Embed Size (px)
Citation preview
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 1 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Makroekonominiai tyrimai – 2016 m. lapkričio 17 d.
„Swedbank“ ekonomikos apžvalga D.Trumpo pergalė keičia nusistovėjusią tvarką
• Lūkesčiai dėl JAV fiskalinio stimulo gerina bendrus rinkos lūkesčius
• Visgi ilgo laikotarpio augimo perspektyvos išlieka blankios
• Šiaurės ir Baltijos šalys išlieka atsparios, bet pasaulyje labai daug neapibrėžtumo
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 2 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Pasaulio ekonomika
Pasaulyje, pasižyminčiame lėtu augimu, žemomis palūkanų normomis ir kylančiais populistiniais judėjimais, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose iš esmės keičia nusistovėjusias žaidimo taisykles. Jo planuojamas mokesčių mažinimas bei investicijos į infrastruktūrą sukuria prielaidas laisvesnei fiskalinei politikai. Tai taip pat didina infliacijos bei spartesnio monetarinės politikos normalizavimo lūkesčius. Gali atrodyti, kad pasaulio ekonomikai kaip tik to šiuo metu ir reikia. Visgi ekonomikoje vykstantys procesai yra sudėtingesni ir gali neduoti trokštamo rezultato. Jeigu skatinančiąją fiskalinę politiką ir griežtėjančią monetarinę politiką lydės protekcionistiniai veiksmai, teigiamo poveikio ekonomikai nebus. Fiskalinis skatinimas, paremtas įsiskolinimo didinimu, greičiausiai paskatintų burbulų formavimąsi, o ne tvarų augimą ilguoju laikotarpiu. Atnaujintoje „Swedbank ekonomikos apžvalgoje“ pateikiame pirmąjį galimo „Trumponomikos“ poveikio pasaulio bei Šiaurės - Baltijos šalių regiono ekonomikoms vertinimą.
Rugpjūčio mėnesio apžvalgoje rašėme, jog ekonomikos augimas yra pakankamas tam, jog monetarinė politika vakarų šalyse būtų palaipsniui normalizuojama. Visgi, rašėme, jog augimas nėra pakankamas sulaikyti kylančio populizmo bangą, kuri kelia grėsmę ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu. Po Brexit sprendimo JK ir D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose tapo aišku, jog dauguma politikų nepakankamai įvertino visuomenės nepasitenkinimą ir nusivylimą ypač lėtu ekonomikos augimu, kuris tęsiasi jau ne pirmus metus. JAV rinkimų rezultatai netikėtai teigiamai paveikė finansų rinkas bei ekonomikos augimo ir ekonominės politikos lūkesčius, tačiau poveikis ilguoju laikotarpiu išlieka neaiškus. Visgi kai kurie faktai yra žinomi ir tai leidžia prognozuoti.
Pagrindinis JAV rinkimų poveikis Šiaurės ir Baltijos šalims neatsispindi mūsų pateikiamose BVP augimo prognozėse. Visgi tai taps papildomu spaudimu ekonominės politikos formuotojams įgyvendinti augimą skatinančias reformas. Atsižvelgiant į išaugusį neapibrėžtumą ir rizikas, erdvės galimoms politinėms klaidoms beveik nebeliko. Monetarinė politika bandys subalansuoti lėtesnio augimo rizikas ir poreikį normalizuoti savo vykdomą politiką. Galimybės vykdyti skatinančiąją fiskalinę politiką Europos šalyse išlieka ribotos, tačiau, jei augimas staiga taptų neigiamas, Šiaurės šalys turėtų pasiruošti panaudoti turimą fiskalinę erdvę. Siekiant išlaikyti augimą, būtina įgyvendinti struktūrines reformas, kurios leistų ekonomikoms tapti atsparesnėms ekonominiams šokams. Šokai, kuriuos galėtų sukelti Trumpo prezidentavimas, galėtų būti labai rimti.
Donaldo Trumpo siūlomos ekonominės politikos, kitaip vadinamos Trumponomika, priemonės gali būti suskirstytos į tris pagrindines grupes: skatinančioji fiskalinė politika (mokesčių mažinimas, išlaidos infrastruktūrai), dereguliavimas ir protekcionizmas. Mokesčių verslui ir namų ūkiams mažinimas paprastai turi teigiamą poveikį augimui. Visgi Trumpo
Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/ (metinis pokytis, %)
2015
JAV 2.6 1.5 (1.6) 2.0 (2.2) 1.8 (1.8)
EZ šaly s 1.9 1.6 (1.6) 1.5 (1.5) 1.4 (1.5)
Vokietija 1.5 1.7 (1.8) 1.4 (1.2) 1.1 (1.1)
Prancūzija 1.2 1.2 (1.3) 1.2 (1.3) 1.5 (1.6)
Italija 0.6 0.8 (0.7) 0.6 (1.0) 0.7 (1.1)
Ispanija 3.2 3.2 (3.0) 2.5 (2.4) 2.2 (2.2)
Suomija 0.2 0.9 (0.8) 0.8 (0.7) 1.1 (1.1)
JK 2.2 2.1 (1.6) 1.4 (0.7) 1.3 (1.4)
Danija 1.0 1.0 (1.3) 1.7 (1.9) 1.9 (2.0)
Norv egija 1.0 0.7 (0.6) 1.5 (1.5) 2.0 (2.3)
Japonija 0.6 0.8 (0.5) 1.0 (0.8) 0.6 (0.6)
Kinija 7.2 6.6 (6.6) 6.5 (6.5) 6.5 (6.5)
Indija 7.2 7.1 (7.3) 7.0 (7.3) 7.7 (7.7)
Brazilija -3.9 -3.3 (-2.9) 0.3 (0.3) 1.6 (1.6)
Rusija -3.7 -0.5 (-0.8) 1.5 (1.5) 2.0 (2.0)
Pasaulis (PPP 2/) 3.2 3.1 (3.0) 3.3 (3.3) 3.3 (3.4)
1/ 2016 m. rugpjūč io mėn. prognozės skliausteliuose
2/ Svoriai pagal TVF 2015 m. duomenis Šaltiniai: TVF ir Swedbank.
2016p 2017p 2018p
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 3 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
planuojamas mokesčių mažinimas labiausiai palies turtinguosius, kurie yra linkę sutaupyti papildomas pajamas. Todėl manome, kad pastaroji priemonė turės tik nedidelį poveikį augimui, tuo tarpu biudžeto deficitas išaugs. Visgi tikėtina, jog, kitaip nei mokesčių mažinimas turtingiesiems, išlaidos infrastruktūrai turės teigiamą poveikį išlaidoms, užimtumui bei ekonomikos augimui. Nepaisant to, šį teigiamą poveikį ekonomikai gali atsverti griežtesnė tarptautinės prekybos politika. Jeigu būtų įgyvendinta visa Donaldo Trumpo protekcionistinė dienotvarkė, tai yra, įvesti dideli muitai prekėms iš Kinijos ir Meksikos, o JAV nutrauktų NAFTA, laisvos prekybos susitarimą su Kanada ir Meksika, tuomet išaugusi infliacija neigiamai paveiktų vartotojus, taip pat sumažėtų verslo investicijos, sulėtėtų darbo vietų kūrimas. JAV vykdoma prekybos politika turės didžiausią įtaką ekonomikos augimo perspektyvoms trumpuoju laikotarpiu.
Siekiant suprasti Trumponomikos poveikį JAV ir pasaulio ekonomikų augimui trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, svarbu atskirti poveikį verslo ciklui ir poveikį ekonomikos augimui ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu, jei ribojančios prekybos politikos priemonės nebūtų įgyvendintos arba būtų daug švelnesnės, tokiu atveju Trumponomika sustiprintų verslo ciklą ir JAV bei pasaulio ekonomikos augtų sparčiau. Manome, jog trumpuoju laikotarpiu bus įgyvendinti tik simboliniai prekybos ribojimai, tačiau protekcionizmo rizika vis vien neigiamai veiks investuotojų lūkesčius. Manome, kad dėl minėtų priežasčių JAV ekonomika augs šiek tiek lėčiau. Svarbu paminėti tai, jog išaugusios išlaidos didins JAV biudžeto deficitą ir valstybės skolą.
JAV rinkimų rezultatai paveiks pasaulio ekonomikos augimą bei Šiaurės – Baltijos šalių regioną per tris pagrindinius kanalus – geopolitiką, prekybą ir populizmo idėjų plėtrą. Visa tai didina rizikas pasaulio ekonomikos augimui. Manome, kad pasaulio ekonomikos augimas išliks prislopintas, o verslo ciklai atskiruose žemynuose judės skirtingai. Verslo ciklo kreivė Europoje kyla į viršų – prognozuojame, kad euro zonos ekonomika augs vidutiniškai 1,5 proc. per metus. JAV verslo ciklas yra labiau subrendęs - manome, jog ši ekonomika augs maždaug 2 proc. per metus ir šis augimo tempas bus artimas potencialiam.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip stabilus dolerio kursas bei žemos obligacijų palūkanų normos išsivysčiusiose šalyse turėjo teigiamą poveikį besivystančių šalių ekonomikoms, tačiau tai netrukus pasikeis. Išaugę lūkesčiai dėl ekspansinės fiskalinės politikos JAV brangina JAV dolerį ir stumia JAV obligacijų pajamingumą į viršų. Dėl šių priežasčių tokioms šalims kaip Turkija ir Pietų Afrika gali tapti sunkiau finansuoti išorės deficitą. JAV įgyvendinama protekcionistinė politika apsunkins gyvenimą kai kurioms besivystančioms šalims, kurių ekonomika tik neseniai pradėjo atsigauti. Egzistuoja rizika, jog JAV įves sankcijas prekybai su Kinija. Visgi Kinijos augimas yra paremtas vidaus vartojimu ir šalyje iki partijos suvažiavimo 2018 metais bus koncentruojamasi į augimo stabilizavimą, o šalies prezidentas Xi Jinping stiprins savo valdžią ir pakeis daugybę politikų. Tai reiškia, jog, siekiant užtikrinti 6,5 proc. siekiantį augimą, Kinijos vykdoma ekonominė politika ir toliau palaikys vidaus vartojimą. Visgi, greičiausiai, JAV politikos formuotojai neskubės įgyvendinti protekcionistinių veiksmų, kurie galėtų susilaukti atgalinės reakcijos. Kinija atsakydama į JAV veiksmus galėtų dar labiau atpiginti šalies valiutą arba įgyvendinti kitus veiksmus, galinčius sumažinti JAV augimą ir užimtumą. Tuo tarpu dėl didelės „blogų“ paskolų dalies bankų portfeliuose Indijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka nuviliantis. Teigiamai vertiname Indijos ekonomikos perspektyvas ilguoju laikotarpiu, tačiau panašu, kad gyvybiškai svarbių struktūrinių reformų įgyvendinimas greičiausiai užtruks ilgiau. Be to, Indijos vyriausybės vykdoma kova prieš „juoduosius pinigus“ trumpuoju laikotarpiu turės neigiamą poveikį ekonomikai.
Dėl Donaldo Trumpo išsakytų skeptiškų komentarų apie NATO išaugo geopolitinės rizikos. Tikėtina, jog JAV vykdys savo įsipareigojimus NATO šalims sąjungininkėms. Visgi neapibrėžtumas dėl negalėjimo prognozuoti Trumpo veiksmų didins riziką Vakarų šalyse.
Procentai
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 4 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Išaugusios Europos šalių išlaidos gynybai galėtų paskatinti ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu. Visgi, išaugusios geopolitinės rizikos didina blogesnio scenarijaus tikimybę.
Tikėtina, jog prekybos politikoje Trumpas įgyvendins simbolinius prekybos apribojimus, tačiau ne visus, kuriuos išreiškė per rinkimų kampaniją. Tačiau jau dabar pasaulyje pastebimos protekcionistinės tendencijos, kurias dar labiau paskatins JAV rinkimų rezultatai. Laisvos prekybos susitarimai, dėl kurių buvo derimasi, pavyzdžiui, TTP laisvos prekybos susitarimas tarp JAV ir Azijos šalių bei TTIP laisvos prekybos susitarimas tarp JAV ir ES, nebebus įgyvendinti, o mikro protekcionistiniai veiksmai taps vis dažnesni. Tai savaime neigiamai veiks pasaulinės prekybos srautus, kurių silpnėjimas pastebimas pastaraisiais metais. Tikėtina, kad tai turės neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos augimui ir neleis ištrūkti ir lėto augimo aplinkos.
Europoje politinės rizikos išlieka didelės. Europos populistines partijas pradžiugino Brexit ir Trumpo sėkmė. Europos laukia nemažai svarbių rinkimų šiemet ir kitąmet. Šių metų gruodžio 4 dieną vyks pakartotiniai Austrijos prezidento rinkimai ir svarbus referendumas Italijoje dėl konstitucijos pakeitimo – abiejuose įvykiuose dominuoja populistiniai sentimentai. 2017 metais vyks parlamento rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijos prezidento rinkimai bei federaliniai rinkimai Vokietijoje. Po to kai pastarojo meto įvykiai atskleidė apklausų netikslumus ir tikrąjį populistų nepasitenkinimą dabartiniais politikais, mažai kas priima tradicinių politinių jėgų pergalę būsimuose rinkimuose kai savaime suprantamą rezultatą. Skepticizmas Europos Sąjungos ir euro atžvilgiu yra populistines nuotaikas Nyderlanduose, Prancūzijoje bei Vokietijoje vienijanti tema.
Žvelgiant iš Šiaurės ir Baltijos šalių perspektyvos, silpnesnė pasaulio prekyba yra pagrindinis rūpestis, kadangi protekcionizmas paprastai labiausiai pažeidžia mažas ir atviras ekonomikas. Mūsų prognozės bendrai išlieka mažai pakitusios, tačiau tai pilnai neatskleidžia situacijos. Ekonomikos augimo varikliai keičiasi – grynojo eksporto poveikis augimui mažėja, tuo tarpu investicijas žemyn tempia išaugusios rizikos.
Apskritai, mes esame atsargiai optimistiški dėl pasaulio ekonomikos augimo, tačiau suprantame, kad galimas tiek geresnio, tiek blogesnio scenarijaus išsipildymas. Cikliškas ekonomikos atsigavimas Europoje ir JAV bei kai kuriose besivystančiose šalyse ir toliau tęsis. Augimo perspektyvos dar labiau pagerėtų įgyvendinus būtinas reformas. Visgi tokios priemonės nėra pagrindinio scenarijaus dalis. Tačiau galimos ir teigiamos rizikos trumpuoju laikotarpiu dėl skatinančiosios fiskalinės politikos JAV įgyvendinimo, visgi, vietoje tvaraus augimo ilguoju laikotarpiu, tai greičiausiai padidintų burbulų formavimosi riziką.
%
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 5 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Nesureikšminkime besitraukiančių atsargų Lietuvos BVP augimas lėtėja, o atsargų traukimasis primena 2009-uosius, tačiau tai yra laikina tendencija, o dėl jos nerimauti neverta. Iš tikrųjų ekonomika ne stagnuoja, o galima įžvelgti net jos perkaitimo ženklų – atlyginimų augimas privačiame sektoriuje viršija 9 procentus, o produktyvumas neauga. Beveik nekeičiame 2017 ir 2018 metų augimo prognozių – BVP ir kainų augimas spartės, bet greitai susidursime su rimtais iššūkiais.
Augimas trečiąjį ketvirtį toliau lėtėjo ir atrodo, kad šiemet ekonomika augs vos 2 proc. (rugpjūtį tikėjomės 2.5 proc. augimo). Tačiau iš dalies tai tik statistinis miražas – dabartinė ekonomikos augimo trajektorija neatspindi tikrųjų ekonomikos vystymosi tendencijų. Besitraukiančių atsargų neigiama įtaka augimui šiemet sieks net 3.3 procentinio punkto. Tai buvo vienkartinė korekcija po to kai po Rusijos embargo žemės ūkio sektorius turėjo perteklines atsargas, ieškojo naujų rinkų ir laukė geresnių kainų.
Pažvelgus giliau, sunku rasti silpnesnio ekonomikos augimo ženklų. Investicijos pirmąjį pusmetį susitraukė 1,3 proc., tačiau velnias slypi detalėse. Tokį rezultatą daugiausiai lėmė viešasis sektorius, kuriame investicijos per metus susitraukė 28,6 procento. Tuo tarpu antrąjį ketvirtį žymiai paspartėjus privataus sektoriaus investicijų augimui, per pirmą pusmetį fiksuotas solidus 11,4 proc. augimas. Dar svarbiau yra tai, kad antrąjį ketvirtį investicijos į įrangą buvo 27,8 procento didesnės nei prieš metus.
Prognozuojame, kad investicijų augimas kitąmet turėtų paspartėti – biudžete numatytas 12 proc. viešojo sektoriaus investicijų augimas. Tuo tarpu spartesnis ES lėšų skirstymas galėtų paskatinti ir privataus sektoriaus investicijas. Kita vertus šios investicijos dažnai neišvengia trumpalaikių svyravimų ir priklauso nuo lūkesčių. Nepalankūs politiniai ir ekonominiai įvykiai užsienyje ar nepalanki naujosios Lietuvos vyriausybės ekonominė politika gali atimti pasitikėjimą ir slėgti investicijas. Būtent prastesni lūkesčiai ir lėtesnis namų ūkiai vartojimo augimas ir yra pagrindinės kiek lėtesnio nei anksčiau tikėtasi augimo priežastys – kitų metų BVP augimo prognozę sumažinome iki 2,8 procento.
Mažmeninės prekybos sektorius šiemet spurtavo ir trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, prekybos apimtis išaugino 6,5 procento. Tai nebuvo staigmena, kadangi užimtumas pirmąjį pusmetį augo net 2,4 proc., o atlyginimų augimas toliau spartėjo. Vidutinis atlyginimų augimas šiemet sieks 7,8 proc., tą daugiausiai lems atlyginimų šuolis privačiame sektoriuje. Dalį augimo lemia didėjantis minimalus atlyginimas, tačiau ekonomika priartėjo prie pilno užimtumo ir yra akivaizdu, jog darbuotojų derybinė galia išaugo.
Visgi toks augimas sukuria rizikų. Mes manome, kad kitais metais užimtumas pradės trauktis po 0,4 proc. kasmet. Tą daugiausiai lems mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir prie piko artėjantis darbo jėgos aktyvumas. Taigi spaudimas atlyginimams išliks - prognozuojame, kad 2017 m. jie augs 6,5 proc., o 2018 m. – 6 procentais. Tuo tarpu pastaruosius penkerius metus vidutinis metinis produktyvumo augimas siekė 1,3 procento. Nors kitąmet produktyvumo augimas greičiausiai paspartės, vienetiniai darbo kaštai nenukryps nuo augimo trajektorijos, kuri lemia po truputį prastėsiantį eksportuotojų
Dėl besitraukiančių atsargų
nerimauti nereikėtų
Namų ūkių vartojimas ir darbo
rinka pradeda kaisti,
produktyvumo augimas išlieka
silpnas
Nuviliantis investicijų augimas
buvo laikinas ir daugiausiai
lemtas viešojo sektoriaus
Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai, 2015-2018 1/
2015Realaus BVP augimas, % 1.8 2.0 (2.5) 2.8 (3.0) 2.5 (2.5)
Namų ūkių vartojimo išlaidos 4.1 5.5 (5.5) 3.5 (4.0) 3.5 (3.5)Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 0.9 1.5 (2.0) 2.0 (2.0) 1.0 (1.0)Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 4.7 4.0 (4.0) 7.0 (9.0) 6.0 (6.0)Prekių ir paslaugų eksportas -0.4 5.0 (5.0) 6.0 (6.0) 5.5 (5.5)Prekių ir paslaugų importas 6.2 4.0 (5.0) 7.0 (7.0) 6.5 (6.5)
VKI vidutinis augimas, % -0.9 1.0 (1.2) 3.0 (3.0) 2.5 (2.5)
Nedarbo lygis, % 2/ 9.1 8.0 (8.0) 7.4 (7.4) 7.2 (7.2)Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 5.8 7.1 (6.2) 4.7 (4.2) 3.2 (3.2)Nominalus BVP, mlrd. EUR 37.3 38.5 (38.4) 40.6 (40.7) 42.7 (42.8)Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % -4.3 1.0 (1.0) 8.0 (8.0) 6.5 (6.5)Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % -1.2 -1.5 (-1.0) 9.5 (9.5) 7.5 (7.5)Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP -0.7 1.2 (-2.5) 0.2 (0.5) -0.5 (-0.2)Einamosios sąsk. balansas, % BVP -2.3 -0.6 (-3.3) -0.5 (-0.2) -1.2 (-0.9)Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 0.7 1.0 (-0.7) 1.7 (2.5) 1.8 (2.1)TUI įplaukos, % BVP 2.3 0.5 (1.5) 1.0 (1.5) 1.0 (1.5)Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 75.4 74.0 (74.0) 70.5 (70.5) 67.8 (67.8)
Valdžios sektoriaus balansas, % BVP 3/ -0.2 0.0 (0.0) -0.8 (-0.2) 0.5 (0.5)Valdžios sektoriaus bendroji skola, % BVP 42.7 39.9 (40.4) 43.5 (43.3) 39.0 (38.4)1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės2/ Pagal gyventojų užimtumo tyrimą3/ Pagal Mastrichto kriterijų
2016p 2017p 2018p
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 6 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
konkurencingumą. Visgi ateinantiem dviem metams eksporto prognozių nekeičiame ir tikimės 5-6 procentų augimo, tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvos – niūresnės (žr. antrąjį grafiką).
Namų ūkių vartojimą skatins mažėsiantis mažiau uždirbančiųjų ir šeimų su vaikais pajamų apmokestinimas – vidutinės neapmokestinamos pajamos nuo 2017 metų sausio išaugs apie 60 procentų. Tokia ekonominė politika yra sveikintina, tačiau ir šiame fronte ne viskas tobula. Naujoji vyriausybė turi planų atidėti naujojo darbo kodekso ir socialinio modelio įsigaliojimą, peržiūrėti socialinės apsaugos sistemą ir didinti valstybės vaidmenį bankų, farmacijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Lietuvai reikia struktūrinių reformų, kurios didintų šalies konkurencingumą ir atremtų demografinius iššūkius. Šių tikslų aukojimas vardan populiarumo ir trumpalaikių laimėjimų yra rizikinga strategija.
Trade and current account
deficits are widening, but
remain sustainable
Nacionalinis biudžetas šiemet
bus subalansuotas, tačiau
ateityje valstybės finansai gali
pradėti braškėti, o ekonominė
politika tapti mažiau tvari
Indeksas
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 7 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Kontaktai
Makroekonominiai tyrimai
Olof Manner
Tyrimų padalinio vadovas
+46 (0)8 700 91 34
Knut Hallberg
Vyresnysis ekonomistas
+46 (0)8 700 93 17
Siim Isküll
Ekonomistas
+372 888 7925
Magnus Alvesson
Makroekonominių tyrimų padalinio
vadovas
+46 (0)8 700 94 56
Jörgen Kennemar
Vyresnysis ekonomistas
+46 (0)8 700 98 04
Agnese Buceniece
Vyresnioji ekonomistė
+371 6744 58 75
Anna Breman
Grupės vyriausioji ekonomistė
+46 (0)8 700 91 42
Åke Gustafsson
Vyresnysis ekonomistas
+46 (0)8 700 91 45
Linda Vildava
Ekonomistė
+371 6744 42 13
Harald Magnus Andreassen
Vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje
+472 311 82 60
Martin Bolander
Vyresnysis ekonomistas
+46 8 700 92 99
Vaiva Šečkutė
Vyresnioji ekonomistė
+370 5258 21 56
Tõnu Mertsina
Vyriausiasis ekonomistas Estijoje
+372 888 75 89
Cathrine Danin
Ekonomistė
+46 (0)8 700 92 97
Laura Galdikienė
Vyresnioji ekonomistė
+370 5258 22 75
Mārtiņš Kazāks
Vyriausiasis ekonomistas Latvijoje
+371 6744 58 59
Sihem Nekrouf
Ekonomistė
+46 (0) 725 88 39 34
Strateginiai tyrimai
Madeleine Pulk
Strategijos padalinio vadovė
+46 (0)72 53 23 533
Nerijus Mačiulis
Vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje
+370 5258 22 37
Øystein Börsum
Vyresnysis ekonomistas
+479 950 03 92
Anders Eklöf
Vyriausiasis valiutų rinkų strategas
+46 (0)8 700 91 38
Helene Stangebye Olsen
Asistentė tyrimams
+47 23 23 82 47
Pär Magnusson
Vyresnysis palūkanų normų
strategas
+46 (0) 72 206 06 89
Liis Elmik
Vyresnioji ekonomistė
+372 888 7206
Hans Gustafson
Vyriausiasis ekonomistas ir
strategas besivystančioms šalims
+46 (0)8 700 91 47
Lapkričio 17, 2016 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 8 iš 8
Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga
Atsakomybės atsisakymas Mūsų tyrimų pagrindas
Tyrimai, kuriuos atlieka Stambių įmonių ir įstaigų padaliniui priklausantis „Swedbank tyrimai“ skyrius, yra paremti įvairiais aspektais ir analize.
Pavyzdžiui: cikliškų ir struktūrinių ekonominių, dabartinių ar prognozuojamų rinkos vertinimų, laukiamų ar faktinių kredito reitingų pasikeitimų ir vidinių arba išorinių aplinkybių, nuo kurių priklauso pasirinktų užsienio valiutos ir pastoviųjų pajamų priemonių kainos, fundamentalioji analizė.
Atsižvelgiant į investavimo rekomendacijos pobūdį, terminas gali svyruoti nuo trumpalaikio iki 12 mėnesių.
Rekomendacijos struktūra
Rekomendacijos, teikiamos dėl užsienio valiutos ir pastoviųjų pajamų priemonių, apima grynųjų pinigų rinką ir išvestines finansines priemones.
Rekomendacijų išraiška gali būti absoliuti, pvz., patraukli kaina, pajamingumas ar nestabilumo lygiai, arba santykinė, pvz., ilgosios ir trumposios pozicijos.
Mūsų rekomendacijos dėl grynųjų pinigų rinkos apima patekimo į rinką lygį, o rekomendacijų patikslinimai – pelną ir dažnai, tačiau nebūtinai, pasitraukimo iš rinkos lygį. Rekomendacijos dėl išvestinių finansinių priemonių apima siūlomą patekimo kainą, iš anksto nustatytų kainų lygį ir terminus.
Užsienio valiutos atveju mes naudosime tik pasirinkimo sandorius pasirinkimo sandorius draudžiantis nuo kurso nepastovumo ir nepalankios kurso judėjimo krypties, tačiau grynos prekybos opcionais nevykdysime, t.y. mes tik rekomenduosime pozicijas su fiksuotu minimaliu nuostoliu.
Analitiko patvirtinimas
Analitikas (-ai), atsakingas(i) už šios ataskaitos turinį, patvirtina, kad, nepaisant jokių joje nurodytų potencialių interesų konfliktų, šioje ataskaitoje išreikštos nuomonės teisingai atspindi jų asmeninį požiūrį į nurodytus vertybinius popierius. Analitikas (-ai) taip pat patvirtina, kad negavo, negauna ir negaus tiesioginės ar netiesioginės kompensacijos už savo nuomonės pareiškimą ar konkrečią rekomendaciją, nurodytą šioje ataskaitoje.
Emitentas, platinimas ir gavėjai Šią „Swedbank tyrimai“ parengtą ataskaitą išleido „Swedbank“ Stambių įmonių ir įstaigų verslo sritis, priklausanti „Swedbank“ AB (publ) („Swedbank“). „Swedbank“ priežiūrą vykdo Švedijos finansų priežiūros tarnyba (Finansinspektionen).
Prieš platinant šią ataskaitą jos platintojas neturi teisės daryti joje jokių pakeitimų.
Suomijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ skyrius Helsinkyje, kurio priežiūrą vykdo Švedijos finansų priežiūros tarnyba (Finanssivalvonta).
Norvegijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ skyrius Osle, kurio priežiūrą vykdo Švedijos finansų priežiūros tarnyba (Finanstilsynet).
Estijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ AS, kurio priežiūrą vykdo Estijos finansų priežiūros tarnyba (Finantsinspektsioon).
Lietuvoje šią ataskaitą platina „Swedbank“, AB, kurio priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos centrinis bankas (Lietuvos bankas).
Latvijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ AS, kurio priežiūrą vykdo Finansų ir kapitalo rinkos komisija (Finanšu un kapitala tirgus komisija).
Jungtinėse Amerikos Valstijose šią ataskaitą platina „Swedbank First Securities“ LLC („Swedbank First“), kuri ir yra atsakinga už ataskaitos turinį. Ši ataskaita yra skirta tik instituciniams investuotojams. Kiekvienas JAV institucinis investuotojas, gaunantis šią ataskaitą, kuris nori atlikti operaciją su bet kuriuo joje nurodytu vertybiniu popieriumi, turėtų tai daryti tik per „Swedbank First“. „Swedbank First“ yra Vertybinių popierių ir biržų komisijoje registruotas JAV brokeris-dileris ir Finansų sektoriaus priežiūros institucijos narys. „Swedbank First“ priklauso „Swedbank“ grupei.
Svarbią JAV informaciją rasite čia: http://www.swedbankfs.com/disclaimer/index.htm
Jungtinėje Karalystėje ši informacija yra skirta ir gali būti platinama tik „atitinkamiems asmenims“. Asmenys, kiti nei „atitinkami asmenys“, negali naudotis ir remtis šiuo dokumentu. Bet kuri investicija ar investicinė veikla, su kuria yra susijęs šis dokumentas, yra prieinama tik „atitinkamiems asmenims“, ir tik jie gali ją naudoti. „Atitinkami asmenys“ – tai asmenys:
• Turintys profesinės patirties investicijų, nurodytų Finansinės veiklos skatinimo tvarkos (Financial Promotions Order)19(5) straipsnyje.
• nurodyti Finansinės veiklos skatinimo tvarkos (Financial Promotions Order) 49 straipsnio 2 dalies a-d punktuose (didžiausiu turtu disponuojančios bendrovės, juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos ir kt.).
• kuriems kokiu nors kitu būdu gali būti teisėtai tiesiogiai ar netiesiogiai paprašyti ar paraginti dalyvauti investicinėje veikloje (pagal 2000 m. Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo 21 dalį – ryšium su bet kokių vertybinių popierių išleidimu ar pardavimu.
Atsakomybės apribojimas
Visa informacija, įskaitant faktus, pateikta šioje ataskaitoje, buvo gauta ir surinkta gera valia iš šaltinių, kurie laikomi patikimais. Tačiau „Swedbank“ nedaro jokių pareiškimų ir neteikia jokių tiesioginių ar netiesioginių garantijų dėl šios ataskaitos turinio išsamumo ar tikslumo, todėl šia ataskaita negalima remtis kaip patikima ataskaita, kuri būtų svarbesnė už jūsų pačių pagrįstą ir nepriklausomą nuomonę.
Nepamirškite, kad investicijos į kapitalo rinkas – kaip apibūdinta šiame dokumente – yra susijusios su rizika, ir kad teiginiuose apie būsimus vertinimus yra neapibrėžtumo elementas. Tokią riziką jūs turite prisiimti patys. Mes rekomenduojame priimant sprendimą remtis tokia medžiaga, kuri laikoma būtina, įskaitant (tačiau neapsiribojant) informaciją apie atitinkamas finansines priemones ir prekybai finansinėmis priemonėmis taikomus reikalavimus.
Šioje ataskaitoje išreikštos nuomonės atspindi tik dabartinę analitikų nuomonę ir gali keistis. Pasikeitus analitiko nuomonei ar paskyrus naują analitiką, atsakingą už bendrovės stebėjimą, mes stengsimės (tačiau neįsipareigojame) pranešti apie tokį pasikeitimą, laikydamiesi taisyklių, galiojančių įstatymų, „Swedbank“ vidaus procedūrų nustatytų apribojimų ar kitokių aplinkybių.
Jei jums neaiški „Swedbank“ rekomendacijų struktūros kurią jis naudoja savo tyrime, reikšmė, žiūrėkite „Rekomendacijų struktūrą“.
„Swedbank“ nerekomenduoja ir neskatina jokių veiksmų šios ataskaitos pagrindu. Jei jūs ne mūsų klientas, jūs neturite teisės naudotis šia tyrimo ataskaita. Ši ataskaita nėra ir negali būti aiškinama kaip pasiūlymas parduoti ar kaip tarpininkavimas siūlant pirkti kokius nors vertybinius popierius.
Laikydamasis galiojančio įstatymo reikalavimų, „Swedbank“ neprisiima jokios atsakomybės už kokius tiesioginius ar susijusius nuostolius, atsiradusius naudojantis šia atskaita.
Interesų konfliktai Tyrimų analitikų sąžiningumą ir savarankiškumą užtikrina „Swedbank“ Stambių įmonių ir įstaigų padalinio vidaus gairės.
Pavyzdžiui:
• Tyrimų ataskaitos yra nepriklausomos ir paremtos tik viešai prieinama informacija.
• Analitikams apskritai draudžiama turėti finansinių priemonių, kurias jie rekomenduoja savo investicijų analizėje, dalių ar pozicijų (ilgųjų ar trumpųjų, tiesiogiai ar per išvestines finansines priemones).
• „Swedbank tyrimai“ departamento darbuotojams gali būti mokamas atlygis savo nuožiūra, atsižvelgiant į bendrovės bendrąsias pajamas, įskaitant pajamas iš investicinės bankininkystės. Tačiau tokie darbuotojai negali gauti atlygio už konkrečias investicinės bankininkystės operacijas.
Planuojami atnaujinimai
Rekomendacijos dėl investicijų paprastai atnaujinamos du kartus per savaitę.
Dauginimas ir platinimas
Šią medžiagą galima dauginti tik gavus „Swedbank tyrimai“ leidimą. Ši ataskaita negali būti platinama fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra šalies, kurioje šios ataskaitos platinimą draudžia galiojantis įstatymas ar kiti sprendimai, piliečiai ar gyventojai.
Parengė „Swedbank tyrimai“ – Stambių įmonių ir įstaigų padalinio skyrius.
Adresas
Swedbank LC&I, Swedbank AB (publ), SE-105 34 Stockholm.
Visiting address: Regeringsgatan 13, Stockholm
