Liauka Vieta Dydis, išvaizda, svoris

Sandaros ypatumai Funkcija

Hipofizė - hipophysis

Guli turkiškojo balno įduboje, po smegenimis, nuo jų skiria pleištakaulio dorsum sellae

Nedidelis (12mm ploč., 8mm ilg.)minkštas,rausvai rudos spalvos,pupelės formos,svoris 0,5-1g;Paviršių dengia kapsulė

Sudarytas iš dviejų skilčių:

- Mažesnioji, užpakalinė – neurohipofizė (neurogeninė liauka)

- Didesnioji priekinė – adenohipofizė (enterogeninė liauka)

- Gamina ADH (antidiuretinį hormoną).Jo trūkstant susergama necukriniu diabetu.Taip pat oksitociną, kuris veikia gimdos lygiuosius raumenis.

- Į kraują išsiskiria tropiniai hormonai: Tirotropinas (TTH) veikia

skydliaukę; Gonadotropinas (GTH)-

lytinių liakų sekrecinį aktyvumą.

Kortikotropinas (AKTH) – antinksčių žievę;

Somatotropinas (STH)- kaulų ir raumenų augimą. Išsiskiriant jo didesniam kiekiui vaikams ir paaugliams išsivysto gigantizmas, suaugusiems – akromegalija; esant per mažai – mikrosomija.

Kankorėžinė liauka (epifizė) – glandula pinealis (epiphysis)

Guli kaukolėje giliai, tarp smegenų ir smegenėlių, ant vidurinių smegenų keturkalnio.Su tarpinėmis smegenimis (joms priklauso) jungiasi pavadėlėmis habenullae

Nedidelis, suploto kūgio (eglės kankorėžio) formos;Iki 10mm ilgio, 200mg svorio.pav. dengia plona kapsulė.

Sudaro ląstelės – pinealocitai, ir atraminės neuroglijos ląstelės.Sulaukus 7 m. liauka pradeda nykti, veša JA, kaupiasi fosfatų ir karbonatų druskos – „smegėnų smėlis“.

Epifizė slopina lytinį brendimąPadeda reguliuoti biologinį ritmą (cirkadinį ritmą)Epifizė siejama su regimaisiais laidais, veikla siejasi su apšvietimu – aktyvėja tamsoje, naktį.Liaukoje susikaupia daug BAM (biologiškai aktyvių medž.)– seratonino, melatonino, histamino ir kt.„Trečioji akis“Su hipofize reguliuoja lytinių ląstelių, skydliaukės veiklą.

Skydliaukė – glandula thyroidea

Guli kakle, apibus gerklės, negiliai po kaklo oda ir priekiniais kaklo raumenimis.

Neporinis organas, sudarytas iš sąsmauka (nuo jos viršaus – piramidinė skiltis) sujungtų dviejų skilčių, sveria vid. 45 g, raudonai pilkos spalvos

Paviršiuje – plona kapsulė.Po kapsule – liaukinės skiltelės, kurias sudaro pūslelės – folikulai.Kiekvieno folikulo pakraščiuose – liaukinės ląstelės, centre – klampus, jodo turtingas koloidas.

Iš kraujo kaupia jodą ir sintezuoja tiroidinį hormoną (įtakoja medž. apykaitą, audinių ląstelių diferenciacija, kraujagyslių ir širdies sistemos darbą).hipofunkcija – miksedema (silpnaprotystė)Hiperfunkcija – tyreotoksikozė, struma .

Prieskydinė liauka – glandula parathyroidea

Prigludusios prie skydliaukės skilčių užpakalinio

Porinės liaukos, dažniausiai po d vi (gali būti ir iki dešimt).Kiekviena

Išskiria paratiroidiną (PTH), kuris reguliuoja Ca jonų pastovią koncentraciją kraujyje, aktyvina vitaminą D.Hiperfunkcija – silpnumas, iškrenta

pav. ir pasislėpusios jos adventicijoje

liauka 0,5cm skersmens, 0,5g svorio;Spalva - geltonai ruda.

sveiki dantys, kaulų deformacijos.Hipofunkcija – pakinta Ca, P, Na, K jonų koncentracija, padidėja ląstelių dirglumas, atsiranda traukuliai.

Užkrūčio liauka – glandula thymus

Už krūtinkaulio.

Svoris priklauso nuo amžiaus: naujagimių apie 15g, 15-ais gyv. metais – apie 30-40g, vėliau – mažėja ir po 50-70m. Sveria 10-15g.Forma nepastovi.Skiriama deš. Ir kair. Skiltys, sujungtos puriu JA.Pav. – smulkiai gruoblėtas.Spalva – pilkšvai rožinė, gelsva.

Pav. – kapsulė.Viduje – liaukinės skiltelės, kurių pjūvyje matosi tamsesnė išorinė žievinė ir vidinė šerdinė medžiaga.

Gamina T-limfocitus,išskiria timoziną, kuris reikalingas augimui.

Kasos salelės – insulae pancreaticae

Tarp kasos skiltelių.Insulinas kaupiasi K+ ląstelėse.

Sudaro 1-3% kasos masės - Sveria apie 0.8 – 2g Kasoje jų virš milijono (daugiausia uodegoje, mažiausiai – galvoje). Jos yra apie 0,1-0,3mm skersmens.

Saleles sudaro nevienalytės ląstelės: alfa, beta ir delta.

Alfa ląstelės gamina gliukagoną;beta – insuliną;delta – somatostatiną, kuris slopina abiejų pirmųjų hormonų išskyrimą.Insulin reikšmė:

Skatina gliukogenozę – gliukozės virsmą glikogenu ir jo kaupimąsi kepenyse, raumenyse irk t. audinių ląstelėse.

Jo veikiamas gliukozės perteklius virsta riebalais.

Skatina aminorūgščių aktyvią pernašą į ląsteles, baltymų sintezę.

Antinkstis – glandula suprarenalis

Išsidėsto virš inkstų, guli Th11 – L1 aukštyje

Porinė liauka, trikampiškas ar pusmėnulio pavidalo (konuso formos) organas.Sveria 3 – 4g.Spalva – gelsva.suaugusio žmogaus yra 4-6cm ilgio ir 2,5cm pločio.

Jame skiriami priekinis (yra antinksčio vartai), užpakalinis ir apatinis – inkstinis paviršiai.Pjūvyje sudarytas iš žievinės ir šerdinės medžiagų:

- Sluoksniuota žievės medžiaga sudaro apie 90% antinksčio masės.

- Šerdies ląstelės –

- Gamina kortikoidinius (gliuko- ir mineralokortikoidinius) hormonus reikšmingus medž. Apykaitai, angliavandenių apykaitai, druskų balansui.

- Išskiria katecholaminus – adrenaliną, noradrenaliną, įtakojančius kraujospūdžio lygį.

nervinės kilmės.

Kiaušidė – ovarium

Mažajame dubenyje, prisišliejusi prie jo sienos. Padėtis – intrapaeritoninė.

Sveria apie 8g. Matmenys il. 4cm, plotis 2cm, stor. 1cm.Forma – suploto kiaušinio.

Hormones gamina kiaušidės folikuliniai epiteliocitai ir geltonojo kūno endokrinocitai (progesteroną)

Kaip endokrininė liauka gamina estrogeninius hormonus- estrogeną/folikuliną (pirminių ir antrinių lytinių pož. h.), progesteroną (nėštumo h.) ,kaip egzokrininė – brandina lytines ląsteles – ovacitus.

Sėklidė – testis Yra tarpvietės srities odos raukšlėje – kapšelyje. Padėtis – intraperitoninė.

Sveria apie 20g.Forma – iš šonų suplotas graikiškas riešutas.Matmenys: ilg. 4cm, plotis 2-3cm, storis iki 3,5cm.

Sėklidėse tarp vingiuotų sėklinių kanaliukų yra nedidelės endokrinocitų salelės, kurios sudaro sėklidės belatakę dalį.

Kaip endokrininė liauka gamina testosteroną, kuris atsakingas už pirminius ir antrinius vyro lytinius požymius,kaip egzokrininė – spermatozoidus.

BL – glandulae endocrinae, skirstomos į keturias grupes:

1. Neurogeninės liaukos – vystosi iš nervų sistemos ektoderminės užuomazgos. Priklauso: Posmegeninės liaukos užpakalinė dalis; Kankorėžinė liauka; Antinksčių šerdinė dalis.

2. Brachiogeninės liaukos – vystosi iš embriono žiaunų endodermos. Priklauso: Skydliaukė; Prieskydinė liauka; Užkrūtis.

3. Nefrogeninės liaukos – iš inkstų užuomazgos mezodermos. Priklauso: Sėklidės Kiaušidės Antinksčių žievė

4. Enterogeninės liaukos – iš embriono žarnos užuomazgos endodermos. Priklauso: Posmegeninės liaukos priekinė dalis Kasos salelės.