KAIP APMOKESTINAMOS 2007 IR VĖLESNIAIS MOKESTINIAIS LAIKOTARPIAIS

GAUTOS TURTO PARDAVIMO PAJAMOS

NE INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTO PARDAVIMO AR KITOKIO PERLEIDIMO

NUOSAVYBĖN PAJAMŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI

TURINYS

I. ĮVADINĖ DALIS

II. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS IR TURTO ĮSIGIJIMO KAINŲ

NUSTATYMAS:

2.1. Turto pardavimo pajamų apskaičiavimas;

2.2. Turto įsigijimo kainos nustatymas;

2.3. Tam tikri turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai:

2.3.1. kai turtas įgytas paveldėjimo būdu;

2.3.2. kai turtas gautas dovanojimo būdu;

2.3.3. kai turtas grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2.3.4. kiti turto įsigijimo atvejai;

2.4. Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai turtas perleidžiamas pagal mainų sutartį.

III. NEKILNOJAMOJO TURTO IR REGISTRUOTINO KILNOJAMOJO TURTO

PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS:

3.1. Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas);

3.2. Pajamų mokesčio sumokėjimo tvarka;

3.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievolės:

3.3.1. duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 ir FR0573 formos);

3.3.2. pažymų išdavimas gyventojams;

3.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal gyventojo pateiktą prašymą (FR0464 forma);

3.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

IV. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

4.1. Vertybinių popierių įsigijimo kainos nustatymas:

4.1.1. VP, įsigyti pirkimo būdu;

4.1.2. VP, įsigyti paveldėjimo būdu;

4.1.3. VP, įsigyti dovanojimo būdu;

4.1.4. VP (akcijos, dalys, pajai) vieneto likvidavimo atveju;

4.1.5. Akcijos (dalys, pajai), gautos reorganizavimo metu mainais į įsigyjamojo vieneto

akcijas (dalis, pajus), akcijos įsigytos didinant vieneto įstatinį kapitalą;

4.1.6. VP, gauti už nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisė gyventojui atkurta pagal Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

4.2. Pajamų mokesčio lengvatų taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22-23 punktai);

4.3. Išmokas išmokėjusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471

forma);

4.4. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir

mokesčio sumokėjimas.

V. NENUKIRSTO MIŠKO, APVALIOSIOS MEDIENOS IR NETAURIŲJŲ METALŲ LAUŽO

PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS:

5.1. Nenukirsto miško, apvaliosios medienos ir netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamų

apmokestinimo ypatumai;

5.2. Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas);

5.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievolės:

5.3.1. duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 forma);

5.3.2. pažymų išdavimas gyventojams;

5.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal gyventojo pateiktą prašymą (FR0464 forma);

5.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

VI. KITO TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS:

6.1. Pajamų mokesčio lengvata (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas);

6.2. Išmokas išmokėjusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471

forma);

6.3. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, pajamų

mokesčio sumokėjimas.

VII. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ, GAUTŲ IŠ TIKSLINIŲ TERITORIJŲ,

APMOKESTINIMAS.

2

I. ĮVADINĖ DALIS

1.1. Šis leidinys skirtas gyventojams, kurie 2007 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pardavė

tam tikros rūšies ne individualios veiklos turtą (nekilnojamąjį turtą, registruotiną kilnojamąjį turtą,

vertybinius popierius ar kitą turtą, toliau - turtas) ir nori sužinoti, kaip apmokestinamos turto pardavimo

pajamos, kokios taikomos lengvatos, kaip tokios pajamos turi būti deklaruojamos ir pan. Be to, šis

leidinys naudingas ir išmokas išmokėjusiems, pajamų mokestį privalantiems išskaičiuoti juridiniams

asmenims.

1.2. Ne individualios veiklos turtas – tai turtas, kuris nėra naudojamas gyventojo vykdomoje

individualioje veikloje arba kurio perleidimas neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių

(tęstinumo, savarankiškumo, ekonominės naudos siekimo). Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji

daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas, kaip jis yra

apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98, 1.101 straipsniuose.

1.3. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, kurios galioja

apmokestinant po 2003-01-01 gautas pajamas, ne individualios veiklos turto (toliau – turto) pardavimo

arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (toliau –pardavimo pajamos) apskaičiuojamos iš gautų

turto pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą (į šią kainą įskaitomas sumokėtas komisinis

atlyginimas, mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto perleidimu).

1.4. Turto pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtą komisinį

atlyginimą bei mokesčius, rinkliavas, susijusias su to turto perleidimu nuosavybėn, skirtumo suma

apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

II. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS IR TURTO ĮSIGIJIMO KAINOS

NUSTATYMAS

3

Turto pardavimo pajamų suma

Turto įsigijimo kaina‚ įskaitant sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius ir rinkliavas

Turto pardavimo apmokestinamosios

pajamos

2.1. Turto pardavimo pajamų apskaičiavimas

2.1.1. Turto pardavimo pajamos – tai už turto pardavimą gauta pajamų (turto) suma.

2.1.2. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gautas iš turto perleidimo nuosavybėn, iš

gautų pajamų sumos GPMĮ 19 straipsnio nustatyta tvarka gali būti atimama turto įsigijimo kaina,

sumokėtas komisinis atlyginimas, mokesčiai bei rinkliavos, susiję su jo perleidimu nuosavybėn. Ši

nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu turtas buvo perleistas nuosavybėn.

2.1.3. Komisinio atlyginimo, mokesčių, rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas atitinkamais

šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Sumokėjimas gali būti patvirtintas ir atitinkamų

institucijų ant sandorių dokumentų uždėtu spaudu, patvirtinančiu rinkliavos, atlyginimo sumokėjimo

sumą, pvz.: apie notarui sumokėtą atlyginimą patvirtina notaro ant sandorio dokumentų uždėtas spaudas.

Pavyzdys

Gyventojas A. A. 3 kambarių butą pagal mainų sutartį perleido nepraėjus trejiems metams nuo jo

įsigijimo. Iš buto perleidimo pajamų (300 000 Lt) gali būti atimama juridinę galią turinčiais

dokumentais pagrįsta jo įsigijimo kaina (tarkime, 200 000 Lt, sumokėtų pardavėjui jį įsigyjant, 300 Lt

atlyginimas notarui ir 80 Lt už teisinę registraciją) ir kitos su jo perleidimu nuosavybėn susijusios

išlaidos (400 Lt atlyginimas notarui už notarinių veiksmų atlikimą perleidžiant butą). Skirtumas tarp

buto perleidimo pajamų ir įsigijimo kainos bei kitų su perleidimu susijusių išlaidų yra:

99 220 Lt = 300 000 Lt - (200 000 + 300 + 80+ 400).

Nuo šios 99 220 Lt sumos, taikant 15 proc. mokesčio tarifą, apskaičiuojamas 14 883 Lt pajamų

mokestis, kurį pagal mainų sutartį 3 kambarių butą perleidęs gyventojas turės sumokėti mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos.

2 kambarių butą perleidęs savininkas B. B. iš jo perleidimo pagal mainų sutartį gavo 200 000 Lt.

Jeigu 2 kambarių butas buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus trejiems metams nuo įsigijimo, tai iš

perleidimo pajamų gali būti atimta jo įsigijimo kaina (tarkime, 170 000 Lt) ir kitos su jo perleidimu

nuosavybėn susijusios išlaidos (tarkim, jų nebuvo):

200 000 Lt - 170 000 =30 000 Lt

Nuo 30 000 Lt sumos apskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis.

2.1.4. Tais atvejais, kai gyventojas, parduodamas nekilnojamąjį turtą, pasisamdo advokatą ar kitą

asmenį, kuris suteikia teisines konsultacijas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ir jam už paslaugas

sumoka atitinkamo dydžio sumas, tai, apskaičiuojant apmokestinamąsias turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn pajamas, tokios sumokėtos sumos neatimamos iš nekilnojamojo turto pardavimo

4

pajamų. Atitinkamai, jeigu gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas nekilnojamąjį turtą, tai to

turto įsigijimo kainai minėtos išlaidos nepriskiriamos.

2.1.5. Jeigu gyventojas parduoda nekilnojamąjį turtą pagal sudarytą komiso sutartį, kai viena

šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti sandorius

savo vardu, bet komitento lėšomis, o komitentas (šiuo atveju – gyventojas) privalo sumokėti

komisionieriui komisinį atlyginimą už jo suteiktas paslaugas, tai tokiais atvejais sumokėtas komisinis

atlyginimas atimamas iš turto pardavimo pajamų arba priskiriamas turto įsigijimo išlaidoms. Kitais

atvejais tarpininkams sumokėtos sumos, apskaičiuojant apmokestinamąsias turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn pajamas, neatimamos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Jeigu

gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas nekilnojamąjį turtą, tai to turto įsigijimo kainai

minėtos išlaidos nepriskiriamos.

2.1.6. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn vertybinius

popierius, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą (Žin., 1996, Nr.16-

412; galiojo iki 2007-02-08), nuo 2007-02-08 pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos

įstatymą (Žin., 2007, Nr.17-627) perleisti galima tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkus (finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjo įmonės), turinčius teisę teikti

investicines paslaugas, ir tokiam tarpininkui sumoka komisinį atlyginimą, tai šio komisinio atlyginimo

suma, apskaičiuojant vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

apmokestinamąsias pajamas, atimama iš vertybinių popierių pardavimo pajamų. Jeigu gyventojas

sumoka komisinį atlyginimą įsigydamas vertybinius popierius, tai tokios išlaidos priskiriamos

vertybinių popierių įsigijimo kainai.

2.1.7. Tais atvejais, kai gyventojas, parduodamas turtą, sumoka mokesčius už valiutos pirkimo ar

pardavimo operacijas (už valiutos konvertavimą), šios sumos nepriskiriamos mokesčiams, susijusiems su

turto pardavimu, ir iš gautų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų neatimamos. Jeigu

gyventojas analogiškas sumas sumoka įsigydamas turtą, tai to turto įsigijimo kainai minėtos išlaidos

nepriskiriamos.

Pavyzdys

Gyventojas su Lietuvoje įsteigtu banku sudaro sutartį, kuria paveda pirkti Latvijoje įsteigtos

akcinės bendrovės X išleistus vertybinius popierius ir atsiskaitymui už įsigytus vertybinius popierius

tarpininkui perduoda 10000 Lt. Tarpininkas įvykdo gyventojo pavedimą ir nuperka gyventojui vertybinių

popierių už 9800 Lt. Kadangi už įsigytus vertybinius popierius Latvijoje atsiskaitoma latais, tarpininkas

gyventojo sąskaita konvertuoja jam perduotą sumą litais į latus, sumokėdamas 100 Lt už valiutos keitimą.

5

Šiuo atveju vertybinių popierių įsigijimo kaina 9800 Lt (valiutos keitimo mokestis, 100 Lt, prie vertybinių

popierių įsigijimo kainos nepriskiriamas).

2.1.8. Tais atvejais, kai pagal vieną pirkimo-pardavimo ar kitokią perleidimo nuosavybėn sutartį

parduodami (perleidžiami nuosavybėn) du ar keli nekilnojamieji daiktai arba keli kilnojamieji daiktai,

o sutartyje yra nurodyta bendra pardavimo (perleidimo nuosavybėn) kaina, tai pajamų suma, gauta už

kiekvieną turto vienetą, nustatoma atsižvelgiant į GPMĮ 15 straipsnio nuostatas. Gyventojai,

apskaičiuodami apmokestinamąsias ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, pajamomis iš

tokio sandorio turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio tikrąją rinkos kainą.

Pavyzdys

Gyventojas pardavė gyvenamąjį namą (nepraėjus trejiems metams nuo įsigijimo) su žemės

sklypu (įsigytu daugiau kaip prieš trejus metus). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta bendra namo ir

žemės kaina.

Gyventojas kaip apmokestinamąsias pajamas iš gyvenamojo namo pardavimo turi nurodyti

ekonomiškai pagrįstą jo tikrąją rinkos kainą (kaip ji apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje). Žemės

sklypo pardavimo neapmokestinamosios pajamos - likusi pajamų suma, gauta iš šio sandorio.

2.1.9. Gyventojo turimas ne individualios veiklos turtas gali būti parduodamas, išmainomas,

gyventojo ar juridinio asmens nuosavybėn perleidžiamas kitais CK nustatytais būdais, pavyzdžiui:

perleidžiamas nuosavybėn pagal skolos padengimo sutartį, rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Pagal tokius sandorius gautoms pajamoms taip pat taikomos visos ne individualios veiklos turto

pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apmokestinimo taisyklės. Sudarant skolos

padengimo sutartį, neturi būti piktnaudžiaujama. Nedideles skolas negalima padengti žymiai

brangesniu turtu.

Pavyzdys

1. Gyventojas pagal paskolos sutartį yra pasiskolinęs 80000 Lt. Remiantis sutartimi,

apskaičiuota 2000 Lt palūkanų suma. Pagal skolos padengimo sutartį (kaip ji apibrėžiama CK) kaip

užmokestį už piniginę skolą kreditoriaus nuosavybėn skolininkas perduoda butą, kurio tikroji rinkos

kaina 90000 Lt. Skolininko gautomis pajamomis iš ne individualios veiklos turto (buto) perleidimo

laikoma pajamų suma, lygi padengtos skolos sumai (82000 Lt; įskaitant turtu padengtas palūkanas).

Tuo atveju, jeigu kreditorius sumokėtų skolininkui skirtumą tarp jo nuosavybėn perduodamo

turto kainos ir skolos sumos (8000 Lt=90000-82000), tai skolininko gautomis turto perleidimo

pajamomis būtų laikoma padengtos skolos suma (įskaitant palūkanas) ir kreditoriaus jam išmokėta

suma, iš viso 90000 Lt (82000 + 8000).

6

2. Pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (kaip šios sutartys apibrėžiamos CK)

rentos gavėjas gauna rentą (išlaikymą iki gyvos galvos) už rentos mokėtojo nuosavybėn perleistą butą.

Rentos gavėjo per mokestinį laikotarpį gautomis pajamomis iš ne individualios veiklos turto (buto)

perleidimo nuosavybėn laikoma per tą mokestinį laikotarpį gauta rentos (jam išlaikyti rentos mokėtojo

patirtų išlaidų) suma. Jeigu šis butas buvo perleistas nuosavybėn anksčiau negu po 3 metų nuo jo

įsigijimo, jo perleidimo pajamos priskiriamos pajamoms, apmokestinamoms taikant 15 proc. mokesčio

tarifą.

2.2. Turto įsigijimo kainos nustatymas

2.2.1. Turto įsigijimo kaina – tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su

šio turto perleidimu susijusį sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas, taip pat savo ar

sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo išlaidas (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų

sugrąžintą dalį). Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos

visos tam turtui pagaminti ir/ar rekonstruoti patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų

sugrąžintą dalį).

2.2.2. Iš turto pardavimo pajamų galima atimti to turto įsigijimo kainą tik tais atvejais, kai yra

turto įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai. Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama

galiojančiais sandoriais, užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų

galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Turto įsigijimo dokumentai arba įsigijimo kainą patvirtinantys

galiojančių sandorių dokumentai yra: paveldėjimo teisės liudijimas, turto vertintojų turto vertės

nustatymo pažyma, dovanojimo sutartis, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI)

nustatytos formos pažyma apie paveldimo turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal

Paveldimo turto mokesčio įstatymą (nuo 2003-01-01 paveldėjus turtą), pirkimo-pardavimo sandorį

patvirtinantis dokumentas arba turto priėmimo – perdavimo aktas, valstybės įmonės Registrų centras

išduotas dokumentas, patvirtinantis turto įregistravimą gyventojo vardu, automobilio įsigijimo

dokumentas pažyma – sąskaita ir pan. Neregistruojamo turto įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai

gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių galima nustatyti turto įsigijimo kainą.

2.2.3. Komisinio atlyginimo, mokesčių bei rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas atitinkamais

šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais (žr. šio leidinio II sk. 2.1.3 punktą).

2.2.4. Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali

būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta

sutarties kopija, komiso pagrindais automobiliais prekiaujančios įmonės pažymos – sąskaitos kopija).

7

Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto pardavimą buvo sumokėta pavedimu

ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

2.2.5. Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų

patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama.

Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus

to turto įsigijimo kainos).

2.3. Tam tikri turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai:

Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklės

(toliau – taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133

(Žin., 2003, Nr. 13-497), numato tam tikrus išskirtinius turto įsigijimo kainos nustatymo atvejus:

2.3.1. kai turtas įgytas paveldėjimo būdu

2.3.1.1. Taisyklių nuostatos įgyvendinamos remiantis Paveldimo turto mokesčio įstatymu (Žin.,

2002, Nr. 123-5531, galiojančiu nuo 2003-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio

13 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių

patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 5-194; 2004, Nr. 109-4082, toliau – apskaičiavimo taisyklės).

2.3.1.2. Pagal taisykles paveldėjimo būdu įgyto turto, jį parduodant nepraėjus trejiems metams

įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis

gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę,

reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Tokiu atveju paveldėto turto įsigijimo kaina laikoma

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti (toliau – Komisija) nustatyta tokio turto vidutinė rinkos

kaina. Iki 2007 m. spalio l d. Komisija kiekvieną ketvirtį nustatydavo ir paskelbdavo atitinkamo

ketvirčio turto vidutinę rinkos vertę. Informacija buvo skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“.

2.3.1.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 989 (Žin.,

2007, Nr. 102-4148) buvo pakeistos apskaičiavimo taisyklių nuostatos, susijusios su nekilnojamųjų

daiktų, esančių Lietuvoje, ir kilnojamųjų daiktų, kuriems nustatyta teisinė registracija, vertės nustatymu.

Šios nuostatos galioja nuo 2007 m. spalio 1 d. Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo

kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą

paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo

8

mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą, buvusi

gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti

paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

2.3.1.2.2. Iki 2007 m. spalio 1 d. teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, taip pat civilinio

orlaivio ir laivo, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija ir kuris laikomas nekilnojamuoju daiktu,

vertė buvo jo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota remiantis Komisijos nustatytomis vidutinėmis rinkos

kainomis. Teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, taip pat teisiškai registruotino civilinio orlaivio ir

laivo vertę, buvusią turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją

vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, nustatydavo mokesčių administratorius. Kai

atitinkamo teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, civilinio orlaivio ar laivo vidutinės rinkos kainos

nebuvo nurodytos ,,Valstybės žiniose“ paskelbtuose Komisijos nutarimuose, jas pagal mokesčių

administratoriui pateiktą prašymą nustatydavo Komisija.

2.3.1.2.3. Nuo 2007 m. spalio 1 d. teisiškai registruotino kilnojamojo daikto (pvz.: automobilio,

žemės ūkio technikos, potencialiai pavojingo įrenginio, ginklo ir pan.), taip pat civilinio orlaivio ir laivo,

vertė yra turtą paveldinčio gyventojo (jo paties ar pasinaudojus turto vertintojų paslaugomis) nustatyta

vertė, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo

apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Turto

vertintojo paslaugomis nepasinaudojęs gyventojas paveldimo kilnojamojo daikto vertę nustato

remdamasis analogiškų (tokios pat rūšies, būklės, pagaminimo metų, kokybės, modelio ir pan.) tuo metu

parduodamų daiktų kainomis.

2.3.1.2.4. Kaip nustatoma paveldėjimo būdu įgytų vertybinių popierių įsigijimo kaina paaiškinta

šio leidinio IV skyriuje (žr. 4.1.2 punktą).

2.3.1.2.5. Paveldėtų meno kūrinių vertę, antikvarinių meno kūrinių vertę nustato Kultūros

paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Tauriųjų metalų ir

brangakmenių gaminių įsigijimo kaina nustatoma pagal Lietuvos prabavimo rūmų nustatytą vertę.

2.3.1.2.6. Kito turto, kuriam teisinė registracija nėra nustatyta (pvz.: buitinė technika, baldai ir

pan.), vertė yra jo vertė, nustatyta turtą paveldinčio gyventojo (paties ar pasinaudojus turto vertintojo

paslaugomis). Tokio turto vertė nustatoma turtą paveldinčio gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo

palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo

mokesčių administratoriui dienos.

9

2.3.1.7. Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal taisyklių nuostatas, neatsižvelgiant į tai, ar

gyventojas, paveldėjęs turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį, ar buvo nuo to mokesčio

atleistas.

2.3.2. kai turtas gautas dovanojimo būdu

2.3.2.1. Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų

laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio (po 2003-

01-01 dovanotam turtui) bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip

loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip

dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y. imama turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų

laikoma apdovanotojo pajamomis.

2.3.2.2. Po 2003-01-01 dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto

tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2006-03-06 pagal dovanojimo sutartį iš tėvo gavo butą, kurio tikroji rinkos kaina

dovanojimo dieną buvo 220 000 Lt. Vadinasi, šio buto įsigijimo kaina – 220 000 Lt. Tarkime, kad 2007

m. (nepraėjus trejiems metams nuo įsigijimo dienos) gyventojas šį butą pardavė už 200 000 Lt. Pajamų

mokesčio suma lygi 0 (200 000-220 000).

2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2007–05–15 loterijoje laimėjo automobilį, kurio tikroji rinkos

kaina – 64 000 Lt. Vadinasi, šio automobilio įsigijimo kaina – 64 000 Lt. Po 10 dienų automobilis

parduodamas už 50 000 Lt. Pajamų mokesčio suma nuo gautų turto pardavimo pajamų lygi 0 (50 000 –

64 000).

2.3.2.4. Turto įsigijimo kaina nustatoma pagal taisyklių nuostatas, neatsižvelgiant į tai, ar

gyventojas, gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti nuo dovanojimo būdu gauto turto vertės gyventojų

pajamų mokestį, ar ne.

2.3.3. kai turtas grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

10

2.3.3.1. Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo

atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558, toliau – Įstatymas) nurodytiems Lietuvos Respublikos

piliečiams:

1) turto savininkams;

2) asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad

testamentuose nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų

sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams;

3) turto savininkų, kurie mirė ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais (1939-1990 metais)

emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę,

sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos

piliečiai – į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

4) turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) – į

mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

5) leidinio 2.3.3.1 punkto 1–4 papunkčiuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), tėvams

(įtėviams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notariškai

patvirtintas teisių perleidimo sutartis;

6) nuosavybės teisės atkurtos mirusiųjų vardu ir perduotos įpėdiniams (Lietuvos Respublikos

piliečiams, jeigu leidinio 2.3.3.1 punkto 1–4 papunkčiuose paminėti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo

padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę).

Pavyzdžiai

1.Gyventojui A, kuriam turto savininkas prieš mirtį testamentu paliko savo turtą, buvo atkurtos

nuosavybės teisės į žemę. Šią žemę jis susigrąžino ir, nepraėjus 3 metams nuo susigrąžinimo, ją

pardavė už 20 000 Lt. Skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų neskaičiuojamas, nes įsigijimo kaina

lygi pardavimo kainai (20 000 Lt). Pajamų mokesčio suma yra 0.

2. Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B (savo vaikui (įvaikiui),

tėvui (įtėviui), sutuoktiniui arba vaikaičiui) teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Gyventojui B

atkuriamos nuosavybės teisės, šį turtą jis susigrąžino ir, nepraėjus 3 metams nuo susigrąžinimo, jį

pardavė už 20 000 Lt. Turto įsigijimo kaina yra prilyginama jo pardavimo kainai (20 000 Lt). Pajamų

mokesčio suma yra 0.

11

3. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos mirusio asmens A vardu. Įpėdinis B, nepraėjus 3 metams nuo

žemės sugrąžinimo, žemę pardavė. Žemės įsigijimo kaina prilyginama jos pardavimo kainai, todėl

pajamų mokesčio suma yra 0.

2.3.3.2. Turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal

notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne

vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui,

kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad turto

įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei

rinkliavas, susijusius su turto perleidimu.

Pavyzdys

Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido kitam Lietuvos Respublikos piliečiui B

(ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui) teisę atkurti nuosavybės teises į

žemę. Piliečiui B atkuriamos nuosavybės teisės, jis žemę susigrąžino ir, nepraėjus 3 metams nuo

susigrąžinimo, ją pardavė už 20 000 Lt. Turto įsigijimo kaina yra 0. Pilietis B notarui yra sumokėjęs 20

Lt atlyginimą už teisių perleidimo sutarties patvirtinimą. Šios išlaidos gali būti atimamos iš pardavimo

pajamų, vadinasi, minėtos žemės pardavimo apmokestinamosios pajamos yra 19 980 Lt (20 000-20),

mokėtina pajamų mokesčio suma – 2 997 Lt (19 980x15/100).

2.3.4. kiti turto įsigijimo atvejai

2.3.4.1. Jeigu vieneto dalyviams (akcinių bendrovių akcininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems

nariams ir nariams komanditoriams, žemės ūkio bendrovių ar kooperatinių bendrovių pajininkams)

likvidavimo atveju perleidžiamas to vieneto (akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių)

turtas, tai tokio turto įsigijimo kaina yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi turto nuosavybės teisės

perleidimo vieneto dalyviui dieną.

Pavyzdys

UAB „X“ likviduojama. 2007 m. balandžio mėnesį akcininkui Y perleidžiamas pastatas,

kurio tikroji rinkos kaina yra 125 000 Lt. 2007 m. gegužės mėnesį gyventojas tą pastatą pardavė už 124

000 Lt. Kadangi šio turto įsigijimo kaina (tikroji rinkos kaina buvusi perleidimo dieną) yra 125 000 Lt, o

pardavimo – 124 000 Lt, tai pajamų mokesčio mokėti nereikia.

12

2.3.4.2. Jeigu už atliktą darbą (pagal darbo sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį), už kitų darbų

atlikimą, paslaugų suteikimą, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą

ar lėšas sumokama turtu, tai tokio turto įsigijimo kaina yra tikroji šio turto rinkos kaina, buvusi

gyventojo pajamų natūra gavimo dieną (jeigu gautas turtas buvo pripažintas gyventojo pajamomis

natūra) arba turto perleidimo gyventojo nuosavybėn dieną.

2.3.4.3. Tais atvejais, kai per mokestinį laikotarpį gaunama tik dalis turto pardavimo pajamų, iš

jų gali būti atimta to turto įsigijimo kainos dalis, proporcinga per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų

daliai.

Pavyzdys

Gyventojas 2006 metų liepos mėnesį pardavė UAB „X“ už 220 000 Lt butą (butas įsigytas 2005-

01-15, įsigijimo kaina 200 000 Lt). 80 000 Lt UAB „X“ išmokėjo 2006-07-15, likusią sumą įsipareigojo

išmokėti 2007-02-01. UAB „X“ 2006–07–15, išmokėjusi gyventojui 80 000 Lt turto pardavimo pajamų,

išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, UAB „X“, išmokėdama 2007–02–01 likusią turto pardavimo

pajamų dalį (140 000 Lt), nuo išmokamos sumos išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, nes butas buvo

įsigytas ir parduotas nepraėjus 3 metams. Pajamų mokesčio suma yra 33 000 Lt

(80000x15/100)+(140 000x15/100).

Gyventojas, gavęs iš UAB „X“ pažymą apie tai, kad pajamų mokestis išskaičiuotas ir pervestas į

biudžetą, gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl pajamų mokesčio nuo pajamų, gautų už parduotą

ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn turtą, perskaičiavimo, t.y. gali prašyti, kad pajamų mokestis būtų

apskaičiuojamas iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.

Pajamų mokestis nuo buto pardavimo pajamų perskaičiuojamas tokia tvarka:

pardavimo kaina – 220 000 Lt;

įsigijimo kaina – 200 000 Lt;

su buto pardavimu susijusios sumokėtos rinkliavos ir mokesčiai – 120 Lt.

Kadangi pagal GPMĮ nuostatas 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestinama tiek 2006 metais

išmokėta 80 000 Lt suma, tiek 2007 metais 140000 Lt išmokėta suma, todėl reikia nustatyti, kokiomis

proporcijomis galima iš šios sumos atimti buto įsigijimo kainos dalį ir su šio buto pardavimu susijusių

sumokėtų mokesčių bei rinkliavų sumos dalį. Atimama išlaidų dalis sudaro: 2006 metais - 36,36 proc.

(80 000:220 000x100) bendros gautos buto pardavimo pajamų sumos, 2007 metais – likusi išlaidų

suma.

Buto įsigijimo ir su buto pardavimu susijusių sumokėtų mokesčių bei rinkliavų suma, tenkanti

2006 metais išmokėtai turto pardavimo pajamų sumai, sudaro 72763,63 Lt [(200 000+120)x36,36/100].

13

Apmokestinamųjų pajamų suma, apskaičiuota atėmus 2006 metais išmokamai sumai tenkančių

buto įsigijimo išlaidų dalį, sudaro 7236,37 Lt (80000-72763,63). Pajamų mokestis nuo perskaičiuotų

apmokestinamųjų buto pardavimo pajamų yra 1085,45 Lt (7236,37x15/100). Sumokėto (išskaičiuoto)

pajamų mokesčio sumos ir mokėtinos pajamų mokesčio sumos skirtumas yra 10914,55 Lt (12000-

1085,45). 2007 metais išmokamai sumai tenkanti buto įsigijimo išlaidų likusi dalis yra 127236,37

(200000-72763,63); pajamų mokestis nuo perskaičiuotų turto pardavimo pajamų yra 1914,54 Lt

[(140000-127236,37)x15/100], grąžintina pajamų mokesčio suma - 19085,46 Lt.

2.3.4.4. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo

terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728) nustatyta, kad savivaldybės

vykdomoji institucija nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo

dalyje ar bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Šiuo dokumentu nuomininkui

įsipareigojama išnuomoti kitas gyvenamąsias patalpas ar suteikti jas neatlygintinai, arba įvykdyti kitą

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą

valstybės įsipareigojimą. Kaip viena iš galimų garantijų yra numatytas žemės sklypo gyvenamajam namui

statyti neatlygintinis perdavimas garantijos turėtojo nuosavybėn.

Gyventojui – nuomininkui, iškeldintam iš savininkui grąžinto pastato, Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyta tvarka pagal valstybės garantinį dokumentą

neatlygintinai suteikto žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo kaina laikoma pajamų natūra (žemės sklypo

gavimo neatlygintinai) gavimo momentu buvusi tikroji jo rinkos kaina. Žemės sklypo (dalies) tikrąją

rinkos kainą atitinka žemės sklypo (dalies) vertė, apskaičiuota garantijos suteikimo tvarką

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir nurodyta žemės sklypo (jo dalies) neatlygintinio

suteikimo dokumentuose.

2.4. Turto įsigijimo kainos nustatymas, kai turtas perleidžiamas pagal mainų sutartį

2.4.1. Mainų sutarties samprata pateikta CK 6.432 straipsnio 1 dalyje: „Pagal mainų sutartį viena

šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą“. Mainų

sutarties atveju abi šalys laikomos ir perduodamo daikto pardavėju, ir parduodamo daikto pirkėju.

14

2.4.2. Pagal mainų sutartį gyventojo gautas daiktas pagal GPMĮ yra laikomas už perleistą

nuosavybėn (išmainytą) daiktą gautomis pajamomis, gautomis nepinigine forma (natūra). Pajamų, gautų

natūra, įvertinimo bei apmokestinimo taisykles reglamentuoja Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir

įvertinimo tvarka (toliau – Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30

d. įsakymu Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą

gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) pagal GPMĮ ir Tvarkos 5.1 punktą įvertinamas tikrąja rinkos

kaina pajamų natūra gavimo momentu. Vadinasi, kai už perleistą daiktą pajamos gaunamos natūra (kitu

daiktu), mainų sutartimi perleisto daikto perleidimo pajamomis laikytina įsigyjamo daikto tikroji

rinkos kaina, buvusi jo perdavimo naujajam savininkui momentu.

2.4.3. Tikroji rinkos kaina GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžta kaip suma, už kurią gali būti

apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių

pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Kai mainų sutartis yra sudaryta tarp gyventojų,

tai apskaičiuoti įsigyjamo daikto tikrąją rinkos kainą turi patys gyventojai, sudarantys tokią sutartį.

2.4.4. GPMĮ nėra nustatyta, kuriais metodais ar būdais būtina vadovautis, apskaičiuojant daikto

tikrąją rinkos kainą. Tai gali būti paties gyventojo įvertinimas, atliktas remiantis tokių tuo pat metu

perkamų – parduodamų daiktų kainų analize, turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka atliktas

įvertinimas ir pan. Svarbu yra tai, kad apskaičiuotoji turto tikroji rinkos kaina būtų ekonomiškai

pagrįsta, t. y., kad ji atitiktų tokių pačių tuo pat metu perkamų - parduodamų daiktų rinkos kainą, dėl

kurios susitartų nepriklausomi asmenys (pirkėjas ir pardavėjas).

Pavyzdys

Gyventojas A. A. 3 kambarių butą išmainė į mažesnio ploto 2 kambarių butą. Pagal

nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba pagal gyventojo turimus duomenis (pagal nekilnojamojo

turto agentūrų pateiktus bei paties gyventojo surinktus duomenis apie parduodamų butų kainas)

parduodamas 3 kambarių butas (analogiško ploto, išplanavimo, patogumų bei būklės, analogiškų

statybos metų, panašioje to paties miesto mikrorajono vietoje) mainų sutarties sudarymo metu

vidutiniškai kainavo 300 000 Lt. Ši kaina mainų sutartyje nurodyta kaip nustatytoji sandorio šalių

vertinimu.

Perleidžiamas 2 kambarių butas šalių vertinimu įvertintas 200 000 Lt. Sutartyje numatytą 100

000 Lt kainų skirtumą jį perleidžiantis savininkas B.B. (t. y. mažesnės kainos daiktą perduodanti

sandorio šalis) sumokėjo sutarties sudarymo metu.

15

Kadangi gyventojas A. A. mainais gavo 200 000 Lt vertės butą (gaunamo buto tikroji rinkos

kaina) ir 100 000 Lt pinigais, tai 300 000 Lt suma ir yra laikoma jo pajamomis iš perleisto nuosavybėn 3

kambarių buto.

Vadinasi, kai už išmainytą didesnės kainos daiktą jo savininkas pajamų gauna ir natūra, ir

pinigais, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, pridėta prie

pinigais gautos pajamų sumos.

Pastaba: jeigu gyventojas A. A. (naujasis 2 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą

butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma ne 300 000 Lt, o 200 000 Lt suma, nes 100 000 Lt (skirtumas tarp

išmainytų daiktų kainos) yra jo pinigais gautų pajamų dalis už perleistą 3 kambarių butą, bet ne 2

kambarių įsigijimo kainos (išlaidų) dalis.

2 kambarių butą išmainęs gyventojas B. B. didesnės (300 000 Lt) vertės butą gavo ne tik už

savo perleistąjį (200 000 Lt), bet ir už pinigais (100 000 Lt) jo paties sumokėtą mainomų butų kainų

skirtumą. Šio gyventojo sumokėtas kainų skirtumas (100 000 Lt) negali būti laikomas pajamomis iš jo

išmainyto buto perleidimo, nes gyventojo B. B. atžvilgiu tai yra jo išlaidų (bet ne pajamų), patirtų

įsigyjant 3 kambarių butą, dalis. Už išmainytą butą gyventojas gavo 200 000 Lt pajamų. Ši suma

apskaičiuojama iš 300 000 Lt (gaunamo buto tikrosios rinkos kainos) atėmus 100 000 Lt (sumokėtą

mainomų daiktų kainų skirtumą).

Vadinasi, kai už išmainytą mažesnės kainos daiktą savininkas gauna pajamų natūra (kitu daiktu),

tačiau sumoka daiktų kainų skirtumą, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto

tikroji rinkos kaina, atėmus pinigais sumokėtą kainų skirtumą.

P astaba: jeigu gyventojas B. B. (naujasis 3 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais

gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma 300 000 Lt suma, apmokėta išmainytuoju 2 kambarių butu

(200 000 Lt), ir mainomų daiktų kainų skirtumu (100 000 Lt).

III. NEKILNOJAMOJO TURTO IR REGISTRUOTINO KILNOJAMOJO TURTO

PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą arba registruotiną kilnojamąjį

turtą, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą tais atvejais, kai turtas parduodamas

16

nepraėjus trejiems metams nuo jo įsigijimo. Pajamų mokestis skaičiuojamas nuo skirtumo, gauto iš turto

pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą. Jeigu parduodamas anksčiau kaip prieš trejus metus

įsigytas turtas, tokio turto pardavimo pajamos neapmokestinamos.

Kilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti

perkelti nepakeitus jų paskirties ar iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: automobiliai, vandens

transporto priemonės, ginklai ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomi teisiškai

registruoti kilnojamieji daiktai yra: kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika

(traktoriai, jų priekabos ir pan.) ir potencialiai pavojingi įrenginiai.

Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, nekilnojami pagal prigimtį, kurių negalima perkelti

iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai,

statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.), ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai,

kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta atitinkami teisės aktai (pvz.: civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar

jūrų laivai ir pan.).

3.1. Pajamų mokesčio lengvatos taikymas (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 punktas)

3.1.1. Jeigu turtas buvo įsigytas anksčiau kaip prieš trejus metus iki turto

pardavimo, tai tokio turto pardavimo pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas pagal GPMĮ 17 straipsnio

pakeitimo įstatymo nuostatas (2006-04-25 įstatymas Nr. X-580, Žin., 2006, Nr. 50-1801) pajamų

mokesčiu neapmokestinamos “ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo

nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios

rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra

nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą,

esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki

šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.” Europos ekonominės erdvės valstybėms

priklauso 27 Europos Sąjungos valstybės narės (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija,

Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas,

Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija,

Vengrija, Vokietija) ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija.

3.1.2. Esminė lengvatos taikymo sąlyga yra minėto turto nuosavybės teisės išlaikymas ne

mažiau kaip trejus metus iki to turto perleidimo kitam asmeniui nuosavybėn dienos.

17

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2004-01-03 nusipirko automobilį, 2007-02-03 jį pardavė. Kadangi automobilis

įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo, todėl gautos pajamos pajamų mokesčiu

neapmokestinamos.

2. Gyventojas 2007-05-01 pardavė butą, kurį gavo dovanų 1993-10-20, ir garažą, kurį buvo

pirkęs 1996-02-15. Pajamų mokestis nuo pajamų, gautų už minėto turto pardavimą, neturi būti

mokamas, nes kiekvienas daiktas įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo.

3. Gyventojas 2007-02-10 pardavė 167 a. ploto žemės sklypą, kurio dalis (141 a) buvo pirkta

1998 m., kita dalis (26 a) pirkta 2006 m. Ta dalis pajamų, kuri gaunama už 1998 m. įsigytą žemės

sklypo dalį, neapmokestinama, nes ji įsigyta anksčiau nei prieš trejus metus, o dalis pajamų, gautų už

2006 m. įsigytos žemės dalį, apmokestinama pajamų mokesčiu.

3.1.3. Terminas nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo kitam asmeniui nuosavybėn skaičiuojamas

metais, mėnesiais ir dienomis.

3.1.4. Turto įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą jo įsigijimą pagrindžiantį

dokumentą, pvz.: pirkimo – pardavimo sutartį, pirkimo pažymą, kvitą, sąskaitą, dovanojimo sutartį,

turto paveldėjimo liudijimą ir pan. Turto įsigijimo datą turi įrodinėti pats gyventojas.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2007-07-03 sudarė buto pirkimo – pardavimo sandorį. Nuosavybės teisę

įregistravo po 2 mėn., t. y. 2007-09-01. Buto įsigijimo data laikytina pirkimo - pardavimo sutartyje

nurodyta data, t. y. 2007-07-03.

2. Gyventojas 2007-01-10 sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sandorį. Automobilį savo

vardu įregistravo 2007-01-15. Automobilio įsigijimo data laikytina 2007-01-10.

3. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1993-01-12 privatizavo butą. 2007 metais

vienas iš sutuoktinių mirė. Likęs gyvas sutuoktinis sutvarkė paveldėjimo dokumentus ir tais pačiais

metais butą pardavė. Šio buto įsigijimo data yra 1993-01-12.

4. 2005-03-10 mirus turto palikėjui, gyventojas paveldėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, į

kurį paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2005-09-14. Vėliau pakeitęs šios žemės paskirtį, 2007-01-01 ją

pardavė. Žemės įsigijimo data– 2005-03-10 (turto palikėjo mirties diena).

3.1.5. Tuo atveju, kai turtas įsigytas jį pagaminant, įsigijimo datą gyventojas gali įrodinėti

pateikdamas ir kitus dokumentus, pagrindžiančius faktinį tokio turto įsigijimo momentą. Tokiais

dokumentais gali būti kompetentingų institucijų (valstybės pareigūnų) sprendimai (teismo nutartys,

aktai, leidimai ir pan.), kadastrinių matavimų bylos, mokesčių administratoriui pateiktos deklaracijos,

18

kuriose toks turtas buvo deklaruotas, turto draudimo ir kitos sutartys, turto eksploatavimo išlaidų

apmokėjimo dokumentai ir pan.

Turto įsigijimo data gali būti laikoma dokumento, patvirtinančio anksčiausią to turto faktinį

įsigijimą, data.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2006 metais pasistatė namą, kurį Valstybės įmonė Registrų centras įregistravo

2006 metais. 2007 metais namą pardavė. Gyventojas pateikia namo kadastrinių matavimų bylą, kurioje

yra duomenys apie statybos eigą: 2003 metais atlikta statinio inventorizacija, kurios metu nustatyta

statybos užbaigtumas - 80 proc. Remiantis šiuo dokumentu, namo įsigijimo momentu gali būti laikoma

byloje įrašyta inventorizavimo data, t.y. 2003 metai.

2. Gyventojas 2000 metais įsigijo žemės sklypą. 2002 metais gavo leidimą statybai. 2003 m.

įregistravo nebaigtą statybą. 2007 metais žemė ir nebaigtas statyti namas parduodami. Kadangi

parduodami du skirtingi daiktai, jų įsigijimo data nustatoma kiekvienam daiktui atskirai. Gyventojas gali

pateikti žemės pirkimo sutartį, taip pat Valstybės įmonės Registrų centras pažymėjimą. Remiantis

pateiktais dokumentais, žemės įsigijimo data laikoma sutartyje nurodyta žemės pirkimo data (2000 m.),

o nebaigtos statybos įsigijimo data gali būti laikoma nebaigtos statybos įregistravimo data (2003 m.).

3. Gyventojas statėsi namą nuo 1997 metų, Valstybės įmonėje Registrų centras įregistravo 2006

metais, o 2007-10-15 namą pardavė. Tačiau gyventojas turi 2004-10-10 statinių statybos inspekcijos

aktą dėl individualaus statinio priėmimo naudoti. Remiantis pateiktu dokumentu, namo įsigijimo data

gali būti laikoma 2004-10-10.

4. Gyvenamojo namo statybos bendrijos daugiabutis namas 2004-01-10 pripažintas tinkamu

naudoti. Gyventojas (bendrijos narys) Valstybės įmonėje Registrų centras butą tame name savo vardu

įregistravo 2004-01-15, o 2007-01-20 butą pardavė kito asmens nuosavybėn. Gyventojas pateikė

dokumentus, įrodančius, kad 2001-05-27 sumokėjo visus įnašus už butą ir tai, kad nuo 2001-09-01 jame

gyveno, buvo laikinai registruotas. Remiantis gyventojo turimais dokumentais, buto įsigijimo data gali

būti laikoma anksčiausia data – 2001-05-27.

3.1.6. Tuo atveju, kai gyventojas parduoda turtą, kurį įsigijo išsimokėtinai (kreditan) arba lizingo

būdu, neatsižvelgiant į tai, kada jis pagal sutarties nuostatas įgyja nuosavybės teises į turtą (jeigu

priėmimo – perdavimo ir nuosavybės įgijimo datos nesutampa), šio turto įsigijimo data laikoma ta data,

kada gyventojas gavo turtą (turto priėmimo - perdavimo data).

Pavyzdys

Gyventojas su kitu gyventoju 2003-02-01 pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo

išsimokėtinai sutartį ir iškart paėmė įgyjamą automobilį naudoti. Sutartyje numatyta, kad nuosavybės

19

teisė į automobilį įgyjama sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą. 2007-03-10 pirkėjas sumokėjo

paskutinę įmoką ir po 2 mėnesių automobilį pardavė. Laikytina, kad automobilį jis įsigijo 2003-02-01

(automobilio perdavimo dieną), t. y. anksčiau negu prieš trejus metus iki pardavimo, todėl gautos šio

turto pardavimo pajamos neapmokestinamos.

3.1.7. Tuo atveju, kai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės atkurtos tam pačiam turto savininkui, iš kurio

šis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, ir jis šį turtą ar kitą lygiavertį sugrąžintą turtą

parduoda, laikytina, kad šis turtas įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki jo pardavimo. Pagal

taisykles tokio turto pardavimo kaina yra lygi jo įsigijimo kainai, todėl bet kokiu atveju pajamų

mokesčio suma yra lygi 0. Ši nuostata taikoma, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos

asmenims, kurie nurodyti šio leidinio 2.3.3.1 punkte.

3.1.7.1. Šio leidinio 2.3.3.1 punkte nurodytų asmenų vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams),

sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai),kurie pagal notariškai

patvirtintas teisių perleidimo sutartis įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, trejų metų terminas

skaičiuojamas nuo prašymą išnagrinėjusios institucijos (valstybės pareigūno) sprendimo dėl nuosavybės

teisių atkūrimo priėmimo datos;

3.1.7.2. Tuo atveju, kai nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo asmens vardu ir perduodamos

įpėdiniui, laikoma, kad minėtas asmuo (įpėdinis) grąžintą turtą įsigijo sprendimo atkurti nuosavybės

teises priėmimo dieną;

3.1.7.3. Tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos ir turtas grąžinamas asmenims, kuriems

ši teisė yra perleista pagal notariškai patvirtintas teisių perleidimo sutartis, tokio turto įsigijimo data

laikytina prašymą atkurti nuosavybės teises išnagrinėjusios institucijos (valstybės pareigūno) sprendimo

atkurti nuosavybės teises priėmimo data.

Pavyzdys

Gyventojas A pagal notariškai patvirtintą sutartį perleido gyventojui B teisę atkurti nuosavybės

teises į žemę. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo B gyventojui sprendimą apskrities administracijos

viršininkas priėmė 2000-11-02, turtas sugrąžintas 2005-01-15. Gyventojas 2007-01-06 turtą pardavė.

Pajamų mokesčio gyventojas neturi mokėti, nes laikytina, kad buvo parduotas anksčiau nei prieš trejus

metus, t. y. 2000 metais, įsigytas turtas.

20

3.1.8. Tais atvejais, kai pasidalijamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise

turimas daiktas, jo įsigijimo data nustatoma pagal to daikto įsigijimo (bet ne pasidalijimo)

dokumentą.

Pavyzdys

1. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003-03-06 įsigijo

butą. Sutuoktiniams išsiskyrus, jų susitarimu, patvirtintu notaro (arba teismo sprendimu), 2005-01-15

visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas buvo padalytas: buvusiai

sutuoktinei atiteko butas, už kurio dalį (½) ji buvusiam sutuoktiniui įpareigota išmokėti piniginę

kompensaciją.

Gyventoja šį butą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise, 2007-04-27 pardavė.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pasidalytas gyventojai jungtinės nuosavybės teise priklausęs

butas, jo pasidalijimas nėra laikomas įsigijimu. Buto įsigijimo data yra 2003-03-06.

3.2. Pajamų mokesčio sumokėjimo tvarka

3.2.1. Pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką turto pardavimo pajamos skirstomos į pajamas:

- nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą MIA,

perkantys tiek iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, tiek iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo turtą (pagal

GPMĮ 22 straipsnį pajamos priskiriamos A klasės pajamoms);

- kurias gyventojas turi deklaruoti pats (jeigu pagal GPMĮ 22 straipsnį turto pardavimo pajamos

priskiriamos B klasės pajamoms, t.y.: turto pardavimo pajamoms, kurios gautos iš kito Lietuvos

gyventojo, užsienio valstybės vieneto ar užsienio valstybės gyventojo) ir už 2007 ir vėlesnius

mokestinius laikotarpius pateikti deklaracijos GPM305 formą (kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu

Nr. VA-72, Žin., 2007, Nr. 123-5058, toliau - deklaracija GPM305).

Gyventojas turi apskaičiuoti apmokestinamąsias turto pardavimo pajamas, nurodydamas tiek A

klasei pagal GPMĮ 22 straipsnį priskiriamas, tiek B klasei priskiriamas pajamas, ir už 2007 ir vėlesnius

mokestinius laikotarpius pateikti deklaracijos GPM305 priedo GPM305T formą.

3.2.2. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimo pajamos (išskyrus neapmokestinamas) yra

apmokestinamos „prie šaltinio“, t.y.: MIA, išmokėdami gyventojams sumas už paminėtą turtą, turi

išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo visos gyventojui išmokamos sumos,

neatsižvelgiant į to turto įsigijimo kainą.

21

MIA neišskaičiuoja pajamų mokesčio tik tais atvejais, kai turto pardavimo pajamoms taikoma

„trejų metų“ lengvata, t.y.: kai gyventojui išmoka neapmokestinamas turto pardavimo pajamas arba

išmoka pajamas už parduodamą turtą, kurio įsigijimo kaina prilyginama pardavimo kainai (kai į tą turtą

buvo atkurtos nuosavybės teisės).

3.2.3. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas turtą parduoda kitam gyventojui ir iš jo

gauna apmokestinamų turto pardavimo pajamų arba tokių pajamų gauna iš užsienio valstybės vienetų ar

gyventojų, tai laikoma, kad gyventojas gavo B klasės pajamų, kurias jis pats turi deklaruoti metinėje

pajamų mokesčio deklaracijoje.

3.2.4. Jeigu gyventojas turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių

nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių

lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja

jam priklausančią turto pardavimo pajamų dalį.

3.2.5. Tuo atveju, kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas gauna B klasei priskiriamas turto

pardavimo pajamas už Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto, taip pat kilnojamojo turto pardavimą, jis

turi pats apskaičiuoti ir per 25 dienas į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį bei per

25 dienas nuo tokių pajamų gavimo dienos AVMI (miesto, rajono) skyriui pateikti Nenuolatinio

Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją (FR0459 forma), kuri

patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko

2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 (Žin., 2003, Nr.16-689, 2004, Nr. 92-3391).

3.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievolės:

3.3.1. duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 ir FR0573 formos)

3.3.1.1. MIA privalo už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos pateikti mėnesines

deklaracijas (FR0572 formas). Deklaracijos turi būti teikiamos, kai minėti asmenys per mokestinio

laikotarpio kalendorinį mėnesį išmoka išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės

apmokestinamoms pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį turi išskaičiuoti MIA. Deklaracijos FR0572

forma ir jos pildymo tvarka patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. VA-7 (Žin., 2004, Nr. 14-449, 2007,

Nr. 18-696).

3.3.1.2. Deklaracijos FR0572 formos A priedas turi būti pildomas, kai MIA išmoka turto

pardavimo apmokestinamas pajamas nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaracijos FR0572 formos

22

U priedas pildomas, kai MIA išmoka apmokestinamas išmokas nenuolatiniams Lietuvos gyventojams už

jų parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį turtą.

3.3.1.3. Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija,

kurioje deklaruojama kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų neapmokestinamų

turto pardavimo pajamų suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo

mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija (FR0573 forma) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145

(Žin., 2004, Nr. 134-4889, 2007, Nr. 134-5450).

3.3.1.4. Tais atvejais, kai MIA gyventojui išmoka nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, arba

kilnojamojo turto neapmokestinamas pajamas (turto, kuriam taikoma „trejų metų“ lengvata), šias

išmokas MIA turi deklaruoti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų

mokesčio deklaracijos (FR0573 forma) prieduose FR0573A ir FR0573U formose.

3.3.1.5. MIA neprivalo deklaruoti gyventojui išmokėtų ne didesnių kaip 10000 Lt

neapmokestinamų turto pardavimo pajamų.

3.3.2. pažymų išdavimas gyventojams

3.3.2.1. MIA bei nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs išmokas kitiems gyventojams, jiems

išduoda pažymas (gyventojo prašymu), kuriose turi būti nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos,

išskaičiuota ir sumokėta pajamų mokesčio suma. Pavyzdinė pažymos forma pateikta Apskaičiuotų ir

išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio pažymos pildymo ir išdavimo

taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VA-90 ( Žin., 2005, Nr. 152-5631) 1 priede (toliau –

pažyma).

3.3.2.2. Pažymos duomenys apie apmokestinamas turto pardavimo pajamas turi sutapti su

duomenimis, kuriuos MIA pateikia mėnesinės deklaracijos FR0572 formos A ir U prieduose.

3.3.2.3. Pažymoje pateikti duomenys apie išmokėtas neapmokestinamas turto pardavimo

pajamas turi sutapti su MIA teikiamos metinės deklaracijos FR0573 formos A ir U prieduose pateiktais

duomenimis.

3.3.2.4. Pažymos duomenys naudojami, kai gyventojas pildo deklaracijos GPM305 priedą

GPM305T.

23

3.3.2.5. Pažymą gyventojas turi pateikti mokesčių administratoriui tais atvejais, kai gauna turto

pardavimo pajamų ir teikia prašymą (FR0464 forma) perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką.

(žr. 3.4 dalį).

3.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal pateiktą gyventojo prašymą (FR0464 forma)

3.4.1. Jeigu gyventojas parduoda Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą arba registruotiną

kilnojamąjį turtą ir nuo jam išmokamos visos turto pardavimo pajamų sumos MIA išskaičiavo 15 proc.

pajamų mokestį, jis gali pateikti prašymą pajamų mokestį perskaičiuoti nuo turto pardavimo

apmokestinamųjų pajamų ir grąžinti jo permoką, pateikdamas FR0464 formą ir dokumentų aprašo

FR0465 formą (abi formos patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21, Žin., 2003, Nr. 10-387; 2004, Nr.

160-5806; 2006, Nr. 135-5127) savo gyvenamosios vietos AVMI.

3.4.2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų už parduotą nuosavybėn turtą, turi teisę

prašymą AVMI teikti tą mokestinį laikotarpį, kai gavo turto pardavimo pajamų. Jeigu mokestiniu

laikotarpiu tokio prašymo gyventojas nepateikė, permoką jis gali susigrąžinti pasibaigus mokestiniam

laikotarpiui, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

3.4.3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas tokį prašymą turi teisę pateikti tiek tuo pačiu

mokestiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, kadangi nenuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų

mokesčio deklaracijos neteikia.

3.4.4. Tiesiogiai įteiktas arba atsiųstas prašymas nagrinėjamas AVMI. Kartu su prašymu turi būti

pateikti visi prašymui išnagrinėti reikalingi daikto įsigijimo kainą ir pardavimo pajamas pagrindžiantys

dokumentai bei mokesčių, komisinio atlyginimo bei rinkliavų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai ir

tinkamai užpildyta pažyma. Visus dokumentus (įskaitant pažymą) gyventojas turi surašyti prie prašymo

pridedamame dokumentų apraše (FR0465 forma). Jeigu dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų,

prašymas nenagrinėjamas. Gyventojui raštu arba telefonu pranešama, kad jo prašymas nenagrinėjamas,

mokestis nebus perskaičiuojamas, kol jis nepateiks visų reikalingų dokumentų. Gyventojui pateikus visus

reikalingus dokumentus, pajamų mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatyme (Žin.,

2004, Nr. 63-2243) nustatyta tvarka, t.y. per 30 dienų nuo prašymo priėmimo AVMI nagrinėti.

3.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje

24

3.5.1. Jeigu gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto arba registruotino kilnojamojo

turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir užpildyti

deklaracijos GPM305 formos priedo GPM305T I skyrių.

3.5.2. Jeigu gyventojas 2007 ir vėlesniais mokestiniais metais gavo neapmokestinamųjų minėto

turto pardavimo pajamų, jų neprivalo deklaruoti:

- anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto

teisiškai registruotino kilnojamojo daikto, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, kai

šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10000 Lt;

- anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto

nekilnojamojo daikto, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, išskyrus įregistruotą

Lietuvos Respublikoje, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10000 Lt;

- ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų už

anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį

daiktą, esantį Lietuvoje.

3.5.3. Kai gyventojas gauna bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio

turto pardavimo pajamų, tai laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu

vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Vadinasi, kiekvienas iš sutuoktinių tokias pajamas turi deklaruoti.

3.5.4. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį iš MIA gavęs turto

pardavimo pajamų, tuo mokestiniu laikotarpiu AVMI nepateikė prašymo perskaičiuoti ir grąžinti

pajamų mokestį FR0464 formos, tai, šiam laikotarpiui pasibaigus, gali AVMI pateikti deklaracijos

GPM305 priedo GPM305T užpildytą formą ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, susidariusią,

apskaičiavus turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, t.y. atėmus iš turto pardavimo pajamų to

turto įsigijimo kainą.

IV. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Vertybiniai popieriai (toliau – VP) – tai dokumentai, patvirtinantys jį išleidusio asmens

(emitento) įsipareigojimus šių dokumentų turėtojui. VP gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš

emitento palūkanas, dividendus, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų,

obligacijų ir pan.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus VP (pasirašymo

teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir pan.), teisę gauti tam tikras

pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus VP rinkos kainoms (indeksui ir kt.). VP taip pat laikomas

dokumentas, kuriuo pavedama bankui tiesiogiai išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekis) ar kuris

25

patvirtina pareigą tam tikrą pinigų sumą sumokėti šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselis), ar

kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekinis VP), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą

įsigyti ar perleisti prekinius VP (išvestinis VP). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs VP,

kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) VP sąskaitose. Vertybiniais popieriais laikomi:

- akcijos (VP - patvirtinantys jų turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant akcinę bendrovę,

jeigu įstatymai nenustato kitaip, teisę gauti tos akcinės bendrovės paskirstytinojo pelno dalį ir teisę į dalį

tos bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, taip pat patvirtinantys kitas įstatymų nustatytas teises);

- obligacijos (VP - patvirtinantys jų turėtojo teises obligacijose nustatytais terminais gauti iš

obligacijas išleidusio asmens nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba

kitas turtines teises);

- čekiai (VP - tam tikros formos čekio išrašytojo pavedimai bankui be išlygų išmokėti čekio

turėtojui čekyje nurodytą pinigų sumą);

- vekseliai (VP - dokumentai, kuriais juos išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar

netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriais tai padaryti

pavedama kitam asmeniui);

- pajai, dalys (žemės ūkio bendrovėje, ūkinėje bendrijoje, bendrijoje pajininkui priklausanti

turto, pelno dalis; pvz.: gyvenamojo namo statybos gyventojui priklausanti turto, įnašų dalis).

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris

ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba

kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba

kaina yra susijusi su VP kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu

ar kitu kintamuoju. Pajamoms, gautoms pardavus ar kitokiu būdu perleidus nuosavybėn išvestines

finansines priemones, taikomos VP apmokestinimo taisyklės.

Jei vienetas suteikia teisę gyventojui, nesusijusiam su vienetu darbo santykiais, tam tikromis

sąlygomis ateityje įsigyti jo akcijų, o gyventojas vėliau šią teisę parduoda ar kitaip perleidžia tam

pačiam vienetui ar kitiems asmenims ir už tai gauna pajamų, laikoma, kad gyventojas gavo išvestinės

finansinės priemonės pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, todėl tokios pajamos

apmokestinamos taikant 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

4.1. Vertybinių popierių įsigijimo kainos nustatymas:

26

VP pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus

gautų VP pardavimo pajamų atėmus VP įsigijimo kainą. Skirtumas apmokestinamas taikant 15 proc.

pajamų mokesčio tarifą.

4.1.1. VP, įsigyti pirkimo būdu

Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos bendra suma, neatsižvelgiant į kiekvieno

pardavimo rezultatą. GPMĮ nustatyti tam tikri VP įsigijimo kainos, apskaičiavimo ypatumai, kai:

4.1.1.1. Pirkimo būdu įsigytų VP įsigijimo kaina yra lygi apmokėtajai VP kainai.

Pavyzdys

Gyventojas 2007 metais antrinėje rinkoje už 50000 Lt pirko AB „X“ akcijų, kurias po mėnesio

pardavė už 75000 Lt. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina – 50000 Lt, pardavimo – 75000 Lt, pardavimo ir

įsigijimo kainų skirtumas – 25000 Lt. Šis skirtumas apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio

tarifą.

4.1.1.2. Jeigu už vieneto akcijas (dalis, pajus) gyventojas sumoka turtu, tai toks turto

perleidimas vieneto nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

nuosavybėn. Šiuo atveju turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos yra gautų akcijų

(dalių, pajų) vertė. Skirtumas, susidaręs tarp turto įsigijimo kainos ir pardavimo pajamų, yra

apmokestinamosios turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Apmokestinant tokiu

būdu parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą, taikomos GPMĮ 19 straipsnyje nustatytos turto

pardavimo pajamų ir įsigijimo kainų apskaičiavimo taisyklės bei GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos

lengvatos.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2007 m. už vieneto X akcijas sumokėjo, įnešdamas turtinį įnašą – pastatą, kurį

turto vertintojai įvertino 150 000 Lt, todėl gyventojas gauna akcijų, kurių nominali vertė 150 000 Lt.

Akcijų įsigijimo kaina yra 150 000 Lt.

2. Gyventojas 1999 m. įsigytą pastatą įneša kaip turtinį įnašą, kurį turto vertintojai įvertino 65

000 Lt ir už tokią pat sumą gauna akcijų. Akcijų įsigijimo kaina yra 65 000 Lt.

27

4.1.2. VP, įgyti paveldėjimo būdu

4.1.2.1. Nuo 2006 m. vasario 25 d. paveldėtų VP, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

įsigijimo kaina yra jų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota remiantis Vilniaus vertybinių popierių biržos

mokesčių administratoriui pateiktais duomenimis. Jų vertę, buvusią prašymo apskaičiuoti paveldimo

turto vertę pateikimo AVMI dieną, nustato AVMI.

4.1.2.2. Neįtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje VP įsigijimo kaina yra nustatoma

gyventojo pasirinkimu, t.y.:

- jų nominali vertė, o kai nominalios vertės nėra - jų buhalterinė vertė;

- vertė, kurią nustato turto vertintojas;

- VP, neįtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nominali arba buhalterinė vertė

nustatoma gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo AVMI

dieną, o vertė, kurią nustato turto vertintojas – gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo

atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo AVMI

dienos.

4.1.3. VP, įsigyti dovanojimo būdu

Po 2003-01-01 dovanojimo būdu gautų VP įsigijimo kaina laikoma dovanos gavimo dieną

buvusi dovanotų VP tikroji rinkos kaina.

4.1.4. VP (akcijos, dalys, pajai) vieneto likvidavimo atveju

4.1.4.1. Akcijos, dalys, pajai vienetų likvidavimo atveju laikomi parduodamais, o jų įsigijimo

kaina yra lygi į vieneto kapitalą įneštų įnašų vertei įnešimo metu. Jeigu įnašai (akcijų apmokėjimas)

buvo įnešti turtu (ne pinigais), tai, nustatant tokio įnašo vertę, atsižvelgiama į turto vertės padidėjimą dėl

turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu tokį indeksavimą arba perkainojimą atlikti įpareigojo

Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pavyzdžiai

1. 2007 metais likviduojama žemės ūkio bendrovė „X“. Šios žemės ūkio bendrovės

pajininkai gauna pajamų, kurios priskiriamos pajų pardavimo pajamoms. Likviduojamos žemės ūkio

bendrovės pajininkų gaunamo turto įsigijimo kaina yra lygi kiekvieno pajininko įnašo vertei.

Apskaičiuojant pajininkų gaunamas apmokestinamąsias pajamas, iš pajininkų gaunamo turto ar(ir)

28

pinigų vertės atimama įnašų vertė, o gautas skirtumas apmokestinamas taip pat, kaip VP pardavimo

pajamos.

Tarkime, 1991 m. įnešto įnašo vertė turtu buvo 10 000 rub.

1993 m. įvedus litus, įnašo dydis tapo 100 Lt.

Pagal 1994–04–01 būklę, indeksavus ilgalaikį turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m.

kovo 28 d. nutarimas Nr. 206), turto vertė padidėjo 150 Lt.

Pagal 1995–12–31 būklę, indeksavus ilgalaikį turtą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.

rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 1160), turto vertė padidėjo 250 Lt.

Vadinasi, žemės ūkio bendrovės likvidavimo dienai dėl turto indeksavimo arba perkainojimo

pajinio įnašo turtu vertė yra 500 Lt (100+150+250).

2007 metais, likviduojant žemės ūkio bendrovę „X“, pajininkui išmokama 500 Lt (pinigais

ir/arba natūra). Šio gyventojo pajinio įnašo vertė (pajaus įsigijimo kaina) – 500 Lt, įsigijimo ir

pardavimo kainos skirtumas – 0, pajamų mokesčio suma – 0.

2. Likviduojama AB „Y“. Laikoma, kad šios bendrovės akcininkai (gyventojai) parduoda

turimas akcijas. Jeigu akcijos buvo įsigytos už investicinius čekius, rublius, tai šių akcijų įsigijimo kaina

nustatoma buvusią jų vertę padalijus iš 100. Jeigu akcijos buvo įsigytos nemokamai, tai šių akcijų

įsigijimo kaina lygi 0.

Jeigu likviduojamos AB „Y“ akcininkas už akcijų pardavimą gauna pajamų daugiau, nei tų

akcijų įsigijimo kaina, skirtumas apmokestinamas 15 proc. pajamų mokesčiu.

4.1.4.2. Jeigu likviduojamas vienetas, kurio akcijas gyventojas buvo įsigijęs antrinėje rinkoje, tai

laikoma, kad gyventojas tokias akcijas parduoda (atgauna įnašus už akcijas), o jų įsigijimo kaina lygi

akcijų įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, t.y. kainai, kurią gyventojas sumokėjo kitam gyventojui arba

vienetui pagal sudarytą akcijų pirkimo sandorį. Šių akcijų įsigijimo kaina, nurodyta pirkimo sandoryje,

gali būti didesnė arba mažesnė už tą, kurią pirminis akcininkas buvo įnešęs į vieneto kapitalą.

4.1.5. Akcijos (dalys, pajai), gautos reorganizavimo metu mainais į įsigyjamojo vieneto akcijas

(dalis, pajus), akcijos, įsigytos didinant vieneto įstatinį kapitalą

4.1.5.1. Kai gyventojas parduoda akcijas (dalis, pajus), kurios buvo gautos reorganizavimo metu

mainais už kito įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), tai tokių parduodamų akcijų (dalių, pajų)

įsigijimo kaina yra lygi turėtų vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai.

Pavyzdys

29

„X“ vieneto reorganizavimo metu gyventojas turėjo 100 reorganizuojamojo vieneto akcijų,

kurių kiekvienos vertė buvo 5 Lt. Mainais už šias akcijas gyventojas gavo kito vieneto 100 akcijų, kurių

kiekvienos vertė yra 8 Lt. Pardavimo atveju gyventojo mainais gautų akcijų įsigijimo vertė yra

prilyginama 5 Lt už kiekvieną.

4.1.5.2 Jeigu dėl vieneto įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų

skaičiui nemokamai išduodamos akcijos arba padidinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė, taip

pat padidinama pajaus vertė ar dalis dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams

proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, tokių akcijų (pajų, dalių) įsigijimo kaina arba akcijų (pajų,

dalių) įsigijimo kainos dalis, atitinkanti akcijų nominalios vertės, pajaus vertės arba dalies vertės

padidinimą, yra lygi 0.

4.1.6. VP, gauti už nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisė gyventojui atkurta pagal Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

Tais atvejais, kai už nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisė gyventojui buvo atkurta pagal

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą,

valstybė gyventojui atlygina VP, tai tokiu būdu gautų VP įsigijimo kaina lygi jų pardavimo kainai.

4.2. Pajamų mokesčio lengvatų taikymas (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22-23 punktai)

4.2.1. Pajamos, gautos už iki 1999-01-01 įsigytus VP, yra priskiriamos neapmokestinamosioms

pajamoms (nesvarbu, kada tie VP parduodami).

Pavyzdys

Gyventojas 1998-10-01 už 10000 Lt įsigijo akcijų, o 2007-05-31 jas pardavė už 20000 Lt.

Kadangi šie VP buvo įsigyti iki 1999-01-01, tai jų pardavimo pajamos pajamų mokesčiu

neapmokestinamos.

4.2.2. Pajamų mokesčiu neapmokestinamos po 1999–01–01 įsigytų VP pardavimo pajamos,

jeigu tie VP buvo parduodami:

- ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento

tos pačios rūšies ir klasės VP, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami anksčiausiai

įsigyti VP);

30

- gyventojas trejus metus iki mokestinio laikotarpio, kurį VP buvo parduoti, pabaigos nebuvo

savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio VP yra parduodami, akcijų (dalių, pajų).

4.2.2.1. Vertybinių popierių įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą vertybinių

popierių įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, pvz.: pirkimo-pardavimo sutartį, dovanojimo sutartį,

paveldėjimo teisės liudijimą ir pan.

Pavyzdžiai

1. Gyventojas 2005-12-01 už 24 000 Lt įsigijo AB ,,XX“ 6 proc. akcijų.

2007-02-01 jis už 12 000 Lt įsigijo AB ,,XX“ dar 3 proc. akcijų.

2007-06-01 gyventojas už 25 000 Lt perleido 5 proc. AB ,,XX“ akcijų. Šiuo atveju laikoma,

kad perleidžiamos akcijos, įsigytos anksčiau nei prieš 366 dienas, nes GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23

punkte numatyta, kad, parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės VP, kiekvienu

atveju laikoma, kad pirmiausiai parduodami anksčiausiai įsigyti VP. Šiuo atveju laikoma, kad buvo

parduotos 2005-12-01 įsigytos akcijos.

Gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį buvo perleistos akcijos, pabaigos, t. y.

2007, 2006 ir 2005 metais, nebuvo daugiau kaip 10 proc. AB ,,XX“ akcijų savininkas.

Gyventojo pajamos, gautos už perleistas AB ,,XX“ akcijas, priskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms.

2. Gyventojas 2005-02-10 už 40 000 Lt įsigijo AB ,,YY“ 8 proc. akcijų.

2007-03-01 jis dar už 50 000 Lt įsigijo AB ,,YY“ 10 proc. akcijų.

2007-04-01 gyventojas už 72 000 Lt pardavė 12 proc. AB ,,YY“ akcijų.

Gyventojo parduodamos akcijos, įsigytos anksčiau nei prieš 366 dienas, tačiau per trejus metus

iki mokestinio laikotarpio, kurį akcijos buvo parduotos, pabaigos gyventojas valdė daugiau kaip 10

proc. akcijų. Šiuo atveju jis nuo 2005-02-10 iki 2007-04-01 turėjo 18 proc. AB ,,YY“ akcijų, todėl

gyventojo pajamos, gautos už parduotas AB ,,YY“ akcijas, priskiriamos apmokestinamosioms

pajamoms.

3. Tarkime, gyventojas pagal 2003-10-15 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame

nurodyta palikėjo mirties data (t. y. palikimo atsiradimo laikas) - 2003-06-10, pagal testamentą

paveldėjo 8 proc. UAB „X“ akcijų. Akcijų įsigijimo data - 2003-06-10.

31

4.2.2.2. Tuo atveju, kai gyventojas įsigyja VP iš šių VP emitento, tai tokių VP įsigijimo diena

laikoma ta diena, kai juridinių asmenų registre įregistruojami įstatai dėl bendrovės įsteigimo arba dėl

bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo

Jeigu emitentas platina obligacijas nuo obligacijų išleidimo dienos iki obligacijų platinimo

pabaigos dienos, obligacijų įsigijimo diena bus laikoma atitinkamo įrašo padarymo į asmeninę VP

sąskaitą diena.

Pavyzdys1. Tarkime, kad gyventojas įsigyja obligacijų, kurios platinamos pirminėje rinkoje. Emitentas šių

obligacijų emisiją pirminėje rinkoje pradėjo platinti 2006 m. kovo 1 d. Obligacijų platinimo pabaigos

diena - 2006 m. kovo 30 d. Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume emisijos bendroji

sąskaita buvo atidaryta 2006 m. balandžio 6 d., todėl į gyventojo VP sąskaitą obligacijos buvo įskaitytos

2006 m. balandžio 6 d. Šių obligacijų įsigijimo diena bus laikoma atitinkamo įrašo padarymo į

gyventojo asmeninę VP sąskaitą diena, t.y. 2006 m. balandžio 6 diena.

4.2.2.3. Kai po sutuoktinio mirties yra parduodami ar kitaip perleidžiami nuosavybėn VP, kurie

buvo bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs turtas, jų įsigijimo data laikoma

dokumento, pagal kurį VP buvo įsigyti abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, data.

Pavyzdys

Tarkime, sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2005-01-02 pirkimo -

pardavimo sutartį įsigijo 10 proc. UAB „Y“ akcijų. 2006-05-10 vienas iš sutuoktinių mirė. Likęs gyvas

sutuoktinis sutvarkė paveldėjimo dokumentus ir 2007-01-20 akcijas pardavė kitam gyventojui. Šiuo

atveju laikoma, kad parduotos akcijos įsigytos 2005-01-02. Už jas gautos pajamos gyventojų pajamų

mokesčiu neapmokestinamos, kadangi akcijos parduotos ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų

įsigijimo dienos.

Jeigu vertybiniai popieriai būtų buvę asmeninė mirusiojo asmens nuosavybė, jų įsigijimo data

būtų laikoma sutuoktinio mirties diena.

4.2.3. Pajamos, gautos už parduotas po 1999-01-01 įsigytas akcijas, nepriskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu akcininkas akcijas parduoda šių akcijų emitentui, t.y. vienetui,

kuris šiuos VP išleido į apyvartą.

Pavyzdys

Gyventojas 2006-01-15 už 50 000 Lt įsigijo 8 proc. AB ,,ZZ“ akcijų.

2007-02-20 jis šias akcijas už 70 000 Lt pardavė tai pačiai AB ,,ZZ“. Kadangi gyventojas

32

akcijas pardavė vienetui, kuris šias akcijas išleido į apyvartą (emitentui), gyventojo pajamos, gautos

už parduotas akcijas, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

4.2.4. VP pardavimo pajamos visada priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, jeigu jos gautos

iš tikslinės teritorijos.

4.3. Išmokas išmokėjusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471

forma)

4.3.1. VP pardavimo pajamos, neatsižvelgiant į tai, už kokius VP ir kas tokias pajamas išmoka,

visada priskiriamos B klasės pajamoms, t.y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi deklaruoti ir

sumokėti pajamų mokestį.

4.3.2. Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo

tvarką priskirtos B klasėms pajamoms (įskaitant VP pardavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas,

užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo

iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos mokesčių administratoriui

pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma (toliau – pažyma

FR0471) ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238

(Žin., 2003, Nr. 84-3863; 2004, Nr. 5-108; 2006, Nr. 144-5523).

4.3.3. Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie VP pardavimo pajamas, jeigu už

juos išmokėtos vienkartinės sumos (pinigais ir/ar natūra) yra didesnės kaip 290 Lt.

4.4. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir

mokesčio sumokėjimas

4.4.1. Kadangi VP pardavimo pajamos priskiriamos nuolatinio Lietuvos gyventojo B klasės

pajamoms, tai nuo šių pajamų mokestį privalo deklaruoti ir sumokėti pats gyventojas. Pajamų mokestis

gali būti mokamas avansu tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kai buvo gautos VP pardavimo pajamos.

4.4.2. VP pardavimo pajamos deklaruojamos iki kitų kalendorinių metų gegužės l dienos,

pateikiant deklaracijos GPM305 priedą GPM305T.

4.4.3. Jeigu gyventojas gavo apmokestinamųjų VP pardavimo pajamų, šias pajamas bendromis

sumomis turi deklaruoti deklaracijos GPM305 priedo GPM305T II skyriuje.

4.4.4. Gyventojas pardavęs VP, kuriems taikomos pajamų mokesčio lengvatos, t.y. gavęs

neapmokestinamųjų VP pardavimo pajamų, gali šių pajamų nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra mažesnė

kaip 10000 Lt per kalendorinius metus. Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų VP pardavimo

33

pajamų, kurių suma viršija 10000 Lt per mokestinį laikotarpį, tokias pajamas bendromis sumomis jis

privalo deklaruoti deklaracijos GPM305 priede GPM305N.

4.4.5. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas VP pardavimo pajamų Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų

mokesčio nemoka.

V. NENUKIRSTO MIŠKO, APVALIOSIOS MEDIENOS IR NETAURIŲJŲ METALŲ

LAUŽO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

5.1. Nenukirsto miško, apvaliosios medienos ir netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamų

apmokestinimo ypatumai

5.1.1. Kokia mediena priskiriama apvaliajai medienai, nurodyta Apvaliosios medienos bei

nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos

apsaugos ministerijos 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (Žin., 2003, Nr. 20-873).

Apvalioji mediena – tai nukirsti ir nugenėti medžiai be viršūnių, kurie gali būti skersai

supjaustyti arba ne. Apvaliajai medienai priskiriama:

ilguolis - nesupjaustyta apvalioji mediena;

malkos - apvalioji mediena, skirta kurui;

pabėgių rąstas - apvalioji mediena pabėgiams ir iešminiams tašams gaminti;

padarinė mediena - apvalioji mediena, skirta perdirbimui;

rąstas - skersai atpjauta apvaliosios medienos dalis, ir pan.

5.1.2. Kokie metalai priskiriami netauriesiems metalams, apibrėžta Lietuvos Respublikos skirtų

realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 93-3257) 2 straipsnyje:

Netauriųjų metalų laužas yra netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl

to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų

gamybos arba mechaninio apdorojimo metu.

Netaurieji metalai - ketus ir plienas (juodieji metalai), varis, nikelis, aliuminis, švinas, cinkas,

alavas, volframas, molibdenas, tantalas, magnis, kobaltas, bismutas, kadmis, titanas, cirkonis, stibis,

manganas, berilis, chromas, germanis, vanadis, galis, hafnis, indis, niobis, renis, talis ir jų lydiniai

(spalvotieji metalai).

5.1.3. Pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas, galiojančias nuo 2003-12-12, MIA, išmokėdami

gyventojui sumas už iš jo perkamą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, kaip

nuo A klasei priskiriamų pajamų, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 15

proc. pajamų mokestį GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

34

Pavyzdžiai

1. Gyventojas vienetui parduoda vario metalo laužą. Lietuvos vienetas, 2007-04-02

išmokėdamas gyventojui sumą už parduotą metalo laužą, išskaičiuoja 15 proc. pajamų mokestį ir

sumoka šią sumą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

2. Gyventojas 2007-07-20 UAB „Y“ pardavė apvaliosios medienos už 3700 Lt; 2007-12-15 -

UAB „Z“ už 6000 Lt. UAB „Y“ir UAB „Z“ nuo išmokėtų išmokų išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį,

t.y. 555 Lt (3700x15/100) ir 900 Lt (6000x15/100).

Metams pasibaigus gyventojas teikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaruodamas 2007

metais gautas pajamas, gyventojas nurodo visą per kalendorinius metus gautą turto pardavimo pajamų

sumą, atima 24 pagrindinių NPD sumą (320x24=7680) ir apskaičiuoja 15 proc. pajamų mokestį nuo

visos turto pardavimo pajamų sumos (apvaliosios medienos įsigijimo dokumentų gyventojas neturi).

Pajamų mokesčio suma yra 303 Lt [(3700+6000)-7680x15/100]. Kadangi UAB „Z“ir UAB „Y“

mokestiniu laikotarpiu išskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 1455 Lt pajamų mokesčio sumą, tai, atėmus iš

šios sumos mokėtiną pajamų mokesčio sumą,, gyventojui susidaro 1152 Lt permoka (1455-303), kuri

grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.

5.1.4. GPMĮ yra nustatyti tam tikri ypatumai ūkininkams, t.y. ūkininkams, kurie yra Ūkininko

ūkio įstatyme (Žin.,1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537) nustatyta tvarka įregistravę ir gauna pajamų

už nenukirstą mišką ir/arba apvaliąją medieną. Nuo 2003-04-01 miškininkystė nepriskiriama žemės ūkio

veiklai, todėl po šios datos ūkininko gautos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną

priskiriamos jo, kaip gyventojo, pajamoms arba kaip ūkininko, vykdančio individualią miškininkystės

veiklą, apmokestinamoms pajamoms. Nuo 2004-10-30 ūkininko gautos miškininkystės pajamos pajamų

mokesčiu neapmokestinamos, jeigu jos gautos už realizuotą tokią žemės ūkio paskirties žemėje pačių

išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, t.y. gluosniniai žilvičiai, tuopos, nendriniai augalai,

kalėdinės ir naujametės eglutės.

5.1.5. Jeigu ūkininkas vykdo individualią miškininkystės veiklą, t. y. jis yra įregistravęs tokią

veiklą ,,Miškininkystė ir medienos ruoša“, tai jo pajamos, gautos už medienos pardavimą,

apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, taikant 15 arba 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tai priklauso nuo to, ar ūkininkas nusprendžia atimti leidžiamus atskaitymus, ar ne. Pirmuoju atveju,

gautas skirtumas (iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus) apmokestinamas 24 proc. pajamų

35

mokesčio tarifu, antruoju atveju – visos gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio

tarifu.

5.1.6. Jeigu ūkininkas parduoda nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną kaip ne individualios

veiklos turtą, tai tokiu atveju 15 proc. pajamų mokestis mokamas nuo skirtumo tarp pardavimo ir

įsigijimo sumos, viršijančios 24 pagrindinių NPD.

5.1.7. Pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas tiek individualios veiklos, tiek ne individualios

veiklos turto (nenukirsto miško ir/ar apvaliosios medienos) pardavimo pajamos pagal mokesčio

sumokėjimo būdą priskiriamos A klasės pajamoms, todėl vienetas, jas išmokėdamas, išskaičiuoja ir

sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

5.2. Pajamų mokesčio lengvata (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas)

5.2.1. Pagal GPMĮ pajamų mokesčiu neapmokestinamas turto pardavimo pajamų, gautų

pardavus nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų

su šio turto pardavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per mokestinį

laikotarpį (24 pagrindinių NPD suma taikoma visoms per kalendorinius metus gautoms kito

neregistruojamo turto pajamoms). Nuo 2007-01-01 pagrindinis NPD 320 Lt (24 NPD – 7680 Lt).

Pavyzdys

Gyventojas 2007 metais pardavė:

netauriųjų metalų laužą už 7000 Lt, nenukirstą mišką už 10000 Lt.

Gyventojas turi tik dokumentą, patvirtinantį metalo laužo įsigijimą už 2000 Lt, nenukirstas

miškas įsigytas už 7000 Lt, tačiau įsigijimo dokumentas neišsaugotas.

Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas nepatyrė. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį

gyventojas gavo 17000 Lt turto pardavimo pajamų (7000+10000). Turto įsigijimo kaina 2000 Lt

(pagrįsta dokumentais). Turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas yra 15000 Lt (17000-2000). Ši

suma viršija 24 pagrindinių NPD. Viršijančioji suma apmokestinama, pajamų mokestis yra 1098 Lt

[(15000-7680) x 15/100].

5.2.2. Neapmokestinama 24 pagrindinių NPD suma netaikoma, apmokestinant nenukirsto

miško, apvaliosios medienos ir netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamas gautas iš tikslinių teritorijų.

5.3. Mokesčius išskaičiuojančio asmens prievolės:

36

5.3.1. duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0572 forma)

5.3.1.1. Pajamų mokestį už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją

medieną, netauriųjų metalų laužą privalo išskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą MIA.

5.3.1.2. MIA apie išmokas, išmokėtas už parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,

netauriųjų metalų laužą, kaip apie A klasei priskiriamas gyventojo pajamas privalo duomenis mokesčių

administratoriui pateikti nuo 2004-01-01, t.y. už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos pateikti

mėnesines deklaracijas (FR0572 formas). Deklaracijos turi būti teikiamos, kai minėti asmenys per

mokestinio laikotarpio kalendorinį mėnesį išmoka išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką,

priskiriamas A klasės apmokestinamoms pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį turi išskaičiuoti MIA.

Deklaracijos FR0572 forma ir jos pildymo tvarka patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. VA-7 (Žin.,

2004, Nr. 14-449; 2007, Nr. 18-696).

5.3.1.3. Deklaracijos FR0572 formos A priedas turi būti pildomas, kai MIA išmoka išmokas

nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaracijos FR0572 formos U priedas pildomas, kai MIA išmoka

išmokas nenuolatiniams Lietuvos gyventojams už parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną ir

netauriųjų metalų laužą.

5.3.2. Pažymų išdavimas gyventojams

5.3.2.1. Gyventojų gautos pajamos už parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų

metalų laužą priskiriamos A klasės pajamoms, todėl MIA privalo išskaičiuoti nuo išmokamų sumų 15

proc. pajamų mokestį. Gavęs iš MIA minėtas pajamas, gyventojas turi teisę kreiptis į mokesčių

administratorių su prašymu perskaičiuoti pajamų mokestį nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo.

MIA (gyventojo prašymu) išduoda pažymas, kuriose turi būti nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos

išmokos, išskaičiuota ir sumokėta pajamų mokesčio suma. Pavyzdinė pažymos forma pateikta

Apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio pažymos

pildymo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VA-90 ( Žin., 2005, Nr. 152-5631),

1 priede (toliau – pažyma).

5.3.2.2. Pažymos duomenys apie nenukirsto miško, apvaliosios medienos, netauriųjų metalų

laužo pardavimo pajamas turi sutapti su duomenimis, kuriuos MIA pateikia mėnesinės deklaracijos

FR0572 formos A ir U prieduose.

5.3.2.3. Pažymos duomenys naudojami, kai gyventojas pildo deklaracijos GPM305 priedą

GPM305T.

37

5.3.2.4. Pažymą gyventojas turi pateikti mokesčių administratoriui tais atvejais, kai gauna turto

pardavimo pajamų ir teikia prašymą (FR0464 forma) perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką

(žr. šio skyriaus 5.4 dalį).

5.4. Pajamų mokesčio perskaičiavimas pagal pateiktą gyventojo prašymą (FR0464 forma)

5.4.1. Jeigu gyventojas pardavė nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, o

nuo jam išmokamos visos turto pardavimo pajamų sumos MIA išskaičiavo 15 proc. pajamų mokestį, jis

gali pateikti prašymą pajamų mokestį perskaičiuoti nuo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų ir

grąžinti jo permoką FR0464 formą, ir dokumentų aprašo FR0465 formą (abi formos patvirtintos

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m.

sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21, Žin., 2003, Nr. 10-387; 2004, Nr. 160-5866; 2006, Nr. 135-5127) savo

gyvenamosios vietos AVMI.

5.4.2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų už parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją

medieną, netauriųjų metalų laužą, turi teisę prašymą AVMI teikti tą mokestinį laikotarpį, kai gavo tokio

turto pardavimo pajamų. Jeigu mokestiniu laikotarpiu tokio prašymo gyventojas nepateikė, permoką jis

gali susigrąžinti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

5.4.3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas tokį prašymą turi teisę pateikti tiek tuo pačiu mokestiniu

laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, kadangi metinės pajamų mokesčio deklaracijos nenuolatinis gyventojas

neteikia.

5.4.4. Tiesiogiai įteiktas arba atsiųstas prašymas nagrinėjamas AVMI. Kartu su prašymu turi būti

pateikiami visi prašymui išnagrinėti reikalingi daikto įsigijimo kainą ir pardavimo pajamas pagrindžiantys

dokumentai bei mokesčių, komisinio atlyginimo bei rinkliavų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai ir

tinkamai užpildyta pažyma. Visus dokumentus (įskaitant pažymą) gyventojas turi surašyti prie prašymo

pridedamame dokumentų apraše (FR0465 forma). Jeigu dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų,

prašymas nenagrinėjamas. Gyventojui raštu arba telefonu pranešama, kad jo prašymas nenagrinėjamas,

mokestis nebus perskaičiuojamas, kol jis nepateiks visų reikalingų dokumentų. Gyventojui pateikus visus

reikalingus dokumentus, pajamų mokesčio permoka grąžinama MAĮ nustatyta tvarka, t.y. per 30 dienų

nuo prašymo priėmimo AVMI nagrinėti.

5.5. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje

5.5.1. Gyventojas per kalendorinius metus gauna pajamų už nenukirstą mišką, apvaliąją

medieną, netauriųjų metalų laužą, todėl, kalendoriniams metams pasibaigus, privalo pateikti deklaraciją

38

GPM305 ir šias pajamas deklaruoti GPM305T priedo III skyriuje, skirtame deklaruoti ne individualios

veiklos kito turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas.

5.5.2. Minėto turto pardavimo pajamos gali būti nedeklaruojamos, jeigu turto pardavimo ir

įsigijimo kainos bei su to turto pardavimu susijusių išlaidų skirtumas nėra didesnis kaip 24 pagrindinių

NPD suma.

5.5.3. Kai gyventojas gauna bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio

turto pardavimo pajamų, tai laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu

vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Vadinasi, kiekvienas iš sutuoktinių, tokias pajamas turi deklaruoti.

5.5.4. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį iš MIA gavęs turto

pardavimo pajamų, tuo mokestiniu laikotarpiu AVMI nepateikė prašymo perskaičiuoti ir grąžinti

pajamų mokestį FR0464 formos, tai, šiam laikotarpiui pasibaigus, gali pateikti AVMI metinę pajamų

mokesčio deklaraciją GPM305 priedą GPM305T su užpildytu III skyriumi ir susigrąžinti pajamų

mokesčio permoką, susidariusią, apskaičiavus turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, t.y. atėmus

iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kainą.

5.5.5. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas šiame skyriuje nagrinėjamo turto pardavimo pajamų

Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

VI. KITO TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Kito neregistruojamo turto (pvz.: baldų, paveikslų, brangenybių, kompiuterių ir pan.) pardavimo

apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų tokio turto bendrų

pardavimo pajamų sumos atėmus tokio turto įsigijimui patirtų išlaidų bendrą sumą. Apmokestinamosios

pajamos apskaičiuojamos bendra suma, neatsižvelgiant į kiekvieno pardavimo rezultatą, t.y. gautų

pajamų ir patirtų išlaidų skirtumas skaičiuojamas nuo visų per mokestinį laikotarpį parduotų šios rūšies

turto pajamų. Pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, didesnis kaip 24 pagrindiniai NPD (nuo 2007-01-

01 – 7680 Lt), apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

6.1. Pajamų mokesčio lengvata (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punktas)

39

Turto pardavimo pajamų suma

Turto įsigijimo kainų suma

24 pagrindinių NPD

15 proc.

Pajamų mokesčiosuma

6.1.1. Pagal GPMĮ pajamų mokesčiu neapmokestinamas turto pardavimo pajamų, gautų

pardavus kitą neregistruojamą turtą (įskaitant pajamas gautas už nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,

netauriųjų metalų laužą), ir to turto įsigijimo kainos ir kitų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų

skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per kalendorinius metus.

Pavyzdys

Gyventojas 2007 metais pardavė tokį turtą:

baldų komplektą už 1000 Lt ir kompiuterį už 3000 Lt.

Gyventojas turi šių daiktų įsigijimo dokumentus: baldų komplekto įsigijimo kaina - 800 Lt;

kompiuterio - 2000 Lt. Su turto pardavimu susijusių išlaidų gyventojas nepatyrė. Taigi minėto turto

pardavimo pajamos sudarė 4000 Lt (1000+3000). Turto įsigijimo kaina yra 2800 Lt (800+2000). Šio

turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumas yra 1200 Lt (4000-2800). Kadangi ši suma mažesnė nei 24

pagrindiniai NPD (320x24=7680 Lt), todėl deklaruoti ir pajamų mokesčio mokėti nereikia.

6.1.2. Neapmokestinama 24 pagrindinių NPD suma netaikoma apmokestinant pajamas gautas

pardavus:

- registruotiną kilnojamąjį turtą;

- nekilnojamąjį turtą, esantį tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje;

- vertybinius popierius;

- bet kokį turtą, kai pajamos gautos iš tikslinės teritorijos.

6.2. Išmokas išmokėjusio asmens duomenų pateikimas mokesčių administratoriui (FR0471

forma)

6.2.1. Kito turto pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t.y. pajamoms, apie kurias

gyventojams išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis

Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio

laikotarpio, vasario 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas

tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės

mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. V-238 (Žin., 2003, Nr. 84-3863; 2004, Nr. 5-108; 2006, Nr. 144-5523).

6.2.2. Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie išmokas, pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskiriamas B klasės pajamoms (įskaitant išmokas, priskiriamas neapmokestinamosioms

pajamoms), išmokėtas per kalendorinius metus. Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie

išmokėtas vienkartines sumas už parduotą kitą neregistruojamą turtą (išskyrus pajamas gautas už

40

parduotą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą), jeigu jos yra didesnės kaip 290

Lt.

6.3. Pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, pajamų

mokesčio sumokėjimas

6.3.1. Jeigu gyventojas per kalendorinius metus gavo kito turto pardavimo pajamų, tai,

kalendoriniams metams pasibaigus, privalo pateikti užpildytą deklaracijos GPM305 priedo GPM305T

III skyrių, skirtą deklaruoti ne individualios veiklos kito turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas.

6.3.2. Minėto turto pardavimo pajamos gali būti nedeklaruojamos, jeigu turto pardavimo ir

įsigijimo kainos bei su to turto pardavimu susijusių išlaidų skirtumas nėra didesnis kaip 24 pagrindinių

NPD suma.

6.3.3. Kai gyventojas gauna bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio

turto pardavimo pajamų, tai laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu

vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Vadinasi, kiekvienas iš sutuoktinių tokias pajamas turi deklaruoti.

6.3.4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas šiame skyriuje nagrinėjamo turto pardavimo pajamų

Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

VII. TURTO PARDAVIMO PAJAMŲ, GAUTŲ IŠ TIKSLINIŲ TERITORIJŲ,

APMOKESTINIMAS

7.1. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2001m. gruodžio 22d. įsakymu Nr.344 (Žin., 2001,

Nr.110-4021; 2002, Nr.41-1544; 2004, Nr. 130-4084) patvirtino tikslinių teritorijų sąrašą.

7.2. Tikslinėms teritorijoms priskiriama:

Andoros Kunigaikštystė

Anglija

Antigva ir Barbuda

Aruba

Azorų salos

Bahamų Sandrauga

Bahreino Valstybė

Barbadosas

Belizas

Bermudų salos

Brunėjaus Darusalamas

Liberijos Respublika

Lichtenšteino Kunigaikštystė

Macao

Maderos salos

Maldyvų Respublika

Maršalo Salų Respublika

Mauricijaus Respublika

Meno sala

Mergelių salos (JAV)

Monako Kunigaikštystė

Montserratas

41

Didžiosios Britanijos Mergelių salos

Dominikos Sandrauga

Džersis

Džibučio Respublika

Ekvadoro Respublika

Guernsis, Sarkas, Aldernis

Gibraltaras

Grenada

Gvatemalos Respublika

Honkongas

Jamaika

Jungtiniai Arabų Emyratai

Kaimanų salos

Kenijos Respublika

Kosta Rikos Respublika

Kuko salos

Kuveito Valstybė

Libano Respublika

Naujoji Kaledonija

Nauru Respublika

Niue

Olandijos Antilai

Panamos Respublika

Samoa Nepriklausomoji Valstybė

San Marino Respublika

Seišelių Respublika

Sent Kitso ir Nevio Federacija

Sent Pjeras ir Mikelonas

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Šv. Elenos sala

Taičio sala

Turkso ir Caicoso salos

Tongos Karalystė

Urugvajaus Rytų Respublika

Vanuatu Respublika

Venesuelos Respublika

7.3. Gyventojas iš tikslinių teritorijų gautas turto pardavimo pajamas privalo deklaruoti pats,

kaip B klasės pajamas, metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM305 priedo GPM305T IV skyriuje.

7.4. Pagal GPMĮ nuostatas pajamoms, gautoms už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn

turtą iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių

nuolatinė gyvenamoji vieta tikslinėje teritorijoje, netaikomos pajamų mokesčio lengvatos, nustatytos

turto pardavimo pajamoms (GPMĮ 17 straipsnio 20-23 punktai).

42