Virikinimo traktas. Burnos ertm6 - dantimis

maistas smulkinamas, vilgo-* -. .^;lA*i.

^r/a^1, ,:^llld) )ellel 1115, pdldqdUJdmaS l"

nrrdod:m:c rriril inti

. Rykl6, stempl6 - stumiamaistq i skrandj

. Skrandis - lSskiria skrandZiosultis su fermentais, kurieskaido baltymus ir piero r'e-balus

. Plonoji iarna - baigisppe5virik nti qra'sto r,redilagos i.jsiurbiami smulkiamolekuli-niai;unglnlai

. Storoji Zarna - slenka ne-suvirikintos maisto liekanos;jsiurbiamas vanduo ir mineralines med2iagos, vitaminai; bakterijoslTarnl lazcielec) nadeoa s, rsid,arvr' ( ir R orr roes v [aminans. ,, " y,-Y.

lSorin€ danties sandara:. vainikas. kaklelis. Saknis

Vidin6 danties sandara:. emalis - dengia danti, atlie-

l. - -^.-, ,^i^^ +,,^1,-,i.h.d dpsdJ9ilrq ru|'KLUE

. dentinas - sudaro dant1, su-teikia kietumo

. danties ertm6 su kraujagysl6mis ir nervais - maitina dant1, pada-ro,autrq

. cementas - jtvirrira dantj zand,kaulyje

Dantq riiiys:. kandiiai - arkandanas maistas

. iltiniai - atkanoamas, prila -konas maistas

. kapliai - smulkinamas, su-kramtomas maistas

. kruminiai - sJLr'na'nas, su-Kramlomas marSras

Lieiuvis. Va"to, stundo maistq burnos

ertmeje

. lieZuv'o pav.riiuje yra is,desto clznnin raaantnri2i

. Juntamas skysty ar seilese ii-tirpusir-i cheminiq medZiagq5KO.ilS

. Juntarna "laisto temperaL-,a

. Seiliq - fermentai: seiliq amilaz6 skal-do krakmolq j maltozq; seiliq maltazd-1,-i!^

-^l+^-^ i ^li,,lsKa oo n arrozq lgiluKoz9

. Skrandiio - fermentai: pepsinas bal-rvrrrrs skaido nentious

. Kasa - fermental: tripsinas ba tymusskaido I aminorugitis; amilazd ir mal-tazd - angl.avandenius j gliukozq; rie

balL,s - lipaz6 jglicero j ;1 1;s[3lq rugitis. Kepenys - gamina lr I dvyllkapiritq

2arnq iSskiria tul2j, kuri riebalus emul-guoja I smulkius laielius

Maisto mediiagos

Zarnq mikrogaurelis. I kraujagysles aktyviosios

perna5os b0du jsiurbiamos

aminor0gitys, gliukoz6,galaktoz6

. I limfagysles difuzqos budujsiurbiamos glicerolis ir rie-balq r0gStys

Virikinimo liaukos

Seilirl liaukos

EmalisDentinasPulpa

$gi$ Y is{ y$

Cementas

:&' 5aldumYnai ir

S','**'u'

. Baltymai - pagrind:ne lqsteli"l<t:trrhine morlii:n: li,,y-. ,, Jt.l o19anizmas gamlna antikunius; bal-tymas hemoglobinas ao"upinaorganizmq O,

. Riebalai - energijos ialtinls. Su.;^A.l-i. +^^^ ,. ^- ,^- ";^l-, ,rcuoror) /rlw9u) 9our o rrcuoluose tirpiq vitaminq (A,D,E,K)

Riebalai dalyvauja kai kuriq hor-

n:< h:ltrrmr qinl-A/tr( nfOCeSLOSe

. p - '-oi[6lipgas kaul.1 ' oant.1 fornavirn;isi

. E - bJtiras va'siaus iSneiiojimri, eritroc -

tams susidaryti

-;"r.* $ ig

rolro apykattal. €c (;)6q^.+ - sru

. C- skatina med2iagq apykaitq, reikimin- ." ' (.f rr

Pieno produktai,

mdsa,2uvis,

Vaisiai irdar2oves

[.ua nri oon[5 P' "(kun rlai I t n ai <ardiraoanlys oantys

,3ffi*d ,3 3$3.$

pageri na Zar ny no perista lti kQ

Vitaminai - o"gan'nes medZiagos, nedideliais k ekiais butlnos ne-...];;-^, , -^,,1. -i+^i^uLtogu aPy\o LvJE.

. A - butinas regejimui, odal, kaulq formavimuisi

. Br - reikimingas angllavandeniq apykaitoje, nervq sistemos veiklai,gerlna aperltq, Sirdies r "aurr^enq darbq

. Bz - butinas baltymq sintezei, kaulq iiulpq funkcijai.

. Bo - svarbus aminor0giiiq apykaitoje, galvos smegenq veiklai, daly-vauja Na ir P apykaitoje, skatina kraujo gamybq, s[ipr;na lmunitetq.

. Brz - sVJrbus erir"ocitr" gamyboje, kraLrjok re6ej'mu', kepenr, [u nkcijons, c holeste--^li^ ^^.,1-^i+-iluilu dlJyKdrLdl.

at.iD

:,,ili,

ET

I

Kvdpavimo takai - apsaJgo pla"rcius nuo pa-Teidimq ir infekcr;q, pro juos lkvepiamas lr i5-

kvepiamas oras. Virpamasis epitelis - i5klolakvepavino ta<us, braksriereles iSstumia pate-kusius svetimkunius.

. Nosies ertmd - suSi do ir aova o kvepLq orq.

. Nosiarykl6 - nukreipia orq j gerklas

. Gerklos, trachdja - suS ido, apvalo orq, ap-saugo nuo uZdusimo

. Bronchai - paskirsto orq 1 plauc us

Plauiiai - juose vy(sra du jq apykaita.

Nosies ertm6s sandara:. kaulind - kremzlind pertvara

padalina nosies ertmq j de5ing irkairq puses, padioina pavirsiaus^l^+- .,,:il!^ i" ^^,,-lprorq. susiloo r aova o orE

. landos - padioina nosies errnespaviriiaus plotq

. gleivin6 - l5kloja pavirSiq, liaukosiSskiria gleives, kurios sulaiko ir nu-kenks"rina sveLirrkuri;s

Gerklq sandara:. kremzl6s - s;oarc siere es, apiau-

go lmogq nuo uzdusimo. antgerklis - saugo, kad j gerklas

nepatektq ryjamas maistas

. balso aparatas - susioaro garsas

Trachdjos sandara:. kremzliniai pusiiediiai - sudaro

n.ieLire c pnoip qrr.o nUo uidr_rsi-Y ,.,t,,,t

mo

o tdurn€hys ir raiSiiai - sudaro vidi-lq sieneiq, nerruLoo stenpl.a 5,1nk1:

maistui

Bronchq sandara:. kremzliniai iiedai - neleiozia su-

siaureti splndZiul,

. bronchiolds - nukreioia o"q i alveo-les.

Plauiiq sandara:. alveol6s - pLsleles apraizgyros ka

pilia'q, slerel"r 5u63rf-os is vier-olqsteliq sluoksnio, vidinis paviriiuspadengtas blologiikai aktyv.r, rred)idgt.l prevele, kuri neieidl;a alve-olems subliukiti ir naiklna mikroor-ganizmus

. plautiq krutinpl6v6 - dengiaplautiq pavirSiq

Kv6pavimo judesiai

Kv6pavimo reguliavimas:. Kvepavimo judesius reguliuo.ia pailgosiose smegenyse esantis kv€-

pavimo centras.. Jo veiklq sqlygoja COz kiekis kraujyje, kuo jis didesnis, tuo stipriau dir-

ginamas kvepavimo centras.

. Nervin s inpulsas i5 kvepavirro cenrro pasiekia kvepav:mo,-desiusatlie\andius orga^-s.

. Jvyksta ,l<vepimas r iikvepimas.

Dujq apykaita gyvunq organizme

Plauiiuose:. A veorese esanciane ore yra daug

02 ir labai maiai CO2. t. Kapiliarq veniniame kraujye O, yra lily/ "

ma2ai, bet daug CO2. co ,iW!!!-----'ft L

. Todel O, difunduqa iS alveoliq i \SN*k"a-j4, o CO, 'i kraujo I alveo es. \€

. Tai iSorinis kvdpavimas.

AUdiniUOSei Kapiriaral

. ] audini.-rs at rekejusiare Arterio e ..f ;.arrerinia^re k'aujyje 02 i ) i:

Co'' bet maiai o' ,,,,,,,,,r,,,.,,ir*s, , * . . q

. looel O: i5 <ra--o o fi'^- -'.' g S & !^r.l, ^i: ir, d ni,,l:c.ola.' Ho f

",',uJ^ co-uuvjo IouuLrrv rq)rqrs).

Amtno

y'a daug, o .raia CO2.

. Audiniq lqstelese daug '"'>

HN

. Tai vidinis kv6pavimaS. rLleitys

Per odq:. Oda plona, dregna

. Didplic n,avir(i,rr rc. nlnt:c

. Kvep-oja kai kurios k'rme es, pavyzdiiui sliekas

Per trach6jas:. Tankus tracheiq tin-

klas organizme, kuris

i iiorg atsiveria kvep-tu kais

. Kvepuoja vabzdiiai

Per iiaunas:. Sudarytos i5 iiaunq lankq su kuo-

keliais ir lapeliais

. Gausus kapiliarq tinklas

. (raujas (api iarais ir vand-o pro)iar rnas -ek,: nrie(nriesine srove

. Kvepuoja 2uvys

Duiu apykaita auqaluose. Vvksra o'o'An.. ziole es") "'- -. Dif-zrjos budu pagat {o,rce'ltracijos

gradientq

Kv6pavimo metu:. sugeriamas 02,

. i5skiriamas COz.

Fotosintezes metu:. sugeriamas CO2,

. iSskiriamas Oz.

Transpiracija - ta vandens garininaspro lapq lioteles.

Vandens, mineraliniq ir organiniqmediiagq jud6jimas augaluose

. li dirvos vandeni augalas isiurbia Sakniaplaukiais osmoio b0du

. Vanduo ir jame iStirpq mineralines medliagos ii iaknq i lapus ke

liauja medienos vandens indais. Vanduo kya del kohezijos, adhezijos, transpiracijos, Sakninio

slegio

Ziotel6s sanda.a

sienele

E'6-

Susitraukia diafragma rr tarpionkauliniairaumenys

Plauiiai iisipleiia

Padideja krltines lqstos tur]s

0ro slegis plauiiuose sumaieja

0ras srlva ] plautius

E

Y

Atsipalaidu0ja diafragma ir tarpi0nkauli-nral ral.]menys

Plauiiai susitraukia(L m:iFi: Lriliina( l)<i^( trri(

0ro sl€qis plauiiuose padidep

0ras sr0va ii olauiiu

likvepimas

. IVlineralines medziagos iSakriap auk'us gali pate"tnen:l l^ onrontrrri n< nr..']PovoL \ut trct tL o!tJv) g ouentE difuzfios b0du

. Ka m neraliriq medi,agqkoncerrracja iaknq qsrele-se b,.r^a didesne ^ei d rvoje

- aktyviosios pernaSos -pinocitoz6s budu

. l:n, n<o fntn( nto7a( m^t Irvlvr,trL4LJ 'tqLU^--i^-.-i^- .--A-"^- i"pas,garrr rtd sac^a"oze tr pa-

tenka i karnienos rdtiniusindus

. Karnienos retiniais indais or-n-^i^A.

-^,{+:-^^. ^-lgdnrnes'reo./rd9os gari JU-deti abie'rr kryotim's: is lapq

iSaknis ir ii Saknq i pumpurus

melyna spalva - H:O

raudonaspaiva organlnesmediiagos

Kraujas. Kraujo plazma. Kraujo kuneliai - eritrocitai, leukocitai ir trombocitai

Eritrocitai:. Bebranduoles, abipus jgaubto disko formos lqsteles

. Sudetyje turi hemoglobino

. PerneSa deguonj

Leukocitai:. Baltieji kraujo kuneliai

. Turi branduoli, nevienodos formos.

. SaUgO Orgaliznnq n_O SVet mKrln ta

Trornbocitai:. Kraujo plokiteles

. Da yvau,a Lra-jo k'esejire

Kraujo grup6s:Kraujo grupiq schema

. A(il)

. B(ilI)

. AB(IV)

. o(l)

Agliutinogenai - erltroci-tr rosp eca-iio< haltvmineskilmpc modii:nn< A ir R

Agliutininai - kraujo plazmoye esancios medZiagos o ir BRezus faktorius - eritrocltuose esantis baltymas Rh

Rezus teigiami - kuriq eritrocituose yra (io baltymo

Rezus neigiami - (-riq e.irrocituose sio oalrymo nera

lmunitetaslmunitetas tai yra organizmo atsparumas uzkreciamoms ligoms,

. Nat[ralus - igimtas ir lgytas

. Dirbtinis - aktyvus ir pasyvus

lgimtas * kai 2mogus ii tevq paveldi antikunus

lgytas - susidaro, kai lmogus perserga u2kreclama liga ir kraujyje pasi-I eka arrikunai ros 'igos s-rkelejams.

Aktyvus - susidaro, kai Zmogus yra skiepijamas ir pradeda gaminti an-+i1,,,^,,- -^--,,^--:; ,. ii ^.lKLIrus, aO5dLgdnLlJS J. 'lUO tOS l9OS.

Pasyvus - kai susirgusiam 2mogui lleidliama serumo, kuriame jau yraantikunq, naikinanciq tos ligos sukelejus.

Kraujo funkcijos:. Transportin6 * neSa j organizmo lqsteles deguonl ir maisto me-

d2tagas, suren(a gyvybines ve,klos produ(Lrs. Apsaugind - antikelnal sunaikina ir nukenksmina j organizmq pate-

kusius mikroorganiz'nus. fibr nogenas dalyvauja kraujo <reSejlme

. Termoreguliacin6 - perneia Silumq, dalyvauja palaikant pasto-viq kuno temperatarE

Sirdis. Sirdipldva - gaubia Sirdj

. Miokardas - tai faumuo, kuris susi-traukinedamas varineja kraujq

. Vainikin6s arterijos - maitina iirdiesraumeni

. Prieiirdiiai (kairysis, deiinysis) - j

';uos suteka kra- as ver'ornis. Skilveliai ( kairysis, deSinysis) - i5 jq

kraujas iiteka j arterijas. Pertvara - padalina Slrdi 1 de5inq ir

l, -,"^ ^, ,. ^- ^ ^ ^ i.-J+: .Kdtrq puses/ r'eretozta (raulu 5u5 n'at-sytr

. Buriniai voituvai - praleid2ia krauiq li prieSirdliq i skilvelius irneleidZia grizti atgal

. Pusmdnuliniaivoituvai- praleidZia kraujq ii skilveliq i arterljas irneleidZia gri2ti atgal

Kraujagysl6s. Arterijomis - \raL.as te(a

ii 5 rdies. AukStas krau,os-prrd's, krau,as teka g'eita;,storos raumenlnes siene-le< m:)r< <ninr'{i<

. Venomis - kraujas teka j

5irdj. Zemas kraujospudis,kraujas teka letai, plonosrrr rmnninnr . i^^^lA. ,-l;.1^rour I cr r rc) )tct tctc), utuc-lis spindis, turl voZtuvus.

. Kapiliaruose - vyksta duiq .r 'na sro nedziagq rrainai. S;jungiaarteri.jas ir venas, krinta kraujospudis, kraujas teka labai letai, ma-2as spindis.

Kraujo apytakos ratai

Maiasis kraujo apytakos ratas - tal kraujo kelias is deiinio;o skil-velio j kair11 prieiirdi.

. l5 deiiniojo skilvello i5teka veninis kraujas 1 plauiiq kamienq, kuris5akojasi 1 dvi plauiiq arterijas.

. Plauci;ose arterijos iis Sa(oja j kapil arus, kur vy<sra duiq maina;.

. Veninis krau.ias virsta arteriniukrau,u, sr-,teka j plauiiq veras irjteka j kair;j prie5irdj.

gidysis kraujo apytakos ratas *tai kraujo kelias i5 kairlojo skilvelio

1

deSlni prieiirdi.. l5 kairio,o ski vel:o isteka arteri

nis kraujas j aortq.. Ji iakojasi j arterijas, kurios kie-

kviename organe iSsiiakoja 1 ka-piliarus.

. Kapiliaruose jvyksta dujLl irm:iqtn merj)i:nr1 5;in.i -rtarrI dll'Ol/ Cl LCll-

n s krau,as virsta veriri.-r.. l5 kapiliarq veninis kraujas suteka ismulkesnes venas, o jomis - i

apatinq ir viriutinq tuSaiAE venas.

. Apatine ir vir5utine tuStiosiomis venomis kraujas jteka 1 deiiniprleSirdi.

Vidind organizmo terp6

Vidinq terpe sudaro: kraujas, audiniq skystis, limfa.. I l.apiliarus atiteka arLerinis r<ra;jas. Del a;kiLo "raujo spaudlno

o'o olonas kaoiliarq siene es filtruojasi dals kraljo plazrros i.su-daro audiniq skystj.

. AudiniL.l skystio perteklius suteka j limfos kapiliarus..

. Audiniq skystio perteklius limfos kapiliaruose vadinamas limfa.

. Limfos kapiliaraijungiasi I limfagysles.

. Limfagysles jungiasi j limfinius latakus, kuriais limfa suteka i tui-ciOsias venas.

Arterija

Kraujo plazma

* Kraujo kaneliai

\ Leukocitai

Dauginimosi budai

Nelytinis dauginimasis. Nesusidaro gametos. N6ra apvaisinimo. I asrelirr daliiimosi bfrdas - mitozd. Geneti5kai identiSki palikuonys

.Geriausiai prisitaikg stabilioseaplinkos sqlygose

. D'delis vislumas per rurr-pq laikotarpE

-,,,,f.Naujas ,r7'tp.ilbil -}-

Lytinis dauginimasis. Reikalingos gametos,

kurios susidaro mejo-zds budu

. Palikuonys produkuo-jami susilie-1us dviems^1"_^+^m. /l,i-,,l;-l-9dI reru' r r) tKrdu5rdr4s-tei i' spermatozoidu )

. Susidaro zigota

. Geneti(kai skirtingi palikuonys, susidarq del kombinaciniokintamumo, adaptyvus ki nta niioje apli nkoje

Zmoqaus dauqinimasis

Zmogaus lytiniai organai reikalingi:. Lyrinems rgstelens sus daryti ir su-

Drqstl

. Lytinems lqstelems susijungti

. Gemalui ir vaisiui vystytis

Vyrq lytiniai organai. lSoriniai - tai varpa . kapie is

. Vidiniai - tai seklides, sekli-d,j t nriolin:i <okl;n;-; l-+-1.-;v. q Vr , ilol lcto\ol,

prieiine liauka ir ilaple

Moterq lytiniai organai. lSoriniai - lytines lupos, var-

nr rto hoi mrlz(ticc nritr' eangrS

. Vidiniai - tai kiauiides, kiau'Sintakiai, gimda ir makitis

DvyniaiMonozigotiniai (identiiki) dvyniai

. Vystosi i5 1 zigotos

. lic hr-rn: tnq n:.in( lritip< l:h:ipanaius. Tai atsitinka del tam ti-lrrt ario"tz<l t 7 66fai nrcilrlii 'rr\ Ll P rL/ UJL q 4 \,vrdr Po)ruo'rJU)j dvi genet:ika; idenriSkas, si.netriSkas dalis

urztgoilnrar ovynral. Vystosi ii 2 skirtingq zigotq, ku-

rios sus'dare 2 kiauiialqsres ap-vaisinus 2 skirtingais spermato-zoidais

. Sie dvynlai gali butiskirtingq lydiq,npC rrienAs qnprmatOzni..lr, nrli * r-r- -... -.---Jruo) 90il lureti X, o kltas - Y chromosomE

Ziediniq augalq dauginimasis

Lytinis dauginimasis. Augalai dauginasi sdklomis. Vyks[a letai

. Palikuonys geneti5kai skirtingi

. Dauginantis lytiniu blrdu vykstaapdulkinimas, susidaro lytineslqstel6s, vyksta apvaisinimas

Nelytinis dauginimasis. Augalai dauginasi vegeta-

tyviniais organais (lapais,

stiebais, iaknimis). Vyksta greitai

. PalikLonys vienodi, pave'ditik viero motininio .rrr.Ji-lo poZymius

. Ndra kombinacinio kintamumo

. Sod ninkysteje, darl n'nkysreje daZnaia.Lgalai dauginamivege-tatyviniu badu, nes iSsaugomos vertingos veislds savyb6s,greitai gaunamas gausus derlius

2ieUq reikSm6 dauginimuisi. Juose sus daro augalq lyrines lqsreles - kuokeliq dulkindse -

spermiai, o piesteliq mezgindse - kiauiialqst6s. Ryikiais vainiklapiais, nektaru vilioja vabzdiius apdulkinto-

jus. Uisimezga vaisius,

Ziedo dalys

kuris apsaugo viduje esaniias s€klas

. Taurdlapiai - apsaugon rmni rrp oq:nti )iarl:r-"'Y-

. Vainiklapiai - viliojavab'zd, ti,rc :ndr,lI in 1.,

JUS

. Kuokeliai - juose vys-tosi2iedadulkes

. Piestel6 - joje vysrosiseklapradiiai

ApdulkinimasVabzdiiq apdulkinamq

augalq poiymiai. Ziedai stambus, ry5kus,

daZr ai kvapn;s, turi nek-raro, linkq argtl pavieriui

. Sufornuoja neoidelj kiekjliedadulkiq, kurios prikim-ha nrie v;hzdTio kfrno

Vejo apdulkinamq augalq poZymiai. Dulkines ir purkos i5lindusios

Jauniklis -.

'*,#t

f-',*, 'u%,

'ffi ''no'u

Mitozd

. , Suauge (2n)

a:,,{' Xi''a].

. i*.,.,".,,.;, '

Poliniai branduoliai {2n)

Naujas augalas

Kry2madulka

#.&;r

Javus apdulkina vejas

Kiauiialqste (n)

Kadikis (2r)q.

lvlitoze

iizigora (2n)

Mejoz-a

,r/ Sp&matozoidas (n)

Apvaisinimas s haploidasKiauiinelis(n) diPloidas

l\4onoziqotiniai dvyniai

Dizigotiniaidvyniai

iiprln (nreie , )^ )'oAaA. tlv^.llLuU TJUTLJL, Nqv 4 LUOUUI\C)l^^^,,^; ^^.^^:+, , ,,^;-.rsr r9vol i,fcr rtr)LL_l vuo)

. Z;edadu.kes lengvos, smu kios,jq daug

. Ziedai smulkus, nerySkus, be-kvaplai

Dvigubas iiediniq augalq apvaisinimas. Po apdulkinimo Ziedadulkes

sudygsta

. Dul(iadaiglu srerka 2 sper-'nia (n), kurie pro .nikropilqpatenka

1 gemalinl maiSeli

. lvyksta dvigubas apvaisini-mas: v eras spermis apvaisi-na kiauiialqstg (n), o kitas su-silie,a su diploidine centrinelQstele (2n)

. Po dvigubo apva'sinirro susi-daro zigota (2n) ir triploidi-ne lqsteld (3n)

. Ii zigotos susidaro s6klos ge-malas, endosperme kaupiasi

- s6klos maisto medZiagqatsargos, i5 mezgines siene-liq - apyvaisis

. Sekla i5sivysto i5 s6klapra-dZio

-----ltln

/,ffiff+iiti:i:ii..,,.

.

trl

P;

Ziedadutk6s \ant kojr.l

.6:i

%:,

56kla ir vaisius. S6kla - 2iediniq augalq dauginimosi or-

ganas

. Vaisius - tai subrendusi mezgine, kurio-je buna seklq

. S6klq plitimo bfidai:- Vejas: platina lengvas, skristukus turin-

iias seklas, pvz.: kiaulpienes, klevo

- Gyv*nai: platlna seklas, turiniias ska-nq apyvaisl, nes seklos turi virikinimosultims atspariq luobelg ir su iimatomispaial namos neoa(itusios pvz.: vySnios,obels

Neuronai

Neuronq ruiys. juntamieji {receptcriniai) - per-

duoda impulsus i5 jutimo organq j-,^-t,,^.-^rJgdros d gd vu) 5r' egenls

. judinarnieji {rnotoriniai} - per-duoda irrpuls:s is l-ga'os a' gd vossn'egenrr

" rau'nen s i'k Lus organus

. iterptiniai - galvos ar nugaros sme-non\/qp norrl rnrlr imnr l<rrc ( i rnrr-

mr-!u ne;ronq jud;rariesierrs

Nervinio impulso perdavimas sinaps€jeSinaps6 - neuronq kontakto vieta.

Sinapsg sudaro:. vreno neurono aksono membra-

na - presinapsine rnembrana. klto neurono dendrito membra-

na - postsinapsind nnennbrana. tarpas tarp jq - sinapses plyiys

Perduoti nervinius impulsus per si-n: n(pq nlv(i n:ded: mpr'l) :nn<Y')'Lvadinamos rnediatoriais. Kai ner-vinis impulsas paslekia aksono galq,nfrcloioc rrf,Lcr: ir mod:tnr'r (

^rtenL2 c,n:ncoc nlirii A,4edi:rnri rc

.rrrlirnin: kitn ner rnnn mpmhr:nnio oc:nl l( ra.ontnr;rrc ir cr rIeli:rLL! VLvl

nervinj impulsq.

Galvos smegenys. Pailgosiossme-

genys - svar-A;-,,.;, , ^"^-^i-ulou)rqwgattL-mo gyvybiniqfu n kcijq (kve-n:Vimn iirdicq Did)

veiklos) reguliavimo centrai

. Smegen6l6s -reguliuoja kunoraumenq oarDE,pusrausvyrE, JU-desiq koordina-CiJE

. Vidurin€s sme-genys - Joseyra poZieviniairegejimo ir klau-.^. -^-li--+^";,,)u) ot tc | 4o tu t9

centra i

. Tarpinds smegenys - svarbiausias vegetacines nervq sistemosvaldvmo.entras nanumbufis svarbus homeostazei

. Didieji pusrutuliai - iq 2ieve yra aul.srosios nervines veiklos pa-g''r^das, sus,usi sJ mEsty'nu, armintiri, kalba, sqmone, Cla y'asalvo nir refleksr. centrai'1') J "

Refleksai. Refleksas - tai organiz-

mo reakcija . dirginrmq,kur q kortroliroja cerri-ne nervq sistema

. Reflekso lankas - ke,as,kur uo sklinda nervinia,impulsai reflekso metu

Reflekso lanko dalys:

. receptofius (nervq ga-lunes, priimaniios infor-mac jq a pie a plir (oje ir

orgalizme vyksLanci,rspakitimus ir paveriia ner-viniu impulsu)

. juntamasis neuronas

. centrines nervq sistemos dalis (galvos ir nugaros smegenys)

. judinamasis neuronas

. vykdomasis organas (raumuo arba liauka)

Nesqlyginiq ir sqlyginiq refleksq skirtumai

Pre5rnap5in s neuronas Vidaus sekrecijos liaukos ir iu funkciios. Vidaus sel.recijos iaulos priklauso endokrininei

sistemai, neturi iStekamqiq latakq. Jos gamr-na hormonus, kuriuos iSskiria tiesiai ! kraujq

r. Kankor6iin6 liauka - dalyvaula paros ritmo re-quliavime

Po5t5inapsina

KELIO GIRNELES REFLEKSAS

.9

.9

!

.9

18 Juntamasis neuronas

I Judinamasis neuronas

:: lterptinis neuronas

CHE]\41NE SINAP5E

2,_!5i€-'Y"

3---*c8

;;r*-

4.

Hipofiz6 (pasmegenine liauka) - jos hormo- 11,€-'nas somatotropinas skatina augimo procesus

Skydliaukd - hormonas tiroksinas skatina me- 8 -'*6

dZiagq apykaitq

Uikrliio liauka - stimuliuoja T llmfocitq brendlmq

s. Antinksiiai - hormonas adrenalinas iSsiskiria patyrus stresq lr

greir na ii'dies darbo r tmQ, sutraukia krau.agysles, skaLina i5s -

s\irrigii;kozq iS (epenq i(raujq6. Kasos Langerhanso saleles gamina hormonus insulinq ir gliu-

kagonE lrsu nas ra2ira, o g :ukagonas didina gliukozes k ekjkraujyje

z. Moteriikos lytin6s liaukos - kiauSid6s gamina moteriikus ly-tinius hormonus estrogenq, progesteronE

s. VyriSkos lytin6s liaukos - s6klidds iSskiria hormonE testoste-ronq. Sie hormonai skatina formuotis antrinius.lytinius poZy-

MIUS

l3orin€s sekrecijos liaukos. turi iStekamuosius latakus,

ku.ia s iSski'a paganictasm^,{+i-^-. i ],ir' '. ^.r]|cuzrd9d) I KrLU5 ur9anus arkuno pavir5iq

. tai seilir.l, a5arq, prakaito,skrandZio liaukos

Nervinio ir humoralinio reguliavimo skirtumai

Nesalvsiniai refleksai Salyqiniai refleksai

ormti, oave deti ii tevu loviami otlvenimo lleotlie

B0dlnai um tikrai r0iiai lndividua I us

ilieka visa qtltlenima Cal r is^ykt lei apl,nIos,qlyqos pakinta

ou7. 5p 1q j5 styriTd) patekus ^rd'siLi i

bu rna

Pvz.: seiliq iisiskyrimas pagalvojus apie

maista

,,' ,j

Nealatoriau;busraai.!,..Po{sinapsinir | ;' .,.neulonas t .:r'

,**), [, " ,, ",0,,'u y.:!,.i j: j.i I

#tJ-JReceptoriai l\,4edlatorius

i; :t,i:lr'i':

.-fi;.

Poiymiai Nervinis resuliavimas Humoralinis requliavimas

Kas vykdo ner\/u sistema endokrinine sistema

Siqnalas nervinis imoulsas n0rm0nat

Reakcijos greitis labaididelis l]aL\/ointl maZas

Veikimo trukmdreakcija staiga prasideda ir greitai

ba iciasi

gali trukti kelias valandas ar

dienas

Jud6iimo reikimd gyvunams. Keicia gyvenam4q vietq ir iesko maisto

. Gyvunai pabega, slepiasi nuo prieiq

. I ergv'a.l iivengia oavoiq

. Svarbus dauginimuisi, nes taip lengviau susirasti dauginimosi partnerl

Skeletq r05ys _. Hidrostatinis skeletas

skystiu u2pildyta kuno er-tme (turi duobagyviai, kir-neles). Sis s<eletas at'ekaaira'n nq'urkcijq ir pasipr e-;;^-,-, . +.^ ,lsrl d ldUlI'ellQ 5L)rLrdJ(lf"lUl,t:in <rrlzr Lrrl:m:c ir.lo<i

' Egzoskeletas (iSorinisskeletas) - esants gyvLrnqL -rnn iinrAia >^<rrrn

^ /-r.---v- JYVU-

nus nuo prie5q, nepaiankiqgarrlr r" sqlyg.l, ioririopovei('o, atrama gyvInoraumenims (turi moliuskai,nariuotakojai)

. Endoskeletas (vidinis ske-letas) - padeda i5laikyti di-desnq l..rro'nasq, apsaJgogyvybiSkai svarbius vidausorgarus ir yra apsaugori5orlniq audiniq (turl stu-buriniai)

Slapimo Salinimo sistema. Inkstai - juose i k'ar,,o aineiLq medzia-

gq susidaro ilapimas. Slapimtakiai - vamzdel,ai, jung antys

inkstus su Slaoimo ousle

. Slapimo pisl6 - reporin > r"ai6elio for-'nos organas s.r sLo"on'is raumeringon s

sienelemls, kuriame kaupiasi Slapimas

. 5lapl6 - paSalinamas ilapimas

Nefronas. Inksto strukttrinis ir funkcinis vienetas, kurj sudaro k0nelis ir kana-

l6liq sistema. Jame vyksta Slapimo susidarymas:

1. Filtracija kapiliarq kamuoleliuose

2. Atrankinis naudingq mediiagq {gliukozds, amino r0gidiq)isiurbimas proksimaliniame vingiuotame kanalelyje

3. Zalingq mediiagq iSskyrimas distaliniame vingiuotame kanale-lYi-'

4. Koncentruoto ilapimo gamyba surenkamajame kanalelyje

Proksimalinis kanaldlis Distalinis kanal€lis

Na(l Aminoraits ir.0Itg_ H 0 11 Natl H(0

NH,

Eoidermis

Y'-/ t

; /-',' i: ,

tq:;,.r. ,:

.,..,:.l: ,,;.,i

Kif meliLl hidrostatinis skeletas

Sraiges iiorinis skeletas

::it :tliJla, i:Kr H- 't'

Henles kilpa

Mediiaqu apykaitos atlieku SalinimasSalinimo funkcijq organizme vykdo oda, plauiiai, Zarnynas ir 5la-pimo Salinimo sistema

. Odoje yra prakaito liaukos, per kurias paialinama i5 organlzmoprakaitas. Jo sudetyje yra vandens, druskq ir ilapalo

. Plauiiq alveolese paialinamas didelis COz kiekis ir H2O garai

. Pro Zarnynq su iSmatomis pa5allnamos nesuvir3kintos maistoliekanos

. Inkstai ialina vandens ir druskq pertekliq, azotines atliekas

5alinimo funkcijq atliekantys organai

Homeostaz6 - dinarn;nis pastov.os gyvo organizmo v daus Ierpes pa-

laikymas

Organai, palaikantys homeostazg. Oda - dalyvauja termoreguliacijoje. Plauiiai - palaiko deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrq. Inkstai- dalyvauja vandens ir druskq koncentracijos reguliacijoje

. Kasa ir kepenys - svarbus reguliuojant gliukoz6s koncentracijq

Gliukozds koncentracijos reguliavimas

Zarnos

rsBN 3?8-t0?-8004-at-7

Filtras

H,0

NaCl

Ht0;

5lapalas, gliukozB

aminorigitis

Aktyvus transportas .:1.

Pasyvus transportas

o Renaldas (iuias, J0lanta i\4artinionieni, PranA Stankeviaiend, 2009

o Leidykla DIDAKTA, 2009

Archirekrq g. 1 84-l LT-04206 Vilnius, tel. +370 5 21 37701,

faks. +370 5 2137914, lnfo@didakta.lt, wwwdidakta.lt

Spausdino UAB,,5apnq sala',

N,loniuikos g. 21, LT-081 21 Vilnius

., Na(l

5urenkamasis

karialilis

Slapalas

H,0

,illlltltruililil[[utl

smegenysrW

Slapimtakis '

@EEEGil