Bendrosios žemės ūkio politikos indėlis į Šiaulių regiono vystymąsi

Prof. dr. Vlada Vitunskienė

Šiaulių miesto dienoms skirta mokslinė konferencija

Ekonomika ir verslas: problemos ir galimybės2014 rugsėjo 12 d. Šiauliai

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Kertinė pranešimo idėja – kokius Šiaulių apskrities vysty-mosi poslinkius skatina tiesioginės išmokos (BŽŪP

I ramstis) ir viešoji parama pagal KPP 2007–2013 m. (BŽŪP II ramstis)

Pranešimo turinys:

žemės ūkio reikšmė ekonomikoje Šiaulių apskrityje Lietuvos vidurkio atžvilgiu;

paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius lygis Šiaulių apskrityje, Lietuvos vidurkio ir kitų apskričių atžvilgiu;

paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius indėlis į ekonomikos vystymąsi Šiaulių apskrities savivaldybėse, kitų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu;

paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius reikšmė agrarinei aplinkosaugai Šiaulių apskrities savivaldybėse, kitų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu;

apibendrinimas.

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės indėlis į ekonomiką

2004-2006

2010-2012

14.1

8.7

22.3

16.5

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis užimtume, proc.

Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika

LQ=1,9

LQ=1,62004-2006

2010-2012

4.1

3.3

9.0

8.0

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis BVP, proc.

Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika

LQ=2,4

LQ=2,2

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Žemės ūkio ir apdirbamosios maisto gamybos indėlis į krašto ekonomiką

2004-2006

2010-2012

13.7

18.3

9.3

15.1

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis visame

eksporte, proc. Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika

LQ=0,8

LQ=0,7 2004-2006

2010-2012

4.7

7.7

2.4

3.9

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų

eksporto dalis BVP, proc.

Šiaulių apskritis Lietuvos Respublika

LQ=0,5

LQ=0,5

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Viešoji parama pagal BŽŪP (I ir II ramsčius) 2007–2013 m. iš viso milijonais litų

(be nacionalinių tiesioginių išmokų už plotus, gyvulius ir pieną bei išmokų už cukrinius runkelius)

0

500

1000

1500

2000

1,8

57

1,7

80

1,6

46

1,2

90

1,0

41

1,0

14

88

9

86

7

82

1

60

1

99

2

1,1

44

93

3

53

5

46

4 64

6

48

5

48

5

42

9

30

0

86

5

63

5

71

3

75

5

57

7

36

8

40

3

38

2

39

2

30

1

2007-2013 m. iš viso, mln. Lt

TI + KPP (I-III kryptys) TI KPP (I-III kryptys)

Šiaulių apskričiai 2007–2013 m. teko beveik daugiausia (po Panevėžio apskrities) viešosios paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčių priemones. Tai sudarė daugiau kaip 15 % nuo visos paramos šalyje. Apskričiai teko didžiausia tiesioginių išmokų dalis – beveik 18 % ir gerokai mažesnė – beveik 12 % paramos pagal KPP priemones dalis.

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

BŽŪP (I ir II ramsčių) paramos lygis 2007–2013 m. (naudojamų žemės ūkio naudmenų

hektarui)Šiaulių apskritis priešpaskutinėje (IX) vietoje pagal BŽŪP I ir II ramsčių suminės paramos ž. ū. naudmenų hektarui (3797 Lt/ha) dydį, siekiantį 90 proc. šalies vidurkio (4266 Lt/ha). Apskrityje tiesioginių išmokų hektarui tenka 5,6 proc. daugiau nei vidutiniškai šalyje ir yra antra po Pane-vėžio apskrities. Tačiau KPP (I-III kr.) viešųjų išlaidų hektarui Šiaulių apskrityje tenka beveik trečdaliu (30 proc.) mažiau nei vidutiniškai šalyje ir yra paskutinis rezultatas tarp apskričių.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

21

40

21

52

24

61

22

35

21

31

23

82

22

12

21

84

24

60

24

20

30

20

26

74

21

47

20

43

21

38

18

20

18

38

17

19

13

65

13

77

Tiesioginės išmokos naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarui litaisViešosios išlaidos pagal KPP I-III kryptis naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarui litais

2318 (LT)

1948 (LT)

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Paramos pagal BŽŪP I ir II ramsčius struktūra (2007–2013 m.)

Šiaulių apskrityje didžiąją BŽŪP viešosios paramos pagal nagrinėjamas priemones dalį sudaro ties-ioginės išmokos (63 %), kurios visos šalies mastu sudaro gerokai mažiau – 52 %. Tačiau, apskrityje gerokai mažesnę paramos dalį sudaro lėšų pagal KPP II krypties priemones, t. y. parama aplinko-saugai 9 %, palyginti su 17 %.

Tiesioginės iškokos

63%

KPP(1-ojo kr.) Žemės, maisto ūkio

ir miškininkystės sektori-

aus konkurencingumo di-dinimas

23%

KPP(2-ojo kr.)

Aplinkos ir krašto-

vaizdžio gerinimas

9%

KPP(3-ojo kr.) Gyven-imo kokybė kaimo vi-etovėse ir

kaimo ekonomikos įvairinimas

3%

KPP(4-ojo kr.)

„Leader“ metodu

įgyvendi-namos

priemonės2% KPP tech-

inės pagal-bos viešo-

sios išlaidos0%

Šiaulių apskrityje

Tiesioginės iškokos

52%

KPP(1-ojo kr.) Žemės, maisto ūkio

ir miškininkystės sektori-

aus konkurencingumo di-dinimas

22%

KPP(2-ojo kr.)

Aplinkos ir krašto-

vaizdžio gerinimas

17%

KPP(3-ojo kr.) Gyven-imo kokybė kaimo vi-etovėse ir

kaimo ekonomikos įvairinimas

4%

KPP(4-ojo kr.)

„Leader“ metodu

įgyvendi-namos

priemonės2% KPP tech-

inės pagal-bos viešo-

sios išlaidos2%

Lietuvoje iš viso

KPP paremtų ūkių proporcija 2007–2013

KPP 2007–2013 priemonės

Šiaulių apskrityje Lietuvoje iš viso

Paremta ūkių

% nuo visų ūkių

Paremta ūkių

% nuo visų ūkių

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 362 1,8 2.248 1,1

Žemės ūkio valdų modernizavimas 1.708 8,3 12.141 6,1

Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas

22 0,11 206 0,10

Dalyvavimas maisto kokybės schemose 12 0,06 157 0,08

Parama verslo kūrimui ir plėtrai 22 0,11 483 0,24

Kaimo turizmo veiklos skatinimas 13 0,06 362 0,18

Pusiau natūrinis ūkininkavimas 791 3,9 10.442 5,2V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

2010 m. Šiaulių apskrityje buvo 20,5 tūkst. didesnių kaip 1 ha ūkių (10 % nuo visų ūkių šalyje). Pagal ekono-minį dydį maži ūkiai (<25 tūkst. EUR SO) sudarė beveik 23 % visų ūkių. Dideli ūkiai (>100 tūkst. EUR SO) sudarė nedidelę dalį - 1,8 %. Pusiau natūrinių ūkių (per 13 tūkst.) dalis sudarė 65 % (šalyje – 73). Apskrityje ūkiai aktyviau nei vidutiniškai šalyje dalyvavo KKP priemonėse, pažymėtose žaliai, o pasyviau, pažymėtose raudonai.

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

BŽŪP (I ir II ramsčių) paramos intensyvumas BVP atžvilgiu 2007–2012 m.

Šiaulių apskritis V vietoje pagal BŽŪP I ir II ramsčių paramos intensyvumą (3,3 % nuo BVP). Tai dvigubai daugiau už šalies vidurkį (1,6 % nuo BVP). Apskrityje tiesioginių išmokų reikšmė eko-nomikai beveik du kartus didesnė (2,1 % nuo BVP) nei parama pagal KPP I-III krypčių priemones (1,2 % nuo BVP ). Vidutiniškai šalyje šios proporcijos sudaro, atitinkamai 0,87 ir 0,73 % nuo BVP.

0.01.02.03.04.05.06.07.0

01234567

2.11

1.18

6.22

4.16 4.143.73

3.292.70 2.38

1.14 0.980.45

Tiesioginės išmokos / BVPKPP (I-III Kryptys) / BVPTiesioginės išmokos + KPP (I-III Kryptys) / BVP

1,6 (LT)

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Deklaruoti plotai tiesioginėms išmokoms gauti:

Deklaruoti plotai tiesioginėms išmokoms gauti Šiaulių apskrityje dengią beveik visą bendrą deklaruotą plotą. Tiesioginės išmokos yra skirtos ūkių pajamoms palaikyti ir ūkininkavimo rizikai mažinti. Jos didina ūkių investicinį pajėgumą, ypač vidutinių ir didelių ūkių.

Kita vertus, kompleksinis paramos susiejimas yra BŽŪP dalis, glaudžiai susijusi su dirvožemio apsauga, ir taikomas tiesioginėms išmokoms pagal I ramstį. Jis grindžiamas reikalavimu išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB). Su GAAB reikalavimų įgyvendinimu susiję plotai daugelyje Šiaulių apskrities savivaldybių surado beveik 100 proc. nuo bendro deklaruoto ploto.

0

20

40

60

80

100

0

20

40

60

80

100

120

81.2 82.592.7

40.7

86.5 81.3

99.993.0

(2013 m.) tūkst. ha procentais nuo bendro deklaruoto ploto

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Deklaruoti plotai agrarinės aplinkosaugos išmokoms gauti

Šiaulių apskrityje nedidele apimtimi įgyvendinama KPP „Agrarinės aplinkosaugos“ prie-monė, išmokomis skatinanti ūkius savanoriškai prisiimti papildomus agrarinės aplinko-saugos įsipareigojimus, didesnius už GAAB. Daugiausia plotų šioms išmokoms gauti deklaruota Kelmės, Akmenės ir Radviliškio savivaldybėse.

05

101520253035404550

0

5

10

15

20

25

4.6 4.84.1

4.52.8

2013 m. procentais nuo bendro deklaruoto ploto

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Deklaruoti plotai LFA išmokoms gautiLFA išmokos atlieka dvejopą funkciją. Viena vertus, jomis skatinamas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tęstinumas, palaikomos ūkių pajamos. Antra vertus, jos tarnauja tradicinio žemės ūkio kraštovaizdžio išsaugojimui ir pagerinimui, taip pat pagal šią priemonę deklaruo-tuose plotuose įgyvendinami aplinkosaugos veiksmai, kurie yra privalomi laikantis GAAB standartų. Šiaulių apskrityje tik Kelmės savivaldybėje priemonė įgyvendinama didesniu mastu.

0

20

40

60

80

100

01020304050607080

46.9

8.5 9.1

1.00.7

0.3

2013 m. procentais nuo bendro deklaruoto ploto tūkst. ha

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

...apibendrinimas...Žemės ūkio indėlis į Šiaulių regiono vystymąsi yra gerokai didesnis už

vidutinį šalyje.

BŽŪP I ramsčio indėlis į regiono vystymąsi Šiaulių apskrityje yra didesnis nei vidutiniškai šalyje. Atvirkščiai, II ramsčio, t. y. KPP – santykinai mažesnis.

Šiaulių apskrityje santykinai didesne apimtimi ir aktyviau buvo įgyvendinamos KPP I krypties priemonės, skirtos ūkių materialinei pertvarkai ir konkurencingumui stiprinti. Santykinai mažesne apimtimi ir pasyviau – II ir III krypties priemonės, atitinkami agrarinei aplinkosaugai gerinti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti.

Tai rodo, kad Šiaulių kraštas neišnaudojo viso potencialo pagal KPP 2007–2013 m. II ir III krypties priemones išsaugant agrarinę aplinką ir stiprinant kaimo ekonomikos vystymąsi.

Nors agrarinės aplinkosaugos politikos viešoji parama daugiau nukreipta į ūkinius veiksmus, o ne į rezultatą, tačiau jos teigiamų efektų mastas auga su kiekvienu naujuoju agrarinės aplinkosaugos politikos laikotarpiu. Viešoji BŽŪP iniciatyva remti agrarinės aplinkos išsaugojimą palaipsniui keičia ūkininkavimo filosofiją, elgseną ir praktiką, tad teigiamą poveikį darys ir perspektyvoje.

V.Vitunskienė, Šiauliai, 2014 09 12

Ačiū už dėmesį