Bakalauro BD Metodiniai Nurodymai 2007

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRA

Kęstutis Driaunys, Saulius Gudas, Audrius Lopata, Vera Moskaliova

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO METODINIAI NURODYMAI

VERSLO INFORMATIKOS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTAMS

KAUNAS 2007

UDK 378.4:378.1(474.5)

Me272

Recenzentai: Doc. dr. Virgilijus Sakalauskas

Prof. habil. dr. Rimvydas Simutis

Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio

fakulteto Taryba (2007 03 07, protokolo Nr.4 )

© Kęstutis Driaunys, 2007

© Saulius Gudas, 2007

© Audrius Lopata, 2007

© Vera Moskaliova, 2007

ISBN

Vilniaus universiteto leidykla

3

TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................4

1. BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO TIKSLAI IR STRATEGIJA ..................................5

1.1 Bendrieji reikalavimai bakalauro studijų baigiamojo darbo temai ................................................................. 6

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO SUDĖTIS IR RENGIMAS ..............................8

2.1. Reikalavimai bakalauro darbui .......................................................................................................................... 8

2.2. Bakalauro darbo rengimo eiga............................................................................................................................ 9

2.3. Bakalauro darbo aprašo struktūra................................................................................................................... 10 2.3.1. Pradiniai puslapiai ........................................................................................................................................ 12 2.3.2. Įvadas ........................................................................................................................................................... 12 2.3.3. Analizės dalis ............................................................................................................................................... 14 2.3.4. Techninė užduotis ........................................................................................................................................ 16 2.3.5. Projekto dalis................................................................................................................................................ 16 2.3.6. Programinės realizacijos dalis ...................................................................................................................... 17 2.3.7. Išvados ir pasiūlymai (arba tik išvados) ....................................................................................................... 17 2.3.8. Baigiamieji puslapiai.................................................................................................................................... 18

3. BAIGIAMOJO DARBO APRAŠO PARUOŠIMAS....................................................20

3.1. Reikalavimai tekstui .......................................................................................................................................... 20

3.2. Lentelės, paveikslai, formulės ........................................................................................................................... 22

3.3. Citavimas ir nuorodos........................................................................................................................................ 22 3.3.1. Citavimas...................................................................................................................................................... 23 3.3.2. Perpasakojimas............................................................................................................................................. 25 3.3.3. Idėjų paminėjimas ........................................................................................................................................ 25

3.4. Literatūros bibliografinis aprašas .................................................................................................................... 26 3.4.1. Reikalavimai knygų ir disertacijų aprašams................................................................................................. 26 3.4.2. Reikalavimai straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos ir įstatymų aprašams..................................... 27 3.4.3. Reikalavimai elektroninėms monografijoms, duomenų bazėms ir kompiuterių programoms ..................... 28 3.4.4. Reikalavimai straipsniams ir kitiems šaltiniams........................................................................................... 28

4. BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS IR VERTINIMAS ................................................30

4.1. Darbo prezentacijos (pranešimo) rengimas ..................................................................................................... 30

4.2. Baigiamojo darbo gynimo tvarka ..................................................................................................................... 32

5. PRIEDAI ....................................................................................................................34

Bakalauro baigiamojo darbo metodiniai nurodymai

4

ĮVADAS

Metodiniai nurodymai skirti Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto verslo informatikos specialybės bakalauro baigiamiesiems darbams rengti.

Šiame leidinyje aprašoma baigiamojo darbo sudėtis ir rengimo eiga nuo temos

formulavimo iki darbo gynimo. Pateikiami reikalavimai bakalauro baigiamojo darbo dalims, jų turiniui, pateikiamos darbo teksto ir iliustracijų išdėstymo rekomendacijos, bendrosios taisyklės. Prieduose pateikti atskirų darbo elementų pavyzdžiai.

Aprašoma atsiskaitymo už baigiamojo darbo rengimo tarpinius etapus tvarka, darbo pateikimo komisijai bei gynimo procedūros.

Dėkojame visiems VU Kauno humanitarinio fakulteto informatikos katedros darbuotojams, prisidėjusiems rengiant šį leidinį.


5

1. BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO TIKSLAI IR STRATEGIJA

Bakalauro baigiamasis darbas – tai bakalauranto savarankiškai atliktas ir įformintas organizacijos veiklos problemos kompiuterizavimo sprendimas, rodantis gebėjimą taikyti studijų metu įgytas žinias, pasirinkti mokslinę literatūrą ir ja naudotis (pristatyti, analizuoti ir pan.), taikyti ir modifikuoti tyrimo metodus, savarankiškai spręsti iškeltas užduotis, pateikti savo išvadas, rekomendacijas, taip pat rodantis gebėjimą glaustai, taisyklinga kalba, tvarkingai aprašyti tyrimą. Trumpiau tariant, baigiamajame darbe autorius parodo gebėjimą formuluoti ir spręsti mokslui bei praktikai aktualią problemą.

Tirdamas pasirinktą problemą, baigiamojo darbo autorius turi remtis bendrąja mokslinių tyrimų metodologija, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, taikyti šiuolaikinius analizės ir projektavimo metodus, kompiuterizuotas priemones, apibendrinti praktinius pasiekimus, daryti išvadas, teikti rekomendacijas.

Verslo informatikos specialybės bakalauro baigiamojo darbo tikslas – pasiūlyti organizacijos veiklos problemos sprendimo metodiką ir metodus, sudaryti sistemos projektą ir praktiškai realizuoti informacijos sistemą.

Verslo informatikos specialybės baigiamasis darbas atskleidžia šiuos absolvento gebėjimus ir kvalifikacijas:

1. Parodo teorines ir praktines žinias informatikos metodų ir priemonių, matematinių metodų, veiklos procesų analizės modelių, informacijos sistemų projektavimo bei informacinių produktų ir integruotų sprendimų kūrimo srityse.

2. Gebėjimą apibendrinti žinias apie organizacijos veiklos problemą, suformuluoti pasiūlymą tiriamai problemai spręsti.

3. Parodo kvalifikaciją verslo procesų modeliavimo, vartotojo informacinių poreikių specifikavimo, taikomųjų sistemų programavimo, jų tyrimo bei eksperimentų atlikimo srityse.

Baigiamojo darbo rengimas pradedamas, kartu su darbo vadovu aptarus darbo tematiką ir sudarius techninę baigiamojo darbo užduotį (5 priedas).

Pasirenkant temą, reikia atkreipti dėmesį į bendrąsias rekomendacijas bei į VU KHF Informatikos katedros reikalavimus baigiamųjų darbų temoms. Darbo rengimo metu temos formuluotę neretai tenka patikslinti, koreguoti, todėl pradžioje numatyta tema laikoma preliminaria.

VU KHF Informatikos katedros mokslinių tyrimų sritys, kurios padiktuoja aktualias baigiamųjų darbų temas:

• finansų rinkų modeliavimas; • intelektinės sprendimų paramos sistemos; • kreditų rizikos valdymas; • vartotojų poreikių analizė ir reikalavimų informacijos sistemoms

specifikavimas; • kompiuterizuoti informacijos sistemų projektavimo metodai (CASE

priemonės);


6

• statistinių ir skaitmeninių metodų taikymas; • taikomosios įmonių informacijos sistemos; • el. mokymas, el. visuomenė, el. vyriausybė; • elektroninė komercija, elektroninis verslas; • balso technologijų tyrimai; • kompiuterių tinklų, programinės įrangos efektyvumo tyrimas.

1.1 Bendrieji reikalavimai bakalauro studijų baigiamojo darbo temai

Tema turi būti aktuali – aktuali praktiškai, reikšminga technologiniu ar moksliniu

aspektu ar naudinga Vilniaus universiteto bei Kauno humanitarinio fakulteto veiklai tobulinti.

Tema turi būti originali – nesutampanti su ankstesnių absolventų temomis. Darbų temų sąrašas pateikiamas tinklapyje www.vukhf.lt, studentų darbų skyrelyje. Jeigu keli studentai atlieka vienos probleminės srities darbus ar tęstinį tyrimą, jų darbų pavadinimai turi atspindėti pasirinktą individualų tyrimo aspektą.

Prieš formuluojant baigiamojo darbo temą, būtina aiškiai numatyti darbo ribas. Nereikėtų pasirinkti labai plačios temos, nes per ribotą baigiamojo darbo rengimo laikotarpį ją bus galima tik paviršutiniškai apžvelgti.

Būtina atsižvelgti į darbo realizavimo galimybes, numatyti, ar galima gauti reikalingų duomenų, pritaikyti pasirinktus metodus bei sukurti veikiantį programinį sprendimą.

Labai svarbi baigiamojo darbo rengimo dalis − mokslinės ir techninės literatūros studijavimas. Pradiniuose baigiamojo darbo rengimo etapuose literatūros analizė padeda susipažinti su pasirinktoje mokslo srityje atliktais darbais, suformuluoti temą, numatyti tyrimo metodus, sudaryti darbo rengimo planą.

Rasti tinkamą literatūrą nelengva. Kasmet verslo informatikos klausimais pasaulyje pasirodo daug įvairaus pobūdžio publikacijų ir knygų.

Ieškant literatūros šaltinių, rekomenduojama naudotis VU, VUKHF, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo ir kitų bibliotekų paslaugomis, pasitelkti įvairias interneto paieškų sistemas bei, naudojantis tarpbibliotekinių mainų paslauga, užsisakyti literatūros šaltinius, kurių nėra Lietuvos bibliotekose. Analizuojant literatūrą, rekomenduotina rengti literatūros elektroninę ar „popierinę“ kartoteką. Tam gali būti panaudota pateiktos kartotekos forma (1 lentelė).

Taip pat rekomenduojama peržiūrėti monografijų, knygų bei straipsnių pabaigoje nurodomos literatūros sąrašus ir atkreipti dėmesį į tas publikacijas, kurių pavadinimai susiję su numatoma nagrinėti problema.

Rengiant verslo informatikos specialybės baigiamuosius darbus, būtina susipažinti, palyginti, įvertinti jau sukurtus programinius produktus, jų atliekamas funkcijas,

http://www.vukhf.lt/


7

naudojamas technologijas ir taikomus metodus. Tai padės tiksliau suformuluoti darbo tematiką ir pagrįsti darbo aktualumą.

Rekomenduojama susipažinti, kokie programiniai produktai, skirti kompiuterizuotoms sistemoms kurti, programuoti, įmonių apskaitai, statistinei analizei ir kt., yra įdiegti VU Kauno humanitariniame fakultete.

Be to, analizei patogu naudoti įmonių pateikiamas nemokamas demonstracines produktų versijas.

1 lentelė

Literatūros aprašo kartoteka

Autoriaus (-ių) pavardė, vardo

(-ų)

inicialai

Literatūros šaltinio

pavadinimas

Šaltinio forma

(monografija, mokslinis

straipsnis ir t. t.)

Šaltinio duomenys (knygos – leidykla,

miestas, metai; puslapių skaičius,

žurnalo – pavadinimas, metai, numeris, straipsnio

puslapiai)

Trumpa nagrinėjamų problemų, klausimų

anotacija

1 2 3 4 5 Šaltinis: sudaryta autorių.

Taip sukaupta informacija padės ne tik lengviau surasti jau analizuotą literatūros šaltinį, bet ir pravers cituojant, pateikiant nuorodas į literatūros šaltinius, sudarant darbe panaudotos literatūros sąrašą. Sudarant šaltinių kartoteką, anotacijai skirta kortelės dalis gali būti parašyta labai išsamiai ir panaudota rašant literatūros apžvalgą baigiamojo darbo analizės dalyje.

Toliau detaliai pateikiamos rekomendacijos ir reikalavimai, kaip rengti baigiamąjį bakalauro darbą (2 sk.), kvalifikuotai paruošti darbo aprašus (3 sk.) ir sėkmingai apginti (4 sk.).


8

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO SUDĖTIS IR RENGIMAS

Šiame skyriuje pateikiami bakalauro darbo ruošimo reikalavimai, struktūra ir rengimo metodika.

2.1. Reikalavimai bakalauro darbui

Verslo informatikos specialybės baigiamasis bakalauro darbas (BD) rengiamas pirmosios pakopos – bakalauro studijų ketvirtaisiais metais. Bakalauro darbui parengti studentas pasirenka vadovą (VU KHF Informatikos katedros dėstytoją), su kuriuo derina darbo tematiką. Bakalauro baigiamasis darbas – tai savarankiškas taikomasis darbas, kuriame išnagrinėjama ir išsprendžiama aktuali informacijos sistemos kūrimo problema. Bakalauro darbe teoriniu ir praktiniu požiūriu analizuojama tiriamo objekto (organizacijos, sprendžiamo uždavinio, algoritmo) aplinka, funkcijos, tikslai ir informaciniai srautai, suprojektuojama informacijos sistema ar jos komponentės, panaudojami matematiniai modeliai, statistiniai ar sistemų techninių charakteristikų įvertinimo metodai, sukuriama ir testuojama taikomoji programinė įranga, parengiamas darbo aprašymas. Baigiamajam darbui parengti bakalaurantas gali pratęsti projektavimo, programavimo darbus ir tyrimus, atliktus kursiniame darbe, panaudoti praktikos metu įgytas žinias apie įmonių veiklą ar pasirinkti tematiką, atitinkančią jo darbo vietą.

Baigiamasis bakalauro darbas turi būti parengtas iki VU KHF Informatikos katedros nurodyto termino ir ginamas viešai.

Reikalavimai baigiamajam bakalauro darbui parengti: • pasirinkti aktualią temą, pagrįsti jos praktinę reikšmę tiriamai sričiai; • suformuluoti BD tikslą ir uždavinius; • apibūdinti nagrinėjamos problemos teorinius aspektus, aptariamus mokslinėje literatūroje (pripažintos teorijos, metodikos, diskusiniai bei probleminiai klausimai, svarbiausi darbai atlikti užsienyje ir Lietuvoje); • aptarti ir palyginti jau sukurtus programinius produktus, skirtus atskiriems tiriamos problemos klausimams spręsti; • suprojektuoti informacinę sistemą, pasirinkti šiuolaikines kompiuterizavimo priemones, tinkamas sistemos struktūrai ir funkcionavimui aprašyti; • sukurti veikiančią informacijos sistemą pagal vartotojo poreikius, sistemos funkcionavimą patikrinti realių ar bandomųjų duomenų rinkiniu; • įvertinti sukurtą sistemą ištirtų darbų ir egzistuojančių sprendimų atžvilgiu, pateikti rekomendacijas atliktam darbui plėtoti; • suformuluoti išvadas, aptarti rezultatus, gautus siekiant darbo tikslo ir sprendžiant iškeltus uždavinius; • laikytis šiuose metodiniuose nurodymuose pateiktų darbo rengimo struktūros, terminų, techninio įforminimo, literatūros bei šaltinių sąrašo sudarymo tvarkos reikalavimų.


9

2.2. Bakalauro darbo rengimo eiga

Susipažinus su analizuojama problemine sritimi ir apžvelgus šios srities literatūros ir programinių produktų įvairovę, suformuluojamas preliminarus temos pavadinimas, nusakomas darbo tikslas ir uždaviniai, parengiama preliminari darbo aprašo struktūra, sudaroma rengimo programa, kurioje numatoma tyrimui reikalinga medžiaga, jos rinkimo bei apdorojimo metodai, aptariami laukiami darbo rezultatai, sudaromas kalendorinis planas. Ruošiant kalendorinį planą, būtina atsižvelgti į Informatikos katedros numatytus darbo pateikimo ir gynimo terminus.

BD rengiamas sistemingai per visus ketvirtuosius mokslo metus. Per septintąjį ir aštuntąjį semestrus atliekami šie pagrindiniai darbo etapai:

VII semestras

1. Literatūros studijavimas ir apžvalginės jos analizės parengimas, BD temos patikslinimas ir suformulavimas, darbo objekto, tikslo ir uždavinių nustatymas.

2. BD rengimo programos ir kalendorinio plano sudarymas (pavyzdys 6 priede). 3. Medžiagos apie tiriamą sritį, įmonę, programinius produktus rinkimas ir BD

analizės dalies parengimas. 4. Projekto daliai reikalingos medžiagos rinkimas, apdorojimas ir įvertinimas. 5. Kuriamos IS projektavimo, programavimo, testavimo darbai.

VIII semestras

6. Tęsiami kuriamos IS projektavimo, programavimo, testavimo darbai. 7. Gautų rezultatų analizė, įvertinimas, projekto dalies parengimas. 8. Išvadų, pasiūlymų bei rekomendacijų rengimas. 9. Per BD rengimo laikotarpį, analizės skyrius gali būti papildytas, remiantis naujomis

publikacijomis. Kuriant pasirinktą programinę sistemą, gali būti reikalingas papildomos faktinės medžiagos rinkimas, papildomų tyrimų atlikimas. Jų rezultatų apibendrinimas ir panaudojimas aprašomas susijusioje BD dalyje.

10. BD įvado galutinės redakcijos, santraukos užsienio kalba (3 priedas), literatūros ir šaltinių sąrašo parengimas.

11. BD aprašo sutvarkymas (titulinio puslapio, turinio, paveikslų bei lentelių sąrašo parengimas, teksto korektūra), pateikimas vadovui pasirašyti ir atsiliepimui gauti bei pasirengimas viešajam gynimui (darbo pristatymo pranešimo ir pateikties parengimas).

12. Viešajam gynimui parengto BD pateikimas Informatikos katedros paskirtam BD recenzentui, kuris įvertiną darbo aprašo ir sukurto programinio produkto kokybę, paruošdamas atsiliepimą raštu.

Darbo etapų turinys ir eiga kiekviename semestre yra patikslinami ir suderinami.


10

2.3. Bakalauro darbo aprašo struktūra

Bakalauro darbo struktūra sudaroma taip, kad visapusiškai atspindėtų tiriamą problemą ir jos sprendimą. Pagrindines struktūros dalis nustato VU KHF Informatikos katedra, detalią darbo struktūrą aptaria darbo vadovas ir bakalaurantas.

Pagrindinės bakalauro baigiamojo darbo dalys: • įvadas; • analizės dalis; • techninė užduotis; • projekto dalis; • programinės realizacijos dalis; • išvados; • literatūra; • santrauka užsienio kalba; • priedai; • vokas su darbo vadovo atsiliepimu ir CD.

Papildomos darbo dalys – tituliniai lapai, turinys, iliustracinės medžiagos sąrašai, priedai. Darbo dalių komponavimo seka, paskirtis ir jose nagrinėjami klausimai apibendrinti 2 lentelėje.

Rekomenduojama darbo aprašo apimtis – apie 40 – 50 psl. (neįskaitant literatūros sąrašo ir priedų).

2 lentelė Bakalauro baigiamojo darbo aprašo sudedamosios dalys

Dalis Dalies turinys

Pradiniai puslapiai

2 tituliniai lapai (pavyzdžiai 1 priede ir 1 priedo tęsinyje) Turinys (pavyzdys 4 priede) Santrumpų sąrašas (pavyzdys 2 priede) Lentelių ir paveikslų sąrašas (pavyzdys 2 priede)

Įvadas

Įvade trumpai apžvelgiami ir apibendrinami šie atlikto darbo bruožai: temos aktualumas tiriama problema darbo objektas darbo tikslas sprendžiami uždaviniai veiklos problemos analizės metodai informacijos sistemos projektavimo metodai panaudota programinė įranga gautų rezultatų trumpa apžvalga, reikšmingumas darbo apribojimai ir sunkumai darbo loginės struktūros paaiškinimas


11

2 lentelės tęsinys

Dalis Dalies turinys darbo struktūra ir apimtis svarbiausia naudota literatūra duomenys apie sukurtos sistemos diegimą

Analizės dalis

Šioje dalyje ištiriami veiksniai, kurie lemia esamos sistemos poreikius ir trūkumus bei įvertinamos galimybes naujai informacijos sistemai kurti. Numatomos kuriamos sistemos savybės ir įvertinimo kriterijai, apžvelgiamos galimos kompiuterizavimo priemonių alternatyvos. Analizė atliekama šiais požiūriais:

1. Tiriamos probleminės srities, procesų, uždavinių charakteristika. Tiriamo objekto aplinkos analizė.

2. Organizacijos arba probleminės srities informacijos srautų, funkcijų ir esamų programinių produktų ar IS analizė.

3. Reikalavimų naujai sistemai ar jos komponentėms tyrimas ir galimų sistemos kūrimo priemonių parinkimas.

Techninė užduotis

Tai dokumentas, kuriame struktūrizuotai pateikiama pagrindinių kuriamos sistemos savybių specifikacija.

Bakalauro darbe sukurtas IS sprendimas turi atitikti techninę užduotį.

Techninės užduoties pavyzdys yra 5 priede.

Projekto dalis

Projekto dalyje aprašomas autoriaus sukurtas IS projektas. Projekto dalyje apžvelgiami šie sistemos aspektai:

1. vartotojo reikalavimų specifikacija, naudojant žinomas notacijas ar standartus; 2. sistemos projekto (loginės struktūros) aprašymas.

Projektas apima kuriamos sistemos komponentus: 1. vartotojo sąsajos projektą; 2. duomenų bazės (duomenų struktūrų) projektą; 3. veiklos duomenų apdorojimo procedūras (algoritmus).

Programinės realizacijos dalis

Programinės realizacijos dalyje aprašoma autoriaus sudarytos sistemos fizinė struktūra, t. y. programinės įrangos sudėtis ir elementai:

duomenų bazės specifikacija (realizacija) konkrečios DBVS aplinkoje; vartotojo sąsajos moduliai (programinės įrangos komponentai) ir jų sąryšio

struktūra; sukurti duomenų apdorojimo moduliai (programinės įrangos komponentai), jų

sąryšio struktūra; sistemos bandomosios eksploatacijos duomenų pavyzdžiai: DB įrašų

pavyzdžiai, duomenimis užpildytų ekrano formų, ataskaitų, užklausų pavyzdžiai.

Aprašomi sistemos testavimo rezultatai; įvertinamos sukurtos sistemos charakteristikos, naudojant testavimo duomenis bei palyginant su esamais kitais sprendimais.

Pateikiamas programuotojo vadovas ir vartotojo vadovas.


12

2 lentelės tęsinys

Dalis Dalies turinys

Išvados

Aiškiomis formuluotėmis išdėstomi pagrindiniai rezultatai, gauti, siekiant darbo tikslo ir sprendžiant uždavinius.

Išvadose akcentuojama, ką naujo pasiūlė darbo autorius, kaip atlikti sprendimai padeda spręsti tiriamą problemą, kuo jie skiriasi nuo jau esančių.

Baigiamieji puslapiai

Literatūra Santrauka užsienio kalba (3 priedas) Priedai Vokas su darbo vadovo atsiliepimu ir CD

Šaltinis: sudaryta autorių.

Toliau apibūdinamas pagrindinių bakalauro baigiamojo darbo aprašo dalių turinys.

2.3.1. Pradiniai puslapiai Du tituliniai lapai – įforminami pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede ir 1 priedo

tęsinyje. Turinys pateikiamas detalizuotas darbo dalių sąrašas (pavyzdys 4 priede). Paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas, santrumpų sąrašas, įvadas, išvados ir

pasiūlymai, literatūros sąrašas bei priedai pateikiami kaip atskiros struktūrinės dalys. Šios dalys turinyje nenumeruojamos.

Skyriai ir poskyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis (pvz., 3.1 poskyris ir 4 priedas). Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti nagrinėjamos problemos esmę. Nerekomenduojama sudaryti atskiro skirsnio, jei jame tekstas sudaro mažiau nei puslapį.

Santrumpų sąrašas – pateikiamos darbe naudojamos santrumpos ir jų paaiškinimai. Čia pateikiami sudėtingesnių sąvokų, terminų ir žymėjimų paaiškinimai (2 priedas).

Lentelių ir paveikslų sąrašas – viename (arba atskiruose) puslapyje pateikiami lentelių ir paveikslų sąrašai. Nurodomas iliustracijos pavadinimas bei puslapio numeris (2 priedas).

2.3.2. Įvadas Tai svarbi bakalauro darbo dalis, skirta trumpai apibūdinti visas svarbiausias

darbo dalis ir jose pateiktus sprendimus. Įvadas turi parodyti nagrinėjamos veiklos problemos aktualumą, gautų sprendimų

naudą bei darbe pasirinktus tyrimo metodus ir priemones. Įvadas pradedamas rašyti, iš karto pasirinkus darbo temą, tačiau galutinė jo

redakcija galima tik visiškai pabaigus darbą. Taip gali būti atspindėti svarbiausi atlikto analitinio, projektinio ir technologinio (programavimo) darbo rezultatai, jų nauda. Įvado apimtis – apie 2 psl.

Smulkiau aptariama įvado teksto loginė struktūra: • temos aktualumas; • tiriama problema;


13

• darbo objektas; • darbo tikslas; • sprendžiami uždaviniai; • veiklos problemos analizės metodai; • informacijos sistemos projektavimo metodai; • panaudota programinė įranga; • trumpa gautų rezultatų apžvalga, reikšmingumas; • darbo apribojimai ir sunkumai; • darbo loginės struktūros paaiškinimas; • darbo struktūra ir apimtis; • svarbiausia naudota literatūra; • duomenys apie sukurtos sistemos diegimą.

• Temos aktualumas. Šiame skirsnyje atskleidžiami BD temos pasirinkimo

motyvai, nurodant keletą jų rūšių: aktualumas įmonei – įmonė skatina, kad bakalaurantas savo baigiamajame darbe

nagrinėtų problemą, pasiūlytų jos sprendimo būdą (projektą), sukurtų programinį produktą.

aktualumas universitetui – bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama problema aktuali universiteto veiklai pertvarkyti, kompiuterizuoti. Tai pagrindžiama fakulteto padalinio (katedros, dekanato ar kito organizacinio vieneto) veiklos tobulinimo poreikiais.

aktualumas pasaulinės praktikos požiūriu. Su darbe nagrinėjama problema nuolat susiduria tiriamos srities specialistai, tokių savybių trūksta esamiems sprendimams.

• Temos aktualumas apibendrinamas, įvardinant problemą, kuri toliau bus nagrinėjama darbe. Problema dažnai formuluojama, apibūdinant galimą sprendimą ir detalesnius žingsnius ar uždavinius.

• Darbo objektas. Nurodoma, koks veiklos procesas ar veiklos valdymo funkcija

bus analizuojami. • Darbo tikslas. Juo išreiškiama, kokią pasirinktos problemos dalį ar uždavinių

grupę ketinama spręsti. Jis turėtų būti formuluojamas glaustai, vienu sakiniu. Formuluojant darbo tikslą vartojami žodžiai: „išanalizuoti (tam tikrą procesą)“ „sukurti (konkrečios paskirties sistemą)“. Darbo pavadinimas turi atitikti darbo tikslą, t. y. atspindėti tyrimo objektą ir išreikšti siekiamą sukurti rezultatą. Tipišku atveju siekiamas BD rezultatas yra konkrečios paskirties informacijos sistema. Tikslas gali būti pasiektas, tik nuosekliai atlikus atskirus BD etapus. Todėl formuluojami tyrimo uždaviniai, kurie atspindi teorinius ir praktinius tikslo siekimo etapus bei juose taikomus tyrimo metodus.


14

• Darbo uždaviniai išreiškia, kokius darbus turi atlikti studentas, kad išspręstų problemą ir pasiektų iškeltą tikslą. Darbo uždaviniai turi būti suformuluoti glaustai ir konkrečiai. BD pakanka 3 – 4 gerai suformuluotų uždavinių. Paprastai pateikiami 1–2 teoriniai uždaviniai (jie atliekami BD analizės dalyje), 1–2 praktiniai uždaviniai (jie atliekami projekto ir realizacijos dalyse. Kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai turi būti apibūdinti baigiamojo darbo išvadų dalyje.

Uždavinių aprašas formuluojamas taip: siekiant iškelto / užsibrėžto tikslo, yra sprendžiami / nagrinėjami tokie uždaviniai:

− Remiantis.................., patikslinti.... − Išnagrinėti........., apibendrinti − Pasiūlyti metodą, sukurti posistemę, ... − Įvertinus..........., suformuoti.... − Ištirti...., atlikti eksperimentą, ... patikrinti skaičiavimus.

• Tyrimo metodai. Nurodyti, kokie tyrimo metodai ir kaip buvo taikomi, rengiant darbą (pvz., mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, skaitmeninis modeliavimas, anketinė apklausa, stebėjimas, strateginės analizės metodai, faktorinė analizė, koreliacinė analizė, eksperimentiniai matavimai, statistinės analizės metodai ir t. t.).

• Trumpa gautų rezultatų apžvalga, reikšmingumas. Trumpai aprašomas darbe sukurtas programinis produktas, įvertinama, kokius vartotojų poreikius programinis sprendimas visiškai ar iš dalies išsprendė, kaip jis galėtų būti toliau plėtojamas.

• Darbo apribojimai ir sunkumai. Galima paaiškinti, kokių sunkumų buvo rašant darbą (jei buvo), dėl kokių priežasčių nepavyko įgyvendinti visų sumanymų.

• Darbo loginės struktūros paaiškinimas. Aptariama darbo loginė struktūra (sąsajos tarp dalių), pagrindinių skyrių pavadinimai ir glaustai išdėstoma, kokie klausimai juose nagrinėjami.

• Svarbiausia naudota literatūra. Aptariamos šaltinių rūšys, panaudotos, rengiant darbą. Nurodomas jų naujumas, aptariamos įvarios šaltinių kategorijos: Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra, programinių produktų aprašymai, monografijos, žinynai, straipsniai, tyrimų duomenys. Nurodomas santykis tarp publikuotų ir interneto šaltinių.

• Darbo struktūra ir apimtis. Nurodoma, kiek dalių sudaro darbą, taip pat pateikiamas puslapių, lentelių, paveikslų ir priedų skaičius.

2.3.3. Analizės dalis Analizės dalies tikslas – ištirti ir aprašyti visus veiksnius, kurie lemia esamos

sistemos savybes, specifiką, trūkumus, įvertinti tiriamo objekto informacinius poreikius, galimybes įdiegti naujus metodus, tobulinti ar kurti naują informacinę sistemą. Analizės dalyje pasirinkta tema gvildenama šiais pagrindiniais aspektais:

1. Tiriamos probleminės srities, procesų, uždavinių charakteristika. Tiriamo objekto aplinkos analizė.


15

• Supažindinama su analizuojamais procesais, nagrinėjamais probleminiais uždaviniais, tiriamo objekto veikla, verslo šaka, veikiančiomis išorinėmis sąlygomis. Aprašoma organizacinė įmonės struktūra, veiklos ar procesai, kuriems aptarnauti reikia informacijos sistemos ar programinių įrankių.

• Apžvelgiamos teorinės koncepcijos, metodai ir jų taikymo specifika, matematinis aparatas, vadybos modeliai, kurie jau taikomi tiriamiems procesams ar kuriuos ketinama įdiegti ir kompiuterizuoti.

• Poskyris apibendrinamas, įvertinant esamą procesų valdymo situaciją tiriamoje srityje ar konkrečioje įmonėje, pateikiami teigiami ir neigiami argumentai apie pakeitimų ir tobulinimo aktualumą bei galimybes.

2. Informacijos srautų, funkcijų ir esamų programinių produktų ar IS analizė. • Detaliai ištiriami tiriamo objekto (įmonės, proceso ar kitos probleminės srities)

reikalavimai informacijos sistemai, jos funkcinėms savybėms, informacijos apdorojimo ir pateikimo būdams. Aprašomos esamų, veikiančių sistemų komponenčių atliekamos funkcijos, naudojama techninė, programinė įranga.

• Apibūdinama specialistų, naudojančių IS, kvalifikacija ir informaciniai poreikiai. • Aprašomi jau taikomi matematiniai modeliai bei kiti metodai, kurie naudojami

informacijai gauti, apdoroti ir pateikti įmonės darbuotojams bei klientams ar tiriamiems procesams atlikti.

• Išryškinami esamos sistemos trūkumai, atliekamų funkcijų ir vartotojų poreikių neatitikimai.

• Numatomi kriterijai ir savybės, kuriomis turėtų pasižymėti kuriama informacijos sistema ar programinis sprendimas.

3. Reikalavimų naujai informacijos sistemai ar jos komponentėms tyrimas ir galimų sistemos kūrimo priemonių parinkimas.

• Šioje dalyje, remiantis jau atlikta analize, aptariamos informacijos sistemos savybės, kurių šių metu netenkina esama informacijos sistema.

• Aprašomos metodų bei kompiuterizavimo priemonių pasirinkimo alternatyvos, kuriant informacinę sistemą, atitinkančią įmonės poreikius.

• Apžvelgiami užsienio ir Lietuvos programinės įrangos gamintojų sukurti programiniai produktai, integruotų sistemų moduliai, specializuoti programiniai paketai, susiję su tiriamais uždaviniais, analizuojamos įmonės specifika ar jau taikomais informacijos apdorojimo metodais.

• Palyginamos jau naudojamos informacijos sistemos komponentės ir sukurtų programinių produktų savybės su pageidaujamos sistemos funkcinėmis galimybėmis. Išryškinami tiriamos probleminės srities įvairių galimų sprendimų privalumai ir trūkumai. Lyginamoji analizė iliustruojama lentelėmis, grafine ar kita forma, kad esamų sistemos komponenčių atitikimą kuriamos sistemos kriterijams galima būtų įvertinti įvairiomis kategorijomis (nustatant, ar yra tiriama savybė, jos tinkamumą įvertinant balais, ranguojant ar pateikiant eksperimentų, apklausų rezultatus).


16

• Analizės dalis apibendrinama atskirame poskyryje, kuriame argumentuotai pagrindžiama tolesnė darbo kryptis: kokias esamų įmonės informacijos srautų valdymo problemas ar tiriamų procesų neigiamas savybes turės išspręsti kuriama sistema, kokius metodus, algoritmus ar modelius galės realizuoti šios IS funkcijos, kokias IS kūrimo ir kompiuterizavimo priemonės parinkus, šis projektas bus realizuojamas. Analizės dalyje taikomų diagramų pavyzdžiai pateikti 9, 10, 14 prieduose.

2.3.4. Techninė užduotis

Tai dokumentas, kuriame struktūrizuotai aprašoma tiksli kuriamos informacijos sistemos savybių specifikacija (5 priedas). Bakalauro darbe sukurtas programinis sprendimas turi ją visiškai atitikti. Techninės užduoties komponentės:

1. darbo pavadinimas (tema); 2. analitinio ir tiriamojo darbo turinys; 3. projektuojamos informacijos sistemos funkcijos; 4. informacijos sistemos aprašymo dokumentai ir instrukcijos; 5. informacijos sistemos projektavimo įrankiai, programinės ir techninės įrangos

reikalavimai; 6. informacijos sistemos testavimas ir įvertinimas; 7. darbo pristatymo reikalavimai.

Techninė užduotis suderinama ir patvirtinama studento ir darbo vadovo parašais. Techninės užduoties struktūros pavyzdys pateiktas 5 priede.

2.3.5. Projekto dalis

Projekto dalyje apžvelgiamos ir įvertinamos IS projektavimo priemonės pagal kuriamos IS specifiką. Bakalauro darbo autorius gali pasirinkti kompiuterizuotas projektavimo priemones, kad šioje dalyje galėtų sudaryti kuriamos sistemos struktūros ir dinamikos grafinio atvaizdavimo modelius. Šioje dalyje pateikiami skaičiavimų algoritmai, aprašomi, grafiškai pavaizduojami sukurtos sistemos veikimo režimai, pateikiami sistemos rezultatai, ataskaitų pavyzdžiai.

Projekto dalyje nuosekliai apžvelgiami šie sistemos aspektai: 1. sistemos loginės struktūros aprašymas; 2. fizinės struktūros aprašymas; 3. sistemos specifikacijos.

Nurodytais aspektais aptariamos kuriamos sistemos komponentės: 1. vartotojo sąsaja; 2. duomenų struktūra; 3. procesai ir sistemos būsenos.

Projekto dalyje įvertinamos sukurtos sistemos charakteristikos, naudojant kontrolinius testavimo duomenis bei palyginant su esamais programiniais sprendimais. Numatomas planas sukurtai IS įdiegti. Projekto aprašo sudedamųjų dalių pavyzdys


17

pateikiamas 4 priede. Projekto dalyje taikomų diagramų pavyzdžiai pateikti 11, 12, 13, 15 prieduose.

2.3.6. Programinės realizacijos dalis

Programinės realizacijos dalyje aprašoma autoriaus sudarytos sistemos fizinė struktūra, t. y. programinės įrangos sudėtis ir elementai:

1. duomenų bazės specifikacija (realizacija) konkrečios DBVS aplinkoje; 2. vartotojo sąsajos moduliai (programinės įrangos komponentai) ir jų sąryšio

struktūra; 3. sukurtų programinės įrangos komponentų (duomenų apdorojimo modulių)

specifikacijos, jų sąryšio struktūra; 4. sistemos bandomosios eksploatacijos duomenų pavyzdžiai: DB įrašų pavyzdžiai,

duomenimis užpildytų ekrano formų, ataskaitų, užklausų pavyzdžiai. Aprašomi sistemos testavimo rezultatai; įvertinamos sukurtos sistemos

charakteristikos, naudojant testavimo duomenis bei palyginant su esamais kitais sprendimais.

Pateikiamas programuotojo vadovas ir vartotojo vadovas.

1. Duomenų bazės specifikacija (realizacija) konkrečios DBVS aplinkoje,

2. vartotojo sąsajos moduliai (programinės įrangos komponentai) ir jų sąryšio struktūra,

3. Programinės įrangos komponentų (Programinių modulių ar objektų) specifikacijos. Kiekvienam moduliui/ objektui pateikiama:

• modulio vardas, funkcinis aprašymas, algoritmas(jei jis originalus) • modulio duomenų struktūra • modulio sąsaja, pasirinkta dialogo struktūra (ekraną, interaktyvūs objektai) • Programų tekstų spausdinti nereikia

4. Sistemos bandomosios eksploatacijos duomenų pavyzdžiai

2.3.7. Išvados ir pasiūlymai (arba tik išvados) Šioje dalyje aiškiomis formuluotėmis išdėstomi pagrindiniai rezultatai, gauti

siekiant darbo tikslo ir sprendžiant uždavinius. Išvadose negali atsirasti naujos, darbo


18

dalyse neaptartos informacijos, čia taip pat neteikiamos moksle jau pripažintos tiesos ir aksiomos.

Išvadose akcentuojami trys pagrindiniai dalykai: kas nuveikta, kaip pasiūlyti sprendimai padeda spręsti tiriamą įmonės problemą ir kuo jie skiriasi nuo jau esančių.

Gauti rezultatai išvadose iliustruojami darbe atliktų skaičiavimų, tyrimų, pasirinktų sistemos įvertinimo kriterijų reikšmių pokyčiais, kurie gali pagrįsti, jog sukurtas programinis sprendimas visiškai ar iš dalies išsprendė analizės dalyje identifikuotus įmonės IS trūkumus.

Pasiūlymai turi būti konkretūs, dalykiški ir glaustai suformuluoti. Jie turi sekti iš pagrindinėje darbo dalyje pateiktos medžiagos. Pasiūlymai turi būti pagrįsti teoriškai bei empiriškai. Išvados ir pasiūlymai teikiami atskirai.

Išvadų ir pasiūlymų eiliškumas nebūtinai turi sutapti su teksto eiliškumu. Teiginiai grupuojami ir išdėstomi taip, kad būtų išryškinti svarbiausi atlikto darbo rezultatai. Išvados ir pasiūlymai turi būti numeruojami.

2.3.8. Baigiamieji puslapiai Tai darbe naudotos literatūros sąrašas, darbo santrauka užsieno kalba (3 priedas),

priedų sąrašas ir priedai, sukurtos programinės sistemos kodas ir aprašas kompiuterinėje laikmenoje (CD), vokas vadovo atsiliepimui.

Literatūra. Rašant baigiamąjį darbą, naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima) literatūra ir dokumentai. Todėl darbe turi būti pateiktas naudotos literatūros (monografijų, knygų, vadovėlių, straipsnių) ir kitų informacijos šaltinių (nepublikuotų mokslinių darbų, vertimų, knygų bei straipsnių rankraščių, verslo įmonėse bei internete gautos informacijos, statistikos rinkinių, žinynų, žodynų, standartų ir normų, reklamos leidinių, techninės dokumentacijos ir kt.) sąrašas. Informacijos šaltinių numeravimas pratęsia mokslinės literatūros šaltinių numeravimą. Literatūros apžvalgoje turėtų būti analizuota ne mažiau 10 – 15 šaltinių.

Literatūros ir šaltinių aprašo sudarymo pagrindinės taisyklės ir pavyzdžiai pateikti 3.4 poskyryje.

Santrauka užsienio kalba. Santrauka yra trumpas BD esmės išdėstymas viena iš šių užsienio kalbų: anglų, vokiečių ar prancūzų. Joje nurodyta tvarka nuosekliai rašomi tokie elementai (santraukos pavyzdys pateiktas 3 priede):

• autoriaus vardas ir pavardė; • darbo parengimo metai; • temos pavadinimas; • žodžiai – bakalauro darbas; • darbo parengimo vieta, aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas; • darbo apimtis (psl.).

Toliau pateikiamas trumpas darbo apibūdinimas, kuriame nurodoma: • darbo tikslas ir uždaviniai; • tyrimo metodika;


19

• konkretūs darbo rezultatai; • pagrindinės išvados; • darbo apimtis puslapiais (neįskaitant lentelių ir paveikslų sąrašo, santrumpų

sąrašo, literatūros sąrašo ir priedų), lentelių bei paveikslų skaičius. Santrauka neturi viršyti vieno spausdinto puslapio.

Priedai. Juose pateikiamos darbe sukurtos IS ar programinio modulio struktūrinės schemos, algoritmai, skaičiavimų rezultatai, didelės apimties lentelės, anketų, pagal kurias buvo atliekama apklausa, pavyzdžiai, didesnės apimties paaiškinimai, kita pagalbinę ir iliustracinę reikšmę reikšmę turinti medžiaga. Prieduose galima pateikti tik tą medžiagą, kuri nagrinėjama darbo aprašo pagrindinėse dalyse. Jeigu darbo apraše nėra nuorodos į prieduose teikiamą medžiagą ir nepateikiama jos analizė, jos į priedus dėti negalima. Priedų įforminimo reikalavimai pateikti 3.1 poskyryje.

Darbo vadovo atsiliepimas ir CD. Paskutinio (kieto viršelio) lapo vidinėje pusėje klijuojamas A5 formato vokas, kuriame įdedamas vadovo atsiliepimas ir CD su bakalauro baigiamojo darbo tekstu ir programinės realizacijos failais.

Pastaba. Rekomenduojama kiekvieną darbo skyrių pradėti įvadiniu tekstu, kuriame trumpai būtų aprašoma, kokia šio skyriaus paskirtis, kokie klausimai nagrinėti šiame skyriuje.

Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu, kuris reziumuoja skyriaus pagrindinius rezultatus. Tai parodo skyriuje tiriamo klausimo užbaigtumą. Skyrių išvados vėliau panaudojamos, rašant viso BD išvadas ir pasiūlymus.


20

3. BAIGIAMOJO DARBO APRAŠO PARUOŠIMAS

Šioje dalyje pateikiami pagrindiniai techninio įforminimo reikalavimai baigiamajam darbui, supažindinama su citavimo ir nuorodų teikimo, literatūros bibliografinio aprašo, lentelių, paveikslų ir formulių pateikimo tekste bei teksto apiforminimo taisyklėmis.

3.1. Reikalavimai tekstui

Tekstas rašomas balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose, vienoje lapo pusėje. Rekomenduojami tokie puslapio parametrai: viršutinė ir apatinė paraštės po 20 mm, kairė 25 mm, dešinė 15mm.

Baigiamojo darbo tekstas turi būti: • ryškus; • parašytas sklandžia ir taisyklinga lietuvių kalba, be gramatikos, stiliaus ir

korektūros klaidų; • kokybiškai atspausdintas; • atitikti visus reikalavimus, keliamas tokio pobūdžio darbams.

Reikalavimai tekstui: • pastraipa pradedama 1,27 cm įtrauka; • teksto šriftas Times New Roman 12pt; • intervalas tarp eilučių 1,5 eilutės; • teksto lygiavimas pagal abu kraštus (justify).

Puslapių numeracija: • puslapiai numeruojami, pradedant darbo turiniu (puslapio nr. skaičiuojami nuo

titulinio lapo), baigiant paskutiniuoju darbo puslapiu; • titulinio puslapio numeris nespausdinamas; • puslapio numeris rašomas puslapinėje poraštėje (footer) dešinėje pusėje; • puslapio numeris rašomas arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei

brūkšnelių; • neleidžiama puslapių praleisti, kartoti tuos pačius numerius, prirašyti raidinius

ženklus.

Pagrindinės darbo tiriamosios dalies tekstas skaidomas į skyrius, poskyrius ir, jei reikia, skyrelius.

Reikalavimai darbo skyriams ir poskyriams: • skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis (1., 2. ir t. t.); • nenumeruojami šių skyrių pavadinimai: turinys, paveikslų sąrašas, lentelių sąrašas,

santrumpų sąrašas, įvadas, išvados ir pasiūlymai, santrauka, literatūros sąrašas ir priedai;


21

• skyrių bei poskyrių skaičius priklauso nuo temos pobūdžio, tačiau jie neturėtų būti labai smulkūs (skyrių dažniausiai sudaro 2 – 5 poskyriai. Mažiausio struktūrinio vieneto apimtis neturėtų būti mažesnė kaip 1 – 1,5 psl.).

• poskyriai numeruojami skyriaus viduje ir jo eilės numeris susideda iš dviejų arabiškų skaitmenų (1.1., 1.2., …. 2.1., 2.2. ir t.t.), kurie vienas nuo kito ir nuo poskyrio pavadinimo atskiriami taškais;

• darbo skyriai pradedami naujame lape, jų pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, šrifto dydis 14 pt, lygiavimas centre (center), paryškinti (Bold);

• poskyrių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją antraštės raidę), lygiavimas pagal kairįjį kraštą (left alignment), šrifto dydis 12 pt, paryškinti (Bold);

• poskyrių pavadinimai išskiriami vienos eilutės tarpeliu prieš jį ir po jo esančio teksto;

• poskyriai dėstomi nuosekliai tame pačiame puslapyje; • jei tekstas išdėstomas dar į skyrelius, tai šie rašomi tuo pačiu principu kaip ir

poskyriai, skyrelio numeris susideda iš trijų taškais atskirtų skaitmenų (1.1.1., 1.1.2. ir t.t.);

• po skyriaus pavadinimo negali būti rašomas poskyrio pavadinimas. Rekomenduojama kiekvieną darbo skyrių pradėti įvadiniu tekstu, kuriame trumpai būtų aprašoma, kokia šio skyriaus paskirtis, kokie klausimai nagrinėti šiame skyriuje.

Turinys: • turinyje surašomi visi darbe esamų skyrių, poskyrių numeriai, jų pavadinimai ir

puslapių, kuriuose prasideda skyriai ir poskyriai, numeriai; • žodis „TURINYS“ ir skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, o poskyrių

pavadinimai mažosiomis (išskyrus pirmąją, ji didžioji) (turinio pavyzdys pateiktas 4 priede).

Literatūros aprašas: • literatūros apraše išvardinamas naudotos literatūros (monografijų, knygų,

vadovėlių, straipsnių) ir kitų informacijos šaltinių (nepublikuotų mokslinių darbų, vertimų, knygų bei straipsnių rankraščių, verslo įmonėse bei internete gautos informacijos, statistikos rinkinių, žinynų, žodynų, standartų ir normų, reklamos leidinių, techninės dokumentacijos ir kt.) sąrašas;

• pagrindinės literatūros aprašo sudarymo taisyklės ir pavyzdžiai pateikti 3.4 poskyryje.

Priedai: • kiekvienas priedas pradedamas naujame lape, kurio viršutiniame dešiniajame

kampe didžiosiomis raidėmis užrašoma: PRIEDAS (šrifto dydis – 12 pt); • priedo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis, paryškintas; • jei priedų daugiau nei vienas, jie numeruojami iš eilės ir žymimi arabiškais

skaitmenimis: 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t. t;


22

• jei priedų yra mažiau nei 5, jie rašomi TURINYJE ir nurodomas puslapio numeris; • jei priedų yra daugiau nei 5, sudaromas atskiras priedų sąrašas „PRIEDAI“,

kuriame nurodomi priedų pavadinimai ir puslapių numeriai. Sąrašas įterpiamas darbo pabaigoje, prieš priedus, o TURINYJE nurodomas priedų sąrašo puslapis;

• tekste būtinai turi būti nuorodos į priedus.

3.2. Lentelės, paveikslai, formulės

Lentelės ir paveikslai gali būti talpinamos ir tekste, ir prieduose. Visos lentelės, paveikslai ir priedai turi turėti numerius ir pavadinimus. Lentelių, paveikslų ir priedų numeracija yra atskira. Numeruojant rašoma 1 lentelė, 1 pav. ir t. t.

Lentelės numeris (pvz., „1 lentelė“) rašomas virš lentelės pavadinimo, dešinėje pusėje. Lentelės pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja, virš lentelės antraštės per lapo vidurį, šrifto dydis 12 pt, paryškintas. Jei tekste yra tik viena lentelė, tai dešinėje lapo pusėje virš lentelės pavadinimo užrašomas tik žodis „Lentelė“. Duomenų šrifto dydis lentelėse – 10 pt. Po lentele būtina nurodyti šaltinį, iš kur paimta ši lentelė, taip pat, jei ji sukurta pačio autoriaus (7 priedas).

Paveikslo numeris (pvz., 1 pav.) ir pavadinimas rašomas po paveikslu per lapo vidurį, šrifto dydis 12 pt, paryškintas. Paveikslas teikiamas 10 pt dydžiu. Po paveikslo pavadinimu nurodomas paveikslo šaltinis, taip pat, jei jis sukurtas pačio autoriaus (8 priedas).

Lentelės ir paveikslai gali užimti dalį puslapio, visą, du ar daugiau puslapių. Negalima lentelės ar kitos vaizdinės medžiagos skaidyti į du puslapius, jei ją galima sutalpinti į vieną.

Jei lentelė užima daugiau nei vieną puslapį, tai lentelės tęsinio dešinėje pusėje rašoma, pavyzdžiui, „1 lentelės tęsinys“. Užrašomi skilčių pavadinimai ir lentelė pildoma toliau.

Jei numatoma, kad lentelė užims beveik visą puslapį ar didžiąją jo dalį, tikslinga lentelę pradėti rašyti ne tuoj po teksto, o naujame lape.

Didelės lentelės, kur pateikiama daug medžiagos, ir didelės apimties iliustracijos talpinamos į priedus.

Lentelių ir paveikslų pavyzdžiai pateikti 7 ir 8 prieduose. Naudojant formules, jos simbolis visame darbe gali turėti tik vieną reikšmę, kurią

reikia identifikuoti. Formules, kuriomis remiamasi ne vieną kartą, taip pat būtina numeruoti.

Paveikslai, lentelės, formulės numeruojami pagal numeravimo sistemą, o ši eilė gali būti ištisinė visam darbui arba suskaidyta pagal skyrius.

3.3. Citavimas ir nuorodos

Ruošiant įvairius studijų ar mokslinius darbus, autoriai dažnai dėsto ne tik savo mintis, bet ir perpasakoja kitų idėjas. Svetimų idėjų panaudojimas darbe yra sveikintinas


23

dalykas, rodantis autoriaus išprusimą ir gebėjimą naudoti intelektualius darbo instrumentus. Galima išskirti keletą svetimų darbų panaudojimo tipų:

1. citavimas, kai pažodžiui atkartojamas kito darbo tekstas;

2. perpasakojimas savais žodžiais, atpasakojamos kito darbo idėjos išlaikant nuoseklumą;

3. idėjos paminėjimas, kai imama idėja, tačiau toliau autorius dėsto vadovaudamasis savo logika ir nuoseklumu.

Pagal tai, kaip svetimos idėjos naudojamos darbe, daromos ir nuorodos. Kiekvienam tipui yra keliami skirtingi reikalavimai, be to, nuorodos priklauso nuo autoriaus literatūrinio stiliaus. Nuorodų skaičius, jų pateikimo vieta ir forma tiesiogiai siejasi su žmogaus gebėjimu raštu dėstyti mintis, su tuo, kaip gerai jis įvaldė teorines sąvokas, kaip atsirenka empirinę medžiagą. Nuorodos priartina skaitymą prie natūralios aktyvaus mąstymo formos.

Nuorodoms labiausiai tinka originalios knygos, jų pirmieji arba naujausi leidimai. Taip pat gali būti nurodyti įvairūs mokslinės, kultūrinės reikšmės įvykiai, istorinės datos, įvairūs statistiniai duomenys, su tekstu susiję grafiniai dokumentai, kita unikali iliustracinė medžiaga. Būtina atsižvelgti į teksto ir nuorodų proporcijas, šriftą, jų erdvinį išdėstymą lape, vaizdinę išraišką.

3.3.1. Citavimas

Lotynų kalba citatum reiškia pažodinė ištrauka. Citavimui reikia pasirinkti tokią ištrauką, kurioje būtų aiški, logiškai išbaigta mintis. Dažniausiai išskiriamos (Misevičius, 1995, p. 97) citavimo klaidos:

Neišrankus citavimas. Cituojamas pasenęs ar neautoritetingas šaltinis, kuriame problema tik iškelta, bet neišspręsta, kuriame nagrinėjamas klausimas užima labai menką vietą.

Nesąžiningas citavimas. Dirbtinis citatų panaudojimas, iškreipimas, frazių ar posakių nutraukimas, norint suteikti kitą, norimą reikšmę.

Besaikis citavimas. Besaikis citavimas sudaro įspūdį, jog autorius nemoka glaustai savo žodžiais atpasakoti kito autoriaus minčių, nesugeba referuoti.

Plagijavimas (lot. plagium – pagrobimas). Tai svetimos autorystės pasisavinimas, svetimo veikalo, išradimo, idėjų, minčių skelbimas savu. Tai ypač smerktinas poelgis, tolygus vagystei. Studijų darbuose plagijuojama, jeigu pateikus kito asmens mintis, idėjas (pažodžiui arba perpasakojant), nenurodoma šių minčių autorystė, t. y. nepateikiama nuoroda į literatūros šaltinį.

Citatų pateikimas: • prieš citatą dedamas dvitaškis, citata išskiriama kabutėmis, pradedama didžiąja

raide; • ilgesnės citatos pradedamos nauja eilute; • citatos, sudarančios autoriaus sakinio dalį, rašomos kabutėse mažąja raide;


24

• praleistos vietos citatoje (kupiūros) žymimos daugtaškiu, skliausteliuose <…>, (…).

Pateikus citatą būtina tiksliai nurodyti iš kur ji yra paimta, t. y. turi būti pateikti tikslūs bibliografiniai duomenys. Jie gali būti pateikti šiose vietose:

• tekste; • puslapio išnašoje; • darbo pabaigoje; • aiškinamosios pastabos sudėtyje (pagalbiniame tekste).

Paprastai nuorodos pateikiamos tekste. Naudojami skliaustai šaltiniui nurodyti, kur pateikiami beveik visi būtiniausi elementai: autorius, leidimo metai, puslapis. Pavyzdžiui:

(Jonaitis, J., 1999, p.135) (Brown, L. R., 1999, p.73)

Jeigu studijų darbe naudojami keli to paties autoriaus tais pačiais metais publikuoti veikalai, prie leidimo metų tiek literatūros sąraše, tiek ir nuorodoje yra rašomos raidės abėcėlės tvarka. Pavyzdžiui:

Nuorodoje rašoma: (Jonaitis, J., (2002b), p. 59) Literatūros sąrašas: JONAITIS, Jonas. (2002a) Statistika. Vilnius: Aldorija. 690 p. ISBN 996-820-24-3. JONAITIS, Jonas. (2002b) Informatika. Kaunas: Naujasis lankas. 240 p. ISBN 9955-03-149-2. Užsienio leidiniai rašomi originalo kalba. Kirilicos šrifto leidinius galima rašyti

lotyniškais rašmenimis lietuviškame tekste, o puslapio išnašoje – autentiškai.

Puslapio išnašoje nurodomi dažnai cituojami autoriniai ir kiti darbai. Jie gali būti aprašomi trumpiau nei literatūros sąraše, tačiau būtina nurodyti autorių, pavadinimą, leidimo vietą, metus ir puslapį. Pavyzdžiui:

Tekste rašoma: Statistinių elementų sąvoką nagrinėjo J. Jonaitis1. Išnašoje rašoma: 1 JONAITIS, J. (2000) Statistika. Vilnius, p. 36.

Kartotinėje nuorodoje rašoma tik autoriaus pavardė, pagrindinė antraštė ir puslapiai. Jei antraštė ilga, galima rašyti tik tris žodžius ir dėti daugtaškį. Dažnai pasikartojančią nuorodą galima pakeisti žodžiais: tas pats, to paties, ten pat (lietuviškiems leidiniams), ibid, odem (lotyniško šrifto leidiniams), его же, там же (kirilicos šrifto leidiniams).

Jeigu citata nurašyta ne iš pirmojo šaltinio, o iš kito citavusio leidinio, nuoroda pradedama žodžiais cit. pagal.:… (lietuviškam leidiniui), op. cit.:… (užsienio leidiniui). Pavyzdžiui:

JONAITIS, J. (2000) Statistika. Vilnius, p. 36.– cit. pagal.: PETRAITIS, P. Ekonometrija. Kaunas, 1998, p. 54.


25

Jeigu mintis ar faktas dokumentuojama keliais veikalais, juos galima sujungti į vieną nuorodą. Aprašai vienas nuo kito skiriami kabliataškiu.

Darbo pabaigoje dažniausiai pateikiamos periodinių ir tęstinių leidinių nuorodos.

Aiškinamosios pastabos. Rašomos puslapio išnašose ar teksto gale. Tai terminų, sąvokų paaiškinimas, dažnai nurodant apibrėžimų, pasisakymų ištraukas su šaltinių bibliografiniais duomenimis.

3.3.2. Perpasakojimas Šiuo atveju netaikomi citavimo reikalavimai. Tačiau perpasakojus idėją būtina

pateikti bibliografinę nuorodą, iš kur paimta atpasakojama idėja. Nuorodos, kaip ir citavimo atveju, gali būti daromos tekste, puslapio išnašoje, darbo pabaigoje ar aiškinamosios pastabos sudėtyje. Nuoroda daroma toje pastraipos vietoje, kur baigiasi atpasakojama mintis. Jeigu ji apima visą pastraipą, nuoroda daroma pastraipos pabaigoje. Jeigu ta pati idėja yra perpasakojama keliose pastraipose, būtina kiekvienos iš jų pabaigoje daryti atskirą nuorodą. Darant nuorodą tekste, būtina nurodyti autorių ir metus. Puslapiai nurodomi, kai atkartojama trumpai išdėstyta autoriaus mintis, pavyzdžiui, apibrėžimas, tačiau jeigu tekstas perpasakojamas laisvai, puslapius nurodyti nebūtina.

Tuo atveju, kai autorius perpasakoja idėjas ne iš pirmojo šaltinio, būtina nurodyti tiek tikrąjį idėjų autorių, tiek šaltinį, iš kurio buvo perpasakojama. Tokiu atveju naudojama bibliografinė nuoroda „cit. pagal“ arba „op. cit.“. Paprastesnis variantas – paminėti tikrąjį autorių tekste, o nuorodą daryti į tą šaltinį, su kuriuo autorius tiesiogiai dirbo. Griežtai draudžiama nuorodą daryti tik į pirminį šaltinį, jeigu darbo autorius nėra su juo tiesiogiai susipažinęs.

3.3.3. Idėjų paminėjimas Tai yra pats laisviausias svetimo įdirbio panaudojimas, ruošiant studijų ar mokslinį

darbą. Čia nesistengiama naudoti svetimą aiškinimo logiką, tačiau naudojamasi galutiniais tos analizės rezultatais: terminais, koncepcijomis, idėjomis. Mokslinė etika sako, kad jeigu mes imame idėjas, priklausančias kitiems autoriams, mes turime juos įvardinti. Tai nėra paprasta, kadangi pačios populiariausios idėjos greitai praranda autorinį identitetą ir tampa „bendrinėmis“. Kas prisimena „kapitalo“ ar „4P“ koncepcijos autorystę? Taigi darbuose naudojama daug idėjų, kurių autorystės jau neįmanoma nurodyti. Tačiau studijų ar baigiamųjų darbų tikslas dažniausiai analizuoti ne senas, o pačias naujausias idėjas. Naujos idėjos visos turi autorystę. Tokiu atveju būtina nurodyti, kam jos priklauso.


26

• Nurodymas dėstymo tekste be specialios nuorodos. Jeigu jūs nenagrinėjote nė vieno minimo autoriaus šaltinio, bet žinote, kad jis yra pasiūlęs šią idėją, tada tik paminite jį kaip autorių.

M. Porteris išskyrė tris konkurencinės strategijos tipus

• Nurodymas tekste darant nuorodą į literatūros šaltinį. Dėstymo tekste, prie paminėtos pavardės skliausteliuose užrašomi šaltinio leidimo metai. Tas šaltinis būtinai turi būti jūsų darbo šaltinių sąraše. Su juo jūs privalote būti susipažinę.

…M. E. Porteris (1980) išskyrė tris konkurencinės strategijos tipus… Literatūros sąrašas: PORTER, Michael E. (1980) Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors. New York: The Free Press. 200 p. ISBN 453-25-456-7.

Ruošiant baigiamuosius darbus, nuorodos į mokslinius šaltinius pateikiamos tekste (autorius, metai, puslapis), informacinių šaltinių nuorodos daromos išnašoje, puslapio apačioje, pateikiant trumpesnį literatūros šaltinio aprašą.

3.4. Literatūros bibliografinis aprašas

Rengiant BD, tekste gali būti cituojami ar minimi įvairūs šaltiniai, dokumentai, skaičiai, teiginiai. Visa darbe cituota ir naudota literatūra bei kiti šaltiniai turi būti tinkamai aprašyti ir pateikti atskirame darbo skyriuje, kuris vadinasi „Literatūra ir šaltiniai“. Jis turi būti parengtas pagal Lietuvoje galiojančias dokumento bibliografinio aprašo taisykles.

Sąrašas pateikimas tokia eile, kuria literatūra buvo cituojama baigiamajame darbe.

3.4.1. Reikalavimai knygų ir disertacijų aprašams

Pirminė atsakomybė Skelbimo metai

Antraštė Leidimas

Skelbimo vieta Leidėjas Apimtis

Standartinis numeris

SAKALAUSKAS, Virgilijus. (1998) Statistika su Statistika. — Vilnius: Margi raštai. 226 p. ISBN 9986–09–183–7.

Pavyzdžiai: 1. SAKALAUSKAS, Virgilijus. (1998) Statistika su Statistika. Vilnius: Margi raštai. 226 p. ISBN 9986–09–183–7. 2. HODGETTS, Richard M. (1999) Modern human relations at work. 7th ed. Fort Worth: The Dryden Press, 449 p. ISBN 0-03-022374-1. 3. ŠARKIŪNAITĖ, Ingrida. (2004) Darbuotojų santykių transformacija informacinių technologijų taikymo poveikyje. Nepublikuota mokslų daktaro disertacija. Kaunas. 193 p.


27

Jei knyga be autoriaus: Pagrindiniai reklamos teisės aktai. (2001) Teisės aktų, paskelbtų iki 2001 m. sausio 31 d. rinkinys. Vilnius: Teisės informacija. 129 p. ISBN 9955-458-01-1.

3.4.2. Reikalavimai straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos ir įstatymų aprašams

Straipsnio pirminė atsakomybė Skelbimo metai

Straipsnio antraštė Leidinio antraštė

Leidimas Skelbimo data, numeracija, straipsnio puslapiai

PETRAITIS, Justinas. (2001) Žmogiškasis kapitalas. Inžinerinė ekonomika — rugsėjis, p. 20 – 25.

Pavyzdžiai:

Straipsnis žurnale: 1. PETRAITIS, Justinas. (2001) Žmogiškasis kapitalas. Inžinerinė ekonomika, rugsėjis,

p. 20 – 25. 2. HOGAN, David; KWIATKOWSKI, Richard. (1998) Emotional aspects of large group teaching.

Human Relations, December, vol. 51, no. 11, p. 1403 – 1456.

Straipsnis knygoje: 1. ГУПТАРА, Прабху. (2002) Управление переменами. Информационные технологии в бизнесе. Санкт - Петербург: Питер. p. 476–480. ISBN 5-318-00125-4.

Straipsnis konferencijos medžiagoje: 1. SIMUTIS, Rimvydas; GIRDZIJAUSKAS, Stasys; NENORTAITĖ, Jovita. (2004) The simulation

of scenario of Lithuanian stock exchange index during transition phase to the EU. Business options, problems and solutions concerning globalisation. Proceedings of the 5th international conference in School of Business Administration Turiba, 23 April 2004. Riga: SIA Biznesa augusskola Turiba, p. 345-350. ISBN 9984-766-05-5.

2. Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas Nr. VIII-947. (1998) Priimtas 1999 m. gruodžio 1 d. Valstybės žinios, gruodžio 23 d., Nr. 112. p.23-26.


28

3.4.3. Reikalavimai elektroninėms monografijoms, duomenų bazėms ir kompiuterių programoms

Pastaruoju metu daug medžiagos yra randama interneto svetainėse. Jas taip pat reikia atitinkamai nurodyti tiek tekste, tiek literatūros sąraše.

Pirminė atsakomybė ŽELVYS, Rimantas. Skelbimo arba atnaujinimo ir pataisymo data (2000)

Antraštė Švietimo vadyba ir kaita. Habilitacijai teikiamos monografijos santrauka

Laikmenos rūšis [interaktyvus]. Leidimas (jeigu yra) —

Skelbimo vieta Vilnius Leidėjas Vilniaus pedagoginis universitetas,

Nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina)

[žiūrėta 2002 m. lapkričio 29d.].

Įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina)

Prieiga per internetą: <http://www.vpu/lt/bibl/elvpu/003/Zelvys.pdf>

Standartinis numeris (jeigu yra) —

Pavyzdžiai:

1. ŽELVYS, Rimantas. (2000) Švietimo vadyba ir kaita. Habilitacijai teikiamos monografijos santrauka [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, [žiūrėta 2002 m. lapkričio 29d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vpu/lt/bibl/elvpu/003/Zelvys.pdf>.

2. Meeting agenda [interaktyvus]. (1991) Gif-sur-Yvette (France): Center d’Etudes nucleaires/Saclay. Service de Documentation, March 1991 [žiūrėta 1992 m. rugsėjo 30 d.]. Atnaujinama kas du mėnesiai. ASCII formatas. Prieiga per: QUESTEL

3. Kirk – Othmer Encyclopedia of Chemical Technology [interaktyvus]. (1984) 3rd ed. New York: John Wiley [žiūrėta 1990 m. sausio 3 d.]. Prieiga per: DIALOG Information Services, Palo Alto (Calif.).

4. Lietuva ir Europos sąjunga: Europos Tarybos informacijos biuras [interaktyvi duomenų bazė]. (2001) Lietuvos Respublikos Seimas: LR Seimo kanceliarija [žiūrėta 2002 m. rugsėjo 15d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w3_viewer.ViewTheme?p_int_tv_id=1027&p_kalb_id=1>.

5. Tarptautinių leidinių, įtrauktų į mokslinės informacijos instituto duomenų bazes, sąrašas [interaktyvi duomenų bazė]. (2002) Mokslo ir studijų departamentas: Mokslas.lt. Atnaujinta 2002 m. birželio 3 d. [žiūrėta 2002 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mokslas.lt/mokslas/naujienos.htm>.

6. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. I-1052 [interaktyvus]. (2002) LR Seimo kanceliarija, Informacijos technologijų departamentas: lrs.lt Aktuali redakcija nuo 2002 birželio 11 d. [žiūrėta 2002 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=170621&Condition2=>.

7. AB Vilniaus bankas. (2002) Vilniaus bankas SEB Grupės narys [interaktyvus]. UAB „Neosymmetria“. [žiūrėta 2002 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.vb.lt/>.

3.4.4. Reikalavimai straipsniams ir kitiems šaltiniams

Telkinio (straipsnio) pirminė atsakomybė (privaloma)

http://www.vpu/lt/bibl/elvpu/003/Zelvys.pdf

http://www.vpu/lt/bibl/elvpu/003/Zelvys.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w3_viewer.ViewTheme?p_int_tv_id=1027&p_kalb_id=1

http://www.mokslas.lt/mokslas/naujienos.htm

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=170621&Condition2=

http://www.vb.lt/


29

Telkinio (straipsnio) antraštė (privaloma)

Serialinio leidinio antraštė (privaloma)

Laikmenos rūšis (privaloma)

Leidinio pažymėjimas (privaloma)

Atnaujinimo ir pataisymo data (privaloma)

Nuorodos sudarymo data (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina)

Vieta pagrindiniame dokumente (privaloma)

Įsigijimo sąlygos ir prieiga (privaloma interaktyviems dokumentams, kitiems nebūtina)

Standartinis numeris (privaloma)

Pavyzdžiai:

1. STONE, Nan. (1989) The Globalization of Europe. Iš Harward Business Review [interaktyvus]. May – June [žiūrėta 1990 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per: BRS Information Technologies. McLean (Va.).

2. PRICE – WILKIN, John. (1994) Using the World – Wide Web to deliver Complex Electronic Documents: Implications for Libraries. Iš The Public – Access Computer Systems Review [interaktyvus]; vol. 5, no. 3 [žiūrėta 1994 m. liepos 28 d.], p. 5 – 21. Prieiga per internetą: <gopher://info.lib.uh.edu:70/00/articles/e-journals/> ISSN 1048 – 6542.

3. TALIJŪNAS, Deividas. (2001) Ar brangi reklama internete? [interaktyvus]. Ebiz.lt, rugpjūčio 22 d. [žiūrėta 2001 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ebiz.lt/article.php3/19/1331/6>.

4. ELTA. (2002) Pristatyta Elektroninių ryšių įstatymo koncepcija [interaktyvus]. Politika.lt, spalio 28 d. [žiūrėta 2002 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.politika.lt/news/verslas/,43046>.

gopher://info.lib.uh.edu/00/articles/e-journals/uhlibrary/v5/n3/pricewil.5n3

http://www.ebiz.lt/article.php3/19/1331/6

http://www.politika.lt/news/verslas/,43046


30

4. BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS IR VERTINIMAS

Baigiamuosius darbus gali ginti studentai, įvykdę visą studijų programą. Parašytas darbas atspausdinamas, įrišamas ir pateikiamas vadovui. Vadovas,

susipažinęs su darbu, priima sprendimą, ar darbas parengtas tinkamai ir yra gintinas. Jeigu darbo kokybė yra pakankama, vadovas pasirašo jo tituliniame lape.

Informatikos katedros vedėjas patvirtina baigiamųjų darbų gynimo komisijos sudėtį ir katedrinio bei viešojo gynimo datas.

Katedrinio gynimo metu baigiamojo darbo autorius pristato visiškai paruoštą darbą, parengia darbo prezentaciją. Komisijos nariai įvertina, ar darbas tinkamas ginti viešai bei pareiškia pastabas darbui patobulinti per laikotarpį iki viešojo gynimo.

Likus ne mažiau kaip savaitei iki numatytos bakalauro darbo viešojo gynimo dienos, darbas (vienas egzmpliorius) pristatomas į VU KHF Informatikos katedrą. Baigiamojo darbo metaduomenis ir darbą į duomenų bazę numatytu formatu įrašo studentas ne vėliau kaip vieną dieną prieš darbo gynimą.

Katedroje darbas įregistruojamas, nurodoma gavimo data. Bakalauro darbo antrasis egzempliorius įteikiamas recenzentui, kurį skiria VU KHF Informatikos katedra. Recenzentas kritiškai išnagrinėja darbą, įvertiną darbo aprašo ir sukurto programinio produkto kokybę ir parašo recenziją, kurioje aptaria darbo naujumą, aktualumą, teigiamas puses, trūkumus, pateikia išvadą, ar darbas atitinka bakalauro darbui keliamus reikalavimus, pasiūlo įvertinimą. Recenziją apie darbą ir siūlomą vertinimą vieną dieną iki darbo gynimo dienos recenzentas įteikia katedrai arba baigiamųjų darbų gynimo komisijai, o studentui ne vėliau kaip prieš dieną.

Galutinai darbą įvertina komisija. Įvertinant bakalauro darbą, atsižvelgiama į darbo aprašo, sukurto programinio produkto, viešojo gynimo prezentacijos ir pranešimo kokybę, darbo rengimo eigą ir autoriaus iniciatyvumą bei savarankiškumą, analizuojant pasirinktą temą. Baigiamųjų darbų komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas1. Baigiamųjų darbų komisijos sudėtį ir pirmininką, katedros siūlymu, pritarus dekanui, tvirtina rektorius.

4.1. Darbo prezentacijos (pranešimo) rengimas

Labai svarbi baigiamojo darbo gynimo dalis yra pretendento į kvalifikacinį bakalauro laipsnį prezentacija (pranešimas). Baigiamojo darbo pristatymui skiriama 6–8 min. Studentui rekomenduojama naudotis vaizdinėmis priemonėmis (skaidrėmis). Bakalauro darbo gynimo kalboje turi būti atsakymai į šiuos klausimus:

1. Kas išanalizuota (kokia veiklos sritis, uždavinys) ir kokiu metodu (kokie modeliai sudaryti);

2. Kokios paskirties IS suprojektuota, kokiu metodu ir priemonėmis buvo projektuota;

1 VU Senato komisijos 2005 m. birželio 2d. podėdžio protokolas Nr. SK-2005-9. Informacinis biuletenis. Vilniaus universiteto administracijos ir Senato leidinys. 2005 birželio 23. Nr. 11.


31

3. Kokia projekto realizacija – kokiomis programinėmis priemonėmis realizuota; 4. Kokia įdomiausia (sudėtingiausia) atlikto darbo (projekto) dalis.

Pranešimo turinį turėtų sudaryti 3 lentelėje pateikti elementai. 3 lentelė

Bakalauro darbų prezentacijos struktūra BAKALAURO DARBAS

titulinė skaidrė (universiteto pavadinimas, darbo pavadinimas, autoriaus vardas, pavardė, grupė (taip pat,

galima nurodyti autoriaus el. pašto adresą), darbo vadovo mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė)

nagrinėjama problema

darbo objektas, darbo tikslas, sprendžiami uždaviniai, tyrimo metodai

darbo mokslinis pagrindas (teorijos, standartai, metodai, panašios sistemos)

projektavimo metodas

kas suprojektuota

kas realizuota

tyrimo rezultatai

išvados ir pasiūlymai

Visos skaidrės, išskyrus pirmąją (titulinę), turi būti sunumeruotos, pažymėtos atstovaujamo universiteto pavadinimu bei autoriaus vardu ir pavarde (1 pav.). Rekomenduojama paruošti 10–15 skaidrių, naudojant bendrą stilių.


32

1 pav. Skaidrės pavyzdys

Siekiant išvengti netikėtumų darbo gynimo metu, reikėtų pranešimą parengti iš anksto ir jį balsu perskaityti sau pačiam, paprašyti pasiklausyti kolegą (-ę). Labai naudinga, esant galimybei, pranešimo repeticiją įrašyti į garso ar vaizdo juostą ir po to, savikritiškai jį įvertinus, paieškoti tobulinimo rezervų.

Pateikiant pranešimą reikia vengti jį skaityti. Komisijai susidaro daug geresnis įspūdis, jei autorius laisvai, raiškiai, pabrėždamas atskirus teiginius, pasakoja apie savo darbą. Atsakydamas į komisijos narių klausimus ir į recenzento pastabas, studentas gali naudotis darbu, jį cituoti. Atsakymai turi būti trumpi ir konkretūs.

Baigiamajame žodyje studentas gali atsakyti į komisijos narių pastabas, jeigu jos buvo pareikštos. Gali papasakoti apie savo tolesnius mokslinius planus, padėkoti visiems, kas padėjo parengti darbą.

4.2. Baigiamojo darbo gynimo tvarka

BD ginamas viešai, t. y. jo gynime gali dalyvauti (būti patalpoje, kurioje vyksta gynimas, pateikti klausimus ginančiajam darbą, dalyvauti diskusijose) visi pageidaujantys.

Darbo gynimas vyksta šia tvarka: 1. Komisijos pirmininkas pakviečia baigiamojo darbo autorių, skelbia jo darbo temą,

darbo vadovo pavardę ir suteikia žodį autoriui. 2. Autorius per 5–7 min. pristato savo darbą. 3. Suteikiamas žodis recenzentui. Jei recenzentas gynime nedalyvauja, su recenzija

supažindina komisijos pirmininkas ar vienas iš komisijos narių.


33

4. Studentas atsako į recenzento pastabas ir klausimus (jei jų yra). 4 ir 5 skyrių įdėti prieš 3.

5. Pranešėjui pateikiami klausimai, į kuriuos jis atsako iškart, be papildomo pasiruošimo.

6. Suteikiamas žodis darbo vadovui. 7. Pasisako komisijos nariai ir kiti asmenys, dalyvaujantys gynime, perskaitomi raštu

gauti atsiliepimai (jei jų yra). 8. Suteikiamas baigiamasis žodis darbo autoriui.

Studentas, negynęs arba neapgynęs baigiamojo darbo, šalinamas iš universiteto.

Antrą kartą ginti baigiamąjį darbą, sudarius atitinkamą sutartį, leidžiama egzaminų sesijos metu ne anksčiau kaip po vienerių metų.

Sėkmingai apgynus darbą, komisija suteikia studentui Informatikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.


34

5. PRIEDAI

1 PRIEDAS- BAKALAURO DARBO PIRMOJO TITULINIO LAPO PAVYZDYS 2 PRIEDAS- SANTRUMPŲ, LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠO PAVYZDŽIAI 3 PRIEDAS- SANTRAUKOS (UŽSIENIO KALBA) PAVYZDYS 4 PRIEDAS- BAKALAURO DARBO TURINIO PAVYZDŽIAI 5 PRIEDAS- TECHNINĖS UŽDUOTIES PAVYZDYS 6 PRIEDAS- BAKALAURO DARBO RUOŠIMO PLANO FORMA 7 PRIEDAS- LENTELIŲ APIPAVIDALINIMO PAVYZDŽIAI 8 PRIEDAS- PAVEIKSLŲ APIPAVIDALINIMO PAVYZDŽIAI 9 PRIEDAS- PANAUDOJIMO ATVEJŲ (USE CASE) DIAGRAMOS PAVYZDŽIAI 10 PRIEDAS- SEKŲ DIAGRAMŲ PAVYZDŽIAI 11 PRIEDAS- REALIZACIJOS DIAGRAMOS PAVYZDYS 12 PRIEDAS- SISTEMOS LOGINĖS ARCHITEKTŪROS DIAGRAMOS PAVYZDYS 13 PRIEDAS- KLASIŲ DIAGRAMOS PAVYZDYS 14 PRIEDAS- VEIKLOS DIAGRAMOS PAVYZDYS 15 PRIEDAS- SISTEMOS KOMPONENTŲ DIAGRAMOS PAVYZDYS

35

1 PRIEDAS BAKALAURO DARBO PIRMOJO TITULINIO LAPO PAVYZDYS

VILNIAUS UNIVERSITETO

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS


Verslo informatikos studijų programa Kodas 61209P101

VARDENIS PAVARDENIS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

PERSONALO APSKAITOS INFORMACIJOS SISTEMA

Kaunas 2007

1 PRIEDAS (TĘSINYS) BAKALAURO DARBO ANTROJO TITULINIO LAPO PAVYZDYS

36

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS


VARDENIS PAVARDENIS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

PERSONALO APSKAITOS INFORMACINĖ SISTEMA

Leidžiama ginti ______________________ Bakalaurantas____________________________ (parašas)

Darbo vadovas ___________________________ (parašas)

_______________________________________ (darbo vadovo mokslo laipsnis, mokslo pedagoginis

vardas, vardas ir pavardė)

Darbo įteikimo data _______________________

Registracijos Nr. _________________________

Kaunas 2007


Darbo vadovo mokslo laipsnis, mokslo pedagoginis vardas, vardas ir pavardė

37

2 PRIEDAS SANTRUMPŲ, LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠO PAVYZDŽIAI

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

IT – informacijos technologijos IS – informacijos sistema

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Referato struktūra.............................................................................................................5 2 lentelė Kursinio darbo struktūra ..................................................................................................5 3 lentelė Projekto struktūra .............................................................................................................6 4 lentelė Bakalauro darbo struktūra ................................................................................................7

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Tyrimo procesas................................................................................................................ 12 2 pav. Funkcijų hierarchijos diagrama......................................................................................... 29

3 PRIEDAS SANTRAUKOS (UŽSIENIO KALBA) PAVYZDYS

38

PAVARDENIS, Vardenis. (2004) IS for ticket reservationVilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Department of Informatics. 75 p.

S U M M A R Y

Santraukos tekstas.

. BA Graduation Paper. Kaunas:

39

4 PRIEDAS BAKALAURO DARBO TURINIO PAVYZDŽIAI

Pavyzdys nr.1 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS SANTRUMPŲ SARAŠAS SANTRAUKA ĮVADAS 1. ANALIZĖS DALIS

1.1. Tiriamos probleminės srities, procesų, uždavinių charakteristika. Tiriamo objekto aplinkos analizė

1.2. Informacijos srautų, funkcijų ir esamų programinių produktų ar IS analizė 1.3. Reikalavimų naujai informacijos sistemai ar jos komponentėms tyrimas ir galimų

sistemos kūrimo priemonių parinkimas 2. TECHNINĖ UŽDUOTIS 3. PROJEKTO DALIS

3.1. Projekto tikslas 3.2. Kompiuterizuojamos sistemos loginė struktūra

3.2.1. Kompiuterizuojamų funkcijų hierarchija 3.2.2. Kompiuterizuojamos sistemos duomenų srautų diagrama 3.2.3. Koncepcinis objekto modelis 3.2.4. Sistemos būsenų, procesų ir funkcionavimo scenarijų aprašymas 3.2.5. Formalus skaičiavimų aprašymas

3.3. Informacinės įrangos projektas 3.3.1. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos aprašymas 3.3.2. Įvedamų duomenų specifikacija 3.3.3. Išvedamų duomenų specifikacija 3.3.4. Duomenų bazės projektas 3.3.5. Informacijos apdorojimas, paieška ir išrinkimas

3.4. Programinės įrangos projektas 3.4.1. Sistemos architektūra 3.4.2. Programinės aplinkos aprašymas 3.4.3. Testavimo duomenų aprašymas 3.4.4. Vartotojo vadovas 3.4.5. Programuotojo vadovas

3.5. Techninės įrangos projektas 3.6. Sistemos diegimo priemonių planas 3.7. Suprojektuotos sistemos įvertinimas ir palyginimas su nagrinėtais analogais

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI LITERATŪRA PRIEDAI

40

4 PRIEDAS (TĘSINYS) BAKALAURO DARBO TURINIO PAVYZDŽIAI

Pavyzdys nr.2 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS SANTRUMPŲ SARAŠAS SANTRAUKA ĮVADAS 1. PASTATŲ ŪKIO VALDYMO ANALIZĖ

1.1. Analizės tikslas 1.2. Tyrimo sritis, objektas ir problema 1.3. Aplinkos analizė 1.4. Vartotojų analizė

1.4.1. Vartotojų aibė, tipai ir savybės 1.4.2. Vartotojų tikslai ir problemos

1.5. Problemos sprendimo metodų ir panašių sistemų analizė 1.5.1. Applied Spatial Technologies (AST) 1.5.2. Speedikon Facility Management AG 1.5.3. Firmų produktų palyginimas

1.6. Architektūros ir galimų įgyvendinimo priemonių variantų analizė 1.6.1. Architektūros analizė 1.6.2. Technologijų ir architektūrų palyginimas

1.7. Siekiamos sistemos apibrėžimas 1.8. Darbo tikslas ir siekiami privalumai 1.9. Kompiuterizuojamos sistemos funkcijos 1.10. Reikalavimai duomenims 1.11. Nefunkciniai reikalavimai ir apribojimai 1.12. Rizikos faktorių analizė 1.13. Rezultato kokybės kriterijai 1.14. Analizės išvados 1.15. Reikalavimų specifikacija

1.15.1. Pastatų ūkio administravimo reikalavimų specifikacija 1.15.2. Pastatų ūkio darbų valdymo reikalavimų specifikacija 1.15.3. Pastatų ūkio gedimų užklausų administravimo reikalavimų specifikacija 1.15.4. Pastatų ūkio internetinės prieigos reikalavimų secifikacija

1.16. Pastatų ūkio valdymo sistemos dalykinės srities modelis 1.16.1. Pastatų ūkio valdymo sistemos administravimo dalykinės srities modelis 1.16.2 ūkio valdymo sistemos darbų valdymo dalykinės srities modelis 1.16.3 Pastatų ūkio valdymo sistemos gedimų užklausų ir internetinės prieigos

dalykinės srities modelis

41


2. PASTATŲ ŪKIO VALDYMO SISTEMOS PROJEKTAS

2.1. Pastatų ūkio valdymo sistemos esmė 2.2. Pastatų ūkio valdymo sistemos architektūra

2.2.1. Administravimo posistemis 2.2.2. Darbų valdymo posistemis 2.2.3. Gedimų užklausų administravimo posistemis 2.2.4. Internetinės prieigos posistemis

2.3. Pastatų ūkio valdymo sistemos detalus projektas 2.3.1. Administravimo posistemis 2.3.2. Darbų valdymo posistemis 2.3.3. Gedimų užklausų administravimo posistemis 2.3.4. Internetinės prieigos posistemis

2.4. Pastatų ūkio valdymo sistemos elgsenos modelis 2.4.1. Administravimo posistemis 2.4.2. Darbų valdymo posistemis

2.5. Pastatų ūkio valdymo sistemos duomenų bazės schema 2.5.1. Administravimo posistemio duomenų bazės schema 2.5.2. Darbų valdymo posistemio duomenų bazės schema

2.6. Pastatų ūkio valdymo sistemos realizacijos modelis IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI

42


Pavyzdys nr.3 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS SANTRUMPŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA ĮVADAS 1. ANALIZĖS DALIS

1.1. Bendra objekto charakteristika. 1.2. Įmonės apskaitos politika

1.3. Informacijos srautų analizė 1.4. Atliekamų funkcijų analizė 1.5. Kompiuterizuojamų darbų parinkimas 1.6. Panašių apskaitos programų palyginimas 1.7. Kompiuterizavimo priemonių aprašymas

2. TECHNINĖ UŽDUOTIS 3. PROJEKTO DALIS

3.1. Projekto tikslas 3.2. Kompiuterizuojamų funkcijų charakteristika 3.3. Informacinės įrangos aprašymas

3.3.1. Klasifikavimo ir kodavimo sistemos aprašymas 3.3.2. Įvedamos informacijos charakteristika 3.3.3. Išvedamos informacijos charakteristika 3.3.4. Koncepcinis objekto modelis (ER diagrama) 3.3.5. Kompiuterizuojamos sistemos DSD 3.3.6. Duomenų bazės loginės schemos aprašymas

3.4. Informacijos paieškos ir išrinkimo specifikacija 3.5. Formalus atliekamų skaičiavimų aprašymas 3.6. Programinės įrangos projektas

3.6.1. Sisteminės programinės įrangos sąrašas 3.6.2. Sistemos architektūros aprašymas 3.6.3. Testavimo duomenų aprašymas 3.6.4. Sistemos dinamikos aprašymas 3.6.5. Instrukcija vartotojui 3.6.6. Instrukcija programuotojui

3.7. Techninės įrangos projektas 3.8. Sistemos diegimo priemonių planas

IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDŲ SĄRAŠAS

5 PRIEDAS TECHNINĖS UŽDUOTIES PAVYZDYS

43

Suderinta:....................... Vadovas: ........................ Bakalaurantas: ............... Data: ..............................

TECHNINĖ UŽDUOTIS

1. DARBO PAVADINIMAS (TEMA): Periodinių leidinių prenumeratos IS

2. ANALITINIO IR TIRIAMOJO DARBO TURINYS

2.1. Periodinių leidinių rinkos ir organizacijos, teikiančios prenumeratos paslaugas, veiklos analizė; 2.2. Algoritmų, matematinių skaičiavimų, vadybinių ir kitų metodų, atitinkančių kompiuterizuojamo objekto poreikius, analizė; 2.3. Periodinių leidinių prenumeratos IS analogų paieška ir lyginamoji analizė.

3. PROJEKTUOJAMOS SISTEMOS FUNKCIJOS: 3.1. Leidinių informacijos įvedimas, peržiūra, koregavimas, išvedimas; 3.2. Prenumeratoriaus registravimas, koregavimas; 3.3. Prenumeratos operacijų formavimas, koregavimas, išvedimas; 3.4. Dokumentų išvedimas, ataskaitų sudarymas.

4. SISTEMOS APRAŠYMO DOKUMENTAI IR INSTRUKCIJOS: 4.1. Sistemos vartotojo instrukcija; 4.2. Sistemos instaliavimo ir palaikymo instrukcija administratoriui.

5. SISTEMOS PROJEKTAVIMO ĮRANKIAI, PROGRAMINĖS IR TECHNINĖS ĮRANGOS REIKALAVIMAI:

5.1. Projektavimo ir DB loginių schemų generavimo priemonės − VISIO2000 ir Provision Workbench programiniai paketai; 5.2. DB valdymo sistema − Visual FoxPro 8.0; 5.3. Sistemos funkcionavimo aplinka − Windows 98; 5.4. Reikalavimai techninei įrangai: Pentium 200MHz, 64 MB RAM, 1 Gb atmintinė.

6. SISTEMOS TESTAVIMAS IR ĮVERTINIMAS 6.1. Kontrolinio duomenų rinkinio paruošimas sistemai testuoti; 6.2. Testavimo rezultatų įvertinimas; 6.3. Suprojektuotos sistemos palyginimas su nagrinėtais analogais.

7. DARBO PRISTATYMO REIKALAVIMAI: 7.1. Darbo aprašymas, atitinkantis bakalauro darbo metodinius nurodymus; 7.2. Kompiuterinė laikmena (CD) su sukurtu programų paketu, kontrolinio pavyzdžio duomenimis bei bakalauro darbo tekstu; 7.3. Darbo gynimo 5 − 7 min. žodinis pranešimas ir prezentacija (pateiktis) (ppt formatu).

Vardenis Pavardenis – VI02 gr. studentas

6 PRIEDAS BAKALAURO DARBO RUOŠIMO PLANO FORMA

44


KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETO INFORMATIKOS KATEDRA

VERSLO INFORMATIKOS BAKALAURO STUDIJŲ

BAKALAURO DARBO PLANAS Bakalaurantas (-ė) .............................................................................. Tel.................................. (vardas, pavardė)

Bakalauro studijų trukmė nuo 200…..m. iki 200…..m.

TEMA........................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................

Vadovas........................................................................................................................................ (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas, darbovietė, telefonas)

Darbo anotacija: Tikslas: ........................................................................................................................................ ...................................................................................................................................................... Uždaviniai: .................................................................................................................................. ...................................................................................................................................................... Medžiaga ir metodai..................................................................................................................... ...................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................... Laukiami rezultatai....................................................................................................................... ......................................................................................................................................................

Tiriamojo darbo planas

Semestras Data Užduotis

S7

S8 Bakalaurantas ..................................... Vadovas: ....................................................

(parašas) (parašas)

45

7 PRIEDAS LENTELIŲ APIPAVIDALINIMO PAVYZDŽIAI

1. Lentelė viename puslapyje

• Jei lentelė paimta iš literatūros šaltinio, ji apiforminama taip:

1 lentelė Galimi indėlių ir atlygių variantai

Indėliai Atlygiai Laikas Užmokestis Išsilavinimas Piniginis skatinimas, pašalpos t. t. t. t.

Šaltinis: DESSLER, G. (1999) Personalo valdymo pagrindai, p. 11.

• Jei lentelė sudaryta autoriaus, ji apiforminama taip:

1 lentelė Bendradarbiavimo motyvacinio metodo taikymas

Bendradarbiavimas pasireiškia Bendradarbiavimas nepasireiškia Darbuotojams svarbus pasitenkinimas darbu

Darbuotojai per darbą patenkina svarbius savo poreikius

Darbas reikalauja kūrybiškumo Darbas yra nuobodus Šaltinis: sudaryta autoriaus.

• Jei lentelė sudaryta autoriaus, remiantis šaltiniu, tai ji apiforminama taip:

1 lentelė Vadovo ir pavaldinio vertybių palyginimas

Vadovo vertybės Pavaldinio vertybės Įsipareigojimas visai organizacijai Įsipareigojimas grupei ar organizacijos skyriui Rezultatai vertinami pagal ilgalaikius laimėjimus

Rezultatai vertinami pagal trumpalaikius laimėjimus

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal BARŠAUSKIENĖ, V. (1999) Žmogiškieji santykiai, p. 109.

2. Lentelė užima daugiau nei vieną puslapį

1 puslapyje lentelė apiforminama taip: 1 lentelė

Galimi indėlių ir atlygių variantai Indėliai Atlygiai

Laikas Užmokestis Išsilavinimas Piniginis skatinimas, pašalpos Patirtis Išskirtinis dėmesys

2 puslapyje lentelė tęsiama ir apiforminama taip: 1 lentelės tęsinys

Indėliai Atlygiai Kūrybiškumas Karjeros galimybė Lojalumas organizacijai Maloni darbo aplinka Amžius Galimybė tobulėti

Šaltinis: DESSLER, G. (1999) Personalo valdymo pagrindai, p. 11.

8 PRIEDAS PAVEIKSLŲ APIPAVIDALINIMO PAVYZDŽIAI

• Jei paveikslas paimtas iš mokslinės literatūros ar kito šaltinio, jis apiforminamas taip:

Realybė yra konkreti, kylanti iš struktūros dėsnių ir nepriklausoma nuo

stebėtojo

Ralybė – tai konkretūs lemiantys procesai

Realybė – tai tarpusavyje

susiję informacijos

laukai

Realybė – tai simbolinių

išraiškų pasaulis

Realybė – tai socialinė

konstrukcija

Realybė – tai žmonių

ketinimų pasireiškimas

2 3 4 5 6

VEIKĖJŲ POŽIŪRIS

1

SISTEMINIS POŽIŪRIS

ANALITINIS POŽIŪRIS

Šaltinis: ARBNOR, I.; BJERKE, B. (1996) Methodology for creating business knowledge, p. 30.

Metodologija ir paradigmatinė pozicija

• Jei paveikslas sukurtas autoriaus, jis apiforminamas taip:

Šaltinis: sukurta autoriaus.

Objektų sujungimas į vieną objektą

• Paveikslas, sukurtas remiantis literatūros šaltiniu, tačiau darbo autoriaus modifikuotas, apiforminamas:

Šaltinis: sukurta autoriaus pagal ARBNOR, I.; BJERKE, B. (1996) Methodology for creating business knowledge,

p. 45. Metodologija ir paradigmatinė pozicija

46

9 Priedas

PANAUDOJIMO ATVEJŲ (Use Case) DIAGRAMOS PAVYZDŽIAI

Darbe nagrinėjama pastatų ūkio valdymo paslaugų dalis

Pateikti aptarnavimo ataskaitąAdministruoti

pastatų ūkio objektus

Administruoti gedimų užklausas

Aptarnaujantis personalas

Pastato administratorius Valdytidarbų vykdymą

Pastato naudotojas

Paslaugas atliekantys darbuotojai

Nurodyti atliktą paslaugą

A.p.p funkcionalumui užtikrinti

A.p.p funkcionalumui užtikrinti

A.p. sutarčių supaslaugų tiekėjais administravimui

A.p. sutarčių supaslaugų tiekėjais administravimui

Užsakyti paslaugosatlikimą

Pranešti apie gedimus

A.p.p inžinerinės įrangos preižiūrai

A.p.p inžinerinės įrangos preižiūrai

A.p.p. naudotojų aptarnavimui

A.p.p. naudotojų aptarnavimui

Užsakyti paslaugą

Atlikti paslaugą

Subrangovai

A.p.p - sut. "Atlikti paslaugą pastatų"

1..*

11

1..*

Pastatų ūkio valdymo veiklos sąveikų modelis

47

9 Priedas (Tęsinys) PANAUDOJIMO ATVEJŲ (Use Case) DIAGRAMOS PAVYZDŽIAI

Adresų knygos valdymo panaudojimo atvejų diagrama

Reikalavimų valdymo panaudojimo atvejų diagrama

48

10 Priedas

SEKŲ DIAGRAMŲ PAVYZDŽIAI

Sekų diagramos pavyzdys

Panaudojimo atvejo „Registruoti gedimų užklausas“ sekų diagrama

49

10 PRIEDAS (Tęsinys) SEKŲ DIAGRAMŲ PAVYZDŽIAI

. „Sukurti firmą“ sekų diagrama

„Redaguoti kontaktą“ sekų diagrama

50

PRIEDAS 11 REALIZACIJOS DIAGRAMOS PAVYZDYS

Administratoriaus PC

<<component>>Linux

<<component>>JAVA

<<component>>Administravimo

posistemis

<<component>>Gedimų užklausųadministravimo

posistemis

<<component>>Darbų valdymo

posistemis

Web Serveris

<<component>>PHP

<<component>>Apache

<<component>>Linux

<<component>>Internetinės prieigos posistemis

Duomenų bazės serveris

<<component>>Linux

<<component>>MYSQL

<<component>>PUVS DB

Eksplotuotojo PC<<component>>

Naršyklė

<<component>>HTML

TCP/IP

TCP/IP

TCP/IP

Architektūrinio sprendimo UML realizacijos diagrama

51

PRIEDAS 12 SISTEMOS LOGINĖS ARCHITEKTŪROS DIAGRAMOS PAVYZDYS

Administravimoposistemis

Darbų valdymoposistemis

Gedimų užklausųadministravimo

posistemis

Internetinėsprieigos

posistemis

Duomenųbazė

<<use>>

<<use>>

<<use>>

<<use>> <<use>>

<<use>>

<<use>>

<<use>>

<<use>>

Sistemos loginės architektūros diagrama

52

PRIEDAS 13

KLASIŲ DIAGRAMOS PAVYZDYS

Administravimo posistemio vartotojų valdymo klasių diagrama

53

PRIEDAS 14 VEIKLOS DIAGRAMOS PAVYZDYS

Panaudojimo atvejo „Tikrinti teises“ veiklos diagrama

Veiklos proceso ”Informacijos pateikimas” veiklos diagrama

54

PRIEDAS 15

SISTEMOS KOMPONENTŲ DIAGRAMOS PAVYZDYS

Sistemos komponentų diagrama

55