55
TEMA: „Šviesos banginės savybės, apibendrinimas― Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m.

„Šviesos banginės savybės, apibendrinimas― Fizika: 10 ... · Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m. 1. Šviesos dispersija 2. Elektromagnetinių bangų skalė

  • Upload
    others

  • View
    12

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

TEMA:

„Šviesos banginės savybės, apibendrinimas―

Fizika: 10 klasė

Mokytoja: Rasa Armonienė

2014 m.

1. Šviesos dispersija

2. Elektromagnetinių bangų skalė

3. Spektrai

4. Šviesos interferencija

5. Šviesos difrakcija

6. Difrakcijos uţdavinys

7. Difrakcijos bandymas

8. Klausimų testas

9. Naudota literatūra

Baltos šviesos skaidymasis į spektrą, vadinamas šviesos dispersija.

Balta šviesa yra sudėtinė ir praėjusi prizmę suskyla į 7 skirtingas spalvas

įrodė – Izaokas Niutonas.

Balta šviesa suskyla į spektrą.

Spinduliai lūţta nevienodai.

o Surinkus spektro spindulius į vieną, vėl gautume baltą šviesą.

Apvaliadugnę kolbą pripilkime vandens ir, laikydami ją įvairiame aukštyje, ţiūrėkime į vandenį iš apačios. Matysime graţias vaivorykštės spalvas.

Visos elektromagnetinės bangos sudėtos į vieną eilę pagal daţnį arba ilgį yra vadinamos

elektromagnetinių bangų skale.

Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus per prizmę, vadinama spektru.

Išspinduliavimo

Sugerties

Išspinduliavimo spektrų rūšys:

Linijinis

Ištisinis

Juostinis

Ištisinis spektras yra kietų kūnų, skysčių ir dujų spektras. Šiam spektrui būdingas tolygus perėjimas nuo vienų daţnio bangų prie kitų.

Molekulinių dujų skleidţiamų spindulių spektras yra juostinis. Juostinį spektrą sudaro atskiros

spalvotos juostos, perskirtos tamsiu tarpu.

Linijinį spektrą sudaro atskiros siauros spalvotos linijos, kurias vieną nuo kito atskiria plačios

tamsios juostos.

Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis yra vadinama

bangų interferencija.

Interferencijos maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis)

Interferencijos

minimumai susidarys

tose erdvės vietose, kur

bangų eigos (kitaip

tariant, nueito kelio)

skirtumas Δd lygus

nelyginiam pusbangių

skaičiui. (λ – šviesos

bangos ilgis)

Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, uţlinkimas uţ kliūties.

Vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis.

Šviesos difrakciją padeda tirti prietaisas – difrakcijos gardelė

Formulė bangos ilgiui apskaičiuoti:

λ= d/k· sin φ = m

λ= bangos ilgis

d – gardelės periodas

k – spektrų eilė

sin φ - gama

Priartinkime nykštį prie smiliaus, palikdami nedidelį tarpelį .Tarp pirštų atsiranda tamsus ruoţelis. Tai ne kas kita, kaip interferencinis vaizdas, susidaręs dėl difrakcijos šviesai einant pro siaurą plyšelį tarp pirštų.

1. Į kiek spalvų suskyla balta šviesa? Ir kokios jos ? Skyla į septynias spalvas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė 2. Kas įrodė, kad balta šviesa suskyla į spektrą? Izaokas Niutonas 3. Kokia spalva lūžta labiausiai? Violetinė 4. Ką vadiname spektru? Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus prizmę. 5. Kokios yra spektrų rūšys? Išspinduliavimo, sugerties

Vadovėlis ,,Fizika 10―

Vikipedija

Fotonas.

Austėja Armonaitė

7 klasė

Mokytoja: Rasa Armonienė

Įvadinė dalis

Šviesos šaltiniai

Šešėliai

Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai

Šviesos atspindţio reiškinys

Šviesos lūţimo reiškinys

Šviesos spektras

Uţduotys

Naudota literatūra

Šviesos reiškiniai lydi mus kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo ţingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepeprastai svarbūs ţmogaus gyvenime. Psichologai teigia, kad šviesa daro netgi įtaką ţmogaus charakteriui: pietiečiai - linksmi, labiau atsipalaidavę, nes gauna daug saulės spindulių, o šiauriečiai – santūresni, uţdaresni, nes saulę regi rečiau.

Visi šviesą skleidţiantys kūnai vadinami šviesos

šaltiniais. Jie skirstomi į dvi rūšis: gamtinius ir dirbtinius.

Gamtiniai šviesos šaltiniai yra Saulė, ţvaigţdės, ţaibas,

įvairūs šviečiantys vabzdţiai ir augalai, dirbtiniai —

visokiausios lempos, lauţo ar ţvakės liepsna ir panašiai.

Kad įvairūs kūnai būtų matomi, jie turi būti apšviesti šviesos

šaltinių. Tačiau vien šviesos tam neuţtenka — ji dar turi

pakliūti į mūsų akis.

Apšvietimui

Reklamai

Informacijai perduoti (švyturiai, šviesoforai, automobilių posūkių lempos)

Šviesos šaltiniai skleidţia šviesą visomis kryptimis tiesiomis linijomis.

Tačiau šviesa gali sklisti ir viena, norima kryptimi.

Susiaurinę šviesos pluoštą, matome šviesos spindulį.

Šviesos spindulys - tiesi linija, kuria sklinda šviesa.

Šviesos spinduliai yra ne kas kita, kaip apšviestos dulkelės kambaryje, vandens lašeliai

ūkanotame miške.

Ten kur yra šviesa, susidaro šešėliai. Šešėlio esmę fizikoje galima nusakyti paprastai — tai uţ apšviesto neskaidraus kūno susidariusi neapšviesta erdvė. Seniau kol dar nebuvo išrasti laikrodţiai, ţmonės pagal šešėlius matuodavo laiką. Taip pat vykdavo įvairūs šešėlių teatrai, būdavo piešiami siluetai.

Šešėlių teatras

Silueto piešimas

Laiko matavimas

Kūnai kurie praleidţia šviesą, vadinami skaidriaisiais. Patys jie nematomi, tačiau pro juos aiškiai matyti kiti kūnai, jų spalvos. Skaidrūs kūnai yra stiklas, tyras vanduo, ledas.Tačiau absoliučiai skaidrių kūnų nėra. Uţvis skaidriausias yra oras.

Visi matomi kūnai yra neskaidrūs, nes jie ne praleidţia, o atspindi krintančią į juos šviesą, nors dalį jos ir sugeria. Neskaidrūs kūnai yra popierius, oda, medis, metalai, akmenys, plytos, daugelis audinių ir t.t.

Šviesą skleidţiantys gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai, pasiekę mūsų akis, sukelia jose šviesos pojūtį. Toks pat pojūtis mus apima ir ţiūrint į tokius daiktus, kurie patys nešviečia. Tik šiuo atveju, kaip ţinome, mūsų akis pasiekia tų daiktų atspindėta šviesa.

Paprastai suvokti šviesos atspindţio reiškinį padeda šviesos atspindžio dėsnis:

Krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir statmuo yra vienoje plokštumoje;

Spindulio atspindţio kampas lygus to spindulio kritimo kampui.

Šviesos spinduliui būdinga apgręţiamumo savybė

Optinis diskas padeda ištirti šviesos atspindţio dėsnį.

Šviesos lūţimas — tai šviesos spindulio perėjimas iš vienos terpės į kitą.

Spindulys pereidamas iš vienos terpės į kitą, keičia kryptį t.y. lūţta.

Terpė — tai medţiaga kuria sklinda šviesa.

Kritimo spindulys, statmuo ir lūţio spindulys yra vienoje plokštumoje;

Kritimo kampas visada didesnis uţ lūţio kampą;

Šviesos lūţiui būdinga apgręţiamumo savybė.

Optinis diskas padeda tirti šviesos lūţimo dėsnį, tačiau jame įtaisytas ne veidrodis, o stiklinė plokštelė.

Baltos šviesos skaidymasis į spalvotus pluoštus yra vadinamas šviesos spektru.

Balta spalva suskyla į 7 spalvotus pluoštus:

raudona orandţinė

geltona ţalia ţydra

mėlyna violetinė

Spalvų rūšys:

1. Į kokias rūšis skirstomi šviesos šaltiniai? • Į šviesius ir tamsius • Į gamtinius ir dirbtinius • Į judančius ir nejudančius 2. Ką ţmonės anksčiau matuodavo pagal šešėlius? • Ūgį • Svorį • Laiką 3. Kuris iš šių kūnų pats skaidriausias? • Oras • Lapas • Ledas

4. Kada spindulys lūţta, kai pereina? • Vandenį • Prizmę • Terpę 5. Kokia spalva šviesos spektre lūţta maţiausiai? • Ţalia • Raudona • Geltona 6. Kas yra prizmė? • Stiklinė, neerdvinė figūra • Erdvinė, nestiklinė figūra • Stiklinė, erdvinė figūra

Vladas Valentinavičius Fizika 7 klasė

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0e%C5%A1%C4%97lis

http://www.fizika.lm.lt/content/view/772/69/