74

ISSN 1392–1258. EKONOMIKA 2008 81

BENDROJO PARDAVIMO PELNINGUMOKOMPLEKSINËS ANALIZËS METODIKA

Jonas Mackevièius

Profesorius socialiniø mokslø habilituotasdaktarasVilniaus universiteto Apskaitos ir auditokatedraSaulëtekio al. 9, 2–809, LT-10222 VilniusTel. (+370 5) 236 61 32El. paðtas: jonas.mackevicius@ef.vu.lt

Ona Molienë

Docentë socialiniø mokslø daktarëVilniaus universiteto Kiekybiniø metodø irmodeliavimo katedraSaulëtekio al. 9, 2–607, LT-10222 VilniusTel. (+370 5) 236 61 43El. paðtas: molona@takas.lt

Dalia Poðkaitë

Docentë socialiniø mokslø daktarëVilniaus universiteto Finansø katedraSaulëtekio al. 9, 2–607, LT-10222 VilniusTel. (+370 5)El. paðtas: dalia.poskaite@ef.vu.lt

Straipsnyje pateikiama autoriø parengta bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinës analizësmetodika. Ji apima: a) bendrojo pardavimo pelningumo veiksniø analizæ; b) bendrojo ir grynojopardavimo pelningumo ryðio analizæ; c) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo ir mokumo rodikliøryðio analizæ; d) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo rodikliø vertinimà. Aptarta bendrojopardavimo pelningumo kompleksinës analizës reikðmë ir jos atlikimo bûtinumas siekiant gerø veiklosrezultatø. Bendrojo pardavimo pelningumo veiksniø analizë atlikta naudojant indeksø metodà.

Pagrindiniai þodþiai: bendrasis pelnas, grynasis pelnas, bendrasis pardavimo pelningumas, grynasispardavimo pelningumas, kompleksinë analizë, veiksniai.

Ávadas

Laisvos konkurencinës rinkos sàlygomis visosámonës, neatsiþvelgiant á jø dydá, rûðá ir veik-los sritá, suinteresuotos didinti pelnà. Pelno rei-kia ámonës finansiniam pajëgumui palaikyti,veiklos plëtrai ir tæstinumui uþtikrinti. Taèiau

absoliutus pelno rodiklis neparodo ámonësveiklos efektyvumo. Kelios ámonës, gaudamostà patá pelnà, gali bûti labai skirtingos verti-nant jas finansinës, investicinës, gamybinës arkomercinës veiklos poþiûriu. Todël, norint pa-lyginti ámoniø veiklos efektyvumà, skaièiuojamiávairûs pelningumo rodikliai. Taèiau kyla ne-

75

maþai klausimø: kaip ir kokius pelningumo ro-diklius skaièiuoti, kaip juos vadinti, aiðkinti,vertinti jø reikðmes. Ekonomikos literatûrojepateikiama labai ávairiø pelningumo sàvokøapibûdinimø. Pelningumas apibrëþiamas taip:,,pelnas, kurá gauna firma pagal savo dydá (Pass,Lowes, Davies, 1994, p. 190); bendrojo pelnopagrindiniø pajamø santykis arba grynojo pel-no ir pardavimø bei paslaugø apimties santy-kis (Buraèas, 1997, p. 294); procentinis vienopelno vieneto ir kito dydþio santykis (Cooley,Roden, 1988, p. 584); ámonës sugebëjimas gautipelnà (Samuels, Wilkes, Brayshaw, 1993, p. 9);rodiklis, parodantis ámonës sugebëjimà gautipajamø daugiau, negu sunaudojama turto(Lechtinen, 1996, p. 61); savininkø investuotølëðø gràþa, pasiekiama veiksmingai valdantámonæ (Aincworth, Deines, Plumlee, Larson,1997, p. 829), ir kt. Kartais vietoje pelningumovartojama rentabilumo sàvoka (Ðlekienë, Kli-mavièienë, 2000, p. 26; Ámoniø finansinës bûk-lës vertinimo rodikliai, 2004, p. 8).

Skirtingas pelningumo apibûdinimas suda-ro tam tikrø sunkumø skaièiuojant ir analizuo-jant pelningumo rodiklius. Pelningumà reikë-tø apibûdinti kaip pelno (bendrojo, grynojo)ir tam tikro ámonës veiklos rodiklio santyká.Ypaè glaudus pelno ir pardavimo pajamø, tur-to ir kapitalo ryðys. Atsiþvelgiant á ðá ryðá, rei-këtø skirti pardavimo, turto ir kapitalo pelnin-gumo rodikliø grupes.

Pelningumo rodikliø klasifikavimas á gru-pes padeda geriau suvokti jø apskaièiavimo me-todikà, o informacijos vartotojams priimti tei-singesnius sprendimus. Bûtent pelningumo ro-dikliø skirstymas á pardavimo, turto ir kapita-lo grupes yra labai svarbus informacijos varto-tojams: ávairûs informacijos vartotojai priklau-somai nuo poreikiø ir tikslø domisi ne visais,bet tik kai kuriais pelningumo rodikliais. Ma-noma, kad informacijos vartotojus labiausiaidomina ámonës pardavimo pelningumas.

Tikslinga skaièiuoti ir vertinti ðiuos pardavimopelningumo rodiklius: bendràjá, tipinës veik-los, finansinës ir investicinës veiklos, áprastosveiklos ir grynàjá. Vienas ið svarbiausiø yra ben-drasis pardavimo pelningumo rodiklis. Nuo jolygio ir pokyèiø priklauso ámonës konkuren-cingumas, veiklos tæstinumas ir plëtros galimy-bës.Todël reikalinga bendrojo pardavimo pel-ningumo kompleksinë analizë, kuri padëtø at-skleisti ðio rodiklio pokyèius per tam tikrà lai-kotarpá, juos lemianèius veiksnius ir prieþas-tis, ryðá su grynuoju pardavimo pelningumu irmokumo rodikliais.

Straipsnio tikslas – parengti bendrojo par-davimo pelningumo kompleksinës analizës me-todikà, kurià naudodami ámonës vadovai galëtønustatyti bendrojo pardavimo pelningumo poky-èius, juos lemianèius veiksnius ir prieþastis.

Tyrimo ðaltiniai – lietuviø ir uþsienio auto-riø mokslinë literatûra, Lietuvos statistikø sà-jungos, Statistikos departamento prie LietuvosRespublikos Vyriausybës, VÐÁ Statistikos tyri-mai leidiniai, Verslo apskaitos standartai:3-asis ,,Pelno (nuostoliø) ataskaita“, 10-asis,,Pardavimo pajamos“, 11-asis ,,Pardavimo sa-vikaina ir veiklos sànaudos“ ir kt.

Tyrimo metodai – informacijos rinkimo, ly-ginimo, grupavimo, apibendrinimo, indeksi-nës-faktorinës analizës, grandininiø keitimø,prieþastiniø ryðiø iðaiðkinimo.

1. Bendrojo pardavimo pelningumo

kompleksinës analizës schema

Pardavimo pelningumo rodikliais domisiávairûs vidaus (ámoniø vadovai, darbuotojai)ir iðorës (investuotojai, kreditoriai, tiekëjai,pirkëjai , bankai, f inansø instituci jos,visuomenë ir kt.) informacijos vartotojai. Jie,siekdami tam tikrø tikslø ir interesø,skaièiuoja ir analizuoja skirtingus pardavimopelningumo rodiklius (þr. 1 lentelæ).

76

Kaip matyti ið 1 lentelës, visi pardavimo pel-ningumo rodikliai skaièiuojami tam tikros veik-los pelnà dalijant ið pardavimo pajamø. Ekono-mikos literatûroje ir praktikoje daugiausia dë-mesio skiriama bendrajam ir grynajam parda-vimo pelningumui. Taèiau problema yra ta, kadtiek Lietuvos (Juozaitienë, 2000, p. 50; Jëèiu-vienë, 2006, p. 14; Kvederaitë, 1995, p.10; 1997,p. 25; Kancerevyèius, 2006, p.137; Lazauskas,2005, p. 121; Smalenskas, 2000, p. 48 ir kt.), tiekuþsienio (Black, 2004, p. 286–286; Brighem, Er-chardt, 2005, p.131; Haskins, Ferris, Selling,1996, p. 133; Palepu, Healy, Bernard, 2004, p.5–14; The Blackwell encyclopedia of manage-ment, 2005, p. 195 ir kt.) autoriai daþniausiaiapsiriboja pateikdami tam tikro pardavimo pel-ningumo rodiklio formulæ ir trumpai ja paaið-kindami. Tam tikro pardavimo pelningumo ro-diklio apskaièiavimo nepakanka, kad ámoniøvadovai galëtø priimti sprendimus: kokià pa-sirinkti veiklos sritá; kaip valdyti ámonæ, siekiant

garantuoti finansiná jos gyvybingumà ir kon-kurencingumà; kaip plëtoti verslà, kad bûtøgauta pelno per ilgà laikotarpá, ir kt.

Lietuvos ámoniø praktika rodo, kad dau-gelis ámoniø neskaièiuoja ir neanalizuoja par-davimo pelningumo rodikliø. Autoriø atliktosnetikimybinës anketinës apklausos (2007 m.spalio mën) duomenys rodo, kad ið 73 ámoniøpelningumo rodiklius skaièiuoja tik 35 ámonës,arba 47,9 proc., o neskaièiuoja 38 ámonës, ar-ba 52,1 proc. (þr. 2 lentelæ).

Paþymëtina ir tai, kad ámonës, nors ir skai-èiuoja pardavimo pelningumo rodiklius, taèiauneatlieka nuodugnesnës jø analizës, kuri pa-dëtø atskleisti ðiø rodikliø pokyèius, juos le-mianèius veiksnius ir prieþastis, ryðá su moku-mo rodikliais ir kt.

Ðio straipsnio autoriai siûlo atkreipti ypa-tingà dëmesá á bendrojo pardavimo pelningu-mo rodiklá, nes jis rodo ribiná pardavimo pel-ningumà, ir siûlo jo nuoseklià kompleksinës

1 lentelë. Pardavimo pelningumo rodikliai ir jø skaièiavimas

RODIKLIAI SKAIČIAVIMO FORMULĖS RODIKLIO TURINYS

1. Bendrasis pardavimo

pelningumas

Bendrasis pelnas

Pardavimo pajamos

Rodo pardavimo ribinį pelningumą, t. y. kaip įmonė dirbtų, jei neturėtų administracinių valdymo išlaidų. Padeda kontroliuoti parduotų prekių savikainą ir kainodaros politiką

2. Tipinės veiklos pelningumas

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)

Pardavimo pajamos

Rodo įmonių sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi. Jis geriausiai apibūdina valdymo efek-

tyvumą

3. Finansinės ir investicinės veiklos pelningumas

Finansinės ir investicinės veiklos pelnas

(nuostoliai)

Pardavimo pajamos

Rodo finansinės ir investicinės veiklos reikšmingumą pardavimo pajamų atžvilgiu

4. Įprastos veiklos pelningumas

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

Pardavimo pajamos

Rodo pardavimo iki mokesčių išskai-tymo pelningumą

5. Grynasis pardavimo

pelningumas

Grynasis pelnas

Pardavimo pjaamos

Rodo tikrąjį pardavimo pelningumą, įvertinus visas pajamas ir išlaidas, t. y.

kiek grynojo pelno tenka kiekvienam

pardavimo litui, atskaičius valdymo išlaidas

77

analizës schemà, kuri apima: 1) bendrojo par-davimo pelningumo veiksniø analizæ, 2) ben-drojo ir grynojo pardavimo pelningumo ryðioanalizæ, 3) bendrojo ir grynojo pardavimo pel-ningumo ir mokumo rodikliø ryðio analizæ,4) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumorodikliø vertinimà (þr. 1 pav.).

Kaip matyti ið 1 paveikslo, pirmiausia rei-kia suformuluoti bendrojo pardavimo pelnin-gumo analizës tikslà, parinkti konkreèius ana-lizës ðaltinius ir techninius bûdus. Bendrojopardavimo pelningumo analizei atlikti bûtinanaudoti balanso, pelno (nuostoliø), pinigøsrautø ataskaitø duomenis, taip pat tokiø bu-

2 lentelë. Apklausoje dalyvavusiø ámoniø pasiskirstymas pagal pardavimo pelningumo rodikliø skaièiavimofaktà

Pardavimo pelningumo rodikliai Įmonių skaičius Įmonių lyginamoji dalis, proc.

1. Įmonės skaičiuoja: 35 47,9

a) tik bendrąjį pelningumą 12 16,4

b) tik grynąjį pelningumą 15 20,5

c) bendrąjį ir grynąjį pelningumą 8 11,0

2. Įmonės neskaičiuoja šių rodiklių 38 52,1

Iš viso 73 100,0

1 pav. Bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinës analizës schema

BENDROJO PARDAVIMO PELNINGUMO KOMPLEKSINĖS

ANALIZĖS SISTEMA

BENDRASIS PARDAVIMO BENDRASIS PARDAVIMO

PELNINGUMAS = PELNAS : PAJAMOS

Analizės tikslai

Bendrojo pardavimo pelningumo veiksnių

a n a l i z ė

Analizės šaltinių ir techninių būdų parinkimas

Informacijos kaupimas ir sisteminimas

Valdymo sprendimų priėmimas

Analizės metodikos parinkimas

Bendrojo ir grynojo

pardavimo pelningumo ryšio a n a l i z ė

Bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo ir

mokumo rodiklių ryšio a n a l i z ė

Bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo

rodiklių vertinimas a n a l i z ė

78

halteriniø sàskaitø: 50 ,,Pardavimo pajamos“,52 ,,Kitos veiklos pajamos“, 53 ,,Finansinës –investicinës veiklos pajamos“, 60,,Parduotøprekiø ir suteiktø paslaugø savikaina‘,61 ,,Veiklos sànaudos“, 63 ,,Finansinës–inves-ticinës veiklos sànaudos“, 65 ,,Pelno mokes-èiai“, 69 ,,Pelno paskirstymas“ ir kt. áraðus.

Renkantis bendrojo pardavimo pelningu-mo kompleksinës analizës metodus siûlomanaudoti indeksø, grandininiø keitimø, prieþas-tiniø ryðiø ir euristinius bûdus.

2. Bendrojo pardavimo pelningumo

veiksniø analizë

Bendràjá pardavimo pelningumà lemianèiøveiksniø analizæ tikslingiausia atlikti indek-sø metodu. Tam reikia turëti operatyviosiosapskaitos duomenis apie konkreèiø produktøkieká, vieneto savikainà ir kainà. Ið tokiø duo-menø gauti pardavimo fizinës apimties, kainøir pardavimo pajamø indeksai leidþia nusta-tyti ne tik nagrinëjamø rodikliø santykiná po-kytá, bet ir iðaiðkinti nagrinëjamo apimtiesrodiklio (pardavimo pajamø) absoliutø po-kytá – bendrà ir dël konkreèiø veiksniø.

Bendrojo pardavimo pelningumo veiks-niø analizæ tikslinga pradëti nuo pardavimo

pajamø ir pardavimo savikainos analizës (þr.3 lentelæ).

Remiantis 3 lentelëje atliktais skaièiavimaislengvai apskaièiuojami atitinkami bendriejiagregatiniai indeksai, leidþiantys nustatytipardavimo fizinës apimties, kainø, visø parda-vimo pajamø, savikainos bei visø gamybos irpardavimo sànaudø ne tik santykiná, bet ir ab-soliutø pokytá (skirtumà tarp atitinkamø in-deksø skaitiklio ir vardiklio).

,,pq

pqI Lq 15581

860

994

00

01 ===∑

∑ arba 115,6%.

Pardavimo fizinë apimtis padidëjo 15,6 proc.,esant pastovioms bazinio laikotarpio kainoms(indeksas pagal Laspeireso formulæ) (7, p. 100):

,,qp

qpI Pp 09161

994

1085

10

11 ===∑

∑ arba 109,2%.

Pardavimo kainos padidëjo 9,2 proc., esantpastoviam ataskaitinio laikotarpio kiekiui(indeksas pagal Paaðë formulæ) (7, p. 100):

,,qp

qpI

opq 26161

860

1085

0

11 ===∑

∑

arba 126,2%. Pardavimo pajamos padidëjo26,2 proc.

3 lentelë. Pardavimo pajamø ir pardavimo savikainos skaièiavimas*

* þenkleliai reiðkia: ,,0“ – baziná laikotarpá, ,,

1“ – ataskaitiná laikotarpá.

Kiekis, tūkst. vnt.

Vieneto kaina, Lt

Vieneto

savi-kaina, Lt

Pardavimo pajamos, tūkst. Lt

Pardavimo savikaina, tūkst. Lt

Produktai

q0

1q P0

1p 0z 1z 00 pq 11pq 0zqo

00zq 11zq

01zq

(1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) (8) (9) (10) (11) (12) A 40 50 8 8,5 6 5,5 320 425 400 240 275 300 B 60 66 9 10 7 6,5 540 660 594 420 429 462 ∑ 860 1085 994 660 704 762

79

Galioja tokia ðiø indeksø priklausomybë:

.,,,III Pp

Lqpq 26210916115581 =⋅=⋅=

Nustatomas absoliutus pardavimo pajamøpokytis – bendras ir dël atskirø veiksniø:

86010850011

=−=−=∆ ∑∑ qpqppq

= 225 tûkst. Lt,

ið to skaièiaus dël:• kainø kitimo:

∑ ∑ =−=−=∆ ;qpqppqp 9199410851011

• pardavimo apimties kitimo:

∑ ∑ =−=−=∆ .pqpqpqq 1348609940001

Taigi:13491 =+=∆+∆=∆

qppqpqpq

= 225 tûkst. Lt.

Analogiðkai skaièiuojami ir kiti minëti in-deksai, kuriø skaitiklio ir vardiklio skirtumasrodys absoliutø visø sànaudø pokytá – bendràir dël konkreèiø veiksniø.

Apskaièiavus veiksnius, lëmusius parda-vimo pajamø pokyèius, toliau tikslinga atliktibendrojo pelno pokyèiø ir juos lëmusiø veiks-niø analizæ. Remiantis 3 lentelës duomenimisapskaièiuojamas bendrasis pelnas (þr. 4 lentelæ).

Nustatomas absoliutus ( )P∆ ir santy-kinis ( )% bendrojo pelno pokytis, ataskaitiniømetø, palyginti su baziniais, – bendras ir dëlatskirø veiksniø.

Absoliutus bendrojo pelno pokytis:

18120038101

=−===∆ PPP tûkst. Lt,

arba 90,5 proc.

Jam turëjo átakos ðie veiksniai:

• pardavimo fizinës apimties pokytis:

( ) ( )11558120010

,IPP qq =−⋅=−⋅=∆

= 181 tûkst. Lt, arba 15,6 proc.;

• pardavimo asortimento struktûros pokytis:

1558120023200

,IqPPP .str.asort =⋅−=⋅−′=∆

= 232 – 231,16 = 0,84 tûkst. Lt, arba

0,4 proc.;

• parduotos produkcijos kainø pokytis(kadangi pelno pokytis tiesiogiai priklauso nuokainø pokyèio, ðio veiksnio átaka gali bûtinustatoma kaip atitinkamo kainø indeksoskaitiklio ir vardiklio skirtumas):

∑ ∑ =−=−=∆ 99410851011qpqpPp

= 91 tûkst. Lt, arba 45,5 proc.;

• pardavimo savikainos pokytis (kadangipelno pokyèio ir savikainos pokyèio priklau-somybë yra atvirkðtinë, ðio veiksnio átaka galibûti nustatoma kaip atitinkamo savikainosindekso vardiklio ir skaitiklio skirtumas):

7047621110

=−=−=∆ ∑ ∑ qzqzPz

= 58 tûkst. Lt, arba 29,0 proc.

4 lentelë. Bendrojo pelno skaièiavimas

BAZINIO LAIKOTARPIO

PELNAS

ATASKAITINIO

LAIKOTARPIO PELNAS

SĄLYGINIS PELNAS Produktai

∑∑ −=00000zqpqP ∑∑ −=

11111zqpqP ∑ ∑−=′ 01010 zqpqP

(7 sk. – 10 sk.) (8 sk. – 11 sk.) (9 sk. – 12 sk.)

A 80 150 100

B 120 231 132

∑ 200 381 232

80

Santykinis bendrojo pardavimo pelno po-kytis – bendras ir dël atskirø veiksniø,nustatytas atitinkamai pagal tokias formules:

.P

Pir

P

P i 10010000

⋅∆

⋅∆

Kadangi ðiuo atveju visi veiksniai turëjoteigiamà átakà bendrojo pelno pokyèiui, todëlgalima nustatyti kiekvieno jø lyginamàjà dalá(proc.):

100⋅∆

∆

P

Pi .

Bendrojo pelno absoliutaus pokyèio struk-tûrà pagal já formuojanèius veiksnius galimapavaizduoti grafiðkai (þr. 2 pav.)

Kaip rodo skaièiavimai, bendrasis pelnasataskaitiná laikotarpá, palyginti su baziniu, pa-didëjo 181 tûkst. Lt, arba 90,5 proc. Pusëbendrojo pelno pokyèio (91 tûkst. Lt) gauta dëlkainø padidëjimo, 32 proc. (58 tûkst. Lt) – dëlsavikainos sumaþinimo ir likusieji 18 proc.(32 tûkst. Lt ) – dël pardavimo apimties ir struk-tûros pokyèio. Absoliuèiam bendrojo pelnopokyèiui struktûriniai poslinkiai turëjo menkàátakà, taèiau svarbu nustatyti, kaip ðis veiksnyslemia pelningumo pokytá.

Remiantis 4 lentelës duomenimis, apskai-èiuojamas produktø pelningumo ir bendrospardavimo apimties produktø dalies rodikliaiir nustatoma jø átaka bendrajam pardavimopelningumui (þr. 5 ir 6 lenteles).

2 pav. Bendrojo pelno absoliutaus pokyèio struktûra pagal veiksnius proc.

5 lentelë. Konkreèiø produktø pelningumo ir struktûros skaièiavimas

Produktų pelningumas, (proc.)

Bendros pardavimo apimties produktų dalis

bazinio laikotarpio

ataskai-tinio

laikotarpio

Produktų pelnin-gumo

absoliutus pokytis (procen-

tiniais

punktais)

bazinio laikotarpio

ataskai-tinio

laikotar-pio

absoliutus pokytis (procentiniais

punktais) (+,–)

Produktai

( )ob (b1) ( b∆ ) (d0) ( )1

d ( d∆ )

A 33,33 54,55 +21,22 0,372 0,392 +0,02 B 28,57 53,85 +25,28 0,628 0,608 –0,02 ∑ +23,78 1 1 0

1%

32%

17%

50%

parduotos

produkcijos kainos

parduotos

produkcijos savikaina

pardavimo fizinė

apimtis

pardavimo

asortimento struktūra

81

Pateikti 6 lentelëje skaièiavimø rezultataiið esmës yra dviejø adekvaèiø metodø, galimøtaikyti pelningumo analizëje, iliustracija. Pel-ningumo pokytis dël atskirø veiksniø nustatytasáprastu bûdu, tik panaudojus atitinkamus sim-bolius. Taèiau yra galimybë tuos paèius rezul-tatus gauti ir kitu – indeksø metodu, apskai-èiuojant vidutinio lygio indeksø sistemà: kin-tamos sudëties, pastovios sudëties ir struktûriniøposlinkiø (7, p. 106–108).

Remiantis 6 lentelës duomenimis pirmiau-sia ir skaièiuojami pardavimo pelningumoindeksai:

• kintamos sudëties:

,

,

b

b

db

db

d

db/

d

dbIb

3430

1254

0

1

00

11

0

00

1

11≈====

∑

∑

∑

∑

∑

∑

,,78381≈ arba 178,4%.

Kadangi ∑ ∑ == 110dd , todël galimas toks

formulës pertvarkymas.

• pastovios sudëties:

==

∑

∑

∑

∑

1

10

1

11

d

db/

d

dbIb

,,,

,

b

b

db

db7791

4430

1254

0

1

10

11≈=

′==

∑

∑ arba 177,9%.

• s truktûriniø poslinkiø:

b

b

bd

bd

d

bd/

d

bdI .posl.str

0

0

00

01

0

00

1

01=

′===

∑

∑

∑

∑

∑

∑

,,,

,0031

3430

4430== arba 100,3%.

Galioja tokia ðiø vidutinio pelningumo in-deksø priklausomybë:

.,,,III .posl.strbb784100317791 =⋅=⋅=

Ðiems indeksams apskaièiuoti reikia trijø

svertiniø vidurkiø – vidutinio pelningumo ro-

dikliø – bazinio ( )0b , ataskaitinio laikotarpio

( )1b ir sàlyginio ( )0

b′ , kuriø atitinkamas palygi-

nimas (santykis) leidþia nustatyti pelningumoindeksus, o jø skirtumas – absoliutø pokytáprocentiniais punktais.

Taigi nustatomas bendrojo pelningumopokytis – bendras ir dël atskirø veiksniø, kaipatitinkamø indeksø skaitiklio ir vardiklioskirtumas (procentiniais punktais):

78233430125401 ,,,bbb =−=−=∆ , ið jødël:

6 lentelë. Veiksniø átakos bendrajam pardavimo pelningumo pokyèiui skaièiavimas

Konkrečių produktų pelningumo įtaka bendrajam

pelningumui (proc.)

Veiksnių įtaka bendrojo pardavimo pelningumo pokyčiui (procentiniais punktais)

pardavimų

struktūros

produktų

pelningumo

bendra įtaka

Produktai

( )00

db ( )11

db ( )10

db

0bdbd ⋅∆=∆ 1

dbbb ⋅∆=∆

)bb(

b

bd ∆+∆

∆

A 12,40 21,38 13,07 +0,667 + 8,318 +8,98

B 17,94 32,74 17,37 –0,571 +15,370 +14,80

∑ 30,34 54,12 30,44 +0,096 +23,688 +23,78

82

• atskirø produktø pelningumo pasikeitimo:

;,,,bbbb 68234430125401 =−=′−=∆

• produktø dalies pardavimo apimtyjepasikeitimo, t. y. struktûriniø poslinkiø:

.,,,bbb .posl.str 103430443000=−=−′=∆

Kaip matoma, skaièiavimo abiem bûdaisrezultatai vienodi.

Apskaièiuoti bendrojo pelningumoindeksai suteikia papildomos informacijos, iðkurios galima daryti tokias iðvadas:

• vidutinis pelningumas (svoriais imantatitinkamo laikotarpio bendros pardavimoapimties produktø dalá) ataskaitiná laikotarpá,palyginti su baziniu, padidëjo 78,4 proc.,veikiant dviem veiksniams;

• dël konkreèiø produktø pardavimopelningumo padidëjimo – padidëjo 77,9 proc.;

• dël pardavimo struktûros pokyèio –padidëjo tik 0,3 proc.

Kaip matyti ið pateiktø apskaièiavimø, ðianalizës metodika suteikia galimybæ ámoniøvadovams pamatyti ne tik bendrojo pelno irbendrojo pardavimo pelningumo pokytá,palyginti su praëjusiu laikotarpiu ar su planu,bet ir veiksnius, dël kuriø vienaip ar kitaip –teigiamai ar neigiamai – pasikeitë bendrojopardavimo pelno ir pelningumo reikðmës, irimtis reikiamø priemoniø padëèiai pagerinti.

3. Bendrojo ir grynojo pardavimo

pelningumo ryðio analizë

Minëta, kad ámoniø veiklos efektyvumui irpardavimo procesui apibûdinti daugelisautoriø rekomenduoja naudoti du pagrindiniusrodiklius – bendràjá ir grynàjá pardavimopelningumà. Taèiau kyla klausimas – koks yraðiø rodikliø ryðys, kaip juos vertinti, ypaè tais

atvejais, kai bendrojo pardavimo pelningumorodiklio reikðmë didelë, o grynojo maþa?

Bendrojo pardavimo pelningumo rodiklisparodo ribiná ámonës pelningumà, susijusá sujos veikla. Ðis rodiklis ir jo vertinimas leidþiaámonës vadovybei kontroliuoti parduodamøprekiø savikainà ir kainodaros politikà, be to,parodo ámonës vadovybës gebëjimà verstisûkine veikla ir parduoti pagamintà produkcijàdidesne kaina negu prekës savikaina. Grynasispardavimo pelningumas parodo bendràámonës pelningumo ávertinimà, nes á ðiorodiklio skaièiavimus yra átraukti visi veiksniai,darantys átakà ámonës veiklos galutiniamrezultatui – grynajam pelnui. Grynojo parda-vimo pelningumo rodiklio pranaðumas yra tas,kad jis padeda ávertinti pelno mokesèio átakàámonës veiklos efektyvumui ir nustatyti iðorësveiksnius, lemianèius ámonës veiklà. Taèiaugalima teigti, kad bendrasis pardavimopelningumo rodiklis yra patikimesnis negu gry-nasis pelningumas. J. Lechtinen tyrimai (1996,p. 61) rodo, kad teorinis grynojo pardavimopelningumo patikimumas nëra geras, nesnacionaliniai apskaitos standartai daro didelæátakà grynojo pelno dydþiui (naudojant skirtingàapskaitos metodikà, skiriasi ir grynojo pelnodydis). Veiklos pelnas yra maþiau negu grynasispelnas lemiamas apskaitos praktikos, o bendrasispelnas – dar maþiau negu veiklos pelnas. Taigibendràjá pardavimo pelningumà galima teigtiesant pagrindiniu pardavimo pelningumorodikliu, todël labai svarbu analizuoti jo dinamikàir veiksnius, turëjusius átakos jo kitimui. Taèiaunegalima ignoruoti ir grynojo pardavimopelningumo rodiklio.

Bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumorodikliø ryðá geriausiai rodo jø skirtumas. Kuoðiø rodikliø skirtumas didesnis, tuo didesnëspardavimo, bendros ir administracinës val-dymo iðlaidos. Ámoniø analitikai turëtø daugiaudëmesio skirti ðiø rodikliø skirtumui vertinti.

83

Lietuvos Respublikos ávairiø ekonominiøveiklø ir bendrojo, ir grynojo pardavimopelningumo rodikliai smarkiai skiriasi. Ganadideli ir ðiø pelningumo rodikliø skirtumai (þr.7 lentelæ).

Ið 7 lentelës matyti, kad didþiausias bendrojopardavimo pelningumas buvo vieðbuèiø irrestoranø (52,2 proc.) bei leidybos, spausdinimoir áraðytø laikmenø atgaminimo (41,7 proc.)ámonëse, o grynojo pardavimo pelningumo –chemikalø ir chemijos pramonës gaminiøgamybos (5,4 proc.) bei statybos (4,7 proc.)

ámonëse. Didþiausias bendrojo ir grynojopardavimo pelningumo rodikliø skirtumasbuvo gautas vieðbuèiø ir restoranø (51 proc.),leidybos (38,1 proc.), chemikalø ir chemijospramonës gaminiø gamybos (30,4 proc.) irkitose ámonëse. Kuo didesnis bendrojo irgrynojo pardavimo pelningumo rodikliøskirtumas, tuo kitoms sàlygoms esant lygioms,ámonës finansinë bûklë vertinama blogiau.Didelis ðiø rodikliø skirtumas rodo ámonësvadovø nesugebëjimà taupyti, dideles valdymoiðlaidas.

7 lentelë. Ávairios ekonominës veiklos bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo rodikliai 2006 metais ir jøskirtumas

Ekonominė veikla Bendrasis

pardavimo

pelningumas,

proc.

Grynasis

pardavimo

pelningumas,

proc.

Skirtumas,

procentiniais

punktais

1. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 13,8 1,9 11,9 2. Statyba 18,8 4,7 14,1 3. Didmeninė ir komisinė prekyba 20,2 2,4 17,8 4. Mažmeninė prekyba 20,4 1,8 18,6 5. Viešbučiai ir restoranai 52,2 1,2 51,0 6. Variklinių transporto priemonių pardavimas, techninė priežiūra ir remontas

16,3 1,1 15,2

7. Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais

16,0 2,3 13,7

8. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas

41,7 3,6 38,1

9. Drabužių siuvimas, kailių išdirbimas ir dažymas

27,2 3,0 24,2

10. Popieriaus ir jo gaminių gamyba 23,7 3,0 20,7 11. Maisto produktų ir gėrimų gamyba 20,8 1,6 19,2 12. Tekstilės gaminių gamyba 18,4 4,6 13,8 13. Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba

35,8 5,4 30,4

14. Mašinų ir įrangos gamyba 22,9 2,9 20,0 15. Elektros mašinų ir aparatūros gamyba

16,1 1,0 15,1

16. Baldų gamyba 23,6 3,1 20,5

Ðaltinis: Sudaryta autoriø remiantis: Pagrindiniai ámoniø veikos vertinimo rodikliai 2006. Vilnius: Statistikosdepartamentas, 2007, p. 13, 16, 19, 28, 34, 49, 61, 67, 73, 76, 79, 82, 85, 88.

84

4. Bendrojo ir grynojo pardavimo

pelningumo ir mokumo rodikliø ryðio

analizë

Ámoniø sugebëjimas pasiekti gerø rezultatø irkuo ilgiau iðsilaikyti konkurencingoje verslorinkoje labai priklauso ne tik nuo pardavimopelningumo, bet ir mokumo rodikliø. Nuolatir nuosekliai tiriant pelningumo ir mokumo ro-diklius bei jø pokyèius, galima priimti teisin-gus sprendimus ir sukurti verslo strategijas, ku-rios padëtø ámonëms pasiekti gerø veiklos re-zultatø ir garantuoti veiklos tæstinumà. Tyri-mas parodë, kad grynojo pardavimo pelningu-mo ir bendrojo trumpalaikio mokumo rodik-liai yra tinkami ámoniø bankrotui prognozuoti(Mackevièius, Rakðtelienë, 2005, p. 32). Taèiaudar didesnæ reikðmæ ámoniø finansinei bûkleiávertinti ir veiklos galimybëms numatyti turibendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo irmokumo rodikliø ryðio analizë. Ðiø rodikliø ry-ðio analizæ pirmà kartà iðsamiai apraðë ir gra-fiðkai pavaizdavo R.Wilson ir G. Mc Hugh 1993metais. Jie ámoniø pelningumo ir mokumo ry-ðá pavaizdavo koreliaciniame lauke, kurá suda-ro keturi langeliai, iðreiðkiantys tokius ámonës

pelningumo ir mokumo ryðio variantus: 1) pel-ninga–moki; 2) pelninga–nemoki; 3) nepelnin-ga–moki; 4) nepelninga–nemoki. Turint ámo-nës pelningumo ir mokumo rodikliø reikðmesgalima gana objektyviai ávertinti ámoniø veik-los efektyvumà ir plëtros galimybes. Bendrojoir grynojo pardavimo pelningumo ir mokumoryðio analizei pavaizduoti remiamasi Lietuvosstatistikø sàjungos, Lietuvos statistikos depar-tamento ir vieðosios ástaigos ,,Statistikos tyri-mai“ parengta finansiniø rodikliø reikðmiø ver-tinimo metodika (þr. 8 lentelæ).

Turint ðias reikðmes galima sudaryti ámo-niø bendrojo ir grynojo pardavimo pelningu-mo ir mokumo ,,langà“ (þr. 3 pav.). Kaip pa-vyzdá galima imti bendrojo pardavimo pelnin-gumo ir trumpalaikio mokumo rodikliø reikð-mes. Toká pat „langà“ galima sudaryti lyginantgrynojo pardavimo pelningumo ir kritinio(greitojo) mokumo rodiklius.

Ið 3 paveikslo matyti, kad idealiausias yrapirmas langelis, nes ámonës bendrojo parda-vimo pelningumo ir trumpalaikio mokumorodikliai yra labai geri. Tai garantuoja ámoneipatrauklumà investuotojams, jos veiklos tæsti-numo ir plëtros galimybes. Visiðkai prieðingà

8 lentelë. Orientacinës pardavimo pelningumo ir mokumo rodikliø reikðmës ir jø vertinimas

Vertinimo lygis Rodiklio pavadinimas

labai

geras

geras patenkinamas nepaten-

kinamas

blogas

1. Bendrasis pardavimo pelningumas,

proc.

> 35 >15 < 15 < 7 neigiamas

2. Grynasis pardavimo pelningumas,

proc.

> 25 >10 < 10 < 5 neigiamas

3. Trumpalaikio mokumo

koeficientas1

> 2,0 >1,5 > 1,2 < 1,2 < 1,0

4. Kritinis (greitojo) mokumo

koeficientas2

> 1,5 >1,2 > 1,0 < 1,0 < 0,5

Ðaltinis: Ámoniø finansinës bûklës vertinimo rodikliai 2000–2003. Vilnius: VÐÁ ,,Statistikos tyrimai“, 2004. P. 17–18. Ðiojemetodikoje trumpalaikio mokumo koeficientas vadinamas einamojo likvidumo, o kritinis (greitojo) mokumo koeficientas –kritinio (greitojo) likvidumo koeficientu.

85

situacijà rodo ketvirtas langelis, kai ámonë yranepelninga ir nemoki. Ðiuo atveju ámoneigresia bankrotas. Ámoniø analitikai ir vadovaiypaè kruopðèiai turi tirti antro ir treèio langeliøsituacijas. Antras langelis rodo, kad ámonë yrapelninga, taèiau nemoki, o treèias – ámonë yramoki, taèiau nepelninga. Ðiais dviem atvejaisgalima koreguoti ámonës veiklà, kurti naujasverslo strategijas, numatyti priemones trûku-mams paðalinti.

5. Bendrojo ir grynojo pardavimo

pelningumo rodikliø vertinimas

Labai svarbu mokëti vertinti finansinius san-tykinius rodiklius, tirti jø lygá ir pokyèius, kad,priimant valdymo sprendimus, nekiltø jokiødviprasmybiø. Teisingai ávertinus finansiniussantykinius rodiklius, galima gauti pagrástas ið-vadas apie ámonës praeities finansinæ bûklæ,kad bûtø galima numatyti ámonës gyvybingu-mà ateityje (Karlin, Makmin, 1998, p. 25).Ypaè svarbu teisingai ávertinti pardavimo pel-ningumo rodiklius, nes jie gana objektyviai pa-rodo ámonës veiklos efektyvumà (Wild, Lar-son, Chiappetta, 2007, p. 690; Atkinson, Kap-lan, Matsumura, Joung, 2007, p. 616). Ámonës

turi siekti aukðtesnio pardavimo pelningumorodikliø lygio, nes ið jø galima spræsti apie ámo-nës veiklos sëkmingumà (Horngren, Harrison,2007, p. 864).

Taigi, kyla klausimas, koks bendrojo ir gry-nojo pardavimo pelningumo lygis gali bûti ver-tinamas gerai, kad ámonë neturëtø problemøiðsilaikyti konkurencingoje verslo rinkoje. Pa-gal Lietuvos statistikos sàjungos, Statistikos de-partamento ir VðÁ ,,Statistikos tyrimai“ pareng-tà finansiniø rodikliø vertinimo metodikà(þr. 8 lentelæ), bendrojo pardavimo pelningu-mas labai gerai vertinamas, yra didesnis negu35 proc., o grynojo – jeigu didesnis negu25 proc. Taèiau 7 lentelës duomenys rodo, kaddaugelio Lietuvos ekonominës veiklos ámoniøbendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo ro-dikliai yra gerokai maþesni. Ypaè maþi gryno-jo pardavimo pelningumo rodikliai. Galima da-ryti iðvadà, kad yra maþas ðiø ekonominiø veik-lø konkurencingumas, nes ámonës, turëdamosmaþus grynojo pelningumo rodiklius ir netnuostolá, galëjo tæsti savo veiklà.

Bendrojo ir grynojo pardavimo pelningu-mo, kaip ir daugelio kitø finansiniø rodikliø,orientacinës reikðmës padeda ámoniø vado-vams objektyviau ávertinti finansinæ ámonës

3 pav. Bendrojo pardavimo pelningumo ir trumpalaikio mokumo rodikliø ryðys

TRUMPALAIKIS MOKUMAS

Labai geras Nepatenkinamas

Labai geras 1

> 35 proc.; > 2,0

2

> 35 proc.; < 1,2

BENDROJO

PARDAVIMO

PELNINGUMAS

Nepatenkinamas 3

< 7 proc.; > 2,0

4

< 7 proc.; < 1,2

86

bûklæ ir veiklos rezultatus. Taèiau naudotis Lie-tuvos statistikø sàjungos, Statistikos departa-mento ir VðÁ ,,Statistikos tyrimai“ numatyto-mis bendrojo ir grynojo pardavimo pelningu-mo, taip pat kitø finansiniø rodikliø reikðmë-mis reikëtø dëmesingiau.

Rodikliø reikðmës, taigi ir jø vertinimas la-bai priklauso nuo ámonës ir ðakos ypatybiø. Tiekámonë, tiek ðaka yra veikiama penkiø pagrin-diniø veiksniø – politinës, ekonominës, socia-linës, ekologinës aplinkos ir technologinës pa-þangos. Lyginant keliø ðakos ámoniø pardavi-mo pelningumo rodiklius, galima nustatyti,koks yra ðiø veiksniø poveikis konkreèiai ámo-nei, ir imtis priemoniø tokiam poveikiui stip-rinti ar silpninti. Ámoniø vadovai, remdamiesividutiniais ðakos pardavimo pelningumo rodik-liais, taip pat ávertinæ savo ámonës veiklos ypa-tybes, gali gana tiksliai nustatyti minëtø rodik-liø orientacines reikðmes. Rodikliø orientaci-niø reikðmiø tikslumas bus didesnis, jeigu josbus nustatomos ávertinus paskutiniøjø 5–6 me-tø tø rodikliø lygá. Orientacinës rodikliø reikð-mës, atsiþvelgus á dabartinio verslo dinamið-kumà ir nuolat didëjantá konkurencijos lygá, ga-li bûti nustatomos tam tikram, pavyzdþiui, 2–3metø, laikotarpiui.

Vertinant pardavimo pelningumà reikëtøvadovautis pasaulinëje praktikoje vyraujanèianuostata, kad ðis rodiklis ilgu laikotarpiu turë-tø bûti stabilus. Stabilumu suprantamas rodik-lio svyravimas ne daugiau kaip 5 proc. Jeiguanalizës metu nustatoma, kad bendrasis par-davimo pelningumas ilgà laikà buvo pastovus,o vëliau staiga labai padidëjo, vertëtø patik-rinti, ar neásivëlë klaidø finansinëse ataskaito-se. Bendrasis pardavimo pelningumas stabili-zuojasi esant tokioms sàlygoms: silpna konku-rencija, kuri neverèia maþinti kainø; kainø po-litika, kuria siekiama iðlaikyti pelnà taikant pre-kybines nuolaidas, leidþianti turëti nuostoliøderantis dël kainø ir darant tokius sprendimus,

kurie tiesiogiai lemia kainas; esant ávairiam ga-miniø asortimentui, skirtingø prekiø pardavi-mo individualus pelningumas uþtikrina planuo-tà ámonës bendràjá pelningumà; individualusgaminiø pelningumas, atsiþvelgiant á skirtinguspirkëjø sluoksnius, padeda pasiekti planuotàvidutiná bendràjá ámonës pelningumà; gamybossànaudos, áskaitant medþiagas, tiesiogines dar-bo sànaudas, kitas gamybos iðlaidas, atitinkaplanuotà gamybos apimtá; sunaudotø medþia-gø savikaina ir atsargos atitinka sàmatà (Wil-son, 1997, p. 55).

Jeigu kurá laikà yra pastebimas maþëjantisbendrasis pardavimo pelningumas, tada pir-miausia reikëtø perþiûrëti produkcijos gamy-bos technologijà, gamybos árenginiø bûklæ, pro-dukcijos asortimentà, nuodugniau atliktiprodukcijos savikainos ir kainø analizæ. Gerianalitikai ið bendrojo pardavimo pelningumorodikliø pokyèiø sprendþia apie ámonës kaino-daros ir rinkodaros politikà, vadovø gebëjimàparduoti produktus, konkurencijos lygá, pro-dukcijos gamybos didëjimà ir kt.

Iðvados

Ávairûs vidaus ir iðorës informacijos varto-tojai, siekdami tam tikrø tikslø, skaièiuojaávairius pardavimo pelningumo rodiklius.Daþniausiai skaièiuojami bendrojo ir grynojopardavimo pelningumo rodikliai, taèiau gi-lesnë jø analizë neatliekama: pasitenkina-ma tik rodiklio lygio ir jo pokyèiø per tamtikrà laikotarpá tyrimu.

Iki ðiol nesukurta pardavimo pelningu-mo rodikliø kompleksinës analizës metodi-ka. Autoriø atliktos netikimybinës anketinësapklausos (2007 m. spalio mën) duomenysrodo, kad ið 73 ámoniø pelningumo rodik-lius skaièiuoja tik 35 ámonës, arba 47,9 proc.,o neskaièiuoja 38 ámonës, arba 52,1 proc. (þr.2 lentelæ). Gauti tyrimo rezultatai parodë,

87

kad, siekiant atskleisti ámonës veiklos efek-tyvumo didinimo rezervus, bûtina skaièiuo-ti ir analizuoti pelningumo rodiklius.

Rekomenduojama bendrojo pardavimopelningumo kompleksinës analizës schemaapima:

1) bendrojo pardavimo pelningumo veiks-niø analizæ; 2) bendrojo ir grynojo pardavi-mo pelningumo ryðio analizæ; 3) bendrojo irgrynojo pardavimo pelningumo ir mokumorodikliø ryðio analizæ; 4) bendrojo ir grynojopardavimo pelningumo rodikliø vertinimà.

Bendrojo pardavimo pelningumo veiks-niø analizæ tikslinga atlikti indeksø metodu.Tyrimas parodë, kad pagrindiniai veiksniai,darantys átakà bendrajam pardavimo pelnin-gumui ir jo pokyèiui, yra: a) pardavimo fizi-në apimtis ir jos pasikeitimas, b) pardavimoasortimento struktûra ir jos pasikeitimas,c) parduotos produkcijos kainos ir jø pasi-keitimas, d) parduotos produkcijos savikai-na ir jos pasikeitimas.

Atlikus bendrojo ir grynojo pardavimopelningumo ryðio analizæ buvo nustatyta, kadtikslinga skaièiuoti ðiø rodikliø skirtumà, kurisgali rodyti ámoniø vadovø neûkiðkumà ir di-

deles valdymo iðlaidas. Daugelio Lietuvosekonominës veiklos ámoniø bendrojo ir gry-nojo pardavimo pelningumo rodikliø skir-tumai labai dideli, tai rodo esant nepanau-dotø galimybiø maþinti administracines ir ki-tas iðlaidas.

Pardavimo pelningumo ir mokumo rodikliøryðio tyrimas parodë, kad ðá ryðá tikslinga tir-ti pagal R. Wilsono ir G. McHugho (1993 m.)pasiûlytà modelá, kurá sudaro minëtø rodik-liø ryðio keturi variantai, t. y. ámonë: 1) pel-ninga–moki, 2) pelninga–nemoki, 3) nepel-ninga–moki, 4) nepelninga–nemoki.

Bendrojo ir grynojo pardavimo pelnin-gumo rodikliø vertinimo tyrimu buvo nusta-tyta, kad daugelio Lietuvos ekonominës veik-los ámoniø labai maþi grynojo pardavimo pel-ningumo rodikliai, tai rodo maþà konkuren-cingumà lygá ir dideles administracines val-dymo iðlaidas. Rodikliø reikðmës labai pri-klauso nuo ámonës veiklos ypatybiø. Ámoniøvadovai, ávertinæ savo ámonës veiklos ypaty-bes ir remdamiesi vidutiniais ðakos parda-vimo pelningumo rodikliais, turëtø nustaty-ti orientacines ðiø rodikliø reikðmes tam tik-ram veiklos laikotarpiui.

LITERATÛRA

1. Ainsworth, P., Deines, D., Plumlee, R., LarsonC. (1997). Introduction to Accounting: An IntegratedApproach. USA, 829 p.

2. Atkinson, A. A., Kaplan, R. S., Matsumura, E. M.,Joung, S. M. (2007). Management Accounting. Fifthedition – New Jersey: Pearson Prentice Hall, 656 p.

3. Black, G. (2004). Applied Financial Accountingand Reporting – Oxford University Press, p. 285–286.

4. Brigchem, J. U. F., Erhardt, M. S. (2005).Finansovy menedþment. Perevod s anglijskovo, pod.red. E. A. Dorofejeva. 10-e izdanije Maskva: Piter,p.131.

5. Buraèas, A. (1997) Bankininkystës ir komercijosterminø þodynas – Kaunas: Naujasis lankas, 294 p.

6. Cooley, L., Roden, P. (1988). Business FinancialManagement – Chicago: The Dryden Press, 584 p.

7. Graþytë-Molienë, O. (2004). Statistika 1. Mo-komoji knyga – Vilnius: UAB Ciklonas, 153.

8. Ámoniø finansinës veiklos vertinimo rodikliai2000–2003. (2004).Vilnius: Lietuvos statistikø sàjunga,Lietuvos statistikos departamentas ir vieðoji ástaiga,,Statistikos tyrimai“.

9. Jëèiuvienë, M. (2006). Ámoniø veiklos ekonominëanalizë – Vilnius: KAM.

88

10. Juozaitienë, L. (2000). Ámoniø finansai. Analizëir valdymas – Ðiauliai: ÐU.

11. Haskins, M. E., Ferris, K. R., Selling, T. J.(1996). International Financial Reporting and Analysis.A Contextual emphasis – Irwin, Chicago, etc., p.133.

12. Horngren, Ch. T., Harrison, W. J. (2007).Accounting. 7 th edition – New Jersey: PearsonPrentice Hall, 1297 p.

13. Kancerevyèius, G. (2006). Finansai ir inves-ticijos. Antras atnaujintas leidimas – Kaunas: Smaltijosleidykla.

14. Karlin, T. P., Makmin, A. P. (1998). Analizfinansovych otèiotov (na osnove GAAP) – Maskva:Infra.

15. Kvederaitë, V. (1997). Firmos finansinë analizë– Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 60 p.

16. Kvedaraitë, V. (1995). Firmø finansiniø rodikliøpalyginamoji analizë – Vilnius: Lietuvos informacijosinstitutas, 36 p.

17. Lazauskas, J. (2005). Ámoniø ûkinës ir komer-cinës veiklos ekonominë analizë – Vilnius: Technika,201 p.

18. Lechtinen, J. (1996). Financial Rations in anInternational Comparision. Validity and Reliability –VAASA Universitas Wasaensis, 61 p.

19. Mackevièius, J. (2005). Ámoniø veiklos analizë.Informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas –Vilnius: TEV, 476 p.

20. Mackevièius, J., Poðkaitë D.(1998). Finansinëanalizë – Vilnius: Katalikø pasaulis, 624 p.

21. Mackevièius, J., Rakðtelienë, A. (2005). Altmanmodeliø taikymas Lietuvos ámoniø bankrotuiprognozuoti. Pinigø studijos, Nr. 1, p. 24–26.

22. Palepu, K. H., Healy, P. M., Bernard, V. L.(2004). Business Analysis and Valuation. Using Financialstatements – Thomson, Southwestern,. p. 5–11.

23. Pass, Ch., Lowes, B., Davies, L. (1994). Ekono-mikos terminø þodynas – Vilnius: Baltijos biznis, 190 p.

24. Savickaja, T. V. (2003). Ekonomièeskij analiz.8-je izdanije, pererabotanoje – Moskva: ,,Novoeznanije“.

25. Pagrindiniai ámoniø veikos vertinimo rodikliai2006. 2007 – Vilnius: Statistikos departamentas, 2007,p. 159.

26. Samuels, J. M., Wilkes, F. M., Brayshaw, R. E.(1993). Management of Company Finance – London:Chapman & Hall.

27. Smalenskas, G. (2000). Ámonës finansø prad-menys – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 80 p.

28. Ðeremet, A. D. (2002). Teorija ekonomièeskovoanaliza – Moskwa: INFRA–M, 147 p.

29. Ðlekienë, D., Klimavièienë, I. (1999). Ámoniøveiklos finansinis ávertinimas – Kaunas: Technologija.

30. The Blackwell encyclopedia of management.(2005). Accounting. Second edition. Edited by ColinClubb – Blackwell Publishing, 195 p.

31. Verso apskaitos standartai. (2004) – Vilnius:Mûsø Sauluþë, 183 p.

32. Wild, J. J., Larson, K. D., Chiappetta, B.(2007). Fundamental Accounting Principles. 18th ed. –New York: McGraw – Hill / Irwin, 1034 p.

33. Wilson, P. (1997). Maþos ámonës finansinisvaldymas – Vilnius: Alma littera.

34. Wilson, R., MC Hugh, G. (1993). FinancialAnalysis: A Managerial Introduction – London: Cassell.

Norint palyginti ámoniø veiklos efektyvumà yra skai-èiuojami ávairûs pelningumo rodikliai. Taèiau kyla ne-maþai klausimø: kaip ir kokius pelningumo rodikliusskaièiuoti, kaip juos vadinti, aiðkinti, vertinti jø reikð-mes. Ekonomikos literatûroje yra pateikiama labaiávairiø pelningumo sàvokø apibûdinimø. Skirtingaspelningumo apibûdinimas sudaro tam tikrø sunkumøskaièiuojant ir analizuojant pelningumo rodiklius. Pel-ningumà reikëtø apibûdinti kaip pelno (bendrojo, gry-nojo) ir tam tikro ámonës veiklos rodiklio santyká.Ypaè glaudus pelno ir pardavimo pajamø, turto irkapitalo ryðys. Atsiþvelgiant á ðá ryðá, reikëtø skirti

pardavimo, turto ir kapitalo pelningumo rodikliø gru-pes.

Pelningumo rodikliø klasifikavimas á grupes pade-da geriau suvokti jø skaièiavimo metodikà, o infor-macijos vartotojams priimti teisingesnius sprendimus.Bûtent pelningumo rodikliø skirstymas á pardavimo,turto ir kapitalo grupes yra labai svarbus informaci-jos vartotojams: ávairûs informacijos vartotojai pri-klausomai nuo poreikiø ir tikslø domisi ne visais, bettik kai kuriais pelningumo rodikliais. Manoma, kadinformacijos vartotojus labiausiai domina ámonës par-davimo pelningumas.

BENDROJO PARDAVIMO PELNINGUMO KOMPLEKSINËS ANALIZËS METODIKA

Jonas Mackevièius, Ona Molienë, Dalia Poðkaitë

S a n t r a u k a

89

Pardavimo pelningumo rodikliai yra vieni ið svar-biausiø ámoniø finansinæ bûklæ ir veiklos rezultatusapibûdinanèiø rodikliø. Nuo jø lygio ir pokyèiø pri-klauso ámonës konkurencingumas ir plëtros galimy-bës. Todël nepakanka tik apskaièiuoti tam tikrus par-davimo pelningumo rodiklius. Reikalinga kompleksi-në pardavimo pelningumo analizë, kuri atskleistø par-davimo pelningumo rodikliø pokyèius per tam tikràlaikotarpá, juos lemianèius veiksnius ir prieþastis.

Autoriø atliktos netikimybinës anketinës apklausos(2007 m. spalio mën.) duomenys rodo, kad ið 73 ámo-niø pelningumo rodiklius skaièiuoja tik 35 ámonës, ar-ba 47,9 proc., o neskaièiuoja 38 ámonës, arba 52,1 proc.Gauti tyrimo rezultatai parodë, kad, siekiant atskleistiámonës veiklos efektyvumo didinimo rezervus, bûtinaskaièiuoti ir analizuoti pelningumo rodiklius.

Rekomenduojama pardavimo pelningumo kom-pleksinës analizës schema apima: 1) bendrojo parda-vimo pelningumo veiksniø analizæ; 2) bendrojo ir gry-nojo pardavimo pelningumo ryðio analizæ; 3) bendro-jo ir grynojo pardavimo pelningumo ir mokumo ro-dikliø ryðio analizæ; 4) bendrojo ir grynojo pardavi-mo pelningumo rodikliø vertinimà.

Veiksniø, daranèiø átakà bendrajam pardavimo pel-ningumui, analizæ tikslinga atlikti indeksø metodu.Tyrimas parodë, kad pagrindiniai veiksniai, darantysátakà bendrajam pardavimo pelningumui ir jo poky-èiui, yra: a) pardavimo fizinë apimtis ir jos pasikeiti-

mas, b) pardavimo asortimento struktûra ir jos pasi-keitimas, c} parduotos produkcijos kainos ir jø pasi-keitimas, d) parduotos produkcijos savikaina ir jospasikeitimas.

Atlikus bendrojo ir grynojo pardavimo pelningu-mo ryðio analizæ nustatyta, kad tikslinga skaièiuotiðiø rodikliø skirtumà, kuris gali rodyti ámoniø vadovøneûkiðkumà ir dideles valdymo iðlaidas. Daugelio Lie-tuvos ekonominës veiklos ámoniø bendrojo ir grynojopardavimo pelningumo rodikliø skirtumai labai dide-li, tai rodo esant nepanaudotø galimybiø maþinti ad-ministracines valdymo iðlaidas.

Pardavimo pelningumo ir mokumo rodikliø ryðiotyrimas parodë, kad ðá ryðá tikslinga tirti pagalR. Wilsono ir G. McHugho (1993 m.) pasiûlytà mode-lá, kurá sudaro minëtø rodikliø ryðio keturi variantai,t. y. ámonë: 1) pelninga–moki, 2) pelninga–nemoki,3) nepelninga–moki, 4) nepelninga–nemoki.

Pardavimo pelningumo rodikliø vertinimo tyrimubuvo nustatyta, kad daugelio Lietuvos ekonominësveiklos ámoniø labai maþi grynojo pardavimo pelnin-gumo rodikliai, tai rodo maþà konkurencingumà irdideles administracines valdymo iðlaidas. Rodikliøreikðmës labai priklauso nuo ámonës veiklos ypaty-biø. Ámoniø vadovai, ávertinæ savo ámonës veiklos ypa-tybes ir remdamiesi vidutiniais ðakos pardavimo pel-ningumo rodikliais, turëtø nustatyti orientacines ðiørodikliø reikðmes tam tikram veiklos laikotarpiui.

METHODOLOGY OF COMPLEX ANALYSIS OF RETURN ON SALES

Jonas Mackevièius, Ona Molienë, Dalia Poðkaitë

S u m m a r y

The effectiveness of the activity of an enterprise isassessed using the profitability ratios. In practice, theeffectiveness of enterprises is measured by variousprofitability ratios which have different methods ofcalculations, different definitions and names. Thismakes some difficulties in calculations and analysisof profitability ratios.

An investigation carried out by the authors(October 2007) shows that only 35 enterprises, or47% of all those taken into account, count profitabilityratios, while 38 enterprises, or 52.1%, don’t countthese ratios and don’t make their analysis. The resultsof the investigation allow to conclude that it isnecessary to analyze profitability ratios and to disclosethe reserves of the effectiveness of enterprises.

Profitability ratios should be defined as return ongross profit, on sales and on activity costs. Profitabilityratios have a strong connection with sales, assets andowner’s equity. For that reason, the ratios should beclassified into groups of return on sales, return onassets and return on owner’s equity. This way ofclassification of profitability ratios would help theusers of information not only to understand betterthe methodology of calculation, but also to make morecorrect decisions. Breaking up the profitability ratiosinto groups of return on sales, return on assets andreturn on capital is very important for different usersinterested in different information significant forthem. Information users seem to be more interestedin return on sales.

90

Áteikta 2007 m. rugpjûèio mën.Priimta spausdinti 2008 m. vasario mën.

Return on sales is more important for users,because these ratios show the financial status andactivity results of an enterprise. The level and changesof these ratios indicate the competitiveness andpossibilities of expansion, development of theenterprise. Therefore, it is not enough to calculatesales profitability, but it is also necessary to make acomplex analysis of return on sales, which would revealall changes of these ratios during a period underanalysis and would show the factors and causes ofthese changes.

The recommended scheme of the complex analysisof return on sales consists of the following stages:1) analysis of factors influencing the return on grossprofit; 2) analysis of the relation between gross profitand net profit; 3) analysis the relationship betweenreturn on sales and liquidity; 4) evaluation of returnon sales. The authors also propose to analyse thefactors influencing gross profitability by the methodof indexes. The investigation presents the main factorsthat influence changes of gross profit and profitability:

a) the physical quantity of sales and its change;b) assortment and structure and their change; c) pricesof sold production and their changes; d) cost of goodssold and its changes.

The analysis of gross and net profitability (grossprofit on sales and net profit on sales) made in thearticle shows that it is reasonable to calculate thedifference between these ratios. A great differencebetween these ratios could show inefficient work,mismanagement, and high management costs. Analysisof the net and gross profitability of Lithuanianenterprises shows a great difference between theseindices and confirms the possibility to lower themanagement and administrative costs.

R. Wilson and G. McHugh (1993) proposed ananalytical model for making a comparative analysisof profitability and liquidity ratios. It allows findingthe best strategy of the enterprise while looking forthe most efficient financial results. This model helpsto evaluate not only the current financial situation,but also the results of the enterprise’ activities bycomparing the four variants.