Audito ir apskaitos tarnyba PATVIRTINTA - avnt.ltavnt.lt/.../VAS/Metodines-rekomendacijos/6-VAS-MR-pagal-4-redakcija.pdf · materialusis turtas“ IX skyriaus Investicinio turto apskaita

Audito ir apskaitos tarnyba

6 VAS MR / 1

PATVIRTINTA

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus

2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. VAS-2

6-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „AIŠKINAMASIS RAŠTAS“

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Parengtos pagal standartą, galiojantį nuo 2013 m. sausio 1 d. (Žin., 2012, Nr.153-7881).

Pusjuodžiu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto punktais

pateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Jų tikslas – parodyti, kaip informacija pateikiama

įmonės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Pavyzdžiai ir rekomendacijos nepakeičia standarto

nuostatų, tik paaiškina, kaip jos taikomos praktiškai.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti informaciją, kuri turi būti pateikiama įmonės

metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), kad būtų

geriau paaiškinti kitose finansinėse ataskaitose pateikti duomenys ir atskleidžiama

papildoma reikšminga jose nepateikta informacija.

Šis standartas nustato, kaip turi būti rengiamas aiškinamasis raštas ir kokiu nuoseklumu

turi būti pateikiama papildoma, kitose finansinėse ataskaitose neatskleista, bet verslo apskaitos

standartų reikalaujama, informacija. Ši informacija gali būti pateikiama tekstu arba lentelėmis.

Standarto metodinėse rekomendacijose naudojamos aiškinamojo rašto lentelės nėra privalomos,

įmonės gali naudoti jas arba sukurti kitokias, labiau atitinkančias jų veiklą.

2. Šis standartas neatsiejamas nuo visų kitų verslo apskaitos standartų, kuriuose

nustatyti ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, vertinimo, registravimo apskaitoje ir

pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.

Rengdamos aiškinamąjį raštą, įmonės turėtų atsižvelgti ne tik į šio standarto

reikalavimus, bet ir į ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo, vertinimo, registravimo

apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus, nustatytus kituose verslo apskaitos

standartuose.

3. Standartas nustato bendrus aiškinamojo rašto ir sutrumpinto aiškinamojo rašto

turinio ir pastabų reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai kiti verslo apskaitos standartai

reikalauja ar leidžia aiškinamojo rašto informaciją pateikti kitaip.

Aiškinamąjį raštą įmonės rengia atsižvelgdamos į tai, kokias finansines ataskaitas turi

pateikti. 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ Bendrojoje dalyje ir Apskaitos

politikos dalyje nustatyti reikalavimai yra taikomi tiek sudarant aiškinamąjį raštą, tiek

sutrumpintą aiškinamąjį raštą. Šio standarto V skyriaus Sutrumpinto aiškinamojo rašto pastabos


6 VAS MR / 2

nuostatos taikomos tik rengiant sutrumpintą aiškinamąjį raštą, o VI skyriaus Aiškinamojo rašto

pastabos nuostatos taikomos tik rengiant aiškinamąjį raštą.

Jei kiti verslo apskaitos standartai reikalauja pateikti kitokią aiškinamojo rašto

informaciją, negu nustatyta šiame standarte, aiškinamasis raštas turėtų būti sudaromas pagal

atitinkamų verslo apskaitos standartų reikalavimus.

4. Tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas sudaromas pagal 29-ojo

verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimus arba, siekiant

atskleisti daugiau informacijos, pagal šio standarto nuostatas.

Įmonės, kurios teisės aktų nustatyta tvarka arba savo nuožiūra nusprendžia sudaryti

tarpines finansines ataskaitas, rengdamos aiškinamąjį raštą turėtų vadovautis 29-ojo verslo

apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimais.

Jei įmonė nusprendžia, kad tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte bus

atskleidžiama per mažai informacijos, tai aiškinamąjį raštą ji gali rengti pagal šio standarto

nuostatas.

1 pavyzdys

Vadovaudamasi jai paskolą suteikusio banko nurodymais, įmonė „A“ kiekvieną ketvirtį

sudaro tarpines finansines ataskaitas. Bankas prašo atskleisti daugiau informacijos negu

reikalauja 29-asis verslo apskaitos standartas „Tarpinė finansinė atskaitomybė“, t. y. informaciją

atskleisti pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ IV skyriaus Apskaitos

politika ir VI skyriaus Aiškinamojo rašto pastabos reikalavimus. Todėl įmonė „A“ aiškinamojo

rašto bendrąją dalį parengia pagal 29-ojo verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė

atskaitomybė“ reikalavimus, o apskaitos politikos ir pastabų dalyje pateikia 6-ojo verslo

apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ IV ir VI skyriuose reikalaujamą informaciją ir kitą

informaciją, kuri atskleidžia įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, tačiau

nebuvo pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

2 pavyzdys

Buvę įmonės „B“ akcijų savininkai 20X1 metais pardavė turėtas akcijas kitiems

asmenims. Kad turėtų galimybę teisingai įvertinti įsigytos įmonės finansinę būklę ir veiklos

rezultatus per tarpinį ataskaitinį laikotarpį, naujieji akcininkai pareikalavo, kad 20X1 m. birželio

30 d. tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabų dalis būtų parengta pagal 6-ojo

verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ VI skyriaus Aiškinamojo rašto pastabos

reikalavimus. Todėl įmonė „B“ aiškinamojo rašto bendrąją ir apskaitos politikos dalį parengia

pagal 29-ojo verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimus, o

pastabų dalį – pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ VI skyriaus

reikalavimus.


6 VAS MR / 3

5. Įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

rengiamas kaip vienos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, teikiančios

finansines ataskaitas, aiškinamasis raštas pagal šio ir 16-ojo verslo apskaitos standarto

„Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“ reikalavimus.

Įmonių grupės aiškinamojo rašto bendroji ir apskaitos politikos dalis rengiama pagal šio

standarto nustatytus reikalavimus. Rengiant įmonių grupės aiškinamojo rašto pastabų dalį,

įmonės turėtų vadovautis šio ir 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės

ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones“ XV skyriaus Informacijos atskleidimas

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte reikalavimais.

6. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir mažosios bendrijos taiko

šį standartą, kai teisės aktų nustatyta tvarka finansines ataskaitas sudaro ne pagal 38-ąjį

verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų

bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, o pagal visus kitus verslo apskaitos

standartus.

Mažosios bendrijos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys turi teisę

pasirinkti, ar tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas vadovausis tik 38-ojo

verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų

buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ nuostatomis, ar visais kitais verslo apskaitos

standartais.

Jei mažosios bendrijos pasirenka tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas pagal

visus kitus verslo apskaitos standartus, jos turėtų vadovautis 6-ojo verslo apskaitos standarto

„Aiškinamasis raštas“ 20 punkto nuostatomis, tai yra rengti sutrumpintą aiškinamąjį raštą.

Jei neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys pasirenka tvarkyti apskaitą ir

sudaryti finansines ataskaitas pagal visus kitus verslo apskaitos standartus, rengdami aiškinamąjį

raštą, jie turėtų vadovautis visais 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“

reikalavimais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie turi teisę sudaryti

sutrumpintas finansines ataskaitas, turėtų vadovautis 6-ojo verslo apskaitos standarto

„Aiškinamasis raštas“ 20 punkto nuostatomis, tai yra rengti sutrumpintą aiškinamąjį raštą.

Jei neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys teisės aktų nustatyta tvarka

tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas privalo vadovautis ne 38-ojo verslo

apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų

buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ nuostatomis, o visais kitais verslo apskaitos

standartais, pvz., ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinės

bendrovės, tokios įmonės aiškinamąjį raštą turėtų rengti vadovaudamosi 6-ojo verslo apskaitos

standarto „Aiškinamasis raštas“ reikalavimais.

7. Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų aiškinamasis raštas

rengiamas vadovaujantis 39-ojo verslo apskaitos standarto „Kolektyvinio investavimo

subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ ir šio standarto nuostatomis,

jeigu jos neprieštarauja 39-ajam verslo apskaitos standartui.


6 VAS MR / 4

Kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo aiškinamasis raštas turėtų būti

rengiamas vadovaujantis 39-ojo verslo apskaitos standarto „Kolektyvinio investavimo subjektų ir

pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ XIII skyriaus Aiškinamojo rašto informacija ir šio

verslo apskaitos standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 39-ojo verslo apskaitos standarto

nuostatoms. Pavyzdžiui, kolektyvinio investavimo subjektų reikšmingas apskaitinių įvertinimų

pakeitimas, jeigu toks buvo, pateiktos lyginamosios informacijos koregavimas dėl apskaitos

politikos keitimo ar klaidų taisymo apskaitoje turi būti registruojami pagal 7-ojo verslo apskaitos

standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus

ir aiškinamojo rašto pastabose turi būti atskleidžiami pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto

„Aiškinamasis raštas“ reikalavimus.

Jei nekilnojamojo turto investicinis fondas investicinio turto apskaitai pasirenka tikrosios

vertės būdą, tokio turto apskaita tvarkoma pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis

materialusis turtas“ IX skyriaus Investicinio turto apskaita reikalavimus, tačiau jo tikrosios

vertės pokyčiai finansinėse ataskaitose parodomi pagal 39-ojo verslo apskaitos standarto

nuostatas.

Kolektyvinio investavimo subjektų sandorių su susijusiais asmenimis ataskaitinio ir

praėjusio ataskaitinio laikotarpių sumos į grupes suskirstomos pagal 30-ąjį verslo apskaitos

standartą „Susiję asmenys“ ir kartu su kita reikšminga informacija pateikiamos aiškinamajame

rašte pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ reikalavimus.

8. Finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės vadovaujasi 33-iojo verslo

apskaitos standarto „Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių finansinė atskaitomybė“

ir šio standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 33-iajam verslo apskaitos standartui.

9. Kredito unijos vadovaujasi 43-iojo verslo apskaitos standarto „Kredito unijų

apskaita ir finansinės ataskaitos“ ir šio standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 43-

iajam verslo apskaitos standartui.

Rengdamos aiškinamąjį raštą, kredito unijos turėtų vadovautis 43-iojo verslo apskaitos

standarto „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ VII skyriaus Informacijos atskleidimas

aiškinamajame rašte ir šio verslo apskaitos standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja

43-iojo verslo apskaitos standarto nuostatoms.

10. Viešojo intereso ir kitos įmonės, kurios savo nuožiūra nusprendžia arba teisės

aktų nustatyta tvarka privalo finansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie segmentus,

vadovaujasi šio ir 34-ojo verslo apskaitos standarto „Segmentų atskleidimas finansinėse

ataskaitose“ nuostatomis. Viešojo intereso įmonė suprantama kaip ji apibrėžta Lietuvos

Respublikos audito įstatyme (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233; 2011, Nr. 49-

2371).

Viešojo intereso įmonė visada turėtų būti suprantama taip, kaip apibūdinama naujausioje

aktualioje Lietuvos Respublikos audito įstatymo redakcijoje. Tokia įmonė gali būti, pavyzdžiui:

- akcinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir

(arba) bet kurios kitos ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;


6 VAS MR / 5

- komercinis bankas ir Centrinė kredito unija;

- draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė;

- kitos įstatyme išvardytos viešojo intereso įmonės.

Tam tikrų sričių įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai reikalauja aiškinamajame

rašte atskleisti papildomą informaciją apie įmonės veiklą. Jeigu pagal tokių teisės aktų

reikalavimus įmonė privalo atskleisti pagrindinius savo veiklos segmentus, šią informaciją

aiškinamajame rašte ji turėtų pateikti taikydama šio ir 34-ojo verslo apskaitos standarto

„Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“ IV skyriaus Informacijos atskleidimas

nuostatas. Šiuo ir 34-uoju verslo apskaitos standartu taip pat turėtų vadovautis ir įmonės, kurios

savo nuožiūra nusprendžia finansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie segmentus.

11. Likviduojamos įmonės aiškinamąjį raštą rengia pagal 28-ojo verslo apskaitos

standarto „Įmonių likvidavimas“ reikalavimus.

Rengdama likviduojamos įmonės finansines ataskaitas, aiškinamąjį raštą įmonė turėtų

parengti pagal 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ III skyriaus Įmonės

veiklos nutraukimo ir likvidavimo pradžia, IV skyriaus Įmonės likvidavimas ir V skyriaus

Likvidavimo pabaiga keliamus reikalavimus. Taip pat turėtų būti pateikiama ir informacija,

kurios reikalauja 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ III skyriaus Bendroji

aiškinamojo rašto dalis nuostatos, t. y. turėtų būti nurodomi bendrieji įmonės duomenys.

12. Šiame standarte vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę, kaip kituose verslo

apskaitos standartuose, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos (Žin., 2001, Nr. 99-

3515), Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės (Žin., 2001, Nr. 99-3516;

2008, Nr. 79-3098) ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės (Žin., 2001, Nr. 99-3517, 2008, Nr. 79-3099) įstatymuose.

13. Šio standarto nuostatas taikant visiems pelno siekiantiems juridiniams

asmenims neatsižvelgiant į teisinę formą, toliau standarte vadinama įmone. Šio standarto

nuostatas taikant individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir

komanditinėms ūkinėms bendrijoms, toliau standarte vadinama neribotos civilinės

atsakomybės juridiniais asmenimis. Kitais atvejais nurodoma konkreti juridinio asmens

teisinė forma.

II. AIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

14. Aiškinamąjį raštą ir sutrumpintą aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:

14.1. bendroji dalis;

14.2. apskaitos politika;

14.3. pastabos.

15. Aiškinamajame rašte ir sutrumpintame aiškinamajame rašte pateikiama šio

standarto reikalaujama ir kita reikšminga su įmonės veikla susijusi informacija,

paaiškinamos reikšmingos finansinių ataskaitų sumos ir jų pasikeitimo priežastys.


6 VAS MR / 6

Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neteisingas pateikimas gali turėti

įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams.

Finansinėse ataskaitose įmonė privalo atskleisti visą reikšmingą informaciją, todėl

sprendžiant, kokią informaciją pateikti aiškinamajame rašte, turi būti atsižvelgiama, ar

informacija yra reikšminga, tai yra ar jos nepateikimas, ar neteisingas pateikimas gali turėti

įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Aiškinamajame

rašte pateikiamos informacijos reikšmingumas nustatomas kiekvienu atskiru atveju.

Kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija būtų patikima ir neturėtų neigiamos

įtakos šios informacijos vartotojų priimamiems sprendimams, įmonė turi nusistatyti informacijos

reikšmingumo kriterijus.

Registruodama apskaitoje nereikšmingus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas ir

atskleisdama juos finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaitoje), aiškinamajame ir sutrumpintame aiškinamajame rašte įmonė apie

juos informacijos, jeigu ji nėra reikšminga, gali neatskleisti.

Finansinių ataskaitų eilutėse pateikiami suklasifikuoti duomenys. Gali būti reikšmingų

sumų, kurios atskirai nepateikiamos kitose finansinėse ataskaitose, tačiau pateikiamos

aiškinamajame rašte. Sudarant aiškinamąjį ir sutrumpintą aiškinamąjį raštą, reikia vengti

perpildyti jį nereikšmingomis detalėmis, nes dėl to finansinių ataskaitų informacijos vartotojams

tik sudėtingiau suvokti ir analizuoti pateiktą informaciją.

16. Aiškinamajame rašte ir sutrumpintame aiškinamajame rašte pateikiama

informacija apie finansinėse ataskaitose parodytus ir neparodytus įmonės sandorius ir

įvykius (neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą, pobalansinius įvykius),

pretenzijas įmonei ir įmonės teisių apribojimus, jei tokių yra. Aiškinami įvykiai, kurie

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną jau buvo įvykę, o neturėtų būti aiškinami su

ataskaitinio laikotarpio finansinėmis ataskaitomis nesusiję būsimi įvykiai ar planuojami

sandoriai, nebent yra žinoma, kad kitą ataskaitinį laikotarpį jie reikšmingai pakeis

finansinių ataskaitų duomenis.

Aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie finansinėse ataskaitose

neparodytus, tačiau su įmonės veikla ir finansinėmis ataskaitomis susijusius sandorius ir ūkinius

įvykius, tai yra neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą, pobalansinius įvykius,

pretenzijas įmonei ir įmonės teisių apribojimus, jei tokių yra.

Turi būti aiškinami tik tokie ūkiniai įvykiai, kurie paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną

jau buvo įvykę. Neturėtų būti aiškinami su ataskaitinio laikotarpio finansinėmis ataskaitomis

nesusiję būsimi įvykiai ar planuojami sandoriai, tačiau jeigu yra žinoma, kad kitą ataskaitinį

laikotarpį reikšmingai pasikeis finansinių ataskaitų duomenys, informacija apie tokius įvykius ar

sandorius turėtų būti atskleidžiama aiškinamajame ar sutrumpintame aiškinamajame rašte.

17. Aiškinamajame rašte ir sutrumpintame aiškinamajame rašte informacija turi

būti pateikiama tokiu būdu, kad nereikšminga informacija neužgožtų svarbios.


6 VAS MR / 7

Įmonės, atsižvelgdamos į aplinkybes, nusprendžia, kaip išsamiai informaciją turi

atskleisti, kad įvykdytų šio verslo apskaitos standarto reikalavimus, ir kaip turi vertinti atskirus

minėtų reikalavimų aspektus, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų susidaryti

tikrą vaizdą apie įmonę.

Atskleidžiant duomenis, būtina pasiekti pusiausvyrą. Finansinėse ataskaitose nereikia

pateikti labai daug smulkios perteklinės informacijos, nes ji užgožia svarbią, o vartotojams gali

būti visai nenaudinga. Bet ir negalima apibendrinti informacijos. Pavyzdžiui, svarbi informacija

neturėtų likti nepastebėta dėl to, kad įmonė ją pateikia kartu su pernelyg dideliu kiekiu

smulkmeniškos ir nereikšmingos informacijos. Be to, įmonė neturėtų apibendrinti informacijos

taip, kad joje liktų nepastebėtos svarbios operacijos ir tam tikri svarbūs sandoriai, dėl ko

finansinių ataskaitų informacijos vartotojai neturėtų galimybės jų identifikuoti ir tai paveiktų jų

priimamus sprendimus.

Pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 metais už likutinę vertę pardavė 4 kompiuterius ir už 1 Lt pardavė

visiškai nudėvėtą pastatą Vilniaus centre. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitai įmonė taikė

įsigijimo savikainos būdą. Apibendrinusi ilgalaikio materialiojo turto pardavimo duomenis,

aiškinamajame rašte pateikė tokią informaciją.

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Per 20X2 metus įmonė už likutinę vertę pardavė 5 visiškai nudėvėtus ilgalaikio

materialiojo turto objektus.

Toks informacijos apibendrinimas atima galimybę iš finansinių ataskaitų informacijos

vartotojų pastebėti svarbų sandorį, kad už likutinę vertę buvo parduotas pastatas Vilniaus centre,

kurio tikroji vertė gali būti daug didesnė už 1 Lt, o tai gali paveikti jų priimamus sprendimus.

Informacija apie kompiuterių ir pastato pardavimo sandorius finansinių ataskaitų aiškinamajame

rašte turėtų būti pateikta neapibendrinta, o atskirai.


Per 20X2 metus įmonė už likutinę vertę pardavė 5 visiškai nudėvėtus ilgalaikio

materialiojo turto objektus:

– 4 kompiuterius, kurių kiekvieno likutinė vertė 1 Lt.

– Pastatą Vilniaus centre, kurio likutinė vertė 1 Lt. Panašių pastatų tikroji vertė

500 000 Lt.

18. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje pateikiama informacija apie

įmonės taikytą apskaitos politiką, kuri turėjo įtakos finansinių ataskaitų duomenims ir gali

paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.


6 VAS MR / 8

Šioje aiškinamojo rašto dalyje išvardijami apskaitos principai ir trumpai aprašomi

apskaitos metodai ir taisyklės. Jei per ataskaitinį laikotarpį įmonės apskaitos politika buvo

pakeista, šioje aiškinamojo rašto dalyje tas faktas turi būti konstatuojamas, nurodomos apskaitos

politikos pakeitimo priežastys, išvardijami ir apibūdinami pakeisti pagrindiniai reikšmingų

straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

19. Pastabose, išskyrus sutrumpintą aiškinamąjį raštą, turi būti pateikiama šio

standarto VI skyriuje reikalaujama ir kita informacija, kuri atskleidžia įmonės veiklos

pobūdį, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, tačiau nebuvo pateikta kitose

finansinėse ataskaitose.

20. Įmonės, kurios turi teisę sudaryti sutrumpintas finansines ataskaitas, ir

mažosios bendrijos rengia sutrumpintą aiškinamąjį raštą. Sutrumpinto aiškinamojo rašto

pastabose turi būti pateikiama šio standarto V skyriuje reikalaujama ir kita informacija,

kuri atskleidžia įmonės finansinę būklę, veiklos pobūdį ir veiklos rezultatus, tačiau nebuvo

pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

Įmonės, sudarančios sutrumpintą aiškinamąjį raštą, be V skyriuje reikalaujamos

informacijos, turėtų atskleisti ir reikšmingą jos veiklos specifiką parodančią informaciją.

Pavyzdžiui, žemės ūkio veikla užsiimanti įmonė turėtų atskleisti informaciją apie turimą

biologinį turtą.

Pavyzdys

Įmonės „A“ pagrindinė veikla yra žemės ūkio veikla. Ši įmonė apskaitai taiko 17-ąjį

verslo apskaitos standartą „Biologinis turtas“. Sutrumpintame aiškinamajame rašte įmonė privalo

atskleisti informaciją apie biologinio turto grupes, sudarytas atsižvelgiant į šio turto paskirtį ir

numatomą naudojimo trukmę, būdus, kurie buvo taikomi kiekvienai įmonėje sukurto biologinio

turto grupei įvertinti, ir kitą reikšmingą informaciją.

21. Pastabose pateikiama ataskaitinių finansinių metų ir mažiausiai vienų praėjusių

finansinių metų informacija. Pastabos numeruojamos iš eilės. Pastabos numeris

nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina.

Aiškinamojo rašto pastabos turi būti pateikiamos taip, kad būtų galima palyginti ir

analizuoti ataskaitinių ir praėjusių ataskaitinių laikotarpių informaciją.

Pateikta lyginamoji informacija leidžia pamatyti, kurių straipsnių sumos yra reikšmingos

ir kokia informacija reikšmingai pasikeitė. Reikšmingi sumų pokyčiai turi būti paaiškinami

aiškinamojo rašto pastabose.


6 VAS MR / 9

Pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 m. vasario mėnesį pardavė pastatą, kurio likutinė vertė pardavimo metu

buvo 850 000 Lt. Ataskaitinių metų balanse pateikta, kad visų įmonės turimų pastatų likutinė

vertė buvo 0,6 mln. litų, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 1,5 mln. litų. Šis faktas aiškinamojo

rašto pastabose turi būti pateikiamas ir atskirai paaiškinamas.

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Turtas Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai metai

II. Materialusis turtas 600 000 1 500 000

II.1. Žemė

II.2. Pastatai ir statiniai 1 600 000 1 500 000

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto

Pastabų dalies ištrauka

1 pastaba. Reikšmingi pastatų ir statinių grupės turto vertės pasikeitimai.

Palyginus su praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija, pastatų ir statinių grupės turto

vertė balanse sumažėjo 900 000 litų. Šį faktą lėmė tai, kad 20X1 m. vasario mėnesį įmonė

pardavė pastatą, kurio likutinė vertė pardavimo metu buvo 850 000 Lt. Per 20X1 metus

apskaičiuotas 50 000 Lt pastatų ir statinių grupės turto nusidėvėjimas.

Aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos nuosekliai pagal finansinių ataskaitų –

balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių – straipsnius. Pastabos

numeris rašomas prie kiekvieno finansinės ataskaitos straipsnio, kuris toje pastaboje yra

aiškinamas. Aiškinamajame rašte po pastabos numerio rašomas pastabos pavadinimas. Pastabų

skaičius neribojamas. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“, 3-iojo verslo apskaitos

standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“

prieduose pateiktose pavyzdinėse ataskaitų formose yra atskira skiltis aiškinamojo rašto pastabų

numeriams nurodyti.

Jei yra daug vienarūšės informacijos, gali būti sudaromos lentelės. Jei informacijos,

paaiškinančios ataskaitos eilutę, sumos nereikšmingos, informacija gali būti pateikiama tekstu.

Įmonė pati gali pasirinkti informacijos aiškinamajame rašte pateikimo būdą, atitinkantį jos

veiklos specifiką ir ypatybes, arba vadovautis verslo apskaitos standartų metodinėse

rekomendacijose pateiktomis lentelėmis ar kita pagalbine medžiaga.

22. Jei kuris nors turtas ar įsipareigojimas yra išskaidytas ir parodytas daugiau

kaip viename balanso straipsnyje ir jei tos sumos yra reikšmingos, tai visa to turto ar

įsipareigojimo balansinė vertė ir jos dalys atskiruose balanso straipsniuose paaiškinami

vienoje pastaboje.


6 VAS MR / 10

Turto, kuris susijęs su daugiau kaip vienu balanso turto dalies straipsniu, pavyzdys gali

būti įmonės suteiktos ilgalaikės paskolos. Šiuo atveju per vienus metus nuo paskutinės

ataskaitinio laikotarpio dienos atgautina paskolos dalis bus rodoma balanso eilutėje Per vienerius

metus gautinos sumos, o kita dalis – eilutėje Finansinis turtas.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 m. birželio 30 d. suteikė įmonei „Z“ 1 500 000 Lt paskolą, kurią

susigrąžins per penkerius metus. Iki 20X1 m. gruodžio 31 d. įmonė „Z“ sugrąžino 150 000 Lt

paskolos. Per 20X2 m. įmonė „Z“ privalės grąžinti 300 000 Lt paskolos. Įmonės „A“ 20X1 m.

gruodžio 31 d. balanse likusi negrąžinta paskolos dalis yra parodyta dviejose skirtingose eilutėse.


Turtas Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

A. Ilgalaikis turtas

I. Nematerialusis turtas

II. Materialusis turtas

III. Finansinis turtas 2, 3 1 050 000 0

IV. Kitas ilgalaikis turtas

B. Trumpalaikis turtas

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos

vykdyti sutartys

II. Per vienerius metus gautinos sumos 2, 3 300 000 0

III. Kitas trumpalaikis turtas

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 3 350 000 1 700 000

Aiškinamajame rašte įmonė „A“ turės nurodyti visą negrąžintos paskolos sumą ir

atskirose eilutėse įrašytas paskolos sumas.


2 pastaba. Turtas, susijęs su daugiau kaip vienu balanso turto dalies straipsniu.

Balanso turto dalies straipsnis Turtas Suma

(Lt)

Finansinis turtas Suteikta ilgalaikė

paskola

1 050 000

Per vienerius metus gautinos sumos 300 000

Iš viso 1 350 000


6 VAS MR / 11

Ankstesniais metais įmonė paskolų nebuvo suteikusi.

3 pastaba. Reikšmingi turto balanso straipsnių sumų pasikeitimai.

Reikšmingą įmonės finansinio turto sumų pasikeitimą nulėmė tai, kad įmonė per

ataskaitinį laikotarpį įmonei „Z“ suteikė 1 500 000 Lt paskolą. Paskolos grąžinimo terminas yra

20X6 m. birželio 30 d. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonė „Z“ sugrąžino

150 000 Lt. Per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonė „Z“ privalės

grąžinti 300 000 Lt paskolos.

Įsipareigojimai, susiję su daugiau kaip vienu balanso įsipareigojimų dalies straipsniu,

balanse parodomi dviejose eilutėse: Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai ir Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Toks

įsipareigojimas dažniausiai būna gauta ilgalaikė paskola. Dalis paskolos, kuri turės būti

sumokama per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, bus parodoma

balanso eilutėje Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, o kita

dalis – eilutėje Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

2 pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 m. birželio 30 d. gavo 50 000 Lt paskolą, kurią turės grąžinti per

penkerius metus. Įmonė „B“ 20X1 metais grąžino 5 000 Lt paskolos, 20X2 metais privalės

grąžinti 10 000 Lt. Įmonės balanse likusi negrąžinta paskolos dalis parodyta dviejose skirtingose

eilutėse.

Įmonės „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Straipsniai Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir

ilgalaikiai įsipareigojimai 4 35 000 0

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai 4 10 000 0

Aiškinamajame rašte įmonė „B“ turės nurodyti visą negrąžintos paskolos sumą ir

atskirose eilutėse įrašytas paskolos sumas.

Įmonės „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

4 pastaba. Įsipareigojimai, susiję su daugiau kaip vienu įsipareigojimų dalies straipsniu, ir

reikšmingi įsipareigojimų balanso straipsnių sumų pasikeitimai.


6 VAS MR / 12

Balanso įsipareigojimų dalies straipsnis Įsipareigojimai Suma

(Lt)

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai

Gauta ilgalaikė

paskola

35 000

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai

10 000

Iš viso 45 000

Įmonės įsipareigojimų reikšmingus sumų pokyčius lėmė tai, kad per ataskaitinį laikotarpį

jai buvo suteikta 50 000 Lt banko paskola. Paskolos grąžinimo terminas yra 20X6 m. birželio

30 d. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonė bankui grąžino 5 000 Lt. Per vienus

metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonė bankui privalės grąžinti 10 000 Lt

paskolos. Ankstesniais metais įmonė paskolų nebuvo gavusi.

III. BENDROJI AIŠKINAMOJO RAŠTO DALIS

23. Aiškinamojo rašto ar sutrumpinto aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje

pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę:

23.1. Pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, įregistravimo data.

23.2. Veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

Pavyzdys

Įmonė „T“ įsteigta 20X1 metais pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą. Jai

pavestos tam tikros su minėtos programos valdymu susijusios užduotys. Pagrindinė įmonės

veikla – puoselėti mokslinę kompetenciją, remti ir skatinti geriausius, iš tiesų kūrybingus

mokslininkus ir inžinierius, kviesti juos teikti bet kurios tiriamosios srities pasiūlymus.

Numatyta, kad įmonė veiks 6 metus nuo 20X1 m. vasario 1 d. iki 20X7 m. gruodžio 31 d.

Ši įmonė įsteigta ribotam laikui, todėl tą faktą turi nurodyti aiškinamajame rašte.

23.3. Jei įmonė priklauso įmonių grupei, savo patronuojančios ir vadovaujančiosios

(pagrindinės) patronuojančios įmonės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinės

adresas.

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu žinoti, ar įmonė priklauso įmonių

grupei. Jei patronuojanti ar vadovaujančioji patronuojanti įmonė yra įkurtos užsienyje ir toje

valstybėje kodai įmonėms nėra suteikiami, jų nurodyti nereikia.

23.4. Jei įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvė, to

juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, teisinė forma.


6 VAS MR / 13

23.5. Įmonės filialų ir atstovybių skaičius, dukterinių, asocijuotųjų ir pagal

jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamų bendrųjų įmonių pavadinimai, teisinė forma,

kodai ir buveinių adresai.

23.6. Trumpas įmonės veiklos apibūdinimas.

23.7. Ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansinių metų vidutinis darbuotojų

skaičius pagal sąrašą.

Vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal Vidutinio metų

sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų

ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134 (Žin., 2002, Nr. 51-1955; 2004, Nr. 19-598).

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto Bendrosios dalies ištrauka

Įmonė „A“ įregistruota 20X1 m. kovo 15 d.

Įmonė priklauso įmonių grupei. Įmonės patronuojanti įmonė yra AB „K“, kodas

124578999, buveinė Paukštelio g. 45-52, Klaipėda. Įmonių grupės vadovaujančioji patronuojanti

įmonė yra SIA „H“, kurios buveinė Feéveer 58, Oslas, Norvegija.

Įmonė yra viena iš TŪB „P“, kurios kodas 123654789, buveinė Saugotojų pr. 55, Vilnius,

tikrųjų narių.

Įmonė turi asocijuotąją įmonę UAB „P“, kurios kodas 147852369, buveinė Paukštyno

g. 99, Kaunas.

Pagrindinė įmonės veikla yra prekyba egzotiniais paukščiais. Bendradarbiaudama su

įvairių šalių įmonėmis, įmonė į Lietuvą importuoja egzotinius paukščius ir parduoda juos gyvūnų

parduotuvėms.

Vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius 20X5 metais buvo 15, 20X4 metais – 13.

Pagal šio punkto aiškinime nurodytą finansų ministro įsakymą vidutinis metų sąrašinis

darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Vidurkiui apskaičiuoti

reikalingi 13 mėnesių duomenys. Jei finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, vidutinis

sąrašinis darbuotojų skaičius gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

kur:

D – vidutinis ataskaitinių metų sąrašinis darbuotojų skaičius;

Dgr0 – praėjusių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;

Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius;

Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius;

… – kitų ataskaitinio laikotarpio mėnesių darbuotojų skaičius;


6 VAS MR / 14

Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius;

Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius.

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius aiškinamajame rašte pateikiamas suapvalintas iki

sveiko skaičiaus.

Pavyzdžio tęsinys

Įmonėje „A“ ataskaitinio laikotarpio pradžioje dirbo 13 darbuotojų, sausio mėnesį priėmė

du darbuotojus, kovo mėnesį atleido 1 darbuotoją, o liepos mėnesį priėmė dar du darbuotojus.

Įmonė „A“ 20X5 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodo, kad

vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 15, t. y. apskaičiuoja pagal formulę ir suapvalina:

24. Jei rengdami finansines ataskaitas įmonės vadovai žino faktų, kurie gali kelti

abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleidžiama aiškinamojo rašto ar

sutrumpinto aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje.

Rengdami finansines ataskaitas, įmonės vadovai turi įvertinti visus žinomus faktus, kurie

gali turėti įtakos įmonės galimybei tęsti veiklą ir jau užregistruotus apskaitoje, ir tikėtinus

ateityje. Iš apskaitoje užregistruotų faktų didžiausią įtaką įmonės veiklos tęstinumui turi

įsipareigojimų suma ir galimybės juos įvykdyti ateityje. Po paskutinės ataskaitinio laikotarpio

dienos paaiškėjusių ir anksčiau apskaitoje neregistruotų faktų pavyzdžiai gali būti tikėtinos

baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, teismuose iškeltos bylos dėl žalos atlyginimo,

numatomos verslą kontroliuojančių institucijų sankcijos dėl teisės aktų nevykdymo ir pan., jeigu

ginčijamos ar prognozuojamos sumos yra reikšmingos ir įmonė turi mažai galimybių jas

sumokėti. Jei nusprendžiama, kad įmonė gali taikyti veiklos tęstinumo principą, visi faktai, kurie

gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, turi būti atskleidžiami aiškinamajame rašte.

Pavyzdys


Informacija apie veiklos tęstinumą.

Įmonės vadovybė derasi su banku dėl paskolų grąžinimo terminų pratęsimo. 20X1 m.

vasario mėnesį su banku pasiektas tarpinis susitarimas dėl dalies paskolų (500 000 Lt) grąžinimo

terminų atidėjimo iki 20X1 m. balandžio 15 d., kitos dalies (700 000 Lt) – iki 20X2 m. spalio

31 d. Tikimasi, kad 20X1 m. balandžio–gegužės mėn. pavyks su banku susitarti dėl naujų

paskolų grąžinimo grafikų per ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį nuo sutarties dienos. Jei su


6 VAS MR / 15

banku nebus susitarta dėl naujų paskolų grąžinimo grafikų, yra didelė rizika, kad įmonė ateityje

negalės grąžinti skolų ir tęsti savo veiklos.

Veiklos tęstinumo principas netaikomas tai įmonei, kurios veiklą numatoma artimiausiu

metu nutraukti ar priimamas sprendimas ją likviduoti, taip pat įmonėms, kurios įsteigiamos

ribotam veiklos laikotarpiui. Priežastys, dėl kurių sudarant finansines ataskaitas nesilaikoma

veiklos tęstinumo principo, turi būti atskleidžiamos aiškinamajame rašte.

25. Jei įmonės finansiniai metai yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių,

aiškinamojo rašto ar sutrumpinto aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje turi būti

nurodomos to priežastys ir informacija, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir

pinigų srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio ataskaitinio laikotarpio

finansinių ataskaitų duomenimis.

Įmonės finansinių metų apibūdinimas, jų pradžia, pabaiga, trukmė ir jos keitimo tvarka

yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001,

Nr. 99-3516, 2012, Nr. 83-4338) ir 1-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“.

Kai keičiama finansinių metų pradžios ir pabaigos data ar yra kitų priežasčių, pvz., įmonė

pradeda veiklą, yra reorganizuojama arba likviduojama, finansiniai metai gali būti trumpesni ar

ilgesni kaip 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Šiuo atveju aiškinamojo rašto pastabose

būtina nurodyti ataskaitinio laikotarpio trukmės pakeitimo priežastį ir perspėti finansinių

ataskaitų informacijos vartotojus, kad praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys negali būti

lyginami su ataskaitinio laikotarpio duomenimis.

1 pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių metų pradžia yra spalio 1 d., o pabaiga – rugsėjo 30 d. 20X2 m.

vasario mėn. įmonė nusprendė pakeisti savo finansinius metus, kad jie sutaptų su kalendoriniais

metais. Priėmus tokį sprendimą ir keičiant finansinius metus, įmonės finansinių metų pradžia bus

20X1 m. spalio 1 d., o pabaiga – 20X2 m. gruodžio 31 d. Finansinius metus sudaro 15 mėnesių,

todėl aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie finansinių metų trukmės

pakeitimo priežastis ir pastaba, kad finansinių ataskaitų duomenys negali būti lyginami su

praėjusių finansinių metų ataskaitų duomenimis.

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Iki ataskaitinio finansinio laikotarpio įmonės finansinių metų pradžia buvo laikoma

spalio 1 d., o pabaiga – rugsėjo 30 d. Ataskaitinį finansinį laikotarpį įmonės finansinių metų

pradžia ir pabaiga pakeista, kad sutaptų su kalendoriniais metais. Finansinių metų pradžia

laikoma sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Dėl įmonės finansinių metų pradžios ir pabaigos

pakeitimo, pasikeitė ataskaitinių finansinių metų trukmė. Ataskaitinius finansinius metus sudaro

15 mėnesių, jų pradžia yra 20X1 m. spalio 1 d., o pabaiga – 20X2 m. gruodžio 31 d. Pasikeitus


6 VAS MR / 16

finansinių metų trukmei, ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenys negali būti

lyginami su praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenimis.

2 pavyzdys

Įmonės „B“ finansinių metų pradžia buvo laikoma sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d.

20X1 metais buvo pradėtas įmonės reorganizavimas, kuris truko iki rugsėjo 30 d. Finansinius

metus sudarė 9 mėnesiai, todėl aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie

finansinių metų trukmės pakeitimo priežastis ir pastaba, kad finansinių ataskaitų duomenys

negali būti lyginami su praėjusių finansinių metų ataskaitų duomenimis.

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio

ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenimis, nes dėl įmonės reorganizavimo

pasikeitė finansinių metų trukmė. Ataskaitinius finansinius metus sudaro 9 mėnesiai, jų pradžia

yra 20X1 m. sausio 1 d., o pabaiga – 20X1 m. rugsėjo 30 d.

26. Įmonės, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti sutrumpintas

ataskaitas, informaciją apie tai pateikia aiškinamajame rašte.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyti du finansinių

ataskaitų rinkiniai: finansinių ataskaitų ir sutrumpintų finansinių ataskaitų. Teisę sudaryti

sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir

nesudaryti pinigų srautų ataskaitos turi įmonės, kurios atitinka minėto įstatymo nustatytus

rodiklius, ir mažosios bendrijos. Ši nuostata netaikoma viešojo intereso įmonėms.

Įmonės, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti sutrumpintas ataskaitas, gali

pasirinkti rengti aiškinamąjį raštą ar sutrumpintą aiškinamąjį raštą. Informacija apie pasirinktą

pateikiamų finansinių ataskaitų formą turi būti pateikiama aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

Įmonės „C“ pardavimo grynosios pajamos 20X1 metais sudarė 3 275 800 Lt, balanse

nurodyto turto vertė buvo 4 896 200 Lt. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą 20X1

metais buvo 7.

Įmonės „C“ pardavimo grynosios pajamos 20X2 metais sudarė 8 800 560 Lt, balanse

nurodyto turto vertė – 6 967 400 Lt. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą 20X2

metais buvo 9.

Rengiant 20X2 metų finansines ataskaitas, įmonė „C“ pasinaudojo teise nesudaryti pinigų

srautų ataskaitos ir sudarė sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį.


6 VAS MR / 17

Įmonės „C“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės pardavimo grynosios pajamos ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal

sąrašą dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, neviršijo Lietuvos

Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytų dydžių, todėl įmonės

20X2 metų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno

(nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir sutrumpintas aiškinamasis raštas.

27. Patronuojančios įmonės, kurios teisės aktų nustatytais išimtiniais atvejais

nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, informaciją apie tai pateikia aiškinamajame

rašte.

Patronuojanti įmonė gali nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu

patronuojančios įmonės paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną bendri įmonių grupės dvejų

finansinių metų iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, metinių finansinių ataskaitų

rodikliai neviršija dviejų iš Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3517, 2012, Nr. 44-2143) nustatytų dydžių. Ši

nuostata netaikoma, jeigu bent viena iš įmonių grupės įmonė yra viešojo intereso įmonė.

Jei patronuojanti įmonė nusprendžia pasinaudoti minėta Lietuvos Respublikos įmonių

grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostata, informaciją apie tai ji turi

pateikti aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

Įmonių grupės pardavimo grynosios pajamos neatskaičiavus tarpusavio pardavimo

pajamų 20X1 metais sudarė 32 700 820 Lt, bendra balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus

tarpusavio sandorių buvo 14 960 300 Lt, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą 20X1

metais buvo 58.

Įmonių grupės pardavimo grynosios pajamos neatskaičiavus tarpusavio pardavimo

pajamų 20X2 metais sudarė 41 560 400 Lt, bendra balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus

tarpusavio sandorių – 17 670 100 Lt, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą 20X2

metais buvo 69.

Rengdama 20X2 metų konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojanti įmonė „D“

pasinaudojo teise nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

UAB „D“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė priklauso įmonių grupei. Ji turi dukterinę įmonę UAB „T“, kurios kodas

123456789, buveinė Draugų g. 99, Tauragė.

Bendra įmonių grupės balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus tarpusavio sandorių ir

vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius

finansinius metus, neviršijo Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės


6 VAS MR / 18

atskaitomybės įstatymo nustatytų dydžių, todėl įmonė nesudarė 20X2 metų įmonių grupės

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

IV. APSKAITOS POLITIKA

28. Aiškinamojo rašto ar sutrumpinto aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje

turi būti nurodyta, kad finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis verslo apskaitos

standartais. Taip pat nurodomi ir kiti teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi tvarkant

apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas.

Tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės turi vadovautis

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės,

kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių finansinių

ataskaitų sudarymą. Atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, įmonės gali vadovautis ne visais

finansines ataskaitas reglamentuojančiais teisės aktais. Dauguma įmonių vadovaujasi

Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais. Šiuos du įstatymus jos

turėtų nurodyti aiškinamajame rašte. Įmonės, kurioms privaloma sudaryti konsoliduotąsias

finansines ataskaitas, savo aiškinamajame rašte be šių dviejų įstatymų turėtų nurodyti, kad

vadovaujasi ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu. Jei kitų teisės

aktų taikymas daro reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų turiniui, juos taip pat būtina nurodyti

aiškinamajame rašte.

Aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, kad įmonė sudaro finansines ataskaitas pagal

verslo apskaitos standartus. Jei finansinės ataskaitos parengtos nesilaikant kai kurių verslo

apskaitos standartų, aiškinamajame rašte privaloma šį faktą atskleisti ir nurodyti jų nesilaikymo

priežastis. Nukrypti nuo verslo apskaitos standartų reikalavimų įmonės gali tik Įmonių finansinės

atskaitomybės įstatyme nustatytais atvejais. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyta,

kad išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir verslo apskaitos

standartus sudarytos finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai neparodo įmonės turto, nuosavo

kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, galima nesilaikyti verslo apskaitos standartų. Tačiau

priimdama sprendimą nesilaikyti verslo apskaitos standartų, įmonė turi žinoti, kokius apskaitos

metodus taiko kitos tos pačios šakos įmonės, siekdamos parodyti tikrą ir teisingą įmonės

finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

1 pavyzdys

UAB „X“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

UAB „X“ finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Buhalterinės apskaitos, Įmonių

finansinės atskaitomybės įstatymais ir verslo apskaitos standartais.


6 VAS MR / 19

2 pavyzdys

Įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies

Apskaitos politika ištrauka

AB „Y“ ir jos dukterinių įmonių konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengtos

vadovaujantis Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės, Įmonių grupės

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymais ir verslo apskaitos standartais.

29. Apskaitos politikos dalyje išvardijami apskaitos principai ir trumpai aprašomi

apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines

ataskaitas vadovaujasi įmonė. Jei taikomas verslo apskaitos standartuose nustatytas

metodas, jo aprašyti nereikia, tik nurodoma, kad jis yra taikomas.

Apskaitos politika – apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir

finansinėms ataskaitoms sudaryti ir pateikti. Įmonės savarankiškai nustato apskaitos politiką,

pasirinkdamos konkrečius leistinus apskaitos būdus ir metodus.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turi būti apibūdinami visi pagrindiniai

reikšmingų straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

Šioje aiškinamojo rašto dalyje turi būti pateikiamas tik toks apskaitos politikos

apibūdinimas, kuris padėtų suprasti pateiktų finansinių ataskaitų informaciją. Jei tam tikros

apskaitos politikos nuostatos nėra svarbios ir negali turėti įtakos finansinių ataskaitų supratimui,

aiškinamajame rašte jos nepateikiamos.

30. Apskaitos politikos dalyje atskleidžiama įmonės pasirinkti:

30.1. Nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto įvertinimo būdai.

Nematerialiojo turto įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 13-asis

verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje

turėtų būti nurodoma, kaip įvertinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina ir pasigaminimo

(sukūrimo) savikaina, kokiais būdais nustatoma tikroji turto vertė, kuo vadovaujasi įmonė

nustatydama tikrąją turto vertę, kai nėra aktyviosios rinkos. Pavyzdžiui, jei nematerialiojo turto

objektas įsigyjamas per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį brangiau už jo tikrąją vertę ir sutartyje

palūkanos nenumatytos, aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti nurodoma, kad

įmonė turto įsigijimo savikainą apskaičiuoja diskontuodama visą mokėtiną sumą iki tikrosios

vertės pagal rinkos palūkanų normą, o įsigijimo savikainos ir tikrosios vertės skirtumą pripažįsta

palūkanų sąnaudomis, kurias nurašo į finansinės veiklos sąnaudas per visą mokėjimo laikotarpį.

Ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose

tvarką nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti nurodoma, kokį būdą įmonė taiko

registruodama apskaitoje ir parodydama finansinėse ataskaitose kiekvieną ilgalaikio materialiojo

turto grupę – įsigijimo savikainos ar perkainotos vertės. Taip pat nurodoma, kaip dažnai


6 VAS MR / 20

atliekamas ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, kaip nustatoma ilgalaikio materialiojo

turto vertė.

Jei įmonė turi investicinio turto, aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti

nurodoma, kaip ji vertina investicinį turtą – įsigijimo savikaina ar tikrąja verte. Taip pat

nurodoma, į kokius veiksnius atsižvelgiama pasirenkant investicinio turto apskaitos būdą, kaip

nustatoma jo tikroji vertė, kuo vadovautasi nustatant tikrąją vertę, jei nėra aktyviosios rinkos.

30.2. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įvertinimo būdai ir metodai.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įvertinimo ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai“ ir 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonės turi paaiškinti, kaip įvertinta

kiekviena finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupė.

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, įmonės parduoti laikomas finansinis turtas

įvertinamas tikrąja verte, iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas, suteiktos ir perpirktos

paskolos ir gautinos sumos – amortizuota savikaina atėmus vertės sumažėjimą, su rinkos

kainomis susiję finansiniai įsipareigojimai, įvertinami tikrąja verte, o ne prekybai skirti

finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina taikant apskaičiuotų palūkanų metodą.

Jei įmonė nusprendžia pakeisti finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo įvertinimo

metodą, ji turi paaiškinti tokį sprendimą nulėmusias priežastis ir parodyti įvertinimo metodo

pakeitimo rezultatą. Pavyzdžiui, pritrūkusi apyvartinių lėšų, įmonė nusprendžia parduoti iki

išpirkimo termino laikomas ir amortizuota savikaina įvertintas obligacijas, todėl priskiria jas

parduoti laikomo finansinio turto grupei ir įvertina tikrąja verte. Finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte obligacijų vertė turi būti nurodoma amortizuota savikaina ir tikrąja verte,

taip pat nurodomos įvertinimo metodo keitimo priežastys.

30.3. Atsargų apskaitos, įkainojimo ir parduotų prekių ar produkcijos savikainos

nustatymo būdai.

Atsargos apskaitoje vertinamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos vadovaujantis

9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ reikalavimais.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje aprašant įmonės atsargų apskaitos politiką,

turi būti nurodoma:

– Turto priskyrimo atsargoms kriterijai.


6 VAS MR / 21

– Atsargų vertinimo ir apskaitos būdai, pateikimo finansinėse ataskaitose tvarka

įvardijant, koks buvo pasirinktas apskaitos būdas ir koks įkainojimo būdas buvo taikytas

kiekvienai atsargų grupei.

– Atsargų (žaliavų ir komplektuojamųjų gaminių, nebaigtos gamybos, pagamintos

produkcijos, pirktų prekių, skirtų perparduoti) įsigijimo (pasigaminimo) savikainos

apskaičiavimo metodas.

Pavyzdys

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Atsargomis laikomas trumpalaikis materialusis turtas, kuris sunaudojamas pajamoms

uždirbti per vienus metus.

Įmonėje atsargoms priskiriama degalai ir tepalai, atsarginės dalys, pirktos prekės, skirtos

perparduoti, ir kitos medžiagos.

Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina. Sudarant finansines

ataskaitas, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte,

atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Įmonė sunaudotų atsargų apskaitai taiko nuolat apskaitomų atsargų būdą, t. y. apskaitoje

registruoja kiekvieną atsargų operaciją.

Apskaičiuodama savo reikmėms sunaudotų ir parduotų atsargų savikainą, įmonė taiko

FIFO būdą, t. y. pirmiausia sunaudojamos arba parduodamos atsargos, kurios buvo įsigytos

anksčiausiai, o laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos vėliausiai.

30.4. Atsargų pasigaminimo savikainos nustatymo būdas ir į atsargų pasigaminimo

savikainą įtraukiamos išlaidų grupės.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonė turi nurodyti, kaip nustatoma

pagamintos produkcijos pasigaminimo savikaina, kokiais kriterijais remiantis išlaidos

priskiriamos tiesioginėms ir netiesioginėms gamybos bei bendrosioms ir administracinėms

išlaidoms, pagal kokius kriterijus paskirstomos netiesioginės gamybos išlaidos.

Pavyzdys

Pagrindinė įmonės „C“ veikla yra augalininkystė. Patirtas su augalininkyste susijusios

veiklos išlaidas įmonė priskiria tiesioginėms ir netiesioginėms gamybos bei bendrosioms ir

administracinėms išlaidoms, o netiesiogines gamybos išlaidas paskirsto atsižvelgdama į gamybos

specifiką ir organizavimą.

Įmonės „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka


6 VAS MR / 22

Per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos savikainą (pasigaminimo savikainą)

sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurios tiesiogiai (be didelių darbo sąnaudų)

priskiriamos gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis augalininkystės gamybos išlaidomis

laikomos: sunaudota sėkla, trąšos, augalų apsaugos priemonės, tiesioginio darbo užmokesčio ir

su juo susijusio socialinio draudimo bei įmokų į garantinį fondą išlaidos, jei pagal gamybos

technologiją šias išlaidas galima be žymių sąnaudų priskirti augalams arba jų grupėms.

Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos.

Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriama: netiesioginio darbo užmokesčio, ilgalaikio

materialiojo turto nusidėvėjimo ir kitos išlaidos, kurios reikalingos produktui gaminti, tačiau nėra

tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių arba jų priskyrimas produktams

reikalauja didelių laiko ir darbo sąnaudų.

Netiesioginės gamybos išlaidos gaminamiems produktams paskirstomos proporcingai

tiesioginėms darbo užmokesčio išlaidoms.

30.5. Įvertinimo būdai, kuriuos įmonė taiko vertindama žemės ūkio produkciją

pirminio pripažinimo metu ir biologinį turtą.

Įmonė turi nurodyti, kokį įvertinimo būdą ‒ tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas ar

įsigijimo (pasigaminimo) savikainos ‒ pasirinko žemės ūkio produkcijai ir biologiniam turtui

vertinti pagal 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ nuostatas.

30.6. Kiti finansinių ataskaitų duomenų įvertinimo ar tikslinimo metodai.

V. SUTRUMPINTO AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

31. Jei kitose finansinėse ataskaitose nepateikta visa arba dalis lyginamosios

informacijos, turi būti atskleidžiamos priežastys.

Pagal 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“ lyginamoji informacija

turi būti pateikiama siekiant įgyvendinti palyginimo principą. Nepateikti lyginamosios

informacijos galima tik išimtiniais atvejais.

Paprastai lyginamosios informacijos nepateikia tos įmonės, kurios yra įsteigtos

ataskaitiniais finansiniais metais ir kurios finansines ataskaitas sudaro pirmą kartą arba po

pertvarkymo, kai pasikeičia įmonės teisinė forma, ir jei 35-asis verslo apskaitos standartas

„Įmonių pertvarkymas“ tą leidžia.

32. Apie esminių klaidų taisymą turi būti atskleidžiama:

32.1. esminių klaidų pobūdis;

32.2. kad ankstesnių laikotarpių informacija buvo koreguota arba kad to padaryti

neįmanoma;


6 VAS MR / 23

32.3. ankstesnių laikotarpių duomenų koregavimo sumos ir nurodytų laikotarpių

duomenys iki ir po koregavimo.

Pavyzdys

UAB „Z“ 20X2 metais pastebėjo, kad dalies 20X1 m. parduotų prekių savikaina per

klaidą nebuvo įtraukta į 20X1 m. pardavimo savikainą. Neįtrauktų prekių įsigijimo savikaina

buvo 10 500 Lt, 20X1 m. parduotų prekių savikaina buvo 115 000 Lt. Pagal įmonės nustatytą

apskaitos politiką tokio dydžio klaida laikoma esmine.

Apie esminės klaidos taisymą informacija atskleidžiama sutrumpintame aiškinamajame

rašte.

UAB „Z“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

Į pardavimo savikainą 20X1 metais nebuvo įtraukta 10 500 Lt. Ši suma buvo klaidingai

priskirta atsargoms ir parodyta 20X1 m. gruodžio 31 d. balanse, todėl buvo parodyta mažesnė

20X1 m. pardavimo savikaina. Klaida buvo pastebėta ir ištaisyta 20X2 metais. Klaida taisoma

retrospektyviai, koreguojant 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų lyginamąją informaciją.

20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo parodyta 115 000 Lt pardavimo

savikaina, po koregavimo 20X2 m. gruodžio 31 d. ataskaitos lyginamojoje informacijoje

parodyta 125 500 Lt. 20X1 m. gruodžio 31 d. balanse buvo parodyta 48 536 Lt atsargų vertė, po

koregavimo 20X2 m gruodžio 31 d. balanso lyginamojoje informacijoje parodyta 38 036 Lt.

Ištaisius klaidą, mokėtinas pelno mokestis nuo 6 750 Lt sumažėjo iki 5 175 Lt.

Klaidos taisymo poveikis UAB „X“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos

duomenims

Eil.

Nr.

Straipsniai 20X1 m. iki

koregavimo

(Lt)

20X1 m. po

koregavimo

(Lt)

I. Pardavimo pajamos 160 000 160 000

II. Pardavimo savikaina 115 000 125 500

III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) 45 000 34 500

XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 45 000 34 500

XII. Pelno mokestis 6 750 5 175

XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 38 250 29 325


6 VAS MR / 24

Klaidos taisymo poveikis UAB „X“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso duomenims


koregavimo

(Lt)

20X1 m. po

koregavimo

(Lt)

B. Trumpalaikis turtas

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartys 48 536 38 036

C. Nuosavas kapitalas

V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 58 250 49 325

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

II Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai

įsipareigojimai

II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai 6 750 5 175

33. Jei per ataskaitinius finansinius metus buvo atlikta reikšmingų apskaitos

politikos pakeitimų, turi būti atskleidžiama tokia informacija:

33.1. faktas, kad apskaitos politika buvo pakeista;

33.2. apskaitos politikos keitimo priežastis;

33.3. pakeistos apskaitos politikos taikymo būdas;

33.4. sumos, kuriomis koreguojami kiekvieno finansinėse ataskaitose pateikiamo

laikotarpio duomenys, ir nurodytų laikotarpių duomenys iki ir po koregavimo;

33.5. priežastys, dėl kurių pakeista apskaitos politika buvo taikoma perspektyviniu

būdu, jei tokių atvejų buvo;

33.6. priežastys, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti visos patikslintos lyginamosios

informacijos, jei tokių atvejų buvo.

Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba ilgą laiką, nebent reikšmingi

įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinių ataskaitų straipsnių

klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad

taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės

būklės.

Atvejai, kai įmonė gali pakeisti apskaitos politiką, nustatyti 7-jame verslo apskaitos

standarte „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“. Pavyzdžiui,

pakeisti apskaitos politiką įmonė gali, kai tampa įmonių grupės įmone ir pradeda taikyti

patronuojančios įmonės apskaitos politiką.

Atlikus reikšmingus apskaitos politikos pakeitimus, sutrumpintame aiškinamajame rašte

turi būti nurodyta apskaitos politikos keitimo faktas, priežastis ir jos taikymo būdas, kiekvieno

finansinėse ataskaitose pateikiamo laikotarpio duomenų koregavimo sumos ir nurodytų

laikotarpių duomenys iki ir po koregavimo, apskaitos politikos keitimo perspektyvinio taikymo

būdo priežastys. Taip pat reikalaujama nurodyti priežastis, kodėl nepateikta patikslinta

lyginamoji informacija, jei dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo galimybės jos pateikti.


6 VAS MR / 25

Pavyzdys

UAB „G“ 20X2 m. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Bendrovė 20X2 metais pakeitė apskaitos politiką, nes tapo įmonių grupės nare. Iki

apskaitos politikos pakeitimo sunaudotų atsargų savikainą bendrovė apskaičiuodavo taikydama

LIFO būdą, jų sunaudojimą apskaitoje registravo periodiškai. Nuo 20X2 metų atsargų

sunaudojimas apskaitoje periodiškai registruojamas taikant FIFO būdą. Apskaitos politikos

keitimas finansinėse ataskaitose parodomas retrospektyviai. Dėl apskaitos politikos pakeitimo,

nepaskirstytasis pelnas 20X1 m. sausio 1 d. padidėjo 1 100 Lt, o perskaičiavus 20X1 m. parduotų

prekių savikainą pagal naują apskaitos politiką, 20X1 m. pelnas padidėjo 1 080 Lt. Pagal naują

apskaitos politiką atsargų balansinė vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 420 Lt.

UAB „G“ balanso lyginamoji informacija

Straipsniai Lyginamoji informacija

po apskaitos politikos

pakeitimo (20X1-12-31)

(Lt)

Lyginamoji informacija

iki apskaitos politikos


(Lt)

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir

nebaigtos vykdyti sutartys

9 420

7 240

I.1. Atsargos 9 420 7 240


IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 35 680 33 500

IV.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 43 900 42 820

IV.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (8 220) (9 320)

UAB „G“ pelno (nuostolių) ataskaitos lyginamoji informacija

Straipsniai Lyginamoji informacija

po apskaitos politikos


(Lt)

Lyginamoji informacija

iki apskaitos politikos


(Lt)



VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) 53 900 52 820




6 VAS MR / 26

34. Kai praėjusių finansinių metų duomenys perklasifikuojami, atskleidžiamas

kiekvieno straipsnio arba straipsnių grupės duomenų klasifikavimo pakeitimo pobūdis,

priežastys ir sumos. Jei praėjusių finansinių metų duomenų perklasifikuoti neįmanoma,

turi būti nurodoma priežastis, dėl kurios duomenys nebuvo perklasifikuoti, ir dėl to

neatliktų koregavimų pobūdis.

Finansinių ataskaitų straipsnių klasifikavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti

keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai parodyti

įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės. Įmonė, per ataskaitinį laikotarpį pakeitusi apskaitos

politiką, apskaitos elementų klasifikavimo ar pateikimo finansinėse ataskaitose būdą,

sutrumpintame aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie tokių pakeitimų pobūdį,

priežastis ir sumas.

35. Apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų keitimus atskleidžiama:

35.1. informacija, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas ir keitimo priežastys;

35.2. apskaitinio įvertinimo keitimo pobūdis ir poveikis;

35.3. suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatams;

35.4. paaiškinimas, jei sumos, kuri galėtų daryti įtaką laikotarpio rezultatams,

apskaičiuoti negalima.

Pavyzdys

Įmonė „C“ iki 20X1 metų abejotinoms skoloms priskirdavo 5% visų į skolą parduotų

prekių pajamų. Įmonė 20X2 metais investavo į skolų išieškojimo sistemos sukūrimą ir darė

prielaidą, kad asmenų, kurie neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų, sumažės. Buvo pakeistas

apskaitinis įvertinimas, pagal kurį abejotinoms skoloms įmonė priskyrė 2% visų pardavimo į

skolą pajamų.


Įmonė 20X2 metais pakeitė apskaitinį įvertinimą, pagal kurį dalį gautinų sumų

priskirdavo abejotinoms skoloms. Pakeitimas atliktas atsižvelgiant į pagerėjusį skolų surinkimą

įdiegus naują skolų išieškojimo sistemą.

Nuo 20X2 metų abejotinų skolų suma sudaro ne 5%, o 2% visų pardavimo į skolą

pajamų. Šis įvertinimo pakeitimas lems, kad abejotinoms skoloms bus priskiriamos mažesnės

sumos, vadinasi, atitinkamai mažesnės bus ir įmonės sąnaudos.

Jei apskaitinis įvertinimas nebūtų pakeistas, 20X2 metais būtų pripažinta 25 000 Lt

abejotinų skolų, dabar joms priskiriama 10 000 Lt.

36. Apie nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir ilgalaikį finansinį turtą nurodoma:


6 VAS MR / 27

36.1. nematerialiojo turto amortizacijos ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo

skaičiavimo metodai, naudingo tarnavimo laikas;

Pavyzdys

Įmonės finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.

Likvidacinė vertė nenustatoma. Nustatytos šios nematerialiojo turto grupės ir naudingo

tarnavimo laikas.

Eil.

nr.

Turto grupė Naudingo

tarnavimo laikas

(metais)

1. Patentai, licencijos 3–5

2. Programinė įranga 3

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu)

metodu. Nustatytos tokios ilgalaikio materialiojo turto grupės ir kiekvienos grupės turto vieneto

naudingo tarnavimo laikas.

Eil.

nr.

Ilgalaikio materialiojo turto grupė Naudingo

tarnavimo laikas

(metais)

1. Pastatai ir statiniai 50–75

1.1. Gamybiniai pastatai 50

1.2. Administraciniai pastatai 75

2. Mašinos ir įrengimai 10–15

2.1. Spausdinimo linija 10

2.2. Metalo pjovimo staklės 15

3. Įranga, prietaisai ir įrenginiai 4–6

3.1. Matavimo prietaisai 6

3.2. Elektroninės apsaugos sistemos 5

36.2. turto nuvertėjimo sąnaudų suma, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei

turtas nuvertėjo;

Jei įmonė turi turto, kuris ataskaitiniais metais dėl įvairių priežasčių nuvertėjo, ir šio turto

nuvertėjimo suma buvo pripažinta apskaitoje, o pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo parodyta


6 VAS MR / 28

vienoje eilutėje, tai sutrumpintame aiškinamajame rašte ji privalo pateikti informaciją apie

kiekvieną turto grupę (ilgalaikį materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą).

Pavyzdys

Įmonė „A“ turi neterminuotą licenciją, kurios naudojimo laikotarpis ataskaitiniais

finansiniais metais buvo apribotas. Įmonė visiškai negalės ja naudotis nuo kitų ataskaitinių metų.

Įvertinusi licencijos naudojimo laikotarpio apribojimo faktą, įmonė pripažino ir apskaitoje

užregistravo 100 000 Lt jos nuvertėjimą.

Įmonė taip pat turi ilgalaikio materialiojo turto:

1. Žemės sklypą, kurio vertė rinkoje nukrito. Nustačiusi šio sklypo rinkos kainą,

pripažino ir apskaitoje užregistravo 2 000 000 Lt šio sklypo nuvertėjimą.

2. Kelis seniai statytus pastatus, kuriuose biurų patalpas nuomoja įvairioms įmonėms.

Kai šiame rajone buvo pastatytas naujas, šiuolaikiškas, biurams pritaikytas pastatas, senų pastatų

nuomos rinkos kaina nukrito. Sumažėjus nuomos kainai, nuvertėjo ir nuomojamas turtas. Įmonė

pripažino ir apskaitoje užregistravo 800 000 Lt šių pastatų nuvertėjimą.

3. Technologiškai pasenusių staklių, kurių darbo našumas palyginti su naujomis yra

žemas ir kuriomis pagaminta produkcija yra prastesnės kokybės, o jomis pagamintos produkcijos

pardavimo kaina yra mažesnė už apskaičiuojamą staklių metinę nusidėvėjimo sumą. Todėl

įmonė pripažino ir apskaitoje užregistravo 500 000 Lt šių staklių nuvertėjimą.

Šią informaciją įmonė turi pateikti sutrumpintame aiškinamajame rašte tekstu arba

lentele.

Eil.

Nr.

Turto grupė ir pogrupis Įvykiai ir aplinkybės, dėl kurių

pripažintas turto nuvertėjimas

Pelno (nuostolių)

ataskaitoje pripažintų

nuostolių suma (Lt)

I. Nematerialusis turtas

1. Licencija Naudojimo laikotarpis

apribotas iki paskutinės

ataskaitinių finansinių metų

dienos 100 000

II. Ilgalaikis materialusis turtas

1. Žemė Rinkos kainų pokytis 2 000 000

2. Pastatai ir statiniai Pastatų nuomos kainų

mažėjimas, dėl kurio krito

įmonės pastatų ir statinių

rinkos kaina 800 000

3. Mašinos ir įrengimai Pažangių technologijų plėtra 500 000

Iš viso 3 400 000


6 VAS MR / 29

36.3. turto nuvertėjimo sumažinimo suma, jei pasikeitus aplinkybėms, ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas turto nuvertėjimas buvo sumažintas.

Jei turto vertė buvo sumažinta dėl nuvertėjimo, sudarydama finansines ataskaitas, įmonė

turi patikrinti esamus tolesnio nuvertėjimo požymius ir anksčiau pripažintos nuvertėjimo sumos

sumažėjimą. Jei pripažinus turto nuvertėjimą pasikeičia aplinkybės ir turto atsiperkamoji vertė

padidėja, ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas nuvertėjimas turi būti mažinamas.

Pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas buvo pripažintas dėl naujų technologijų

taikymo, tačiau naujovės diegiamos lėčiau negu buvo tikėtasi. Naudojantis senomis

technologijomis, turto kuriamų įplaukų srautai reikšmingai padidėjo ir sumažėjo ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

Mažinant ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintą nuvertėjimą, mažinamos tik

ataskaitinio laikotarpio, bet ne ankstesnių ataskaitinių, veiklos sąnaudos. Nuvertėjimo

sumažinimo suma turi būti nurodoma sutrumpintame aiškinamajame rašte.

37. Jei prestižo amortizacijos laikotarpis ilgesnis kaip penkeri metai, jis turi būti

nurodomas ir atskleidžiami motyvai, dėl kurių nustatyta tokia jo trukmė.

Įmonės sutrumpintame aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiamos priežastys, jei

prestižo amortizacijos laikotarpis ilgesnis negu penkeri metai.

Pavyzdys

Įmonė „A“ nupirko įmonės „B“ verslą. Įmonės „A“ įsigytas įmonės „B“ verslas yra

strategiškai geroje vietoje (netoli uosto ir geležinkelio stoties), gaminama produkcija yra

eksportuojama ir turi didelę paklausą užsienio rinkoje. Produkciją numatoma eksportuoti ne

trumpiau kaip 10 metų. Įmonė „A“ apskaičiavo, pripažino ir apskaitoje užregistravo įsigytos

įmonės 1 000 000 Lt prestižą, kurį nusprendė amortizuoti per 10 metų.

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės balanse parodytas prestižas bus amortizuojamas per 10 metų, nes įmonės

vadovybė numatė, kad prestižas ekonominę naudą įmonei duos ne trumpiau kaip 10 metų.

38. Apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurie įvertinti tikrosiomis

vertėmis, nurodoma:

38.1. Kaip nustatoma finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikroji vertė ir jos

nustatymo prielaidos.

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai turi būti įvertinami iš naujo. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų


6 VAS MR / 30

įvertinimo ir jų tikrosios vertės nustatymo tvarka nurodyta 18-jame verslo apskaitos standarte

„Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Tikrąja verte paprastai įvertinamas parduoti

laikomas finansinis turtas, jei jo tikrąją vertę galima patikimai nustatyti.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais įsigijo 10 000 įmonės „C“ akcijų. Įsigijimo metu vienos akcijos

kaina rinkoje buvo 100 Lt. Įsigytos įmonės „C“ akcijomis laisvai prekiaujama aktyvioje rinkoje

ir šių akcijų kainos skelbiamos visuomenės informavimo priemonėse.

Sudarydama 20X2 metų finansines ataskaitas, įmonė „B“ nustatė, kad įsigytos įmonės

„C“ vienos akcijos kaina sumažėjo iki 80 Lt. Įmonė „B“ savo apskaitoje užregistravo 200 000 Lt

nuostolį dėl finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo.

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė nuosavybės vertybinius popierius apskaitoje registruoja tikrąja verte pagal

vertybinių popierių biržoje skelbiamą rinkos kainą. Dėl kritusių rinkos kainų 20X2 metais įmonė

pripažino 200 000 Lt finansinio turto vertės sumažėjimą.

38.2. Kiekvienos finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų grupės tikrosios vertės

pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį.

Pavyzdys

Įmonė „D“ yra įsigijusi kelių akcinių bendrovių akcijų, kuriomis yra prekiaujama biržoje.

Kadangi šios įmonės yra nei asocijuotosios, nei dukterinės įmonės, tai įmonė „D“ šias

investicijas apskaitoje registruoja tikrosiomis vertėmis pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto

„Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus. Tikrąsias vertes įmonė nustato

pagal biržoje skelbiamas akcijų kainas.

Įmonės „D“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Atsižvelgdama, kad įsigytomis akcijomis yra prekiaujama biržoje, jų tikrąją vertę įmonė

nustato pagal rinkos kainą.

Pavyzdys

Įmonė „A“ turi parduoti laikomo finansinio turto, kuris į apskaitą įtrauktas tikrosiomis

vertėmis. Informaciją apie tikrosios vertės pokyčius per ataskaitinį laikotarpį ši įmonė pateikia

atskiroje lentelėje.


6 VAS MR / 31

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčiai

Finansinio turto ir

finansinių įsipareigojimų

grupės

Turto vertė

20X2 m. gruodžio 31 d.

(Lt)

Turto vertė


(Lt)

Tikrosios vertės

pokytis per 20X2

metus (Lt)

Investicijos į kitų įmonių

akcijas

80 000 100 000 (20 000)

Skolos vertybiniai popieriai 550 000 500 000 50 000

39. Apie išvestines finansines priemones nurodoma:

39.1. Trumpas kiekvienos grupės apibūdinimas.

39.2. Tikrosios vertės pokyčiai, jei pelno (nuostolių) ar nuosavo kapitalo pokyčių

ataskaitose jie neparodyti atskiroje eilutėje.

39.3. Svarbios sąlygos, kurios gali paveikti būsimųjų grynų pinigų srautų dydį,

periodiškumą ir stabilumą.

Pagal 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ nuostatas

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną visos išvestinės finansinės priemonės turi būti

įvertinamos tikrąja verte. Informacija apie išvestines finansines priemones turėtų būti pateikiama

sutrumpinto aiškinamojo rašto pastabose.

Informacija apie turimas išvestines finansines priemones gali būti pateikiama lentele arba

tekstu.

Pavyzdys

Įmonė „A“, kurios finansinių ataskaitų valiuta litas, 20X2 m. sausio 15 d. pirks šviestuvus

iš Didžiosios Britanijos tiekėjo ir turės jam sumokėti 50 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų

(GBP). Tikėdamasi sumažinti valiutos kurso riziką, įmonė „A“ su banku „B“ 20X1 m. rugpjūčio

15 d. sudarė išankstinį valiutos pirkimo sandorį, kuriuo sutarė, kad įmonė „A“ 20X2 m. sausio

15 d. pirks iš banko „B“ svarus sterlingų susitartu kursu, t. y. 4,1180 Lt už 1 GBP. Sandorio

sudarymo dieną išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės pokytis lygus 0 Lt, nes laikoma,

kad sandoris sudarytas rinkos sąlygomis. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną svarų sterlingų

kursas buvo 4,2015 Lt už 1 GBP. Apskaičiuotas teigiamas išvestinės finansinės priemonės

tikrosios vertės pokytis per ataskaitinius finansinius metus sudarė 4 175 Lt [(4,2015 Lt –

4,118 Lt) x 50 000].


6 VAS MR / 32

Įmonės „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

Pirkdama prekes iš Didžiosios Britanijos tiekėjo, įmonė sudarė išankstinį 50 000 GBP

pirkimo sandorį, kurio pasirinkimą nulėmė valiutos kurso rizikos sumažinimas.

Teigiamas šios išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės pokytis per ataskaitinius

finansinius metus sudarė 4 175 Lt.

Sudarant sandorį, jokių išlaidų nepatiriama. Sandorio vykdymas yra privalomas. Šiais

sandoriais biržoje neprekiaujama. Egzistuoja įsipareigojimų nevykdymo ir nelikvidumo rizika.

Sandorio nutraukimas gali būti labai brangus. Sudarant išankstinius sandorius pirkti valiutą,

nustatomas atitinkamas susitartu santykiu perkamos valiutos kiekis.

40. Apie dukterines ir (ar) asocijuotąsias įmones pateikiama informacija:

40.1. dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės pavadinimas, veiklos pobūdis;

40.2. valdoma dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės dalis;

40.3. dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės nuosavo kapitalo dydis;

40.4. dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos

rezultatas, t. y. grynasis pelnas ar nuostoliai.

Pavyzdys

AB „P“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių 80% balsų, ir UAB „A“ akcijų, suteikiančių

27% balsų.

UAB „D“ pagrindinė veikla – prekyba. Jos nuosavas kapitalas ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje yra 400 000 Lt, grynasis pelnas – 50 000 Lt.

UAB „A“ pagrindinė veikla – transporto paslaugos. Jos nuosavas kapitalas ataskaitinių

finansinių metų pabaigoje – 5 000 000 Lt, grynasis pelnas – 500 000 Lt.

Sutrumpintame aiškinamajame rašte AB „P“ informaciją apie dukterines ir asocijuotąsias

įmones gali pateikti lentelėse.

AB „P“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Dukterinės įmonės

Įmonės

pavadinimas

Veiklos pobūdis Valdoma

dalis (%)

Nuosavo kapitalo

dydis (Lt)

Grynasis pelnas

(nuostoliai) (Lt)

UAB „D“ Prekyba maisto

prekėmis 80 400 000 50 000


6 VAS MR / 33

Asocijuotosios įmonės

Įmonės

pavadinimas

Veiklos pobūdis Valdoma

dalis (%)

Nuosavo kapitalo

dydis (Lt)

Grynasis pelnas

(nuostoliai) (Lt)

UAB „A“

Transporto

paslaugos, teikiamos

Lietuvoje 27 5 000 000 500 000

41. Apie atsargas atskleidžiama:

41.1. Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Įmonės sutrumpintame aiškinamajame rašte turėtų būti pateikiama atsargų balansinė vertė

laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Ši informacija, jei įmonė į balanso formą įtraukė naujų eilučių

arba rengė nesutrumpintą balansą, yra pateikta balanse. Tokiu atveju jos antrą kartą nereikėtų

kartoti. Jei šios informacijos balanse nėra, įmonė turėtų ją pateikti sutrumpintame aiškinamajame

rašte.

41.2. Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma.

41.3. Atsargų nukainojimo sumažinimo suma.

1 pavyzdys

Įmonės „A“ veikla – prekyba audiniais ir kitomis siuvimo prekėmis. Įmonė taip pat teikia

ir siuvimo paslaugas. Atsižvelgdama į mados tendencijas, įmonė „A“ 20X1 metais nusipirko

didelį kiekį raudonos medžiagos. Per 20X2 metus pasiuvo tų metų mados tendencijas

atitinkančius drabužius, tačiau tais metais rinkoje sumažėjo šios spalvos drabužių paklausa ir

įmonė pardavė jų tik už 30 000 Lt. Todėl įmonė padarė prielaidą, kad jos turimos pagamintos

produkcijos vertė sumažėjo. Šis sumažėjimas yra reikšmingas, todėl jis registruojamas

apskaitoje. Atsargos buvo nukainotos 10 000 Lt.


ištrauka

Atsargų nukainojimas ir jo sumažinimas

Rodikliai Pagamintos produkcijos

likutis


(Lt)

Pagamintos produkcijos

likutis


(Lt)

Atsargų balansinė vertė 70 000 100 000

Atsargų nukainojimas (–) (10 000) –


6 VAS MR / 34

Atsargų nukainojimo sumažinimas (+) – –

Atsargų vertė po nukainojimo ir

nukainojimo sumažinimo 60 000 100 000

2 pavyzdys

Mados tendencijos 20X3 metais pasikeitė ir įmonės „A“ gaminių paklausa vėl labai

išaugo. Todėl įmonė 3 000 Lt sumažino 20X2 metais atliktą nukainojimą tų atsargų, kurios 20X3

metais dar nebuvo parduotos.


ištrauka

Atsargų nukainojimas ir jo sumažinimas

Rodikliai Pagamintos produkcijos

likutis


(Lt)

Pagamintos produkcijos

likutis


(Lt)

Atsargų balansinė vertė 18 000 70 000

Atsargų nukainojimas (–) – (10 000)

Atsargų nukainojimo sumažinimas (+) 3 000 –

Atsargų vertė po nukainojimo ir

nukainojimo sumažinimo 21 000 60 000

42. Apie įmonės kapitalą atskleidžiama:

42.1. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kiekvienos klasės akcijų

skaičius ir nominali vertė. Kiekvienos klasės akcijų skaičiaus ir (ar) nominalios vertės

pokytis, jei per ataskaitinį laikotarpį įmonė padidino arba sumažino savo įstatinį kapitalą.

1 pavyzdys

AB „P“ įstatinis kapitalas 140 000 Lt. Jį sudaro 14 000 akcijų, iš jų:

11 000 paprastųjų akcijų;

3 000 privilegijuotųjų akcijų.

Iš 11 000 paprastųjų akcijų 1 500 yra darbuotojų akcijos.

Vienos akcijos nominali vertė 10 Lt.

Įmonės „P“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka


6 VAS MR / 35

Įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšys Akcijų skaičius Suma (Lt)

1. Paprastosios akcijos

1.1. Darbuotojų akcijos

1.2. Kitų asmenų akcijos

2. Privilegijuotosios akcijos

11 000

1 500

8 500

3 000

110 000

15 000

85 000

30 000

Iš viso 14 000 140 000

2 pavyzdys

UAB „C“ įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. buvo 1 000 000 Lt. Jį sudarė 10 000

paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Nauja akcijų emisija buvo

išplatinta 20X1 m. gegužės 30 d. Išleista 5 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos

nominali vertė taip pat 100 Lt.

Įstatinis kapitalas 20X1 m. gruodžio 31 d. yra 1 500 000 Lt. Iš viso įmonė yra išplatinusi

15 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt.

UAB „C“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

Įstatinis kapitalas

Įstatinio kapitalo pokyčiai Akcijų

kiekis

Akcijos

nominali vertė

(Lt)

Įstatinio

kapitalo dydis

(Lt)

Įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 100 1 000 000

Nauja akcijų emisija 20X1 m. gegužės 30 d. 5 000 100 500 000

Įstatinis kapitalas 20X1 m. gruodžio 31 d. 15 000 100 1 500 000

42.2. Tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartyje

nurodyta bendra dalyvių įnašų vertė, gautinų ir (ar) grąžintinų įnašų vertė paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną.

1 pavyzdys

KŪB „F“ įsteigta 20X1 m. sausio 3 d. Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta 12 700 Lt

dalyvių įnašų vertė. Visi įnašai buvo įnešti 20X1 metais. KŪB „F“ 20X1 m. lapkričio 25 d.

Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties pakeitimą dėl naujo tikrojo nario,

kuris įsipareigojo iki 20X2 m. balandžio 30 d. perduoti KŪB „F“ 5 700 Lt įnašą, priėmimo.


6 VAS MR / 36

KŪB „F“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta dalyvių įnašų vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. yra

18 400 Lt, o gautinų įnašų vertė 5 700 Lt.

2 pavyzdys

Vienas iš TŪB „B“ tikrųjų narių nusprendė pasitraukti iš bendrijos, todėl 20X1 m.

lapkričio 6 d. TŪB „B“ Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties

pakeitimą. Pasitraukančio nario įnašas buvo 5 000 Lt.

Kadangi TŪB „B“ su pasitraukiusiu iš bendrijos asmeniu 20X1 metais neatsiskaitė, 20X2

metais rengdama 20X1 metų sutrumpintas finansines ataskaitas, sutrumpintame aiškinamajame

rašte tą turi nurodyti.

TŪB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

Iš TŪB „B“ pasitraukusiam asmeniui grąžintino įnašo vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo

5 000 Lt.

3 pavyzdys

TŪB „A“ dalyviai 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 50 000 Lt padidinti

savininkų įnašus ir pervesti pinigus į bendrijos sąskaitą banke. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviai

pinigus į TŪB „A“ sąskaitą banke turi pervesti iki 20X2 m. kovo 31 d. Pinigai į sąskaitą iki

20X1 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo pervesti. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įsigaliojo

(įregistruotas Juridinių asmenų registre) 20X2 m. vasario 10 d.

Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, TŪB „A“ aiškinamajame rašte

pateikia informaciją.

TŪB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto

ištrauka

6 pastaba. Dalyvių susirinkimas 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 50 000 Lt

padidinti savininkų įnašus papildomais įnašais. Pinigus numatyta pervesti į bendrijos sąskaitą

banke iki 20X2 m. kovo 31 d. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įregistruotas Juridinių

asmenų registre 20X2 m. vasario 10 d.

42.3. Mažosios bendrijos gautinų ir (ar) grąžintinų narių įnašų vertė paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną. Per ataskaitinį laikotarpį mažosios bendrijos nariams

avansu išmokėta pelno dalis.


6 VAS MR / 37

1 pavyzdys

MB „A“ 20X1 m. spalio 1 d. įsteigė trys fiziniai asmenys. Jie nusprendė į mažąją

bendriją įnešti po 6 000 Lt, visa savininkų įnašų suma yra 18 000 Lt. Steigimo sutartyje

mažosios bendrijos steigėjai nurodė, kad visi iš karto įneša po 2 000 Lt, o likusią sumą turi įnešti

per 15 mėnesių nuo mažosios bendrijos įregistravimo. Du nariai likusią įnašo dalį, 8 000 Lt

(4 000 Lt x 2), įnešė per 3 mėnesius.

MB „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpintame aiškinamajame rašte

atskleidžia, kad gautinų įnašų vertė yra 4 000 Lt (18 000 Lt – 2 000 Lt x 3 – 8 000 Lt).

2 pavyzdys

MB „B“ 20X1 m. sausio 2 d. įsteigė trys fiziniai asmenys. Kiekvienas iš jų į mažąją

bendriją įnešė po 5 000 Lt. Vienas iš mažosios bendrijos narių nusprendė pasitraukti ir apie savo

sprendimą pranešė 20X1 m. gruodžio 31 d.

MB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų sutrumpintame aiškinamajame rašte

nurodo, kad pasitraukančiam nariui grąžintino įnašo vertė yra 5 000 Lt.

3 pavyzdys

MB „C“ per 20X1 m. 6 mėnesių ataskaitinį laikotarpį savo nariams avansu išmokėjo

pelno dalį:

Pirmam nariui 7 200 Lt,

Antram nariui 6 800 Lt,

Trečiam nariui 7 000 Lt.

MB „C“ 20X1 m. birželio 30 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžia, kad

per ataskaitinį laikotarpį bendrijos nariams avansu išmokėta pelno dalis yra 21 000 Lt.

42.4. Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės grąžintinų pajinių įnašų vertė paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pavyzdys

Kooperatinės bendrovės „A“ narys 20X1 m. gruodžio 18 d. išstojo iš bendrovės.

Išstojusiam nariui grąžintino pajinio įnašo vertė sudaro 17 800 Lt.

20X2 m. kovo 10 d. įvyko kooperatinės bendrovės narių susirinkimas, kuris patvirtino

20X1 metų sutrumpintas finansines ataskaitas ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Pagal Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymą (Žin., 1993, Nr. 20-488; 2012, Nr. 83-4335) su

asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, kooperatinė

bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio metų,


6 VAS MR / 38

kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, finansines ataskaitas ir pelno

(nuostolių) paskirstymą, dienos.

Kooperatinė bendrovė „A“ 20X2 metais neatsiskaitė su pasitraukiusiu iš bendrovės

asmeniu, todėl rengdama 20X2 metų sutrumpintas finansines ataskaitas, sutrumpintame

aiškinamajame rašte tą turi atskleisti.

Kooperatinės bendrovės „A“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Iš kooperatinės bendrovės „A“ išstojusiam asmeniui grąžintino pajinio įnašo vertė

20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 17 800 Lt.

43. Apie mokėtinas sumas ir įsipareigojimus atskirai nurodoma:

43.1. Sumos, kurias įmonė turi grąžinti vėliau kaip po penkerių metų.

43.2. Skolų, už kurias įmonė yra užstačiusi turtą, suma, užstato rūšis, pobūdis ir jo

balansinė vertė.

1 pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais iš banko gavo 300 000 Lt paskolą, kurią reikės grąžinti 20X7

metais. Už šią paskolą bankui įkeistas administracinis pastatas, kurio balansinė (likutinė) vertė

500 000 Lt.

Sutrumpintame aiškinamajame rašte įmonė apie paskolą turės atskleisti tokią informaciją:

paskolos sumą, jos grąžinimo terminą, taip pat nurodyti įkeistą turtą.

Jei yra įkeisto turto, informaciją galima pateikti lentelėje.

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Turto įkeitimas

Garantuodama paskolos grąžinimą, įmonė įkeitė administracinį pastatą.

Įkeisto turto

rūšis

Įkeisto turto pobūdis Balansinė

vertė (Lt)

Įkeistu turtu

užtikrinti

įsipareigojimai

Paskolos

grąžinimo

terminas

Administracinis

pastatas

Ilgalaikis

materialusis turtas 500 000 300 000 Lt paskola 20X7-12-15

2 pavyzdys

Įmonė „C“ iš banko 20X1 metais gavo 400 000 Lt paskolą, kurią reikės grąžinti iki

20X5 m. liepos 31 d. Imdama šią paskolą, įmonė „C“ įkeitė Vilniuje esančias komercines

patalpas, kurių balansinė (likutinė) vertė 500 000 Lt. Užtikrindama savo dukterinės įmonės „D“


6 VAS MR / 39

įsipareigojimus, įmonė „C“ įkeitė Klaipėdoje esančias komercines patalpas, kurių balansinė

(likutinė) vertė 300 000 Lt. Dukterinė įmonė paskolą turės grąžinti 20X7 m. gruodžio 15 d., todėl

patalpos Klaipėdoje įkeistos iki tos datos. Informaciją apie įkeistą turtą, paskolas ir faktą, kad

vienas turto vienetas įkeistas užtikrinant kitų juridinių asmenų įsipareigojimus, reikės atskleisti

sutrumpintame aiškinamajame rašte. Įmonė šią informaciją galėtų pateikti lentelėje.


Turto įkeitimas

Įkeisto turto rūšis Įkeisto turto

pobūdis

Balansinė

vertė (Lt)

Įkeistu turtu

užtikrinti

įsipareigojimai

Paskolos

grąžinimo

terminas

Komercinės patalpos

Vilniuje

Ilgalaikis

materialusis turtas 500 000 400 000 Lt paskola 20X5-07-31

Komercinės patalpos

Klaipėdoje

Ilgalaikis

materialusis turtas 300 000

Dukterinės įmonės

„D“ paskola 20X7-12-15

44. Apie suteiktą garantiją ar laidavimą už kito asmens įsipareigojimus

atskleidžiama:

44.1. Garantijos ar laidavimo pobūdis ir suma.

44.2. Atskirai garantijos ar laidavimai, suteikti už dukterinių, asocijuotųjų ar pagal

jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamų bendrųjų įmonių įsipareigojimus.

Pavyzdys

Įmonė „A“ suteikė garantiją dukterinei įmonei „B“ dėl gautos 4 500 000 Lt paskolos, kad

ją grąžins, ir laidavo už įmonės „C“ gautą 500 000 Lt paskolą. Įmonė informaciją apie garantiją

ir laidavimą turi atskleisti sutrumpintame aiškinamajame rašte. Kadangi garantija yra suteikta

dukterinei įmonei, ši informacija turėtų būti pateikiama atskirai.

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės suteiktos garantijos ir laidavimai

Garantijos ir laidavimai Pobūdis Suma

(Lt)

Įmonei „B“ suteikta garantija Garantuojamas dukterinės įmonės

paskolos grąžinimas 4 500 000

Įmonei „C“ suteiktas laidavimas Laiduojama įmonės „C“ paskola 500 000

Iš viso 5 000 000


6 VAS MR / 40

45. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai ir kiti

steigimo dokumentai nustato įmonės valdymo organo prievolę rengti pelno (nuostolių)

paskirstymo projektą, aiškinamajame rašte turi būti pateikiamas siūlomas pelno

(nuostolių) paskirstymo projektas.

Pavyzdys

UAB „D“ nepaskirstytasis pelnas praėjusių finansinių metų pabaigoje buvo 500 000 Lt.

Per finansinius metus įmonė uždirbo 50 000 Lt grynojo pelno. Įmonės valdyba pasiūlė

akcininkams iš rezervų perkelti 10 000 Lt į paskirstytinąjį pelną ir jį paskirstyti taip: įstatymo

numatytiems rezervams skirti 5 000 Lt, dividendams – 400 000 Lt, tantjemoms – 10 000 Lt.

UAB „D“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Pelno paskirstymo projektas

Straipsniai Suma

(Lt)

Ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių

finansinių metų pabaigoje 500 000

Grynasis finansinių metų pelnas (nuostoliai) 50 000

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

(nuostoliai) –

Perkelta iš rezervų 10 000

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti –

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso 560 000

Pelno paskirstymas:

į privalomąjį rezervą 5 000

į rezervą savoms akcijoms įsigyti –

į kitus rezervus –

dividendams išmokėti 400 000

metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams 10 000

darbuotojų premijoms –

kitiems tikslams –

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje,

perkeliamas į kitus finansinius metus 145 000


6 VAS MR / 41

46. Apie įmonės santykius su įmonės vadovais, tai yra įmonės administracijos

vadovu, valdybos, stebėtojų tarybos nariais, kitais asmenimis, turinčiais teisę planuoti ir

kontroliuoti įmonės veiklą, jai vadovauti ir (ar) atsakyti už galutinius sprendimus,

atskleidžiama kiekvienos grupės:

46.1. asmenų skaičius;

46.2. per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius išmokėtų avansų ir suteiktų

paskolų suma, palūkanų normos, pagrindinės paskolų sąlygos ir sugrąžinta suma;

46.3. įmonės prisiimti įsipareigojimai pagal visų rūšių garantijas.

Pavyzdys

Įmonėje „G“ 20X2 finansiniais metais dirbo 3 vadovai. Per ataskaitinius finansinius

metus direktoriaus pavaduotojui buvo suteikta beprocentė 10 000 Lt paskola. Paskolos grąžinimo

terminas – 20X9 m. gruodžio 15 d., visa paskolos suma turi būti grąžinama viena įmoka.

Per ataskaitinius finansinius metus įmonės vadovams apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos

į pensijų fondus:

direktoriui – 100 000 Lt;

direktoriaus pavaduotojui – 80 000 Lt;

finansų direktoriui – 80 000 Lt.

Praėjusiais finansiniais metais dėl direktoriaus pavaduotojo įsipareigojimų (50 000 Lt)

įmonės vardu buvo suteikta garantija bankui. Įsipareigojimo įvykdymo terminas yra 20X4 m.

gruodžio 15 d. Per ataskaitinius metus garantijos dydis buvo sumažintas iki 25 000 Lt.

Praėjusiais finansiniais metais direktoriaus pavaduotojui buvo parduota ilgalaikio

materialiojo turto už 15 000 Lt.

Įmonės „G“ finansinių ataskaitų sutrumpinto aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės apskaitos politikoje yra nustatyta, kad įmonės vadovai yra direktorius,

direktoriaus pavaduotojas ir finansų direktorius. Valdybos ar stebėtojų tarybos įmonėje nėra.

Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais

Rodikliai Finansiniai metai

(20X2)

(Lt)

Praėję finansiniai

metai (20X1)

(Lt)

1. Įmonės suteiktos beprocentės

paskolos 10 000 –

2. Sumokėtos įmokos į pensijų fondus 260 000 –

3. Įmonės suteiktos garantijos 25 000 50 000

4. Vadovams parduotas turtas – 15 000

5. Vadovų skaičius per metus 3 3


6 VAS MR / 42

47. Pateikiama kita reikšminga informacija, kuri atskleidžia įmonės veiklos pobūdį,

finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tačiau nebuvo pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

VI. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

48. Jei kitose finansinėse ataskaitose nepateikta visa arba dalis lyginamosios

informacijos, turi būti atskleidžiamos priežastys.

Patikslinti ar ištaisyti ankstesnių laikotarpių lyginamąją informaciją gali trukdyti

objektyvios priežastys, neleidžiančios atskirti jos nuo kitos informacijos, kuri patvirtintų

buvusias aplinkybes, kai tokios sumos turėjo būti pripažintos, įvertintos ir atskleistos, ir kurią

buvo galima gauti rengiant ankstesnio laikotarpio ataskaitas. Jei dėl tam tikrų priežasčių nebuvo

galimybės pateikti visos ar dalies lyginamosios informacijos, jos turi būti atskleidžiamos


49. Apie esminių klaidų taisymą turi būti atskleidžiama:

49.1. esminių klaidų pobūdis;

49.2. kad ankstesnių laikotarpių informacija buvo koreguota arba kad to padaryti

neįmanoma;

49.3. ankstesnių laikotarpių duomenų koregavimo sumos ir nurodytų laikotarpių

duomenys iki ir po koregavimo.

Klaidų taisymai apskaitoje registruojami vadovaujantis 7-ojo verslo apskaitos standarto

„Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatomis.

Aiškinamajame rašte atskleidžiama informacija apie kiekvienos ataskaitų eilutės

duomenis, kuriems klaidos taisymas turėjo reikšmingą poveikį. Informacijos atskleidimo

pavyzdys pateiktas aiškinant standarto 32 punktą.

50. Jei per ataskaitinius finansinius metus buvo atlikta reikšmingų apskaitos

politikos pakeitimų, turi būti atskleidžiama:

50.1. faktas, kad apskaitos politika buvo pakeista;

50.2. apskaitos politikos keitimo priežastis;

50.3. pakeistos apskaitos politikos taikymo būdas;

50.4. sumos, kuriomis koreguojami kiekvieno finansinėse ataskaitose pateikiamo

laikotarpio duomenys, ir nurodytų laikotarpių duomenys iki ir po koregavimo;

50.5. priežastys, dėl kurių pakeista apskaitos politika buvo taikoma perspektyviniu

būdu, jei tokių atvejų buvo;

50.6. priežastys, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti visos patikslintos lyginamosios

informacijos, jei tokių atvejų buvo.


6 VAS MR / 43

Įmonės apskaitos politika turi būti tokia, kad finansinės ataskaitos parodytų jos tikrą ir

teisingą finansinę būklę ir atitiktų bendruosius apskaitos principus. Vadovaujantis pastovumo

principu, rekomenduojama nekeisti apskaitos politikos kiek įmanoma ilgiau, kad būtų galima

palyginti kelerių metų finansinius rodiklius. Apskaitos politikos keitimai apskaitoje registruojami

pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir

klaidų taisymas“ nuostatas.

Jei per ataskaitinius finansinius metus įmonės apskaitos politikoje buvo padaryta

reikšmingų pakeitimų, aiškinamajame rašte turėtų būti atskleista visa su šiais pakeitimais susijusi

informacija.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ 20X3 metais tapo įmonių grupės įmone. Įmonę „A“ įsigijusi patronuojanti

įmonė „B“ nustatė vienodą apskaitos politiką visoms įmonių grupės įmonėms. Pagal

patronuojančios įmonės „B“ apskaitos politiką ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas

įsigijimo savikainos būdas.

Vykdydama patronuojančios įmonės „B“ nurodymą dėl ilgalaikio materialiojo turto

apskaitos politikos pakeitimo, įmonė „A“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo turto apskaitai

pradėjo taikyti įsigijimo savikainos būdą. Kadangi iki to laiko turto apskaitai buvo taikytas

perkainotos vertės būdas, tas faktas turi būti atskleidžiamas aiškinamajame rašte aprašant

apskaitos politiką.

Apskaitos politikos keitimo poveikis parodomas įmonės „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d.

finansinėse ataskaitose retrospektyviniu būdu, t. y. 20X3 metais apskaitos registruose

nepaskirstytojo pelno ir perkainojimo rezervo metų pradžios likučiai koreguojami rezultatais,

gautais pritaikius naują apskaitos politiką ankstesnių laikotarpių ūkinėms operacijoms.

Perkainojimo rezervo likutis perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną. Savininkų patvirtintos 20X1 ir

20X2 m. finansinės ataskaitos netaisomos. Rengiant 20X3 m. finansines ataskaitas,

perskaičiuojami lyginamieji, t. y. 20X2 m., duomenys. Aiškinamajame rašte pateikiama detali

informacija apie perskaičiuotus 20X2 m. duomenis.

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnyje Perkainojimo rezervai buvo

parodyta 28 000 Lt ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės padidėjimas. 20X2 metais

perkainojimo rezervas dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo padidėjo 10 000 Lt. Iš viso

20X2 m. gruodžio 31 d. balanse buvo parodytas 38 000 Lt ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas.

Kiti įmonės „A“ finansinėse ataskaitose pateikti duomenys:

20X1 m. gruodžio 31 d. balanse parodyta 40 000 Lt nepaskirstytojo pelno.

20X2 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje 30 000 Lt bendrojo pelno, 3 900 Lt pelno

mokesčio, 22 100 Lt grynojo pelno. 20X2 metais pelnas nebuvo paskirstytas. 20X2 m.

gruodžio 31 d. balanse 20X2 m. nepaskirstytojo pelno buvo 62 100 Lt (40 000 Lt + 22 100 Lt).

20X3 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje 52 000 Lt bendrojo pelno, 7 200 Lt pelno

mokesčio, 40 800 Lt grynojo pelno.


6 VAS MR / 44

Įmonės „A“ pelno mokesčio tarifas 20X2 ir 20X3 m. buvo 15 procentų. Pavyzdyje

neįvertintas galimas atidėtojo pelno mokesčio, apskaičiuoto 24-ojo verslo apskaitos standarto

„Pelno mokestis“ nustatyta tvarka, poveikis.

Įmonės „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje užpraėjusių

finansinių metų pabaigos (20X1 m. gruodžio 31 d.) nepaskirstytojo pelno likutis koreguojamas

28 000 Lt (20X1 metais sukaupta ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo suma) pagal

naują apskaitos politiką ir įrašomas perskaičiuotas 68 000 Lt (40 000 Lt + 28 000 Lt) likutis.

Didinant 20X2 metų nepaskirstytojo pelno likutį, naikinama 20X2 metais pripažinta 10 000 Lt

perkainojimo rezervo suma. Pagal naują apskaitos politiką 20X2 m. gruodžio 31 d.

perskaičiuotas nepaskirstytojo pelno likutis yra 100 100 Lt (68 000 Lt + 10 000 Lt + 32 100 Lt).

Įmonės „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištrauka

Perkainojimo

rezervas

Nepaskirstytasis

pelnas

(nuostoliai)

Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 28 000 40 000

Apskaitos politikos pakeitimo rezultatai (28 000) 28 000

Perskaičiuotas likutis 20X1 m. gruodžio 31d. 0 68 000

Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas) – 10 000

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) (20X2 m.) – 22 100

Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d. 0 100 100

Ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) (20X3 m.) – 40 800

Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d. 0 140 900

Įmonės „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. balanse pateikiama lyginamoji informacija,

perskaičiuota pagal naują apskaitos politiką. Balanso nuosavo kapitalo dalyje panaikinami

straipsnio Perkainojimo rezervas praėjusių 20X2 finansinių metų duomenys, t. y. 38 000 Lt. Į

balanso ataskaitinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) eilutę įrašomas pagal naują apskaitos

politiką apskaičiuotas 32 100 Lt (22 100 Lt + 10 000 Lt) 20X2 m. pelnas. Į balanso ankstesnių

metų nepaskirstytojo pelno eilutę įrašomas 68 000 Lt (40 000 Lt + 28 000 Lt) apskaičiuotas

20X2 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytojo pelno likutis, parodytas nuosavo kapitalo pokyčių

ataskaitoje.


Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai

(20X3)

Praėję

finansiniai

metai

(20X2)


II Perkainojimo rezervas 1 0 0


6 VAS MR / 45

IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 1 140 900 100 100

IV.1 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 40 800 32 100

IV.2 Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 100 100 68 000

Apie apskaitos politikos keitimą informacija atskleidžiama aiškinamajame rašte.


1 pastaba. Vykdydama patronuojančios įmonės „B“ nurodymą dėl ilgalaikio materialiojo

turto apskaitos politikos pakeitimo, įmonė „A“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo turto

apskaitai pradėjo taikyti įsigijimo savikainos būdą. Apskaitos politikos keitimas finansinėse

ataskaitose parodytas retrospektyviniu būdu, todėl buvo perskaičiuota 20X2 m. lyginamoji

informacija. Perskaičiavus buvo panaikintas 38 000 Lt perkainojimo rezervas ir šia suma

padidintas 20X2 m. gruodžio 31 d. nepaskirstytojo pelno likutis.

Apskaitos politikos keitimo poveikis įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso duomenims

Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Iki apskaitos

politikos

pakeitimo (Lt)

Po apskaitos

politikos

pakeitimo (Lt)


II Perkainojimo rezervas 38 000 0

IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 62 100 100 100

IV.1 Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 22 100 32 100

IV.2 Ankstesnių metų pelnas ( nuostoliai) 40 000 68 000

2 pavyzdys

Įmonė „C“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo turto apskaitai pradėjo taikyti perkainotos

vertės būdą. Kadangi iki to laiko turto apskaitai buvo taikytas įsigijimo savikainos būdas, tas

faktas turi būti atskleidžiamas aiškinamajame rašte aprašant apskaitos politiką.

Kai ilgalaikio materialiojo turto apskaitai vietoj savikainos būdo įmonė pradeda taikyti

perkainotos vertės būdą, vertės pokytis dėl perkainojimo apskaitoje registruojamas ir finansinėse

ataskaitose parodomas pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“.

7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“ 11 punkte numatytas ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos keitimo rezultatų

registravimas apskaitoje taikant perspektyvinį būdą, kai įmonė taikytą savikainos būdą pakeičia

perkainotos vertės būdu. Todėl apskaitos politikos keitimo poveikis parodomas įmonės „C“

20X3 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose perspektyviniu būdu.

Kadangi savikainos būdą pakeitus perkainotos vertės būdu ankstesnių laikotarpių

duomenys nekoreguojami, įmonės „C“ savininkų patvirtintos 20X1 ir 20X2 m. finansinės


6 VAS MR / 46

ataskaitos netaisomos. Dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo atsirado 38 000 Lt

perkainojimo rezervas. Apie apskaitos politikos keitimą informacija atskleidžiama


Įmonės „C“ 20X3 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įvertinusi tai, kad didelė dalis ilgalaikio materialiojo turto finansinėse ataskaitose

parodyta realių rinkos kainų neatitinkančiomis vertėmis, ir siekdama parodyti tikrą ir teisingą

finansinę būklę, įmonė 20X3 metais nusprendė pakeisti apskaitos politiką ir perkainoti ilgalaikį

materialųjį turtą. Nuo 20X3 metų įmonės ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas ne

įsigijimo savikainos, o perkainotos vertės būdas. Įmonės turto perkainojimą numatoma atlikti kas

penkerius metus arba dažniau, jei būtų nustatyta, kad turto vertė nuolat reikšmingai kinta.

Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatas

ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčiai turi būti registruojami perkainojimo rezerve ir

parodomi balanso nuosavo kapitalo dalyje. Dėl šio apskaitos politikos pakeitimo 20X3 metais

įmonė pripažino 38 000 Lt perkainojimo rezervą.

Apskaitos politikos keitimas įmonės finansinėse ataskaitose parodytas perspektyviniu

būdu ir 20X2 m. lyginamoji informacija nebuvo perskaičiuota, nes savikainos būdą pakeitus

perkainotos vertės būdu, 7-ajame verslo apskaitos standarte „Apskaitos politikos, apskaitinių

įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ numatytas apskaitos politikos keitimo rezultatų

registravimas apskaitoje taikant perspektyvinį būdą.

3 pavyzdys

Įmonė „D“ 20X1 metais pakeitė apskaitos politiką ir vietoj konkrečių kainų būdo pradėjo

taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatai 20X1 m.

finansinėse ataskaitose buvo parodyti perspektyviniu būdu. Aiškinamajame rašte įmonė turi

nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti visos patikslintos lyginamosios

informacijos.

Įmonės „D“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, įmonė vietoj

konkrečių kainų būdo pradėjo taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių

apyvartos ir ribotų apskaitos programos galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo

įtaką finansinių ataskaitų lyginamajai informacijai neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos

pakeitimo rezultatai finansinėse ataskaitose parodyti perspektyviniu būdu, t. y. nekoreguojant

lyginamosios finansinių ataskaitų informacijos.

51. Kai praėjusių finansinių metų duomenys perklasifikuojami, atskleidžiamas

kiekvieno straipsnio arba straipsnių grupės klasifikavimo pakeitimo pobūdis, priežastys ir

sumos. Jei praėjusių finansinių metų duomenų perklasifikuoti neįmanoma, turi būti


6 VAS MR / 47

nurodoma priežastis, dėl kurios duomenys nebuvo perklasifikuoti, ir dėl to neatliktų

koregavimų pobūdis.

Jeigu per ataskaitinį laikotarpį įmonė keitė apskaitos politiką, apskaitos elementų

klasifikavimo ar pateikimo finansinėse ataskaitose būdą, aiškinamajame rašte būtina pateikti

tokių pakeitimų priežastis ir padarinius praėjusių ir būsimų ataskaitinių laikotarpių rodikliams.

Tokiu atveju apie įmonės veiklos rezultatus finansinių ataskaitų informacijos vartotojai gali

spręsti atsižvelgdami ar neatsižvelgdami į pokyčių įtaką.

Pavyzdžiui, nusprendusi parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, vadovaudamasi 12-ojo verslo

apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 76 punktu, įmonė turi laikyti jį trumpalaikiu

turtu. Šiuo atveju aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie tokį finansinių duomenų

perklasifikavimą.

52. Apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų keitimus atskleidžiama:

52.1. informacija, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas ir keitimo priežastys;

52.2. apskaitinio įvertinimo keitimo pobūdis ir poveikis;

52.3. suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatams;

52.4. paaiškinimas, jei sumos, kuri galėtų daryti įtaką rezultatams, apskaičiuoti

negalima.

Apskaitinių įvertinimų keitimai apskaitoje registruojami vadovaujantis 7-ojo verslo

apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“

nuostatomis.

Jei per ataskaitinius finansinius metus įmonėje buvo atlikta reikšmingų apskaitinių

įvertinimų pakeitimų, aiškinamajame rašte reikėtų atskleisti visą su šiais pakeitimais susijusią

informaciją.

Pavyzdys


Sudarydama finansines ataskaitas, įmonė peržiūrėjo gamybos įrenginių naudingo

tarnavimo laiką ir įvertinusi pasikeitusias gamybos apimtis ir rinkoje esančias naujas

technologijas nustatė, kad reikšmingai sutrumpės įrenginių naudojimo laikas. Todėl

patikslinamas naudingo tarnavimo laikas, kuris dabar bus 5 metai vietoj buvusių 10 metų, ir

padidinama ataskaitinio ir būsimų laikotarpių metinė nusidėvėjimo suma. Dėl padidėjusių

nusidėvėjimo sąnaudų 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje veiklos sąnaudos

išaugo 40 300 Lt, pelno mokesčio sąnaudos sumažėjo 6 045 Lt, taip pat 34 255 Lt sumažėjo

grynasis pelnas.

Apskaitinio įvertinimo keitimo poveikis 20X1 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatams


6 VAS MR / 48

Eil.

Nr.


apskaitinių įvertinimų

pakeitimo (Lt)

20X1 m. po

apskaitinių įvertinimų

pakeitimo (Lt)

I. Pardavimo pajamos 577 100 577 100



IV. Veiklos sąnaudos 69 500 109 800

Iš jų nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 40 300 80 600

V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 75 400 35 100

VI. Kita veikla 0 0

VII. Finansinė ir investicinė veikla 0 0

VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) 75 400 35 100

IX. Pagautė 0 0

X. Netekimai 0 0


XII. Pelno mokestis 11 310 5 265


53. Apie nematerialųjį turtą nurodoma:

53.1. Kiekvienos nematerialiojo turto grupės:

53.1.1. amortizacijos skaičiavimo metodai ir naudingo tarnavimo laikas;

53.1.2. įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikaina laikotarpio pradžioje ir

pabaigoje;

53.1.3. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto ar pasigaminto (sukurto) turto vertė;

53.1.4. nurašyto turto vertė;

53.1.5. nuvertėjimas ir jo sumažinimo suma;

53.1.6. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota amortizacijos suma ir pelno

(nuostolių) ataskaitos straipsnis, kuriame ji parodyta;

53.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

53.1.8. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Nematerialiojo turto pripažinimo, vertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“.

Aiškinamojo rašto informacija apie nematerialųjį turtą leidžia finansinių ataskaitų informacijos

vartotojams susidaryti nuomonę apie įmonės kiekvienos nematerialiojo turto grupės įsigijimo

(pasigaminimo) savikainos, amortizacijos, nuvertėjimo ir likutinės vertės pokyčius per ataskaitinį

laikotarpį.

Kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų įvertinti įmonės vadovybės

pasirinktą apskaitos politiką, jos įtaką veiklos rezultatams, palyginti įvairių įmonių duomenis,


6 VAS MR / 49

turi būti nurodomas turto naudingo tarnavimo laikas ar amortizacijos normos. Įmonė turi

nurodyti, kokiu metodu ‒ tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) ar produkcijos – skaičiuoja

nematerialiojo turto amortizaciją ir koks yra šio turto naudingo tarnavimo laikas, t. y. laikotarpis,

per kurį riboto naudojimo laiko turtą įmonė tikisi naudoti, arba gaminių ar produkcijos vienetų,

kuriuos naudodama šį turtą įmonė tikisi pagaminti, kiekis.

Dėl panašių priežasčių turi būti nurodomas įkeistas turtas ir kiti nuosavybės teisių ar

kontrolės apribojimai, nes jie ateityje gali daryti tiesioginę įtaką įmonės veiklos rezultatams.

Informacija aiškinamajame rašte gali būti pateikiama tokia lentele.

Nematerialusis turtas

Eil.

Nr.

Rodikliai Plėtros

darbai

(Lt)

Pres-

tižas

(Lt)

Patentai,

licencijos

(Lt)

Programinė

įranga

(Lt)

Kitas

nematerialusis

turtas (Lt)

Iš

viso

(Lt)

1. Likutinė vertė praėjusių finansinių

metų pabaigoje

2. Įsigijimo savikaina

2.1. Likutis praėjusių finansinių metų

pabaigoje

2.2. Pokyčiai per finansinius metus:

2.2.1. įsigyta arba sukurta turto

2.2.2. kitiems asmenims perleista ir

nurašyta turto (−)

2.2.3. Perkelta turto iš vieno straipsnio į

kitą + (−)

2.3. Likutis finansinių metų pabaigoje

(2.1 + 2.2.1 + 2.2.2 + 2.2.3)

3. Amortizacija


pabaigoje


3.2.1. per finansinius metus sukaupta

amortizacija

3.2.2. kitiems asmenims perleisto ir

nurašyto turto amortizacija (−)

3.2.3. perkelta turto amortizacijos iš

vieno straipsnio į kitą + (−)


(3.1 + 3.2.1 + 3.2.2 + 3.2.3)

4. Nuvertėjimas


pabaigoje


4.2.1. nuvertėjimas per finansinius

metus


6 VAS MR / 50

4.2.2. nuvertėjimo sumažinimas (−)


nurašyto turto nuvertėjimas (−)

4.2.4 perkelta turto nuvertėjimo iš

vieno straipsnio į kitą + (−)


(4.1 + 4.2.1 + 4.2.2 + 4.2.3 + 4.2.4)

5. Likutinė vertė finansinių metų

pabaigoje (2.3 – 3.3 – 4.3)

53.2. Turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo arba

pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu yra žinoti visiškai amortizuotų,

tačiau naudojamų nematerialiojo turto objektų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nenaudojamo

ir laikomo parduoti nematerialiojo turto likutinę vertę, įmonės veikloje nepradėto naudoti

nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, jo vertės sumažėjimo sumas ir

priežastis, tikrąją vertę, kai ji yra daug didesnė už balansinę vertę, įsipareigojimų įgyti

nematerialųjį turtą sumą ir t. t. Todėl aiškinamajame rašte įmonės ir turėtų pateikti informaciją

apie minėto pobūdžio nematerialiojo turto objektus.

Pavyzdys


Įmonė turi visiškai amortizuotą, tačiau vis dar naudojamą įmonės veikloje programinę

įrangą, kurios įsigijimo savikaina buvo 8 260 Lt.

53.3. Informacija apie įmonės veikloje naudojamą nemokamai gautą turtą.

Pavyzdys


Įmonė 20X1 m. gruodžio 14 d. iš valstybės neatlygintinai gavo 110 000 apyvartinių

taršos leidimų išmesti į aplinką tokį patį kiekį tonų CO2 dujų. Šių taršos leidimų įmonė

neregistruoja nematerialiojo turto sąskaitoje ir neskaičiuoja jų amortizacijos. Informacija

kontrolės tikslais kaupiama nebalansinėse sąskaitose. Apyvartinio taršos leidimo vieneto rinkos

kaina 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo 30 Lt. Neatlygintinai gautų apyvartinių taršos leidimų tikroji

vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną buvo 3 300 000 Lt.


6 VAS MR / 51

53.4. Turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai ar tam tikros sutartys, likutinė vertė.

53.5. Turto, užstatyto garantuojant įsipareigojimų vykdymą, likutinė vertė.

Kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų įvertinti įmonės finansinę būklę ir

palyginti įvairių įmonių duomenis, turi būti nurodomas įkeistas turtas ir kiti nuosavybės teisių ar

kontrolės apribojimai, nes jie ateityje gali daryti tiesioginę įtaką įmonės veiklos rezultatams.

Pavyzdys


Įmonė 20X1 m. vasario 25 d. iš banko gavo 30 000 Lt paskolą, kurios grąžinimui

užtikrinti buvo įkeistas prekių ženklas ir kosmetologijos gaminių gamybos patentai.

Užstatyto turto pavadinimas Likutinė vertė (Lt) Įkeitimo pabaigos data

Prekių ženklas 25 000 20X4-07-30

Kosmetikos gaminių gamybos patentai 40 000 20X4-07-30

54. Apie prestižą papildomai atskleidžiama:

54.1. motyvai, dėl kurių buvo pasirinktas ilgesnis naudingo tarnavimo laikas negu

penkeri metai;

Norint apskaičiuoti prestižo amortizacijos sumą per ataskaitinį laikotarpį, turi būti

nustatytas jo amortizacijos laikotarpis. Kadangi prestižas parodo, kokią būsimą ekonominę

naudą tikimasi gauti iš turto, kuris balanse atskirai nepripažintas ir neidentifikuotas, tiksliai

nustatyti jo amortizacijos laikotarpį yra sudėtinga.

Prestižo amortizacijos laikotarpis parodo, kokią būsimąją ekonominę naudą įsigyjančioji

įmonė tikisi gauti iš įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų ar su įsigytu verslu susijusio turto

ir įsipareigojimų.

Kuo ilgesnis prestižo amortizacijos laikotarpis, tuo mažiau patikimas darosi jo

įvertinimas. Rekomenduojamas prestižo amortizacijos laikotarpis – 5 metai nuo pirminio

pripažinimo. Išimtiniais atvejais įmonė gali nustatyti ilgesnį prestižo amortizacijos laikotarpį

vadovaudamasi atsargumo ir kitais bendraisiais apskaitos principais, tačiau paprastai nustatomas

ne ilgesnis kaip 20 metų prestižo amortizacijos laikotarpis. Jei nustatomas ilgesnis kaip 5 metai

prestižo amortizacijos laikotarpis, aiškinamajame rašte atskleidžiami motyvai, dėl kurių buvo

pasirinktas būtent toks prestižo naudingo tarnavimo laikas.

Pavyzdys

Įmonės „A“ pagrindinė veikla yra konditerinių gaminių gamyba. Įmonės „B“ pagrindinė

veikla yra pakavimo paslaugos. Įmonė „A“ 20X1 metais už 400 000 Lt įsigijo iš įmonės „B“


6 VAS MR / 52

verslą su pastato dalimi ir pakavimo įrenginiais. Įsigyti įrenginiai ateityje teiks ekonominės

naudos, nes įmonė „A“ ketina panaudoti juos savo ir kitų įmonių konditerijos gaminiams

pakuoti. Įmonės „A“ pasamdyti turto vertintojai įvertino parduodamą pastatą ir pakavimo

įrenginius tikrąja verte ir nustatė, kad pastato tikroji vertė yra 230 000 Lt, pakavimo įrenginių

tikroji vertė yra 131 500 Lt. Įsigijus šį pastatą ir pakavimo įrenginius, įmonė „A“ apskaitoje

pirmą kartą juos užregistravo įsigijimo savikaina, kuri yra lygi nustatytai tikrajai vertei, ir

pripažino 38 500 Lt prestižą dėl verslo įsigijimo. Kadangi įmonė pakavimo įrenginius tikisi

naudoti 11 metų, todėl ir prestižui nustatytas 11 metų amortizacijos laikotarpis.


Ataskaitiniais finansiniais metais įmonė pripažino 38 500 Lt prestižą dėl pakavimo

paslaugų verslo įsigijimo. Atsižvelgiant į įsigytų įrenginių naudingo tarnavimo laiką, nustatytas

11 metų prestižo amortizacijos laikotarpis.

54.2. koregavimo suma, jeigu prestižo vertė buvo keičiama dėl koregavimo

laikotarpiu pasikeitusios turto ir įsipareigojimų vertės.

Jei įsigijimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms susidarius dėl tam tikrų ateities įvykių

už įsigytąją įmonę turėtų būti papildomai sumokama ar mokėtina suma koreguojama ir jungimo

datą šią sumą galima patikimai įvertinti, tai pagal 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo

jungimai“ nuostatas įsigijusioji įmonė turėtų koreguoti įsigijimo savikainą ir prestižo sumą.

Įsigijimo savikainos ir prestižo sumos koregavimai gali priklausyti nuo vertybinių popierių,

kuriais atsiskaityta už pirkinį, rinkos kainos, pajamų, kurios bus uždirbamos būsimais

laikotarpiais, ir pan. Taip pat jei įsigijusioji įmonė po įsigijimo gauna papildomų duomenų, kurie

padeda tiksliau nustatyti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, ji turi atitinkamai koreguoti

užregistruotą turto, įsipareigojimų ir prestižo vertę. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki

paskutinės kitų finansinių metų dienos.

Prestižas gali būti koreguojamas tik iki kitų finansinių metų paskutinės ataskaitinio

laikotarpio dienos. Vėliau, t. y. po koregavimo laikotarpio pabaigos, prestižas jau

nekoreguojamas.

Jei dėl pasikeitusios turto ir įsipareigojimų vertės iki kitų po įsigijimo finansinių metų

paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos prestižo suma buvo koreguota, ji turėtų būti nurodoma


Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 m. kovo 1 d. įsigijo įmonės „C“ akcijų, kurios suteikia 100% balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime. Tą pačią dieną dukterinė įmonė „C“ buvo prijungta prie

patronuojančios įmonės „B“. Metų pradžioje įmonės „C“ grynojo turto vertė buvo 475 000 Lt.

Įmonė „B“ sumokėjo 480 000 Lt ir pripažino 5 000 Lt prestižą dėl verslo jungimo.


6 VAS MR / 53

Įmonė „B“ 20X2 m. sausio mėnesį gavo papildomų duomenų, kurie padėjo nustatyti

tikslesnes įmonės „C“ turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertes ir atitinkamai tenkančios grynojo

turto dalies vertę.

Kadangi įsigijimo datą įmonė „B“ neturėjo informacijos, kad vienas įmonės „C“ užsienio

pirkėjas nemokus, ir todėl nebuvo pripažinta abejotina skola, įvertinta įmonės „C“ grynojo turto

galutinė vertė buvo 455 000 Lt, 20X2 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodoma

20 000 Lt prestižo koregavimo suma.


Gavusi papildomų duomenų, kurie padėjo tiksliau nustatyti 20X1 m. kovo mėn. įsigytos

įmonės „C“ turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, įmonė 20 000 Lt padidino apskaitoje pripažintą

prestižo dėl verslo jungimo sumą.

55. Apie ilgalaikį materialųjį turtą nurodoma:

55.1. Kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto, finansinėse ataskaitose parodomo

įsigijimo savikaina ar perkainota verte, ir investicinio turto, finansinėse ataskaitose

parodomo įsigijimo savikaina, grupės:

55.1.1. nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir naudingo tarnavimo laikas;

55.1.2. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir

pabaigoje;

55.1.3. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

55.1.4. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;


55.1.6. vertės sumažėjimo suma;

55.1.7. perkainojimo suma;

55.1.8. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas nusidėvėjimas;

55.1.9. sukauptas nusidėvėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

55.1.10. likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo, vertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Ši informacija finansinių ataskaitų informacijos vartotojams leidžia susidaryti nuomonę

apie įmonės ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto pokyčius per ataskaitinį laikotarpį, t. y.

apie jo vertės kaitą: didėjimą, mažėjimą, apskaičiuotas ir sukauptas nusidėvėjimo sumas,

įsigijimo (pasigaminimo) savikainą ir likutinę vertę.

Nusidėvėjimo metodo pasirinkimas ir naudingo tarnavimo laiko skaičiavimas priklauso

nuo įmonės vadovybės priimamų sprendimų. Todėl pasirinktų metodų ir apskaičiuoto naudingo

tarnavimo laiko ar nusidėvėjimo normų atskleidimas finansinių ataskaitų informacijos

vartotojams suteikia galimybę įvertinti įmonės vadovybės pasirinktos apskaitos politikos įtaką

veiklos rezultatams, palyginti įvairių įmonių duomenis.


6 VAS MR / 54

Pavyzdys


Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu (tiesiniu)

metodu. Nustatytos tokios ilgalaikio materialiojo turto grupės ir tų grupių turto vieneto naudingo

tarnavimo laikas.

Eil.

nr.

Ilgalaikio materialiojo turto grupė Naudingo

tarnavimo laikas

(metais)

1. Pastatai ir statiniai 50–75

1.1. Gamybiniai pastatai 50

1.2. Administraciniai pastatai 75

2. Mašinos ir įrengimai 10–15

2.1. Spausdinimo linija 10

2.2. Metalo pjovimo staklės 15

3. Įranga, prietaisai ir įrenginiai 4–6

3.1. Matavimo prietaisai 6

3.2. Elektroninės apsaugos sistemos 5

4. Investicinis turtas (administraciniai pastatai) 75


Ilgalaikis materialusis turtas

Eil.

Nr.

Rodikliai Žemė

(Lt)

Pastatai

ir

statiniai

(Lt)

Mašinos

ir

įrengi-

mai (Lt)

Trans-

porto

priemo-

nės (Lt)

Kita

įranga

(Lt)

Kitas

materia-

lusis

turtas

(Lt)

Investi-

cinis

turtas

(Lt)

Iš

viso

(Lt)

1. Likutinė vertė praėjusių

finansinių metų pabaigoje



pabaigoje


2.2.1. įsigyta turto


nurašyta turto (–)

2.2.3. perkelta turto iš vieno straipsnio į

kitą + (–)


(2.1 + 2.2.1 + 2.2.2 + 2.2.3)


6 VAS MR / 55

3. Perkainojimas


pabaigoje


3.2.1. vertės padidėjimas (sumažėjimas)

+ / (–)


nurašyta turto (–)

3.2.3. perkelta turto iš vieno straipsnio į

kitą + (–)


(3.1 + 3.2.1 + 3.2.2 + 3.2.3)

4. Nusidėvėjimas


pabaigoje


4.2.1. sukauptas nusidėvėjimas


nurašyto turto nusidėvėjimas (–)

4.2.3. perkelta turto nusidėvėjimo iš

vieno straipsnio į kitą + (–)


(4.1 + 4.2.1 + 4.2.2 + 4.2.3)

5. Nuvertėjimas


pabaigoje


5.2.1. nuvertėjimas


nurašyto turto nuvertėjimas (–)

5.2.4 perkelta turto nuvertėjimo iš

vieno straipsnio į kitą + (–)


(5.1 + 5.2.1 + 5.2.2 + 5.2.3)

6. Likutinė vertė finansinių metų

pabaigoje (2.3 + 3.3 – 4.3 – 5.3)

Informacija apie patikėjimo teise valdomą turtą galėtų būti pateikiama po lentele.

55.2. Priežastys, dėl kurių buvo perkainotas turtas, finansinėse ataskaitose

parodomas perkainota verte, perkainojimo periodiškumas ir perkainojimo rezultatas.

Jeigu turtas buvo perkainotas, finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu žinoti,

dėl ko ir kada buvo perskaičiuota jo vertė, ar perskaičiuojant dalyvavo nepriklausomas turto

vertintojas ir pan.


6 VAS MR / 56

Pavyzdys


Pagal įmonės apskaitos politiką ilgalaikis materialusis turtas perkainojamas vieną kartą

per 5 metus, finansinių metų pabaigoje.

Įvertinusi tai, kad žymiai padidėjo rajono, kuriame yra įmonės pastatai, prestižas ir kad

dalis įmonės ilgalaikio materialiojo turto – pastatų ir statinių grupė – finansinėse ataskaitose

parodyta realių rinkos kainų neatitinkančiomis vertėmis, 20X3 finansinių metų pabaigoje įmonė

perkainojo šios ilgalaikio materialiojo turto grupės objektus praėjus 2 metams po paskutinio

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo, kuris buvo atliktas sudarant 20X1 m. finansines

ataskaitas. Perkainojant dalyvavo nepriklausomi turto vertintojai. Apskaitoje užregistruotas

87 000 Lt perkainojimo rezervo ir ilgalaikio materialiojo turto – pastatų ir statinių grupės –

vertės padidėjimas.

55.3. Kiekvienos investicinio turto, finansinėse ataskaitose parodomo tikrąja verte,

grupės:

55.3.1. balansinė vertė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

55.3.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

55.3.3. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;


55.3.5. per ataskaitinį laikotarpį iš kitų turto grupių į investicinio turto grupę ir iš

investicinio turto grupės į kitas grupes perkelto turto vertė;

55.3.6. tikrosios vertės pokytis per finansinius metus;

55.3.7. pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas pelnas ar nuostoliai dėl investicinio

turto tikrosios vertės pasikeitimo ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis, kuriame jie

parodyti;

55.3.8. reikšmingos prielaidos ir metodai, kuriais remiantis nustatoma investicinio

turto tikroji vertė.

Pavyzdys

Pagal įmonės „C“ apskaitos politiką investicinio turto apskaitai taikomas tikrosios vertės

būdas. Sudarydama 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, informaciją apie turimą

investicinį turtą įmonė pateikia tokiu būdu.


Įmonės investicinį turtą sudaro kavinės ir viešbučio pastatai Palangoje, kurie laikomi

siekiant gauti pajamų tik iš nuomos ir jų vertės padidėjimo.


6 VAS MR / 57

Eilės

Nr.

Rodiklis 20X2 m.

(Lt)

20X1 m.

(Lt)

1. Balansinė vertė sausio 1 d. 993 000 –

2. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta turto – 950 000

3. Tikrosios vertės pokytis per finansinius metus + (–) 184 800 43 000

4. Balansinė vertė gruodžio 31 d. 1 177 800 993 000

Investicinio turto nuomos pajamos 20X2 metais sudarė 120 000 Lt (20X1 metais

40 000 Lt).

20X2 m. nekilnojamojo turto rinka buvo labai nepastovi, todėl pagal rinkos kainas

nebuvo įmanoma patikimai nustatyti tikrosios pastatų vertės. Remiantis turto nuomos kainomis ir

prielaida, kad vertinamų pastatų naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto rinkos vertę,

pastatų tikroji vertė nustatyta diskontuotų būsimųjų pinigų srautų metodu. Nustatant pastatų

tikrąją vertę, buvo naudojama 5 proc. diskonto norma, 360 000 Lt metinė nuomos įmoka pagal

nuomos sutartį per pirmus trejus metus ir 80 000 Lt – paskutiniaisiais metais.

Gautas balansinės ir tikrosios vertės, apskaičiuotos diskontuotų pinigų srautų metodu,

skirtumas 20X2 m. gruodžio 31 d. apskaitoje pripažintas pelnu ir pelno (nuostolių) ataskaitoje

parodytas Finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje.


Investicinis turtas, finansinėse ataskaitose parodomas tikrąja verte

Eil.

Nr.

Rodikliai Žemė

(Lt)

Pastatai ir

statiniai

(Lt)

Iš viso

(Lt)

1. Balansinė vertė praėjusių finansinių metų pabaigoje


2.1. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje


2.2.1. įsigyta turto

2.2.2. kitiems asmenims perleista ir nurašyta turto (–)

2.2.3. perkelta turto iš vieno straipsnio į kitą + (–)

2.3. Likutis finansinių metų pabaigoje (2.1 + 2.2.1 + 2.2.2 + 2.2.3)

3. Tikrosios vertės pokytis

3.1. Likutis praėjusių finansinių metų pabaigoje


3.2.1. tikrosios vertės padidėjimas (sumažėjimas) + / (–)

3.2.2. kitiems asmenims perleista ir nurašyta turto (–)

3.2.3. perkelta turto iš vieno straipsnio į kitą + (–)

3.3. Likutis finansinių metų pabaigoje (3.1 + 3.2.1 – 3.2.2 + 3.2.3)

4. Balansinė vertė finansinių metų pabaigoje (2.3 + 3.3)


6 VAS MR / 58

55.4. Įmonės nusistatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertė.

Pavyzdys


Minimali ilgalaikio materialiojo turto grupių vieneto vertė

Grupė Minimali vertė (Lt)

Administracinis pastatas 0

Kiti pastatai ir statiniai 1 000

Mašinos ir įrengimai 1 000

Transporto priemonės 3 000

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 700

Kitas materialusis turtas 700

55.5. Turto įkeitimas ir kiti nuosavybės teisių apribojimai.

Turto įkeitimas ir kiti nuosavybės teisių apribojimai ateityje gali daryti tiesioginę įtaką

įmonės veiklos rezultatams. Tokios finansinių ataskaitų informacijos atskleidimas jos

vartotojams suteikia galimybę įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, susidaryti

tikrą įmonės vaizdą.

Pavyzdys

Įmonės „E“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė 20X1 m. sausio 25 d. iš banko gavo 1 000 000 Lt paskolą, kurios grąžinimui

užtikrinti buvo įkeistas administracinis pastatas, komercinės ir sandėlio patalpos.

Užstatyto turto pavadinimas Likutinė vertė (Lt) Įkeitimo pabaigos data

Administracinis pastatas 800 000 20X9-12-30

Komercinės patalpos 400 000 20X9-12-30

Sandėlio patalpos 100 000 20X9-12-30

55.6. Visiškai nudėvėtas turtas, kuris dar naudojamas, ir jo įsigijimo ar

pasigaminimo savikaina.


6 VAS MR / 59

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojams labai svarbi yra nenaudojamų ilgalaikio

materialiojo turto objektų likutinė vertė, visų visiškai nudėvėtų, tačiau dar naudojamų objektų

įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, parduoti skirtų nenaudojamų objektų likutinė vertė,

ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė, kuri labai skiriasi nuo balansinės vertės, kai

registruojant apskaitoje ir pateikiant finansinėse ataskaitose taikomas įsigijimo savikainos būdas.

Todėl įmonės turėtų atskleisti ir šias sumas.

Pavyzdys

Įmonės „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Visiškai nudėvėto, tačiau vis dar naudojamo įmonės veikloje, ilgalaikio materialiojo turto

įsigijimo savikaina 20X1 m. gruodžio 31 d. sudaro 143 025 Lt, iš jų:

Statiniai 49 700 Lt;

Transporto priemonės 26 800 Lt;

Baldai 16 500 Lt;

Kompiuterinė įranga 33 125 Lt;

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 16 900 Lt.

55.7. Jei viena to paties turto dalis naudojama tik pajamoms iš turto nuomos ir

(arba) turto vertės padidėjimo gauti ir laikoma investiciniu turtu, o kita dalis – prekėms

gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, tų dalių reikšmingumo

nustatymo kriterijai, dydis ir vertė.

Pavyzdys

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto Investicinio

turto dalies ištrauka

Įmonei priklausantis pastatas, esantis XXXX g. 125, Vilniuje, investicinio turto grupėje

buvo registruojamas atsižvelgiant į investicinei veiklai naudojamą plotą ir jo vertę.

Pastato plotas yra 4 500 m2, iš kurių 4 200 m2 nuomojama, o 300 m2 įsikūręs įmonės

reklamos skyrius. Pastato vertė yra 280 500 Lt: atitinkamai 4 200 m2 vertė – 261 800 Lt

(4 200 m2 x 280 500 Lt : 4 500 m2), o 300 m2 – 18 700 Lt (300 m2 x 280 500 Lt : 4 500 m2).

Pastatas laikomas investicinio turto grupėje, nes jo dalies, kurioje įsikūręs reklamos

skyrius, plotas ir vertė, palyginti su išnuomota pastato dalimi, sudaro nereikšmingą dalį.

55.8. Turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, pobūdis ir

balansinė vertė.


6 VAS MR / 60

Pavyzdys

VĮ „A“ veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra. Šios įmonės savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m. gruodžio 15 d. patikėjimo teise perdavė įmonei

nutiestą naują valstybinės reikšmės automobilių kelią X. Turto perdavimo akte nurodyta, kad

kelio vertė yra 250 000 Lt ir kad šia suma turi būti didinamas turtą, kuris pagal įstatymus gali

būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas. Taip pat nurodyta, kad perduodamas turtas

nėra dotacija.

Sudarydama 20X1 metų finansines ataskaitas, VĮ „A“ aiškinamajame rašte turi atskleisti

šio turto pobūdį ir jo balansinę vertę.

VĮ „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m. gruodžio 15 d.

patikėjimo teise perdavė įmonei nutiestą naują valstybinės reikšmės automobilių kelią X. Šio

kelio verte buvo padidintas turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė,

atitinkantis kapitalas. Šio turto balansinė vertė 250 000 Lt.

56. Apie kiekvienos nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto grupės

nuvertėjimą atskleidžiama:

56.1. Aplinkybės, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį pripažinti ar panaikinti

nuostoliai dėl vertės sumažėjimo.

56.2. Nuvertėjusio turto pobūdis ir trumpas aprašymas.

56.3. Nuostolių dėl vertės sumažėjimo ir panaikintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo

sumos, parodytos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

56.4. Nuostolių dėl vertės sumažėjimo ir panaikintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo

sumos, užregistruotos per ataskaitinį laikotarpį nuosavo kapitalo sąskaitose.

56.5. Nustatytos nematerialiojo ir materialiojo ilgalaikio turto atsiperkamosios

vertės nustatymo pagrindas: tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas ar naudojimo vertė.

Jei atsiperkamoji turto vertė buvo nustatyta remiantis tikrąja verte atėmus pardavimo

išlaidas, tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymo būdas (pardavimo kaina

buvo nustatyta remiantis pardavimo sutartimi, aktyviąja rinka ar kuriuo kitu būdu). Jei

atsiperkamoji turto vertė buvo nustatyta remiantis jo naudojimo verte, nurodomos

diskonto normos, taikytos apskaičiuojant dabartinę ir ankstesnę (jei ji buvo skaičiuojama)

naudojimo vertę.

1 pavyzdys

Įmonės apskaitoje įsigijimo savikaina užregistruoto turto nuvertėjimo ir nuvertėjimo

mažinimo suma, parodyta ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje, aiškinamajame

rašte gali būti atskleidžiama, pavyzdžiui, taip:


6 VAS MR / 61


Informacija apie nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimą

Nuvertėjusio turto pobūdis ir

trumpas aprašymas

Ilgalaikio turto

balansinė vertė

ataskaitinio

laikotarpio

pradžioje (Lt)

Ilgalaikio

turto atsiper-

kamoji vertė

(Lt)

Ilgalaikio

turto nuver-

tėjimas (Lt)

Ilgalaikio

turto nu-

vertėjimo

mažėjim

as (Lt)

Ilgalaikio

turto vertės

pokytis

(Lt)

1. Nematerialusis turtas 20 000 5 000 (15 000) – (15 000)

1.1.Technologiškai pasenusios,

mažai naudojamos buhalterinės

apskaitos programos 20 000 5 000 (15 000) – (15 000)

2. Materialusis turtas 23 750 000 23 900 000 (1 050 000) 700 000 (350 000)

2.1. Žemė, įsigyta gyvenamųjų

namų statybai* 19 000 000 20 000 000 500 000 500 000

2.2. Nenaudojamas

administracinis pastatas 1 800 000 1 400 000 (400 000) – (400 000)

2.3. Nenašios, mažai naudojamos

mašinos ir įrenginiai 1 200 000 600 000 (600 000) – (600 000)

2.4. Transporto priemonės 750 000 700 000 (50 000) – (50 000)

2.5. Investicinis turtas 1 000 000 1 200 000 200 000 200 000

Iš viso 23 770 000 23 905 000 (1 065 000) 700 000 (365 000)

*Žemės, įsigytos gyvenamųjų namų statybai, balansinės ir atsiperkamosios vertės skirtumas sudaro

1 000 000 Lt. Iki 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo pripažinta 500 000 Lt nuostolių dėl žemės vertės sumažėjimo, todėl

jos balansinė vertė padidinta iki balansinės vertės kuri būtų buvusi (atėmus amortizaciją ar nusidėvėjimą), jei

ankstesniais laikotarpiais nuostolis nebūtų buvęs pripažintas.

Turto, kuriuo prekiaujama aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė nustatoma pagal rinkos kainą.

Nustatant tokio turto tikrąją vertę, remiamasi įmonės apskaitos dokumentais, katalogais,

statistiniais leidiniais, internetu ir spauda. Turto, kuriuo prekiaujama keliose skirtingose rinkose,

tikrajai vertei nustatyti naudojama tos rinkos, kurioje tikimasi turtą parduoti, kaina.

Turto, kurio aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė nustatoma remiantis patikimiausia

informacija apie sumą, kurią įmonė galėtų gauti pardavusi turtą paskutinę ataskaitinio laikotarpio

dieną, t. y. pagal skelbtų panašaus turto viešųjų pardavimo ir pirkimo aukcionų kainas ir

kvalifikuotų turto vertintojų panašaus turto įvertinimus. Nustatant pardavimo kainą,

atsižvelgiama į neseniai toje pačioje veiklos šakoje įvykdytus panašaus turto pardavimo

sandorius.

1 065 000 Lt nuostolių dėl vertės sumažėjimo ir 700 000 Lt panaikintų nuostolių dėl

vertės sumažėjimo sumos parodytos 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2 pavyzdys



6 VAS MR / 62

Informacija apie nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimą

Vertės sumažėjimas Nenaudojami

pastatai (Lt)

Nenašūs, mažai

naudojami

įrenginiai (Lt)

Iš viso

(Lt)

Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 323 000 4 000 327 000

Pokyčiai per 20X2 metus 116 000 42 000 158 000


Pokyčiai per 20X3 metus 57 000 36 000 93 000

Per 20X3 metus nurašyta turto (142 000) (45 000) (187 000)


Nenaudojamų pastatų tikroji vertė nustatoma remiantis patikimiausia informacija apie

sumą, kurią įmonė galėtų gauti jį pardavusi paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, t. y. pagal

skelbtus panašių pastatų kvalifikuotų turto vertintojų įvertinimus, internete ir spaudoje

skelbiamas pardavimo kainas.

Nenašių, mažai naudojamų įrenginių naudojimo vertė apskaičiuota remiantis naujausiame

verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais. Diskontuoti pinigų srautai buvo

skaičiuojami likusiam šio turto naudingo tarnavimo laikui (5 metams). Diskonto norma,

nustatyta atsižvelgiant į įmonės naudojamo kapitalo vertės svertinį vidurkį, sudaro 9,38%.

93 000 Lt nuostolių dėl vertės sumažėjimo parodyta 20X3 m. gruodžio 31 d. pelno

(nuostolių) ataskaitoje, 158 000 Lt – 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje.

57. Apie kiekvieną pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto veikloje

naudojamo turto grupę gavėjas nurodo tos grupės turto likutinę vertę paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną. Jei sudaromos subnuomos sutartys, nurodoma ateityje

gautinų minimalių įmokų suma.

Turto lizingo (finansinės nuomos) ir atgalinio lizingo sandorių apskaitą ir pateikimo

finansinėse ataskaitose tvarką nustato 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas

(finansinė nuoma) ir panauda“.

Pavyzdys


Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą turtą sudaro mašinos ir įrengimai bei

transporto priemonės. Be nuomos įmokų reikšmingiausi įsipareigojimai pagal finansinės nuomos

sutartis yra turto priežiūra ir draudimas.

Pagal finansinės nuomos sutartis naudojamo turto grupių likutinė vertė 20X2 m. gruodžio


6 VAS MR / 63

31 d.

Turto grupė Finansiniai metai

(Lt)


metai (Lt)

Mašinos ir įrengimai 103 200 186 100

Transporto priemonės 35 300 69 100

Iš viso 138 500 255 200

58. Apie turto lizingo (finansinės nuomos) ir atgalinio lizingo sandorius:

58.1. Lizingo davėjas atskleidžia:

58.1.1. bendrą investicijų į finansinę nuomą sumą ir per šiuos laikotarpius gautinas

palūkanas:

58.1.1.1. iki 1 metų;

58.1.1.2. nuo 1 iki 5 metų;

58.1.1.3. po 5 metų.

58.1.2. neuždirbtas finansines pajamas;

58.1.3. negarantuotas likvidacines vertes;

58.1.4. neapibrėžtus nuompinigius, kurie pripažįstami pajamomis;

58.1.5. reikšmingų sutarčių apibūdinimą.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 m. vasario 22 d. pagal finansinės nuomos sutartį perdavė įmonei „C“

gamybos įrenginius. Sutartyje nurodyta 200 000 Lt įrenginių vertė. Išankstinis 50 000 Lt

mokėjimas už perduodamą turtą buvo gautas prieš turto perdavimą. Lizingo sutartis sudaryta

7 metams (84 mėn.), metinė palūkanų norma – 3 %, sutarties sudarymo mokestis – 1 000 Lt.

Ištrauka iš lizingo įmokų mokėjimo grafiko

Data Neišpirkta

turto vertė

(Lt)

Turto

išpirkimo

įmokos (Lt)

Palūkanų

įmokos (Lt)

Sutarties

sudarymo

mokestis (Lt)

Suma

20X1-02-22 200 000 1 000 1 000

50 000 50 000

20X1-03-31 150 000 1 607 375 1 982

20X1-04-30 148 393 1 611 371 1 982

20X1-05-31 146 782 1 615 367 1 982

20X1-06-30 145 167 1 619 363 1 982

20X1-07-31 143 548 1 623 359 1 982


6 VAS MR / 64

20X1-08-31 141 925 1 627 355 1 982

20X1-09-30 140 298 1 631 351 1 982

20X1-10-31 138 667 1 635 347 1 982

20X1-11-30 137 032 1 639 343 1 982

20X1-12-31 135 393 1 644 338 1 982

20X2-01-31 133 749 1 648 334 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

. . . 1 982

20X7-12-31 5 916 1 967 15 1 982

20X8-01-31 3 949 1 972 10 1 982

20X8-02-28 1 977 1 977 5 1 982

Iš viso 0 200 000 16 488 1 000 217 488


Įmonė 20X1 metais pagal finansinės nuomos sutartį perdavė gamybos įrenginius, kurių

vertė 200 000 Lt, nustatytas 84 mėnesių nuomos laikotarpis, liko nuomoti 62 mėnesius, įmokos

mokamos kas mėnesį, fiksuota palūkanų norma. Sutarties pakeitimų nebuvo.

Negarantuota likvidacinė vertė sutartyje nenustatyta. Įrenginių gavėjas įsipareigojo

pasibaigus sutarčiai juos įsigyti.

Informacija apie investicijas į finansinę nuomą

Rodikliai Finansiniai

metai

(Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Bendra investicijų į finansinę nuomą suma 113 703 133 749

Negarantuota likvidacinė vertė – –

Atgautina turto vertė: 113 703 133 749

Per vienus metus 20 656 20 046

Nuo vienų metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus 93 047 109 754

Po penkerių metų – 3 949

Gautinų palūkanų suma: 9 181 12 919


6 VAS MR / 65



Po penkerių metų – 15

58.2. Lizingo gavėjas atskleidžia:

58.2.1. Pagal sutartis mokėtinų minimalių įmokų sumas per kiekvieną iš šių

laikotarpių:

58.2.1.1. iki 1 metų;

58.2.1.2. nuo 1 iki 5 metų;

58.2.1.3. po 5 metų.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, nėra

tapati balanso straipsniuose pateikiamai informacijai. Minimalių įmokų suma apima įmokas už

turtą, kurios pateikiamos lizingo gavėjo balanse, ir mokėtinų palūkanų sumas, kurios

registruojamos nebalansinėse sąskaitose.

58.1. punkto pavyzdžio tęsinys


Informacija apie minimalių įmokų sumas


metai

(Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Mokėtinų minimalių įmokų suma: 113 703 133 749



Po penkerių metų – 3 949

Mokėtinos palūkanos: 9 181 12 919



Po penkerių metų – 15

Iš viso 122 884 146 668

58.2.2. Jei buvo mokami neapibrėžti nuompinigiai – jų sumą ir susidarymo

priežastis.


6 VAS MR / 66

Finansinės nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad dėl tam tikrų verslo sąlygų

nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuompinigius. Tai gali būti nuompinigiai, susiję su

užsienio valiutos kurso pokyčiais, rinkos palūkanų susiejimas su jas veikiančiais veiksniais,

procentai nuo produkcijos pardavimo ir pan. Tokie nuompinigiai nėra pastovaus dydžio ir

priklauso nuo juos lemiančių sąlygų įtakos.

Pavyzdys

Įmonė „A“ iš įmonės „B“ pagal finansinės nuomos sutartį įsigijo medienos perdirbimo

cecho įrangą. Nuomos laikotarpis – 5 m. (60 mėn.). Sutartyje numatyta, kad įrangos gavėjas

mokės ne tik nustatytas fiksuotas palūkanas, bet ir 0,01% nuompinigius nuo naudojant šią įrangą

pagamintos ir parduotos produkcijos vertės. Per pirmus nuomos metus įmonė „A“ pardavė

įsigyta įranga pagamintos produkcijos už 6 000 000 Lt.


Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo medienos perdirbimo cecho įrangą, kurios

vertė 2 500 000 Lt, numatytas nuomos laikotarpis 5 metai, liko nuomoti 4 metus, įmokos

mokamos kas mėnesį, fiksuota palūkanų norma. Taip pat mokami 0,01% nuompinigiai nuo

naudojant šią įrangą pagamintos ir parduotos produkcijos vertės. Ataskaitiniais finansiniais

metais 600 Lt nuompinigių susidarė nuo parduotos už 6 000 000 Lt produkcijos, pagamintos

naudojant šią įrangą. Sutarties pakeitimų nebuvo.

58.2.3. Bendrą informaciją apie lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir jų

pakeitimus, jei buvo daryti.

Pavyzdys

Įmonės „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

1. Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo automobilį, kurio vertė 50 000 Lt,

nustatytas nuomos laikotarpis 5 metai, liko nuomoti 4 metus, įmokos mokamos kas mėnesį,

fiksuota palūkanų norma. Sutarties pakeitimų nebuvo.

2. Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo gamybos įrenginius, kurių vertė

300 000 Lt, nustatytas nuomos laikotarpis 5 metai, įmokos mokamos kas mėnesį, kintanti

palūkanų norma. Ji priklauso nuo Londono tarpbankinės palūkanų normos (LIBOR), keičiamos

kas pusę metų (spalio 1 d. ir balandžio 1 d.), ir pridedamos fiksuotos banko maržos. Sutarties

pakeitimų nebuvo.

59. Apie turto nuomos ir atgalinės nuomos sandorius:


6 VAS MR / 67

59.1. Turto nuomotojas atskleidžia:

59.1.1. išnuomoto turto vertę;

59.1.2. nuomos laikotarpius;

59.1.3. galimybę pratęsti nuomos laiką;

59.1.4. kitą svarbią nuomos sutarčių informaciją.

59.2. Turto nuomininkas atskleidžia:

59.2.1. nuomos mokesčio dydžius;

59.2.2. nuomos laikotarpius;

59.2.3. kitą svarbią informaciją apie nuomos sutartis.

1 pavyzdys

Įmonė „D“, gavusi banko paskolą, 20X1 m. sausio mėn. pastatė administracinį pastatą.

Pastato įsigijimo (pasigaminimo) savikaina 500 000 Lt. Nustatyta 50 000 Lt pastato likvidacinė

vertė ir 15 metų naudingo tarnavimo laikas.

Po vienų metų nuo pastato eksploatacijos pradžios paaiškėjo, kad dėl apyvartinių lėšų

stygiaus įmonė negalės laiku grąžinti paskolos ir kad pastatas yra per didelis įmonės

administracinėms reikmėms. Įmonė „D“ 20X2 m. sausio 31 d. nusprendė pastatą parduoti įmonei

„E“ ir jame išsinuomoti sau reikalingą plotą.

Pastatas parduotas už 600 000 Lt. Sukauptas pastato nusidėvėjimas pardavimo dieną

buvo 30 000 Lt (500 000 Lt – 50 000 Lt : 15 m. x 1 m.). Nuomos sutartis įsigaliojo pardavimo

dieną. Joje nurodytas 1 500 Lt mėnesinis nuomos mokestis.


Įmonė pardavė administracinį pastatą ir išsinuomojo sau reikalingą plotą pagal atgalinės

nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos sutartis. 130 000 Lt turto

perleidimo pelnas pripažintas iš karto ir parodytas pelno (nuostolių) ataskaitos kitos veiklos

pajamų straipsnyje.

Sutartyje nustatytas 15 metų nuomos laikotarpis ir 1 500 Lt mėnesinis nuomos mokestis.

Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, įmonei suteikiama pirmumo teisė pratęsti nuomos sutartį

5 metams.

Įmonės „E“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė už 600 000 Lt įsigijo administracinį pastatą. Dalis šio pastato išnuomota įmonei

„D“ pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos sutartis.

Sutartyje nustatytas 15 metų nuomos laikotarpis ir 1 500 Lt mėnesinis nuomos mokestis.

Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, įmonei „D“ suteikiama pirmumo teisė pratęsti nuomos

sutartį 5 metams.


6 VAS MR / 68

2 pavyzdys


Įmonė yra sudariusi 15 prekybinių patalpų nuomos sutartis (20X1 metais – 12).

Minimalūs įspėjimo dėl nuomos nutraukimo laikotarpiai svyruoja nuo 1 iki 6 mėn.

20X2 m. gruodžio 31 d. būsimos minimalios įmokos už patalpų nuomą pagal nuomos

sutartis sudaro:

Nuomos mokėjimų laikotarpiai Finansiniai metai

(Lt)


metai (Lt)


Nuo vienų iki penkerių metų 62 361 58 210

Po penkerių metų 17 692 20 233

Iš viso 101 447 96 814

Minimalūs nuomos mokesčiai gali keistis atsižvelgiant į prekių apyvartą nuomojamose

patalpose arba indeksuojami atitinkama infliacijos norma.

60. Apie turto panaudos sandorius atskleidžiama panaudos laikotarpis, pagal

panaudos sutartį perduoto ar gauto turto pobūdis ir vertė, galimybė pratęsti sutartį, kita

reikšminga informacija.

Kad geriau būtų paaiškintos finansinės ataskaitos, turto pagal panaudos sutartį gavėjas

finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti papildomą informaciją apie panaudos

sutarties laikotarpį, galimybę jį pratęsti ir kitą reikšmingą informaciją.

1 pavyzdys

Įmonės „K“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Pagal panaudos sutartį įmonė 20X1 m. sausio mėn. gavo teisę savo veikloje naudoti

automobilį. Sutartyje nustatyta 42 000 Lt automobilio vertė ir 5 metų panaudos laikotarpis,

galimybės jį pratęsti sutartyje nenumatyta. Automobilio savininkas kompensavo 2 400 Lt

metinių automobilio draudimo išlaidų.

2 pavyzdys

Įmonės „N“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka


6 VAS MR / 69

Pagal panaudos sutartį įmonė 20X1 m. spalio mėn. gavo teisę naudotis gamybinės

paskirties pastatu. Sutartyje nustatyta 800 000 Lt pastato vertė ir 10 metų panaudos laikotarpis su

galimybe jį pratęsti dar 5 metams. Jei patalpos būtų nuomojamos pagal vidutines rinkos kainas,

įmonė patirtų 48 000 Lt patalpų nuomos išlaidų.

61. Jei patronuojanti įmonė nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, ji

aiškinamajame rašte apie kiekvieną dukterinę ir (ar) asocijuotąją įmonę atskleidžia:

61.1. pavadinimą, valdomą dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės kapitalo dalį

procentais ir balsų, kuriuos suteikia turimos akcijos, dalį procentais, jei turimų akcijų

skaičius skiriasi nuo jų suteikiamų balsų skaičiaus;

Pavyzdys

AB „A“ turi:

– 1 000 paprastųjų vardinių dukterinės įmonės UAB „B“ akcijų, kurių kiekvienos

nominali vertė yra 10 Lt ir kurios suteikia 1 000 balsų, ir 1 500 paprastųjų vardinių akcijų, kurių

kiekvienos nominali vertė yra 20 Lt ir kurios suteikia 3 000 (20 Lt : 10 Lt x 1 500 akcijų) balsų.

Turimos akcijos suteikia 80% balsų.

– 1 150 paprastųjų vardinių asocijuotosios UAB „C“ akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė yra 100 Lt ir kurios suteikia 1 150 balsų. Asocijuotosios UAB „C“ įstatinis kapitalas, kurį

sudaro 5 000 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, yra 500 000 Lt. Turimos

akcijos suteikia AB „A“ 23% balsų.

– Kooperatinės bendrovės „D“ pajų, kurį sudaro 60 000 Lt iš kooperatinės bendrovės „D“

100 000 Lt pagrindinio kapitalo. Kooperatinė bendrovė „D“ turi 5 narius. Pagal Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą balsų kiekis nepriklauso nuo pajaus

dydžio, todėl AB „A“ turi 1 balsą, kuris sudaro 20% visų balsų.

AB „A“ informaciją apie dukterines ir asocijuotąsias įmones aiškinamajame rašte

pateikia lentele.

AB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie valdomas dukterines ir asocijuotąsias įmones

Įmonės

pavadinimas

Teisinė forma Akcijų

skaičius

Investuotojui

priklausanti

įstatinio

(pagrindinio)

kapitalo dalis (%)

Balsų

skaičius

Balsai, kuriuos

suteikia

turimos

akcijos

(%)

„B“ Uždaroji akcinė

bendrovė 2 500 80 4 000 80

„C“ Uždaroji akcinė 1 150 23 1 150 23


6 VAS MR / 70

bendrovė

„D“ Kooperatinė

bendrovė 1 60 1 20

61.2. dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės nuosavo kapitalo dydį;

61.3. dukterinės ir (ar) asocijuotosios įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos

rezultatus, t. y. grynąjį pelną ar nuostolius;

Pavyzdys

AB „A“ turi dukterinę įmonę UAB „B“ ir dvi asocijuotąsias: UAB „C“ ir UAB „D“.

20X1 metais UAB „B“ uždirbo 400 000 Lt pelno, UAB „C“ uždirbo 100 000 Lt pelno ir UAB

„D“ uždirbo 80 000 Lt pelno.

AB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie dukterinių ir asocijuotųjų įmonių nuosavo kapitalo dydį, jų veiklos

rezultatus per ataskaitinį laikotarpį ir įmonei priklausančią pelno (nuostolių) dalį, apskaičiuotą

nuosavybės metodu:

Nuosavybės

forma

Įmonės

pavadinimas

Teisinė forma Investuotojui

priklausanti

įstatinio kapitalo

dalis (%)

Nuosavo

kapitalo

dydis (Lt)

Pelno dalis

(Lt)

Dukterinė „B“ Uždaroji akcinė

bendrovė 80 5 000 000 320 000

Asocijuotoji „C“ Uždaroji akcinė

bendrovė 22 180 000 22 000

Asocijuotoji „D“ Uždaroji akcinė

bendrovė 35 250 000 28 000

61.4. nuosavybės metodu apskaičiuotų investicijų į dukterines ir (ar) asocijuotąsias

įmones vertę, prestižą, jo amortizaciją, patikslintą prestižo amortizacijos sumą, jei tokių

įmonių finansinių ataskaitų duomenys reikšmingi;

Pagal 15-ąjį verslo apskaitos standartą „Investicijos į asocijuotąsias įmones“

investuotojas, kuris turi asocijuotųjų įmonių, bet neturi dukterinių įmonių ir nesudaro

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, arba turi dukterinių ir asocijuotųjų įmonių, bet,

naudodamasis Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytomis

išimtimis, nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, tačiau dukterinių ir (ar) asocijuotųjų

įmonių finansinių ataskaitų duomenys jam yra reikšmingi, savo balanse investicijas į dukterines


6 VAS MR / 71

ir (ar) asocijuotąsias įmones turi parodyti savikainos metodu, o aiškinamajame rašte informaciją

apie šias investicijas pateikti nuosavybės metodu.

1 pavyzdys

UAB „A“ turi UAB „B“ akcijų, suteikiančių 25% balsų. UAB „A“ savo apskaitos

politikoje patvirtino asocijuotųjų įmonių finansinių duomenų reikšmingumo kriterijus, t. y.

investuotojo požiūriu asocijuotoji įmonė laikoma reikšminga, jeigu jos turtas finansinių metų

pabaigoje yra didesnis už 5 procentus investuotojo turto, o pardavimo grynosios pajamos per

ataskaitinius metus yra didesnės už 5 procentus investuotojo pardavimo grynųjų pajamų per tą

patį ataskaitinį laikotarpį.

UAB „A“ sudaro 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, kuriose parodoma:

27 500 Lt vertės turtas, 10 000 Lt įsipareigojimai, 17 500 Lt nuosavas kapitalas ir 8 000 Lt

pardavimo grynųjų pajamų.

UAB „B“ sudarytose 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose parodoma: 17 000

Lt vertės turtas, 2 000 Lt įsipareigojimai, 15 000 Lt nuosavas kapitalas ir 5 000 Lt pardavimo

grynųjų pajamų. Kadangi UAB „B“ turtas ir pardavimo grynosios pajamos viršija 5 procentus

investuotojos UAB „A“ turto ir pardavimo grynųjų pajamų, tai investuotojas aiškinamajame

rašte turės pateikti informaciją apie investicijas, apskaičiuotas nuosavybės metodu.

2 pavyzdys

UAB „C“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių 35% balsų, ir UAB „E“ akcijų, kurios

suteikia 70% balsų. UAB „C“ patronuojanti įmonė UAB „G“ valdo 90% jos akcijų, o likusieji

UAB „C“ akcininkai neprieštarauja, kad nebūtų sudaromos konsoliduotosios finansinės

ataskaitos, nes UAB „C“ ir jos dukterinės įmonės finansinės ataskaitos įtrauktos į UAB „G“

įmonių grupės, kurios patronuojanti įmonė vadovaujasi Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatymu, konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Tačiau pagal UAB

„C“ apskaitos politikoje patvirtintus asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenų

reikšmingumo kriterijus įmonės, į kurią investuota, turto ir pardavimo grynųjų pajamų sumos yra

reikšmingos investuotojo, t. y. UAB „C“, požiūriu ir todėl UAB „C“ aiškinamajame rašte

investiciją į UAB „D“ turės pateikti nuosavybės metodu.

3 pavyzdys

UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 20 d. už 350 000 Lt įsigijo 30% asocijuotosios įmonės UAB

„H“ akcijų. UAB „H“ pateikė UAB „F“ savo finansines ataskaitas. UAB „H“ 20X1 m. gruodžio

31 d. duomenys rodė, kad investuotojui tenkančios grynojo turto dalies vertė yra 300 000 Lt.

UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte turi nurodyti 300 000 Lt investicijos

sumą ir 50 000 Lt prestižą dėl verslo jungimo, nes investuotojui tenkanti asocijuotosios įmonės

grynojo turto dalies vertė yra 300 000 Lt.


6 VAS MR / 72

UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė už 350 000 Lt įsigijo 30% UAB „H“ akcijų ir šios įsigytos asocijuotosios įmonės

finansinių ataskaitų duomenys įmonei yra reikšmingi. Nuosavybės metodu apskaičiuotos

investicijos į asocijuotąją įmonę vertė yra 300 000 Lt, prestižas dėl verslo jungimo – 50 000 Lt.

Nustatytas 5 metų prestižo amortizacijos laikotarpis. Amortizacija dar nepradėta skaičiuoti.

61.5. nebalansinėse sąskaitose užregistruotą įmonei tenkančią dukterinės ir (ar)

asocijuotosios įmonės nuostolių dalį, jeigu ji yra didesnė už investicijos balansinę vertę;

Be ankščiau minėtos informacijos apie investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones

investuotojas turi pateikti informaciją apie jam tenkančią šių įmonių nuostolių dalį, jei ji yra

didesnė už investicijos įsigijimo savikainą, atėmus jos nuvertėjimą.

Pavyzdys

AB „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. įsigijo UAB „B“ akcijų, suteikiančių 30% balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „A“, pasinaudodama Lietuvos Respublikos įmonių

grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytomis išimtimis,

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų nesudarė, o investiciją į UAB „B“ savo atskirose finansinėse

ataskaitose parodo savikainos metodu. Tačiau pagal AB „A“ apskaitos politikoje patvirtintus

asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenų reikšmingumo kriterijus UAB „B“ turto ir

pardavimo grynųjų pajamų sumos yra reikšmingos AB „A“ požiūriu ir todėl AB „A“

aiškinamajame rašte investiciją į UAB „B“ pateikia nuosavybės metodu.

AB „A" 20X1 m. gruodžio 31 d. balanse parodė 8 000 Lt investicijos į UAB „B“ vertę.

UAB „B“ 20X2 metų veiklos rezultatas buvo 12 000 Lt nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 3 600 Lt (12 000 Lt x 30%), tenka investuotojai AB „A“.

AB „A“ tenkantys 3 600 Lt nuostoliai 20X2 m. gruodžio 31 d. sumažina investicijų į

asocijuotąsias įmones (UAB „B“) balansinę vertę ir padidina finansinės ir investicinės veiklos

sąnaudas. Investicijos į UAB „B“ vertė, apskaičiuota savikainos metodu, 20X2 m. gruodžio 31 d.

yra 4 400 Lt (8 000 Lt – 3 600 Lt).

UAB „B“ 20X3 metų veiklos rezultatas buvo 15 000 Lt nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 4 500 Lt (15 000 Lt x 30%), tenka investuotojai AB „A“. Šiuo atveju AB „A“ tenkanti

nuostolių dalis yra didesnė negu investicijos balansinė vertė. AB „A“ nėra įsipareigojusi

padengti visų ar dalies UAB „B“ nuostolių, todėl investicijos į UAB „B“ vertė, apskaičiuota

savikainos metodu, 20X3 m. gruodžio 31 d. lygi 0 Lt (4 400 Lt – 4 500 Lt). Likę 100 Lt

nuostolių, viršijančių investicijos balansinę vertę, atskleidžiami aiškinamajame rašte. Įmonė

privalo kaupti informaciją, kad galėtų atskleisti aiškinamajame rašte.

AB „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie įmonei tenkančią asocijuotosios įmonės nuostolių dalį, viršijančią


6 VAS MR / 73

investicijos balansinę vertę.

Data Investicijos balansinė

vertė (Lt)

Investuotojui

tenkanti nuostolių

dalis (Lt)

Nuostolių dalis,

viršijanti investicijos

balansinę vertę (Lt)

20X1 m. gruodžio 31 d. 8 000 – –

20X2 m. gruodžio 31 d. 4 400 3 600 –

20X3 m. gruodžio 31 d. 0 4 500 (100)

61.6. įsigytų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, skaičių ir įsigijimo savikainą, jei

ataskaitiniais ir praeitais ataskaitiniais metais buvo įsigyta teisė daryti lemiamą poveikį.

Jei ataskaitiniais ar praeitais ataskaitiniais finansiniais metais įmonė įgijo teisę daryti

lemiamą poveikį kitai įmonei ir tarp jų atsiranda patronuojančios ir dukterinės įmonių santykiai,

aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie įsigytų balsavimo teisę suteikiančių

dukterinės įmonės akcijų skaičių ir įsigijimo savikainą. Paprastai įmonė teisę daryti lemiamą

poveikį kitai įmonei įgyja tada, kai ji įsigyja kitos įmonės akcijų, suteikiančių daugiau kaip 50%

balsų. Jeigu tos pačios įmonės akcijos įsigyjamos ne iš karto, o dalimis, dukterinės įmonės

įsigijimo data bus laikoma ta, kada susidariusios sąlygos rodo, kad įsigijusioji įmonė pradeda

daryti lemiamą poveikį įsigytajai.

Pavyzdys

UAB „A“ 20X1 m. sausio 11 d. pasirašė su UAB „B“ sutartį, pagal kurią už 130 500 Lt

įsigijo UAB „B“ akcijų, suteikiančių 87% balsų visuotiniame akcininku susirinkime. Sutartyje

numatyta, kad už įsigytas akcijas bus sumokėta per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos,

tačiau nuosavybės teisė perduodama sutarties pasirašymo dieną.

Taip pat UAB „A“ įsigijo UAB „C“ akcijas keliais etapais: 20X1 m. vasario 1 d. už

30 000 Lt įsigijo akcijų, suteikiančių 15% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

20X1 m. gegužės 15 d. už 20 000 Lt įsigijo akcijų, suteikiančių 10% balsų visuotiniame

akcininkų susirinkime, 20X2 m. sausio 2 d. už 140 000 Lt įsigijo akcijų, suteikiančių 28% balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime ir 20X2 m. kovo 1 d. už 141 000 Lt įsigijo likusias akcijas,

suteikiančias 47% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendra įmonės „D“ grynojo turto

vertė yra 315 000 Lt.

Teisės daryti lemiamą poveikį kitai įmonei įsigijimo data bus laikoma

20X2 m. sausio 2 d., kai įsigijusioji įmonė turi akcijų, suteikiančių 53% balsų visuotiniame

akcininkų susirinkime. UAB „A“ 20X2 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti

informaciją apie įsigytų UAB „B“ ir UAB „C“ akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, skaičių ir

įsigijimo savikainą.


6 VAS MR / 74

UAB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie įmones, kurioms teisė daryti lemiamą poveikį įsigyta ataskaitiniais ir

praeitais ataskaitiniais finansiniais metais.

Įmonės

pavadinimas ir

teisinė forma

Įsigytų akcijų

skaičius

Akcijų

įsigijimo

savikaina

(Lt)

Balsų

skaičiu

s

Valdoma dalis (%) Prestižo

suma

(Lt) 20X2 m. 20X1 m. 20X2 m. 20X1 m.

Uždaroji akcinė

bendrovė „B“ – 8 700 130 500 8 700 – 87 –

Uždaroji akcinė

bendrovė „C“ 7500 2500 331 000 10 000 75 25 16 000

62. Apie verslo įsigijimus atskleidžiama:

62.1. Jei ataskaitiniais metais buvo įsigytas verslas, jo pobūdis, įsigijimo savikaina.

Pavyzdys

UAB „S“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė 20X1 metais už 350 000 Lt įsigijo iš UAB „D“ verslą su pastato dalimi ir

pakavimo įrenginiais. Įsigyti įrenginiai ateityje teiks ekonominės naudos, nes įmonė ketina

panaudoti juos savo ir kitų įmonių konditerijos gaminiams pakuoti. Turto vertintojų nustatyta

pastato tikroji vertė yra 225 000 Lt, pakavimo įrenginių – 112 500 Lt. Apskaitoje pastatas ir

pakavimo įrenginiai užregistruoti turto grynąja verte ir pripažintas 12 500 Lt prestižas dėl verslo

įsigijimo. Įsigyto verslo įsigijimo savikaina yra 350 000 Lt.

62.2. Jei nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki ataskaitinių finansinių

metų finansinių ataskaitų sudarymo datos buvo įsigytas verslas, jo pobūdis, įsigijimo

savikaina.

62.3. Informacija, leidžianti finansinių ataskaitų informacijos vartotojams įvertinti

per ataskaitinius finansinius metus verslo įsigijimų, įvykdytų per ataskaitinius arba

ankstesnius finansinius metus, koregavimo poveikį įmonės finansinei būklei ir veiklos

rezultatams.

Gali būti atvejų, kai verslo įsigijimo sutartyje yra numatytos sąlygos, kurioms susidarius

įsigijusioji įmonė ateityje turės sumokėti papildomą sumą ar koreguoti mokėtiną sumą. Jungimo

datą patikimai įvertinusi sumas, įsigijusioji įmonė koreguoja įsigijimo savikainą ir prestižą. Jeigu

pagal tokią sutartį jungimo datą šios sumos negalima patikimai įvertinti, į įsigijimo savikainą ji


6 VAS MR / 75

neįtraukiama, o pripažįstama neapibrėžtuoju įsipareigojimu arba neapibrėžtuoju turtu.

Koregavimo laikotarpis yra laikas nuo verslo jungimo pradžios iki paskutinės kitų finansinių

metų dienos, kada patikimai įvertinama mokėtina suma. Tokiu būdu galima pateikti naują

informaciją, gautą apie faktus ir aplinkybes, egzistavusius jungimo datą, ir retrospektyviai

koreguoti įsigijimo savikainą ir prestižo sumą.

62.4. Įsigyjant kitos bendro pavaldumo įmonės verslą ar jo dalį taikytas verslo

jungimo apskaitos metodas.

63. Apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus atskleidžiama:

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertinimo ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai“ ir 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“.

63.1. Parduoti laikomo finansinio turto ir su rinkos kainomis susijusių finansinių

įsipareigojimų:

Parduoti laikomas finansinis turtas yra toks turtas, kuris buvo įsigytas siekiant gauti pelno

iš kainos svyravimų. Finansinis turtas turi būti priskiriamas šiai grupei, jei neatsižvelgdama į jo

įsigijimo tikslą įmonė nusprendžia jį parduoti.

Finansinis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jei jis nebuvo priskirtas kitoms

vertinimo grupėms: laikomam iki išpirkimo termino, suteiktoms paskoloms ir gautinoms

sumoms. Vertybiniai popieriai, kurie neturi išpirkimo termino, pavyzdžiui, paprastosios akcijos,

išskyrus investicijas į dukterines ir asocijuotąsias įmones, priskiriami finansinio turto, laikomo

parduoti, grupei.

Finansiniai įsipareigojimai yra laikomi susijusiais su rinkos kainomis, jei įsipareigojimų

vertė priklauso nuo tam tikrų vertybinių popierių tikrosios vertės arba rinkos indekso, lemiančio

vertybinių popierių tikrąją vertę, pokyčio.

63.1.1. kiekvienos grupės tikroji vertė, pelnas ir nuostoliai dėl tikrosios vertės

pasikeitimo;

63.1.2. tikrosios vertės nustatymo metodas ir reikšmingos prielaidos, jei tikroji vertė

nustatoma ne pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą;

Būdai, pagal kuriuos nustatoma finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikroji vertė,

nurodyti 18-ame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

Tikroji vertė galėtų būti nustatoma pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą

arba naudojant tikrosios vertės nustatymo metodus, kuriuose remiamasi aktyviosios rinkos

informacija.

Pavyzdys



6 VAS MR / 76

Įmonės finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma pagal

aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą.

Tikroji vertė (Lt) Pelnas

(nuostoliai) dėl

tikrosios vertės

pokyčio (Lt)

Finansiniai

metai

(20X2)

Praėję

finansiniai metai

(20X1)

Parduoti laikomas finansinis turtas 467 000 455 000 12 000

Iš to skaičiaus:

Trumpalaikės investicijos 115 000 100 000 15 000

Ilgalaikis finansinis turtas 352 000 355 000 (3 000)

Su rinkos kainomis susiję finansiniai

įsipareigojimai 50 000 55 000 5 000

63.1.3. priežastys, dėl kurių kokio nors konkretaus parduoti laikomo finansinio

turto ir su rinkos kainomis susijusių finansinių įsipareigojimų tikroji vertė nebuvo

nustatyta ir tokio finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų įsigijimo savikaina atėmus

vertės sumažėjimo sumą.

63.2. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ir kitų finansinių

įsipareigojimų, išskyrus su rinkos kainomis susijusius finansinius įsipareigojimus:

Finansiniam turtui, laikomam iki išpirkimo termino, gali būti priskiriami skolos

vertybiniai popieriai, jei siekdama maksimalios naudos įmonė tvirtai nusprendžia neparduoti

vertybinių popierių iki nustatyto jų išpirkimo termino. Šiai grupei priskiriamas finansinis turtas,

kuris pagal sutartyse nustatytas sąlygas bus išperkamas nustatytais terminais už nustatytas arba

galimas nustatyti sumas.

63.2.1. kiekvienos grupės sudėtis pagal išpirkimo terminus, nurodant amortizuotos

savikainos vertę ir jos pokytį per ataskaitinį laikotarpį;

63.2.2. reikšminga užsienio valiutos kurso rizika, jei finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai yra įvertinti užsienio valiuta.

63.3. Suteiktų paskolų ir gautinų sumų:

Šioje aiškinamojo rašto pastaboje pateikiama informacija apie kitiems subjektams

suteiktas paskolas, gautinas sumas už išsimokėtinai parduotą ilgalaikį turtą, pagamintą

produkciją ar kitą trumpalaikį turtą, už suteiktas paslaugas ir kitos gautinos sumos.

63.3.1. reikšminga užsienio valiutos kurso rizika, jei paskolos suteiktos ar sumos

gautinos užsienio valiuta.


6 VAS MR / 77

Pavyzdys

Daugumą įmonės „B“ sandorių sudaro sandoriai užsienio valiuta su Lenkijos ir Rusijos

įmonėmis, dėl to didesnė jos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų dalis įvertinta užsienio

valiuta. Aiškinamajame rašte įmonė „B“ pateikia informaciją apie galimą neigiamą arba teigiamą

užsienio valiutos kurso įtaką pelnui prieš apmokestinimą.


Užsienio valiutos rizika yra rizika, kad būsimų pinigų srautų tikroji vertė svyruos dėl

valiutos kursų pokyčių rinkoje. Įmonė patiria valiutos kursų riziką dėl savo vykdomos veiklos

(kai pajamos ir sąnaudos yra įvertintos kita valiuta negu įmonės finansinių ataskaitų valiuta).

Įmonės balansas dėl veiklos Rusijoje ir Lenkijoje gali būti paveiktas Lenkijos zlotų ir litų

santykio svyravimų. Įmonė siekia sumažinti užsienio valiutos riziką, įvertindama savo turtą ir

įsipareigojimus tokia valiuta, kokia yra įmonės finansinių ataskaitų valiuta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis, išreikšti litais,

20X2 m. gruodžio 31 d. ir 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Valiutos pavadinimas Finansinis turtas (Lt) Finansiniai įsipareigojimai

(Lt)

20X2 m. 20X1 m. 20X2 m. 20X1 m.

Litai (LTL) 261 650 247 900 63 000 78 250

Lenkijos zlotai (PLN) – 785 300 3 408 500 2 214 700

Eurai (EUR) 121 350 278 600 21 800 8 750

JAV doleriai (USD) – – 7 000 1 829 500

Rusijos rubliai (RUB) 1 396 100 1 752 600 – –

Kitos valiutos – 132 500 500 32 400

Iš viso 1 779 100 3 196 900 3 500 800 4 163 600

Pelno prieš apmokestinimą jautrumas galimiems užsienio valiutų kursų pokyčiams

Valiutų kursų

padidėjimas

(sumažėjimas)

Įtaka pelnui prieš apmokestinimą

20X2 m. 20X1 m.

LTL / PLN 5% (170 425) (71 470)

LTL / USD 5% (350) (91 475)

LTL / RUB 5% 69 805 87 630

LTL / PLN –5% 170 425 71 470

LTL / USD –5% 350 91 475

LTL / RUB –5% (69 805) (87 630)


6 VAS MR / 78

63.3.2. sudėtis pagal grąžinimo laikotarpį, nurodant amortizuotos savikainos vertę,

jos pokytį per ataskaitinį laikotarpį ir abejotinas skolas;

Pavyzdys


Iš pirkėjų gautinų sumų apmokėjimo terminas paprastai yra 30–90 dienų.

Iš pirkėjų gautinų sumų termino analizė 20X1 ir 20X2 m. gruodžio 31 d.

Gautinos sumos, kurių

mokėjimo terminas nėra

pradelstas (vertės

sumažėjimas nepripažintas)

Pradelstos gautinos sumos

(vertės sumažėjimas nepripažintas)

Iš viso

mažiau

kaip 30 d.

30−90 d. daugiau

kaip 90 d.

20X1 m. 26 998 1 453 248 1 267 29 966

20X2 m. 25 286 2 147 322 1 701 29 456

Iš pirkėjų gautinų sumų pokytis per ataskaitinį laikotarpį

Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 29 966 30 765

Vertės sumažėjimas, apskaičiuotas per ataskaitinį laikotarpį (1 267) (1 755)

Nurašyta gautinų sumų 595 840

Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka 50 (84)

Sumažėjusios vertės atkūrimas 112 200

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 29 456 29 966

63.4. Reikšmingi finansinio turto grąžinimą ar finansinių įsipareigojimų

sumokėjimą užtikrinantys užstatai ir garantijos ar laidavimai, atskirai nurodant valstybės

garantijas ir (arba) garantijas įmonės turtu.

63.5. Finansinio turto nuvertėjimo sąnaudų suma pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei

turtas nuvertėjo.

Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto tikrosios vertės pokyčio parodomi pelno

(nuostolių) ataskaitoje. Pelnas dėl tikrosios vertės padidėjimo turėtų būti įrašomas į finansinės ir

investicinės veiklos pajamų straipsnį, o nuostoliai – į finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų

straipsnį.


6 VAS MR / 79

Jei per ataskaitinį laikotarpį finansinis turtas nuvertėjo, aiškinamajame rašte turėtų būti

pateikta informacija apie pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytą šio turto nuvertėjimo sąnaudų

sumą.

63.6. Finansinio turto nuvertėjimo sumažinimo suma, jei pasikeitus aplinkybėms,

ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas turto nuvertėjimas buvo sumažintas.

63.7. Pinigų, kurių naudojimas apribotas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui,

suma.

Pavyzdys

Įmonė „F“, kurios pagrindinė veikla pavojingų atliekų rinkimas, sandėliavimas,

perdirbimas ir pardavimas, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus

20X1 metais pasitvirtino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Šiame plane yra

numatytos priemonės atliekų tvarkymo veiklai nutraukti ir 3 500 tūkst. litų išlaidų sąmata toms

priemonėms įgyvendinti. Numatytų priemonių įgyvendinimui užtikrinti įmonė „A“ gavo „X“

banko garantiją, pagal kurią banke yra deponuotos įmonės lėšos.

Įmonė „F“ turi terminuotąjį indėlį užsienio „Y“ banke. Naudojimasis terminuotuoju

indėliu yra apribotas siekiant garantuoti įmonės 100 000 Lt skolos už įsigytus įrengimus

grąžinimą.

Įmonės „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Turtas Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

III.3. Kitas trumpalaikis turtas 9 2 992 000 2902 000


9 pastaba. Pinigai, kurių naudojimas apribotas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.


metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Deponuotos lėšos veiklos nutraukimo plano garantijų ir

sutarčių vykdymui užtikrinti (žr. 15 pastaba)

2 902 000

2 902 000

Terminuotasis indėlis „Y“ banke 90 000 –

Iš viso 2 992 000 2 902 000

15 pastaba. Gautos garantijos.


6 VAS MR / 80

Įmonė pasitvirtino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą pagal Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Plane numatyta 3 500 tūkst. litų išlaidų

sąmata atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Numatytų priemonių

įgyvendinimui užtikrinti įmonei „X“ bankas suteikė 3 500 000 Lt garantiją, pagal kurią banke

deponuota 2 902 000 Lt įmonės lėšų.

63.8. Pinigų ekvivalentų vertė ir apibūdinimas.

Šioje aiškinamojo rašto pastaboje pateikiama informacija apie trumpalaikes (iki trijų

mėnesių nuo įsigijimo datos) likvidžias investicijas į kelionės čekius, vertybinius popierius,

išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, trumpalaikius (iki trijų mėnesių) terminuotuosius

indėlius, kuriuos galima atsiimti be apribojimų, ir kitą finansinį turtą, kuris gali būti greitai

iškeičiamas į žinomas pinigų sumas, kurių vertės pokyčio rizika yra nereikšminga.

Likvidžios investicijos į vertybinius popierius gali būti Vyriausybės vertybiniai popieriai,

obligacijos, vekseliai ir kitas finansinis turtas, kurio išpirkimo terminas yra trumpesnis kaip

3 mėnesiai nuo įsigijimo datos.

Pavyzdys

Įmonės „G“ balanso ištrauka

Turtas Pastabos

Nr.

Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 34 000 26 000

Įmonės „G“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė pinigų ekvivalentams priskiria kelionės čekius, trumpalaikius terminuotus indėlius

ir Vyriausybės vertybinius popierius, kurie gali būti greitai ir be didelės rizikos realizuojami už

rinkos kainą. Likvidžių investicijų į Vyriausybės vertybinius popierius ir terminuotųjų indėlių

terminas neviršija trijų mėnesių nuo įsigijimo datos.

10 pastaba. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.


metai (Lt)


metai (Lt)

Pinigai banke 22 000 19 000

Pinigai kasoje 500 100

Pinigų ekvivalentai 11 500 6 900

Iš to skaičiaus:


6 VAS MR / 81

Vyriausybės vertybiniai popieriai 4 000 2 000

kelionės čekiai 2 500 900

terminuotieji indėliai 5 000 4 000

Iš viso 34 000 26 000

64. Apie išvestines finansines priemones atskleidžiama:

64.1. Trumpas išvestinės finansinės priemonės ar jų grupės aprašymas papildomai

nurodant reikšmingas sąlygas, kurios gali paveikti būsimų ataskaitinių laikotarpių pinigų

srautų dydį.

64.2. Išvestinės finansinės priemonės ar jų grupės tikroji vertė paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną ir pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį.

64.3. Išvestinės finansinės priemonės įvertinimo būdai ir prielaidos, nulėmusios jų

pasirinkimą, jei tikroji vertė negalėjo būti patikimai nustatyta. Taip pat nurodomos

priežastys, dėl kurių tikroji vertė nenustatoma.

Jei finansinių ataskaitų sudarymo datą įmonė turi informacijos apie išvestines finansines

priemones, ją turėtų pateikti aiškinamojo rašto pastabose. Visos išvestinės finansinės priemonės

apskaitoje registruojamos tikrąja verte, kuri, pirmą kartą pripažįstant, paprastai sutampa su

įsigijimo savikaina. Jei pirmą kartą pripažįstant išvestinę finansinę priemonę jos įsigijimo

savikaina yra nulis, tai ir tikroji jos vertė yra nulis, todėl apskaitoje jokių įrašų nedaroma.

Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną visos išvestinės finansinės priemonės turi būti

įvertinamos tikrąja verte.

65. Apie apsidraudimo priemones atskleidžiama:

65.1. Trumpas kiekvieno reikšmingo apdrausto objekto finansinės rizikos valdymo

tikslų ir politikos aprašymas.

65.2. Apsidraudimo priemonių aprašymas.

65.3. Apdraustų objektų aprašymas ir jų tikroji vertė paskutinę ataskaitinio

laikotarpio dieną.

65.4. Rizikos rūšys, nuo kurių yra apsidrausta.

65.5. Apsidraudimo priemonių, naudojamų planuojamiems sandoriams apdrausti:

65.5.1. planuojamų sandorių įvykdymo laikotarpiai;

65.5.2. apdraustų sandorių, kurių nesitikima vykdyti, aprašymas.

65.6. Apsidraudimo priemonių, naudojamų apsidrausti nuo pinigų srautų ir

grynosios investicijos į užsienio įmonę valiutos kurso pokyčio:

65.6.1. suma, kuri buvo įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitą;

65.6.2. suma, kuri buvo įtraukta į perkainojimo rezervą (rezultatus).


6 VAS MR / 82

Pavyzdys

Įmonė „C“ 20X2 m. spalio 1 d. turi 1 milijoną uncijų paladžio atsargų. Norėdama

apsaugoti paladžio atsargas nuo kainų kritimo iki numatyto jų pardavimo 20X3 m. kovo 31 d.,

įmonė sudaro pasirinkimo parduoti sandorį, skirtą galimiems nuostoliams dėl pinigų srautų

pasikeitimo sumažinti. Sutartyje numatyta, kad bus atsiskaitoma tik grynąja verte, t. y. 20X3 m.

kovo 31 d. įmonei pasinaudojus teise šį sandorį vykdyti už sutartą kainą, jai būtų sumokėta

suma, lygi numatytos pasirinkimo sandorio vykdymo kainos ir tos dienos paladžio uncijos rinkos

kainos skirtumui. Dėl šios priežasties apskaitoje registruojama tik suma, kurią įmonė gautų

pasinaudojusi šia pasirinkimo teise. Už šios finansinės priemonės įforminimą 20X2 m. spalio 1

d. įmonė sumokėjo 500 Lt.

Įmonė „C“ nustatė, kad ši išvestinė finansinė priemonė veiksmingai apdraudžia nuo

pinigų srautų pasikeitimo rizikos ir atitinka kitas apsidraudimo priemonės pripažinimo sąlygas,

todėl turi būti registruojama kaip apsidraudimo priemonė, naudojama apsidrausti nuo pinigų

srautų pasikeitimo rizikos.

Lentelėje pateikiama papildoma informacija apie 1 paladžio uncijos kainas.

Data 1 paladžio uncijos rinkos

kaina nurodytą datą

(Lt)

1 paladžio uncijos pasirinkimo parduoti

sandorio vykdymo kaina, kai prekės

pateikiamos 20X3-03-31 (Lt)

20X2-10-01 5,4 5,4

20X2-12-31 5,3 5,4

20X3-03-31 5,25 5,4

Įmonė „C“ 20X2 m. spalio 1 d. apskaitoje registruoja 500 Lt įsigytos apsidraudimo

priemonės vertę.

Sumažėjus paladžio uncijos rinkos kainai, 20X2 m. gruodžio 31 d. įmonė „C“ registruoja

99 500 Lt (1 000 000 x (5,4 – 5,3) – 500) apsidraudimo priemonės tikrosios vertės pokytį.


Įmonė, siekdama apsaugoti turimas paladžio atsargas nuo kainų kritimo iki numatyto jų

pardavimo, 20X2 m. sudarė pasirinkimo parduoti sandorį, skirtą galimiems nuostoliams dėl

pinigų srautų pasikeitimo sumažinti.

Reikšmingos sąlygos, kurios gali paveikti būsimų ataskaitinių laikotarpių pinigų srautus –

atsargų rinkos kainų svyravimai.

Sandorį planuojama įvykdyti 20X3 m. kovo 31 d.

Rodikliai 20X2 m. gruodžio 31 d.

(Lt)


(Lt)

Apdrausto objekto tikroji vertė 5 300 000 –

Apsidraudimo priemonės įsigijimo

savikaina 500 –


6 VAS MR / 83

Apsidraudimo priemonės tikroji vertė 100 000 –

Tikrosios vertės pokytis per ataskaitinius

metus 99 500 –

Į perkainojimo rezervą (rezultatus) buvo įtrauktas 99 500 Lt apsidraudimo priemonės

tikrosios vertės pokytis.

66. Apie atsargas atskleidžiama:

66.1. Nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo tikslesnius duomenis apie

turimų atsargų vertę. Šis reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse

neturi būti didesnė už naudą, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus arba sunaudojus.

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, atsargos turi būti nukainojamos iki

grynosios jų galimo realizavimo vertės. Atsargų nukainojimo ir grynosios jų galimo realizavimo

vertės nustatymo tvarka nurodyta 9-jame verslo apskaitos standarte „Atsargos“.

Nukainojus atsargas iki grynosios galimo realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi

būti nurodomos kiekvienos nukainotų atsargų grupės vertės sumažėjimo sumos ir bendra įmonės

atsargų vertės sumažėjimo suma po minėto nukainojimo.

66.2. Atsargų vertė, pripažinta pardavimo savikainos sąnaudomis.

66.3. Bet kurio nukainojimo sumažinimo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių

buvo sumažintas atsargų nukainojimas.

Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė atliko praėjusį ataskaitinį laikotarpį

nukainotų atsargų perkainojimą iki faktinės savikainos arba patikslintos grynosios galimo

realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi būti aptartos tokio nukainojimo sumažinimo sąlygos

ir aplinkybės bei nurodytos kiekvienos atsargų grupės nukainojimo sumažinimo sumos ir bendra

įmonės atsargų nukainojimo sumažinimo suma po minėto perkainojimo.

66.4. Įkeistų atsargų balansinė vertė.

Jeigu įmonės atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įkeistos kaip įsipareigojimų

įvykdymo garantija, aiškinamajame rašte nurodoma įmonėje nustatytų atsargų grupių ir visa

balansinė vertė.

66.5. Atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis.

Jeigu įmonės atsargos parduodamos komiso pagrindais ir ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje yra pas trečiuosius asmenis, aiškinamajame rašte nurodoma tokių atsargų įmonėje

nustatytų grupių ir visa balansinė vertė.


6 VAS MR / 84

Pavyzdys

Įmonė „A“ gamina ir parduoda buitinę techniką.


Atsargų pavadinimas 20X2 m. gruodžio 31 d.

(Lt)


(Lt)

Žaliavos, atsarginės dalys ir nebaigta

gamyba 168 700 133 900

Pagaminta produkcija 1 175 000 1 270 000

Iš viso atsargų prieš nukainojimą 1 343 700 1 403 900

Nukainojimas iki grynosios galimo

realizavimo vertės (40 000) (95 000)

Nukainojimo sumažinimo suma 35 000 –

Atsargų balansinė vertė 1 338 700 1 360 200

Atsargų vertė, pripažinta pardavimo

savikainos sąnaudomis 2 578 200 2 369 400

Įkeistų atsargų balansinė vertė 580 000 –

Atsargos, esančios pas trečiuosius

asmenis 25 000 20 000

Žaliavas ir atsargines dalis sudaro sudėtinės dalys, plastikas, kabeliai, metalai ir kitos

gamyboje naudojamos medžiagos.

Atsargų vertės sumažėjimo dėl nukainojimo ir jo panaikinimo sumos parodytos pelno

(nuostolių) ataskaitos Veiklos sąnaudų straipsnyje.

Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių 20X1 m. gruodžio 31 d. atsargos buvo nukainotos

žemiau už savikainą, atsirado naujų produkcijos X ir Y pardavimo ar panaudojimo gamyboje

sąlygų. Todėl produkcijos X nukainota suma atkuriama taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi

patikslintai grynajai galimo realizavimo vertei, o produkcijos Y – atsargų įsigijimo

(pasigaminimo) savikainai. Produkcijos Z rinkos kaina sumažėjo, todėl jos balansinė vertė

sumažinama iki patikslintos grynosios galimo realizavimo vertės.

Pagamintos

produkcijos

grupės

Įsigijimo

savikaina

(Lt)

Grynoji

galimo

realizavimo

vertė

20X1 m.

(Lt)

Atsargų

vertė

20X1 m.

finansinėse

ataskaitose

(Lt)

Patikslinta

grynoji

galimo

realizavimo

vertė

20X2 m. (Lt)

Atsargų

vertė

ataskaitinio

laikotarpio

finansinėse

ataskaitose

(Lt)

Nukainojimas

ir nukainojimo

sumažinimas

(–)

(Lt)

Produkcija X 330 000 305 000 305 000 310 000 310 000 (5 000)

Produkcija Y 580 000 550 000 550 000 585 000 580 000 (30 000)


6 VAS MR / 85

Produkcija Z 360 000 320 000 320 000 280 000 280 000 40 000

1 270 000 1 175 000 1170 000

Siekiant užtikrinti suteiktos banko paskolos grąžinimą, 20X2 metais įmonė įkeitė atsargų

už 580 000 Lt.

Įmonės „B“, kurios pagrindinė veikla yra prekyba internetu, sandėliuose laikoma atsargų

už 25 000 Lt (20X1 m. – 20 000 Lt).

67. Apie biologinį turtą atskleidžiama:

67.1. Įmonės biologinio turto grupės, sudarytos atsižvelgiant į šio turto paskirtį ir

numatomą naudojimo trukmę.

67.2. Įkeisto biologinio turto ir turto, kurio naudojimo teisė yra ribota, balansinė

vertė.

Pavyzdys


Įmonės biologinio turto grupės, sudarytos atsižvelgiant į būdingiausius augalų ir gyvūnų

požymius, t. y. gyvūnai grupuojami pagal rūšį, amžių, lytį, augalai pagal bendrąsias biologines

savybes.

Biologinio turto

grupės

Pastabos

Numatoma naudojimo

trukmė

Paskirtis

1. Gyvuliai

1.1. Galvijai

1.1.1. Veršeliai iki 6 mėn.

1.1.2. Telyčaitės 6–15 mėn.

1.1.3. Telyčaitės 15–24 mėn. skersti

1.1.4. Pirmadėlės karvės 15–36 mėn. melžti arba skersti (atranka po 1 ar

daugiau veršiavimųsi)

1.1.5. Penimos karvės 24–36 mėn. skersti

1.1.6. Melžiamos karvės 24–72 mėn. melžti

1.1.7. Buliukai 6–18 mėn.

1.1.8. Buliai 18–24 mėn. skersti

1.1.9. Veisliniai buliai 18–48 mėn. reprodukcijai

1.2. Kiaulės

1.2.1. Paršeliai iki 2 mėn. skersti


6 VAS MR / 86

1.2.2. Penimos kiaulės 3–4 m. skersti

1.2.3. Paršavedės 8–10 m. reprodukcijai

1.2.4. Veisliniai kuiliai 8–10 m. reprodukcijai

1.3. Veisliniai arkliai 10–12 m. reprodukcijai

2. Augalai

2.1. Žieminiai javai

2.2. Vasariniai javai

2.3. Pašarinės kultūros

2.4. Rapsai

Dalis įmonės galvijų, kurių balansinė vertė 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 41 855 Lt

(20X1 m. gruodžio 31 d. – 59 260 Lt), įkeista bankui kaip užstatas už paskolas.

68. Įmonės, kurių apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti tikrąja

verte atėmus pardavimo vietos išlaidas, aiškinamajame rašte atskleidžia:

68.1. Dėl biologinio turto tikrosios vertės, atėmus pardavimo vietos išlaidas, pokyčio

pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintą pelną ir nuostolius.

68.2. Informaciją apie biologinio turto grupių tikrosios vertės pokyčius per

ataskaitinį laikotarpį:

68.2.1. balansinę vertę laikotarpio pradžioje;

68.2.2. padidėjimą dėl augalų ar gyvūnų atsiradimo;

68.2.3. padidėjimą nupirkus;

68.2.4. sumažėjimą pardavus;

68.2.5. sumažėjimą pagaminus produkciją;

68.2.6. kitus pokyčius;

68.2.7. balansinę vertę laikotarpio pabaigoje.

Biologinio turto tikrosios vertės nustatymo būdai nustatyti 17-jame verslo apskaitos

standarte „Biologinis turtas“.

Informacija apie turto vertės pokyčius gali būti pateikiama pagal pagrindines augalų ir

gyvulių grupes (pvz., bulvės, linai, cukriniai runkeliai ir t. t.; galvijai, kiaulės ir t. t.). Reikiami

duomenys imami iš augalininkystės produkcijos gamybos ir gyvulių analitinės apskaitos.

Pradiniai likučiai surašomi iš atitinkamų analitinių sąskaitų debeto. Padidėjimas dėl augalų ar

gyvūnų atsiradimo iš įmonės biologinio turto (pvz., prievaisos vertė) ir dėl biologinio turto

pirkimo nustatomas iš biologinio turto analitinių sąskaitų debeto, o sumažėjimas dėl biologinio

turto pardavimo – iš analitinių sąskaitų kredito. Augalų sumažėjimas dėl augalininkystės

produkcijos gavimo įrašomas iš įmonės analitinių sąskaitų kredito, o gyvūnų sumažėjimas dėl

produkcijos iš gyvulių gavimo (skerdimo) – iš gyvulių analitinių sąskaitų kredito.


6 VAS MR / 87

Pavyzdys


Biologinio turto vertės kaita

Rodikliai Javų pasėliai

(Lt)

Auginami ir

penimi

galvijai (Lt)

Kitos

biologinio

turto grupės

(Lt)

1. Balansinė vertė 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 15 000 –

2. Padidėjimas dėl biologinio turto atsiradimo – 2 000 –

3. Padidėjimas nupirkus – 4 500 –

4. Padidėjimas dėl tikrosios vertės pokyčių 14 000 26 880 –

5. Sumažėjimas pardavus – (15 960) –

6. Sumažėjimas pagaminus produkciją* (12 000) (1 645) –

7. Kiti pokyčiai – (1 875) –

8. Balansinė vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. 12 000 28 900 –

* Kai žemės ūkio produktai gaunami iš biologinio turto nutraukiant gyvybinius procesus, biologinio turto

vertė sumažėja suma, lygia produktų pirminio pripažinimo metu buvusiai jų tikrajai vertei, atėmus pardavimo

išlaidas.

69. Įmonės, kurių apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti įsigijimo

(pasigaminimo) savikaina, aiškinamajame rašte atskleidžia informaciją apie biologinio

turto grupių įsigijimo (pasigaminimo) savikainos pokyčius per ataskaitinį laikotarpį:

69.1. balansinę vertę laikotarpio pradžioje;

69.2. padidėjimą dėl augalų ar gyvūnų atsiradimo;

69.3. padidėjimą nupirkus;

69.4. padidėjimą dėl prieaugio;

69.5. sumažėjimą pardavus;

69.6. sumažėjimą pagaminus produkciją;

69.7. kitus pokyčius;

69.8. balansinę vertę laikotarpio pabaigoje

Pavyzdys

Biologinio turto grupių (tam tikrų rūšių augalų, gyvulių ir kt.) įsigijimo (pasigaminimo)

savikainos duomenys aiškinamajame rašte pateikiami lentele.


6 VAS MR / 88


Biologinio turto vertės kaita

Rodikliai Javų pasėliai

(Lt)

Auginami ir

penimi

galvijai (Lt)

Kitos

biologinio

turto grupės

(Lt)

1. Balansinė vertė 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 15 000 –

2. Padidėjimas dėl biologinio turto atsiradimo – 2 000 –

3. Padidėjimas nupirkus – 4 500 –

4. Padidėjimas dėl prieaugio 13 400 20 981 –

5. Sumažėjimas pardavus – (14 037) –

6. Sumažėjimas pagaminus produkciją* (11 400) (1 478) –

7. Kiti pokyčiai – (1 847) –

8. Balansinė vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. 12 000 25 119 –

* Kai žemės ūkio produktai gaunami iš biologinio turto nutraukiant jo gyvybinius procesus, biologinio

turto vertė sumažėja suma, lygia gautų produktų savikainai.

Reikiami duomenys imami iš augalininkystės produkcijos gamybos ir gyvulių analitinės

apskaitos. Prieaugio savikaina nustatoma pagal biologinio turto apyvartą, nurodytą analitinių

sąskaitų debete.

70. Apie įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės

pateikia šiuos duomenis:

70.1. Įstatinio kapitalo sudėtį, nurodo visas akcijų klases ir kiekvienos klasės:

70.1.1. akcijų skaičių;

70.1.2. akcijų nominaliąją vertę;

70.1.3. jeigu ataskaitiniais metais buvo išleista nauja akcijų emisija, akcijų emisijos

kainą, išlaidų, kurios tiesiogiai priskirtos naujai akcijų emisijai, sumą ir pobūdį;

70.1.4. išleistų ir apmokėtų akcijų skaičių;

70.1.5. išleistų ir neapmokėtų akcijų skaičių;

70.1.6. akcijų suteikiamas teises ir (ar) apribojimus;

70.1.7. savų akcijų skaičių;

70.1.8. anuliuotų akcijų skaičių ir (ar) nominalios vertės sumažinimo sumą, jeigu

ataskaitiniais metais buvo sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas.

1 pavyzdys

UAB „A“ įstatinį kapitalą sudaro dviejų klasių akcijos: 20 privilegijuotųjų ir 80


6 VAS MR / 89

paprastųjų. Vienos privilegijuotosios akcijos nominali vertė yra 120 Lt, paprastosios – 100 Lt.

Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą

įgyvendinama tik įgyvendinus privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises.

UAB „A“ akcininkai ataskaitiniais metais nusprendė padidinti įstatinį kapitalą

išplatindami naują 100 paprastųjų akcijų emisiją. Nominalioji akcijos vertė yra 100 Lt, vienos

akcijos pardavimo kaina 130 Lt. Vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta

galimybe, akcininkai sumokėjo 25% šios akcijų emisijos kainos. Likusią dalį įsipareigojo

sumokėti per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Patikslinti UAB „A“

įstatai įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „A“ patyrė 200 Lt pakeistų įstatų

įregistravimo išlaidų.

UAB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Akcijų klasė Akcijų kiekis Akcijų nominali vertė (Lt) Apmokėtų

akcijų

nominali

vertė (Lt)

Neapmokė-

tų akcijų

nominali

vertė (Lt)

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

Paprastosios

akcijos 180 80 18 000 8 000 10 500 7 500

Privilegijuotosio

s akcijos 20 20 2 400 2 400 2 400 –

Iš viso 200 100 20 400 10 400 12 900 7 500

Įmonė ataskaitiniais metais išplatino naują 100 paprastųjų akcijų emisiją. Akcijų emisijos

kaina 13 000 Lt. UAB „A“ patyrė 200 Lt išlaidų dėl pakeistų įstatų įregistravimo. Akcijų

nominalios vertės ir emisijos kainos 2 800 Lt skirtumas apskaitoje užregistruotas kaip akcijų

priedai.

Naujos emisijos akcijos ne visiškai apmokėtos, nes vadovaudamiesi Akcinių bendrovių

įstatyme nustatyta galimybe, akcininkai sumokėjo 25% naujos akcijų emisijos kainos. Likusią

dalį įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į

dividendą įgyvendinama tik įgyvendinus privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises.

Įmonė savų akcijų neturi.

2 pavyzdys

AB „D“ akcininkų sprendimu buvo pirkusi savų akcijų. Ataskaitiniais metais akcininkai

nutarė anuliuoti supirktas savas akcijas ir sumažinti įstatinį kapitalą.

AB „D“ aiškinamajame rašte nurodo, kad akcininkai sumažino įstatinį kapitalą ir

anuliavo 1 000 savų akcijų.


6 VAS MR / 90

70.2. Pagal privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu apskaičiuotus

dividendus, kuriems išmokėti nepakanka dividendams skirtos pelno dalies.

Pavyzdys

UAB „A“ išleido 100 privilegijuotųjų akcijų su 3% kaupiamuoju dividendu. Kai 20X1 m.

balandžio 10 d. visuotinis akcininkų susirinkimas skirstė pelną, privilegijuotosioms akcijoms su

kaupiamuoju dividendu turėjo būti skirta 15 000 Lt dividendų, tačiau tokios dividendų sumos

skirti nebuvo galimybės, nes visa paskirstytinojo pelno suma sudarė tik 12 000 Lt. Įmonės

privalomasis rezervas jau suformuotas, todėl visa paskirstytinojo pelno suma buvo paskirta

privilegijuotųjų akcijų dividendams.

Trūkstama 3 000 Lt suma turės būti išmokama kitais metais ir tai nurodoma



Įmonė yra išleidusi 100 privilegijuotųjų akcijų su 3% kaupiamuoju dividendu. 20X1

metais šių akcijų savininkams nebuvo galimybės išmokėti visos priklausančių dividendų sumos,

todėl 3 000 Lt dividendų suma perkeliama į 20X2 metus. Jei ir kitais metais įmonė neturės ar

pritrūks pelno dividendams išmokėti, atitinkama privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju

dividendu dalis taps privilegijuotomis akcijomis, suteikiančiomis balsavimo teisę.

70.3. Informaciją apie bendrovės sprendimą padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą,

jei akcininkų sprendimas padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti

įstatai dar neįregistruoti.

Atskleidžiant aiškinamajame rašte savininkų sprendimą didinti įstatinį kapitalą, turi būti

nurodoma akcininkų susirinkimo data ir dokumento, kuriuo įformintas sprendimas, data.

Pavyzdys

UAB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė 20X1 m. gruodžio 2 d. sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame

priėmė sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą. Sprendimas buvo įformintas 20X1 m. gruodžio 2 d.

protokolu. Įstatai dar neįregistruoti.

71. Apie valstybės ar savivaldybės įmonės kapitalą atskleidžiama įmonės savininko

kapitalo ir (ar) turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio

kapitalo pokyčiai, jei tokių buvo per ataskaitinį laikotarpį, ir šių pokyčių priežastys.


6 VAS MR / 91

Pavyzdys

SĮ „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie įmonės kapitalą

Straipsniai Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Kapitalo

vertės

pokytis (Lt)

Savininko kapitalas 1 500 000 1 000 000 500 000

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik

valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas 4 320 000 4 600 000 (280 000)

Savininko kapitalas padidintas 500 000 Lt, nes savivaldybės taryba priėmė sprendimą

didinti jį įmonės sukurto turto verte iš įmonei savininko skirtų lėšų.

Įmonė gavo savininko nurodymą atlikti turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės

nuosavybė, vertinimą. Pagal nepriklausomo turto vertintojo pateiktą ataskaitą minėto turto vertė

sumažėjo 280 000 Lt. Kadangi turtas nenaudojamas įmonės pajamoms uždirbti, įmonė apskaitoje

sumažino turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo

vertę.

72. Apie žemės ūkio ar kooperatinės bendrovės pagrindinį kapitalą atskleidžiama

grąžintinų pajinių įnašų vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pavyzdys

Kooperatinės bendrovės „A“ narys 20X1 m. gruodžio 18 d. išstojo iš bendrovės.

Išstojusiam nariui grąžintino pajinio įnašo vertė yra 17 800 Lt.

20X2 m. kovo 10 d. įvyko kooperatinės bendrovės narių susirinkimas, kuris patvirtino

20X1 metų finansines ataskaitas ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Pagal Kooperatinių bendrovių

įstatymą su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo,

kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo,

patvirtinusio metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, finansines

ataskaitas ir pelno (nuostolių) paskirstymą, dienos.

Kooperatinė bendrovė „A“ 20X2 metais neatsiskaitė su pasitraukiusiu iš bendrovės

asmeniu, todėl 20X3 metais rengdama 20X2 metų finansines ataskaitas, tą atskleidžia


Kooperatinės bendrovės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Iš kooperatinės bendrovės „A“ išstojusiam asmeniui grąžintino pajinio įnašo vertė


6 VAS MR / 92

20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 17 800 Lt.

73. Apie tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos savininkų

įnašus atskleidžiama bendrijos veiklos sutartyje nurodyta bendra dalyvių įnašų vertė,

gautinų ir (ar) grąžintinų įnašų vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

1 pavyzdys

KŪB „F“ įsteigta 20X1 m. sausio 3 d. Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta 12 700 Lt

bendra dalyvių įnašų vertė. 20X1 metais buvo įnešti visi įnašai. KŪB „F“ 20X1 m. lapkričio

25 d. Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties pakeitimą dėl naujo tikrojo

nario, kuris įsipareigojo perduoti KŪB „F“ 5 700 Lt įnašą iki 20X2 m. balandžio 30 d.,

priėmimo.

KŪB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta bendra dalyvių įnašų vertė 20X1 m. gruodžio 31 d.

yra 18 400 Lt, o gautinų įnašų vertė – 5 700 Lt. Gautini įnašai turėtų būti perduoti bendrijai iki

20X2 m. balandžio 30 d.

2 pavyzdys

Vienas iš tikrųjų narių nusprendė pasitraukti iš bendrijos, todėl 20X1 m. lapkričio 6 d.

TŪB „B“ Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties pakeitimą.

Pasitraukančio nario įnašas buvo 5 000 Lt.

Kadangi TŪB „B“ su pasitraukiusiu iš bendrijos asmeniu 20X1 metais neatsiskaitė, 20X2

metais rengdama 20X1 metų finansines ataskaitas, tą atskleidžia aiškinamajame rašte.

TŪB „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Iš TŪB „B“ pasitraukusiam asmeniui gražintino įnašo vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo

5 000 Lt.

74. Visų įmonių aiškinamajame rašte turi būti pateikiama kiekvieno rezervo

sudarymo tikslas, pobūdis ir naudojimo apribojimai.

1 pavyzdys

UAB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

UAB „A“ yra sudariusi privalomąjį rezervą, perkainojimo rezervą, rezervą savoms


6 VAS MR / 93

akcijoms įsigyti ir kitų rezervų.

Privalomasis rezervas sudarytas pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Šis

rezervas gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas sudarytas dėl pastato perkainojimo pagal 12-ąjį verslo apskaitos

standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir veiksmingos apsidraudimo priemonės nuo pinigų

srautų pasikeitimo pripažinimo pagal 26-ąjį verslo apskaitos standartą „Išvestinės finansinės

priemonės“. Iš perkainojimo rezervo lėšų negalima mažinti bendrovės nuostolių.

Akcininkų sprendimu sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Šio rezervo lėšomis

negalima didinti įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai sudaryti darbuotojų premijoms ir kompiuterinei įrangai įsigyti.

2 pavyzdys

VĮ „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

VĮ „B“ yra sudariusi privalomąjį rezervą, perkainojimo rezervą ir kitų rezervų.

Privalomasis rezervas sudaromas pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo

reikalavimus. Šis rezervas gali būti naudojamas tik įmonės nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas sudarytas dėl pastato perkainojimo pagal 12-ąjį verslo apskaitos

standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“. Iš perkainojimo rezervo lėšų įmonės nuostolių mažinti

negalima.

Kiti rezervai sudaryti darbuotojų premijoms išmokėti, socialiniams, kultūriniams

poreikiams tenkinti.

Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės

bendrijos šiame punkte nurodytą informaciją atskleidžia, jeigu jų savininkai priima sprendimą

dėl rezervų sudarymo.

75. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai ir kiti

steigimo dokumentai nustato įmonės valdymo organo prievolę rengti pelno (nuostolių)

paskirstymo projektą, aiškinamajame rašte turi būti pateikiamas siūlomas pelno

(nuostolių) paskirstymo projektas.

Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad turi būti rengiamas pelno (nuostolių)

paskirstymo projektas. Akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sprendime dėl pelno

(nuostolių) paskirstymo turi būti nurodoma:

1. ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje;

2. grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);

3. pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

(nuostoliai);


6 VAS MR / 94

4. pervedimai iš rezervų;

5. akcininkų įnašai įmonės nuostoliams padengti, jei visus ar dalį nuostolių akcininkai

nusprendė padengti;

6. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

7. pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;

8. įmonės pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;

9. pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

10. pelno dalis, paskirta dividendams mokėti, nurodant per ataskaitinius finansinius

metus už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį akcininkams išmokėtus dividendus, jei jie

buvo išmokėti;

11. pelno dalis, paskirta valdybos ir stebėtojų tarybos narių metinėms išmokoms

(tantjemoms), darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

12. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta, kad rengiamas pelno (nuostolių)

paskirstymo projektas. Valstybės ar savivaldybės įmonės pelno (nuostolių) paskirstymo projekte

turi būti nurodoma:

1. ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje;

2. ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);

3. pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

(nuostoliai);

4. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

5. pervedimai iš rezervų;

6. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

7. pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;

8. pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams,

kultūriniams ir panašiems poreikiams;

9. pelno dalis, skiriama į kitus rezervus;

10. įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą iš įmonės pelno;

11. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliami į kitus finansinius metus.

1 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų UAB „A“ nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų

pabaigoje buvo 30 000 Lt. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė uždirbo 6 000 Lt grynojo

pelno.

Įmonės valdyba siūlo akcininkams paskirstyti paskirstytinąjį pelną taip:

į privalomąjį rezervą skirti 2 000 Lt;

dividendams skirti 3 000 Lt;


6 VAS MR / 95

valdybos narių tantjemoms skirti 1 000 Lt.

Už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį įmonė išmokėjo 1 000 Lt dividendų.

UAB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Straipsniai Suma

(Lt)



Grynasis finansinių metų pelnas (nuostoliai) 6 000


(nuostoliai) –

Išmokėti dividendai (už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį) 1 000

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje 35 000

Pervedimai iš rezervų –

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti –

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) 35 000

Pelno paskirstymas:

į privalomąjį rezervą

į rezervą savoms akcijoms įsigyti

į kitus rezervus (tantjemoms)

dividendams išmokėti (žr. pastabą)

kitiems tikslams

2 000

–

1 000

3 000

–

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje 29 000

Visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintas pelno paskirstymas gali skirtis nuo

aiškinamajame rašte pateikto pelno paskirstymo projekto. Jei akcininkai paskirstė pelną kitaip,

aiškinamajame rašte pateikto pelno paskirstymo projekto koreguoti nereikia. Faktinis pelno

paskirstymas ar nuostolių padengimas apskaitoje registruojamas tą ataskaitinį laikotarpį, kada

pelnas skirstomas arba nuostoliai padengiami, ir parodomas to ataskaitinio laikotarpio nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaitoje.

2 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų UAB „B“ nepaskirstytieji nuostoliai ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje sudarė 25 000 Lt. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė patyrė 3 000 Lt

grynųjų nuostolių. Įmonės valdyba siūlo akcininkams 25 000 Lt praėjusių finansinių metų

nuostolių padengti papildomais akcininkų įnašais.


6 VAS MR / 96

UAB „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Straipsniai Suma

(Lt)


finansinių metų pabaigoje (25 000)

Grynasis finansinių metų pelnas (nuostoliai) (3 000)


(nuostoliai) –

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje (28 000)


Akcininkų įnašai nuostoliams padengti 25 000

Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) (3 000)

Pelno paskirstymas:


į rezervą savoms akcijoms įsigyti

į kitus rezervus

dividendams išmokėti

kitiems poreikiams

–

–

–

–

–

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje (3 000)

3 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų VĮ „A“ nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų

pabaigoje buvo 10 000 Lt. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė uždirbo 15 000 Lt grynojo

pelno. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas sudarė

3 000 Lt. Į privalomąjį rezervą numatoma skirti 1 500 Lt. Į valstybės ar savivaldybės biudžetą iš

įmonės pelno turėtų būti sumokėta 7 500 Lt įmoka.

VĮ „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Straipsniai Suma

(Lt)



Ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai) 15 000


(nuostoliai) 3 000

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) finansinių metų pabaigoje 28 000



6 VAS MR / 97

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) 28 000

Pelno paskirstymas:


į rezervą, naudojamą darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir

panašiems tikslams

į kitus rezervus

įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą iš įmonės pelno

1 500

–

–

7 500

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje 19 000

76. Apie dotacijas ir subsidijas (toliau – dotacijos) atskleidžiama:

76.1. Gautų ir gautinų dotacijų pobūdis, rūšys.

76.2. Gautinų, gautų, panaudotų, grąžintinų ir grąžintų dotacijų sumos.

76.3. Neapibrėžtumų ir įsipareigojimų, susijusių su dotacijomis, apibūdinimas ir

galimas poveikis įmonės finansinei būklei.

76.4. Informacija apie dotacija nepripažintą valstybės paramą, kurios tikslios sumos

negalima nustatyti arba atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos.

1 pavyzdys


Įmonės dotacijos gautos iš Europos Sąjungos fondų ir Nacionalinės mokėjimų agentūros

gamybos įrengimams atnaujinti ir pastatų remontui, kad būtų eliminuotas šiltnamio efektas

buitinių prietaisų gamyboje. Dotacijos panaudojamos per įrengimų ir pastatų naudingo tarnavimo

laikotarpį ir kai patiriama kompensuojamų sąnaudų. Dotacijų panaudojimo suma priskiriama

produkcijos pasigaminimo savikainai mažinant įrengimų ir pastatų, kuriems buvo skirtos

dotacijos, rekonstrukcijos vertės nusidėvėjimą.

Rodikliai Gautos

dotacijos

(Lt)

Dotacijų

panaudojimas

(Lt)

Grynoji

likutinė vertė

(Lt)


Padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį – 1 740 1 740


Padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį – 995 995



6 VAS MR / 98

2 pavyzdys

Įmonės „B“ pagrindinė veikla yra specialių drabužių siuvimas pagal individualius

užsakymus. Didžiąją dalį visų užsakymų sudaro valstybės užsakymai. Iš jų įmonė uždirba

didžiąją pagrindinės veiklos pajamų dalį. 20X1 m. įmonė gavo valstybės užsakymą pasiūti

specialias karines uniformas iš tam skirtos brangios, kokybiškos medžiagos. Tai yra valstybės

parama, kurios negalima atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos. Toks valstybės užsakymas

nebus laikomas dotacija, tačiau informacija apie tokią valstybės paramą turi būti atskleidžiama

įmonės „B“ 20X1 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.


Įmonė 20X1 metais gavo valstybės užsakymą pasiūti 3 000 žmogaus maskuotės

komplektų. Bendra valstybės užsakymo suma 750 000 Lt.

77. Apie ilgalaikį atlygį darbuotojams pagal apibrėžtų įmokų ir išmokų planus

atskleidžiama:

Ilgalaikio atlygio darbuotojams pagal apibrėžtų įmokų ir išmokų planus apskaitos ir

pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 31-asis verslo apskaitos standartas „Atlygis

darbuotojui“.

77.1. Pagal apibrėžtų įmokų planus sąnaudomis pripažinta suma.

Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti informaciją apie sąnaudomis pripažintas sumas,

sumokėtas darbuotojams pagal apibrėžtų įmokų planus. Apibrėžtų įmokų planai – tai įmonės

įsipareigojimai mokėti papildomą atlygį darbuotojo naudai nustatyto dydžio įmokomis į

investicinius fondus, pensijų fondus ar draudimo įmonei. Tokio atlygio pavyzdžiai gali būti

įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis arba papildoma pensija, kurią įmonė įsipareigoja mokėti

savo buvusiam darbuotojui. Darbuotojo gautinų išmokų dydis priklauso nuo įmonės sumokėtų

įmokų bendros sumos ir nuo investicijų grąžos.

Pavyzdys

Įmonės „A“ vadovybė priėmė sprendimą darbuotojų naudai kaip jų atlygio dalį į pensijų

fondus mokėti nustatyto dydžio įmokas. Visa rizika dėl išmokų dydžio perduota išmokas

išmokėsiančiam ūkio subjektui. Įmonėje „A“ dirba 50 darbuotojų, kurių amžius svyruoja nuo 21

iki 62 metų. Įmonė „A“ su draudimo įmone yra sudariusi 10 metų ilgalaikio investavimo sutartį

dėl darbuotojų draudimo pensijų draudimu. Svarbias pareigas einantiems darbuotojams (7),

kuriems iki pensinio amžiaus liko daugiau kaip 10 metų, įmonė moka į pensijų fondus po 100 Lt

kas mėnesį. Pagal sutartį išmokos darbuotojams bus mokamos sulaukus pensijos. Įmonė „A“

kiekvieną mėnesį sumoka 700 Lt įmokų. Jei darbuotojo darbo santykiai nenutraukti, šias įmokas


6 VAS MR / 99

įmonė „A“ pripažįsta to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais.

Visi įmonės „A“ darbuotojai darbdavio naudai draudžiami investiciniu gyvybės

draudimu. Įmonė „A“ kas mėnesį už kiekvieną darbuotoją moka po 70 Lt. Draudimo kompanija

investavo 90% gautos sumos, likusi 10% suma yra draudimo kompanijos investicijų

administravimo mokesčiai. Draudimo kompanijos administravimo mokesčiams skirta 350 Lt

(50 x 70 Lt x 10%) įmokų dalis kas mėnesį pripažįstama sąnaudomis, kaupimui skirta 3 150 Lt

(50 x 70 Lt x 90%) įmokų dalis – finansiniu turtu.


Įmonė savo naudai draudžia savo darbuotojus investiciniu gyvybės draudimu ir kaip

papildomą atlygį darbuotojų naudai kas mėnesį į pensijų fondus moka nustatyto dydžio įmokas.

Per ataskaitinius ir praėjusius ataskaitinius metus sąnaudomis pripažinta po 12 600 Lt įmokų

pagal apibrėžtų įmokų planus (8 400 Lt – į pensijų fondus ir 4 200 Lt – pagal investicinio

gyvybės draudimo sutartį).

77.2. Pagal apibrėžtų išmokų planus:

77.2.1. apibrėžtų išmokų plano turto tikroji vertė;

77.2.2. įsipareigojimo, garantuojančio apibrėžtų išmokų plano atlygį, dabartinė

vertė;

77.2.3. suma, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Atlygio, mokamo pasibaigus darbo santykiams, planai vadinami apibrėžtų išmokų

planais. Tokio atlygio pavyzdys gali būti įmonės įsipareigojimas mokėti tam tikro dydžio pensiją

iki gyvenimo pabaigos įmonės vadovui, kuris įmonėje išdirbs sutartyje sulygtą laiką. Šias

apibrėžtas išmokas įmonė privalo kaupti, kada jos uždirbamos, ir neatsižvelgti, kada jos bus

mokamos. Apibrėžtų išmokų sumos pripažįstamos laikotarpio, per kurį uždirbamos, sąnaudomis

ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną aiškinamajame rašte atskleidžiama įmonės

nustatyta apibrėžtų išmokų plano turto tikroji vertė ir įsipareigojimo, garantuojančio atlygį pagal

apibrėžtų išmokų planą, dabartinė vertė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, taip pat pateikiama

informacija apie šių likučių suderinimą su įmokas gaunančia įmone. Ataskaitinio laikotarpio

pelno (nuostolių) ataskaitoje dėl apibrėžtų išmokų plano dabartinės įsipareigojimo ir turto

tikrosios vertės padidėjimo ar sumažėjimo parodytas sumas įmonė turi atskleisti aiškinamojo

rašto pastabose.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 m. sausio 1 d. įsipareigojo mokėti pensiją vadovui, kai jis sulauks

pensinio amžiaus, po 150 Lt per mėnesį iki jo gyvenimo pabaigos, jei šis įmonėje išdirbs

10 metų. Pagal numatytas sąlygas įmonė „A“ įvertino, kad vadovui, kuriam dabar sukanka

40 metų, iki išmokų mokėjimo dienos reikėtų sukaupti 22 500 Lt, kurių turėtų pakakti kiekvieną


6 VAS MR / 100

mėnesį mokėti sutartą 150 Lt pensiją iki jo gyvenimo pabaigos. Šios išmokos bus pradėtos

mokėti sulaukus pensinio amžiaus.

Apskaičiuotos sumos, kurias reikia sukaupti, kol vadovui sukaks pensinis amžius

Finansiniai

metai

Amžius Reikalinga

sukaupti

nediskontuota

suma (Lt)

Taikomas

koeficientas ir

palūkanų

norma (1 +

0,1)

Laikotarpi

s iki

sutarties

vykdymo

pradžios

Dabartinė

įsipareigojim

o vertė (Lt)

Sąnaudų

suma pelno

(nuostolių)

ataskaitoje

(Lt)

1 2 3 4 5 7 8

20X1-12-31 40 0 1,1 22,5 – –

20X2-12-31 41 1 000 1,1 21,5 128,84 128,84

20X3-12-31 42 2 000 1,1 20,5 283,45 154,61

20X4-12-31 43 3 000 1,1 19,5 467,70 184,24

20X5-12-31 44 4 000 1,1 18,5 685,95 218,26

20X6-12-31 45 5 000 1,1 17,5 943,19 257,23

20X7-12-31 46 6 000 1,1 16,5 1 245,01 301,82

20X8-12-31 47 7 000 1,1 15,5 1 597,76 352,75

20X9-12-31 48 8 000 1,1 14,5 2 008,61 410,85

2X10-12-31 49 9 000 1,1 13,5 2 485,66 477,05

2X11-12-31 50 10 000 1,1 12,5 3 038,03 552,37

2X12-12-31 51 11 000 1,1 11,5 3 676,01 637,99

2X13-12-31 52 12 000 1,1 10,5 4 411,21 735,20

2X14-12-31 53 13 000 1,1 9,5 5 256,70 845,48

2X15-12-31 54 14 000 1,1 8,5 6 227,16 970,47

2X16-12-31 55 15 000 1,1 7,5 7 339,16 1 111,99

2X17-12-31 56 16 000 1,1 6,5 8 611,28 1 272,12

2X18-12-31 57 17 000 1,1 5,5 10 064,43 1 453,15

2X19-12-31 58 18 000 1,1 4,5 11 722,10 1 657,67

2X20-12-31 59 19 000 1,1 3,5 13 610,66 1 888,56

2X21-12-31 60 20 000 1,1 2,5 15 759,71 2 149,05

2X22-12-31 61 21 000 1,1 1,5 18 202,47 2 442,76

2X23-12-31 62 22 000 1,1 0,5 20 976,18 2 773,71

2X24-06-30 62,5 22 500 1,1 – 22 500 1 523,82

Iš viso 22 500

Sumas, pateiktas lentelės 8 skiltyje, įmonė kiekvieną ataskaitinį laikotarpį pripažįsta tų

ataskaitinių metų sąnaudomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

Įmonė „A“ kiekvienais ataskaitiniais metais finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte

pateikia informaciją apie šį apibrėžtų išmokų planą.


6 VAS MR / 101


Įmonė įsipareigojo mokėti vadovui 150 Lt pensiją kas mėnesį iki jo gyvenimo pabaigos,

jei įmonėje jis išdirbs 10 metų. Pensija bus pradėta mokėti, kai vadovas sulauks pensinio

amžiaus.

Įsipareigojimo, garantuojančio apibrėžtų išmokų plano atlygį įmonės vadovui, dabartinė

vertė 20X9 m. gruodžio 31 d. yra 2 009 Lt (20X8 m. gruodžio 31 d. – 1 598 Lt). 20X9 m. pelno

(nuostolių) ataskaitoje parodyta 411 Lt atidėjinių sąnaudų (20X8 m. – 353 Lt).

2 pavyzdys


Įmonė moka progines išmokas tiems darbuotojams, kurių darbo stažas yra ne mažesnis

kaip 15 metų ir iš jų mažiausiai 5 metai dirba įmonėje. Priklausomai nuo įmonėje dirbtų metų

tokie darbuotojai gali gauti nuo 100% iki 700% mėnesinio atlyginimo dydžio išmoką.

Įmonės išmokų darbuotojams sąnaudos 20X2 m. sudarė 50 400 Lt (20X1 m. – 48 900 Lt)

ir pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažintos išmokų darbuotojams ir susijusių socialinio

draudimo įmokų sąnaudomis.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti išmokų sąnaudų komponentai, pripažinti įmonės

finansinėse ataskaitose, ir pagrindinės prielaidos, taikytos vertinant planuojamą išmokų

darbuotojams įsipareigojimą.


metai

(Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Likutis metų pradžioje 410 700 460 600

Nustatytų išmokų palūkanų sąnaudos 25 700

Papildomai pripažintos ir sumažintos išmokos darbuotojams 50 400 23 200

Išmokų sąnaudos, pripažintos išmokų darbuotojams ir

susijusių socialinio draudimo įmokų sąnaudose 50 400 48 900

Sumokėtos išmokos (40 600) (53 500)

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka 36 500 (45 300)

Likutis metų pabaigoje 457 000 410 700

Diskonto norma 5,9% 5,8%

Darbuotojų kaitos rodiklis 4,0% 4,7%

Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas 3,2% 3,5%

78. Apie pajamas atskleidžiama:

78.1. prekių ar paslaugų mainų pajamų sumos;


6 VAS MR / 102

78.2. paslaugų ir prekių pardavimo pajamų rūšys ir sumos;

78.3. finansinės ir investicinės veiklos pajamų rūšys ir sumos;

78.4. kitos reikšmingos pajamos.

Pavyzdys

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta ataskaitiniais

finansiniais metais uždirbtų 2 665 000 Lt ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtų

2 540 000 Lt pardavimo pajamų, ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtų 744 000 Lt ir

praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtų 392 000 Lt finansinės ir investicinės veiklos

pajamų ir ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtų 1 251 000 Lt ir praėjusiais ataskaitiniais

finansiniais metais uždirbtų 593 000 Lt kitos veiklos pajamų. Aiškinamajame rašte įmonė šias

sumas atskleidžia pagal prekių, paslaugų ir pajamų rūšis. Taip pat atskleidžiama informacija apie

pajamas, uždirbtas iš prekių ir paslaugų mainų.


Informacija apie pardavimo pajamas

Parduotų prekių ir paslaugų rūšys Pardavimo pajamos (Lt)

Finansiniai metai Praėję finansiniai

metai

Parduota prekių iš viso 2 125 000 1 850 000

Prekių, skirtų perparduoti 2 000 000 1 760 000

Sudedamųjų dalių 125 000 90 000

Suteikta paslaugų iš viso 540 000 690 000

Transportavimo 430 000 625 000

Remonto ir kitų 110 000 65 000

Iš viso 2 665 000 2 540 000

Informacija apie prekių ir paslaugų mainų pajamas

Mainų rūšys Pajamos (Lt)


metai

Prekių 59 700 65 000

Paslaugų 6 900 –

Iš viso 66 600 65 000

Informacija apie finansinės ir investicinės veiklos pajamas


6 VAS MR / 103

Pajamų rūšys Pajamos (Lt)


metai

Palūkanų pajamos 247 000 143 000

Dividendai 138 600 248 900

Investicijų perleidimo pelnas 354 000 –

Kitų pajamų 5 000 1 000

Iš viso 744 000 392 900

Informacija apie kitas reikšmingas pajamas

Pajamų rūšys Pajamos (Lt)


metai

Nuomos 753 000 593 000

Ilgalaikio turto perleidimo 498 000 –

Iš viso 1 251 000 593 000

79. Apie sąnaudas atskleidžiama:

79.1. Personalo darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir su pensijų įmokomis

susijusios sąnaudos.

79.2. Su audito įmonių teikiamomis paslaugomis susijusios sąnaudos:

79.2.1. finansinių ataskaitų audito;

79.2.2. užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų;

79.2.3. konsultacijų mokesčių klausimais;

79.2.4. kitų paslaugų.

79.3. Kitos reikšmingos sąnaudų sumos.

Pavyzdys

Įmonėje „A“ dirba 50 darbuotojų, kurių amžius svyruoja nuo 21 iki 62 metų. Įmonė „A“

su draudimo įmone yra sudariusi ilgalaikio investavimo sutartį (10 metų) dėl darbuotojų

draudimo pensijų draudimu. Svarbias pareigas einantiems darbuotojams (15), kuriems iki

pensinio amžiaus liko daugiau kaip dešimt metų, įmonė moka į pensijų fondus po 100 Lt kas

mėnesį. Pagal sutartį naudos gavėjai yra įmonės darbuotojai, kuriems šios išmokos bus mokamos

sulaukus pensijos. Įmonė „A“ kiekvieną mėnesį sumoka 1 500 Lt įmokų.

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta ataskaitiniais

finansiniais metais patirtų 2 377 440 Lt ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais patirtų

2 220 144 Lt su darbo santykiais susijusių sąnaudų. Aiškinamajame rašte įmonė atskleidžia šias


6 VAS MR / 104

sumas pagal sąnaudų rūšis.

Įmonės „A“ finansinės ataskaitos audituojamos kiekvienais ataskaitiniais metais.

Informaciją apie audito įmonių suteiktas konsultacijas mokesčių klausimais ir kitas paslaugas

įmonė „A“ pateikia aiškinamajame rašte.


Informacija apie darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir su pensijų

įmokomis susijusias sąnaudas.

Sąnaudų rūšys Finansiniai metai

(Lt)


metai (Lt)

Apskaičiuotas darbuotojų darbo užmokestis 1 800 000 1 680 000

Apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos 557 640 520 464

Apskaičiuotos įmokos į garantinį fondą 1 800 1 680

Sąnaudos, susijusios su darbuotojų pensijų įmokomis 18 000 18 000

Iš viso 2 377 440 2 220 144

Informacija apie sąnaudas, susijusias su audito įmonių teikiamomis paslaugomis

Sąnaudų rūšys Finansiniai metai

(Lt)


metai (Lt)

Finansinių ataskaitų auditas 12 000 15 000

Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos 2 000 2 000

Konsultacijos mokesčių klausimais 1 000 1 200

Kitos paslaugos 500

Iš viso 15 500 18 200

80. Apie užsienio valiutų kursų pokyčius atskleidžiama dėl valiutų kursų pokyčio

per ataskaitinį laikotarpį pripažinta pajamų ir sąnaudų suma.

Aiškinamajame rašte įmonė nurodo skirtumus, kurie susidaro sumokėjus valiutiniuose

straipsniuose užregistruotas sumas (sumokėjus skolą tiekėjams, grąžinus visą ar dalį paskolos,

pardavus turtą ir pan.) kitu valiutos kursu negu buvo pirminio pripažinimo metu arba paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną (jei valiutinių straipsnių sumos buvo pripažintos ankstesniais

finansiniais metais) ir kurie yra pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis

(t. y. pelno (nuostolių) ataskaitoje rodomas tik grynasis rezultatas – ne pajamos ir sąnaudos, o

arba pajamos, arba sąnaudos), išskyrus skirtumus, susijusius su grynosiomis investicijomis į

užsienio įmonę.


6 VAS MR / 105

Taip pat aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti informaciją apie valiutos kursų

skirtumus, kurie susidaro perskaičiavus valiutinių straipsnių sumas, kurios iš esmės yra

grynosios investicijos į užsienio įmonę dalis, ir kurie turi būti registruojami nuosavo kapitalo

dalyje ir pripažįstami pajamomis arba sąnaudomis iki investicijos perleidimo (kai užsienio įmonė

parduodama, likviduojama, išperkamas jos akcinis kapitalas arba atsisakoma dalies ar visos

užsienio įmonės). Valiutos kursų skirtumų dėl valiutinių straipsnių sumų, kurios iš esmės yra

grynosios investicijos į užsienio įmonę dalis, perskaičiavimo gali atsirasti, jei patronuojančios

įmonės balanso valiutiniuose straipsniuose yra gautinų iš užsienio įmonės ar mokėtinų jai sumų,

kurių artimiausiu metu nei gauti, nei mokėti nenumatoma.

Į šiuos straipsnius neįtraukiamos iš užsienio įmonės gautinos ir jai mokėtinos prekybos

operacijų sumos.

Nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansinių ataskaitų patvirtinimo gali

labai pasikeisti tam tikros valiutos kursas, o tai gali turėti didelės įtakos finansinių ataskaitų

straipsnių duomenims. Todėl įmonė aiškinamajame rašte turi nurodyti tai, kaip pasikeitė užsienio

valiutos kursas ir kokią įtaką šis pasikeitimas galėjo turėti finansinių ataskaitų straipsnių

duomenims.

81. Apie statybos ir kitas ilgalaikes sutartis atskleidžiama:

81.1. Statybos ir kitų ilgalaikių sutarčių darbų įvykdymo lygiui nustatyti taikomi

būdai.

1 pavyzdys


Statybos sutarties darbų įvykdymo lygis nustatomas proporcingai pagal žmogaus dirbtas

darbo arba įrengimų naudojimo objekte valandas.

2 pavyzdys


Statybos ir kitų ilgalaikių sutarčių darbų įvykdymo lygis nustatomas apskaičiavus pagal

projektą numatytų darbų faktiškai atliktą dalį.

81.2. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos sukaupta nebaigtų vykdyti

sutarčių išlaidų ir pelno (nuostolių) suma.

81.3. Gautų avansų suma.

81.4. Atidėto (sulaikyto) mokėjimo suma.

81.5. Iš užsakovų gautinos sumos už sutartyje numatytus darbus.

81.6. Užsakovams mokėtinos sumos.


6 VAS MR / 106

Pagal tarpines sąskaitas, kuriose nurodyti darbai dar nebaigti, atskleidžiama gautų avansų

suma ir nurodoma neapmokėtų sąskaitų suma, kurią užsakovas sumokės, kai bus pašalinti

nurodyti defektai ar įvykdytos kitos sutartyje numatytos sąlygos.

Apibendrinus visų sutarčių duomenis, gautos sumos turi būti atskleidžiamos


Pavyzdys

Įmonės „A“ duomenys apie nebaigtas vykdyti sutartis.


metai (Lt)


metai (Lt)

Per laikotarpį patirtos nebaigtų vykdyti sutarčių išlaidos 1 285 000 1 612 000

Nebaigtų vykdyti sutarčių pelnas (nuostoliai) 150 000 (98 000)

Įmonės „A“ duomenys apie užsakovo X sumokėtas sumas.


(Lt)


metai (Lt)

Pripažintos pajamos (patirtų sąnaudų suma pridėjus pelną) 24 000 000 25 900 000

Užsakovo X sumokėta suma 19 200 000 21 800 000

Iš užsakovo X gautinos sumos 4 800 000 4 100 000

Įmonės „A“ duomenys apie užsakovo Y sumokėtas sumas.


(Lt)


metai (Lt)

Pripažintos pajamos (patirtų sąnaudų suma pridėjus pelną) 21 000 000 19 600 000

Užsakovo Y sumokėta suma 22 200 000 20 500 000

Įsipareigojimas užsakovui Y 1 200 000 900 000



metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Sukaupta nebaigtų vykdyti sutarčių išlaidų ir pelno (nuostolių)

suma

1 435 000 1 514 000

Pagal statybos ir kitas ilgalaikes sutartis gautų avansų suma 750 500 698 000

Atidėto (sulaikyto) mokėjimo suma 675 000 –


6 VAS MR / 107

Iš užsakovų gautinos sumos 4 800 000 4 100 000

Užsakovams mokėtinos sumos 1 200 000 900 000

Nebaigtų vykdyti sutarčių sumos gali būti apskaičiuojamos ir aiškinamajame rašte

pateikiamos taip, kaip nurodyta ištraukose iš analitinės apskaitos.

82. Apie pelno mokestį atskleidžiama:

82.1. Reikšmingi pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų komponentai:

82.1.1. ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos;

82.1.2. visi praėjusių ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio taisymai, apskaitoje

parodyti einamąjį ataskaitinį laikotarpį;

82.1.3. atidėtojo mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su laikinųjų skirtumų

atsiradimu ir išnykimu, paaiškinant reikšmingas sumas;

Aiškinamojo rašto pastabose turi būti atskleidžiama įmonės apskaičiuota ataskaitinio

laikotarpio pelno mokesčio sąnaudų suma ir pateikiami visi per ataskaitinį laikotarpį įmonės

apskaitoje užregistruoti praėjusių ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio taisymai.

Jei per ataskaitinį laikotarpį įmonė pelno (nuostolių) ataskaitoje parodė reikšmingas

atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų sumas, jos taip pat turi būti atskleidžiamos

aiškinamojo rašto pastabose.

Pavyzdys


Informacija apie pelno mokestį

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą 20X2 metais pelnas (kaip ir 20X1

metais) pelno mokesčio tarifas 15 proc.


metai

(Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

Neapmokestinamos pajamos

Neleidžiami atskaitymai

(540 220)

–

414 850

(571 730)

(1 660)

342 020

Apmokestinamasis pelnas (mokestiniai nuostoliai)

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis

Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

(125 370)

–

–

(231 370)

–

–

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 0 0


6 VAS MR / 108

Įmonė 20X2 m. gruodžio 31 d. nepripažino 366 500 Lt atidėtojo pelno mokesčio turto

(20X1 m. gruodžio 31 d. – 295 010 Lt), susidariusio dėl mokestinių nuostolių ir laikinųjų

skirtumų, nes nesitiki artimiausiais metais uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno.

Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas

Rodikliai Finansiniai metai (Lt) Praėję finansiniai metai (Lt)

Laikinieji

skirtumai

Nepripažintas

atidėtasis

pelno mokestis

(15%)

Laikinieji

skirtumai

Nepripažintas

atidėtasis

pelno mokestis

(15%)

Atidėjiniai pavojingoms atliekoms

sutvarkyti 2 150 000 322 500 1 578 000 236 700

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės

sumažėjimas 42 000 6 300 156 000 23 400

Atostoginių kaupiniai 251 330 37 700 232 733 34 910

Iš viso 2 443 330 366 500 1 966 733 295 010

Kitų reikšmingų turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ir jų mokesčio bazės laikinųjų

skirtumų nebuvo, todėl atidėtasis pelno mokestis 20X2 m. ir 20X1 m. gruodžio 31 d. nebuvo

pripažintas.

82.1.4. atidėtojo mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su pelno mokesčio

tarifų ar Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, nurodant reikšmingas sumas;

Aiškinamojo rašto pastabose įmonė turi atskleisti reikšmingas atidėtojo pelno mokesčio

sąnaudų ar pajamų sumas, kurios buvo apskaičiuotos dėl Pelno mokesčio įstatymo ar pelno

mokesčio tarifų pakeitimų.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais pripažino 15 750 Lt (75 000 Lt × 21%) atidėtojo pelno

mokesčio. Atidėtojo pelno mokesčio turtas bus panaudotas per ateinančius trejus metus po

5 250 Lt. 20X1 metais pelno mokesčio tarifas buvo 21%, todėl atidėtojo mokesčio turtas

įvertintas taikant šį tarifą. Atidėtojo mokesčio turtas buvo apskaičiuotas taikant šį tarifą, kadangi

dar nebuvo aišku, koks tarifas bus nustatytas 20X2–20X4 metais. Siekiant sumažinti mokesčių

naštą įmonėms, nuo 20X3 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Pelno mokesčio įstatymas ir pelno

mokesčio tarifas sumažintas iki 15%.

Panaudojusi atidėtojo pelno mokesčio turtą, įmonė „B“ 20X2 metais sąnaudomis

pripažino 5 250 Lt.


6 VAS MR / 109

Naujas pelno mokesčio tarifas buvo patvirtintas 20X3 metų pradžioje, todėl prieš

sudarant 20X3 metų finansines ataskaitas perskaičiuojamas atidėtasis pelno mokestis ir gaunama

11 250 Lt (75 000 Lt × 15%). Kadangi įmonė „B“ 20X1 metais buvo apskaičiavusi ir apskaitoje

pripažinusi 15 750 Lt atidėtojo pelno mokesčio, o 20X2 m. buvo panaudota 5 250 Lt atidėtojo

mokesčio turto, tai pasikeitus pelno mokesčio tarifui ji turi apskaičiuoti ir koreguoti atidėtojo

pelno mokesčio turto sumą, kuri bus panaudota per ateinančius dvejus ataskaitinius metus. Per

20X3 ir 20X4 ataskaitinius metus turėtų būti panaudota 7 500 Lt atidėtojo pelno mokesčio.

Įmonės „B“ 20X4 m gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Nuo 20X3 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams ir nuo 21% iki

15% sumažėjus pelno mokesčio tarifui, įmonės apskaitoje 20X3 metais turėjo būti užregistruota

7 500 Lt atidėtojo pelno mokesčio turto. Tačiau 20X2 m. pabaigoje atidėtojo pelno mokesčio

turto likutis buvo 10 500 Lt. Todėl įmonė atidėtojo mokesčio turto likutį sumažino 3 000 Lt

(10 500 Lt – 7 500 Lt).

Panaudojusi atidėtojo mokesčio turtą, įmonė 20X3 ir 20X4 metais sąnaudomis pripažino

po 3 750 Lt.

82.1.5. nauda, atsirandanti dėl anksčiau nepripažintų praėjusio ataskaitinio

laikotarpio mokestinių nuostolių ar laikinųjų skirtumų, kuriais mažinamos ataskaitinio

laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos;

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė turi peržiūrėti ir iš naujo

įvertinti atidėtojo mokesčio turtą. Jei einamąjį ataskaitinį laikotarpį įmonė gavo naudos dėl

ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais sumažinto ar nepripažinto ir apskaitoje neužregistruoto

atidėtojo pelno mokesčio turto ar laikinųjų skirtumų, kuriais mažinamos ataskaitinio laikotarpio

pelno mokesčio sąnaudos, gauta nauda turi būti atskleidžiama aiškinamojo rašto pastabose.

Tai gali būti nauda, gauta dėl Pelno mokesčių įstatymo nuostatų pakeitimo, kai

sąnaudomis pripažįstama leidžiamų atskaitymų suma, kurios ankstesniais ataskaitiniais

laikotarpiais nebuvo leidžiama pripažinti leidžiamais atskaitymais. Dėl šios priežasties gali

susidaryti laikinųjų skirtumų, kuriais turi būti sumažinamos ataskaitinio laikotarpio pelno

mokesčio sąnaudos.

82.1.6. atidėtojo mokesčio sąnaudos ar pajamos, atsirandančios dėl atidėtojo

mokesčio turto vertės koregavimo;

82.1.7. pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su apskaitos politikos

pakeitimais ir esminėmis klaidomis, kurie buvo taisomi perspektyviai.

Pavyzdys

Sudarydama 20X2 m. finansines ataskaitas, įmonė „C“ apskaičiavo 30 800 Lt

apmokestinamojo pelno. Dėl skirtingų nusidėvėjimo normatyvų, taikomų apskaičiuojant


6 VAS MR / 110

apskaitinį ir apmokestinamąjį pelną, susidarė 10 300 Lt apmokestinamųjų laikinųjų skirtumų, dėl

kurių atsirado 1 545 Lt atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Įmonė „C“ 20X2 metais pakeitė apskaitos politiką ir vietoj konkrečių kainų būdo pradėjo

taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių apyvartos ir ribotų apskaitos programos

galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo įtaką finansinių ataskaitų lyginamajai

informacijai buvo neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos pakeitimo rezultatus įmonė „C“

20X2 m. finansinėse ataskaitose parodė perspektyviniu būdu, t. y. nekoregavo lyginamosios

finansinių ataskaitų informacijos.

Dėl apskaitos politikos pakeitimo įmonė „C“ 20X2 m. finansinėse ataskaitose 3 700 Lt

pakoregavo parduotų prekių savikainą.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą sumažėjo iki 27 100 Lt (30 800Lt – 3 700 Lt).

Įmonės „C“ 20X2 m. pelno (nuostolių) ataskaitos ištrauka

Eil.

Nr.


Nr.

Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)


XII. Pelno mokestis 12 5 610 3 750


Įmonės „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

12 pastaba.

Apskaičiuota 4 620 Lt (30 800 Lt x 15%) ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio

sąnaudų.

20X2 m. pripažinta 1 545 Lt (10 300 Lt x 15 %) atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų.

Pakeitus atsargų apskaitos politiką, 20X2 m. finansinėse ataskaitose perspektyviniu būdu

3 700 Lt buvo koreguota parduotų prekių savikaina ir gauta 555 Lt (3 700 Lt x 15%) pelno

mokesčio pajamų.

Iš viso 20X2 metais apskaičiuota 5 610 Lt (4 620 Lt + 1 545 Lt – 555 Lt) pelno mokesčio

sąnaudų.

82.2. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio ir atidėtojo mokesčio suma, susijusi su

operacijomis, kurios registruojamos nuosavo kapitalo sąskaitose.

Jei įmonės ataskaitinio laikotarpio apskaitoje užregistruotos pelno mokesčio sąnaudos ir

atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos yra susijusios su nuosavo kapitalo sąskaitose

registruojamomis ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neparodomomis ūkinėmis operacijomis, jos turi

būti atskleidžiamos aiškinamajame rašte. Ūkinės operacijos registruojamos atitinkamose nuosavo

kapitalo sąskaitose, pavyzdžiui, kai:


6 VAS MR / 111

įmonė ilgalaikiam materialiajam turtui taiko perkainotos vertės būdą;

nepaskirstytojo pelno likutis koreguojamas dėl apskaitos politikos pakeitimo ar

esminės klaidos ištaisymo taikant retrospektyvinį būdą;

nepaskirstytojo pelno likutis koreguojamas dėl užsienio įmonės finansinių ataskaitų

duomenų perskaičiavimo konsoliduojant.

Tokia informacija aiškinamajame rašte gali būti pateikiama tekstu arba lentele.

82.3. Įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių, kurių

atidėtojo mokesčio turtas nebuvo apskaičiuotas, suma ir termino pabaiga.

82.4. Pelno mokesčio tarifai ir reikšmingas pelno mokesčio tarifų pakeitimų

poveikis ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčiui ir atidėtajam mokesčiui.

83. Apie atidėjinius, neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą atskleidžiama:

83.1. Kiekvieno reikšmingo atidėjinio:

83.1.1. balansinė vertė finansinių metų pradžioje, per metus sudarytų atidėjinių ir

dėl kitokių priežasčių padidėjusios sumos, per metus panaudotos ar kitaip nurašytos

sumos;

Pripažindama atidėjinius, įmonė turi parodyti sąnaudas ataskaitinio laikotarpio pelno

(nuostolių) ataskaitoje. Sudarytų atidėjinių sąnaudos parodomos atitinkamuose ataskaitinio

laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose, atsižvelgiant į įsipareigojimų pobūdį.

Pavyzdys

Įmonė „A“ prekiauja buitine technika, kuriai suteikia dvejų metų garantiją. Sudarytų

atidėjinių suma 20X1 metais buvo 15 000 Lt, panaudota 20 000 Lt atidėjinių. Įmonė 20X2

metais pardavė prekių už 800 000 Lt, atliko garantinio remonto darbų už 10 000 Lt ir sudarė 15

000 Lt atidėjinį.


Atidėjiniai


metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

Atidėjinio garantiniam remontui likutis finansinių metų pradžioje 5 000 10 000

Sudaryti atidėjiniai garantiniam remontui 15 000 15 000

Panaudoti atidėjiniai garantiniam remontui 10 000 20 000

Atidėjinio garantiniam remontui likutis finansinių metų pabaigoje 10 000 5 000

83.1.2. Trumpas apibūdinimas, numatomas įsipareigojimo įvykdymo laikas.


6 VAS MR / 112

Jei įmonės sudaro atidėjinius, aiškinamajame rašte turėtų būti paaiškinta, kokiais

principais rėmėsi apskaičiuodamos atidėjinių dydį.

83.2. Trumpas kiekvieno reikšmingo neapibrėžtojo įsipareigojimo apibūdinimas ir

galimas poveikis įmonės finansinei būklei.

83.3. Trumpas kiekvieno reikšmingo neapibrėžtojo turto apibūdinimas ir galimas

poveikis įmonės finansinei būklei.

Kai nėra tikėtina, kad teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą reikės padengti

turtu, įmonė aiškinamajame rašte turi nurodyti neapibrėžtąjį įsipareigojimą. Neapibrėžtieji

įsipareigojimai balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nerodomi. Aiškinamajame rašte

pateikiamas trumpas neapibrėžtojo įsipareigojimo pobūdžio aprašymas, jo finansinio poveikio

įvertinimas, netikrumų, susijusių su įsipareigojimo vykdymu, sumomis ir laiku, požymiai ir bet

kokia vykdymo tikimybė.

Vadovaujantis atsargumo principu, neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose

nepripažįstamas tol, kol bus visiškai aišku, kad įmonė tikrai jį gaus ir kad jis galės būti patikimai

įvertintas, nes priešingu atveju gali būti pripažintos pajamos, kurių niekada nebus gauta. Kai

tikėtina, kad šis turtas duos įmonei ekonominės naudos, aiškinamajame rašte įmonė turi atskleisti

neapibrėžtojo turto (taip pat, kaip ir neapibrėžtojo įsipareigojimo) pobūdį ir įvertinti galimą

tikėtinos ekonominės naudos poveikį įmonės finansinei būklei. Turi būti vengiama pateikti

klaidinančią informaciją apie ekonominės naudos tikimybę.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais suteikė garantiją už dukterinės UAB „A“ gautą 100 000 Lt

paskolą iš banko ir įsipareigojo padengti UAB „A“ skolą bankui, jei ji nepajėgs to padaryti pati.

UAB „A“ finansinė būklė 20X1 metais buvo gera ir jos veikla buvo pelninga.

20X1 m. gruodžio 31 d. egzistuoja teisinis įsipareigojimas, atsiradęs dėl garantijos

suteikimo, bet tikimybė, kad jį reikės padengti įmonės „B“ turtu, dar maža, todėl jokio atidėjinio

nepripažįstama. Įmonės „B“ aiškinamajame rašte garantija turi būti parodoma kaip

neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Įmonė „B“ suteikė įmonei „D“ neatšaukiamą teisę įsigyti dukterinės UAB „C“ ilgalaikį

materialųjį turtą ir atsargas. Šia teise galima pasinaudoti 20X4 metais.

Įmonė „B“ suteikė įmonei „E“ neatšaukiamą teisę įsigyti dukterinės UAB „A“ turtą

ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas. Šia teise galima pasinaudoti 20X6 metais.


20X1 m. gruodžio 31 d. įmonė nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios,

vadovybės nuomone, turėtų reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų duomenims.


6 VAS MR / 113

Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse

Rodikliai Suma

(Lt)

Suteiktos arba neatšaukiamai (negrąžintinai) pažadėtos įmonės garantijos

Garantija bankui dukterinės UAB „A“ įsipareigojimams užtikrinti 100 000

Suteiktos teisės įsigyti turtą

1. Įmonės „D“ neatšaukiama teisė 20X4 metais įsigyti dukterinės UAB „C“

ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas

2. Įmonės „E“ neatšaukiama teisė 20X6 metais įsigyti dukterinės UAB „A“

ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas

Tikimybė, kad 20X1 m. gruodžio 31 d. egzistuojantį teisinį įsipareigojimą dėl garantijos

suteikimo reikės padengti įmonės turtu, yra maža. Jei dukterinės UAB „A“ finansinė būklė

pablogės ir įmonei teks vykdyti įsipareigojimą, nepaskirstytasis pelnas sumažės 105 000 Lt.

Teisė įsigyti dukterinių įmonių turtą suteikta tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu. Ši teisė

pakeitė anksčiau įmonėms „D“ ir „E“ suteiktą teisę įsigyti dukterinių įmonių akcijas.

84. Trumpai apibūdinami pobalansiniai įvykiai, kurių neatskleidimas gali turėti

reikšmingos įtakos įmonės finansinių ataskaitų informacijos vartotojų galimybei priimti

teisingus sprendimus.

Kai kurie pobalansiniai įvykiai neturi įtakos įmonės finansinei būklei ar paskutinės

ataskaitinio laikotarpio dienos veiklos rezultatams, todėl finansinės ataskaitos nekoreguojamos.

Tokių įvykių pavyzdys – balanse parodytų investicijų, kurių apskaita nuolat tvarkoma rinkos

verte, rinkos vertės pasikeitimai po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

Jei nekoreguojantys pobalansiniai įvykiai yra tokie svarbūs, kad gali turėti įtakos

finansinių ataskaitų informacijos vartotojų galimybei tinkamai jas įvertinti ir priimti spendimus,

įmonė aiškinamajame rašte turi atskleisti kiekvieno nekoreguojančio pobalansinio įvykio pobūdį.

Be to, įmonė turi nustatyti tokių įvykių finansinį poveikį. Jei tokios informacijos pateikti

neįmanoma, turi būti nurodytas pats faktas.

Pavyzdys

Įmonė „C“ 20X1 m. sausio 2 d. sudarė 2 metų paskolos sutartį, pagal kurią,

garantuodama 100 000 Lt paskolos grąžinimą bankui, įkeitė obligacijas, kurių tikroji vertė

120 000 Lt. Įmonė „C“ įsipareigojo mokėti 5% metinių palūkanų. Teisę valdyti įkeistas

obligacijas ji atgautų tik grąžinusi paskolą. Pirmaisiais metais buvo apskaičiuotos ir sumokėtos

5 000 Lt palūkanos, ilgalaikė skola buvo perklasifikuota ir įmonės 20X1 m. gruodžio 31 d.

finansinėse ataskaitose parodyta kaip trumpalaikė.


6 VAS MR / 114

20X2 metų pradžioje įmonė „A“ susidūrė su nedideliais finansiniais sunkumais ir pagal

susitarimą su banku 20X2 m. vasario 15 d. paskolos sutartį pratęsė dvejiems metams.


Po finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių

pobalansinių įvykių, kurie turėtų neigiamos įtakos įmonės finansinių ataskaitų informacijos

vartotojų galimybei priimti teisingus sprendimus, išskyrus 20X2 m. vasario 15 d. pratęstą

100 000 Lt paskolos sutarties terminą. Balanse ši sutartis parodyta kaip trumpalaikė.

85. Apie jungtinę veiklą partneris atskleidžia:

85.1. informaciją apie jungtinės veiklos sutarčių objektus;

85.2. kiekvienos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamos bendrosios įmonės

valdomą dalį, ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną (nuostolius) ir nuosavo kapitalo dydį;

Kiekvienas partneris, kuris pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su kitais partneriais

kontroliuoja bendrąją įmonę, savo aiškinamajame rašte nurodo bendrosios įmonės pavadinimą,

buvimo vietą, veiklos pobūdį, valdomą dalį, nuosavo kapitalo dydį ir iš bendrosios veiklos gautą

pelną.

Pavyzdys


Įmonė yra investavusi į šiuos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamus objektus:

Eilės Nr. Sutarties pobūdis Bendrai kontroliuojamas objektas

1. Bendroji ekonominė veikla Bendrai kontroliuojami pastatai ir įrengimai

Medienos apdirbimas ir pardavimas

2. Bendroji įmonė UAB „D“

3. Bendroji įmonė UAB „E“

Įmonė „A“ kartu su įmone „B“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę

veiklą. Šiai veiklai vykdyti už 200 000 Lt įsigyta 1 000 kv. m. dirbtuvės ir 150 000 Lt vertės

įrengimai. Įmonei priklauso 120 000 Lt vertės 600 kv. m. dirbtuvių dalis ir 90 000 Lt vertės

įrengimai. Su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję įsipareigojimai pripažįstami

atsižvelgiant į kiekvienam partneriui priklausančią turto dalį. Kiekvienam partneriui priklausanti

pajamų dalis pripažįstama pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto

sąnaudų dalį.

Įmonė „A“ kartu su įmonė „C“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių kiekvienai įmonei

visuotiniame akcininkų susirinkime po 40% balsų, ir UAB „E“ akcijų, suteikiančių kiekvienai


6 VAS MR / 115

įmonei visuotiniame akcininkų susirinkime po 35% balsų. Su įmone „C“ sudaryta jungtinės

veiklos sutartis dėl bendros UAB „D“ ir UAB „E“ kontrolės.

Informacija apie bendrąsias įmones, kontroliuojamas pagal jungtinės veiklos sutartis

Eil.

Nr.

Įmonės

pavadinimas

Buveinė Veiklos

pobūdis

Valdoma

dalis

(%)

Ataskaitinio

laikotarpio

grynasis

pelnas (Lt)

Nuosavas

kapitalas

20X1-12-31

(Lt)

1. UAB „D“ Ukmergės g. 296,

Vilnius

Mažmeninė

prekyba 40 25 000 63 000

2. UAB „E“ Savanorių pr. 333,

Kaunas

Siuvimo

paslaugos 35 (5 000) 46 000

85.3. su bendrąja ekonomine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį susijusio

ilgalaikio ir trumpalaikio turto, po vienų metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų,

per vienus metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dalis;

Jei įmonė yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį, ji turi nurodyti, kokią jos turto,

įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dalį sudaro bendrai kontroliuojama veikla.

Pavyzdys

Įmonė „F“ ir įmonė „G“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę veiklą

(prekiauja įvairių gamintojų baldais). Šiai veiklai vykdyti įmonės „F“ ir „G“ yra įsigijusios

2 000 kv. m. pastatą už 10 000 000 Lt, atitinkamai įmonė „F“ – 1 200 kv. m. už 6 000 000 Lt ir

įmonė „G“ – 800 kv. m. už 4 000 000 Lt. Šio pastato naudingo tarnavimo laikas 20 metų. Pastato

savininkai, įmonės „F“ ir „G“, sudarė sutartį dėl elektros, šildymo, šiukšlių išvežimo, teritorijos

priežiūros, kitų paslaugų ir įsipareigojo už gautas paslaugas atsiskaityti. Pastato elektros ir

šildymo apskaitos prietaisai yra bendri. Įmonė „F“ už 20 000 Lt nupirko baldų, kurie bus

naudojami bendrojoje ekonominėje veikloje. Baldai atitinka ilgalaikio materialiojo turto

pripažinimo kriterijus, todėl jų vertė į sąnaudas bus perkeliama dalimis per naudingo tarnavimo

laiką. Nustatytas 5 metų baldų naudingo tarnavimo laikas.

Baldams pervežti įmonė „F“ yra nupirkusi 5 krovininius automobilius už 500 000 Lt, o

įmonė „G“ – 2 krovininius automobilius už 200 000 Lt. Visų automobilių naudingo tarnavimo

laikas 10 metų. Baldais prekiauja 30 įmonės „G“ darbuotojų. Baldus pirkėjams pristato 25

įmonės „F“ darbuotojai.

Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję

įsipareigojimai atskirose partnerių finansinėse ataskaitose pripažįstami atsižvelgiant į

kiekvienam priklausančią turto dalį. Todėl kiekvienas partneris savo finansinėse ataskaitose

parodys ne tik savo įsipareigojimus, bet atitinkamą bendrų įsipareigojimų dėl elektros, šildymo,

šiukšlių išvežimo, teritorijos priežiūros ir kitų gaunamų paslaugų dalį. Partneris „F“ prisiims


6 VAS MR / 116

įsipareigojimą dėl 1 200 kv. m. tenkančios sąnaudų dalies, o partneris „G“ – 800 kv. m.

tenkančios sąnaudų dalies.

Per ataskaitinį laikotarpį įmonė „F“ už 4 650 000 Lt įsigijo parduoti skirtų baldų.

Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė „F“ turėjo 300 000 Lt neparduotų baldų likutį. Su

tiekėjais partnerių sudarytoje sutartyje numatyta, kad tiekėjams už prekes sumokama tik jas

pardavus. Bendrų įsipareigojimų, tenkančių parneriams už suteiktas komunalines paslaugas,

suma sudarė 150 000 Lt.

Vykdydami bendrąją ekonominę veiklą, per ataskaitinius metus partneriai uždirbo

10 000 000 Lt, patyrė 8 500 000 Lt su šia veikla susijusių sąnaudų, kurių paskirstymas

pateikiamas lentelėje.

Eil.

Nr.

Straipsnio pavadinimas Iš viso

(Lt)

Įmonės „G“

(Lt)

Įmonės „F“

(Lt)

1. Parduotų baldų savikaina 4 350 000 – 4 350 000

2. Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos 500 000 200 000 300 000

3. Transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudos 70 000 20 000 50 000

4. Baldų nusidėvėjimo sąnaudos 4 000 – 4 000

5. Elektros, šildymo ir kitos eksploatacijos

sąnaudos 970 000 388 000 582 000

6. Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo

susijusios sąnaudos 2 580 000 1 170 000 1 410 000

7. Kuro sąnaudos 21 000 6 000 15 000

8. Kitos veiklos sąnaudos 5 000 2 000 3 000

Iš viso 8 500 000 1 786 000 6 714 000

Pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto sąnaudų dalį

kiekvienas partneris pripažįsta jam priklausančią pajamų dalį, registruoja apskaitoje ir parodo

atskirose finansinėse ataskaitose.

Kiekvienas partneris savo atskirų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti su

jungtinės veiklos sutartimi susijusią informaciją apie ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, po vienų metų

mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, per vienus metus mokėtinas sumas ir

trumpalaikius įsipareigojimus, uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų dalį. Įmonės „F“ ir „G“

praėjusį ataskaitinį laikotarpį veiklos nevykdė.

Įmonės „F“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė „F“ kartu su įmone „G“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę

veiklą – prekybą įvairių gamintojų baldais. Šiai veiklai vykdyti įsigytas 2 000 kv. m. pastatas,

kurio 1 200 kv. m. dalis priklauso įmonei.

Per ataskaitinį laikotarpį įmonė už 4 650 000 Lt įsigijo parduoti skirtų baldų. Paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną dar buvo neparduota baldų už 300 000 Lt.


6 VAS MR / 117

Su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję įsipareigojimai pripažįstami atsižvelgiant į

kiekvienam partneriui priklausančią turto dalį. Įmonei priklausanti pajamų dalis pripažįstama

pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto sąnaudų dalį.

Įmonės turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, susiję su bendrąja ekonomine veikla

Eil.

Nr.


metai (Lt)

Praėję

finansiniai metai

(Lt)

1. Ilgalaikis materialusis turtas 5 946 000 –

2. Atsargos 300 000 –

3. Trumpalaikiai įsipareigojimai 390 000 –

4. Pajamos 7 898 824 –

5. Sąnaudos 6 714 000 –

Iš jų parduotų prekių savikaina 4 350 000 –

Analogišką informaciją aiškinamajame rašte turi pateikti ir įmonė „G“.

85.4. su pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama bendrąja įmone susijusius

nuostolius, jei jie yra užregistruoti nebalansinėse sąskaitose;

Jeigu investuotojas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikia

informaciją apie nuosavybės metodu apskaičiuotas investicijas į bendrąją įmonę ir jam tenkanti

bendrosios įmonės nuostolių dalis yra didesnė už jo investicijos į bendrąją įmonę balansinę vertę,

tai investuotojo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie

nebalansinėse sąskaitose užregistruotą jam tenkančią bendrosios įmonės nuostolių dalį.

Įsigydamas kitos įmonės akcijų, investuotojas siekia gauti pelno iš investicijos, tačiau ne

visada investicija būna pelninga, ji būna ir nuostolinga. Taikant nuosavybės metodą, investicijos

vertė koreguojama ne tik gauto pelno, bet ir nuostolių suma. Jei bendroji įmonė patiria nuostolių,

investuotojas jam tenkančią nuostolių dalį rodo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose tol, kol

investicija nuvertėja iki nulio. Jei bendrosios įmonės veikla ir toliau yra nuostolinga, o

investuotojas nėra įsipareigojęs padengti bendrosios įmonės nuostolių ar prisiėmęs kitų

įsipareigojimų, investicija konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ir aiškinamajame rašte

parodoma nuline verte. Jei investuotojas įsipareigoja padengti bendrosios įmonės nuostolių dalį

ar prisiima kitų įsipareigojimų, kai investicijos vertė jau lygi nuliui, jis pripažįsta įsipareigojimą.

Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, investicijos vertę viršijantys

nuostoliai užregistruojami nebalansinėse sąskaitose. Nuostoliai, viršijantys investicijos balansinę

vertę, atskleidžiami aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

AB „A“ ir UAB „B“ turi AB „C“ akcijų, suteikiančių kiekvienai įmonei visuotiniame


6 VAS MR / 118

akcininkų susirinkime po 30% balsų. AB „A“ ir UAB „B“ yra sudariusios jungtinės veiklos

sutartį dėl bendros AB „C“ kontrolės.

AB „A“ konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijos parodomos taikant

nuosavybės metodą. 20X1 m. gruodžio 31 d. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose

investicijos į AB „D“ vertė, apskaičiuota nuosavybės metodu, yra 8 mln. litų.

AB „C“ 20X2 metų veiklos rezultatas buvo 12 mln. litų nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 3,6 mln. litų (12 mln. Lt x 30%) tenka investuotojai AB „A“. AB „A“ nuostoliai 20X2 m.

gruodžio 31 d. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose 3,6 mln. litų sumažina investicijos į

bendrąją įmonę (AB „D“) balansinę vertę ir padidina finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

AB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. konsoliduotajame balanse investicijos į AB „C“ vertė

yra 4,4 mln. litų (8 mln. Lt – 3,6 mln. Lt).

AB „C“ 20X3 metų veiklos rezultatas buvo 15 mln. litų nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 4,5 mln. litų (15 mln. Lt x 30%), tenka investuotojai AB „A“. Šiuo atveju AB „A“ tenkanti

nuostolių dalis yra didesnė už balansinę investicijos vertę.

AB „A“ nėra įsipareigojusi padengti visų ar dalies AB „C“ nuostolių, todėl

konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ji parodo tik tą nuostolių dalį, kuri neviršija

balansinės investicijos vertės, t. y. 4,4 mln. litų, o konsoliduotajame balanse parodo nulinę

investicijos vertę.

Jeigu jungtinės veiklos partnerė AB „A“ investicijos vertės pokyčius nuosavybės metodu

registruoja nebalansinėse sąskaitose, tai ir likusi 0,1 mln. litų nuostolių dalis užregistruojama

nebalansinėse sąskaitose.

AB „A“ investicijos į AB „C“ vertė, apskaičiuota nuosavybės metodu, 20X3 m. gruodžio

31 d. konsoliduotajame balanse bus parodoma nuline verte. Nuostoliai, viršijantys investicijos

balansinę vertę, atskleidžiami aiškinamajame rašte. Įmonė privalo kaupti informaciją, kad galėtų

atskleisti aiškinamajame rašte, ir paaiškėjus, kad bendroji įmonė pradėjo dirbti pelningai, žinotų,

kada vėl nuosavybės metodu apskaičiuoti ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodyti

investicijos į bendrąją įmonę pelną.


AB „A“ turi AB „C“ akcijų, suteikiančių jai 30% balsų visuotiniame akcininkų

susirinkime. AB „A“ su UAB „B“, kuri taip pat turi AB „C“ akcijų, suteikiančių jai 30% balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime, yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį dėl bendros AB „C“

kontrolės.

AB „A“ savo investiciją į bendrąją įmonę AB „C“ konsoliduotosiose finansinėse

ataskaitose parodo taikydama nuosavybės metodą, atskirose įmonės finansinėse ataskaitose –

taikydama savikainos metodą.

Pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama bendroji įmonė AB „C“ dirbo nuostolingai,

AB „A“ nebalansinėje sąskaitoje užregistruota jai tenkančio nuostolio suma sudaro 0,1 mln. litų.

85.5. neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į jungtinės veiklos

sutarties objektus, sumas ir pobūdį;


6 VAS MR / 119

1 pavyzdys


Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į jungtinės veiklos objektus,

nėra.

2 pavyzdys

UAB „B“ 20X3 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė garantuoja, kad gautą 100 000 Lt paskolą bendroji įmonė AB „C“ grąžins.

85.6. kitus reikšmingus faktus, susijusius su jungtinės veiklos sutarties objektais.

86. Apie koncesijos sutartis atskleidžiama:

86.1. Apie kiekvieną koncesijos sutartį ar apie koncesijos ar panašaus pobūdžio

sutarčių grupę:

86.1.1. šių sutarčių pobūdis;

86.1.2. svarbios sutarčių sąlygos, nuo kurių gali priklausyti būsimųjų pinigų srautų

dydis, jų gavimo laikas ir tikimybė;

86.1.3. teisė naudoti sutartyse nurodytą turtą ir šios teisės turėjimo laikotarpis;

86.1.4. įsipareigojimai teikti paslaugas ar teisė naudotis tokiomis paslaugomis,

nurodant paslaugų teikimo ar naudojimosi jomis laikotarpį;

86.1.5. įsipareigojimai įsigyti ar statyti nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrenginius,

nurodant įsipareigojimų vertę, jų vykdymo laikotarpį ir atidėjinius, jeigu jų yra sudaryta;

86.1.6. įsipareigojimai sutarties galiojimo pabaigoje perduoti ar priimti nurodytą

turtą, nurodant tokio turto vertę;

86.1.7. galimybė pratęsti ar nutraukti sutartį;

86.1.8. kitokios teisės ir įsipareigojimai;

86.1.9. pajamos ir sąnaudos, susijusios su sutarčių vykdymu;

86.1.10. per ataskaitinį laikotarpį padaryti sutarčių pakeitimai.

86.2. Pagal šias sutartis pripažinto finansinio ir nematerialiojo turto vertė.

86.3. Informacija apie su šiomis sutartimis susijusias sudarytas papildomas sutartis.

86.4. Kita reikšminga informacija.

Pavyzdys


Įmonė su Šiaulių miesto savivaldybe 20X1 metais sudarė koncesijos sutartį dėl sveikatos,


6 VAS MR / 120

sporto ir pramogų komplekso statybos, naudojimo, valdymo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Koncesijos sutartis sudaryta 25 metams.

Už sveikatos, sporto ir pramogų komplekso statybą savivaldybė dvejus metus iš eilės

moka kas ketvirtį po 1 500 000 Lt.

Įmonė gavo leidimą, kuris, pabaigus komplekso statybą, suteiks jai teisę visą komplekso

naudojimo ir valdymo laikotarpį imti mokesčius iš paslaugų vartotojų. Šiuo laikotarpiu

suteikiančioji institucija atlygio įmonei nemokės, išskyrus atvejį, jei per praėjusius finansinius

metus ji būtų patyrusi nuostolių. Šiuo atveju kompensacija neviršytų 500 000 Lt per metus.

Įmonei suteikta teisė 25 metus naudoti ir valdyti įrengtą sveikatos, sporto ir pramogų

kompleksą.

Sveikatos, sporto ir pramogų komplekso valdymo laikotarpiu ir koncesijos sutartyje

nustatytomis sąlygomis įmonė įsipareigojo organizuoti mokamus ir nemokamus sporto, kultūros,

pramoginius renginius, teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Kasmet įmonė įsipareigojo surengti

50 mokamų renginių ir 10 nemokamų savivaldybės renginių.

Pagal koncesijos sutartį įmonė įsipareigojo ne tik pastatyti sveikatos, sporto ir pramogų

kompleksą, bet įsigyti ir sumontuoti visą įrangą, reikalingą komplekso veiklai vykdyti.

Remiantis atliktais skaičiavimais ir ekspertų išvadomis, įmonei įranga ir įrenginiai kainuos

2 500 000 Lt. Todėl, pasirašiusi koncesijos sutartį, įmonė nusprendė 2 metus, kol bus statomas

kompleksas, sudaryti atidėjinius įrangai įsigyti.

Pasibaigus koncesijos sutarties terminui, įmonė įsipareigoja per 30 dienų perduoti

savivaldybei sveikatos, sporto ir pramogų kompleksą, kurio vertė 15 000 000 Lt.

Įmonė gali vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį pateikdama suteikiančiajai

institucijai rašytinį pranešimą prieš 60 dienų, jei suteikiančioji institucija padaro esminį sutarties

pažeidimą ir šio pažeidimo neištaiso per koncesininko nustatytą terminą. Šalys turi teisę

nutraukti sutartį ir šalių susitarimu.

Per ataskaitinį laikotarpį sutarties pakeitimų nebuvo.

Pirmaisiais sutarties vykdymo metais įmonė pripažino 7 500 000 Lt su koncesijos

sutarties vykdymu susijusių pajamų, 6 750 000 Lt sąnaudų, 6 000 000 Lt finansinio turto ir

1 500 000 Lt nematerialiojo turto.

Vykdydama koncesijos sutarties sąlygas, įmonė yra sudariusi komunalinių paslaugų,

patalpų valymo, apsaugos ir kitokių paslaugų sutartis, kurios užtikrina komplekso naudojimą,

valdymą, reklamavimą.

87. Taip pat paaiškinamos įmonės balanso, pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo

pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų kitos sumos, kurios gali turėti įtakos finansinių

ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams:

87.1. Sukauptų pajamų ar ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos, jeigu jos yra

reikšmingos.

Pavyzdys


6 VAS MR / 121


Balanso straipsniai Pastabos Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai metai

(Lt)

B. Trumpalaikis turtas 3 687 020 2 898 035

I. Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir

nebaigtos vykdyti sutartys

850 000 970 000

1.2. Išankstiniai mokėjimai 15 380 000 540 000

II. Per vienus metus gautinos sumos 1 200 000 940 000

II.3. Kitos gautinos sumos 15 180 000 225 000

Jei įmonės balanso išankstinių mokėjimų straipsniuose ateinančio laikotarpio sąnaudų,

kitų gautinų sumų straipsniuose sukauptų pajamų sumos yra reikšmingos, jos turi būti

pateikiamos aiškinamojo rašto pastabose. Tokia informacija gali būti pateikiama, pavyzdžiui,

lentele.


15 pastaba. Sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos.

Straipsnio pavadinimas Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

1. Išankstiniai mokėjimai 380 000 540 000

1.1. iš jų ateinančio laikotarpio sąnaudos 290 000 350 000

1.1.1. pastatų draudimo sąnaudos 240 000 275 000

1.1.2. transporto priemonių draudimo sąnaudos 50 000 75 000

2. Kitos gautinos sumos 180 000 225 000

2.1. iš jų sukauptos pajamos 110 000 135 000

2.1.1. pastatų nuomos pajamos 80 000 95 000

2.1.2. transporto nuomos pajamos 30 000 40 000

87.2. Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos, jeigu jos yra

reikšmingos.

Pavyzdys


6 VAS MR / 122

Įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka


Nr.

Finansiniai

metai (Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 8 200 355 11 140 750

I. Po vienų metų mokėtinos sumos ir

ilgalaikiai įsipareigojimai 5 620 035 7 290 700

1.3. Gauti išankstiniai mokėjimai 27 430 000 680 000

1.6. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai 27 105 650 135 230

II. Per vienus metus mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai 2 580 320 3 850 050

II.4. Gauti išankstiniai mokėjimai 27 380 500 590 450

II.8. Kitos mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai 27 90 400 120 650

Balanso po vienų metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų ir per vienus metus

mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų straipsniuose parodytos reikšmingos ateinančių

laikotarpių pajamų ir sukauptų sąnaudų sumos (per ataskaitinį laikotarpį susidariusios sąnaudos,

kurios paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną dar nesumokėtos, pavyzdžiui, mokėtinos

draudimo ar nuomos įmokos), turi būti atskleidžiamos įmonės aiškinamojo rašto pastabose.


27 pastaba. Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos.


metai

(Lt)

Praėję

finansiniai

metai (Lt)

1. Gauti išankstiniai mokėjimai (ilgalaikiai įsipareigojimai) 430 000 680 000

1.1. iš jų ateinančio laikotarpio pajamos 230 000 380 000

1.1.1. pastatų eksterjero nuomos reklamos agentūroms pajamos 50 000 100 000

1.1.2. transporto priemonių nuomos reklamos agentūroms pajamos 180 000 280 000

2. Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 105 650 135 230

2.1. iš jų sukauptos sąnaudos 95 000 105 000

2.1.1. sukauptos palūkanos, mokėtinos kredito įstaigoms po vienų metų 95 000 105 000

3. Gauti išankstiniai mokėjimai (trumpalaikiai įsipareigojimai) 380 500 590 450

3.1. iš jų ateinančio laikotarpio pajamos 320 000 430 000

3.1.1. pastatų eksterjero nuomos reklamos agentūroms pajamos 90 000 120 000


6 VAS MR / 123

3.1.2. transporto priemonių nuomos reklamos agentūroms pajamos 230 000 310 000

4. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 90 400 120 650

4.1. iš jų sukauptos sąnaudos 90 400 120 650

4.1.1. sukauptos mokėtinos palūkanos, mokėtinos kredito įstaigoms per

vienus metus

90 400

120 650

87.3. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, reikšmingos nepiniginių straipsnių sumos,

pavyzdžiui, investicinių ir finansinių sandorių, nesusijusių su pinigų įplaukomis ar

išmokomis per ataskaitinius finansinius metus, sumos.

Nepiniginių sandorių pavyzdžiai, informacija apie kuriuos turi būti pateikiama

aiškinamajame rašte, gali būti tokie:

– Dalies įmonės skolų pavertimas kapitalu, pvz., kai įmonė išplatina naują akcijų

emisiją ir skolas padengia akcijomis. Toks sandoris neturi įtakos pinigų srautams, todėl

nerodomas pinigų srautų ataskaitoje. Informacija apie jį pateikiama aiškinamajame rašte.

– Ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant įsigyjamą lizingo (finansinės nuomos)

būdu. Aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie turtą, įsigytą pagal finansinės nuomos

sutartį, ir sumas, mokėtinas pagal šią sutartį.

– Ne pinigais gauta dotacija. Jei įmonė gauna paramą, pavyzdžiui, ilgalaikiu

materialiuoju turtu, toks sandoris laikomas nepiniginiu ir pinigų srautų ataskaitoje nerodomas,

tačiau turi būti aprašomas aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

UAB „A“ akcininkai ataskaitiniais metais nusprendė padengti įmonės „B“ suteiktą

trumpalaikę 100 000 Lt paskolą, išplatino naują 1 000 paprastųjų akcijų emisiją ir perleido jas

įmonei „B“. Nominalioji akcijos vertė yra 100 Lt.


UAB „A“ įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. buvo 1 000 000 Lt. Jį sudarė 10 000

paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Nauja akcijų emisija buvo

išplatinta 20X1 m. spalio 30 d. Išleista 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali

vertė taip pat 100 Lt. Išleistomis akcijomis padengta įmonės „B“ 20X1 m. vasario 1 d. suteikta

trumpalaikė 100 000 Lt paskola.

87.4. Pagautės ir netekimų pobūdis ir jų sumos, išskyrus tą atvejį, kai vertinant

įmonės veiklos rezultatus, tos sumos yra nereikšmingos.

88. Apie susijusius asmenis atskleidžiama tokia informacija, kuri nebuvo atskleista

kitose aiškinamojo rašto pastabose. Jeigu informacija jau buvo atskleista, pateikiama tik


6 VAS MR / 124

nuoroda į tos pastabos numerį. Apie susijusius asmenis aiškinamojo rašto pastabose turi

būti atskleista tokia informacija:

88.1. Kiekvienos dukterinės ir asocijuotosios įmonės pavadinimas, veiklos pobūdis,

valdoma dalis, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) ir nuosavo kapitalo

dydis.

88.2. Kiekvienos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamos bendrosios įmonės

pavadinimas, veiklos pobūdis, valdoma dalis.

88.3. Patronuojančios įmonės ar įmonių, galinčių daryti įmonei reikšmingą poveikį,

pavadinimai veiklos pobūdis, valdoma dalis. Jeigu įmonei lemiamą ar reikšmingą poveikį

daro vienas ar keli fiziniai asmenys, nurodomas šis faktas ir fizinių asmenų valdoma dalis.

Kai kuri informacija apie susijusių asmenų tarpusavio įsipareigojimus yra pateikiama

atskirose balanso eilutėse, išskiriant dukterinių ir asocijuotųjų įmonių įsipareigojimus, tačiau šios

informacijos gali nepakakti, todėl detaliau ji turėtų būti pateikiama aiškinamajame rašte.

Aiškinamajame rašte informacija gali būti išdėstoma įmonės pasirinktu būdu – lentelėmis, tekstu,

tekstu ir lentelėmis ar pan.

Nežiūrint to, ar įmonė vykdė sandorius su susijusiais asmenimis, aiškinamajame rašte ji

turi pateikti bendrą informaciją apie dukterines, asocijuotąsias, pagal jungtinės veiklos sutartis

kontroliuojamas bendrąsias įmones ir savo akcininkus ar partnerius, galinčius daryti įmonei

reikšmingą poveikį.

88.4. Įmonės vadovų, tai yra įmonės administracijos vadovo, valdybos, stebėtojų

tarybos narių, kitų asmenų, turinčių teisę planuoti ir kontroliuoti įmonės veiklą, jai

vadovauti ir (ar) atsakyti už galutinius sprendimus, kiekvienos grupės:

88.4.1. asmenų skaičius;

88.4.2. per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius šiems asmenims išmokėtų

avansų ir suteiktų paskolų suma, palūkanų normos, pagrindinės paskolų sąlygos ir

sugrąžinta suma;

88.4.3. prisiimtų įsipareigojimų sumokėti atlygį pagal apibrėžtus išmokų planus

suma;

88.4.4. suteiktų garantijų neapibrėžtųjų įsipareigojimų suma.

1 pavyzdys

Įmonės „C“ vadovai yra įmonės direktorius ir vyriausiasis buhalteris.


Įmonės vadovams apskaičiuotos sumos


6 VAS MR / 125

Rodikliai 20X2 m.

(Lt)

20X1 m.

(Lt)

Įmonės skola

20X2-12-31

(Lt)

1. Vadovų skaičius per ataskaitinį laikotarpį 2 2

2. Įmonės vadovams per ataskaitinį laikotarpį

apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos: 103 000 96 000 8 000

a) pagrindinis darbo užmokestis (įskaitant sukauptus

atostoginius) 96 000 96 000 8 000

b) premijos 7 000 – –

c) išeitinės kompensacijos – – –

3. Neatlygintinai perduotas turtas ar suteiktos

paslaugos – 5 000 –

4. Suteiktos garantijos – – –

Įmonė gali pasirinkti, ar rodyti vidutinį sąrašinį vadovų skaičių per ataskaitinį laikotarpį,

ar jų skaičių laikotarpio pabaigoje. Pasirinkimas turi būti nurodytas apskaitos politikoje.

Įmonės vadovams apskaičiuotos sumos aiškinamajame rašte gali būti pateikiamos įmonės

pasirinkta forma. Šioms sumoms priskiriamos ne tik piniginės, bet ir kitokia forma apskaičiuotos

kompensacijos ar suteiktos lengvatos.

2 pavyzdys

Įmonė „A“ direktoriaus pavaduotoją iš darbo atleidžia šalių susitarimu. Pagal šį

susitarimą jam skiriama 74 000 Lt kompensacija ir paliekama teisė vienus metus naudotis

tarnybiniu automobiliu. Sutartyje numatyta, kad per metus įmonė „A“ kompensuos iki 28 000 Lt

automobilio išlaikymo išlaidų. Informacijoje apie įmonės vadovams apskaičiuotas sumas įmonė

„A“ turi parodyti ne tik išmokėtą kompensaciją, bet ir automobilio išlaikymo sąnaudas.

3 pavyzdys

Lietuvos įmonė „B“ pagal susitarimą ne tik moka atlyginimą direktoriui, kurio nuolatinė

gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, bet ir apmoka buto nuomos ir išlaikymo išlaidas Lietuvoje.

Informacijoje apie įmonės vadovams apskaičiuotas sumas įmonė „B“ turi parodyti ne tik

apskaičiuotą atlyginimą, bet ir buto nuomos, ir išlaikymo sąnaudas.

Aiškinamajame rašte turi būti nurodomos ne tik įmonės vadovams, fiziniams asmenims,

bet ir įmonėms, paslaugų teikėjoms, kurių darbuotojai faktiškai atlieka užsakovo įmonės vadovų

darbą, apskaičiuotos sumos.


6 VAS MR / 126

88.5. Susijusiems fiziniams asmenims, išskyrus įmonės vadovus, per ataskaitinį

laikotarpį išmokėtos sumos pagal jų pobūdį:

88.5.1. susijusios su darbo santykiais, iš jų pagrindinis darbo užmokestis, išeitinės

kompensacijos, premijos ir kitoks atlygis;

88.5.2. išmokos akcijomis;

88.5.3. neatlygintinai perduoto turto arba suteiktų paslaugų vertė;

88.5.4. kitos reikšmingos sumos.

88.6. Duomenys apie sandorius su susijusiais asmenimis, išskyrus įmonės vadovus,

apibendrinti pagal susijusių asmenų (patronuojanti įmonė, reikšmingą balsų skaičių

turintys akcininkai, įmonės, kurios bendrai kontroliuoja finansines ataskaitas teikiančią

įmonę, dukterinės įmonės, asocijuotosios įmonės, pagal jungtinės veiklos sutartis

kontroliuojamos bendrosios įmonės, kiti susiję asmenys) grupes:

88.6.1. ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpių sandorių sumos;

88.6.2. skolos suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir atsiskaitymo sąlygos;

88.6.3. per ataskaitinį laikotarpį pripažinta abejotinų skolų suma;

88.6.4. suteiktos garantijos ir laidavimai;

88.6.5. kita reikšminga informacija, kuri paaiškintų galimą tokių sandorių poveikį

įmonės finansinei būklei.

88.7. Duomenys apie kiekvieną reikšmingą sandorį, sudarytą su susijusiais

asmenimis kitokiomis negu rinkos sąlygomis.

Susiję asmenys gali vykdyti įvairias ūkines tarpusavio operacijas, pavyzdžiui, parduoti

prekes, teikti paslaugas. Gali būti teikiamos atlygintinos ar neatlygintinos paslaugos ar kita

pagalba.

1 pavyzdys

Patronuojanti įmonė į dukterinę įmonę siunčia dirbti kelis savo personalo ir planavimo

skyriaus darbuotojus. Atlyginimą šiems darbuotojams moka patronuojanti įmonė ir iš dukterinės

įmonės jokio atlygio už tai negauna. Toks dukterinės įmonės rėmimas laikomas susijusių asmenų

sandoriu, informaciją apie kurį reikia atskleisti ir patronuojančios, ir dukterinės įmonės

finansinėse ataskaitose. Patronuojančiai įmonei reikia atskleisti siunčiamų į dukterinę įmonę

darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, o dukterinei įmonei – tokių darbuotojų buvimo faktą.

Pateikiant informaciją apie sandorius su susijusiais asmenimis, panašaus pobūdžio

straipsniai gali būti sujungiami, išskyrus tuos atvejus, kai sujungtą informaciją finansinių

ataskaitų informacijos vartotojai gali neteisingai suprasti. Sandorių su susijusiais asmenimis, apie

kuriuos informaciją reikėtų pateikti, pavyzdžiai galėtų būti:

a) prekių ar paslaugų pirkimas ir pardavimas;

b) ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pirkimas, pardavimas ir nuoma;

c) licencijų, tyrimo ar plėtros darbų perleidimas;


6 VAS MR / 127

d) vertybinių popierių pirkimas ir perleidimas;

e) paskolų gavimas ir suteikimas;

f) susijusio asmens skolų padengimas;

g) garantijų suteikimas ir pan.

Įmonių sandoriai su akcininkais, vadovais, šeimos nariais, kitais susijusiais asmenimis

dažnai yra vykdomi kitokiomis negu rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, nustatant mažesnes ar

didesnes negu rinkos kainas, ilgesnius arba trumpesnius negu įprasta atsiskaitymo terminus ir

pan. Informacija apie tokių sandorių sumas ir sąlygas aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama

atskirai.

2 pavyzdys

Su UAB „A“ susijusius asmenis iliustruoja pateikiama schema:


UAB „A“ yra UAB „M“ dukterinė įmonė. Patronuojančiai įmonei „M“ priklauso 51%

balsų suteikiančių akcijų, jos adresas yra C g. 10, Vilnius. Patronuojančiai įmonei „M“ lemiamą

poveikį daro įmonė SIA „S“. Visos įmonių grupės vadovaujančioji patronuojanti įmonė SIA „S“

yra Latvijoje. Kiti 49% UAB „A“ akcijų priklauso fiziniams asmenims. Vardeniui Pavardeniui ir

Ąžuolui Ąžuolaičiui priklauso po 20% akcijų.

UAB „B“ yra susijusi su UAB „A“, nes jai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojanti

UAB „M“.

UAB „A“ turi dukterinę įmonę UAB „G“. UAB „G“ gamina baldus, jos adresas yra

T g. 6, Tauragė. UAB „A“ priklauso 100% šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį UAB

SIA „S“

direktorius SIA „S“

Konsultacinė

įmonė „R“

UAB „B“

UAB „G“

UAB „M“

UAB „A“

Fiziniai

asmenys

UAB „J“ UAB „A“

direktoriaus žmona

UAB „D“ UAB „L“ TŪB „K“ UAB „V“

100% 100%

100% 51% 49%

100% 25% 33% 50% 50% 100%


6 VAS MR / 128

„G“ uždirbo 150 000 Lt grynojo pelno, jos nuosavas kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo

550 000 Lt.

UAB „A“ turi šias asocijuotąsias įmones:

1. UAB „D“ audžia baldų gobeleną. Šios įmonės adresas yra Y g. 6, Vilnius. UAB „A“

turi 25% šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį UAB „D“ uždirbo 125 000 Lt grynojo

pelno, jos nuosavas kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 303 000 Lt.

2. UAB „L“ gamina baldų furnitūrą. Šios įmonės adresas yra X g. 22, Vilnius. UAB „A“

turi 33% šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį UAB „L“ uždirbo 80 000 Lt grynojo

pelno, jos nuosavas kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 230 000 Lt.

UAB „A“ ir UAB „J“ 20X0 m. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsteigė ir

bendrai kontroliuoja TŪB „K“. TŪB „K“ teikia logistikos paslaugas, jos adresas yra Z g. 14,

Vilnius. Pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „A“ valdoma dalis yra 50%, ji gauna 50% TŪB

„K“ uždirbto pelno.

Kiti su UAB „A“ susiję asmenys:

1. Konsultacinė įmonė „R“, kuriai lemiamą poveikį daro SIA „S“ (vadovaujančiosios

patronuojančios įmonės) direktorius ir kuri SIA „S“ direktoriaus nurodymu sudarė sutartį su

UAB „A“ dėl rinkodaros paslaugų teikimo.

2. UAB „V“, kurios 100% akcijų turi UAB „A“ direktoriaus žmona ir kuri su UAB „A“

sudarė sutartį dėl prekių pardavimo lengvatinėmis sąlygomis šios įmonės direktoriaus nurodymu.

Per ataskaitinį laikotarpį susijusių asmenų vykdyti sandoriai:

1. UAB „A“ prekių ir paslaugų pardavimas.

Susijusių asmenų grupė 20X2 m.

(tūkst. Lt)

20X1 m.

(tūkst. Lt)

Skola įmonei

20X2-12-31

(tūkst. Lt)

Vadovaujančioji patronuojanti įmonė (SIA „S“) 60 80 5

Patronuojanti įmonė (UAB „M“) 520 480 20

Įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati

patronuojanti įmonė (UAB „B“) 320 230 –

Asocijuotosios įmonės (UAB „D“, UAB „L“) 40 – 10

Kiti susiję asmenys (UAB „V“) 210 170 50

Iš viso 1 150 960 85

Patronuojančiai įmonei „M“ ir vadovaujančiajai patronuojančiai įmonei SIA „S“ prekės

parduotos ir paslaugos suteiktos už savikainą. Prekės ir paslaugos asocijuotosioms įmonėms

parduodamos rinkos kainomis. Kitiems susijusiems asmenims prekės buvo parduotos 10%

mažesne kaina už rinkos kainą.

Kiti susiję asmenys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonei buvo skolingi 50 000 Lt. Iš

jų 20 000 Lt negrąžinama ilgiau kaip vienus metus, todėl ši skola pripažinta abejotina.


6 VAS MR / 129

2. UAB „A“ prekių ir paslaugų pirkimas.

Susijusių asmenų grupė 20X2 m.

(Lt)

20X1 m.

(Lt)

Įmonės skola

20X2-12-31

(Lt)

Patronuojanti įmonė (UAB „M“) 80 000 70 000 –

Dukterinė įmonė (UAB „G“) 260 000 280 000 150 000

Asocijuotosios įmonės (UAB „D“, UAB „L“) 120 000 105 000 –

Pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama

įmonė (TŪB „K“) 60 000 75 000 10 000

Kiti susiję asmenys (Konsultacinė įmonė „R“) 110 000 80 000 40 000

Iš viso 630 000 610 000 200 000

Visos prekės ir paslaugos buvo įsigytos rinkos kainomis, išskyrus patronuojančios

įmonės suteiktas paslaugas, kurios buvo įsigytos už savikainą.

3. UAB „A“ susijusiems asmenims suteiktos paskolos.

Susijusio asmens pavadinimas

Asocijuotoji įmonė UAB „L“

(tūkst. Lt)

Įmonės direktorius

(tūkst. Lt)

Likutis 20X1-01-01 300 –

Paskolinta 20X1 m. 200 –

Grąžinta 20X1 m. (20) –

Likutis 20X1-12-31 480 –

Paskolinta 20X2 m. – 50

Grąžinta 20X2 m. (120) (5)

Likutis 20X2-12-31 360 45

Asocijuotajai įmonei „L“ suteikta 500 000 Lt paskola. Paskolos sutartis sudaryta 20X1

metų liepos mėnesį. Paskolos grąžinimo terminas 20X6 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartyje

numatyta 3,5% metinė palūkanų norma, užstatas nenumatytas.

Per ataskaitinį laikotarpį UAB „A“ direktoriui suteikta 50 000 Lt beprocentė paskola.

Paskolos grąžinimo terminas 20X3 m. birželio 30 d., užstatas nėra numatytas.

4. UAB „A“ suteiktos garantijos.

Įmonė dukterinei įmonei UAB „G“ suteikė 600 000 Lt garantiją dėl paskolos, gautos iš

komercinio banko, grąžinimo. Paskolą bankas suteikė 20X1 metais, reikia grąžinti 20X4 metais.

Tikimybė, kad 20X2 m. gruodžio 31 d. egzistuojantį teisinį įsipareigojimą dėl garantijos

suteikimo reikės padengti įmonės turtu, yra maža. Jei jį teks įvykdyti, nepaskirstytasis pelnas

sumažės 660 000 Lt.


6 VAS MR / 130

Pavyzdyje susijusių asmenų grupės pateikiamos pagal įmonių grupės hierarchiją.

Susijusių asmenų grupės gali būti pateikiamos ir kitaip: pagal pardavimo apimtį ar kitą įmonės

pasirinktą tvarką. Lentelėse skliausteliuose pateikiama informacija iliustruoja pavyzdį. Pateikiant

informaciją apie sandorius su susijusių asmenų grupėmis, įmonių pavadinimų nurodyti

neprivaloma.

89. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiama kita reikšminga informacija, kuri

atskleidžia įmonės veiklos pobūdį, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus,

tačiau nebuvo pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

VII. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS IR PERTVARKYMAS

90. Kai įstatymų nustatyta tvarka įmonė reorganizuojama jungimo būdu,

ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ar sutrumpintame

aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama tokia informacija:

90.1. Reorganizuotų įmonių pavadinimai ir veikla.

90.2. Po reorganizavimo atsiradusios įmonės veiklos pradžia.

90.3. Atidėjiniai, sudaryti įmonės veiklai sumažinti ar nutraukti.

90.4. Informacija, leidžianti finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti per

ataskaitinius finansinius metus atlikto įmonių reorganizavimo pobūdį.

90.5. Bendro pavaldumo įmonių reorganizavimui taikytas apskaitos metodas.

91. Įstatymų nustatyta tvarka įmonė gali būti reorganizuojama skaidymo būdu, kai

pagal įmonės nustatytas reorganizavimo sąlygas išdalijama kitoms įmonėms ar padalijama

į steigiamas naujas įmones. Įstatymų nustatyta tvarka gali būti atskiriama įmonės dalis ir

šios dalies turto ir įsipareigojimų pagrindu įsteigiama viena ar kelios įmonės. Visais šiais

atvejais įsteigtos naujos įmonės aiškinamajame rašte ar sutrumpintame aiškinamajame

rašte pirmais ir antrais finansiniais metais turi būti atskleidžiama:

91.1. Taikytas skaidymo būdas (išdalijimas, padalijimas, atskyrimas), suskaidytos

įmonės pavadinimas ir jos veiklos sritis.

91.2. Suformuoto nuosavo kapitalo dydis ir sudėtis.

91.3. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.

91.4. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis ir apskaitoje užregistruota jų

vertė.

Pavyzdys


Įmonė „B“ įsteigta 20X1 m. vasario 28 d. atskyrimo būdu suskaidžius įmonę „A“.

Suskaidytos įmonės „A“ pagrindinė veikla yra šokoladinių produktų gamyba.


6 VAS MR / 131

Įmonės „B“ įstatinį kapitalą sudaro 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės

akcijų.

Pagal skaidymo sąlygose numatytą tvarką iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus

įmonė „B“ savo apskaitoje registruoja tikrąja verte:

administracinis pastatas 500 000 Lt

pinigai ir pinigų ekvivalentai 200 000 Lt

įsipareigojimai 60 000 Lt

Skaidymo sąlygose numatyta, kad susidaręs gauto turto, įstatinio kapitalo ir

įsipareigojimų skirtumas 240 000 Lt (500 000 Lt + 200 000 Lt – 400 000 Lt – 60 000 Lt) bus

skirstomas taip: 220 000 Lt – į nepaskirstytąjį pelną ir 20 000 Lt – į rezervus.

Informacija apie turto ir įsipareigojimų vertę, nuosavo kapitalo dydį ir sudėtį

Straipsniai Iš įmonės „A“ perimta

Balansinė vertė Tikroji vertė

Turtas 460 000 700 000

Nuosavas kapitalas 400 000 640 000

Įstatinis kapitalas 400 000 400 000

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – 220 000

Rezervai – 20 000

Įsipareigojimai 60 000 60 000

92. Po išdalijimo tęsiančios veiklą įmonės aiškinamajame rašte ar sutrumpintame

aiškinamajame rašte pirmais ir antrais finansiniais metais turi būti atskleidžiama:

92.1. Nuosavo kapitalo dydžio ir sudėties pokytis dėl išdalijimo.

92.2. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.

92.3. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis, apskaitoje užregistruota gauto

turto ir įsipareigojimų vertė.

93. Po įmonės dalies atskyrimo veiklą tęsiančios įmonės aiškinamajame rašte ar

sutrumpintame aiškinamajame rašte pirmais ir antrais finansiniais metais turi būti

atskleidžiama:

93.1. Po įmonės dalies atskyrimo veikiančios naujos įmonės pavadinimas, jos veiklos

sritis.

93.2. Nuosavo kapitalo dydžio ir sudėties pokytis dėl įmonės dalies atskyrimo.

93.3. Įmonės perduoto turto ir įsipareigojimų sudėtis, apskaitoje užregistruota

perduoto turto ir įsipareigojimų vertė.

Pavyzdys


6 VAS MR / 132


Įmonės įstatinio kapitalo padidinimas 10 000 Lt (100 privilegijuotų vardinių akcijų po

100 Lt) įregistruotas 20X2 m. vasario 28 d. perėmus įmonės „A“, reorganizuotos išdalijimo

būdu, perduotą turtą ir įsipareigojimus. Įregistravus pakeistus įstatus, įmonės įstatinį kapitalą

sudaro 150 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės akcijų ir 100 privilegijuotųjų 100 Lt

nominalios vertės akcijų.

Įmonės įstatinio kapitalo struktūros pokytis

Akcijų rūšys Akcijų skaičius Akcijų

nominali

vertė (Lt)

Suma (Lt)

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

Paprastosios akcijos 150 150 200 30 000 30 000

Privilegijuotosios

akcijos 100 – 100 10 000 –

Iš viso 250 150 40 000 30 000

Kaip numatyta skaidymo sąlygose, iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus įmonė

savo apskaitoje įregistravo balansine verte:

administracinis pastatas 422 000 Lt

pinigai ir pinigų ekvivalentai 20 000 Lt

įsipareigojimai 432 000 Lt

įstatinis kapitalas 10 000 Lt

Informacija apie įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir sudėties

pokyčius

Straipsniai Balansinė vertė

prieš įmonės „A“

išdalijimą (Lt)

Perimta iš

įmonės „A“

(Lt)

Balansinė vertė

po įmonės „A“

išdalijimo (Lt)

Turtas 755 000 442 000 1 197 000

Įstatinis kapitalas 30 000 10 000 40 000

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 346 000 346 000

Įsipareigojimai 379 000 432 000 811 000

94. Skaidomos įmonės, kai jos skaidymas finansinių metų pabaigoje dar nebaigtas,

aiškinamajame rašte ar sutrumpintame aiškinamajame rašte pateikiama tokia

informacija:

94.1. Sprendimo skaidyti įmonę aplinkybės ir jo priėmimo data.


6 VAS MR / 133

94.2. Skaidymo būdas (išdalijimas, padalijimas, atskyrimas).

94.3. Po skaidymo pasibaigiančios įmonės ir veiksiančių įmonių pavadinimai,

veiklos sritys.

94.4. Po skaidymo veiksiančių įmonių nuosavo kapitalo dydis ir sudėtis.

94.5. Numatoma data, kada po skaidymo pasibaigiančios įmonės akcininkams,

nariams, ar kitiems juridinio asmens dalyviams suteikiama teisė į įmonės, kuri veiks po

skaidymo, pelną ir visos su šia teise susijusios sąlygos.

94.6. Numatoma data, kada po skaidymo pasibaigiančios įmonės turtas ir

įsipareigojimai perduodami po skaidymo veiksiančiai įmonei ir kada sandoriai įtraukiami į

šios įmonės apskaitą.

Pavyzdys


Visuotinis akcininkų susirinkimas 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą skaidyti

įmonę „A“, kurios pagrindinė veikla buvo šokoladinių produktų gamyba ir jų pardavimas.

Skaidymas bus vykdomas padalijimo būdu įsteigiant dvi naujas įmones „B“ ir „C“. Įmonė „B“

tik gamins šokoladinius gaminius, o „C“ tik prekiaus šiais gaminiais. Kiekvienos įsteigtos „B“ ir

„C“ įmonių įstatinį kapitalą sudarys 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų.

Įmonės skaidymas finansinių metų pabaigoje dar nebaigtas.

Įkurtų įmonių „B“ ir „C“ akcininkams teisę į pelną numatoma suteikti nuo įstatų

įregistravimo datos, t. y. nuo 20X2 m. vasario 28 d.

Po skaidymo pasibaigiančios įmonės „A“ turtą ir įsipareigojimus numatoma perduoti

įmonėms „B“ ir „C“ įstatų įregistravimo datą, t. y. 20X2 m. vasario 28 d.

Pagal skaidymo sąlygose numatytą tvarką iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus

„B“ ir „C“ savo apskaitoje registruos tikrąja verte.

95. Kai įstatymų nustatyta tvarka įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę,

sudarydama pirmąsias po pertvarkymo metines finansines ataskaitas, ji aiškinamojo rašto

ar sutrumpinto aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje turi nurodyti sprendimo pertvarkyti

įmonę priėmimo datą, aplinkybes ir naujos teisinės formos įmonės įstatų ar kitų steigimo

dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre datą.

1 pavyzdys


Savivaldybės įmonės „D“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m.

birželio 15 d. priėmė sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę „D“ į akcinę bendrovę „D“.

Naujos teisinės formos įmonės įstatai įregistruoti 20X1 m. rugpjūčio 10 d.


6 VAS MR / 134

2 pavyzdys


Norėdamas plėtoti veiklą, pritraukti daugiau investicijų ir verslo partnerių, sėkmingiau

konkuruoti rinkoje, individualios įmonės savininkas 20X1 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą

pertvarkyti individualią įmonę „C“ į uždarąją akcinę bendrovę „C“. Naujos teisinės formos

įmonės įstatai įregistruoti 20X1 m. liepos 25 d.

96. Sudarant pirmąsias metines finansines ataskaitas, pateikiama detali informacija

apie apskaitos politikos pakeitimą po įmonės pertvarkymo į kitos teisinės formos įmonę.

1 pavyzdys

Individuali įmonė „C“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „C“.


Įmonė apskaitą tvarkė ir finansines ataskaitas sudarė vadovaudamasi 38-uoju verslo

apskaitos standartu „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų

buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, todėl po pertvarkymo siekdama teisingiau atskleisti

finansinę būklę ir veiklos rezultatus ji pakeitė apskaitos politiką.

Įmonė apskaitos politikoje numatė ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikyti

perkainotos vertės būdą. Savikainos būdą pakeitus perkainotos vertės būdu, remiantis 7-ojo

verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“ 11 punktu, ankstesnių laikotarpių duomenys nebuvo koreguojami.

Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, įmonė vietoj

konkrečių kainų būdo pradėjo taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių

apyvartos ir ribotų apskaitos programos galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo

įtakos finansinių ataskaitų lyginamajai informacijai neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos

pakeitimo rezultatai finansinėse ataskaitose parodyti perspektyviniu būdu, t. y. nekoreguojant

ataskaitų lyginamosios informacijos.

2 pavyzdys

Savivaldybės įmonė „D“ buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę „D“.


Įregistravus akcinę bendrovę, jos veikla nepasikeitė. Įmonė apskaitą tvarkė ir finansines


6 VAS MR / 135

ataskaitas sudarė vadovaudamasi verslo apskaitos standartais, todėl po pertvarkymo ji apskaitos

politikos nekeitė.

97. Sudarant pirmąsias po pertvarkymo metines finansines ataskaitas, pateikiama

kita detali įmonės pertvarkymo informacija, pavyzdžiui:

97.1. turto vertinimo diena ir ataskaitos pateikimo data, vertinimo rezultatai ir

turto vertės koregavimo įtaka finansinių atskaitų duomenims;

1 pavyzdys


Savivaldybės įmonės „D“ turto vertinimas buvo atliktas pagal 20X1 m. balandžio 30 d.

turimo turto duomenis. Nepriklausomų turto vertintojų ataskaita pateikta 20X1 m. birželio 3 d.

Joje parodyta turto vertė buvo 500 000 Lt didesnė už balansinę vertę, nes padidėjo pastatų vertė.

Kito įmonės turto ir įsipareigojimų tikroji vertė atitiko balansinę vertę.

2 pavyzdys


Individualios įmonės „C“ turto vertinimas buvo atliktas pagal 20X1 m. balandžio 30 d.

turimo turto duomenis. Nepriklausomų turto vertintojų ataskaita pateikta 20X1 m. gegužės 31 d.

Joje parodyta turto vertė buvo 50 000 Lt didesnė už balansinę vertę. Turto vertė padidėjo dėl

padidėjusios už akcijas perduodamų įrengimų vertės. Dėl to naujos teisinės formos įmonės

ilgalaikio materialiojo turto vertė padidėjo 50 000 Lt.

97.2. pertvarkymo balansas pagal turto vertinimo dienos duomenis ir laikotarpio

nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos pelno (nuostolių)

ataskaita;

1 pavyzdys

Savivaldybės įmonė „D“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos

sprendimu 20X1 metais buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „C“. Sudarydama 20X1 m.

gruodžio 31 d. finansinės ataskaitas, aiškinamajame rašte įmonė pateikia pagal turto vertinimo

dienos duomenis sudarytą pertvarkymo balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą nuo ataskaitinių

finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos.


6 VAS MR / 136


Įmonės „D“ 20X1 m. balandžio 30 d. pertvarkymo balansas

Turtas (Lt) Nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai

(Lt)

A. Ilgalaikis turtas 155 000 C. Nuosavas kapitalas 320 000

I. Nematerialusis turtas 5 000 I. Įmonės savininko kapitalas 120 000


150 000

II. Turtą, kuris pagal įstatymus gali

būti tik valstybės nuosavybė,

atitinkantis kapitalas 90 000

III. Finansinis turtas

0

III. Perkainojimo rezervas

(rezultatai) 40 000

IV. Kitas ilgalaikis turtas 0 IV. Rezervai 30 000

B. Trumpalaikis turtas 245 000 IV.1. Privalomasis 20 000

I. Atsargos, išankstiniai

mokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartys 90 000

IV.2. Kiti rezervai (premijoms ir pan.)

10 000

II. Per vienus metus gautinos

sumos 100 000

V. Nepaskirstytasis pelnas

(nuostoliai) 40 000

III. Kitas trumpalaikis turtas 10 000 D. Dotacijos, subsidijos

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

45 000

E. Mokėtinos sumos ir

įsipareigojimai 80 000

I. Po vienų metų mokėtinos sumos

ir ilgalaikiai įsipareigojimai 20 000

II. Per vienus metus mokėtinos

sumos ir trumpalaikiai


Turto iš viso 400 000

Nuosavo kapitalo ir

įsipareigojimų iš viso 400 000

Įmonės „D“ 20X1 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita

Eil.N

r.


metai (Lt)

I. Pardavimo pajamos 180 000

II. Pardavimo savikaina 100 000

III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) 80 000

IV. Veiklos sąnaudos 60 000

V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 20 000

VI. Kita veikla 20 000


VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) 0


6 VAS MR / 137

IX. Pagautė 0

X. Netekimai 0

XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 45 000

XII. Pelno mokestis 5 000

XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 40 000

2 pavyzdys

Individuali įmonė „C“ 20X1 metais buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „C“.

Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, aiškinamajame rašte įmonė pateikia

pagal turto vertinimo dienos duomenis sudarytą pertvarkymo balansą ir pelno (nuostolių)

ataskaitą nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos.


Įmonės „C“ 20X1 m. balandžio 30 d. pertvarkymo balansas

Turtas (Lt) Nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai

(Lt)

A. Ilgalaikis turtas 18 000 C. Nuosavas kapitalas 22 000

I. Nematerialusis turtas 1 000 I. Kapitalas 10 000


15 000

II. Perkainojimo rezervas

(rezultatai) 5 000

III. Finansinis turtas 0 III. Rezervai 0

IV. Kitas ilgalaikis turtas

2 000

IV. Nepaskirstytasis pelnas

(nuostoliai) 7 000

B. Trumpalaikis turtas 16 000 D. Dotacijos, subsidijos

I. Atsargos, išankstiniai

mokėjimai ir nebaigtos vykdyti

sutartis 5 000

E. Mokėtinos sumos ir

įsipareigojimai

12 000

II. Per vienus metus gautinos

sumos

7 000 I. Po vienų metų mokėtinos sumos

ir ilgalaikiai įsipareigojimai 3 000

III. Kitas trumpalaikis turtas 0 II. Per vienus metus mokėtinos

sumos ir trumpalaikiai


IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4 000

Turto iš viso 34 000

Nuosavo kapitalo ir

įsipareigojimų iš viso 34 000


6 VAS MR / 138

Įmonės „C“ 20X1 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita

Eilės

Nr.


metai (Lt)

I. Pardavimo pajamos 18 000

II. Pardavimo savikaina 10 000

III. Bendrasis pelnas (nuostoliai) 8 000

IV. Veiklos sąnaudos 5 000

V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 3 000

VI. Kita veikla 2 000


VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) 10 500

IX. Pagautė 0

X. Netekimai 0

XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 10 500

XII. Pelno mokestis 1 575

XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 8 925

97.3. kita su įmonės pertvarkymu susijusi reikšminga informacija, turėjusi įtakos

įmonės veiklai ir nuosavo kapitalo pokyčiui.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

98. Šis standartas taikomas sudarant 2013 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių

ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Standartas gali būti taikomas ir sudarant

ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

__________________

Documents

Audito ir apskaitos tarnyba PATVIRTINTA - avnt.ltavnt.lt/.../VAS/Metodines-rekomendacijos/6-VAS-MR-pagal-4-redakcija.pdf · materialusis turtas“ IX skyriaus Investicinio turto apskaita