Banko nuosavą kapitalą sudaro :

Bankų priežiūros sistema: 1 1

Banko nuosavą kapitalą sudaro:

1) įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu vertės;

2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas); 3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas); 4) praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis; 5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas; 6) finansinio turto perkainojimo rezervas; 7) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 8) apribotas skirstomasis pelnas; 9) einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); 10) privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu; 11) kiti rezervai. Taip pat bankas gali sudaryti ir naudoti finansinio turto perkainojimo

rezervą.Nustatytų banko nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal

Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 5 milijonai eurų. Specializuoto banko, kuriam išduota licencija suteikia teisę tik išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus, nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.


EFEKTYVIOS BANKŲ PRIEŽIŪROS TIKSLAI:

Sustiprinti šalies bankų sistemą – priežiūros institucija turi skatinti efektyvios ir konkurencingos šalies bankų sistemos, teikiančios rinkai kokybiškas paslaugas už priimtiną kainą, vystymąsi;

Prisidėti prie didesnio šalies finansų sektoriaus stabilumo – turi būti užtikrinamas ne tik stabilumas, bet ir pasitikėjimas šalies finansų sistema;

Skatinti rinkos discipliną, gerą bankų valdymą, siekti didesnio skaidrumo;

Užtikrinti, kad bankų patiriama rizika būtų tinkamai valdoma, bankai turėtų pakankamai išteklių šiai rizikai padengti (kapitalo pakankamumas);

Sušvelninti neigiamą išorinių šokų poveikį šaliai.


Komercinio banko skolintą kapitalą sudaro:

lėšos, kurias bankas įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdamas ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydamas paskolos sutartis, jeigu gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius (39 str.).

Banko įstatinis kapitalas gali būti didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu iš nepaskirstytojo pelno, kapitalo rezervo (emisinio skirtumo), atsargos kapitalo (atsargos rezervo) ir kitų rezervų, išskyrus rezervus, nustatytus šio straipsnio 7 dalyje, išleidžiant naujų akcijų, kurios nemokamai perduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Banko įstatinis kapitalas negali būti didinamas iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo, iš apriboto skirstomojo pelno, iš ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo, iš finansinio turto perkainojimo rezervo. Leidimą mažinti banko įstatinį kapitalą išduoda priežiūros institucija Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Leidimas mažinti įstatinį kapitalą išduodamas, jei priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus banko įstatinį kapitalą jis bus ne mažesnis negu Įstatymo nustatytas minimalus banko kapitalas ir kad jis bus pakankamas užtikrinti saugią ir patikimą banko veiklą.

Kapitalas gali būti ir perskaičiuojamas. Remiantis Įstatymo 43 straipsniu, perskaičiuotas banko kapitalas yra banko nuosavo ir skolinto kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.


Banko kapitalai ir rezervai 1. Banko atsargos kapitalas (atsargos rezervas) sudaromas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar

atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti banko finansinį stabilumą. Banko atsargos kapitalas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas banko veiklos nuostoliams padengti ir šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju.

2. Banko kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne nei jų nominali vertė, arba iš banko savininkų kitų piniginių įnašų už teisės įsigyti banko akcijų įsigijimą.

3. Pasibaigus finansiniams metams, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) banko eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas nuostoliams, patirtiems dėl operacijų, susijusių su savo išleistų akcijų pirkimu–pardavimu, dengti ir įskaitytas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas banko įstatiniam kapitalui padidinti.

4. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas banko veiklos nuostoliams padengti.

5. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo banko finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

6. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš banko grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas banko eilinio arba neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik banko veiklos nuostoliams padengti.

7. Kiti banko rezervai – rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas banko įstatuose.


KOMERCINIO BANKO KAPITALAS: LR BANKŲ ĮSTATYMAS Nuosavas kapitalas 1. Banko nuosavą kapitalą sudaro: 1) įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotų

akcijų su kaupiamuoju dividendu vertės; 2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas); 3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas); 4) praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis; 5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas; 6) finansinio turto perkainojimo rezervas; 7) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 8) apribotas skirstomasis pelnas; 9) einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); 10) privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu; 11) kiti rezervai. 2. Bankas gali sudaryti ir naudoti finansinio turto perkainojimo rezervą, jeigu

toks rezervas yra numatytas jo įstatuose ir apskaitos politikoje. 39 straipsnis. Skolintas kapitalas Banko skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias bankas įsigijo nuosavybės teise

pagal skolinimosi santykius išleisdamas ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydamas paskolos sutartis, jeigu gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.


Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai

1. Bankams nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

a) kapitalo pakankamumo; b) likvidumo; c) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais

metalais; d) maksimalios paskolos vienam skolininkui; e) didelių paskolų; f) kiti priežiūros institucijos teisės aktų nustatyti normatyvai. 2. Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato

priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti bankui individualius normatyvų dydžius. Priežiūros institucija specializuotiems bankams turi teisę netaikyti dalies ar visų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų normatyvų, taip pat turi teisę teisės aktais nustatyti kitokius, nei nustatyta komerciniams bankams, normatyvus, normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodikas.


Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

1. Banko investicijos į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų banko perskaičiuoto kapitalo.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei: a) žemė ir kitas nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei

banko veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra banko buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);

b) nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

c) žemė ir kitas nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą bankas nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.


Centrinio banko poveikio priemonės 1) įspėti dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą

veiklą, pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo; 2) skirti šio Įstatymo nustatytas baudas; 3) laikinai nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį

(narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas; 5) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių banko filialų ar kitų banko ar

užsienio banko filialo padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, bankas, be to, privalo nedelsdamas priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

6) paskelbti banko ar užsienio banko filialo veiklos apribojimą (moratoriumą); 7) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke

bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu; 8) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą. 2. užsienio banko atstovybei turi teisę taikyti šias poveikio priemones: 1) įspėti atstovybę dėl šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų pažeidimo; 2) uždrausti atstovybės veiklą Lietuvos Respublikoje.


Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Lietuvos Respublikos bankų įstatyme yra nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos komerciniai bankai. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas.

Yra nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai.

Lietuvos bankas teisės aktais gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.


Bankų veiklos riziką ribojantys konkretūs normatyvų lygiai

Kapitalo pakankamumo normatyvas - banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis, turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai. - Likvidumo normatyvas - banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 procentų.

- Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas - leidžiamas bendrosios (išskyrus eurus) atviros pozicijos dydis - ne daugiau kaip 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų atviros pozicijos dydis - ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo.

- Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas - paskolų suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo.Paskolų suma, suteikta jį patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo paties dukterinėms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 procentų banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos finansinės grupės priežiūros, paskolos suma, banko suteikta jį patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo dukterinėms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 20 procentų banko kapitalo.

- Didelių paskolų normatyvas - banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.


KOMERCINIŲ BANKŲ DOKUMENTINĖ PRIEŽIŪRA

Komerciniai bankai LB pateikia šias savo veiklos ataskaitas: balansinę ataskaitą; pelno (nuostolio); banko kapitalo pakankamumo; banko turto ir nuosavybės struktūrą pagal terminus; paskolų, išduotų su banku susijusiems asmenims ataskaitą; maksimalios paskolos vienam asmeniui ataskaitą; subordinuotų paskolų ataskaitą; valiutos užsienio bankuose ir terminuotų indėlių ataskaitą;

tarpbankinių paskolų ataskaitą; paskolų ir indėlių metų palūkanų normų ataskaitą; privalomų atsargų skaičiavimą ir kitas ataskaitas. Jos turi būti patvirtintos per 3 mėn.nuo finansinių metų pabaigos

visuotiniame akcininkų susirinkime. Kiekvienais metais bankai privalo parengti bei iki einamųjų metų gegužės 1 išleisti atskiru leidiniu ir viešai paskelbti visą metinę ataskaitą, kurią sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, paaiškinamasis raštas ir nepriklausomų auditorių išvados.


LIETUVOS BANKO POVEIKIO PRIEMONIŲ (SANKCIJŲ) TAIKYMAS

LR Komerc. bankų įstatymas nustato, kokio poveikio priemonė gali būti panaudotos bankams:

Įspėti banką dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų, nustatyti pašalinimo terminus;

Skirti banko vadovams administracines nuobaudas; Visam laikui atšaukti banko filialo (skyriaus) veiklą; Reikalauti nušalinti ar nušalinti banko valdybos narius; Reikalauti sustabdyti ar sustabdyti banko tarybos nario

įgaliojimus; Apriboti disponavimą sąskaitomis esančiomis LB; Atšaukti banko licenciją. Poveikio priemonės taikomos, kai: LB pateikta neteisinga informacija ir nepateikta būtina bankų

priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai; nesilaikyta nustatytų normatyvų; pažeisti LR įstatymai.


KOMERCINĖS KREDITO ĮSTAIGOS vidaus kontrolės rūšys

Išankstinė kontrolė - organizacinių priemonių sistema užkertanti kelią piktnaudžiavimui, klaidoms, klaidingiems duomenų įtraukimams į apskaitą ir finansines ataskaitas.

Specialioji (momentinė) kontrolė - netikėtas patikrinimas, atliekamas operacijų metu ar jiems tuoj pat pasibaigus.

Paskesnioji kontrolė - ji skirta klaidoms atsiradusioms apskaitoje ar finansinėse ataskaitose pašalinti ar taisyti.

Vidaus kontrolę sudaro: kontrolės aplinka - sudaro sąlygas vidaus kontrolei funkcionuoti,

drausmei palaikyti, banko darbuotojams atlikti savo f-jas; apskaitos sistema - veiksmai informacijai apie finansines ir ūkines

operacijas apdoroti ir finansiniams įrašams pagrįsti; kontrolės procedūros - atliekamų operacijų sankcionavimas, fiksavimas

apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentų pasirašymas, visų ūkinių operacijų įtraukimas į apskaitos registrus, netikėti patikrinimai ūkinių/finansinių operacijų metu ar joms tuoj pasibaigus, grynųjų ir negrynųjų pinigų inventorizavimas, tankams darbuotojų parinkimas ir atestavimas, duomenų bazės kontrolė, vidaus kontrolės vertinimas ir pan.


RINKOS RIZIKAI PADENGTI REIKIAMAS KAPITALAS LR



Finansų struktūros ir plėtros rodikliai :1 Finansų sistemos dydis gali būti įvertinamas absoliučiu dydžiu ir kaip BNP dalis; t.p. pinigų

masė plačiąja prasme (M2 / GDP), privataus kredito santykis su GDP, t.p. banko indėlių santykis su GDP.

Finansų sistemų įvairovės rodikliai: Bankininkystė: Total number of banks • Number of branches and outlets • Number of branches/thousand population • Bank deposits/GDP (%) • Bank assets/total financial assets (%) • Bank assets/GDP (%). Lizingas • Leased assets/total domestic investment Pinigų rinkos • Types and value of money market instruments • New issues and growth in outstanding value • Number and value of daily (weekly) transactions in the instruments Užsienio valiutų rinkos • Volume and value of daily foreign exchange transactions • Adequacy of foreign exchange (reserves in months of imports, as ratio to short-term external debt or to broad money) Kapitalo rinkos • Number of listed securities (bonds and equities) • Share of households, corporations, banks, and NBFIs in the holdings of securities • Number and value of new issues (bonds and equities) • Market capitalization/GDP (%) • Value traded/market capitalization (%) • Size of derivative markets Investiciniai fondai: • Types and number of schemes (unique and mixed funds) • Total assets and growth rates (nominal and as percentage of GDP) • Total number of investors and average balance per investor • Share of households, corporations, banks, and NBFIs, in total mutual funds assets


Finansų sistemos koncentracijos ir plėtros rodikliai :2

Koncentracijos matas yra ir konkurencingumo rodiklis Herfindahl Indeksas (HI) yra visų firmų rinkos dalies sektoriuje kvadratų suma.

Pinigų ir kapitalų rinkų instrumentų dalis finansiniame turte parodo, kuriuo mastu finansų rinkos išdėstytos tarp trumpo ir ilgalaikio tarpininkavimo.

Finansų sistemos veikimo rodikliai( vidiniai sektoriniai): Konkurencingumas ir koncentracija: bendras skaičius. Palūkanų normos marža ir finansinių paslaugų įkainiai. Finansų rinkų koncentracija (3-5 didžiųjų firmų dalis sektoriaus

finansiniame turte)Efektyvumas • palūkanų normos marža

Tarpininkavimo sąnaudos kaip viso turto sudedamoji dalisLikvidumas • Sandorių bendros vertės santykis su rinkos kapitalizacija.• Vidutinė marža tarp pasiūlos ir paklausos.


Finansinio patikimumo kontrolės rodikliai Bankų sektoriaus - CAMELS (Capital adequacy, Asset quality, Management soundness,

Earnings and profitability, Liquidity, and Sensitivity to market risk). Draudimo sektoriuje - CARAMELS (Capital adequacy, Asset quality, Reinsurance,

Adequacy of claims and actuarial, Management soundness, Earnings and profitability, Liquidity, and Sensitivity to market risk).

TEISINIAI IR INSTITUCINIAI BANKINĖS PRIEŽIŪROS PAGRINDAIKreditinės ir finansinės veiklos, jos vadybos bei audito skaidrumas.

Likvidumo palaikymas. Indėlių draudimas. Investicijų ir vertyb. popierių pažymėjimų apsauga. Bankinių krizių vadyba. Bankinės priežiūros mechanizmai. Bazelio reguliavimo principai, jų vaidmuo bankų struktūrinei plėtrai ir stabilumui. Bankų nemokumo procedūros. Konsoliduota bankų priežiūra. Rizikos ypatumai Islamo ir kt. specifinės bankininkystės sąlygomis.


Depozitų įstaigų regul.


Apsauga nuo kreditorių


Bankų priežiūros rodikliai


BIS nustatyti bankų priežiūros standartai ir principai


Ofšorinių finansinių centrų veiklos priežiūros mechanizmai


Komerc. bankų duomenys


Bankų stabilumas sukrėtimams


Draudimo institucijų finansinės veiklos priežiūra


Kapitalų rinkų finansinės situacijos priežiūra


Investicinių fondų finansinė priežiūra


Sisteminio likvidumo infrastruktūra: tarpbankinės rinkos


Sisteminio likvidumo infrastruktūra: tarpbankinė valiutų rinka


Sisteminio likvidumo infrastruktūra:mokėjimų ir atsiskaitymų infrastruktūra


Nemokumo vadybos, teisinio reguliavimo ir informacijos infrastruktūra


Finansinių institucijų viešai skelbtini ir prižiūrimi rodikliai


Valiutų keitimo normos šoko poveikio nustatymas


Palūkanų normos rizikos poveikio nustatymas


Kitų rizikų poveikis finansinės padėties stabilumui

Documents

Banko nuosavą kapitalą sudaro :