-liuose, sukuriantá savotiðkànoveletæ apie giliame ir niû-riame Ulioko Ravo kanjoneglûdintá maþà kryþelá, kurioniekada neapðvieèia saulë irkur net vasaros vidudienyjeþmogø pasitinka nejaukiprietema...

Algimantas Èerniauskas,kuriam visuomet talkina jobrolis Mindaugas, per ke-liasdeðimt metø, pragyven-tø Merkinëje, skersai iðilgaiiðvaikðèiojo visà dzûkø krað-tà, ypaè Varënos regionà,fotografuodamas gamtà irþmones ávairiais metø lai-kais. Jis ne tik fotografas,bet ir kalbintojas, akylas irausylas paðnekovas, aukðtai-tis nuo Molëtø, per kelias-deðimt metø persisunkæsdzûkiðka dvasia. Broliø Èer-niauskø fotografinis lobiskelis deðimtmeèius glûdëjoAlgimanto archyve, kol ra-do progà nuðvisti èia apta-riamoje knygoje – ávairausdydþio matmenø, netikëtørakursø fotografijø pavida-lu.

Ðalia nuotraukø – trum-puèiai tekstai, ávardinantyskonkretø vaizdà, pavyz-dþiui, trobø interjerus ir eks-terjerus. Arba ilgi, èerniaus-kiðkai dramatizuoti þmoniøpasakojimai apie miðke, pa-miðkëse, palaukëse ryman-èius kryþius, slepianèius sa-vyje didelæ kanèià, nes jiestovi vietose, kur sovietinioreþimo statytiniai þvëriðkainukankino ne tik Dzûkijoslaisvës brolius – partizanusar jiems prijauèianèius, betir niekuo dëtus kaimo þmo-nes, atsitiktinai pakliuvusiusá kruvinà pokario mësmalæ.Pieva, kelias, miðkas ir kry-

þius stambiu planu priekyjeyra pamëgta broliø Èer-niauskø kompozicija.

Gráþkime prie knygos.Mainosi vietomis spalvotø irjuodai baltø nuotraukø pus-lapiai, kryþiai juose tarsi su-kasi keistu ritmu, tarsi pla-netos kelionëje aplink sau-læ. Tvorele aptverti laukø,pamiðkiø ir sodybø kryþiai irprie lauko rieduliø prigludæsenkapiai, kaip Kibyðiø kai-me. O ðtai iðkilus M. Pau-lauskienës sodybos kiemerymantis kryþius su uþraðu:„Dieve, duok mums ramy-bæ“. Arba kapinës: Kapinið-kiø, ákurdintos kaimo galeprie Skroblaus upelio, irMarcinkoniø kapinës, pri-siglaudusios prie medinësbaþnyèios...

Iðtryðkæs ryto saulës spin-dulys ties Nukryþiuotuoju.Kukli medþio ir akmens sà-junga Trasninko kaime.Ypaè graþios yra paslaptimiir ilgesiu aká traukianèiosrusvaspalvës sepijos... Spal-vota fotografija kaitaliojasisu juodai balta, kaip saulë-ta diena su màslia naktimi...Tarsi muzikiniu kontra-punktu „groja“ kryþiai – taiaukðti, tai kone sulindæ á þe-mæ, tai rymantys pievø pla-tybëse, tai pridusinti sankry-þose prie miðko keliø.

Kokia tobula daugiaplanëMerkinës baþnyèios fasadosu varpine ir medþiais kom-pozicija... Natûroje ðiandienjos neregësime, nes medþiaiiðpjauti, o istorinë Merkinësbaþnyèia laukia kapitalinioremonto... Aká dþiugina or-namentuoti kryþiø fragmen-tai su pagonybës reliktais(Bingeliø kaime, Nedzingësbaþnyèios ðventoriuje ir ki-tur...). Nuo senatvës pasvi-ræs kryþius yra toks pat ðven-tas, kaip ir kylantis tiesiai ádangø. Ornamentuoti kry-þiø fragmentai su pagony-bës reliktais (Bingeliø kai-me, Nedzingës baþnyèios

ðventoriuje ir kitur...). Apieesaties ir ateities sankirtaspamàstyti verèia kryþiusMargioniø kapinëse, pagul-dytas – tarsi aukojimui – ábûsimà Vëliniø lauþà...

Bandant apibrëþti BroliøÈerniauskø unikalumà, áakis krenta jø fotografijø es-minis bruoþas: broliø nuo-traukos ið kitø Lietuvos fo-tografø kûrybos iðsiskiria gi-lumine dvasios giedra ir ra-mybe, kaip ir tie kryþiai, sto-vintys prie namø, laukuoseir net pamiðkëse, aptverti,apipinti gëlëmis, papuoðtirankðluosèiais... Prie jø su-stodami kaimo þmonës per-siþegnoja, jiems nusilenkia,vyrai nusiima kepures. Mo-terys net pasimeldþia. Taisenoji – kaimo karta... O ko-kie mokytojai auklëja nau-jàjà kartà, kad nuolatiniameskubëjime þmogus stabtelë-tø ties kryþiumi, kryþeliu pa-þenklindamas savo kaktà...Ar naujiesiems lietuviams,skambiabalsiams dzûkams,apie tai kalba jø seneliai(diedukai) arba tëvai? O galmokytojai, privalantys bûtitautos paproèiø ir gyvenimobûdo ugdytojai? Daug min-èiø ateina á galvà, verèiantknygos „Tarp þemës ir dan-gaus“ puslapius.

Kryþius, su visu tikëjimo,apeigø, paproèiø dvasiniukrûviu, apima þmogaus gy-venimà. Kryþius – þmogausdalia, likimas, kelias, laiki-no buvimo þemëje palydo-vas. Kaimo þmogus net sa-vo pragyventus metus – pa-tá gyvenimà – skaièiuodavokryþeliais. Sakydavo: tiek irtiek kryþeliø nugyventa...Dabar, deja, gyvenimas ver-èiasi kita puse: per pasaulákeliaujanèiam þmogui atro-do, kad jis gyvens amþinai.Ði knyga yra prasmingasstabtelëjimas ties þemiðko-jo ir dangiðkojo pasauliøsankirta.

Aldona ÞEMAITYTË-PETRAUSKIENË

Algimanto ir MindaugoÈerniauskø nuotraukos

Graþina DAGYTËVarënos rajono

savivaldybës administracijosBendrojo skyriaus

vyr. specialistë vieðiesiemsryðiams

Pradþia 1 psl.

Merkinës kryþiø kalnelyje

Tarp þemës ir dangaus

2016 m. lapkrièio 8 d. Nr. 845

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Rugsëjo ðeðtà dienà rûkasMerkinëje buvo ypatingas...Gal jis në nebuvo iðëjæs, o tie-siog prigludo prie þemës þe-miau þolës, pasislëpë paunks-mëse ir, pratûnojæs dienà, iðlin-do pasidþiaugti savo nuogybe,tik ðáryt jis – gerokai pavargæs irið jo teliko draiskalai... Kaip irmûsø prisiminimai, kurie tolda-mi virsta atminties fragmentais,kartais susipinanèiais su dabar-timi á keistà, sunkiai áþvelgiamàsutapimø virtinæ, liudijanèià,kad istorija nesibaigia, o lekialaike ir erdvëje, besivyniodamaá vis didesná kamuolá, kuris vie-nà graþià dienà suduð á neþino-mo laiko sienà ar kosminæ dul-kæ, subyrëdamas á tûkstanèiusskeveldrø, kurios pasklis naujudidþiuoju sprogimu ir vël, ir vël,ir vël Didþiojo Kûrëjo kalvëjekursis ðimtai tûkstanèiø naujøpasauliø…

Rugsëjo devintà dienà, penk-tadiená, Kaune buvo atidarytaþymaus Vilniaus fotografo Ja-no Bulhako fotografijos darbøparoda „Janas Bulhakas: foto-grafuokite ðirdimi!“ Paroda bu-vo skirta 140-osioms fotografi-jos klasiko gimimo metinëms.Janas Bulhakas buvo ne tik fo-tografas praktikas, bet ir ekspe-rimentatorius, teoretikas, vie-noje ið savo knygø paraðæs pa-rodos vëliava tapusi palinkëji-mà, raginimà: „Mano tolimi,neþinomi kolegos ir bièiuliai, –fotografuokite ðirdimi!“ Nusi-lenkiant ðiam programiniam ra-ginimui, kuris labai svarbus betkuriam kûrëjui, galima bûtø pa-sakyti, kad viskà ðioje þemëjereikëtø daryti tik ið ðirdies, tadagal ir grauþaties ðirdyje maþiaubûtø, o þemëje meilës ar bentsupratimo, pakantumo padau-gëtø.

Parodos atidarymo dienà bu-vau ne Kaune, o Krokuvoje, ku-rios universitete 1897-1899Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusi-jos meninës fotografijos pradi-ninkas Janas Bulhakas studija-vo literatûrà ir istorijà. Taèiaune jo pëdsakø ieðkojau. Rugsë-jo devintà dienà Krokuvos ga-lerijoje „Otwarta Pracownia“(Atviros dirbtuvës) buvo atida-ryta grupës Lietuvos dailininkødarbø paroda „Ad ORIGNEM– progresyvios tapybos paroda”,atkeliavusi ið Vilniaus „Arkos”galerijos, kur ji buvo eksponuo-ta balandþio mënesá. Literatû-rinæ parodos koncepcijà kûrë

1 Henrikas Èerapas vaikystëje mokësi ir Merkinës internatinëje mokykloje. Profesorius iki ðiol prisimena mokytojus, auklëtojus, kaip subendraamþiais sodino mokyklos sodà, nuolatiná alká ir paðëlusiai skanø dþemà ið skardiniø dëþiø.

2 Ðiuo metu, kol kas, gyvena Vilniuje, bet biografijoje raðo: „Merkinëje uþsimezgë mano gyvybë ir subrendo kûnas. Augau paveldo kupinojegamtoje, ðalia piliakalnio ir baþnyèios, tarp fundamentaliø doros vertybiø”, prie kuriø, anksèiau ar vëliau, svajoja gráþti visam laikui.

Mindaugo Èerniausko nuotr.

Rytojaus trupiniaidr. Agnë Kulbytë ir ideologinisgrupës vadas profesorius Hen-rikas Èerapas1 , pykstantis, jeikas já bando vadinti mokytoju,nes pats esà visà laikà mokosiir nebûtinai ið mokytojø. Didy-sis mûsø dailininkas ir kompo-zitorius Mykolojus Konstanti-nas Èiurlionis yra sakæs, kad ápasaulá reikia þiûrëti plaèiai at-vertomis vaiko akimis... Simul-tanas uþsimerkus ar uþriðtomisakimis ámanomas ir dailëje, betkiek tada joje lieka meilës ir ne-apykantos, skausmo ir gailesèio,kur tas tvinktelëjimas kelyje iðgalvos á ðirdá, kuris sudrebinakûrëjo rankà ar suteikia jai jë-gos atlikti vienà ar kità kûrybi-ná aktà plaèiu lyg vaivorykðtëmostu.

Parodà Krokuvos galerijojepristatë dailininkë, „Arkos“ ga-lerijos direktorë Dovilë Tomku-të. Visa galerijos „Otwarta Pra-cownia” aplinka, tvyrojusi nuo-taika pravërë ir ne itin daugmëgstanèio kalbëti HenrikoÈerapo lûpas. Profesorius pri-minë, kad Krokuvos dailës aka-demijoje XX a. pradþioje stu-dijavo Justinas Vienoþinskis, iðèia á Lietuvà parveþæs ðiuolai-kinæ Europos tapybos mokyk-là, kuri Lietuvoje buvo nuþudy-ta 1940 m., kai mes buvomeokupuoti Sovietø Sàjungos…„Progresus ad orignem. Regre-sus ad futurum” – taip iðsireið-kë èekø raðytojo BohumiloHrabalo novelës veikëjas, prieðpasiduodamas kûrybiná indivi-dualumà naikinanèiai sistemaiir jos brukamai „sukompaktuo-to” màstymo doktrinai.

Jei M. K. Èiurlionis, þvelgda-mas á amþinybe alsuojanèiàDievo kûrybos virtuvæ, paveiks-luose uþfiksavo mums jau atpa-þástamà pasaulá, kilusá ið po Die-vo delno, kur spalvos iðsiliejo áapèiuopiamas, mums atpaþásta-mas formas, kodus, simbolius,tai dauguma ðios grupës nariøsavo darbuose skverbiasi giliau.Ne á dieviðkos kûrybos produk-cijà, o á ðviesà, kurioje gimsta,atsiveria pasaulis, kuriametirpsta ne tik mûsø gyvenimai,bet tirpsta ir nyksta daiktai, ne-prarasdami ryðio dëka tos pa-èios ðviesos ir visø kitø mumsnesuvokiamø jëgø, gijø ir sàsa-jø. Betgi ir tamsoje jie gyvena,jauèia (?) vieni kitus, kaþkà pri-simena kaip ir Artûro Mitino„Krematoriumo” suodþiuosenusëdusios gyvenimo dulkës.

Kaip parodos kataloge, prisi-mindama darbà Dailës akade-mijos studijoje 333, raðo AgnëKulbytë: netgi sukomponuo-tuose natiurmortuose „turëjaipajusti, kaip viskas èia susijæ irtiesiog „gyvena“, ir kad tas sai-tas yra tapyba, paþadinanti irpaèius daiktus.”

Uþdavinys, siekis, primenan-tis Boriso Pasternako poezijosþodþius, kad kûrybos tikslas netriukðmas ir sëkmë, o kûrybinispasiaukojimas, per kurá gali ið-girsti ðauksmà ateities. Panaðiidëja jauèiama Algimanto Èer-niausko2 darbuose. Ðis tapyto-jas savo kûrybos iðtakas áþvelgiasenelio Jono kurtose medþiomozaikose, o ið „Gyvenimokrûme” mato gimstantá „Opti-mizmà Rytojaus Trupiniuose”.Parodos „Lunatiko ola” Aly-taus kraðtotyros muziejuje ati-darymo metu jis priminë vaikys-tëje Merkinëje girdëtus þo-dþius: „Fotografija ne viskà su-geba perteikti”, gal todël ir sa-kë A. Kulbytei, kad akimisgniauþia tai, ko neiðlaiko ran-komis. Toje paèioje ðviesoje, betðiek tiek kitu kampu skamba irgalerijos „Otvarta Pacovnia”savanorio, dailininko KrisztofoKlimeko þodþiai, pasakyti Les-zekui Danilcykui: „Galvoju,kad tapytojas atveria þmonëmsakis. Tas, kas gilinasi á tapybà,ágyja galimybæ pamatyti realy-bæ kitaip, giliau…”

Juk iðties vaizdø, kad ir kiek ájuos þiûrëtum, kad ir tà paèiàvalandà ið to paties taðko, nie-kada neprisijaukinsi. Jie tirps-ta, kinta, transformuojasi aky-se: èia, dabar ir visados. Ir tà ga-lima pajusti Agnës Kulbytësdarbuose („Neprijaukinti vaiz-dai“). Gali jais (vaizdais) gërë-tis, kontempliuoti, bet uþplûdæþiûrovà lyg banga, apkabinæ lygvëjas, jie pereina, persmelkiamus kiaurai, èia pat atsitraukiair gráþta, bet su naujais prisimi-nimais ir uþmarðtimi. Áspûdis,tarsi þvelgdama pro tà patá ve-randos langà Agnë pamato gæs-tanèià „Rudens dienà” ar „Kie-mo” erdvæ, kuri persismelkusiper lango stiklà apgaubia „Nau-jais laikais”, gimstanèiais ið tospaèios kiemo erdvës. O Simo-na Merijauskaitë („Black Holesin the Sky“) kaþkokiu bûdu su-gebëjo pamatyti „Aidà”, kurisritasi lyg koks gremëzdiðkas ne-nuorama kûlverèiais ið nemato-mo taðko A á taðkà B. Kad ir

kaip laikas ir atstumas kausty-tø jo (Aido) norà gyventi sava-rankiðkai ir ðëlti, galø gale tospastangos sugriûna ir beliekatik gæstantis „Pasivaikðèioji-mas”, kuris greitai virs tik at-minties aidu.

Gytis Aðtrauskas („375 Bepavadinimo“) atsisakë savo ið-gyvenimø jausmø ir regëjimøpaveikslams suteikti bent kokápavadinimà, tai yra palengvintigyvenimà þiûrovui ir padovano-ti bent minimalià nuorodà á sa-vo kûrybines intencijas, vizijas,ir savo darbams suteikia tik nu-merius, o atsakydamas Agnei áklausimus deklaruoja, kad„abstrakcija yra glaudþiai per-sipynusi su ateities sàvoka, - taikaþkas, ko mes nelabai þinome,suprantame ar galime nuspëti“,palikdamas þiûrovui paèiam ga-limybæ spëlioti, pajusti, iðgyven-ti autoriaus vizijas.

Kristina Maþeikaitë („Tapy-tojo peizaþas“), pradëjusi ryþtin-gai nuo deklaracijos „Ei, pasau-li, að èia” ir pasinërusi á abipusápaþinimà, èia pat pradeda da-lintis atradimais per dedikaci-jas. Ir sunku patikëti, kad Kris-tina „tikrojo groþio”, kaip Dos-tojevskio kunigaikðtis Myðki-nas, vis dar ieðko kaþkur uþ ho-rizonto, nes tikrasis groþis sklei-dþiasi jos darbuose – nuo ðvel-nios dedikacijos „Visas pasau-lis Tau” iki ðiltëjanèios, intymios– „Visas pasaulis tau, tëte”.

Graþiai rugsëjo devintà die-nà Krokuvos galerijoje „Otwar-ta Pracownia“ buvo atidarytaparoda „Ad ORIGNEM”. Irþmoniø buvo daug, ir gyvo kû-rybinio ðurmulio, ir maloniai

nuteikiantis Henriko Èeraposudarytas, o Kristinos Maþei-kaitës sukomponuotas katalo-gas sulaukë didþiulio pasiseki-mo. Þiûrint parodà dar kartàteko ásitikinti, kaip bet kuriamdarbui yra svarbu ekspozicinëvieta, erdvë, kurioje darbas ga-li tiesiog iðnykti tarsi juodojekosminëje skylëje ar parketoblizgesy, o þiû – visai neimpo-zantiðkoje aplinkoje darbas pra-deda ðaukte ðaukti: þiûrëkite,þmonës, kaip „Dangus prasi-skleis, kai mes ten áeisim” (iðHenriko Èerapo paveikslø cik-lo), nustebindamas savo skam-bëjimu net patá autoriø, kurisprisipaþino, kad pats pirmà kar-tà taip pamatë savo darbà èia,Krokuvoje.

Bet tai buvo rugsëjis, Kroku-va, o spalio 25 d. Vilniaus gale-rijoje „Arka” buvo atidaryta po„Otwarta Pracownia“ galerijosstogu susivienijusiø Krokuvosdailininkø darbø paroda „Vi-daus reikalai” (Sprawy wew-nætrzne). Parodos dalyviai: Bet-tina Bereú, Olgierd Cmielewski,Ignacy Czwartos, JacekDùuýewski, Wojciech Gùogow-ski, Jerzy Grochowski, MihoIwata, Bartek Jarmoliñski, Ko-ji Kamoji, Krzysztof Klimek,Lech Kolasiñski, Marek Kuú,Piotr Lutyñski, Dariusz Mlàc-ki, Maria Pyrlik, Slawomir To-man (Miho Iwata ir Koji Kamo-ji – japonø menininkai, gyve-nantys ir kuriantys Lenkijoje).Ádomu bus pamatyti, kà gi at-veð dailininkai ið Krokuvos, sa-vo kûryba pristatantys „unika-lius, alternatyvius, ðiuolaikiniomeno scenoje maþiau populia-rinamus reiðkinius ir idëjas”.Juo labiau, kad lenkø paroda„Arkos“ galerijoje yra mainøprojekto su lietuviø meninin-kais dalis.

O spalio 26 d. „Otwarta Pra-

cownia“ dailininkø grupë atva-þiavo á Merkinæ, kur Dzûkijosnacionalinio parko ir Èepkeliøvalstybinio gamtinio rezervatodirekcijos lankytojø centro dai-lës galerijoje buvo atidarytaKrysztofo Klimeko darbø paro-da „Dvylika vaizdø ið Krokuvosir jos apylinkiø”. Krysztofas laið-ke raðë: „Manau, kad ði parodaatskleis, parodys ne turtingàgamtà, kraðtovaizdá. Meninin-kas mato groþá ne tik tame, kasmums patinka ið pirmo þvilgs-nio. Juk laiko reikia rasti ne tikkontempliacijai ties paveikslu,bet ir atrasti toms vietoms, ku-riose gyvename. Ne visur gi ra-sis tokios graþios apylinkës kaipMerkinëje.” O prieð parodosatidarymà pavaikðèiojæs poMerkinæ ir uþbëgæs su draugaisant piliakalnio, nusprendë èiasugráþti ne vienai dienai ir nu-tapyti nuostabias mûsø kraðtoapylinkes.

Keliaudami ið Vilniaus áDruskininkus ar Lenkijà, ke-liaudami po Dainavos kraðtà,nepamirðkite aplankyti ir iðdi-dþiàjà Merkinæ. Dvasinæ ir is-torinæ Dainavos kraðto sostinæ.Karaliø meilës miestà, ásikûru-sá keturiø upiø santakoje, apvai-nikuotà legendomis ir mitais.Nebeliko èia stovëjusiø baþny-èiø ir vienuolynø, Valdovø rû-mø, o ir gyventojø maþëja, betgimë viltis. Jaunimo viltis atsta-tyti Þygimantinæ rotuðæ, kurispindëtø istoriniame Jogailai-èiø kelyje ið Krokuvos á Vilniø(kelias gyvavo 1387 – 1611) kaiporientyras, kviestø burtis aplinkjà paskutiniam bandymui atras-ti ir apgyvendinti ðá kraðtà iðnaujo. Negi mûsø ðirdyse numi-rë kûrëjø, statytojø ambicijos irteliko ðaukðtø kilnotojø reflek-sai?..

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èerniauskø nuotr.

Rûkas Broliø Èerniauskø nuotr.

Merkinës rotuðës maketas. 2016

Merkiniðkiai, sveèiai ið Alytaus ir Druskininkø, Liublino ir Krokuvos po parodos „Dvylika vaizdø ið Krokuvos ir jos apylinkiø” atidarymoMerkinëje. Pirmoje eilëje treèias ið kairës – parodos autorius Krysztofas Klimekas. 2016