Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis humanitarul
mecnierebaTa fakulteti
kavkasiologiis instituti
cira baramiZe
enobrivi situacia CrdiloeT kavkasiaSi
(istoria da Tanamedroveoba)
2013
Tbilisi
4
naSromSi ganxilulia CrdiloeT kavkasiis
multilingvizmisa da polikulturuli sivrcis
viTareba, rogorc lingvisturi, socialuri da
kulturuli konteqstebis xangrZlivi istoriuli
cvlilebis Sedegi. arsebuli sociolingvisturi
statistikuri monacemebis safuZvelze, sakiTxTa
kompleqsuri Seswavlis mcdelobiT, gansazRvrulia
CrdiloeT kavkasiis enaTa sicocxlisunarianobis
koeficienti, am enaTa winaSe arsebuli safrTxeebi.
kompleqsurad aris gamokveTili CrdiloeT
kavkasiis enobrivi situaciis problematika.
ganxilulia ruseTis enobrivi politikis dinamika
da am politikis Sedegebi nacionaluri enebisa da
eTnosTa Soris saurTierTo enis funqcionirebis
sferoebTan mimarTebiT.
naSromi gankuTvnilia kavkasiologiis
specialobis studentebisaTvis, aseve CrdiloeT
kavkasiis enaTa funqcionirebis sakiTxebiT
dainteresebul mkiTxvelTa farTo wrisaTvis.
redaqtori
filologiis doqtori levan azmaifaraSvili
recenzentebi:
filologiis mecnierebaTa doqtori
rostom fareuliZe
filologiis doqtori revaz abaSia
© Ts. Baramidze, 2013
ISBN
5
Sesavali
CrdiloeT kavkasiis multilingvizmi da
polikulturuli sivrcis dRevandeli saxe
warmoadgens lingvisturi, socialuri da
kulturuli konteqstebis xangrZlivi istori
uli cvlilebebis Sedegs. regionis
sociokulturuli portretis Seqmna, arsebul
sociolingvistur statistikur monacemTa
safuZvelze, am monacemTa raodenobrivi da
Tvisobrivi analizi SesaZlebels xdis
ganisazRvros: 1. enis funqcionirebis mocul-
oba, 2. enis funqcionirebis saxeebi, 3. enis
funqcionirebis doneebi (sferoebi), 4. enis
arsebobis formebi (samwerlobo, umwerlobo)
da 5. enis gamoyenebis sferoebi.
yovelive es saSualebas iZleva,
gamovTvaloT da ganvsazRvroT enis
sicocxlisunarianobis koeficienti (monacemTa
bazad gamoyenebulia sociolingvisturi
enciklopedia „Письменные языки мира, // Языки
Российской Федерации.“ кн. 1. Москва, 2000).
amgvari midgoma qmnis safuZvels,
detalurad SeviswavloT enobrivi cvlilebebi
demografiuli, fsiqolingvisturi da sxva
parametrebis mixedviT.
6
demografiuli cvlilebebis Seswavla
adasturebs, rom enis sicocxlisunarianoba
dakavSirebulia swored nebismieri
demografiuli cvlilebis raodenobasTan; am
mxriv sainteresoa mSobliuri enis mdgoma-
reoba bilingvTa raodenobis fonze; meore enის
როლი da sxv. amgvar analizs mivyavarT
daskvnamde, რომ rac ufro maRalia orenovanთა
procenti, miT ufro dabalia vitaluroba
(sicocxlisunarianoba) maTi mSobliuri enisa.
mtkiceba sinamdviles Seesabameba, magram ar
aris universaluri. ama Tu im enis
vitalurobis xarisxi, garda amisa,
damokidebulia konkretuli enobrivi arealis
Taviseburebaze konkretul qveyanasa da
regionSi. miuxedavad imisa, rom ar arsebobs
msoflioSi dRes arsebul enaTa
funqcionirebis tipologiis idealuri
gansazRvra, Cven amgvari sociolingvisturi
kvleviT SegviZlia srulvyoT tipologia.
xangrZlivi drois manZilze sabWoTa
sociolingvistika enis funqcionalur aspeqts
ganixilavda enis sociologiis safuZvlad;
Tanamedrove sociolingvistikaSi ki enis
funqcionirebis sakiTxebi klasificirdeba da
misi gamoyeneba izomeba saerTaSoriso
masStabebiT, enis vitalurobis an misi
gamoyenebis kategorizaciis TvalsazrisiT, rac
xorcieldeba sando statistikuri monacemebis
7
safuZvelze. sociolingvistur da
demolingvistur monacemTa baza, romelic
saerTaSoriso kvleviTi centrebis mieraa
Seqmnili ukanaskneli wlebis manZilze, mudmiv
ganaxlebas, Sevsebasa da dazustebas saWiroebs,
raTa am monacemebis mixedviT Catarebuli
sociolingvisturi analizi iyos zusti.
saWirod migvaCnia, rom Seiqmnas saerTaSoriso
enobriv monacemTa banki an logosfero,
daarsdes iseTi saerTaSoriso centri,
romelic specialurad imuSavebda
sociolingvisturi kvlevebis uzrunvelyofaze,
agreTve sakiTxze imis Sesaxeb, rom
konkretuli enobrivi arealis
sociolingvisturi problemebi ar
warmoadgendes mxolod am regionis an
saxelmwifos problemas, aramed gaxdes
saerTaSoriso Tanamegobrobis, saerTaSoriso
lingvisturi kvlevebis centris zrunvis
saganic. amgvari midgomiT monacemTa bazasa da
sociolingvistur analizs eqmneba ara mxolod
wminda samecniero da akademiuri, aramed _
informaciuli, interaqtiuri, aseve socialuri
da humanuri Rirebulebac. yoveli gamqrali ena
_ es aris dakarguli codna samyaros Sesaxeb,
romlis aRdgenac veRar xerxdeba.
msoflioSi mravali ena dgas gaqrobis
safrTxis winaSe. analogiuri problemebi aqvT
CrdiloeT kavkasiis enebsac. didi zRvari
arsebobs deklarirebul enobriv uflebebsa da
8
am uflebaTa realizacias Soris.
Crdilokavkasiel xalxebSi Tanamedrove
doneze Sesustebulia MmSobliuri enisadmi
estimaciuri (SefasebiTi) momenti, romelic,
raodenobriv da Tvisobriv maxasiaTeblebTan
erTad, gadamwyvet rols asrulebs enis
sicocxlisunarianobis uzrunvelyofaSi.
arsebuli statistikuri monacemebis
analizis safuZvelze SevecadeT warmogvedgina
CrdiloeT kavkasiaSi dRes arsebuli
sociolingvisturi suraTi, gamogvekveTa
problemaTa mizezebi da mogveZebna realuri
RonisZiebebi, romlebic sasargeblo iqneboda
CrdiloeT kavkasiis enebis
sicocxlisunarianobis SenarCunebisaTvis.
naSromSi ganvixilavT nacionaluri
enebisa da eTnosTa Soris saurTierTo enis
mdgomareobas CrdiloeT kavkasiaSi,
ganvsazRvravT am enaTa funqcionirebis
sferoebs, nacionaluri enebis rolis
daviwroebis sakiTxebs Tanamedrove epoqaSi,
ruseTis enobrivi politikis dinamikas
istoriuli da amJamindeli viTarebis
TvalsazrisiT, am politikis Sedegebs;
CrdiloeT kavkasiis enaTa funqcionirebis
perspeqtivebsa da maT winaSe arsebul
safrTxeebs.
winamdebare naSromSi pirveladaa
ganxiluli CrdiloeT kavkasiis enobrivi
situacia kompleqsurad, statistikuri
9
monacemebis safuZvelze. ganixileba iseTi
sakiTxebi, romlebic disciplinaTaSoris
sazRvrebze unda iqnes Seswavlili, kerZod,
istoriis, eTnologiis, eTnosociologiisa da
eTnofsiqologiis mijnaze. daskvnebi
verificirebadia masalis, meTodisa da sistemis
mixedviT da sayuradReboa.
10
1. enaTa funqcionireba da CrdiloeT
kavkasiis enebi
CrdiloeT kavkasiis eTnolingvisturi da
sociolingvisturi mdgomareobis analizi
gulisxmobs regionis enaTa Seswavlas.
Sesaswavl enebSi igulisxmeba: 1. samwerlobo
enebi, romelTac uwyveti samwerlobo tradicia
aqvT; 2. samwerlobo enebi, romelTac SeuwydaT
samwerlobo tradicia; 3. enebi, romlebsac
damwerloba SეeqmnaT gasuli saukunis
miwuruls; 4. umwerlobo enebi; 5. enebi im
eTnikuri jgufebisa, romlebic migrirebuli
arian kavkasiis farglebs gareT.
CrdiloeT kavkasiis enaTa socialuri
funqciebis kvleva adgilobrivi enebis
funqcionaluri klasifikaciis saSualebas
gvaZlevs. igi, amasTanave, gvexmareba SevqmnaT
msoflios enaTa funqcionaluri klasifikaciis
tipologia. samwerlobo, axali damwerlobis
mqone, umwerlobo da migrirebuli enebis
analizi iZleva sociolingvistur parametrebs,
romlebiTac ganisazRvreba mniSvnelovani
samecniero problemebi. am problemaTa
gadawyveta, zusti raodenobrivi, sistemuri
parametrebis safuZvelze, Tavidan agvacilebs
CrdiloeT kavkasiis enaTa funqcionirebis
sakiTxebis martooden publicisturi,
11
aRweriTi, epizoduri xasiaTis kvlevebs;
mogvcems enaTa funqcionirebis sakvanZo
sakiTxebis ganzogadebis saSualebas.
miuxedavad imisa, rom am enaTa funqcionirebis
problemebs araerTi ნაშრომი mieZRvna, dRemde
sakiTxTa ganzogadeba ar yofila mocemuli.
amis mizezi gaxlavT naSromTa
araerTgvarovneba, saerTo principebisa da
meTodebis uqonloba.
CrdiloeT kavkasiis enaTa vitalurobis
problemebis dasma da gadaWris gzebis Zieba
aris winamdebare naSromis mTavari mizani.
gansakuTrebuli yuradReba unda daeTmos dRes
im enebs, romelTac emuqrebaT gaqroba. Cveni
mizani ar aris am enaTa kvdomis procesis su-
raTis Seqmna. Cveni mizania, daiZebnos qmediTi
RonisZiebebi, romelTac eqnebaT mecnieruli
safuZvlebi, misaRebi iqneba sazogadoebisaTvis
da miecema saxelmwifoebrivi mniSvneloba.
rogoria realoba?
CrdiloeT kavkasiis enaTa umetesobaze
dRes mcirericxovani eTnosebi metyveleben.
ruseTis federaciis kanonmdeblobiT mcire-
ricxovania is xalxebi, romelTa raodenoba ar
aRemateba 50000 adamians1. demografiuli
simZlavre, ra Tqma unda, metad mniSvnelovania,
magram is ar aris erTaderTi kriteriumi,
1 Красная книга языков СССР. Энциклопедический словарь-
справочник, М., 1994. gv. 5.
12
romliTac ganisazRvreba enaTa vitalurobis
xarisxi. enaze metyvelTa raodenoba qmnis so-
cialur bazas, magram, amasTanave, enis
sicocxlisunarinobis xarisxi sxva obieqturi
faqtorebiTac ganisazRvreba. esenia, kerZod,
eTnikuri TviTSegneba da enis matarebelTa Ri-
rebulebiTi orientaciebi1.
migvaCnia, rom subieqturi faqtorebi da,
kerZod, estimaciuri (SefasebiTi) momenti
Zalze mniSvnelovania mcirericxovan eTnosTa
enebis SenarCunebis procesSi.
enaTa genealogiur da tipologiur
klasifikaciaze naklebi mniSvnelobisa ar unda
iyos enaTa funqcionaluri klasifikacia,
radganac swored es ukanaskneli gviCvenebs
enaTa realur mdgomareobas, maTi ganviTarebis
perspeqtivebs. genealogiuri da tipologiuri
klasifikacia am unars moklebulia.
naSromSi sinqroniul doneze ganvixi-
lavT Crdilokavkasiur enaTa funqcionirebis
sakiTxebs, demolingvistur cvlilebebs, rom-
lebiTac determinirebulia enaTa sicocxlisu-
narianoba. arsebobs pirdapiri kavSiri enis so-
cialuri funqciis raodenobriv maCvenebelsa
da mis sicocxlisunarianobas Soris, rac gani-
sazRvreba enis ZiriTadi funqciebiT, misi gamo-
1 Михальченко В. Ю. , Проблема витальности языков
малочисленных народов России// Языковая ситуация в
Российской Федерации. М., 1992, gv. 39-43.
13
yenebiT sazogadoebis cxovrebis mniSvnelovan
sferoebSi, rogoricaa ganaTleba, mecniereba,
masobrivi komunikacia, sasamarTlo, warmoeba,
administraciuli saqmianoba, socialur-
politikuri sfero, religia. enis vitalurobis
xarisxis gansazRvris parametrebidan
mniSvnelovania agreTve erovnuli kultura
(tradiciuli warmoeba, xelovneba, Teatri da
sxv.).
samwerlobo enis ganviTarebis mTavari
maCvenebelia sxvadasxva saxis literaturis
arseboba; upirvelesad, mxatvruli, agreTve
religiuri, saqmiani, samecniero da sxva saxis
literaturis arseboba. maTi ganviTareba enis
relevanturobisa da saWiroebis momaswavebelia.
enis funqcionirebis gansakuTrebuli
sferoa ganaTleba, radganac swored masSi
xdeba individTa enobrivi kompetenciis
ფორმირება, romelzec damokidebulia enis fun-
qcionireba cxovrebis sxvadasxva sferoSi.
enis socialuri funqcionirebisa da ga-
moyenebis intensiurobis garda, sazogadoebrivi
urTierTobis sxvadasxva sferoebSi arsebobs,
agreTve, enis sicocxlisunarianobis sxva maCve-
neblebic. zogierTi eTnodemografiuli da so-
cialuri faqtis analizi saSualebas iZleva,
gamovyoT es maCveneblebi: a) eTnosis wevrTa
raodenoba, b) sxva eTnosebTan am raodenobis
mimarTeba, g) umcrosi Taobis mier enis gamo-
14
yeneba, d) bilingvTa raodenoba, e) enis fun-
qcionirebis mxardamWeri programebis arseboba.
enis ganviTarebaze Sinagani faqtorebis
gavlenis mimarTuleba da xarisxi gamoixateba
eTnolingvistur cvlilebebSi, romlebTanac
dakavSirebulia Semdegi sakiTxebi: a) mSobli-
uri ena (im pirTa raodenoba, romlebic Tavisi
eTnosis enas miiCnevs mSobliur enad); b)
monolingvizmi (raodenoba individebisa, rom-
lebic floben mxolod mSobliur enas); g) bi-
lingvizmi (orenovan individTa raodenoba); d)
enis iuridiuli statusi; e) normirebuli or-
Tografiis arseboba/ararseboba; v) kultivire-
buli samwerlobo ena.
amgvar eqstralingvistur faqtorebs
SeuZliaT gaafarTovon an Seaferxon enis fun-
qcionaluri ganviTareba. ena icvleba Taobidan
Taobamde socialuri faqtorebis gavleniT. Tu
Sinagani faqtorebi xangrZlivad iyo negatiuri,
SesaZlebelia Seferxdes an sulac Sewydes
enis arseboba. Cven vaanalizebT am negatiur
faqtorebs da maTi moqmedebis Sedegebs ara
mxolod aRnusxvis, aramed samomavlo per-
speqtivisaTvis. Tu enis matarebeli wyvets am
enis gamoyenebas, ena kvdeba. enis gadarCena
mxolod maSin SeiZleba, Tu aRdgeba misi so-
cialurad mniSvnelovani funqciebi. amgvari
riskebis winaSe dgas dRes CrdiloeT kavkasiis
enebi, romelTa dRevandeli mdgomareoba xan-
15
grZlivi istoriuli faqtorebis (rogorc gare,
ise Sida) erToblivi zemoqmedebis Sedegia.
eTnolingvisturi cvlilebebi asaxavs
faqtorebs, romlebic xels uwyoben an aferxe-
ben enobriv ganviTarebas. aucilebelia maTi
gaTvaliswineba, radgan enobrivi situaciis
cvlis variantebi damokidebulia swored am
faqtebიდან erT-erTze ufro metad. CrdiloeT
kavkasiisaTvis erT-erT aseT faqtorad
gvesaxeba calmxrivi bilingvizmis
Camoyalibeba, romlis drosac nacიonaluri
enebis matareblebi floben mSobliur enasTan
erTad rusul enas, xolo eTnikuri rusebi
floben mxolod rusuls.
gadamwyveti mniSvnelobis mqonea enis mi-
marT fsiqologiuri damokidebuleba, kerZod,
enis matarebelTa mier mSobliuri enisadmi Ri-
rebulebiTi damokidebuleba, konkretuli
(mSobliuri an aramSobliuri) enisadmi upi-
ratesobis miniWeba, enobrivi cnobiereba. magram
enobrivi cnobiereba ar kmara enis funqciebis
ganviTarebisaTvis, saWiroa socialuri infra-
struqturis arseboba (saganmanaTleblo dawe-
sebulebebis arseboba), beWdviTi organoebi,
tele da radiomauwyebloba, wignis gamocema da
sxva). aseTi infrastruqturis Seqmna an Senar-
Cuneba advilia, Tu enas ukve moepoveba gark-
veuli socialuri an iuridiuli statusi, an
orive erTad. sxvagvarad rom vTqvaT, enas unda
hqondes gamoyenebis funqciebi da sferoebi,
16
romlebic sazogadoebisTvis sasargebloa so-
cialuri da funqciuri TvalsazrisiT.
enis vitalurobis raodenobiTi max-
asiaTeblebis Seswavlis meTodika SemuSavda
gasuli saukunis 90-ian wlebSi lavalias uni-
versitetis (indoeTi) enis dagegmarebis kvle-
vaTa saerTaSoriso centrSi g. d. makkonelis1
xelmZRvanelobiT. es meTodika gulisxmobs
enis vitalurobis raodenobrivi maxasiaTe-
blebis dadgenis sociologiurad orientire-
bul xerxebs enis funqcionaluri Teoriis
farglebSi. Tavdapirvelad ena ganixileba so-
cialurad relevantur romelime sferoSi (ga-
naTleba, masobrivi komunikacia, vaWroba,
momsaxureba da sxv.), Semdeg etapze fasdeba
enis funqcionireba gansazRvruli socialuri
institutis SigniT (magaliTad, msxvil, saSu-
alo da wvril sawarmoebSi), Semdeg xdeba wer-
ilobiT da zepir monacemTa raodenobis daT-
vla. standartizaciis proceduris Catarebis
Semdgom ki SeiZleba miviRoT enis vitalu-
robis indeqsi. vitalurobis zusti koeficien-
tis miReba Zalze rTulia, magram enaTa fun-
qcionirebis monacemTa safuZvelze miRebuli
miaxloebiTi Sedareba gansazRvravs ara marto
arsebul mdgomareobas, aramed am mdgomareobis
1 G. D. Macconell. A model of language development and vitality //
Journal of Applied linguistics, 1996, (ED. ) US BAhri New Delli,
vol. 22, no. I, January -June, gv. 33-47.
17
cvlis tendenciebs negatiuri da pozitiuri
kuTxiT.G
CrdiloeT kavkasiis enobrivi situaciisa
da enaTa funqcionirebis ganxilvis dros mxed-
velobaSi unda iqnes miRebuli is garemoeba,
rom am enebs funqcionireba uxdebaT rusuli
enis paralelurad Tu mis garemocvaSi;
rusuli ki, msoflios ramdenime enasTan erTad
(inglisuri, germanuli, franguli, arabuli,
Cinuri, espanuri), dRes aris saerTaSoriso
urTierTobis ena. CrdiloeT kavkasiaSi
mcxovreb eTnosTa enebi xasiaTdebian bevrad
naklebi da SezRuduli funqciebiT, rac gark-
veul safrTxes uqmnis am regionSi war-
modgenil enaTa arsebobas.
enaTa funqcionirebis doneebis Sefasebis
dros mxedvelobaSi unda miviRoT Semdegi ga-
remoebebi:
1. yoveli nacionaluri ena ver asrulebs
yvela socialur funqcias. erovnul enaTa vi-
taluroba izomeba maTi gamoyenebis sifar-
ToviTa da intensiurobiT sazogadoebis
urTierTobis aqtualur sferoSi konkretuli
xalxisaTvis;
2. nacionaluri enis vitalurobis gan-
sazRvrisas aucileblad gasaTvaliswinebelia
am enis matareblebis damokidebuleba im saer-
TaSoriso (resp. eTnosTaSoris saurTierTo)
enisadmi, romelTanac is imyofeba kontaqtSi
18
da, ufro metic, warmoadgens funqcionalurad
ufro dawinaurebul enas am xalxisTvis;
3. aqtiuri bilingvizmis done, romelic
damokidebulia socialur da ekonomikur
faqtorebze, agreTve, enis matarebelTa Rire-
bulebiT orientaciebze, maT enobriv kompeten-
ciaze. am faqtorebs SeuZliaT Seasrulon
dadebiTi roli nacionaluri enis ganviTare-
baSi, gaxdnen misi Sevsebis, gamdidrebis saSu-
aleba, radganac meore ena aris Suamavali
msoflio kulturasa da eTnikur kulturas
Soris. amgvari mdgomareoba SeiZleba SenarCu-
nebul iqnes, vidre orenovnebis meore kompo-
nentsa (Suamaval enas) da nacionalur enas So-
ris aris dabalansebuli orenovneba, anu Sua-
mavali ena, eTnosTaSorisi da saerTaSoriso
urTierTobis ena ar aviwroebs erovnul enas
sazogadoebrivi urTierTobis umetes sferoSi.
aseTi viTareba ara Tu CrdiloeT kavkasiaSi,
ruseTis federaciaSi Semaval arc erT
subieqtSi ar aris, rac am qveyanaSi XX sau-
kuneSi gatarebuli xangrZlivi enobrivi
politikis Sedegsac warmoadgens. socialurad
aqtiur sferoebSi nacionaluri enebis fun-
qciebis Seviwroeba ganapirobebs nacionaluri
enis vitalurobis dakargvas. gansakuTrebiT
miuRebelia Zaladobrivi asimilacia, radgan es
Trgunavs bilingvis erovnul grZnobebs da
xelovnurad iwvevs mSobliuri enis dakninebas
sazogadoebrivi urTierTobis sxvadasxva
19
sferoSi. ruseTis federaciis kanonmdebloba
enis funqcionirebasTan dakavSirebiT
gamoricxavs ZaldatanebiT asimilacias, magram
am kanonmdeblobis muxlebis cxovrebaSi ga-
tareba ar Seesabameba kanonmdeblobas (daw-
vrilebiT ganvixilavT calke).
msoflioSi mimdinare enobrivi procesebi
mowmoben, rom integracia safrTxes uqmnis
mcirericxovani xalxebis enebs, romelTac ara
aqvT socialuri perspeqtivebi. aseTi enebi
kvdebian, xolo maTi matareblebi erwymian,
uerTdebian sxva enobriv koleqtivebs. socio-
lingvistebis amocanaa, rom es procesi mimdi-
nareobdes bunebrivad, Zaldatanebis gareSe,
raTa ganxorcieldes RonisZiebebi enaTa
SesanarCuneblad, moxdes maTi fiqsacia samec-
niero mizniT, radgan yoveli ena gansakuTre-
buli sulieri Rirebulebebis Semcvelia da
msoflio kulturis nawils warmoadgens.
vfiqrobT, rom sociolingvistebi, rom-
lebic mecnieruli TvalsazrisiT Seiswavlian
enaTa sicocxlisunarianobis problemebs, ar
unda Seeguon enaTa gaqrobas da maTi
saqmianoba am kuTxiT unda gaxdes ufro
qmediTi, romelic ar Semoifargleba mxolod
fiqsaciiT da procesis umtkivneulo dasrule-
biT. XXI saukunis sociolingvistikam unda
ipovos ukeTesi gamosavali, raTa SenarCunebul
iqnes lingvisturi da eTnikuri mravalferov-
neba. TviT iseTi adamianisTvisac ki, romelsac
20
ukiduresad aqvs dakarguli erovnili cno-
biereba, miuRebeli unda iyos uyuros sakuTari
eTnosis permanentul kvdomas da war-
moudgenelia, es masSi ar aRZravdes aranair
grZnobebs, maT Soris _ erovnulsac.
aseTi mdgomareobis gamo SeiZleba
gaCndes azri _ iqneb ukeTesia izolati enebis
mdgomareoba? magram Tu gaviTvaliswinebT, rom
enaTa izolacia Tu, erTi SexedviT, viTom sa-
sargebloa, meore mxriv, is iwvevs stagnacias
an socialur-ekonomikur marginalizacias, rac
uaRresad mavnea eTnosisaTvis. Tu arsebobs
socialuri da enobrivi faqtorebi, romlebi-
Tac ganisazRvreba ama Tu im enis funqcioni-
reba, maSin viTardeba enis socialuri fun-
qciebi.
kanonebi enis Sesaxeb CrdiloeT
kavkasiis respublikebSi unda iyos satitulo
enaTa srulyofili funqcionirebis garantia.
CrdiloeT kavkasiis saxelmwifo enis statusis
mqone satitulo enaTa umetesobas CrdiloeT
kavkasiaSi saukuneze meti xnis samwerlobo
tradicia aqvs. xelsayreli ekonomikuri da
politikuri pirobebis Sesabamisad da saxelm-
wifos mxardaWeris SemTxvevaSi, aseve ruseTis
federaciis nacionalur-enobrivi politikis
sworad warmarTvis SemTxvevaSi TiTqos unda
amaRldes am enaTa vitalurobis done gamoyene-
bis sferoTa gafarToebiT, magram statistikur
21
monacemTa ganxilva sapirispiro viTarebas
gviCvenebs (dawvrilebiT ixileT qvemoT).
enis funqcionaluri ganviTarebisaTvis
mniSvnelovania SenarCundes wonasworoba am
enebsa da orenovani situaciis sxva komponen-
tebs Soris. Teoriulad mxolod enaTa
paritetul sawyisebze dafuZnebuli orenovneba
SeiZleba uzrunvelyofdes enis vitalurobis
SenarCunebas.
ZiriTadi konceptualuri wanamZRvarebis
CamoTvla migviyvans enis mdgomareobis erTian
raodenobiT parametrTan, romelic gansaz-
Rvravs enis funqciur simZlavres da per-
speqtivebs. CrdiloeT kavkasiis enaTa fun-
qcionirebis sakiTxebis ganxilvisas, erTi
mxriv, saWiroa davicvaT principebisa da meTo-
debis erTianobis moTxovna, meore mxriv ki
maqsimalurad unda gaviTvaliswinoT socio-
kulturuli specifika, kulturul-enobrivi
tradiciebi, aseve enobrivi situaciis ganvi-
Tarebis dinamika; Tvali gavadevnoT eTnikurad
mravalferovani ruseTis federaciis enobriv
politikas, romelTanac dakavSirebulia am re-
gionSi enaTa funqcionirebis DdRevandeli
ZiriTadi problemebi.
upirveles yovlisa, ganvixilavT fun-
qcionirebis sakiTxebs im kavkasiuri enebisa,
romelTac aqvT funqciuri ganviTarebis Se-
darebiT maRali done, Sepirobebuli samwer-
lobo tradiciis arsebobiT. es enebi gamoi-
22
yeneba sazogadoebrivi urTierTobebis
sxvadasxva sferoebSi, kerZod, im sferoebSi,
romlebSic enis funqcionireba saxelwifos
mieraa dagegmili (mecniereba, saqmis warmoeba,
beWdva, masobrivi komunikacia, ganaTleba). sa-
zogadoebrivi urTierTobebis am sferoebSi,
spontanuri komunikaciisagan gansxvavebiT,
SesaZlebelia metyvelebis praqtikaze
Segnebuli zegavlena, romlis regulireba ar
eqvemdebareba saxelmwifos mier dagegmvas.
mniSvnelovnad gansxvavdeba am enaTa funqcion-
irebis intensiuroba da komunikaciebis is
sferoebi, romlebSic es enebi gamoiyeneba.
CrdiloeT kavkasiis enaTa funqcionire-
bis sferoebis ukeT warmosadgenad magali-
TisTvis ganvixilavT am regionSi
gavrcelebuli osuri enis funqcionirebis sa-
kiTxebs.
osi xalxis TviTsaxelwodebaa „iron“ da
„digoron“. 1989 wlis aRweris mixedviT, osi
eTnosi qveynebisa da regionebis mixedviT
warmodgenilia Semdegnairad: ruseTSi 402 275,
sxva qveynebSi _ 195 723. Zalze sainteresoa
dakvirveba bilingv mamakacebsa da qalebze asa-
kobrivi maCveneblebis mixedviT:
bilingvi mamakacebi
0-15 weli: 36114 16-29 weli: 45943 30-49 weli: 46060 50 da zemoT: 38873
23
statistika gviCvenebs, rom axalgazrda
TaobaSi mSobliuri enis mcodneTa ricxvi
mcirdeba.
osuri ena miekuTvneba indoevropul
enaTa ojaxis iranul jgufs, kerZod, aRmosav-
lur iranul qvejgufs. osuri ena kavkasiaSi
orgvari bunebiT xasiaTdeba _ iranuliTa da
kavkasiuriT. es gansakuTrebiT TvalsaCinoa
fonetikaSi, kerZod, iranuli Tanxmovnebis
gverdiT warmodgenilia rigi Tanxmovnebisa,
romlebic kavkasiuri enebisganaa SeTvisebuli
(abruptivebi). es enobrivi movlena adasturebs
osurisa da kavkasiuri enebis xangrZliv eno-
briv urTierTobebs. amaze metyvelebs, agreTve,
leqsika iranul enasTan erTad warmodgenilia
kavkasiuri substratic. osuri ena gavrcele-
bulia ruseTSi: CrdiloeT oseTis respublika
alaniaSi respublikaSi, stavropolis mxareSi,
yabardo-balyareTis respublikaSi; saqarT-
veloSi _ cxinvalis regionSi, kaxeTSi...
osur enas kontaqti aqvs yabardoulTan,
inguSurTan, qarTulTan, rusulTan;
osuri enis dialeqtebia: digoruli, iro-
nuli.
bilingvi qalebi 0-15 weli: 35015 16-29 weli: 44153 30-49 weli: 44700 50 da zemoT: 47464
24
orive am dialeqtis TqmaTa erToblioba
ayalibebs osuri enis teritoriul variantebs:
dasavleTiT digoruls, xolo aRmosavleTsa
da samxreTSi (saqarTveloSi) _ ironuls. gage-
binebis TvalsazrisiT dialeqtebi erTmaneTs
Zalian ar daSorebulan, magram yovel enobriv
doneze sxvaoba mniSvnelovnad unda dawyebu-
liyo skviTur-sarmatul epoqaSi, e. i. ori
aTasi wlis win. XX saukuneSi mniSvnelovani
integraciuli procesebi mimdinareobda
CrdiloeT kavkasiaSi. osuri ena CrdiloeT os-
eTis respublikaSi saxelmwifo enis statusis
mqonea, rusuli enis gverdiT.
osuri saSualod ganviTarebuli salit-
eraturo enaa. damwerlobisTvis dRes gamo-
yenebulia kirilica. Sua saukuneebSi osebis
winaprebi iyenebdnen berZnul grafikas. es tra-
dicia Sewyvita TaTar-monRolTa SemoWram
kavkasiaSi. Semdgomi mcdelobebi osuri enisT-
vis damwerlobis Sesaqmnelad XVIII saukuneSi
iyo. rusi misionerebi qmnidnen osur damwer-
lobas kirilicas safuZvelze. qarTvelebi ki _
qarTuli grafikis mixedviT. Tanamedrove
osuri enis da mwerlobis problema gadawyda
XIX saukunis Sua wlebSi akademikos a.
Segrenis mier. man osur enas Seuqmna damwer-
loba kirilicas safuZvelze. 1923 wels moxda
am anbanis laTinizacia, 1938 wels ki kvlav
gadaiyvanes kirilicaze. 1938 wels saqarT-
veloSi (maSindeli samxreT oseTis avtonomiur
25
olqSi) osurisaTvis SemoiRes qarTuli
grafika, 1954 wels ki gadaiyvanes kirilicaze.
damwerloba yalibdeboda orive
dialeqtis (ironuli da digoruli) mixedviT.
1920-1934 wlebSi yvela osisaTvis erTian osur
saliteraturo enad iTvleboda ironuli sam-
werlobo formebi, ferxdeboda digorulis
ganviTareba. amJamad orive dialeqti salitera-
turoa. osuri enis dialeqtebis matarebelTa
Soris urTierTobis enad gamoyenebulia
rusuli ena.
saurTierTo enad rusulis gamoyeneba,
Cveni azriT, aferxebs erTiani osuri salit-
eraturo enis Camoyalibebas.
osur enaze gamodis poeturi da pro-
zauli qmnilebebi. magaliTad, 1899-1995 wlebSi
sul gamocemulia daaxloebiT 3000 teqsti.
bolo aTwleulebSi Semcirda mxatvruli lit-
eraturis gamocema; sul gamoica: romanebi _ 4,
poemebi _ 9, moTxrobebi _ 61, piesebi _ 15,
leqsebis krebulebi _ 10, folkloruli nawar-
moebebi _ 41.
gamodis sainformacio, samecniero, sas-
wavlo da didaqtikuri literatura; moipoveba
saxelmZRvaneloebi osuri enisa da litera-
turisaTvis, gamodis sxvadasxva samecniero-
popularuli broSurebi, terminologiuri
1 Письменные языки мира, // Языки Российской Федерации.
кн. 1. М., 2000, gv. 359.
26
leqsikonebi, TargmniTi (rusul-osuri, osur-
rusuli leqsikonebi), gramatikebi (osuri enis
samecniero gramatikis ortomeuli), biblio-
grafiebi, saskolo saxelmZRvaneloebi _ sko-
lisa (20) da umaRlesi saswavleblisaTvis (5),
socialur-politikuri Sinaarsis wignebi (7)1.
os xalxs mdidari folklori aqvs, ro-
melic warmodgenilia mravalferovani JanriT;
rogoricaa, mag., carciaTebis eposi da dareZa-
nis Tqmulebebi, legendebi, zRaprebi, simRe-
rebi, gamocanebi, andazebi, da, rac Zalze
mniSvnelovania, narTebis monumenturi eposi.
a. Sifnerma da v. milerma gamosces nar-
Tebis eposis variantebi, sabWoTa periodSic
araerTgzis gamoica narTebis eposi.
ibeWdeba respublikuri da raionuli
mniSvnelobis Jurnal-gazeTebi osur da rusul
enebze.
1980 wlamde CrdiloeT oseTis yvela
skola muSaobda ruseTis federaciis saswavlo
gegmebiT, mSobliuri ena iswavleboda fakul-
tatiurad. 1980 wlidan mSobliuri enis Ses-
wavla aucilebeli gaxda. 1989-1990 wlebSi
CrdiloeT oseTis respublikis zogierT sko-
laSi (57 skolaSi 210 skolidan) damkvidrda
osuri ena, rogorc swavlebis ena, dawyebiT
klasebSi (I-IV klasebi). osuri enis orive va-
1 Письменные языки мира, // Языки Российской Федерации.
кн. 1. М., 2000, gv. 360.
27
rianti _ ironuli da digoruli _ gamoyene-
bulia mxolod sazogadoebriv disciplinaTa
swavlebisas (ena, literatura, istoria). vla-
dikavkazis #13 saSualo skola osur (ironuli
variantiT) enaze iswavleba mSobliuri ena, is-
toria, geografia da literatura.
umaRlesi saswavleblis osuri filo-
logiis fakultetze osuri ena aris swavlebis
ena. ramdenime saxelmZRvanelo Seqmnilia osur
enaze.
radio da telemauwyeblobebi muSaoben
osur da rusul enebze. mauwyeblobas mSobli-
uri enaze yoveldRiurad eTmoba sami saaTi.
osuri ena praqtikulad ar gamoiyeneba
ruseTis federaciis federalur Sekrebaze,
miuxedavad imisa, rom arsebobs federaluri
kanoni ruseTis federaciis xalxTa enebis Se-
saxeb (Tavi III, statia 11. 24.07.1998).
CrdiloeT oseTis parlamenti SezRudu-
lad iyenebs (an sul ar iyenebs) osur enas; Se-
zRudulia am enis funqciebi warmoebaSi, mom-
saxurebisa da vaWrobis sferoSi.
ruseTis regionaluri kanonmdeblobis
Seswavla gviCvenebs, rom Tematurad urTierT-
dakavSirebulia da urTierTzemoqmedebis
unaris mqonea saskolo problematikasTan
mimarTebiT normatiuli sakanonmdeblo aqtebi,
romlebic aregulireben Semdeg mimarTulebebs:
enobrivi politika;
28
eTnikuri (eTnokulturuli, erov-
nuli) politika, maT Soris, toleranto-
bis ganmtkiceba da brZola qsenofobias-
Tan;
migraciuli politika, maT Soris
iZulebiTi migrantebis sakiTxi;
TanamemamuleTa urTierTdamokidebu-
lebis politika;
sazogadoebriv-politikuri wesrigisa
da usafrTxoebis wesrigis mxardaWerisa
da urTierTobis (maT Soris, eqstremiz-
mis Tavidan acilebis) politika;
demografiuli politika (maT Soris,
ojaxis, dedebis, bavSvebis dacva);
politika kulturis, xelovnebis,
sportis sferoSi;
religiisadmi midgoma da sxva1.
ganaTlebis sferoSi ruseTis regiona-
luri kanonmdebloba metwilad orientirebu-
lia enobrivi problemebis gadaWraze. es mniSv-
nelovania iseT regionebSic ki, sadac mosax-
leobis umravlesoba rusebia (altais mxare,
amuris olqi, vladimiris olqi da sxv.).
zog regionSi enobrivi politika moqme-
debs ganaTlebis sferos politikaze sxva sa-
marTlebriv dokumentebTan erTad (TaTreTi,
CuvaSeTi.).
1 ix.: Письменные языки мира, // Языки Российской
Федерации. кн. 1. М., 2000, gv. 353-369
29
aris iseTi regionebi, sadac ganaTlebis
sferoSi praqtikulad ar iwarmoeba damoukide-
beli politika. mas iribad cvlis sazogadoe-
briv-politikuri xasiaTis normatiuli aqtebi.
CrdiloeT kavkasiaSi aseTia Crdilo oseTis
respublika (Crdilo kavkasiis gareT _ tiume-
nis olqi, astraxanis olqi da sxv.). CrdiloeT
oseTSi adgilobrivi Taviseburebebis gaTva-
liswineba samarTlebrivi gziT xdeba respub-
likis nacionaluri sakiTxebis saministrosa
da devnilTa saqmeebis komitetis mier.
Tu CrdiloeT kavkasiis saganmanaTleblo
politikis suraTs SevudarebT danarCen regio-
nebs, davinaxavT, rom CrdiloeT kavkasiaSi sa-
kanonmdeblo kuTxiT ar aris Seqmnili vakuumi.
ruseTis federaciis rig regionebSi saerTod
ar gaaCniaT sakuTari sakanonmdeblo baza Ta-
vianTi saganmanaTleblo politikis ganviTare-
bisTvis. aseTia ruseTis federaciis 21 sub-
ieqti (anu ruseTis federaciis regionebis
20%), magaliTad, yofil komi-permiakTa mxareSi
ganaTlebasTan dakavSirebuli samarTlebrivi
dokumentebi bolo wlebSi daiyvaneboda
mxolod finansur sakiTxebamde. erTaderTi ga-
monaklisi iyo dadgenileba mxaris administra-
ciis mier ganaTlebis unifikaciis federalur
eqsperimentSi monawileobis Sesaxeb1. aseTive
1 Постановленые администрации КПАО от 06. 09. 2001 №266:
«об участии общеобразовательных учреждений Коми-
30
viTarebaa rostovis olqSi. tomskis olqSi ga-
naTlebis sakiTxebi finansebamdea dayvanili.
kanonmdeblobas ganaTlebis Sesaxeb gan-
sazRvravs kanoni ganaTlebis Sesaxeb (statia 2,
muxli b.). es kanoni acxadebs federaluri
kulturuli da saganmanaTleblo sivrcis er-
Tianobas da, amavdroulad, nacionaluri kul-
turisa da regionaluri kulturuli tradi-
ciis dacvis princips.
t. nestiuks am principebis gaTvalis-
winebiT gamoaqvs daskvnebi, rom federaciis
subieqtebis erovnul-regionaluri Tavisebure-
bani SesabamisobaSi unda movides da Sefasdes
`ruseTis civilizaciis~” saerTo tendenciebis
gaTvaliswinebiT.
Cveni azriT, amgvari midgoma cxadyofs
momavalSi nacionalur-regionaluri Tavisebu-
rebebis Serwymas `ruseTis~ Tu “rusul civi-
lizaciasTan” da sabolood mis asmiliacias
Tu gaqrobas, rom aRaraferi vTqvaT civiliza-
ciis im formaze, romelsac aq avtori gvTava-
zobs.
Пермяцкого автономного округа в федеративном
эксперименте по совершенство ванию структуры и
содержания общего образования. »
31
2. kavkasiis enebi, iberiul-kavkasiur enaTa
ojaxis Crdilokavkasiuri enebi
kavkasiis enobrivi situacia istoriulad
ganisazRvreboda misi geopolitikuri
poziciiT. igi iyo da aris damakavSirebeli
rgoli evropasa da azias Soris. saukuneebis
manZilze regioni warmoadgenda an buferul
zonas dapirispirebul imperiebs Soris, an am
imperiebis Semadgenel nawilad gvevlineboda.
kavkasia sasazRvro zona (borderland) iyo. es is
kulturuli sivrcea, romlis geografiuli
sazRvrebi, imperiaTa dapirispirebiT, dro-
dadro icvleboda. aq erTmaneTs xvdebodnen
civilizaciebi da religiebi. kavkasia war-
moadgenda xidsa da bariers CrdiloeTsa da
samxreTs, aRmosavleTsa da dasavleTs Soris.
kavkasiurma kulturulma sivrcem, rogorc aR-
niSnaven mecnierebi, gacilebiT meti dakarga,
vidre SeiZina, Tavisi geopolitikuri mdgo-
mareobis gamo. kulturaTa Sexvedra enobrivi
kontaqtebiTaa Sepirobebuli. sxvadasxva enaze
molaparake sxvadasxva kulturis mqone
xalxebi axal enobriv samyaroSi Semodiodnen
da mkvidrdebodnen. Sesabamisad, icvleboda
kavkasiis lingvisturi ruka.
kavkasiaSi gavrcelebulia sxvadasxva
warmomavlobisa da agebulebis enebi. iberiul-
kavkasiur ojaxis enebi ZiriTadad kavkasiaSia
warmodgenili, garda ubixurisa (1864 wlidan
32
TurqeTSi mTlianad gadasaxlebul ubixTa ena.
es ena dRes mkvdaria). am ojaxis enebs,
Cveulebriv, kavkasiurs uwodeben xolme, magram
kavkasiis yvela ena rodia “kavkasiuri” (e. i.
iberiul-kavkasiuri)1: kavkasiaSi warmodgenilia
indoevropuli enobrivi ojaxis calkeuli ene-
bic (somxuri, osuri, TaliSuri, rusuli,
ukrainuli, TaTuri, qurTuli, berZnuli), aseve
alTauri ojaxis Turquli jgufis enebi (azer-
baijanuli, yumikuri, yaraCaul-balyaruli,
noRauri, TaTruli, Turqmenuli), semituri
(siriuli, igive asiriuli anu aisoruli). in-
doevropul, alTaur, semitur enaTa didi
nawili kavkasiis gareT moipoveba, xolo
iberiul-kavkasiuri enebi (romel ojaxsac mie-
kuTvneba Crdilokavkasiur enaTa umetesoba) am-
Jamad ZiriTadad kavkasiis miwa-wyalze gvaqvs.
unda aRiniSnos, rom ruseTis caristuli da
Semdgom komunisturi reJimis dros, XIX sauku-
nis meore naxevridan moyolebuli, kavkasieli
xalxebi ramdenjerme ayares TavianTi miwa-
wylidan da ucxo qveynebsa Tu mxareebSi
gadaasaxles sxvadasxva dros. ase, magaliTad,
kavkasiis omis dasrulebis Semdeg, me-19 sauku-
nis 60-iani wlebidan osmaleTis imperiaSi Se-
maval mxareebSi gadaasaxles ubixebi
(mTlianad), afxazebi, Cerqezebi, CeCnebi da daR-
1 arn. Ciqobava. enaTmecnierebis Sesavali, 2008, gv. 298.
33
estnis zogi xalxis nawili. XX saukunis 40-ian
wlebSi Sua aziaSi, kerZod, yazaxeTSi, uz-
bekeTsa da yirgizeTSi iqnen deportirebuli
mahmadiani qarTvelebi (mesxebi), CeCnebi da in-
guSebi, yaraCaelebi da balyarelebi. kavkasiel
xalxTa arcTu umniSvnelo jgufebi dRes
cxovroben TurqeTSi, siriaSi, libanSi, is-
raelSi, iordaniaSi, eraysa da saudis ara-
beTSi. bolo aTwleulebis manZilze
kavkasielTa nawili (mag., CeCnebi) gadasaxlda
dasavleT evropis zog qveyanaSi, amitom
iberiul-kavkasiur enaTa gavrcelebis areali
amJamad ukve aRar Semoifargleba mxolod
kavkasiiT, rogorc es XIX saukunis pirvel
naxevarSi iyo.
iberiul-kavkasiuri enebi, romlis Se-
madgenlobaSic oTxi jgufi gamoiyofa (qarT-
veluri, afxazur-adiRuri, naxuri da daRest-
nuri) monaTesave enaTa ojaxia. am enaTa naTe-
saoba damtkicebulia, maT Soris, kanonzomier
da regularul bgeraTSesatyvisobaTa
dadgeniT1. istoriul-SedarebiTi meTodis Tan-
mimdevruli, mkacri da koreqtuli gamoyenebiT
naTeli moefina afxazur-adiRuri, baskur-qarT-
veluri da naxur-daRestnuri enobrivi jgufe-
1 ix. m. qurdiani, iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis safuZvlebi, Tbilisi, 2007. m. Cuxua, iberiul-iCqeriul enaTa SedarebiTi gramatika, Tbilisi, 2008.
34
bis urTierTnaTesaobasa da maT kuTvnilebas
iberiul-kavkasiuri enaTa erTiani ojaxisadmi.
iberiul-kavkasiur enaTa istoriasTan
dakavSirebiT bunebrivad dgeba sakiTxi am
enaTa urTierTobisa wina aziisa da Suamdina-
reTis Zvel, aw ukve gamqral enebTan
(Sumeruli, xaTuri, hurituli, urartuli, ela-
muri), unda aRiniSnos, rom wina aziis mkvdar
araindoevropul da arasemitur enaTa teqste-
bis analizTan dakavSirebiT orientalistebi
isev da isev cocxal iberiul-kavkasiur enebs
mimarTaven.
CrdiloeT kavkasiaSi gavrcelebuli
iberiul-kavkasiuri enebi, romelTac qarTul
saenaTmecniero literaturaSi mTis iberiul-
kavkasiur enebsac uwodeben, sami jgufisagan
Sedgeba:
afxazur-adiRur enaTa jgufi: adiReuri
(adiRes respublikaSi), yabardouli (yabardo-
balyareTisa da yaraCaeT-CerqezeTis respub-
likebSi), abazuri (yaraCaeT-CerqezeTis re-
spublikaSi). adiReuri da yabardouli samwer-
lobo enebia. wminda lingvisturi Tvalsaz-
risiT, isini warmoadgenen dialeqtebs erTi
enisa, romelsac adiRurs an Cerqezulsac
uwodeben. abazuric samwerlobo enaa. faqto-
brivad, igi afxazurTan erTad warmoadgens
erT enas _ afxazur-abazur enas.
amave jgufis enaa ubixuri, romelic am-
Jamad mkvdaria. 1864 wels ubixebi Crdilo-
35
dasavleT kavkasiidan mTlianad gadasaxldnen
osmaleTSi.
abazTa saerTo raodenoba _ 31 184, sxva
qveynebSi _ 2 111. abazuri damwerlobisTvis
gamoyenebulia kirilica unificirebuli
fonematuri sistemiT. abazuri saSualod
ganviTarebuli sateraturo enaa.
saliteraturo enas safuZvlad udevs
tapanTuri dialeqtis yubur-elbugarnis Tqma.
Tavdapirvelad 1926 wels Seqmnili abazuri
damwerlobis safuZvlad gamoyenebuli iyo
laTinuri grafika, 1938 wels Seicvala
laTinuri grafika kirilicaTi.
adiReuri (Cerqezuli) damwerlobis gra-
fikad dRes gamoyenebulia kirilica unifici-
rebuli fonematuri sistemiT. adiReuri saSu-
alod ganviTarebuli saliteraturo enaa.
adiReur damwerlobas saintereso istoria
aqvs. aRniSnulia, rom adiReelebs ar hqondaT
damwerloba arc Zvelad, arc SuasaukuneebSi.
me-19 saukuneSi iyo mcdeloba, SeeqnaT mSobli-
uri enisaTvis damwerloba arabuli grafikis
safuZvelze. 1829 wels pirvelad iqna Sedge-
nili adiReuri anbani rusuli grafikis safuZ-
velze. 1840 wels Seiqmna sxva anbani adiReuri
enisaTvis, esec rusuli grafikis safuZvelze.
1853 wels Seiqmna adiReuri anbani arabuli
grafikis safuZvelze. Seqmnili anbanebi ver
asaxavdnen adiReuri enis fonemur Sedgenilo-
bas srulad. 1854 wels Seiqmna anbani adiReuri
36
enisaTvis arabuli da laTinuri anbanebis sa-
fuZvelze. me-19 saukunis bolos Seiqmna ramde-
nime anbani aseve arabul da laTinur grafi-
kaze. 1918 wels Seiqmna da gamoica pirveli
adiReuri anbani arabuli grafikis safuZvelze.
am anbanma iarseba 1927 wlamde. am anbaniT ga-
moica pirveli saxelmZRvaneloebi, sazogadoe-
briv-politikuri da mxatvruli literatura
Tavdapirvelad _ moskovSi, Semdeg _ krasno-
darSi. pirveli adiReuri nacionaluri gazeTi
“Красная Кубань” ibeWdeboda am grafikiT. 1927
wels SemoRebul iqna anbani laTinuri grafi-
kis safuZvelze. 1937 wels SemoRebul iqna
SedarebiT srulyofili adiReuri anbani, ru-
suli grafikis safuZvelze. aRsaniSnavia, rom
adiReuri diaspora sxva qveynebSi ricxobrivad
gacilebiT metia, vidre kavkasiaSi mcxovrebi
Cerqezebi. diasporaSi mcxovreb Cerqezebs ara
aqvT damwerloba.
yabardoul-Cerqezuli enisaTvis gamoye-
nebulia kirilica upiratesad unificirebuli
fonematuri sistemiT. yabardoul-Cerqezuli
saSualod ganviTarebuli saliteraturo enaa.
saliteraturo enis safuZvlad aRebul iqna
baqsanis dialeqti da didi yabardos Tqmebi,
radganac swored am Tqmebs hqondaT ufro meti
socialuri datvirTva enis matarebelTa Soris
saxelmwifoebriv-administraciul warmonaqmnSi
(yabardo-balyareTis respublika), sadac cxo-
vrobs yabardoelTa umetesi nawili. yabar-
37
doul-Cerqezuli saSualod ganviTarebuli
axali samwerlobo enaa. masSi 56 fonemaa. zo-
gierTi fonema ori da meti grafemiT gadmoi-
cema. damwerlobis warmoSobisa da gamoyenebis
etapebi aseTia: 1-li _ 1920 wlidan 1923 wlamde
damwerloba iyo arabuli grafikiT; me-2 etapi
1923 wlidan 1936 wlamde _ damwerlobisTvis
gamoyenebuli iqna laTinuri anbani. me-3 etapi
1936 wlidan dRemde damwerloba dafuZnebulia
rusul grafikaze. axali anbani Seadgina t.
borukaevma da sxvebma l. v. SCerbas konsulta-
ciebiT. zogierTi cvlileba Setanil iqna 1939
wels n. iakovlevis samecniero xelmZRvane-
lobiT.
naxuri enebis jgufi: CeCnuri, inguSuri
da wova-TuSuri anu bacburi. CeCnuri da
inguSuri samwerlobo enebia specialistebis
azriT, inguSuri CeCnurTan erTad erT enas
qmnis. 1934 wlamde inguSeTis centrad q.
orjonikiZe (axlandeli vladikavkazi)
iTvleboda, CeCneTisa _ q. grozno, da am
garemoebam Seuwyo xeli inguSuris calke
samwerlobo enad Camoyalibebas. wova-TuSebi
kaxeTSi cxovroben, sof. zemo alvanSi (axmetis
raioni); kaxeTSive, pankisis xeobaSi (axmetis
raioni), CeCnuri enis qistur dialeqtze
metyvelebs mosaxleoba (pankiseli qistebi)
soflebSi: duisi, joyolo, omalo, birkiani,
Zibaxevi, Sua xalawani. pankiselma qistebma
qarTuli kargad ician. wova-TuSebi orenovani
38
qarTvelebi arian, qarTulTan erTad
metyveleben wova-TuSur anu bacbur enaze. es
ena amJamad gaqrobis safrTxis winaSea.
CeCnuri enisaTvis gamoyenebulia
kirilica fonematuri unifikaciis principiT.
(CeCenTaA saerTo raodenobaa ruseTSi 899 000,
sxva qveynebSi _ 57 880). CeCnuri saSualod
ganviTarebuli saliteraturo enaa.
saliteraturo enis safuZvlad aRebulia baris
dialeqti. 1925 wlamde iyenebdnen arabul
grafikas, 1925 wlidan SemoiRes laTinuri
anbani, 1938 wels ki _ kirilica. aRsaniSnavia,
rom Tanamedrove anbani ar Seesabameba
fonematur sistemas. ar aisaxeba grZeli da
mokle xmovnebi, grZeli da mokle difTongebi.
ar ganirCeva nazalizebuli xmovnebi sityvis
bolos, ar aris SemaerTebeli xmovnis aRniSvna.
kompiuterul uzrunvelyofaze gadayvanis dros
gamovlinda tradiciuli grafikis
arasrulfasovneba: zogierTi bgeris aRniSvna
ori niSniT da sxva. es uaryofiTad aisaxa
leqsikografiul praqtikaSi, magaliTad,
sityvaTa anbanis rigze gawyobis dros Tavidan
bolomde. Zebnis reJimic am sistemiT ar
muSaobs.
inguSuri enisTvisac gamoyenebulia
kirilica. inguSuri anbanic warmodgenilia
unificirebuli fonematuri sistemiT.
(inguSTa saerTo raodenobaa ruseTSi
215 068, sxva qveynebSi _ 23 370) inguSuric
39
saSualod ganviTarebuli saliteraturo enaa.
zogierTi mecnieris mosazrebiT, vainaxuri
damwerlobis sabuTad warmodgenilia
maRalmTian CeCneTsa da inguSeTSi kedelze
Sesrulebuli ideografiuli niSnebi,
romlebic ar aris gaSifruli da arc tardeba
muSaoba maT gasaSifrad. gvaqvs monacemebi,
romelTa mixedviTac vainaxebi iyenebdnen
samwerlobo enas kavkasiis omis dros,
ZiriTadad, mimoweraSi. iyenebdnen arabul
grafikas. oqtombris revoluciis Semdeg 1923
wlamde jer kidev SenarCunebuli iyo arabuli
grafika. Semdeg 1923 wels SemoiRes laTinuri
grafika. 1938 wels ki SemoiRes kirilica. dRes
gamoyenebulia kirilica.
aRsaniSnavia, rom inguSebi CrdiloeT
kavkasiaSi pirvelni gadavidnen laTinur
grafikaze. Tanamedrove anbani ar Seesabameba
inguSuri enis fonetikur sistemas;
grafikulad ar aisaxeba grZeli da mokle
xmovnebi, grZeli da mokle difTongebi. ar
ganirCeva nazalizebuli xmovnebi sityvis
boloSi; ar aris specialuri aRniSvna ganayari
xmovnisa. kompiuterul momsaxurebaze
gadayvanis dros gamovlinda tradiciuli
grafikis arasrulyofileba: erTi fonemis ori
grafemiT aRniSvna; didi dabrkoleba xvdeba
xmovan i-s. es yovelive negatiurad aisaxeba
leqsikografiul praqtikaze, magaliTad,
sityvaTa avtomatur dajgufebaze.
40
iberiul-kavkasiur enaTa daRestnuri
jgufi xasiaTdeba enaTa yvelaze didi
raodenobiT; daRestnuri enebi Tavs iyrian or
qvejgufSi: erTia _ xunZur-andiur-didouri
(Crdilo-dasavluri zona), meore _ lezgiuri
(samxreT-aRmosavluri zona); maT Sorisaa
darguuli da lakuri (centraluri zona).
xunZur-andiur-didour qvejgufSi
yvelaze msxvili erTeulia xunZuri ena
(xunZebis saerTo raodenoba ruseTSi – 544016,
sxva qveynebSi – 57973). igi samwerlobo enaa. am
qvejgufis danarCeni enebi qmnian ena-kiloTa
or wyebas: andiur da didour ena-kiloTa
wyebebs. andiur ena-kiloTa wyebaSi Sedis enebi:
andiuri, boTlixuri, Rodoberiuli, Wamaluri,
bagvaluri, axvaxuri, karatauli. didouri ena-
kiloebia: didouri (anu cezuri) xvarSiuli,
beJituri, (anu kapuWur-hunziburi), hinuxuri.
saliteraturo ena am enebze metyvelTaTvis
aris xunZuri.
xunZuri enisaTvis gamoyenebulia
kirilica fonematuri unifikaciis principiT.
xunZuri saSualod ganviTarebuli
saliteraturo enaa. saliteraturo enas
safuZvlad udevs e.w. bol maw - saxalxo ena
(„jaris ena“), romelic iyo urTierTobis
saSualeba sxvadasxva dialeqtebis
warmomadgenelTaTvis vidre Camoyalibdeboda
saliteraturo ena. 1928 wlamde gamoiyeneboda
ajami _ anbani, romelic Sedgenili iyo
41
arabuli damwerlobis safuZvelze da
adaptirebuli iyo xunZuri enis fonologiuri
sistemisaTvis (savaraudod, me-15 saukunidan).
mocemuli anbanis gamoyenebis socialuri baza
iyo Zalian SezRuduli. Sua saukuneebSi
CrdiloeT kavkasiaSi qristianobis
gavrcelebas Tan sdevda, bunebrivia, qarTuli
anbanis gamoyeneba, rasac adasturebs daRestnis
mTianeTSi arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
aRmoCenili qarTuli anbaniT Sesrulebuli
qarTulenovani da xunZurenovani warwerebi.
XIX saukunis 60-70-ian wlebSi xunZuri anbani
kirilicas safuZvelze Seqmna p. uslarma. arc
am anbans hqonda farTo gamoyeneba, radgan ar
iyo mxardaWera saxelmwifo struqturisagan da
arc sasuliero pirebisagan. 1918 wels miRebul
iqna daxvewili, gaumjobesebuli anbani
arabuli grafikiT, romlis gamoyenebac daiwyes
saxalxo ganaTlebasa da kulturaSi. 1928-1938
wlebSi funqcionirebda anbani laTinuri
grafikiT, xolo 1938 wlidan SemoRebul iqna
kirilica. Tanamedrove xunZur anbanSi 46 aso-
bgeraa; SemuSavebulia orTografiuli wesebi,
Seqmnilia orTografiuli leqsikoni1.
lezgiur qvejgufs ganekuTvneba enebi:
lezgiuri, Tabasaranuli, aRuluri, ruTuluri
1 SeniSvna: mTis iberiul-kavkasiuri enebis anbanur
sistemebs, fonetikuri unifikaciis TvalsazrisiT, yvelaze metad Seesabameba qarTuli anbani.
42
anu muxaduri, waxuri, arCibuli. daRestnis
farglebs gareT lezgiuri qvejgufis enaTagan
gvxdeba: udiuri azerbaijanSi, sof. nijSi da,
mosaxleobis umniSvnelo raodenobiT. q.
oRuzSi (yofili varTaSeni), agreTve
saqarTveloSic _ kaxeTSi, yvarlis raionis
sof. zinobianSi. azerbaijanSive warmodgenilia
lezgiuri qvejgufis mcire enebi: buduxuri,
xinaluRuri, kriwuli.
dasaxelebuli qvejgufis enebidan
SedarebiT meti xnis samwerlobo tradicia
aqvT lezgiursa da Tabasaranuls (lezgiur
enaze amJamad laparakobs ruseTSi – 257270
adamiani, sxva qveynebSi – 208735; TabasaranelTa
raodenoba ruseTSi – 93587, sxva qveynebSi –
3947). gasuli saukunis 90-iani wlebidan
daRestnis enaTagan sami ena _ aRuluri,
ruTuluri da waxuri gaxda samwerlobo.
lezgiuri damwerlobisaTvis
gamoyenebulia kirilica unificirebuli
fonematuri principiT. lezgiuri saSualod
ganviTarebuli saliteraturo enaa.
saliteraturo ena Camoyalibebas iwyebs me-19
saukunis bolodan da me-20 saukunis
dasawyisidan. me-15 _ me-17 saukuneebSi lezgebi
saliteraturo enad iyenebdnen azerbaijanul
enas. lezgiuri saliteraturo enis safuZvelia
kiuriuli dialeqtis giuneuri kilokavi.
lezgiuri anbanis Semdgenlebia p. uslari da g.
hajibekovi. saxelmwifoebriv warmonaqmnsa da
43
sxva sferoebSi damwerlobis gamoyenebis 1-li
etapi 1918-1928 wlebia; anbani am wlebSi
dafuZnebuli iyo arabul grafikaze. me-2
etapze 1928-1938 wlebSi _ laTinur grafikaze;
axali unificirebuli anbani daRestnis yvela
enisaTvis SemuSavebuli iyo a.Samxalovis, g.
hajibekovis, n. iakovlevis, l. Jirkovis mier. me-
3 etapi 1938 wlidan iwyeba da anbanis
safuZvlad gamoyenეbuli iqna kirilica. iyo
mcdelobebi anbanisa da orTografiis
dasaxvewad 1918, 1928, 1938-41, 1955, 1964, 1970, 1989,
1993 wlebSi. Tanamedrove anbanSi 45 aso-bgeraa.
xunZur-andiur-didourisa da lezgiuri
jgufis enaTa Sorisaa moqceuli darguuli da
lakuri. orive ena samwerloboa (lakebis
saerTo raodenoba ruseTSi – 106245, sxva
qveynebSi – 11662).
darguuli samwerlobo enisaTvis aseve
gamoyenebulia kirilica unificirebuli
fonematuri sistemiT (darguelTa saerTo
raodenoba ruseTSi _ 353 348, sxva qveynebSi _
11 662) darguuli saSualod ganviTarebuli
saliteraturo enaa. igi Camoyalibebas iwyebs
1930-iani wlebidan. saliteraturo darguuls
safuZvlad daedo axuSuri dialeqti.
lakuri damwerlobis safuZvlad
gamoyenebulia kirilica unificirebuli
fonematuri principiT. lakuri saSualod
ganviTarebuli saliteraturo enaa;
literaturuli ena Camoyalibda Rumuquri
44
dialeqtis safuZvelze. mSobliur enaze weris
mcdeloba, arabuli grafikis safuZvelze,
dadasturebulia me-13-me-15 saukuneebis
monacemebiT. Cvenamde moRweuli pirveli Zegli
am enaze miekuTvneba me-15 saukunes. es aris me-13
saukunis arabi poetis poeziis Targmani. 1862
wels lakuri anbani Seadgina petre uslarma.
saxelmwifoebrivi warmonaqmnis sistemaSi da
urTierTobebis sxva sferoebSi 1918 wlidan
1928 wlamde gamoyenebuli iyo anbani arabuli
grafikiT. 1928-1938 wlebSi miRebul iqna anbani
laTinuri grafikiT, romelic SemuSavebuli
iyo g. hajibekovis, a. Samxalovis, n. iakovlevis
da l. Jirkovis mier. 1938 wlidan moqmedebs
anbani kirilicas safuZvelze. anbanisa da
orTografiis srulyofis mcdelobebi iyo 1955,
1964, 1979, 1989, 1993 wlebSi. Tanamedrove anbanSi
47 aso-bgeraa. 1993 wlis orTografiuli
komisiis bolo proeqti rekomendacias iZleva
55 bgerisagan Sedgenili anbanisaTvis.
daRestnur enaTa saerTo ricxvi,
amrigad, 23-s aRwevs. qarTvelur, afxazur-
adiRur da naxur enebTan erTad gveqneba 33
iberiul-kavkasiuri ena. CrdiloeT kavkasiaSi
gavrcelebuli iberiul-kavkasiuri enebidan 13
amJamad samwerloboa (abazuri, adiReuri, yabar-
douli, CeCnuri, inguSuri, xunZuri, darguuli,
lakuri, lezgiuri, Tabasaranuli, aRuluri,
ruTuluri, waxuri) da 12 _ umwerlobo.
45
albanuri ena kavkasiis mkvdari enaa.
gavrcelebuli iyo amierkavkasiaSi, ZiriTadad,
Tanamedrove azerbaijanis teritoriaze. igi
aTiode saukunis win gaqra kavkasiis
lingvisturi rukidan. albanuri damwerlobis
mqone ena iyo, enaTesaveboda daRestnur enaTa
lezgiuri qvejgufis enebs. yvelaze met
siaxloves kavkasiis albanuri amJRavnebs
udiur enasTan. mTis iberiul-kavkasiur
enaTagan albanuri erTaderTia, romlis
werilobiTi istoria 15 saukunes iTvlis.
kavkasiis albanuri ena da damwerloba araerTi
mecnieris Seswavlis sagani gaxda1. kavkasiis
1 А. Г. Шанидзе Новооткрытый алфавит кавказских албанцев
и его значение для науки. enimkis moambe, t. IV, nakv. I,
Tb., 1938; misive, Язык и письмо кавказских албанцев, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis moambe,
#1, 1960; И. Абуладзе, Новое сведение о существовании
письменности у кавказских албанцев. ssrk mecn. akademiis saq. filialis moambe, t. I, #4, Tbilisi, 1940, gv. 317-
320. А. Г. Абрамян. Дешифровка надписей кавказских агван,
Ереван, 1964; Г. А. Климов, К состоянию дешифровки
агванской (кавк. алб.) письменности, ВЯ, 1967, №3; С. Н.
Муравьев, Три этюда о кавк. -алб. письменности. iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis weliwdeuli, VIII, Tbi-lisi, 1981; movses kalankatuaci, aRvanTa qveynis istoria (Zv. somxuridan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo liana davlianiZe-
tatiSvilma, 1985; R. Hewsen, On the alphabet of Caucasian
Albanians, Revue des études armeniennes, vol. I, Paris, 1964; H.
Kurdian, The newly discovered alphabet of Caucasian Albanians,
46
albaneTis enisa da kulturis Seswavlis
gareSe dRes warmoudgenelia kavkasiologiis
ganviTareba. kavkasiuri enebis Zveli da
uZvelesi viTarebis aRdgena mxolod
istoriul-SedarebiTi kvlevis safuZvelze
xerxdeba, ramdenadac Crdilokavkasiur enaTa
udidesi nawilisaTvis XVI-XVIII saukuneebze
ufro adrindeli werilobiT Zeglebi ar
moepoveba. amitom Zveli albanuri teqstebis
amokiTxvas SeuZlia naTeli mohfinos iberiul-
kavkasiur enaTa diaqroniuli viTarebis araerT
sayuradRebo da mniSvnelovan faqts.
Turqulenovani xalxebi istoriis
sxvadasxva periodSi damkvidrdnen kavkasiaSi
da Seerivnen kidec adgilobriv eTnosebs.
Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland,
Дж. Хахилов, Материальная культура Кавказской Албании,
Баку, 1985; Я. Яралиев, Алуанская (кавказско-албанская)
письменность и лезгинский язык, Махачкала, 1995; m. qurdiani, albanuri asomTavruli (grafikuli struqtura da genezisis problema), arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis institutis 52-e samecniero sesiis masalebi, Tbilisi, 1993; z. aleqsiZe, kavkasiis albaneTis damwerloba, ena da mwerloba, Tbilisi,
2003; Alice C. Harris, Endoclitics and the Origins of Udi
Morphosyntax, Oxford, 2002; W. Schulze, “Toward a History of
Udi”, eleqtronuli versia, 2005; i. giperti, z. aleqsiZe, J. h. maesi, v. Sulce, albanuri palimfsestebi, 2009; r. lolua, kavkasiis albanuri enis struqturis sakiTxebi. 2009 (sadisertacio naSromi), inaxeba Tsu-s biblioTekaSi).
47
migraciulma procesebma mniSvnelovnad
Secvala kavkasiis demografiuli suraTi,
Sesabamisad, enobrivi situaciac.
Turqulenovani xalxebidan erTian
teritoriul mTlianobas kavkasiaSi qmnian
azerbaijanelebi, yumikebi, yaraCaelebi da
balyarelebi, noRaelebi da Turqmenebi
(stavropolis mxareSi). am xalxTa enebi qmnian
or ZiriTad enobriv jgufs: oRuzur jgufs
miekuTvneba azerbaijanuli da Turqmenuli,
xolo yivCaRur jgufs _ yaraCaul-
balyaruli, yumikuri da noRauri.
yaraCaul-balyaruli ena gavrcelebulia
or respublikaSi _ yaraCaeT-CerqezeTsa da
yabardo-balyareTSi. amgvari administraciuli
dayofa gviCvenebs, rom erTi eTnosi
xelovnurad aris gayofili, iseve, rogorc
yabardoelebi da Cerqezebi.
enis dasaxeleba icvleba regionebis
mixedviT: yaraCaeT-CerqezeTis respublikaSi is
oficialurad saxeldeba rogorc yaraCauli,
yabardo-balyareTis respublikaSi ki _
rogorc balyaruli. lingvistur
literaturaSi gamoiyeneba samive varianti
(yaraCauli, balyaruli, yaraCaul-balyaruli).
yaraCaelebi da balyarelebi TavianT Tavs
Tvlian erT xalxad, romelSic ori eTnikuri
jgufia. yvela oficialuri statistikuri
monacemi am ori xalxisTvis mocemulia cal-
calke.
48
1943 wels yaraCaelebi da 1944 wels
balyarelebi deportirebulebi iqnen Sua
aziaSi. es negatiurad aisaxa am xalxis
enobriv-kulturul ganviTarebaze; misi enis
Seswavlasa da kvlevaze, romelic ganaxlda
1957 wels, am xalxis istoriul samSobloSi
dabrunebis Semdeg.
1989 wlis aRweris mixedviT
stavropolis mxaris monacemebi Seicaven
monacemebs yaraCaul-balyarulis Sesaxeb,
radganac sabWoTa periodSi yaraCaeT-CerqezeTi
stavropolis mxareSi Sedioda avtonomiuri
olqis statusiT. am eTnosis arsebobis
specifika da enis funqcionirebis pirobebi
dakavSirebulia imasTan, rom yaraCaelebi da
balyarelebi cxovroben ruseTis federaciis
or sxvadasxva subieqtSi: yaraCaeT-CerqezeTisა
da yabardo-balyareTis respublikebSi. orive
respublikaSi am enas aqvs saxelmwifo enis
statusi, Tumca imyofebian gansxvavebul
eTnodemografiul pirobebSi.
ruseTis farglebs gareT yaraCaelebisa
da balyarelebisa mcire jgufebi cxovroben
yazaxeTSi, yirgizeTსა da Sua aziis sxva
respublikebSi. TurqeTSi aris yaraCaul-
balyaruli diaspora (zogierTi cnobiT, 30 000
adamiani), aris agreTve diaspora axlo
aRmosavleTis sxva qveynebSic (zusti cnobebi
raodenobis Sesaxeb ar arsebobs).
49
ruseTSi yaraCaul-balyarul enaze
mosaubreTa ricxvia sul 225 756 (stavropolis
mxare - 142 797; yaraCaeT-CerqezeTis respublika
_ 130 335; yabardo-balyareTis respublika _ 72
224; sxva regionebi _ 10 735)1.
yaraCaul-balyaruli damwerlobis
safuZvlad gamoyenebulia kirilica
fonematuri unifikaciis principiT. yabardoul-
balyaruli saSualod ganviTarebuli
literaturuli enaa. literaturuli ena
Camoyalibda yaraCaul-baqsanur-Cegemurი
dialeqtis safuZvelze. moipoveba ramdenime me-
17 saukunis warwera meCeTSi. me-19 saukunis 70-
ian wlebSi s. urusbievma Seqmna yaraCaul-
balyaruli anbani arabuli grafikis
safuZvelze. Semdgom s.urusbievma da m.
aleinikovma SeimuSaves anbani kirilicas
safuZvelze. 1909 wels v. prelem, ungrelma
orientalistma, Seqmna anbani laTinuri
grafikis safuZvelze. mocemuli anbanebi ar
iyo farTod gamoyenebuli. 1926 wlamde
gamoyenebuli iyo anbani arabuli grafikiT
(1916 wels Seqmnes i. akbaevma da u. alievma).
Semdgom gadavidnen laTinur grafikaze
(j.alievis anbani); kirilicaze gadavidnen 1938
wels. anbanSi iyo 38 grafema. 1941 wels
daamtkices yaraCaul-balyaruli anbani 40
1 Писменные языки мира, Языки Российской федерации. кн.
1. М. , 2000, gv. 176.
50
grafemiT. 1960 wels anbani iyo unificirebuli.
1969 wels ki yaraCaeTi da balyareTi anbanis
Zvel variants daubrundnen, romlebSic aris
zogierTi grafikuli gansxvaveba.
orTografiuli gansxvavebebi asaxulia ori
respublikis (yaraCaeT-CerqezeTi da yabardo-
balyareTi) mier gamocemul
saxelmZRvaneloebSi.
yumikuri ena. ruseTis teritoriaze 277
163 yumikia. genialogiuri klasifikaciiT,
yumikuri miekuTneba Turqul enaTa yivCaRur
jgufs.
yumiki eTnosi kompaqturad saxlobs
daRestnis respublikaSi (231 805), mcire nawili
warmodgenilia sxva respublikebSic.
yumikuri saSualod ganviTarebuli
literaturuli enaa. Tanamedrove yumikuri
literaturuli ena Camoyalibda buinaqskisa da
xasaviurTis dialeqtebis safuZvelze. saboloo
normebi saliteraturo enisTvis dadginda
rusuli grafikis safuZvelze. arabuli
grafikis (ajamis) safuZvelze Sesrulebuli
Canawerebi XV saukuniT TariRdeba. farTo
gavrceleba ajamma hpova XVII-XIX saukuneebSi.
cnobilia 152 wigni gamocemuli yumikur enaze
1917 wlamde. LlaTinuri anbanis safuZvelze
Sedgenili axali unificirebuli anbanebi
daRestnis enebisaTvis Seadgines a. Samxalovma,
g. gadiZekovma, n. iakovlevma da l. Jirkovma,
maT Soris _ yumikurisTvisac. es anbani
51
gamoiyeneboda 1929 wlidan 1938 wlamde. Semdgom
SemoRebul iqna rusuli grafika yumikuri
enisaTvis.
dispersiulad ganfenili enis
funqcionirebis nimuSad SeiZleba ganxilul
iqnes noRauri ena.
noRauri enaze molaparakeTa ricxvi
ruseTSi aris 73703 (daRestanSi _ 28290,
stavropolis mxareSi _ 28562, yaraCaeT-
CerqezeTSi _ 12 993, CeCneTsa da inguSeTSi _
6884, yabardo-balyareTSi _ 501; mcire
raodenobiT _ sxva subieqtebSic.
noRauri ena miekuTvneba Turqul enaTa
ojaxis yivCaRur jgufs. monaTesave enebi:
yarakalpakuri, yazaxuri, yumikuri, yaraCaul-
balyaruli.
noRauri arasakmarisad ganviTarebuli
saliteraturo enaa. noRauri saliteraturo
ena Camoyalibda yubanoRauri dialeqtis
safuZvelze, 1930 wlidan iqmneba
saxelmZRvaneloebi, 1938 wlidan Seiqmna
literaturuli enis erTiani normebi, romelic
iTvaliswinebda yaranoRauri da yubanoRauri
dialeqtebis monacemebsac.
astraxanis olqSi warmodgenili
noRauri ena TaTruli enis Zlieri gavlenis
qveS imyofeba. igi naklebadaa Seswavlili.
saliteraturo noRauri ena gamoiyeneba
ruseTis federaciis ramdenime subieqtis
teritoriaze, yvelaze met intensivobiT _
52
daRestansa da yaraCaeT-CerqezeTis
respublikebSi. adgilobrivi dialeqtebi
gavlenas axdenen saliteraturo noRaur enaze.
noRaelTa srul enobriv integracias xels
uSlis maTi gansaxleba: noRauri anklavebi
ganlagebulia erTmaneTisgan mniSvnelovnad
daSorebulad da Sedian ruseTis federaciis
sxvadasxva administraciul-saxelmwifoebriv
warmonaqmnebSi. saliteraturo noRauri enis
socialur-demografiuli bazis Seviwroeba
xdeba, agreTve, imis xarjzec, rom yvela
noRaeli ar sargeblobs noRauri
saliteraturo eniT. astraxanis noRaelebi
iyeneben TaTrul saliteraturo enas,
daRestnis noRaelebis nawili _ yumikur
saliteraturo enas.
noRauri enis arsebobis specifikaa is,
rom igi funqcionirebs ruseTis federaciis
sxvadasxva subieqtSi: noRaur enas saxelmwifo
enis statusi aqvs ruseTis federaciis or
respublikaSi _ daRestansa da yaraCaeT-
CerqezeTSi. noRauris garda saxelmwifo enis
statusi yaraCaeT-CerqezeTSi aqvs kidev oTx
enas: yaraCauls, Cerqezuls, abazurs, rusuls;
daRestanSi ki, noRauris garda, kidev 13
samwerlobo enaa. orive respublikaSi noRauri
Seadgens mosaxleobis mcire nawils (yaraCaeT-
CerqezeTSi _ 3.2%, xolo daRestnis
respublikaSi _ 1.6%-s). noRaelebi yaraCaeT-
CerqezeTSi mosaxleobis raodenobis mixedviT
53
me-5 adgilze arian, xolo daRestanSi _ me-10-
ze. es yovelive ganapirobebs noRauri enis
funqcionirebis dabal dones sxva enebTan
SedarebiT.
noRaelebi dispersiulad gansaxlebul-
ganfenilni arian astraxanis, yirimisa da
nawilobriv daRestnis raionebSi (xasav-iurTis
da baba-iurTis). isini asimilirdebian
adgilobriv mosaxleobasTan, iReben maT enasa
da damwerlobas (TaTruli, yirimul-TaTruli,
yumikuri). esec warmoadgens noRauri
saliteraturo enis matarebelTa
demografiuli bazis Seviwroebis faqtors.
anklavebi da noRaelTa dispersiuli
gansaxleba arTulebs am enis funqcionirebis
ganviTarebas, Tumca anklavebs Soris arsebobs
kulturuli urTierTobebi. sagulisxmoa, rom
mSobliuri enis codnis done, erovnuli
TviTSegnebis done, noRauri enisadmi
saxelmwifos mxardaWera komunikaciis umetes
sferoSi (ganaTlebaSi upiratesad da masobriv
komunikaciebSi) gvaZlevs saSualebas
ganvsazRvroT am enis mdgomareoba, როგორც
stabilurad dabali donis funqcionirebis
enad da ganvsazRvroT misi funqcionirebis
sirTuleebi uaxloes momavalSi1.
1 Письменные языки мира // Языки Российской федерации,
кн. 1. М., 2000, gv. 352.
54
noRauri damwerlobisaTvis
gamoyenebulia kirilica unificirebuli
fonematuri principiT. noRauri arasakmarisad
ganviTarebuli saliteraturo enaa.
literaturuli ena Camoyalibda yubanoRauri
(yubanuri) dialeqtis safuZvelze.
Tavdapirvelad 1930-ian wlebSi noRauri
saxelmZRvaneloebi da sxva literatura
gamodioda noRaur da yubanoRaur
dialeqtebze. 1938 wlidan SemuSavebul iqna
literaturuli noRauri enis erTiani normebi
yaranoRauri da yubanoRauri dialeqtebis
gaTvaliswinebiT. arasakmarisia noRauri enis
sistemis unificirebis dRevandeli saxe. igi
saWiroebs Semdgom damuSavebas. astraxanis
mxaris noRauri ganicdiს TaTruli enis Zlier
gavlenas. astraxanis mxaris noRauri
arasakmarisad aris Seswavlili.
noRaelebs ar hqondaT samwerlobo
saliteraturo ena, Tumca ganaTlebuli
noRaelebis nawili iyenebda saerToTurquli
saliteraturo enis Crdilokavkasiur variants,
romlis anbanis safuZvlad gamoyenebuli iyo
arabuli grafika. literaturuli noRauri
ganviTarda me-20 saukunis 20-iani wlebis
Semdeg. pirveli noRauri anbani Sedgenili iyo
1928 wels laTinuri grafikis safuZvelze da,
mciredi SesworebebiT, am anbanma iarseba 1938
wlamde. am wels laTinuri anbani noRauri
enisaTvis kirilicaTi Seicvala. am anbanSi
55
mcire cvlilebebi ganxorcielda 1944 da 1950
wlebSi. regularulad Sedioda cvlilebebi
anbanisa da orTografiis dasaxvewad. dRes
moqmedi noRauri anbanis avtoria a. janibekovi.
Tanamedrove anbanSi 33 niSania, garda amisa,
zogierTi bgera ori grafemiTaa gadmocemuli.
mTlianad noRaurSi 37 aso-bgeraa.
iranuli enebi (osuri, TaTuri).
CrdiloeT kavkasiaSi iranuli enebidan
gavrcelebulia osuri da TaTuri. osuri enis
funqcionirebis Sesaxeb zemoT iyo saubari da
aq aRar SevCerdebiT. rac Seexeba damwerlobas:
osuri enis damwerlobis sistema
agebulia kirilicas safuZvelze fonetikur-
morfologiuri unifikaciis principiT. osuri
saSualod ganviTarebuli saliteraturo enaa.
osebis winaprebs (SuasaukuneebSi alanebi)
hqondaT damwerloba berZnuli grafikis
safuZvelze. es tradicia Sewyda istoriuli
movlenebis Sedegad, kerZod, TaTar-mongolTa
SemosevebiT. Semdegi mcdeloba anbanis Seqmnisa
ekuTvnis me-18 saukunes. erTi mxriv, rusebi
Seecadnen anbani SeeqmnaT rusuli grafikis
safuZvelze, meოre mxriv, qarTvelma
misionerebma Seqmnes anbani qarTuli grafikiT.
osuri damwerlobis problema me-19 saukuneSi a.
m. Segrenmა Seqmna anbani rusuli grafikis
safuZvelze. 1923 wels anbanis laTinizacia
moxda, 1938 wels ki kvlav gadavidnen
kirilicaze. 1938 wels saqarTveloSi osuri
56
enisaTvis gamoyenebuli iyo qarTuli anbani,
1954 wels ki kvlav gadavidnen kirilicaze.
damwerlobis erTiani sistema aRadgines
Crdilo da samxreT oseTisaTvis. damwerloba
ganviTarda orive dialeqtis: ironulisa da
digorulis safuZvelze.
TaTuri ena. TaTur enaze molaparakea
saerTo raodenobaa ruseTSi _ 19420, sxva
qveynebSi _ 11249. TaTur enaze metyveleben mTis
ebraelebi, romlebic saxloben daRestanSi q.
derbentis maxloblad. TaTuri miekuTvneba
indoevropul enaTa ojaxis indoiranul enaTa
iranul jgufs, kerZod, samxrul-dasavlur
qvejgufs. TaTur enaSi ori dialeqti
gamoiyofa: Crdilouri (derbentuli) da
samxruli. TaTuri enis dialeqturi dayofa
emTxveva teritoriul da konfesiur niSnebs.
Crdilouri dialeqtis warmomadgenlebi
iudaizms misdeven, kerZod, mTis ebraelebi
daRestanSi da TaTebi, romlebic cxovroben
azerbaijanSi. samxrul dialeqtze saubroben
TaTebi, romlebic cxovroben azerbaijanSi,
kerZod, esenia afSeroneli da
Crdiloazerbaijaneli TaTebi. Crdilo
aRmosavleT azerbaijanSi cxovroben qristiani
TaTebi (somexi TaTebi), romlebic enobrivad
axlos dganan musulman TaTebTan. TaTuri enis
dialeqtebs Soris aris mniSvnelovani
gansxvavebebi, rac gamoricxavs maT Soris
gagebinebasac ki.
57
TaTuri enisaTvis gamoyenebulia
kirilica.
fonematuri unifikaciis principiT.
TaTuri sustad ganviTarebuli saliteraturo
enaa. igi Camoyalibda Crdilouri (derbentuli)
dialeqtis safuZvelze. saliteraturo enas
iyeneben mxolod Crdilo dialeqtis
warmomadgenlebi. imis gamo, rom saliteraturo
TaTurs gamoyenebis viwro sfero aqvs, mas ar
gaaCnia mkacrad Camoyalibebuli normebi, maT
Soris, orTografiulic. azerbaijanSi
mcxovrebi TaTebi TavianT mSobliur enas
iyeneben mxolod yofiT sferoSi,
literaturuli enis funqcias asrulebs
azerbaijanuli. aRsaniSnavia, rom gazeT
„zahmaTqeSis“ furclebze (1938 wels gazeTs
saxeli Seucvales da uwodes „girmizine
astara“), romelic gamodioda derbentSi 1928
wels am gazeTSi ibeWdeboda aseve azerbaijanSi
mcxovrebi TaTebis statiebi, im TaTebisa,
romlebic werdnen mSobliur enaze. 1928
wlamde TaTebi damwerlobisTvis iyenebdnen
Zvelebraul anbans, romelic morgebuli iyo
TaTuri enis fonematur sistemaze. 1928-1938
wlebSi gamoyenebuli iyo laTinuri anbani. 1938
wels SemoRebul iqna anbani rusuli grafikis
safuZvelze (kirilica). Tanamedrove TaTuri
anbanis avtoria e. metatovi.
58
3. ruseTis federaciis Tanamedrove
enobrivi situacia da CrdiloeT kavkasiis
enebi
ruseTis federaciis mravalerovani
saxelmwifos enobrivi sinamdvile rTuli
struqturis mqonea.
ruseTis, rogorc federaluri
saxelmwifos, enobrivi politikis Tanamedrove
etapze, umniSvnelovanesi sociolingvisturi
krebulis1 monacemebiT SegviZlia warmodgena
viqonioT am saxelmwifos enobrivi politikis
tendenciebis Sesaxeb.
yvelaze naTlad ruseTis Tanamedrove
nacionalur-enobrivi politika mJRavndeba
enobriv reformaSi, kerZod, enis Sesaxeb
kanonmdeblobiTi aqtebis SeqmnaSi,
konstituciasa da enis Sesaxeb kanonebSi enebis
iuridiuli statusis gamyarebaSi,
respublikebis federaluri kanonmdeblobebis
aqtebSi, enaTa ganviTarebis programebSi.
praqtikulad es yvelaferi amgvarad
xorcieldeba: erovnul respublikebSi
farTovdeba satitulo enebis funqcionirebis
sferოebi sxva enaTa Seviwroebis xarjze, maT
Soris, rusuli enisa. es ki, Tavis mxriv,
gansakuTrebul safrTxes uqmnis mTel
1 Письменные языки мира, Языки Российской федерации. кн.
1. М. , 2000. gv. 473-484.
59
saxelmwifos dezintegracias. am saxelmwifos
erTianobis saSualeba rusuli enaa. kargad
dainaxes es safrTxe da am pirobebSi
aucileblad miiCnies yoveli respublikisTvis
ganesazRvraT saxelmwifos. ruseTis
federaciis mTavari enisa da respublikis
satitulo enis funqciaTa Serwymis
optimaluri varianti. Cven dawvrilebiT
ganvixilavT enis Sesaxeb kanonebis miRebisa da
realizaciis sakiTxebs CrdiloeT kavkasiis
magaliTze. am TvalsazrisiT enobriv reformas
gaaCnia ara mxolod praqtikuli, aramed
Teoriuli xasiaTic.
ruseTis nacionalur-enobrivi
ganviTarebis saerTo procesis nawilia
mcirericxovani eTnosebis enaTa aRorZinebisken
miswrafeba, rac gamoixateba imaSi, rom
gaaCniaT kanonebi enis Sesaxeb, qmnian fondebs,
programebs am enaTa ganviTarebisTvis, iqmneba
damwerlobebi. iwyeba organizeba am enaze
swavlebisaTvis. amitom SeiZleba vTqvaT, rom
rf dRes enobrivi mSeneblobis axal etapzea (I
etapi mimdinareobda 1920-1930 wlebSi. Seiqmna
udamwerlobo 50 enisTvis damwerlobebi); 1990-
1998 wlebSi mecnierebi qmnidnen da
srulyofdnen damwerlobebs, adgendnen
saxelmZRvaneloebs I-II klasebisaTvis; Seqmnes
anbanebi, dawyebiTi saxelmZRvaneloebi
mcirericxovani xalxebis enebisaTvis (waxuri,
aRuluri, didouri da ruTuluri).
60
yvela RonisZieba xorcieldeba am
xalxebis TviTSegnebiTa da kanonieri
samarTlebrivi uflebebiT. miuxedavad
yovelive zemoaRniSnulisa, Tanamedrove
enobrivi situaciis problemebi Tavs iCens
didi moculobis sociolingvisturi masalebis
analizis dros. enis socialuri funqciis
gansazRvris dros aRmoCnda, rom kanonebi enis
Sesaxeb ar Seesabameba am kanonebis cxovrebSi
realუrad gatarebasa da arc saTanado enaTa
funqcionirebis realur pirobebs. nacionaluri
enebis matarebelTa SefasebiTi (estimaciuri)
maxasiaTebeli dabalia. masalis zedmiwevniTi
analizi SesaZlebobas gvaZlevs, enobrivi
situaciis obieqturi analiziT vaCvenoT am
situaciis dinamika (asimilacia, rusifikacia),
ganvsazRvroT enobrivi konfliqtebis
prognozebi ruseTis regionebSi,
gansakuTrebiT, CrdiloeT kavkasiaSi.
ruseTis federacia, rogorc aRvniSneT,
mravalerovani da, Sesabamisad, mravalenovani
saxelmwifoa, romelSic cxovrobs 100-ze meti
eTnosi da, agreTve, mravali eTnikuri jgufi1.
mravalerovan qveyanaSi enobrivi sakiTxi
yovelTvis warmoadgenda sakmaod mwvave
sakiTxs. ruseTis federaciac ar aris
1 zusti raodenobis gansazRvra dakavSirebulia lingvistur problemasTan _ enobrivi erTeulis (ena Tu dialeqti) statusis gansazRvrasTan.
61
gamonaklisi. sabWoTa periodSi enobrivi
problemebi wydeboda umetesad erTaSorisi
integraciis TvalTaxedviT da, amavdroulad,
mravalerovani sazogadoebis ganviTarebis
tendenciebiT. miuxedavad imisa, rom enobriv
“mSeneblobaSi” bevri ram iyo dadebiTi,
mcirericxovani xalxebis miswrafebebs
nacionaluri enebis mxardaWerisa da
ganviTarebisaken mainc ar eweoda saTanado
angariSi da es miswrafebebi jerovnad ar
fasdeboda. nacionalur-enobrivi problemebis
gadaWra gadajaWvuli iyo qveynis nacionalur-
saxelmwifoebriv mowyobasTan: enebi iyofoda
mokavSire respublikebis enebad, avtonomiuri
respublikebis enebad, avtonomiuri mxareebis,
olqebis enebad. am dayofis Tanaxmad, enebis
statusis Sesabamisad, umetes SemTxvevaSi
ganisazRvreboda am enaTa organizebuli _
sazogadoebrivi urTierTobis sxvadasxva
sferoSi gamoyenebis parametrebi
(radiomauwyeblobaSi saaTebis raodenoba,
telemauwyeblobaSi gadacemebi, mSobliuri enis
gakveTilebi da sxv.). amgvari unificirebuli
midgomis SemTxvevaSi xSirad mxedvelobaSi ar
iRebdnen sxva mniSvnelovan socialur
faqtorebs, romlebic gaTvaliswinebuli unda
yofiliyo enaTa funqciebis dagegmvisas; es
faqtorebia eTnosis nacionaluri TviTSegneba,
maTi kulturuli orientirebi da
upiratesobebi, Rirebulebebi, sakuTari
62
nacionaluri enisa da kulturis
ganviTarebisaken miswrafebebi.
dRes ruseTis federaciaSi nacionalur-
enobrivi urTierTobebi ganisazRvreba da
yalibdeba ekonomikuri da politikuri
arastabilurobis fonze. amis paralelurad,
Tu kvaldakval ara, xdeba qveynis nacionalur-
saxelmwifoebrivi mowyoba, nacionaluri enebis
matareblebi, ZiriTadad, cxovroben 21
respublikaSi, 10 avtonomiur olqSi.
amavdroulad, isini kompaqturad an
dispersiulad gansaxlebulni arian ruseTis
federaciis sxvadasxva subieqtSi. amis
magaliTia CrdiloeT kavkasiis enebis
matarebelTa migraciebi.
ruseTis federaciaSi warmodgenilia
sxvadasxva warmoSobisa da ojaxebis enebi:
indoevropuli, iberiul-kavkasiuri ojaxidan _
Crdilokavkasiuri (afxazur-adiRuri, naxuri,
daRestnuri), alTauri enebi, uraluri,
monRoluri da sxva ojaxebis enebi.
aTobiT respublikaSi ZiriTadad
satitulo enebia alTauri ojaxis Turquli
jgufis enebi (alTauri, baSkiruli, yaraCaul-
balyaruli, yumikuri, noRauri, TaTruli,
Tuviuri, CuvaSuri, xakasuri, iakuturi); xuT
respublikaSia uraluri ojaxis finur-
ungruli jgufis enebi (kareliuri, komi,
mordovuli, mariuli, udmurtuli); eqvs
respublikaSi _ Crdilokavkasiuri enebi
63
(abazuri, yabardoul-Cerqezuli, lezgiuri,
xunZuri, darguuli, inguSuri, CeCnuri); or
respublikaSi _ monRoluri enebi (berituli,
yalmiyuri) da or respublikaSi _
indoevropuli ojaxis iranuli jgufis enebi
(osuri da TaTuri)1. CamoTvlil enaTa
umetesoba axali samwerlobo enebia, radganac
saliteraturo enis statusi maT miiRes
sabWoTa periodSi. ramdenime respublikaSi ori
an meti enaa ZiriTadi, titulis mqone,
magaliTad, yabardo-balyareTis respublikaSi
_ yabardouli da yaraCaul-balyaruli.
daRestans TerTmeti saliteraturo ena _
xunZuri, lakuri, darguuli, aRuluri,
lezgiuri, ruTuluri, TaTuri, Tabasaranuli,
waxuri, noRauri, yumikuri da 20-ze meti
udamwerlobo ena aqvs.
ruseTis federaciis respublikebSi
yvela samwerlobo ena saxelmwifo enad
cxaddeba. yovel respublikaSi, amave dros,
saerTo saxelmwifoebriv enad rusuli
funqcionirebs.
mSobliuri enisadmi damokidebuleba
sxvadasxva eTnosebSi, meore enis codna,
eTnosTaSorisi urTierTobis enis gavrceleba
sxvadasxva regionSi da sxva
sociolingvisturi sakiTxebi asaxulia 1989
1 Письменные языки мира, // Языки Российской федерации.
кн.1. М., 2000, gv. 17.
64
wels Catarebuli aRweris monacemebSi. es
monacemebi mowmoben, rom enobrivi integraciis
done ruseTis federaciaSi maRalia, radganac
mosaxleobis 81.1%-isaTvis1 rusuli ena
mSobliuria, danarCeni mosaxleobis umetesoba
an Tavisuflad flobs rusuls, an aqtiurad
iyenebs mas socialuri urTierTobis yvela
sferoSi.
ruseTis federaciis xalxTa enebis
funqciuri mravalferovneba aCens
aucileblobas, gamokvleul iqnes enaTa
funqcionirebis pirobebi. es ki SesaZlebelia
mxolod qveynis sxvadasxva regionSi arsebuli
enobrivi situaciis SeswavliT, saerTosa da
gansxvavebulis gamovleniT.
sxvadasxva regionSi gansxvavebulia
kulturul-religiuri orientaciebi, razec
mniSvnelovanwiladaa damokidebuli
politikuri, teritoriuli, ekonomikuri da,
saxeldobr, enobrivi problemebi, magaliTad,
grafikis, anbanis sakiTxebi da sxva.
nacionalur-teritoriuli warmonaqmni,
administraciuli erTeuli mniSvnelovan
faqtors warmoadgens nacionaluri enebis
funqcionirebasa da ganviTarebaSi.
nacionalur-saxelmwifoebriv warmonaqmnSi
satitulo enebs sabolood aucileblad
1 1 Письменные языки мира, // Языки Российской Федерации.
кн. 1. М., 2000, gv. 18.
65
eZlevaT saxelmwifo enis statusi, rac
Semdgom ganapirobebs am enis ufro intensiur
funqcionirebas.
CrdiloeT kavkasiis enobrivi situaciis
Seswavlis safuZvelze SegviZlia vimsjeloT
imis Taobaze, rom satitulo da saxelmwifo
statusis mqone enebis funqcionireba ar
gafarToebula, ar gazrdila didi masStabiT
am statusebis miniWebis miuxedavad
(statistikas ganvixilavT qvemoT).
nacionaluri enebis ganviTarebisaTvis
mniSvnelovan faqtors warmoadgens enis
matarebelTa gansaxlebis Taviseburebani, maTi
kompaqturi dasaxleba, konkretuli enis
matarebelTa demografiuli simZlavre ama Tu
im respublikaSi, maTi “xvedriTi wili”
mTlianad mosaxleobasTan SedarebiT; swored
es gansazRvravs realurad enis gamoyenebis
SesaZleblobas urTierTobis sxvadasxva
sferoSi. ruseTis federaciaSi am principis
mixedviT respublikebi jgufdeba sam tipad1:
1) respublikebi, romlebSic satitulo
enebi mosaxleobis 50%-ze metia (Tuvelebi _
64,3%, rusebi _ 36,22%), CuvaSeTis respublika
(CuvaSebi _ 67,8%, rusebi _ 26,7%, TaTrebi _
2,7%);
1 Писменные языки мира, // Языки Российской федерации.
кн. 1. М. , 2000, gv. 18.
66
2) respublikebi, romlebSic satitulo
erebi 50%-ze naklebia, magaliTad, yabardo-
balyareTis respublika (yabardoelebi _ 48,2%,
balyarelebi _ 9,4%, rusebi 32%); udmurteTis
respublika (udmurtebi _ 30,9%, rusebi _ 58,9%);
3) respublikebi, romlebSic satitulo
erebi 30%-ze naklebia da aWarbeben sxva
erovnebebi: karelia (rusebi _ 73,6%,
karelielebi _ 10%), baSkireTi (TaTrebi _
28,4%, baSkirebi _ 21,9%, rusebi _ 39,3%).
samive am tipis enebs aqvT
funqcionirebis problemebi. funqcionirebis
TvalsazrisiT, mniSvnelovani siZneleebia im
erebisa da eTnikuri jgufebis mimarT,
romelTac ar gaaCniaT TavianTi nacionalur-
saxelmwifoebrivi an nacionalur-teritoriuli
warmonaqmni. am eTnosTa enobrivi problemebis
sirTuleebze mowmobs sxva eTnikur jgufebTan
SedarebiT mSobliuri enis codnis Zalze
dabali done.
ruseTis federaciaSi enobrivi situaciis
sirTule Seicavs nacionalur-enobrivi
konfliqtebis warmoqmnis garkveul safrTxes.
am situacias Tu SevadarebT situaciebs im
qveynebisa, romlebSic administraciuli dayofa
ar emTxveva nacionalur-enobriv dayofas
(vietnami, aSS.), SevamCnevT, rom nacionalur-
enobrivi konfliqtebis SesaZlebloba
SedarebiT dabalia swored aq, vidre im
qveynebSi, romlebSic administraciuli dayofa
67
emTxveva nacionalur-enobriv dayofas (indoeTi,
ruseTis federacia). amis mizezi is aris, rom
kulturuli avtonomiisken swrafva
gadaizrdeba damoukideblobisaken swrafvaSi;
ena ki erT-erTi mTavari niSania
saxelmwifoebriobisa da igi xdeba xolme
nacionaluri da politikuri brZolis erT-
erTi mniSvnelovani faqtori. (gavixsenoT, enis
sakiTxi iqca saqarTveloSi erovnuli
damoukideblobisaken swrafvis
katalizatorad). aseTi situacia xSiria dRes
ruseTis federaciaSi, kerZod, CrdiloeT
kavkasiaSi. ruseTis federacias isRa rCeba, rom
SeimuSaos kargad awonili enobrivi politika,
romelic uzrunvelyofs enobriv situaciaSi
mSvidobis SenarCunebas.
ruseTis federaciis regionebSi dRes
xorcieldeba rigi RonisZiebebisa enobrivi
politikis mimarTulebiT, romlebic
mimarTulia nacionaluri enebis socialuri
funqciebis gafarToebisaken. sabWoTa
wyobilebis bolo aTwleulSi SeiniSneboda
enaTa funqcionirebis doniT gamowveuli
ukmayofileba, nacionaluri TviTSegnebis
zrda, zogjer nacionalisturi ganwyobac.
enobrivi situacia erT-erTi mniSvnelovani
faqtori iyo sxva faqtorebTan erTad,
romelmac, Cveni azriT, Searyia sabWoTa
kavSiri. “perestroikis” periodSi daiwyo axali
enobrivi kanonmdeblobis Seqmna, Seiqmna
68
kanonebi enis Sesaxeb, miRebul iqna enis
ganviTarebis programebi. es procesi 1989 wels
daiwyo estoneTSi da TiTqmis mTeli sabWoTa
kavSiris respublikebi moicva, ruseTis
federaciaSi enaTa statusi
kanonSemoqmedebiTad ganmtkicda respublikebis
konstituciaTa statusSi. respublikuri
kanonmdeblobebi enis Sesaxeb qmnis iuridiul
safuZvlebs am enaTa funqcionirebis
gafarToebisTvis saqmian, sazogadoebriv da
kulturul cxovrebaSi.
yofili sabWoTa kavSiris mokavSire
respublikebSi, belorusiis garda, saxelmwifo
enad gamocxadebuli iyo satitulo enebi.
cxovrebis sxvadasxva sferoSi gadmoRebuli
gamocdilebebi (ekonomikaSi, politikaSi,
ganaTlebasa da sxv.) sabWoTa kavSirma moaxdina
am gamocdilebis ignorireba enobrivi
urTierTobebis sferoSi. cnobilia, rom rig
qveynebSi saxelmwifo enad aRiarebulia ori an
meti ena (Sveicaria, kanada, belgia da sxv.).
yofili sabWoTa kavSiris teritoriaze
sxvadasxvagvari enobrivi situaciebis fonze
(gansxvavebuli eTnikur-demografiuli,
kulturul-enobrivi faqtorebi) gavrcelda
erTnairi enobrivi mowyobis erTkomponentiani
modeli anu saxelmwifo enad gamocxadebuli
iyo erTi ena (rusuli), ramac Seqmna rigi
problemebi, romlebic dakavSirebuli iyo
socialuri da lingvisturi adekvaturobiT
69
gamoyenebul modelTan. zogjer igi
gadaizrdeboda xolme Ria (mag., moldaveTi), an
latentur (baltiis qveynebSi) nacionalur
enobriv konfliqtebSi.
ra gzas daadga ruseTis federacia?
radikalurad gansxvavebuli midgomaa
ruseTis federaciaSi. am saxelmwifoSi Semaval
respublikaTa konstitituciaSi kanoni enis
Sesaxeb an kanonSemoqmedebiTi aqtebis
ganxiluli proeqtebi saxelmwifo enad, garda
rusulisa, aRiarebs kidev erT enas (magaliTad,
TaTreTis respublikaSi, udmurteTis
respublikaSi), an ramdenimes (magaliTad,
mordovis, yabardo-balyareTis
respublikebSi...), xolo daRestnis respublikis
enis Sesaxeb kanonebSi 14 enaa mocemuli.
amgvarad, ruseTis federaciis enobrivi
mowyoba mravalkomponentiani modeliTaa
warmodgenili. gasaTvaliswinebelia, rom
ruseTis federaciis kanoni enis Sesaxeb1 qmnis
1 kanoni “ruseTis federaciis xalxTa enebis Ses-axeb” miRebuli iqna 1991 wels. 1998 wels (24. 07. 98) masSi Sevida cvlilebebi da damatebebi. misi safuZ-velia 1991 wels miRebuli kanoni. ruseTis federa-ciis mTels teritoriaze saxelmwifo enaa rusuli. ruseTis federaciis kanonmdeblobiT, ruseTis fed-eraciis subieqtebs eZlevaT ufleba, daadginon Ta-vianTi saxelmwifo ena, agreTve ruseTis federaciis subieqtebs eZlevaT ufleba, miiRon kanonebi da sxva samarTlebrivi aqtebi moqalaqeTa enobrivi uflebe-bis dasacavad. Tumca subieqtebis kanonmoqmedeba
70
qveynis enobrivi erTianobis iuridiul
safuZvels, ramdenadac ganmtkicebulia
saxelmwifo enis statusi swored rusuli
enisaTvis (83,7% qveynis mosaxleobisa).
respublikaTa umetesoba sakanonmdeblo
aqtebiT amtkiceben agreTve rusuli enisTvis
saxelmwifo enis statusiT. rCeba rusul enasa
da sxva saxelmwifo enaTa Soris socialuri
funqciebis racionaluri ganawilebis
problema. nacionaluri saxelmwifo enebis
socialuri funqciebis gafarToebisaken
miswrafeba gamoixateba rusuli enis sxvadasxva
sferoSi funqcionirebis Seviwroebisaken
rusulis CanacvlebiT respublikuri enebiT.
ivaraudeba, rom rusuli ena unda
funqcionirebdes federalur doneze, mxareebsa
da olqebSi, sadac cxovroben rusebic,
nacionalur respublikebSi saxelmwifos
enobrivi funqciebi unda Seasrulos
respublikis saxelmwifo enam. rusuli
enobrivi politikis analizis dros mecnierebi
SiSoben, rom sakiTxis amgvarma gadawyvetam
enobrivi situacia nacionalur-enobriv
konfliqtamde da zog regionSi enobriv
izolaciamde SeiZleba miiyvanos qveyana1. Cveni
enis Sesaxeb metropoliis mier aris inicirebuli da dagegmili. subieqtebs sakuTari iniciativebi naklebad gaaCndaT. 1 Письменные языки мира, // Языки Российской Федерации.
кн. 1. М., 2000, gv. 20.
71
azriT, statistika da realuri situaciis
analizi mowmobs, rom es yovelive rusuli
enis sasargeblod muSaobs.
enis Sesaxeb ruseTis federaciis
kanonebis realizaciasTan dakavSirebiT Cndeba
konkretuli problemebi, maTi socialur-
lingvisturi adekvaturobis sakiTxi, kerZod, a)
enobrivi situaciis kanonebis kompetencia
sxvadasxva respublikaSi; b) dagegmili
socialuri funqciebis adekvaturoba enis
struqturuli ganviTarebis donesTan; g) enis
dagegmili socialuri funqciebisa da
satitulo eris enobrivi kompetenciis
urTierTmimarTebis adekvaturoba; d)
pirovnebis enobrivi uflebebisa da eris
enobrivi uflebebis urTierTmimarTeba; e)
dagegmili funqciebisa da sxva enobrivi
sazogadoebis enobrivi kompetenciis
urTierTmimarTebis sakiTxi.
sxvadasxva tipis enobrivi situaciebis
pirobebSi enis Sesaxeb kanonebis
realizaciisas qveyanaSi gamoyenebulia
enobrivi kanonebis koncefcia, romlis ZiriTad
Teoriul mdgomareobad erTgvarovnebaa
aRebuli. cxadi xdeba, rom saWiroa gadawydes
Semdegi sakiTxebi:
aucilebelia Tavidanve
gavrceldes ena, romelic gamocxadebulia
saxelmwifo enad satitulo eris
warmomadgenelTa Soris. sxvagvarad
72
SeuZlebelia aiZulo sxva enobrivi erToba
Seiswavlos ena, romelic ar icis da romelsac
ar iyenebs satitulo eris umetesi nawili;
aucilebelia enis funqciuri stilis
ganviTarebisaTvis praqtikuli RonisZiebebis
gatareba, magaliTad, saqmiani, samecniero da
sxv., terminologiuri sistemis Seqmna,
samecniero da saswavlo literaturis,
programebisa da maswavlebelTa momzadeba da
sxv.
saxelmwifo enis ganviTarebaze zrunvis
paralelurad saWiroa yuradReba gamaxvilebul
iqnes eTnikuri jgufebis enebis, mcirericxovan
xalxebis enebis ganviTarebaze, aseve pirovnebis
enobrivi uflebebis dacvaze.
sxvadasxva enobriv sazogadoebebSi ena
SeiZleba gaxdes politikuri zewolis
efeqturi saSualeba. amisi magaliTebi iyo
sabWoTa kavSiris respublikebSi.
magram ena Tavisi bunebiT aris adamianTa
gaerTianebis saSualeba, adamianTa
urTierTobis saSualeba materialuri da
sulieri Rirebulebebis Seqmnis procesSi.
gasaTvaliswinebelia, agreTve, is, rom enobrivi
kanonmdeblobis warmatebuli
realizaciisaTvis saWiroa Seicvalos
rusulenovani sazogadoebis fsiqologiuri da
RirebulebiTi orientaciebi regionebSi,
radganac isini warmoadgenen umravlesobas
qveyanaSi da inarCuneben erTenovan
73
orientacias. Sesabamisad, regionebSi
bilingvizmi calmxrivia _ nacionaluri enis
matarebeli flobs rusul enas mSobliurTan
erTad, xolo rusulenovani sazogadoeba
flobs mxolod rusuls.
enobrivi cxovrebis ganviTarebis
obieqturad arsebuli kanonzomierebebi iseTia,
rom daCqarebuli tempiT SeuZlebeli xdeba,
aiZulo respublikis mosaxleoba, romelic ar
miekuTvneba arc satitulo ers (rogorc
rusuls, aseve mcirericxovan eTnosebs an
eTnikur jgufebs), gamoiyenos satitulo ena. es
damokidebuleba rusul enas uqmnis kidev erT
berkets, rogorc eTnosTaSorisi urTierTobis
mTavar enas, qveynis yvela regionSi da,
Sesabamisad, amcirebs nacionaluri enebis
funqcionirebis sferoebsa da SesaZleblobebs.
mocemul etapze SesaZlebelia sxva enisa da
kulturisadmi pativiscemis grZnobis „aRzrda“,
ama Tu im enis Seswavlis uzrunvelyofa,
gansakuTrebiT mosaxleobis im nawilSi,
romelic amas saWiroebs.
enis Sesaxeb kanonebis realizacias
mxolod im SemTxvevaSi aqvs dadebiTi,
SemoqmedebiTi rolis Sesrulebis
SesaZlebloba, Tu es procesi warimarTeba
Sesabamisi obieqturi nacionalur-
demografiuli, nacionalur-kulturuli,
socialur-lingvisturi, materialur-teqnikuri
pirobebiT, agreTve enis matarebelTa
74
RirebulebiTi orientirebiT, maTi enobrivi
kompetenciebiT.
enis Sesaxeb kanonis realizaciaze
gavlenas axdens bevri uaryofiTi da dadebiTi
faqtori. dadebiT faqtorebad unda miviCnioT
enis matarebelTa ZiriTadi masis miswrafeba
mSobliuri enis farTod gamoyenebisaken
(ganvixilavT estimaciur komponentebSi);
ruseTis federaciis xalxTa enebis swavlebis
tradiciis arseboba (maTi Seswavla, rogorc
sagnisa da swavlebis enad gamoyeneba
ganaTlebis sxvadasxva doneze); enis
socialuri funqciis gafarToebis
lingvisturi uzrunvelyofis garantiebi
(literaturis gamocema am enebze,
saxelmZRvaneloebis arseboba, ganmartebiTi da
orenovani leqsikonebis, gramatikebis,
sasaubroebis, cnobarebis da sxvaTa gamocema).
yovelive amis mixedviT unda arsebobdes am
enaTa sxvadasxva sferoSi gamoyenebis
socialuri perspeqtivebi.
enis funqcionirebisaTvis uaryofiT
faqtorebs miekuTvneba:
ruseTis federaciis enaTa umetesoba
TiTqmis ar funqcionirebs saxelmwifos
marTvis sferoSi, sazogadoebriv-politikur
saqmianobaSi, SezRudulad gamoiyeneba
saxalxo ganaTlebaSi, masobriv komunikaciaSi,
informaciebisa da momsaxurebis sferoSi.
75
„enobrivi nihilizmi“ dasturdeba
zogierTi respublikis satitulo erebSi.
isini ar floben mSobliur enebs an arc aqvT
survili, icodnen igi, radgan miaCniaT
TavianTi mSobliuri ena socialurad
araprestiJulad, magaliTad, 1989 wlis
aRweris mixedviT1: karelielebis 50%,
baSkirebis, komelebis, mordovelebis,
udmurtebis 40%, TaTrebis, marielebis,
CuvaSebis 20-25% ar Tvlis Tavisi
nacionalobis niSnad mSobliur enas. es
maCveneblebi, samwuxarod, izrdeba; „enobrivi
nihilizmi“ rusuli enis sasargeblod
muSaobs. amavdroulad, aseTi upiratesobis
miniWebisTvis arsebobs obieqturi mizezebi.
rusuli ena mniSvnelovania
sazogadoebis wevrebisaTvis, mniSvnelovania
misi mdidari kulturuli tradiciebi, farTo
SesaZleblobebi umaRlesi ganaTlebis
misaRebad ruseTis federaciis sxvadasxva
regionSi.
sxva regionebisgan gansxvavebiT,
„enobrivi nihilizmi“ sustia da ar aris
mkveTrad gamoxatuli CrdiloeT kavkasiaSi,
rasac istoriuli safuZveli moepoveba.
tradiciuli kultura Zlieri iyo am
regionSi. kultura ki uSualod enasTan aris
1 Писменные языки мира, // Языки Российской федерации.
кн. 1. М., 2000, gv. 28.
76
dakavSirebuli, amitom erovnuli TviTaRqma
da enisadmi erTguleba am regionSi
SedarebiT „mtkice“ aRmoCnda (dawvrilebiT
ganvixilavT estimaciuri komponentis Sesaxeb
msjelobisas).
„enobrivi eqspansia“ mniSvnelovani
movlenaa ruseTis federaciis sinamdvileSi.
ruseTis federacia sabWoTa kavSiris
memkvidrea. sabWoTa kavSiri ki _ caristuli
ruseTisa, romlis miswrafeba da mizani iyo
rusuli enis gavrceleba ucxo enobriv
erTobaSi, sabWoTa kavSiris enobrivi
politikiT ki _ rusuli enis saxelmwifo
enad gamocxadeba mTels sabWour politikur
sivrceSi.
„enobrivi eqspansia“ _ es aris
miswrafeba gaavrcelo sakuTari ena im gziT,
rom gamoacxado igi saxelmwifo enad. ama Tu
im respublikis ararusulenovani mosaxleoba
valdebulia, icodes rusuli ena im
SemTxvevaSi, Tu es mis samsaxurebriv
interesebSi Sedis. aq individis enobrivi
kompetencia mWidrod ukavSirdeba profesiaze
akrZalvas, radganac igulisxmeba, rom
individi ver daiWers rig oficialur
Tanamdebobebs saxelmwifo enis kargad codnis
gareSe. es warmoSobs socialur daZabulobas
ucxoenovan mosaxleobas Soris. ruseTis
federaciisaTvis aqtualuria rusuli enis
gavrceleba sxva enobriv koleqtivebSi,
77
ruseTis federaciis umetesi
respublikebisTvis aqtualuria saxelmwifo
enis (rusulis) gavrceleba satitulo eris
enis matarebelTa Soris. „enobrivi eqspansia“
vlindeba ara marto enis funqciaTa sferoSi,
aramed sxva enis sistemaze gavlenis
miswrafebaSic, gansakuTrebiT es exeba
toponimebs, maT marTlweras, hidronimebs da
sxv. es tendencia damaxasiaTebeli iyo
sabWoTa kavSiris yofili
respublikebisTvisac.
ruseTis federaciis enaTa umetesobis
enobrivi baza ganuviTarebelia1.
sazogadoebrivi funqciebis srulyofili
SesrulebisTvis enas unda hqondes Sesabamisi
terminologia, funqciuri stili, anu igi
unda idges ganviTarebis garkveul doneze.
samwuxarod, CrdiloeT kavkasiis enaTa (maT
Soris satitulo) umetesobis enobrivi baza
funqcionirebisaTvis saWiro moTxovnebs ar
Seesabameba.
1 Письменные языки мира, // Языки Российской Федерации.
кн. 1. М. , 2000, gv. 32.
78
4. globalizacia da CrdiloeT kavkasiis
mcirericxovan xalxTa enebis problemebi
Tanamedrove msoflio miiswrafvis
globalizaciis axali, ufro radikaluri
fazisa da politikuri integraciisaken. am
miswrafebebSi rigi sazogadoebrivi
prioritetebi imsxvreva, xolo sxvebs uCndebaT
dominirebis pretenziebi. mimdinare procesebi
Slian xalxTa Soris enobriv da kulturul
sazRvrebs, axdenen tradiciuli socialuri
struqturebis transformacias. sazogadoeba ki
amisTvis yovelTvis ar aris mzad. mkvlevrebi1
aRniSnaven, rom statistikuri monacemebiT,
msoflios mosaxleobis 3-4% Tvlis, rom
cxovrobs nacionaluri barierebis zRvars
miRma, mis gareSe; danarCenebi ki e.i.
mosaxleobis ZiriTadi nawili, miiCneven, rom
aucilebelia SenarCunebul iqnes maTi
sakuTari eTnokulturuli da religiuri
identoba, rogorc msoflio wesrigis
Semadgeneli nawili.
zemoTaRniSnulis fonze, mcirericxovan
xalxTa enebis, maT Soris CrdiloeT kavkasiis
enebis, momavali TandaTan damafiqrebeli
1 Р. Гуслан Тирадо, З. М. Габуниа, Современная глобализация
и проблемы малочисленных языков в лингвистике ХХ века - в
сборнике Лингвистическое кавказоведение и тюркология:
традиции и современность, Карачаевск, 2007, gv. 13.
79
xdeba. enobrivi politika xdeba is ZiriTadi
faqtori, romelic axdens formirebas da
cvlis enobriv situacias rogorc konkretul
regionSi, ise mTels qveyanasa da msoflioSi.
unda aRiniSnos, rom mTavari da mniSvnelovani
enobrivi politikisadmi am xalxebis
damokidebulebaa, SefasebiTi (estimaciuri)
momentia.
Tanamedrove sociolingvistikas Zalze
bevri sakiTxi aqvs gadauWreli mcirericxovani
xalxebis enebTan dakavSirebiT, gansakuTrebiT
am enaTa SenarCunebis meTodebTan mimarTebiT.
am enaTa sociolingvisturi statistikuri
bazis Seqmnis saqme jerac ar aris saTanadod
mogvarebuli, magram dRes bevr civilizebul
qveyanaSi dagvianebiT mainc daiwyo muSaoba
enaTa asimilaciis procesebis SesaCereblad.
bevr qveyanaSi nacionaluri enebis Sesaxeb
politika mimarTulia mcirericxovani
xalxebis enaTa ganviTarebisa da
mxardaWerisaken. am sakiTxebis ganxilvis dros
saWiroa, gaTvaliswinebul iqnes mTeli rigi
faqtorebi, kerZod ki is faqtorebi, romlebic
gansazRvraven enobriv situacias: socialur-
enobrivi mdgomareoba, romelic moicavs
politikur-administraciuli ganviTarebis
xarisxs, ekologiur da socialur
infrastruqturas, eTnodemografiul
viTarebasa da mosaxleobis ganaTlebis
Taviseburebebs, nacionaluri enobrivi
80
politikis principebs, imas, Tu romel
kulturul-istoriul areals miekuTvneba
konkretuli enobrivi areali;
gasaTvaliswinebelia agreTve mocemuli enis da
amave teritoriaze gavrcelebuli sxva enebis
komunikaciuri sivrcis mTliani moculoba, am
enaTa sazogadoebrivi funqciebi da sxva.
CamoTvlili faqtorebis garda, enaTa
funqcionirebaze moqmedebs agreTve sxva
faqtorebic, kerZod, ramdenad kompaqturad
saxlobs ama Tu im enis matarebeli eTnosi,
ramdenad Caketilia misi sacxovrebeli areali,
ramdenad naklebad emorCileba is sxva enaze
gadasvlis process; es ki gardauvali gaxda
Tanamedrove msoflioSi.
gansxvavebuli enobrivi garemoeba
aCqarebs am procesebs, igi aqtiurad moqmedebs
mcirericxovani xalxebis enebze.
dRevandel msoflioSi enobrivi
situaciis Camoyalibeba dakavSirebulia
urbanizaciis procesTan, migraciebTan,
konfliqtur-saomar situaciebTan, turizmTan,
romlebic politikuri da eTnosTaSorisi
procesebisa da sxva faqtorebis
urTierTqmedebis Sedegia. magaliTad, kavkasiis
zogi eTnosis warmomadgeneli aRmoCnda ufro
meti raodenobiT migraciaSi, vidre sakuTar
miwa-wyalze.
sociolingvisturi kvlevebi CrdiloeT
kavkasiis enaTa mdgomareobis Sesaxeb ar
81
Catarebula sakmarisi raodenobiTa da
xarisxiT. dRemde ar aris miRebuli efeqturi
socialur-politikuri gadawyvetilebebi
enobriv sferoSi; ar aris gamokveTili qmediT
RonisZiebaTa prioritetebi; miRebuli
dokumentebi da gadawyvetilebebi mxolod
deklaraciuli xasiaTisad rCeba; ar Seqmnilia
specialuri komisia, romelic gaakontrolebda
am gadawyvetilebebs konkretul SemTxvevaSi;
ar aris saTanado problemebze momuSave
mudmivmoqmedi samecniero centri; ar aris
Sesabamisoba ruseTis federaciis
kanonmdeblobasa da am kanonmdeblobis
cxovrebaSi gatarebas Soris.
mcirericxovani xalxebis enaTa gaqrobis
realurobas adasturebs statistikuri
monacemebi1. sociologTa monacemebiT, ruseTSi
daaxloebiT enaTa 50% dgas gaqrobis gzaze; r.
tirado da z. gabunia ki am ricxvs 60%-mde
warmoadgenen, mag., aliaskis (aSS) 230 enidan
mxolod 2 enas swavloben bavSvebi da imasac,
rogorc sagans; ruseTis CrdiloeT raionebSi
30 enidan mxolod 14 Seiswavleba, e. i. es enebi
60-70% gaqrobis zRvarzea. avstraliaSic cudi
mdgomareobaa _ enaTa 90% gaqrobis zRvarzea.
1 Р. Гусман Тирадо, З. М. Габуниа, Современная глобализация
и проблемы малочисленных языков в лингвистике ХХ века - в
сборнике Лингвистическое кавказоведение и тюркология:
традиции и современность, Карачаевск, 2007, gv. 4.
82
m. krausis mosazrebiT, XXI saukuneSi
msoflios enaTa naxevari gaqreba, anu 6000
enidan _ 3000 Sewyvets arsebobas, rac swored
rom humanitaruli katastrofa iqneba. rogori
iqneba am enaTa Soris CrdiloeT kavkasiis
enaTa xvedriTi wili? gaqrobis safrTxis qveS
myofi enebi, m. krausis ganmartebiT, is enebia,
romlebzec saubrobs 100-dan 300 aTasamde
adamiani. isini SeiZleba gadarCnen XXI
saukunemde, Tu am xalxebis enebi skolaSi
iswavleba, rogorc mSobliuri ena1.
mosalodneli tendenciaa, rom 100 wlis
manZilze am enebis skolaSi swavlebac
Sewydeba da, Sesabamisad, safrTxis winaSe
aRmoCndeba kidev ufro meti ena.
enobrivi urTierTobis wyveta TaobaTa
Soris enas gaqrobis safrTxis winaSe ayenebs,
magram ena SeiZleba sxva mizeziTac gaqres. vin
unda dadges am enaTa sadarajoze? vin unda
moagvaros es problemebi? rogoria
saxelmwifosa da sazogadoebrivi
organizaciebis roli am procesSi? vin unda
daicvas am enaTa samarTlebrivi uflebebi?
lingvistebma am saqmeSi unda Seasrulon
gadamwyveti da mniSvnelovani roli, moaxdinon
problemebis gadawyvetaze qmediTi gavlena,
daadginon am enaTa gadarCenis realuri
SesaZleblobebi, prioritetebi tradiciuli
1 Краусс М. , Языки мира в кризисе, 1992.
83
meTodebis gamoyenebiT. aSkara xdeba, rom
politikurad dawinaurebuli enebisa da
kulturebis dominanturoba garkveul
safrTxeebs uqmnis mcirericxovan xalxTa
enebs. aseT dominantur rols asrulebs mTels
msoflios udides nawilSi inglisuri, rusuli
ki _ ruseTis federaciaSi. enaTa kvdomis
mTavari mizezi aris genocidi, kerZod:
socialuri, ekonomikuri, politikuri,
demografiuli, enobrivi diskriminacia,
saganmanaTleblo da sakanonmdeblo sistema. m.
krausi aRniSnavs, rom mcirericxovani
xalxebisTvis telemauwyebloba aris
„kulturuli nerviul-damadamblavebeli gazi,“
iaraRi maT gasanadgureblad. amis naTeli
magaliTad Cven SeiZleboda dagvesaxelebina
telemauwyeblobebi CrdiloeT kavkasiaSi.
XXI saukuneSi lingvisturi rukidan
qrebian enebi. am enaTa gadarCenis mcdeloba ar
niSnavs am enaTa matareblebis axali
sazogadoebis Seqmnas, aramed gulisxmobs
mSobliuri enisadmi pativiscemas da
xelsayreli pirobebis Seqmnas, romlebic unda
ganapirobebdnen ama Tu im enis eTnikuri
specifikis SenarCunebasa da ganviTarebas.
zogadsakacobrio Rirebulebebi ar unda
ganisazRvros enis matarebelTa raodenobiT. am
TvalsazrisiT xelisSemSlel pirobad ar unda
iqcnen ruseTis satitulo enebi, romlebic
sargebloben gansakuTrebuli upiratesobiT.
84
kavkasiologma a. kibrikma1 Seiswavla
gaqrobis gzaze mdgari enebis mdgomareoba,
moaxdina maTi klasifikacia 5 jgufad: I
jgufSi Sevida enebi, romelTa matarebeli 10-15
adamiania (aleuturi, kerekis da sxvaTa),
faqtobrivad, maTi gadarCena SeuZlebelia; II
jgufSi Sedis „momakvdavad sneuli enebi“,
romlebic saWiroeben saCqaro zomebs maTi
revitalizaciisaTvis (encuri, itelmenuri,
udegeuri da sxv.); III jgufSi Sedis
„seriozulad sneuli enebi“ (eskimosuri,
iukagiruli, nivxuri); IV jgufSi Sedis
„qronikulad sneuli enebi“, romlebic
inarCuneben garkveuli winaaRmdegobis unars
da miswrafebas am enis matarebelTa mxridan,
moaxdinon mSobliuri enis kultivireba
(oroCis, uloCis, selkupis, ketis xalxTa
enebi); V jgufSi Sedis umwerlobo enebi,
romlebic emsaxurebian mcirericxovan
eTnosebs sasaubro-yofiTi urTierTobisas
ojaxsa da sofelSi. es, ZiriTadad, daRestnis
enebia: arCibuli, hinuxuri, hunziburi,
Rodoberiuli da sxv. v. neroznaks2 am
monacemTa safuZvelze gamoaqvs daskvna, rom
„safrTxis zonaSi imyofeba minoritaruli
1 А. Е. Кибрик, Очерки по общим и прикладным вопросам
языкознания, М., 1992, gv. 69-79. 2 Красная книга языков России, v. neroznakis
redaqtorobiT, М. , 1994, gv. 7.
85
enebis naxevari“. enobrivi koleqtivebi,
romlebic cxovroben kompaqturad da
SedarebiT Caketilad, naklebad eqvemdebarebian
sxva enaze gadasvlas. amavdroulad,
ucxoenobrivi garemocva mniSvnelovnad
aCqarebs am procesebs. avtors miaCnia, rom
gadasaxlebebi da migraciuli procesebi
damRupvelad moqmedeben enis
sicocxlisunarianobaze.
sakuTari naconaluri identurobis enad
mSobliuri enis gamocxadebis problema
mniSvnelovania eTnokulturuli sazRvrebis
kompaqturobis gansazRvrisaTvis; migraciuli
procesebis intensiurobis gansazRvrisaTvis,
mniSvnelovania agreTve sacxovrebeli adgili
(qalaqi, sofeli), religia, Sereuli qorwineba
da sxv.
lingvistur faqtorebs Soris
gansakuTrebiT sayuradReboa enis codnis done,
dialeqtebis Seswavlis mdgomareoba,
literaturuli enis funqcionirebis
mdgomareoba. Tu mSobliur enad saxeldeba ara
eTnikuri warmoSobis ena, aramed ena, romelic
socialurad aqtiur funqciebs iZens, maSin
aseT situaciaSi xdeba enis TandaTanobiTi
gaqroba. amgvarad, enis matareblebi uars
amboben mSobliur enaze, rac momakvdinebelia
enisTvis. enis matarebelTa kompaqturi
dasaxleba, mcire migracia, sofelSi cxovreba,
86
endogamiurobis Senaxva uzrunvelyofs
mSobliuri enis ganviTarebas.
sociolingvistikaSi naklebadaa
Seswavlili demografiuli situaciis gavlena
mcirericxovan enebze. mosaxleobis struqtura
(asakobrivi, profesiuli da sxv.), dinamika
(Sobadoba, sikvdilianoba, migracia da sxv.) is
maCveneblebia, romlebSic vlindeba
demografiuli faqtorebis gavlena gaqrobis
gzaze mdgar mraval enaze da maT matarebel
eTnosebze.
eTnosTaSorisi konfliqtebis erT-erT
mizezad swored demografiuli situaciis
arasasurveli cvla miaCniaT, magaliTad, r.
tiradosa da z. gabunias afxazeTis magaliTze.
isini eTanxmebian im mkvlevrebs, romlebic
miiCneven, rom eTnosTaSorisi (qarTvelebisa da
afxazebis) dapirispirebis gamwvaveba, romelmac
1992-1993 wlebis omi gamoiwvia, ganpirobebuli
iyo mosaxleobis metismeti simWidroviT,
kerZod, sxva eTnosebis (rogorc Cans,
qarTvelebis) didi raodenobiT1.
amgvari midgoma naTeli magaliTia imisa,
Tu rogor mizanmimarTulad SeiZleba
gayalbdes istoria swored sociolingvisturi,
1 Р. Гусман-Тирадо, З. Габуниа, Современная глобализация и
проблемы малочисленных языков в лингвистике ХХ века - в
сборнике Лингвистическое кавказоведение и тюркология:
традиции и современность, Карачаевск, 2007, gv. 19.
87
kerZod, demografiuli simZlavris araswori
komentirebiTa da subieqturi gaazrebiT
(sakiTxi calke msjelobis sagania).
lingvistebis erT-erTi umTavresi
amocana unda iyos aqtiuri samecniero-
praqtikuli muSaobis Catareba, raTa daculi
iqnes gaqrobis gzaze mdgari enebis
sakanonmdeblo uflebebi.
am enaTa Seswavla mravali aspeqtiT
unda ganxorcieldes: lingvisturi, istoriuli,
kulturuli, socialur-politikuri,
ekologiuri, neosferos aspeqtebiT.
1992 wels evropis sabWom miiRo evropis
qartia regionuli da umciresobaTa enebis
Sesaxeb. qartia avaldebulebs saxelmwifoebs _
evropis kavSiris wevrebs _ daicvan qartiiT
deklarirebuli nacionalur umciresobaTa
uflebebi. qartiiT gaTvaliswinebulia midgoma,
romelic moiTxovs mxedvelobaSi iqnes
miRebuli kulturuli da socialuri realoba,
miRebul iqnes zomebi regionaluri enebis da
umciresobaTa enebis Senaxvis
uzrunvelsayofad. qartia miiCnevs, rom es enebi
mTeli msoflios kulturuli memkvidreobaa.
yuradReba maxvildeba kulturul aspeqtze da
enis matarebelTa mier cxovrebis yvela
sferoSi enis gamoyenebis Sesaxeb.
samwuxarod, unda iTqvas, rom msoflio
sazogadoebaSi mcirericxovani xalxebisadmi
damokidebulebis mxriv kvlavac ZalaSia
88
asimilatoruli midgomebi, cxadi xdeba, rom
saWiroa axali saerTaSoriso normebis,
gansakuTrebiT, enobrivi programebis
SemuSaveba da qmediTi zomebis miReba gaqrobis
gzaze mdgari enebis Senaxvisa da dacvis
mizniT.
t. piatakovas1 monacemebiT, adiRes
respublikaSi, q. maikopSi 1999 wels 22652
moswavlidan adiReur enas swavlobda 10583 anu
47%. xolo ufro adre _ 1993 wels maikopSi
adiReur enas swavlobda moswavleTa mxolod
6%. miuxedavad imisa, rom adiReuri enis
SemswavlelTa ricxvi mniSvnelovand gaizarda,
rusuli ena mainc rCeba urTierTobis mTavar
enad. imave avtoris cnobiT, qalaqSi mcxovreb
adiReelTa mxolod 1% laparakobs skolaSi
mSobliur enaze. adiReuri enis flobis done
Zalze dabalia: qalaqis moswavleebis 30%
saerTod ar laparakobs am enaze, 25% _
laparakobs gaWirvebiT. amgvarad, es Taoba ukve
miekuTvneba “sneul eTnoss”, radgan mas ukve
aRar SeuZlia mSobliuri ena gadasces
momdevno Taobas. Semdeg TaobebSi es procesebi
aisaxeba enobriv konpetenciaze. aseTive
mdgomareobaa CrdiloeT kavkasiis sxva
qalaqebSic.
1 Т. Л. Пятакова, О языковой компетенции// конгресс
этнологов и антропологов России. М. , 2001 gv. 190.
89
eTnosTaSorisi urTierTobisa da
minoritaruli enebis dacvis problemebi
mniSvnelovanwilad gadawyvetili iqneboda, Tu
yoveli adamianisaTvis kanonis ZaliT
gaxdeboda prioriteti mSobliuri enis
uflebebi. es SesaZlebels gaxdida, Tavidan
agvecilebina samarTlebrivi uTanasworoba
saxelmwifoebrivi statusis mqone enebis
matarebelTa da im enebis matarebelTa Soris,
romelTac ara aqvT oficialuri statusi.
kacobriobis axali modeli unda iyos
nacionalur-kulturuli memkvidreobis
srulfasovani gamoyeneba.
ena da erovnuli cnobiereba
urTierTdakavSirebuli da
urTierTganmsazRvreli kategoriebia, amitom
saWiroa civilizebuli nacionaluri
urTierTobebis optimaluri koncentracia,
romelic SemuSavdeba mcirericxovan xalxTa
gaqrobis gzaze mdgari enebis damcvel
mecnierTa komitetis mier.
CrdiloeT kavkasiis Tanamedrove
enobrivi situacia xasiaTdeba
sociolingvisturi rTuli ierarqiuli
niSnebiT. yvela ena, rogorc mravalricxovani
erisa, aseve mcirericxovani, unda iyos
Tanabari enobrivi uflebebis subieqti.
ganaTlebisa da kulturuli Rirebulebebis
Senaxva SeuZliaT rogorc did, ise mcire
erebs.
90
5. bilingvizmi da multilingvizmi
CrdiloeT kavkasiaSi
bilingvizmi _ orenovneba lingvisturi
da socialuri movlenaa. igi uZvelesi droidan
aris cnobili. es movlena rTuli da
araerTgvarovania, amitom, bilingvizmis Sesaxeb
arsebuli mravalricxovani Sromebis
miuxedavad, mainc rCeba problemuri sakiTxebi
Tundac bilingvizmis cnebis Sesaxebac.
multilingvizmi (polilingvizmi)
niSandoblivia CrdiloeT kavkasiisTvis
gamomdinare misi mravalerovnebidan. es aris
gansazRvruli socialuri sazogadoebrivi
urTierTobis farglebSi (upiratesad
saxelmwifoSi) ramdenime enis gamoyenebiT;
agreTve tipiuri movlenaa individis (an
adamianTa jgufis) mier ramdenime enis
gamoyeneba, konkretul komunikaciur
situaciaSi konkretuli enis arCeva
saurTierTod orive es movlena
urTierTdakavSirebulia, polilingvizmis
aucileblobas warmoSobs komunikaciis dros
mTlianad sazogadoebis an misi wevrebis
mravalenovneba. magram igi ar aris mkacrad
determinirebuli: sazogadoebis erTenovneba ar
gamoricxavs am sazogadoebis romelime
konkretuli wevris multilingvizms da,
91
piriqiT, saxelmwifos multilingvizmi
SeiZleba SeTanxmebuli iyos mosaxleobis
monolingvizmTan enobrivi urTierTobis
farglebSi (magaliTad, SveicariaSi), amitom
ganirCeva „individualuri“ da „nacionaluri“
mravalenovneba. es ukanaskneli
sociolingvistikis Seswavlis sagania.
multilingvizmi umeteswilad
damaxasiaTebelia mravalerovani saxelmwifos
realobasTan (aSS, yofili sabWoTa kavSiri,
ruseTis federacia, indoeTi, nigeria da sxv.).
komunikaciis formebi (enebi, dialeqtebi,
Tqmebi, socialuri da profesiuli Jargonebi
da a.S.) multilingvizmis pirobebSi qmnian
funqcionalur ierarqias, magaliTad: 1. viwro
lokaluri jgufisSigniTa urTierTobis
saSualeba („Sin saxmari“) 2. jgufTaSorisi
yofiTi urTierTobebis lokaluri saSualeba
(e. w. „bazris“ ena sxvadasxva tomebisagan
dasaxlebul soflebSi aziasa da afrikaSi); 3.
administraciis ena; 4. polieTnikuri regionis
ena; 5. saerTo saxelmwifo ena (SeiZleba es
iyos saerTaSoriso ena).
ierarqiis pirveli ori safexuris enebi
metwilad emsaxurebian araformalur zepir
urTierTobebs; momdevno safexurebisTvis ki am
funqciebTan erTad izrdeba masobrivi da
formaluri (umeteswilad, werilobiTi)
sakomunikacio funqciebi _ es aris ganaTlebis
92
enebi, informaciebis saSualebis enebi,
kulturis, literaturisa da mecnierebis enebi.
multilingvizmi yvelaze xSirad
realizdeba orenovnebis (bilingvizmis) saxiT.
sami da meti enis masiuri flobis SemTxvevebi
SedarebiT iSviaTia. ruseTis federaciaSi
mosaxleobis 30%-mde orenovania. maTTvis meore
ena aris rusuli. multilingvizmisaTvis
(bilingvizmisaTvis) arsebiTi mniSvneloba aqvs
gamoyenebuli enis funqcionalur statuss da
maTi siaxlovis xarisxs _ genetikuria es
siaxlove Tu tipologiuri. multilingvizmis
safuZvelze xdeba enaTa interferencia da
konvergencia1.
diglosia (berZ. di _ „orjer“, glosa
„ena“) es aris ori enis an erTi enis ori
formis Tanaarseboba sazogadoebaSi sxvadasxva
funqcionalur sferoSi. diglosia, rogorc
sociolingvisturi fenomeni, aucileblad
gulisxmobs Tavisi idiomebis Segnebul
Sedarebas mosaubris mier ierarqiulad _
„maRali“ _ „dabali“, („sazeimo“ _
„yoveldRiuri“). diglosiis komponentebi
SeiZleba iyos sxvadasxva ena (magaliTad,
franguli da rusuli XVIII saukunis
memamuleTa sazogadoebaSi), SeiZleba
gvxvdebodes erTi enis arsebobis
gansxvavebuli formebi (literaturuli ena _
1 Лингвистический энцик. словарь. Москва, 1990, gv. 303.
93
dialeqti, magaliTad, klasikuri arabuli ena
da adgilobrivi arabuli dialeqtebi
aRmosavleTis qveynebSi), gansxvavebuli
stilebi enisa (magaliTad, wignis ena da
sasaubro ena m. lomonosovis „sami stili
Teoriis“ mixedviT, aseve antonis sami stilis
mixedviT). zogjer diglosia arasworadaa
gaTanabrebuli idiomebis funqcionalur
sertifikaciis arsebobasTan SedarebiTi
faqtoris gareSe. SesaZlebelia iseTi enobrivi
situaciebi, romlebic axasiaTebs
multilingvizms da enaTa funqcionalur
sertifikacias diglosiis arsebobis gareSec
(magaliTad, dasavleT afrikis qveynebSi).
termini diglosia SemoRebulia C. fergiusonis
mier1.
orenovneba gulisxmobs ori enis
srulyofil codnas, maT gamoyenebas rogorc
yoveldRiur cxovrebaSi, aseve sazogadoebrivi
urTierTobis yvela sferoSi (ganaTleba,
kanonmdebloba, masmedia...). mecnierebaSi
garCeulia orenovnebis saxeebi: koordinaciuli
(orive enis Tanabari floba), subordinaciuli
(aramSobliuri ena daqvemdebarebulia
mSobliur enas), recepciuli (adamiani igebs,
magram saubrobs cudad an saerTod ar
saubrobs) da sxv.
1 Лингвистический энцик. словарь. Москва, 1990, gv. 303.
94
profesori j. ketfordi aRniSnavs, rom
sityva „bilingvi“ miemarTeba adamians, romelic
Tanabrad flobs or an met enas. sinamdvileSi
aseTi adamianebi cotaa. im individebs,
romlebic srulyofilad da Tanabrad floben
or enas, j. ketfordi uwodebs ambilingvebs.
bilingvebis meti nawilisTvis ori an ramdenime
enis floba gamoixateba imiT, rom erTi
(mSobliuri) ena misTvis aris ZiriTadi (an
pirveli), xolo sxva ena _ meore.
erT teritoriaze ramdenime eTnosis
xangrZlivi Tanacxovrebisa da sameurneo-
ekonomikuri da kulturuli kavSirebis
Sedegad Camoyalibda kontaqturi Sereuli
orenovneba. CrdiloeT kavkasiisaTvis
damaxasiaTebelia rogorc calmxrivi
bilingvizmi (ori xalxidan yoveli Tanabrad
flobs orive enas), ise polilingvizmi, roca
adgilobrivi xalxebi floben sam an met enas,
magaliTad, daRestanSi. kavkasiaSi,
saqarTvelos sazRvarze, mTian mwvervalebTan
mdebareobs msoflioSi yvelaze patara ori
sofeli TiTo-TiTo eniT _ arCi da hinuxi.
hinuxSi 400 adamiani cxovrobs. sofeli hinuxis
mxcovreblebi floben oTx enas: hinuxurs,
xunZurs, didours (cezurs), rusuls, beJiturs.
eTnosTaSorisi urTierTobisaTvis iyo
aTeulobiT ena Crdilo kavkasiaSi istoriis
manZilze. am xalxebis warmomadgenlebi xSirad
flobdnen meore enas, sabWoTa revoluciamde
95
azerbaijanuls, balyaruls, yabardouls,
yaraCauls, yumikurs, lakurs, noRaurs,
rusuls. damaxasiaTebelia, rom am enaTagan
erT-erTi (rusuli, azerbaijanuli, yumikuri,
noRauri) gamoiyeneboda ramdenime xalxis mier
mniSvnelovan did teritoriaze; danarCeni
enebis (xunZuri, abazuri, yabardouli,
adiReuri, lakuri) codna adamianTa mxolod
gansazRvrul raodenobas Tu hqonda.
revoluciis wina periodSi orenovnebis
gavrcelebis ZiriTadi faqtorebi iyo
ekonomikuri (vaWroba, mecxoveleoba-gadarekva),
agreTve gansaxlebis Tavisebureba,
gansxvavebuli eTnikur sazogadoebebSi
cxovreba da sxv.
CrdiloeT kavkasiis mცxovrebTa
umetesoba bilingvebia, anu saubroben ara
marto TavianT mSobliur, aramed rusul
enazec, romelic aris ZiriTadi eTnosTaSoris
urTierTobis ena, magram ar aris
eTnosTaSoris urTierTobis erTaderTi ena.
sulierebisa da Rirebulebebis SeTviseba im
enidan, romelzec xdeba urTierToba, aris
kanonzomieri nacionalur-enobrivi
cxovrebisaTvis. am procesSi monawile
eTnosebi inarCuneben TavianT nacionalur
Segnebas, tradiciebsa da wes-Cveulebebs. 1994
wlis mikroaRweris Sedegad CrdiloeT
kavkasiis respublikebis mosaxleobis 85,1%
Tavisi nacionalurobis enad Tvlis mSobliur
96
enas. 32% rusul enas aRiarebs mSobliur enad
(maT Soris 29,7 % _ rusi). amasTan, ararusi
nacionalobis mcxovrebTa 4,35% asaxelebs
rusul enas mSobliur enad, xolo meore enad
_ urTierTobis ena _ 80,6 %1.
amgvari statistikuri monacemebis
safuZvelze e. abulova askvnis, rom
orenovnebis xarisxi CrdiloeT kavkasiaSi
maRalia, ganakuTrebiT qalaqis mosaxleobaSi.
XX saukunis 90-iani wlebis movlenebis
Sedegad nacionalur-rusulenovani orenovneba
Semcirda rusulenovani mosaxleobis gadinebis
safuZvelze. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
rusuli enis samarTlebrivi mdgomareoba
Seicvala. rusulma enam mniSvnelovanwilad
dakarga eTnosTaSorisi urTierTobis funqcia
da gaxda SedarebiT dabali stutusis ena,
ufro zustad, eTnikuri umciresobis enad iqca.
nacionalur da nacionalur-Sereul
ojaxebSi bavSvebis ganaTlebasTan
dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia bevri
faqtori, upirveles yovlisa, rusuli enis
flobis done da am enis gamoyeneba (aqtiuri da
pasiuri) mSoblebis mier, maTi interesi am enis
mimarT. nacionalur garemoSi, sadac
praqtikulad ar aris rusulenovani garemocva,
1 Е. А. Абулова, Еще раз о двуязычии на Северном Кавказе, //
Лингвистический вестник. Махачкала, февраль, №2, 2009, gv. 33-34.
97
orenovnebis formirebaSi, gavrcelebasa da
srulyofaSi mniSvnelovan rols skola
asrulebs. bevri lingvisti Tvlis, rom
mizanSewonilia swavlebis dawyeba mSobliur
enaze da Semdgom gadasvla rusul enaze.
gamokvlevebis monacemebiT (Catarda daRestnis
5 raionSi), mSoblebis 65,6%-ma gamoTqva
survili rusul enaze swavlebisa, 32,4%-ma
rusul da mSobliur enaze, mxolod 2%-ma _
mSobliur enaze1.
a. giulmahomedovis azriT, didi
interesis Semcvelia bilingvizmis
TeoretikosebisTvis rusul-daRestnuri
orenovneba. igi iSviaTi movlenaa, warmoiSva
didi samamulo omis Semdgom ruseTis
centraluri qalaqebidan specialistebis
(eqimebis, maswavleblebis) CamosvliT. isini
damkvidrdnen mTebSi da daeuflnen im xalxebis
enebs, romelTa Sorisac isini cxovrobdnen.
ase Camoyalibda rusul-darguuli, rusul-
lakuri da sxva orenovneba.
meore enis gamoyeneba daRestnis
pirobebSi da daRestnis mxatvruli sityvis
ostatebis SemoqmedebaSi a. giulmahomedovi
miiyvana im daskvnamde, rom termin orenovnebis
gamoyeneba aq naTlad ar Seesatyviseba arss am
1 Е. А. Абyлова, Еще раз о двуязычии на Северном Кавказе, //
Лингвистический вестник. Махачкала, февраль, №2, 2009, gv. 34.
98
terminisa. am terminiT daRestnur enaTa
mkvlevrebi aRniSnaven praqtikulad sami enis
(mSobliurisa da ori sxva Semdeg SeTvisebuli
enis) gamoyenebas1. daRestnis multilingvizmi
dRemde mciredaa Seswavlili. am sakiTxTan
aris dakaSirebuli, agreTve, ucxo enebis
swavlebis problematikac.
a. giulmahomedovis axsniT, daRestanSi
rusul-daRestnuri bilingvizmis gaCena kerZo
SemTxvevebTanaa dakavSirebuli da ara im
enobriv politikasTn, romelsac sabWoTa
kavSiri atarebda mTels sabWour sivrceSi.
rusulenovani mosaxleoba CrdiloeT
kavkasiaSi ar flobs nacionalur enebs,
piriqiT, es mosaxleoba miiCnevs, rom swored
nacionaluri enebis matarebelni arian
valdebulni, flobdnen rusul enas, rogorc
komunikaciis, swavlebisa da, ufro metic,
kulturis enas. amgvarma vertikalurma
midgomam ganapiroba calxmrivi bilingvizmis
(rusul-nacionaluri) Camoyalibeba CrdiloeT
kavkasiaSi.
rogorc aRvniSneT, amgvari bilingvizmi
araTanabars xdis enaTa Soris komunikacias da
erT-erTi (mosuli) ena xdeba dominanti.
mravalerovan daRestanSi Seuswavleli
furcelia mxatvruli literaturis ena.
1A. Гюльмагомедов, Двуязычие и диглосия в Дагестане, //
Лингвистический вестник. Махачкала, февраль, №2, 2009, gv. 9.
99
daRestneli xalxebis mwerlebi, romlebic
mSobliur enasTan erTad flobdnen ucxour
enebs, yovelTvis Targmnidnen nawarmoebebs am
enebze. erT-erTi saintereso da naklebad
Seswavlili prolemaa nacionalur-ucxoenovani
orenovneba (maTi gagebiT, rusuli ena aq ar
igulisxmeba). orenovneba gavrcelebuli iyo
daRestnis garkveul wreebSi XIV-XIX
saukuneebSi. am periodSi daRestnis xalxebis
warmomadgenlebi werdnen arabul, sparsul,
Turqul enebze. damaxasiaTebelia, rom am enaTa
specialistebs iseve, rogorc evropuli enebis
specialistebs, dResac amzadeben CrdiloeT
kavkasiis umaRles saswavleblebSi.
rusuli enis gavlena Crdilo kavkasiis
xalxebze rTuli da xangrZlivi procesia. misi
fesvebi Rrma istoriaSi midis. pirveli
kontaqtebi rusul saxelmwifosTan IX-X
saukuneebSi dasturdeba ruseTis laSqrobiT
kavkasiaSi. sistematur xasiaTs es
urTierTobebi XVI saukunidan iZens. XIX
saukunidan ki, roca ruseTma sabolood
daipyro kavkasia, gaatara enobrivi politika,
es politika gansakuTrebul organizebul sax-
es sabWoTa epoqaSi iRebs.
Zalze sainteresoa urTierTgamomricxavi,
sawinaaRmdego damokidebuleba Tavad
Crdilokavkasiel xalxebsa da rusebs Soris. e.
abulova wers, rom ruseTis Semosvlas
kavkasiaSi mohyva kulturaTa
100
urTierTgamdidreba. Tavis droze Tanamedrove
mTielTa winaprebi aRniSnavdnen rusuli enis,
rusuli kulturis mniSvnelobaze da
aucileblobaze kavkasiis eTnosebis
ganviTarebaSi. isini amaSi xedavdnen am
xalxebis aRorZinebis mniSvnelovan pirobas.
cnobili yabardoeli ganmanaTlebeli yazi
ataJukini pirveli mTargneli iyo, romelmac
yabardoul enaze Targmna puSkinisa da
lermontovis Txzulebebi. man aRniSna, rom
rusuli enis codnisadmi moTxovnileba ar
gaqrebao yabardoSi. yabardos mdgomareoba da
rusulTan damokidebuleba iseTia, rom igi
rusulis gareSe ver iarsebebs. amas
acnobiereben da Semdegac gaacnobiereben Tavad
yabardoelebi1.
XIX saukunis meore naxevridan rusuli
ena farTod gavrcelda Crdilo kavkasiaSi.
yovel wels izrdeboda rusuli enis mcodneTa
ricxvi. eTnografi n. grabovski werda, rom
inguSisTvis yvelaze didi siamovneba da
pativiscemaa stumroba saxlSi, amitom maT
yvelgan xvdebi, dawyebuli misaRebidan,
auditoriiT damTavrebuli. yovelive amas
1 Е. А. Абулова, Еще раз о двуязычнии на Северном Кавказе,
сб. Лингвистический вестник. Махачкала, февраль, №2, 2009, gv. 36.
101
inguSi rusuli enis codnis wyurviliT
akeTebs1.
Cerqezi ganmanaTlebeli m. diSekovi
Tavis mogonebebSi ixsenebs faqts, rom
soflebis boberdovskisa da ataJuskis rusi
mefutkre ufasod aswavlida axalgazrda
mTielebs rusul wera-kiTxvas. humanuri
saqcielia, medals ki yovelTvis ori mxare
aqvs.
rogori iyo Tavad rusuli
sazogadoebisa da mwerlebis damokidebuleba
kavkasiis mimarT maSin, roca kavkasieli
„ganmanaTleblebi“ rusul eqspansias lamis
mxsnelad saxavda?
n. xaibulieva naSromSi „kavkasiis saxeebi
da stereotipebi XIX saukunis rusul
samogzauro literaturaSi“ aRniSnavs, rom
kavkasiis saxe, romelic mudmivad Tan axlavs
masebis cnobierebas. igi gavlenas axdens ara
marto adamianTa urTierTobebze, aramed
saxelmwifos politikazec, amitom mkvlevarma
miznad daisaxa, Tvali gaedevnebina saxeTa
evoluciisaTvis ruseTis sazogadoebriv
azrovnebasa da cnobierebaSi, radgan wina
epoqaSi Camoyalibebuli bevri warmodgena da
stereotipi. dRemde axdens gavlenas rusul-
kavkasiur urTierTobebze. mkvlevarma
1 Н. Грабовский, Сборник сведений о кавказских горцах. Вып.
IX. Тифлис, 1876, gv. 29.
102
gaanaliza dokumenturi, geografiuli,
eTnografiuli, istoriuli da kulturuli
xasiaTis Canawerebi samogzauro literaturaSi.
es Janri avlens XIX saukunis kavkasiis
kulturis Taviseburebas, xsnis calkeuli
xalxis nacionalur-sulier individualobas.
aranakleb mniSvnelovania kavkasiis xatis,
saxeebis aRqma da transformacia, radgan
yovel mogzaurs aRmoasvleTSi Tan mohqonda
sakuTari istoriuli TviTaRqmisa da
gamoxatvis done. mkvlevari aRniSnavs, rom
nacionaluri suraTebis, saxeebisa da
stereotipebis Seqmnis es „samogzauro
literatura“ mkiTxvels yovelTvis ar awvdida,
kultivirebas axdenda realuri warmodgenisa.
es ki xdeboda niadagi, winapiroba negatiuri
stereotipebis Camoyalibebisa. realobis
subieqturi aRqma ganisazRvreboda mTxrobelis
klasobrivi kuTvnilebiTa da im amocaniT,
romelic idga mis winaSe.
Zalian xSirad samogzauro Canawerebis
avtorebi TavianT warmodgenebs kavkasiis
Sesaxeb udareben im warmodgenebs, romlebic
Cndeba rus klasikosTa wakiTxvis Semdeg.
urTaven TavianT SeniSvnebs da aRniSnaven
realobasa da warmodgenas Soris danaxul
sxvaobebs.
samogzauro narkvevebis avtorebi
nawilobriv exebodnen socialur-politikur
sakiTxebs, ramdenadac swored es iyo rusuli
103
sazogadoebis gansakuTrebuli interesis
sagani. es iyo kidec nawarmoebis politikuri
qveteqsti.
rogorc yvela mxatvrul saxes, kavkasiis
saxesac gaaCnia myari sityvaTSexamebani
literaturaSi, epiTetebi, metaforebi: дикий
край, рыцарство гор, страна кровы и кинжала, страна,
каменный архипелаг, страна варваров и дикарей da
sxv. dakavSireba, asocireba velurobisa da
kavkasiisa mudmivad myardeboda rogorc
rusuli saxelmwifos mxridan, agreTve
literatorebidan.
xelisufleba da sazogadoeba mTielebs
ganixilavdnen, rogorc aracivilizebul
tomebs, „mtaceblebs“, romlebic cxovroben
ZarcviTa da rbeviT. isini darwmunebuli iyvnen
TavianTi Zaladobrivi civilizatoruli
politikis simarTleSi. am pozicias
„amagrebdnen“ Crdilo-kavkasieli
„ganmanaTleblebi“, romlebic magaliTad
moviyvaneT zemoT. n. xaibulaeva aRniSnavs, rom
kavkasiis oms da ruseTis kolonizatorul
politikas amarTlebdnen imiT, rom kavkasiis
xalxebSi civilizacia Semoitanes (gavixsenoT
i. WavWavaZis „mgzavris werilebSi“ podporuCiki
#-is mier civilizaciis Semotana generlebis
raodenobiT saqarTveloSi).
Zalian xSirad literaturaSi
ganixileboda marTvis meTodebi da maTi
104
efeqturoba. bevrisTvis kavkasia TviTSemecnebis
wyaro gaxda. „sakuTarisa“ da „ucxos“
Sepirispireba erTdroulad iZleoda
saSualebas, daexasiaTebina samyaro, romelSic
avtori aRmoCnda da daexasiaTebina sakuTari
Tavic1.
amgvarad, kavkasiuri samyaro
dampyroblisaTvis, erTi mxriv, aRuqmuli darCa
da, meore mxriv, es aRuqmeloba mas xels
aZlevda kidec, ewodebina misTvis „ucxo“,
„veluri“ da a.S. amgvari midgoma amarTlebda
maT eqspansias „aracivilizebul“ kavkasiaSi
civilizaciis Semosatanad. am yovelivem
ganapiroba is, rom kavkasiaSi damkvidrebul
eTnikur rusebs hqondaT rusuli enis
upiratesobis gancda „aracivilizebuli“
xalxebis enebTan mimarTebiT. aman niadagi
Seumzada calmxriv bilingvizms, rusul-
nacionalurs, roca nacionaluri enebis
matarebelni floben rusuls mSobliur
enasTan erTad, xolo rusuli enis
matarebelni ar floben nacionalur enebs,
radgan maT ar miaCniaT saWirod amgvari ram da
Tvlian, rom am xalxebis bedi, kultura
mxolod rusuli kulturis prizmaSi
1 Н. Хайбулаева, Образы и стереотипы Кавказа в русской
“литературе путешествия “ XIX века, // Материалы I
международного конгресса кавказоведов. Тбилиси, 2007. gv.
449-450.
105
gardatexiT unda iqnas ganxiluli. amgvari
bilingvizmi ki ar aris srulfasovani da
aucileblad Seapirobebs momavalSi erT-erTi
enis, am SemTxvevaSi mosulTa enis
upiratesobas, rom aRaraferi vTqvaT
nacionaluri enebis matarebelTa enobriv
asimilaciaze.
CrdiloeT kavkasiaSi enobrivi situaciis
cvla istoriulad gamowveuli iyo
migraciebiT, eTnosTa SereviTa da
eTnoenobrivi procesebiT, enobrivi situaciis
cvliT, substratiT, superstratiTa da
adstratiT, konvergenciiTa da divergenciiT.
yovelive es permanentulad cvlida am enaTa
„mdgomareobas“1. CrdiloeT kavkasiis enaTa
mdgomareoba icvleboda droiT, sivrciT da
socialur pesrpeqtivebSi.
kavkasia tradiciulad yovelTvis
warmoadgenda didi mezobeli qveynebis
interesebisa da brZolis arenas. am brZolis
procesSi xSirad xorcieldeboda kavkasieli
xalxebis dayofa, ucxo eTnosTa Camosaxleba
da damkvidreba, gadasaxleba da adgilobrivi
eTnosebis gaqrobac ki (mag., albanelebi).
kavkasia xasiaTdeba mravalsaukunovani
enobrivi urTierTobebiT paleokavkasiuri,
indoevropuli, alTauri da semituri enebisa,
1 mdgomareobas ganvixilavT rogorc sociolingvis-tur kategorias.
106
iberiul-kavkasiur enebze metyveli xalxebi
cxovroben am teritoriaze uxsovari droidan,
danarCenebi ki damkvidrdnen kavkasiaSi
istoriuli warsulis sxvadasxva periodSi.
migraciebi da enobrivi kontaqtebi sxvadasxva
epoqaSi sxvadasxvanairi iyo. kavkasiaSi ucxo
eTnosebis gamoCenis momentebi SeiZleba davyoT
or etapad:
1. adreuli safexuri _ V saukunidan
XVIII saukunemde:
a) jgufebi, romlebic Camosaxldenen
dapyrobiTi omebis dros, Semovidnen
dampyroblebTan erTad;
b) ucxo miwis xalxebi, romlebic
kavkasiaSi aRmoCndnen specifikuri istoriuli
pirobebis kvaldakval;
g) ltolvilebi, romlebic specialurad
iqnen Camosaxlebuli dampyrobeli saxelmwifos
mier mizanmimarTuli eTnikuri eqspansiis
gansaxorcieleblad.
2. gviandeli safexuri (XIX-XX
saukuneebi) _ aramkvidri eTnosebis mosvla da
Camosaxleba iZens organizebul, marTul
xasiaTs.
a) „mosulTa“ Camosaxlebis sakiTxi xdeba
marTuli; iqmneba demografiuli proporciebi
„mosulTa“ da „adgilobrivebs“ Soris imisTvis,
rom mudmivad arsebobdes „mesame Zalis“ Carevis
aucilebloba, maT Soris, urTierTobis
dasaregulireblad;
107
b) „mosulTa“ interesebis
uzrunvelyofas Tavis Tavze iRebs „mesame“
(ruseTi), romelic deklaraciulad dgeba
„mosulis“ mxares (anu umciresobis mxares);
g) „mosulTa“ da „adgilobrivTa“ Soris
urTierTobebSi did mniSvnelobas iZens
(samarTlebriv Zalasac ki iRebs) socialuri
da kulturuli faqtorebi;
d) „mosulTa“ da „adgilobrivTa“
urTierTobis ena xdeba ara adgilobrivi,
aramed „mesames“ ena1.
eTnosTa sacxovrebeli adgilebis
cvlilebebisTvis caristuli ruseTi
warmatebiT iyenebda samxedro, ekonomikur da
religiur faqtorebs. samxedro faqtorad
SeiZleba CavTvaloT ruseT-osmaleTisa da
ruseT-iranis omebi, romelTa Sedegadac
kavkasiis sasazRvro zolebi mudmivad
icvleboda, xolo mosaxleoba ukontrolod
gadaadgildeboda; Sesabamisad, icvleboda
enobrivi situaciac.
agresorebi yovelTvis cdilobdnen
aborigeni eTnosebis dasustebas, magram
yvelaze mizanmimarTulad, Tanamimdevrulad da
warmatebiT am process axorcielebda ruseTi,
romelic ukve XX saukuneSi warmatebiT
1 Sdr. m. tabiZe, enobrivi situacia saqarTveloSi da qarTuli enis funqcionirebis sakiTxebi, Tbilisi, 2005, gv. 65.
108
iyenebda komunisturi ideologiis
antinacionalur Tvisebas, kavkasiis
dapyrobili saxelmwifoebis eTnikuri
SerevisaTvis da „dayavi da ibatones“
politikis gasaxorcieleblad,
XIX saukunidan kavkasiaSi enobrivi
politika iyo da darCa calmxrivi
(rusifikacia). enobrivi situacia
ganisazRvreboda ruseTis saxelmwifos
eqspansiuri politikiT, romelic jer kidev
XVI saukunidan iRebs saTaves ivane IV-is
politikiT.
rogorc cnobilia, „enis mdgomareoba“
enobrivi da araenobrivi faqtorebis
urTierTzemoqmedebis dabalansebas
warmoadgens. ena sistemaTa sistemaa. amgvarad,
enobrivi situacia aris sxvadasxva enis an
erTi enis sivrciTi da socialuri
komponentebis urTierTqmedebis Sedegebi.
CrdiloeT kavkasiis enobrivi situaciis
Seswavla moiTxovs gaanalizdes geografiuli,
politikuri, socialur-kulturuli monacemebi,
romelTa farglebSic Cven ganvsazRvravT
konkretul enobriv situacias.
109
6. ruseTis federaciis ganaTlebis
sistema da CrdiloeT kavkasiis enebis
statusi da mdgomareoba
2002 wels sruliad ruseTis
mosaxleobis aRweris mixedviT ruseTSi 142
eTnosi da 40 masSi Semavali eTnikuri jgufi
Sedis. es eTnosebi ganirCevian erTmaneTisagan
enisa da kulturis, gansxvavebuli
civilizaciuri zonisa da tradiciis mixedviT,
Tanamedrove industriul-ekonomikuri da
socialur-kulturuli ganviTarebis donis
mixedviT. rusebi mosaxleobis 80% (= 116
milioni) Seadgenen, TaTrebi _ 5,6 milions anu
4%-s, ukrainelebi 2,9 milions anu 2%-s,
baSkirebi 1,7 milions anu 1%-s, CuvaSebi _ 1,6
milions anu 1%-s, somxebi _ 1,1 milions anu
1%-s; kidev 16 xalxs aqvs raodenoba 400
aTasidan erT milionamde (mordovelebi,
xunZebi, belorusebi, yazaxebi, udmurtebi,
azerbaijanelebi, marielebi, germanelebi,
yabardoelebi, osebi, darguelebi, buriatiebi,
iakutebi, yumikebi, inguSebi da lezgiebi (0,3 %-
dan 0,6%-mde).
1989 wlis aRweris SedegebTan SedarebiT
2002 wlisTvis erT milionamde gaizarda
azerbaijanelTa, darguelTa, yumikTa, inguSTa
da lezgTa raodenoba. am jgufs gamoakldnen
ebraelebi, romelTa raodenoba 2-3-jer
Semcirda.
110
rusebi ricxobriobis mixedviT pirvel
adgilzea ruseTis federaciis bevr subieqtSi
(mTliani mosaxleobis 42%-dan 97%-mde).
gamonaklisia yabardo-balyareTis, yaraCaeT-
CerqezeTis da CuvaSeTis respublikebi.
yalmuxeTis, Crdilo oseTis, TaTreTis, tuvisa
da saxas (iakutia), komi-permiakTa da aginis
buriatTa avtonomiur olqebSi rusebi
raodenobrivad meore adgilze arian (20%-dan
41%-mde). daRestnis, inguSeTisa da CeCneTis
respublikebSi rusebi Seadgenen mosaxleobis
5%-ze naklebs. aq pirvel adgilze dganan
eTnosebi, romelTa eTnonimis saxeli
warmodgenilia federaciis subieqtSi1.
bolo aRweris monacemTa mixedviT
ruseTis federaciis teritoriaze gamoiyeneba
239 ena. ruseTis federaciis enebi
araerTgvarovan mdgomareobaSi funqcionireben
da, Sesabamisad, araTanabar iuridiul
viTarebaSi imyofebian. es umetesad
damokidebulia eTnosis socialur-
demografiul viTarebaze (saerTo raodenoba,
gansaxlebis kompaqturoba an dispersiuloba,
industriul-ekonomikuri da sociokulturuli
ganviTarebis done, enis statusi saxelmwifos
1 М. Н. Кузьмин, О. И. Артеменко, Языки народов России, их
статус и положение в системе образования , //
Лингвистическое кавказоведение и тюркология
_ традиции и современность, Карачаевск, 2007, gv. 3-4.
111
politikur-administraciul sistemaSi).
konkretuli enis Senaxvisa da ganviTarebis
SesaZlebloba damokidebulia am maCveneblebze.
CrdiloeT kavkasiaSi samarTlebrivi
mdgomareobiT (statusiT) saxelmwifo enaa:
rusuli ena, romlis statusi gantkicebulia
ruseTis federaciis konstituciiT,
federaluri kanonmdeblobiT (1991 w.). rusuli
ena saerTo saxelmwifoebrivi enaa. mas aqvs
yvela socialuri funqcia (saqmiani
urTierToba, ganaTleba, mecniereba, masobrivi
komunikaciebi, marTlmsajuleba). ruseTis
federaciis saxelmwifo enis federalurma
kanonma (miRebuli 2005 wels) ar daadgina
sazogadoebrivi urTierTobis sxvadasxva
sferoSi rusuli enis gamoyenebis wesebi
enobriv situaciasTan SesabamisobaSi da
agreTve nacionalur-enobrivi politikis
principebTan SesabamisobaSi. regionalur
enobriv kanonmdeblobaSi rusuli enis statusi
gansazRvrulia rogorc respublikis
saxelmwifo ena da kanonis konteqstis
mixedviT Tu vimsjelebT, rusulma enam unda
Seasrulos upiratesad Sinagani orientiris
roli sxva saxelmwifo enasTan mimarTebaSi. am
kanonebSi rusuli ena ar ganixileba Tavisi
damoukidebeli federaluri statusis mixedviT
_ rogorc uflebaSezRuduli ena
saxelmwifoebrivi enis funqciebiT. misi
umTavresi daniSnulebaa rusuli literaturis
112
translacia da respublikis saganmanaTleblo
sivrcis integrireba saerTorusul
saganmanaTleblo sivrceSi.
ruseTis federaciis SemadgenlobaSi
saxelmwifo enis statusi aqvs aseve 32 enas. es
statusi ganmtkicebulia subieqtebis
kanonmdeblobebiT enis Sesaxeb. am
kanonmdeblobiT isini Tanabari uflebebiT
funqcionireben rusuli enis paralelurad.
regionaluri kanonmdebloba axdens
postulirebas ori saxelmwifo enisa
(rusulisa da nacionaluri enisa),
gansazRvravs maT Tanabar uflebriv
mdgomareobas da am enebis Tanabar
funqcionirebas. rasakvirvelia, dadgenil
sakanonmdeblo Tanabaruflebianobas ar
SeuZlia uzrunvelyos avtomaturad am enebis
funqciaTa Tanabari funqcionireba, rac ase
aucilebelia saxelmwifo enis statusis mqone
enis funqcionirebisaTvis. amgvari normebis
dadgenis mTavari azri aris is, rom gaimijnos
erTi enis funqcia meore enis sasargeblod.
m. kuzmini da o. artemenko miiCneven, rom
respublikebis enebisa da rusuli enis
urTierTmimarTebiT, rusuli enis cneba,
rogorc saxelmwifo enis cneba, waSlilia1.
1К. Н. Кузьмин, О. И. Артеменко, Языки народов России, их
статус и положение в системе оброзования, //
113
Cveni azriT, sakanonmdeblo baza
Seqmnilia eTnosis enobrivi uflebebis dacviT,
magram misi realizaciis gzebia SezRuduli
(amaze gvqonda saubari), amitom m. kuzminisa da
o. artemenkos SeSfoTeba regionalur
subieqtebSi rusuli enis funqciis Sesustebis
Taobaze safuZvels moklebuli Cans.
CrdiloeT kavkasiis enaTagan saxelmwifo
enebia xunZuri, darguuli, yumuxuri, lakuri,
lezgiuri, noRauri, Tabasaranuli _ daRestnis
respublikaSi; adiReuri _ adiRes
respublikaSi, inguSuri _ inguSeTis
respublikaSi, yabardouli-Cerqezuli _
yabardo-balyareTisa da yaraCaeT-CerqezeTis
respublikebSi, yaraCaul-balyaruli _
yabardo-balyareTisa da yaraCaeT-CerqezeTis
respublikebSi, osuri _ Crdilo oseTis
respublika _ alaniaSi.
es enebi, daRestnis respublikis 14 enis
garda, aris satitulo saxelmwifo enebi
respublikebisa, romlebic aZleven
respublikebs saxels ZiriTadi (satitulo)
eTnosis mixedviT.
aris agreTve enebi _ arasaxelmwifo
sasitulo enebi, romelTa eTnikuri dasaxeleba
Seesabameba ruseTis federaciis subieqtebis
dasaxelebebs, magram enis statusi ar aris
Лингвистическое кавказоведение и тюркология: традиции и
современность, карачаевск, 2007, gv. 5.
114
gansazRvruli saxelmwifo dokumentebSi.
aseTia CeCnuri ena CeCneTis respublikaSi.
dRemde ar aris miRebuli kanoni CeCneTis
respublikis saxelmwifo enis Sesaxeb da
kanoni CeCneTis respublikis xalxebis Sesaxeb.
CrdiloeT kavkasiaSi, ise, rogorc
ruseTis federaciaSi mTlianad, respublikuri
(satitulo) enebis statusi jer kidev ar
mowmobs maT farTo gamoyenebaze
sazogadoebrivi urTierTobis yvela sferoSi.
es enebi srulyofilad (Tu zogjer saerTod
ara) ar gamoiyeneba urTierTobaSi, masobriv
komunikaciaSi, saqmiswarmoebaSi, ganaTlebaSi,
gamomcemlobaSi, sulier kulturaSi.
ras unda gamoewvia nacionaluri enebis
funqciebis Sesusteba respublikebSi? ori
faqtori SeiZleba gamoiyos: pirveli _ es aris
rusuli enis aqtiuri zemoqmedeba nacionalur
enebze, romelic rusulenovanTa CasaxlebiT
aris gamowveuli, agreTve gamowveulia
masobrivi informaciis gavrcelebis
saSualebiT. gansakuTrebuli roli am kuTxiT
Seasrula televiziam. meore faqtori _ es aris
mSobliuri enis poziciis Sesusteba, rac
dakavSirebulia tradiciuli enobrivi
koleqtivebis rRvevasTan rusuli dasaxlebis
ganmtkicebis xarjze da mSobliuri enis
swavlebis araefeqturobasTan
zogadsaganmanaTleblo dawesebulebebSi.
115
enobrivi situacia asrulebs kargi
indikatoris rols mcirericxovani xalxebis
socialur-ekonomikuri warumatebeli
mdgomareobis Sesaswavlad. am eTnosTa enebis
Tanamedrove viTareba safrTxeebis Semcvelia
(Sdr. aseve CrdiloeTis xalxTa enebis kerekis,
ultas, udegeuris mdgomareoba. isini gaqrobis
winaSe mdgari enebia).
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
gaxSirda migraciebi ruseTSi dsT-s
qveynebidan. diasporaTa ricxvi ruseTis
federaciaSi mniSvnelovnad gaizarda.
enaTa sicocxlisunarianoba da Semdgomi
ganviTarebis SesaZlebloba korelaciaSia enis
funqcionirebasTan (anu enis sazogadoebrivi
funqciebis raodenobasTan da gamoyenebis
intensiurobasTan, agreTve rig eTno-socialur
faqtorebTan. gansakuTrebiT mniSvnelovania
satitutlo eTnosis damokidebuleba
respublikis (subieqtis) danarCen
mosaxleobasTan. magaliTad, a) 50%-ze meti _
inguSeTi (77,3), yabardo-balyareTi (67).
CrdiloeT oseTi-alania (63), CeCneTi (93); b)
50%-ze naklebi _ yaraCaeT-CerqezeTi (449); g)
30%-ze naklebi _ adiRe.
mniSvnelovania meore faqtori _
kompaqturoba da dispersiuloba eTnosis
gansaxlebisa.
arsebiTi mniSvneloba enis
gadarCenisTvis eniWeba eTnosis
116
warmomadgenlebis mier mSobliuri enis
flobis xarisxs. maCveneblebi „Tavisuflad
flobs“ an ar „Tvlis mSobliur enad Tavisi
eTnosis enas“ aris obieqturi maCvenebeli enis
sicocxlisunarianobis gansasazRvrad.
ruseTis federaciis respublikebis
enebs, kerZod, satitulo enebs aqvT
SesaZlebloba, e.i. arian ganviTarebuli
saimisod, rom Seasrulon saxelmwifo enis
statusis mqone enis funqciebi. garda amisa,
respublikebSi miRebulia programebi
mSobliuri saxelmwifo enis ganviTarebisa da
maTi socialur-sazogadoebrivi funqciebis
Sesaxeb, am enis flobis Sesaxeb sxva eTnosis
warmomadgenelTa mier, upirveles yovlisa,
rusebis mier. respublikuri enebidan,
romelTac ar aqvT saxelmwifoebrivi statusi,
sakmaod kargad ganviTarebulia CeCnuri ena.
mSobliuri (ararusuli) enisaTvis
ganaTlebis sistemaSi funqciebis miniWeba am
eTnosebis zrunvis sagani xdeba 1992 wlidan.
federalur kanonSi „ganaTlebis Sesaxeb“
xorcieldeba swored saganmanaTleblo
procesebSi mSobliuri enis rolis aRdgena.
Tanamedrove doneze ruseTis federaciis
saganmanaTleblo sivrceSi swavlebis ena aris
28, amaTgan 16 aris swavlebis ena dawyebiT
saganmanaTleblo sistemaSi, 2 ena aris
ZiriTadi saganmanaTleblo donisTvis da 10 _
117
saSualo ganaTlebisTvis. erovnul
umciresobaTa 7 enaze rig saganmanaTleblo
sivrceSi xorcieldeba yvela humanitaruli
sagnis swavleba. es monacemebi obieqturad
adastureben, rom sruli SesaZleblobebiT
funqcionireba SeuZliaT mxolod msxvili
eTnosebis enebs. danarCen SemTxvevaSi moxda
mSobliuri enis aRdgena, rogorc sagnisa da
ara swavlebis enisa. ruseTis federaciaSi
skolebSi swalebis enad 43 enaa gamoyenebuli
(swavleba I-dan IX klasamde, iSviaTad _ XI
klasamde).
ruseTis federaciis saganmanaTleblo
sistemaSi swavlebis procesis orive formaSi
(swavlebis ena da swavlebis sagani)
monawileobs 78 nacionaluri ena. mSobliuri
enis xvedriTi wilis amaRlebam, respublikebis
enebis statusis gazrdam saxelmwifoebrivi
enis statusamde Secvala saaTebis ganawilebis
Zveli balansi filologiuri mimarTulebebiT
zogadsaganmanaTleblo dawesebulebebSi. aman
mTlianobaSi Seasusta rusuli enis pozicia,
romelic axla gaxda ruseTis federaciis
respublikebSi Seswavlis sagani rogorc
ruseTis federaciis saxelmwifo ena kviraSi 3
saaTis moculobiT.
sainteresoa, rom ruseTis federaciis
calkeul subieqtebSi moxda cvlilebebi
skolebSi mSobliuri enis swavlebaSi.
swavleba mSobliur enaze ganxorcielda me-11
118
klasis CaTvliT da, agreTve, daisva sakiTxi
umaRles saswavleblebSi mSobliur enaze
swavlebis Sesaxeb. daiwyo kidevac moZraoba am
mimarTulebiT. amgvari tendencia ruseTis
federaciis saswavlo sistemaSi qmnis obieqtur
safuZvels orenovnebis Semcirebisa da rusuli
enis, rogorc saxelmwifo enis funqciis
daqveiTebisa, rusuli enis rolis Semcireba,
rogorc cnobilia, ufro advilia iq, sadac
satitulo eri ricxobrivad gacilebiT metia,
vidre rusebi. amgvarad, iqmneba winapirobebi
rusuli enis SezRuduli funqcionirebisaTvis
yofiT sferoSi sazogadoebrivi
urTierTobisTvis rusebsa da calkeul
eTnosebs Soris. Cdneba araTanabari pirobebi
orenovnebisaTvis rusuli da erovnuli
umciresobebis enebs Soris. v. altapovi
aRniSnavs, rom ukrainaSi rusuli ena skolebSi
mniSvnelovnad Seviwrovda, miuxedavad imisa,
rom rusuli enis realuri roli urTierTobis
sxvadasxva sferoSi Zalian didia. bevri bavSvi
dResac Sin saubrobs rusulad, radganac
mSoblebi inerciiT ganagrZoben masze saubars,
Tumca kiTxva da wera mxolod ukrainulad
SeuZliaT1.
bolo wlebSi ruseTis axalgazrda
TaobebSi SeiniSneba rusuli enis codnis
donis daqveiTeba, mcirdeba wignierebis donec,
1 М. К. Кузмин, О. У. Артеменко, gv. 11.
119
aseve moswavleTa sametyvelo kulturac
(magaliTad, es SesamCnevia tuvis
respublikaSi)1. mkvlevrebi gamoTqvamen TavianT
SeSfoTebas imis Taobaze, rom usafuZvlod
gadaisinja rusuli enisa da literaturis
swavlebis saganmanaTleblo programebi
swavlebis Sinaarsisa da drois minimumamde
dayvanis tendenciiT. saganmanaTleblo
dawesebulebebs, romlebic orenovani
swavlebis safuZvelze aswavlidnen, ar miuRiaT
rusuli enisa da literaturis axali
saxelmZRvaneloebi, romlebic regionSi
orenovani situaciis gaTvaliswinebiT iqneboda
Seqmnili da romelic aseve gaiTvaliswinebda
enaTa swavlebis Tanamedrove meTodikas. zemoT
dasaxelebuli avtorebi gamoTqvamen agreTve
ukmayofilebas imis Taobaze, rom regionebSi
xorcieldeba rusulenovani skolebis
xelovnuri Semcireba, rac amcirebs rusuli
enisa da rusulenovani mosaxleobis uflebebs,
miiRon rusul enaze ganaTleba, romelic maT
ruseTis federaciis konstituciiT aqvT
garantirebuli. aqve aRniSnaven, rom realuri
saskolo praqtika rig respublikebSi
adasturebs federaluri normatiuli
sakanonmdeblo bazis darRvevebis mraval
SemTxvevas2.
1 М. К. Кузмин, О. У. Артеменко, gv. 11. 2 iqve, gv. 12.
120
nacionaluri skolebi ruseTSi de-iure
arsebobda 1992 wlamde. ruseTma Tavidan
aicila lingvistur safuZvelze warmoqmnili
konfliqtebi. ruseTis federaciis sabWoTa
memkvidreobiT gadmoeca eTnokulturuli da
eTnolingvisturi problematika. rogorc
praqtikam daadastura, warmoiSva
maregulirebeli, balansis Semqmneli meqanizmis
moZiebis aucilebloba. es meqanizmi unda
abalansebdes federalur da regionalur
doneebs. amasTan dakavSirebiT 2006 wlis 3
agvistos damtkicda ruseTis federaciis
nacionaluri saganmanaTleblo politikis
koncefcia da prioritetul mimarTulebaTa
gegma mTliani saganmanaTleblo sistemis
moderdnizaciis pirobebis (2004-2010 ww.)
gaTvaliswinebiT.
es koncefcia iTvaliswinebs ruseTis
federaciis saganmanaTleblo sistemaSi
mSobliur (ararusul) enaze swavlebas
humanitaruli mimarTulebiT, romelic
gaTvlilia, ama Tu im doziT, mSobliur
kulturaze. es aris gansakuTrebuli
specifikuri modeli saganmanaTleblo
dawesebulebebisa. amgvari skolis sabaziso
ganmasxvavebeli Tvisebebi aris bilingvuri da
bikulturuli Sinaarsis humanitarul
disciplinaTa bloki, romelic agebulia
mSobliur da rusul kulturaze kulturaTa
dialogis gamoyenebiT da SepirispirebiTi
121
analiziT. igi mimarTulia mravalerovani
rusuli sazogadoebis konsolidaciis amocanis
gadasaWrelad. ramdenad Seicavs amgvari
realoba riskis faqtorebs mcirericxovani
eTnosTa enebis sicocxlisunarianobis
SenarCunebaSi?
122
G7. ganaTlebis sistemis samarTlebrivi
regulireba CrdiloeT kavkasiaSi
enobrivi situaciis regulirebis
safuZveli aris sakanonmdeblo samarTlebrivi
baza. ganaTlebis ganviTareba efuZneba
normatiul-sakanonmdeblo safuZvels, romelic
aregulirebs am sferoSi urTierTobebs,
agreTve sazogadoebriv urTierTobebs sxva
sferoebTan. es sakanonmdeblo baza
formirdeba realuri ekonomikuri, politikuri
da socialuri sferos gaTvaliswinebiT.
ruseTis federaciis Tanamedrove
saganmanaTleblo normatiul-sakanonmdeblo
bazisTvis damaxasiaTebelia rogorc
centriskenuli, aseve centridanuli
tendenciebi.
centriskenuli tendenciebi
ganpirobebulia ruseTis federaciis erTiani
saganmanaTleblo sivrcis SenarCunebis
moTxovniT, rac gamoixata swavlebis Sinaarsis
mixedviT licenzirebis erTiani meTodikiTa da
saganmanaTleblo dawesebulebebis
saxelmwifoebrivi akreditaciiT, romliTac
gansazRvrulia swavlebis saerTo vadebi.
centridanuli tendencia dakavSirebulia
imis gacnobierebasTan, rom SeuZlebelia da,
agreTve, ar aris mizanSewonili
demokratizaciis pirobebSi aseT did qveyanaSi
SenarCunebul iqnes centris funqciebi
123
Zveleburad _ unificirebuli formiT.
sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi
ganxorcielda cvlilebebi (kerZo sakuTrebis
dakanoneba, sabaziso ekonimika, marTvis
sistemis optimizacia, da sxv.). SeiZleba
agreTve prognozireba imisa, rom ganaTlebis
sistemis roli, uflebamosilebebi gaizarda.
ufro metic, gaCnda damoukidebeli
saganmanaTleblo dawesebulebebi. aseTi
cvlilebebi ganapirobebs ganaTlebis
normatiul-samarTlebrivi bazis koreqtirebas.
ganaTlebis sferoSi samarTlebrivi
regulirebis ZiriTad sakanonmdeblo aqti aris
ruseTis federaciis konstituciis #43 statia.
ganaTlebis sistemis samarTlebrivi sivrcis
sxvadasxva aspeqti regulirdeba federaluri
kanonmdeblobiTac, romelic exeba
„saxelmwifoebrivi da municipaluri
ganaTlebis dawesebulebebis statusis
Senaxvasa da maT privatizaciaze moratoriums“
(17.03.1999).
ganaTlebis sferoSi ruseTis federaciis
subieqtebi atareben saxelmwifo politikas,
aqvT finansuri saxelmwifoebrivi mxardaWera,
ufro aucilebeli ganaTlebis garantia.
adgilobriv biujetebSi finansuri subsidiebis
gamoyofis saSualeba. amasTan dakavSirebiT,
Sesabamis regionalur organoebs aqvT ufleba,
daaweson adgilobrivi gadasaxadebi.
ganusazRvron federalur SeRavaTebsa da
124
normebs damatebiTi SeRavaTebi materialur-
teqnikuri uzrunvelyofisa da pedagogiuri
saqmianobisTvis.
moqmed kanonmdeblobas aqvs rigi
aspeqtebisa, romelic asaxavs ganaTlebis
realuri situaciis amsaxvel winmswreb
Tvisebebs. amas adasturebs is faqti, rom
kanonmdeblobis zogierTi norma jer kidev ar
aris moqmedebaSi, prioritetuli ar aris
uzrunvelyofili finansebis federaluri
biujetiT, ar aris kanonmdeblobiT
gansazRvruli saxelmwifo saganmanaTleblo
ZiriTadi saerTo ganaTlebis standarti.
amgvari situacia mowmobs imas, rom
moqmedi kanonmdebloba ganaTlebis sferoSi
iTxovs ukeTes damokidebulebas qveynis
realur SesaZleblobasTan. sakanonmdeblo
bazis arasrulyofilebas, am kanonmdeblobaSi
Cadebuli normebis arasrulfasovnebas
mivyavarT damaxinjebul da subieqtur
midgomamde, mivyavarT agreTve darRvevebamde,
romlebic amuxruWebs ganaTlebis ganviTarebis
normalur svlas.
federalur samarTlebriv
saganmanaTleblo bazaSi mniSvnelovan misias
asrulebs normatiul-sakanonmdeblo saqmianoba
ruseTis federaciis subieqtebisa.
samarTlebrivi aqtebis sakanonmdeblo
„korpuss“ am kuTxiT t. nestiuki yofs
125
ramdenime jgufad1: pirvel jgufs ganekuTvneba
zogadi kanonebi, romlebic aregulireben
ganaTlebis yvela donis organizacias. mas
safuZvlad udevs federaluri kanoni
„ganaTlebis Sesaxeb“. am kanonebis ZiriTadi
amocanaa federaluri kanonis konkretizacia,
misi mibmuloba nacionalur da regionalur
pirobebTan (nacionaluri kulturis sakiTxi,
literatura, ena da sxv.); meore jgufs qmnis
miznobrivi samarTlebrivi aqtebi, romlebSic
ganxilulia ganaTlebis calkeuli donis
sakiTxebi. am kanonebSi dadgenilia
samarTlebrivi normebi sakiTxebis mixedviT,
romlebic dakavSirebulia ruseTis federaciis
subieqtebis kompetenciebTan an gadmocemulia
mdgomareoba detalurad; mesame jgufs
miekuTvneba kanonebi, romlebic amyarebs
gansakuTrebul wesrigs saganmanaTlbeblo
dawesebulebebis finansuri uzrunvelyofis
regulirebaSi2.
1 Т. Л. Нестюк, Правовое регулирование в области
образования как основа решения языковой ситуации в
регионах Российской Федерации , // Лингвистическое
кавказоведение и тюркология: традиции и современность,
Карачаевск, 2007, gv. 24. 2 Т. Л. Нестюк, Правовое регулирование в области
образования как основа решения языковой ситуации в
регионах Российской Федерации , //Лингвистическое
кавказоведение и тюркология: традиции и современность,
Карачаевск, 2007, gv. 25.
126
2000 wels ruseTis federaciis
xelisuflebam daamtkica „ganaTlebis
nacionaluri doqtrina“. masSi
formulirebulia ZiriTadi mdgomareba,
romelic gansazRvravs Tanamedrove
sazogadoebaSi ganaTlebis rolsa da adgils,
mis miznebs, amocanebsa da funqcionirebis
principebs, saxelmwifosTan
urTierTdamokidebulebis strategias.
doqtrinaSi gansakuTrebiT unda gamoiyos:
ganaTlebis ganviTarebis
prioritetuloba, misi saxelmwifoebrioba,
misaRwevoba, uwyvetoba, mecnieruloba,
suliereba, saxalxooba;
ruseTis federaciis
saganmanaTleblo sivrcis erTianobis
Senaxva;
moqalaqeTaTvis ganaTlebis
uflebis realizaciis saxelmwifoebrivi
garantiis gafarToeba;
ganaTlebis xarisxis Sefasebis
efeqturi nacionaluri sistemis Seqmna
damoukidebeli saxelmwifoebrivi
saatestacio samsaxuris meqanizmTan erTad;
moqalaqeTa ganaTlebis donisTvis
saxelmwifos pasuxismgeblobis amaRleba.
iuneskos saerTaSoriso komisiis
moxsenebebSi, romlebic XXI saukuneSi
ganaTlebis problemebs exeba,
formulirebulia oTxi fundamenturi principi
127
Tanamedrove ganaTlebis sistemebisaTvis:
„vaswavloT erTad cxovreba“, „viswavloT
codnis SeZena“, „viswavloT Sroma“, „viswavloT
cxovreba“... amgvari principebis SemuSavebis
aucilebloba ganpirobebulia kacobriobis
axal civilizaciaSi gadasvliT, kerZod,
industriuli sazogadoebidan
postindustriulisaken (informaciulisaken),
romelsac Tan axlavs globalizaciis mwvave
problemebi msoflio saganmanaTleblo sivrcis
regulirebis efeqturi meqanizmis moTxovniT.
ganaTlebis principebi gansazRvraven mis
ZiriTad mimarTulebebsa da tendenciebs. igi
aris ganaTlebis Sesaxeb mTavari kategoria
nebismier qveyanaSi da icvleba qveynis
ganviTarebasTan erTad.
sxvadasxva nacionalur kanonmdeblobas
aqvs bevri sxvaoba da prioriteti (miuxedavad
imisa, rom bevri principi saerToa). magaliTad,
ruseTis federaciis „ganaTlebis Sesaxeb“
kanonis Sesworebul redaqciaSi 1996 wels,
meore statiaSi „ganaTlebis sferoSi
saxelmwifo politikis principebis“ Sesaxeb,
CamoTvlilia Semdegi ZiriTadi principebi:
ganaTlebisadmi humanuri
damokidebuleba, zogadsakacobrio
Rirebulebebis prioritetuli, adamianis
sicocxlisa da pirovnebis Tavisufali
ganviTarebis prioriteti;
128
ruseTis xalxebis kulturaTa
Senaxva da ganviTareba, regionaluri da
kulturuli tradiciebisa da TviTmyofadobis
Senaxva da ganviTareba mravalerovani
saxelmwifos pirobebSi.
129
8. kompleqsuri modelebi CrdiloeT
kavkasiis enobrivi situaciis Sesaswavlad
CrdiloeT kavkasiis enobrivi
situaciisaTvis damaxasiaTebeli relevanturi
niSnebi vlindeba im kvlevebis Sedegad,
romlebic tardeba kompleqsuri modelebis
safuZvelze. es modelebi SemuSavebulia
sociolingvistikaSi gasul saukuneSi. enobrivi
situaciis tipologizacia SesaZlebelia
raodenobrivi (kvantitatiuri), SefasebiTi
(estimaciuri) da Tvisobrivi (kvalitatiuri)
midgomebiT.
I. raodenobrivi midgoma gulisxmobs: 1.
idiomTa raodenobis gansazRvras, romelic
Seadgens mocemul enobriv situacias; 2. yovel
konkretul enaze calke aRebul enaTa
matareblebis raodenobis gansazRvras
regionis mosaxleobis mTlian raodenobasTan
mimarTebaSi (es aris idiomis demografiuli
simZlavre); 3. konkretuli idiomis
komunikaciis sferos raodenobrivi
maxasiaTeblebis gansazRvras saerTo
raodenobasTan mimarTebaSi.
amgvari kvlevis Casatareblad saWiroa
Seiqmnas monacemTa baza: a) monacemTa bazis
Seqmna (lingvisturi demografia) _ kavkasiis
samwerlobo enebisTvis aseTi monacemebi
arsebobs, arasamwerlobo enebisTvis ara gvaqvs;
b) enobrivi sxvaobis gazomisaTvis,
130
gansazRvrisaTvis aucilebelia j. grinbergisa
da s. libersonis meTodis gamoyeneba, kerZod
im meTodisa, romelic Seqmnilia mravalenovan
sazogadoebaSi komunikaciuri sxvaobebis
Sesaswavlad sarwmuno modelebis
formirebisTvis. aseTia mravalenovani
CrdiloeT kavkasia; g) raodenobrivi Sedegebis
intergacia ganapirobebs axal Tvisobriv
midgomas.
1994 wlis mikroaRweris raodenobrivi
Sedegebis magaliTebi saintereso suraTs
iZleva: mosaxleobis 85.1% CrdiloeT kavkasiaSi
mSobliur enad Tvlis Tavisi erovnebis enas.
regionis respublikebis mosaxleobis
rusulenovani nawili 32%-ia, romlisTvisac
rusuli mSobliuri enaa (maT Soris rusi
29.7%-ia). amasTan, ararusi mosaxleobis 4.53%-ma
rusuli ena daasaxela mSobliur enad.
131
tabula 1. 1989 wlis aRweris monacemebi
erovneba raod
enoba (aTaso
biT)
Tvlis mSobliur
enad
Tavisufla
d flobs
meore enas
ar
flobs
meore
enas
Tavisi
naciona
lobis
enas
r
us
u
l
en
as
sxva
enas
Tav
isi
ero
vneb
is
ena
s
rusu
l
enas
sxva
eneb
s
abazebi 33 94.0 4.3 1.7 0.6 78.5 3.5 17.4 adiReelebi 123 95.3 4.6 0.1 1.1 82.2 0.1 16.6 balyarelebi 78 95.3 4.2 0.5 0.5 80.3 0.6 18.6 darguelebi 353 98.0 1.5 0.5 0.2 68.0 1.4 30.4 Tabasaranelebi 94 96.7 2.4 0.9 0.3 62.5 4.8 32.4 TaTebi 19 83.5 14.
4 2.1 1.6 78.1 2.3 18.0
inguSebi 215 98.2 1.6 0.2 0.3 80.3 0.5 18.9 lakebi 106 95.1 3.9 1.0 0.4 77.8 1.4 20.4 lezgebi 257 94.0 4.5 1.5 0.7 68.7 1.8 28.8 noRaelebi 74 90.4 2.9 6.7 0.5 79.7 0.7 19.1 osebi 402 93.2 6.4 0.4 1.1 83.2 0.9 14.8 yabardoelebi 386 97.6 2.2 0.2 0.3 78.1 0.2 21.4 yaraCaelebi 150 97.8 2.1 0.1 1.4 79.8 0.2 19.6 Cerqezebi 51 91.6 5.2 3.2 0.7 77.2 1.1 21.0 CeCnebi 898 98.8 1.1 0.1 0.4 82.1 0.5 17.0 xunZebi 544 97.8 1.6 0.6 0.2 65.3 1.1 33.4
132
tabula 2. 1994 wlis saarCevno aRweris monacemebi Crdilo kavkasiis eTnosebis Sesaxeb
Erovneb
a gamokiTxul pirTa raodenoba
Tvlian mSobliur enad
Tavisuflad flobs meore
enas (%)
ar flobs meore enas
Tavisi nacionalobis enas
rusul enas
sxva enas
Tavisi
nacionalobis enas
rusul enas
sxva enas
Abazebi 1218 93.6 4.9 1.5 0.3 82.7 7.6 9.4
adiReelebi
7191 95.9 3.9 0.2 0.8 85.7 0.3 13.2
Balyarelebi
3796 98.3 1.5 0.2 0.1 87.1 0.5 12.3
Darguelebi
17166 97.7 1.9 0.4 0.3 80.7 0.8 18.2
Tabasaranelebi
6184 97.9 1.8 0.3 0.3 78.5 2.1 19.1
TaTebi 408 75.3 19.1 5.6 2.2 79.2 1.7 16.9
inguSebi 12649 98.0 1.2 0.8 0.4 87.5 0.1 12.0
Lakebi 4673 94.3 4.8 0.9 0.4 88.2 0.8 10.6
Lezgebi 14743 95.3 4.0 0.7 0.4 78.2 0.7 20.7
noRaelebi
2896 88.3 3.9 7.8 0.3 85.7 0.7 13.3
Osebi 23131 93.1 6.5 0.4 1.2 83.5 3.4 11.9
Yabardoelebi
20153 98.0 1.9 0.1 0.3 81.2 0.2 18.3
yaraCaelebi
8659 98.4 1.6 0.0 0.2 89.1 0.2 10.5
Yumikebi 14315 98.1 1.7 0.2 0.2 86.9 0.5 12.5
Cerqezebi
3226 81.0 3.7 15.3 0.4 85.9 0.9 12.8
CeCnebi 4931 91.9 7.2 0.9 1.2 83.7 1.3 13.8
xunZebi 29706 97.4 1.8 0.8 0.3 77.7 0.9 21.1
133
tabula 3. 1989 wlis aRweris Semajamebeli Sedgebi
enis dasaxeleba
eTnikuri
jgufis
raodenoba
ar saubroben
TavianT
eTnosis
enaze
micemul
enaze mosaubreTa
raodenoba
Tavisi
eTnosis enas Tvli
s mSobliur enad
miiCnevs
mocemul enas mSobliurad
eTnikuri jgufis
farglebs gareT.
Tavisi
eTnosi enas flobs,
rogorc
meore enas.
enas flobs
rogorc
meore enas mocemuli eTnosis farglebs gareT
saubroben
mxolod
Tavisi
eTnosis
enaze (monolingvebi)
abazuri
32983 1799 31184 30989 monacemebi araa
195 monacemebi araa
3931
adiReuri
122908 4482 119464 117067 341 1359 697 15892
darguuli
353348 6558 348284 346066 598 724 896 100882
Tabasaranuli
93587 2855 90732 90445
monacemebi ar
aris
287
monacemebi ar
aris
27442
inguSuri
1215068 3301 212315 211210 194 557 354 37424
lakuri
1106245 4724 104271 101063 1036 458 1714 16971
lezgiuri
257270 13817 246983 241704 491 1749 3039 60176
noRauri
73703 6695 67008 66641 monacemebi ar
367 monacemebi ar
7355
134
aris aris
osuri
402275 23138 383759 374931 811 4206 3811 36414
yabardoul-
Cerqezuli
386055+5076
8100+3946
429390 423358 1336 1415 3281 74296+6706
yaraCaul-balyarul
i
150332+78341
2851+3299
225756 221621 1559 902 1674 26632+11239
yumixuri
277163 5630 286669 270857 6972 676 8164 61960
CeCnuri
898999 9330 893121 888147 1447 1522 2005 218869
xunZuri
544016 11261 534901 531746 599 1009 1547 170520
yabardoul-Cerqezuli da yaraCaul-
balyaruli enebis 2, 3 da 8 grafebSi
mocemulia cnobebi eTnikuri jgufebis Sesaxeb
ori ricxviT, radganac am enaTa matarebelni
TavianT Tavs ganicilaven rogorc sxvadasxva
xalxs an rogorc erTi xalxis gansxvavebul
eTnikur jgufebs. oficialur aRwerebSi
informacia maT Sesaxeb yovelTvis mocemuli
iyo calcalke.
135
nacionaluri enebis raodenobrivi da
Tvisobrivi maxasiaTeblebis sailustraciod
warmovadgenT erT-erTi enis masalas, kerZod,
abazuris, romelic yaraCaeT-CerqezeTis
respublikis satitulo enaa (ix. danarTi @#1
da danarTi #2).
abazuri aris Seswavlis ena, rogorc
swavlebis ena _ igi SezRudulia. abazuri ena
iswavleba, rogorc sagani.
1992 wlidan yaraCaeT-CerqezeTis
respublikaSi iyo mcdelobebi, gaezardaT
mSobliuri enis SemswavlelTa raodenoba, maT
Soris, abazuri enisaTvis. eqsperimentis saxiT
or skolaSi SemoRebul iqna swavleba abazur
enaze. Tu ra xdeba stavropolis mxareSi,
zusti monacemebi ar gvaqvs, es ena gamoiyeneba
kompaqturad dasaxlebul adgilebSi
nacionalur skolebSi, rogorc swavlebis
sagani.
abazuri enis gamoyeneba, rogorc
swavlebis enisa, SezRudulia _ dawyebiTi da
saSualo skolebi sul oria, sadac es ena
gamoiyeneba. moswavleTa Sesaxeb cnobebi ar
gvaqvs. kviraSi saaTebis raodenoba
gansxvavebulia. am enaze saxelmZRvaneloebi
SezRudulad gamoicema. 1994 wlis monacemebiT,
mxolod abazur enaze swavleba ar aris.
abazuri ena, rogorc swavlebis ena,
SemoRebuli iqna 2 skolaSi, rogorc
aRvniSneT, eqsperimentis saxiT. mSobliur enaze
136
iswavleba, Cveulebriv, humanitaruli sagnebi.
sxva sagnebi iswavleba rusul enaze. 1998 wels
mxolod erTi saxelmwifo saswavlo
dawesebuleba iyo, moswavle _ 19, saaTebis
raodenoba kviraSi _ sxvadasxva.
abazuri ena, rogorc Seswavlis sagani
1994 wels iyo 15 saswavlo dawesebulebaSi _
2884 moswavliT, saaTebis raodenoba kviraSi
iyo 204; 1998 wels _ 33 saswavlo
dawesebulebaSi 5500 moswavliT, saaTebis
raodenoba kviraSi 2 _ amave wlidan yaraCaeT-
CerqezeTis respublikaSi abazuri ena
iswavleba I klasidan XI klasamde. erT
umaRles saswavlebelSi abazuri ena aris
Seswavlis sagani 140 studentiT, 2-4 saaTiT
kviraSi.
yaraCaeT-CerqezeTis saxelmwifo
pedagogiur universitetSi abazuri ena
Seiswavleba sami specialobaze: 1. specialoba
„mSobliuri enisa da literaturis
maswavlebeli“ (daswrebul da dauswrebel
ganyofilebaze swavlobs sul 60 studenti); 2.
specialoba „dawyebiTi ganaTlebis pedagogika
da meTodika“ (daswrebul da dauswrebel
ganyofilebaze, 50 studenti); 3. specialoba
„nacionaluri Jurnalistika“ (sul 30
studenti), swavlebis vada aris 5 weli.
137
masobrivi informaciis saSualebebi radiomauwye
bloba 1995
telemauwyebloba 1996
kinematografia
gramfirfitebi
magntofonis Canawer
ebi
Teatri
respublikuri sadguri mauwyeblobis dro 162 wT. dReSi pirveli ena: abazuri sxva enebi: yaraCauli, Cerqezuli, noRauri, rusuli. programis saxeebi: sainformacio-politikuri -81 wT. saxalxo meurneoba - 55 wT. bavSvebisa da mozardebisaTvis 11 wT. lieraturul-musikaluri - 15 wT.
respublikuri televizia CerkeskSi mauwyeblobis dro 30 wT. kviraSi pirveli ena - abazuri sxva enebi: Cerqezuli, yaraCauli noRauri rusuli programis saxeebi: socialuri problemebi, kultura, istoria (30 %) xalxuri simRerebi Tanamedrove kompozitorTa simRerebi (40%) teleCanaxatebi r (20%) adgilobrivi siaxleebi, yofa da cxovreba...
_ cotaa + SezRudulia gamoyeneba,
spontanuri
138
statistikuri, raodenobrivi monacemebis
analizi cxadyofs, rom abazuri enis
sicocxlisunarianoba safrTxis winaSe dgas,
radganac misi gamoyenebis areebi SezRudulia.
II. SefasebiTi (estimaciuri) midgoma
gulisxmobs idiomis Sinagan da garegan
niSnebsa da Tvisebebs (ZirZveli momxmarebeli
enisa, enis gamoyeneba komunikaciisaTvis im
xalxebis mier, romlebic sxva enaze saubroben,
esTetikuri, kulturuli, politikuri da sxva
niSnebi). amiT ganisazRvreba mSobliuri
enisadmi erTguleba.
ruseTis federaciis konstituciiT
enobrivi uflebebi aqvs yvela moqalaqes,
miuxedavad misi sacxovrebeli adgilisa.
miuxedavad amisa, nacionaluri enebis
warmomadgenlebi CrdiloeR kavkasiaSi ar
iyeneben mSobliuri enebisadmi miniWebul
uflebebs. amitom SezRudulia am enaTa
funqcionirebis sferoebi da iq, sadac
gamoiyeneba, gamoiyeneba mcire moculobiT.
perioduli gamocemebi, mxatvruli
literatura, saswavlo dawesebulebebi
nacionaluri enis swavleba, rogorc sagnisa
da saaTebis SezRuduli raodenoba (2-4 sT.),
mSobliuri enis gamoyeneba masobrivi
informaciis gavrcelebis saSualebebSi,
teleradio mauwyeblobebSi SezRuduli dro
139
nacionalur gadacemebisTvis, Teatris, kinos
simcire aCqarebs am enaTa gaqrobis temps.
nacionaluri enebi ar gamoiyeneba
centralur xelisuflebaSi (ruseTis dumaSi),
ar gamoiyeneba regionalur xelisuflebaSi,
adgilobriv administraciul erTeulebSi,
sasamarTloSi, sakanonmdeblo organoSi,
warmoebis sferoSi, vaWrobaSi...
estimaciuri midgomiT unda
ganisazRvros, ramdenad mniSvnelovania enis
matarebelTaTvis mSobliuri enisadmi
erTguleba, misi sicocxlisunarianoba, kanoniT
miniWebuli uflebebis ugulebelyofa, enobrivi
memkvidreobis uwyvetoba.
abazuri enis matareblebi mSobliuri
enisadmi avlenen did siyvaruls. aris
mcdeloba, gazardon misi funqcionirebis
areali kulturul-saganmanaTleblo sferoSi.
magaliTad, 1996 wlis monacemebiT, Teatris
gamoyenebis xarisxi SezRuduli iyo. ar
arsebobda profesiuli abazuri dasi, magram
samxatvro-musikaluri saswavleblis
moswavleebma, inteligenciis warmomadgenlebma
drodadro ganaxorcieles calkeuli dadgmebi
kulturul-istoriuli TematikiT, romlebsac
uCvenebdnen respublikis sxvadasxva raionebsa
da stavropolis mxareSi. garda amisa, arsebobs
„saxalxo Teatrebi“ soflebSi, arsebobs
qoreografiuli ansamblebi. sabavSvo
ansamblebi, romelTa repertuari
140
folkloruli da Tanamedrove nacionaluri
nawarmoebebisgan Sedgeba.
abazuri enis socialuri funqciebi
zogadad aseT viTarebaSia: am enas aqvs
socialuri funqciebi, gamoiyeneba
ideologiisaTvis, literaturaSi, periodikaSi,
radiosa da televiziaSi TeatrSi SezRudulia
misi gamoyeneba, SezRudulia agreTve
administraciul saqmianobaSic _ (rogorc
centralur ise regionalur administraciaSi,
adgilobriv administraciaSi nawilobriv mainc
gamoiyeneba; warmomadgenlobiT organoebSi
abazuri enis gamoyeneba SezRudulia, aseve _
sasamarTloSi, warmoebaSi, soflis
meurneobaSi, momsaxurebisa da vaWrobis
sferoSi ar gamoiyeneba; magram gamoiyeneba
yofa-cxovrebaSi.
abazuri enis gamoyenebas bevr
konstituciur sferoSi aqvs araformaluri
xasiaTi: am enis matarebelni erTmaneTs
mimarTaven mSobliur enaze, situaciis
spontanurad Seqmnis SemTxvevaSi (warmoebaSi,
transportSi, vaWrobaSi da sxv.). im
SemTxvevebSic, roca SromiTi koleqtivi
mxolod abazebisgan Sedgeba, Tu damswreTa
Soris aris vinme, sxva eTnosis
warmomadgeneli, romelic ver flobs abazur
enas, maSin komunikacia, rogorc wesi, rusul
enaze xdeba.
141
ruseTis centralur xelisuflebaSi _
mTavrobis organoebSi abazuri ena ar
gamoiyeneba; regionalur xelisuflebaSi _
yaraCaeT-CerqezeTis respublikaSi _
SezRudulad, kanonebis teqstebSi _
gamoiyeneba, Sida werilobiT direqtivebSi,
wesebsa da instruqciebSi _ ara, Sida
gzavnilebSi, korespondenciaSi _ ara, Sida
saubrebSi _ ara, telefonze _ ki, oficialur
Sexvedrebsa da sxva oficialur
Tavyrilobebze _ ara, ofisSi saubrebisas _ ki,
sagareo korespondenciebSi _ ara, sxva
samTavrobo departamentebsa da saagentoebSi _
ara, adgilobriv administraciaSi _ ara,
saqmian da sxva komerciul organizaciebSi _
ara, samecniero laboratoriebSi, institutebsa
da universitetebSi _ ara, Sida saubrebSi _ ki,
farTo sazogadoebaSi _ ki, telefonze _ ki,
sxvadasxva samTavrobo departamentebsa da
saagentoebSi _ ki, telefonze _ ki,
Sexvedrebze _ ki, samecniero dawesebulebebSi
_ ki.
adgilobriv (soflis) administraciaSi
abazuri enis gamoyeneba SezRudulia. abazaTa
aulebSi mocemuli enas administracia iyenebs
marTvis saqmianobaSi: zepir gankargulebebSi,
iSviaTad _ oqmebis Canawerebsa da
dadgenilebebSi.
sasamarTloSi abazuri ena ar gamoiyeneba
arc werilobiT da arc zepir
142
gadawyvetilebebSi, arc mowmeTa CvenebebSi, arc
dacvaSi, arc proceduraSi.
arada, ruseTis federaciis enobrivi
uflebebi yvela moqalaqes, miuxedavad maTi
sacxovrebeli adgilisa, aZlevs garantias,
gamoiyenos nacionaluri ena sasamarTlos
organoebSi; garda amisa, yaraCaeT-CerqezeTis
respublikis enebis Sesaxeb kanonis Sesabamisad
(st. 19) am respublikis teritoriaze
moqalaqeebs aqvT garantirebuli ufleba
Tarjimnis gamoyenebisa saproceso saqmeebSi,
aqvT agreTve ufleba, warsdgnen sasamarTlos
winaSe mSobliur enaze. aseTi SemTxvevebi,
samwuxarod, ar aris.
abazuri enis gamoyeneba sakanonmdeblo
xelisuflebaSi (sakanonmdeblo xelisuflebis
centraluri organo, anu parlamenti) ar
dasturdeba. abazuri ena praqtikulad ar
gamoiyeneba ruseTis federaciis federalur
Sekrebebze, Tumca „ruseTis federaciis
xalxebis enebis Sesaxeb kanonis“ Sesabamisad,
(24/07/98) federaciis sabWos sxdomebze da
saxelmwifo dumaSi, komitetebSi, palataTa
komisiebSi, saparlamento mosmenebSi
federaciis sabWos wevrebi da saxelmwifo
dumis wevrebi uflebamosili arian, gamovidnen
respublikebis saxelmwifo enebze ruseTis
federaciis federaluri Sekrebis palatis
reglamentis Sesabamisad (III Tavi, statia 11.2).
oficialuri saparlamento da marTvis
143
saqmianoba mimdinareobs rusul enaze. erTi
nacionalobis sazogadoebaSi komisiebSi
urTierToba aris mSobliur enaze. yaraCaeT-
CerqezeTis respublikis kanonebi qveyndeba
respublikis yvela saxelmwifo enaze abazuris
CaTvliT.
abazuri enis gamoyeneba msxvil
warmoebaSi ar dasturdeba, xolo tradiciul-
sameurneo saqmianobaSi igi SezRudulad
gamoiyeneba, momsaxurebisa da vaWrobis
sferoSi, kerZod, werilobiT reklamaSi _ ara,
zepir reklamaSi _ ara, nawarmis markirebaSi _
ara, nawarmis gamoyenebis instruqciaSi _ ara,
informaciis Sida gacvlaSi _ ara,
gancxadebebsa da biuletinebSi _ ara, werilsa
da SetyobinebebSi _ ara, informaciis sagareo
gacvlaSi _ ara, regionalur mmarTvelobaSi _
ara (1996 wlis monacemebi). aRniSnul
situaciebSi zepir urTierTobebSi abazur
enaze amyareben komunikacias im SemTxvevaSi,
roca am enis matarebelni erTad arian.
III. Tvisobrivi (kvalitatiuri) midgoma
gulisxmobs gansazRvras imisa, Tu rogoria:
1. enobriv situaciaSi Semavali idiomebis enobrivi Tvisebebi;
2. rogori struqturul-genetikuri urTierToba arsebobs idiomebs Soris: msgavsi, naTesaobrivi, aramsgavsi, aranaTesaobrivi;
3. idiomebis funqcionaluri datvirTva _ Tanabaria isini Tu ara;
144
4. Tviseba idiomisa, romelic gabatonebulia saxelmwifoebrivi masStabiT: adgilobrivia igi Tu mosulTa ena1.
yovelive zemoaRniSnulis gansaxorcieleblad aucilebelia Seiqmnas: a) monacemTa wyaroebi (lingvisturi demografia) _ kavkasiis samwerlobo enebisaTvis aseTi monacemebi arsebobs, xolo umwerlobo enebisaTvis _ ara.
b) enobrivi sxvaobebis gansazRvrisaTvis
aucilebelia gamoyenebul iqnes j. grinbergisa
da s. libersonis mier SemuSavebuli meTodi,
kerZod: meTodi, romelic Seqmnilia
mravalenovan sazogadoebaSi sakomunikacio
gansxvavebebis Sesaswavli kompleqsuri
modelebis formirebisaTvis; kavkasia swored
mravalenovan enobriv situacias warmoadgens,
gansakuTrebiT ki _ CrdiloeT kavkasia.
g) miRebuli raodenobrivi Sedegebis
integracia ganapirobebs, gansazRvravs axal
Tvisobriv midgomas2.
abazuri enis funqcionirebis mokle
mimoxilva da misi damwerlobis ganviTareba
saintereso daskvnebis gakeTebis saSualebas
iZleva.
1 Ц. Барамидзе, Комплексные модели для изучения языковой
ситуации на Северном Кавказе, // Lanuages and Cultures in the
Caucasus, Mṻnchen-Berlin. 2011, gv. 363-364. 2 Ц. Барамидзе, Комплексные модели для изучения языковой
ситуации на Северном Кавказе , // Lanuages and Cultures in the
Caucasus, Mṻnchen-Berlin. 2011 gv. 356.
145
abazuri ena ganekuTvneba iberiul-
kavkasiur enaTa ojaxis afxazur-adiRuri
jgufis afxazur-abazur qvejgufs. abazuris
uaxloesi monaTesave enaa afxazuri
(gavrcelebulia saqarTveloSi); maTive
monaTesave enebia adiRuri (Cerqezuli),
qarTveluri, naxuri da daRestnuri enebi.
abazuri ena tipologiurad ganekuTvneba
aglutinaciuri polisinTeturi wyobis enebs.
aqvs ori dialeqti: tapanTuri da aSxaruli.
aqvs damwerloba. saSualo ganviTarebis
literaturis mqone abazuri ena formirebas
iwyebs 1920-ian wlebSi, roca miRebul iqna
damwerloba jer laTinuri grafikis
safuZvelze, Semdeg ki _ kirilicaze. sayrden
saliteraturo dialeqtad aRebulia tapanTuri
dialeqtis yubur-elburganuli Tqma.
abazebi islamis mimdevrebi arian. maT
kulturasTan yvelaze axlos dgas adiRuri
(Cerqezuli) kultura: folklori, etiketi,
qcevebis normebi da sxv.
ruseTSi sul 32 983 abazia (1989 wlis
aRweris monacemebiT). ramdenime aTasi abaza
(zusti statistika ar arsebobs) cxovrobs
TurqeTsa da axlo aRmosavleTis qveynebSi XIX
saukunis meore naxevridan. ruseTis
federaciaSi abazebi cxovroben kompaqturad
stavropolis mxareSi (30 400 adamiani, maT
Soris yaraCaeT-CerqezeTis respublikaSi _ 27
500 adamiani). yaraCaeT-CerqezeTis respublikaSi
146
abazebi Sedian oTx ZiriTad eTnosTan erTad
(yaraCaelebi, Cerqezebi, abazebi, noRaelebi),
isini Seadgenen respublikis mTliani
mosaxleobis 6,6%-s.
yaraCaelebi, Cerqezebi da noRaelebi
aseve misdeven islams. rusuli mosaxleobis
umetesi wili yaraCaeT-CerqezeTis
respublikaSi arian yubanis kazakebi.
abazuri ena aris saxelmwifo ena
yaraCaeT-CerqezeTis respublikaSi yaraCaulTan,
CerqezulTan, noRaursa da rusulTan erTad,
rac dafiqsirebulia respublikis
konstituciis kanonSi enis Sesaxeb (1996 w.).
ruseTSi mcxovrebi abazebis 94%-ma
abazuri ena daasaxela mSobliur enad (31 000
adamiani). abazebis umetesoba (82,6%) orenovania,
kerZod, rusuls, rogorc meore enas flobs 25
899 adamiani (78.5%), Tavisuflad flobs
yabardoul-Cerqezuls abazebis 3%-ze meti.
Cven zemoT statistikuri monacemebis
safuZvelze ganvixileT abazuri enis
funqcionirebis sakiTxebi reglamentirebuli
saxelmwifoebrivi komunikaciebis sferoebSi. es
cnobebi abazuri enis gadarCenisTvis
maincadamainc imedis momcemi ar aris.
abazuri ena intensiurad funqcionirebs
saxelmwifos mier arareglamentirebul,
araoficalur urTierTobis sferoebSi. aseTia,
magaliTad, pirovnebaTa Soris urTierTobebi
sxvadasxva sferoSi: ojaxi, warmoeba,
147
transporti, megobruli urTierTobebi da sxv.
am pirobebSi komunikacia mimdinareobs abazur
enaze (im pirobiT, rom yvela mosaubre aris
abaza).
enis sicocxlisunarianobis (vitality) erT-
erTi mniSvnelovani maCvenebelia axalgazrda
Taobis mier enis floba anu TaobaTa Soris
enis gadacemis xarisxi, misi gamoyenebis
intensiuroba urTierTobis araoficialur
sferoebSi; mniSvnelovania, agreTve,
saxelmwifoebrivi politika, romelic
mimarTulia enis funqcionirebis
mxardaWerisaken urTierTobis oficialur
sferoebSi (ix. zemoT); mniSvnelovania, agreTve,
TviTSegneba, erovnuli cnobiereba, romelic
sakmaod maRalia. amiT SeiZleba ganvsazRvroT
enis vitalurobis stabiluroba uaxloes
momavalSi, magram zemoT moyvanili
raodenobrivi maxasiaTeblebi enis
funqcionirebis sferoebis aRsawerad
logikurad badebs kiTxvas: ramdenad realuria
saxelmwifo enis statusis
sicocxlisunarianobis maRali xarisxi, Tu es
ena swored saxelmwifos mier
reglamentirebul sferoebSi funqcionirebs
SezRudulad, ufro sworad, faqtobrivad, ar
fuqncionirebs, kanonmdebloba ki aniWebs am
uflebebs enis matarebelT.
enobrivi situaciis Seswavlisas cxadi
xdeba, rom mniSvnelovania idiomis
148
oficialuri sakomunikacio statusi. amis
Sesabamisad gvxvdeba harmoniuli enobrivi
situacia da disharmoniuli enobrivi situacia.
sayuradReboa, rom miuxedavad enaTa
iuridiuli Tanabaruflebianobisa, am enaTagan
erTi praqtikulad sargeblobs didi
uflebebiT.
mniSvnelovania gamovlindes, arsebobis
rogori formebiTaa warmodgenili esa Tu is
ena, rogoria misi funqcionaluri sfero sxva
enebTan urTierTobebis dros; aucilebelia
ganisazRvros misi gamoyenebis sferoebi da
SesaZleblobebi.
kompleqsuri modelebiT ganisazRvreba,
rogor urTierTqmedeben da Tanaarseboben
enobriv situaciaSi avtoqtonuri enis
egzistencialuri formebi, erTi mxriv, da sxva
ena, meore mxriv. am enaTa Tanaarseboba ar
uaryofs maTi urTierTobis Canacvlebis
SesaZleblobas. kompleqsuri modelebiT
enobrivi situaciis Seswavlisas dgindeba, rom
avtoqtonuri enis egzistencialuri formebi
Tanaarsebobs meore enasTan ara mTlianad,
aramed am enis arsebobis gansazRvrul
formebTan. amasTan, erT-erTi enis
egzistencialuri formebi, Cveulebriv,
axorcielebs saxelmwifo enis funqciebs,
ramdenadac swored „mis kiserzea“ ZiriTadi
sazogadoebrivi datvirTva momsaxurebis yvela
sferoSi. CrdiloeT kavkasiaSi aseTia rusuli
149
ena da ara erT-erTi avtoqtonuri nacionaluri
ena.
sociolingvisturi opoziciis midgomebi
saSualebas iZleva konkretuli enobrivi
situaciis magaliTze ganvixiloT enis
funqcionirebis sazRvrebi sinqroniasa da
diaqroniaSi. diaqroniuli analizi gviCvenebs
enobrivi situaciis cvlis mimarTulebas;
magaliTad, rogor Seicvala rusuli enis
uflebrivi mdgomareoba sabWoTa kavSiris
daSlis Semdeg. rusuli enis uflebebi
gansazRvrulia ruseTis federaciis
sakanonmdeblo normebiT, romlis ganaTlebis
nacionaluri doqtrina ZiriTad miznad isaxavs
“ruseTis erTiani saganmanTleblo sivrcis
Senaxvasa da ganviTarebas”.
rogoria minoritaruli enebis
socialuri foni amgvari damokidebulebis
fonze? rogori samarTlebrivi urTierToba
arsebobs saxelmwifoebrivi statusis mqone
enebsa da im enebs Soris, romelTac es statusi ar gaaCniaT? rogoria enobrivi
uflebebi da maTi realuri ganxorcieleba
cxovrebaSi? rogoria enaTa vitalurobis
Tviseba?
relevanturi niSnebi, romlebic damaxasiaTebelia enobrivi situaciisaTvis, vlindeba zemoaRniSnuli kompleqsuri modelebis mixedviT Catarebuli kvlevebis Sedegad. SeiZleba, es modelebi ar aris srulyofili, unaklo, magram maTi gamoyeneba
150
realur Sedegs iZleva. am modelTa srulyofa XXI saukunis sociolingvistikis amocana unda iyos. minoritaruli enebis sicocxlisunarianobis gaxangrZliveba, maTi gadarCena unda iyos aseve, sociolingvistikis erT-erTi mTavari sakiTxi.
151
literatura
1. z. aleqsiZe, kavkasiis albaneTis
damwerloba, ena da mwerloba, Tbilisi, 2003.
2. c. baramiZe, lezgiur enaTa funqcioni-
rebis sakiTxebi (istoria da Tanamedroveoba),
// humanitaruli kvlevebi, weliwdeuli, 1, 2010,
gv.167-178.
3. c. baramiZe, iv. javaxiSvili qarTvelTa
eTnogenezis Sesaxeb da lingvisturi kavkasi-
ologia // saqarTvelos istoriis institutis
Sromebi, IV, Tbilisi, 2012.
4. i. giperti, z. aleqsiZe, J. p. maesi, v.
Sulce, albanuri palimfsestebi, Tbilisi,
2009.
5. r. lolua, kavkasiis albanuri enis
struqturis sakiTxebi, Tbilisi, 2009.
(xelnaweris uflebiT, inaxeba Tsu-s
biblioTekaSi).
6. movses kalankatuaci, aRvanTa qveynis
istoria (Zv. somxuridan Targmna, Sesavali,
SeniSvnebi da saZieblebi daurTo liana
davlianiZe-tatiSvilma, Tbilisi, 1985.
7. m. tabiZe, enobrivi situacia saqarT-
veloSi da qarTuli enis funqcionirebis sa-
kiTxebi, Tbilisi, 2005.
8. m. qurdiani, albanuri asomTavruli
(grafikuli struqtura da genezisis
problema), arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis
152
institutis 52-e samecniero sesiis masalebi,
Tbilisi, 1993.
9. m. qurdiani, iberiul-kavkasiuri enaTmec-
nierebis safuZvlebi, Tbilisi, 2007.
10. arn. Ciqobava. enaTmecnierebis Sesavali,
Tbilisi, 2008.
11. arn. Ciqobava, iberiul-kavkasiur enaTa
Seswavlis istoria, Tbilisi, 2008.
12. m. Cuxua, iberiul-iCqeriul enaTa Se-
darebiTi gramatika, Tbilisi, 2008.
13. А. Г. Абрамян, Дешифровка надписей
кавказских агван. Ереван, 1964.
14. И. Абуладзе, Новое сведение о существовании
письменности у кавказских албанцев // ssrk mecn.
akademiis saq. filialis moambe, t. I, #4, Tbi-
lisi, 1940.
15. К. З. Гаджиева, Тюркоязычные ареалы кавказа.
Москва, 1979.
16. Р. Гусман Тирадо, З. М. Габуниа, Современная
глобализация и проблемы малочисленных языков в
лингвисике ХХ века // Лингвистическое
кавказоведение и Тюркология: традиции и
современность. Карачаевск, 2007.
17. Д. Н. Иванова, Языковая ситуация на северном
кавказе: историа и перспективы развития, // Научная
мысль кавказа, №2, М., 2000.
18. А. Е. Кибрик, Очерки по общим и прикладным
вопросам языкознания. Москва, 1992.
153
19. Г. А. Климов, К состоянию дешифровки
агванской (кавк. алб.) письменности, Вопросы
языкознания,№3, Москва, 1967.
20. Красная книга языков России.
Энциклопедичесский словарь-справочник. Москва,
1994.
21. М.Краусс, Языки мира в кризисе, Москва, 1992.
22. Н. Кузьмин, О.И. Артеменко, Языки народов
России, их статус и положение в системе оброзования
// Лингвистическое кавказоведение и тюркология:
традиции и современность. Карачаевск, 2007.
23. В. Ю. Михальченко, Проблема витальности
языков малочисленных народов Рассии // Языковая
ситуация в Российской Федерации. Москва, 1992.
24. С. Н. Муравьев, Три этюда о кавк.-алб.
письменност//iberiul-kavkasiuri enaTmecnier-
ebis weliwdeuli, VIII, Tbilisi, 1981.
25. Т. Л. Нестюк, Правовое регулирование в области
образования как основа решения языковой ситуации в
регионах Российской Федерации // Лингвистическое
кавказоведение и тюркология: традиции и
современность. Карачаевск, 2007.
26. Письменные языки мира, Языки Российской
федерации, кн.1. Москва, 2000.
27. Т. Л. Пятакова, О языковой компетенции//
конгресс етнологов и антропологов Росии. Москва.,
2001.
154
28. Дж. Хахилов, Материальная культура
Кавказской Албании, Баку, 1985.
29. А. Г. Шанидзе Новооткрытый алфавит
кавказских албанцев и его значение для науки //
enimkis moambe, t. IV, nakv. I, Tbilisi, 1938.
30. А. Г. Шанидзе, Язык и письмо кавказских
албанцев // saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa
ganyofilebis moambe, #1, Tbilisi, 1960.
31. Ю. Б. Юсифов, О наименованиях «Албания» и
«Арран» // Известия АН АзССР, Серия общественных
наук, №10, Баку, 1961.
32. Я. Яралиев, Алуанская (кавказско-албанская)
письменность и лезгинский язык, Махачкала, 1995.
33. Alice C. Harris, Endoclitics and the Origins of Udi
Morphosyntax, Oxford, 2002.
34. R. Hewsen, on the alphabet of Caucasian Albani-
ans, Revue des études armeniennes, vol. I, Paris, 1964.
35. H. Kurdian, The newly discovered alphabet of
Caucasian Albanians, Journal of the Royal Asiatic Society
of Great Britain and Ireland, part 1-2, London, 1956.
36. G. D. Macconell. A model of language development
and vitality // Journal of Applied linguistics, 1996, (ED.) US
BAhri New Delli, vol. 22, no. I, January -June.
37. W. Schulze, Toward a History of Udi, 2005.
155
Sinaarsi
Sesavali ---------------------------------------------------------- 5
1. enaTa funqcionireba da CrdiloeT kavkasiis
enebi ------------------------------------------------------------------ 10
2. kavkasiis enebi, iberiul-kavkasiur enaTa
ojaxis Crdilokavkasiuri enebi -------------------- 31
3. ruseTis federaciis Tanamedrove enobrivi
situacia da CrdiloeT kavkasiis enebi --------- 58
4. globalizacia da CrdiloeT kavkasiis
mcirericovan xalxTa enebis problemebi ------ 78
5. bilingvizmi da multilingvizmi CrdiloeT
kavkasiaSi ---------------------------------------------------------- 90
6. ruseTis federaciis ganaTlebis sistema da
CrdiloeT kavkasiis enebis statusi da
mdgomareoba --------------------------------------------------- 109
7.GganaTlebis sistemis samarTlebrivi
regulireba CrdiloeT kavkasiaSi --------------- 122
8. kompleqsuri modelebi CrdiloeT kavkasiis
enobrivi situaciis Sesaswavlad ---------------- 129
9. literatura ------------------------------------------------ 151
156
157
teqnikuri redaqtori da kompiuteruli
uzrunvelyofa maka TeTraZe