Balzamas ANTISTRESS

Kosmetikos liniją BIOTECHNOLOGY

papildė naujovė – Balzamas

ANTISTRESS – tikras gelbėjimosi

ratas odai! Šis produktas padės Jums

ir Jūsų odai apsisaugoti nuo rudens

darganos, įvairių stresinių situacijų ir

pan. Balzamą ANTISTRESS, kaip ir kitas

MIRRA BIOTECHNOLOGY linijos

priemones, galima naudoti nuo 25 –

30+ metų, pagal poreikį.

STRESO FAKTORIUS

Šiandien mes gyvename gana

sudėtingomis ekologinėmis sąlygomis

– labai pasikeitė žmogaus kaip

biologinės esybės gyvenamoji aplinka,

mityba ir pan. Žmogui kaip biologinei

būtybei reikia laiko prisitaikyti prie

kintančių sąlygų. O jeigu pokyčiai

vyksta labai laiko ir organizmui nėra

kada prie jų prisitaikyti, jis patiria

stresą.

Apskritai šiuolaikinė kosmetologija

remiasi kanadiečių mokslininko Hanso

Seljė streso koncepcija (kurios

pagrindus jis išdėstė dar 1936 metais

publikuotame straipsnyje „Sindromas,

kurį sukelia įvairūs kenksmingi

faktoriai“ žurnale NATURE) kaip vienu

iš savo kertinių akmenų. Taip pat su

STRESAS – tai tam tikra įtampos

situacija, kurią organizmas

patiria dėl ypatingo - pernelyg

stipraus ar ilgalaikio - poveikio.

streso koncepcija susijusi adaptacinio

sindromo samprata.

Jei organizmas iškart nežūva nuo

streso faktoriaus poveikio, jam tenka

prisiderinti prie egzistavimo jo

poveikio zonoje. Tačiau jeigu streso

faktoriaus poveikis užtrunka pernelyg

ilgai, organizmo atsparumas jam labai

sumažėja, adaptacijos mechanizmo

veikimas nusilpsta ir organizmas,

alinamas bei negaudamas naujų

rezervų, greitai susidėvi (t.y. patiria

pakitimus, panašius į senėjimo

procesą – tai pasakytina tiek apie odą,

tiek ir apie bet kurį kitą stresą

patiriantį organą). Pvz., mums per

dieną reikia 70 miligramų vitamino C.

Tačiau organizmui patekus į aktyvios

saulės poveikio zoną visas šis vitamino

C rezervas išeikvojamas per maždaug

15 min. Vienintelė išeitis mums - toliau

stiprinti organizmą, papildyti jo

rezervus esant streso faktoriaus

poveikio zonoje.

Apskritai reikia pažymėti, kad bet koks

stresas, kurį patiria organizmas,

neišvengiamai atsiliepia ir odai.

Kaip veikia mūsų oda streso

būsenoje?

Oda yra ypatingas organas, nes ji skiria

vidinę organizmo terpę nuo išorinės,

todėl ją veikia tiek vidiniai streso

faktoriai (fiziologinės reakcijos –

endokrininės, kraujagyslių ir kt.

sistemų), tiek išoriniai (pvz., UV

spinduliuotė). Taigi odos situacija pati

sudėtingiausia. Ją nuolat veikia žalingi

faktoriai iš vidaus ir iš išorės ir ji turi

būti pasirengusi pateikti jiems atsaką.

VIETINIS ODOS STRESAS

Vietinis stresas – tai yra toks, kai odą

veikia kokie nors streso faktoriai. Tai

gali būti ir temperatūrų kaita (karštis,

šaltis), UV spinduliai, įvairus

skausmas, įvairūs nerviniai sukrėtimai

ir pan. Kuo jis mums gresia?

Suprantama, kad oda, gindamasi, turi

kažkaip reaguoti į šiuos veiksnius, kad

neutralizuotų jų poveikį.

Odos reakcijos į stresą (moksliškai

įrodyta):

uždegimas;

ADAPTACINIS SINDROMAS – tai

visuma apsauginių ir

adaptacinių reakcijų,

padedančių organizmui įveikti

stresą ir jo žalingas pasekmes.

pamatinio sluoksnio ląstelių

dalijimosi suaktyvėjimas (šitaip

oda tampa storesnė ir įstengia

pasipriešinti išoriniams streso

faktoriams, bet sykiu būna

priversta eikvoti savo resursus);

signalinių molekulių sekrecija

(kad įvairios odos sistemos

galėtų komunikuoti tarpusavyje

– streso atveju signalinių

molekulių pagaminama žymiai

daugiau nei įprastinėmis

aplinkybėmis);

raginio sluoksnio atsiskyrimas

(tai yra paspartėjusio pamatinio

ląstelių sluoksnio dalijimosi

pasekmė, kuri sykiu padeda

pašalinti nuo odos paviršiaus ir

streso sukėlėjo poveikį);

melanocitų suaktyvėjimas

(melaninas saugo mus nuo UV

spinduliuotės ir kt. žalingų

veiksnių, o priėjęs iki

keratinocitų ir patekęs į jų vidų

sudaro savotišką skėtį, skirtą

visam viršutiniam ląstelių

sluoksniui apsaugoti);

epidermio lipidų sintezės

paspartėjimas (jis reikalingas

tam, kad epidermio barjeras

taptų efektyvesnis – t. y.

sustiprėtų jo apsauginės

funkcijos);

fermentų, ardančių dermos

tarpląstelinę medžiagą,

suaktyvėjimas;

tarpląstelinės dermos

medžiagos komponentų

sintezės suaktyvėjimas

(paskutiniai du punktai

reikalingi tam, kad vyktų

dermos tarpląstelinės

medžiagos atsinaujinimas, odos

struktūra reparuotųsi ir

nesikauptų tarpląstelinės

medžiagos defektai).

Jei streso faktoriai mus veikia

pastoviai ir mes patiriame nuolatinį

karštį ar šaltį, nors jų aplinkoje ir

negyvename nuo pat gimimo, arba

patiriame stiprų stresinį psichologinį

poveikį, dauguma organizmo sistemų

bei funkcijų sutrinka. Kaip minėjome,

neįstengęs pašalinti streso faktoriaus,

organizmas silpsta, jo adaptacinės

galios senka ir jis ima sirgti. Tai

pasakytina ir apie mūsų odą.

Chroniško streso faktorių poveikio

pasekmės:

Sutrinka nervų sistemos veikla.

Kyla arba paūmėja daugelis

odos ligų (egzema, psoriazė,

rožė), atsiranda bėrimai,

niežulys, aknė, alerginės

reakcijos;

Paspartėja maitinamųjų

medžiagų ir energijos

išeikvojimas. Manoma, kad

streso metu organizmas

pasisavina daugiau nei trečdalį

maitinamųjų medžiagų iš odos

ir paskirsto jas organams,

kuriems jų labiau reikia. Dėl to

oda patiria šių medžiagų ir

energijos trūkumą, o jos

apsauginės sistemos nusilpsta;

Sutrinka barjerinės odos

funkcijos. Barjerinių funkcijų

nusilpimą lydi padidėjęs odos

jautrumas (tame tarpe

jautrumas saulės spindulių

poveikiui), sausėjimas,

šerpetojimas, susidaro

palankios sąlygos infekcijai ir

uždegimui kilti;

Makromolekulių oksidacinė

pažaida. Nukleino rūgščių,

baltymų, lipidų molekulių

pažeidimai sukelia elastingumo

bei kitų odos charakteristikų

susilpnėjimą, skatina raukšlių

bei pigmentacijos židinių

susidarymą ir ankstyvą

senėjimą;

Hormonų poveikis. Gausus

adrenalino „išmetimas“ streso

metu skatina kapiliarų spazmus,

todėl sutrinka kraujotaka ir

odos maitinimas, audiniai

patiria deguonies badą, oda

praranda elastingumą ir dailią

spalvą. Streso metu į kraują

išsiskiria ir hormonas kortizolis,

kuris blokuoja fibroblastų

dalijimąsi bei augimą, todėl

dažnai oda tampa lengvai

pažeidžiama, greičiau sensta, o

patyrusi pažeidimų lėtai ir

netinkamai gyja, išplonėja, joje

atsiranda strijų.

Medžiagų apykaita. Medžiagų

apykaitos pažeidimai gali tapti

tiek streso priežastimi, tiek

pasekme. Pvz., kalcio trūkumas

mityboje skatina spartesnį

kalcio išeikvojimą esant

stipriam bei ilgalaikiam

skausmui.

ATSVARA STRESUI

Kosmetologija streso atveju gali ateiti

į pagalbą. Kokiais metodais ji veikia?

Relaksacijos metodas –

masažas (jo metu į kraują

išsiskiria endorfinai –

medžiagos, kurios padeda

pakelti nuotaiką, pašalinti

nerimą ir sumažinti skausmą),

aromaterapija (eteriniai aliejai

aktyvuoja parasimpatinę nervų

sistemą, atpalaiduoja lygiuosius

bronchų bei kraujagyslių

raumenis, pakeičia smegenų

pralaidumą elektros

impulsams), taip pat vandens

procedūros ir kai kurios

aparatinės metodikos;

Pasirengimo ir atsparumo

stresui stiprinimas.

Adaptogenų (augalinės, jūrinės

(dumblių) ar bakterinės kilmės

medžiagų, didinančių

organizmo adaptacijos

slenkstį), naudojimas (MIRRA

naudoja daug adaptogenų –

ežiuoles, leuzėjas, alavijus,

trechalozę ir kt.), sprotinė

veikla;

Apsauginės kosmetikos

naudojimas (būtent apsauginė

kosmetika geriausiai padeda

odai apsisaugoti nuo streso

poveikio).

Balzamas ANTISTRESS

Balzamą rekomenduojama naudoti

nakčiai, kad oda galėtų visavertiškai

pasisavinti jo veikliąsias medžiagas

savo struktūros atstatymui ir

medžiagų apykaitos procesų

reguliavimui. Žinoma, galima naudoti

ir dieną. Jei linijos BIOTECHNOLOGY

produktus naudotume kompleksinei

odos priežiūrai, tai dienai geriausia

rinktis KREMĄ „KOMFORTĄ,“ o nakčiai

– Balzamą ANTISTRESS.

Beje, Balzamas sukurtas visų jau

pamėgto kremo SKIN THERAPY

formulės pagrindu. Kompanija gavo

labai daug klientų užklausų dėl SKIN

THERAPY grąžinimo į gamybą ir

prekybą – šis klausimas yra

svarstomas, galimas daiktas, kad mes

jį kada nors ir išvysime.

Kaip veikia Balzamas ANTISTRESS?

- Palaiko natūralų ląstelių

atsinaujinimo mechanizmą,

normalizuoja odos medžiagų

apykaitą (tai labai svarbu

kovojant su streso padariniais);

- Didina atsparumą stresui,

stiprina imuninį ir adaptacinį

potencialą;

- Mažina odos jautrumą, ramina

odą (tai yra aukščiau nurodyto

poveikio pasekmė);

- Padeda pagerinti odos reljefą.

Naudojimas: likus maždaug

pusvalandžiui iki miego (kad oda spėtų

aktyviai ir efektyviai pasisavinti visas

veikliąsias medžiagas), nedidelį kiekį

balzamo masažiniais judesiais

paskirstyti ant švarios veido odos, kol

pilnai susigers.

Aktyvieji komponentai: fermentuotas

žaliosios arbatos aliejus, lecitinas,

intensyviai drėkinančių augalinės

kilmės polisacharidų (L-fukozės, D-

galaktozės ir galakturono rūgšties)

kompozicija, augalinės kilmės

polisacharidas konjako

gliukomananas, koncentruotas

dviskiaučių ginkmedžių ekstraktas,

alfa bisabololas (kandėjų ir

melsvažiedžių ramunėlių aktyvusis

komponentas) – NAUJOVĖS!, D-

pantenolis, šlapalo vediniai,

niacinamidas (vitaminas PP), vitaminai

E ir F, antioksidantas Rona Care AP.

Siekiant greitai ir efektyviai išspręsti

streso poveikio padarinių likvidavimo

problemą, Balzamo formulė sudaryta

taip, kad jis veiktų kompleksiškai. Visi

aktyvieji komponentai, įtraukti į

balzamo sudėtį, sugrupuoti į tikslinio

poveikio kompleksus. Atkreipkite

dėmesį, kad kiekvienas kompleksas

padeda spręsti konkrečias

problemas, kad sudarytų atsvarą

visiems anksčiau nurodytiems streso

faktoriams ir jų poveikio

padariniams.

Balzamas ANTISTRESS

Tikslinio poveikio

kompleksai

Sudėtyje

esantys

komponentai

Antioksidantai Vitaminas E,

kaskadinis

antioksidantas

Rona Care AP,

dviskiaučių

ginkmedžių

ekstraktas -

NAUJOVĖ

Drėkinamieji

faktoriai

Augalinės

kilmės

polisacharidų

kombinacija,

konjako

mananas -

NAUJOVĖ,

glicerinas, D-

pantenolis

Epidermio barjerą

atstatantys

komponentai

Ryžių sėlenų

aliejus,

izoamilo

kokoatas,

kokokaprilato

kapratas

(natūralus

emolientas,

gaunamas iš

kokosų spirito)

- NAUJOVĖ,

vitaminas F

Priešuždegiminiai

faktoriai

D-pantenolis,

alfa bisabololas

- NAUJOVĖ,

nikotinamidas

(vitaminas PP)

Įvairios paskirties

apsauginiai

faktoriai

Bičių vaškas,

lecitinas,

inulinas,

dviskiaučių

ginkmedžių

ekstraktas

Biotechnologiniai

aktyvai

Fermentuotas

žaliosios

arbatos

ekstraktas,

intensyviai

drėkinanti

augalinės

kilmės

polisacharidų

(L-fukozės, D-

galaktozės ir

galakturono

rūgšties)

kombinacija,

izoamilo

kokoatas

(„žaliasis“

emolientas,

gaunamas

taikant

enziminę

technologiją iš

cukrinių

runkelių ir

kokosų

aliejaus)

Pakalbėkime apie naujuosius

komponentus kosmetikos priemonės

sudėtyje.

Augalinis polisacharidas KONJAKO

(GLIUKO)MANANAS

Augalinis komponentas, gaunamas iš

daugiamečio tropinio augalo

Amorphophallus konjac (paplitęs

Rytų Azijoje: Kinijoje (Junanio

provincijoje), Vietname, Tailande,

Filipinuose). Naudojamas kaip

dekoratyvinis augalas, nepaisant

atstumiančio pūvančios mėsos kvapo,

kurį skleidžia žydėjimo metu.

Iš augalo gumbasvogūnių gaunami

konjako (arba – konžako) milteliai,

kurie plačiai naudojami maisto

pramonėje kaip maisto priedas

(tirštiklis E425). Iš trimečio augalo

šakniagumbių taip pat gaunama

kamedė (tokie sakai). Gumbai

nupjaunami, išdžiovinami, sumalami ir

išsijojami. Gauti milteliai brinkinami

vandenyje, apdorojami specialiu

tirpalu ir filtruojami. Toliau

gliukomananas paliekamas

nusistovėti spirite ir išdžiovinamas.

Kuo vertingas konjako

gliukomananas kosmetiniu atžvilgiu?

Pagrindinė šios medžiagos

sudedamoji dalis yra

poligliukomananas – linijinis

polisacharidas. Išsiskiria didžiausia

molekuline mase iš visų žinomų

augalinių tirštiklių bei didžiausiu

gebėjimu surišti drėgmę iš visų

augalinio pluošto rūšių (1 nuosavos

masės dalis suriša iki 100 dalių

vandens).

Pagrindinės kosmetinės savybės:

sudaro ant odos paviršiaus apsauginę

plėvelę, kuri padeda ilgiau išsaugoti

drėgmę ir pagerinti odos

regeneracijos mechanizmų veikimą.

Veikia panašiai kaip hialurono rūgštis.

Kosmetologai nustatė, kad naudojant

kosmetikos priemones su šia

medžiaga ilgą laiką, pasiekiamas net

geresnis drėkinamasis efektas nei

naudojant priemones su hialurono

rūgštimi.

ALFA BISABOLOLAS

Šis komponentas labai dažnai

įtraukiamas į vaikų odos priežiūrai

skirtų kosmetikos priemonių sudėtį.

Padeda atstatyti komfortišką odos

būklę – pašalina iššutimą, sudirgimą,

išsiskiria labai maloniu augaliniu

aromatu.

Bisabololas - tai optiškai aktyvus

monociklinis nesotusis seskviterpeno

spiritas. Dažniausiai gaunamas iš

Kandėjos medžio (Vanillosmopsis

Erythropappa) žievės eterinio aliejaus

distiliacijos metodu. Gaunamas ir iš

ramunėlių, levandų bei kt. eterinių

aliejų, o šiais laikais dažnai gaminamas

sintetinis (beje, sintetinio savybės

silpniau išreikštos, nors ir panašios,

todėl jis ne toks efektyvus kaip

natūralus).

Balzamo ANTISTRESS gamybai

naudojamas būtent natūralus

bisabololas – kompanija turi specialų

sertifikatą, patvirtinantį būtent tokį

gavybos būdą.

Išsiskiria ypač ryškiomis

priešuždegiminėmis savybėmis gijimą

skatinančiomis savybėmis.

Įspėjimas: Žmonės, alergiški

graižažiedžiams augalams, priemones

su šia medžiaga turėtų naudoti

atsargiai.

Pagrindinės kosmetinės alfa

bisabololo savybės:

Veikia priešuždegimiškai,

mažina paraudimą, sudirgimą,

saugo nuo eritemos dėl

apšvitinimo UV spinduliais, o jai

pasireiškus padeda greitai

atstatyti odą. Veikia kaip

leukotrienų ir prostaglandinų

sintezės inhibitorius, todėl

slopina uždegiminius procesus;

Mažina melanino susidarymą

ląstelėse, todėl oda pašviesėja,

jos tonas suvienodėja, taip pat

švelnėja, nyksta odos

pigmentacijos pakitimai dėl

odos senėjimo ar uždegimo,

alergijos, egzemos, kontaktinio

dermatito;

Padeda greičiau gyti odos

pažeidimams, likviduoti

nudegimo pasekmes;

Išsiskiria antibakteriniu ir

priešgrybeliniu poveikiu;

Veikia kaip enhanseris -

ganėtinai giliai prasiskverbia į

odą ir, dėl savo struktūros

ypatumų, drauge su savimi į

odos gilumą traukia ir kitus

aktyvius kosmetikos priemonės

komponentus. Labai svarbu

užtikrinti, kad kartu su

bisabololu į odos gilumą

nepatektų ir kokios nors

nepageidautinos medžiagos.

Balzamo technologai

pasirūpino, kad taip nenutiktų:

konjako gliukomananas bei kiti

komponentai ant odos

paviršiaus sudaro apsauginę

plėvelę, kuri ir neleidžia

svetimkūniams patekti į gilumą.

DVISKIAUČIŲ GINKMEDŽIŲ

EKSTRAKTAS

Reliktinis medis, vienas seniausių

augalų Žemėje, dar vadinamas

„dinozaurų medžiu“, nes mena

dinozaurų laikus. Šis augalas ypatingas

tuo, kad neturi jokių „giminaičių“ – tai

yra vienintelis savo rūšies, šeimos ir

giminės atstovas. Manoma, kad tai yra

senovinių sėklinių paparčių palikuonis.

Natūraliomis gamtinėmis sąlygomis

auga nedidelėje Rytų Kinijos

teritorijoje, taip pat plačiai

kultivuojamas Korėjoje, Japonijoje ir

Kinijoje. Augalo pavadinimas

„ginkgo“, verčiant iš japonų ir kinų

kalbų, reiškia „sidabraspalvis

abrikosas“ arba „sidabraspalvis

riešutas“ (galbūt todėl, kad jo labai

gražūs ir švelnūs žalsvi, sidabrinio

atspalvio lapeliai, savo forma nelabai

panašūs į įprastus medžių lapus).

Nuo senų senovės dviskiautis

ginkmedis laikomas šventu ir vaistiniu

augalu.

Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos

priemonei MIRRA naudoja tik pagal

veikliųjų medžiagų kiekius

standartizuotą ginkmedžių

ekstraktą.

Kosmetologijoje naudojamas būtent

lapų ekstraktas.

Veikliosios medžiagos:

Dviskiaučių ginkmedžių ekstrakto

sudėtyje – net 25% flavonoidų (tame

tarp itin vertingų – kvercetino,

gingketino), ne mažiau kaip 5-6%

terpeninių laktonų; įvairios rūgštys,

tame tarpe proantocianidinai;

sudėtiniai angliavandeniai, B grupės

vitaminai, vitaminas C ir kt.

Pagrindinės kosmetinės savybės:

Gerina mikrocirkuliaciją,

mažina kapiliarų pralaidumą,

stiprina jų sieneles ir didina

tonusą, mažina kuperozės

paraiškas;

Antioksidantinis,

fitoapsauginis poveikis (mažina

fermento superoksido

dismutazės ir cinko aktyvumą);

Priešuždegiminis poveikis

(flavonoidai gingketinas ir

izogingketinas blokuoja

fermento ciklooksigenazės-2

veikimą);

Apsauginis ir antisresinis

poveikis (saugo ląsteles nuo

apoptozės ir stiprina odos

atsparumą žalingiems aplinkos

veiksniams) – naktį, kol mes

ilsimės, veikliosios medžiagos

darbuojasi, kad palaipsniui

sumažintu dieną patirto streso

pasekmes;

Tonizuoja, stiprina ląstelių

metabolizmą;

Mažina celiulito požymius,

paburkimą ir skausmą (po

terminės odos traumos);

Vitamino P tipo poveikis

(stabilizuoja jungiamojo audinio

medžiagą, palankiai veikia

kraujagysles, didina atsparumą

infekcijai, radiacijai bei

deguonies trūkumui, mažina

cholesterolio kiekį kraujyje ir

stabdo aterosklerozės

vystymąsi), onkoprotektorinis

poveikis (mažina odos navikų

išsivystymo riziką).

Apibendrinant reikia pasakyti, kad

apsauga nuo streso odai ypač aktuali

šiuolaikinėmis sąlygomis – esant

didmiesčio smogui, automobilių

išmetamųjų dujų koncentracijai ore,

tabako dūmuose ir t.t. Todėl naktinis

odos atstatymas po streso mums ypač

aktualus.