Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga · 2017 m. Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir toliau vyksta pokyčiai, darantys įtaką elektros energijos ir gamtinių dujų

Baltijos šalių energetikos rinkų

apžvalga2017 m. II pusmetis

2017 m. Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir toliau vyksta pokyčiai, darantys įtaką elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoms: Gamtinių dujų rinka

• Pasinaudodami suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu UAB LITGAS, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ bei AB „Achema“ per 2017 m. pristatė 12,8 TWh gamtinių dujų.

• 2017 m. I pusmetį pradėtos papildomos veiklos susijusios su SGD terminalu ir toliau sėkmingai vykdomos 2017 m. II pusmetį - UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonės iš terminalo perkrovė 3 mažos apimties SGD dujovežius. Taip pat šį pusmetį buvo pradėti vykdyti pirmieji perkrovimai į SGD autocisternas iš naujos AB „Klaipėdos nafta“ atidarytos SGD antžeminės stotelės.

• Nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėjo veikti gamtinių dujų biržos GET Baltic įsteigtos prekybos aikštelės Latvijoje bei Estijoje. GET Baltic tapo regionine prekybos platforma bei žengė kitą svarbų žingsnį – pradėjo teikti trumpalaikių tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymo paslaugas Baltijos šalių gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriams. Kartu su naujomis paslaugomis, GET Baltic išplėtė esamos elektroninės prekybos sistemos funkcionalumą ir prekiaujamų produktų sąrašą – atsirado galimybė teikti pilno įvykdymo pavedimus, vykdyti prekybą ilgalaikiais mėnesiniais produktais.

• Bendra (vieninga) Baltijos šalių gamtinių dujų rinka planuojama, kad galėtų pradėti veikti jau nuo 2020 m. Sukūrus bendrą rinką bus: (i) panaikinti tarpvalstybiniai transportavimo mokesčiai, (ii) centralizuotai vykdomas gamtinių dujų sistemų balansavimas ir perdavimo pajėgumų paskirstymas, (iii) vykdoma gamtinių dujų prekyba viename virtualiame prekybos taške. Tai įgyvendinus sumažės gamtinių dujų kainų skirtumai tarp visų Baltijos šalių. 2017 m. liepos mėnesį Baltijos šalių reguliuotojai paskelbė įleidimo / išleidimo tarifų principais paremtą gamtinių dujų rinkos kainodaros modelio projektą. Gamtinių dujų rinkos įleidimo / išleidimo taškų kainodaros modelis įgalins maksimaliai išnaudoti turimą gamtinių dujų infrastruktūrą, įskaitant Lietuvos SGD terminalą bei Latvijos požeminę gamtinių dujų saugyklą, ir užtikrinti konkurencingas gamtinių dujų kainas. Elektros energijos rinka

• 2016 m. pradėjus veikti tarptautinėms elektros energijos jungtims su Švedija („NordBalt“) ir su Lenkija („LitPol Link“), kainų skirtumai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių toliau mažėja: Elektros energijos kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Suomijos tarp Lietuvos ir Švedijos 4 zonos

2016 m. 7-11 mėn. 2,53 EUR / MWh 3,84 EUR / MWh

2017 m. 7-11 mėn. 1,42 EUR / MWh 2,68 EUR / MWh

Nors elektros energijos kaina mažėja, tačiau Lietuvoje vis labiau jaučiami elektros energijos kainų svyravimai, kuriuos sąlygoja vėjo jėgainių gamybos apimčių nepastovumas Šiaurės šalių regione.

Šioje energijos išteklių apžvalgoje pateikiamas objektyvus energijos išteklių kainų palyginimas remiantis viešais informacijos šaltiniais.

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga

Elektros energijos kainų palyginimas

4

Buitiniai vartotojai

Lietuvoje visi galutinės buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos elementai yra reguliuojami. Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik atskiros infrastruktūros dedamosios. Lietuvoje buitiniams vartotojams taikoma galutinė elektros energijos kaina 2017 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 11,2 ct/kWh. Palyginti su Latvija (13,9 ct/kWh), elektros energija Lietuvoje yra 19,4 proc. pigesnė, paly-ginti su Estija (12,4 ct/kWh), - 9,7 proc. pigesnė.

Dedamųjų palyginimas2 (palyginimui naudojami tarifų planai: Lietuvoje - Standartinis vienos laiko zonos tarifų planas, Latvijoje - S1 vienos laiko zonos tarifų planas, Estijoje - VÕRK1 vienos laiko zonos tarifų planas):

3,7 ct/kWhelektros energijos įsigijimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį yra tokia pati, kaip ir Latvijoje (3,7 ct/kWh), tačiau 2,8 proc. didesnė nei Estijoje3 (3,6 ct/kWh);

3,1 ct/kWhskirstymo paslaugos kaina Lietuvoje yra mažiausia (3,1 ct/kWh): 18,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (3,8 ct/kWh) ir 24,4 proc. mažesnė nei Estijoje (4,1 ct/kWh);

1,4 ct/kWhVIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);

1,1 ct/kWhperdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje4 (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/kWh);

0 ct/kWhLietuvoje ir Latvijoje buitiniai elektros energijos vartotojai nemoka akcizo, Estijoje akcizas - 0,447 ct/kWh;

21 proc.PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje - 20 proc.

Lietuvoje elektros energija buitiniams vartotojams trečią pusmetį iš eilės1 kainuoja mažiausiai Baltijos šalyse. Priežastis išlieka ta pati - mažesni skirstymo ir perdavimo paslaugų kaštai nei kitose Baltijos šalyse.

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis.

2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.

3. Estijos ir Latvijos elektros energijos įsigijimo kainos nustatytos, kaip NPS elektros energijos įsigijimo kainos svertinis vidurkis už praėjusius 12 mėnesių (2016-12-19 - 2017-12-18) įvertinant 4 proc. nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo.

4. Latvijoje elektros energijos perdavimo kaina apskaičiuota remiantis, finansinių ataskaitų už 2017 m. 9 mėn. duomenimis (perdavimo veiklos pajamos/perduotas elektros energijos kiekis)

5Elektros energijos kainų palyginimas

Lietuvoje 2017 m. II pusmetį buitinių vartotojų mokamos elektros energijos kainos dedamosios nesikeitė ir išliko 2017 m. I pusmečio lygyje.

PVMSkirstymas

PerdavimasVIAP

Akcizas

Elektros įsigyjimas

PVM Skirstymas

PerdavimasVIAPElektros įsigyjimas

Elektros energijos kainos dinamika buitiniams vartotojams LietuvojeStandartinis vienos laiko zonos tarifų planas

Elektros energijos kainos palyginimas buitiniams vartotojams

Lietuva

Latvija

Estija

11,2 ct/kWh

13,9 ct/kWh

12,4 ct/kWh

3,6 1,0 0,4

3,7 2,7 2,43,81,3

3,7 3,1

4,11,2

1,11,4

3,7 1,4 1,1 3,1

2017 m. I pusmetis

2017 m. II pusmetis

11,2 ct/kWh

11,2 ct/kWh

2,0

2,0

2,1

3,7 1,4 1,1 3,1 2,0

6

2009 2011 2013

Lietuva Latvija Estija

Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos buitiniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM)

Nuo 2013 m. Lietuvoje nuosekliai mažėjanti elektros energijos kaina 2017 m. I pusmetį ir toliau mažėjo (-4,7 proc.).

Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams ES šalyse, Eur/kWh (su PVM)

0,00 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30 0,35

Bulgarija

Vengrija

Lietuva

Malta

Estija

Čekija

Kroatija

Rumunija

Lenkija

Slovakija

Suomija

Slovėnija

Latvija

PrancūzijaLiuksemburgas

Graikija

Nyderlandai

Kipras

Švedija

Austrija

ES (28 šalys)

Didžioji Britanija

Portugalija

Belgija

Ispanija

Italija

Airija

Vokietija

Danija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_204&lang=en (Band DC : 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį ir toliau didėja 10 paskutinių metų nematytas elektros energijos kainų Lietuvos buiti-niams vartotojams atotrūkis, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. 2017 m. I pusmetį elektros energijos buitiniai vartotojai Lietuvoje už elektros energiją mokėjo 30 proc. mažiau nei Latvijoje ir 8 proc. mažiau nei Estijoje.

2017 m. I pusmečio elektros energijos kaina buitiniams vartotojams palyginus su 2016 m. II pusmečiu daugiausiai atpigo Lietuvoje - 4,7 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šaly-se. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams pigo - 2,3 proc., Estijoje - 2,5 proc.

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį Lietu-va užima antrą vietą (2016 m. II pusmetį 3 vieta) tarp ES šalių pagal elektros energijos kainą bui-tiniams vartotojams. 2017 m. I pusmetį Lietuvą lenkė tik Bulgarija, kurios buitiniai vartotojai už elektros energiją mokėjo 14,4 proc. mažiau nei Lietuvos buitiniai vartotojai. Lietuvoje 2017 m. I pusmetį buitiniai vartotojai už elektros energiją mokėjo 45 proc. mažiau nei vidutiniškai mokėjo ES šalių buitiniai vartotojai.

2015

0,20

0,15

0,10

0,05

Šaltinis Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_204&lang=en (Band DC : 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)

2017


Baltijos šalyse elektros energija vidutiniam komerciniam vartotojui trečią pusmetį iš eilės1 mažiausiai kainuoja Lietuvoje, to priežastis išlieka ta pati - mažesnės infrastruktūros išlaikymo sąnaudos nei kitose Baltijos šalyse.

Komerciniai vartotojai

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje reguliuojamos tik į komer-cinių vartotojų mokamą elektros energijos kainą įtrau-kiamos infrastruktūros dedamosios ir VIAP.Lietuvoje taikoma galutinė elektros energijos kaina 2017 m. II pusmetį yra mažiausia Baltijos šalyse - 8,8 ct/kWh. Palyginti su Latvija (14,7 ct/kWh), elektros energijos kaina komerciniams vartotojams Lietuvoje yra 40,1 proc. pigesnė, palyginti su Estija (11,2 ct/kWh) - 21,4 proc. pigesnė.

Dedamųjų palyginimas2:

3,8 ct/kWhelektros energijos įsigijimo kaina 2017 m. II pusmetį visose Baltijos šalyse išlieka panaši ir siekia atitinkamai 3,6-3,8 ct/kWh;

2,6 ct/kWhskirstymo paslaugos kaina Lietuvoje yra mažiausia 2,6 ct/kWh: apie 62,3 proc. mažesnė nei Latvijoje (6,9 ct/kWh) ir apie 46,9 proc. mažesnė nei Estijo-je (4,9 ct/kWh);

1,4 ct/kWhVIAP kaina Lietuvoje siekia 1,4 ct/kWh: 48,1 proc. mažesnė nei Latvijoje (2,7 ct/kWh) ir 40 proc. didesnė nei Estijoje (1,0 ct/kWh);

1,1 ct/kWhperdavimo paslaugos kaina Lietuvoje yra 1,1 ct/kWh: 15,4 proc. mažesnė nei Latvijoje (1,3 ct/kWh) ir 8,3 proc. mažesnė nei Estijoje (1,2 ct/kWh);

0,052 ct/kWhakcizas Lietuvoje komerciniams elektros energijos vartotojams siekia 0,052 ct/kWh, t. y. 48,5 proc. mažiau nei Latvijoje (0,101 ct/kWh) ir 88,4 proc. ma-žiau nei Estijoje (0,447 ct/kWh).

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis.

2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.

Šaltinis Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_204&lang=en (Band DC : 2 500 kWh < Consumption < 5 000 kWh)

8

0,03

Prielaidos:• Elektros energijos įsigijimo kaina - NPS elektros energijos įsigijimo kainos

2017 m. liepos 1 d. - 2017 m. gruodžio 18 d. aritmetinis vidurkis įvertinant 4 proc. nuo NPS kainos priedą dėl vartojimo grafiko netolygumo;

• Vartotojas per metus suvartoja 33 100 kWh, galia - 34 kW; elektros energi-jos srovės stipris - 107 A;

• Lietuvoje pasirenkamas persiuntimo 2 gr. vienos laiko zonos I-as tarifų planas žemoje įtampoje1, Estijoje - VMA12, Latvijoje - S63;

• Tiekėjo maržos nevertinamos;

• Komerciniams vartotojams elektros energijos kainos pateikiamos be PVM.

0,06

0,09

0,12

0,15

2009 2011 2013 2015


Vidutinės Baltijos šalių elektros energijos kainos komerciniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM)

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_205&lan-g=en (Band ID : 2 000 MWh < Consumption < 20 000 MWh)

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį komerciniai elektros energijos vartotojai antrą pusmetį iš eilės už elektrą mokėjo mažiausiai Baltijos šalyse. Elektros energijos kaina komerciniams vartoto-jams Lietuvoje buvo 27 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 2 proc. mažesnė nei Estijoje.

Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams 2017 m. I pusmetį mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina, lyginant su 2016 m. II pusmečiu, mažėjo daugiausiai - 5 proc., Estijoje ir Latvijoje - 4 proc.

0,44,91,0 1,2

0,1

3,6

3,7 6,91,32,7

SkirstymasPerdavimasVIAP AkcizasElektros įsigyjimas

Elektros energijos kainos palyginimas komerciniams vartotojams

8,8 ct/kWh

14,7 ct/kWh

11,2 ct/kWh

0,12,61,11,43,8

Lietuva

Latvija

Estija

Lietuvos komerciniai vartotojai 2017 m. I pusmetį (antrą pusmetį iš eilės) mokėjo mažiausią elektros energijos kainą Baltijos šalyse.

1. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx (2 gr. vienos laiko zonos I tarifų planas žemoje įtampoje).2. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01112017_eng.pdf (VMA1)3. https://www.sadalestikls.lv/files/tarifi/Jaunie__tarifi_ENG.pdf (S6)

2017


Elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

Švedija

Suomija

Bulgarija

Čekija

Liuksemburgas

Rumunija

Nyderlandai

Lenkija

Slovėnija

Vengrija

Estija

Prancūzija

Kroatija

Lietuva

Austrija

Belgija

Graikija

Slovakija

Ispanija

Portugalija

Latvija

Malta

ES (28 šalys)

Airija

Kipras

Didžioji Britanija

Italija

Vokietija

Danija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_205&lang=en (Band ID : 2 000 MWh < Consumption < 20 000 MWh)

Eurostato ir NLEA apžvalgoje pateikiami duomenys gali nežymiai skirtis dėl analizėje taikomų prielaidų.

0,00 0,05 0,10 0,15 0,20 0,25 0,30

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį Lietu-va užima 10 vietą pagal elektros energijos kainą komerciniams vartotojams ES šalyse ir tai yra 26 proc. mažiau nei vidutinė elektros energijos kaina komerciniams vartotojams ES.

1. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx (2 gr. vienos laiko zonos I tarifų planas žemoje įtampoje).2. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01112017_eng.pdf (VMA1)3. https://www.sadalestikls.lv/files/tarifi/Jaunie__tarifi_ENG.pdf (S6)

10

29%

11%

5%30%

14%

14%

8%

6%

50%

73%

Valstybinių energetikos įmonių 2016-2017 m. rinkos dalis elektros mažmeninėje rinkoje


LE Eesti Energia KitiLatvenergo

Elektros energijos mažmeninės rinkos koncentracija

(i) „Latvenergo“ 20161 m. užėmė 73 proc. Latvijos, 14 proc. Lietuvos ir 11 proc. Estijos mažmeninės rinkos;

(ii) „Eesti Energia“ 2017 m. 1 - 9 mėn. - 14 proc. Latvijos, 6 proc. Lietuvos ir 60 proc. Estijos mažmeninės rinkos;

(iii) „Lietuvos energija“ 2017 m. 1 - 9 mėn. - 50 proc. Lietuvos ir 8 proc. Latvijos mažmeninės rinkos. Lyginant su 2016 m. „Lietuvos energija“ užimamos mažmeninės rinkos dalis Latvijoje padidėjo nuo 2 proc. iki 8 proc.

Iš Baltijos šalių mažiausiai koncentruota mažmeninė elektros energijos rinka yra Lietuvoje, daugiausia - Latvijoje.

60%

1. Aktualesnė informacija viešai nėra paskelbta.


Gamtinių dujų kainų palyginimas

12

Buitiniai vartotojaiAnalizė atlikta remiantis galutinėmis kainomis, kurias sumoka gyventojai, naudojantys dujas šildymui - vidutiniškai apie 1 700 m3 per metus Lietuvoje gyventojams taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2017 m. II pusmetį (39,7 Eur/MWh) yra 0,5 proc. didesnė nei Latvijoje (39,5 Eur/MWh) ir 22,5 proc. mažesnė nei Estijoje (51,2 Eur/MWh).


18,5 Eur/MWhgamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį (kaip ir 2017 m. I pusmetį ir 2016 m. II pusmetį) yra mažiausia (18,5 Eur/MWh): 3,3 proc. mažes-nė nei Latvijoje (19,2 Eur/MWh) ir 46,8 proc. mažesnė nei Estijoje3 (34,8 Eur/MWh);

2,8 Eur/MWhperdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,8 Eur/MWh), 86,6 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 76,7 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);

7,7 Eur/MWhskirstymo kaina Lietuvoje (7,7 Eur/MWh) yra 17,5 proc. mažesnė nei Latvijoje (9,4 Eur/MWh), tačiau net 3 kartus didesnė nei Estijoje (2,5 Eur/MWh).

0 Eur/MWhLietuvoje buitiniai gamtinių dujų vartotojai nemoka akcizo, Latvijoje akcizo mokestis sudaro 1,7 Eur/MWh, Estijoje - 3,8 Eur/MWh;

21 proc.

PVM Lietuvoje ir Latvijoje 21 proc., Estijoje – 20 proc.

3,8 Eur/MWh suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gam-tinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes nėra SGD terminalo. Lyginant su 2017 m. I pusmečiu, SGD tiekimo dedamoji mažėjo nuo 4,2 Eur/MWh iki 3,8 Eur/MWh.

1. Vertinamas tik šios apžvalgos rengimo laikotarpis.2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.3. Eesti Gaas paskelbė, kad nuo 2017-04-01 yra taikoma 0,37 Eur/m3 (be PVM) tiekimo kaina, kurią ir naudojome nustatyti 2017

m. II pusm. Estijos gamtinių dujų galutinę kainą buitiniams vartotojams. Taip pat Eesti Gaas skelbia, kad nuo šiol jų kainos tampa individualesnės ir klientams, kurie naudojasi kitomis Eesti Gaas teikiamomis paslaugomis gali būti taikomos nuolaidos.

Lietuvoje gamtinių dujų tiekimo kaina buitiniams vartotojams trečią pusmetį iš eilės1 išlieka mažiausia Baltijos šalyse.

13Gamtinių dujų kainų palyginimas

PVM

Saugojimas

SGDT tiekimo saugumo dedamoji

Skirstymas

Skirstymas

Perdavimas

Perdavimas

PVM

Dujos, tiekimas

Dujos, tiekimas

Gamtinių dujų kainos Latvijoje buitiniams vartotojams

Gamtinių dujų kainos Lietuvoje buitiniams vartotojams

Q ≤ 500 m3

Q ≤ 500 m3

500 m3 < Q ≤ 25 000m3

500 m3 < Q ≤ 20 000 m3

71,2 Eur/MWh

39,7 Eur/MWh

Tipinis buitinis GD vartotojas, suvartojantis apie 1 700 m3 per metus


Gamtinių dujų kainos Estijoje buitiniams vartotojams

51,2 Eur/MWh

8,534,8 3,82,51,6


PVMAkcizasSkirstymasPerdavimasDujos, tiekimas

Skirstymo kaina Lietuvoje tendencingai mažėja nuo 2016 metų. 2017 m. I pusmetį skirstymo kaina Lietuvoje buvo 8,2 Eur/MWh, 2017 m. II pusmetį - 7,7 Eur/MWh, o 2018 metais mažės dar 24,2 proc. ir sieks 5,87 Eur/MWh.

18,5 2,8 7,7 3,8 6,9

27,7 2,4 26,9 1,8 12,4

67,5 Eur/MWh

32,0 1,5 19,7 1,7 1,0 11,7

39,5 Eur/MWh

19,2 1,5 9,4 1,7 1,0 6,9

Akcizas

14

0,4

0,6

0,5

0,8

0,7

0,9

2013 2014 2015 2016


I gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys maistui ruošti), Eur/1 m3, su PVM

-18%

17%

-33%*

2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos I gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito nevienodai: Latvijoje gamtinių dujų kaina per šį laikotarpį augo 17 proc., Lietuvoje ir Estijoje - mažėjo atitinkamai 18 proc. ir 33 proc.

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

2013 2014 2015 2016


II gr. buitiniai vartotojai (dujas naudojantys būstui šildyti), Eur/1 m3, su PVM

-36%

3%

6%*

2012-2017 m. laikotarpiu gamtinių dujų kainos II gr. buitiniams vartotojams Baltijos šalyse kito skirtingai. Lietuvoje per šį laikotarpį gamtinių dujų kaina mažėjo 36 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje didėjo 3 proc. ir 6 proc. Tai sąlygojo Lietuvos gamtinių dujų įsigijimas palankesnėmis rinkos sąlygomis (nuolaidų taikymas 2014 m. II pusmečio - 2017 m. I pusmečio laikotarpiu). Pasibaigus gamtinių dujų importo kainos nuolaidai nuo 2012 m. tendencingai mažėjusi gamtinių dujų kaina II gr. buitiniams vartotojams 2017 m. II pusmetį pirmą kartą didėjo 9 proc., lyginant su 2017 m. I pusmečiu.

Lietuvoje nuo 2012 m. iki šiol tendencingai mažėjusi gamtinių dujų kaina I gr. buitiniams vartotojams 2017 m. II pusmetį didėjo 5 proc., lyginant su 2017 m. I pusmečiu. To priežastis - pasibaigusi gamtinių dujų importo kainos nuolaida.

*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 60 m3 (Estijos kainos prelimina-rios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams.)

*Kaina suskaičiuota buitiniam vartotojui per metus vidutiniškai suvartojančiam 1 700 m3 (Estijos kainos prelimi-narios priimant, kad Eesti Gaas skelbiama tiekimo kaina 0,37 Eur/m3 taikoma visiems butiniams vartotojams)

1,0

2017

2017


Gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

0,00 0,05 0,10 0,15

Rumunija

Vengrija

Estija

Bulgarija

Lietuva

Kroatija

Liuksemburgas

Latvija

Slovakija

Lenkija

Čekija

Slovėnija

Belgija

Didžioji Britanija

Vokietija

ES (28 šalys)

Austrija

Airija

Prancūzija

Graikija

Danija

Nyderlandai

Italija

Ispanija

Portugalija

Švedija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_202&lang=en (Band D2 : 20 GJ < Consumption < 200 GJ)


Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. I pus-metį yra 5 vietoje (2016 m. II pusmetį 6 vieta) pagal gamtinių dujų kainas buitiniams varto-tojams tarp ES šalių ir tai yra 37 proc. mažiau nei vidutinė gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams ES.

16

Komerciniai vartotojai

Analizė atlikta remiantis didelių gamtinių dujų vartotojų duomenimis1.Lietuvoje komercijai taikoma galutinė gamtinių dujų kaina 2017 m. II pusmetį (28,9 Eur/MWh) yra 9,5 proc. didesnė nei Latvijoje (26,4 Eur/MWh) ir apie 4 proc. didesnė nei Estijoje (27,8 Eur/MWh).


19,4 Eur/MWhgamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje 2017 m. II pusmetį (19,4 Eur/MWh) yra 4,3 proc. didesnė nei Latvijoje (18,6 Eur/MWh3, tačiau 2,5 proc. mažesnė nei Estijoje (19,9 Eur/MWh3);

2,1 Eur/MWhperdavimo kaina Lietuvoje didžiausia (2,1 Eur/MWh), 40,0 proc. didesnė nei Latvijoje (1,5 Eur/MWh) ir 31,3 proc. didesnė nei Estijoje (1,6 Eur/MWh);

3,7 Eur/MWhskirstymo kaina Lietuvoje siekia 3,7 Eur/MWh ir tai yra 2,6 proc. mažiau nei Latvijoje - 3,8 Eur/MWh, bet 48 proc. daugiau nei Estijoje - 2,5 Eur/MWh. 2018 metais skirstymo kaina Lietuvoje mažės dar 1,8 proc. iki 2,99 Eur/MWh;

0,54 Eur/MWhLietuvoje komercinių gamtinių dujų vartotojų mokamas akcizas yra mažiau-sias - 0,54 Eur/MWh, t. y. 67,3 proc. mažiau nei Latvijoje (1,65 Eur/MWh) ir 85,8 proc. mažiau nei Estijoje (3,80 Eur/MWh);

3,2 Eur/MWh suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gam-tinių dujų perdavimo kainos Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje šios dedamosios nėra, nes šiose šalyse nėra SGD terminalo.

2017 m. II pusmetį gamtinių dujų kainos verslui, lyginant su 2017 m. I pusmečiu, didėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje ši kaina didėjo mažiausiai.

1. Nagrinėjami: Lietuvoje egzistuojantis vienas didesnių vartotojų suvartojantis 4 941 tūkst. m3 - 14 823 tūkst. m3 per metus, Latvijoje ir Estijoje priimtas neesamas vartotojas suvartojantis 1260 tūkst. m3 - 12 600 tūkst. m3 per metus.

2. Galimi tarpinių skaičių nuokrypiai dėl jų apvalinimo.3. Kadangi Latvijoje ir Estijoje nei galutinės, nei tiekimo gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojamos neviešinamos, ši

kaina apskaičiuota galutine kaina priimant Eurostat skelbiamą galutinę kainą 2017 m. I pusm. (su PVM) ir eliminuojant kitas žinomas dedamąsias.


1,5

1,6 2,5 3,8

3,8 1,718,6

19,9

3,219,4

Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams palyginimas

3,7 0,52,1

26,4 Eur/MWh

Akcizas SGDT tiekimo saugumo dedamoji

SkirstymasPerdavimas

Saugojimas

Dujos, tiekimas

Lietuva

Latvija

Estija

28,9 Eur/MWh

27,8 Eur/MWh

Tarp 26 ES šalių Lietuva 2017 m. I pusmetį užima 13 vietą tarp mažiausių gamtinių dujų kainų komerciniams vartotojams.


Vidutinės Baltijos šalių gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams 2007-2017 m., Eur/kWh (su PVM)

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_203&lan-g=en (Band I3 : 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)

0,02

0,03

0,04

0,06

Remiantis naujausiais viešai prieinamais Eurostat duomenimis, 2017 m. I pus-metį ir 2016 m. II pusmetį, visose Baltijos šalyse gamtinių dujų kaina komerci-niams vartotojams didėjo. Estijos verslui gamtinių dujų kaina didėjo labiausiai - 19 proc., Lietuvoje kiek mažiau - 14 proc., o Latvijoje - 9 proc.

2009 2011 2013 2015 2017

1,0

0,05

18

Gamtinių dujų kainos komerciniams vartotojams ES šalyse 2017 m. I pusmetį, Eur/kWh (su PVM)

0,00 0,02 0,04 0,06 0,08

Lietuva

Bulgarija

Šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=nrg_pc_203&lang=en (Band I3 : 10 000 GJ < Consumption < 100 000 GJ)


Rumunija

Vengrija

Estija

Kroatija

Liuksemburgas

Latvija

Slovakija

Lenkija

Čekija

Slovėnija

Belgija

Didžioji Britanija

Vokietija

ES (28 šalys)

Austrija

Suomija

Airija

Prancūzija

Graikija

Danija

Nyderlandai

Italija

Ispanija

Portugalija

Švedija

Eurostato duomenimis, 2017 m. I pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo 18 proc. mažesnė nei vidutinė gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams ES.



Didžiausio gamtinių dujų tiekėjo užimama mažmeninės rinkos dalis Baltijos šalyse

721proc..

2017 m. II pusmetis

732proc.2017 m. II pusmetis

851proc.2017 m. II pusmetis

2017 m. II pusmetį visų Baltijos šalių gamtinių dujų importo ir tiekimo rinkos yra pilnai liberalizuotos ir veikia atviros rinkos sąlygomis. Baltijos šalyse 2017 m. Lietuva buvo mažiausiai monopolizuota gamtinių dujų tiekimo sektoriuje, tai rodo didesnį nei kitų šalių konkurencingumą ir rinkos atvėrimą naujiems rinkos dalyviams.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų bei veiklos rodiklių palyginimas 1. Lietuvos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus (ESO) reguliuoja-

mos pajamos siekia 39 mln. Eur, Latvijas Gaze (LG) - 51 mln. Eur. Mažiausios reguliuojamos pajamos Estijos gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus („Eesti Gaas“ - EG) - 18 mln. Eur.

2. Lietuvos gamtinių dujų skirstomasis tinklas didžiausias Baltijos šalyse: dau-giau nei 5 kartus didesnis nei Estijoje ir 56 proc. didesnis nei Latvijoje.

3. Sąnaudų bazė tenkanti 1 km gamtinių dujų skirstomojo tinklo Lietuvoje yra mažiausia, t. y. apie 4,8 tūkst. Eur/1 km, Estijoje - 11,9 tūkst. Eur/1 km, Latvijoje - 9,8 tūkst. Eur/1 km.

4. Dėl Lietuvoje esančio didžiausio gamtinių dujų skirstymo tinklo, 1 kilometrui tenkantis paskirstytas gamtinių dujų kiekis Lietuvoje yra mažiausias - 864 MWh/km, Estijoje - 3 083 MWh/km, Latvijoje - 3 090 MWh/km.

5. Vidutinis gamtinių dujų skirstymo tarifas yra didžiausias Lietuvoje - 5,5 Eur/MWh, Estijoje - 2,5 Eur/MWh, Latvijoje - 3,2 Eur/MWh. Esminės priežastys:a. Lietuvoje gamtinių dujų skirstomuosiuose tinkluose suvartojama tik 1,5

karto daugiau gamtinių dujų nei Estijoje, nors gamtinių dujų skirstomasis tinklas Lietuvoje yra daugiau nei 5 kartus didesnis nei Estijoje;

b. Lietuvoje skirstomuosiuose tinkluose suvartojama 2,3 karto mažiau gamtinių dujų nei Latvijoje, nors skirstomasis tinklas Lietuvoje yra 1,6 karto didesnis nei Latvijoje;

c. Lietuvoje gamtinių dujų skirstomuoju tinklu paskirstomas gamtinių dujų kiekis 2010-2016 m. laikotarpiu mažėjo 1,9 karto, todėl gamtinių dujų skirs-tymo paslaugos tarifas 2011-2016 m. laikotarpiu didėjo. Tačiau nuo 2016 m. tendencingai ėmusi mažėti gamtinių dujų skirstymo kaina 2016-2018 m. laikotarpiu visoms vartotojų grupėms jau yra sumažinta 22-36 proc. Tai lėmė nežymiai išaugęs gamtinių dujų vartojimas bei mažėjančios gamtinių dujų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos.

Oficialiai atvėrus Latvijos gamtinių dujų importo ir tiekimo rinkas, „Lietuvos dujų tiekimas“ jau yra sudariusi daugiau kaip 10 didmeninio ir mažmeninio pardavimo sutarčių su Latvijoje veikiančiomis įmonėmis ir iki 2017 m. pabaigos planuoja užimti 10 proc. Latvijos gamtinių dujų tiekimo rinkos.

39 513 183


Baltijos šalių gamtinių dujų skirstomųjų tinklų dydis ir pajamos iš gamtinių dujų skirstymo veiklos, mln. Eur

8 100 km skirstymo tinklo dydis



1. 2017 m. gruodžio mėn. prognozė 2. Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys pristatyti 6th Baltic Gas Market Forum3. Finansinių ataskaitų duomenys (Eesti Gaas, Latvijas Gaze)

20

0 2 4 6 8 10 12

Kipras

LiuksemburgasMalta

Airija

Graikija

Olandija

Didžioji Britanija

Suomija

Ispanija

Portugalija

Italija

ES (28 šalys)

Estija

VokietijaPrancūzija

Belgija

Austrija

Lietuva

Latvija

Bulgarija

Danija

Vengrija

Švedija

Slovakija

Čekija

Slovėnija

Lenkija

Gyventojų išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms du-joms ir šilumai

Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų skirta išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai, nuo 2011 m. nuosekliai mažėjo ir 2016 m. sudarė 5 proc. nuo visų gyventojų išlaidų. Latvijoje šių išlaidų dalis atitinkamai sudarė 5,2 proc., Estijoje - 4 proc. nuo visų gyventojų išlaidų.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Household_consumption_by_purpose

Šaltinis: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Household_consumption_by_purpose


2008 2010 2012 2014 2016

7

6

5

4

3

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojų 2016 m. elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai skirta išlaidų dalis (5 proc.) buvo šiek tiek didesnė nei ES vidurkis - 4 proc. Di-džiausią išlaidų dalį elektros energijai, gamti-nėms dujoms bei šilumai 2016 m. skyrė Slova-kijos gyventojai - 10,3 proc., mažiausiai - Kipro (1,8 proc.).

Šaltiniai:

1. http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx

2. http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/tarifai/persiuntimo-tarifai-ab-lesto-.aspx

3. http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2017/2017-rugsejis/elektros_stebesena_2017_I_ketv.pdf

4. http://www.regula.lt/SiteAssets/naujienu-medziaga/2017/2017-rugsejis/elektros_stebesena_2017_II_ketv.pdf

5. https://www.ldtiekimas.lt/naujienos/lietuvos-duju-tiekimas-antras-pagal-dydi-tiekejas-latvijoje/

6. https://www.ldtiekimas.lt/dujos-namams/duju-kainos/

7. https://www.etiekimas.lt/Namu-ukiams

8. http://www.eso.lt/lt/namams.html

9. Baltic region and Finaland natural gas data, 6th Baltic Gas Market Forum, 2017 lapkričio 6 d.

10. https://www.nordpoolgroup.com/

11. http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Energy_price_statistics

12. http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Electricity_price_statistics

13. http://www.ast.lv/eng/

14. https://www.sadalestikls.lv/files/tarifi/Jaunie__tarifi_ENG.pdf

15. https://www.sadalestikls.lv/eng/sistemas_pakalpojuma_tarifi/oik_tirgus_dalibniekiem/

16. http://www.latvenergo.lv/files/news/LE_sustainability_annual_report_2016.pdf

17. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/New%20Folder/Tarifi_saistītajiem%20lietotājiem_2017_jūlijs.pdf

18. http://www.lg.lv/?id=122&lang=lat

19. http://www.lg.lv/uploads/filedir/File/Norekini/Dabasgazes_tarifi_neakcizeta.pdf

20. https://www.sprk.gov.lv/

21. https://www.sprk.gov.lv/lapas/dabasgaze-lietotajiem#Tarifi41

22. https://www.sprk.gov.lv/uploads/doc/LemumsN247D24072008.pdf

23. http://www.fm.gov.lv/en/s/taxes/electricity_tax/

24. https://elering.ee/en/renewable-energy-charge#tab0

25. https://elering.ee/en/network-services#tab0

26. https://elering.ee/vorguteenus-0

27. https://www.elektrilevi.ee/-/doc/6305157/kliendile/el_hinnakiri_vorguteenused_01112017_eng.pdf

28. https://www.energia.ee/en/ettevottest/investorile

29. http://www.gaas.ee/en/estonian-gas/gaas-koju/gaasi-hind/

30. http://www.konkurentsiamet.ee/

31. http://www.konkurentsiamet.ee/index.php?id=14715

32. https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/502012017003/consolide/current

33. https://www.emta.ee/eng/business-client/excise-duties-assets-gambling/about-excise-duties/rates-excise-duty

34. https://www.wec-indicators.enerdata.eu/secteur.php

22

Documents

Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalga · 2017 m. Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir toliau vyksta pokyčiai, darantys įtaką elektros energijos ir gamtinių dujų