cmyk

1

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.14 (903) 2012 m. balandžio 7 d.

Režisierius Jonas VAITKUS, pelnęs aukštą teatro apdovanojimą Boriso Dauguviečio auskarą, susirūpinęs Lietuvos ateitimi. Jis rengiasi statyti spektaklį apie Drąsiaus Kedžio ir jo dukrelės tragediją, kuri supurtė visuomenę. Menininkui labai svarbūs klausimai: ar pavyks Lietuvai atgimti, ar sąžinės diktatūra bus svarbesnė už „Klano“ (taip vadinasi pjesė) interesus.

3

J.Vaitkus imsis D.Kedžio vaiko tragedijos

„Respublikos“

dovanapaskuTiniai 3

dvd diskai - legendinė istorija

Tadas Blinda. Pradžia

14p.

PASIRINKIMASdiRigenTo J.geniuŠo sėkmės foRmulėKauno muzikinio teatro vyriau-siojo dirigento Juliaus Geniušo, pirmadienį spektakliu „Liučija di Lamermur“ švęsiantis savo 50-metį, teigia, kad jo gyvenimo palydovai yra muzika, optimiz-mas, meilė ir ištikimybė muzikų šeimos tradicijoms.

4

ŠVENTĖRaŠyToJos namuose - kiauŠinių kaRai

Renatos Šerelytės šeimoje Vely-kos beįsivaizduojamos be smagių kiaušinių kaltynių. Rašytojos vyras išduoda keletą gudrybių, kaip iš anksto nuspėti, kuris jūsų margu-tis bus stipriausias...

5

ŽVAIGŽDĖS„buRanovo bobulių“ paslapTysVisi jau žino, kad 2012 metų „Eu-rovizijos“ dainų konkurse Rusijai atstovaus „Buranovo bobulės“. Būsimosios Europos žvaigždės kaip ir anksčiau, kasa sniegą, šeria gyvulius, dainuoja ir mokosi taisy-klingos angliškos tarties.

6

Elto

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikas

Ši jau klasika tapusi frazė, be abejo, tinka ir šiandien. Juo labiau kai užsukę į sostinės Pamėnkalnio gatvėje esančią galeriją pamatome jau XXXVI Lietuvos karikatūrų paro-dą labai rimtu pavadini-mu „Vienodas užmokes-tis už vienodą darbą“.

Iš pradžių nesuvoki, kas čia juokinga. Bet Lietuvos ka-rikatūristų asociacijos „Humor Sapiens“ pirmininkas dailinin-kas Šarūnas Jakštas galvoja kitaip.

„Iš tiesų tai gal kiek plakati-nis ir provokacinis pavadinimas, nes, kaip žinome, pagal statis-tiką Lietuvos moterys uždirba 13 proc. mažiau už vyrus, o Eu-ropos Sąjungoje šis skirtumas dar didesnis. Ką ir sakyti, dai-

lioji lytis jaučiasi skriaudžiama. Babandėme per humoro akinius pažvelgti į šią problemą. O kaip mums tai pavyko, tesprendžia parodos lankytojai“, - kalbėjo karikatūristas ir pripažino, kad šį sykį tema dailininkams nebu-vo labai lengva. Iš 123 pateiktų parodai darbų vertinimo komi-sija atrinko 84. Pirmoji vieta skirta Gintarui Jociui, antroji - Ramūnui Vaitkui, trečioji skirta nebuvo.

Paklaustas, koks humo-ras yra geras, Š.Jakštas sakė: „Mane prajuokinti gana sun-ku. Štai Lietuvos televizijos humoristinės laidos manęs visai nejuokina, o karikatūrų tikslas taip pat nėra vien tik prajuokinti. Veikiau priversti žmogų susimąstyti, atkreipti dėmesį į reiškinį, pažvelgti į jį kiek kitaip, su šypsena ar sveika ironijos doze, griauti stereotipus“.

Juokingi ir moterų, ir vyrų atlyginimaiMintys

VIETINIS KRISTUSVelykos. Visuose šventuosiuose pa-

veiksluose įamžintas karščio ir tvankumos nualintas peizažas: saulėje išdegusi žo-lė, vienas kitas šešėlį metantis alyvmedis, smėlingas, iš po kojų slystantis perdžiūvęs Golgotos gruntas...

Verbų sekmadienį vartau karščiu tvis-kantį reprodukcijų albumą, o už manojo lango dideliais lėtais kąsniais sninga. Si-noptikai žada, kad snigs ir bus žvarbu iki pat Prisikėlimo...

Suprantu, kad tai kvaila, bet nuo pat vaikystės jaučiau kaži kokį nesmagumą, gal net nuoskaudą, supratęs, kad Atpir-kėjas, gyvendamas žmogiškame kūne, iš tiesų niekada nematė sniego. Kad lietu-viškų Velykų, o ypač Kalėdų atributika, kurią taip mylime, kurią juntame esant neatskiriama šventės dalimi, Jam nežino-ma. Ir vos gimus ėdžiose už tvartelio durų nesiautė kalėdinės pūgos, ir gyvulėliams (kaip visą vaikystę maniau) Jo nereikė-jo šildyti savuoju kvapu, ir Trys Karaliai atsilankė nemūvėdami kumštinių piršti-nių... O Velykos neskardeno parskridusių paukščių balsais, neklegėjo upeliais, ne-spygčiojo džiaugsmingais šalpusnių žie-dais...

Nors ir žinau, bet vis dėlto nesmagu sau pripažinti, kad tą vienintelį tikrąjį kar-tą viskas atrodė kitaip. Viduj taip ir kirba noras didžiąją biblinę istoriją parsinešti, perkelti į Lietuvą ar bent jau į mūsų šir-džiai ir sielai įprastus kontekstus, idant meldžiantis nereiktų abejoti, ar Kristus su-pranta mūsų jausenas dėl ilgo tamsos ir šalčio meto, dėl visų su juo susijusių mūsų vargų, netgi to paties banalaus šildymo sezono... Juk tikime Jį esant vieną iš mūsų, vadinasi, persirgusį mūsų sirgtomis ligo-mis, kentėjusį mūsų kentėtus skausmus, ragavusį mūsiško skurdo ir patyrusį mūsiš-kų neteisybių...

Šviesaus atminimo rusų režisierius Andrejus Tarkovskis savajame filme „An-drejus Rubliovas“ kryžiumi nešino Kristaus kopimo į Golgotą sceną perkėlė į rūstų Ru-sijos velykinį peizažą. Prastomis, permirku-siomis mužikiškomis vyžomis avėdamas, pusnynais klampojantis Kristus, malši-nantis troškulį sniego kąsniais, kailiniais įsimuturiavę fariziejai, Golgotos pakalnė-je besispiečiantys užpustyti karikatūriškai maži valstiečių sklypeliai...

Tokias Velykas, tokį Atpirkėją tiems mažažemiams valstiečiams kur kas len-gviau įsileisti į savo širdis nei tą, kvėpavusį akacijomis kvepiančiu oru, brandintą toli-mos egzotiškos kultūros, šiuose kraštuose nesuprantamų papročių...

Pastebėjau, kad ir man reikalingas toks vietinis Kristus - Atpirkėjo „persodini-mas“ į manąjį pasaulį, kuriame sunku su-prasti, kuo samariečiai prastesni už kitas tautas, kad netgi šiltesnis bendravimas su jais reiškia ypatingą sielos taurumą; ku-riame sunku pagarbos ženklu laikyti kūno ištepliojimą aliejumi; kuriame sunkoka įsivaizduoti netgi koks jausmas sėdėti po figmedžiu, tačiau tas pasaulis neįsivaiz-duoja savęs be kalėdinių speigo raštų ant langų, be vilko kauksmo į bekraujį pilna-ties veidą per Tris Karalius, pleškinant ke-lioms dešimtims laipsnių šalčio, be įstrižo, iki kaulų prasismelkiančio lietaus per Vė-lines, tirštai krintančio sniego iš velykinio dangaus...

Todėl man daug ramiau, daug sma-giau širdy, kai žiūriu pro savąjį langą į priešvelykinį dangų ir matau tai, ko netu-rėjo galimybės matyti netgi apaštalai, - lėtas, purias snaiges, tupiančias į Kristaus plaukus.

Rimvydas StankevičiuS

Saul

iaus

Ven

ckau

s, Irm

anto

Sid

arev

ičia

us n

uotr.

Kas Ką aTideda

Andrius MAMONTOVAS

Dainininkas, muzikos kūrėjas, ak-torius Andrius Mamontovas dar yra žinomas ir kaip „Gatvės mu-zikos dienos“ įkvėpėjas ir orga-nizatorius. Paprastai muzikantai į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų gatves išeidavo pirmąjį gegužės šeštadienį, tačiau organizatorius su savo komanda nutarė tą šven-tę atidėti kelioms savaitėms vė-liau. Tad šiemet „Gatvės muzikos diena“ vyks gegužės 19 dieną. A.Mamontovas džiaugiasi, kad ši šventė pirmą kartą pasieks net Gruziją, su kuria Lietuva solidari-zuojasi. Apie ją jau kalbama per

šios šalies radiją, kitas žiniasklai-dos priemones. „Gatvės muzikos diena“ yra pati puikiausia proga pamatyti tikrąjį Vilniaus veidą“, - sako Andrius ir primena, kad, be savų muzikantų, čia gros ir sve-čiai iš kaimynių valstybių.

Kas Ką GarsinO

Evelina PUZAITĖ

30 metų lietuvaitė pianistė Eve-lina Puzaitė, ką tik koncertavusi Lietuvos nacionalinėje filhar-monijoje, savo talentą šią savai-tę pademonstravo prestižinėje Niujorko salėje „Carnege Hall“ ir grojo muzikos gerbėjams Ma-jamyje. Solo rečitalyje Evelina atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Sergejaus Rachma-ninovo, Sergejaus Prokofjevo, Franso Listo ir Zoltano Kodaly kūrinius. „Labai džiaugiuosi ga-lėdama skambinti mūsų tautos genijaus M.K.Čiurlionio forte-pijoninius kūrinius ir per juos

supažindinti kitų šalių melo-manus su Lietuva. Pastebėjau, kad tie kūriniai žmonėms pa-tinka, o mano pažįstami kitų šalių muzikantai taip pat juo domisi ir prašo natų“, - pasa-kojo pianistė.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Šarūnas Jakštas n iš Lietuvos karikatūristų parodos n

cmyk

3

cmyk / 3

susiTikimaij/b Žmonės

Režisierius Jonas Vaitkus, Rusų dramos teatro vadovas, už aktualius spektaklius pelnęs aukštą teatro apdovanojimą Boriso Dauguviečio auskarą, neapsiriboja vieno teatro scena. Jis tik ką išvyko į Baku, kur jį suviliojo „7 gražuolės“, pjesė, jam būsianti savotiška atgaiva. Sugrįžęs jis ketina imtis scenoje įgyvendinti Lietuvą sukrėtusią mįslingą Drąsiaus Kedžio tragediją.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Prieš J.Vaitkui išvykstant, kal-bėjomės ne tik apie pastarojo meto ir ateities darbus, jo vadovaujamą teatrą, bet ir paprasčiausią žmogiš-kąją poziciją.

- Pirmiausia sveikiname su aukštu teatro apdovanojimu, kuris liudija, kad su savo spek-takliais jų aktualumu pataiko-te tiesiai į dešimtuką. Vienoje spaudos konferencijoje prasi-tarėte, kad ketinate pastatyti pjesę ir apie Lietuvą sukrėtusią ir supriešinusią Drąsiaus Ke-džio bei jo dukrelės tragediją. Ar tai realu?

- Pjesę apie šią detektyvinę ir net kiek mistišką istoriją yra pa-rašęs rašytojas Herkus Kunčius. Ji guli pas mane, bręsta idėja, kaip ją pastatyti, tik neaišku, kokiame teatre. Kauno teatrui, atrodo, tokia pjesė nereikalinga, o koks kitas te-atras jos imtųsi, dar neaišku. Tema iš tiesų karšta ir rizikinga, tačiau mes sieksime parodyti ne tik tai, ką žmonės mato per televiziją, skaito spaudoje ar girdi, bet ir bandysime pateikti savo šios istorijos versiją. Ta pjesė vadinasi „Klanas“. Man re-gis, pavadinimas iškalbingas, toks turėtų būti ir spektaklis.

- Koks aktorius, jūsų nuo-mone, tinkamiausias Drąsiaus vaidmeniui?

- Manau, kad jį geriausiai ga-lėtų atlikti aktorius Vytautas Anu-žis, kuris vaidina ir mano pasta-tytame spektaklyje „Visuomenės priešas“.

- Gavote „Auskarą“ už pas-tarojo meto įvairiuose teatruose pastatytus spektaklius: „Visuo-menės priešas“, „Širdis Vilniu-je“, „Eglutė pas Ivanovus“... Pastarasis metų pradžioje pa-statytas Rusų dramos teatre, kuriam vadovaujate jau ketveri metai, o kiti traukia žiūrovus į Lietuvos nacionalinį dramos bei Jaunimo teatrus. Ar jums pa-čiam patinka migruoti iš vieno teatro į kitą?

- Taip, man patinka dirbti įvai-riuose teatruose, su įvairiais ak-toriais, žinoma, su tais, kurie yra neseniai ir gerokai anksčiau baigę mano kursą Lietuvos teatro ir mu-zikos akademijoje, kurie suvokia

mano reikalavimus, būdą, su kuriais man lengviau bendrauti.

- Aleksandro Vvedenskio absurdo drama „Eglutė pas Iva-novus“ taip pat intriguojantis pastatymas, dirbti prie jo jums tikriausiai buvo lengviau negu prie „Visuomenės priešo“, ku-ris, beje, paženklintas ir sceno-grafės Jūratės Paulėkaitės išėji-mu anapus. Ar galite palyginti šiuos spektaklius ne turiniu, o reikšmingumo prasme?

- Tai labai skirtingi ir kartu kiek panašūs spektakliai. „Eglutę“ man statyti, žinoma, buvo lengviau, nes tą kūrinį fragmentiškai esu statęs su studentais ir Lietuvoje, ir dirbda-mas Norvegijoje bei Švedijoje. Bet su kompozitoriumi Algirdu Marti-naičiu jautėme, kad visas kūrinys galėtų tapti muzikine drama, kas ir įvyko Rusų dramos teatre. O štai Nacionaliniame teatre „Visuomenės

priešą“ stačiau beveik metus. Šiame spektaklyje užimtas labai didelis ko-lektyvas, todėl teko spręsti ir dau-gybę organizacinių problemų. Buvo įtraukti abu mano kursai - ir kino režisierių, ir magistrantų. Bet pa-stangos, atrodo, nenuėjo veltui, nes spektaklis aktualus ir šiandien.

- Pjesė paliečia tas temas, kurios rūpi dabar Lietuvos žmo-nėms: politinė, ekonominė situa-cija, o svarbiausia, asmens padė-tis tame nesveikame klimate.

- Labiausiai mus, spektaklio kūrėjus, stebina tai, kad iš esmės niekas nesikeičia, žmonės nesimoko iš ankstesnių kartų padarytų klaidų. Sakoma, kad patirtis moko, bet aš tuo nelabai tikiu. Gal tai savotiškas analfabetizmas, kuris priverčia žmo-nes atradinėti dviratį iš naujo. Tos problemos, apie kurias kalbama pje-sėje ir spektaklyje, buvo žinomos ir keliamos dar prieš 100 metų. Tiesa, nebuvo tiek daug partijų, kitaip va-dinosi mokesčių mokėtojai, o kles-tėjo tas pats žmogiškasis bukumas, pragmatiškumas, daiktiškumas. Ir tada, ir dabar pinigas galėjo paveikti ir poelgius, ir sąžinę, ir idėjas. Kad ir kaip būtų liūdna, visa tai šiandien dar skaudžiau „muša“ visuomenę per visas puses.

- Grįžkime prie „Eglutės pas Ivanovus“. Literatūros žinovai žino, kokia tai pjesė, o štai ar kartais paprastas teatro lanky-tojas neapsirinka atėjęs?

- Statydamas Vvedenskį, žino-ma, rizikavau, nes šis teatras ne-buvo pratęs prie tokių pjesių, kai reikia mąstyti ir suvokti, ką iš tiesų autorius ir spektaklio kūrėjai norė-jo pasakyti. Žiūrovas buvo įpratęs labiau prie buitinio ar komedinio žanro. Sukurti abstraktų dalyką ir jame matyti gilumines visuome-nės piktžaizdes reikėjo laiko. Tad šią pjesę pastačiau tik tada, kai jau, kaip sakoma, buvau prisipra-

tinęs kolektyvą, iki tol pastačiau tris pjeses, tarp jų ir rusų klasiko A.Gribojedovo „Vargą dėl proto“. O premjera - gyvas ir triukšmingas spektaklis, kuriame vaidino ne tik artistai, bet ir scenos darbininkai. Kai kuriems artistams tai buvo nauja kokybė - jie ir pajudėjo, ir padainavo, o svarbiausia, suvokė, kokia tame autoriaus pavaizduotame absurde yra prasmė ir kuo jis aktualus šian-dien. Tad tas darbas buvo naudingas visapusiškai: tiek pedagogine, tiek ir kūrybos prasme. Dabar jau galima važiuoti toliau.

- Jums atėjus į šį teatrą kiek pasikeitė publika, spektaklių ateina pažiūrėti ne tik rusakal-biai. Ar jums svarbu į šį teatrą pritraukti lietuvišką publiką?

- Be jokios abejonės, svarbu, kad į šį teatrą ateitų ir lietuviai. Tai stengiuosi ir daryti - statyti įdomius talentingų rusų autorių kū-rinius, klasiką, kuri nesensta. Turi atsirasti teatre tam tikra įvairiakal-bių žmonių bendravimo zona, o ne penktosios kolonos jausmas. Man regis, tas atskirtinumo įspūdis, ku-ris teatre jautėsi iki mano atėjimo, mažėja, nors dar kiek jaučiu tam tikrą izoliuotumą, reikia derintis ir prie kolektyvo, ir prie žmonių, kurie lankė teatrą anksčiau. Džiu-gu, kad mūsų spektakliai dalyvauja Lietuvoje rengiamuose festivaliuo-se, aktoriai ir režisieriai pelno ap-dovanojimų. O įvairiakalbę publiką turėtų sudominti mano planuose esanti dar viena pjesė, kuri bus daugiakalbė: lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš kalbomis. Tai lenkų autoriaus pavaizduota vienos klasės istorija. Dar ketinu šiame teatre pastatyti Viljamo Šekspyro „Karalių Lyrą“. Tad tas ėjimas į įvairias diaspo-ras labai svarbus. Mums rūpi kuo mažesnė izoliacija nuo Lietuvos visuomenės. Beje, turėjome vil-čių pastatyti Laimio Vilkončiaus miuziklą „Eglė Žalčių karalienė“,

kuriam žodžius yra parašęs Sigitas Geda, tačiau iš Kultūros rėmimo fondo kol kas nesulaukėme jokios reakcijos. Gaila, kad niekas tuo pro-jektu nesusidomėjo. Visi pasidarė tokie kosmopolitai, kad lietuviška tematika mažai kam rūpi.

- Išvykstate bemaž dviem mėnesiams į Baku. Kas jus ten priviliojo? Ar nesibaiminate tokiam laikui palikti teatrą be vadovo?

- Į Baku rusų dramos teatrą mane priviliojo net „7 gražuolės“, tad sunku buvo atsisakyti. (Šypsosi.) O tiksliau - tai pasaulinio garso rašytojo Niza-mio Gandžiavio (Nizami Gandžiavi) poema. Atsitiko taip, kad to teatro li-teratūrinės dalies vedėja, kuri mane ir pakvietė, pasirodo, yra sena mano gerbėja. Ji kadaise, besimokydama tuomečiame Leningrade, atvažiuoda-vo į Kauną žiūrėti mano spektaklių. Poema, kuri parašyta 1200 metais, bet filosofinio aktualumo bei bendražmo-giškų problemų gilumo nepraradusi ir šiandien, man patiko. Ten per pasakas, aforizmus ar kitokias metaforas pa-sakyta tiesa apie šacho, jo pavaldinių gyvenimą, jų moteris yra pretekstas iškelti bei išaukštinti žmogaus gyve-nimo tikrąsias vertybes. Pjesė labai poetiška, gili ir skaudi... O spektakliai Vilniuje „pastatyti“ ant kojų, dirba dar dvi režisierės Laima Adomaitienė ir Olga Lapina.

- Teatras be žiūrovų būtų tik pastatas. Ko palinkėtumėte Lietuvos žiūrovui?

- Palinkėčiau daugiau atvirumo, pakantumo ir domėjimosi. Domė-jimasis ir žinojimas praplečia aki-ratį ir bent truputį praskaidrina jausmus. Aš manau, kad vertybė yra bendražmogiški dalykai. O štai tautinė priklausomybė nelemia žmogiškojo turinio, todėl man są-žiningas ir darbštus kitos tautybės Lietuvos pilietis yra artimesnis už vagį ar veidmainį tautietį.

J.Vaitkus imsis D.Kedžio vaiko tragedijos

Režisierius Jonas vaitkus nesuvokia, kodėl žmonės nepasimoko iš ankstesnių žmonijos klaidų, o vis kartoja tas pačias n

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

tema iš tiesų karšta ir rizikinga, tačiau mes sieksime parodyti ne tik tai, ką žmonės mato per televiziją, skaito spaudoje ar girdi, bet ir bandysime pateikti savo šios istorijos versiją

truMpai

Gimė:• 1944 m. gegužės 20 d.

Mokėsi: • Leningrado valstybi-niame teatro, muzikos ir kine-matografijos institute.

darbas:• Šiaulių, Kauno, Lie-tuvos valstybiniame akade-miniame dramos teatre, nuo 2008 m. - Rusų dramos teatro direktorius.

spektakliai:• Įvairiuose tea-truose pastatė daugiau kaip 60 spektaklių.

Filmai:• sukūrė 6 meninius fil-mus.

svarbiausi apdovanojimai: •2003 m. Lietuvos nacionali-nė kultūros ir meno premija; 2008 m. „Auksinis scenos kry-žius“ už spektaklius „Patriotai“ ir „Juodasis strazdas“.

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b Žmonės

Tokią savo laimingo (bet tai nereiškia, kad nerūpestingo) gyvenimo formulę pasirinko balandžio 9 dieną 50-metį švęsiantis Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Taip, jis yra garsiosios muzikų Geniušų dinastijos atstovas, pusę gyvenimo atidavęs tik šiam, vie-ninteliam, teatrui. Muzikas teigia, kad savo profesijos, meilės muzikai ir artimiems žmonėms nekeistų į jokius pasaulio lobius.

„Ar žinote, kad mokslininkai nustatė, jog dirigentai ilgiausiai gy-vena ir dirba, - pasiteirauja pašne-kovas. - Tad pagal tą skaičiuotę aš dar jaunuolis. (Juokiasi.) - Didžiau-sia dovana mano jubiliejui, o kartu ir ištikimiems teatro gerbėjams - neseniai pastatyta opera „Liučija di Lamermur“ (režisieriai Dalia Ibelhauptaitė ir Gediminas Šedui-kis)“, per Teatro dieną pelniusi kaunietišką „Fortūnos“ prizą.

Įkvėpimo ir ramybės oazė

Gyvenimo pusiaukelėje J.Ge-niušas jaučiasi puikiai, gerai nusi-teikęs ir žvalus. Mat prieš pat jubi-liejų, kuris šiemet dar sutampa su

šv.Velykomis, jis su žmona Jolanta, taip pat muzike, ir dukra Marija spėjo kelioms dienoms nuvažiuoti į ramią vietelę Juodkrantėje, įkvėpti gaivaus jūros ir pušyno oro, paragauti ką tik pagautos žuvies ir paprasčiausiai pasisemti jėgų naujam darbų mara-tonui. „Nuo triukšmingo teatro gyve-nimo paprastai noriu ramiai pailsėti kur nors gamtoje. O jūra, prie kurios mėgstu nuvažiuoti bet kuriuo metų laiku, kai tik turiu laisvas kelias die-nas, man ramybės ir įkvėpimo oazė. Galiu vaikščioti pajūriu pusę dienos vienas ir nesutikti nė vieno žmogaus. Kaip kokioje negyvenamoje saloje“, - džiaugiasi vyras. O Velykoms jis grį-žo į namus, nes šį sykį reikia rengtis jubiliejui ir spektakliui, kuriam jis pats ir diriguos.

Ir likimas, ir pasirinkimas

Taip jau lėmė likimas, kad Julius, gimęs ilgamečio Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiojo dirigento Rimo Geniušo ir dailininkės Irenos Geniušienės šeimoje, iš esmės pa-sirinkimo neturėjo: „Arba muzika, arba dailė, bet nulėmė muzika, nes namuose ji skambėjo nuolatos, o mes su Petru (žinomu pianistu, Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi P.Geniušu - aut. past.), galima sakyti, augome Operos te-atre, tuomet dar J.Basanavičiaus gatvėje, kuris ir buvo visai netoli nuo mūsų namų“.

25 metai prie dirigento pulto - ly-

giai pusė jubiliato amžiaus. Tiek pat laiko J.Geniušas dirba ir gyvena Kaune. Iš dalies tai atsitiktinumas, o iš dalies pasirinkimas. Mat Vilniuje dirba jo brolis Petras, Lietuvos nacio- nalinės premijos laureatas. Už brolį metais ir dviem mėnesiais jaunesnis Julius, baigęs tuometinę Konserva-toriją, dar dvejus metus tarnavęs kariuomenėje, muzikantų kuopoje, pasirinko Kauną. Tuomet kaip tik susiklostė palankios aplinkybės, kad Muzikiniam teatrui reikėjo dirigen-to. „Kauną pažinojau puikiai, nes čia, Žaliakalnyje, gyveno mano seneliai iš tėvo pusės. Čia su broliu neretai leisdavome atostogas, patiko miesto jaukumas, teatras, kuriame kitados dainavo ir Kipras Petrauskas, ir net pats Fiodoras Šaliapinas“, - prisimi-nė pašnekovas.

Jaudulys būtinas

Patirtis didelė, jėgų per akis, o ar J.Geniušas jaudinasi prieš išeida-mas diriguoti? „Nežinau, ar yra bent vienas dirigentas ar artistas, kuris nesijaudintų prieš spektaklį. Jeigu abejingas darbui ir publikai, blo-gai. Manau, svarbu, ar tas jaudulys kliudo, ar mobilizuoja atlikti tą kū-rinį geriau. Mano jaudulys pirmąjį darbo dešimtmetį buvo vienoks, gal kiek susijęs su baime, kad kas nors nenumatyta spektaklyje neatsitik-tų, o dabar - kiek kitoks. Juk nuo dirigento muzikiniame spektakly-je labai daug kas priklauso. Net ir mano dirigavimo ir muzikos moky-tojas, padaręs man didžiausią įtaką (žinoma, be mano tėvo), dirigentas Jonas Aleksa jaudindavosi. Bendra-vimas su juo man labai daug davė. Jis mėgdavo vasarą pasikviesti ma-ne į savo sodybą Molėtų rajone ir tos neformalios pamokos buvo bene pačios vertingiausios“.

Apie rimtus dalykus su humoru

Humoras, pasak Juliaus, - visos Geniušų giminės bruožas. „Didžiau-sią humoro jausmą iki pat paskutinės dienos turėjo mūsų tėvas. Jis net ir sunkiai sirgdamas bei būdamas blai-vaus proto sugebėdavo šmaikščiai ir taikliai pajuokauti. Mums, jo sūnums, tas optimistinis požiūris į gyvenimą taip pat persidavė ir pravertė. Aš tą linksmą būdą sieju ne su charakterio lengvumu, bet su tam tikra filosofija. Žmogus yra arba pesimistas, arba optimistas. Mes, Geniušai, esame optimistai. Esu optimistas ir bet kokioje situacijoje bandau įžvelg-ti teigiamas ir linksmas puses“, - tvirtina muzikas. Žinoma, rimtus ar tragiškus dalykus paversti hu-moru, anot jo, būtų kvaila, bet gera nuotaika žmogui padeda ir pačiam, ir aplinkiniams maloniau bendrau-ti. Sukiužėlių, paniurėlių ir visada burbančių juk niekas nemėgsta. Vyras apgailestauja, kad atėjo toks metas, kai aplinkui tų niurzglių ir pesimistų ne mažėja, o daugėja. „Na, žinoma, ne iš gero gyvenimo žmonės nepatenkinti, puola ieš-

koti, kas kaltas, bet tos kaltės nė kiek neprisitaiko sau. Tas inertiš-kas piktinimasis, kai pats nė piršto nepajudina, man nesuprantamas“, - kalba pašnekovas.

J.Geniušo profesija - darbas su artistais, orkestrantais, choristais, studentais - priverčia būti ir geru psichologu, ir pedagogu. Jis dar yra ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, kuriam pernai suteik-tas profesoriaus vardas. Pedagogas teigia, kad jam tenka kritiškai ver-tinti kitus atlikėjus. Tai jis stengiasi daryti geranoriškai, patarti, kaip sugroti ar padainuoti vieną ar kitą motyvą geriau. Štai čia jam kartais ir praverčia koks nepiktas, bet pa-mokantis juokas ar anekdotas.

Muzikų dinastija tęsiasi

Su Petru yra panašūs tiek, kad žmonės neretai supainioja... Petras paveldėjo iš tėvo pianisto profesiją, o Julius - dirigento. Mat garbusis maestro, sulaukęs 91 metų ir šių metų sausį išėjęs anapus, buvo pi-anistas, o vėliau dirigentas, pusę amžiaus atidavęs Lietuvos vals-tybiniam operos ir baleto teatrui. „Jeigu būtų šeimoje trečias brolis, tai turbūt būtų paveldėjęs mamos talentą ir tapęs dailininku“, - šypso-si pašnekovas. O iš mamos pavel-dėjo mokėjimą bendrauti ir tikėti žmonėmis, darbštumą, nuoseklų tikslo siekimą. „Mama - visiškai atsidavusi namams. Ji ir sergantį tėvą kantriai prižiūrėjo, nesiskųs-dama, neprašydama mūsų su Petru pagalbos, nes nenorėjo trukdyti mūsų darbams. Pamenu, vaikystė-je, kai tėvas, mėgstantis turistauti vadinamuoju laukiniu būdu, pasi-imdavo mus su broliu ir veždavosi į kelionę, mama likdavo namie. Ji tiesiog negalėjo įsivaizduoti, kaip-gi čia galima ilsėtis, kai namie tiek darbų. Mus išruošdavo su šypsena ir palinkėdavo klausyti tėvo. Mes jo ir klausėme, nes jis buvo reiklus. O tos kelionės ir nakvynė kartais po atviru dangumi mums buvo ge-ra grūdinimosi mokykla. Matot, kokie išaugome gabūs muzikai, - juokiasi. - Ir muzikalius vaikus iš-auginome“.

Petro sūnus pianistas Lukas jau garsina Lietuvos vardą pasau-lyje, o Juliaus dukra Marija, kurią užaugino, kaip pats sako, su jo vie-nintele mylima moterimi žmona Jolanta, mokosi dainavimo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Me-nų fakultete.

truMpai

J.Geniušas apie savo darbus:

Pirmasis spektaklis - 1986 •metų rudenį miuziklas „Ma-no puikioji ledi“.

Per 25 metus dirigavau 2400 •spektaklių, 40 pavadinimų operų, operečių, miuziklų. O kur dar dirigavimas simfoni-niams koncertams, kurių bū-ta apie 100.

Žymesni spektakliai: pirmoji •pastatyta opera V.A.Mocarto „Visos jos tokios“. Iš viso teko diriguoti 17 operų („Travia-ta“, „Rigoletas“, „Don Žuanas“, „Pajacai“, „Užburtoji fleita“, „Meilės eliksyras“, „Pikų da-ma“, „Jūratė ir Kastytis“ ir kt.).

Operečių ir miuziklų kiek •mažiau, bet jie taip pat labai svarbūs.

Viktoro Purio, Juliaus Geniušo asmeninio albumo nuotr.

J.Geniušas su dukra Marija ir žmona Jolanta per tėvų Rimo ir irenos nGeniušų auksines vestuves (2009)

Laiminga Geniušų šeima, susilaukusi pametinukų sūnelių Petro ir nJuliaus (1963)

Dirigento sėkmės formulė: muzika + optimizmas + meilė

kauno muzikinis teatras Juliui Geniušui tapo antraisiais namais n

cmyk

5

cmyk / 5

šventėj/b Tradicijos

Rašytojos Renatos Šerelytės (41) ir jos 54-erių vyro „Vaivorykštės“ teatro vadovo ir režisieriaus Petro Mendeikos namuose Velykos tiesiog neįsivaizduojamos be margučių ridenimo ir kaltynių. Šiam žaidimui neatsispirianti R.Šerelytė prisipažįsta, kad jos margučiai būna pirmiausia sumušami, o Petras išduoda keletą gudrybių, kaip iš anksto sužinoti, kuris gi margutis yra stipriausias...

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Dažo tik natūraliai

R.Šerelytė su vyru Petru ir vai-kais - keturiolikmete Ieva Marija ir dvylikamečiu Povilu - kiaušinius pradeda marginti ne anksčiau kaip Velykų išvakarėse. Rašytoja turi savotiškų marginimo gudrybių. Tam ruošiasi iš anksto - iš karto po Naujųjų metų ji pradeda rinkti svogūnų lukštus, nes pripažįsta tik natūralias marginimo priemones, be jokių cheminių priedų. „Šiemet buvo tiek visokių darbų ir taip išsi-blaškiau, kad susigriebiau tik prieš savaitę, - šypsosi R.Šerelytė. - Tie-są pasakius, visa esmė - ne lukštų kiekis. Mano naudojama technika yra visai kitokia... Lukštus labai smulkiai sukarpau, kad kiaušiniai nebūtų banaliai rudi, o pereitų į geltonesnius atspalvius. Bet tai yra mano techninė paslaptis... Taip kiaušinius mama dažydavo vai-kystėje, netgi kai mes gyvenome Baltarusijoje. Atsimenu, kokie man gražūs būdavo mamos margučiai, atrodo, pas kaimynus tokių nebū-davo. Tikrai yra puikių, natūralių priemonių, tik reikia jas žinoti...“ O margučių dažymo paslaptis, puse lūpų prasitaria R.Šerelytė, - kaip sukarpai lukštus, kaip juos su-lipdai. Ir, kaip pabrėžia, nereikia

pamiršti, kad svogūno lukštai bū-na visokių atspalvių, todėl reikia pasirinkti tik tam tikrus.

„Aš visada žmonos prašau, kad kiaušiniai būtų tamsiai rudi, nes mėgstu juos drožinėti peiliuku, ne vašku marginti“, - prisipažįs-ta P.Mendeika. Tuo tarpu Petras, augdamas Dzūkijoje, Marcinko-nių kaime (Varėnos r.), atsimena labai įvairių dažymo būdų: ten labai daug dažo ne tik su svogūnų lukštais, bet ir su žolėmis, samano-mis, ąžuolo žievėmis. Pats papras-čiausias būdas - kiaušinį apvynioti įvairiomis žolytėmis, o prieš mer-kiant į paprastus lukštus galima silikatiniais klijais priklijuoti ant kiaušinio natūralią gėlytę ar lape-lį. Kiti kiaušinį įdeda į nebenau-dojamą nailoninę kojinaitę, suriša su siūlu, o prieš dažydami į vidų prikiša visokių smilgų. Padažius ant kiaušinio lieka labai gražūs atspaudai.

Petras yra bandęs kiaušinius dažyti apvyniotus paprastais siūlais (tiesa, po jais dar galima pridėti ir žolelių, bet nebūtinai), ir nudažytas jis būna visas raštuotas - labai įdo-mus, gražus ir originalus margutis. Tik natūralias priemones pripažįs-tantis vyras labai nustebo, kaip per televiziją mokė, kaip margučius marginti flomasteriais. „Juk tai yra kiaušinių gadinimas. Flomasteris persisunkia per kiaušinio lukštą ir nudažo baltymą. Tai yra baisu“, - sako tokiomis dažymo priemonė-mis nesusižavėjęs Petras.

Medinio kiaušinio apgaulė

Bet labiausiai Petrui iš vai-kystės įsiminė ne margučių mar-ginimas, o nepaprastai smagūs ir įdomūs kiaušinių karai. Kadangi Petras augo kaime, per Velykas tarp kaimo vaikų vykdavo varžy-bos, kuris daugiau surinks kiau-šinių. Visi vaikai eidavo per visus kaimynus su pintinėlėmis (turė-davo pasakyti maldas ir gaudavo saldainių ir kiaušinių), paskui susi-rinkę į krūvą ridendavo margučius. Juos dauždavo ir žiūrėdavo, kieno stipresni. Ir dabar Petras ant židi-nio laiko ypatingą kiaušinį, kuris neatsitiktinai yra... medinis.

Jis sukurtas tam, kad vykstant kaltynėms apgaule iš kitų vaikų galėtum pelnyti kuo daugiau kiau-šinių ir namo grįžti su pilna pinti-nėle. Žinoma, turėdavai išradingai manipuliuoti - dažnokai išsitraukti ir tikrą kiaušinį, - kitaip kils įtari-mas, kad žaidžiama mediniu kiauši-niu. „Būdavo, kad vaikai ir pagauna žaidžiantį mediniu kiaušiniu, tada atima visus kiaušinius, gauni lup-ti nuo kitų vaikų, bet rizikuoji... - juokiasi vaikystę prisiminęs vyras. - Vaikystėje esu matęs ir specialiai nemargintą, tokį rudą, kad jis at-rodytų kuo paprastesnis. Per daug išmargintas netikras kiaušinis irgi galėdavo sukelti įtarimą“.

Beje, Petras iš senelių, kitų kai-mo vaikų yra išmokęs įvairių gu-drybių, kaip nesudaužyti kiaušinio ar nustatyti jo stiprumą: „Tai reikia labai stipriai iš šonų suspaudus lai-kyti, bet ne per daug. Ir dar ireikia žiūrėti, kad kiaušinio smaigalys bū-

tų viršuje aštrus, nes vienas galas būna bukas, kitas smailesnis. Dar pakaleni į dantis ir pagal skam-besį klausaisi, ar po lukštu nėra oro burbuliuko. Jeigu jis papuola į smaigalį, kiaušinis iš karto suduš. Jeigu jo skambėjimas tvirtas, tada jį išsirenki kaip gerą, tvirtą kiaušinį varžyboms. Tai jau reikia išmokti - tau niekas to nepasakys. Kaip mi-nėjau, pagal garsą ištiri, ar smailo galo viršūnė yra kieta“.

Prie velykinio šeimos stalo kaltynės yra tiesiog būtinos, dargi pasikviečia svečių, kaimynų vaikų. „Negi per Velykas dauši kiaušinį į stalą ar šaukštą? Tai toks ir žai-dybinis elementas. Labai malonu tam, kuris laimi, kurio kiaušinis yra išrenkamas stipriausiu“, - dėl nemėgstančių šio papročio apgai-lestauja vyras.

Tikras duonos skonis

Kad ir kaip ruoštumės Vely-koms, R.Šerelytė pabrėžia, kad per šią šventę tikrai svarbiausia ne kiaušiniai ir ne kuo sočiau pri-sivalgyti. O svarbiausias gamtos ir žmogaus atgimimas.

„Kas tai yra Velykos? Tai yra galimybė atgimti, - žmonai pritaria Petras, kuris kiekvienais metais la-bai laukia šios šventės. - Velykos - tai yra žmogaus pavasaris. Ar jis

nori tokio pavasario, kad jis pats kaip žmogus sužydėtų, iš naujo atsiskleistų, ar jam gerai taip, kaip yra? Jeigu nori kaip gamtoje kas-met pavasarį ko nors naujo įgyti, ko nors pasiekti, tai ir ieškai to-kios galimybės. Ir tai yra daugiau pokalbis su savimi. Šventės metu gauni šansą pervertinti, įvertinti save: arba atgimti, arba pasilikti sename būvyje. Tai šventė ir yra galimybė pereiti į aukštesnio lygio kokybę. Grūdas apmiršta, įkrenta į žemę ir apmiręs būna kurį laiką, o vėliau išauga, išdygsta. Taip ir žmogus: jeigu jis ne taip gyvena, nesijaučia patenkintas savimi, jis tarsi yra apmiręs. Ir Velykos yra ta proga, kai gali pamatyti tikrą, realųjį save. O atgimimas - tai tik-tai meilė gali būti. Kartais girdžiu sakant: „Aš myliu pasaulį, aš my-liu visus“. Bet kada tu gali mylėti visus? Tik tada, kai visų pirma gali mylėti save, tai yra ne savimeilė, bet realus savęs pažinimas“.

Pasak P.Mendeikos, šiuo metu aktualiausias Lietuvai dalykas yra vertybių praradimas, nes žmonės per daug pradėjo tikėti aukso ver-šiu ir prarado elementarias verty-bes: „Šiais laikais man Lietuvoje yra labai skaudu matyti praranda-mas vertybes, pavyzdžiui, motinos vertybė. Ar mums motina vis dar vertybė? Aš jau kartais, žinokite, suabejoju matydamas kad ir tuos Garliavos įvykius. Net juokais draugams sakiau: palaukite, Lie-tuva yra vadinama Marijos žeme. O kas yra Marija? Tai visų pirma motina. O dabar mes turime pro-gą atsikratyti šio nelemto, jeigu kam nepatinka, pavadinimo. Pa-sižiūrėkime, ką mes išdarinėjame. Matote, kai visuomenė gauna poli-tinę laisvę, tai ji pati dar netampa laisva. O kad taptų laisva, jai rei-kia laiko ir tokių skaudžių įvykių. Tada žmogus pagalvoja, kas yra kas. O jeigu nepagalvoja, tai vel-tui praeina jo gyvenimas. Tai štai ką man reiškia Velykos - tai yra vertybių atgaivinimas, svarbiau-sia - meilės“.

R.Šerelytė atkreipė dėmesį, kad per Velykas, kaip ir per kitas šventes, mes pirmiausia pamirš-tame laikytis saiko. „Dabar šito-je visoje gausybėje, kurioje mes tiesiog skęstame, kartais persi-valgymo netgi nelaikome viena iš didžiausių nuodėmių. Štai per šventes tai reikėtų prisiminti - nepersivalgyk“, - sako rašytoja, kuri visą laiką prisimena šventi-nio stalo skurdumą tais nelengvais sovietiniais laikais. „Dabar šven-tės yra šiek tiek kitokios. Visko yra, bet mums vis tiek negana. Sakoma, kai viskas nusibodo, kai tavo organizmas nieko nebeno-ri visame šitame pertekliuje ir norisi tiesiog suvokti, koks yra tikrasis duonos skonis, tai rei-kia porą dienų pabadauti. Pati tai bandžiau ir tikrai galiu patvirtin-ti: su vandeniu pabūni porą dienų ir, žinokite, kokia skani pasidaro duona. Nereikia jokių pyragaičių, jokių saldumynų, nei gulbės pieno, o tiesiog paprastos duonos - jos skonis tikrai yra nuostabus...“ - prisipažįsta Renata.

R.Šerelytės namuose - kiaušinių karai

varinėje taurėje Petras laiko nypatingą velykų atributą - kaimo turguje pirktą medinį kiaušinį

Renatos Šerelytės ir Petro Mendeikos šeima velykoms jau pasiruošusi n

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Velykos - tai yra vertybių atgaivinimas, svarbiausia - meilės

6

cmykcmyk6

Visi jau žino, kad 2012 metų „Eurovizijos“ dainų konkurse Rusijai atstovaus „Buranovo bobulės“. Rusijos leidinio „Sobesednik“ žurnalistas apsilankė Buranovo kaime Udmurtijoje, kur būsimosios Europos žvaigždės, kaip ir anksčiau, kasa sniegą ir šeria gyvulius.

Nuo Iževsko iki Buranovo - vos 30 km. Bet reisinis autobusas šliaužia keliu, sustodamas prie kiekvieno posūkio, ir pradeda at-rodyti, kad tas kaimas - pasaulio pakrašty. 2010 m. Buranovui su-kako 300 metų. Manoma, kad jis taip pavadintas dėl dažnų pūgų (rus. „buran“ - pūga), kurios šio-se vietose išties ne retenybė. Da-bar pagrindinė Buranovo įžymybė - „Buranovo bobulės“. Bobulių - aštuonios: Olga Tuktariova, Je-katerina Škliajeva, Valentina Piat-čenko, Natalja Pugačiova, Alevtina Begiševa, Galina Koneva, Grania Baisarova ir Zoja Dorodova. Bet pagal „Eurovizijos“ taisykles į sce-ną gali išeiti ne daugiau kaip šeši žmonės. „Pagrindinė bobulė“ Olga Tuktariova prieš kelionę į Maskvą, į atrankinį turą, net norėjo mesti burtus, kad nė viena nebūtų nu-skriausta. Bet Zoja Dorodova pati atsisakė važiuoti, o A.Begiševai, likus vos kelioms dienoms iki ke-lionės, buvo išoperuotas apendik-sas. Nenorėjo važiuoti ir 62 metų Grania Ivanovna Baisarova. Pernai lapkritį jos vyras Nikolajus patyrė insultą. Liūdną žinią ji gavo grįžda-ma su kolektyvu iš Maskvos, kur filmavosi naujametėje programoje. Dėl vyro ligos Baisarovai atsisakė karvės, dabar ūkyje - tik triušiai ir vištos. Kai Grania Ivanovna išva-žiuoja, vyrą ir ūkį prižiūri vaikai. Jų ji turi šešis, todėl kolektyve va-dinama turtingiausia. Grania Iva-novna vaišina naminiais koldūnais ir rodo šeimos nuotraukas, kurio-se ji - su vaikais ir koncertuose. „Anksčiau ne koncertai rūpėjo, - sako Grania Ivanovna. - Aš 20 metų dirbau melžėja, net vaikų nematy-davau - išeidavau anksti, grįždavau vėlai. Dabar lengviau - ir skalbyklė yra, ir vanduo, ir dujos. Gyvenk ir norėk, bet štai senstame“.

Dainos padeda gyventi

Seniau su bobulėmis dainuo-davo ir Jelizaveta Filipovna Zar-batova. Bet jai jau 85 metai, nebe kelionės galvoje. Būtent ji 2010 m. buvusioms kolegėms atidavė savo dainą „Ilga ilga tošis, ir kaip iš jos padaryti aišoną“ (udmurčių galvos apdangalas). Su ja „Buranovo bo-bulės“ tuomet užėmė trečiąją vietą „Eurovizijos“ atrankinio turo finale ir iškart išgarsėjo. Pati Jelizaveta Filipovna visą gyvenimą gyveno Buranove, dirbo kolūkyje, pagimdė keturis vaikus, neteko vyro. „Kai buvau jauna, laikai sunkūs buvo -

nei drabužių, nei maisto, - pasakoja ji. - Arėme, mišką kirtome. O dabar sene virtau. Būčiau jauna, važiuo-čiau į „Euroviziją“. Bet dirbti nega-liu, štai ir pykstu ant savęs. O kai širdį visai suskausta, dainuoju“.

73 metų Galina Nikolajevna Koneva - slidininkė, turinti stažą. Jos namų archyve saugomi raštai ir apdovanojimai, gauti sporto var-žybose. Ji iki šiol išeina į slidžių trasą, tiesa, dabar retai - pasirengi-mas „Eurovizijai“ atima daug laiko. „Mūsų tėvai turėjo šešis vaikus, -

pasakoja jos sesuo Tamara Akilova. - Galia vyresnėlė, o aš - jaunėlė. Tėvai mirė anksti, man buvo 19 metų, ir Galia man atstojo mamą. Ji patyrė keturias sudėtingas ope-racijas, kraujo spaudimas šokinėja. Bet dainavimas padeda jai gyventi. Jai koją skauda. Klausiu: „O kaip tu koncertuoji?“ O ji scenoje pamiršta ligas“. Galina Koneva scenoje se-niai, dar iki „Buranovo bobulių“, vaidindavo spektakliuose vietos klube. Prisimena, kad kadaise cho-re dainavo net 60 žmonių. Moterys išeidavo dėl įvairių priežasčių, bet daugiausia dėl ligų. O dabar senu-tėms ir sirgti nėra kada. „Prieš ke-lerius metus pažįstamas pakvietė mus pasirodyti Iževsko naktiniame klube, - pasakoja Galina Nikola-jevna „Bobulių“ sėkmės istoriją. - Vakaras buvo skirtas udmurtų kultūrai. O, kaip drebėjome prieš pasirodymą! Ten mus išgirdo Maša Tolstuchina, dabartinė mūsų admi-

nistratorė. Papasakojo apie mus prodiuserei iš Maskvos Ksenijai Rubcovai. 2009 m. pasirodėme per Liudmilos Zykinos jubiliejų, daina-vome „Oi, sniegas, sniegelis“.

Galinos Nikolajevnos kambary-je stovi didelis televizorius, kampe - ikonostasas ir dega lempelė. Ji 20 metų gieda cerkvės chore, važinėja po parapijas. Senovinė cerkvė, ku-rioje buvo pakrikštyta mažoji Galia, buvo nugriauta 1949 m. Dabar pa-grindinė „Buranovo bobulių“ misija gimtojoje žemėje - naujos švento-

vės statyba, kuriai jos aukoja paja-mas, gautas už koncertus. Kai kas kaime to nesupranta, atseit geriau leistų pinigus sau, juk visų pensijos nedidelės. Bet „Bobulės“ nori, kad Buranove iškiltų cerkvė, tegu ma-žytė, bet sava. Pernai rudenį buvo padėtas ir pašventintas akmuo toje vietoje, kur ji bus statoma. Akmuo buvo padėtas per Nataljos Jakov-levnos Pugačiovos gimtadienį - ji mažiausia ir jukiausia iš „Buranovo bobulių“. Tiesa, dėl populiarumo ant jos labai pyksta vyras, todėl tenka jį apgaudinėti: sako, kad į parduotuvę, o pati - į repeticiją. Po pirmosios „Eurovizijos“ jis net nenorėjo įsileisti žmonos į namus, tuo Rusijos publikos numylėtinę privarydamas iki ašarų.

Neserga žvaigždžių liga

Kaimo klubas - pagrindinė pra-mogų vieta Buranove; berniūkščiai

čia žaidžia stalo tenisą, mergaitės mokosi skambinti gitara. Čia įsi-kūrė ir kraštotyros muziejus: se-nos laidynės, skrynios, žibalinės lempos - gyva Buranovo praeitis. Kiekvieną gruodžio 31-ąją klube vyksta kaukių balius, sausio 14 d. „ūžia“ senukai, visus metus repe-tuoja „Buranovo bobulės“. Dabar visos jėgos skiriamos „Eurovizijos“ dainai parengti, be to, iš miesto specialiai pas jas atvyksta dėsty-tojai, kurie lavina balsus ir moko taisyklingos angliškos tarties. Dėl to mesti šeimas ir ūkius ir ilgam išvykti į Maskvą bobulės negali. Jos apskritai keistos, tos bobulės, „visai ne kaip iš šou verslo“. Bet kuris Rusijos atstovas „Eurovi-zijoje“ perdien tapdavo žvaigžde, prie kurios nė su raudona kepure neprieisi, o bobulės arbata vaiši-na, ištraukia geriausią uogienę ir išgyvena, kad šiemet buvo mažai sniego.

74-erių Valentina Semionovna Piatčenko gyvena prie pat klu-bo. Ji nuolatos šypsosi, ir nė už ką nesuprastum, kiek skausmo slepia ši šypsena. Valentina bai-gė Iževsko pedagoginį institutą, dirbo plėšiniuose, susirašinėdama susipažino su Ivanu iš Turkmėnis-tano. Jis rašė jaudinamus laiškus, ir po penkerių bendravimo metų mergina išvyko pas jį. Pasirodė, kad visa, kas gera, liko laiškuose - Ivanas gėrė, siautėjo. „Iš namų dažnai su vaikais bėgdavau, - pri-simena Valentina Semionovna. - O visai išeiti bijojau, nežinau kodėl. Taip ir pragyvenau su juo 21 metus. Pasiryžau pabėgti tik 1984 m. Patyliukais įforminau skyrybas ir grįžau į Buranovą. Iki šiol gailiuosi, kad iš Turkmėnijos anksčiau neišvažiavau. Visi mano jaunystės metai ir jėgos ten liko“.

Po metų žuvo jaunesnysis Valenti-nos sūnus, kuriam buvo vos 16-a. O vyresnysis geria. 1998 m. bėda vėl pasibeldė į Valentinos Semio-novnos duris - pjaunant malkas jos dešinę ranką kliudė diskinis pjūklas. Ją operavo, bet dėl kom-plikacijų ranką teko amputuoti. Sugniaužia širdį pastebėjus, kad kalbėdamasi Valentina Semio-novna vis glosto tuščią rankovę. Tačiau viską namuose ji daro pati: neša vandenį su naščiais, niekam neleidžia padėti, sako, kad tai ge-ras masažas pečiams, pati kasa kieme sniegą ir užsuka uogienių stiklainius. Tik per koncertus Valentina Semionovna užsideda protezą.

Knygų lentynose - laminuotos įvairių dainų festivalių dalyvių kortelės. „Iki 2010 metų mes ne-žinojome, kas yra režisierius, fo-nograma, - šypsosi Valentina Piat-čenko. - Dabar jau išgudrėjome. Kremliaus suvažiavimų rūmuose jau dešimt kartų koncertavome, Estijoje buvome, Chakasijoje. Da-bar turime daug draugų. Tiesa, pavargstame ir laiko visiškai netu-rime. Štai, norėjau pavasarį lubas nubaltinti - man su viena ranka ilgai tenka terliotis. Bet jau nespė-siu“. Ji pasakoja, kaip su kitomis moterimis švenčia gimimo dienas, kaip mėgsta kaitintis pirtyje. Rodo garsiuosius koncertinius vėrinius iš monetų, sako, kad kitos „bobu-lės“ puošiasi senoviniais, atiteku-siais iš prosenelių, o jos vėrinys - pats paprasčiausias, pagamintas iš sovietinių ir rusiškų monetų. Atskirame maišelyje savo valan-dos laukia monetos naujam papuo-šalui, kurį Valentina Semionovna ruošiasi užsisegti Baku.

Pagal užsienio spaudą

ŽvaigŽdėsj/b muzika

„Buranovo bobulių“ paslaptys

Kadaise chore dainavo net 60 žmonių. Moterys išeidavo dėl įvairių priežasčių, bet daugiausia dėl ligų. O dabar senutėms ir sirgti nėra kada

Dabar pagrindinė Buranovo įžymybė - „Buranovo bobulės“. Bobulių - aštuonios n

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE � WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 28 (206)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Prabėgo lygiai treji metai, kai tituluočiausias šalies sunkiaatletis Ramūnas VYŠNIAUSKAS paskutinį kartą mėgavosi varžybų jauduliu. Ką iš tiesų per šį laikotarpį teko patirti, žino tik pats 35 metų sportininkas. Klaipėdietis neslepia, kad jo gyvenimas apsisuko 360 laipsnių ir jei ne šeima, vargu ar jis būtų išsilaikęs ant kojų.

Darius ČIUŽAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Šiandien R.Vyšniauskas kartu su visa Lietuvos sunkiosios atletikos rinktine išskrenda į Turkiją. Viename populiariausių šios šalies kurortų An-talijoje vakar oficialiai prasidėjo šių metų Europos sunkiosios atletikos čempionatas.

Lietuviai į jį išvyko turėdami tik vieną tikslą - parsivežti kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Vienin-telį ir tokį brangų, kad bet kuris atle-tas daug ką už jį paaukotų.

Apie tai puikiai žino ir keturiose olimpiadose jau dalyvavęs R.Vyš-niauskas. Atletas, kuris visada labai aiškiai deklaruoja, kad į bet kokias varžybas vyksta siekti tik pačių aukš-čiausių tikslų.

Tačiau taip buvo iki šiol. Į Turki-ją klaipėdietis išvyko dėl komandos. Nes jo indėlis būtinas, kad bent vie-nas šalies sunkiaatletis stotų į kovą su pačiais stipriausiais varžovais Londone.

„Mums svarbus kiekvienas taš-kas, todėl labai džiaugiuosi, kad Ra-mūnas sutiko vykti į Antaliją. Jo svorio kategorija ypač svarbi. Jis, kaip ir Aurimas Didžbalis, jei paro-dys bent minimalų rezultatą, ko-mandai duos auksinius taškus. Su tokiu tikslu Ramūnas į varžybas vyksta pirmą kartą.

Todėl man labai malonu, kad jis supranta, jog komandos tikslai yra svarbesni nei jo asmeniniai“, - Euro-pos čempionato išvakarėse „Sporto žmonėms“ sakė rinktinės vyriausia-sis treneris Bronius Vyšniauskas.

Jo teigimu, dar tik apie tris mė-nesius po paskutinės operacijos be-sitreniruojantis R.Vyšniauskas kol kas yra pasiekęs tik apie 85 procen-tus geriausios savo formos. Tad bus labai gerai, jei pirmenybėse iškels minimalų svorį - apie 170 kg rovimo veiksmu ir apie 200 kg stūmimo veiksmu.

Didesnių krūvių klaipėdiečiui kol kas teks palaukti, nes bijoma, kad gali tekti vėl gultis po gydytoju skal-peliu.

Kalbėdamas su „Sporto žmonė-mis“, pats R.Vyšniauskas sakė net negalvojęs, kad galėtų pasielgti prie-šingai, nei reikalauja komandos inte-resai. Ir visai nesvarbu, kad dar vi-siškai neaišku, kam atiteks šis kelia-lapis į olimpiadą, žinoma, jei bus aps-kritai laimėtas.

- Koks jausmas apima žinant, kad netrukus teks vėl, tik šį kar-tą po labai ilgos pertraukos, da-

lyvauti aukščiausio lygio varžy-bose?

- Jei atvirai, tai taip, kaip jaučiuo-si dabar, gyvenime nesu jautęsis. Prieš jokias varžybas. Juk anksčiau per metus vykdavau į tiek įvairiausių varžybų, kad sunku būdavo ir suskai-čiuoti.

- Kada paskutinį kartą lipai ant pakylos kovoti su štanga ir varžovais?

- Lygiai prieš trejus metus Ru-munijoje vykusiame Europos sunkio-sios atletikos čempionate. Tada Bu-karešte iškovojau bronzos medalį. Po to nedalyvavau apskritai jokiose var-žybose - nei tarptautinėse, nei Lie-tuvoje, nei kokio kaimo ar kolūkio.

- Į Turkiją vyksti dar nespėjęs pasiekti optimaliausios formos. Nebaisu?

- Dabartinę savo sportinę formą įvardyčiau kaip atsigavimo. Čempi-onate dalyvausiu vien tam, kad pa-dėčiau komandai laimėti kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Aš net neplanuoju sau jokios vietos, nes startuosiu ne pagrindinėje A, o B grupėje. Šiuo metu mano tikslai yra visai kiti.

- Atskleisk juos.- Geriausias rezultatas - džiaugs-

mas, kad vėl pagaliau galėsiu daly-vauti varžybose, pajusti tą malonų jaudulį prieš startą, kai stebint žiūro-vams lipi ant pakylos kovoti su svoriu ir varžovais. Juk tai bus mano pirmos varžybos po tokios ilgos pert-raukos.

- Be jų buvo sunku?- O kaip kitaip gali būti sportinin-

kui. Čia kaip ir poetas, kuris nepara-šė nė vieno eilėraščio, ar ant stalo stovintis ąsotis, kuriame nėra van-dens. Nėra ką ir šnekėti.

- Tai kas padėjo viską išt-verti?

- Šeima. Du patys didžiausi mano antidepresantai - žmona Inesė ir sū-nus Ąžuolas, kuriam neseniai suėjo metai. Jei ne jie, nežinau, kaip būčiau visą ištvėręs. Jie mane apsaugojo nuo beprasmybės.

Tie treji metai man davė tai, ko nebuvau patyręs per visą savo gyve-nimą. Jie mane labai sustiprino, nes įgavau to, ko anksčiau man labiausiai trūko - proto. Nebijau pripažinti, kad mano gyvenimas apsisuko 360 laips-nių. Tačiau tai ne mano vieno, o visos mano šeimos komandinis darbas.

- Ištvėrei tris operacijas. Ar jau galima sakyti, kad esi visiškai sveikas?

- Operuotas petys bei du kartus kelis - jo sąnarys ir buvo nuo girnelės nutrūkęs raištis. Paskutinė operacija vyko praėjusių metų gruodžio pra-džioje. Po visų reabilitacijų mankš-tintis pradėjau likus porai dienų iki Kūčių.

Iš pradžių teko atkurti visą kūno geometriją - viena koja ir ranka buvo plonesnės už kitą. Kad ir kokį prati-mą darydavau, viskas labai skaudė-davo. Tam teko skirti beveik du mė-nesius. Nors viena koja dar ir dabar truputį plonesnė.

Tad normaliai galėjau ruoštis tik apie pusantro mėnesio. Tačiau šian-dien galiu pasakyti, kad visas traumas pagaliau išsigydžiau. Ir nebereikia kaip anksčiau gudrauti - paklausus apie jas sakyti, neva viskas gerai, nors jausdavau skausmą.

- Rudenį tau sukaks 36 metai. Yra nemažai tokių, kurie tave jau linkę nurašyti dėl amžiaus. Tai atsakyk - senas tu sunkiajai atle-tikai ar ne?

- Pati jaunystė. O jei rimtai, tai man labai juokingai atrodo visi tie išvedžiojimai dėl sportininkų amžiaus. Ir ypač šiais laikais. Dabar man 35 metai ir aš galiu sportuoti iki 45-erių. Keturis kartus olimpiniu čempionu tapęs amerikietis Alas Oerteris geriausią savo asmeninį rezultatą pasiekė būdamas 43-ejų. Žmogaus amžius slypi galvoje. Jei save laikysi senu, tai toks ir būsi.

- Tai tavo tikslas išlieka tas pats - Londono olimpinės žaidy-nės?

- Taip. Pačių aukščiausių tikslų sieksiu ir patekęs į Londoną. Dabar visas mano darbas skirtas tik tam, kad per šias olimpines žaidynes būčiau pačios geriausios savo gyvenimo sportinės formos.

- Bet jei net ir Lietuvos rink-tinė Turkijoje iškovos šį kelialapį, jis tau automatiškai neatiteks. Dėl jo dar tau teks pakovoti su jaunesniais komandos nariais.

- Šiuo metu rinktinėje yra keturi sportininkai, kurie pretenduoja va-žiuoti į Londoną - Aurimas Didžbalis, Marius Mickevičius, Donatas Anuš-kevičius ir aš. Likus iki olimpinių žai-dynių kiek daugiau nei mėnesiui, Klaipėdoje vyks didžiulis tarptautinis turnyras. Jo metu ir paaiškės, kas bus tas laimingasis.

O juo taps pats stipriausias. Bet ne tas, kuris iškels daugiausiai sveriančią štangą, nes kovojantys lengvesnėse svorio kategorijos grupėse už mane daugiau iškelti negali. Viską lems skaičiavimas, atsižvelgiant į sportininko asmenį bei iškeltą svorį. Tad šiuo metu mūsų visų šansai vienodi. Galiu tik pasakyti, kad dėl galimybės pakovoti dėl olimpinio medalio aš atiduosiu visas jėgas ir sveikatą.

SUNKIOJI ATLETIKA �

Ramūnas Vyšniauskas - tas pats, bet kitas

TIKSLAS. Jau ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas tiki, kad po trejus metus trukusios pertraukos Londono olimpinėse žaidynėse pavyks įrodyti, jog sunkumai jo ne tik nesužlugdė, bet ir padarė dar stipresnį

�

Viliaus Mačiulaičio nuotr.

DOSJĖRamūnas VyšniauskasGimė 1976 m. rugsėjo 23 d. KlaipėdojeSvorio kategorija - iki 105 kg

Pasiekimai1996 m. Atlantos olimpiada 19 vieta2000 m. Sidnėjaus olimpiada 11 vieta2003 m. Europos čempionatas 9 vieta2004 m. Atėnų olimpiada 5 vieta2005 m. Europos čempionatas 3 vieta2006 m. Europos čempionatas 5 vieta2007 m. Pasaulio čempionatas 6 vieta2008 m. Europos čempionatas 2 vieta2008 m. Pekino olimpiada nebaigė varžybų2009 m. Europos čempionatas 3 vieta

(Metai, varžybos, laimėjimas)

Dalyvausiu vien tam, kad padėčiau komandai laimėti kelialapį į olimpines žaidynes

�

8

cmykcmyk

Sporto žmonės 2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis2 Sporto žmonės2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis 3

SAVAITĖS GIMTADIENIAI �

Algirdas PAULAUSKAS(1959 m. balandžio 8 d.)

Lietuvos moterų krepšinio rink-tinės vyriausiasis treneris. Taip pat treniruoja Jekaterinburgo UGMK.

Juozas PETKEVIČIUS (1946 m. balandžio 8 d.)

Ilgametis Lietuvos vyrų krepši-nio rinktinės masažuotojas, vadina-mas rinktinės siela ir simboliu.

Darius DIMAVIČIUS(1968 m. balandžio 8 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės krepši-ninkas, 1992 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.

Rimantas KAUKĖNAS(1977 m. balandžio 11 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkas, 2007 m. Europos čempionato bron-zos medalio laimėtojas.

Romualdas GLAZAUSKAS(1945 m. balandžio 12 d.)

Pirmasis olimpinės čempionės Vidos Vencienės treneris. Biatlono tarptautinės kategorijos teisėjas.

LKL legionieriai - nuo lyderių iki vidutiniokųLEGIONIERIAI �

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai fi nansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Tik trys iš 12 Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų verčiasi be legionierių. Žaidėjai iš užsienio jau nėra egzotika net provincijos miestuose, bet anaiptol ne visada jie tampa lyderiais. Neretai legionieriais tik užkamšomos skylės. LKL ekipose šį sezoną buvo registruoti 40 užsieniečių, dabar jų yra tik 23.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Daugėja ir treneriųPalyginti su praėjusiu sezonu,

legionierių skaičius lygoje yra pana-šus. Pernai maždaug tokiu metu jų buvo 24. Dabar - lygiai tiek pat, jei įskaičiuosime marihuanos gerbėją Dežuaną Kolinsą (DeJuan Collins). Šiam žalgiriečiui sezonas dėl diskva-lifikacijos realiai jau baigėsi. Taigi išbėgti į aikštelę gali ne daugiau kaip 23 legionieriai.

Vis dėlto galima teigti, kad lyga yra mažiau lietuviška nei praėjusį sezoną. Pernai penkios iš 13 ekipų vertėsi be legionierių. Šiemet tarp 12 komandų yra tik trys visiškai lie-tuviškos - Prienų „Rūdupis“, Vil-niaus „Sakalai“ ir Panevėžio „Liet-kabelis“. Rezultatai rodo, kad užsie-niečių pagalba reikalinga. „Rūdupis“ žengia trečias, bet „Sakalai“ ir „Liet-kabelis“ yra turnyro lentelės pabai-goje.

Didėja ir trenerių iš užsienio skaičius. Kitų šalių specialistai va-dovauja Kauno „Žalgirio“ ir „Baltų“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšininkams. „Žalgirio“ štabe yra net du serbai - vyriausiajam treneriui Aleksandrui Trifunovičiui talkina Oliveris Kosti-čius.

Vyrauja amerikiečiai

LKL legionierių geografija nėra labai plati. Ir anksčiau dažniausiai būdavo kviečiami krepšininkai iš JAV bei buvusios Jugoslavijos šalių. Užsieniečių būrį papildydavo vienas kitas latvis, ukrainietis, baltarusis ar rusas. Šiuo metu lygoje yra 11 JAV žaidėjų (įskaičiuojant D.Kolinsą), po 3 serbus ir latvius, 2 kroatai, make-donas, ukrainietis, baltarusis. Yra ir šiek tiek egzotikos. „Pieno žvaigž-dėms“ atstovauja brazilas Paulas Prestesas, „Palangai“ - Jamaikos pi-lietis Deinas Džonsonas (Dane Johnson).

Išliko dar viena tendencija - re-tas legionierius išbūna LKL ilgiau nei metus. Iš dabar rikiuotėje esančių krepšininkų ir praėjusį se-zoną lygoje žaidė Rašonas Brodu-sas (Rashaun Broadus), Aleksan-dras Rašičius, Marijus Delašas, Deividas Makliuras (David MacClure), Romanas Gumeniukas ir Arturas Bruninis. Markas Popo-vičius ir Raitis Grafas sugrįžo į LKL po pertraukos. Derikas Leo-nardas (Darrick Leonard) jau antrą sezoną žaidžia Pasvalyje, bet per-nai jis su komanda dar rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio lygoje, o ne LKL.

Irmanto Sidarevičiaus, Viktoro Purio, Giedriaus Baranausko ir Eltos nuotr.

Skirtingi išsiskyrimaiDidelė legionierių dalis neišbūna

Lietuvoje ir vieno sezono. Neskai-čiuojant D.Kolinso, komandas jau paliko 16 krepšininkų. Priežastys būna įvairios. Vieni ieško geresnio gyvenimo ir nebūna labai išrankūs. Denzelis Boulzas (Denzel Bowles) iš Šiaulių išvyko į Filipinus, Bilalas Benas (Bilal Benn) - iš Palangos į Izraelio antrąją lygą.

Tajus Losonas (Ty Lawson) pa-liko „Žalgirį“, kai baigėsi NBA lo-kautas. Lukas Boneris (Luk Bon-ner) po Kalėdų atostogų negrįžo į Klaipėdos „Neptūną“ dėl asmeninių priežasčių. Kita priežastis - trau-mos. Dėl jų Sonis Vymsas (Sonny Weems) jau nežaidžia „Žalgiryje“, o Arinzė Onuaku - „Neptūne“.

Dažnai komandų tiesiog neten-kina legionierių meistriškumas ar-ba požiūris į darbą. „Žalgiris“ dar neprasidėjus čempionatui atleido Omarą Samhaną, o Ryvsas Nelso-nas (Reeves Nelson) Kauno klube sužaidė vos porą rungtynių. Mige-lis Mortonas (Miguel Morton) „Šiauliuose“ žaidė tik vieną LKL mačą. Vilniaus „Lietuvos rytas“ iš-leido į Ispaniją Bredą Njulį (Brad Newley), bet australas šį sezoną nebuvo komandos ramstis.

Sezono nevykėliais galima va-dinti Krisą Lovą (Chris Lowe) ir Krisą Barnsą (Chris Barnes). Abu amerikiečiai pradėjo čempionatą ekipoje „Kėdainiai-Triobet“, bet bu-vo atleisti. K.Barnsas pažaidė „Pa-langoje“, tačiau ir ten nepritapo. K.Lovas pasirašė trumpalaikę sutartį su „Neptūnu“. Jai pasibaigus, klai-

pėdiečiai nepanoro pratęsti bendra-darbiavimo.

Pirmauja Pasvalys

Anksčiau daugiausiai legionierių kviesdavosi „grandai“ - „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Ši tendencija pasi-keitė. Kadangi iš rikiuotės iškrito S.Vymsas ir D.Kolinsas, „Žalgiryje“ liko tik trys užsieniečiai. Vilniuje jų yra keturi. Daugiausiai užsieniečių - net penki - žaidžia Pasvalyje. „Su-sidarė tokia situacija, kad vėlai kūrė-me komandą, todėl turėjome skubiai pasikviesti legionierius“, - sakė „Pieno žvaigždžių“ prezidentas Ri-mantas Endrijaitis.

Ne visi legionieriai džiugina aikš-telėje, bet iš esmės R.Endrijaitis pa-sirinkimu yra patenkintas: „Trevonas Hjuzas yra mūsų lyderis, jis turbūt vienas geriausių gynėjų Lietuvoje. Silvesteris Morganas irgi neblogai žaidžia, jis mums daug padėjo. Dabar yra naujas brazilas. Ruošiame jį ir manome, kad jis mums padės“.

Pasak R.Endrijaičio, išsiversti be legionierių būtų sunku. Lietuvo-je yra dvi probleminės pozicijos - įžaidėjo ir vidurio puolėjo. Būtent jie dažniausiai kviečiami iš užsienio. „Įžaidėjų Lietuvoje visiškai nėra. Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“, ir „Šiauliai“, ir mes įžaidėjo pozicijoje turime juodaodžius amerikiečius. Ne dėl to, kad taip sugalvojame, bet dėl to, kad tiesiog nėra žmonių. Su „centrais“ irgi problema. Aš peržiū-riu visą Lietuvą, bet jų nėra. Yra ke-li vyrukai, tačiau jie nori didelių pi-nigų“, - svarstė R.Endrijaitis.

Vargu ar Pasvalio komanda kitą sezoną taps lietuviška. „Kiekvienas turi savo kainą. Legionieriai yra pi-gesni nei lietuvaičiai. Kitam sezonui vėl reikės žiūrėti vieno, dviejų ar trijų legionierių. Nori nenori juos reiks pasiimti į komandą, jei nori bū-ti Lietuvoje trečias ar ketvirtas“, - pabrėžė klubo prezidentas. „Neptū-no“ treneris ir direktorius Osvaldas Kurauskas taip pat akcentavo pini-gus: „Po Andriaus Kubiliaus nakti-nės reformos lietuviai yra žymiai brangesni. Už legionierius klubams reikia mokėti tris kartus mažiau mo-kesčių. Kitas dalykas - užsieniečiai dažnai ir šiaip būna pigesni“.

„Mes legionieriais užkemšame tą vietą, kur trūksta Lietuvos jaunimo. Kitas dalykas - taip pakeliamas LKL lygis. Ir Prienų vyrukai tobulėja, žais-dami su legionieriais. O tai, kad legio-

nieriai kviečiami - ne iš gero gyveni-mo. Juk visi nori išgyventi, niekas ne-nori iškristi“, - svarstė R.Endrijaitis.

Katės maiše

Pasvalio klubas išsiskiria ir tuo, kad jis nė vieno legionieriaus neat-leido. Sezono metu užsieniečių tik daugėjo. Priešingas pavyzdys yra „Kėdainiai-Triobet“. Vienu metu ko-mandoje buvo net keturi legionieriai. Dar prieš sezoną atleistas kanadietis

Raselas Hiksas (Russell Hicks), vė-liau durys parodytos K.Lovui ir K.Barnsui. Liko tik D.Makliuras.

Užsieniečius pakeitus lietuviais, komandos rezultatai smarkiai page-rėjo. „Mūsų netenkino legionierių meistriškumas. Pageidaujamos ko-mandos vizijos su jais būtume neį-gyvendinę. Todėl jų teko atsisakyti. Mes nukentėjome, prarasdami per-gales sezono pradžioje. Į legionierių vietas stojo lietuviai ir dabar turime kitokį rezultatą“, - sakė klubo direk-torius Marijus Stankevičius.

Jau praėjo laikai, kai iš visų legi-onierių tikėtasi lyderių vaidmens. LKL netrūksta užsieniečių, kuriuos sunku vadinti net vidutiniokais. Pa-vyzdžiui, „Baltų“ serbas Urošas Pe-trovičius renka 4,4, „Pieno žvaigž-džių“ amerikietis D.Leonardas - 5,4 tšk. Kita vertus, yra ir įspūdingų

statistinių rodiklių. Palangos aukš-taūgis D.Džonsonas pirmauja lygoje pagal atkovotus kamuolius (10,3) ir blokus (1,88).

„Perkant užsienietį, dažniausiai iš kitos Atlanto pusės atvyksta žmo-nės, kurių beveik niekas nežino. Yra prikarpoma vaizdo įrašų, kad susida-rytum vaizdelį. Atvykstantys legio-nieriai dažniausiai būna nepasirengę, gauna krūvį, prasideda traumelės. Jie sunkiai pritampa. Prieš sezoną niekas nenori vidutiniokų. Perkamas neva

lyderis, taškų mašina. Deja, taip neį-vyksta, todėl mes laikomės nuostatos nepirkti katės maiše, imame nacio-nalinį produktą. Lietuvių mokyklą ži-nome, dauguma žaidėjų nuo vaikys-tės yra užaugę mūsų akiratyje“, - svarstė M.Stankevičius.

Lyderiai išvyks

Vieninteliu vis dar Kėdainiuose likusiu legionieriumi D.Makliuru direktorius yra patenkintas. „Dei-vidas nebuvo katė maiše. Kai jis pernai iki traumos sužaidė porą rungtynių Klaipėdos „Neptūne“, pamatėme jo galimybes. Deividas yra aukšto lygio krepšininkas ir ti-krai padeda komandai“, - teigė Kė-dainių klubo vadovas.

Tačiau net jei pavyksta rasti ge-rą legionierių, mažai tikėtina, kad jis liks vidutinėje LKL komandoje il-giau nei vieną sezoną. „Užsieniečiai į Lietuvą atvažiuoja ne dėl pinigų. Jie žino, kad čia niekas daug nemo-kės. Jie nori pasidaryti statistiką, nes Lietuvos lyga yra vertinama. Pirmai progai pasitaikius jie kelia sparnus“, - pabrėžė O.Kurauskas.

Kėdainių ir Pasvalio klubų vado-vai nepuoselėja daug vilčių išlaikyti savo lyderius. „Manau, kad D.Ma-kliuras sulauks gero pasiūlymo ir mes negalėsime jo išlaikyti, - sakė M.Stankevičius. - Išlaikyti T.Hjuzą bus nepaprastai sudėtinga. Bandy-sime, bet negaliu garantuoti, kad pavyks. Norinčių su juo dirbti yra jau dabar. Jis tikrai gerai užsireko-mendavo ir pakėlė savo kainą, žais-damas LKL“, - teigė R.Endrijaitis.

Markas Popovičius Kroatija „Žalgiris“ 7,7 1,6 3,5 1,4 Marijus Delašas* Kroatija „Žalgiris“ 11,1 4,4 1,4 1,3 Milovanas Rakovičius Serbija „Žalgiris“ 11,4 3,1 0,4 1,1 DeJuan Collins JAV „Žalgiris“ 5,1 2,1 1,6 1,4 Tyrese Rice JAV „Lietuvos rytas“ 10,1 1,5 4,5 2 Lawrence Roberts JAV „Lietuvos rytas“ 7,2 5,5 1,3 1,2 Aleksandras Rašičius Serbija „Lietuvos rytas“ 7 2,2 2,5 1,3 Predragas Samardžiskis Makedonija „Lietuvos rytas“ 7,5 4,8 1,2 1,5 Rashaun Broadus JAV „Šiauliai“ 9,8 3,4 4,3 3 Cameron Long JAV „Šiauliai“ 12,7 3,2 3 2,2 Vitalijus Liutyčius Baltarusija „Šiauliai“ 4,6 2,2 0,5 0,6 Raitis Grafas Latvija „Šiauliai“ 11,5 6 0,5 1 Trevon Hughes JAV „Pieno žvaigždės“ 14,1 3,6 3,4 3,1 Darrick Leonard JAV „Pieno žvaigždės“ 5,4 2,5 0,9 0,9 Leroy Nobles JAV „Pieno žvaigždės“ 7,2 1,9 0,4 1,2 Sylvester Morgan JAV „Pieno žvaigždės“ 9,5 5,1 0,7 1,1 Paulo Prestes Brazilija „Pieno žvaigždės“ 6 5,2 0,4 1,6 Urošas Petrovičius Serbija „Baltai“ 4,4 2,4 0,8 1,2 Kasparas Vecvagaras Latvija „Baltai“ 6,2 1,8 1 1,7 David McClure JAV „Kėdainiai-Triobet“ 10,4 7,3 1,7 1,6 Arturas Bruninis Latvija „Neptūnas“ 5,4 2,6 0,6 0,5 Romanas Gumeniukas* Ukraina „Juventus“ 6,3 3,9 0,5 1,6 Dane Johnson Jamaika „Palanga“ 14,1 10,3 1 2,1 Enrico Pickett JAV „Palanga“ 7,9 2,1 1,6 1,3

LKL LEGIONIERIAILKL treneriai - užsieniečiai: Aleksandras Trifunovičius, Oliveris Kostičius (abu - Serbija, „Žalgiris“), Aleksandras Dži-kičius (Serbija, „Lietuvos rytas“), Robertas Štelmaheris (Latvija, „Pieno žvaigždės“), Priitas Venė (Estija, „Baltai“).Legionieriai, palikę LKL klubus: Sonny Weems, Ty Lawson, Reeves Nelson, Omar Samhan (visi - JAV, „Žalgiris“), Brad Newley (Australija, „Lietuvos rytas“), Goranas Jeretinas (Juodkalnija, „Lietuvos rytas“), Denzel Bowles, Miguel Morton (abu - JAV, „Šiauliai“), Siimas Sanderis Venė (Estija, „Baltai“), Chris Love (JAV, „Kėdainiai-Triobet“, „Neptūnas“), Chris Barnes (JAV, „Kėdainiai-Triobet“, „Palanga“), Arinze Onuaku (JAV, „Neptūnas“), Luk Bonner (JAV, „Neptūnas), Bilal Benn (JAV, „Palanga“), Nikita Barinovas (Rusija, „Palanga“), Paul Davis (JAV, „Palanga“).Treneriai, palikę LKL klubus: Ilijas Zuras, Ilijas Kancuris (abu - Graikija, „Žalgiris“).

IŠLIKĘS. Milovanas Rakovičius yra vienas iš trijų legionierių, likusių „Žalgirio“ rikiuotėje

�

PASIRINKIMAS. Denzelis Boulzas gerai žaidė „Šiauliuose“, tačiau Filipinuose jam mokės daugiau

�

ŽVAIGŽDĖ. Aukštai skraidė Sonis Vymsas, bet jo karjerą Kaune nutraukė trauma

�

TRENERIS. Vis daugiau užsienio specialistų dirba LKL, Robertas Štelmaheris yra vienas iš jų�

LYDERIS. Pasvalio komanda šiemet pasiekė Lietuvos taurės finalą, o Trevoną Hjuzą (nuotr.) apdovanojo pats Arvydas Sabonis

�

Pernai penkios iš 13 ekipų vertėsi be legionierių. Šiemet tarp 12 komandų yra tik trys visiškai lietuviškos

�

(žaidėjas, šalis, klubas, taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, klaidos)* Žvaigždute pažymėti krepšininkai šį sezoną keitė LKL klubus. Marius Delašas perėjo iš „Baltų“ į „Žalgirį“,

Romanas Gumeniukas - iš „Šiaulių“ į „Juventus“. Lentelėje pateikta bendra statistika.

cmyk

9

cmyk

Sporto žmonės 2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis2 Sporto žmonės2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis 3

SAVAITĖS GIMTADIENIAI �

Algirdas PAULAUSKAS(1959 m. balandžio 8 d.)

Lietuvos moterų krepšinio rink-tinės vyriausiasis treneris. Taip pat treniruoja Jekaterinburgo UGMK.

Juozas PETKEVIČIUS (1946 m. balandžio 8 d.)

Ilgametis Lietuvos vyrų krepši-nio rinktinės masažuotojas, vadina-mas rinktinės siela ir simboliu.

Darius DIMAVIČIUS(1968 m. balandžio 8 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės krepši-ninkas, 1992 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.

Rimantas KAUKĖNAS(1977 m. balandžio 11 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkas, 2007 m. Europos čempionato bron-zos medalio laimėtojas.

Romualdas GLAZAUSKAS(1945 m. balandžio 12 d.)

Pirmasis olimpinės čempionės Vidos Vencienės treneris. Biatlono tarptautinės kategorijos teisėjas.

LKL legionieriai - nuo lyderių iki vidutiniokųLEGIONIERIAI �

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai fi nansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Tik trys iš 12 Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų verčiasi be legionierių. Žaidėjai iš užsienio jau nėra egzotika net provincijos miestuose, bet anaiptol ne visada jie tampa lyderiais. Neretai legionieriais tik užkamšomos skylės. LKL ekipose šį sezoną buvo registruoti 40 užsieniečių, dabar jų yra tik 23.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Daugėja ir treneriųPalyginti su praėjusiu sezonu,

legionierių skaičius lygoje yra pana-šus. Pernai maždaug tokiu metu jų buvo 24. Dabar - lygiai tiek pat, jei įskaičiuosime marihuanos gerbėją Dežuaną Kolinsą (DeJuan Collins). Šiam žalgiriečiui sezonas dėl diskva-lifikacijos realiai jau baigėsi. Taigi išbėgti į aikštelę gali ne daugiau kaip 23 legionieriai.

Vis dėlto galima teigti, kad lyga yra mažiau lietuviška nei praėjusį sezoną. Pernai penkios iš 13 ekipų vertėsi be legionierių. Šiemet tarp 12 komandų yra tik trys visiškai lie-tuviškos - Prienų „Rūdupis“, Vil-niaus „Sakalai“ ir Panevėžio „Liet-kabelis“. Rezultatai rodo, kad užsie-niečių pagalba reikalinga. „Rūdupis“ žengia trečias, bet „Sakalai“ ir „Liet-kabelis“ yra turnyro lentelės pabai-goje.

Didėja ir trenerių iš užsienio skaičius. Kitų šalių specialistai va-dovauja Kauno „Žalgirio“ ir „Baltų“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšininkams. „Žalgirio“ štabe yra net du serbai - vyriausiajam treneriui Aleksandrui Trifunovičiui talkina Oliveris Kosti-čius.

Vyrauja amerikiečiai

LKL legionierių geografija nėra labai plati. Ir anksčiau dažniausiai būdavo kviečiami krepšininkai iš JAV bei buvusios Jugoslavijos šalių. Užsieniečių būrį papildydavo vienas kitas latvis, ukrainietis, baltarusis ar rusas. Šiuo metu lygoje yra 11 JAV žaidėjų (įskaičiuojant D.Kolinsą), po 3 serbus ir latvius, 2 kroatai, make-donas, ukrainietis, baltarusis. Yra ir šiek tiek egzotikos. „Pieno žvaigž-dėms“ atstovauja brazilas Paulas Prestesas, „Palangai“ - Jamaikos pi-lietis Deinas Džonsonas (Dane Johnson).

Išliko dar viena tendencija - re-tas legionierius išbūna LKL ilgiau nei metus. Iš dabar rikiuotėje esančių krepšininkų ir praėjusį se-zoną lygoje žaidė Rašonas Brodu-sas (Rashaun Broadus), Aleksan-dras Rašičius, Marijus Delašas, Deividas Makliuras (David MacClure), Romanas Gumeniukas ir Arturas Bruninis. Markas Popo-vičius ir Raitis Grafas sugrįžo į LKL po pertraukos. Derikas Leo-nardas (Darrick Leonard) jau antrą sezoną žaidžia Pasvalyje, bet per-nai jis su komanda dar rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio lygoje, o ne LKL.

Irmanto Sidarevičiaus, Viktoro Purio, Giedriaus Baranausko ir Eltos nuotr.

Skirtingi išsiskyrimaiDidelė legionierių dalis neišbūna

Lietuvoje ir vieno sezono. Neskai-čiuojant D.Kolinso, komandas jau paliko 16 krepšininkų. Priežastys būna įvairios. Vieni ieško geresnio gyvenimo ir nebūna labai išrankūs. Denzelis Boulzas (Denzel Bowles) iš Šiaulių išvyko į Filipinus, Bilalas Benas (Bilal Benn) - iš Palangos į Izraelio antrąją lygą.

Tajus Losonas (Ty Lawson) pa-liko „Žalgirį“, kai baigėsi NBA lo-kautas. Lukas Boneris (Luk Bon-ner) po Kalėdų atostogų negrįžo į Klaipėdos „Neptūną“ dėl asmeninių priežasčių. Kita priežastis - trau-mos. Dėl jų Sonis Vymsas (Sonny Weems) jau nežaidžia „Žalgiryje“, o Arinzė Onuaku - „Neptūne“.

Dažnai komandų tiesiog neten-kina legionierių meistriškumas ar-ba požiūris į darbą. „Žalgiris“ dar neprasidėjus čempionatui atleido Omarą Samhaną, o Ryvsas Nelso-nas (Reeves Nelson) Kauno klube sužaidė vos porą rungtynių. Mige-lis Mortonas (Miguel Morton) „Šiauliuose“ žaidė tik vieną LKL mačą. Vilniaus „Lietuvos rytas“ iš-leido į Ispaniją Bredą Njulį (Brad Newley), bet australas šį sezoną nebuvo komandos ramstis.

Sezono nevykėliais galima va-dinti Krisą Lovą (Chris Lowe) ir Krisą Barnsą (Chris Barnes). Abu amerikiečiai pradėjo čempionatą ekipoje „Kėdainiai-Triobet“, bet bu-vo atleisti. K.Barnsas pažaidė „Pa-langoje“, tačiau ir ten nepritapo. K.Lovas pasirašė trumpalaikę sutartį su „Neptūnu“. Jai pasibaigus, klai-

pėdiečiai nepanoro pratęsti bendra-darbiavimo.

Pirmauja Pasvalys

Anksčiau daugiausiai legionierių kviesdavosi „grandai“ - „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Ši tendencija pasi-keitė. Kadangi iš rikiuotės iškrito S.Vymsas ir D.Kolinsas, „Žalgiryje“ liko tik trys užsieniečiai. Vilniuje jų yra keturi. Daugiausiai užsieniečių - net penki - žaidžia Pasvalyje. „Su-sidarė tokia situacija, kad vėlai kūrė-me komandą, todėl turėjome skubiai pasikviesti legionierius“, - sakė „Pieno žvaigždžių“ prezidentas Ri-mantas Endrijaitis.

Ne visi legionieriai džiugina aikš-telėje, bet iš esmės R.Endrijaitis pa-sirinkimu yra patenkintas: „Trevonas Hjuzas yra mūsų lyderis, jis turbūt vienas geriausių gynėjų Lietuvoje. Silvesteris Morganas irgi neblogai žaidžia, jis mums daug padėjo. Dabar yra naujas brazilas. Ruošiame jį ir manome, kad jis mums padės“.

Pasak R.Endrijaičio, išsiversti be legionierių būtų sunku. Lietuvo-je yra dvi probleminės pozicijos - įžaidėjo ir vidurio puolėjo. Būtent jie dažniausiai kviečiami iš užsienio. „Įžaidėjų Lietuvoje visiškai nėra. Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“, ir „Šiauliai“, ir mes įžaidėjo pozicijoje turime juodaodžius amerikiečius. Ne dėl to, kad taip sugalvojame, bet dėl to, kad tiesiog nėra žmonių. Su „centrais“ irgi problema. Aš peržiū-riu visą Lietuvą, bet jų nėra. Yra ke-li vyrukai, tačiau jie nori didelių pi-nigų“, - svarstė R.Endrijaitis.

Vargu ar Pasvalio komanda kitą sezoną taps lietuviška. „Kiekvienas turi savo kainą. Legionieriai yra pi-gesni nei lietuvaičiai. Kitam sezonui vėl reikės žiūrėti vieno, dviejų ar trijų legionierių. Nori nenori juos reiks pasiimti į komandą, jei nori bū-ti Lietuvoje trečias ar ketvirtas“, - pabrėžė klubo prezidentas. „Neptū-no“ treneris ir direktorius Osvaldas Kurauskas taip pat akcentavo pini-gus: „Po Andriaus Kubiliaus nakti-nės reformos lietuviai yra žymiai brangesni. Už legionierius klubams reikia mokėti tris kartus mažiau mo-kesčių. Kitas dalykas - užsieniečiai dažnai ir šiaip būna pigesni“.

„Mes legionieriais užkemšame tą vietą, kur trūksta Lietuvos jaunimo. Kitas dalykas - taip pakeliamas LKL lygis. Ir Prienų vyrukai tobulėja, žais-dami su legionieriais. O tai, kad legio-

nieriai kviečiami - ne iš gero gyveni-mo. Juk visi nori išgyventi, niekas ne-nori iškristi“, - svarstė R.Endrijaitis.

Katės maiše

Pasvalio klubas išsiskiria ir tuo, kad jis nė vieno legionieriaus neat-leido. Sezono metu užsieniečių tik daugėjo. Priešingas pavyzdys yra „Kėdainiai-Triobet“. Vienu metu ko-mandoje buvo net keturi legionieriai. Dar prieš sezoną atleistas kanadietis

Raselas Hiksas (Russell Hicks), vė-liau durys parodytos K.Lovui ir K.Barnsui. Liko tik D.Makliuras.

Užsieniečius pakeitus lietuviais, komandos rezultatai smarkiai page-rėjo. „Mūsų netenkino legionierių meistriškumas. Pageidaujamos ko-mandos vizijos su jais būtume neį-gyvendinę. Todėl jų teko atsisakyti. Mes nukentėjome, prarasdami per-gales sezono pradžioje. Į legionierių vietas stojo lietuviai ir dabar turime kitokį rezultatą“, - sakė klubo direk-torius Marijus Stankevičius.

Jau praėjo laikai, kai iš visų legi-onierių tikėtasi lyderių vaidmens. LKL netrūksta užsieniečių, kuriuos sunku vadinti net vidutiniokais. Pa-vyzdžiui, „Baltų“ serbas Urošas Pe-trovičius renka 4,4, „Pieno žvaigž-džių“ amerikietis D.Leonardas - 5,4 tšk. Kita vertus, yra ir įspūdingų

statistinių rodiklių. Palangos aukš-taūgis D.Džonsonas pirmauja lygoje pagal atkovotus kamuolius (10,3) ir blokus (1,88).

„Perkant užsienietį, dažniausiai iš kitos Atlanto pusės atvyksta žmo-nės, kurių beveik niekas nežino. Yra prikarpoma vaizdo įrašų, kad susida-rytum vaizdelį. Atvykstantys legio-nieriai dažniausiai būna nepasirengę, gauna krūvį, prasideda traumelės. Jie sunkiai pritampa. Prieš sezoną niekas nenori vidutiniokų. Perkamas neva

lyderis, taškų mašina. Deja, taip neį-vyksta, todėl mes laikomės nuostatos nepirkti katės maiše, imame nacio-nalinį produktą. Lietuvių mokyklą ži-nome, dauguma žaidėjų nuo vaikys-tės yra užaugę mūsų akiratyje“, - svarstė M.Stankevičius.

Lyderiai išvyks

Vieninteliu vis dar Kėdainiuose likusiu legionieriumi D.Makliuru direktorius yra patenkintas. „Dei-vidas nebuvo katė maiše. Kai jis pernai iki traumos sužaidė porą rungtynių Klaipėdos „Neptūne“, pamatėme jo galimybes. Deividas yra aukšto lygio krepšininkas ir ti-krai padeda komandai“, - teigė Kė-dainių klubo vadovas.

Tačiau net jei pavyksta rasti ge-rą legionierių, mažai tikėtina, kad jis liks vidutinėje LKL komandoje il-giau nei vieną sezoną. „Užsieniečiai į Lietuvą atvažiuoja ne dėl pinigų. Jie žino, kad čia niekas daug nemo-kės. Jie nori pasidaryti statistiką, nes Lietuvos lyga yra vertinama. Pirmai progai pasitaikius jie kelia sparnus“, - pabrėžė O.Kurauskas.

Kėdainių ir Pasvalio klubų vado-vai nepuoselėja daug vilčių išlaikyti savo lyderius. „Manau, kad D.Ma-kliuras sulauks gero pasiūlymo ir mes negalėsime jo išlaikyti, - sakė M.Stankevičius. - Išlaikyti T.Hjuzą bus nepaprastai sudėtinga. Bandy-sime, bet negaliu garantuoti, kad pavyks. Norinčių su juo dirbti yra jau dabar. Jis tikrai gerai užsireko-mendavo ir pakėlė savo kainą, žais-damas LKL“, - teigė R.Endrijaitis.

Markas Popovičius Kroatija „Žalgiris“ 7,7 1,6 3,5 1,4 Marijus Delašas* Kroatija „Žalgiris“ 11,1 4,4 1,4 1,3 Milovanas Rakovičius Serbija „Žalgiris“ 11,4 3,1 0,4 1,1 DeJuan Collins JAV „Žalgiris“ 5,1 2,1 1,6 1,4 Tyrese Rice JAV „Lietuvos rytas“ 10,1 1,5 4,5 2 Lawrence Roberts JAV „Lietuvos rytas“ 7,2 5,5 1,3 1,2 Aleksandras Rašičius Serbija „Lietuvos rytas“ 7 2,2 2,5 1,3 Predragas Samardžiskis Makedonija „Lietuvos rytas“ 7,5 4,8 1,2 1,5 Rashaun Broadus JAV „Šiauliai“ 9,8 3,4 4,3 3 Cameron Long JAV „Šiauliai“ 12,7 3,2 3 2,2 Vitalijus Liutyčius Baltarusija „Šiauliai“ 4,6 2,2 0,5 0,6 Raitis Grafas Latvija „Šiauliai“ 11,5 6 0,5 1 Trevon Hughes JAV „Pieno žvaigždės“ 14,1 3,6 3,4 3,1 Darrick Leonard JAV „Pieno žvaigždės“ 5,4 2,5 0,9 0,9 Leroy Nobles JAV „Pieno žvaigždės“ 7,2 1,9 0,4 1,2 Sylvester Morgan JAV „Pieno žvaigždės“ 9,5 5,1 0,7 1,1 Paulo Prestes Brazilija „Pieno žvaigždės“ 6 5,2 0,4 1,6 Urošas Petrovičius Serbija „Baltai“ 4,4 2,4 0,8 1,2 Kasparas Vecvagaras Latvija „Baltai“ 6,2 1,8 1 1,7 David McClure JAV „Kėdainiai-Triobet“ 10,4 7,3 1,7 1,6 Arturas Bruninis Latvija „Neptūnas“ 5,4 2,6 0,6 0,5 Romanas Gumeniukas* Ukraina „Juventus“ 6,3 3,9 0,5 1,6 Dane Johnson Jamaika „Palanga“ 14,1 10,3 1 2,1 Enrico Pickett JAV „Palanga“ 7,9 2,1 1,6 1,3

LKL LEGIONIERIAILKL treneriai - užsieniečiai: Aleksandras Trifunovičius, Oliveris Kostičius (abu - Serbija, „Žalgiris“), Aleksandras Dži-kičius (Serbija, „Lietuvos rytas“), Robertas Štelmaheris (Latvija, „Pieno žvaigždės“), Priitas Venė (Estija, „Baltai“).Legionieriai, palikę LKL klubus: Sonny Weems, Ty Lawson, Reeves Nelson, Omar Samhan (visi - JAV, „Žalgiris“), Brad Newley (Australija, „Lietuvos rytas“), Goranas Jeretinas (Juodkalnija, „Lietuvos rytas“), Denzel Bowles, Miguel Morton (abu - JAV, „Šiauliai“), Siimas Sanderis Venė (Estija, „Baltai“), Chris Love (JAV, „Kėdainiai-Triobet“, „Neptūnas“), Chris Barnes (JAV, „Kėdainiai-Triobet“, „Palanga“), Arinze Onuaku (JAV, „Neptūnas“), Luk Bonner (JAV, „Neptūnas), Bilal Benn (JAV, „Palanga“), Nikita Barinovas (Rusija, „Palanga“), Paul Davis (JAV, „Palanga“).Treneriai, palikę LKL klubus: Ilijas Zuras, Ilijas Kancuris (abu - Graikija, „Žalgiris“).

IŠLIKĘS. Milovanas Rakovičius yra vienas iš trijų legionierių, likusių „Žalgirio“ rikiuotėje

�

PASIRINKIMAS. Denzelis Boulzas gerai žaidė „Šiauliuose“, tačiau Filipinuose jam mokės daugiau

�

ŽVAIGŽDĖ. Aukštai skraidė Sonis Vymsas, bet jo karjerą Kaune nutraukė trauma

�

TRENERIS. Vis daugiau užsienio specialistų dirba LKL, Robertas Štelmaheris yra vienas iš jų�

LYDERIS. Pasvalio komanda šiemet pasiekė Lietuvos taurės finalą, o Trevoną Hjuzą (nuotr.) apdovanojo pats Arvydas Sabonis

�

Pernai penkios iš 13 ekipų vertėsi be legionierių. Šiemet tarp 12 komandų yra tik trys visiškai lietuviškos

�

(žaidėjas, šalis, klubas, taškai, atkovoti kamuoliai, rezultatyvūs perdavimai, klaidos)* Žvaigždute pažymėti krepšininkai šį sezoną keitė LKL klubus. Marius Delašas perėjo iš „Baltų“ į „Žalgirį“,

Romanas Gumeniukas - iš „Šiaulių“ į „Juventus“. Lentelėje pateikta bendra statistika.

10

cmykcmyk10

kai uŽsimerkiame...j/b Teorijos

Prieš daugiau kaip 3000 metų senovės Indijos mokslininkai intuityviai padarė išvadą, kad sielai būdingos trys būsenos: būdravimo, miego be sapnų ir miego su sapnais.

Pastaroji būsena yra unikali, nepanaši į jokią kitą. Tuo tarpu Europos mokslas iki XIX a. tvirti-no, kad miegas - mirties analogas. Europiečių nuomone, siela naktį išskrenda iš kūno ir daro visa tai, ką ryte prisimename kaip sapną. Buvo paplitę gausybė prietarų, pavyzdžiui, kad būtina užčiaupti miegančius vaikus, kitaip jų siela išskris ir neras kelio atgal. Vienas iš prietarų buvo visai malonus: miegančių žmonių negalima ža-dinti, kad netyčia neatsibustų be sielos. Bet XX a. mokslas viską sudėliojo į savo vietas. Indai bu-vo teisūs! Per gyvenimą žmogaus smegenys nė sekundę nenustoja dirbti. Tiesiog jos dirba, kaip ir tvirtino senovės indai, trimis skir-tingais režimais: būdravimo, miego be sapnų ir miego su sapnais. Žmo-gui esant gyvam, šis darbas gali būti laikinai pristabdytas tik ištikus komai arba veikiant narkozei. O po mirties - nutrūksta suvisam.

Gaila, bet iki šiol neįmanoma užrašyti sapno, kurį sapnuoja žmo-gus, ir šį „filmą“ pademonstruoti. Arba sudaryti rinkinį - „100 įdo-miausių sapnų“! Kol kas įmanoma tik užrašyti, kaip smegenys dirba sapnuodamos. Tai daroma atliekant pozitronų emisijos arba magnetinio rezonanso tomografiją. Tomografai registruoja, kokios galvos smege-nų zonos suaktyvėja vienu ar kitu miego laikotarpiu. Lėtojo miego lai-kotarpiu visų zonų aktyvumas yra nedidelis, tuo tarpu greitojo miego fazėje prabunda žievės zonos, atsa-kingos už regą (matome vaizdus) ir emocijas (patiriame džiaugsmą, liūdesį, azartą, nusivylimą ir pan.) Bet tuo metu visiškai nedirba žie-vės zonos, atsakingos už savęs suvokimą ir savo veiksmų kontro-liavimą. Išsitirti smegenis miegant galima somnologijos klinikose. Iš smegenų darbo miegant schemos galima pamatyti, kad „bręsta“ viena ar kita neurologinė liga, pavyzdžiui, Alcheimerio arba Parkinsono. Šiuo-laikinė diagnostika padeda iš anksto pristabdyti ligos vystymąsi.

Kam reikalingas naktinis kinas?

Kaip žmogus išmoko naktimis „įsijungti“ tokį įdomų kiną? Ir kam mums to reikia? Mokslininkai kelia daugybę teorijų. Šiuo metu bene populiariausia yra neurokognity-vinė teorija. Pagal ją gebėjimas sapnuoti - tai atsitiktinis dviejų evoliucijos krypčių susidūrimas. Pirma - paties miego evoliucija. Juk vykstant rūšių evoliucijai mie-gas taip pat kito. Gyvūnai miega ne taip, kaip mes: 20-25 proc. viso žmogaus miego sudaro greitasis miegas, šeškas greitajam miegui

skiria 40 proc. laiko, o delfinai ir ausytieji ruoniai apskritai miega vienu smegenų pusrutuliu, antrasis būdrauja. Antroji evoliucijos kryptis - keturmačių vaizdų evoliucija. Mes paprastai manome, kad gyvename trimačiame pasaulyje, bet yra dar ir laikas, o šis ketvirtasis matmuo sapnuose labai svarbus. Ir štai, ka-da pasiekėme tam tikrą mokėjimo miegoti ir mokėjimo jausti ketur-

mačius vaizdus išsivystymo lygį, šie du įgūdžiai susidūrė, ir smege-nys pradėjo įsijunginėti naktimis ir rodyti mums filmus.

Klausimas, ką sapnai reiškia, žmoniją domina nuo seniausių laikų. Ir nuo tada esama žmonių, kurie už-sidirba juos aiškindami. Prisisapna-vo voras - lauk svečių, prisisapnavo drumzlinas vanduo - gresia liga. Ar tai tiesa? Psichologijos specialistai seniai tyrinėja šią problemą. Vie-nas iš radikaliausių sapnų aiškintojų buvo Zigmundas Froidas (Sigmund Freud). Jo pacientų sapnų traktuotes ne visada galima perpasakoti pado-rioje draugijoje. Šiuolaikinis moks-las mano, kad Froidas buvo visiškai teisus teigdamas, kad sapnuose pa-sąmonė praneša mums (sąmonei) apie sukauptus įspūdžius. Viskas, ką kada nors matėme, girdėjome arba jutome, užsifiksuoja pasąmo-nėje, nors mes senų seniausiai tai pamiršome. Kad ir kaip būtų keista, pasąmonėje gali būti užblokuoti ir tie įvykiai, kurie mus pribloškė, šokira-vo arba iki šiol kamuoja. Nuovokiam psichologui arba psichoterapeutui padedant iššifravus šiuos pasąmonės „laiškus“, galima atsikratyti daugy-bės kompleksų, baimių ir nerimo. Froidas buvo neteisus, bandydamas visų žmonių per miegą matytus vaizdus taktuoti vienodai. Iš tiesų sapnai yra individualūs, kiekvienas turi savo vaizdų sistemą.

Miego greitis

Greitasis miegas - tai miego fa-zė, kuriai būdingas galvos smegenų aktyvumas. Vienas iš greitojo miego

požymių - greiti akių obuolių judesiai (iš čia ir kilo šios fazės pavadinimas). 1953 m. Natanielis Kleitmanas (Nat-haniel Kleitman) ir Judžinas Aserins-kis (Eugene Aserinsky) iš Čikagos universiteto įrodė, kad greitojo mie-go fazė tiesiogiai susijusi su sapnais - būtent šioje būsenoje žiūrime sa-vo naktinius filmus. Greitasis mie-gas užima 20-25 proc. viso nakties miego laiko. Jį keičia lėtasis miegas,

kai smegenų aktyvumas minimalus. Per naktį greitojo ir lėtojo miego ci-klas pasikartoja 4-6 kartus. Karto-jantis greitojo miego fazės trukmė ilgėja. Taigi pirmoji greitojo miego fazė trunka 10-15 minučių, o pary-čiais ji gali užsitęsti 40 min. Sapnai, kurie sapnuojami greitojo miego laikotarpiu, paprastai neįsimenami.

Užtat miegant ilgai, greitojo miego fazė ilgėja ir sapnai tampa įkyrūs, kankinami. Juos mes paprastai ir įsimename.

Amerikiečių mokslininkai atliko žiaurų, bet įsidėmėtiną eksperimen-tą. Žiurkes jie pasodino į karuselę, kurios nepaliaujantis judėjimas iš gyvūnėlių visiškai atėmė greitojo miego fazę, nors šiaip žiurkės stre-so nejuto. Po dviejų savaičių žiur-kėms išsivystė autoimuninė liga, dėl kurios prasidėjo sepsis - kraujo užkrėtimas. Be greitojo miego fazės jų organizmai įjungė susinaikinimo programą. O danų mokslininkai su-kūrė depresijos gydymo be vaistų metodiką. Žmogus gulasi į ligoninę, kurioje naktį tam tikru metu yra žadinamas, atimant iš jo greitojo miego fazę, ir dar jis švitinamas in-dividualiai parinkto spektro šviesa. Ir štai - depresija pasitraukia! Mat depresija (net klinikinė, kai žmogus fiziškai negali pasijusti laimingas, t.y. jo organizmas nepakankamai gamina „džiaugsmo hormono“ serotonino) tiesiogiai susijusi su greitojo mie-go faze. Nėra greitojo miego - nėra depresijos. Todėl dauguma stiprių antidepresantų neleidžia patirti grei-

tojo miego fazės. Žmogus be jos gali mirti, o gali gyventi ilgai ir laimin-gai, išsigydęs depresiją. Būtent to-dėl greitasis miegas dar vadinamas paradoksaliu.

Spalvoti sapnai - psichikos ligos požymis

Paprastai žmonės sapnuoja ne-spalvotus sapnus. Tie, kieno sapnai spalvoti, rizikuoja atsidurti psichia-trijos ligoninėje - tokią išvadą daro Teksaso universiteto mokslininkai. Grupė mokslininkų atliko eksperi-mentą, kuriame dalyvavo 25-47 metų savanoriai, vyrai ir moterys. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: į pir-mąją pateko žmonės su šizofrenijos diagnoze, į antrąją - turintys pavel-dėtų šios ligos požymių, o į trečiąją - psichiškai sveiki abiejų lyčių at-stovai. Pasirodė, kad šizofrenikai 20 kartų dažniau už visus kitus sapnuoja spalvotus sapnus, taip pat košmarus. Žmonės, kuriems būdingi paveldėti psichikos ligų požymiai arba nežymūs psichikos sutrikimai, taip pat sapnuoja daugiausia spalvotus sapnus.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Gaila, bet iki šiol neįmanoma užrašyti sapno, kurį sapnuoja žmogus, ir šį „filmą“ pademonstruoti n

Sauliaus Venckaus nuotr.

Kam reikalingi sapnai?

Zigmundas Froidas buvo neteisus, bandydamas visų žmonių per miegą matytus vaizdus taktuoti vienodai. Iš tiesų sapnai yra individualūs, kiekvienas turi savo vaizdų sistemą

cmyk

11

cmyk / 11

išradimai j/b mokslas

Vokietis Filipas Raisas (Philipp Reis) iš smuiko, virbalo ir pūslės prieš 150 metų sukonstravo pirmąjį pasaulyje telefoną. Spauda džiūgavo, tačiau mokslininkai iš genialaus meistrautojo šaipėsi. Vėliau ši idėja kitam atnešė milijonus.

F.Raisas žinojo esąs genialus ir jautė neviltį, kad amžininkai tiesiog nenorėjo to pripažinti. Nepagydomai susirgęs tuberkulioze, 1874 m. sau-sį jis padarė karčią išvadą apie savo gyvenimą. „Padovanojau pasauliui svarbų išradimą, - gulėdamas mirties patale pasakė jis artimam draugui, - bet turiu kitiems palikti jį tobulinti“. Po kelių dienų, vos 40-ies, jis mirė. Nepailstantis savamokslis, bene vie-nas kūrybingiausių ir ambicingiausių vokiečių išradėjų, vėliau buvo beveik visiškai užmirštas - kas gi žino fizi-kos ir chemijos mokytoją F.Raisą iš Gelnhauzeno? O juk būtent jis prieš 150 metų Frankfurte pademonstravo pirmąjį telefoną ir dar anksčiau, prieš oficialų pristatymą Fizikų draugijos nariams, Raisas savo aparatą daug kartų demonstravo visiems technika besidomintiems diletantams.

Pirmoji pasaulyje telefono linija sujungė Raiso dirbtuves, įrengtas daržinėje, ir jo namus, esančius ne-toli Frankfurto. Išradėjo svainis Fi-lipas Šmitas (Philipp Schmidt) sto-vėjo dirbtuvėje ir skaitė iš knygos ilgus sakinius į medinę ausies kopiją su dirbtiniu būgneliu, pagamintu iš kiškio šlapimo pūslės. Kitame laido gale Raisas prie ausies laikė smuiką - didžiulį telefono ragelį su rezonato-riumi - ir neklysdamas kartojo svai-nio sakomus sakinius. Tačiau atsakyti jam negalėjo, jo aparatu bendrauti bu-vo galima tik viena kryptimi. Žiūrovai stebėjosi, bet buvo nusiteikę skep-tiškai. Kaip gali būti, kad garsai per

sekundės dalis pasiektų kitą pastatą? Galbūt abu susitarė ir Raisas tiesiog išmoko knygą atmintinai? Žiūrovai reikalavo, kad Raiso svainis sakytų kuo beprasmiškesnius sakinius - ir tai išradėjui išties pakišo koją. „Ar-klys neėda agurkų salotų“, - pasakė Šmitas į medinę ausį. Raisas suprato tik pusę sakinio ir pakartojo: „Ar-klys ėda“. Ir kitas bandymas atsklei-dė naujosios technikos trūkumus. „Saulė yra iš vario“, - sakė Šmitas. Raisas išgirdo: „Saulė yra iš cu-kraus“ (vok. Kupfer - varis, Zucker - cukrus, vert. past.). Nesėkmės labai nervino Raisą. Kai pas jį atvykdavo svečių, jis jiems išdidžiai rodyda-vo telefono prototipą. Kai aparatas „suklysdavo“, Raisas kaltę suvers-davo publikai, arogantiškai pareikš-damas: „Tai jūs priekurčiai!“ Bet jei pavykdavo gerai, jis atkimšdavo butelį vyno.

Pagaliau atėjo diena, kai savo aparatą jis galėjo pademonstruoti Frankfurto fizikų draugijos nariams, elitiniam būreliui, kuriam priklausė ir pats. Tuo metu Frankfurte nebu-vo universiteto, tad ši kolegija buvo aukščiausia regiono mokslo instan-cija, kuri galėjo, tarkime, patarti miesto magistratui paremti išradi-mą. Iš Frankfurto Zenwkenbergo muziejaus jis perdavė sakinius ir muziką į Fizikų draugijos posėdžių

salę, ir, liudytojų teigimu, visa bu-vo gerai girdėti. O juk abu pastatus skyrė kokie 90 metrų. Eksperi-mento pabaigoje vienas muzikantas ragu užgrojo liaudišką melodiją - ir ši pirmoji „gyvo garso“ transliacija telefonu pavyko kuo puikiausiai. Be to, skaitydamas paskaitą, Raisas savo išradimui pasiūlė labai taiklų pavadinimą - „telephon“, dviejų graikiškų žodžių samplaiką, kuri reiškia „tolimi garsai“.

Raisas per ilgą laiką sukonstravo dešimt skirtingų telefono prototipų, nors pagrindinis jų veikimo princi-pas buvo tas pats. Konstruodamas žmogaus ausies modelį, vietoj būg-nelio jis naudojo plonytę odelę - kiš-kio arba žuvies pūslę arba kiaulės žarnų gabalą, o anatominį plaktuką atstojo metalo strypelis - tai bu-vo telefono siųstuvas. Su prietaiso „imtuvu“ jis buvo sujungtas vario viela, kuri imtuvo pusėje buvo ap-vyniota apie virbalą ir viskas įdėta į rezonatorių, kurio vaidmenį iš pra-džių atliko paprasčiausias smuikas. Kalbant į dirbtinę ausį, garsas su-virpindavo membraną, prie kurios buvo pritvirtinta platinos juostelė, platina spausdavo metalo strypelį - susidarydavo elektros grandinė. Sro-vė vario viela pasiekdavo metalinį virbalą, ten susidarydavo magnetinis laukas, priversdavęs virbalą virpėti, o susidarę tylūs garsai tapdavo gir-dimi juos sustiprinus rezonatoriumi. „Dar vienas žingsnis iki tobulumo, ir šis aparatas taps žmogaus pro-to triumfu“, - džiūgavo Frankfurto laikraštis.

Bet F.Raisui žurnalistų euforija nepadėjo. Mokslininkai vieningai sutarė, kad šis telefonas - ne dau-giau kaip smagus, bet visiškai ne-naudingas žaislas. Ir per vėlesnius demonstravimo seansus kolegos iš-radimo nepripažino. Telefonas buvo pademonstruotas asmeniškai Rusi-jos carui Aleksandrui II ir Austrijos imperatoriui Pranciškui Juozapui, bet ir jiems telefonas įspūdžio ne-padarė. Raiso amžininkams trūko

vaizduotės - jie nežinojo, ką veikti su nauja technika. Išradėją tai palau-žė. Jau jaunystėje jį žavėjo telegrafo stulpai, juos stebint ir kilo svajonė apie telefoną, neapleidusi jo dešimt-mečius. Jis pabandė ją įgyvendinti, nors paprasto kepėjo sūnus nelabai galėjo tikėtis mokslininko karjeros. Jis anksti tapo našlaičiu. Globėjas jį privertė nuo 14 metų pradėti moky-tis komercijos pas vieną Frankfur-to pirklį. Raisas daug labiau norėjo studijuoti matematiką ir gamtos mokslus, bet tiesiog stebėtina, kaip greitai jis laisvalaikiu įgijo išsamių fizikos ir mechanikos žinių. Dar prieš išrasdamas telefoną, Raisas

nepavargdamas konstravo keisčiau-sias mašinas. Prie pačiūžų geležčių jis prisuko mažyčius metalinius ratukus - taigi išrado riedučius, sukonstravo vandenmatį, automa-tiškai registruojantį suvartoto van-dens kiekį, triratį, kuris pradėdavo važiuoti rankomis spaudžiant svirtį ir net pasiekdavo 50 km per valandą greitį. Galiausiai Raisas, neturintis jokio išsilavinimo, buvo priimtas dirbti mokytoju brangioje priva-čioje Frydrichsdorfo mokykloje, jam buvo skirtas atskiras biudže-tas fizikos eksperimentams. Kai jis savo mokinius ketino supažindinti su žmogaus ausies anatomija ir pagamino medinį jos modelį, jam kilo telefono idėja. Iki mirties tai buvo jo didžiausia aistra. Jis siun-tinėjo 1863 m. sukurtą tobuliausią modelį, kubo formos telefoną, vi-siems, kas tik juo susidomėdavo. 1876 m. sausio 14 d., praėjus lygiai dvejiems metams po F.Raiso mir-ties, imigrantas škotas Aleksan-dras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) JAV telefoną užpa-tentavo. Legendinėse lenktynėse dėl autorystės jis dviem valandomis aplenkė konkurentą Elišą Grėjų (Elisha Gray). Per keletą metų jis sukūrė tikrą ekonomikos imperiją, telefonas iš JAV užkariavo Euro-pos ir Vokietijos rinką. Tik tuomet vėl buvo prisimintas F.Raisas. Ne-norėdamos Belo imperijai mokė-ti licencijos mokesčių, kai kurios firmos apskundė Belo patentą - juk telefoną iš tiesų išrado F.Raisas. Nors Belas ir pripažino, kad vokie-čio konstrukcija jam buvo žinoma, visi teismai baigėsi be rezultatų - Raisas neužpatentavo savo išra-dimo, nes tais laikais Vokietijoje apskritai nebuvo patentų teisės.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Nepripažintas telefono išradėjas F.RaisasVyginto Skaraičio notr.

Raisas per ilgą laiką sukonstravo dešimt skirtingų telefono prototipų, nors pagrindinis jų veikimo principas buvo tas pats

12

cmykcmyk12

fenomenasj/b slėpiniai

Apie Jakovo Ciperovičiaus fenomeną dešimtis kartų pasakojo įvairių šalių laikraš-čiai ir televizija. 1979 m. stipriai apsinuodijęs, jis patyrė klinikinę mirtį, ir ši būsena truko visą valandą, o tai visiškai neįtikėtina, juk sustojus širdžiai galvos smegenų žievės ląstelės žūsta po 3-5 minučių.

Po savaitės pabudęs iš komos, žmogus fenomenas prarado gebė-jimą miegoti ir nemiega jau beveik 33 metus. Vokiečių gydytojai, ne-tikėdami šiuo faktu, J.Ciperovičių paguldė į ligoninę ir dvi savaites be paliovos jį stebėjo. Tačiau patikri-nę tik skėstelėjo rankomis: „Taip. Tai tiesa“.

Bet ir tai dar ne viskas. Pergy-venęs valandos trukmės klinikinę mirtį, Jakovas nustojo jausti daiktų svorį. Pavyzdžiui, kaip teigia pats, nejausdamas nuovargio, jis gali pada-ryti 10 tūkstančių atsispaudimų, gali vien mažuoju piršteliu pakelti dvie-jų pūdų svorio svarmenį, o jo kūno temperatūra nepakyla aukščiau 34 laipsnių. Dabar jam 59 metai, bet pa-žiūrėjus niekas neduotų daugiau kaip 35. Regis, gamta apskritai išjungė šio žmogaus senėjimo mechanizmą. Tai, kad jis atrodo jaunas, - dar ne viskas, J.Ciperovičius yra tikras gražuo-lis, atletas. Su buvusiu minskiečiu J.Ciperovičiumi žurnalistai susitiko Vokietijos Halės mieste, kur jis da-bar gyvena su šeima. J.Ciperovičius daro kuklaus žmogaus įspūdį, visiš-kai nepanašu, kad jis siektų ką nors apstulbinti ir tyčia prasimanė nebūtų dalykų. Akivaizdu, kad jis pasakoja tai, kas užsifiksavo jo atmintyje, to-dėl net užkietėjusiems materialis-tams, kurie netiki „visomis tomis nesąmonėmis“, nereikėtų pulti iš-kart visko neigti.

- Jakovai, panašu, kad kaip tik jūsų atvejį turėjo omeny filosofas Pavelas Florenskis, rašydamas: „Kai kada sužavė-ta siela grįžta atgal. Bet tai...

nebuvo mirtis, o buvo sielos pagrobimas į kitą pasaulį... Tas, kuris gyvendamas mirė pasau-liui, patiria nemirtingumą“.

- Iki tos istorijos buvau papras-tas vaikinas, dirbau elektriku, mė-gau keliauti pašto vagone, mušda-vausi, skaudindavau artimuosius. Pirmoji žmona manęs labai pavy-duliavo. Ir kartą į butelį vyno, kurį gėriau, įbėrė stiprių nuodų. Kai mane atvežė į ligoninę, gydytojus ir save reanimacijos palatoje mačiau iš šalies, pats tarsi pakilau prie lubų. Girdėjau, kaip gydytojai sakė, kad

„vėlu, praėjo daugiau kaip septynios minutės“. Aš „išskridau“ iš kamba-rio ir atsidūriau neįsivaizduojamo dydžio spiralėje. Įsiminiau visiškos laimės jausmą. Kai kuriuose posū-kiuose sustodavau ir mane tiesiog užsupdavo didžiulis informacijos kiekis. Tos žinios tiesiogiai, be bal-so buvo kraunamos į mano sąmo-nę. Jaučiau entuziazmą ir nuosta-bą. Jaučiausi esantis šviesos dėmė, kuri nuolatos keitė spalvą. Aplinkui mane buvo būtybės, kurios taip pat iš šviesos. Kai kurios ten buvo jau dešimtis tūkstančių metų. Bet lai-kas ten neturi reikšmės. Ten jauti begalinę laisvę - skraidai. Ten niekas nieko nekalba, žodžių nėra. Viskas vyksta perduodant energiją.

- Ar po to, kas su jumis nu-tiko, bijote mirties?

- Visiškai nebijau, nes žinau: išėję iš čia, patenkame ten. O ten grįžti man visiškai nesinorėjo.

- Kokio pobūdžio informaciją ten gavote?

- Pavyzdžiui, ką daryti, kad žmogus nesentų, kad gyventų 200-300 metų, ir apskritai, kas yra žmogus.

- Ir kas šiuo klausimu jums ten buvo „pasakyta“? Žmogus - vis dėlto Dievo kūrinys, ar, kaip teigia darvinizmas, tiesioginis beždžionės palikuonis?

- Darvino teorija - absoliuti ir visiška nesąmonė. Žmogus - kosmi-nė būtybė, į Žemę atgabentas prieš šimtus milijonų metų. Manoma, kad žmonijai - 40-50 tūkstančių metų, o iš tiesų žmogus čia gyvena šimtus mili-jonų metų. Civilizacijos žūdavo ir vėl atgimdavo. Senovės egiptiečiai ben-dravo su ateiviais ir turėjo nepapras-tai daug žinių. Piramidės - tai mokslo įrenginiai, jos buvo statomos ne fiziš-kai, o, kaip čia pasakius, metafiziškai. Viskas vyko naudojantis teleportacija, mintimis veikiant objektus. Atlantų civilizacija buvo tiesiog nepaprasta. Atlantai mokėjo skraidyti, pasižymėjo levitacijos gebėjimais. Žmoguje slypi tiesiog fantastinės galimybės.

- Ten geriau visiems, ar tik tiems, kurie „buvo geri“?

- Žmogžudžiai, kiti žmonės, turintys sunkių nuodėmių, paten-ka į kažkokį kitą, labai primityvų lygį, jie ten nieko negauna. Ana-me pasaulyje yra įvairių sluoksnių. Žmonės, kurie gyveno šviesiai ir teisingai, kovojo su blogiu, padė-davo žmonėms, ten labai inten-syviai bendrauja, gauna žinių ir informacijos. O piktadariai ir kiti dideli nusidėjėliai to negauna. Bet tai nepanašu į tokį rojų ir pragarą, kokius sugalvojo žmonės.

- Sakykite, ar jums būna sveikatos sutrikimų?

- Kai atsiranda kokia nors proble-ma, jos atsikratau atlikdamas prati-mus. Dirbu su kraujotaka, kvėpavi-mu, atkuriu smegenų veiklą. Jogos, ušu, Rytų praktikų pagrindu sukūriau savo daug kuo unikalią pratimų sis-temą. Ji mane tiesiog išgelbėjo, nes kažkaip kompensuoja miego trūku-mą. Mano kūnas kaip poligonas. Aš su savimi išbandau žinias, kurios ir dabar ateina intui cijos lygmeniu. Esu įsitikinęs, kad dėl tų pratimų lengvai galėsiu, jeigu neatsitiks kas nors ne-numatyta, gyventi iki 200 metų.

- Bet juk ten, kaip paaiškė-jo, geriau?

- Žmogui įdomu čia gyventi, nes čia žmonės, taip pat aš, tarsi vykdo kažkokią Kūrėjo sumanytą misiją.

- Kas yra Dievas?- Dievas - tai Visatos protas.

Bendrauju su Dievu pats, be baž-nyčios tarpininkavimo.

- Tuomet kaip vertinate tra-dicines religijas - krikščionybę, islamą, budizmą, judaizmą? Ir kam Dievui, kuris yra vienas, reikėjo žmoniją suskirstyti į įvairias tikybas?

- Galbūt to reikėjo ne Dievui, o jo priešingybei - tam, kuriam rei-kia, kad egzistuotų nesantaika. Ir vis dėlto tradicines religijas vertinu su derama pagarba.

Parengta pagal užsienio spaudą

ne tokie kaip visineJautrus elektros srovei

Ma Cianganio gali plikomis ran-komis čiupinėti laidus, nejausdamas jokių nemalonių pojūčių. Tokią savo ypatybę jis aptiko atsitiktinai; kartą sugedo jo televizorius, ir Ma, pradė-jęs junginėti saugiklį, netyčia prisi-lietė prie pliko laido. Paprastai tokie „atsitiktinumai“ baigiasi mirtimi, tačiau Ma apskritai nieko nepajuto. Negana to, užuot padėkojęs likimui, jis nusprendė dar kartą jį išmėginti ir vėl prisilietė prie laido, dabar jau tyčia. Ir vėl nieko. Išbandydamas savo gebėjimus, Ma išsiaiškino, kad nejausdamas skausmo gali liesti laidus su kelių šimtų voltų įtampa. Pats jis teigia, kad taip tik įsikrauna energijos. Žmogaus reakcija į elek-tros srovę priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų svorio, delnų drėg-

numo ir kraujo cheminės sudėties ypatumų. Ma tyrę mokslininkai padarė išvadą, kad jis 7-8 kartus už visus kitus nejautresnis srovei. Tiesa, kodėl taip yra, mokslininkai kol kas negali pasakyti.

Gali nesustodaMas bėGti

Amerikietis bėgikas Dinas Karna-zesas (Dean Karnazes) pademons-travo tikrus ištvermės stebuklus, maratono distanciją kiekvienoje iš 50 valstijų nubėgęs per 50 dienų. D.Karnazeso sąskaitoje - po du ma-ratonus kiekviename žemyne ir 560 km bėgimas be sustojimų - sporti-ninkui tam prireikė trijų parų. Jau 2007 m. D.Karnazesas bandė nu-bėgti iš Niujorko į San Franciską, bet Sent Liuise buvo priverstas sustoti. Po trejų metų bėgikas sukaupė jėgas ir per 75 dienas įveikė šią distanciją -

2,6 tūkst. km. Po maratono per visas valstijas gydytojai išmatavo kreatin-fosfokinazės (KFK) kiekį bėgiko krau-jo serume - tai raumenų pažeidimų dėl fizinio aktyvumo rodiklis. Papras-tai sportininko KFK siekia 2400, o D.Karnazeso - vos 447. Be to, pasiro-dė, kad bėgiko kraujo apytakos siste-moje kraujo yra daugiau nei įprasta, ir dėl to jis išvengia dehidratacijos. Ir galiausiai mokslininkai apskaičiavo, kad teoriškai, išlaikydamas 160 m per minutę greitį, D.Karnazesas gali bėgti amžinai.

pasižyMi tobula reGiMąJa atMintiMi

Vos žvilgtelėjęs į miestą, Stive-nas Viltšyras (Steven Wiltshire) gali nesunkiai jį nupiešti iš atminties. Piešinys bus tiksli originalo kopija: Stivenas tiksliai nupieš visus pasta-tus, nesupainios arkų, langų ir gėlių

vazonų vietos. Stivenas piešia nuo mažumės, mėgsta keliauti po pa-saulį, o paskui ant popieriaus atkurti tai, ką matė. Neseniai jis sraigtaspar-niu praskrido virš Niujorko, o paskui iš atminties nupiešė miesto paveiks-lą. Stiveno paslaptis - jis autistas. Sergant autizmu, atskiros smegenų sritys negali bendrauti tarpusavyje, užtat šeimininkui dovanoja kitokių talentų. Todėl S.Viltšyras, žvelgda-mas į miesto panoramą, dėmesį skiria tik detalėms.

atsiMena visas perskai-tytas knyGas

2009 m. miręs Kimas Pykas (Kim Peek) galėjo pasigirti, kad atsimena visų perskaitytų 12 tūkstančių kny-gų turinį. Be to, jis galėdavo skaityti iškart po du puslapius - kiek viena akimi po vieną. Neįtikėtinų gabu-mų K.Pykas įgijo dėl įgimto regos

defekto, nes dėl jo padidėjo atmin-ties apimtis. Apie gimtąjį miestą jis žinojo absoliučiai viską: kokie keliai veda į jį, kas remontuoja te-lefonus, kur yra visi pašto skyriai ir panašiai.

nebiJo šalčioOlandas Vimas Hofas (Vim Hof)

visam pasauliui įrodė, kad šaltis jam nebaisus: išsimaudęs lediniame van-denyje, jis leido save „palaidoti“ snie-ge. Ir tai ne triukai - V.Hofas, pa-vyzdžiui, gali užkopti į Everestą su šortais. Pats V.Hofas tvirtina, kad ne-jausti šalčio jam padeda meditacija. Olandą tyrę medikai tvirtina, kad jis gali pats kontroliuoti savo vegetaci-nės nervų sistemos veiklą ir valdyti imunitetą. V.Hofo atvejis unikalus, jo pavyzdžiu bus galima bandyti sužinoti, ką daryti, jeigu žmogus atsitiktinai buvo apšvitintas.

Žmogus - kosminė būtybė

Jakovas Ciperovičius n

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

13

cmyk / 13

dizainasj/b Žūklė

Meškeriojimo reikmenys - ne menotyros tyrinėjimų objektas, tačiau muselinės meškerės ritės dizainas tapo Amerikos šiuolaikinio meno akademijos dėmesio objektu ir buvo pakeltas į šiuolaikinio taikomojo meno rangą. Kokia šio fenomenalaus atvejo potekstė?

viktoras aRMaLiS

Atsainus vertinimas

Kol niekaip nenusistovi atvi-ro vandens sezonui palankūs orai, meškeriotojai tikrina savo arsenalą, kad būtų pasirengę startui. Nutariau ir aš dar kartą įsitikinti, kad viskas parengta pirmai išvykai prie van-dens su museline meškere. Pirmą-ją ištraukiau iš dėklo ir padėjau ant stalo ritę. Tuo metu suskambo tele-fonas, o kai po trumpo pokalbio vėl pažvelgiau į ją, nuo netikėtai įspin-dusios saulės spindulių nutviekstos ritės negalėjau atitraukti akių. Susi-griebiau, kad žiūriu į meškeriojimo įrankį kaip į talentingo skulptoriaus, kurio ranka sukūrė nepriekaištingas formas ir pašalino net menkiausias nereikalingas detales, kūrinį. Dešim-tis kartų laikiau rankose ritę, su ku-ria nesiskiriu jau dešimt metų, tačiau niekada nepažvelgiau į ją tokiomis akimis. Kas staiga pasikeitė?

Jei pasidomėsite, kuo ypatinga muselinės meškerės sąranga, tai iš-girsite tradicinį atsakymą, kad svar-biausios jos dalys - reikiamo stan-grumo meškerykotis, atitinkantis valo klasę, ir pats valas, kurio gamy-bos technologijai pritaikyti kosminės pramonės pasiekimai. Na, o ritei bus priskirtas antraeilis vaidmuo. Esą ji

atlieka tik valo talpyklos funkciją: su-vyniotą ant ritės valą daug patogiau gabenti kelionėje, o ir prie vandens nereikia jo nešiotis saujoje. Nejaugi muselinės meškerės ritės funkcijos tikrai antraeilės? Dalis tiesos yra - kai meškeriojama nedidelėse upėse, kur laimikiai taip pat nepasižymi stambiu kalibru, muselinės ritė ti-krai dažniausiai atlieka valo talpyklos vaidmenį, tačiau situacija iškart kei-čiasi, kai išeinama į plačius vande-nis. Todėl kiekvienas muselininkas gana greitai praktiškai įsitikina, kad muselinės meškerės ritės funkcijos labai tiksliai apibrėžtos.

Funkcionalumo prioritetas

Jei planuojate išbandyti, kas yra meškeriojimas museline meš-kere per atostogas, tai garantuotai įsigysite pigų įrankių komplektą, kuriame bus iš plastiko pagaminta ritė. Šis gaminys paprastas ir ne-priekaištingas. Tai tikra valo talpy-kla, kurioje vietoj stabdymo mecha-nizmo įrengta elementari terkšlė. Tačiau tokiais įrankiais naudojasi tik naujokai arba atostoginiai meš-keriotojai, o patirties įgiję museli-ninkai jau po pirmo sezono skubiai keičia ritę ir renkasi tokią, kurios korpusas ir mechanizmai metali-niai. Pageidautina iš tvirto, tačiau lengvo aviacinio aliuminio, o dabar jau ir iš titano. Tačiau patvarumas - ne viskas. Labai svarbi yra ritės konstrukcija, kurios reikšmė paaiš-kėja, kai nuolat tenka patempti ir suvynioti nuo paprastos ritės rin-kėmis nukrentantį valą. Po pusdie-nio ši būtinybė ima erzinti, o vėliau apima didžiulis noras jos atsikratyti visiems laikams. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei ritės būgnelis fik-suojamas korpuse, kurio priekinė ir galinė dalys sujungtos strypeliais, neleidžiančiais nuo būgnelio nu-

smukti valo rinkėms. Dažniausiai ričių korpusai dabar ištekinami iš monolitinio ruošinio, tad valo rin-kes prilaikančiais elementais tampa korpuso sienelių fragmentai.

Kitas svarbus dalykas - valo būg- nelio konstrukcija. Atostoginių ri-čių modeliuose tam daug reikšmės neskiriama ir valo būgneliai gami-nami skardinės principu: imami du iš skardos štampuoti būgneliai ir sujungiami metaliniais strype-liais. Ši „skardinė“ užmaunama ant ašies ir galima vynioti valą. Deja, ašis dažniausiai greitai iškrypsta, „skardinė“ ima suktis aštuoniuke, o valas nuolat įstringa tarp priekinio būgnelio briaunos ir ritės korpuso esančiame plyšyje. Kai keliskart įstringa, valo danga pažeidžiama, jis garantuotai ims skilinėti. Da-bar matote, koks skirtumas tarp valo talpyklos ir ritės. Tinkamos

konstrukcijos ričių valo būgnelis ištekintas iš monolitinio ruošinio ir turi specialų sijonėlį, kuris ap-gaubia priekinę korpuso briauną, todėl niekada ir jokiomis aplinky-bėmis valas neįstrigs tarp būgnelio ir korpuso.

Dar vienas ypatumas, kuriuo atostoginės ritės skiriasi nuo rimto įrankio, - stabdymo mechanizmas. Pigiose ritėse jį atstoja terkšlė, o rimtų laimikių meškeriojimui pri-taikytose ritėse montuojamas pa-tikimas stabdžių mechanizmas, ku-rio apkrovą galima reguliuoti. Kam reikalingas stabdys? Jis atlieka tokią pat funkciją, kaip ir spiningo ričių valo nuslydimo mechanizmas: kai užkimba stambus laimikis, stab-džio sukuriama apkrova neleidžia žuviai lengvai nuvynioti valo ir var-gina jį. Nors visų muselinės ritės funkcijų dar neišvardijau, ir to, kas pasakyta, pakanka norint įsitikinti, kad ritės funkcionalumo prioritetas akivaizdus.

Kas lemia pasirinkimą

Na, o kuo čia dėta ritės este-tika? Dailesnis jos dizainas bus ar kerėpliškesnis, koks skirtumas? Pasirodo, skirtumas nemažas, nes, psichologų teigimu, geresnį dizainą

susiejame su geresne kokybe. Tai tas pats, kaip skirtumas tarp bate-lių iš Milano ir Stambulo batsiuvių dirbtuvės. Dizainas lemia mūsų pa-sirinkimą. Tai, kas traukia akį, mums patinka. Todėl gamintojai puikiai su-pranta, kad muselininkui svarbios ne tik ritės techninės charakteristikos, bet ir jos išvaizda. Muselininkui, jei jis tikras muselininkas, ypač svarbūs estetiniai meškeriojimo proceso da-lykai. Čia viskas turi reikšmę - ap-ranga, kepurė, liemenė, graibštas, masalinės, kurios daromos net iš raudonmedžio. Jei ritė išsiskirs iš kruopščiai parinktos ekipuotės an-samblio, estetinis vaizdas bus suga-dintas. Kadangi techninė muselinių ričių pusė maksimaliai ištobulinta, gamintojai puikiai supranta, kad jų gaminiai turi atitikti šiuolaikinį standartą, tačiau kad juos pirktų, jie turi išsiskirti dizainu. Todėl į talką kviečiami žymiausi techninio dizaino specialistai, galintys pasigirti bendradarbiaują su žymiausiomis au-tomobilių, laikrodžių ir kompiuterių kompanijomis. Jie kuria muselinių ričių dizainą žinodami, kad estetinė šių įrankių vertė lygiavertė funkcio-naliajai. Tad muselinės ritės dizainas - neatsitiktinai viena taikomojo me-no šakų, kurios nebegali ignoruoti menotyrininkai.

Ritės estetika

arsenalas

apsauGota nuo staiGMenŲ

Kiekvienas muselininkas brangina savo įrankius, todėl ritės nelaiko kur pakliuvo, o pa-rūpina jai specialų dėklą, apsau-gantį nuo smūgių, suspaudimo ir kitų staigmenų. Tačiau tik tie, kurie nemeškerioja museline, nežino, kad muselinė ritė - išplėstinė są-voka, nes jos eskortą sudaro atsarginiai valo būgneliai, tepalų tūbelės, atsarginiai valai, pavadėliai, masalų gramzdinimo elementai ir dar būrys smulkmenų. Tokio kiekio reikmenų viename dėkle nesutalpinsi, todėl tenka į žūklę vežiotis dar kelis. „Vison“ kompanijos dizaineriai sukūrė specialų dėklą, iš esmės palengvinantį muselininko situaciją: sakvojažą primenančiame dėkle - keliolika skyrelių ir kišenėlių, kuriose telpa visi reikalingi priedai. Čia jie absoliučiai saugūs, nes dėklo išorinis korpusas - iš storoko sintetinio šarvo, o skyrelių pertvaros pagamintos iš kiek plo-nesnio. Laikyti reikmenis dėkle labai patogu, nes nereikia jų visų vienu metu nešiotis liemenės kišenėse. Pasiimi tik tai, kas reikalinga.

žūklės proGnozė50 proc. teisybėsGeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

balandžio 8 d.7.00-10.30, 12.00-12.30, 16.00-18.30 val.

balandžio 14 d.10.00-13.30, 16.30-17.30, 19.30-20.00 val.Muselinių meškerių ričių n

išvaizdoje - nė vienos nereikalingos detalės

Funkcionalia laikoma tik ritė su stabdžiu, kurio reguliavimo rankenėlė - ant korpuso nugarėlės n

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b Žaidimai

kryžiažodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Vertikaliai: Nesusipratimas. Vonia. atako. etušas. edas. akira. avinas. italija. Nunas. Brasas. kiras. tara. Uogos. kinas. Sm. Pa. kartis. Čanas. Pi. arktis. Depas. Gi. Singeris. rūkai. lenk. Siamas. Demis. Balta. Bale-tas. Penas. Morisas. Pakas. Senis. Omas. Dūkis. Sr. tas. ronas. ki. eS. Namus. tad. Sedis. eilė. Zanu-sis. Dulkės. emisija. ii. išgrauža.

HOriZONtaliai:anapus. apoteozė. Sakura. isla-mas. rutina. Niekas. Ne. Sara. agatas. Sum. Nikas. kremas. Ne-si. Po. akras. radis. Burtis. Domi-si. Pavarotis. Sūnus. Vagis. Pekas. Da. isos. Denis. Menas. renis. eli. latas. Dūmas. tiki. Sus. Čekis. Skalė. kapas. Pridėsi. „Vaikinai“. Ostinas. aras. Br. Mielas. lai. adis. Gels. aJ. Spinta. Įsakmi. kasablanka.

PažyMėtUOSe laNGeliUOSe: Ugningos merginos.

PRAėJUSIoS SAVAITėSatsakyMai

šacHMatai

Nr.1 J.Gurevičius - L.Judasinas, 1991 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 L.Liubojevičius - N. Padevskis, 1974 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 L.Kubelio etiudas, 1908 m. Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA. 1 padėtis

1.Že5! Rd1 2.Žd7! Re7 3.Žef6+! Rf6 4.Be8+ 1:0.2 padėtis1.Bh8+! Rh8 2.Bh8+ Kh8 3.Vh1+ Žh7 ( 3...Kg8 4.Žf6 Vf6 5.gf6 Rd3 6.Vh6 Že6 7.Žg5 Bc2+ 8.Kd1 1:0) 4.Žf6 Kg7 5.Vh6 1:0.3 padėtis1.Rh1! Bh1 2.a8V Bd1 3.Vh1! Bh1 4.a7 1:0.

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsakyMai

tris savaitgalius iš eilės dovanojame 3 skaityto-jams DVD filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ ir net 30 skaitytojų paguodos prizą 2012 kalendorių „tadas Blinda“.

spRęskiTe kRyžiažodį iR laimėkiTe:

Kryžiažodžio atsakymą siųs-kite žinute numeriu iki balandžio 12 d. Žinutės kaina - 1 Lt.1390

sms

PaVyZDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

3 dVd filmus „Tadas Blinda. Pradžia“ laimėjo:

Dovydėnas Rimantas •(Trakai)orentas Vytautas •(Tauragė)Šiliūnienė Rimutė •(Alytus)

Paguodos prizai „Tado Blindos“ kalendorius:

Abromavičius Gytis •(Pakruojis)Bagdanavičius Bronius •(Kaunas)Bagdonienė Vilija •(Raseiniai)Balčikonis Vaclovas •(Panevėžys)Baškys Virgilijus (Utena)•Buinauskienė Regina •(Vilnius)Čaikauskas Gintaras •(Vilnius)Čekauskas Bronius •(Marijampolė)Čeponienė Marytė •(Panevėžys)Čiukas Juozas (Kaunas)•Gricius Juozas (Vilnius)•Juška Vytautas •(Joniškio r.)Kanaukienė Vilma •(Šiauliai)Karvelienė Irena •(Panevėžys)Keras Mindaugas •(Pakruojis)Kinčius Tomas (Telšiai)•Kiskevičienė Jurgita •(Žagarė)Kondrasčenkienė Janina •(Vilnius)Kriščiūnienė Albina •(Joniškis)Laurutis Petras (Šiauliai)•Levickienė Aldona •(Marijampolė)Liktoravičius Steponas •(Širvintos)Perstuk Neda (Alytus)•Radzevičienė Rasa •(Skaistgiris)Ruzgienė Inga (Kaunas)•Staponas Saulius •(Rietavas)Šalčiūnas Rimvydas •(Vilkaviškis)Šiaučiulis Albertas •(Anykščiai)Šlenderienė Stanislava •(Šiauliai)Švedas Arūnas •(Kuršėnai)

PRAėJUSIoS SAVAITėS prizo laiMėtoJai

Dėl prizo prašome skambinti tel. 238-70-31, 238-70-32 iki balandžio 12 d. 17 val.

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b Žaidimai

išbrauk sudoku

(BALANDŽIo 9-15 D.)Horoskopas

aVinams atei-nanti savaitė leis išsi-aiškinti daugelį klau-

simų, kurių sprendimą jūs dėl įvairių priežasčių vis atidėliojo-te. Artimiausiomis dienomis sė-kmingai tvarkysite visus reikalus be ypatingų pastangų, tad ne-gaiškite laiko. Visą savaitę atka-kliai sieksite užsibrėžto tikslo.

jauČiai tikriau-siai turės tvarkyti ko-kius nors dokumen-

tus. Nors didelės būtinybės nė-ra, bet verčiau tai padaryti da-bar, kol turite laisvo laiko. Tinka-mas metas įsigyti didelių pirki-nių namams ir šeimai, tik nepa-mirškite pasitarti su artimaisiais.

dVYniai kitą sa-vaitę glaudžiai ben-draus su tais, su ku-

riais tenka dirbti. Galite gauti naudingų pasiūlymų, kuriuos turėsite svarstyti kartu su par-tneriais. Taip pat palankiai klos-tysis kontaktai su valdininkais.

vėŽiai turėtų ati-džiai parinkti žo-džius - ne visa, ką jūs

pasakysite, patiks aplinkiniams. Finansinė padėtis bus stabili, ir jums neteks skubiai spręsti ma-terialinių klausimų. Visa, ką nu-matėte kitai savaitei, gali būti įgyvendinta su artimų žmonių pagalba.

liūtams kitą sa-vaitę seksis kopti kar-jeros laiptais. Jūs pa-

galiau sulauksite materialinių gėrybių. Nenumokite ranka į aplinkinių pagalbą: tik bendras darbas ir kolektyvi kūryba jums padės užimti naujas pozicijas.

mergelės kitą savaitę pajus finansi-nę laisvę. Tai nulems

viena iš dviejų aplinkybių: arba gausite gražaus pelno, arba tie-siog sumažinsite savo išlaidas iki protingo lygio. Bet didelė ti-kimybė, kad apskritai pagerės jūsų materialinė padėtis - yra šansas gauti tai, apie ką anks-čiau tik svajojote.

svarstYklės kitą savaitę su artimų žmonių parama su-

darys puikias sėkmės prielaidas ateičiai. Jūs taip pat sėkmingai išspręsite klausimus, susijusius su išsilavinimu ir naujos infor-macijos gavimu. Svarbiausia - nesikarščiuoti.

skorpionai artimiausiomis die-nomis neturėtų gaišti

laiko smulkmenoms, sutelkite dėmesį tik į prioritetinius klausi-mus, tada jau niekas neįstengs jums sutrukdyti pasiekti užsi-brėžtą tikslą. Kitą savaitę jūs ga-lėsite įgyvendinti daugelį norų.

šauliams atei-nanti savaitė bus pa-lanki visais atžvil-

giais. Daugelyje sričių jus lydės sėkmė, todėl visus sumanymus įgyvendinsite iš pirmo karto. Čia pirmiausia turima omenyje pro-fesinė veikla. Artimi žmonės nuoširdžiai džiaugsis jūsų per-galėmis.

oŽiaragiai ne-turėtų atsipalaiduoti ir tik laukti Fortūnos

šypsnio. Pademonstruokite ap-linkiniams nuoseklų požiūrį į darbą, ir tada parodytas aktyvu-mas prisidės prie palankių per-mainų daugelyje svarbių gyve-nimo sričių.

Vandeniai už-megs kontaktus su potencialiais verslo

partneriais. Derybose pade-monstruokite visus savo organi-zacinius sugebėjimus. Jose su-daryti sandoriai leis jums imtis naujų, įdomesnių projektų.

ŽuvYs turės pri-imti svarbius spren-dimus, susijusius su

tolimomis perspektyvomis. Kad neapsiriktumėte, blaiviai įver-tinkite savo galimybes. Tuomet visa bus realizuota be didelių laiko ir materialinių išteklių są-naudų.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

avinas

operos solistas nVladimiras PRUDNIKOVAS(1949 m. balandžio 10 d.)

Dirigentas nStasys DOMARKAS(1939 m. balandžio 15 d.)

Dainininkė nNeda MALŪNAVIČIŪTĖ(1971 m. balandžio 15 d.)

paGalbinės SKAIČIų SUMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsakyMai

2 3 7 5 6 14

4 88 1 2 7 4 94 9

3 59

3 1 4 86 7

4 7 5 95 6 3 81 2 6 8 5 3

1 8 43 8 65 2 3 6 1

5 7 2 98 4 1 6 2 7

2 7 9 1 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsakyMai

9 1 8 2 4 5 7 6 35 7 6 1 8 3 4 9 22 3 4 6 9 7 1 5 81 8 7 9 3 2 5 4 63 6 9 4 5 8 2 7 14 5 2 7 6 1 3 8 96 2 5 3 7 9 8 1 48 4 1 5 2 6 9 3 77 9 3 8 1 4 6 2 5

4 1 5 3 9 2 6 7 89 6 3 8 1 7 4 5 22 8 7 5 4 6 3 1 91 2 4 9 5 3 8 6 75 9 6 7 8 4 2 3 13 7 8 6 2 1 9 4 57 5 9 4 6 8 1 2 38 4 1 2 3 5 7 9 66 3 2 1 7 9 5 8 4

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsakyMai

17 Č I U R K Š L Ė

16

cmykcmyk16

Siparių šventinės puošmenos

Aktoriaus Sauliaus Sipario žmo-na Ugnė, talkinant jųdviejų septyn-metei dukrelei Salomėjai, gamino ypatingą patiekalą - vyro babos py-ragą. Ir labai šventišką užkandį, tik-siantį lengviems Velykų pusryčiams. „Kas tik paragauja šio patiekalo, iš karto puola jį gaminti, nes jis pa-ruošiamas labai greitai ir estetiškai atrodo. Pamatysite, tai tikrai bus

Velykų stalo puošmena“, - intriguoja U.Siparienė.

Siparių šeima prisiminė, kokios buvo smagiausios ir kokios liūdniau-sios Velykos. Sutartinai tvirtino, kad smagiausios Velykos buvo sodyboje, kai oras buvo tiesiog puikus, tačiau su šia švente jiems siejasi toli gražu ir ne patys maloniausi prisiminimai. „Sodyboje Velykos buvo fantastiš-kos, bet įvyko toks idiotiškas įvykis - Vilniuje apiplėšė mūsų namus. Gražų Velykų rytą staiga paskam-

bino kaimynai ir pasakė, kad mūsų namuose viskas išplėšta, išnešta... Buvo labai nemalonu,“ - kadaise įvykusį apiplėšimą iš naujo išgyveno S.Siparis. Per šias šventes aktorius dirbs - vaidins spektaklyje. O žmo-na su dukrele keliaus pas Žvėryne gyvenančią seserį. Ugnei apmaudu, kad jau kelerius metus iš eilės prie šventinio stalo nesėda jų vyresnėlis sūnus - 21 metų Marius, kuris jau trečius metus studijuoja kino reži-sūrą Malaizijoje.

Linksmos ir sočios aktorių VelykosmaisTasj/b saViTarna

Gintaras Mikalauskas ieškojo kalakuto

Tuo tarpu aktoriaus Gintaro Mikalausko šeima tradiciškai per Velykas vyksta švęsti į Palangą - pajūryje yra erdvūs ir jaukūs šei-mos namai.

Dabar Gintaras mažiau laiko praleidžia virtuvėje, nors kadaise buvo laikas, kai jis su močiute ke-pė tortus ir bandė pradėti kondite-rinį bizniuką. Nieko iš to neišėjo. Šiuo metu darbų nestokojantis aktorius virtuvėje vietą užleidžia gaminti mėgstančiai žmonai Jū-ratei: „Jai patinka ruošti maistą todėl, kad mėgsta mano įvertini-mą. Tikrai labai mėgstu kartoti ir aš matau, kad jai tai labai patinka, todėl kartoju ir kartosiu kompli-mentus. Anksčiau vaikai cypda-vo - tai sriuba per skysta, tai per tiršta. Ša, sakau, tuoj liksime ir be tos sriubos. Nes žemaitė, žinote, tik op - ir gali penkias paras tylė-ti, o aš iš proto einu visą laiką. Aš čia pat supykau, čia pat atleidau. Mes absoliučiai skirtingi, bet tai, sakyčiau, yra gerai“. Kai žmona išskrido į Londoną šventėms par-sivežti ten studijuojančios dukters Dovilės, G.Mikalauskas buvo pa-sišovęs kepti kalakutą. Bet pa-skaičiavęs, kiek tam laiko sugaiš, persigalvojo.

Kalakuto šlaunelių aktorius ieškojo turguje. „Greitai suradau, nes žinome geras vietas. Vienos nedidelio kalakuto šlaunelės už-teks dviem valgytojams“, - džiau-giasi aktorius.

Prieš Velykas užsukome į dviejų aktorių Sauliaus Sipario ir Gintaro Mikalausko namus - norėjome sužinoti, kokiais įmantriais ir išradingais patiekalais jie žada nukrauti savo šeimos šventinį stalą.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Vyginto Skaraičio nuotr.

aktoriaus Sauliaus nSipario šeima

susidaužė margučiais

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

JumS REIKėS (4 porcijoms):

dviejų nedidelių •kalakuto šlaunelių,

specialios mėsą •minkštinančios druskos,

vištienos •prieskonių,

šiek tiek •kmynų,

česnako,•pakelio ryžių,•burokėlių,•morkų,•bruknių •uogienės,

žirnelių,•svogūno,•majonezo.•Šlauneles (geriau, kad jos nbūtų nešaldytos) įtrinkite mėsą minkštinančia druska, specialiais vištienos prieskoniais ir kmynais, česnaku.

„aš česnako gabaliukus palieku, nbet žmona juos nupurto, kad vėliau jis „nedegtų“ ant odos. Bet česnakas suteikia labai malonų aromatą“, - sako aktorius. Jis nenaudoja acto, nes yra įsitikinęs, kad tai sugadins patiekalo skonį.

Parą arba dvi palikite šaldytuve n- per tiek laiko mėsa tikrai suminkštės, perims česnako aromatų.

aktorius kepti pasirinko nkrosnelę - kalakuto šlaunelės iškepė per vieną valandą apverčiant. kepė esant 200 laipsnių temperatūrai.

Prie iškeptų kalakuto nšlaunelių Gintaras patiekė ryžių, išskirtinių burokėlių, kuriuos gamina aktoriaus uošvė (specifinis receptas su obuolių sultimis, nenaudojant jokios rūgšties), smulkintomis morkomis su gausiai išspaustu česnaku. taip pat žirnelių, svogūnų ir majonezo salotomis. Pasirodo, prie kalakuto nuostabiai dera bruknių uogienė.

JumS REIKėS:0,5 kg varškės,•200 g sviesto,•200 g grietinės,•kelių saujų džiovintų •vaisių ir riešutų,

stiklinės cukraus,•dviejų pakelių •keturkampių sausainių,

citrinos.•

Pi n rmiausiai išsukite sviestą su cukrumi, sudėkite grietinę ir varškę. Šio pyrago ypatingumo paslaptis yra citrina - be citrinos sulčių varškėje

pyragas nebūtų toks skanus, todėl ugnė į varškę išspaudžia visą citriną.

tada sudėkite ndžiovintus vaisius ir

riešutus, o pačioje pabaigoje berkite į miltus sutrintus sausainius - tai darykite trintuvu arba permalkite per mėsmalę. Masę

gerai išmaišykite ir ją verskite į torto formą, o tada parai palikite sustingti šaldytuve.

Skanaukite. n

šventinė tinGinio iMprovizaciJa

JumS REIKėS:0,5 kg varškės,•pakuotės atšaldytų •krabų lazdelių,

svogūnų laiškų,•rūkytos lašišos,•poros šaukštų •majonezo,

gražių salotų lapų,•citrinos.•

Smulkiai supjaustyki- nte svogūnų laiškus ir krabų lazdeles. visa tai suberkite į varškę ir dėkite majonezo. viską gerai išmaišyki-

te, kad viskas tolygiai pasiskirstytų, priesko-nių geriau nedėkite.

tada supjaustykite nstambesniais pailgais

gabaliukais rūkytą lašišą, atsargiai atskirkite salotų lapus ir gražiais bei plonais griežinėliais papjaus-tykite citrinos. ant

salotų lapo dėkite šaukštą varškės salotų, „užklokite“ gabalėliu lašišos ir papuoškite citrinos griežinėliu.

velykiniai laiveliai

kalakuto šlauneliŲ receptas

Gintaro Mikalausko šventėms - nkalakutiena