Ataskaitą parengė · 2020. 5. 14. · dinėse išorės rinkose bei Lietuvos verslo kryptingos pastangos įsitvirtinti prioritetinėse eksporto rin-kose. Minėti veiksniai lėmė,

Ataskaitą parengė:

Simas Dunauskas, Aleksandr Izgorodin, dr. Artūras Jakubavičius, Vilius Jaujininkas, Paulius Kamaitis, Dimitrijus Kucevičius, Artūras Malysis, Ieva Penelytė, Justė Rakštytė-Hoimian, Raminta Žemaitytė

Maketas ir dizainas:

Paulė Gumbelevičiūtė

Ši ataskaita parengta įgyvendinant projektą „Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas“ (projekto kodas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0003)

Daugiau apie Sumanios specializacijos įgyvendinimą:

www.sumani2020.lt

© Lietuvos Respublikos ūkio ministerija© VšĮ Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

2018

Turinys

SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI

ĮVADAS

1. LIETUVOS ŪKIO SEKTORIŲ RAIDOS APŽVALGA

2. LIETUVOS KONKURENCINGUMAS TARPTAUTINIAME KONTEKSTE

3. LIETUVOS MTEPI POTENCIALO RAIŠKA SUMANIOS SPECIALIZACIJOS PROGRAMOS KONTEKSTE

3.4.1 Mokslininkų ir kitų tyrėjų tarptautinėse programose pateiktos paraiškos

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

3.1.2 Priemonė Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai

3.1 NAUJOS TECHNOLOGIJOS, PRODUKTAI, PROCESAI

3.2 KLASTERIZACIJA, INTEGRACIJA Į TARPTAUTINIUS VERTĖS KŪRIMO TINKLUS IR INVESTICIJOS Į MTEPI

3.1.1 Priemonė Inovaciniai čekiai

3.2.3 Priemonė SmartInvest LT+

3.2.1 Priemonė InoKlaster LT

3.2.2 Priemonė InoConnect

3.3 MTEPI INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

3.3.1 2007–2013 m. laikotarpio ES fondų investicijų į MTEPI infrastruktūrą sąsajos su sumania specializacija

3.3.2 Sumanios specializacijos kontekste planuojamų MTEPI infrastruktūros projektų apžvalga

3.4 MTEPI TARPTAUTINĖS INICIATYVOS

3.4.2 Programos „Horizontas 2020“ rezultatai

3.5 MOKSLO REZULTATAI IR JŲ SKLAIDA

3.5.1 Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje

3.5.2 Tarptautiškumo ir cituojamumo rodikliai, publikacijų sklaida, patentai

5

7

9

13

29

36

39

16

19

16

20

16

25

20

23

26

26

28

29

30

32

32

33

BVP – bendrasis vidaus produktasCPVA – Centrinė projektų valdymo agentūraEĮT – Europos įmonių tinklasES – Europos SąjungaEK – Europos KomisijaESFA – Europos socialinio fondo agentūraEVRK – ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriusFM – Lietuvos Respublikos finansų ministerijaIRT – informacinės ir ryšių technologijosLMT – Lietuvos mokslo tarybaLRV – Lietuvos Respublikos VyriausybėLVPA – Lietuvos verslo paramos agentūraMITA – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūraMOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrasMTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socia- linė, kultūrinė) plėtraMTEPI – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (so-cialinė, kultūrinė) plėtra ir inovacijosMVĮ – mažos ir vidutinės įmonėsNormalizuotas citavimo rodiklis – citavimų do-kumentui skaičius, normalizuotas pagal tematiką, metus ir publikacijos tipą; pasaulio vidurkio reikšmė

1 (jei daugiau nei 1, cituojamumas viršija pasaulio vidurkį)NVS – Nepriklausomų Valstybių SandraugaPCT – patentinės korporacijos sutartisPEF – Pasaulio ekonomikos forumasQ1 žurnalas – pirmi daugiausiai cituojami 25 proc. (pirmas ketvirtis) mokslo leidinių „Web of Science“ publikacijų duomenų bazėjeSS – sumani specializacijaSVV – smulkus ir vidutinis verslasŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijaŪM – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijaTarptautinių publikacijų dalis – publikacijų dalis, kuri turi bent dvi skirtingų šalių prieskyras (viena iš jų yra Lietuva), nuo visų publikacijųTOP 10 publikacijų dalis – publikacijų dalis, kuri patenka tarp labiausiai cituojamų publikacijų 10 proc. pagal tematiką, metus, tipą, nuo visų publik-acijų„Web of Science“ – mokslinių publikacijų citavimo ir bibliografinės informacijos duomenų bazė, valdo-ma „Clarivate Analytics“

SUTRUMPINIMAI IR PAAIŠKINIMAI

Ataskaitoje naudojami Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir ino- vacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos krypčių bei jų prio- ritetų sutrumpinimai (toliau – Sumanios specializacijos kryptys ir prioritetai)1:

Energetika ir tvari aplinka• Išmaniosios energetikos sistemos (išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvu-mo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos)• Energijos gamyba iš biomasės (energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas)• Skaitmeninė statyba (išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba)• Saulės energetika (saulės energijos įrenginiai ir jų naudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos)

Sveikatos technologijos ir biotechnologijos• Molekulinės technologijos (molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai)• Visuomenės sveikata (pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai)• Medicinos inžinerija (pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui)

Agroinovacijos ir maisto technologijos• Saugesnis maistas (tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas)• Funkcionalusis maistas (funkcionalusis maistas)• Biožaliavų kūrimas (inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas))

1 2014 m. balandžio 30 d. LRV nutarimu Nr. 411 patvirtinta Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa, kurioje išskirtos MTEP ir inovacijų politikos kryptys bei jų prioritetai.

5

6

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos• Lazerinės technologijos (fotoninės ir lazerinės technologijos)• Funkcinės medžiagos (funkcinės medžiagos ir dangos)• Konstrukcinės medžiagos (konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos)• Lanksčios sistemos (lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos)

Transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos• Transporto ir IRT sistemos (sumanios transporto sistemos ir IRT)• Transporto koridoriai (tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos ir modeliai)• Elektroninis turinys (pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika)• Debesų kompiuterija (IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos)

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė• Ugdymosi technologijos (modernios ugdymosi technologijos ir procesai, skatinantys kūrybiškos ir produktyvios asmenybės tapsmą)• Proveržio inovacijos (proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai)

2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą. Įgyvendinant šią programą siekiama prisėdėti prie šalies ūkio struktūrinių pokyčių, t. y. tikimasi, kad programos įgyvendinimas sudarys prielaidas aukštos pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlios ekonominės veiklos vystymuisi. Tikimasi, kad tokio pobūdžio veikla, įgyvendinus programą, su-darys didesnę šalies BVP dalį.

Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2014–2020 m. Šiuo laikotarpiu programos įgyvendinimas taip pat yra nuolat stebimas, analizuojamas ir ver-

tinamas. Stebėseną bei vertinimą organizuoja ir atlieka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (ŪM) bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Analizuojamu laikotarpiu sumanios specializaci-jos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa apėmė 6 investicines kryptis ir 20 krypčių prioritetų. Pastarieji buvo įgyvendinami per prioritetų veiksmų planuose numatytas priemones, kurios, savo ruožtu, buvo finansuojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Ataskaitiniu laiko-tarpiu buvo vykdomos šios sumanios specializaci-jos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos priemonės:

ĮVADAS

7

1 lentelė. Sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų priemonių įgyvendinimo pažanga

Priemonė

„Intelektas. Bendri mokslo–vers-lo projektai“

„Ikiprekybiniai pirkimai LT“*

„InoConnect“**

„Smartinvest LT“*

„Inoklaster LT“

„Smartinvest LT+“

„Inogeb LT“*

„SmartParkas LT“*

„MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“

„Inopatentas“**

„Inovaciniai čekiai“

„Kompetencijos centrų ir ino-vacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“

„MTEPI infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infras-truktūras“*

LVPA

LVPA

LVPA

LVPA

LVPA

LVPA

LVPA

MITA

LVPA

MITA

MITA

CPVA

CPVA

167 756 812,00

1 448 100,00

5 792 400,00

23 710 874,00

4 305 724,27

11 043 529,00

13 032 901,00

13 032 901,00

29 360 732,00

3 041 010,00

10 136 700,00

26 065 802,00

187 999 328,00

2

1

1

2

2

3

8

1

14

1

2

2

5

39 149 462,66

220 458,56

2 351 137,00

6 093 846,82

7 208 242,20

8 761 688,55

6 786 921,39

-

-

163 249,82

777 407,31

-

41 884 123,86

Įgyvendinanti agentūra

MTEPI skatinimo priemonių įgyvendinimo pažanga

Priemoneiskirta

finansavimas

Pasibaigusių kvietimų skaičius

Projektams skirtas

finansavimas

8

* Planinės priemonės, kvietimų skaičius sulyginamas su projektų skaičiumi**Tęstinės priemonės

Šaltinis: 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų Lietuvoje informacinis portalas http://www.esinvesticijos.lt/.

Šioje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėje, analizuo-jami pirmieji sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai, ak-centuojant mokslo ir verslo potencialą atskiruose sumanios specializacijos prioritetuose. Siekiant atsk-leisti mokslo ir verslo potencialo dinamiką, analizuo-jama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, konkurencingu-mas pastaraisiais metais, mokslo rezultatų sklaida, MTEPI infrastruktūros plėtra, taip pat – MTEPI po-tencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.

Kaip pirmojoje sumanios specializacijos stebėse-nos ataskaitoje, taip ir šioje patekiamas sumanios specializacijos kontekstas – makroekonominė šalies dinamika, inovacijų politikos rezultatyvumas tarp-tautiniame kontekste, MTEPI infrastruktūros plėtra, dalyvavimo raiška programoje „Horizontas 2020“, mokslinių publikacijų sklaida. Taip pat, vykstant sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programai, į stebėsenos ataskaitą įtraukta ir konkrečių programos priemonių analizė – aprašomos priemonės „InoConnect“, „Inoklaster LT“, „Smartinvest LT+“, „Inovaciniai čekiai“, „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“. Pateikiama dalinė, šiuo metu analizei prieinama in-

formacija apie priemones „Intelektas. Bendri moks-lo–verslo projektai“, „MTEPI infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“, „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ug-dymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Svarbiausias šios, antrosios, stebėsenos ataskaitos akcentas – programos konteksto raiškos analitika bei programos indėlio, išteklių recepcija, siekiant atkleis-ti galimą sumanios specializacijos krypčių, prioritetų potencialą. Ataskaitoje nėra matuojami tiesioginiai programos rezultatai, poveikis, o išsami programos įgyvendinimo pažangos analizė bus atliekama 2018 m. pirmoje pusėje. Ataskaitos pabaigoje, kaip ir pir-mojoje stebėsenos ataskaitoje, pateikiamas pagal sumanios specializacijos prioritetus veikiančių eko-sistemos dalyvių veiklos aktyvumą bei potencialą atspindintys kritinės masės skaičiavimai, pagal kuriu-os galima išskirti sumanios specializacijos programos prioritetus, šiuo programos įgyvendinimo laikotarpiu demonstruojančius vadinamąją „kritinę masę“. Taigi remiantis šios stebėsenos analize galima daryti pre-liminarias išvadas apie programos prioritetus, kuriu-ose stebimas didesnis MTEPI aktyvumas ir potencialas.

„Mokslininkų, kitų tyrėjų, stu-dentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

„Tiksliniai moksliniai tyrimai su-manios specializacijos srityje“

„Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebė-jimų stiprinimas“*

„Technoinvestas“

LMT

LMT

ESFA

FM

68 350 325,00

44 891 103,00

43 009 422,00

22 600 000,00

7

1

11

1

36 745 656,47

27 787 483,53

31 619 448,18

17 600 000,00

Vienas iš svarbių veiksnių, į kurį būtina atkreipti dėmesį vertinant Lietuvos BVP dinamiką, yra ilga-laikis ekonomikos augimas (nuo 2010 m.). Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2016 m. realusis Lietuvos BVP buvo jau 6,3 proc. didesnis nei prieš ekonomikos krizę3. Dėl šios priežasties už-tikrinti spartų BVP augimą kiekvienais metais yra ganėtinai sudėtinga.

Esminės įtakos Lietuvos ūkio atsigavimui po pa-saulio finansų krizės turėjo sparti eksporto plėtra, kurią sąlygojo išaugęs Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas, atsigaunanti paklausa pagrin- dinėse išorės rinkose bei Lietuvos verslo kryptingos pastangos įsitvirtinti prioritetinėse eksporto rin-kose. Minėti veiksniai lėmė, kad 2016 m. Lietuvos eksporto apimtys net 56 proc. viršijo prieškrizinį lygį. 50 proc. augimą nuo 2010 m. patyręs Lietuvos eksportas galiausiai paskatino tiek investicijų, tiek

vidaus vartojimo didėjimą. 2010–2016 m. inves-ticijų apimtys išaugo beveik 40 proc. Atsigaunanti darbo rinka (tiek pagal užimtumo, tiek pagal darbo užmokestį), kylantis vartotojų optimizmas bei išau-gusios skolinimosi apimtys lėmė, kad 2010–2016 m. vartojimo apimtys padidėjo beveik trečdaliu, t. y. 29 proc. Vartojimo apimtys jau 3 proc. viršija prieškri- zinį lygį, nepaisant akivaizdaus fizinio vartotojų skaičiaus mažėjimo dėl neigiamos natūralios kaitos bei emigracijos4.

Nors 2014–2016 m. Lietuvos ekonomikos augimas išliko diversifikuotas (BVP plėtrai įtakos turėjo ne tik eksportas, bet ir vidaus vartojimas bei inves-ticijos), pastebimai pasikeitė BVP augimo struktūra, t. y. pagrindinio ekonomikos augimo lokomotyvo vaidmuo nuo eksporto laipsniškai pereina prie vi-daus vartojimo. 2014–2016 m. vidaus vartojimo apimtys išaugo dešimtadaliu, o eksportas augo

Šaltinis: Eurostatas, ŪM skaičiavimai2

Šioje ataskaitos dalyje apžvelgiama BVP augi-mo, BVP komponentų dinamika, šalies ekonomikos produktyvumo, eksporto pokyčiai 2014–2016 m. Ši apžvalga padeda suprasti bendras ūkio augimo ten-dencijas bei ekonominį kontekstą, kuris yra svarbus vėliau analizuojant sumanios specializacijos prio- ritetų potencialą.

Analizuojamu laikotarpiu Lietuvos ekonomika augo. Remiantis Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, realusis Lietuvos

BVP (t. y. eliminuojant kainų poveikį) 2016 m., palyginti su 2014 m., išaugo 4,1 proc. Baltijos valsty-bių kontekste pagal ūkio plėtros tempus Lietuva aplenkė Estiją (3 proc.), bet nusileido Latvijai, kurios ekonomika minėtu laikotarpiu išaugo 4,7 proc. Nepaisant palankios BVP dinamikos, ES kontekste pagal BVP augimo tempus 2014–2016 m. Lietuvai teko tik septyniolikta vieta. Lietuvos BVP augimas 2014–2016 m. visiškai atitiko ES ir euro zonos vi-durkį.

1. LIETUVOS ŪKIO SEKTORIŲ RAIDOS APŽVALGA

9

1 pav. ES valstybių BVP pokytis 2014–2016 m.

2 Eurostato duomenų bazė. Prieiga per internetą: <http://appsso.Eurostat.ec.Europa.eu/nui/show.do?dataset=nama_10_gdp&lang=en>. [Žiūrėta 2017-10-02].3 Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/> [Žiūrėta 2017-10-02].4 Ten pat.


lėčiau. 2017 m. ši tendencija tęsėsi – augant darbo užmokesčiui bei vartotojų optimizmui, reikšmingai nukritus nedarbo lygiui bei didėjant skolinimosi apimtims, 2017 m. pradžioje vidaus vartojimas augo 7 proc., o eksporto plėtra buvo nuosaiki.

Kalbant apie Lietuvos ūkio augimo tendencijas sumanios specializacijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į šalies ekonomikos produktyvumo ir darbo kaštų santykio atotrūkį. Nepaisant to, kad Lietu-vos BVP pastaruoju metu auga, tačiau ekonomikos produktyvumas Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos

Taip pat, 2016 m. eksporto plėtros tempas paste-bimai sulėtėjo. 2014 m. eksporto apimtys padidėjo 4,5 proc., 2016 m. eksportas išaugo tik 2,6 proc. Didelės įtakos eksporto plėtros sulėtėjimui turėjo pablogėję Lietuvos eksporto rezultatai ES rinkoje. 2016 m. eksportas į ES rinką augo tik 1,5 proc. Nega-na to, eksporto į NVS rodikliai kelerius metus iš eilės taip pat buvo prasti.

Galima daryti prielaidą, kad prie Lietuvos ekspor-to į ES rinką rezultatų pablogėjimo galėjo prisidėti ne tik vienkartiniai reiškiniai, bet ir tokie faktoriai kaip darbo kaštų augimas. Tai ypač aktualu teks- tilės pramonei, kuri yra gana imli darbo jėgai. Taip pat Lietuvos eksporto į ES rinką rodiklius neigiamai

regione, didėja gerokai lėčiau nei darbo kaštai. Pavyzdžiui, euro zonoje po ekonomikos krizės darbo sąnaudos padidėjo kiek daugiau nei 5 proc., tačiau produktyvumas minėtu laikotarpiu išaugo 6,1 proc. Tai reiškia, kad nepaisant kylančių darbo kaštų euro zonos regionas bendrai paėmus sugebėjo išsaugoti konkurencingumą. Tačiau Lietuvoje produktyvumui po krizės išaugus kiek daugiau nei dešimtadaliu, dar-bo sąnaudos padidėjo penktadaliu. Toks atotrūkis tarp darbo sąnaudų ir produktyvumo augimo rodo didėjančią konkurencingumo praradimo riziką.

paveikė ir „Brexit“ faktorius, kuris turėjo įtakos tiek tiesiogiai (pablogėjo Lietuvos eksporto į Didžiosios Britanijos rinką rodikliai), tiek ir netiesiogiai (Lietu-vos gamintojai gauna mažiau užsakymų iš partnerių kitose ES valstybėse narėse, kurios palaiko preky-binius ryšius su Didžiąja Britanija).

Analizuojant eksporto dinamiką sumanios spe-cializacijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja žemos pridėtinės vertės prekių eksportas. Euro-pos Komisijos skaičiavimais, vidutinės ir aukštesnės pridėtinės vertės prekės Lietuvos eksporto struk-tūroje sudaro tik 34,7 proc., kai ES vidurkis siekia 56 proc.

10

2 pav. Produktyvumo ir darbo sąnaudų pokytis 2010–2016 m.

5 Eurostato duomenų bazė. Prieiga per internetą: <http://appsso.Eurostat.ec.Europa.eu/nui/show.do?dataset=nama_10_gdp&lang=en>. [Žiūrėta 2017-10-02].

Šaltinis: Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė, ŪM skaičiavimai6


3 pav. Vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto dalis 2015 m. ES valstybėse narėse

4 pav. Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, 2015 m.

Kadangi didžiąją Lietuvos eksporto dalį su-daro gamybos sektorius, todėl žemos pridėtinės vertės prekių dominavimas eksporto struktūroje yra glaudžiai susijęs su vieno darbuotojo gamybos sektoriuje sukuriama pridėtine verte. Lietuvoje vie-nas darbuotojas apdirbamosios gamybos sektoriuje per metus sukuria 20 tūkst. Eur pridėtinės vertės, o

Išanalizavus lietuviškos kilmės prekių eksporto tendencijas pagal sumanios specializacijos priorite-tus galima pastebėti, kad sumanios specializacijos prioritetus atitinkančių sektorių eksporto apimtys

tai yra 3 kartus mažiau nei ES vidurkis. Todėl galima teigti, kad vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė gana reikšmingai atsilieka nuo ES ir euro zo-nos vidurkių. Šiuo atveju spartus darbo sąnaudų didėjimas kelia išties rimtą grėsmę Lietuvos ekspor-to konkurencingumui tarptautiniame kontekste.

2015 m. siekė 4,7 mlrd. Eur. Tai sudaro kiek daugiau nei ketvirtadalį (27,2 proc.) viso Lietuvos eksporto. Taigi, vertinant bendrą sumanios specializacijos sek-torių eksportą galima daryti išvadą, kad į sumanios

11

6 Europos Komisijos duomenų bazė: Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė. Prieiga per internetą: <http://ec.Europa.eu/DocsRoom/documents/24141> [Žiūrėta 2017-10-02].7 Eurostato duomenų bazė.

specializacijos programą įtrauktos ūkio šakos turi didelę įtaką bendroms Lietuvos eksporto apimtims. Pagal eksporto apimtis dominuoja agroinovaci-jų ir maisto technologijų kryptis bei konstrukcinių medžiagų prioritetas. Čia veikiančių įmonių ek-sporto apimtims tenka daugiau nei pusė (58 proc.) visų sumanios specializacijos prioritetų eksporto

Minėtų šešių sumanios specializacijos prioritetus atitinkančių sektorių eksporto apimtys sudaro 88 proc. visų analizuojamų prioritetų eksporto apimčių. Pagal likusius prioritetus veikiančių įmonių ekspor-tas yra nedidelis ir nesiekia 100 mln. Eur (išskyrus išmaniųjų energetikos sistemų prioritetą).

Apibendrinant galima teigti, jog nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos ekonomikoje vyravo teigiamos tendencijos: 2014–2016 m. realusis Lietuvos BVP padidėjo 4,1 proc. ir jau 6 proc. viršija prieškrizinį lygį. Šiuo metu ekonomikos augimas yra diversifi-kuotas, t. y. prie BVP augimo prisideda ne tik kylan-

apimčių. Didžiausiu eksportu pasižymintys priorite-tai (kryptys, prioritetų grupės): agroinovacijos ir maisto technologijos (visi trys agroinovacijų kryp-ties prioritetai), konstrukcinės medžiagos, energi-jos gamyba iš biomasės, saulės energetika, trans-portas (pirmieji du transporto krypties prioritetai), lanksčios sistemos.

tis eksportas, bet ir didėjančios investicijos bei vi-daus vartojimo augimas. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į ekonomikos produktyvumo ir darbo kaštų santykio atotrūkį. Kalbant apie Lietuvos eksporto konkurencingumą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje akivaizdžiai dominuo-ja žemesnės pridėtinės vertės produkcija.

Sumanios specializacijos prioritetus atitinkančių sektorių eksportas užima reikšmingą dalį Lietuvos bendroje eksporto struktūroje, tačiau būtina at-kreipti dėmesį į tai, kad eksporto apimčių skirtumai tarp prioritetų yra gana dideli.

12

Lietuvos statistikos departamentas, ŪM skaičiavimai8

5 pav. Sumanios specializacijos prioritetus atitinkančių sektorių eksporto apimtys

8 Ten pat.

Siekiant įvertinti Lietuvos konkurencingumą tarptautiniame kontekste analizuojami duomenys remiantis trimis šaltiniais: Europos Komisijos rengia-ma Europos inovacijų diegimo suvestine, Pasaulio ekonomikos forumo sudaromu konkurencingumo indeksu bei pasauliniu inovacijų indeksu. Kiekvieno tyrimo atveju yra atrinkti indėlio į MTEPI ir MTEPI veiklos rezultatų komponentai bei įvertinta jų ilga-laikė dinamika.

Kalbant konkrečiau, 2016 m., palyginti su 2010 m., Lietuvos suminis inovacijų indeksas pakilo net 21 proc. Dėl to šių metų Europos inovacijų diegimo

Europos inovacijų diegimo suvestinė

Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, Lietuvos inovacijų ekosistema gerė-ja: pavyzdžiui, 2010–2016 m. Europos Komisijos apskaičiuojama suminio inovacijų indekso reikšmė Lietuvoje kilo sparčiausiai visoje ES.

rezultatų suvestinėje Lietuva pakilo į 16-ą vietą tarp visų ES valstybių narių.

2. LIETUVOS KONKURENCINGUMAS TARPTAUTINIAME KONTEKSTE

13

Šaltinis: Europos Komisija, ŪM skaičiavimai9


6 pav. Inovacijų indekso pokytis 2010–2016 m.

7 pav. Suminis inovacijų indeksas 2016 m.

9 Europos Komisijos duomenų bazė: Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė.10 Ten pat.

21,0

12,2 11,7 10,4 8,9 8,5 8,03,5 2,8 2,3 2,0 2,0 1,4 1,4 0,7 0,1

-0 ,2 -0 ,2 -1 ,4 -1 ,8 -2 ,4 -2 ,8 -3 ,5 -3 ,5 -3 ,6 -3 ,7 -5 ,1

-1 2,7-1 4,1-20,0-15,0-10,0

-5,00,05,0

10,015,020,025,0

Liet

uva

Mal

ta

Nyd

erl

and

ai

Au

stri

ja

Latv

ija

Slo

vaki

ja

Air

ija

Šved

ija

Lenk

ija

ES-2

8

Bel

gija

Liuk

sem

bur

gas

Gra

ikija

Bul

gar

ija

Ital

ija

Kro

atija

Isp

anija

Por

tug

alija

Dan

ija

Ven

gri

ja

Esti

ja

Vok

ieti

ja

Suo

mija

Kip

ras

Rum

unija

Pagal indėlį į MTEPI Lietuva 2010–2016 m. di- džiausią progresą pasiekė pagal ne MTEP inovacijų išlaidų (+ 171,6 proc.), rizikos kapitalo investicijų (+ 77,2 proc.), inovatyvių įmonių bendradarbiavimo arba klasterizacijos (+ 71,8 proc.), aukštąjį išsilavi- nimą turinčių gyventojų (+ 56,6 proc.) bei įmonių, diegiančių produktų inovacijas (+ 50,6 proc. p.), komponentus. Lietuva pademonstravo tam tikrą progresą ir srityse, kurios yra stiprios istoriškai, pvz., pagal gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, kom-ponentą.

Pagal MTEPI veiklos rezultatų komponentus 2010–2016 m. didžiausio progreso pasiekta dizaino bei prekių ženklų registravimo paraiškų segmentu-

Vis dėlto, nepaisant pagerėjusių pozicijų pagal daugelį indėlio į MTEPI komponentų, pagal kelis svarbius komponentus Lietuva vis dar reikšmingai atsilieka nuo ES vidurkio. Pavyzdžiui, verslo išlaidų MTEP lygis Lietuvoje tesiekia 21 proc. ES vidurkio – tai yra vienas silpniausių Lietuvos indėlio į MTE-PI komponentų (6,9 proc. augimas). Nepaisant to, kad 2010–2016 m. užfiksuotas nemenkas Lietuvos progresas pagal įmonių, diegiančių produktų ar pro-cesų inovacijas, komponentą, vis dėlto pagal jį Lietu-va vis dar reikšmingai atsilieka nuo ES vidurkio.

ose (atitinkamai + 36 proc. ir + 17,9 proc. augimas). Dviženklis augimo tempas taip pat pasiektas pagal žinioms imlių veiklų komponentą.

14



8 pav. Lietuvos indėlio į MTEPI komponentų indeksų santykis su ES vidurkiu, 2016 m.

9 pav. Lietuvos MTEPI veiklos rezultatų komponentų pokytis 2010–2016 m.

11 Ten pat.12 Ten pat.

15

Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingu-mo indeksas

2010–2017 m. Lietuva pasiekė tam tikrą progresą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame konkurencingumo indekse – Lietuva iš 47 vietos, ku-rioje buvo 2010 m., 2017 m. pakilo į 41 vietą.

Vertinant Lietuvos pozicijų dinamiką pagal įvair-ius indėlio į MTEP komponentus galima pastebėti, kad nemaža dalimi jie atspindi ir inovacijų kompo-nentų tendencijas Europos inovacijų diegimo re-zultatų suvestinės tyrime. Pagal indėlio į MTEPI komponentus 2010–2017 m. Lietuva didžiausią pro-gresą pasiekė pagal naujų technologijų prieinamu-mo ir naujų technologijų įsisavinimą versle, klasterių išsivystymo lygį, inovacijų diegimą bei verslo išlaidų MTEP bei rizikos kapitalo prieinamumo komponen-tus. Labiausiai sumenko indėlio į MTEPI mokslo sri-ties komponentai: Lietuvos verslas negatyviai įverti-no mokslo ir verslo bendradarbiavimą MTEP srityje ir įvairius švietimo sistemos aspektus. Taip pat vers-las itin prastai įvertino valstybės gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus.

Pasaulinis inovacijų indeksas

Remiantis pasauliniu inovacijų indeksu, Lietuvos pozicija pagal indėlio į MTEP indeksą iš 37 vietos pa-kilo į 34 vietą, tačiau tuo pat metu per dvi pozicijas pablogėjo Lietuvos MTEPI veiklos rezultatų vertini-mas.

Pagal pasaulinį inovacijų indeksą, atsižvelgiant į indėlį į MTEPI komponentus, Lietuva geriausiai vertinama pagal MTEP veiklos finansavimo užsien-io lėšomis bei rizikos kapitalo prieinamumo rodik-lius. Gana palankiai vertinamas IRT technologijų panaudojimas, klasterių išsivystymo tendencijos. Vertinant Lietuvos pozicijas pasauliniame inovacijų indekse pagal MTEPI veiklos rezultatų komponen-tus galima pastebėti, kad Lietuvos pozicija pagerėjo pagal tokius parametrus kaip IT paslaugų ekspor-tas, pajamos iš intelektinės nuosavybės, vidutinių ir aukštųjų technologijų prekių gamyba, PCT patentų paraiškos.

Kaip ir anksčiau pateikti kitų indeksų vertinimai, pasauliniame inovacijų indekse pasaulio mastu Lietuva pasižymi prastomis pozicijomis pagal tokius MTEPI veiklos rezultatų komponentus kaip IT paslaugų eksportas (88 vieta); vidutinių ir aukštųjų technologijų prekių gamyba (61 vieta). Tokie re-zultatai glaudžiai susiję su nepakankamai aukštu Lietuvos pramonės produktyvumu bei žemesnės pridėtinės vertės prekių dominavimu prekių ekspor-to struktūroje.

Remiantis visų trijų indeksų duomenimis, galima pastebėti panašią tendenciją. Lietuva 2010–2017 m. pasiekė akivaizdų progresą pagal indėlio į MTEPI rodiklius, tačiau progresas pagal MTEPI veiklos re-zultatus yra žymiai menkesnis.

16

Šiame skyriuje analizuojamos sumanios specializacijos priemonės, skirtos kurti ir rinkoje diegti naujas technologijas, produktus, procesus, meto-

Priemone „Inovaciniai čekiai“ siekiama skatin-ti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, bendradarbiaujant tęsti jau pradėtas vykdyti MTEP veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti bendradarbiavimo teikiamo-mis galimybėmis. Ši priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems privatiems juri-diniams asmenims, pagal kurią jie gali gauti nusta-tyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti.

Palyginti su kitomis sumanios specializacijos įgyvendinimą skatinančiomis priemonėmis, „Ino-vacinių čekių“ finansinės dotacijos nėra didelės. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 5 682 Eur. Taip yra dėl to, jog inovacinių čekių schemų tikslas nėra padėti įgyvendinti stam-bius projektus inovacijų įmonėse. Šia priemone siek-iama paskatinti daugiausiai smulkųjį verslą pradėti bendradarbiavimą su mokslo institucijomis tikintis, jog šis bendradarbiavimas taps tęstinis ir tai padės vykdyti inovacinę veiklą bei kurti naujas technologi-jas, produktus ar procesus. Bendros numatomos

dus bei skatinti klasterizaciją, integraciją į tarptau-tinius vertės kūrimo tinklus, taip pat priemonė, skir-ta skatinti investicijas į MTEP ir inovacijas.

investicijos pagal šią priemonę 2014–2020 m. laiko-tarpiu yra tokios: ES struktūrinių fondų lėšos – 10 136 700 Eur, privačios lėšos – 11 203 722 Eur. Pir-mojo kvietimo metu buvo numatyta skirti 2 500 000 Eur.

2017 m. sausio mėn. buvo paskelbtas pirma-sis kvietimas teikti paraiškas. Iš viso pagal pirmąjį priemonės „Inovaciniai čekiai“ kvietimą paraiškas pateikė 442 įmonės, iš jų 256 gavo finansavimą. Tai rodo nemažą verslo sektoriaus susidomėjimą gauti finansavimą MTEP paslaugoms iš mokslo ir studi-jų institucijų įsigyti bei plėtoti bendradarbiavimą vystant ankstyvosios stadijos MTEP projektus.

Analizuojant skirtą finansavimą pagal atskirus prioritetus išryškėja, jog daugiausiai finansavimo lėšų skirta įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryp-ties prioritetui, kuris skirtas proveržio inovacijoms kurti bei diegti. Be šio minėto prioriteto, didžiausios valstybės finansinės intervencijos buvo sutelktos konstrukcinių medžiagų, saugesnio maisto bei išma-niosios energetikos sistemų prioritetuose.

3. LIETUVOS MTEPI POTENCIALO RAIŠKA SUMANIOS SPECIALIZACIJOS PROGRAMOS KONTEKSTE

3.1 NAUJOS TECHNOLOGIJOS, PRODUKTAI, PROCESAI

3.1.1 Priemonė „Inovaciniai čekiai“

Kita vertus, populiariausio proveržio inovacijų prioriteto srityje buvo atmesta daugiausia paraiškų – įmonės gavo tik 21 proc. viso prašyto finansavimo. Taip pat tik labai nedidelę dalį (33 proc.) prašyto fi-nansavimo gavo įmonės, siekusios kurti modernias ugdymosi technologijas. Abiem atvejais įmonių nu-matytos vykdyti veiklos ekspertų nebuvo pripažin-tos moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra.

Bendras visų paraiškas pateikusių įmonių dar-buotojų skaičiaus vidurkis yra 16,4 darbuotojo, iš jų tik 1,6 yra tyrėjai, todėl daugumos įmonių MTEP žmogiškieji ištekliai yra gana riboti. Vertinant prio-

ritetus pagal vidutinę įmonių metinę apyvartą maty-ti, jog 10-yje prioritetų iš 20-ies paraiškas pateikusių įmonių vidutinė metinė apyvarta yra didesnė negu 1 mln. Eur. Likusiuose prioritetuose dominuoja la-bai mažos įmonės, kurios pasitelkusios valstybės paramą ir mokslo potencialą nori augti bei didin-ti savo finansinius pajėgumus. Iš įmonių eksporto duomenų matyti, kad ne visos įmonės apskritai vyk-do eksportą. Net 128 įmonės (29 proc. visų para-iškas pateikusių įmonių), kurios pateikė paraiškas, visai neeksportuoja prekių ir paslaugų.

17

10 pav. Pagal pirmąjį priemonės „Inovaciniai čekiai“ kvietimą prašomų ir skirtų viešųjų investicijų pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos krypčių prioritetus

Šaltinis: ŪM skaičiavimai

18

11 pav. Paraiškas pateikusių ir finansavimą gavusių pareiškėjų metinė apyvarta


Išanalizavus paraiškas pateikusių įmonių deklaruotus MTEP išlaidų duomenis aiškiai matyti, jog tik nedidelė dalis įmonių patiria MTEP išlaidų (tik 43 įmonės). Vidutinės šių įmonių MTEP išlaidos yra 17 000 Eur. Didžiojoje dalyje prioritetų įmonių MTEP išlaidos neviršija net 1 proc. apyvartos. Tad galima

teigti, jog didžioji dauguma įmonių sieks pradėti MTEP veiklas beveik „nuo nulio“. Iš vienos pusės, tai suprantama, nes ši priemonė būtent ir skirta moks-lo ir verslo pirminiams kontaktams skatinti, tačiau, iš kitos pusės, dabartinių MTEP išlaidų nebuvimas įmonėse atskleidžia mažą jų MTEP pajėgumą.

19

Pagal tikslus ir mastą „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ yra viena iš svarbiausių sumanios specializacijos įgyvendinimo priemonių. Ji skirta skatinti šalies įmones investuoti į inovaciniams pro-duktams, paslaugoms ar procesams kurti reikalin-gas MTEP veiklas, taip pat skatinti įmonių plėtrą ir naujų inovacinių įmonių steigimąsi investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą bei plėtrą.

Pirmajam priemonės „Intelektas. Bendri mok-slo–verslo projektai“ kvietimui buvo skirta 60 mln. Eur, iš kurių po antrojo vertinimo etapo išdalyta 39,15 mln. Eur. Antrajam kvietimui skirta dar dau-giau lėšų – 100 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur skirta pradedantiesiems inovatoriams ir 70 mln. Eur skirta brandiesiems inovatoriams. Šiuo metu yra įvykęs dar tik pirmasis priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ antrojo kvietimo eta-po vertinimas ir nėra pasirašytų sutarčių. Giles-nė ir išsamesnė analizė galima tik pasibaigus antrojo etapo vertinimui, kai bus skirtas finan-savimas ir pasirašomos sutartys.

Pirmajame kvietime dalyvavo daugiau pareiškė-jų (292), palyginti su suminiu antrojo kvietimo (187 brandžiųjų ir pradedančiųjų inovatorių) pareiškė-jų skaičiumi, tačiau projektų vertės yra gerokai didesnės, palyginti su pirmuoju kvietimu, ir laukia intensyvus antrojo etapo vertinimas.

Pagal prioritetus daugiausiai gauta (19) ir teigia-mai įvertinta (17) paraiškų (brandūs inovatoriai) pa-gal prioritetą „Visuomenės sveikata“, antroje vietoje pagal teigiamai įvertintas paraiškas – „Elektroninis turinys“ (14), trečioje – „Konstrukcinės medžia-gos“ (13). Didžiausias skirtumas tarp gautų (18) ir teigiamai įvertintų (12) paraiškų – pagal „Lanksčių sistemų“ prioritetą. „Visuomenės sveikatos“ prioritetas išsiskiria didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 43 mln. Eur. Pradedančiųjų inovatorių kvie-time pastebimos tos pačios tendencijos.

12 pav. Paraiškas pateikusių įmonių MTEP išlaidų dalis nuo apyvartos


3.1.2 Priemonė „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“

20

13 pav. „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ priemonės antrojo kvietimo metu gautos ir teigiamai įvertintos paraiškos pagal sumanios specializacijos prioritetus

Šaltinis: LVPA, MOSTA skaičiavimai

2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotar-piu buvo įgyvendintos dvi pagrindinės finansavimo schemos klasterių iniciatyvoms remti – „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Šios priemonės paskatino klasterizacijos procesą Lietuvoje. Dabartiniu finan-savimo laikotarpiu priemonė „InoKlaster LT“ ir toliau išlieka viena pagrindinių klasterizacijos politiką įgyvendinti Lietuvoje skatinančių priemonių. Re-miantis MITA atlikta studija, Lietuvoje klasterizacijos procesai aktyviausiai vystėsi 2010–2015 m., o 2016 m. stabilizavosi13, tad šiuo „InoKlaster LT“ kvietimu remiamas jau ne naujų klasterių formavimasis, bet esamų MTEP klasterių eksploatavimas, t. y. strategi-

jų, tyrimų atlikimas, mokymas, rinkodaros, klasterių narių bendradarbiavimo, naujų narių pritraukimo, įsitraukimo į tarptautinius tinklus ir kitos veiklos. Ši priemonė skatina jau veikiančių klasterių žinomumo didinimą bei plėtrą. Skiriant finansavimą pagal šią priemonę taip pat didelis dėmesys skiriamas tarp-tautiškumui didinti, siekiama, kad projekto veiklos būtų orientuotos į Lietuvoje veikiančių klasterių plėtrą ir (arba) jų įsitraukimą į tarptautinius tinklus. Iš viso priemonei įgyvendinti numatyta skirti iki 2,8 mln. Eur struktūrinių fondų lėšų.

Priemonės „Inoklaster LT“ pirmajame ir antra-jame kvietimuose įmonės prašė iš viso skirti 6 724

3.2 KLASTERIZACIJA, INTEGRACIJA Į TARPTAUTINIUS VERTĖS KŪRIMO TINKLUS IR INVESTICIJOS Į MTEPI

3.2.1 Priemonė „InoKlaster LT“

13 MITA, Research institute for changes, Lietuvos klasterizacijos studija, 2017. Vilnius, p. 36.

21

14 pav. Pagal pirmąjį ir antrąjį priemonės „Inoklaster LT“ kvietimus prašomų ir skirtų viešųjų investicijų apimčių pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos krypčių prioritetus

15 pav. Pagal pirmąjį ir antrąjį priemonės „Inoklaster LT“ kvietimus finansavimą gavusių klasterių žmogiškieji ištekliai

523 Eur finansavimo, tačiau įvertinus paraiškas 12-ai projektų buvo skirta 2 837 257 Eur suma, kas suda-ro 42 proc. visų klasterių prašyto finansavimo. (Du „Inoklaster LT“ priemonės 2 kvietimo projektai buvo pavėluotai įtraukti kaip finansuotos paraiškos SFMIS sistemoje ir nėra įtraukti į priemonės „Inoklaster LT“ analizę. Kartu paėmus šiems projektams buvo skirtas 3,25 mln. Eur finansavimas. Abu projektai priklauso krypčiai “Energetika ir tvari aplinka”). Finansavimo buvo prašyta 15-os skirtingų klasterių veiklai (keli klasteriai pateikė po 2 paraiškas), finansavimas skir-

tas 10-iai skirtingų klasterių, kas maždaug sudaro ketvirtadalį Lietuvoje veikiančių klasterių. Analizuo-jant klasterių pasiskirstymą pagal prioritetus reikėtų omeny turėti tai, jog beveik visuose prioritetuose (išskyrus proveržio inovacijų prioritetą, pagal kurį buvo finansuoti trys klasteriai, bei ugdymosi tech-nologijų prioritetą, pagal kurį finansuoti du klasteri-ai) yra finansuota po vieną klasterį, todėl prioriteto duomenys sutampa su vieno konkretaus klasterio duomenimis.



22

Pirmiau pateiktoje diagramoje nurodomas sum-inis darbuotojų bei tyrėjų skaičius visose klasterių įmonėse. Vertinant atskirų klasterių narių žmogiš-kuosius išteklius galima teigti, jog beveik visuose prioritetuose vyrauja labai mažos, mažos ir vidu-tinės įmonės (vertinant pagal darbuotojų skaičių). Tai iliustruoja ir bendrą klasterizacijos tendenciją – klasterizacijos procesuose aktyviausiai dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, nes didelės įmonės dažniausiai turi išvystytas veiklas per visą savo vertės grandinę ir joms dalyvavimas klasteriuose nėra aktualus.14 Šiuo atžvilgiu išsiskiria tik sau-gesnio maisto prioritetas, pagal kurį yra finansuotas klasteris „Smart Food“, vienijantis nemažai didelių maisto pramonės įmonių. Taip pat vienais gau-sesnių žmogiškųjų išteklių išsiskiria ir sveikatingumo klasteris iVITA, veiklą vykdantis pagal visuomenės sveikatos prioritetą.

Vidutinės klasterių MTEP išlaidos siekė 326 tūkst. Eur. Keturiuose iš finansuotų prioritetų vidutinės MTEP įmonės išlaidos yra daugiau nei 3 proc. jos apy-vartos (3,4–11,4 proc.). Priešinga situacija išryškėja

Analizuojant klasterių MTEP žmogiškuosius išteklius labai išsiskiria lazerinių technologijų bei saulės energetikos prioritetų apimtyje veikiančios įmonės, pasižyminčios didžiausiais MTEP žmogiškai-siais ištekliais, t. y. tyrėjų skaičius čia gerokai didesnis nei kitose pagal priemonę finansuotose įmonėse (įmonių klasteriuose).

Kaip žmogiškųjų išteklių dydžio atveju, taip ir klasterių ekonominiu pajėgumu itin išsiskiria saug-esnio maisto prioritetas. Pagal jį paraišką pateikusio klasterio „Smart Food“ metinė apyvarta siekia be-veik 520 mln. Eur, o eksportas - 412 mln. Eur. Elim-inavus šį klasterį, vidutinė klasterių apyvarta siekia 25 mln. Eur. Labai mažas apyvartas turi klasteriai, nurodę transporto ir IRT sistemų (1,6 mln. Eur), ug-dymosi technologijų (3,2 mln. Eur) bei proveržio in-ovacijų (3,8 mln. Eur) prioritetus.

dviejuose didžiausią finansinį pajėgumą turinčiuose klasteriuose: jų MTEP išlaidų dalis tesiekia vos 0,01 proc. ir 0,5 proc. apyvartos (saugesnio maisto ir vi-suomenės sveikatos prioritetai).

16 pav. Pagal pirmąjį ir antrąjį priemonės „Inoklaster LT“ kvietimus paraiškas pateikusių ir finansavimą gavusių pareiškėjų vidutinė metinė apyvarta


14 Ten pat.

23

17 pav. Paraiškas pateikusių ir finansavimą gavusių klasterių MTEP išlaidų dalis nuo apyvartos


Šia priemone buvo siekiama skatinti tarptau-tinę partnerystę ir tinklaveiką per Europos įmonių tinklą (tolau – EĮT), ieškant galimybių dalyvauti tarptautinėse ES MTEPI iniciatyvose ir užmegzti ryšius su tarptautiniais partneriais. Tokiu būdu siek-iama Lietuvoje didinti MTEP investicijas, MTEP pa-slaugų eksportą ir pritraukti užsienio investicijų. Ši priemonė buvo skirta tiek pavienėms įmonėms, tiek mokslo ir technologijų parkams bei klasterių koordi-natoriams, ketinantiems dalyvauti tarptautiniuose EĮT skelbiamuose renginiuose.

Iš viso planuojama paskelbti keturis kvieti-mus teikti paraiškas gauti finansavimą pagal šią priemonę. Pirmajam kvietimui skirta iki 200 tūkst.

Eur, antrajam ir trečiajam kvietimams – kiekvienam iki 400 tūkst. Eur, o ketvirtajam – iki 448 tūkst. Eur. Vienam projektui gali būti skiriama 3–10 tūkst. Eur. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos tęstiniu būdu.

Priemonės „InoConnect“ pirmajame kvietime įmonės prašė iš viso skirti 112 433 Eur finansavimo, beveik visų įmonių prašymai buvo įgyvendinti, tik vi-enos įmonės paraiška atmesta (atmetimo priežastis – įmonės finansiniai sunkumai), likusios 11 įmonių pasidalijo 102 691 Eur, tai sudaro 91 proc. visų įmonių prašyto finansavimo. Vienintelėje paraiško-je, kurią vertintojai atmetė, buvo nurodytas saulės energetikos prioritetas.

3.2.2 Priemonė „InoConnect“

24

18 pav. Pagal pirmąjį priemonės „InoConnect“ kvietimą prašomų ir skirtų viešųjų investicijų apimčių pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos krypčių prioritetus

19 pav. Pagal pirmąjį „InoConnect“ kvietimą paraiškas pateikusių įmonių metinė apyvarta (tūkst. Eur)



Vertinant valstybės investicijų koncentraciją, kaip ir kitose priemonėse, išsiskiria įtraukios ir kūry-bingos visuomenės kryptis, kuriai skirtas didžiausias finansavimas susumavus abiem jos prioritetams skirtas sumas. Kaip ir „Inoklaster LT“ priemonėje, taip ir šioje finansiniu pajėgumu išsiskiria saugesnio maisto prioritetas, pagal kurį dviejų finansavimą ga-

vusių įmonių vidutinė metinė apyvarta yra daugiau negu 2 mln. Eur, o eksportas – 0,2 mln. Eur. Kitas prioritetas, pagal kurį finansavimą gavusios įmonės metinė apyvarta viršija 1 mln. Eur, yra lazerinės tech-nologijos. Tik 4 iš 12 paraiškas pateikusių įmonių išvis gauna pajamų iš eksporto.

25

20 pav. Pagal pirmąjį priemonės „InoConnect“ kvietimą paraiškas pateikusių pareiškėjųmetinių MTEP išlaidų dalis nuo metinės apyvartos


Kadangi priemonės finansavimo sąlygų apraše įt-virtintas reikalavimas vykdyti MTEP veiklas, akivaiz-du, jog visos finansavimą gavusios įmonės patiria MTEP išlaidų. Vidutinės šių įmonių MTEP išlaidos yra 37 150 Eur. Pagal šią priemonę didžiausias MTEP išlaidas yra deklaravusi pagal lazerinių tech-

nologijų prioritetą veikianti įmonė (82 700 Eur), taip pat didesnės negu vidutinės MTEP išlaidos yra fik-suojamos saulės energetikos prioriteto srityje (52 400 Eur). Šiame prioritete veikiančių įmonių MTEP išlaidos siekia net trečdalį įmonių apyvartos.

Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą MTEP srityje, užsienio investuotojams skiriama valstybės parama pagal patvirtintą priemonę „SmartInvest LT+“. Šia priemone siekiama paskatinti užsienio įmones investuoti į MTEP veiklas. Iš viso nu-matoma skirti iki 43 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų. Planuojama skelbti tris kvietimus teikti paraiš- kas: pirmajame kvietime numatoma skirti iki 10 mln. Eur, antrajame – iki 5 mln. Eur, o trečiajame kvietime numatoma skirti suma bus nustatyta atsižvelgus į pirmųjų dviejų kvietimų rezultatus.

Priemonės „SmartInvest LT+“ pirmajame ir antrajame kvietimuose iš viso įmonės prašė joms skir-

ti kiek daugiau nei 63 mln. Eur finansavimo, tačiau šiai priemonei, sudėjus abu kvietimus, buvo skir-tas tik 10 mln. Eur finansavimas, tad dėl didelės konkurencijos tik kiek mažiau nei šeštadalį prašymų buvo išvis įmanoma patenkinti.

Visgi, įvertinus paraiškas šis biudžetas nebuvo visiškai išnaudotas – keturių įmonių projektams buvo skirtas 4 mln. Eur finansavimas, kas sudaro tik 7 proc. visų įmonių prašyto finansavimo bei 40 proc. viso priemonei „SmartInvest LT+“ skirto finansavi-mo.

3.2.3 Priemonė „SmartInvest LT+“

26

21 pav. Pagal pirmąjį ir antrąjį priemonės „SmartInvest LT+“ kvietimus prašomų ir skirtų viešųjų investicijų apimčių pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos krypčių prioritetus (mln. Eur).


Vertinant paraiškų atmetimo priežastis, galima daryti išvadą, jog daugiausia paraiškų buvo atmesta dėl dviejų priežasčių, t. y. įmonė neatitiko finansinių reikalavimų (patyrė finansinių sunkumų, neturėjo tinkamų projekto finansavimo šaltinių) arba jos in-vesticijos nebuvo nukreiptos į MTEP veiklas. Trys įmonės pačios atsiėmė pateiktas paraiškas.

Investuoti ketinusių įmonių apskritai darbuoto-

jų, tiek turimų tyrėjų skaičius labai skiriasi. Bendras visų į imtį įtrauktų įmonių darbuotojų skaičiaus vi-durkis yra 15,2 darbuotojo, o tarp jų tik 3,3 tyrėjo. Iš imties eliminavus įmonę, kurios apyvarta yra 2,6 mlrd. Eur, matyti, jog dauguma įmonių, siekusių gauti priemonės „SmartInvest LT+“ finansavimą, yra mažos, jų vidutinė metinė apyvarta nesiekia 10 mln. Eur.

MTEPI infrastruktūra yra vienas iš esminių ele-mentų įgyvendinant sumanios specializacijos pro-gramą, nes jos kokybė, naujumas, funkcionalumas

sudaro sąlygas užtikrinti kokybišką, mokslinėmis žiniomis grįstą studijų procesą, kurti naujas žinias, vykdant aukšto lygio MTEP veiklą, komercinimo

3.3. MTEPI INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

3.3.1. 2007–2013 m. laikotarpio ES fondų investicijų į MTEPI infrastruktūrą sąsajos su sumania specializacija

27

22 pav. 2007–2013 m. ESFI laikotarpio investicijų į projektus, prisidedančius įgyvendinant vieną prioritetą, kelis prioritetus vienoje kryptyje ir kelis prioritetus skirtingose kryptyse, pasiskirstymas pagal prioritetus

Šaltinis: www.esparama.lt, MOSTA skaičiavimai

potencialą turinčius rezultatus, bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, verslu, pritraukti aukšto lygio mokslininkus ir kitus talentus. Dar daugiau, modernia įranga aprūpinti mokslinių tyrimų cent- rai, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų padaliniai įgyja galimybę jungtis į mokslinių tyrimų infrastruktūras, o tai gali nulemti veiksmingesnį ir spartesnį žinių kūrimą, apsikeitimą jomis, tyrė-jų kompetencijomis, suteikia galimybes įsitraukti į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, su-teikiančias galimybę šalies tyrėjams ir verslui pasinaudoti jose sukauptais ištekliais.

2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų investici-jų (toliau – ESFI) laikotarpiu į MTEPI infrastruktūrą iš viso investuota 507,74 mln. Eur, skaičiuojant valsty-bės ir verslo investuotas lėšas. Už šią sumą įgyven- dinti 202 projektai. Didžiausias projektas buvo Vil-niaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto įgyvendintas projektas „Nacionalinio fizinių ir tech-nologijos mokslų centro kūrimas“, kurio biudžetas siekė 69,195 mln. Eur.

Didelę dalį ŠMM investicijų į viešąją MTEPI in-frastruktūrą sudarė investicijos vadinamiesiems integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams) kurti (260,745 mln. Eur iš 353,249 mln.

Eur). Slėnių pagrindu daugiausia kurti stambūs in-frastruktūros objektai – vidutinė vieno slėnio pro-jekto vertė buvo apie 18,6 mln. Eur (tokių projektų buvo 14), o kiekvieno iš likusių 39 projektų vidutinė vertė buvo apie 2,4 mln. Eur.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visų 2007–2013 m. ESFI laikotarpio investicijų pasiskirstymas tarp prioritetų tik orientacinis, kadangi nemaža dalis sukurtos infrastruktūros turi plačias panaudojimo galimybes. Taip pat buvo investuota į projektus, potencialiai galinčius prisidėti įgyvendinant visas prioritetines kryptis ir prioritetus (40,007 mln. Eur) arba pagal tematiką nepriskirtinus nei vienai kryp- čiai ar prioritetui (8,866 mln. Eur).

Daugiausia investicijų pritraukė prioritetai „Medi-cinos inžinerija“ (72,78 mln. Eur) ir „Molekulinės technologijos“ (67,08 mln. Eur). Šie du prioritetai pritraukė ir daugiausia verslo investicijų (atitinka-mai 10,35 ir 6,79 mln. Eur). Dar vienas nemažai verslo investicijų pritraukęs prioritetas yra „Saulės energetika“ (6,09 mln. Eur). Mažiausiai investicijų teko projektams, galintiems prisidėti įgyvendinant prioritetus „Skaitmeninė statyba“ (3,32 mln. Eur) ir „Ugdymosi technologijos“ (1,1 mln. Eur). Šie du pri-oritetai visai nepritraukė verslo investicijų (žr. 100 pav.).

28

2014–2020 m. ESFI laikotarpiu toliau tęsiamos investicijos į MTEPI infrastruktūrą ją stiprinant ir telkiant. Šiuo laikotarpiu dėl Europos Komisijos rei-kalavimų investicijos į MTEPI infrastruktūrą gerokai sumažėjo, daugiau dėmesio skiriama 2007–2013 m. ESFI laikotarpiu sukurtai MTEPI infrastruktūrai įveiklinti.

Šiuo metu pradėta įgyvendinti tik viena ŠMM priemonė, tiesiogiai skirta MTEPI infrastruktūrai kurti, – „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtra ir integracija į europines infrastruktūras“. Priemonei įgyvendin-ti skirta apie 188 mln. Eur. Pagal priemonę pradė-

Taip pat, šiuo metu ŪM administruoja tris priemo-nes, verslo įmonėms ar klasteriams sudarančias galimybę kurti ir atnaujinti MTEPI infrastruktūrą:

• priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ viena iš remiamų veiklų – įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama nau-jos ar plečiama esamos įmonės MTEPI infras-truktūra, kuri nėra prieinama viešai arba klas-

ti įgyvendinti trys projektai – du prisidedantys prie visų Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendin-imo, o vienas priskirtinas projektams, prisidedant- iems įgyvendinant kelis prioritetus – „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą“, kuriam skirtas 10,935 mln. Eur finansavimas.

Kuriama MTEPI infrastruktūra, kurią galima panaudoti daugiausiai prioritetams „Visuomenės sveikata“ (18,28 mln. Eur), „Funkcinės medžiagos“ (15,04 mln. Eur) ir „Medicinos inžinerija“ (13,71 mln. Eur) įgyvendinti.

teriuose;• įgyvendinant priemonę „Inoklaster LT“ numa-

tytos investicijos klasterio MTEPI infrastruk-tūrai kurti;

• priemonės „Smartinvest LT+“ viena iš remi-amų veiklų – tiesioginės užsienio investicijos, kuriomis kuriama naujos arba plečiama esa-mos įmonės MTEPI infrastruktūra.

3.3.2 Sumanios specializacijos kontekste planuojamų MTEPI infrastruktūros projektų apžvalga

23 pav. 2014–2020 m. ŠMM planuojamų investicijų į MTEPI infrastruktūrą orientacinis pasiskirstymas pagal prioritetus

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija, MOSTA skaičiavimai

29

Įgyvendinant ŪM administruojamas priemones, į MTEPI infrastruktūrą ketinama investuoti apie 23 mln. Eur. Kiekvienas projektas, kurio apimtyje kuri-ama MTEPI infrastruktūra, prisideda tik prie vieno sumanios specializacijos prioriteto įgyvendinimo, taigi įmanoma tiksliai nustatyti investicijas kiekvie-nai krypčiai ir prioritetui. Įgyvendinant ŪM admin-istruojamų priemonių projektus, daugiausia inves-

tuojama į MTEPI infrastruktūrą, skirtą įgyvendinti prioritetą „Molekulinės technologijos“ (5,79 mln. Eur). Nemažai investicijų tenka prioritetams „Saulės energetika“ ir „Biožaliavų kūrimas“ (po 3,13 mln. Eur). Kai kuriems prioritetams visai neskirtas finan-savimas, pvz., „Skaitmeninei statybai“, „Debesų kompiuterijai“ ir kt.

24 pav. 2014–2020 m. ŪM planuojamų investicijų į MTEPI infrastruktūrą pasiskirstymas pagal prioritetus

Šaltiniai: SFMIS, LVPA, MOSTA skaičiavimai

Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-ESFA-V-711 „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebė-jimų stiprinimas“ 2016–2019 m. įgyvendinamas projektas „Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ug-dymas 2“ (TYKU2). Projektą įgyvendina MITA kartu su Lietuvos mokslo taryba. Projekto TYKU2 veikla skirta mokslininkų ir kitų tyrėjų tarptautinei ryšių užmezgimo ir paraiškų rengimo kompetencijai ug-dyti bei mokslo vadybininkų, atsakingų už tarptau-tinių MTEPI projektų rengimą ir įgyvendinimą, geb-

ėjimams stiprinti dalyvaujant MTEPI programose. Projekto TYKU2 rezultatai – į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrė-jai bei pagal tarptautines programas pateiktų para-iškų skaičius.

2017 m. spalio mėn. duomenimis, tyrėjai į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių buvo išvykę 76 kartus. Taip pat, Lietuvos mokslininkai ir kiti tyrėjai projekto TYKU2 apimtyje pateikė 22 paraiškas pagal tarptautines programas.

3.4. MTEPI TARPTAUTINĖS INICIATYVOS

3.4.1 Mokslininkų ir kitų tyrėjų pagal tarptautines programas pateiktos paraiškos

30

25 pav. Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai bei pasiekti rezultatai (tarptautinės paraiškos)

Šaltinis: MITA, skaičiavimai MOSTA

Iš 76 išvykų pagal prioritetus daugiausia – 11 – išvykų paraiškų buvo pateikta pagal energijos gamy-bos iš biomasės prioritetą, kas sudaro 14,47 proc. paraiškų, antroje vietoje – 10 paraiškų (13,16 proc.) – pagal išmaniųjų energetikos sistemų prioritetą, trečioje vietoje – 9 paraiškos – pagal biožaliavų kūri-mo prioritetą, kas sudaro 11,84 proc. visų paraiškų.

Iš 22 pateiktų paraiškų, daugiausia, t. y. pen- kios, pateikta pagal išmaniųjų energetikos sistemų prioritetą, kas sudaro 23,81 proc. visų paraiškų, po tris paraiškas (14,29 proc.) pateikta pagal energi-jos gamybos iš biomasės, ugdymosi technologijų ir proveržio inovacijų prioritetus.

2017 m. spalio mėnesio duomenimis, pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ 107 Lietuvos organizacijos 44 projektuose dalyvauja kaip koordinatorės bei 181 projektuose – kaip dalyvės. 2014 m. buvo pradėti šeši projektai,

2015 – 64 projektai, 2016 – 75 projektai, 2017 – 54 projektai, 2018 – prasidės septyni projektai, 11-ai projektų dar nėra nustatytos projekto pradžios da-tos. Iš 217 gavusių finansavimą projektų sumaniai specializacijai priskirtinas 181 projektas.

3.4.2 Programos „Horizontas 2020“ rezultatai

31

27 pav. „Horizontas 2020“: projektams skirto finansavimo pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos prioritetus

26 pav. „Horizontas 2020“: projektų pasiskirstymas pagal sumanios specializacijos prioritetus

* Projektų finansavimo priskyrimas yra orientacinis, nes vienas projektas galėjo būti priskirtas kelioms kryptims ir keliems prioritetamsŠaltinis: EK, Horizontas 2020, MOSTA skaičiavimai

* Projektų finansavimo priskyrimas yra orientacinis, nes vienas projektas galėjo būti priskirtas kelioms kryptims ir keliems prioritetamsŠaltinis: EK, Horizontas 2020, MOSTA skaičiavimai

Pagal finansavimo apimtis, daugiausia lėšų (5 528 474,59 Eur) skirta proveržio inovacijos priorite-tui (18,06 proc. lėšų) bei molekulinių technologijų

prioritetui, t. y. 4 299 096,96 Eur (14,05 proc. lėšų). Mažiausiai lėšų skirta skaitmeninės statybos prioritetui – 66 600 Eur (0,22 proc. lėšų).

32

Priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ sudaro trys veiklos: 1) aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tema- tikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami; 2) mokslininkų iš užsienio pri-traukimas vykdyti mokslinius tyrimus; 3) paralelinių laboratorijų MTEP veikla. Ataskaitoje pateikiama pirmos priemonės veikla. Kitos minėtos priemonės veiklos šiuo metu nėra pradėtos įgyvendinti.

Priemonės „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ biudžetas – 80,809 mln. Eur. 1 veiklai numatoma skirti 64,879 mln. Eur, skelbiant du kvietimus (pirmojo kvietimo projektams planuo-jama skirti 43,253 mln. Eur, antrojo – 21,626 mln. Eur).

Paskelbus pirmąjį kvietimą, gautos 87 paraiškos, kuriose nurodytas prašomas finansavimas sudaro 51,05 mln. Eur. Atrinktos 47 paraiškos, remiantis kuriomis ketinama pasirašyti arba jau pasirašytos finansavimo skyrimo sutartys. Finansuojamų pro-jektų vertė yra 29,193 mln. Eur, iš kurių pareiškėjai

prašo skirti 27,787 mln. Eur. Vidutinė vieno projekto vertė yra 621,119 tūkst. Eur. Skirtumą tarp projek-to vertės ir prašomo finansavimo sudaro nuosavas pareiškėjo indėlis arba projekto partnerių lėšos. Projektų pareiškėjai nuosavas arba partnerių lėšas projektams įgyvendinti skiria 14-oje projektų iš 47, o jų skiriamų nuosavų lėšų suma yra 1,405 mln. Eur. Didžiausia skiriamų nuosavų lėšų suma vienam pro-jektui yra apie 241 tūkst. Eur.

Daugiausia lėšų skirta projektams, įgyvendinan-tiems prioritetą „Lazerinės technologijos“ (projektų vertė yra 5,943 mln. Eur, o prašomas finansavimas – 5,667 mln. Eur). Prioritetui „Biožaliavų kūrimas“ įgyvendinti skirtų projektų vertė siekia 3,492 mln. Eur, o prašomas finansavimas – 3,205 mln. Eur. Nemažą dalį lėšų taip pat pritraukė prioritetas „Funkcinės medžiagos“ (projektų vertė – 3,030 mln. Eur, prašomas finansavimas – 2,659 mln. Eur). Šio prioriteto projektus įgyvendinančių pareiškėjų ir jų partnerių nuosavas indėlis į projektus yra didžiau-sias – 371 tūkst. Eur.

3.5 MOKSLO REZULTATAI IR JŲ SKLAIDA

3.5.1 Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje

28 pav. Veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ pirmojo kvietimo finansuojamiems projektams skirtų lėšų pasiskirstymas pagal prioritetus

Šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, MOSTA skaičiavimai

33

Kaip ir ankstesniame sumanios specializacijos programos įgyvendinimo stebėjimo etape, publika- cijų skaičiumi išsiskiria dvi kryptys – „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ bei „Sveikatos

Apžvelgiant 2014–2016 m. laikotarpį matyti, jog didžiausią mokslinį potencialą turi sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptis – publikaci-jų citavimo ir tarptautiškumo rodikliai aukščiausi iš visų krypčių. 2014–2016 m. laikotarpiu sumanios specializacijos publikacijų skaičius nuosekliai augo

technologijos ir biotechnologijos“. Prioritetų lygme-niu mokslo darbų kritinė masė sutelkta trijuose prioritetuose – „Funkcinės medžiagos“, „Visuomenės sveikata“ bei „Molekulinės technologijos“.

keturiose iš šešių krypčių, citavimo rodiklis labiau-siai (beveik 3 kartus) išaugo agroinovacijų ir maisto technologijų kryptyje. Transporto, logistikos ir IRT kryptyje yra mažiausia dalis publikacijų, publikuotų Q1 leidiniuose.

3.5.2 Tarptautiškumo ir cituojamumo rodikliai, publikacijų sklaida, patentai

29 pav. Sumanios specializacijos 2016 m. publikacijos pagal krytis ir prioritetus

Šaltinis: „Clarivate Analytics, Web of Science“, 2016 m., MOSTA skaičiavimai

34

2 lentelė. Sumanios specializacijos citavimo ir tarptautiškumo rodiklių kaita 2014–2016 m.

Rodiklis Metai Energetika ir tvari aplinka

Sveikatos tech-

nologijos ir biotech-nologijos

Agroinovaci-jos ir maisto

technologijos

Nauji gamy-bos procesai, medžiagos ir technologi-

jos

Transportas, logistika ir

IRT

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė

Publikacijų sk. 2014 39 100 18 162 19 2

2015 55 102 43 188 30 4

2016 93 101 56 168 33 32

Normalizuotas citavimo rodiklis

2014 1,18 2,31 0,87 0,95 1,35 1,14

2015 1,06 1,94 1,4 0,85 1,5 0,3

2016 1,35 1,93 2,52 1,16 0,91 1,67

Publikacijų dalis Q1 žurnaluose

2014 87 % 76 % 78 % 70 % 37 % 100 %

2015 84 % 62 % 86 % 68 % 70 % 100 %

2016 81 % 71 % 79 % 67 % 27 % 81 %

TOP10 publikacijų dalis

2014 15 % 27 % 6 % 12 % 16 % 50 %

2015 11 % 22 % 19 % 9 % 17 % 0 %

2016 17 % 25 % 16 % 13 % 9 % 19 %

Tarptautinių publikacijų dalis

2014 36 % 77 % 56 % 56 % 37 % 50 %

2015 38 % 68 % 40 % 57 % 43 % 50 %

2016 44 % 77 % 52 % 60 % 33 % 72 %

Šaltinis: Clarivate Analytics, InCites, 2014–2016 m., MOSTA skaičiavimai

Kalbant apie Valstybinio patento biuro išduotus patentus, per 2014–2017 m. laikotarpį išduota 517 patentų, iš kurių 356 atitinka sumanios specializaci-jos prioritetus. 47 proc. jų priklauso verslo subjek-tams, 32 proc. – mokslo institucijoms, 14 proc. – pri-vatiems fiziniams asmenims. Bendri mokslo ir verslo patentai sudaro tik 3 proc. išduotų patentų.

Apžvelgus patentavimo rezultatus išskirtini lanksčiųjų sistemų, saugesnio maisto bei lazerinių technologijų prioritetai (atitinkamai 61, 54 ir 38 paskelbti patentai).

35

30 pav. Patentai pagal prioritetus

Šaltinis: Valstybinio patentų biuro 2014–2017 m. išduoti patentai, MOSTA skaičiavimai

36

Šioje sumanios specializacijos prioritetų įgyven-dinimo stebėsenos ataskaitoje buvo siekiama kiek įmanoma nuosekliau ir išsamiau atskleisti sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos kontekstą bei potencialą trimis pjūviais: 1) anali-zuojant Lietuvos makroekonomines tendencijas, 2) pateikiant Lietuvos konkurencingumo vertinimą pa-gal tris tarptautinius inovacijų matavimo indeksus, 3) išsamiai atskleidžiant pačios sumanios specializacijos programos priemonių dinamiką.

Išanalizavus Lietuvos ūkio makroekonomines ten-dencijas pastebėta, kad 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuvos ūkiui būdingas ekonomikos produktyvumo mažėjimas, susijęs su darbo kaštais, kas signalizuoja aiškų poreikį intensyviai automatizuoti verslo pro-cesus bei taikyti kitus sprendimus, optimizuojanči-us įmonių veiklos kaštus. Lietuvos eksporto struk-tūroje akivaizdžiai dominuoja žemesnės pridėtinės vertės produkcija, gamybos produktyvumas kitų ES valstybių kontekste išlieka itin žemas ir neigiamai veikia eksporto dinamiką. Dėl šių priežasčių galima daryti prielaidą, kad Lietuvos įmonių poreikis inves-tuoti į veiklos tobulinimą naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų segmente didės.

Išanalizavus lietuviškos kilmės prekių eksportą pagal sumanios specializacijos prioritetus matyti, kad visi sumanios specializacijos prioritetus ati- tinkantys ūkio sektoriai sukuria apie ketvirtį viso Lietuvos eksporto. Pagal eksporto apimtis domin-uoja agroinovacijų ir maisto technologijų kryptis bei konstrukcinių medžiagų prioritetas. Čia veikiančių įmonių eksporto apimtims tenka daugiau nei pusė (58 proc.) visų sumanios specializacijos prioritetų eksporto apimčių.

Vertinant Lietuvos inovacinį konkurencingumą tarptautiniame kontekste, Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje, Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse, pasauliniame inovacijų indekse pastebima ta pati tendencija: Lietuva kasmet pasiekia vis didesnį progresą in-dėlio, apimančio MTEPI veiklas, aprėptyje, tačiau tai neduoda geresnių MTEPI veiklos rezultatų, t. y. net

augant MTEPI srities finansavimui ir veiklų apimči-ai nėra sukuriamas pakankamas rezultatas ir nepa-sireiškia siekiamas poveikis šalies ekonomikai bei jos konkurencingumui. Atkreiptinas dėmesys, kad inovacijų matavimo indeksuose atsispindintis Lietu-vos MTEP srities disbalansas tarp indėlio ir rezultatų šaliai būdingas ne tik pastaraisiais metais, bet jau dešimtmetį. Tai rodo poreikį koreguoti viešąsias in-tervencijas ir tobulinti politikos priemones, siekiant iš esmės pakeisti stebimas tendencijas.

Vertinant konkrečias sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos priemones, šio-je ataskaitoje išskirti kritiniai kriterijai, pagal kuriu-os buvo siekiama išskleisti sumanios specializacijos prioritetų potencialą. Ataskaitoje vertinami finansiniai, žmogiškųjų išteklių, ekonominiai ir kt. sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos priemonėse dalyvavusių inovacijų ekosistemų da-lyvių ypatumai. Vertinimo aspektus sujungus į 35 kritinius kriterijus (žr. ataskaitos 1 priedą) buvo ap-skaičiuota vadinamoji prioritetų kritinė masė. 35 kritiniai kriterijai apima visus sumanios specializaci-jos prioritetų įgyvendinimo programos priemonių analizėje apimtus klausimus. Taikomas vertinamasis algoritmas – vertinamame aspekte kritinė masė fik-suojama kriterijaus reikšmei viršijus medianinį dydį. Medianinis dydis skaičiuojamas 20 prioritetų grupei kiekvieno kriterijaus atžvilgiu.

Taigi įvertinus sumanios specializacijos priorite-tus pagal 35 kriterijus galima teigti, kad kritinę masę sudaro du prioritetai:

• saugesnis maistas (M1), • lazerinės technologijos (G1).

Kritinę masę sukaupę prioritetai pasižymi dideliu mokslinių tyrimų finansavimu (ypač – lazerinės tech-nologijos), dideliu Q1 publikacijų skaičiumi, intensyviai vykdomu patentavimu, santykinai didelėmis investici-jomis į MTEPI infrastruktūrą praėjusiu ES investicijų programavimo laikotarpiu, klasterizacijos potencialu15 bei santykinai dideliu tyrėjų skaičiumi įmonėse.

IŠVADOS

15 Klasterizacijos proceso įvertis čia apibrėžiamas per „InoKlaster LT“, „InoConnect“ priemonėse vertinimo kriterijų (rodiklių) grupėje fiksuotų reikšmių ypatybes.

37

31 pav. Suminis Lietuvos MTEPI potencialas sumanios specializacijos prioritetuose


Septyni prioritetai turi pastebimą potencialą. Tai heterogeniška grupė, pasižyminti kritine mase at-skirose srityse. Tai:

• energijos gamyba iš biomasės (E2), • saulės energetika (E4), • funkcinės medžiagos (G2), • molekulinės technologijos (S1), • visuomenės sveikata (S2), • debesų kompiuterija (T4), • proveržio inovacijos (V2).

Molekulinės technologijos bei proveržio inovacijos pasižymi išskirtinai dideliu ES mokslinių ty-rimų programos „Horizontas 2020“ finansavimu (4,3–5,53 mln. Eur).

Funkcinės medžiagos, molekulinės tech-nologijos bei visuomenės sveikata išsiskiria santykinai aukštu Q1 publikacijų skaičiumi (109–329 Q1 publikacijos 2014–2016 m.) bei didžiausiom-is investicijomis į MTEPI infrastruktūrą 2014–2020 m. (17,03–20 mln. Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausiomis investicijomis į MTEPI infrastruktūrą praėjusiu ES investicijų programavimo laikotarpiu išsiskyrė visi sumanios specializacijos sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties priorite-tai – molekulinės technologijos (67,08 mln. Eur), visuomenės sveikata (35,14 mln. Eur) bei medici-nos inžinerija (72,87 mln. Eur). Šioje sumanios spe-cializacijos kryptyje, susumavus investicijas į MTEPI infrastruktūrą 2014–2020 m., ir toliau ekstensyviau- siai investuojama į infrastruktūros plėtrą, palyginti su kitomis sumanios specializacijos kryptimis.

Funkcinės medžiagos, molekulinės tech-nologijos, be infrastruktūrinių investicijų, taip pat pritraukė santykinai daugiau investicijų moksliniams

tyrimams (atitinkamai 2,66 mln. Eur bei 2,89 mln. Eur).

Molekulinių technologijų prioritetas priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ pirmojo kvietimo metu pritraukė daugiausiai investicijų (6,4 mln. Eur), taip pat pasižymėjo aukštais rodikliais dėl paraiškų atitikties SMART programai bei santy-kinai didele projektų technologine koncentracija. Molekulinių technologijų prioritetas taip pat pri-traukė santykinai daug investicijų pagal priemonę „In-ovaciniai čekiai“ (0,09 mln. Eur), nors šios priemonės finansiniai limitai molekulinių technologijų projek-tams nebuvo palankūs. Panašiai kaip ir priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ atve-ju, pagal šį prioritetą teiktos paraiškos pasižymėjo puikiais rodikliais dėl paraiškų atitikties SMART pro-gramai.

Proveržio inovacijų prioritetas priemonės „Ino-vaciniai čekiai“ pirmuoju kvietimu pritraukė daugiau-siai investicijų – 0,10 mln. Eur, kas rodo MTEPI veiklas pradedančių įmonių suinteresuotumą plėtoti ino-vacinius projektus šioje srityje. Kita vertus, pagal šią priemonę teiktų paraiškų atitiktis SMART programai – tik 22 proc. Taip pat proveržio inovacijų priorite-tas pritraukė daugiausiai investicijų per priemonės „In-oKlaster LT“ pirmąjį ir antrąjį kvietimus (1,7 mln. Eur).

Energijos gamybos iš biomasės prioriteto tyrė-jai 2015–2017 m. daugiausiai tobulino profesines ži-nias užsienyje (pagal projektą TYKU2). Šis prioritetas išsiskiria ir kitais moksliniais rezultatais – santykinai dideliu programos „Horizontas 2020“ finansavimu, aukštu Q1 publikacijų, patentų skaičiumi, pritrauktu finansavimu tiksliniams tyrimams.

Saulės energetikos prioritetui būdingos santy-kiniai didelės investicijos į MTEPI infrastruktūrą,

38

ypatingai praėjusiu ES investicijų programavimo laikotarpiu. Taip pat šis prioritetas išsiskiria klasterizacijos procesais (demonstruojamas aktyvumas priemonėse „InoKlaster LT“, „InoConnect“, ypatingai atkreiptinas dėmesys į santykinai nemažas įmonių MTEP išlaidas bei santykinai didelį klasterių tyrėjų skaičių).

Debesų kompiuterijos prioritetas, kitaip nei pirmiau aprašytieji, nepasižymi ypatingu moksliniu bendradarbiavimu bei mokslinių rezultatų poten-cialu, tačiau išsiskiria dviem komponentais: santy-kinai dideliu tyrėjų skaičiumi įmonėse bei santykinai aukštomis įmonių MTEPI išlaidomis. Šiuo atveju gali-ma daryti prielaidą, kad debesų kompiuterijos prioritetas MTEPI veiklas sutelkia išskirtinai verslo sektoriuje.

Keturi mažiausios kritinės masės prioritetai yra šie:

• skaitmeninė statyba (E3),• biožaliavų kūrimas (silpniausias prioritetas;

tai užfiksuota jau antroje stebėsenos ataskai-toje) (M3),

• transportas ir IRT sistemos (T1),• transporto koridoriai (T2).Skaitmeninės statybos prioritetas pasižymi

menkomis investicijomis į MTEPI veiklas, tačiau Q1 publikacijų skaičius viršija medianinį dydį. Biožaliavų

kūrimo prioritetas negali pasigirti jokiais MTEPI re-zultatais, išskyrus santykinai didesnį tyrėjų išvykų skaičių.

Sumanios specializacijos transporto, logistikos ir IRT krypties du prioritetai – transportas ir IRT sistemos bei transporto koridoriai – pritrauk-tos MTEPI investicijos pagal programą „Horizontas 2020“ viršijo medianinį dydį. Prioritetui Transpor-tas ir IRT sistemos skirtas finansavimas taip pat viršija medianinį dydį priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ pirmajame kvietime. Pagal Transporto koridorių prioritetą veikiančios įmonės teikė paraiškas pagal priemones „Inovaciniai če- kiai“, „InoKlaster LT“. Pagrindinė šių prioritetų žemo rezultatyvumo priežastis – santykinė; šie prioritetai negali pademonstruoti išskirtinio potencialo pagal jokį komponentą, dėl to konstatuotina, kad moksli- nis bei ekonominis potencialas transporto sektoriu-je nėra nukreipiamas į MTEPI iniciatyvas.

Analizuojant verslo ir mokslo MTEPI potencialą atskirai, kaip didžiausią mokslo potencialą turintys išskirtini šie prioritetai:

• energijos gamyba iš biomasės (E2), • lazerinės technologijos (G1). • funkcinės medžiagos (G2), • molekulinės technologijos (S1),• saugesnis maistas (M1).

32 pav. Lietuvos mokslo ir verslo MTEPI potencialas sumanios specializacijos prioritetuose


Tuo tarpu didžiausiu potencialu versle pasižymi šie prioritetai:

• saulės energetika (E4),• lazerinės technologijos (G1),

• saugesnis maistas (M1),• debesų kompiuterija (T4),• proveržio inovacijos (V2).

39

• Deloitte, Corporate R&D Report, Lithuania, 2016. Prieiga per internetą: https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/lt/Documents/tax/LT_Lithuania_R&D_2016.pdf [Žiūrėta: 2017-11-22].

• Dutta, S; Lanvin, B; Wunsch-Vincent, S. Pa-saulinis inovacijų indeksas, 2017. Prieiga per inter-netą: https://www.globalinnovationindex.org/gii-2017-report [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Dutta, S; Lanvin, B; Wunsch-Vincent, S. Pa-saulinis inovacijų indeksas, 2014. Prieiga per in-ternetą: https://www.globalinnovationindex.org/userfiles/file/reportpdf/GII-2014-v5.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Ernst & Young, Įmonių, vykdančių ino-vacinę veiklą, rėmimo, naudojant inovacinius ček-ius, galimybių studija, Vilnius, 2012. Prieiga per internetą: https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/doc-uments/files/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/ino/Voucher.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Europos Komisija. Europos inovacijų di-egimo rezultatų suvestinė. Prieiga per internetą: http://ec.Europa.eu/DocsRoom/documents/24141 [Žiūrėta: 2017-11-30]

• Eurostatas. BVP ir pagrindiniai komponentai (gamyba, išlaidos, pajamos). Prieiga per internetą: http://appsso.Eurostatas.ec.Europa.eu/nui/show.do?dataset=nama_10_gdp&lang=en [Žiūrėta: 2017-11-30]

• Eurostatas. Darbo kaštų lygiai. Prieiga per internetą: http://appsso.Eurostatas.ec.Europa.eu/nui/show.do?dataset=lc_lci_lev&lang=en [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Eurostatas. Darbo produktyvumas ir darbo kaštai. Prieiga per internetą: http://appsso.Eurosta-tas.ec.Europa.eu/nui/show.do?dataset=nama_10_lp_ulc&lang=en [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ [Žiūrėta: 2017-11-30].

• MITA, Research institute for changes, Lietuvos klasterizacijos studija, 2017. Vilnius. Prie-iga per internetą: http://klaster.lt/wp-content/uploads/2017/05/Klasterizacijos-studija-2017.pdf [Žiūrėta: 2017-11-20].

• Prof. Dutta, S. (INSEAD). Pasaulinis inovacijų indeksas, 2009–2010. Prieiga per internetą: https://www.globalinnovationindex.org/userfiles/file/GII-2009-2010-Report.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Schwab, K., et al. Pasaulio konkurencingumo tyrimas, 2010–2011. Prieiga per internetą: http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompeti-tivenessReport_2010-11.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30]

• Schwab, K., et al. Pasaulio konkurencingumo tyrimas, 2014–2015. Prieiga per internetą: http://www3.weforum.org/docs/WEF_GlobalCompeti-tivenessReport_2014-15.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Schwab, K., et al. Pasaulio konkurencingumo tyrimas, 2017–2018. Prieiga per internetą: http://www3.weforum.org/docs/GCR2017-2018/05Full-R e p o r t / T h e G l o b a l C o m p e t i t i v e n e s s R e -port2017%E2%80%932018.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Visionary Analytics, Ūkio ministerijos priemonės „Inočekiai LT“ poveikio verslo išlaidoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vertinimo paslaugos, Vilnius, 2017 m. Prieiga per internetą: http://www.visionary.lt/wp-content/uploads/2017/03/Inocekiai-LT-vertinimo-galu-tine-ataskaita.pdf [Žiūrėta: 2017-11-30].

• Prieiga per internetą: www.klaster.lt• Žinių ekonomikos forumas, Klasterių studija,

2012. Prieiga per internetą: http://www.mita.lt/up-loads/documents/teisine_informacija/zef_klaste-riu_studija.pdf [Žiūrėta: 2017-11-18].

LITERATŪROS SĄRAŠAS