ALYTAUS SUAUGUSIŲJŲ IR JAUNIMO MOKYKLA

BIOLOGIJOS DALYKO BENDROJO KURSO KALENDORINIS TEMINIS PLANAS IV KLASEI

2015-2016 m. m.

Mokytoja Kazimiera Žiedavičienė

Savaitės

Nr. UP

Mėnuo,

savaitė

Skyrius/tema, skirtų valandų skaičius Literatūros ir kitų šaltinių nuorodos

(santrumpos)

Savikontrolės darbai,

vertinimo data ir būdai

1 Rugsėjo

1 savaitė

Įvadas į dalyką. Bendrosios gyvybės

savybės.

1. . Garet Williams. Biologija

tau.1(trumpinysBT-1)

2. Garet Williams. Biologija

tau.2(trumpinys BT-2)

3. Jolanta Martinonienė.Laima

Lapinskaitė Pranė

Stankevičienė.Ar moki

biologiją(trumpinys-AB)

4. Sylvia S.Mader biologija I

knyga. (trumpinys-SMB-I)

5. Sylvia S.Mader biologija II

knyga. (trumpinys-SMB-II)

6. Sylvia S.Mader

biologijaIII(trumpinys-SMB

III)

2 Rugsėjo

2 savaitė

Vidinės organizmo terpės

sudėtis,homeostazės sąvoka

BT-2 -94psl.

AB-56psl..

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/370/

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/308/

emokykla.lt/imo/lt/mo/337/

Apibūdinti, kaip veikiant

insulinui ir gliukagonui

reguliuojama gliukozės

koncentracija kraujyje.

Susieti

gliukozės koncentracijos

reguliavimą kraujyje su kasos

ir

kepenų veikla bei kraujotaka

3 Rugsėjo

3 savaitė

Gliukozės kiekio reguliavimas kraujyje.

AB-87psl..

BT-94psl.,98psl

Naudojantis cukraligės

pavyzdţiu, paaiškinti šio

sutrikimo

prieţastis ir pasekmes

organizmui

(regėjimui ir širdies veiklai

4 Rugsėjo

4 savaitė

Antinksčių ir kasos veikla. http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/370/

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/308/

AB-87psl..

BT-2-94psl.

Nurodyti žmogaus vidaus

sekrecijos liaukas (antinksčiai

ir kasa) ir jų funkcijas.

Nurodyti adrenalino

vaidmenį

organizmui

5 Spalio

1 savaitė

Inksto sandara ir funkcijos http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/336/

AB-56psl..

BT-2-101psl.

Apibūdinti

inkstą kaip organą,

dėl kurio poveikio iš

organizmo yra

šalinami šalutiniai

produktai, susidarę

ląstelėse vykstant

medţiagų apykaitai

6 Spalio

2 savaitė

Šlapimo susidarymas http://mkp.eokykla.lt/imo/lt/mo/336/

AB-56psl..

BT-2-102-105psl.

Apibūdinti šlapimo

susidarymo procesą nuo

kraujo atitekėjimo iki šlapimo

susidarymo.

7 Spalio

3 savaitė

Šlapimo sudėties pokyčiai. http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/336/

AB-56psl..

BT-2-101psl.

Naudojantis pateiktais

duomenimis apie šlapimo

sudėtį,

paaiškinti, kaip šlapimo

sudėties

pokyčiai: gliukozės, baltymų

ir

kraujo ląstelių atsiradimas

šlapime,

gali būti naudojami

sutrikimams

diagnozuoti

8 Spalio

4 savaitė

Inkstų veikla. Vandens ir druskų

pusiausvyros organizme palaikymas

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/336/

AB-56psl..

BT-2-psl.

Susieti inkstų veiklą su

vandens ir druskų

pusiausvyros

organizme palaikymu

Rudens atostogos nuo spalio 26 d. iki spalio 30 d.

9 Lapkričio

1 savaitė

Donorystės svarba gelbstint kitų žmonių

sveikatą ar gyvybę

BT-2-106-108psl.

Paaiškinti donorystės svarbą

gelbstint kitų žmonių sveikatą

ar gyvybę

10 Lapkričio

2 savaitė

Nervų sistemos funkcinis vienetas- .

neuronas

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/327/

AB-80psl..

BT-2-111psl.

Apibūdinti neuroną kaip

nervų

sistemos funkcinį vienetą.

Susieti

neurono sandarą su jo

atliekama

funkcija – nervinio impulse

perdavimui.

11 Lapkričio

3 savaitė

Narkotinių medžiagų poveikis nervų

sistemai

AB-86psl Remiantis supratimu apie

nervų sistemos sandarą ir

funkcijas paaiškinti

narkotinių medžiagų žalą.

12 Lapkričio

4 savaitė

Organizmo refleksai. http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/334/

AB-84psl..

BT-2-122psl.

Skirti sąlyginius ir

nesąlyginius refleksus

13 Gruodžio

1 savaitė

Raumens susitraukimų reguliavimas http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/334/

BT-2-124-125psl.

AB-61-62psl

Naudojantis paveikslais ir

schemomis, nurodyti, kad

smegenėlės – koordinuoja

tikslius raumenų judesius

14 Gruodžio

2 savaitė

Regos sutrikimai. BT-2-119-121psl.

AB-88-90psl.

Naudojantis paveikslais ir

schemomis, apibūdinti, kaip

matomas vaizdas esant

sveikai akiai ir kaip esant

akies sandaros pakitimams

15 Gruodžio

3 savaitė

Pailgųjų, tarpinių smegenų ir didžiųjų

pusrutulių veikla

BT-2-123psl..

AB-82psl..

Naudojantis paveikslais ir

schemomis, nurodyti, kad

pailgosios

smegenys dalyvauja

susidarant

kvėpavimo refleksams,

tarpinės

smegenys – homeostazėje ir

smegenėlės – koordinuojant

tikslius judesius. Apibūdinti

didžiuosius

pusrutulius kaip centrinės

nervų

sistemos dalį, atsakingą uţ

sąmoningą ţmogaus veiklą

Žiemos atostogos nuo gruodžio 28 d. iki sausio 8d.

16 Sausio

1 savaitė

Perferinė nervų sistema. Apibūdinti periferinę nervų

sistemą kaip nervų sistemos

dalį,

sudarytą iš nervų

17 Sausio

2 savaitė

Rūšys atsiranda vykstant gamtinei

atrankai

AB-123psl..

SMB-III 310-psl.

Apibūdinti evoliuciją kaip

populiacijose vykstantį

prisitaikymo

prie kintančios aplinkos

procesą

18 Sausio

3 savaitė

Bakterijų atsparumas antibiotikams,

augalų atsparumas herbicidams

BT-2-163psl..

Nagrinėjant pavyzdţius (pvz.:

bakterijų atsparumo

antibiotikams,

augalų atsparumo

herbicidams

atsiradimą), susieti

organizmų

prisitaikymą su kryptingąja

atranka.

19 Sausio

4 savaitė

Variacinės kreivės tyrimas

AB- 114psl..

Remiantis įgytais praktiniais

gebėjimais atlikus tyrimą

medţio

lapų ilgio variacinei kreivei

nubraiţyti ir gautais

rezultatais

apibūdinti modifikacinį

kintamumą

kaip atsaką į pasikeitusias

aplinkos sąlygas.

20 Vasario

1 savaitė

Rūšis kaip visumą individų, kurie gali

kryžmintis tarpusavyje ir palikti

vaisingų palikuonių

AB-154 psl..

SMB-III 314-psl.

Apibūdinti rūšį

kaip visumą individų,

kurie gali gyventi tam

tikromis aplinkos

sąlygomis (rūšies

ekologinėje nišoje),

kryţmintis

tarpusavyje ir palikti

vaisingų palikuonių.

21 Vasario

2 savaitė

Organizmų klasifikavimo principai.

AB-126psl..

BT-2-167psl.

Apibūdinti ląstelinę sandarą

kaip vieną iš poţymių, pagal

kurį

organizmai skirstomi į

karalystes

Vasario

3 savaitė Žiemos atostogos vasario 15 d.

22 Vasario

4 savaitė

Penkios gyvybės karalystės.

AB-126 psl..

Apibūdinti karalysčių

(monerų, protistų, grybų,

augalų ir

gyvūnų) poţymius (ląstelinė

sandara, mitybos būdas,

judrumas,

sandaros sudėtingumo lygis:

ląstelės, audiniai, organai ir

organų

sistemos) ir naudojantis duota

informacija apie organizmą

priskirti

jį atitinkamai karalystei.

23 Kovo

1 savaitė

Nariuotakojų ir chordinių tipų reikšmė

gamtai ir žmogui.

AB-134psl..

Susieti šių bestuburių

gyvūnų:

hidros (duobagyvių tipas) ir

kaspinuočio (plokščiųjų

kirmėlių

tipas), askaridės (apvaliųjų

kirmėlių

tipas), slieko (ţieduotųjų

kirmėlių

tipas), vėţiagyvių: vėžţio ir

dafnijos;

voragyvių: voro ir erkės;

vabzdţių:

dusios, grambuolio, bitės,

skruzdėlės, drugio ir uodo

(nariuotakojų tipas) –

mitybą su reikšme gamtai ir

žmogui

ir pateikti pavyzdžių

24 Kovo

2 savaitė

Samanų, sporinių induočių, plikasėklių

ir žiedinių augalų reikšmė gamtai ir

žmogaus gyvenimui.

AB-130psl..

Palyginti samanų, paparčių ir

ţiedinių augalų sandarą

(apytakiniai

audiniai ir vegetatyviniai

organai)

bei dauginimosi būdus: lytinį

–

sporomis (samanos,

paparčiai),

sėklomis (ţiediniai augalai) ir

vegetatyvinį (šaknimis,

stiebais ir lapais

25 Kovo

3 savaitė

Bendrija kaip tam tikroje buveinėje

gyvenančių organizmų visuma

AB-140psl..

Apibūdinti bendriją kaip tam

tikroje buveinėje gyvenančių

organizmų visumą

26 Kovo

4 savaitė

Mitybos grandinės ir tinklai.

AB-143psl..

BT-2-175-177psl.

Paaiškinti, kad ekosistemose

įvairias rūšis sieja mitybos

tinklas ir

kiekviena rūšis daţniausiai

priklauso nuo daugelio kitų.

Pavasario atostogos nuo kovo 21 d. iki kovo 25 d.

27 Balandžio

1 savaitė

Mitybos ryšiai ekosistemose AB-143psl..

BT-2-175psl.

Naudojantis duota

informacija,

sudaryti mitybos tinklą ne

mažiau

kaip iš 8 organizmų

28 Balandžio

2 savaitė

Mitybos būdo ir ląstelinės sandaros ryšys AB-144psl..

Paaiškinti mitybos būdo ir

ląstelinės sandaros ryšį.

29 Balandžio

3 savaitė

Gyvosios gamtos funkcinės karalijos

AB-140-psl..

BT-2-181psl.

Apibūdinti gyvosios gamtos

funkcines karalijas ir

paaiškinti, kaip

šių karalijų atstovai yra

tarpusavyje

susiję ekosistemose.

30 Balandžio

4 savaitė

Mitybos lygmenys.

AB-143-145psl..

BT-2-179psl.

Remiantis pavyzdţiais

paaiškinti, kad mitybos

grandinė yra

kelias, kuris jungia skirtingas

bendrijos rūšis. Nurodyti

mitybos

lygmenis.

31 Gegužės

1 savaitė

Energijos piramidės

AB-145psl..

Paaiškinti energijos

piramidės

sudarymą.

32 Gegužės

2 savaitė

Anglies ir deguonies apytaka biosferoje.

AB-143-145psl..

BT-2-184-185psl

Apibūdinti anglies ir

deguonies apytakų reikšmę

gamtai ir žmogui

33 Gegužės

3 savaitė

Globalines aplinkos problemos. Lietuvos

biologinė įvairovė ir šios įvairovės

išsaugojimo galimybės

http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/381/

Apibūdinti globalines

aplinkos

problemas: klimato kaitą,

rūgščių

kritulių problemą, ozono

sluoksnio

plonėjimą.

34 Gegužės

4 savaitė

Lietuvos ekologine situacija. Referatų pristatymas Susieti paviršinių vandenų ir

dirvos užterštumą, su

Lietuvos ekologine situacija,

nagrinėti šių problemų

priežastis ir

sprendimo būdus

Ugdymo proceso pabaiga IV klasei gegužės 26d.

35 Birželio

1 savaitė

Apibendrinamoji pamoka

Vasaros atostogos nuo birželio 6 d. iki rugpjūčio 31 d.

Literatūros ir kitų šaltinių nuorodos ir santrumpos

Garet Williams. Biologija tau.1(trumpinysBT-1)

Garet Williams. Biologija tau.2(trumpinys BT-2)

Jolanta Martinonienė.Laima Lapinskaitė Pranė Stankevičienė.Ar moki biologiją(trumpinys-AB)

Sylvia S.Mader biologija I knyga. (trumpinys-SMB-I)

Sylvia S.Mader biologija II knyga. (trumpinys-SMB-II)

Sylvia S.Mader biologija III knyga. (trumpinys-SMB-III)

VERTINIMAS

Mokiniai vertinami pabaigus šiuos skyrius:

1. Homeostazės reikšmė.

2. Inkstų vaidmuo.

3. Organizmo valdymas ir koordinacija.

4. Paveldimasis kintamumas.

5. Rūšis.

6. Organizmų sisteminimas.

7. Ekosistemos ir biologinė įvairovė.

8. Medžiagų ir energijos srautai ekosistemose.

9. Populiacijos.

10. Žmogus ir aplinka(ruošiami referatai).

TRUMPAS KONSPEKTAS

Homeostazė Homeostazė – dinaminis pastovios gyvo organizmo vidaus terpės palaikymas. Organai, palaikantys homeostazę

Oda – dalyvauja termoreguliacijoje ( pastovios kūno temperatūros palaikymas ir reguliacija).

Plaučiai – palaiko deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą.

Inkstai – dalyvauja vandens ir druskų koncentracijos reguliacijoje.

Kasa ir kepenys – svarbūs reguliuojant gliukozės koncentraciją.

Žmogaus šalinimo organai

Medžiagų apykaitos atliekų šalinimas Šalinimo funkciją organizme vykdo oda, plaučiai, žarnynas ir šlapimo šalinimo sistema.

Odoje yra prakaito liaukos, per kurias pašalina iš organizmo prakaitas. Jo sudėtyje yra vandens, druskų ir šlapalo.

Plaučių alveolėse pašalinamas didelis CO2 kiekis ir H2O garai.

Pro žarnyną su išmatomis pašalinamos nesuvirškintos maisto liekanos.

Inkstai šalina vandens ir druskų perteklių, azotines atliekas.

Šlapimo šalinimo sistema

Inkstai – filtruoja kraują, juose iš atneštų medžiagų susidaro šlapimas.

Šlapimtakiai – ilgi vanzdeliai, jungiantys inkstus su šlapimo pūsle, jais šlapimas suteka į šlapimo pūslę.

Šlapimo pūslė – neporinis maišelio formos organas storomis raumeningomis sienelėms, kuriame kaupiasi ir periodiškai šalinamas į išorę šlapimas. Jo čoa telpa 300 – 500 ml.

Šlaplė – pašalinamas šlapimas.

Sfinkteris – reguliuoja šlapimo išsiskyrimą.

Nefronas Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas, kurį sudaro kūnelis ir kanalėlių sistema. Šlapimo susidarymas:

1. Filtracija kapiliarų kamuolėliuose. 2. Atrankinis naudingų medžiagų (gliukozės, amino rūgščių) įsiurbimas proksimaliniame vingiuotame kanalėlyje. 3. Žalingų medžiagų išsiskyrimas distaliniame vingiuotame kanalėlyje. 4. Koncentruoto šlapimo gamyba surenkamajame kanalėlyje.

Organizmo liaukos

Vidaus sekrecijos liaukos ir jų funkcijos Vidaus sekrecijos liaukos priklauso endokrininei sistemai, neturi ištekamųjų latakų. Jos gamina hormonus, kuriuos išskiria tiesiai į kraują.

1. Kankorėžinė laiuka – dalyvauja paros ritmo reguliavime.

2. Hipofizė (pasmegeninė liauka) – jos hormonas somatotropinas skatina augimo procesus. 3. Skydliaukė – hrmonas tiroksinas skatina medžiagų apykaita. 4. Užkrūčio liauka – stimuliuoja T limfocitų brendimą. 5. Antinksčiai – hormonas adrenalinas išsiskiria patyrus stresą ir greitina širdies darbo ritmą, sutraukia kraujagysles, skatina išsiskirti gliukozę iš kepenų į kraują. 6. Kasos Langerhanso salelės gamina hormonus insuliną ir gliukagoną. Insulinas mažina, o gliukagonas didina gliukozės kiekį kraujyje. 7. Moteriškosios lytinės liaukos – kiaušidės gamina moteriškus lytinius hormonus estrogeną, progesteroną. 8. Vyriškos lytinės liaukos – sėklidės išskiria hormoną testosteroną. Šie hormonai skatina formuotis antrinius lytinius požymius.

Išorės sekrecijos liaukos

Turi ištekamuosius latakus, kuriais išskiria pagamintas medžiagas į kitus organus ar kūno paviršių.

Tai seilių, ašarų, prakaito, skrandžio liaukos.

Nervinio ir humoralinio reguliavimo skirtumai

Požymiai Nervinis reguliavimas Humoralinis reguliavimas

Kas vykdo Nervų sistema Endokrininė sistema

Signalas Nervinis impulsas Hormonai

Reakcijos greitis Labai didelis Palyginti mažas

Veikimo trukmė Reakcija staiga prasideda ir greitai baigiasi Gali trukti kelias valandas ar dienas

Nervų sistema

Neuronai Neuroną sudaro:

Kūnas (branduolys, citopazma, organelės).

Ataugos: Dendritai (vienas ar keli) – šakotos, trumpesnės ataugos, kuriuomis nerviniai impulsai perduodami į neurono kūną. Aksonas (vienas) – ilgesnė atauga, dažnai padengta baltu mielininiu dangalu, kuria nervinis impulsas perduodamas iš neurono kūno.

Neuronų rūšys: Juntamieji (sensoriniai) – perduoda impulsus iš jutimo organų į nugaros ar galvos smegenis. Judinamieji (motoriniai) – perduoda impulsus iš nugaros ar galvos smegenų į raumenis ir kitus organus.

Įterptiniai – galvos ar nugaros smegenyse perduoda impulsus iš juntamųjų neuronų judinamiesiems. Nervinio impulso perdavimas sinapsėje Sinapsė – neuronų kontakto vieta. Sinapsę sudaro:

Vieno neurono aksono membrana – presinapsinė membrana.

Kito neurono dendrito membrana – postsinapsinė membrana.

Tarpas tarp jų – sinapsės plyšys. Perduoti nervinius impulsus per sinapsės plyšį padeda medžiagos, vadinamos mediatoriais. Kai nervinis impulsas pasiekia aksono galą, pųslelės trūksta ir mediatorius patenka į sinapsės plyšį. Mediatorius sudirgina kito neurono membranoje esančius receptorius ir sukelia nervinį impulsą.

Galvos smegenys

Pailgosios smegenys – svarbiausių organizmo gyvybinių funkcijų (kvėpavimo, virškinimo, širdies veiklos). Reguliavimo centrai.

Smegenėlės – reguliuoja kūno raumenų darbą, pusiausvyrą, judesių koordinaciją.

Vidurinės smegenys – jose yra požieviniai regėjimo ir klausos analizatorių centrai.

Tarpinės smegenys – svarbiausias vegetacinės nervų sistemos valdymo centras, pagumburis svarbus homeostazei.

Galinės smegenys (didieji pusrutuliai) – jų žievė yra aukštosios nervinės veikos pagrindas, susijusi su mąstymu, atmintimi, kalba, sąmone. Čia yra sąlyginių refleksų centrai.

Refleksai

Refleksas – tai organizmo reakcija į dirginimą, kurią kontroliuoja centrinė nervų sistema.

Reflekso lankas – kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai reflekso metu. Reflekso lanko dalys:

Receptorius – ląstelės jaučiančios dieginimą.

Juntamoji dalis (juntamasis neuronas).

Centrinės nervų sistemos dalis (galvos ir nugaros smegenys).

Judinamoji dalis (judinamasis neuronas).

Vykdomasis organas (raumuo arba liauka). Nesąlyginių ir sąlyginių refleksų skirtumai

Nesąlyginiai refleksai Sąlyginiai refleksai

Įgyti, paveldėti iš tėvų Įgyjami gyvenimo bėgyje

Būdingi tam tikrai rūšiai Individualūs

Išlieka visą gyvenimą Gali ir išnykti jei aplinkos sąlygos pakinta

Pvz.: seilių išsiskyrimas patekus maistui į burną. Pvz.: seilių išsiskyrimas pagalvojus apie maistą.

Ekologija Ekologija – mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio ryšius bei sąveiką su negyvąja aplinka. E. Warming – (1841 – 1924) ekologijos, kaip mokslo disciplinos pradininkas.

Biologinės organizacijos lygmenys

Ekosistema – tai yra visi gyvi organizmai (biotinė dalis), sąveikaujantys tarpusavyje ri juos supanti negyvoji aplinka (abiotinė dalis).

Bendrija – tai yra skirtingų rūšių organizmų visuma, gyvenančių toje pačioje vietoje ir sąveikaujančių tarpusavyje.

Populiacija – tai vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje.

Ekosistemos Ekosistemos dalys:

Biotinė dalis – tai ekosistemos įvairių rūšių gyvieji organizmai, gyvenantys tam tikroje vietoje.

Abiotinė dalis – tai ekosistemos negyvoji aplinka, būdingos aplinkos sąlygos: vanduo, temperatūra, šviesa, dirva, oras. Funkcinės karalijos:

Gamintojai (autotrofai) – tai organizmai, kurie patys pasigaminaorganines medžiagas iš neorganinių junginių ir jomis aprūpina kitus organizmus. o Fototrofai – vykdo fotosintezę (bulvė, kopūstas, gyslotis). o Chemotrofai – organinių medžiagų sintezei energijos gauna oksiduodami neorganines medžiagas (sierabakterės, gelžbakterės).

Vartotojai (heterotrofai) – tai organizmai, kurie nesugeba pasigaminti organinių maisto medžiagų iš neorganinių, todėl minta kitų organizmų pagamintomis. o Gyvaėdžiai – tai yra organizmaii, kurie minta kitais gyvaisias organizmais (ežys, gyvatė, žvirblis, zylė).

Augalėdžiai – minta augalais. Plėšrūnai – minta gyvūnais. Visaėdžiai – minta augalais ir gyvūnais. Parazitai – minta organinėmis medžiagomis.

o Skaidytojai – tai yra organizmai (bakterijos, grybai), kurie negyvas ir yrančias organines medžiagas suskaido iki neorganinių junginių. o Detritaėdžiai – tai yra smulkūs gyvūnai (sliekai, šimtakojai, moliuskai), kurie minta negyvomis organinėmis medžiagomis, augalų nuokritomis,

gyvūnų išmatomis, negyvais kūnais. Funkcinių karalijų sąveika:

Gamintojai vykdydami fotosintezę gamina organinę medžiagą ir išskiria deguonį.

Gyvaėdžiai minta gamintojų pagaminta organine medžiaga ir kvėpuoja išskirtu deguonimi.

Skaidytojai minta augaline produkcija, kuri tampa nuokritomis.

Skaidytojai suskaido gyvaėdžių lavonus ir išmatas iki mineralinių medžiagų.

Gamintojai pasisavina mineralines medžiagas ištirpusias vandenyje.

Gyvaėdžiai ir skaidytojai kvėpuodami į atmosferą išskiria anglies dioksidą, kurį gamintojai sunaudoja fotosintezės metu organinių medžiagų gamybai. Mikrokosmai – tai laboratorinės ekosistemos, kurios medžiagų iš aplinkos negauna, todėl yra nestabilios ir trumpai egzistuojančios.

Ekologinės bendrijos Ekologinė bendrija – tai yra visi tam tikroje vietoje gyvenantys organizmai. Gamtinės bendrijos:

Didelė rūšinė įvairovė

Vyrauja natūraliai augantys augalai ir gamtoje laisvai gyvenantys gyvūnai.

Mažas konkurentabilumas trap skirtingų rūšių organizmų.

Stabilios, nes vyksta savireguliacija.

Maisto medžiagos cirkuliuoja uždaru ratu.

Netaikomos agrotechnikos priemonės.

Vyrauja gamtinė atranka. Žmogaus sukurtos bendrijos:

Maža rūšinė įvairovė.

Vyrauja kultūriniai augalai.

Didelis konkurentabilumas,nes vyrauja vienos rūšies organizmai.

Nestabilios, nes negali savęs reguliuoti, reikalinga žmogaus priežiūra.

Maisto medžiagų ciklas atliekinis, nes dalis produkcijos prarandama, išvežama su derliumi.

Taikomos agrotechnikos priemonės – dirbama žemė, tręšiama, naikinami kenkėjai ir piktžolės.

Vyrauja dirbtinė atranka.

Bendrijų kaita

Sezoninė – kaita trunka vienerius metus, kai bendrija kinta keičiantis metų laikams. Daugiametė – tai kaita trunkanti daug metų, kol viena bedrija nuosekliai pakeičia kitą.

Pirminė – kai bendrija kuriasi pirmą kartą vietovėje, kur nėra dirvožemio (po ugnikalnio išsiveržimo, ant smėlio kopų jūros pakrantėse).

Kopų apaugimas:

Vėjas supusto pakrantėje smėlio kopas.

Bangos išmeta ant smėlio organinių medžiagų, kurias suskaido skaidytojai.

Įsikuria kepės ir žoliniia augalai.

Susiformuoja dirvožemis.

Pradeda augti krūmai, medžiai.

Susiformuoja mišrus miškas.

Antrinė – nauja bendrija kuriasi vietovėje, kur anksčiau egzistavo kita bendrija ir yra susiformavęs dirvožemis (gaisravietė, miško vėjovartoje). Ežero užpelkėjimas:

Į ežero vandenį patenka daug organinių medžiagų.

Pagausėja vandens augalų, užželia pakrantės.

Ant dugno kaupiasi dumblas.

Vandens paviršiuje susiformuoja liulantis sluoksnis – plovas.

Plovas susijungia su dumblu, susidaro pelkė.

Pelkėje formuojasi mišrus miškas.

Mitybos grandinės Mitybos grandinės – tai ryšiai tarp ėdamo ir ėdančio, parodantys, kaskuo maitinasi, kaip perduodamos maisto medžiagos ir energija. Mitybos grandinių rūšys: Gyvaėdžių – grandinės prasideda gamintojais, fotosintetinančiais organizmais. Rodyklės parodo maisto medžiagų ir energijo perdavimo kryptį. Detritaėdžių – grandinės prasideda negyva organine medžiaga, detrito dalelėmis. Mitybos tinkas – tai kelios mitybos grandinės, susijusios trapusavyje mitybos ryšiais.

Mitybos tinklas rodo bendrijos organizmų mitybos ryšius.

Gyvaėdžiai minta keliomis rūšimis organizmų, todėl gyvaėdžių grandinės jungiasi tarpusavyje.

Gali detritaėdžių grandinės organizmą suėsti gyvaėdžių grandinės individas.

Išnykus vienai rūšiai mitybos tinkle, susiformuoja nauji mitybos ryšiai.

Mitybos lygmenys – tai yra organizmo vieta mitybos grandinėje, parodanti kuo jis minta.

Pirmas mitybos lygmuo – gamintojai.

Antras mitybos lygmuo – augalaėdžiai, pirminiai vartotojai.

Trečias mitybos lygmuo – mėsėdžiai, plėšrūnai, antriniai vartotojai.

Ketvirtas mitybos lygmuo – mėsėdžių mėsėdžiai, plėšrūnų plėšrūnai, tretiniai vartotojai.

Maisto medžiagų ir energijos perdavimas

Pirminis energijos šaltinis yra saulės energija.

Gamintojai Saulės energiją paverčia organinių medžiagų chemine energija.

Augalas dalį energijos suvartoja gyvybinėms funkcijoms atlikti, o likusi energijos dalis verčiama pirmine produkcija.

Gyvaėdžiai gauna energiją organinių medžiagų pavidalu.

Augalo nuokritos atitenka skaidytojams, jie gauna energiją iš negyvų organinių medžiagų.

Energijos perdavimas mitybos grandinėje vyksta su nuostoliais.

Energija prarandama su išmatomis, šlapimu, suvartojama kvėpuojant, judant, augant ir išspinduliuojma į aplinką šilumos pavidalu.

Mitybos grandinėje sulig kiekvienu vartotoju energijos ir maisto medžiagų kiekis sumažėja apie 10 kartų.

Energija keliaudama mitybos grandinėmis, galiausiai virsta šiluma. Ekologinės piramidės – vaizduoja ryšius tarp organizmų, priklausančių skirtingiems mitybos lygmenims. Ekologinių piramidžių rūšys:

Produkcijos (biomasės), piramidė, kuri parodo organizmų biomasę tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkančią tūrio ar ploto vienetui.

Energijos piramidė, kuri parodo organizmų energijos kiekį tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkantį tūrio ar ploto vienetui. Energijos ir produkcijos perdavimui iš žemesnio mitybos lygmens į aukštesnį taikoma 10% taisyklė. Produkcijos ir energijos kiekis su kiekvienu lygmeniu sumažėja 10 kartų.

Skaičių piramidė, kuri parod, koks individų skaičius yra konkretaus mitybos lygmens ploto ar tūrio vienete.

Anglies ir deguonies ciklas Svarbūs procesai:

Fotosintezės metu – augalai iš aplinkos paima anglį, esančią CO2 sudėtyje ir panaudoja gliukozės gamybai, o išskiria deguonį.

Maitinantis anglis mitybos grandine patenka gyvaėdžiams ir skaidytojams.

Puvimo ir skaidymo metu – anglis grįžta į atmosferą.

Kvėpavimo metu – iš aplinkos paimamas O2, o į atmosferą išskiriamas CO2.

Degimo metu – į atmosferą išsiskiria anglis esanti iškastiniame kure: akmens anglyje.

Azoto ciklas Svarbūs procesai:

Azoto fiksacija – tai yra procesas, kurio metu iš oro paimamos azoto dujos ir paverčiamos organine forma. o Fiksacijos būdai:

Atmosferinė – žaibuojant, krintant meteoritams azoto junginiai su lietumi patenka ant žemės ir yra asimiliuojami augalų. Pramoninė – azotinių trąšų gamyklose oro azotas cheminiu būdu įjungiamas į azoto trąšas, kurios beriamos į žemę. Biologinė – kai melsvabakterės, gumbelinės bakterijos fiksuoja atmosferoje esančio azoto dujas.

Amonifikacija – procesas, kurio metu nuokritas, išmatas, negyvus organizmus, šlapimą skaido skaidančios bakterijos ir išskiria azotas amonio jonų pavidalu.

Nitrifikacija – procesas, kurio metu nitrifikuojančios bakterijos, aztobakterės oksiduoja amonio jonusį nitritus ir nitratus.

Nitratus įsiurbia iš dirvos augalai ir panaudoja organinių medžiagų gamybai. Augalais minta vartotojai, taip azotas keliauja mitybos grandine.

Denitrifikacija – yra procesas, kai denitrifikuojančios bakterijos nitratus ir amonio jonus paverčia azoto dujomis, kurios vėl patenka į atmosferos orą.

Populiacijos Populiacijos dydis –tai individų skaičius populiacijoje. Populiacijos tankis – tai populiacijos individų skaičius tam tikrame ploto ar tūrio vienete. Populiacijos augimo būdai:

Eksponentinis augimas – esant idealioms sąlygoms su keikviena karta individų skaičius kiek nors kartų padidėja.

o Būdingos fazės: Delsimo – kai individų skaičius nedidelis, populiacija negausi. Eksponentinio gausėjimo – kai individų skaičius didėja labai greita.

Logistinis augimas – tai populiacijos augima, kai tam priešinasi aplinka. o Būdingos fazės:

Delsimo – kai individų skaičius nedidelis, populiacija negausi. Eksponentinio gausėjimo – kai individų skaičius didėja labai greitai. Sulėtėjimo – populiacija auga lėčiau. Stabilios pusiausvyros – augimas menkas atba jo nėra, nes naujų organizmų atsiranda tiek kiek ir miršta.

Demografinis sprogimas – tai staigus populiacijos individų skaičiaus pagausėjimas, kai populiacija tampa neįprastai didelė:

Kai introdukuojamos naujos rūšys į tas vietoves, kuriose anksčiau jos negyveno.

Kai išnaikinami natūralūs rūšies individų priešai. Ekologinė niša - tai organizmų užimama vieta (buveinė) ir sąveika su kitų rūšių organizmais. Tarprūšiniai santykiai:

Plėšrumas – kai plėšrūnai minta grobiu (aukomis) juos nužudydami. Plėšrūnų populiacija didėja, o aukų mažėja.

Parazitizmas – kai prazitai minta šeimininkais, naudojasi jais kaip buveine, jų nenužudydami. Parazitų populiacija auga, o šeimininkų mažėja.

Mutualizmas – tai dviejų rūšių organizmų abipusiai naudingi santykiai. Abiejų rūšių populiacijos auga.

Komensalizmas – kai vienos rūšies organizmas iš šių santykių turi naudos, o kitos – nepatiria nei naudos, nei žalos. Vienos rūšies populiacijos gausumas auga, o kitos nekinta.

Konkurencija – kai skirtingų rūšių individai varžosi tarpusavyje, nes naudojasi tais pačiais ištekliais, kurių kiekis ribotas. Abiejų rūšių populiacijų individų skaičius mažėja.

Aplinkosauga Ekologinė krizė – ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose. Prie globalinių problemų priskiriama: šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, dirvos erozija, upių ir ežerų tarša, ozono sluoksnio plonėjimas.

Šiltanmio efektas Šiltnamio efektas sukelia pasaulinį (globalinį) klimato atšilimą dėl padidėjusios CO2 koncentracijos ore. CO2 koncentracijos didėjimo priežastys:

Organinio kuro deginimas, kurio daugiausia sunaudojama energetikos ir transporto sektoriuose.

Miškų naikinimas (jų kirtimas ir gaisrai).

Globalinio atšilimo poveikis:

Vyksta klimato kaita, didėja atmosferos temperatūra, dėl to pradeda tirpti ledynai, pakyla jūrų vandens lygis, užliejami sausumos plotai.

Ištirpusių ledynų gėlas vanduo pakeičia vandenynų vandens druskingumą. Rūšys prisitaikiusios prie sūraus vandens nyksta.

Oro cirkuliacija suaktyvėja ir padidėja uraganinių vėjų grėsmė. Oro taršos mažinimo būdai:

Vietoj naftos, anglių naudoti alternatyviuosius energijos šaltinius: saulės, vėjo.

Išsaugoti daugiau žaliųjų plotų.

Rūgštieji krituliai Rūgštieji krituliai susidaro, kai sieros dioksidas (SO2) ir azot oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka į atmosferą, ir susimaišę su vandeniu, virsta rūgštimis. Rūgščiųjų lietų poveikis:

Kultūriniai augalai tampa nebeatsparūs ligoms ir kenkėjams.

Žūsta miškų plotai. Spygliuočiai meta spyglius, tampa neatsparūs šalnoms ir ausroms, juos puola ligos ir kenkėjai.

Iš dirvos išplaunamos augalams būtinos medžiagos: K, Mg, Ca.

Vyksta spartus ežerų vandens rūgštėjimas ir vandens gyvūnijos nykimas.

Iš dirvos į vandenį išplaunami sveikatai pavojingi metalai, pvz.: Hg, Cd, Al.

Vyksta dirvų rūgštėjimas. Ypač nukenčia tam jautrūs skaidytojai: bakterijos, dirvos grybai.

Greičiau vyksta statinių, istorinių paminklų, meno kūrinių korozija bei irimas.

Dirvos erozija Tai reiškinys, kai nupustomas arba nuplaunamas viršutinis, derlingiausias dirvožemio sluoksnis. Dirvos eroziją spartina:

Miškų naikinimas, iškirtimas.

Pernelyg intensyvus mineralinių trąšų, pesticidų naudojimas. Erozijos mažinimo būdai:

Nepalikti dirvos plikos, be augalinės dangos.

Žemę įdirbtį minimaliai, mažiau naudoti trąšų, pesticidų.

Upių ir ežerų tarša

Eutrofikacija – vandens telkinių užžėlimas, pakrančių uždumblėjimas dėl užterštumo organinėmis atliekomis. Šį procesą spartina į vandenį patekę nitratai ir fosfatai, nuotekos iš kanalizacijų, nuoplovos iš gyvulių fermų, dėl miškų kirtimo padidėjusi dirvožemio erozija. Eutrofikacijos poveikis vandens ekosistemoms:

Padidėjus nitratų ir fosfatų daugėja vienaląsčių dumblių ir prasideda vandens žydėjimas.

Žalia dumblių masė užkloja vandens paviršių (susidaro plovas), nepraleidžia šviesos ir todėl nyksta dugno augalija ir dumbliai.

Vandenyje pradeda trūkti O2.

Dėl deguonies išeikvojimo pradeda dusti žuvys, kiti vandens gyvūnai.

Vyksta bendrijų kaita ir ežeras užpelkėja.

Ozono sluoksnio plonėjimas Ozonas sudaro gyvybiškai svarbų skydą virš Žemės, kuris saugo gyvybę nuo žalingo UV spinduliavimo. Ozono sluoksnį ardo:

Freonai, kurie naudojami šaldytuvuose, kondicionavimo sistemose, aerozoliniuose balionėliuose.

Pažemiui skraidantys lėktuvai, dirbtiniai žemės palydovai. Padidėjusios ultravioletinės spinduliuotės poveikis:

UV spinduliai pažeidžia ląstelių DNR, todėl sutrinka normalus genetinės informacijos perdavimas.

Greitėja organizmo senėjimas.

Aplinkos bioindikatoriai Bioindikatoriai – organizmai, iš kurių buvimo ir gausumo ar nebuvimo tam tikroje aplinkoje sprendžiama apie tos aplinkos savubes, pvz.: vandenų, oro užterštumą. Užteršto vandens bioindikatoriai:

Siūliniai dumbliai.

Koli grupės bakterijos, kurios į vandenį patenka su išmatomis. Užteršto oro bioindikatoriai:

Oro užterštumui labai jautrios perpės. Smarkiai užterštoje aplinkoje medžių kamienai nekerpėja, beveik visos kerpės išnyksta.

Užterštame ore paruduoja pušų spygliai, nudžiūsta viršūnės.

Biologinės įvairovės išsaugijimo galimybės

Biologinė įvairovė – visų vienu metu gyvennačių skirtingų rūšių skaičius. Žmogus turėtų saugoti visas rūšis.

Nenaikinti miškų.

Kuo mažiau naudoti pesticidų.

Riboti žvejybą ir medžioklę.

Neteršti oro, vandens, dirvožemio.

Evoliucija Evoliucija – mokslas apie vystymąsi, gyvų organizmų bruožų pokyčius per kartas, apimant ir anujų rūšių atsiradimą. Visi šiuolaikiniai organizmai yra siejami bendros kilmės, o jų įvairovė atsirado dėl milijardus metų trunkančios evoliucijos.

Č. Darvino evoliucijos teorija Čarlzas Darvinas XIXa. Sukūrė evoliucijos teoriją, nurodė evoliucijos varomąsias jėgas:

Paveldimas kintamumas – naujų požymių atsiradimą lemia chromosomų arba genų pasikeitimai, naujos jų kombinacijos palikuonių organizme. Yra dvi paveldimo kintamumo rūšys, tai kombinacinis kintamumas ir mutacinis kintamumas.

Kova dėl būvio – išgyvena ir gali daugintis tik nedidelė individų dalis. Yra trys kovos dėl būvio formos: vidurūšinė, tarprūšinė ir kova su nepalankiomis aplinkos sąlygomis.

Gamtinė atranka – procesas, kai išlieka ir susillaukia palikuonių individai, turintys naudingų tomis sąlygomis paveldimų pakitimų. Kuo aplinkos sąlygos yra stabilesnės, tuo mažiau kinta rūšies populiacijos.

Gamtinė atranka Skiriamos trys gamtinės atrankos rūšys:

Kryptingoji (varomoji) atranka vyksta kai keičiasi aplinkos slygos. Pranašumą turi kraštutinė fenotipo išraiška. Susiformuoja populiacija su kraštinio fenotipo požymiais.

Stabilizuojančioji atranka vyksta tada, kai yra pastovios aplinkos sąlygos. Pranašumų turi labiausiai paplitę tarpiniai fenotipai, o mažiausiai prisitaikę kraštutiniai fenotipai eliminuojami.

Išskiriančioji atranka pasireiškia tada, kai nė viena tos rūšies organizmų grupė neturi didelio pranašumo kovoje dėl būvio. Ši atranka neigiamai veikia su tarpiniais požymiais individus, pirmenybę teikia dviem ar daugiau kraštutinių fenotipų.

Dirbtinė atranka

Selekcija – mokslas, tiriantis naujų veislių kūrimą ir senų, jau turimų, gerinimą. Dirbtinė atranka – procesas, kurio metu atrenkami ir kryžminami tie organizmai, kurie turi žmogui naudingų požymių.

Veislė – žmogaus išvesta rūšies individų grupė, turinti jam naudingų savybių. Veislės skiriasi daugeliu požymių, bet gali tarpusavyje kryžmintis. Dirbtinės ir gamtinės atrankos palyginimas

Dirbtinė atranka Gamtinė atranka

Vykdo žmogus, sukuriamos naujos naminių gyvulių ir kultūrinių augalų veislės.

Vykdo aplinkos sąlygos, atsiranda naujos rūšys.

Sukurtos veislės yra pritaikytos žmogaus poreikiams ir negalėtų gamtoje egzistuoti, jeigu šiais individais nesirūpintų žmogus.

Sukuria rūšis, kurios prisitaikiusios gyventi tam tikromis laukinės gamtos sąlygomis.

Žmogaus evoliucija Remiantis iškastinėmis liekanomis nustatyta, kad žmogaus protėviai yra australopitekai. Iš jų išsivystė sumanusis ir stačiasis, o vėliau ir protingasis žmogus. Žmogaus (homo) genčiai priskiriami:

Sumanusis žmogus (Homo habilis) – smegenų tūris apie 700 – 800 cm3, geriau išsivysčiuosios smegenų srutys, kurios siejamos su kalba.

Stačiasis žmogus (Homo erectus) – smegenų tūris apie 800 – 1000 cm3, naudojosi ugnimi.

Protingasis žmogus (Homo sapiens) – smegenų tūris apie 1300 cm3, gaminosi sudėtingus akmeninius įrankius, mėtydavo ietis. Medžiojo kolektyviai, vartojo kalbą, gyveno mažomis grupelėmis.

Biologinės ir kultūrinės žmogaus evoliucijos požymiai Žmogaus biologinis vystymasis:

Pradėjus vaikščioti 2 kojomis, stuburas išlinko S raidės forma.

Krūtinės ląsta išplatėjo.

Kūno svorio centras atsidūrė dubens srityje.

Kojos padas tapo išgaubtas.

Smegeninė kaukolės dalis padidėjo, veidinė sumažėjo. Žmogaus kultūrinis vystymasis:

Prieš 2 milijonus metų pagaminti pirmieji akmeniniai įrankiai.

Prieš 500 tūkstančių metų pradėta naudoti ugnis.

Prieš 11 tūkstančių metų fiksuojama žemdirbystės pradžia.

Prieš 5 tūkstančius metų atsiranda raštas. Žmogaus kilmės įrodymai:

Paleontologiniai – tai išnykusių organizmų iškasamos fosilijos, pagal kurias galima spręsti apie anksčiau gyvenusių ir dabartinių žmonių panašumas ir skirtumas.

Lyginamosios anatomijos – remiasi įvairių stuburinių gyvūnų ir žmogaus atskirų organų lyginimu. Homologai – tai vienodos sandaros ir kilmės organai, paveldėti iš bendro protėvio, atliekantys skirtingas funkcijas. Rudimentai – organai, kurie tolimųjų protėvių buvo normaliai išsivystę ir funkcionavo, bet vykstant evoliucijai liko tik jų liekanos.

Embriologiniai – organizmų embrionų vystymosi panašumai, kurie padeda įrodyti evoliucijos procesą ir išaiškinti organizmų giminystę. Besivystančių gemalų panašumas mažėja, kai pradeda ryškėti besivystančių embrionų požymiai, būdingi klasei ir pagaliau rušies gyvūnai.

Rūšis XVII a. Karlas Linėjus sukūrė mokslinių rūšies pavadinimų sistemą lotynu kalba. Rūšies pavadinimas dvinaris, nes susideda iš 2 žodžių: Pirmas žodis apibūdina gentį, kuriai priklauso tas organizmas. Antras žodis – tos genties rūšiai būdingas epitetas. Rūšis – tai visuma vienos kilmės individų, pasižyminčių tam tikromis sandaros ir funkcinėmis ypatybėmis, gyvenančių tam tikrame areale, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir turėti vaisingų palikuonių.

Organizmų įvairovė

Visi Žemėje gyvenantys ir turintys ląstelinę sandarą organizmai priskiriami prie vienos iš 5 karalysčių: o Monerų ( prokariotiniai judrūs arba nejudrūs, maistą siurbiantys arba fotosintetinantys, belyčiai, vienaląsčiai). o Protistų (eukariotiniai, siurbiantys, ryjantys maistą, kai kurie fotosintetinantys, vienaląsčiai arba daugialąsčiai). o Grybų (eukariotiniai, nejudrūs, siurbiantys maistą, daugialąsčiai). o Augalų (eukariotiniai, nejudrūs, fotosintetinantys, daugialąsčiai). o Gyvūnų (eukariotiniai, judrūs, ryjantys maistą, lytiškai diferencijuoti, daugialąsčiai).

Taip pat Žemėje aptinkama neląstelinė gyvybės forma – virusai.

Augalai Gyvūnai

Karalystė

Skyrius Tipas

Klasė

Eilė Būrys

Šeima

Gentis

Rūšis

Dviskilčių ir vienaskličių klasių palyginimas

Vienaskilčiai Dviskilčiai

Sėkla Viena sėklasklitė Dvi sėklaskiltės

Lapai Gyslotumas lygiagretus Gyslotumas tinkliškasis

Stiebas Indų kūneliai stiebo skerspjūvyje netvarkingai išsibarstę

Indų kūneliai stiebo skerspjūvyje išsidėsto aiškiais ratais

Šaknys Kuokštinės Liemeninės

Žiedas Žiedo dalių skaičius – trijų kartotinis

Žiedo dalių skaičius – keturių ar penkių kartotinis