Mieli mokiniai!

Mokydamiesi biologijos VII klasëje, Jûs jau nemaþai suþinojote apie gyvybæ: susipaþinotesu pagrindinëmis organizmø grupëmis, jø ávairove, reikðme gamtai ir þmogui, tikriausiaigalite paaiðkinti draugams ar artimiesiems, kokie santykiai sieja organizmus gamtoje, kaipnaujausios technologijos taikomos biologijoje.VIII klasës kursas sudëtingesnis. Jums teks iðnagrinëti svarbiausias organizmø gyvybinesfunkcijas – mitybà, maisto medþiagø perneðimà, kvëpavimà, ðalinimà, judëjimà, dauginimàsi,paslaptingà nervø sistemà, padiskutuoti apie sveikà gyvensenà. Tikimës, kad bûsite aktyvûsir smalsûs – juk svarbu þinoti, kaip organizmai veikia, kokie gyvybei svarbûs procesai juosevyksta.Vadovëlio struktûra tokia pati kaip ir VII klasës. Prisiminkite, kaip su juo dirbti.• Ávadas. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu, informatyviu ir iliustruotu ávadu. Iliustra-cijos ir ávadinis tekstas leis pradëti màstyti, kà nagrinësite per pamokas eidami tà skyriø. Beto, gal nesàmoningai prisiminsite jau turimas þinias ir nusiteiksite suþinoti daug nauja.• Tema. Daugelis temø pradedamos klausimais, skatinanèiais màstyti. Tai þadina susidomë-jimà ir norà iðsiaiðkinti. Kai kuriø klausimø atsakymus galima rasti tik atidþiai skaitant tekstàar domintis papildomai, o kartais uþteks tiesiog prisiminti, kà jau mokëtës. Tokiø klausimøir uþduoèiø rasite ir tekste bei po kiekvieno skyrelio. Naujos arba svarbios, ásimintinos sàvo-kos tekste iðryðkintos. Atidþiai nagrinëkite iliustracijas – jose rasite daug informacijos. Pokiekvienos temos perskaitysite santraukà „Trumpai“. Èia pateikiami pagrindiniai ir svarbiausiteiginiai. Prie kai kuriø temø siûlome skyrelá „Pabandyk pats“. Galësite savarankiðkai arbakartu su draugais atlikti nesudëtingus bandymus, stebëjimus.• Þinutë ið mokslininkø. Skyriø pabaigoje rasite trumpai ir aiðkiai pateikiamà informacijà iðávairiø laboratorijø – ir ne tik. Patys mokslininkai jums pristatys savo tyrinëjimus, atradimus.Tikimës, kad tai paskatins domëtis biologija, padës geriau paþinti mokslininkø, tyrinëtojødarbà.• Pasitikrinkite. Baigæ mokytis skyriø, galësite pasitikrinti, ar teisingai supratote jo medþiagà,ar ásidëmëjote sàvokas, mokate jas paaiðkinti ir susieti su turima informacija. Padirbësitesu tekstu, iliustracijomis, atliksite praktikos darbus. Siûlome ir projektà. Su juo dirbsiteir kûrybiðkai, ir praktiðkai. Manome, kad atlikdami skyrelio „Pasitikrinkite“ uþduotis, pasi-rengsite kontroliniams darbams, átvirtinsite savo þinias bei gebëjimus, ágysite naujø.• Siûlome paskaityti. Vadovëlio gale rasite literatûros sàraðà, kuriuo galësite naudotis atlik-dami uþduotis, projektinius darbus ar tiesiog norëdami patenkinti savo smalsumà.• Sàvokø rodyklë. Èia ðalia kiekvienos sàvokos nurodomas puslapis, kuriame ji yra paaiðkinta.Linkime tik teigiamø emocijø dirbant su ðiuo vadovëliu.

Margarita, Jûratë, Kæstutis

TurinysÁvadas. Kas yra gyvybë /6

I skyrius. Mityba

1. Kaip maitinasi ávairûs organizmai? /102. Gausybë reikalingø maisto medþiagø /123. Vitaminai ir neorganinës medþiagos /144. Mitybos problemos /165. Maisto medþiagø apdorojimas /18

Pasitikrinkite /20Þinutë ið mokslininkø /22

II skyrius. Medþiagø pernaða

1. Augaluose medþiagas perneða vanduo /262. Kraujas – gyvybei /283. Kraujà varinëja ðirdis /304. Ávairiø organizmø medþiagø pernaða /32

Pasitikrinkite /34

III skyrius. Kvëpavimas

1. Kaip organizmai apsirûpina deguonimi sausumoje /382. Apsirûpinimas deguonimi vandenyje /403. Làstelinis kvëpavimas – energijos dirbtuvës /42

Pasitikrinkite /44

IV skyrius. Ðalinimas

1. Atliekø ðalinimas /482. Priþiûrëkime savo odà /50

Pasitikrinkite /52Þinutë ið mokslininkø /54

V skyrius. Atrama ir judëjimas

1. Augalai irgi juda /582. Gyvûnai juda laisvai /60

Pasitikrinkite /62Þinutë ið mokslininkø /64

VI skyrius. Nervø sistema

1. Organizmams jutimai padeda iðgyventi /682. Smegenys – tobulas „neðiojamasis kompiuteris“ /703. Ágimtas ir iðmoktas elgesys /724. Narkotinës medþiagos. Tai lengvai pasiekiama... Bet ar verta? /74

Pasitikrinkite /76Þinutë ið mokslininkø /78

VII skyrius. Dauginimasis ir vystymasis

1. Kas slypi làstelës branduolyje? /822. Dauginasi, kad iðliktø /843. Augalø dauginimasis /864. Gyvûnø dauginimasis /885. Þmogaus gyvenimo ciklas /906. Gyvybës ávairovæ kuria tëvai ir aplinka /92

Pasitikrinkite /94

Rodyklë /96Siûlome paskaityti /97Naudota literatûra /97

Nervøsistema

Pasaulyje daugybë visokiausiø garsø, kvapø, spalvø... Ar jis toksspalvingas ir kvapnus tik todël, kad mums bûtø maloniau gyven-ti? Turbût ne, nes kai Þemëje dar nebuvo þmogaus, gyvybë èiajau egzistavo milijonus metø. Skleisdami garsus, kvapus orga-nizmai prisitaiko prie aplinkos, kad bûtø lengviau gyventi ir iðlikti.Þmogus turi tobuliausià centrà – smegenis, kurios apdoroja visusiðorës signalus, atkeliaujanèius ið ávairiø jo jutimo organø: akiø,ausø, nosies ir kitø. Be to, jos organizmui „duoda ásakymus“, kaipjam toliau elgtis. Smegenys – didþiausias þmonijos turtas, nesþmones nuo kitø gyvûnø skiria gebëjimas màstyti, pavyzdþiui,svarstyti apie dalykus, kuriø net nëra matæ, gretinti ávykius, darytiiðvadas. O kaip kiti gyvûnai? Prisiminkite, kà mokëtës apie bites.Bitës darbininkës gráþusios á avilá kitoms praneða, kur yra nektaro.Jos negali kalbëti, tad ðoka ámantrius ðokius, kuriuos kitos me-daus neðëjos kuo puikiausiai supranta. Atrodo, kad bitë protauja,bet taip nëra. Ji nemàsto, netaiko jokiø formuliø. Sudëtinga bi-tës, kaip ir visø kitø vabzdþiø, elgsena yra paveldëta. Smegenøveikla nepasiþymi daugybë primityviø organizmø. Taèiau visi or-ganizmai, netgi bakterijos, ávairiais jutimais reaguoja á aplinkà.

Iðnagrinëjæ ðá skyriø gebësite:

• paaiðkinti, kaip reflekso lankas organizmui padedaatsakyti á dirginimà;

• pateikti ágimtø ir ágytø refleksø pavyzdþiø;• kritiðkai vertinti narkotikø, alkoholio, tabako vartojimà,

pagrásdami þiniomis apie ðiø medþiagø poveiká þmogaussveikatai ir asmenybei.

1. Organizmams jutimaipadeda iðgyventiKad iðgyventø – rastø maisto ar iðvengtø pavojaus – organiz-mai turi gauti informacijos apie juos supanèià aplinkà. Jà sutei-kia ávairûs jutimai. Þmonës, kaip ir visi kiti þinduoliai, turi

5 pagrindinius jutimo organus: regõs, klausõs, uoslºs,skõnio ir lyt¸jimo. Pagalvokite, kaip jie padeda þmoguiiðgyventi. Jutimais gaunama informacijos taip pat ir apiesavo kûnà – pavyzdþiui, ar jis juda, ar jam karðta, arðalta, ar skauda. Paprasèiausi organizmai, kaip antaivienalàsèiai protistai, irgi junta tam tikrus aplinkos dir-giklius, tik jie neturi tokiø sudëtingø jutimo organøkaip gyvûnai. Augalai reaguoja á ðviesà, á tai, ar dirvo-þemyje esama neorganiniø medþiagø, vandens. (Þr. V sky-riaus temà „Augalai irgi juda“.)

AR VISI GYVÛNAI VIENODAI MATO?

Rega mums suteikia informacijos apie daiktø dydá, for-mà, spalvà, judëjimo kryptá, kokiu atstumu nuo mûsøjie yra, naudingi mums ar pavojingi, kà justume juosliesdami. Taèiau ávairiø gyvûnø akys regi skirtingai. Pa-vyzdþiui, plokðèiosios kirmëlës skiria tik ðviesà nuo tam-sos. Kitø gyvûnø akys gerokai sudëtingesnës. Vabzdþiaituri sudëtines akis, sudarytas ið daugybës smulkiø ake-liø. Kuo jø daugiau, tuo vabzdþiai geriau mato, bet jømatomas vaizdas kaip mozaika – sudëtas ið daugybësvaizdø (6.1 pav., b).Visi stuburiniai, tarp jø ir þmogus, turi ne sudëtines, o pa-prastas akis (6.1 pav., a). Þmogaus akys skiria ir spalvas.Dauguma paukðèiø (6.2 pav.), ropliø, þuvø jas irgi mato,bet yra ir tokiø, kurie spalvø neskiria, pavyzdþiui, ðunys.Akimis gaunama informacija svarbi ir gyvûnams bend-raujant. „Veido“ iðraiðkos perteikia daug informacijos –padëtá bendruomenëje, pyktá, dþiaugsmà ir kitas nuo-taikas. Pavyzdþiui, iððiepti plëðrûnø dantys daþniausiairodo agresyvumà.

NAKTÁ DAÞNIAUSIAI GELBSTI GERA KLAUSA

Nors rega suteikia didesnæ dalá visos ið aplinkos gau-namos informacijos, bet tuos, kurie medþioja naktá, gelbs-ti tik gera klausa. Tamsoje matoma prastai, tad klausapadeda surasti grobá ir pasprukti nuo plëðrûnø. Be to,ji svarbi tiems gyvûnams, kurie tarpusavyje bendraujaskleisdami garsus (6.3 ir 6.4 pav.). Jie skleidþiami dëlávairiausiø prieþasèiø: norint prisivilioti partnerá, iðgàs-dinti prieðà, suþinoti giminaièiø buvimo vietà.

a b

6.2. Fazanai ryðkiomis plunksnomis puikuo-jasi prieð pateles, todël ðie paukðèiai matospalvotai, antraip jø plunksnø ryðkumasnetektø prasmës.

6.3. Þinduoliai turi ausø kauðelius, kurienukreipia garsà á vidinæ ausá. Ðuo nuolatjuos judina ir gaudo garsus.

6.1. Þmogus ir kiti stuburiniai gyvûnai matovientisà vaizdà (a). Sudëtinë akis ir vabzdþiomatomas vaizdas (b).

68–69

1. Kokie jutimo organai gyvû-nams padeda paþinti aplinkà?Paaiðkinkite, kokià informacijàjais gauna.2. Kuo ávairûs jutimo organaisvarbûs gyvûnams bend-raujant? Pateikite pavyzdþiø.3. Ásivaizduokite, kad jûs karðtàvasarà einate miðku. Kokiaisjutimo organais ir kokià infor-macijà gausite ið aplinkos?

PABANDYK PATS

Uþsiriðkite akis ir papraðykite draugø jums áduoti á rankaskokiø nors daiktø. Pabandykite juos apibûdinti ir atspëti,kas tai yra. Paaiðkinkite, kokie jutimai taip apibûdinant yrasvarbiausi. Ar daiktus jaustumëte kitaip, jeigu galëtumëtejuos matyti?

KITI JUTIMAI

Be regos ir klausos, dar yra ir kitø jutimø, kuriais gyvûnaipaþásta aplinkà. Pavyzdþiui, skonio jutimas padeda atskirti, kasëdama, o kas ne. Taèiau skoniu gyvûnai gali vadovautis tik ta-da, kai daiktà lieèia. Ið didesnio atstumo pajusti grobá ar prieðàir netgi susirasti partnerá padeda uoslë. Ypaè jautri uoslë dau-gumos vandens gyvûnø – þuvø ir jûriniø vëþliø, kurie kvapà netik pajunta, bet ir atsimena (6.5 pav.). Kai kurie gyvûnai pa-lieka kvapø signalus kitiems savo rûðies atstovams. Kvapai tei-kia daug informacijos – pagal juos galima nustatyti gyvûnolytá, amþiø ir netgi kas jis toks. Daugelis kvapais þymi savoteritorijas.Gyvûnø lytëjimo organas yra oda (6.6 pav.). Kai kurie þinduo-liai turi ûsus. Pavyzdþiui, katëms jie padeda kuo puikiausiairasti tamsoje kelià. Lytëjimas labai svarbus naktiniams ir poþeme gyvenantiems gyvûnams. Pagalvokite kodël. Mums, þmo-nëms, ðis jutimas leidþia pajusti karðtá, ðaltá, pavirðiaus nely-gumus, spaudimà, daiktø dydá, formà, taip pat ir skausmà. Belytëjimo negalëtume normaliai gyventi – netgi raðiklio taisyk-lingai nulaikyti, paspausti draugui rankos arba surasti keliotamsoje.Neturëdami jutimø gyvûnai nesugebëtø susirasti maisto, nu-statyti vienas kito buvimo vietos, atpaþinti plëðrûnø ar orien-tuotis keliaudami.

6.4. Tiktai þmogaus kalbos aparatas yratobulai pritaikytas skleisti ávairiausiusgarsus, juos jungti ar derinti tarpusavy-je, todël gebëjimas girdëti yra greitasir veiksmingas bûdas gauti þiniø.

TRUMPAIÞmonës, kaip ir kiti þinduoliai, turi 5 pagrindinius jutimoorganus: regos, klausos, uoslës, skonio ir lytëjimo. Jais gau-na informacijos apie aplinkà.

• Þiogø ir svirpliø „ausys“yra kojose.• Chameleonai gali sukiotikiekvienà aká atskirai, todëljie geba þiûrëti dviem krypti-mis tuo paèiu metu.• Kiekvieno ið mûsø akies rai-nelës (6.7 pav.) raðtai yra savi-ti. Nerastumëte dviejø þmoniø,turinèiø lygiai tokius paèius,netgi to paties þmogaus kairësir deðinës akies jie gali skirtis.Tai tas pats kaip pirðtø atspau-dai. Tiktai rainelës raðtai labaitiksliai nuskaitomi ir nupieðia-mi kompiuteriu.

6.5. Laðiðoms uoslë padeda susirastikelià á jûrà, o vëliau vël gráþti á tasvietas, kur iðsirito ið ikrø.

6.6. Þmogaus rankø pirðtø oda yraviena jautriausiø vietø. Jais liesdamigalime gauti daug informacijos apieobjektà.

6.7. Akies rainelë

Rainelë

2. Smegenys – tobulas„neðiojamasis kompiuteris“Vaizdui matyti vien jutimo organø, t. y. akiø, nepakanka. Akistik praleidþia ðviesos spindulius iki joje esanèiø ðviesai jautriølàsteliø – recêptoriø. Ðie juos paverèia elektriniais signalais –nêrviniais impùlsais, kurie sklinda regos nervu iki galvos sme-genø. Kiekvienà sekundæ galvos smegenys gauna tûkstanèiustokiø signalø ir mes juos suvokiame kaip atpaþástamus vaizdusar spalvas. Jeigu nors viena ðios grandinës dalis bus paþeista,vaizdo, deja, nematysime (6.8 pav.). Receptoriø yra visuosejutimo organuose. Kiekvienas ið jø jautrus tik tam tikram iðorëspoveikiui: vieni garsui, kiti karðèiui, dar kiti ðalèiui ar skausmui.Visa informacija, organizmo surinkta jutimo organuose, ner-vais nukeliauja á smegenis. Smegenyse ji apdorojama ir tadajau galima apsispræsti, kaip pasielgti toliau (6.9 pav.). Jeigugyvûnui reikës bëgti, teks padirbëti raumenims. Raumenø su-sitraukimus taip pat reguliuoja smegenys. Impulsai ið smegenøsklinda po visà organizmà iðsiðakojusiais nervais. Smegenys irnervai sudaro organizmo nêrvø sistêmà.

AR VISI ORGANIZMAI TURI SMEGENIS

Paprasèiausi gyvûnai, tokie kaip duobagyviai, turi tik nerviniølàsteliø tinklà. Ðios làstelës reaguoja á prisilietimà, tempera-tûros pakitimus, ávairias chemines medþiagas (6.10 pav.). Kir-mëliø ir vabzdþiø nervø sistema jau sudëtingesnë, jie turi povisà organizmà iðsiðakojusias nervø grandinëles ir nerviniusmazgus (6.11 pav.).

6.8. Tai kelias, kurá turi nueitikiekvienas jutimo organu –akimi – gautas signalas.

Galvos smegenøregëjimo zona Regos nervas

6.11. Slieko nerviniai mazgai, kuriuos sudaro draugesusitelkusios nervinës làstelës, atstoja „smegenis“.Jø pakanka pajusti temperatûros, cheminius, ðviesosir kitus dirginimus.

6.10. Palietus hidrà adata impulsas perduodamasraumeninëms làstelëms, kurios susitraukia.

6.9. Jeigu kiðkio akys uþfiksuosprieðà, jo smegenys apdorosgautà informacijà ir atsakasbus – sprukti.

Nerviniø làsteliø tinklas Nervinis mazgas

Nervai

OdaNervø grandinë

Akis

70–71

1. Analizuodami 6.12 paveikslàapibûdinkite, kokias funkcijasatlieka kiekviena galvos smege-nø didþiøjø pusrutuliø dalis.Nurodykite, su kokiais organaisjos yra susijusios.

2. Analizuodami 6.15 paveikslànurodykite, kaip keitësi stubu-riniø gyvûnø galvos smegenødidþiøjø pusrutuliø dydis. Pa-aiðkinkite, kokià reikðmæ taituri analizuojant jutimus.

3. Paaiðkinkite, kaip judëjimassusijæs su nervø sistema.

4. Per nelaimingà atsitikimàbuvo paþeistas regos nervas.Ar ðis þmogus matys?Paaiðkinkite kodël.

TRUMPAIReceptoriai iðorës signalus paverèia elektriniais impulsais,kurie nervais sklinda iki smegenø. Smegenys sudarytosið nerviniø làsteliø. Ðiø làsteliø ataugø pluoðtai – tai po visàorganizmà iðsiðakojæ nervai. Kiekviena smegenø dalis yraatsakinga uþ tam tikros informacijos priëmimà ir apdorojimà.

• Nerviniai impulsai keliaujasklisdami nerviniø làsteliøpluoðtais apie 400 km/hgreièiu.

Stuburiniai gyvûnai turi ne tik iðsiðakojusius nervus, bet ir gal-vos bei nugaros smegenis. Kiekviena galvos smegenø dalis yraatsakinga uþ tam tikros informacijos priëmimà ir apdorojimà(6.12 pav.). Smegenys sudarytos ið daugybës nêrviniø làstìliø(6.13 pav.). Ðiø làsteliø ataugø pluoðtai – tai po visà kûnà iðsi-ðakojantys nervai. Nervais informacija keliauja á smegenis beiávairûs „nurodymai“ kûno dalims ið jø (6.14 pav.).Þmogus neuþuodþia ir negirdi taip gerai, kaip daugelis þin-duoliø, jis neáþiûri ið aukðtybiø smulkiø daiktø, kaip kad gebaplëðrieji paukðèiai. Taèiau þmogus uþ juos visus kur kas prana-ðesnis – jis turi dideles galvos smegenis, kurios visà gautà ju-timinæ informacijà sugeba puikiai iðanalizuoti (6.15 pav.).

6.12. Didieji pusrutuliai uþima apie pusækaukolës ertmës. Jie labai svarbûs suvokiantiðoriná pasaulá, nes juose yra iðsidësèiusiosávairios jutimus analizuojanèios zonos.

6.13. Nervinës làstelës yra ypatingostuo, kad turi ataugas, kuriomis galisklisti nerviniai impulsai.

6.14. Dangalais padengtos nerviniølàsteliø ataugos primena elektroskabelá.

6.15. Þmogaus galvos smegenø didieji pusrutuliai daug stambesni uþ visø kitøgyvûnø. Þmones nuo kitø gyvûnø skiria gebëjimas màstyti: projektuoti, gretinti,numatyti ávykius, kurti.

Rega

KlausaLytëjimas Sàmoningas

màstymas

Skonisir uoslë

Ilgojiatauga

Làstelëskûnas

Trumposiosataugos

Nervas

Nervinëslàstelësatauga

Dangalai

Nerviniø làsteliøataugø pluoðtai

3. Ágimtas ir iðmoktas elgesysBitës lipdo taisyklingas ðeðiakampes koriø akeles (6.16 pav.),bet ðito meno jos niekur nesimokë ir tikrai nesugeba projek-tuoti. Tik gimæs þinduolis jau moka þásti motinos pienà. Dau-gelio dalykø gyvûnams mokytis nereikia, jie taip elgiasi bejokio iðankstinio pasirengimo, nesuvokdami, kodël tai reikiadaryti. Toks elgesys uþkoduotas nervø sistemoje ir yra pavel-dëtas ið tëvø. Primityvesniø gyvûnø, pavyzdþiui, vabzdþiø, ágim-tas elgesys nulemia daugelá veiksmø. Sudëtingesnës sandarosgyvûnams irgi bûdingi ágimti veiksmai, bet jø elgesys lanks-tesnis, nes geba mokytis ið patirties.

KAS REGULIUOJA ORGANIZMØ ELGSENÀ

Visà organizmø elgsenà reguliuoja reflêksai. Refleksas – taiorganizmo reakcija á bet koká aplinkos dirginimà, kurià valdosmegenys. Patys paprasèiausi, kuriuos organizmai paveldi ið tëvø,vadinami nesçlyginiais. Ðie refleksai yra bûdingi kiekvienai gy-vûnø rûðiai ir jie iðlieka visà individo gyvenimà (6.17 pav.).

Tarkime, jûs prisilieèiate prie karðto puodo. Kas atsitinka? Ne-spëjæ susivokti, staigiai atitraukiate rankà. Tai yra paprasèiau-sio nesàlyginio reflekso pavyzdys. Receptoriai pajunta karðtáir siunèia nerviná impulsà juntamosiomis nerviniø làsteliø atau-gomis á nugaros smegenis. Smegenyse susidaro naujas impul-sas, kuris priverèia susitraukti rankos raumenis. Tokiu staigiujudesiu mes iðgelbstime savo pirðtus nuo nudegimo. Tai orga-nizmo apsauginë reakcija. Visas nervinio impulso kelias nuoreceptoriaus iki raumens tarsi sudaro lankà, vadinamà reflêksolankù (6.18 pav.).Gyvûnai, turintys iðvystytà nervø sistemà, elgsenà ne tik pa-veldi ið tëvø. Jie daug ko iðmoksta stebëdami aplinkà. Susidarosçlyginiai reflêksai. Jie ágyjami ilgainiui, esant tam tikromsgyvenimo sàlygoms ir gyvûnà nuolat veikiant tam tikrais dir-gikliais. Pavyzdþiui, ðuns seilës iðsiskiria ëdant – tai nesàlyginisrefleksas. Taèiau jeigu kiekvienà kartà prieð paduodami jam

6.17. Pagrindiniai nesàlyginiai refleksai, padedantys organizmams prisitaikyti prie aplinkos.

Mitybiniai Orientaciniai Gynybiniai Lytiniai

6.18. Reflekso lankas

6.16. Bièiø koriai susideda ið taisyk-lingø ðeðiakampiø akeliø.

NESÀLYGINIAI REFLEKSAI

Juntamoji nervinëslàstelës atauga

Nugarossmegenys

Raumuo

Judinamojinervinëslàstelësatauga

Receptorius

72–73

1. Pateikite po 5 sàlyginiøir nesàlyginiø refleksøpavyzdþius.

2. Kaip paveldëti gyvûnønesàlyginiai refleksai padedajiems iðgyventi? Pateikitepavyzdþiø.

3. Remdamiesi 6.18 paveikslupaaiðkinkite, kas yra refleksolankas.

4. Pakilo didelis vëjas ir pra-dëjo neðti dulkes. Paaiðkinkite,kokia bus organizmo reakcijaá ðá reiðkiná. Nurodykite, kokietai refleksai.

5. Pasidomëkite, kokie gyvûnaidaþniausiai dalyvauja cirkopasirodymuose. Paaiðkinkitekodël. Nurodykite, kodël uþtam tikrà atliktà veiksmàdresuotojas paskatina gyvûnàmaistu.

TRUMPAIVisà organizmø elgesá reguliuoja refleksai. Tai organizmoreakcija á bet koká aplinkos dirginimà. Jà atlieka ir kont-roliuoja smegenys. Refleksai gali bûti ágimti – nesàlyginiaiir ágyti – sàlyginiai.

ësti skambinsime varpeliu, po kiek laiko susidarys sàlyginis ref-leksas – vos tik suskambinus ðuniui ims skirtis seilës, nors mais-to jis nematys ir neuþuos. Dël sàlyginiø refleksø þmogus ágyjaávairiø ágûdþiø, áproèiø. Tokiø refleksø pavyzdþiai – raðymas,skaitymas, ðokio þingsneliai, valgymas su stalo árankiais. Þmo-gus ir kiti gyvûnai naujø ágûdþiø ágyja stebëdami savo tëvus,þaisdami, tyrinëdami aplinkà (6.19 pav.). Kuo gyvûno nervøsistema sudëtingesnë, tuo didesnës galimybës. Þinodamas, kiekgali iðmokti gyvûnai, þmogus juos kuo puikiausiai dresuoja(6.20 pav.). Pagalvokite, ko galima iðmokyti ðuná (6.21 pav.).

6.19. Jaunikliø þaidimai yra labai svarbûsformuojantis medþioklës arba gynybos nuoprieðø ágûdþiams.

6.21. Ðunys lengvai iðmoksta tam tikrø dresavimo veiksmø.

6.20. Delfinai puikiai ðokinëja ið vandens ir sklendþia nedideláatstumà virð jo.

4. Narkotinës medþiagos.Tai lengvai pasiekiama...Bet ar verta?XX amþiaus viduryje roko muzikos pasaulyje narkotikai taip paplito,

kad buvo uostoma, leidþiamasi, geriama viskas, kà tik ámanoma gau-

ti: alkoholis, kanapës, marihuana („þolë“), opiatai. Tokia gyvensena,

be abejo, pareikalavo aukø, – daugybë muzikantø fiziðkai ir psi-

chiðkai susinaikino dar jaunystëje. Net roko karalius E. Prêêêêêslis (Presley)

áklimpo á ðá liûnà ir mirë perdozavæs narkotikø dar paèiame jëgø

þydëjime...

Tai tik viena istorija... taèiau narkotikai kaip giltinë keliauja popasaulá, teikdami didþiulá pelnà prekiautojams ir luoðindamijuos vartojanèius þmones ar net nusineðdami daugybæ gyvybiø.Jais svaigintis – tai laikinas malonumas, bet uþ tai galiausiaisumokama mirtimi. Kyla klausimas – ar verta uþ trumpalaikámalonumà paaukoti savo gyvenimà?

KAS TIE NARKOTIKAI?

Narkòtikai – tai ávairiausiø pavidalø, spalvø gamtinës kilmës arsintetinës medþiagos, kurios pakeièia mûsø kûno làsteliø veik-là. Kai kurie tiesiogiai veikia smegenis, todël gali pakeisti þmo-gaus pojûèius ir elgsenà. Narkotiniø medþiagø turi ir medi-cinoje naudojami vaistai – raminamieji ar malðinantys skausmà,ávairûs cheminiai stimuliatoriai, tirpikliai. Alkoholis ir tabakastaip pat yra narkotikai (6.22 pav.). Dauguma narkotikø sukeliane tik psichologinæ, bet ir fizinæ priklausomybæ – jø negavusprasideda drebulys, stiprus raumenø skausmas. Jeigu narko-tikus iðbandantis smalsuolis pajustø tokias fizines kanèias, ku-rias kenèia dozës negaudami narkomanai, jø tikrai neimtøá rankas. Pradëjus vartoti narkotikus ima suktis uþdaras ratas:reikia jø ásigyti, suvartoti, valandëlë geros (ar blogos) savijau-tos, toliau didþiulis narkotikø potroðkis, vël viskas ið pradþiø –ir ðitaip be galo. Tas pats narkotikas þmones gali paveikti skir-tingai. Taèiau visi jie sukelia priklausomybæ, kenkia ávairiemsorganams, pavyzdþiui, tirpikliai – daþai, klijai, lakai – labaistipriai paþeidþia kepenis, plauèius ir smegenis. Á narkotikøliûnà daþnai áklimpsta þmonës, turintys kokiø nors psicholo-giniø problemø: nepasitikintys savo jëgomis ar neigiamai savevertinantys, negaunantys ið aplinkiniø pakankamai dëmesio,neturintys mëgstamo uþsiëmimo.

6.23. Rûkaliaus plauèiuose matomospatamsëjusios dëmës – tai nuocigareèiø dûmuose esanèiø dervø.Jos kaupiasi plauèiuose, paþeidþialàsteles, kurios laikui bëgant galisupiktybëti.

6.22. Uþraðai ant cigareèiø pakeliøáspëja, kad rûkydami kenkiamesavo sveikatai.

74–75

1. Kokios medþiagos priskiria-mos prie narkotikø?

2. Remdamiesi 6.24 paveikslunurodykite rûkymo ir alkoho-lio poveiká organizmui.

3. Kokià átakà tabako ir alko-holiniø gërimø reklama daroðiø medþiagø vartojimo mas-tui? Susiskirstykite á grupelesir padiskutuokite, kokie yraalkoholio reklamos pliusai arminusai. Sugalvokite antirek-lamà ir jà pristatykite.

4. Paaiðkinkite, kodël stiprûsskausmà malðinantys ar ra-minamieji vaistai parduodamitik pagal gydytojo iðraðytàreceptà.

TRUMPAINarkotikai – tai gamtinës kilmës ar sintetinës medþiagos,kurios pakeièia mûsø kûno làsteliø veiklà. Visi jie sukeliapriklausomybæ, paþeidþia ávairius organus.

RÛKYMAS IR ALKOHOLIS PLINTA VIS LABIAU

Rûkymas labai kenkia þmogaus organizmui. Netgi patys nerû-kydami daþnai bûname priversti kvëpuoti tabako dûmais. Juo-se esanèios kenksmingos medþiagos daþniausiai paþeidþia kvë-pavimo takus ir padidina rizikà susirgti plauèiø, lûpø, lieþuvio,gerklës, kasos ir kitø organø vëþiu (6.23 pav.). Nikotinas, kaipir kitos narkotinës medþiagos, sukelia priklausomybæ. Kuo di-desnis rûkymo „staþas“, tuo sunkiau ðio áproèio atsisakyti.Prie alkoholio taip pat lengvai priprantama. Þmogus, pradëjæsvartoti alkoholá, ið pradþiø labai greitai pajunta jo poveiká, betlaikui bëgant tam paèiam pojûèiui sukelti reikia vis didesniokiekio. Þmogus tampa alkoholiku. Kadangi alkoholá skaido ke-penys, todël daþniausiai visø pirma paþeidþiamos ðio organolàstelës. Be to, þûsta smegenø làstelës ir galiausiai sutrinkaþmogaus màstysena.

6.24. Rûkymo ir alkoholio poveikis organizmui

• Narkotikai – viena ið svar-biausiø jaunø þmoniø mirtiesprieþasèiø. Kyla grësmë jø per-dozuoti, susirgti bei uþsikrëstiávairiomis ligomis keièiantisðvirkðtais (pavyzdþiui, AIDS),o kur dar nelaimingi atsitiki-mai, saviþudybës, smurtas.

• Kai kuriose ðalyse mirèiønuo narkotikø skaièius artëjaprie mirèiø keliuose skaièiaus.

• Tarp paaugliø paplitusinuomonë, kad prie „þolës“nepriprantama, bet, kaiprodo statistika, apie 60 pro-centø silpnesnius narkotikuspabandþiusiø þmoniø, vëliauimasi stipresniø kvaiðalø.

Silpnëja atmintis

Silpsta gebëjimasmatyti tamsoje

Silpnëja uoslë

Silpnëja skoniojutimas, gelstadantys

Kosulys, sunkesniskvëpavimas, daþnoskvëpavimo takøligos – bronchitas,vëþys

Siaurëja kraujagyslës,daþniau plaka ðirdis,didëja kraujospûdis,maþëja organizmopajëgumas, iðtvermë,didesnë infarktotikimybë

Gali atsirastiskrandþio opa,atbunka alkiojausmas

Susilpnëjusi lytinëpotencija, didesnëapsigimimø tikimybë,maþesnë kûdikiokûno masë

Sutrinka màstysena,eisena, þûstasmegenø làstelës

Blogiau matomaprietemoje

Sunkiau nustatoma,ið kur sklindagarsas

Pagreitëja pulsas,sutrinka kraujotakair kraujospûdis

Iðskiriama daugiaustresà sukelianèiømedþiagø

Gausëja ðlapimo,sutrinka vandens irdruskø pusiausvyra

Skrandþio gleivinësuþdegimas

Nyksta kepenølàstelës

Kasos uþdegimas

RÛKYMAS ALKOHOLIS

Pasit ikr inkiteI. Ásiminkite sàvokas.

Klausa, lytëjimas, narkotikai, nervai, nesàlyginiai, receptoriai, refleksai,reflekso lankas, sàlyginiai, smegenys, uoslë.

Ðiuose teiginiuose áraðykite reikiamas sàvokas.

1. jutimo organai geriausiai iðlavëjæ medþio-

janèiøjø tamsoje.

2. Plëðrûnams ið didesnio atstumo pajusti grobá padeda .

3. þmogui padeda pajusti karðtá, ðaltá, pavirðiaus

nelygumus.

4. Visame organizme iðsidëstæ yra jautrûs tam

tikram iðoriniam dirgikliui.

5. Visa informacija, surinkta organizmo jutimo organuose, nervais nu-

keliauja á .

6. ir sudaro organizmo ner-

vø sistemà.

7. Visà organizmø elgsenà reguliuoja .

8. Refleksai, kuriuos organizmas paveldi ið savo tëvø, vadinami

, o tie, kuriuos ágyja stebëdamas aplinkà, –

.

9. Visas nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki raumens vadi-

namas .

10. – tai medþiagos, kurios pakeièia mûsø kûno

làsteliø veiklà.

II. Atsakykite á klausimus, atlikite uþduotis.

1. Iðvardykite 5 þmogaus jutimo organus. Paaiðkinkite jø reikðmæ paþás-tant aplinkiná pasaulá.

2. Nurodykite reflekso lanko dalis, paaiðkinkite jo svarbà.3. Klasëje susiskirstykite á 5 grupeles. Kiekviena grupelë pasirinkite po

vienà stuburiniø grupæ: þuvys, varliagyviai, ropliai, paukðèiai, þin-duoliai. Namuose surinkite kuo daugiau informacijos apie ðios stu-buriniø grupës jutimus (kurie iðlavëjæ labiausiai, kaip tai lemia gy-vûnø elgesá, padeda apsirûpinti maistu, apsiginti nuo prieðø, susirastipartnerá). Kità pamokà pristatykite klasëje, taikydami kompiuterinestechnologijas.

III. Pritaikykite þinias.

1. Atpaþinkite, kokioms gyvûnø karalystës grupëms (klasëms) priklausoðie organizmai (þr. pav.).

a

b

c

d

e f g h

2. Iðvardykite juos ið eilës pagal tai, kokia jø nervø sistema – nuopaprasèiausios iki sudëtingiausios.

3. Pateikite konkreèiø ðiø organizmø jutimø, padedanèiø iðgyventi ap-linkoje, pavyzdþiø.

IV. Projektas

Kaip narkotiniø medþiagø vartojimo pavojaus problema atskleidþiamaþiniasklaidoje

Susiskirstykite grupelëmis po 4–5 mokinius. Kiekviena grupelë pasirin-kite koká nors þiniasklaidos ðaltiná (dienraðtá, þurnalà) ir nagrinëkite,kaip jame atskleidþiama narkotiniø medþiagø vartojimo pavojaus prob-lema, kiek skiriama vietos jai ir kiek kitoms temoms. Patariame susidarytiklausimynà, kad bûtø patogiau rinkti duomenis. Susitarkite, kiek laikodirbsite ðá darbà (dvi savaites, mënesá ar daugiau). Surinktus duomenisapibendrinkite, suformuluokite iðvadas. Parenkite praneðimà apie þinia-sklaidos indëlá ðvieèiant visuomenæ narkotiniø medþiagø vartojimo pre-vencijos klausimais. Sudarykite savo prevencijos planà ir já pristatykitemokykloje.

V. Praktikos darbas

Odos receptoriø nustatymas

Mûsø odoje yra daugybë receptoriø. Tose vietose, kur jø daugiau, odayra jautresnë. Paimkite liniuotæ. Prie jos 1,5 centimetro atstumu vienasnuo kito pritvirtinkite 2 pieðtukus (þr. pav.). Dirbkite poromis – vienasuþsimerkite, kitas ðvelniai pieðtukais palieskite jo pirðtø galiukus, rankà,skruostà, kaklà. Uþraðykite, kiek pieðtukø uþsimerkæs draugas jauèiaskirtingose kûno vietose. Jautriose vietose jis turi pajusti du taðkus,maþiau jautriose – tik vienà. Suformuluokite iðvadà, palyginkite gautusrezultatus su klasës draugø.

76–77

ÞINUTË IÐ MOKSLININKØ

GYVÛNUS SUPANTIS KVAPØ PASAULIS

Daugelio (bet jokiu bûdu ne visø!) gyvûnø jutimo organai kurkas tobulesni nei þmogaus: jie geriau mato, girdi, uþuodþia.Tarp ypatingus jutimus turinèiø – plëðrieji ir maitëdos paukð-èiai, pastebintys grobá ið labai aukðtai (sakalai, ereliai, grifai)arba beveik visiðkoje tamsoje (pelëdos), taip pat ir kiti, ge-bantieji puikiai uþuosti (ðunys, hienos) arba grobá „iðgirsti“pagal savo paties skleidþiamø garsø aidà (ðikðnosparniai, del-finai). Itin iðlavëjusius jutimus turi ir visai greta mûsø esantyssmulkuèiai vabzdþiai.Ðtai tik vienas pavyzdys. Tarakono reakcija tokia greita, kad jisspëja pajusti oro gûsá, kuris dvelkteli nuo jo link ðvystelinèiovarlës lieþuvio (lipniu lieþuviu varlës pagauna vabzdþius). Ir nevien pajusti, bet ir tinkamai reaguoti – sprukti. Beje, viso tara-kono sugavimo „spektaklio“ þmogus net ir labai norëdamasneregës, nes mûsø akys tokiø greitø judesiø pamatyti nespë-ja – netgi þaibiðkai kyðtelëjamo varlës lieþuvio... Tad tarakonojutimø tobulumu ásitikinta tik nufilmavus ðá vaizdà gerokai di-desniu nei paprastai greièiu ir stebint sulëtintai...Nuo gyvûnø þmonës labiausiai atsilieka uosle. Todël kvapøpasaulis mums maþiausiai paþástamas. Tuo tarpu daugeliui gy-vûnø juos supantys kvapai daug svarbesni negu vaizdai ar net-gi garsai. Pagal kvapus gyvûnai ieðko ir susiranda maisto, jaispasiþymi savo gyvenamosios teritorijos ribas, taip perspëdamigentainius, kad ði teritorija jau turi ðeimininkà ir keliems èianëra vietos – neuþtektø maisto ar tinkamø slëptuviø. Ðis juti-mas labai daþnai padeda iðsirinkti sau porà arba partnerá (patinàarba patelæ), su kuriuo susilauks palikuoniø ir pratæs giminæ.Kvapai ypaè svarbûs vabzdþiams. Jø tyrimai padëjo atskleistikvapø svarbà ir visam kitam gyvajam pasauliui.

Stiklasparniai – tai drugiai, kiek panaðûs á vapsvas – ne tiktai iðore, bet ir skrydþiu.Jie skraido labai greitai ir yra tikri slapukai. Gumos kapsulë su lytiniu feromonupriviliojo patelës ieðkantá patinà. Lietuvoje tokie feromonai buvo naudojami keliøretøjø stiklasparniø rûðiø, áraðytø á Raudonàjà knygà, paplitimui nustatyti.

Vincas BûdaHabilituotas mokslø daktaras,Vilniaus universiteto Cheminësekologijos ir elgsenos laboratorijosvadovas, vyriausiasis mokslodarbuotojas

Bene svarbiausieji yra kvapai, vadinami feromònais. Tai kuriosnors rûðies organizmø á aplinkà iðskiriamos cheminës medþia-gos, á kurias reaguoja kiti tos paèios rûðies atstovai. Paprasèiausakant, tai signalai, kuriais tarpusavyje susiþino kurios norsvienos rûðies individai, labai savita jø cheminë kalba. Ir kiek-vienos rûðies ta kalba vis kitokia.Kà ðia chemine kalba vienas kitam gali pasakyti gyvûnai? Tikrainemaþai. Ðtai tik keletas pavyzdþiø. Jau gerai þinome, kad jiegali praneðti apie pavojø: uþtenka suþeisti vienà þuvelæ, kad iðþaizdelës pasklidæs pavojaus feromonas tuètuojau iðbaidytønetoliese buvusias kitas. Bebrai ant dumblo ir augalø liekanøkauburëliø palieka iðskyrø. Ðios kvapios þymës ieðkantiems vie-tos ásikurti kitiems bebrams nurodo, kad teritorija jau uþimta.Feromonai padeda susirinkti á didelius bûrius þiemoti tinkamojevietoje (gal rudená ar þiemà esate pastebëjæ boruþiø knibþdë-lynà?). Jie skatina sekti gentainiø pëdsakais – taip keliauja skruz-dëlës, þymëdamos kelià nuo skruzdëlyno iki aptikto grobio.Taèiau bene svarbiausi – vadinamieji lytíniai feromònai. Juosdaþniausiai iðskiria patelës patinams privilioti, kai jos subræstair yra pasirengusios poruotis. Ðie feromonai ypaè paplitæ –kuriai gi rûðiai poravimasis nëra svarbus?Yra daugybë ir kitø feromonø. Jie atbaido vabzdþiø pateles,kad nedëtø kiauðinëliø tose vietose, kur kita patelë jø jaupadëjo (taip pasirûpinama, kad iðsiritusioms lervutëms nepri-trûktø maisto), nuslopina kitø pateliø kiauðidþiø vystymàsi(taip bièiø motinëlë ðeimoje suformuoja gausø bièiø darbi-ninkiø bûrá) ar net sukelia „laidojimo“ reakcijà – tam tikràkvapà iðskirianèios nebegyvos skruzdëlës neðamos lauk ið skruz-dëlyno (dirbtinai paþymëtos ðiuo kvapu gyvos skruzdëlës taippat tempiamos lauk, o joms sugráþus nemaloni procedûra kar-tojama ir kartojama, kol „laidojimo“ feromonas nugaruoja irskruzdëlës jo nejunta).Dabar jau þinoma, kad feromonø turi visi gyviai – nuo bak-terijø ar augalø iki paukðèiø, þinduoliø ir net þmogaus.Feromonø tyrimai svarbûs ne tik todël, kad padeda geriaupaþinti mus supantá gyvàjá pasaulá. Jie duoda ir praktinës nau-dos. Kadangi nepaprastai maþi ðiø medþiagø kiekiai labai vei-kia gyvûnø elgesá, feromonai pasitelkiami kai kurioms retomsrûðims aptikti ir paplitimui nustatyti, kenksmingø vabzdþiøgausumui ávertinti, naudojami kaip priedas insekticidø efekty-vumui didinti ar netgi kaip aplinkai pavojingø pesticidø ne-kenksmingas pakaitalas.Lietuvoje tiriami vabzdþiø ir þinduoliø feromonai. Vilniaus uni-versiteto Ekologijos institute ákurta Cheminës ekologijos ir elg-senos tyrimø laboratorija tiria feromonø veikliøjø medþiagø su-dëtá, ieðko naujø bûdø, kaip juos naudoti praktiniams tikslams.

Vabalà ûsuotá apgavo sintetinis lyti-nis feromonas, kuriuo iðtepta stiklogranulë. Nors ji á patelæ panaði tikkvapu, patinas vis tiek bandoporuotis.

78–79