Rinkimų šūkis „Mes žinome kaip“ yra aktualus iki šiol — kol konservatoriai tik kalba apie jaunimą ir atsinaujinimą, o iš tikrųjų grįžta atgal į praeitį, Darbo partija ne kalba, o daro.

Balandžio 24 d. įvyko Darbo partijos ir Leiboristų partijos susijungimas. Naujoji partija vadinsis Darbo partija (leibo-ristai). Steigiamajame partijos suvažiavime buvo išrinktas naujas partijos pirmininkas, juo tapo 31–erių Vytautas Gapšys.

Po susijungimo naujoji par-tija prisiims visą atsakomybę ir pareigas. Partija vienija 20 000 narių ir tapo didžiausia politine organizacija Lietu-voje. Susijungimą lėmė siek-is atsinaujinti, modernėti, būti dar aktyvesniems politin-iame gyvenime ir sudaryti vi-sas sąlygas jaunajai Lietuvos kartai tapti aktyviai politikoje ir sėkmingai veikti šalies poli-tiniame, ekonominiame, socia-liniame gyvenime.

Išlieka tas, kas priima naujoves

Kalbėdamas apie susijungi-mo motyvus Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaski-chas sakė: „Po 23 nepriklauso-mybės metų Lietuvos visuo-

menė pribrendo gryninti savo politinį požiūrį ir į tai priva-lo reaguoti politikai, norintys išlikti politinėje Lietuvos pa-dangėje.

Lietuvoje egzistuoja 40 po-litinių organizacijų. Dauguma jų būtent egzistuoja, vegetuo-ja, o ne dirba ir ne atstovau-ja visuomenei. Tokios partijos turi suvokti savo padėtį ir reor-ganizuotis, kad galėtų atkreip-ti visuomenės dėmesį į save. Kitaip tariant — sukurti savo nuolatinį elektoratą.

Tik pradėjus kurtis Dar-bo partijai, jai buvo pritaikyta moderniausia partijos struktū-ra, perimta iš JAV Respubliko-nų partijos. Ilgainiui pribren-do būtini pokyčiai ir naujovių poreikis, nes išlikti gali tik tie, kurie priima naujoves.

Darbo partija vėliausiai iš visų senųjų politinių organi-zacijų inicijavo jaunimo or-ganizacijos susikūrimą, bet būtent mūsų jaunimas sukū-rė didžiausią ir patraukliau-sią jaunimo organizaciją Lie-tuvoje — jaunimo organizaciją DARBAS.

Per trumpą laiką kaip tik iš šios organizacijos daugiau-sia jaunimo patraukė į didžią-ją politiką ir tapo savivaldybių tarybų bei Seimo nariais. Tik vėliau pasitelkusios mūsų pa-vyzdį kitos partijos savo jauni-mo organizacijų atstovus pra-dėjo įtraukti į rinkimų sąrašus.

Todėl natūralu, kad būtent šis modernus ir veržlus jauni-mas, norėdamas tiesiogiai da-lyvauti politiniame gyvenime, 2008 m. sukūrė savo politi-nę organizaciją — Leiboris-tų partiją. Tad mes su jais pri-valėjome kurti bendrą 2008 m. Seimo rinkimų sąrašą, kad ne-kiltų tarpusavio konkurencija.

Ne paslaptis, kad šiuos įvy-kius paskatino Darbo partijos byla, mat jaunimas nenorėjo būti su tuo susijęs.

Bet paskui ir jam tapo aiš-ku, jog tai, kas vyksta, yra tie-siog susidorojimas. Todėl jis mus palaiko, gindamas savo teisę dalyvauti politiniame gy-venime.

Tad kalbos, kad Darbo par-tijos byla paskatino leiboristų susikūrimą, yra tiesa, tik tikslai — ne tokie, apie kokius kalba šališki politologai. Tikslas — atsiriboti nuo Darbo partijos bylos, o ne gelbėti ją.

Dėl prokurorų ir oponen-tų pastangų štai tokia yra šios partijos sukūrimo istori-ja. Šiandien mes džiaugiamės mūsų jaunimo supratimu ir ryžtu jungtis su Darbo parti-ja, nuo šios dienos mes tampa-me dar stipresni ir atsparesni, nes kartu prie mūsų prisijungs ir jaunimas.“

Nebėga nuo atsakomybės

Atmesdamas spekuliacijas, jog šis susijungimas vyksta dėl to, kad Darbo partija pabėgtų nuo atsakomybės, V. Uspaski-chas kategoriškai paneigė to-kius bandymus dezinformuoti visuomenę.

„Jeigu norėtume pabėgti nuo atsakomybės, padarytume tai kur kas lengviau. Tereikėtų vi-siems išeiti iš Darbo partijos, ir Teisingumo ministerija priva-lėtų ją uždaryti, nes pagal Po-litinių partijų įstatymą partija, kurioje nėra 1000 narių, nega-li egzistuoti. O uždrausti išsto-ti iš partijos negali nei proku-roras, nei teismas, nei Dievas.

Tad tie 20 000 narių savo valia gali sukurti politinę or-ganizaciją ir toliau dalyvauti politinėje veikloje, visiškai iš-vengdami atsakomybės. Tad dėkokite teismui, kad jis ne-patenkino prokuroro prašymo ir neuždraudė partijoms susi-jungti. Nes kitas žingsnis būtų žengiamas labai greitai — Darbo partijos nariai išstotų iš

partijos ir kitą dieną būtų nau-joje politinėje organizacijoje.

Maža to, jeigu būtų norėju-si, Darbo partija tai būtų pada-riusi susijungdama su Naująja sąjunga, tačiau mes to nedarė-me, nes nesiruošėme žaisti pri-mesto oponentų žaidimo. Tad politiniams spekuliantams pa-tarčiau patylėti, kad ir koks kyla noras meluoti ir šmeižti.

Esame laisva politinė orga-nizacija ir gyvename savo gy-venimą, todėl susijungimus ar reorganizacijas vykdome tada, kai to reikia mums, o ne mūsų oponentams. Tad dabar la-bai atsakingai noriu pareikš-ti (ypač kreipiuosi į politinius spekuliantus): mes jungiamės ne tam, kad bėgtume nuo atsa-komybės — susijungimo metu perimame visą atsakomybę ir pretenzijas, keliamas Darbo partijai.

Jei teismas nuspręs priteis-ti baudą civiliniame ieškiny-je, šiuo atveju tą ieškinį ga-lės pateikti naujai politinei organizacijai“, — kalbėjo V. Uspaskichas.

Didžiausia partija, jauniausias pirmininkas

„Po susijungimo mūsų nauja partija — Darbo partija (leibo-

Darbiečių žinios2013 m. balandžio mėn. Nr. 4 (30)

www.darbopartija.lt

Nauja didžiausia partija, naujas pirmininkas, nauji iššūkiai

Nukelta į 2 p.

2013 m. balandis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Pensininkai „biudžetininkai“ prieš bedarbį jaunimą: kada užleisim darbo vietas naujai kartai?

Svarstant, kaip kuo ilgiau darbo rinkoje išlaikyti vyres-niąją kartą, neretai ignoruo-jamas akis badantis jaunimo nedarbas Lietuvoje. 2013 m. sausio 1 d. iš visų šalyje regis-truotų bedarbių 44 145 buvo 16–29 m. amžiaus. Dar pora iškalbingų skaičių: pernai į te-ritorines darbo biržas kreipė-si 110 300 jaunų žmonių iki 29 metų, o įdarbinta – 41 400. Kyla klausimas, ką daryti liku-siesiems? Deja, dažnas jaunas žmogus, neradęs darbo gim-tinėje, pasirinks užsienio dar-bo rinką ir mokės mokesčius tenykštei valstybei, o ši savo ruožtu – pensijas saviems sen-jorams.

Susiklosčiusią keblią situa-ciją taip pat puikiai iliustruo-ja bei papildo tai, kad dar prieš metus vien po valstybės „sto-gu“ buvo 4 000 senatvės pen-sijos amžiaus valstybės tarnau-tojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. 248 iš šių valstybės tarnautojų – vyres-ni kaip 65 metai, ir jų tarny-ba pratęsta. Vadinasi, darbo biržos duomenų bazėje jauni-mo – kone 11 kartų daugiau nei valstybės tarnyboje dirban-čiųjų pensinio amžiaus asme-nų. Aišku, utopija svarstyti ga-limybę pakeisti visus pensinio amžiaus darbuotojus jaunais specialistais, bet nors ir 5 pro-centai įdarbinto jaunimo su-darytų 2 200 dirbančiųjų. At-sižvelgiant į tai, kad kiekvienas iš tų jaunų žmonių susijęs bent su 5 kitais asmenimis, tai vie-naip ar kitaip paliestų 11 000 asmenų.

„Iki šiol pagal Darbo kodek-są amžius negalėjo būti teisė-ta priežastimi nutraukti darbo

santykius. To pasekmė – kar-tais „užsisėdėję“ pensinio am-žiaus darbuotojai, kurių vado-vas be jų asmeninio prašymo atleisti negali. Todėl šiuo metu Seime pristatytas Darbo ko-dekso 129 straipsnio pataisos (XIIP-486), sudarys sąlygas racionaliai spręsti šią problemą (kol kas – bent jau biudžetinė-se įstaigose), atveriant daugiau galimybių ir jaunimui“, – sako projekto iniciatorius, Darbo partijos frakcijos narys Vytau-tas Gapšys.

Siūlomose pataisose nu-rodoma, kad teisėta priežas-tis nutraukti darbo santykius negali būti amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojui suei-na 65 metai, ir jis dirba vals-tybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar sa-vivaldybės biudžeto, Valstybi-nio socialinio draudimo fon-do biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešo-joje įstaigoje, kurių savininkė

yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Taip pat siūloma numatyti, kad darb-davys gali pratęsti darbo su-tartį su minėtuoju darbuotoju iki vienerių metų. Esant po-reikiui, galima ir toliau dirbti pagal terminuotą darbo sutar-tį, tik bendras pratęstas darbo sutarties terminas negali viršy-ti penkerių metų.

Pasak V. Gapšio, jei dar-bo rinkoje nepavyks išsaugo-ti jaunų žmonių, būsime pri-versti nuolat didinti pensinio amžiaus ribą. „Eurostat“ pro-gnozėmis, 2060 m. Lietuvo-je bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų jaunimo nuo 15 iki 29 metų amžiaus bus vos 339 600, iš jų dirbančių bei mokančių mo-kesčius – dar mažiau, o pen-sinio amžiaus žmonių – net 800 000. Perspektyvos neguo-džiančios. Projekto iniciatorių nuomone, gebėjimas išlaikyti jaunus žmones Lietuvoje turi būti vienu iš svarbiausių val-džios institucijų prioritetų.

ristai) — tapo didžiausia po-litine organizacija, vienijan-čia daugiau nei 20 000 narių, ir turi naują partijos pirminin-ką. Būtent tą pirmininką, kuris prieš 10 metų kūrė modernią jaunimo organizaciją DAR-BAS.

Lietuvis, jaunas, išsilavinęs, mylintis savo Tėvynę, nepabė-gęs į užsienį ieškoti laimės, o likęs čia sunkiu metu, su savo Tėvyne ir su savo koman-da, padaręs stulbinamą karje-rą ir, būdamas 30 metų, tapęs pirmuoju Seimo pirminin-ko pavaduotoju, o dabar — ir didžiausios politinės organiza-cijos Lietuvoje pirmininku — V. Gapšys.

Tai džiugi žinia visuomenei ir mūsų rinkėjams, kurie gali dėti daug vilčių į šį atsinauji-nantį politinį kūrinį su verž-liu jaunu vadovu. Ramia sąžine ir visiškai pasitikėdamas prii-mu tokį pasikeitimą, tikiu, jog mūsų komandoje — istorinis momentas. Partija pradės nau-ją etapą, o mes, politikos patri-archai, turime padėti naujam vadovui“, — neabejoja Seimo Darbo partijos frakcijos seniū-

nas V. Uspaskichas.Steigiamasis Darbo partijos

(leiboristų) suvažiavimas pa-tvirtino naujos partijos statutą, struktūrą, programą ir išrin-ko pirmininką. Darbo partijos (leiboristų) pirmininku abso-liučia balsų dauguma buvo iš-rinktas V. Gapšys. Jis tapo jau-niausiu partijos pirmininku Lietuvoje, turinčiu daugiau nei dešimties metų politinę patirtį.

Patyręs politikas

„Dėkoju už pasitikėjimą, nors politikoje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, nes daugiau nei 10 metų esu glaudžiai su ja susijęs — pažįstu visas vals-tybės valdymo institucijas, jų funkcijas, bet vis tiek vadinu tai pasitikėjimo avansu, kurį dar turėsiu įrodyti savo dar-bais, kaip didžiausios partijos vadovas.

Mūsų laukia dar ne vienas iššūkis, su kuriuo reikės susi-doroti, noriu, kad su tais iššū-kiais susidorotume kartu. Pats kūriau jaunimo organizaci-ją, tad džiaugiausi stebėdamas Leiboristų partijos susikūrimą.

Džiugu, kad bendromis jėgo-mis mes galime pasiekti dar didesnio žmonių palaikymo. Turiu naujos partijos valdymo viziją ir artimiausiu metu ją iš-dėstysiu plačiau.

Visas savo jėgas skirsiu tam, kad Lietuva klestėtų, būtų tur-tinga, teisinė, demokratinė, ci-vilizuota, žmogaus teises ir ne-kaltumo prezumpciją gerbianti valstybė. Dėsiu visas pastangas dar labiau gilinti Lietuvos in-tegraciją į ES, NATO ir ki-tas tarptautines organizacijas, puoselėjančias demokratines ir žmogaus socialines vertybes.

Tikrai turime baigti kalbas apie sąlygų sudarymą jauni-mui įsitvirtinti mūsų visuome-nėje, kad jie neieškotų laimės svetur, aišku, neužmiršus so-cialinių garantijų mūsų pagy-venusiems žmonėms, nusipel-niusiems poilsio. Turime baigti kalbėti apie nepriklausomos energetikos sukūrimą, ekolo-giją, investicijas į žmogų, apie konkurencingas sąlygas vers-lui ir pan. Turime baigti apie tai kalbėti ir pagaliau pradėti tai daryti.

Aš dėsiu visas savo pastan-

gas, nes myliu savo Tėvynę, savo Lietuvą. Dėkoju mūsų partijos nariams už galimybę veikti iš tokios garbingos tri-būnos“, — sakė V. Gapšys.

Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gap-šys gimė 1982 m. sausio 25 d. 2004 m. jis įgijo teisės baka-lauro laipsnį Mykolo Romerio universitete (MRU). 2006 m. MRU baigė podiplomines tei-sės studijas ir įgijo teisės ma-gistro laipsnį tarptautinės tei-sės srityje.

V. Gapšys turi 10 metų po-litinę patirtį — 2003–2005 m. jis buvo jaunimo organizacijos DARBAS įkūrėjas ir vadovas, 2006–2007 m. buvo Darbo partijos atsakingasis sekreto-rius, 2008 metais jis buvo iš-rinktas į Seimą, kur dirbo Tei-sės ir teisėtvarkos bei Europos reikalų komitetuose, vadovavo Darbo partijos frakcijai ir buvo jauniausias Lietuvos istorijoje opozicijos lyderis. Šiuo metu politikas yra išrinktas į 2012–2016 m. Seimą, eina Seimo pirmininko pirmojo pavaduo-tojo pareigas.

2013 m balandis3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

R. Paliukas: Skalūnų dujos — sėkmė ar pavojus Lietuvai?

Skalūnų dujų gavyba JAV sukėlė energetinę revoliuciją — gamtinės dujos šalies rin-koje ženkliai atpigo, o iš gam-tinių dujų importuotojos JAV gali tapti eksportuotoja. Tačiau naudojant naują hidraulinio ardymo technologiją išgaunat skalūnų dujas, iškilo nemažai aplinkosauginių problemų — galimas požeminio ir grunti-nio vandens užteršimas, oro ir dirvožemio tarša, neigiamas poveikis kraštovaizdžiui. Kaip tai gali paliesti Lietuvą?

Vakarų Lietuvoje apatinio siluro molio skalūnai (argili-tai) slūgso 1,6–2,0 km gyly-je. Prognozuojami išgaunami skalūnų dujų ištekliai 30–100 mlrd. kub. m., kai kurie geo-logai mini mažesnius kiekius, o kiti mano, kad vietoj skalū-nų dujų bus rasta skalūnų naf-ta. Kol neatlikta žvalgyba, visi šie skaičiai yra gryna teorija. Jei minimi 30–80 mlrd. kub. m. dujų būtų patvirtinti žval-gybos, tokio kiekio gamtinių dujų Lietuvai pakaktų 10–30 metų, kas dalinai garantuotų nepriklausomybę nuo vienin-telio gamtinių dujų tiekėjo.

Galimos grėsmės. Kaip to išvengti?

Pagrindinės numanomos galimos grėsmės skalūnų dujų žvalgyboje ir gavyboje yra šios:

•Seisminiai darbai: išvažinė-jami pasėliai ir laukai, galimas poveikis melioracijos siste-moms vykdant sprogdinimus negiliuose gręžiniuose. Tačiau

šie darbai Lietuvoje atlieka-mi jau daugiau kaip 50 metų, nuostoliai žemių savininkams kompensuojami sudarant ati-tinkamas sutartis.

•Manoma, kad gręžinių gręžimo darbai — oro tarša, triukšmas, vibracija, pakenks aplinkai, tačiau analogiški dar-bai naftos gręžiniuose vykdo-mi ir dabar, todėl didesnio pa-vojaus, tinkamai organizuojant ir kontroliuojant darbus, tai nesukelia.

•Požeminių ir grunti-nių vandenų galimas užterši-mas vykdant gręžimo darbus. To galima išvengti kokybiškai įrengiant 3–4 apsaugines plie-ninių vamzdžių kolonas, jas užcementuojant — taip izo-liuojami vandeningi horizon-tai. Dabar tai atliekama naf-tos gręžiniuose ir užteršimo bei avarijų tikimybės praktiš-kai nėra.

•Hidrauliniai sluoksnio ar-dymo darbai horizontaliose 100–300 m ilgio gręžinio at-šakose, naudojant didelį slė-gį, vandens, smėlio (5 proc.) ir cheminių medžiagų (0,5–1 proc.) mišinį. Kyla grės-mės dėl didelio vandens kiekio — iki 10 000 kub. m, kai ku-rių toksinių cheminių medžia-gų naudojimo. Į paviršių kartu su dujomis grįžta apie 50 proc. vandens, kurį reikia laikyti spe-cialiose talpose, spręsti, kaip jis bus valomas — vietoje ar ki-tur, transportavimo, apsau-gos nuo išsiliejimo ir galimo grunto, gruntinių ar paviršinių vandenų užteršimo. Šio tirpa-lo negalima grąžinti atgal į gi-lius požeminius vandeningus horizontus, pakartotinai gali-ma naudoti tik tinkamai išva-lius. Cheminės medžiagos yra didelė problema, tačiau jų de-klaravimą ir naudojimą kon-troliuoja Lietuvoje galiojantys ES reglamentai.

•Vykdant skalūnų dujų gavy-bą galima kraštovaizdžio tarša. Pavyzdžiui, kai JAV 1 kv. km tenka iki 1,6 gręžinio, atitin-kamos ir jų aikštelės, privažia-vimo keliai, vandens baseinai, dujotiekiai, el. linijos ir pan. Tai reikėtų spręsti vykdant

projektavimo darbus poveikio aplinkai vertinimo procese.

Ieškojimų kelias

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau 2012 m. gruo-džio mėn. pradėjo svarstyti skalūnų dujų problemas, įvyko du audringi posėdžiai, kuriuo-se dalyvavo ir Tauragės savival-dybės, Žigaičių bendruomenės bei Žaliųjų atstovai. Išklau-sius visas nuomones, 2013 m. sausio 18 d. buvo priimtas ko-miteto sprendimas rekomen-duoti Vyriausybei sustabdyti konkursą, gauti Mokslų aka-demijos išvadas, spręsti, ko-kius teisės aktus reikia keisti ar papildyti, atsižvelgti į Euro-pos Parlamento lapkričio 21 d. rezoliucijas „Dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai“ ir „Dėl skalūnų dujų pramo-ninių, energetinių ir kitų as-pektų“. Panašus buvo ir 2013 m. kovo 20 d. bendras Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekono-mikos komitetų sprendimas „Dėl skalūnų dujų paieškos, žvalgybos ir gavybos“. 2013 m. kovo 21 d. Seimo Energetikos komisija pasiūlė panašų nuta-rimo projektą, kuris nereika-lauja kategoriškai stabdyti ska-lūnų dujų žvalgybos.

Seimo Aplinkos apsau-gos komiteto prašymu Lietu-vos mokslų akademija 2013 m. kovo 19 d. pateikė išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvos mokslų akademijos komisijos išvadose nurodoma, kad ska-lūnų dujų žvalgyba Lietuvos žemės gelmėse galima, nes tai yra vienintelė priemonė, griež-tai laikantis visų aplinkosau-gos nuostatų, ištirti skalūnų dujų ar skalūnų naftos papliti-mą, galimus išgaunamus dujų ar naftos išteklius, jų energeti-nę bei ekonominę vertę.

Šiose išvadose pabrėžiama, kad įvertinus žvalgybos rezul-tatus geologiniu, technologi-niu, aplinkosaugos, ekonomi-niu požiūriu, būtina pateikti naudojimo projektą skalūnų dujų ar naftos gavybai, atlikus

viso numatomo gavybos ploto ir laiko poveikio aplinkai ver-tinimą, atsižvelgiant į aukš-čiau nurodytas galimas grės-mes. Reikia užtikrinti šalies interesus atitinkančias valsty-bės pajamas ir numatyti kom-pensavimo sąlygas dėl galimų negatyvių pasekmių aplinkai bei žmonių sveikatai.

Pradėti skalūnų dujų žvalgybą — verta

Iš anksčiau minėtų nutarimo projektų turėtų atsirasti kom-promisinis variantas, leidžiantis nestabdyti konkurso ir leisti jo nugalėtojui atlikti, parengus ir suderinus darbų projektą, žval-gybą, išgręžiant du gręžinius ir atliekant juose hidraulinio ska-lūnų ardymo darbus, laikantis visų ES ir Lietuvos aplinkosau-ginių reikalavimų, griežtai kon-troliuojant Aplinkos ir Svei-katos apsaugos ministerijoms, dalyvaujant savivaldybių ir ben-druomenių atstovams. Atlikus žvalgymo darbus, kurių ver-tė 80 mln. Lt, turi būti iš naujo atliktas poveikio aplinkai verti-nimas. Lygiagrečiai reikia keisti ir papildyti teisės aktus, numa-tytus minėtų nutarimų projek-tuose. Labai svarbu numaty-ti galimų nuostolių atlyginimo gyventojams ir savivaldybėms mechanizmą, griežtai laikan-tis Orhuso konvencijos nuos-tatų, apdrausti visų numatomų darbų riziką. Jei po žvalgybos paaiškės, kad yra realių skalū-nų dujų ar naftos telkinių, teks spręsti apie ekonominę nau-dą valstybei, savivaldybėms ir bendruomenėms — t. y., aptar-ti žemių gelmių mokesčių pa-keitimą ir jų perskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių biu-džetų, galimo pelno pasidali-jimą tarp valstybės ir kompa-nijos, būsimų dujų ar naftos pardavimo kainų formulių nu-statymą ir pan.

Kuo daugiau mes žinosime ir matysime, tuo mažiau bus ne-pagrįstų baimių.

Darbo partijos frakcijos narys, Inžinierius-geologas Raimundas Paliukas

2013 m.balandis Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

V. Baltraitienė: „Kad Skverneliui nereikėtų klonuoti pareigūnų“

Per ketverius praėjusios Vy-riausybės valdymo metus Lie-tuvos policija buvo visiškai sužlugdyta. Policijos refor-matoriai šiandien slepia gal-vas, nes pastarųjų įvykių, kai policija tinkamai nesureaga-vo į pranešimus, šešėlis krenta būtent ant jų — drastiškai nu-rėžusių finansavimą policijai ir nė piršto nepajudinusiems, kad policijos sistema nenu-kraujuotų.

Dar praėjusioje Seimo ka-dencijoje ne kartą Nacio-nalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstė-me policijos darbą ir biudže-tą, kreipėmės į Vyriausybę, kad būtų padidintas polici-jos finansavimas, nesutikome su taupymu Lietuvos žmonių saugumo sąskaita. Didžiausias nusikaltimas mažinti finansa-vimą jėgos struktūroms krizės metu, nes nusikalstamumas tik didėja.

Tačiau tuometė Vyriausybė neatsižvelgė nei į NSGK, nei į pakartotinius pačių policijos darbuotojų prašymus nema-žinti finansavimo. Atvirkščiai, per penkerius metus Lietu-vos policijos biudžetas suma-žėjo 200 milijonų, to pasekmė — sužlugdyta policija, išaugęs nusikaltimų skaičius, visuo-menės nepasitenkinimas.

Man be galo keista, kad tie patys žmonės, tuomet buvę valdžioje, šiandien Seime kelia klausimą dėl nepasitikėjimo policijos generaliniu komi-saru, vidaus reikalų ministru. Kur jie buvo tada, kai tuo-

metis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis įtemp-tą policijos situaciją „nurašė“ staigiam degalų kainų pakili-mui, o atsakomybę dėl viešo-jo saugumo perleido finansų ministrei ir Seimui? Iš tiesų, galima pakeisti ir ministrą, ir policijos generalinį komisarą, tačiau kas nuo to pasikeis? Ar nuo to atsiras policijos moky-kla, ar nuo to padaugės polici-jos darbuotojų, ar pagerės nuo to jų socialinės garantijos?

Problemų tai neišspręs. Bū-tina keisti požiūrį į policiją — tai nėra ta struktūra, kuri gali būti gyva pažadais. Būtina greita ir efektyvi injekcija — tinkamas finansavimas bei po-licininkų rengimo ir jų išlaiky-mo sistemoje programa. Visa tai atsipirktų šimteriopai.

Regionai-reformų įkaitai

Puikiai pamenu savivaldy-bių policiją, tai buvo pati ge-riausia struktūra sprendžiant konfliktus, kilusius vietose. Po to vyko viena, kita reforma, kurių rezultatai akivaizdūs — trūksta ne tik finansavimo, bet ir pareigūnų, ypač regionuo-se. Seimui priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje darbo policijai padaugėjo, ta-čiau finansavimas proporcin-gai mažėja.

Aš netgi stebiuosi, kad esant tokiam finansavimui policija dirba ir išnagrinėja labai daug rezonansinių bylų, perduo-da jas teismui, tačiau apgai-lestauju, kad nespėja reaguoti

į smurtą, ypač kaimiškose vie-tovėse. Puikiai suprantu, kad vienas automobilis negali vie-nu metu būti dviejose ar tri-jose vietose, o vandeniu kuro bako neužpilsi.

Todėl aš nesutinku su Pre-zidente, kuri visai neseniai pa-reiškė suprantanti, kad poli-cijai trūksta finansavimo, bet pabrėžė, jog tiesioginio ryšio tarp finansavimo ir funkcijų atlikimo nėra, o pareigas rei-kia atlikti gerai esant bet ko-kiam finansavimui. Įdomu, kaip eiliniame Lietuvos rajo-ne budintis ekipažas gali spė-ti nuvykti į visus iškvietimus? Galbūt policininkai turėtų dirbti savo iniciatyva, nemo-kamai, į iškvietimus vykti savo automobiliais, patys pirkti kurą?

Pirmasis žingsnis reanimuo-jant policiją, ypač regionuo-se — finansavimo didinimas. Tai neišvengiama. Nekalbu apie tiesioginį atlyginimų di-dinimą. Kalbu apie apmokėji-mą už darbą švenčių dienomis ir viršvalandžius. Kito kelio nėra. Nebent norime, kad kar-totųsi tragedijos, kuomet poli-cija nepajėgi vykdyti savo par-eigų.

Deficitas-pareigūnai

Finansavimas yra pagrin-dinė, tačiau ne vienintelė šio pūlinio priežastis. Net jei bus užtikrintas tinkamas policijos finansavimas, visų problemų iš karto tai neišspręs, nes pa-prasčiausiai nebus kam dirbti. Policijos pareigūnų skaičiaus mažėjimas yra katastrofiš-kas. Jei prieš 5 metus Lietu-voje dirbo 12731 policijos pa-reigūnas, tai dabar — 9523. Generalinis komisaras Saulius Skvernelis įvardija konkrečiai — trūksta bent 1500 parei-gūnų. Labiausiai — patrulių ir tyrėjų. Dėl šio trūkumo kai kuriuose rajonuose sunku su-komplektuoti reikiamą skaičių patrulių ekipažų.

Nieko keisto — policininko profesija tiesiog nepatraukli. Pradedančio policijos pareigū-

no alga tesiekia 1240 litų, po 20 metų ji gali siekti iki 2300 litų.. Kaip siūlant tokią algą ir neapmokamus viršvalandžius galima prisivilioti jaunus, do-rus policininkus dirbti? Ypač regionuose? Štai Telšių aps-krityje trūksta apie 80 parei-gūnų, Kėdainiuose — daugiau kaip 20. Yra 30 policijos dar-buotojų, kurie bet kuriuo mo-mentu gali išeiti į pensiją ar privačias struktūras. Jiems vi-siškai nėra pamainos. Per pas-taruosius dvejus metus neatėjo dirbti nė vienas naujas parei-gūnas, baigęs Mykolo Rome-rio universitetą. O juk Kėdai-niai nėra Lietuvos užkampis.

Mums, politikams, reikia prisiimti didžiausią atsako-mybę ir nedelsiant, nelaukiant kitų metų, jau dabar spręsti, kaip pagerinti esamą situaci-ją. Ne vien atlyginimų padi-dinimas išspręstų šią proble-mą, svarbiausia, kad į policiją norėtų ir galėtų ateiti tie, ku-rie suvokia, jog policijos dar-bas ne vien bausti, bet padary-ti viską, kad būtų kuo mažiau nusikaltimų. Sieksiu, kad pa-reigūnai būtų suinteresuoti at-eiti dirbti į regionus — nea-bejoju, kad turi būti sukurta būstų nuomos kompensavi-mo sistema, kuri regionus da-rytų patrauklesnius Policijos mokyklą baigusiems pareigū-nams.

Ši Vyriausybė turi ir gali ne-delsiant spręsti, taisyti biudže-tą, ne tik kelti atlyginimus, bet ir užtikrinti budėjimą nakti-mis, pilnus kuro bakus, kad rajonuose patruliuotų ne vie-na mašina, kad būtų apmoka-ma už viršvalandžius ir šventi-nes dienas, nes kitaip situacija taps nevaldoma ir generalinis komisaras S. Skvernelis priva-lės klonuoti pareigūnus, kurie ne tik puikiai dirbtų, bet dar ir nieko nereikalautų.

Darbo partijos frakcijos narė,Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narėVirginija Baltraitienė