LIETUVOS BANKO METINË FINANSINË ATASKAITA 2007elibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_finansine_ataskaita/fa_2007_lt.pdf · Lietuvos banko metinė finansinė ataskaita rengiama vykdant Lietuvos

VILNIUS

2008

2007

LIETUVOS BANKO METINË FINANSINË ATASKAITA

ISSN 1648-9756

Nepriklausomø auditoriø iðvada / 3

Lietuvos banko balansas / 4

Lietuvos banko pelno (nuostolio) ataskaita / 5

Lietuvos banko metinės finansinës ataskaitos aiðkinamasis raðtas / 6

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas ir funkcijos / 6

Metinės finansinës ataskaitos sudarymo pagrindai ir pateikimas / 6

Apskaitos politika / 7

Finansinė rizika ir jos valdymas / 11

Pastabos / 11

Turinys

© Lietuvos bankas, 2008Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusTel. (8 5) 268 0029Faks. (8 5) 262 8124El. p. [email protected]://www.lb.lt

2007

Lietuvos banko metinë finansinë ataskaita

4

Lietuvos banko baLansas

Mln. Lt

Pastabos 2007-12-31 2006-12-31

TURTAS

1. Auksas 1 366,22 310,75

2. Pretenzijos užsienio institucijoms užsienio valiuta 17 639,89 14 613,86

2.1.GautinoslėšosišTVF 2 0,39 0,40

2.2.Indėliai,vertybiniaipopieriaiirkitosinvesticijosužsieniovaliuta 3 17 639,50 14 613,46

3. Kitas turtas 382,27 445,68

3.1.Ilgalaikisturtas 4 145,99 147,31

3.2.Investicijosįnuosavybėspriemones 5 20,96 21,10

3.3.Nebalansiniųpriemoniųperkainojimoskirtumai 6 1,21 –

3.4.Sukauptospajamosirbūsimųjųlaikotarpiųišlaidos 7 198,68 261,98

3.5.Kitasįvairusturtas 8 15,43 15,29

Iš viso 18 388,38 15 370,29

ĮSIPAREIGOJIMAI

4. Banknotai ir monetos apyvartoje 9 9 168,34 8 056,02

5. Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijomis, litais 10 3 702,03 2 591,15

6. Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais 11 91,84 130,40

7. Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais 12 38,78 8,89

8. Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiuta 13 2 986,96 3 311,75

9. Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiuta 13 1 033,20 227,49

10. Nebaigtų atsiskaitymų lėšos 5,96 0,74

11. Kiti įsipareigojimai 14, 6 23,32 17,84

11.1.Nebalansiniųpriemoniųperkainojimoskirtumai (6,24) –

11.2.Sukauptosišlaidosirbūsimųjųlaikotarpiųpajamos 24,21 13,04

11.3.Kitiįvairūsįsipareigojimai 5,35 4,80

12. Perkainojimo sąskaitos 15 181,91 122,90

13. Kapitalas 16 832,21 761,32

13.1.Įstatiniskapitalas 200,00 164,83

13.2.Atsargoskapitalas 632,21 596,49

14. Pelnas 26 323,83 141,79

Iš viso 18 388,38 15 370,29

5

Lietuvos banko peLno (nuostoLio) ataskaita

Mln. Lt

Pastabos 2007m. 2006m.

Palūkanųpajamos 18 631,40 350,12

Palūkanųišlaidos 19 (175,58) (66,79)

1. Grynosios palūkanų pajamos 455,82 283,33

Grynosiosrealizuotosiospajamos(išlaidos)išfinansiniųoperacijų 20 (19,18) (40,11)

Nerealizuotasisperkainojimonuostolis 21 (13,46) (26,65)

2. Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) ir perkainojimo nuostolis (32,64) (66,76)

Komisiniųiratlyginimųpajamos 11,20 7,01

Komisiniųiratlyginimųišlaidos (2,82) (1,70)

3. Grynosios komisinių ir atlyginimų pajamos 22 8,38 5,31

4. Dividendų pajamos 5 2,43 2,45

5. Kitos pajamos 2,29 2,01

GRYNOSIOS PAJAMOS 436,28 226,34

6. Personalo išlaikymo išlaidos 23 (51,75) (50,30)

7. Administracinės išlaidos 24 (16,34) (18,05)

8. Turto nusidėvėjimo išlaidos 4 (11,40) (12,44)

9. Banknotų ir monetų gamybos ir apyvartos išlaidos 25 (32,96) (3,76)

PELNAS 26 323,83 141,79

Aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios finansinės ataskaitos dalis.

Lietuvos banko 2007 m. finansinė ataskaita patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2008 m.

kovo 20 d. nutarimu Nr. 29.

Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas

2007


6

LIETUVOS BANKO mETINėS FINANSINėS ATASKAITOS AIŠKINAmASIS RAŠTAS

PAGRINDINIS LIETUVOS BANKO TIKSLAS IR FUNKCIJOS

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą.

Lietuvos banko funkcijos yra šios:

- vykdyti Lietuvos Respublikos pinigų emisiją, formuoti ir vykdyti pinigų politiką, nustatyti lito

kurso reguliavimo sistemą ir skelbti oficialų lito kursą;

- valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti;

- atlikti valstybės iždo agento funkcijas;

- įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoti ir atšaukti licencijas Lietuvos

Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūrėti jų

veiklą, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su kredito įstaigų veikla;

- nustatyti Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

- skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veiki-

mą;

- rinkti pinigų ir bankų, mokėjimų balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos

duomenis, diegti šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaryti

Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos

centrinių bankų sistemos (ECBS) dalimi. Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva dalyvauja antra-

jame valiutų kurso mechanizme.

mETINėS FINANSINėS ATASKAITOS SUDARymO PAGRINDAI IR PATEIKImAS

Lietuvos banko metinė finansinė ataskaita rengiama vykdant Lietuvos banko įstatymo

49 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos bankas finansinę apskaitą tvarko ir metinę finansinę ataskaitą sudaro vadovaudamasis

Lietuvos banko įstatymu, kitais Lietuvos bankui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir

Lietuvos banko valdybos patvirtinta apskaitos politika, kuri parengta pagal ECBS centriniams

bankams Europos centrinio banko (ECB) nustatytus apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus1

tiek, kiek jie gali būti taikytini euro neįvedusios valstybės – ES narės – nacionaliniam centriniam

bankui. Tose finansinės apskaitos srityse, kurių nereglamentuoja Lietuvos banko apskaitos

politika ir kai nėra atitinkamos srities ECB reikalavimų arba nurodymų, vadovaujamasi Lietu-

vos bankui taikytinais ES teisės aktais patvirtintų tarptautinių apskaitos standartų vertinimo

principais.

Vadovaujantis nuoseklumo ir palyginamumo principais, pateikiama ir atitinkama palyginamoji

2006 m. finansinė informacija.

1 2006 m. lapkričio 10 d. ECB gairės dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2006/16) (toliau – ECB apskaitos ir atskaitomybės gairės).

7

apskaitos poLitika

BENdrIEjI prINcIpAI

Lietuvos bankas, tvarkydamas finansinę apskaitą ir sudarydamas metinę finansinę ataskaitą,

vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsar-

gumo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Auksas, skolos vertybiniai popieriai ir kitas užsienio atsargų sudėtyje esantis balansinis ir ne-

balansinis turtas bei įsipareigojimai užsienio valiuta (toliau – finansiniai straipsniai) į finansinę

apskaitą įrašomi sandorio verte, o metinėje finansinėje ataskaitoje parodomi pagal balanso

sudarymo dienos rinkos kainą ir oficialų kursą.

Auksui, kiekvienai užsienio valiutai ir kiekvienai vertybinių popierių emisijai (pagal ISIN) tenkan-

čių perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai. Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai,

susidarę finansinių metų pabaigoje dėl atskirų finansinių straipsnių perkainojimo pagal rinkos

kainą ir oficialų kursą, viršijantys į perkainojimo sąskaitas įrašytus ankstesnius su tais pačiais

finansiniais straipsniais susijusius nerealizuotuosius perkainojimo prieaugius, pripažįstami

einamųjų finansinių metų išlaidomis ir negali būti dengiami paskesniais metais dėl rinkos

kainos ar oficialaus kurso pokyčių susidariusiais to paties finansinio straipsnio perkainojimo

prieaugiais ar kompensuojami kito finansinio straipsnio perkainojimo prieaugiais.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos banko valdybos patvirtinti Lietuvos banko apskaitos

politikos nuostatų pakeitimai, užtikrinantys nuo tos pačios datos įsigaliojusių ECB apskaitos

ir atskaitomybės gairių reikalavimų įgyvendinimą:

- užsienio valiutos įsigijimai ir pardavimai turi įtakos atitinkamos užsienio valiutos pozicijai

sandorio sudarymo dieną;

- užsienio valiuta sukauptos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į apskaitą ir turi įtakos atitinkamos

užsienio valiutos pozicijai kiekvieną dieną;

- užsienio valiutos realizuotieji rezultatai apskaičiuojami ir apskaitoje parodomi sandorio

sudarymo dieną.

Šie apskaitos politikos pokyčiai netaikomi retrospektyviai.

AUKSAS

Auksas perkainojamas kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną remiantis vienos Trojos

uncijos aukso rinkos kaina JAV doleriais. Ji perskaičiuojama į litus pagal aukso perkainojimo

dienos JAV dolerio oficialų kursą.

Aukso perkainojimo prieaugis ar nuostolis įtraukiamas į aukso perkainojimo sąskaitą, neišski-

riant aukso rinkos kainos ir JAV dolerio kurso įtakos.

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį aukso perkainojimo nuostolį,

aukso vidurkinė kaina tikslinama pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos rinkos kainą.

Operacijos, susijusios su aukso apsikeitimo sandoriais, apskaitoje parodomos tokia pačia tvarka

kaip ir atpirkimo skolinimosi sandoriai.

2007


�

Užsienio vaLiUta

Balansiniai ir nebalansiniai finansiniai straipsniai užsienio valiuta perkainojami kiekvieną darbo

dieną pagal tos dienos oficialų kursą.

Lietuvos banko skelbiami oficialūs lito ir pagrindinių užsienio valiutų kursaiLt(LTL)užvnt.

Valiutospavadinimas Kodas 2007m.gruodžio31d. 2006m.gruodžio31d.

Euras EUR 3,4528 3,4528

JAVdoleris USD 2,3572 2,6304

100Japonijosjenų JPY 2,0842 2,2153

Specialiosiosskolinimositeisės(SST) XDR 3,6943 3,9557

Užsienio valiutos vidurkinis kursas perskaičiuojamas kiekvieną dieną, kai yra atitinkamos užsie-

nio valiutos pozicijos padidėjimas (jeigu pozicija teigiama, – kai yra valiutos grynieji (neto) dienos

įsigijimai, jeigu pozicija neigiama, – kai yra valiutos grynieji (neto) dienos pardavimai).

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį atskiros užsienio valiutos per-

kainojimo nuostolį, šios užsienio valiutos vidurkinis kursas tikslinamas pagal finansinių metų

paskutinės darbo dienos oficialų kursą.

VErTyBINIAI pOpIErIAI

Vertybiniai popieriai į apskaitą įtraukiami įsigijimo verte atsiskaitymo pagal sandorį dieną.

Kartu su vertybiniais popieriais nupirkta atkarpos išmoka į vertybinių popierių įsigijimo vertę

neįskaitoma, apskaitoje ji parodoma atskirame balanso straipsnyje kaip kitas turtas.

Vertybiniai popieriai perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną tos dienos rinkos

kaina.

Kiekvienos emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina perskaičiuojama darbo dienos pabai-

goje, atsižvelgiant į visų per dieną įsigytų tos pačios emisijos vertybinių popierių kiekį ir šių

vertybinių popierių dienos pirkimų vidurkinę kainą. Atsižvelgiant į šią perskaičiuotą vidurkinę

kainą, apskaičiuojamos tą pačią dieną parduotų tos emisijos vertybinių popierių realizuotosios

pajamos arba išlaidos.

Vertybinių popierių įsigijimo vertės ir nominaliosios vertės skirtumas – nuolaida arba premi-

ja – pripažįstamas pajamomis arba išlaidomis tolygiai kiekvieną dieną nuo atsiskaitymo pagal

pirkimo sandorį dienos iki vertybinių popierių išpirkimo arba atsiskaitymo pagal pardavimo

sandorį dienos.

Vertybinių popierių be atkarpos nuolaida kaupiama taikant vidaus grąžos metodą, o vertybinių

popierių su atkarpa – taikant tiesinį metodą.

Finansinių metų pabaigoje išlaidomis pripažinus nerealizuotąjį vertybinių popierių atskiros

emisijos perkainojimo nuostolį, šios emisijos vertybinių popierių vidurkinė kaina tikslinama

pagal finansinių metų paskutinės darbo dienos jų rinkos kainą.

Banko reikmėms laikomos ilgalaikės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius (tai in-

vesticijos į nuosavybės vertybinius popierius, siekiant dalyvauti tam tikros įmonės, kurios

nuosavybės vertybiniais popieriais viešai neprekiaujama ir jų kaina nėra kotiruojama rinkoje,

veikloje) apskaitoje parodomos įsigijimo verte.

�

ATpIrKIMO SANdOrIAI

Atpirkimo skolinimosi sandoris apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio

šalies indėlis: balanso įsipareigojimų dalyje įrašomas įsipareigojimas grąžinti pinigus, o finan-

sinis turtas, sutartyje nurodytas kaip įkaitas (jis pagal šią sutartį parduodamas ir atperkamas)

sandorio galiojimo laikotarpiu, ir toliau rodomas balanso turto dalyje.

Atpirkimo investavimo sandoris apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteiktas

kreditas. Pagal šiuos sandorius gautas įkaitas sandorio galiojimo laikotarpiu banko balanse

neparodomas ir neperkainojamas.

Vertės skirtumas, susidaręs tarp atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriuose

numatyto įkaito pirkimo ir atpirkimo vertės, pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis

tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laiką.

ILgALAIKIS MATErIALUSIS Ir NEMATErIALUSIS TUrTAS

Ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui priskiriami turto objektai, kurių įsigijimo

vertė (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) yra ne mažesnė kaip 500 litų ir kurie tarnauja ilgiau

kaip vienus metus. Muziejaus fondai, meno kūriniai ir į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas

materialusis turtas, neatsižvelgiant į jų įsigijimo vertę, taip pat laikomi ilgalaikiu materialiuoju

turtu. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo verte,

šio turto naudojimo laikotarpiu mažinant jo vertę sukauptu nusidėvėjimu (amortizacija).

Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas visą numatytą turto naudojimo laikotarpį taikant

tiesinį nusidėvėjimo metodą.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos

Turtas Metinėnorma,%

Pastataiirstatiniai 2,5–10

Pinigųskaičiavimoirkompiuteriųįranga 10–50

Nematerialusisturtas 33–100

Transportopriemonės 20

Baldai,kabinetųįrangairkitasinventorius 5–50

Kai yra požymių, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė mažėja kur kas labiau, negu buvo tikė-

tasi nustatant turto naudingo tarnavimo laikotarpį, šio turto vertė finansinių metų pabaigoje

tikslinama nuostoliais dėl reikšmingo vertės sumažėjimo.

BANKNOTAI Ir MONETOS ApyVArTOjE

Į apyvartą išleisti banknotai ir monetos parodomi balanso įsipareigojimų dalyje nominaliąja

verte. Banknotų spausdinimo, monetų kaldinimo ir kitos su pinigų išleidimu į apyvartą susijusios

išlaidos įrašomos į išlaidų sąskaitas ir nesiejamos su pinigų išleidimu į apyvartą.

vaLiUtų keitiMo sandoriai

Pagal neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius, išankstinius valiutos keitimo sandorius ir valiutų

apsikeitimo sandorius gautina ir mokėtina užsienio valiuta turi įtakos atitinkamos užsienio

valiutos pozicijai sandorio dieną ir parodoma nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo

iki atsiskaitymo dienos. Skirtumas tarp sandorio vertės neatidėliotinu (spot) kursu ir sandorio

vertės išankstiniu (forward) kursu pripažįstamas palūkanų pajamomis arba išlaidomis, kurios

kaupiamos tolygiai kiekvieną dieną per visą sandorio galiojimo laikotarpį.

2007


10

išankstiniai vertybinių PoPierių sandoriai

Pagal išankstinius vertybinių popierių sandorius perkami arba parduodami vertybiniai popieriai

parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo iki atsiskaitymo dienos. Pagal

šiuos sandorius nupirktų ar parduotų vertybinių popierių perkainojimo rezultatas parodomas

atitinkamose balansinėse turto ar įsipareigojimų sąskaitose.

Išankstinių vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo dieną vertybinių popierių neatidėliotinų

pirkimo sandorių rinkos kainos ir sandorio kainos skirtumas pripažįstamas realizuotosiomis

pajamomis arba išlaidomis.

PaLūkanų norMų ateities sandoriai

Palūkanų normų ateities sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos iki sandorio nutraukimo arba

įvykdymo dienos parodomi nebalansinėse sąskaitose kontraktų nominaliąja verte. Palūkanų

normų ateities sandorių kasdienis kintamos maržos pokytis pripažįstamas realizuotosiomis

pajamomis arba išlaidomis.

PajaMų ir išLaidų PriPažiniMas

Su finansiniais straipsniais užsienio valiuta susijusios palūkanų pajamos ir išlaidos (iš jų ir

vertybinių popierių premijų bei nuolaidų) apskaičiuojamos ir į apskaitą įtraukiamos kiekvieną

dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jos gaunamos arba mokamos.

Realizuotosios pajamos ir išlaidos, susijusios su finansiniais straipsniais užsienio valiuta, į pa-

jamų ir išlaidų sąskaitas įrašomos sandorių sudarymo dieną, išskyrus realizuotąsias vertybinių

popierių pajamas ir išlaidas, kurios pripažįstamos atsiskaitymų pagal sandorius dieną.

Nerealizuotieji perkainojimo prieaugiai nepripažįstami pajamomis. Perkainojimo nuostoliai,

viršijantys su atitinkamu finansiniu straipsniu susijusį perkainojimo prieaugį, finansinių metų

pabaigoje pripažįstami išlaidomis.

Apskaičiuojant realizuotuosius ir nerealizuotuosius rezultatus iš aukso, vertybinių popierių ir

užsienio valiutos, šių finansinių straipsnių įsigijimo vertei nustatyti taikomas vidurkinio kurso

ir (arba) vidurkinės kainos metodas.

Įvykiai Po baLanso

Metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiami ataskaitinių metų duomenys tikslinami įvykiais,

kurie nustatomi laikotarpiu tarp metinės finansinės ataskaitos datos ir jos patvirtinimo Lietuvos

banko valdyboje dienos, jeigu šiuos įvykius lėmusios aplinkybės buvo iki metinės finansinės

ataskaitos datos ir dėl to ataskaitoje pateikiami duomenys būtų turėję pasikeisti.

Įvykiais po balanso netikslinami metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiami ataskaitinių metų

duomenys, jei šie įvykiai nulemti aplinkybių, dėl kurių ataskaitoje pateikiami ataskaitinių metų

duomenys būtų pasikeitę vėliau negu metinės finansinės ataskaitos data. Tokie įvykiai aprašomi

metinės finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte, jei jų neatskleidimas galėtų daryti įtaką

ataskaitos vartotojų sprendimams.

11

FINANSINė RIzIKA IR JOS VALDymAS

Svarbiausias Lietuvos banko finansinės rizikos objektas yra Lietuvos banko užsienio atsargos.

2007 m. gruodžio 31 d. jos sudarė apie 98 procentus viso Lietuvos banko turto.

Valdant užsienio atsargas, susiduriama su rinkos, kredito, likvidumo, atsiskaitymų ir operacine

rizikomis. Šioms rizikoms valdyti taikoma plati riziką ribojančių normatyvų sistema ir kitos

riziką mažinančios priemonės.

Pagrindinė rizika, su kuria susiduria Lietuvos bankas valdydamas užsienio atsargas ir kuri turi

didžiausią įtaką finansiniams rezultatams, yra rinkos rizika. Rinkos riziką sudaro valiutų kursų

ir palūkanų normos rizika.

Valiutų kurso rizika eliminuota – praktiškai visos užsienio atsargos, nesusijusios su įsiparei-

gojimais užsienio valiuta, investuojamos bazine valiuta. Užsienio atsargų dalis, susijusi su

įsipareigojimais, investuojama įsipareigojimų valiuta (žr. 27 pastabą).

Kaip svarbiausią priemonę palūkanų normos rizikai valdyti Lietuvos bankas taiko modifikuotos

finansinės trukmės (MFT) rodiklį. Palūkanų normos rizika valdoma nustatant kiekvienos užsie-

nio atsargų funkcinės dalies kontrolinį indeksą, jo MFT ir didžiausius leistinus realių investicijų

portfelių MFT nukrypimus nuo kontrolinių indeksų MFT. Palūkanų normos rizikai valdyti taip

pat taikomas ir vertės pokyčio rizikos (Value-at-Risk) rodiklis.

Kredito rizika valdoma keliant griežtus reikalavimus emitentų ir sandorio šalių finansiniam

patikimumui. Siekiant sumažinti kredito riziką, nustatomi emitentų, sandorio šalių ir jų grupių

įsipareigojimų Lietuvos bankui dydžio limitai.

Užsienio atsargų likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo normatyvus ir minimalią labai

likvidžių finansinių priemonių dalį užsienio atsargose.

Atsiskaitymų rizikai valdyti taikomos įvairios korespondentinių sąskaitų valdymo priemonės:

nustatomas mokėjimų eiliškumas, derinami pinigų srautai. Šios priemonės padeda sumažinti

nuostolio dėl sandorių šalių neatsiskaitymo laiku riziką.

pastabos

1 pastaba. auksas

2007m.gruodžio31d. 2006m.gruodžio31d.

Auksokiekis

Trojosuncijomis 186339,052 185840,531

Kilogramais 5795,79 5780,29

Trojosuncijoskaina,JAVdoleriais 833,75 635,70

Aukso vertė, mln. litų 366,22 310,75

Aukso kiekis 2007 m., palyginti su 2006 m., pakito dėl aukso luitų svorio neatitikimo atsi-

skaitant pagal sandorius.

2007 m. gruodžio 31 d. turėtas auksas investuotas į aukso indėlius (154 449 uncijos) ir aukso

apsikeitimo sandorius (31 890 uncijų, žr. 13 pastabą). Visas 2006 m. gruodžio 31 d. turėtas

auksas buvo laikomas kaip neinvestuotos aukso atsargos.

2007


12

2 pastaba. Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo

Grynoji atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) priklauso Lietuvos Respublikai,

kuri TVF nare tapo 1992 m.

Lietuvos bankas atlieka TVF lėšų depozitoriumo funkciją.

Lietuvos Respublikos dalyvavimo TVF kvota (144,20 mln. SST) nekinta nuo 1999 m. Dalis šios

kvotos (25%) apmokėta SST, o kita dalis – nacionaline valiuta išreikštais neapyvartiniais Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP), už kuriuos nemokamos palūkanos. TVF

naudai išleistų VVP vertė 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 143,65 mln. SST.

Grynoji atsargų pozicija TVFMln.SST


ValstybėsdalyvavimoTVFkvota(bendrojivertė) 144,20 144,20

TVFpretenzijoslitaispagalVVP (143,65) (143,67)

TVFlėšoslitaisLietuvosbankosąskaitoje (0,52) (0,50)

Grynoji atsargų pozicija TVF 0,03 0,03

Gautinos lėšos iš TVFMln. Lt


GrynojiatsargųpozicijaTVF 0,13 0,14

LikutisSSTsąskaitojeTVF 0,26 0,26

Iš viso 0,39 0,40

3 pastaba. Indėliai, vertybiniai popieriai ir kitos investicijos užsienio valiuta

Mln. Lt


Korespondentinėssąskaitosužsieniobankuose 26,91 45,90

PretenzijosECBpagalsistemąTARGET22 22,09 –

Terminuotiejiindėliaiužsieniobankuose 1677,02 2038,55

Vertybiniaipopieriai 15450,72 11743,78

Atpirkimoinvestavimosandoriai 462,76 785,23

Iš viso 17 639,50 14 613,46

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų pasiskirstymas pagal valiutas parodytas 27 pas-

taboje.

Lietuvos bankas 2007 m. lapkričio 19 d. prisijungė prie sistemos TARGET2. Lietuvos banko

pretenzijos ECB susidarė dėl per sistemą TARGET2 įvykdytų operacijų ir yra susijusios su Lie-

tuvos banko įsipareigojimais šios sistemos dalyviams – šalies komerciniams bankams (žr. 13

pastabą).

2 Sistema TARGET2 – Eurosistemos sukurta naujos kartos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema TARGET (Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema), veikianti naudojant vieną bendrą platformą ir teikianti suderintas paslaugas pagal unifikuotą kainų sistemą.

133 Terminai lentelėje pateikti pagal likutinį terminą.

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal

emitento ir sandorio šalisMln. Lt


ESvalstybės 16411,78 13439,34

Japonija 631,83 1,57

Tarptautinėsfinansųinstitucijos 445,65 752,35

JAV 124,85 254,15

Kanada 25,39 –

ŠveicarijosKonfederacija – 166,05

Iš viso 17 639,50 14 613,46

Indėlių, vertybinių popierių ir kitų investicijų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal

terminus3

Mln. Lt


Ikipareikalavimo 49,00 66,65

Iki1m. 13338,81 11795,55

1–5m. 4025,05 2710,19

Ilgiaukaip5m. 226,64 41,07

Iš viso 17 639,50 14 613,46

4 pastaba. Ilgalaikis turtas

Mln. Lt

Nematerialusisturtas

Materialusisturtas Išviso

pastataiirnebaigtastatyba

pinigųskai-čiavimoir

kompiuteriųįranga

(įskaitantnebaigtą

montuoti)

transportopriemonės

kitasma-terialusis

turtas

Įsigijimovertė2006-12-31 13,25 152,28 61,52 5,84 33,55 266,44

Padidėjimas2007m. 0,74 1,04 6,45 0,78 1,08 10,09

Sumažėjimas2007m. (0,19) – (0,06) (0,33) (1,52) (2,10)

Įsigijimovertė2007-12-31 13,80 153,32 67,91 6,29 33,11 274,43

Sukauptasnusidėvėjimas2006-12-31 (12,83) (24,37) (49,90) (4,77) (27,26) (119,13)

Nusidėvėjimas2007m. (0,66) (3,57) (5,21) (0,51) (1,45) (11,40)

Nurašytasnusidėvėjimas2007m. 0,19 – 0,06 0,33 1,51 2,09

Sukauptasnusidėvėjimas2007-12-31 (13,30) (27,94) (55,05) (4,95) (27,20) (128,44)

Likutinė vertė 2007-12-31 0,50 125,38 12,86 1,34 5,91 145,99

Likutinė vertė 2006-12-31 0,42 127,91 11,62 1,07 6,29 147,31

2007


14

5 pastaba. Investicijos į nuosavybės priemones

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos bankas tapo ECBS nariu ir, pagal

ECBS ir ECB statuto 28 straipsnį, įgijo teisę turėti ECB kapitalo dalį. Lietuvos banko balanso

straipsnyje ,,Investicijos į nuosavybės priemones“ parodoma Lietuvos banko apmokėta ECB

kapitalo dalis. Pasirašyto ECB kapitalo dydis priklauso nuo nustatyto ECB kapitalo rakto, kuris,

pagal ECBS ir ECB statuto 29 straipsnio 3 dalies reikalavimus, turi būti tikslinamas kas penkeri

metai. 2007 m. sausio 1 d. Bulgarijai ir Rumunijai tapus ES narėmis, perskaičiuotas ECB ka-

pitalo raktas. Lietuvos banko dalis sudaro 0,4178 procento ECB kapitalo (iki perskaičiavimo

buvo 0,4425%). Ši dalis, kaip numatyta ECBS ir ECB statuto 29 straipsnyje, apskaičiuota

remiantis Europos Komisijos duomenimis apie ES valstybių narių gyventojų skaičių ir bendrąjį

vidaus produktą. Kadangi Lietuva nėra prisijungusi prie euro zonos, jai taikomos ECBS ir ECB

statuto 48 straipsnyje numatytos pereinamosios nuostatos. Lietuvos bankas nuo 2004 m.

gegužės 1 d. prisijungdamas prie ECBS turėjo sumokėti minimalią 1,72 mln. eurų įmoką,

sudarančią 7 procentus Lietuvos banko pasirašyto ECB kapitalo. Nuo 2007 m. sausio 1 d.

ECB perskaičiavus ECB kapitalo raktą, patikslinta Lietuvos banko minimali įmoka ir grąžinta

0,04 mln. eurų įmokos dalis.

Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) narys, turintis atstovavimo ir balsavimo

teisę, atitinkančią 1 070 akcijų, kurių įsigijimo vertė yra 11,51 mln. litų, o kiekvienos akcijos nomi-

nalioji vertė – 5 000 SST. Lietuvos bankas yra apmokėjęs 25 procentus šių akcijų vertės. 2007 m.

už TAB akcijas Lietuvos bankas gavo 1,06 mln. litų dividendų (2006 m. – 1,05 mln. Lt).

Lietuvos bankas turi 60 procentų AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“

(LCVPD) akcijų. Jų įsigijimo vertė yra 3,63 mln. litų. 2007 m. už jas Lietuvos bankas gavo

1,37 mln. litų dividendų (2006 m. – 1,40 mln. Lt).

Lietuvos bankas turi vieną SWIFT akciją, kurios įsigijimo vertė yra 3 249 litai.

Investicijos į nuosavybės priemonesMln. Lt


ECB 5,82 5,96

TAB 11,51 11,51

LCVPD 3,63 3,63

SWIFT 0,00 0,00

Iš viso 20,96 21,10

6 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai – tai pagal valiutos keitimo sandorius neba-

lansinėse sąskaitose (žr. 17 pastabą) parodomų užsienio valiutų perkainojimo pagal oficialų

valiutos kursą rezultatas. Gautinos užsienio valiutos perkainojimo skirtumas parodomas

balanso turto straipsnyje, o mokėtinos užsienio valiutos perkainojimo skirtumas – balanso

įsipareigojimų straipsnyje (žr. 14 pastabą).

15

7 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Mln. Lt


Nupirktųvertybiniųpopieriųatkarposišmokosdalis 73,23 123,21

Sukauptospalūkanųpajamos 123,35 136,45

Sukauptavertybiniųpopieriųatkarpa 116,01 135,07

Palūkanosužterminuotuosiusindėlius 4,76 0,90

Palūkanosužatpirkimoinvestavimosandorius 0,17 0,48

Palūkanosišišvestiniųfinansiniųpriemonių 2,30 –

Kitossukauptospalūkanųpajamos 0,11 0,00

Kitossukauptospajamos 0,69 0,94

Būsimųjųlaikotarpiųišlaidos 1,41 1,38

Iš viso 198,68 261,98

8 pastaba. Kitas įvairus turtas

Didžiausią kito įvairaus turto dalį – 9,95 mln. litų (2006 m. – 8,45 mln. Lt) – sudaro kre-

ditai Lietuvos banko tarnautojams, iš jų tarnautojams suteikti kreditai būstui pirkti arba

remontuoti – 9,50 mln. litų (2006 m. – 7,94 mln. Lt), vartojimo kreditai – 0,45 mln. litų

(2006 m. – 0,51 mln. Lt).

9 pastaba. Banknotai ir monetos apyvartoje

Šiame balanso įsipareigojimų straipsnyje parodoma apyvartoje esančių litų banknotų ir

monetų nominalioji vertė. 2007 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido 3 122,15 mln. litų

(2006 m. – 3 005,33 mln. Lt) ir iš jos išėmė 2 009,83 mln. litų (2006 m. – 1 664,90 mln. Lt)

banknotų ir monetų.

Banknotai ir monetos apyvartojeMln. Lt


Banknotai 8990,42 7902,95

Monetos(įskaitantprogines) 177,92 153,07

Iš viso 9 168,34 8 056,02

10 pastaba. Įsipareigojimai šalies kredito įstaigoms, susiję su pinigų politikos operacijo-

mis, litais

Šiuos įsipareigojimus sudaro šalies komercinių bankų atsiskaitymų sąskaitų, kuriose laikomos

privalomosios atsargos, likučiai. Už komercinių bankų privalomųjų atsargų dalį, neviršijančią

sumos, apskaičiuotos pagal tuo laikotarpiu ECB taikytas privalomųjų atsargų normas, Lietuvos

bankas moka palūkanas (žr. 19 pastabą), taikydamas ECB nustatytas pagrindinių Eurosistemos

refinansavimo operacijų ribines palūkanų normas.

2007


16

11 pastaba. Įsipareigojimai kitoms šalies institucijoms litais

Mln. Lt


Įsipareigojimaivalstybėsvaldymoinstitucijoms 82,08 121,15

Įsipareigojimaiįvairiomskitomsšaliesinstitucijoms 9,76 9,25

Iš viso 91,84 130,40

12 pastaba. Įsipareigojimai užsienio institucijoms litais

Mln. Lt


Tarptautiniųorganizacijųsąskaitųlikučiai 38,67 8,75

Užsieniobankųsąskaitųlikučiai 0,11 0,14

Iš viso 38,78 8,89

13 pastaba. Įsipareigojimai užsienio valiuta

Įsipareigojimai šalies institucijoms užsienio valiutaMln. Lt


Valstybėsvaldymoinstitucijųterminuotiejiindėliai 2661,50 2799,48

Valstybėsvaldymoinstitucijųsąskaitųlikučiai 303,88 512,27

SistemosTARGET2dalyviųsąskaitųlikučiai 21,58 –

Iš viso 2 986,96 3 311,75

Įsipareigojimai užsienio institucijoms užsienio valiutaMln. Lt


Sąskaitųlikučiai 112,76 227,49

Atpirkimoskolinimosisandoriai 868,35 –

Auksoapsikeitimosandoriai 52,09 –

Iš viso 1 033,20 227,49

Įsipareigojimų užsienio institucijoms užsienio valiuta pasiskirstymas pagal sandorio šalisMln. Lt


ESvalstybės 920,44 –

Tarptautinėsorganizacijos 112,76 227,49

Iš viso 1 033,20 227,49

17

Įsipareigojimų užsienio valiuta pasiskirstymas pagal terminusMln. Lt


Ikipareikalavimo 438,09 739,62

Iki1m. 3581,94 2799,48

Betermino 0,13 0,14

Iš viso 4 020,16 3 539,24

14 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Mln. Lt


Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumas(žr.17pastabą) (6,24) –

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos 24,21 13,04

Sukauptospalūkanųišlaidos 20,64 9,69

Kitossukauptosišlaidos 3,37 3,15

Būsimųjųlaikotarpiųpajamos 0,20 0,20

Kiti įvairūs įsipareigojimai 5,35 4,80

Sąskaitųlikučiai 3,95 3,91

Gautossubsidijos 0,73 0,73

Kitosmokėtinossumos 0,67 0,16

Iš viso 23,32 17,84

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Mln. Lt


Perkainojimo sąskaitos

Aukso 177,39 122,82

Vertybiniųpopierių 4,51 0,05

Užsieniovaliutos 0,01 0,03

Iš viso 181,91 122,90

Perkainojimo sąskaitose parodomi nerealizuotieji aukso, vertybinių popierių ir užsienio valiutos

perkainojimo prieaugiai.

Atskirų vertybinių popierių emisijų ir atskirų užsienio valiutų nerealizuotasis perkainojimo

nuostolis, viršijantis su juo susijusį nerealizuotąjį perkainojimo prieaugį, 2007 m. pabaigoje

pripažintas išlaidomis (žr. 21 pastabą).

16 pastaba. kapitalas

Mln. Lt

2006m.gruodžio31d. Padidėjimas 2007m.gruodžio31d.

Kapitalas

Įstatiniskapitalas 164,83 35,17 200,00

Atsargoskapitalas 596,49 35,72 632,21

Iš viso 761,32 70,89 832,21

2007


18

17 pastaba. Nebalansinės priemonės

Valiutų keitimo sandoriai Mln. Lt

Vertėsandoriosudarymodieną

Vertė2007m.gruodžio31d.

Perkainojimoskirtumai

Valiutųapsikeitimosandoriai

Gautinossumos 644,62 645,83 1,21

Mokėtinossumos 644,62 638,39 (6,23)

Išankstiniaivaliutųkeitimosandoriai

Gautinossumos 1,25 1,25 –

Mokėtinossumos 1,25 1,24 (0,01)

Neatidėliotinivaliutųkeitimosandoriai

Gautinossumos 880,46 880,46 –

Mokėtinossumos 880,46 880,46 –

Iš viso pagal valiutų keitimo sandorius

Gautinos sumos 1526,33 1 527,54 1,21

Mokėtinos sumos 1526,33 1 520,09 (6,24)

Užsienio atsargų valdymo tikslais Lietuvos bankas 2007 m. naudojo palūkanų normų ateities

sandorius ir išankstinius vertybinių popierių sandorius.

2007 m. gruodžio 31 d. galiojantys palūkanų normų ateities sandoriai nominaliąja verte sudarė:

sąlyginiai pardavimai – 8 852,98 mln. litų, sąlyginiai įsigijimai – 241,70 mln. litų.

Lietuvos bankas 2007 m. gruodžio 31 d. neturėjo galiojančių išankstinių vertybinių popierių

sandorių.

Palūkanų normų ateities sandorių ir išankstinių vertybinių popierių sandorių įtaka Lietuvos

banko finansiniams rezultatams atskleista 20 pastaboje.

18 pastaba. Palūkanų pajamos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Palūkanųpajamosiš:

investicijųįvertybiniuspopierius 567,85 299,83

terminuotųjųindėliųužsieniobankuose 50,17 28,59

atpirkimoinvestavimosandorių 8,19 9,83

išvestiniųfinansiniųpriemonių 2,40 9,46

sąskaitųlikučiųužsieniobankuose 2,31 2,08

Kitospalūkanųpajamos 0,48 0,33

Iš viso 631,40 350,12

19 pastaba. Palūkanų išlaidos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Palūkanųišlaidosuž:

valstybėsvaldymoinstitucijųterminuotuosiusindėlius 107,53 39,94

valstybėsvaldymoinstitucijųsąskaitųlikučius 9,23 5,62

kreditoįstaigųprivalomąsiasatsargas 33,08 19,72

įsipareigojimuspagalatpirkimoskolinimosisandorius 24,25 1,51

Kitospalūkanųišlaidos 1,49 –

Iš viso 175,58 66,79

19

20 pastaba. Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Grynosiosrealizuotosiospajamos(išlaidos)iš:

operacijųvertybiniaispopieriais (6,47) (46,24)

operacijųužsieniovaliuta 0,08 0,21

palūkanųnormųateitiessandorių (14,36) 5,92

išankstiniųvertybiniųpopieriųsandorių 1,57 –

Iš viso (19,18) (40,11)

21 pastaba. Nerealizuotasis perkainojimo nuostolis

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Nerealizuotasisperkainojimonuostolis

Vertybiniųpopierių 13,43 26,65

Užsieniovaliutos 0,03 0,00

Iš viso 13,46 26,65

22 pastaba. Grynosios komisinių ir atlyginimų pajamos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Pajamosiš:

atsiskaitymopaslaugų 6,95 5,90

numizmatinęvertęturinčiųpinigųpardavimo 3,51 0,39

paskolųrizikosduomenųbazėsnaudojimo 0,35 0,30

vertybiniųpopieriųaukcionųrengimo 0,13 0,16

kitųpaslaugų 0,26 0,26

Iš viso 11,20 7,01

Komisiniųiratlyginimųišlaidos (2,82) (1,70)

Grynosios komisinių ir atlyginimų pajamos 8,38 5,31

23 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Darboužmokesčioišlaidos 39,55 38,45

Valdybosnariams 1,14 1,02

Struktūriniųpadaliniųvadovams 2,31 2,20

KitiemsLietuvosbankotarnautojams 36,10 35,23

Valstybiniosocialiniodraudimoįmokos 12,20 11,85

Iš viso 51,75 50,30

Lietuvos banko valdybą sudaro Lietuvos banko valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir

du nariai. 2007 m. pabaigoje veiklą vykdė 11 departamentų, 6 savarankiški skyriai ir 2 banko

įstaigos, dirbo 842 tarnautojai (2006 m. – 837).

2007


20

24 pastaba. Administracinės išlaidos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Išlaidos

Turtopriežiūros 6,56 6,11

Prenumeruojamosinformacijosįsigijimo 1,66 1,67

Tarnybiniųkomandiruočių 2,14 1,76

Ryšioirpašto 1,72 1,63

Tarnautojųmokymo 1,42 1,35

Ryšiųsuvisuomene 0,96 0,85

Leidiniųbibliotekaiirspaudosprenumeratos 0,18 0,18

Kitos 1,70 4,50

Iš viso 16,34 18,05

25 pastaba. Banknotų ir monetų gamybos ir apyvartos išlaidos

Mln. Lt

2007m. 2006m.

Banknotųgamybosišlaidos 18,36 –

Monetųkaldinimoišlaidos 14,14 3,45

Pinigųapyvartosišlaidos 0,46 0,31

Iš viso 32,96 3,76

26 pastaba. Lietuvos banko pelno paskirstymas

Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio reikalavimais dėl Lietuvos banko pelno

paskirstymo, 2007 finansinių metų pelnas skirstomas įmokant į valstybės biudžetą 50 procentų

finansinių metų pelno, kitą finansinių metų pelno dalį skiriant atsargos kapitalui. 2007 m.

įstatinis kapitalas buvo visiškai suformuotas.

Lt

2007m. 2006m. 2005m.

Valstybėsbiudžetui 161914094 70895684 63596173

Lietuvosbankoįstatiniamkapitalui – 35171028 31798087

Lietuvosbankoatsargoskapitalui 161914094 35724656 31798087

21

27 pastaba. Lietuvos banko turtas ir įsipareigojimai pagal valiutas

Mln. Lt

LTL EUR USD JPY XDR XAU Kitos Išviso

2007-12-31

TURTAS

Auksas – – – – – 366,22 – 366,22

Pretenzijosužsienioinstitucijoms užsieniovaliuta – 16941,41 64,63 632,60 0,39 – 0,86 17639,89

GautinoslėšosišTVF – – – – 0,39 – – 0,39

Vertybiniaipopieriai – 14765,70 53,23 631,79 – – – 15450,72

Indėliaiirkitosinvesticijos – 2175,71 11,40 0,81 – – 0,86 2188,78

Kitasturtas 175,11 206,76 0,35 0,00 – – 0,05 382,27

Visas turtas 175,11 17 148,17 64,98 632,60 0,39 366,22 0,91 18 388,38

ĮSIPAREIGOJIMAI

Banknotaiirmonetosapyvartoje 9168,34 – – – – – – 9168,34

Įsipareigojimaišalieskredito įstaigoms,susijęsupinigų politikosoperacijomis,litais 3702,03 – – – – – – 3702,03

Įsipareigojimaikitomsšalies institucijomslitais 91,84 – – – – – – 91,84

Įsipareigojimaiužsienio institucijomslitais 38,78 – – – – – – 38,78

Įsipareigojimaišaliesinstitucijoms užsieniovaliuta – 2981,04 4,38 0,87 0,15 – 0,52 2986,96

Įsipareigojimaiužsienioinstitucijoms užsieniovaliuta – 981,11 52,09 – – – – 1033,20

Nebaigtųatsiskaitymųlėšos 5,96 – – – – – – 5,96

Kitiįsipareigojimai 7,85 20,90 0,86 (6,29) – – – 23,32

Perkainojimosąskaitos 177,40 4,22 0,24 0,05 – – – 181,91

Kapitalas 832,21 – – – – – – 832,21

Pelnas 323,83 – – – – – – 323,83

Visi įsipareigojimai 14 348,24 3 987,27 57,57 (5,37) 0,15 – 0,52 18 388,38

GRYNASIS BALANSINISTURTAS(ĮSIPAREIGOJIMAI) (14 173,13) 13 160,90 7,41 637,97 0,24 366,22 0,39 0,00

Į VALIUTOS POZICIJĄ ĮTRAUKTAS NEBALANSINISTURTAS

Gautinoslėšospagalvaliutų keitimosandorius 353,91 1 172,42 – – – – – 1 526,33

Į VALIUTOS POZICIJĄ ĮTRAUKTI NEBALANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Mokėtinoslėšospagalvaliutų keitimosandorius 526,55 353,91 7,03 638,84 – – – 1 526,33

Į VALIUTOS POZICIJĄ ĮTRAUKTASGRYNASIS NEBALANSINIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (172,64) 818,51 (7,03) (638,84) – – – 0,00

GRYNASIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (14 345,77) 13 979,41 0,38 (0,87) 0,24 366,22 0,39 0,00

2006-12-31

Visas turtas 176,81 12 619,55 2 260,88 1,63 0,40 310,75 0,27 15 370,29

Visi įsipareigojimai 11 820,53 1 286,58 2 261,38 1,63 0,16 – 0,01 15 370,29

GRYNASIS TURTAS (ĮSIPAREIGOJIMAI) (11 643,72) 11 332,97 (0,50) 0,00 0,24 310,75 0,26 0,00

Documents

LIETUVOS BANKO METINË FINANSINË ATASKAITA 2007elibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_finansine_ataskaita/fa_2007_lt.pdf · Lietuvos banko metinė finansinė ataskaita rengiama vykdant Lietuvos