Kaina 0,50 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 84 (8699), 2018 m. spalio 30 d., antradienis. Tiraþas 2350 egz.

„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose

PARODALapkrièio 3 d. „Ðalcinio“ galerijoje Merkinëje bus atida-

ryta paroda „Èiurlionis – pirmasis lietuviø kosmonautas“,skirta kûrybiniø ryðiø su kosmosu tyrinëjimams. Parodosautoriai deklaruoja, kad „kosminiai Èiurlionio kûrybos pa-siekimai akivaizdûs bei nëra adekvaèiai suprantami darir ðiandien, kas paskatino jo genialumo prieþasèiø ieðko-ti uþ þemës ribø. Mistinis, pripildytas simboliø ir paslap-èiø M. K. È. pasaulis nëra supainiotas su gyvenimo frag-mentais ðioje realybës pusëje. Tiek ðiuolaikinë iðmaniøjøtechnologijø sàmonë, tiek Èiurlionio kûrybinis palikimas,kuriame susipynusi lietuviø etnokultûrinë protëviø dvasiasu pasaulio kultûrinio pagrindo universalumu, neduodaaiðkaus atsakymo á kylanèius klausimus, bet palieka ne-svarumo bûklëje susirasti koordinates patiems ir pasijus-ti savotiðkais kosmonautais“. Parodos atidarymas ir su-sitikimas su autoriais lapkrièio 3 d. 13 val. Vilniaus g.3, Dzûkijos nacionalinio parko Merkinës lankytojø cen-tre.

RAÐTINGUMASProjekto „Vilniaus regiono bendruomenës medijø ir in-

formacinio raðtingumo ugdymas bibliotekose“ metu kvies-tiniai lektoriai ið Vilniaus universiteto, Lietuvos þurnalisti-kos centro bei Vilniaus regiono bibliotekø specialistai pa-kvies gyventojus ugdyti gebëjimus kritiðkai vertinti þiniask-laidà, atpaþinti propagandà, kurti ir dalintis informacija pa-tiems, pasitelkiant socialines medijas. Varënos vieðojojebibliotekoje( 3aukðte): lapkrièio 6 d. (antradiená) 11 val.– seminaras „Google“ pradangino mano senelæ“, VU dës-tytojas Vincas Grigas.

KONFERENCIJAPraëjusá ketvirtadiená, spalio 25 d. ávyko Lietuvos neder-

lingø þemiø naudotojø asociacijos konferencija, ðá kartàsurengta Rûdiðkëse, kur dalyvavo Varënos rajono ûkinin-kai, ÞÛM ministras G. Surplys ir kitø þemës ûkio instituci-jø atstovai, taip pat Seimo kaimo reikalø komiteto narysJ. Baublys, LNÞNA pirmininkë D. Karalevièienë. Apie dau-gelá þemdirbiams rûpimø problemø ir ÞÛ ministerijos at-sakingø darbuotojø atsakymus bei pasiþadëjimus tobu-linti ástatymus ir galimybes pagelbëti ûkininkams – vëliau„Merkio kraðte“.

AKTASVilniuje, Signatarø namuose, eksponuojamas Vasario

16-osios Nepriklausomybës Aktas po maþiau nei mëne-sio bus perkeliamas á archyvà, tad verta suskubti já pa-matyti. 1918-øjø vasario 16-àjà pasiraðytas Lietuvos Ne-priklausomybës Aktas Signatarø namuose laikomas nuoðiø metø sausio, dokumentà Vokietija Lietuvai paskolino5 metams. Nemokamai já galima apþiûrëti kasdien nuo 10iki 18 val., iðskyrus pirmadienius. Pasak vyriausiojo archy-varo R. Kraujelio, lapkrièio 15 dienà Aktas porai mënesiøbus perkeltas á Valstybës istorijos archyvà, o nuo kitø me-tø sausio já planuojama gràþinti á Signatarø namus. Darvëliau Aktas, tikimasi, bus eksponuojamas Kaune, kai2022-aisiais miestas bus Europos kultûros sostinë.

DELEGATËRajono taryba delegavo Varënos kultûros centro direk-

toræ Jurgità Þukienæ á Kultûros ministerijos formuojamà re-gioninæ tarybà. Ðios tarybos bus sudaromos apskrièiø te-ritoriniu pagrindu ir priims sprendimus dël Kultûros rëmi-mo fondo lëðø kultûros ir meno projektams Lietuvos re-gionuose skyrimo.

SOLIARIUMAINacionalinio visuomenës centro Alytaus departamen-

to Varënos skyriaus specialistai vykdo soliariumø paslau-gas teikianèiø asmenø tiesioginæ valstybinæ visuomenëssveikatos saugos kontrolæ, vadovaudamiesi Tiesioginësvalstybinës visuomenës sveikatos saugos kontrolës reg-lamentu. Rajone soliariumo paslaugas vykdo 4 objektai,kuriuose ð. m. rugsëjá, pasitelkus Nacionalinës visuome-nës sveikatos prieþiûros laboratorijos atstovus, atliktiveiksmingosios energinës apðvietos matavimai. Tyrimø re-zultatai parodë, kad ultravioletiniø spinduliø skleidþiamaveiksmingoji energinë apðvieta nevirðijo reglamentuojamødydþiø, kitø paþeidimø nenustatyta.

Rado á þaliuokæ panaðøir galbût net nuodingà grybàMûsø kraðtietis akademikas Jonas Remigijus Naujalis, Gamtos tyrimø centro dr. Reda

Irðënaitë ir Vilniaus universiteto profesorius Ernestas Kutorga Senosios Varënos apylin-kiø miðkuose (pirmà kartà Lietuvoje!) aptiko á mums áprastà þaliuokæ (þalsvàjá baltikà)labai panaðià naujà grybø rûðá - Joachimo baltikà, kuris netgi gali bûti toksiðkas; apie taiplaèiau – ðiame paèiø mokslininkø paraðytame straipsnyje... Tæsinys 4 psl.

V. Ulbinas su savo pagalbininku sûnumi

Kaip ûkininkai siekia uþsibrëþtø tikslø„Merkio kraðte“ jau

raðëme, kad „Metøûkis 2018“ sudarytavertinimo komisija 1-àjà vietà skyrë Dvarèiøkaimo ûkininkui Gedi-minui Baubliui, 2-ojiatiteko Barèiø kaimoûkininkø Zitos ir Vy-tauto Kerðiø ðeimai, otreèioji vieta, kaippainformavo Lietuvosûkininkø sàjungos Va-rënos skyriaus ir verti-nimo komisijos pirmi-ninkas Edmundas Sa-mauskas, skirta Kiju-èiø kaimo ûkininkøDianos ir Vytauto Ulbi-nø ðeimai

Tæsinys 3 psl.Ðeimos archyvo nuotr.

Kas teikia norà ir jëgø èia gyventi...Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtinio rezervato direkcijoje aptartos Europos re-

gioninës plëtros fondo finansuoto projekto „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plëtraiDzûkijoje ir Biebrþos slënyje“ veiklø pabaigtuvës ir rezultatai

Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevi-èius prie naujojo Ornitologijos centro su kempingu priima simboliná ðio centro raktà ið UAB EXPOLITAdirektoriaus Vyto Arbaèiausko Tæsinys 5 psl.

2018 m. spalio 30 d. Nr. 845

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Kas teikia noràir jëgø èia gyventi...

Rûta Lankininkaitë ir Jonas Griðkonis kalbina Eugenijø Drobelá kempingo aikðtelëje apie skraidanèià karalystæ

Merkinës lankytojø centregamtos garsovaizdþio met-raðtininkas Vidmantas Bla-þys pristatë projekto ágyven-dinimo metu sukurtà kom-paktinæ plokðtelæ „Dzûkijosir Bebrþos gamtos garsai.“Vidmantas pasakojo, kadáraðinëjant paukðèiø balsusne taip paprasta buvo ið-vengti urbanistiniø triukðmø,þmogaus sukurtø garsø. Al-bume du kompaktiniai dis-kai: diske ið Bebrþos parko– 30 garso takeliø, kuriuoseáraðyta apie 25 rûðiø paukð-èiø balsø, o jie skamba ilgiaunei 62 min.; diske ið Daina-vos kraðto – 85 takeliai, ára-ðyta virð 65 rûðiø, o skambatie garsai daugiau nei 79 mi-nutes. Vidmantas uþ kai ku-riø paukðèiø balsø áraðymàdëkojo Eugenijui Drobeliuisakydamas, kad be jo pagal-bos kai kuriø paukðèiø pats,kaip garso reþisierius, bûtøneáraðæs. Labai pravertë or-nitologo E. Drobelio patir-tis ir þinios.

E. Drobelis, pristatydamassavo naujà knygà „Laukinësgamtos glûdumoje“, jautriaidalijosi ne tik gamtiniø ste-bëjimø atradimais, bet ir is-toriniais pamàstymais: „Messu Vidmantu dirbom tûks-tantmetëje Dainavos terito-rijoje, Dainavos kraðte. Kànorëjom parodyti? Norëjomparodyti tai, kas liko. Kàþmogus sunaikino - nero-dëm, atmetëm. Parodëm ne-didelius natûralios gamtoslopinëlius, kurie yra iðlikæ.Tokiø teritorijø, aèiû Dievui,Dainavos kraðte dar yra. Taiþymusis Èepkeliø raistas, at-skiros Dzûkijos nacionalinioparko teritorijos, Þuvintobiosferos rezervatas, þmo-gaus su melioracija gerokaiapniokotas, Veisiejø regioni-nis parkas ir Biebros upësgamta, kokios mes dabarti-nëje Lietuvos teritorijoje ne-beturime, nors dar taip ne-

seniai turëjome. Kaþkà pa-naðaus galëjome matyti pa-keliui á Vilniø Paluknio pie-vose prieð melioracijà. KuoDainava skiriasi gamtiniupoþiûriu nuo kitø dabartinësLietuvos teritorijø? Kur ki-tur Lietuvoj mes rasime ba-liná vëþlá? Tiktai Dainavoj.Kur mes rasime medvarlæ?Tiktai Dainavoj. Að nekalbuapie vabzdþius, augalus, ku-riø èia yra daug daugiau... Áðità knygelæ norëjau sudëtivisa tai, kà maèiau, kà radauðiame kraðte per 40 metø.Visà tai, kas man suteikë no-rà ir jëgø èia gyventi ir ne-leido gráþti atgal á Anykðèius.Bet kai vartau knygà, matau,kad toli graþu ne viskas èiasudëta, nes ðià knygà kûrë irredaktorius, ir maketuotojai,dizaineriai, kurie paliko tikmaþà dalá to, kà norëjau su-dëti.“ Ðie Eugenijaus þodþiaisuteikë vilties, kad mes pa-matysime dar ne vienà auto-rinæ jo knygà. Po jo sukurtofilmo „Laukinës gamtos slë-piniai“ premjeros, ornitolo-gas Marius Karlonas konsta-tavo, kad ðiuo metu tai patsgeriausias Lietuvoje gamto-sauginis filmas.

Parko direktorius EimutisGudelevièius pasidþiaugë,kad ðis Lietuvos - Lenkijosprojektas bendromis pastan-gomis sëkmingai buvo ágy-vendintas, o prie Nemunosalø tvarkymo laisvalaikiuprisidëjo ne tik parko dar-buotojai, bet ir Merkinësbendruomenë, muziejaus,Kultûros centro þmonës...Talkø bûdu salose buvo ið-kirsti uosialapiai klevai,menkaverèiai krûmokðniai,atsivërë erdvës vandenspaukðèiams, o tam, kad ne-suþeltø nauji sàþalynai, salosbuvo apgyvendintos galvi-jais. Vienoje ið salø buvo ap-gyvendinti herefordø veislësgalvijai, o juos globoti ir pri-þiûrëti ëmësi merkiniðkis Al-gimantas Dzimanavièius.

Gamtos mylëtojams árengtapaukðèiø stebëjimo platfor-ma.

Merkinës viensëdþio rek-reacinëje zonoje, prie vaiz-dingø Mergeliø akeliø, kurdu eþeriukai sujungti Stan-gës upeliu, árengtas ornitolo-ginis centras, o ðalia kempin-gas. Centras árengtas èia il-gus deðimtmeèius stovëjusia-me apleistame pastate. Bu-vo atliktas kapitalinis pasta-to remontas, árengti takai,pakabinta begalë inkilø.Paukðèiø stebëjimu susido-mëjæ turistai èia galës apsi-stoti ne tik su kemperiais,bet apsigyventi ir palapinë-se. Bendra projekto vertë –958 tûkst. eurø, ið jø 335tûkst. eurø teko Dzûkijos na-cionaliniam parkui, o kitusnaudojo projekto partneriai– Lietuvos ornitologø drau-gija ir Lenkijos Biebrþos na-cionalinis parkas. Lietuvosornitologø draugijai atstova-væs ornitologinio turizmoekspertas Marius Karlonaspristatë savo knygà „Paukð-èiø stebëtojo gidas Dzûkijosregione.“ Ðioje knygoje

kruopðèiai suraðyta kur, ko-kioje vietoje, kokiu metø irparos laiku galima iðgirstipaukðèiø balsus. Tai nuosta-bus vadovëlis, norintiems pa-þinti skraidanèios karalystësbalsus, palengvinantis paþi-nimo kelià á pasaulá, kuris ne-þino þmogaus kuriamø sie-nø. Suprantama, kad ne visinorintys galës ásigyti ðià kny-gà, bet jà nemokamai galimaparsisiøsti PDF versijoje iðLietuvos ornitologø draugi-jos tinklalapio adresu http://www.naturetourism.eu/me-dija-leidiniai/leidiniai:

Parko Biologinës ávairovësskyriaus vedëjas MindaugasLapelë priminë gamtininkoBroniaus Ðablevièiaus jauni-mui sakytà mintá: stebëdamiviskà uþsiraðykite, kad tie,kas ateis po jûsø, skaitydamigraudintøsi, kaip tada graþubuvo. „Man labai norëtøsi ti-këti, kad tos laukinës gam-tos salos plësis, nors dabar-tiniame kontekste nesu tuovisai tikras. Duok Dieve, kadiðliktø tai, kas yra, o gamtaiðliks - nepaisant mûsø visøpastangø jà iðsaugoti. Ir jinai

Pradþia 1 psl.

visada bus ádomi, ir èia labaisvarbu tai, kà padarë Marius.Visi klauso, bet ne visi girdi,visi þiûri, bet ne visi mato, irtokia knygutë mums padedair iðgirsti, ir pamatyti.“

Tà dienà Valstybinës sau-gomø teritorijø tarnybos di-rektorius Albertas Stanislo-vaitis pasidþiaugë nuveiktaisdarbais, kad kolegos sugebavystyti tokius projektus, oágyvendinat idëjas sujungiakelias valstybes ir kad atsi-randa entuziastai, kurie len-da á pelkes uþraðinëdami re-èiausius gamtos garsus.VSTT direktorius AlbertasStanislovaitis palinkëjo, kadsusirinkæ po keleriø metø ga-lëtume pasidþiaugti ne tikpadidëjusiu turistø srautu,bet ir dar ne viena E. Dro-belio knyga.

Varënos rajono savivaldy-bës meras Algis Kaðëta pa-sidþiaugë parko darbais, pro-duktyvia leidybine veikla,pasidalijo savo vaikystës or-nitologiniø stebëjimø patir-timi.

Biebrþos (Lenkija) nacio-nalinio parko atstovas Bog-

dan Browarskiy sakë: „Daly-vavau daugelyje konferenci-jø, kur suprasdavau kalbà,bet nesuprasdavau, ko susi-rinkome. Èia kalbos nesu-pratau, bet viskas buvo aið-ku. Pelkiø gamta yra viena iðgraþiausiø gamtos buveiniøir tuo paèiu sparèiausiainykstanti. O kadangi ágyven-dindami ðá projektà susipa-þinome arèiau, tai reikia ti-këtis ir siekti, kad tas ben-dradarbiavimas tæstøsi to-liau.“

Nemaþai turistø, ypaè uþ-sienieèiø, apsilankiusiø Par-ko lankytojø centruose, daþ-nai klausia, kur jie èia galë-tø ásikurti su kemperiais. Ga-lø gale turësime jiems kà pa-siûlyti. Ðio kempingo iðskir-tinumas - ornitologinis cen-tras su ið èia prasidësianèiaispaþintiniais takais ir ne tikstebëti paukðèiø, bet ir susi-paþinti su kraðto istorija, èiagyvenanèiais ir kurianèiaisamatininkais.

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èerniauskønuotr., 2018 m.

Parodoje eksponuojamabuvusios Perlojos Respubli-kos vadovo, prezidento JonoÈesnulevièiaus dukters Pet-ronëlës Èesnulevièiûtës kny-ga „Kovojanti Perloja: 1918-1923“ (1998), skirta paminë-ti Perlojos Respublikos ákû-rimo aðtuoniasdeðimtme-èiui. Leidinyje atskleidþia-mas ádomus ir reikðmingasPerlojos penkeriø metø gy-venimas, jos þmoniø dvasios

Perlojos Respublika spaudojeVarënos vieðojoje bibliotekoje parengta spaudiniø paroda, skirta Perlojos Res-

publikos 100-meèiui paminëti

PerlojaRespublika maþa –Pirmoji laisvës rytoAtþala

(O. B. Audronë)

ir veiklos savarankiðkumas,ryþtingumas ir narsa. KitameP. Èesnulevièiûtës leidinyje„Perloja 1378-1923“ (2008)apþvelgiama Perlojos (kara-liðkojo dvaro ir miestelio)pusðeðto ðimto metø praei-tis, aptariami svarbiausi josgyvenimo etapai. Antroji lei-dinio dalis skirta Perlojos sa-vivaldos (Respublikos) veik-lai 1918-1919 metais ir Per-lojos ðauliø bûrio kovoms,

1920-1923 m. ginant ir átvir-tinant Lietuvos valstybës ne-priklausomybæ.

Parodoje pristatoma Sigi-to Lûþio ir Marijos Lûþytësknyga „Ið Perlojos Tavo sû-nûs...“ (2008), kurioje pa-teikta Perlojos istorijos ap-þvalga nuo 1378 metø iki ðiødienø. Atskiras knygos sky-rius skirtas Perlojos Respub-likos laikotarpiui.

Apie Perlojos Respublikà

spaudoje paskelbta daugybëstraipsniø. Tai rodo jø áraðaiðio straipsnio autorës pa-rengtoje bibliografijoje „Per-lojos Respublika“ bei paro-doje eksponuojamos straips-niø kopijos. Apie Perlojà ra-ðë ir teberaðo poetai, dramøir romanø autoriai. Vienas iðgroþinës literatûros kûriniø,eksponuojamø parodoje –1979 metais Èikagoje iðleis-tas Jurgio Gliaudos romanas

„Perlojos respublika“. Kûri-nio siuþetas paremtas þino-mu istoriniu faktu – Perlojossavivaldos gyvavimu besiku-riant nepriklausomai Lietu-vos valstybei. J. Gliaudos su-kurtas Perlojos respublikospaveikslas yra poetizuotas.Autorius vaizduoja tris per-lojiðkiø kartas, skirtingaisbûdais ir darbais dalyvaujan-èias savo respublikos gyveni-me. Keletà eilëraðèiø Perlo-jai paskyrë iðeivijos poetëOna Balèiûnienë-Tamulevi-èiûtë (O. B. Audronë), kilu-si ið Burokaraistëlës kaimo.Vienas ið jos eilëraðèiø pa-teiktas ir parodoje.

Spaudiniø ekspozicijà pa-pildo nuotrauka, kurioje uþ-fiksuotas momentas, kai Per-lojos Respublikos paminëji-mas vyko 1990 m. jau nepri-klausomybæ atgavusioje Lie-tuvoje. Renginyje kalbëjobuvæs mokytojas AntanasVolungënas. Dalyvavo Kovo11-osios akto signataras Juo-zas Dringelis.

ParengëElena GLAVICKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos

Bibliografijos, informaci-jos ir kraðtotyros skyriaus

vedëja