BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMO …...teigia Kardelis K. (2007), dauguma socialinių tyrimų metodologų palaiko sisteminį poţiūrį į mokslinį tyrimą, t.y. pasisako

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Antanas Vaitiekus, Ingrida Mauricienė

BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ

RENGIMO METODIKA

Klaipėda, 2011

UDK 378.6:378.1(474.5)(072)

Va-119

Baigiamųjų ir kursinių darbų rengimo metodiniai nurodymai yra skirti Klaipėdos valstybinės

kolegijos Socialinių mokslų fakulteto studijų programų studentams.

Socialinių mokslų fakulteto studijų programos yra gana skirtingos, todėl katedros gali

prisitaikyti kursinių ir baigiamųjų darbų struktūrą, atsiţvelgdamos į studijų programų specifiką.

Pakeitimai turi būti oficialiai patvirtinti dekano.

Baigiamajame darbe studentas turi parodyti, jog jis įgijo profesinių kompetencijų iš visų

studijų programoje numatytų veiklos sričių. Šio reikalavimo galiojimas numatytas iki 2013-2014

mokslo metų.

Redakcinė grupė:

Judita Jonuševičienė – Tiksliųjų mokslų katedros vedėja, docentė;

Inga Benetienė – Logistikos ir administravimo katedros asistentė;

Remigijus Kinderis – Verslo vadybos katedros vedėjas, docentas;

Vilma Skvarčinskienė – Kultūrinės veiklos katedros vedėja, lektorė;

Zita Šakienė – Kalbų ir komunikacijos katedros lektorė.

Svarstyta ir patvirtinta Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Dekanato ir

Mokslo tarybos posėdţiuose.

Recenzavo:

Prof. dr. (vadyba ir administravimas) Ligita Šimanskienė, Klaipėdos universitetas

Doc. dr. (veiklos tyrimai, tyrimų metodologija) Jūratė Adomaitienė, Klaipėdos universitetas

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis,

įgyvendinant projektą Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-068 „Studijų

programų atnaujinimas Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų

ir Socialinių mokslų fakultetuose“.

ISBN 978-609-454-004-2 Klaipėdos valstybinė kolegija, 2011

Turinys

Pratarmė ....................................................................................................................................... 4

1. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMO BENDROSIOS NUOSTATOS ............... 5

1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas ................................................................................. 5

1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas ............................................................................... 6

2. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMAS .............................................................. 9

2.1. Baigiamųjų ir kursinių darbų sudėtinės dalys ....................................................................... 9

2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas .................................................................... 9

2.3. Santrauka......................................................................................................................... 10

2.4. Įvadas .............................................................................................................................. 11

2.5. Darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apţvalga .................................... 11

2.6. Teorinė dalis .................................................................................................................... 13

2.7. Praktinė - tiriamoji dalis ................................................................................................... 14

2.8. Išvados ir pasiūlymai ........................................................................................................ 15

2.9. Terminų ir sąvokų ţodynas............................................................................................... 15

2.10. Literatūros sąrašas ......................................................................................................... 15

2.11. Priedų sąrašas ................................................................................................................ 17

3. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ ĮFORMINIMAS....................................................... 18

4. VIEŠAS DARBŲ PRISTATYMAS ........................................................................................ 22

Literatūros sąrašas ....................................................................................................................... 23

Priedų sąrašas

1 priedas. Baigiamojo darbo titulinio puslapio pavyzdys.

2 priedas. Kursinio darbo titulinio puslapio pavyzdys.

3 priedas. Baigiamojo darbo turinio pavyzdys.

4 priedas. Baigiamojo darbo turinio pavyzdys (Kultūrinės veiklos vadybos, Sporto ir pramogų vadybos, Turizmo

administravimo studijų programų studentams).

5 priedas. Baigiamojo darbo vertinimo lapas.

6 priedas. Kursinio darbo vertinimo lapas.

7 priedas. Santraukos pavyzdys (lietuvių kalba).

8 priedas. Santraukos pavyzdys (anglų kalba).

9 priedas. Logistikos vadybos studijų programos (Pardavimų logistikos specializacijos) profesinių kompetencijų,

įgyvendintų baigiamajame darbe, sąrašas.

10 priedas. Baigiamojo darbo autoriaus raštiško įsipareigojimo dėl neplagijavimo pavyzdys.

11 priedas. Įmonės vadovo leidimo "Dėl įmonės vardo ir duomenų naudojimo" pavyzdys.

4

Pratarmė

Metodinis leidinys skiriamas Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto

studentams ir dėstytojams. Jo tikslas – padėti parengti metodiškai gerus studentų darbus, nustatyti

vienodus studentų rašto darbų rengimo ir vertinimo reikalavimus. Šie nurodymai ir reikalavimai

studentų moksliniams rašto darbams yra privalomi, todėl kitų mokymo institucijų parengtomis

metodikomis naudotis reikėtų kūrybiškai – atsiţvelgti tik į bendrojo pobūdţio patarimus, o šiuo

leidiniu naudotis dokumentų valdymo ir darbų struktūros klausimais.

Metodikos sudarytojai nekėlė tikslo pateikti absoliučiai visą studentų darbų rašymo

metodologiją, nes bet kokia pateikta informacija neišvengiamai sensta, keičiasi. Be to, studentams ir

jų vadovams būtina patiems taikyti metodologijos naujoves, pasinaudoti paskaitų metu įgytomis

ţiniomis ir įgūdţiais, ypač iš taikomųjų tyrimų metodologijos, rinkodaros tyrimų, vadybos, kalbos

kultūros, dokumentų valdymo, informacinių technologijų ir kitų dalykų. Vertingų praktinių patarimų

galima rasti Lote Rienecker ir Peter Stray Jorgensen (2003) knygoje „Kaip rašyti mokslinį darbą“.

Papildomų informacijos šaltinių būtinybė atsiras renkantis vienus ar kitus mokslinio darbo tyrimo

metodus ir argumentuojant jų pasirinkimą.

Sudarant šią metodiką buvo pasinaudota Bitino B., Rupšienės L., Ţydţiūnaitės V. (2008),

Seiliaus A., Šimanskienės L. (2005), Tidikio R. (2003), Kardelio K. (2007) ir kitų autorių moksliniais

darbais.

5

1. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

1.1. Studentų darbų paskirtis ir vertinimas

Visų Socialinių mokslų fakulteto studijų programų studentai rašo kursinius darbus. Studijų

programos įvykdytos, kai parengiamas, apginamas ir įvertinamas baigiamasis darbas.

Baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant

dalykus profesinei kvalifikacijai bei specializacijai įgyti ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį.

Kursinio darbo paskirtis – nustatyti ir įvertinti studentų gebėjimus analizuoti mokslinius

informacijos šaltinius, pritaikyti tinkamus tyrimo metodus, siekiant taikomojo pobūdţio darbo

rezultatų.

Studijų rezultatų baigiamojo darbo vertinimo organizavimo tikslas – leisti studentui

įrodyti, kad jis pasiekė studijų tikslus ir uţdavinius bei įgijo programoje numatytas profesines

kompetencijas, ir nustatyti, ar jam gali būti suteikta profesinė kvalifikacija.

Baigiamojo darbo rengimą ir vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2002-01-15 įsakymu Nr. 35 patvirtintos “Neuniversitetinių studijų rezultatų

baigiamojo vertinimo nuostatos” ir šie nurodymai (šiame leidinyje pateikti baigiamojo darbo ir

kursinio darbo metodiniai nurodymai).

Teisė rengti baigiamąjį darbą suteikiama studentams, įvykdţiusiems visus studijų

programoje numatytus reikalavimus:

kiekvienas studijų programoje numatytas dalykas (egzaminas) turi būti įvertintas

teigiamais balais;

atliktos ir teigiamais balais įvertintos studijų programoje numatytos profesinės veiklos

praktikos;

atlikta ir praktikos vadovų teigiamu balu įvertinta baigiamoji praktika.

Diplomanto pareigos. Diplomantas turi teisę laisvai pasirinkti baigiamojo darbo objektą ir

temą. Baigiamojo darbo temą, tikslus suformuluoja studentas ir suderina su darbo vadovu. Uţ

baigiamojo darbo kokybę ir atitikimą formalius reikalavimus, duomenų, apskaičiavimo teisingumą,

savarankiškumą atsako tik diplomantas.

Baigiamojo darbo vadovo pareigos. Vadovas turi siekti, kad baigiamojo darbo autorius

rastų racionalius sprendimo variantus. Todėl vadovai diplomantui neteikia paruoštų sprendimų, o tik

padeda parengti darbo planą, pagal darbo grafike numatytus terminus, vadovas kontroliuoja darbo

eigą, teikia dalykinę bei metodinę pagalbą, konsultuoja.

Recenzento pareigos. Recenzentas turi objektyviai nustatyti stipriuosius ir silpnuosius

baigiamojo darbo aspektus; įvertinti baigiamojo darbo formalius reikalavimus, nurodytus baigiamųjų

ir kursinių darbų metodikoje (5 priedas).

Baigiamajame darbe studentas turi pademonstruoti studijų programoje numatytas profesines

kompetencijas (9 priedas).

Baigiamąjį darbą pagal dešimties balų skalę vertina kvalifikavimo komisija, vadovaudamasi

profesinių kompetencijų lygiais, kurie nustatomi taip:

aukščiausias profesinių kompetencijų lygis (10 balų): darbo tikslas ir uţdaviniai

atitinka darbo temą ir yra aiškiai suformuluoti; darbe atskleidţiamos visos studijų programoje

numatytos profesinės kompetencijos; pateikiami arba originalūs, arba keli išsikeltų problemų

sprendimo variantai ir argumentuotai išrenkami optimaliausi; taikomi įvairūs teoriniai modeliai bei

analizės metodai; gauti rezultatai tarpusavyje palyginami; atskleidţiamos visapusiškos teorinės ţinios

pagal profesines kompetencijas; darbo rezultatai gali turėti praktinę reikšmę, o jų taikymas duoti

naudą; išvados ir pasiūlymai yra argumentuoti, konkretūs, apima visus darbo tikslus ir uţdavinius bei

juos atitinka; darbas parašytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal Kolegijoje nustatytus reikalavimus;

darbe naudojami uţsienio autorių šaltiniai;

6

labai aukštas profesinių kompetencijų lygis (9 balai): visi reikalavimai kaip ir

aukščiausio profesinių kompetencijų lygio, tik darbas su daliniais techniniais trūkumais, pateikiant

ţinias, pastebimas gebėjimas analizuoti ir sisteminti, tačiau ţinių formulavimas ne visiškai

savarankiškas ir kritiškas, darbe naudojami ne patys naujausi šaltiniai;

aukštas profesinių kompetencijų lygis (8 balai): darbo tikslas ir uţdaviniai atitinka

darbo temą, darbe atskleidţiamos du trečdaliai studijų programoje numatytų profesinių

kompetencijų; problemų sprendimai yra argumentuoti; taikomi adekvatūs teoriniai analizės modeliai

ir analizės metodai; atskleidţiamos geros teorinės ţinios pagal profesines kompetencijas; darbo

rezultatai, išvados ir pasiūlymai atitinka darbo tikslą ir uţdavinius; darbas įformintas pagal Kolegijoje

numatytus reikalavimus;

vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7 balai): visi privalumai kaip ir aukšto

profesinių kompetencijų lygio, tačiau ţinios grindţiamos vadovėliais ar metodinėmis priemonėmis,

pateikiamos nesklandţiai; ryškus mechaninis ţinių atkartojimas; skyriai ir poskyriai nėra apibendrinti;

darbo rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš esmės atitinka darbo tikslą ir uţdavinius; darbe pasitaiko

rašybos ir stiliaus klaidų;

pakankamas profesinių kompetencijų lygis (6 balai): darbo tikslas ir uţdaviniai iš

esmės atitinka darbo temą; darbe atskleidţiamos daugiau kaip pusė studijų programoje numatytų

profesinių kompetencijų; problemos iš esmės išspręstos; taikomi teoriniai modeliai ir analizės

metodai; atskleidţiamos minimalios būtinos teorinės ţinios pagal profesines kompetencijas; darbo

rezultatai, išvados ir pasiūlymai iš dalies atitinka darbo tikslą ir uţdavinius; darbe yra rašybos ir

stiliaus klaidų;

minimalus būtinas profesinių kompetencijų lygis (5 balai): visi privalumai kaip ir

pakankamo profesinių kompetencijų lygio, tačiau darbe atskleidţiamos ne maţiau nei pusė studijų

programoje numatytų profesinių kompetencijų; ţinios su ryškiomis spragomis - ţinomi ir pateikiami

tik pagrindiniai teiginiai bei sąvokos; nesugebama analizuoti ir vertinti; darbo rezultatai, išvados ir

pasiūlymai ne visiškai atitinka darbo tikslą ir uţdavinius; vyrauja antrinių šaltinių kompiliavimas;

darbas netvarkingas, su rašybos, stiliaus ir darbo įforminimo klaidomis.

Baigiamasis darbas laikomas apgintas, jei jame ir darbo gynimo metu atskleidţiamos ne

ţemesnio kaip minimalaus būtinojo lygio profesinės kompetencijos. Baigiamojo darbo vertinimo

rezultatai pranešami diplomantui, pasibaigus kvalifikavimo komisijos posėdţiui. Absolventui,

apgynusiam baigiamąjį darbą, suteikiama vadybininko kvalifikacija.

Studentui, dėl svarbių prieţasčių negalinčiam ar negalėjusiam numatytu laiku ginti baigiamojo

darbo, fakulteto dekano teikimu, direktoriaus įsakymu, gynimas gali būti atidėtas iki kito

kvalifikavimo komisijos posėdţio. Studentui, neparengusiam baigiamojo darbo nustatytu laiku,

neatvykusiam į baigiamojo darbo gynimą be svarbios prieţasties, neapgynusiam jo, fakulteto dekano

teikimu, direktoriaus įsakymu gali būti leidţiama pakartotinai ginti darbą ne anksčiau kaip po vienerių

metų. Studijų baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerija.

1.2. Studentų darbų metodinis pagrįstumas

Studentų kursiniai ir baigiamieji darbai turi būti rengiami vadovaujantis mokslinių tyrimų

reikalavimais. Kaip apibrėţia Bitinas B., Rupšienė L., Ţydţiūnaitė V. (2008), mokslinis tyrimas yra

sistema, kurios paskirtis – rinkti informaciją apie nagrinėjamos tikrovės objektus, ją pertvarkyti,

išryškinti svarbią, reikšmingą tikrovei paţinti ir tobulinti, o visuomenei pateikti jau apibendrintas,

visapusiškai patikrintas išvadas apie tiriamuosius objektus (13 p.). Skiriami fundamentiniai

(akademiniai) ir taikomieji moksliniai tyrimai. Fundamentinio tyrimo rezultatas – mokslo teorijos

tobulinimas. Taikomųjų tyrimų rezultatas – išvados, kurios gali būti taikomos sprendţiant

organizacijų, visuomenės grupių problemas, kuriant veiklos tobulinimo programas. Studento kursinio

ar baigiamojo darbo rengimas prasideda nuo temos pasirinkimo.

7

Pagrindiniai temos pasirinkimo kriterijai:

aktualumas;

svarba mokslui ir praktikai;

išskirtinumo lygis įmonės, organizacijos poţiūriu;

temos patrauklumas ir teorinis pasirengimas: gera tema yra ta, apie kurią studentas iš

anksto ką nors ţino ir ja domisi. Kita vertus, daţnai sritis tampa įdomi, kai į ją įsigilinama ir

analizuojama mokslinė literatūra;

tema neturi būti lengva – geriausia, kai darbe pristatomos naujos ţinios, tendencijos arba

į ją paţvelgiama iš kitos perspektyvos;

tema neturi būti per plati: aiški ir tiksliai apibrėţta tema suteikia daug daugiau galimybių į

ją įsigilinti ir išnagrinėti, negu plačiai suformuluota tema, kuri praktiškai padaro darbą paviršutinišką;

galimybė gauti atitinkamos informacijos: pirminius duomenis iš įmonių, įstaigų ar

pavienių asmenų reikėtų rinkti labai gerai apsvarsčius ir suplanavus, pasitarus su darbo vadovu.

Kiekvienam pokalbiui su įmonės atstovais reikia kruopščiai pasirengti (susipaţinti su įmonės veikla,

uţsirašyti klausimus). Kreiptis skubotai ir nepasirengus – reikštų ne tik „šaltinio“, bet ir paties

studento laiko švaistymą. Gali būti, kad „šaltinis“ kitą kartą nenorės turėti reikalų su tokiu studentu;

temos pavadinime turi išryškėti tyrimo objektas, reikšminiai ţodţiai.

Mokslinių tyrimų metodologijos analizė rodo, kad vyrauja skirtingos nuomonės sprendţiant,

kokį tyrimo metodą – ar kiekybinį, ar kokybinį – geriausiai pritaikyti socialiniams tyrimams. Kaip

teigia Kardelis K. (2007), dauguma socialinių tyrimų metodologų palaiko sisteminį poţiūrį į mokslinį

tyrimą, t.y. pasisako uţ kokybinių ir kiekybinių tyrimų integraciją (25 p.).

Kiekybiniu tyrimu galima vadinti tokį empirinį tyrimą, kurio duomenys pateikiami skaičiais

(kiekybine išraiška). Priešingai, kokybinis tyrimas – tai toks empirinis tyrimas, kada duomenys nėra

pateikiami kiekybine išraiška – skaičiais. Creswell (Luobikienė I., 2000, 12 p.) kokybinį tyrimą

apibūdina kaip suvokimo procesą, kuris grindţiamas individualiomis metodologinėmis ţmonių

socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrėjas sukonstruoja kompleksinį, holistinį paveikslą,

analizuoja ţodţius, išsamiai perduoda informantų poţiūrius bei atlieka tyrimą natūralioje aplinkoje.

Kokybinių, kiekybinių tyrimų ir analizės metodų santykiui moksliniame darbe įtaką daro

tyrimo tikslas ir tyrimo objektas.

Tyrimo metodikos pasirinkimas ir tyrimo vykdymas:

mokslinės metodinės literatūros analizė (teorinės analizės ir apibendrinimo metodas) –

literatūros studijavimas, bibliografijos sudarymas, jos nagrinėjimas, palyginimas;

tyrimo metodologija: tyrimo metodų ir procedūros parinkimas, tyrimo populiacijos

įvardijimas ir tyrimo imties dydţio parinkimas, duomenų rinkimo metodų nusistatymas, tyrimo

instrumento parengimas, duomenų apdorojimo ir duomenų analizės metodų parinkimas;

tyrimo duomenų apdorojimas: statistinis gautų duomenų apdorojimas; jei taikomi

kiekybiniai metodai; teorinis duomenų apdorojimas, jei taikomi kokybinio tyrimo metodai.

Informacijos apie tyrimo metodiką, klausimynų sudarymą, duomenų rinkimą ir apdorojimą ir

pan. rekomenduojama ieškoti šiuose leidiniuose:

1. Bagţiūnienė V. Įmonės veiklos planavimas ir analizė. Vilnius: Conto litera, 2005.

2. Bitinas B., Rupšienė L., Ţydţiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija.1, 2 dalys. Klaipėda: S.

Jokuţio leidykla-spaustuvė, 2008.

3. Dikčius V. Marketingo tyrimai. Vilnius: Vilniaus vadybos akademija, 2005.

4. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Lucilijus, 2005.

5. Luobikienė I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2000.

6. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003.

7. Rienecker L., Jorgensen P.S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.

8. Ţydţiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas: Technologija, 2008. Išsamesni tyrimo reikalavimai pateikti šios metodikos 2.5. poskyryje. Visose darbo dalyse

labai svarbu konkrečiai ir išsamiai argumentuoti teiginius: ir atliekant mokslinės metodinės literatūros

analizę, ir parenkant tyrimo metodologiją bei analizuojant gautus duomenis.

8

Argumentacija susideda iš tokių elementų:

pagrindas (imamas, pvz., iš mokslo autoritetų teiginių, savo pastebėjimų, analizės,

eksperimentų, interviu ir t.t.);

įvertinimas (reikalingas, norint parodyti, kiek pasitikime savimi, išsakydami savo

nuomonę);

tezė (ji daţniausiai pateikiama išvadose ir pasiūlymuose, bet gali būti paminėta jau

problemos formuluotėje, įvade ar tekstinės dalies skyrių išvadose);

garantija (paprastai kyla iš fakto, kad darbe naudojami mokslo pripaţinti ir tam tikslui

tinkami metodai);

prieštaravimas (gali būt pateiktos išlygos ir apribojimai dėl metodo taikymo);

pagrindimas (metodo pateisinimas, remiantis pavyzdţiais, autoritetais, neabejotinais

faktais, tyrimais ir eksperimentais).

9

2. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMAS

2.1. Baigiamųjų ir kursinių darbų sudėtinės dalys

Baigiamojo darbo struktūrą sudaro:

titulinis puslapis (1 priedas);

turinys (3, 4 priedai);

profesinės veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų,

įgyvendinamų baigiamajame darbe, sąrašas (9 priedas);

santrauka (lietuvių kalba ir viena (pasirinktinai) uţsienio kalba (anglų, vokiečių arba

prancūzų)) (7, 8 priedai);

įvadas;

darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimo metodikos apţvalga (išimtis Kultūrinės

veiklos vadybos, Turizmo administravimo, Sporto ir pramogų vadybos studijų programų

studentams, kurie šios dalies informaciją pateikia praktinės dalies pirmame poskyryje);

teorinė dalis;

praktinė - tiriamoji dalis;

išvados ir pasiūlymai;

terminų ir sąvokų ţodynas;

literatūros sąrašas;

priedai, maketai, modeliai;

iliustracinė medţiaga (jei yra didelės apimties ar nestandartinės apimties, įrišama atskirai).

Kursinio darbo struktūrą sudaro:

titulinis puslapis (2 priedas);

kursinio darbo įvertinimo lapas (6 priedas);

santrauka (lietuvių kalba) (7 priedas);

turinys (3, 4 priedai);

įvadas;

darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apţvalga (išimtis Kultūrinės

veiklos vadybos, Turizmo administravimo, Sporto ir pramogų vadybos studijų programų

studentams, kurie šios dalies informaciją pateikia praktinės dalies pirmame poskyryje);

teorinė dalis;

praktinė - tiriamoji dalis;

išvados ir pasiūlymai;

terminų ir sąvokų ţodynas;

literatūros sąrašas;

priedai;

iliustracinė medţiaga (jei yra didelės ar nestandartinės apimties, įrišama atskirai).

Kiti rašto darbai turi būti rengiami pagal mokslinio tiriamojo darbo metodikos reikalavimus.

Jų struktūra tokia: titulinis puslapis, turinys (jis sudaromas tuo atveju, kai darbo skyrių pavadinimų

turinyje yra 2 ir daugiau), įvadas, pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas, priedai (jei yra jų

būtinybė).

2.2. Titulinis lapas, turinys ir kompetencijų sąrašas

Baigiamieji ir kursiniai darbai yra studentų studijų rezultatus ţymintys, apibendrinantys

dokumentai, atskleidţiantys studentų turimų ţinių ir praktinių įgūdţių įgijimo lygį. Jie turi nurodytą

struktūrą ir yra įforminami laikantis nustatytų reikalavimų ir galiojančios dokumentų įforminimo

tvarkos.

Titulinis lapas. Parengtas pagal metodinius reikalavimus titulinis lapas suformuoja pirmąjį

įspūdį apie darbo kokybę, todėl svarbu, kad jis būtų įformintas taip, kaip reikalaujama metodikoje (1,

10

2 priedai). Darbo pradţioje po titulinio lapo įdedamas turinys. Jame pateikiami visų skyrių ir

poskyrių pavadinimai, nurodant puslapius, kuriuose jie yra.

Reikalavimai baigiamųjų darbų ir kursinių darbų turiniui:

Pagrindiniai turinio skyriai – darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimo metodikos

apţvalga, teorijos analizė, praktinė-tiriamoji dalis – rašomi didžiosiomis raidėmis, o jų

poskyriai ir kitos darbo dalys – mažosiomis, 12 dydžio šriftu.

Turinyje išvardyti priedai rašomi 10 dydžio šriftu.

Vienas turinio skyrius turi turėti daugiau nei 2 poskyrius.

Jei studentas gauna įmonės vadovo sutikimą baigiamajame darbe naudoti įmonės

pavadinimą, tai jis turi atsispindėti turinyje ir tekste. Tuo atveju, kai sutikimas negautas,

tyrimo objektas minimas abstrakčiai: įmonė, įstaiga, viešbutis, gamykla, sandėlis, transporto

įmonė, ekspedijavimo įmonė, parduotuvė, įmonės padalinys, įmonės skyrius ir pan.

Vadovaujantis aukščiau minėtu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu,

baigiamajame darbe turi būti atskleistos autoriaus profesinės kompetencijos pagal studijų

programos standartizuotos dalies veiklos sritis. Šio reikalavimo galiojimas numatytas iki 2013

– 2014 mokslo metų. Diplomantas, siekiantis aukšto baigiamojo darbo įvertinimo, turi

parodyti pasiektą bent po vieną studijų tikslą iš visų veiklos sričių. Tam sudaroma speciali

lentelė, kurioje nurodomi darbo poskyrių numeriai, atspindintys veiklos sritis, profesines

kompetencijas ir studijų tikslus (9 priedas).

Darbo turinys turi atskleisti tai, kad studentas teorinėje ir praktinėje dalyse analizuoja tuos

pačius aspektus. Be to, teorinių ir praktinių skyrių bei poskyrių pavadinimų formuluotės turi

būti originalios, sukurtos paties autoriaus, nenukopijuotos iš literatūros šaltinių.

Teorinės dalies poskyrių pavadinimai negali būti mokomojo – pažintinio stiliaus. Darbo

autorius turi nagrinėti, analizuoti aktualias problemas, keliamas literatūros šaltiniuose. Rašant

kursinį ar baigiamąjį darbą, studentui nebereikia pateikti temos sampratos pagrindų, bet

pasirinktą temą būtina analizuoti kritiškai.

Praktinės dalies skyrių ir poskyrių pavadinimai turi atitikti darbo uždavinių formuluotes.

Jeigu iškeltas uţdavinys ką nors įvertinti, tai ir atitinkamo poskyrio pavadinimas, tikėtina

baigsis ţodţiu vertinimas ir pan. Geriau, kai pavadinimo formuluotėje akcentuojama tai, ką

darbo autorius atliko: ...analizė, ...tobulinimas, ...nustatymas, ...galimybės ir t.t. Kitaip gali

susidaryti įspūdis, kad autorius rašo ataskaitą ir nepateikia savo asmeninės nuomonės

analizuojama tema.

Kursinio darbo turinio struktūra tokia pati kaip ir baigiamojo, bet vietoje profesinių

kompetencijų sąrašo įdedamas kursinio darbo vertinimo lapas (6 priedas), o santrauka rašoma

tik lietuvių kalba.

2.3. Santrauka

Santraukos (7, 8 priedai) antraštinėje dalyje nurodomas darbo pavadinimas, autoriaus

vardas, pavardė, kolegijos pavadinimas. Joje trumpai pristatomas darbo objektas, problematika,

darbo metodai, gauti rezultatai, išvados ir pasiūlymai. Ypač svarbu trumpai ir konkrečiai pristatyti

rezultatus – svarbiausias darbo autoriaus išvadas, pasiūlymus. Santrauka turi sukurti pirmąjį įspūdį

apie darbo vertę. Ši dalis rašoma, kai darbas jau baigtas. Baigiamojo darbo santrauka pateikiama

lietuvių ir viena uţsienio kalba pasirinktinai (anglų, vokiečių arba prancūzų), o kursinio – tik lietuvių

kalba. Abiejų kalbų tekstams skiriama po vieną puslapį, rašoma atskiruose lapuose.

11

2.4. Įvadas

Skirtingai negu santraukos, šios dalies nereikėtų rašyti, kai jau parengtas visas darbas. Įvado

reikia, kad rašantysis susikoncentruotų ir nenukryptų nuo analizuojamos temos. Pabaigus darbą,

galima įvadą pakoreguoti ir papildyti. Šioje darbo dalyje pateikiamas temos aktualumas,

problematika, darbo objektas, darbo tikslas, darbo uždaviniai, darbo metodai.

Temos aktualumas akcentuojamas pirmosiose įvadinio teksto pastraipose. Galima pradėti

nuo globalesnio temos aktualumo (pasauliui, šaliai) ir uţbaigti temos svarba analizės objektui.

Vadovaujantis kitų mokslininkų, tyrėjų nuomonėmis ar praktine patirtim i, nurodoma, kuo aktuali

pasirinktoji tema. Temos aktualumą vertėtų pagrįsti minint autorius, kurie nagrinėjo temos aspektus,

susijusius su pasirinkta problema, nurodyti, kurie aspektai jau ţinomi ir ką naujo bus galima suţinoti

atlikus tyrimą. Akcentuojant temos aktualumą, būtina atkreipti dėmesį į du aspektus: ar darbo tema

yra aktuali teoriniu bei praktiniu poţiūriu ir kiek ta tema tyrinėta, nagrinėta.

Po aktualumo pristatoma problematika, kuri parodo, kad autorius, jau prieš pradėdamas

kursinį arba baigiamąjį darbą, yra susipaţinęs su analizuojamos srities problema (problemomis), yra

pasiryţęs ją (jas) ištirti ir pateikti išvadas bei pasiūlymus.

Problematika. Problemos aptarimu parodoma, kad trūksta tam tikros srities tyrinėjimų,

nustatyti tam tikri prieštaringumai bei atsirado poreikis spręsti konkrečias problemas. Gali būti

iškeliami probleminiai klausimai, kurie sudaro nagrinėjamos problemos esmę.

Darbo objektas – organizacijos veiklos srities vystymo galimybės, reiškiniai, santykiai,

ţinios, faktai ir pan., taip pat ir reiškinys, paverstas tyrėjo praktinės ir paţintinės veiklos elementu. Jį

formuluojant reikia atsiţvelgti į baigiamojo darbo temą ir iškeltą tyrimo tikslą.

Darbo tikslas turi būti siejamas su darbo temos pavadinimu. Tikslo formulavimas gali

parodyti būtinybę koreguoti temos pavadinimą. Tikslas pradedamas formuluoti veiksmaţodţių

bendratimis. Pvz.: išanalizuoti.., ištirti.., metodologiškai, empiriškai pagrįsti, kaip...; teoriškai,

praktiškai įrodyti, kodėl būtina...; nustatyti, kokiais būdais...; parengti...; pademonstruoti... ir pan.

Darbo uždaviniai turi atskleisti darbo esmę, konkretizuoti tikslą, būti atspirties tašku,

sudarant teorinės ir praktinės dalių turinio struktūrą. Kiekvienas praktinės - analitinės dalies poskyris

turėtų būti tiesiogiai susijęs su vienu iš uţdavinių. Optimalu išsikelti 3 - 5 uţdavinius. Uţdaviniai taip

pat pradedami aktyviaisiais veiksmaţodţiais, pvz.: išnagrinėti, ištirti, nustatyti, įvertinti, sudaryti,

palyginti, apibūdinti, identifikuoti, suformuluoti, suformuoti, apibrėžti, interpretuoti, paaiškinti,

patikrinti, parengti, sudaryti, suprojektuoti, išskirti, sugretinti, atskirti, išspręsti, iliustruoti ir pan.

Kartais supainiojami uţdaviniai su metodais ir privalomomis darbo procedūromis. Negalima kelti

tokių uţdavinių: atlikti apklausą, pateikti išvadas ir pasiūlymus. Darbo uždaviniai yra

numeruojami.

Darbo metodai įvade paprastai tik išvardijami, o pirmoje dalyje argumentuojamas jų

pasirinkimas. Analizuojant praktinę dalį - tinkamiausias kritinis (vertinimo) metodas. Darbo metodai

išvardinami pagal reikšmingumą, pradedant nuo svarbiausiųjų, ir jie nėra numeruojami.

2.5. Darbo objekto, informacijos šaltinių ir tyrimų metodikos apžvalga

Šioje dalyje yra galimybė atskleisti profesines kompetencijas iš tų sričių, kurių neapima

pasirinkta siaura tema. Dėl šios prieţasties KVK Socialinių mokslų fakultete šią baigiamųjų (kursinių)

darbų dalį rekomenduojama laikyti savarankišku skyriumi.

Pirmoji baigiamojo ir kursinio darbo dalis turėtų sudaryti 2-3 puslapius.

Šios dalies Turizmo administravimo, Kultūrinės veiklos vadybos, Sporto ir pramogų

vadybos studijų programų studentai nerašo, o visą reikiamą informaciją iš šios dalies

perkelia į praktinės dalies pirmąjį poskyrį.

12

Darbo objektas. Daţniausiai KVK Socialinių mokslų fakulteto studentų pasirenkamas

tyrimo objektas – tam tikras aktualus reiškinys ar veiklos srities vystymo problemos bei galimybės

įmonėse ir įstaigose. Jeigu darbo pavadinime ir tekste naudojamas įmonės ar įstaigos pavadinimas,

tam reikalingas tos organizacijos vadovo sutikimas. Apţvalgoje būtina pateikti svarbiausią

informaciją apie organizaciją – veiklos pobūdį ir mastą, tipą, organizacinę valdymo struktūrą,

pasiekimus ir pan. Jeigu nėra leidimo naudoti organizacijos pavadinimo, neetiška ir neleistina pateikti

tokius duomenis, kurie aiškiai leidţia atpaţinti įmonę, pvz., tikslus adresas, kokios nors unikalios,

išskirtinės savybės. Studentai, pristatydami tiriamą organizaciją, kartais paţodţiui perkelia medţiagą

iš įmonės reklaminių tekstų ir neišvengia susitapatinimo su įmone „mes esame...“, „mūsų credo“ bei

netinkamo moksliniam darbui stiliaus.

Šioje dalyje trumpai pristatomas ir argumentuojamas darbo objektas (kai kada tenka pagrįsti

kiekvieną turinio temą, galima pateikti tam tikrus apribojimus , paaiškinti, kodėl darbe nėra

atitinkamos informacijos). Sakinių formuluotėse naudojamas būsimasis laikas – bus įvertinama,

tiriama, analizuojama ir pan.

Darbo objekto ir informacijos šaltinių apţvalgoje pristatoma svarbiausia literatūra ir kiti

pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiamasi darbe, paaiškinamas jų reikalingumas.

Svarbiausių šaltinių išvardijimo neuţtenka. Apibūdinami skirtingų autorių vyraujantys poţiūriai,

problemos sprendimo būdai (metodai), pagrindţiama pasirinktos problemos logika, taip pat

nurodoma, kokiais norminiais aktais, institucijų duomenų šaltiniais naudojamasi.

Šioje dalyje aprašoma tyrimo metodika, t.y. pristatomas tyrimo procesas, tyrimo imtis,

tyrimo metodai. Būtina argumentuoti tyrimo metodo pasirinkimą. Įvardijant metodus, nurodomi jų

tikslūs pavadinimai. Tyrimo metodus rekomenduojama pradėti vardyti nuo svarbiausiųjų. Jei

naudojami testai, klausimynai, būtina paţymėti, ar jie sukurti pačių, ar kitų autorių. Reikia paaiškinti

klausimyno turinį, aprašyti jo sudėtines dalis, pasirinktą klausimyno tipą. Taip pat aprašoma tyrimo

eiga, kada ir kokiomis sąlygomis buvo atliktas tyrimas, tyrimo patikimumas ir etika. Nurodoma,

kokias programas taikant atlikta gautų duomenų analizė (pvz., Ms Excel, SPSS ir kt.). Šioje dalyje

aprašoma respondentų atrankos tvarka, apklausos raštu grįţtamumas, t.y. nurodoma, kiek

klausimynų buvo išdalinta, kiek grįţo, jei reikalauja tyrimas, būtina aprašyti ir respondentų amţių,

lytį, socialinį statusą ar išsilavinimą ir pan.

Planuojant tyrimą, būtina nustatyti reikiamą minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima

suformuluoti statistiškai reikšmingas išvadas. Organizuojant tiriamų objektų atranką, reikia nustatyti,

kokia paklaida šį tyrimą tenkina. Socialiniuose tyrimuose 5 % yra laikomi normalia, standartiška

paklaida, kuri gaunama su 0,95 tikimybe. Respondentų skaičiui nustatyti daţniausiai yra naudojama

ši formulė, kuri yra pritaikyta skaičiavimui, kai tikimybė 0,954:

N

n1

1

2

(1)

čia: n – reikiamų respondentų skaičius;

Δ – paklaida;

N – tiriamos visumos narių skaičius.

Pagal šią formulę (1), esant skirtingoms paklaidoms (±5 %, ±7 %, ±10 %), siūloma

pasirinkti reikalingą respondentų imtį.

13

1 lentelė

Respondentų imties nustatymas, kai N 450

Populiacijos dydis N Imties dydis n esant paklaidai Δ

±5 % ±7 % ±10 %

100 81 67 51

125 96 78 56

150 110 86 61

175 122 94 64

200 134 101 67

225 144 107 70

250 154 112 72

275 163 117 74

300 172 121 76

325 180 125 77

350 187 129 78

375 194 132 80

400 201 135 81

425 207 138 82

450 212 140 82

Šaltinis: Kasnauskienė G. Statistika verslo sprendimams. Vilnius, 2010, 290 p.

2 lentelė

Respondentų imties nustatymas, kai N nuo 500 iki 10 000

Populiacijos dydis N Imties dydis n esant paklaidai Δ

±5 % ±7 % ±10 %

500 222 145 83

600 240 152 86

700 255 158 88

800 267 163 89

900 277 166 90

1 000 286 169 91

2 000 333 185 95

3 000 353 191 97

4 000 364 194 98

5 000 370 196 98

6 000 375 197 98

7 000 378 198 99

8 000 381 199 99

9 000 383 200 99

10 000 385 200 99

Šaltinis: Kasnauskienė G. Statistika verslo sprendimams. Vilnius, 2010, 290 p.

Respondentų imties nustatymui galima naudotis ir prieiga per internetą

http://edis.ifas.ufl.edu/pd006#TABLE_1.

2.6. Teorinė dalis

Šioje dalyje studentas turi išanalizuoti aktualią, naujausią teorinę ir norminę informaciją,

galinčią pagrįsti praktinės – tiriamosios dalies svarbiausius teiginius.

Mokslinės literatūros analizė – tai teoriniai metodai, kurie remiasi teorinio mąstymo

(filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais dėsningumais. Mokslinis

tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teoriniai

metodai mokslinio paţinimo procese suteikia tyrėjui instrumentą, kuriuo jis giliau paţįsta tiriamus

http://edis.ifas.ufl.edu/pd006#TABLE_1

14

objektus, aiškinasi objektyvią tiesą ir formuoja mokslinius dėsningumus, daiktų ir esamų reiškinių

socialinę vertę (Tidikis R., 2003, 369 p.).

Reikalavimai teorinei daliai:

Teorinėje baigiamojo ar kursinio darbo dalyje turi būti analizuojama aktuali,

naujausia, probleminė, mokslinė (gali būti pateikiama ir empirinė) informacija, įgalinanti pasiekti

praktinės – tiriamosios dalies uţdavinius. Kadangi kolegijų studijų programos yra orientuotos į

praktinių taikomųjų įgūdţių formavimą, studentai šioje dalyje turėtų skirti dėmesio ir profesionalių

praktinių empirinių informacijos šaltinių analizei: autoritetingų ekspertų, organizacijų vadovų,

specialistų nuomonei, pateikiamai profesinėje spaudoje, analitinėse radijo ir televizijos laidose ir pan.

Dėl šaltinių patikimumo būtina pasikonsultuoti su darbo vadovu.

Nereikėtų plačiai ir išsamiai pristatyti darbo temos turinio, o labiau akcentuoti

taikomuosius mokslinės literatūros šaltinių teiginius, juos lyginti. Kaip jau buvo minėta anksčiau,

rašydamas kursinį ar baigiamąjį darbą, studentas jau nebeturi plačiai pateikti temos sampratos

pagrindų ir tuo tarsi rodyti, kad studijuodamas atitinkamą dalyką, kaţko neišmoko pats ir

elementarių dalykų dabar moko savo darbo skaitytoją – dėstytoją, recenzentą, komisijos narius.

Darbo autorius šioje dalyje turėtų išsakyti argumentuotą savo nuomonę. Literatūros

autorių minčių atpasakoti neuţtenka, būtina jas analizuoti, lyginti, apibendrinti. Pvz.: „Išanalizavus

autoriaus mintis, galima teigti, kad.....“. Turi būti aišku, kur yra darbo autoriaus mintys, o kur

šaltinių medţiaga.

Darbe griežtai draudžiama plagijuoti, pateikti kitų autorių mintis kaip savo.

Optimalus citatų skaičius – ne mažiau kaip 3 autorių viename puslapyje.

Rekomenduojama vengti ilgų citatų, būtina perfrazuoti autorių mintis. Informacijos šaltinių autorių

minčių citavimo, perfrazavimo ir nuorodų įforminimo reikalavimai pateikiami 3-oje šios metodikos

dalyje (3 skyrius).

Teorinės dalies skyriai baigiami apibendrinimais. Jie turi būti susiję su poskyrio

pavadinimu ir esminiais turinio aspektais.

2.7. Praktinė-tiriamoji dalis

Reikalavimai praktinei-tiriamajai daliai:

Praktinė-tiriamoji darbo dalis turi būti tiriamojo pobūdžio, t.y. neapsiribojama tik darbo

objekto aprašymu, tyrimo duomenų pateikimu, tačiau pateikiama kritinė (vertinamojo pobūdţio)

problemos, tyrimo duomenų analizė, išvados ir pasiūlymai, turintys praktinę-taikomąją vertę. Išvados

ir siūlymai šioje dalyje turi būti argumentuoti, pagrįsti taikomųjų tyrimų rezultatais. Abstraktūs

siūlymai ...siekti, ...stengtis, ...gerinti,...labiau, ...daugiau yra beprasmiai.

Kiekvienas numeruotas teorinės ir praktinės darbo dalių skyrius ir poskyris turi turėti

savo struktūrą – įvadinius sakinius, pagrindinę dalį ir apibendrinimą, todėl tikru nesusipratimu būtų

laikomas tik vieno puslapio ar net maţesnės apimties poskyris. Šios dalys turi būti tolygiai

tarpusavyje susijusios, įgyvendinant iškeltus baigiamojo ar kursinio darbo tikslus ir uţdavinius.

Rezultatus reikia aprašyti moksliniu stiliumi, juos papildyti lentelėmis ir grafikais.

Apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, dėsningumus, principus. Teisingai

suformuluotas apibendrinimas parodo, ar pateiktame tekste atsakyta į skyriaus (poskyrio)

pavadinimo prasmę.

Įvadinėse ir apibendrinamose pastraipose gali būti sakinių, sujungiančių vieną darbo dalį

su prieš tai buvusia ar kita darbo dalimi. Tai sukuria darbo vientisumo įspūdį.

15

2.8. Išvados ir pasiūlymai

Išvadose ir pasiūlymuose apibendrintai bei koncentruotai pateikiami darbo rezultatai.

Analitinių skyrių apibendrinimuose esančių išvadų ir siūlymų paţodţiui nukopijuoti ir perkelti į šią

dalį nereikėtų. Čia pateikiami tik esminiai, svarbiausi teiginiai, parodantys kiekvieno uţdavinio

įgyvendinimo rezultatą. Todėl išvados ir pasiūlymai numeruojami pagal įvade pateiktų darbo

uţdavinių eiliškumą. Pateikus probleminę išvadą, tikslinga formuluoti pasiūlymą(us), kaip problemą

spręsti. Ši dalis turėtų tilpti viename puslapyje.

2.9. Terminų ir sąvokų žodynas

Šioje dalyje būtina paaiškinti naudotus specifinius terminus, tarptautinius ţodţius ir nurodyti

šaltinį. Ţodynas sudaromas dėl to, kad sąvokos būtų suprantamos vienareikšmiškai.

Pvz.:

Kiekybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, kurio išvados paremtos duomenų analize, atlikta

matematinės statistikos metodais. (Bitinas B., Rupšienė L., Ţydţiūnaitė V., 2008, 148 p.).

Kokybinis tyrimas. Empirinis tyrimas, teikiantis išvadas apie tyrimo objektą, paremtas

kokybinių (išreikštų ţodţių ar kitokių neskaitmeninių simbolių forma) duomenų analize. (Bitinas B. ir

kt., 2008, 148 p.).

Ţodyne pateikiami svarbiausi terminai ir sąvokos, kurie gali būti skirtingai suprantami.

Aiškinant sąvokas, privalu nurodyti literatūros šaltinį, kuriuo naudotasi.

2.10. Literatūros sąrašas

Literatūros sąrašas sudaromas baigiamojo, kursinio darbo pabaigoje atskiru skyriumi ir

antrašte „Literatūros sąrašas”:

Sąrašas rašomas naujame lape.

Visi šaltiniai pateikiami originalo kalba.

Į literatūros sąrašą įrašomi visi informacijos šaltiniai abėcėlės tvarka.

Literatūros sąraše pateikti informacijos šaltiniai numeruojami.

Literatūros sąraše nurodomos knygos, straipsniai, dokumentai, kurie buvo cituoti, vienu

ar kitu aspektu aptarti, komentuoti tekste.

Pirmiausia surašomi šaltiniai, išspausdinti lotyniškais rašmenimis – lietuvių, anglų,

vokiečių, prancūzų, kitomis kalbomis, o po to kirilica ar kitais rašmenimis. Skaitytos, bet darbe

nepanaudotos literatūros, į sąrašą rašyti nereikia.

Visų pirma literatūros sąraše išvardijami moksliniai darbai abėcėlės tvarka, o po jų

surašomi dokumentai ir kiti empiriniai bei normatyviniai dokumentai.

Norint parengti kursinį darbą studentui būtina išstudijuoti ne mažiau kaip 15, o

baigiamąjį darbą – ne mažiau kaip 25 informacijos šaltinius.

Vadovėliai naudojami išimtinais atvejais, argumentavus jų būtinumą pirmame darbo

skyriuje. Reikšmingą sąrašo dalį turi sudaryti moksliniai šaltiniai (monografijos, straipsniai, mokslinių

tyrimų duomenys) uţsienio kalbomis.

Iškilus problemoms dėl prieigos prie tarptautinių duomenų bazių, studentai turi kreiptis į

darbo vadovus ir Kolegijos bibliotekos darbuotojus.

Būtina naudotis naujausiais šaltiniais.

Literatūros šaltinių aprašo „Literatūros sąraše“ pavyzdžiai:

Periodiniai leidiniai

Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Kinderis R. Darbuotojų lojalumo stiprinimas smulkaus verslo įmonėse. Tiltai. Klaipėda: KU leidykla,

2009, 1 (46).

16

Dviejų autorių straipsnis žurnale

Dovydienė J., Zapolskienė A. Suaugusiųjų mokymąsi motyvuojantys veiksniai. Vadyba. Mokslo

tiriamieji darbai. Klaipėda: Vakarų Lietuvos verslo kolegija, 2005, Nr. 1(6).

Trijų autorių straipsnis žurnale

Janulevičiūtė B., Bielevičienė J., Dambrava V. Some aspects of crisis management in organizations

with regard to public relations. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Kaunas: VDU leidykla,

2003, Nr. 25.

Knygos:

Vieno autoriaus knyga

Mikulis J. Paţangūs vadybos principai. Vilnius: UAB Ciklonas, 2007.

Дафт P. Л. Менеджмент. Санкт-Петербург: Питер, 2001.

Dviejų autorių knyga

Stankevičienė A., Lobanova L. Personalo vadyba organizacijos sistemoje: mokomoji knyga. Vilnius:

Technika, 2006.

Trijų autorių knyga

Bitinas B., Rupšienė L., Ţydţiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija. 1, 2 dalys. Klaipėda: S.

Jokuţio leidykla – spaustuvė, 2008.

Disertacijos

Čiutienė R. Darbuotojų ir organizacijos interesų derinimas formuojant karjerą: daktaro disertacija.

Kaunas, 2006.

Standartas

LST ISO 15836:2007. Informacija ir dokumentai. Dublin Core metaduomenų elementų grupė.

Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2007.

Interneto informacija

Elektroninė monografija

Rutkauskienė D. ir kt. Lietuvos virtualus universitetas: monografija [interaktyvus]. Kaunas:

LIEDM [ţiūrėta 2011 m. birţelio 1 d.]. Prieiga per internetą: http://distance.ktu.lt/livun

Duomenų bazė

Bibliografinė Europos Sąjungos oficialiųjų duomenų bazė [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos

nacionalinė Martyno Maţvydo biblioteka. Informacijos centras [ţiūrėta 2011 m. birţelio 1 d.].

Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/esaa/esaa_web.login

Knyga

Lietuviškos knygos metai [interaktyvus]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1999.

[ţiūrėta 2011 m. birţelio 1 d.]. Prieiga per internetą: http://pirmojiknyga.mch.mii.lt

Elektroniniai leidiniai (laikraščiai, žurnalai ir kiti tęsiamieji leidiniai)

Lietuvos statistikos metraštis (2011 m. katalogas). [interaktyvus]. [Vilnius]: 2011, [ţiūrėta 2011 m.

birţelio 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=1

Straipsnis iš elektroninio žurnalo, duomenų bazės

Zabielavicienė I. 2008. Inovacijų komandos formavimasis ir jos elgsenos modifikavimas. Verslas:

teorija ir praktika [interaktyvus], nr. 9(4) [ţiūrėta 2008 m. balandţio 14 d.], 261–271 p.. Prieiga per

EBSCO.

Leidinys neminint autoriaus

Karjera šiandien ir rytoj / Šiaulių universitetas. Edukologijos fakultetas. Edukacinių tyrimų mokslinis

centras; parengė Aušrinė Gumuliauskienė ... [et al.]. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002, 96

p.

Jei literatūros sąraše pateikiami keli to paties autoriaus darbai, jie išdėstomi pagal leidinio

publikavimo metus chronologine tvarka, pradedant nuo vėliausiai publikuoto leidinio, pvz.: 2009,

2004, 1999 ir t.t.

http://distance.ktu.lt/livun

http://www3.lrs.lt/pls/esaa/esaa_web.login

http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/

http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=1

17

2.11. Priedų sąrašas

Prieduose pateikiami statistikos duomenys, vaizdinė medţiaga, pirminiai atliktų tyrimų

duomenys ir kita medţiaga, kuria remiantis darbe buvo atlikti skaičiavimai, daromos išvados,

atliekama analizė.

Priedai numeruojami pagal nuorodų į juos pagrindiniame darbe eiliškumą.

Kiekvienas priedas turi turėti numerį ir atitinkamą nuorodą pagrindinėje baigiamojo,

kursinio darbo dalyje.

Jei pagrindinėse darbo dalyse pateiktos lentelės, grafikai ir kita vaizdinė medţiaga uţima

daugiau kaip pusę A4 formato lapo, tai maţinamas šriftas arba jos pateikiamos prieduose.

Atskiras priedas pradedamas naujame puslapyje.

Jeigu priedas susideda iš kelių lapų, tai antrame ir tolesniuose lapuose pažymima – kad

tai tęsinys.

Baigiamojo, kursinio darbo pavadinimas ir priedo numeris rašomas viršutinėje

paraštėje dešiniajame kampe, 10 pt šriftu, naudojant kolontitulus (Header and Footer). Pavyzdţiai –

„Baigiamųjų ir kursinių darbų rengimo metodikos“ 1-11 priedai.

18

3. BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ ĮFORMINIMAS

Baigiamųjų, kursinių ir kitų rašto darbų įforminimo reikalavimai:

Baigiamasis, kursinis darbas rašomas lietuvių kalba. Baigiamojo darbo apimtis – 40-50 puslapių, kursinio darbo apimtis – 20-30 puslapių.

Teorinės dalies apimtis neturi būti didesnė uţ praktinę – tiriamąją dalį. Baigiamojo, kursinio darbo kalba turi būti rišli, taisyklinga, be klaidų, darbas įformintas

tinkamai. Lapo formatas A4 (210 297 mm).

Kursinio darbo paraštės: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, kairėje – 3 cm, dešinėje – 1

cm.

Baigiamojo darbo paraštės: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, kairėje – 4 cm, dešinėje –

1 cm.

Tekstas rašomas 12 dydžio šriftu.

Teksto šriftas - „Times New Roman”.

Tarpai tarp eilučių „1,5 lines” (lentelėse ir paveiksluose - viengubas (single)).

Pastraipos pirmoji eilutė atitraukta 1,5 cm.

Teksto lygiuotė abipusė (justify).

Formulės rašomos Microsoft Equation programa (Insert Object Microsoft

Equation ir t.t.). Jeigu tekste naudojamos formulės ir jų daugiau kaip viena, tai jos numeruojamos.

Numeracija pateikiama tuoj po formulių, skliausteliuose, arčiau dešiniojo lapo krašto. Po formulės

dedamas kabliataškis ir kitoje eilutėje pateikiami simbolių paaiškinimai. Tekste ar prie formulės turi

būti nuoroda į šaltinį, iš kur ji paimta arba kieno sudaryta. Pvz.: Logistikos centrų pajėgumus būtina

vertinti taip (Paulauskas V., 2005, 144 p.):

vgaT NKNKNKN 321 (2)

čia: Ki – kiekvienos transporto sistemos vertės koeficientai; bendra jų suma turi būti lygi vienetui;

Na – autotransporto infrastruktūros pajėgumas;

Ng – geleţinkelių transporto pajėgumai;

Nv – vandens transporto pajėgumai.

Darbas spausdinamas tik vienoje lapo pusėje.

Baigiamojo (kursinio) darbo atskirų skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis,

14 dydžio šriftu, o poskyrių – mažosiomis, 14 dydžio šriftu (visi pavadinimai paryškinti (bold)).

Tarpai tarp pavadinimų eilučių – 1 tuščia eilutė.

Puslapiai numeruojami lapo centre, viršuje, 12 dydžio šriftu (išskyrus titulinį lapą ir

turinį, kurie nenumeruojami, bet įtraukiami į puslapių skaičių).

Temos ir potemės numeruojamos arabiškais skaitmenimis.

1, 2 ir 3 baigiamojo ir kursinio darbo dalys pradedamos naujame puslapyje.

Titulinis puslapis turi būti įformintas pagal 1 priedo (baigiamasis darbas) arba 2 priedo

(kursinis darbas) reikalavimus. Jame turi būti pateikti tikslūs duomenys. Raidţių aukštis – 14 dydţio

šriftu, baigiamojo ar kursinio darbo pavadinimas – 16 dydţio šriftu. Titulinio puslapio temos

pavadinimas ir kolegijos pavadinimas paryškintas (bold). Tituliniame lape puošybos elementai

nenaudotini.

Pagrindiniame baigiamojo ar kursinio darbo tekste būtinos paveikslų, lentelių ir priedų

nuorodos, jos pateikiamos taip: (3 lentelė), (3 pav.), (3 priedas).

Lentelės ir paveikslai vienodai numeruojamos visame darbe arabiškais skaitmenimis.

Lentelėse esantis tekstas turi būti rašomas 10 dydžio šriftu ir tarpas tarp eilučių viengubas (single), o

paveiksluose jis gali būti 10 – 12 dydžio šriftu, teksto šriftas - „Times New Roman”.

Visos lentelės ir paveikslai turi turėti pavadinimus, kuriuos privaloma įforminti pagal

reikalavimus. Lentelės pavadinimas rašomas virš lentelės centre, paveikslo pavadinimas rašomas po

19

paveikslu centre 12 dydžio šriftu, o šaltiniai – 10. Jei lentelė ar paveikslas sudarytas baigiamojo ar

kursinio darbo autoriaus, tai šaltinis nurodomas taip, pvz.: Šaltinis: sudaryta autoriaus (-ės) pagal Lietuvos Statistikos departamento 2011 m. duomenis.

Jei naudotasi paveikslu ar lentele iš mokslinio ţurnalo, tai šaltinis nurodomas taip, pvz.: Šaltinis: Dubinas V., Smilga E. Strateginio valdymo panaudojimo galimybės Lietuvoje. Organizacijų

vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr 47, Kaunas, 2008, 25 p.

Pateikiant visą lentelę ar paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, po jais būtina nurodyti

originalo šaltinį.

Į literatūros sąrašą įtraukiami tik tekste paminėti autoriai.

Šaltinių nuorodos tekste rašomos skliausteliuose, nurodant autoriaus pavardę, vardo

raidę ir publikacijos metus (Jonaitis G., 2011, 3 p.).

Jei autorius minimas tekste, po jo pavarde skliaustuose nurodomi tik metai. Pabaigus

autoriaus mintį, nurodomas šaltinio puslapis. Pvz.: Palšaitis R. (2010) pabrėžia, kad daug didesnis

efektas gaunamas patobulinus transporto darbo technologiją ar perdavus transportavimo

funkcijas geresnėms transporto įmonėms (93 p.).

Kai minimas dviejų autorių šaltinis, būtina kaskart nurodyti abiejų autorių pavardes. Kai

autorių yra 3 - 5, pirmą kartą pateikiant nuorodą, minimi visi autoriai, o vėliau nurodoma tik pirmo

autoriaus pavardė ir priduriama „ir kt.” arba „et al.”, jei rašoma anglų kalba, „и др.“, jei rašoma

rusų kalba. Autorių vardai, pavardės pateikiami originalo kalba.

Pvz.: Jonaitis J., Petraitis M., Antanaitis A. (2008, 4 p.) palygino ...;

Jonaitis K. ir kt. (2008, 9 p.) nustatė ... ;

Pvz.: Дафт Р. Л. (2009, 36 p.) nustatė, kad ....

Kai autoriai cituoja kitą šaltinį, kursinio ar baigiamojo darbo autorius privalo nurodyti

tekste abiejų šaltinių autorius, bet į literatūros sąrašą įtraukia tik pagrindinį šaltinį.

Pvz.: R. Bennet, R. Koudelova (Hopenienė R., Bagdonienė L. (2006, 96 p.)) teigia, kad

siekiant teigiamo įvaizdžio, vietos identitetą reikia atskleisti per vietai būdingas savybes, kultūrą ir

individualumą, kas skiria vieną vietą nuo kitos.

Kai šaltinis turi 6 ir daugiau autorių, ir pirmą, ir kitus kartus nurodomas tik pirmas

autorius, priduriant “ir kt.”, jei šaltinis lietuvių kalba; “et.al.”, jei šaltinis anglų kalba; „и др.“- jei

šaltinis rusų kalba.

Jei šaltinis neturi autoriaus, autorius yra organizacija arba nurodytas leidinio rengėjas,

pateikiant nuorodą, minimas leidinio pavadinimas arba sudarytojas, arba organizacijos pavadinimas,

metai, puslapis:

(Tarptautinių žodžių žodynas, 2008, 15 p.),

(Klaipėdos valstybinė kolegija, 2011, 14 p.),

( sud. Gumuliauskienė A., 2002, 86 p.).

Pateikiant kelių autorių skirtingų šaltinių nuorodas, autorių pavardės ir metai atskiriami

kabliataškiu:

(Šimanskienė L. (2011, 5 p.); Seilius A. (2009, 9 p.)

Kalbant apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas

reikėtų išskirti pridedant raides a, b, c ir t.t. po publikacijos metų:

Šios nuomonės laikėsi keletas mokslininkų (Johnson J., 1992a, 1992b, 1992c; Singh W.,

1994);

Lentelių ir paveikslų įforminimo reikalavimai. Pvz.:

20

3 lentelė

Atsargų valdymo rodikliai

Eil.

Nr. Rodiklis 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

1. Vidutinis atsargų dydis, tonos 3860,1 5477,6 4040,9 3420,4 3180,4

2. Alternatyviosios atsargų laikymo

išlaidos, Lt 219064,1 318918,4 289628,7 200316,2 193061,8

3. Atsargų laikymo išlaidos vienam

vidutinių atsargų litui 0,33 0,29 0,29 0,25 0,24

4. Metinės atsargų uţsakymo išlaidos, Lt 3644930 3876920 3701206 3635280 3620250

5. Metinės bendrosios atsargų valdymo

išlaidos, Lt 4134116,3 4515093,6 4211838,9 3990976,2 3925349,5

6. Ekonomiškas uţsakymo dydis,

tonomis 21073,6 27001,9 21758,1 21869,2 21910,8

7. Kiekio nuolaidos ekonomija - - - - -

8. Kiekio nuolaidos vertė - - - - -

9. Naujo atsargų uţsakymo pateikimo

taškas, dienos 0,46 0,44 0,46 0,47 0,48

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal gamybos įmonės 2006-2010 m. finansinių ataskaitų duomenis.

4 lentelė

Organizacinės kultūros tipų grupavimas pagal Blake ir Mouton vadovo tinklainę

Autoriai Organizacinės kultūros tipai

Vadovai orientuoti į žmones Vadovai orientuoti į užduotis

Рютингер Р. investicinė ir prekybos kultūros spekuliacinė ir administracinė

kultūros

Pheysey D.C. paramos ir laimėjimų kultūros galios ir vaidmenų kultūros

Schermerhorn J. R. „klubo“ ir „akademija“ kultūros „beisbolo“ ir „tvirtovė“ kultūros

Камерон К., Kуинн Р. klano ir situatyvinė kultūros biurokratinė ir rinkos kultūros

Доблаев В.Л. „apsukrūs vaikai“ ir „nepaliaujamas darbas“

kultūros

„visa viltis kompanijoje“ ir

„proceso“ kultūros

Гринберг Дж., Бэйрон Р. tinklinė ir bendruomeninė kultūros samdoma ir fragmentinė kultūros

Harrison R. uţduoties ir asmens kultūros valdţios ir vaidmens kultūros

Šaltinis: autorės atliktos organizacinės kultūros tipologijų ir vadovo vaidmens įtakos organizacinės kultūros

formavimui analizės apibendrinimas pagal Доблаев В. Л. (2002), Камерон К., Kуинн Р. (2001) ir kt.

735

1038

1532

1723

12891452

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Paja

mo

s (

tūks.

Lt)

1 pav. Įmonės pajamų dinamika Šaltinis: sudaryta autoriaus (-ės) pagal tyrimo duomenis, 2011

21

2 pav. Sprendimų priėmimo ţingsniai Šaltinis: Martinkus B., Stoškus S., Berţinskienė D. Vadybos pagrindai. Šiauliai, 2010, 191 p.

Cituojant dokumentus ar kitokius tekstus iš interneto, reikia nurodyti dokumento autorių

ir kūrinio metus (jeigu tokie yra). Jeigu nėra - tekste nurodomas tik trumpasis adresas ir prisijungimo

data, pvz.: (http://www.lrs.lt [žiūrėta 2011m. balandžio 15 d.]). Literatūros sąraše pateikiamas visas

dokumento pavadinimas, adresas ir prisijungimo prie interneto svetainės data.

Jeigu citata dėl jos ypatingos svarbos apribojama kabutėmis, ji turi visiškai atitikti

originalo tekstą: skyrybą, pastraipas, išretinimus, pabraukimus. Galimi tik atskirų ţodţių, ar sakinių

praleidimai – kupiūros. Citatų viduryje ar pabaigoje jos ţymimos daugtaškiu lauţtiniuose

skliaustuose [...]. Kupiūra sakinio pradţioje nurodoma tik daugtaškiu.

Datos rašymas: kalendorinės datos rašomos skaitmenine forma, be taškų, su brūkšneliais,

atskiriančiais metus, mėnesį, dieną, pvz.: 2011-05-10 arba mišriuoju būdu pvz.: 2011 m. sausio 5 d.

Rašant datą skaitmenine forma su brūkšneliais Ms Word tekstų rengykle, kad data nepersiskirtų,

brūkšneliui parašyti naudojama kombinacija Ctrl + Shift + brūkšnelis.

Tekste įvairūs matavimo vienetai įvardijami trumpiniais, pvz.: 18 proc., o grafikuose ir

lentelėse – simboliais, pvz.: 18 .

2. Suformuluokite alternatyvas:

rinkite, apdorokite ir įvertinkite

reikalingą informaciją;

kūrybiškai ieškokite alternatyvų;

dar nevertinkite.

1. Išanalizuokite ir įvertinkite

situaciją:

suformuluokite problemą;

nustatykite prieţastis;

nustatykite sprendimo tikslus.

4. Įgyvendinkite ir tikrinkite:

planuokite įgyvendinimą;

įgyvendinkite planą;

tikrinkite, kaip įgyvendinama, ir

atlikite reikiamus pakeitimus.

3 Įvertinkite alternatyvas ir

išrinkite geriausią iš tinkamų:

įvertinkite alternatyvas;

išrinkite geriausią;

priimkite sprendimą.

http://www.lrs.lt/

22

4. VIEŠAS DARBŲ PRISTATYMAS

Puikus viešas darbo pristatymas gali subjektyviai pagerinti įspūdį apie studento darbo vertę.

Kiekvienas darbas yra originalus, pristatymas gali būti skirtingas. Todėl metodikos rengėjai,

nenorėdami, kad būtų laikomasi vieno šablono, pateikia tik rekomendacijas. Baigiamojo ar kursinio

darbo pristatymą patogiausia parengti Power Point programa. Rekomenduojama pateikti ne daugiau

kaip 10 - 12 skaidrių, jas sunumeruojant. Kursinio darbo pristatymui skiriamos 7 – 10 min., o

pristatant baigiamąjį darbą, reikia būti pasiruošus ir ilgesniam skaidrių komentavimui.

Darbo pristatymo Power Point programa pavyzdys:

1 skaidrė. Pristatant baigiamąjį darbą, pirmoje skaidrėje nurodoma: Kolegijos, fakulteto

pavadinimai, studijų programa, baigiamojo darbo tema, diplomanto vardas, pavardė. Pristatant

kursinį darbą, nurodomi Kolegijos, fakulteto, katedros pavadinimai, kursinio darbo tema, studento

vardas, pavardė.

2 skaidrė. Joje pateikiamas darbo tikslas, uţdaviniai ir metodai. Ši skaidrė pradedama

komentuoti nuo temos aktualumo.

3, 4, 5, 6, 7 skaidrės. Jose rekomenduojama nurodyti darbo uţdavinį, gautus rezultatus

pateikti lentelių ar grafikų forma. Kiekvienam suformuluotam uţdaviniui rekomenduojama ne

daugiau kaip dvi skaidrės.

8, 9 skaidrės. Pateikiami apibendrinimai, išvados ir pasiūlymai.

10 skaidrė. Joje padėkojama. Patariama vengti netaisyklingo padėkos šablono „Ačiū uţ

dėmesį!“ Kur kas geriau sugalvoti individualią nuoširdţią padėką, pavyzdţiui „Dėkoju, kad

išklausėte“; „Ačiū, kad buvote atidūs klausytojai“ ir pan. Skaidrėje galima uţrašyti tik „Ačiū!“, o

ţodţiu papildyti: pvz., darbo vadovui – uţ kantrybę ir kryptingą vadovavimą; komisijai - uţ

dėmesingumą ir atidumą; recenzentui – uţ sugaištą laiką ir vertingas kritines pastabas ir pan.

Dar keli patarimai:

Skaidrėse pateikiami pavieniai teiginiai, jie išdėstomi punktais.

Nedaug teksto, šriftas pakankamai stambus.

Spalvos suderintos, bet kontrastingos, tamsus tekstas ryškiai matomas šviesiame fone

arba atvirkščiai.

Visos skaidrės įformintos vienodai, nesiskiria fonu, raidţių dydţiais.

Kiekviena skaidrė ne skaitoma paţodţiui, bet komentuojama – klausytojai patys moka

skaityti.

Informacija pateikiama grafikais, lentelėmis, schemomis, paveikslais.

Tekstas pasakomas ţodţiu, klausytojai mato iliustraciją.

Animacija turi būti santūri, garso efektai nerekomenduojami.

Kaip elgtis kvalifikavimo posėdyje?

Tinkama apranga ir kultūringas elgesys.

Entuziastingai pradėti pranešimą: pasisveikinti, kreiptis į komisiją, prisistatyti.

Kalbėti aiškiai ir pakankamai garsiai.

Pasirinkti įtikinamą kalbėjimo toną.

Stovėti atsisukus į auditoriją ir su ja bendrauti.

Labai svarbus akių kontaktas.

Nesinervinti arba neparodyti, kad nerviniesi. Saikinga šypsena šildo atmosferą.

Nesidrovėti paprašyti pakartoti klausimą.

Išgirdus kritinę pastabą, neparodyti susierzinimo, o ramiai ir pagarbiai atsakyti.

Kruopščiai ir atsakingai parengtas baigiamasis darbas, dalykiškas jo pristatymas

pademonstruos kvalifikavimo komisijai studento išprusimo ir profesionalumo lygį, kad būtų galima

suteikti profesinę kvalifikaciją ir įteikti aukštojo mokslo diplomą.

23

Literatūros sąrašas

1. Bagţiūnienė V. Įmonės veiklos planavimas ir analizė. Vilnius: Conto litera, 2005.

2. Bitinas B., Rupšienė L., Ţydţiūnaitė V. Kokybinių tyrimų metodologija. 1, 2 dalys. Klaipėda:

S.Jokuţio leidykla-spaustuvė, 2008.

3. Juška A., Kučinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro

baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaipėda: KU leidykla, 1998.

4. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Lucilijus, 2005

5. Kasnauskienė G. Statistika verslo sprendimams. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.

6. Luobikienė I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2000.

7. Paulauskaitė N., Vanagas P. Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės

vadybą. Kaunas: Technologija, 1998.

8. Rienecker L., Jorgensen P.S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.

9. Seilius A., Šimanskienė L. Vadybos (pagrindų) kursinio darbo (projekto) rašymo metodika.

Klaipėda: KU leidykla, 2005.

10. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003.

Baigiamųjų ir kursinių darbų rengimo metodikos

1 priedas



Studijų programa: LOGISTIKOS VADYBA

Leidţiama ginti

Dekanė

Vardė Pavardienė

2011-06-30

BAIGIAMOJO DARBO

TEMA Baigiamasis darbas

X grupės diplomantas (-ė)

Vardenis (-ė) Pavardenis (-ė)

2011-05-10

Recenzentas (-ė) Darbo vadovas (-ė)

Vardis (-ė) Vardaitis (-ė)

2011-06-01

lekt. Pavardis (-ė) Pavardaitis (-ė)

2011-05-15

Klaipėda, 2011


2 priedas



LOGISTIKOS IR ADMINISTRAVIMO KATEDRA

Studijų programa: ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMAS

KURSINIO DARBO

TEMA Personalo valdymo kursinis darbas

Darbą atliko X gr. stud.

Vardenis (-ė) Pavardenis (-ė)

2011-05-03

Darbo vadovas (-ė)

lekt. Vardis (-ė) Vardaitis (-ė)

2011-05-04

Klaipėda, 2011


3 priedas

Baigiamojo darbo turinio pavyzdys:

Turinys

Logistikos vadybos studijų programos Pardavimų logistikos specializacijos profesinės veiklos sričių,

profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinamų baigiamajame darbe sąrašas ........ 4

Santrauka ........................................................................................................................................ 7

Summary ......................................................................................................................................... 7

Įvadas ............................................................................................................................................. 8

1. DARBO OBJEKTO, INFORMACIJOS ŠALTINIŲ IR TYRIMŲ METODIKOS APŢVALGA 10

2. SANDĖLIAVIMO VALDYMO TOBULINIMO TEORIJOS ANALIZĖ .................................... 4

2.1. Gamybos įmonių ir jų padalinių valdymo ypatumai ir problemos ........................................... 4

2.2. Sandėlių valdymo problemos ir tobulinimo galimybės ......................................................... 22

2.2.1. Informacinių sistemų ir informacijos srautų valdymo modernizavimas……... ............... 22

2.2.2. Krovos darbų valdymo efektyvumo gerinimas ............................................................ 25

2.2.3. Technologinių ir organizacinių sandėliavimo operacijų tobulinimas.............................. 28

3. UAB „KONSERVŲ GAMYKLA“ SANDĖLIAVIMO SISTEMOS VALDYMO

OPTIMIZAVIMAS ....................................................................................................................... 34

3.1. Gamyklos sandėliavimo sistemos funkcionavimo analizė ir įvertinimas ................................ 37

3.2. Įmonės sandėliavimo sistemos probleminių sričių valdymo optimizavimas ........................... 42

3.2.1. Atsargų planavimo ir kontrolės tobulinimas................................................................. 42

3.2.2. Krovos darbų valdymo tobulinimas ............................................................................. 45

3.2.3. Technologinių ir organizacinių sandėliavimo operacijų optimizavimas ......................... 47

Išvados ir pasiūlymai ..................................................................................................................... 50

Terminų ir sąvokų ţodynas ........................................................................................................... 52

Literatūros sąrašas ......................................................................................................................... 55

Priedų sąrašas

1 priedas. UAB „Konservų gamykla“ sandėlio darbuotojų apklausos klausimynas.

2 priedas. UAB „Konservų gamykla“ organizacinės valdymo struktūros schema.

3 priedas. UAB „Konservų gamykla“ sandėlio patalpų planas.

4 priedas. UAB „Konservų gamykla“ generalinio direktoriaus sutikimas baigiamajame darbe naudoti įmonės

pavadinimą.

5 priedas. Baigiamojo darbo autoriaus raštiškas įsipareigojimas dėl neplagijavimo.


4 priedas

Baigiamojo darbo turinio pavyzdys (Kultūrinės veiklos vadybos, Sporto ir pramogų vadybos,

Turizmo administravimo studijų programų studentams):

Turinys

Kultūrinės veiklos vadybos studijų programos Muzikinės veiklos organizavimo specializacijos

profesinės veiklos sričių, profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinamų

baigiamajame darbe sąrašas ....................................................................................................................... 4

Santrauka ................................................................................................................................................... 7

Summary .................................................................................................................................................... 7

Įvadas ......................................................................................................................................................... 8

1. POPULIARIOSIOS LIETUVIŠKOS MUZIKOS ATLIKĖJŲ KONCERTŲ VADYBOS

TEORIJOS ANALIZĖ .................................................................................................................. 10

1.1. Populiariosios muzikos teorinė apibrėţtis ........................................................................... 14

1.2. Populiariosios muzikos verslo raida .................................................................................... 22

1.2.1. Populiariosios muzikos verslo raida pasaulyje. ........................................................ 22

1.2.2. Lietuviškos estrados raida ir populiariosios muzikos verslas ................................... 25

1.2.3. Populiariosios muzikos verslo plėtros galimybės. .................................................... 28

1.3. Populiariosios lietuviškos muzikos koncertų vadybos specifika ........................................... 30

2. POPULIARIOSIOS LIETUVIŠKOS MUZIKOS ATLIKĖJŲ KONCERTŲ VADYBOS

PROBLEMŲ IR SPRENDIMO GALIMYBIŲ KLAIPĖDOS MIESTE EMPIRINIS TYRIMAS .. 34

2.1. Tyrimo metodika................................................................................................................ 37

2.2. Populiariosios lietuviškos muzikos koncertų organizatorių, koncertus organizuojančių

Klaipėdoje apklausos tyrimo rezultatų analizė ........................................................................... 42

2.3. Populiariosios lietuviškos muzikos atlikėjų, koncertuojančių Klaipėdoje apklausos tyrimo

rezultatų analizė ............................................................................................................................ 44

2.4. Populiariosios lietuviškos muzikos koncertų organizatorių ir atlikėjų tyrimo duomenų

lyginamoji analizė .......................................................................................................................... 51

Išvados ir pasiūlymai ..................................................................................................................... 50

Terminų ir sąvokų ţodynas ............................................................................................................ 52

Literatūros sąrašas ......................................................................................................................... 53

Priedų sąrašas

1 priedas. Populiariosios lietuviškos muzikos koncertų organizatorių interviu klausimynas.

2 priedas. Populiariosios lietuviškos muzikos atlikėjų interviu klausimynas.

3 priedas. Baigiamojo darbo autoriaus raštiškas įsipareigojimas dėl neplagijavimo.


5 priedas

BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS

Studijų programa: ........................................................................................................................................................

Diplomantas ..................................................................................................................................................................

Grupė ......................

Įvertinkite nurodytus punktus (Bendrą baigiamojo darbo rezultatą nulemia teorinės ir praktinės dalių įvertinimai):

Vertinimo kriterijai/balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. Ar pademonstruoti studijų programos rezultatai iš visų profesinių

kompetencijų?

______________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________

Įvertinimas:

2. BD apimties ir įforminimo vertinimas:

□ Ar BD apimtis yra 40 – 50 psl., ar visų dalių apimtis pakankama?

□ Ar laikomasi fakultete priimtų teksto rašymo ir maketavimo reikalavimų?

□ Ar nėra stiliaus ir rašybos klaidų?

□ Ar teisingai pateikiamos nuorodos į informacijos šaltinius, ar

neplagijuojama?

□ Ar teisingai numeruojamos ir įforminamos darbo dalys, puslapiai, lentelės,

paveikslai, priedai?

□ Ar pateikti pakankami, tinkami ir tvarkingi priedai, ar jie susieti nuorodomis

su tekstine dalimi?

Įvertinimas:

3. BD bendrųjų reikalavimų laikymosi vertinimas:

□ Ar santraukoje koncentruotai pristatomi darbo objektas, problematika, darbo

metodai ir gauti rezultatai?

□ Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios

problemos bus tiriamos?

□ Ar BD tikslas, uţdaviniai yra tinkamai suformuluoti ir atitinka temą?

□ Ar tinkamai pasirinkti ir suformuluoti BD objektas ir darbo metodai?

□ Ar darbo objektas pristatytas pakankamai išsamiai?

□ Ar pakankamai argumentuotai nurodomi informacijos šaltinių pasirinkimo

kriterijai ir jų aktualumas?

□ Ar empirinio tyrimo metodikos parinkimas yra pakankamai pagrįstas? Ar

aiški empirinio tyrimo atlikimo eiga?

□ Ar turinio skyrių ir poskyrių pavadinimai analitinio, probleminio pobūdţio? □ Ar išlaikytos tinkamos proporcijos tarp BD pagrindinių dalių? □ Ar BD turinio skyriai ir poskyriai atitinka iškeltus uţdavinius? □ Ar ,,Išvadų ir pasiūlymų” dalyje atsispindi visų BD uţdavinių rezultatai? □ Ar išvados ir siūlymai atitinka BD tikslą ir uţdavinius, ar yra koncentruoti,

esminiai ir realūs? □ Ar ,,Literatūros sąrašas” sudarytas pagal fakultete nustatytus reikalavimus?

Ar pakankamas? Ar visais šaltiniais naudotasi?

Įvertinimas:

4. BD teorinės dalies vertinimas:

□ Ar teorinėje dalyje analizuojama aktuali, naujausia, probleminė teorinė ir

empirinė informacija, galinti pagrįsti praktinės - tiriamosios dalies svarbiausius

teiginius?

□ Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?

□ Ar pavyko sukurti vieningą, sklandų mokslinį stilių?

□ Ar BD autorius šioje dalyje pakankamai interpretuoja (analizuoja, palygina

autorių mintis, pateikia apibendrinimus) teorinę medţiagą, kad šią dalį būtų

galima laikyti jo autoriniu darbu?

□ Ar šios dalies medţiaga tarnauja BD tikslo ir uţdavinių įvykdymui?

Įvertinimas:

5. BD praktinės dalies vertinimas:

□ Ar praktinėje (tiriamojoje dalyje) ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar

neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam darbui būtini

elementai – problemų analizė, vertinimai, išvados, siūlymai ir jų

argumentavimas?

□ Ar ši dalis yra sukurta apibendrinus svarbiausius empirinio tyrimo

rezultatus?

□ Ar analizė pakankamai gili, ar išvados ir siūlymai turi taikomąją reikšmę?

Įvertinimas:

Bendras įvertinimas:

Stiprieji darbo aspektai:

Silpnieji darbo aspektai:

Klausimai BD autoriui:

Baigiamąjį darbą recenzavo

(darbovietės pavadinimas)

(pareigos) (parašas) (vardas, pavardė)


6 priedas

KURSINIO DARBO VERTINIMAS Studentas(ė)................................................................................... ...........................Grupė...................

Data........................

Vertinimo kriterijai / balai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1. KD apimties ir įforminimo vertinimas:

□ Ar KD apimtis yra 20 – 30 psl., ar visų dalių apimtis pakankama?

□ Ar laikomasi fakultete priimtų teksto rašymo ir maketavimo reikalavimų?

□ Ar nėra stiliaus ir rašybos klaidų?

□ Ar teisingai pateikiamos nuorodos į informacijos šaltinius, ar neplagijuojama?

□ Ar teisingai numeruojamos ir įforminamos darbo dalys, puslapiai, lentelės,

paveikslai, priedai?

□ Ar pateikti pakankami, tinkami ir tvarkingi priedai, ar jie susieti nuorodomis

su tekstine dalimi?

Įvertinimas:

2. BD bendrųjų reikalavimų laikymosi vertinimas:

□ Ar santraukoje koncentruotai pristatomi darbo objektas, problematika, darbo

metodai ir gauti rezultatai?

□ Ar įvade argumentuotai įrodytas temos aktualumas, ar nurodyta, kokios

problemos bus tiriamos?

□ Ar KD tikslas, uţdaviniai yra tinkamai suformuluoti ir atitinka temą?

□ Ar tinkamai pasirinkti ir suformuluoti KD objektas ir darbo metodai?

□ Ar darbo objektas pristatytas pakankamai išsamiai?

□ Ar pakankamai argumentuotai nurodomi informacijos šaltinių pasirinkimo

kriterijai ir jų aktualumas?

□ Ar empirinio tyrimo metodikos parinkimas yra pakankamai pagrįstas? Ar

aiški empirinio tyrimo atlikimo eiga?

□ Ar turinio skyrių ir poskyrių pavadinimai analitinio, probleminio pobūdţio?

□ Ar išlaikytos tinkamos proporcijos tarp KD pagrindinių dalių?

□ Ar KD turinio skyriai ir poskyriai atitinka iškeltus uţdavinius?

□ Ar ,,Išvadų ir pasiūlymų” dalyje atsispindi visų KD uţdavinių rezultatai?

□ Ar išvados ir siūlymai atitinka KD tikslą ir uţdavinius, ar yra koncentruoti,

esminiai ir realūs?

□ Ar ,,Literatūros sąrašas” sudarytas pagal fakultete nustatytus reikalavimus?

Ar pakankamas? Ar visais šaltiniais naudotasi?

Įvertinimas:

3. KD teorinės dalies vertinimas:

□ Ar teorinėje dalyje analizuojama aktuali, naujausia, probleminė teorinė ir

empirinė informacija, galinti pagrįsti praktinės tiriamosios dalies svarbiausius

teiginius?

□ Ar informacijos šaltiniai pakankamai nauji, patikimi, ar jų pakanka?

□ Ar pavyko sukurti vieningą, sklandų mokslinį stilių?

□ Ar KD autorius šioje dalyje pakankamai interpretuoja (analizuoja, palygina

autorių mintis, pateikia apibendrinimus) teorinę medţiagą, kad šią dalį būtų

galima laikyti jo autoriniu darbu?

□ Ar šios dalies medţiaga tarnauja KD tikslo ir uţdavinių įvykdymui?

Įvertinimas:

4. KD praktinės dalies vertinimas:

□ Ar praktinėje (tiriamojoje dalyje) ryškus tiriamasis pobūdis, t.y. ar

neapsiribojama tik tiriamojo objekto aprašymu, ar yra analitiniam darbui būtini

elementai – problemų analizė, vertinimai, išvados, siūlymai ir jų

argumentavimas?

□ Ar ši dalis yra sukurta apibendrinus svarbiausius empirinio tyrimo rezultatus?

□ Ar analizė pakankamai gili, ar išvados ir siūlymai turi taikomąją reikšmę?

Įvertinimas:

Bendras įvertinimas:

Jei nors vienas iš keturių vertinamų aspektų įvertinamas maţiau, nei 5 balais,

kursinis darbas - nevertinamas. Bendrą kursinio darbo rezultatą nulemia 3 ir

4 punktų įvertinimai.

Pastabos:


7 priedas

Santrauka

PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS KLAIPĖDOS MIESTO APGYVENDINIMO

ĮMONĖSE

VARDĖ PAVARDĖ

Klaipėdos valstybinė kolegija

Darbe yra suformuluotos turizmo paslaugų kokybės tyrimo, vertinimo ir uţtikrinimo

problemos, numatytas darbo tikslas – išanalizavus turizmo sistemą ir turizmo paslaugų kokybės

vertinimo procesą teoriniu aspektu, įvertinti Klaipėdos miesto apgyvendinimo įmonių (viešbučių)

teikiamų paslaugų kokybę. Tikslui pasiekti išsikelti uţdaviniai, kuriuos įgyvendinant išanalizuoti ir

susisteminti įvairių Lietuvos ir uţsienio autorių teoriniai bei praktiniai apgyvendinimo paslaugų

kokybės valdymo tyrimai; pateikti kokybės tyrimo modeliai; išsamiai analizuojami probleminiai

klausimai, susiję su turizmo paslaugų kokybės vertinimo veiksniais ir kriterijais, tinkamiausių

paslaugų kokybės modelių viešbučių versle nustatymu ir panaudojimu bei tinkamu paslaugų kokybės

uţtikrinimo proceso valdymu.

Teorinėje darbo dalyje, aptariant turizmo paslaugų sistemos ypatumus, apgyvendinimo

įmonių paslaugų kokybės vertinimo modelius, panaudota mokslinės literatūros analizė, sintezė,

loginis mąstymas. Tiriamojoje darbo dalyje, apklausiant paslaugų vartotojus, teikėjus ir vertinant

paslaugų atitikimą nustatytiems standartams bei teikiant rekomendacijas dėl paslaugų kokybės

gerinimo krypčių, panaudotas grupinis interviu, anketavimas, kontekstinė duomenų analizė.

Teorinės medţiagos analizė parodė, kad viešbučių paslaugų kokybės tyrime turi būti įvertinti

visi pagrindiniai elementai – modeliai, lygiai, dalys, veiksniai, kriterijai ir dimensijos. Tiriant paslaugų

kokybę, rekomenduotina naudoti kompleksinį viešbučių paslaugų kokybės vertinimo modelį,

leidţiantį ją įvertinti trimis lygmenimis – valstybinio reguliavimo, paslaugų teikėjo bei jų vartotojo.

Apibendrinant empirinį tyrimą, galima teigti, kad paslaugos viešbučiuose yra teikiamos vidutinės

kokybės, todėl tinkamai vartotojų nepatenkina. Kiekviename iš Servqual modelio paslaugų kokybės

kriterijų vartotojai tikėjosi aukštesnės kokybės nei gavo. Tačiau labai didelio skirtumo tarp tikėtos ir

gautos paslaugos kokybės nėra ir tai rodo, kad klientai nėra nusivylę gauta paslaugų kokybe. Taip

pat nustatyta, kad kuo aukštesnė viešbučio kategorija pagal ţvaigţdučių klasifikavimo sistemą, tuo jų

paslaugų kokybė buvo aukštesnė.

Darbo pabaigoje suformuluotos paslaugų kokybės gerinimo kryptys, kuriose siūloma daugiau

dėmesio skirti paties viešbučio valdymo tobulinimui, kreipiant ypatingą dėmesį į visuotinę kokybės

vadybą ir paslaugų teikimo kultūros gerinimą, įtraukiant į šį procesą visus darbuotojus.


8 priedas

Summary

EVALUATION OF SERVICES QUALITY IN KLAIPEDA ACCOMMODATION

ENTERPRISES

NAME SURNAME

Klaipeda State College

The final paper presents the problems of tourism services quality research, their evaluation and

ensurance, the objective - analysing the tourism system and process of tourism services quality evaluation in

the theoretical context, evaluate the quality of services provided by Klaipeda city accommodation enterprises

(hotels). To achieve the objective particular goals were established; implementing them it was necessary to

analyse and systemize different theoretical and practical research of accommodation services quality

management carried out by Lithuanian and foreign authors; the quality research models have been presented;

the issues related to tourism services quality evaluation factors and criterions, the most suitable services

quality models used in the hotel business and the process of services quality ensurance have been analysed in

detail.

Furthermore, in the theoretical part of the final paper discussing the peculiarities of the tourism

services system and the models of services quality evaluation in accommodation enterprises, the following

methods such as scientific literature and monography analysis, synthesis and logical thinking have been used.

In the part presenting research interviewing the services consumers and providers and evaluating how the

services meet established standards as well as providing recommendations regarding the services quality

improvement, the following methods such as group interview, questionnaires and context data analysis have

been used.

The analysis of theoretical material indicated that in the research of hotel services quality all key

elements – models, levels, parts, factors, criterions and dimensions, have to be evaluated. It is recommended to

use the complex model of hotels services evaluation which allows evaluating services quality in three levels –

national regulation, services provider level and services consumer level. Generalizing the empiric research it is

possible to state that the services provided at the hotels have just average quality and the consumers are not

satisfied completely. The consumers expected to have services of higher quality in each Servqual model. But

otherwise, there is no huge difference between expected and provided services and also the clients are not

dissatisfied with the quality of the provided services. Furthermore, the higher hotel category according to the

star classification system, the higher quality of its services.

At the end of the final paper the policy on services quality improvement has been presented, where

intended to pay more attention at development of the hotel management system and especially it is important to

improve the management of general quality and the culture of services providing, including all the staff into

this process.


9 priedas

Logistikos vadybos studijų programos (Pardavimų logistikos specializacijos)

profesinių kompetencijų, įgyvendintų baigiamajame darbe, sąrašas

Profesinės kompetencijos Studijų programos rezultatai

Darbo

struktūrinės dalies

Nr.


10 priedas



LOGISTIKOS VADYBOS STUDIJŲ PROGRAMOS

__________GRUPĖS STUDENTO (ĖS)___________________________

ĮSIPAREIGOJIMAS

2011 __-__

Klaipėda

Aš, ________________________________, įsipareigoju garantuoti savo baigiamojo darbo

autorystę, darbe pateikiamų duomenų patikimumą.

Patvirtinu, kad esu susipaţinęs su Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų nuostatais

(patvirtintais Direktoriaus įsakymu Nr.V1-93, 2009-12-04) ir Klaipėdos valstybinės kolegijos

akademinės bendruomenės etikos kodeksu (patvirtintu Direktoriaus įsakymu Nr. V1-121,

2010-01-26). Ţinau, kad Studijų nuostatų XIII Straipsnio 103 punkte teigiama: „Uţ nusirašinėjimą,

plagijavimą, kitokį nesąţiningumą bei apgaudinėjimą studentui neleidţiama perlaikyti studijų

programos dalyko. Studentas, jam sutikus, paliekamas kartoti studijų dalyko kursą kitais mokslo

metais, tik sumokėjęs uţ dalyko kreditus studijų įmoką. Studentas, nepareiškęs noro kartoti

neišlaikyto studijų dalyko kurso, šalinamas iš Kolegijos kaip nepaţangus“. Suprantu, kad šis punktas

taikomas ir baigiamųjų darbų rengimui, todėl uţ nusirašinėjimą, plagijavimą, kitokį nesąţiningumą bei

apgaudinėjimą man bus neleista ginti baigiamojo darbo bei būsiu pašalintas iš Kolegijos.

(Parašas) (Vardas, pavardė)


11 priedas

(Įmonės pavadinimas)

Klaipėdos valstybinei kolegijai

DĖL ĮMONĖS VARDO IR DUOMENŲ NAUDOJIMO

(Data)

(Vieta)

Patvirtinu, kad diplomantas (-ė) _____________________________________________ savo baigiamajame

darbe „__________________________________________________________________________________“gali

naudotis _________________________________________vardu bei duomenimis, susijusiais su

_______________________________________________________________________________________________.

Šis darbas yra taikomojo pobūdţio, o jame pateikti pasiūlymai bus panaudoti įmonės veikloje.

(Pareigos) (Parašas) (Vardas, pavardė)

Documents

BAIGIAMŲJŲ IR KURSINIŲ DARBŲ RENGIMO …...teigia Kardelis K. (2007), dauguma socialinių tyrimų metodologų palaiko sisteminį poţiūrį į mokslinį tyrimą, t.y. pasisako