CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR …europam.eu/data/mechanisms/FOI/FOI Laws/Lithuania/Lithuania_Civil Code... · 3/10/2016 Lietuvos Respublikos Seimas Dokumento tekstas

3/10/2016 Lietuvos Respublikos Seimas Dokumento tekstas

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493999 1/326

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis KODEKSAS

Rūšis: Aktuali redakcija Numeris: VIII1864 Data: 20141216 Kalba: LietuviųPublikavimas: Statusas: Aktuali nuo 20150101 iki 2015040820141216 Teisės aktą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas >> Susiję dokumentai Galiojanti aktuali redakcija Word 2003 dokumentas

Eurovoc 4.2 terminai: civilinis kodeksas, įstatymo įgyvendinimas, įstatymų taikymas, pardavimas, pirkimas, prekybossusitarimas, prekybos sutartis, privatinė tarptautinė teisė, reglamentavimo įgaliojimai, santuoka, šeimos teisė, teisėskodeksas, teismų kompetencija Nauja paieška Jūsų pasiūlymai ir pastabos Versija spausdinimui

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 742262Neoficialus įstatymo tekstas Pastaba. Nuo 2003 m. vasario 25 d., įsigaliojus įstatymui Nr. IX1327, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtusvykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.Nr. IX1327, 20030128, Žin., 2003, Nr. 17704 (20030219)VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII1864Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimasŠiuo įstatymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. 2 straipsnis. Civilinio kodekso įsigaliojimasCivilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus

įsigaliojimo terminus. 3 straipsnis. Kitų įstatymų ir teisės aktų galiojimasKiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek

neprieštarauja Civiliniam kodeksui, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 4 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams1. Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame

įstatyme nustatytas išimtis.2. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas

toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kuriosnors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

3. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metugaliojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

4. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčusteismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

http://www.lrs.lt/http://www3.lrs.lt/pls/inter3/w5_show?p_r=4056&p_d=49088&p_k=1http://www.lrs.lt/http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493999&p_daug=2http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=493999http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494152http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=493999http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=493999http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.forma_lhttp://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sveciai.komentarai_write?p_gijaID=34http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=107687http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=205338&b=



5 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas koliziniams santykiams ir taikytinos teisės nustatymasTeisė, taikytina civiliniams santykiams, nustatoma pagal bylos nagrinėjimo ar kitokio veiksmo, kai reikia nustatyti

taikytiną teisę, atlikimo metu galiojančias Civilinio kodekso kolizines normas. 6 straipsnis. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių įsigaliojimasCivilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose

nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 7 straipsnis. Civilinio kodekso normų sąlyginiams sandoriams taikymasKiekvienai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo neįvykusiai sąlygai, kurią numato iki šio kodekso įsigaliojimo sudarytas

sandoris, taikomos Kodekso normos, jeigu ši sąlyga įvyksta ar įvykdoma įsigaliojus šiam kodeksui. 8 straipsnis. Civilinio kodekso normų taikymas sandorio formai1. Sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Civilinio kodekso 1.71–1.76 straipsniuose numatytos

normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šiostraipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

2. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, betsandoris nebuvo įregistruotas ir, įsigaliojus Civiliniam kodeksui, registravimo terminas dar nepasibaigęs, tai tokio sandorioteisinei registracijai taikomos šio kodekso taisyklės.

3. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, betjis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčiųpraleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

9 straipsnis. Civilinio kodekso normų dėl sandorių negaliojimo taikymas1. Civilinio kodekso 1.78–1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams,

kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.2. Civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems

negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti.3. Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo taikomos ir tiems sandoriams, kurie

buvo sudaryti iki šio kodekso įsigaliojimo, o patvirtinami jam įsigaliojus.4. Sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius

įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nėra numatyta tokio sandoriųnegaliojimo pagrindo.

10 straipsnis. Ieškinio senaties terminų taikymas1. Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus

šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigėiki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytąieškinio senaties terminą.

2. Jeigu Civiliniame kodekse nustatomas trumpesnis ieškinio senaties terminas, jis ir taikomas, tačiau pradedamasskaičiuoti nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir pagal šiokodekso normas.

11 straipsnis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisyklių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, taikymasCivilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei šiame kodekse nustatytos taisyklės dėl

neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiamkodeksui, taip pat tais atvejais, kai civilinių teisinių santykių faktinis pagrindas yra Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyjenurodytas nusikaltimas.Straipsnio pakeitimai:Nr. XI1442, 20110609, Žin., 2011, Nr. 743546 (20110618)

12 straipsnis. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio įsigaliojimasCivilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. 13 straipsnis. Civilinio kodekso normų, susijusių su juridinių asmenų teisiniu statusu, taikymas1. Juridiniai asmenys, kurie buvo įsteigti ir įregistruoti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta

tvarka, laikomi juridiniais asmenimis ir įsigaliojus šiam kodeksui.2. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo

galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam kodeksui, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiroperregistravimo.

3. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų juridinių asmenų steigimo dokumentai galioja

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=401064&b=



tiek, kiek neprieštarauja šio kodekso normoms. 14 straipsnis. Civilinio kodekso normų, susijusių su juridinio asmens pavadinimu, taikymasCivilinio kodekso antrosios knygos IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, taikomos nuo

juridinių asmenų registro veiklos pradžios. 15 straipsnis. Civilinio kodekso normų, susijusių su juridinio asmens steigimu ir registravimu juridinių asmenų

registre, taikymas ir įsigaliojimas1. Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus normos, reglamentuojančios juridinių asmenų steigimą, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, taikomos tiems juridiniams asmenims, kurie steigiami įsigaliojus šiam kodeksui.2. Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje, 2.63 straipsnio 1 dalyje, 2.72 straipsnyje bei kituose Civilinio kodekso antrosios

knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisyklės dėl juridinio asmens registravimo juridinių asmenų registre bei duomenųatskleidimo įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios juridiniaiasmenys registruojami ir jų duomenys atskleidžiami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio ir antrosios knygos VIII skyriaus normų taikymas ir įsigaliojimas1. Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojančios juridinių asmenų pabaigą ir

pertvarkymą, taikomos juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigujuridinių asmenų likvidavimo ar reorganizavimo procedūros pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šios procedūros yrabaigiamos pagal galiojusius įstatymus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

2. Juridiniai asmenys, kurių likvidavimo procedūros pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir nebaigtos per dešimtmetų nuo likviduojamo juridinio asmens statuso įgijimo, iš juridinių asmenų registro išregistruojami juridinių asmenų registronuostatuose nustatyta tvarka.

3. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimojuridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.Straipsnio pakeitimai:Nr. XII1066, 20140717, paskelbta TAR 20140723, i. k. 201410460

17 straipsnis. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normų įsigaliojimasCivilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. 18 straipsnis. Civilinio kodekso antrosios knygos normų dėl atstovavimo taikymas1. Civilinio kodekso antrosios knygos III dalies normos dėl atstovavimo taikomos atstovavimo santykiams, kurie

atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat ir tiems atstovavimo santykiams, kurie atsiranda iki šio kodekso įsigaliojimo irtęsiasi po jo įsigaliojimo.

2. Civilinio kodekso 2.178 straipsnio 2 dalies normos dėl prokūros registravimo taikomos nuo teisės akto,reglamentuojančio prokūros registravimą, įsigaliojimo.

19 straipsnis. Civilinio kodekso normų taikymas šeimos santykiams1. Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus.2. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir

pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. 20 straipsnis. Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių normų taikymasCivilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos normos dėl santuokinio amžiaus sumažinimo tvarkos

netaikomos tais atvejais, kai iki šio kodekso įsigaliojimo asmenys yra pateikę prašymus pagal galiojusius šeimos įstatymus. 21 straipsnis. Civilinio kodekso nustatytų normų, susijusių su bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų

santuokų apskaita, taikymas1. Civilinio kodekso 3.24, 3.25, 3.304 straipsniuose nustatytos normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų

santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui.2. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki Civilinio kodekso įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta

tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigomsLietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos normų dėl santuokos negaliojimo taikymas1. Civilinio kodekso trečiosios knygos III skyriaus normos dėl santuokos negaliojimo pagrindų ir tvarkos taikomos toms

santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui.2. Civilinio kodekso trečiosios knygos III skyriaus normos dėl santuokos negaliojimo pasekmių taikomos santuokoms,

pripažintoms negaliojančiomis šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jos sudarytos. 23 straipsnis. Civilinio kodekso normų dėl santuokos nutraukimo taikymas




Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimoprocedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūrosbaigiamos pagal galiojusius įstatymus.

24 straipsnis. Civilinio kodekso normų dėl sutuoktinių turto pagal sutartį nustatyto teisinio režimo taikymas1. Civilinio kodekso 3.83, 3.101–3.108 straipsniuose nustatytos normos dėl sutuoktinių turto pagal sutartį nustatyto

teisinio režimo taikomos nuo vedybų sutarčių registro veiklos pradžios.2. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo sutuoktinių įgyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi. 25 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normų taikymas1. Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus

nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.2. Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu,

taikomos sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.3. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas

registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. 26 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos normų, susijusių su nepilnamečio vaiko turto tvarkymu,

taikymasTėvai tvarko nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis, nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Civilinio kodekso

įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. 27 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normų įsigaliojimasCivilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams,

kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juosišlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

28 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normų įsigaliojimasCivilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo

įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. 29 straipsnis. Civilinio kodekso normų, susijusių su globa ir rūpyba, taikymasNepilnamečiams, kuriems buvo nustatyta globa ir kuriems sukanka keturiolika metų, įsigaliojus Civiliniam kodeksui,

globa pasibaigia, o jų globėjai tampa rūpintojais be papildomo sprendimo. 30 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, susijusių su atskiromis daiktinėmis teisėmis,

įsigaliojimas1. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu,

uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m.liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.

2. Teisių į daiktus suvaržymai, nustatyti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja ir įsigaliojus šiam kodeksui. 31 straipsnis. Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalies taikymas1. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu

galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita.2. Jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio

kodekso įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi žemės sklypopriklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre.

32 straipsnis. Civilinio kodekso 4.49 straipsnio normų taikymasCivilinio kodekso 4.49 straipsnio normos dėl nuosavybės teisės į daiktą (turtą) įgijimo momento taikomos, kai sandoriai

dėl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.

33 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normų taikymasCivilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais

atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. 34 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, susijusių su bendrosios nuosavybės teisės

įgyvendinimu, taikymasBendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar

tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.



35 straipsnis. Civilinio kodekso 4. 100 straipsnio 4 dalies normų taikymasCivilinio kodekso 4.100 straipsnio 4 dalies normos dėl nuosavybės teisės į visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę

perėjimo taikomos, kai nuosavybė paimama visuomenės poreikiams įsigaliojus šiam kodeksui. 36 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, susijusių su servitutais, taikymasAsmeniui nustatyti servitutai, kurie buvo įregistruoti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, lieka galioti ir jam įsigaliojus,

tačiau įsigaliojus šiam kodeksui servitutams mutatis mutandis taikomos šio kodekso ketvirtosios knygos normos,reglamentuojančios uzufruktus.

37 straipsnis. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio ir 4.175–4.178 straipsnių normų įsigaliojimasCivilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 4.175–4.178 straipsnių bei

kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. 38 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas paveldėjimo santykiams1. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus

šiam kodeksui.2. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8

straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. 39 straipsnis. Civilinio kodekso 5.32 ir 5.50 straipsnių normų įsigaliojimasCivilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios. 40 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas testamento formai ir turiniuiCivilinio kodekso penktosios knygos normos dėl testamento formos ir turinio taikomos tiems testamentams, kurie

sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. 41 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas prievoliniams santykiams1. Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Kodekso įsigaliojimo, išskyrus

šiame įstatyme nustatytas išimtis.2. Jeigu prievoliniai teisiniai santykiai, atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir

pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus.3. Jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Šio

kodekso normos taip pat taikomos perleidžiant reikalavimo teisę, perkeliant skolą, atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams,kurie atliekami įsigaliojus šiam kodeksui.

4. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos, nepaisant jų atsiradimo momento, tomsprievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui.

42 straipsnis. Civilinio kodekso 6.66–6.68 straipsnių taikymas1. Civilinio kodekso 6.66 ir 6.67 straipsnių normos dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio

Pauliana) ir nesąžiningumo prezumpcijos taikomos ir ginčijant sandorius, sudarytus iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigunepasibaigę ieškinio senaties terminai, nustatyti ieškiniui pareikšti.

2. Civilinio kodekso 6.68 straipsnio normos dėl netiesioginio ieškinio taikomos ir priverstiniam reikalavimo teisės,atsiradusios iki šio kodekso įsigaliojimo, įgyvendinimui.

43 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas sutarčių sudarymo tvarkai ir formaiCivilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl

jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui. 44 straipsnis. Civilinio kodekso šeštosios knygos X skyriaus normų taikymasCivilinio kodekso šeštosios knygos X skyriaus normos dėl restitucijos taikomos ir sprendžiant ginčus, kilusius iš civilinių

santykių, atsiradusių iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu restitucija taikoma įsigaliojus šiam kodeksui. 45 straipsnis. Civilinio kodekso normų dėl sutarčių aiškinimo taikymasCivilinio kodekso šeštosios knygos XIV skyriaus normos dėl sutarčių aiškinimo, nepaisant jų sudarymo momento,

taikomos ir toms sutartims, kurios galioja įsigaliojus šiam kodeksui. 46 straipsnis. Civilinio kodekso šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normų taikymasCivilinio kodekso šeštosios knygos XVI, XVII, XVIII skyrių normos dėl sutarčių vykdymo, neįvykdymo teisinių

pasekmių, sutarčių pabaigos, nepaisant jų sudarymo momento, taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam



kodeksui. 47 straipsnis. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus normų taikymas1. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl sutartinės civilinės atsakomybės

taikomos, jeigu sutartinės prievolės pažeistos įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu šalys iki šio kodekso įsigaliojimo sudarytojesutartyje numatė kitokią sutartinę atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taikomos šalių sutartyjenumatytos atsakomybės sąlygos, išskyrus Civilinio kodekso 6.252 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kaižala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civiliniokodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žalaatlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kuriųatsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

3. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normos dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėlnetinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų, taikomos, kai žala padaroma įsigaliojus šiam kodeksui.

48 straipsnis. Civilinio kodekso šeštosios knygos normų taikymas atskiroms sutartims1. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartims, taip pat lizingo (finansinės nuomos) sutartims taikomos teisės normos,

galiojusios jų sudarymo metu, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Civilinio kodekso 6.572 straipsnio 1 ir 2 dalių normosįsigalioja nuo registro, kuriame registruojamos lizingo sutartys, veiklos pradžios.

2. Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 2 dalies norma taikoma tik po šio kodekso įsigaliojimo duotiems pažadamspadovanoti turtą ar turtinę teisę.

3. Civilinio kodekso normos, imperatyviai nustatančios, kad tam tikros sutarčių sąlygos negalioja, taikomos ir sutartims,numatančioms tokias sąlygas, kurios buvo sudarytos iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu šios sąlygos dar nėra įvykdytos.

49 straipsnis. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXVII skyriaus normų įsigaliojimasCivilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dėl franšizės sutarties sudarymo fakto registravimo juridinių asmenų

registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. 50 straipsnis. Pasiūlymai VyriausybeiPasiūlyti Vyriausybei:1) parengti šiuos įstatymų projektus:a) iki 2001 m. gegužės 1 d. – 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės

nepilnamečių teisių gynimo srityje ratifikavimo įstatymo,b) iki 2001 m. gegužės 1 d. – 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės

ratifikavimo įstatymo,c) iki 2001 m. gegužės 1 d. – 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės ratifikavimo

įstatymo,d) iki 2002 m. gegužės 1 d. – dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo,e) iki 2003 m. sausio 1 d. – lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo,f) iki 2002 m. sausio 1 d. – partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo;2) patvirtinti šiuos teisės aktus:a) iki 2001 m. gruodžio 1 d. – juridinių asmenų registro nuostatus,b) iki 2001 m. gruodžio 1 d. – vedybų sutarčių registro nuostatus,c) iki 2001 m. birželio 1 d. – testamentų registro nuostatus;3) nustatyti:a) iki 2001 m. gruodžio 1 d. – paskelbimo apie juridinio asmens įregistravimą, registro duomenų pakeitimą tvarką,b) iki 2001 m. gruodžio 1 d. – pranešimo apie licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą juridinių asmenų

registro tvarkymo įstaigai tvarką,c) iki 2001 m. gegužės 1 d. – daiktų pardavimo ne šiai veiklai skirtose patalpose taisykles,d) iki 2001 m. gegužės 1 d. – daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones,

taisykles,e) iki 2001 m. gegužės 1 d. – įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos

užmokesčio maksimalius dydžius;4) parengti iki 2001 m. rugsėjo 1 d. – Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį valstybės teikiamo išlaikymo

nepilnamečiams vaikams dydį, tvarką ir sąlygas;5) patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, projektų

parengimo priemonių planą;6) įsteigti valstybės registrus, būtinus Civiliniam kodeksui įgyvendinti:a) iki 2001 m. liepos 1 d. – testamentų registrą,b) iki 2002 m. sausio 1 d. – juridinių asmenų registrą,c) iki 2002 m. liepos 1 d. – vedybų sutarčių registrą;



7) pertvarkyti valstybės registrus, būtinus Civiliniam kodeksui įgyvendinti:a) iki 2003 m. rugsėjo 1 d. – Nekilnojamojo turto registrą,b) iki 2001 m. spalio 1 d. – hipotekos registrą;8) parengti ir patvirtinti Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių finansavimo programą ir finansavimo lėšas numatyti

valstybės biudžeto projekte. 51 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galiosĮsigaliojus Civiliniam kodeksui, netenka galios šie teisės aktai:1) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19138; 1966, Nr.965, Nr.33237; 1967, Nr.36348; 1969,

Nr.661, Nr.15132; 1970, Nr.24177; 1972, Nr.30241; 1973, Nr.12107, Nr.36332; 1974, Nr.12107, Nr.30310, 311; 1975,Nr.972; 1976, Nr.19167; 1977, Nr.669, Nr.15182, Nr.30396; 1980, Nr.333; 1983, Nr.34363; 1985, Nr.873; 1986, Nr.18184; 1987, Nr.36429; 1990, Nr.20511, Nr.35838; 1991, Nr.5134, Nr.23603, Nr.33891; 1992, Nr.29840, Nr.32977, 979;1994, Nr.8120, Nr.44805, Nr.911765; 1995, Nr.339, Nr.7141, Nr.551357, Nr.591467, Nr.611535, Nr.1032300; 1996,Nr.731745, Nr.932185, Nr.1052394; 1997, Nr.17363, 364, Nr.651535, Nr.671657, Nr.992502, Nr.1042620, Nr.1183043;1998, Nr.9200, Nr.16378, Nr.20503, Nr.29763, Nr.571582, Nr.591651, Nr.1153233; 1999, Nr.361064; 2000, Nr.541556);

2) Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (Žin., 1969, Nr.21186; 1973, Nr.31275; 1976, Nr.655, Nr.28248; 1980, Nr.33473; 1983, Nr.30322; 1984, Nr.668; 1985, Nr.873; 1989, Nr.19213; 1991, Nr.13333; 1993, Nr.16403,Nr.561077; 1994, Nr.891715; 1995, Nr.551359; 1997, Nr.19409, Nr.992507; 1999, Nr.33944; 2000, Nr.11, Nr.581713);

3) Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas (Žin., 1994, Nr.341; 1998, Nr.32855, Nr.471293; 1999, Nr.642074);4) Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymas (Žin., 1998, Nr.35933; 2000, Nr.581702). Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTAS 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII1864 Pastaba. Nuo 2003 m. vasario 25 d., įsigaliojus įstatymui Nr. IX1327, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtusvykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius.Nr. IX1327, 20030128, Žin., 2003, Nr. 17704 (20030219)VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 19STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOSCIVILINIS KODEKSAS

PIRMOJI KNYGA

BENDROSIOS NUOSTATOS

I DALISCIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ TAIKYMAS

I SKYRIUS

CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI 1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius

asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja irkitokius asmeninius neturtinius santykius.

2. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiaiatsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenimspareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitųprivalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuosreglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkamiįstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

3. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jųnereglamentuoja specialūs įstatymai.

4. Šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.Straipsnio pakeitimai:

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=20466&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=346&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=914&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=658&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=2745&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=3040&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1564&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1817&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1825&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5705&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5801&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=6024&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=15175&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=15184&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=18345&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=18377&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=18278&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=22810&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=29974&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=31421&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=32086&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=36097&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=36098&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=41479&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=41667&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=45409&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=46147&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=47888&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=48953&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=49625&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=50343&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=52609&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=58417&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=58824&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=69879&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=78642&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=104205&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=20471&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=1237&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5460&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5597&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=6004&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=18353&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=36281&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=45414&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=77563&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=93332&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=105122&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=5685&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=52863&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=56318&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=84381&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=53547&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=105113&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=205338&b=



Nr. XI1619, 20111013, Žin., 2011, Nr. 1296108 (20111027) 1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties

laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiautiteise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

2. Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajaitvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

1.3 straipsnis. Civilinės teisės šaltiniai1. Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.2. Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas

pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.3. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatytos kitokios, negu nustato šis

kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos. Tokiu atveju šis kodeksas taikomas tiek, kiek kiti įstatymainenustato kitaip.

4. Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiekįstatymų nustatyta. Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymonormoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos.

5. Teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį,jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Teismas, pripažinęstokį teisės aktą negaliojančiu, sprendimo nuorašą per tris dienas privalo nusiųsti teisės aktą priėmusiai institucijai ar pareigūnui.Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.Straipsnio pakeitimai:Nr. IX2172, 20040427, Žin., 2004, Nr. 722495 (20040430)Nr. XI1484, 20110621, Žin., 2011, Nr. 854130 (20110713)

1.4 straipsnis. Papročiai1. Įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius.2. Papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar

teisingumo principams. 1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas1. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo,

protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.2. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų,

šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.3. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas

privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.4. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo

principais. 1.6 straipsnis. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimasĮstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir

nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. 1.7 straipsnis. Civilinių įstatymų galiojimas1. Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės

aktai.2. Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. 1.8 straipsnis. Įstatymo ir teisės analogija1. Civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys

civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).2. Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės

analogija).3. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. 1.9 straipsnis. Civilinio kodekso normų aiškinimo principai1. Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos

atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą.

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=408891&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=232223&b=http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=403063&b=



2. Šiame kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš kontekstomatyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia reikšme. Jeigu bendrinė ir specialiojižodžio reikšmės nesutampa, pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei.

3. Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius.

II SKYRIUSTARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS 1.10 straipsnis. Užsienio teisės taikymas1. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių

susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai.2. Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal tą teisę. Negalima atsisakyti

taikyti užsienio teisę remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teisės norma priskiriama viešajai teisei.3. Nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios

valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.4. Jeigu užsienio valstybės, kurios teisė turi būti taikoma pagal šio kodekso normas, atskirose teritorijos dalyse

egzistuoja skirtingos teisės sistemos, tai nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos teritorijos teisės sistemą,nustatomą pagal tos užsienio valstybės teisės numatytus kriterijus.

5. Jeigu užsienio valstybėje, kurios teisė turi būti taikoma pagal šio kodekso normas, egzistuoja kelios teisės sistemos,taikomos skirtingoms asmenų kategorijoms, tai taikytina teisės sistema nustatoma pagal tos valstybės teisės numatytus kriterijus.

6. Jeigu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų kriterijų taikytina užsienio teisė nenustato, taikoma tos teisės sistemosteisė, su kuria byla yra glaudžiausiai susijusi.

1.11 straipsnis. Užsienio teisės taikymo apribojimas1. Užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų

įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai.2. Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos

nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turiatsižvelgti į šių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo pasekmes.

3. Pagal šį kodeksą taikytina užsienio teisė gali būti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisėaiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė. Ši taisyklė netaikoma, kai taikytinateisė pasirinkta sandorio šalių susitarimu.

1.12 straipsnis. Užsienio teisės turinio nustatymas1. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį

nustato teismas ex officio (savo iniciatyva).2. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus,

atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčošalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

3. Jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytospareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

4. Išimtiniais atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos priemonių, kol bus nustatytaginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.

1.13 straipsnis. Tarptautinės sutartys1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis kodeksas

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.2. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai tarptautinė

sutartis numato, jog jos taikymui būtinas Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas.3. Tarptautinių sutarčių normos turi būti taikomos ir aiškinamos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobūdį ir būtinumą užtikrinti

vienodą jų aiškinimą bei taikymą. 1.14 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)1. Jeigu taikytina užsienio teisė numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos teisę, Lietuvos Respublikos teisė

taikoma tik šio kodekso arba užsienio teisės numatytais atvejais.2. Jeigu taikytina užsienio teisė numato nukreipimą į trečiosios valstybės teisę, trečiosios valstybės teisė taikoma tik šio

kodekso arba trečiosios valstybės teisės numatytais atvejais.



3. Jeigu nustatant asmens civilinį teisinį statusą taikytina užsienio teisė nukreipia atgal į Lietuvos Respublikos teisę,taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu taikytiną teisę yra pasirinkusios sandorio šalys, taip pat nustatantsandorio formai taikytiną teisę ir nesutartinėms prievolėms taikytiną teisę.

5. Jeigu pagal šio skyriaus normas turi būti taikoma tarptautinė sutartis (konvencija), atgalinių nukreipimų ir nukreipimo įtrečiosios valstybės teisę klausimai sprendžiami pagal taikytinos tarptautinės sutarties (konvencijos) nuostatas.

ANTRASIS SKIRSNIS

FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIAM TEISINIAM STATUSUI TAIKYTINA TEISĖ 1.15 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis teisnumas1. Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Šios

taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.2. Užsienio piliečių gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji vieta

(šio kodekso 2.12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teisę.3. Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį patį civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Šios taisyklės atskiras išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.4. Asmenų be pilietybės gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybės, kurioje buvo nuolatinė jų gyvenamoji

vieta gimimo ar mirties metu, teisę. 1.16 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas1. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jų nuolatinė

gyvenamoji vieta, teisę.2. Jeigu šie asmenys neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba ją nustatyti sunku, jų veiksnumas nustatomas pagal

valstybės, kurios teritorijoje šie asmenys sudarė atitinkamą sandorį, teisę.3. Jeigu asmuo gyvena keliose valstybėse, taikoma valstybės, su kuria asmuo labiausiai susijęs, teisė.4. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar

ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.5. Nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro įtakos veiksnumui, jeigu veiksnumas jau buvo įgytas iki nuolatinės

gyvenamosios vietos pakeitimo. 1.17 straipsnis. Draudimas remtis neveiksnumu1. Asmuo negali remtis savo neveiksnumu pagal nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę, jeigu pagal sandorio

sudarymo vietos valstybės teisę jis buvo veiksnus, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti apie toasmens neveiksnumą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos šeimos ir paveldėjimo teisei, taip pat daiktinėms teisėms. 1.18 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pripažinimas nežinia kur esančiais ar paskelbimas

mirusiaisUžsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės pripažįstami nežinia kur esančiais ir paskelbiami mirusiais pagal valstybės,

kurios teritorijoje buvo paskutinė žinoma jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisę.

TREČIASIS SKIRSNISJURIDINIAMS ASMENIMS AR KITOMS ORGANIZACIJOMS

TAIKYTINA TEISĖ

1.19 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas1. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai

asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę.2. Jeigu juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimo tvarka buvo pažeista, jo civilinis teisnumas nustatomas pagal

faktinės jo veiklos vietos valstybės teisę.3. Nesvarbu, kurioje valstybėje buvo įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jo padalinių civilinis teisnumas

nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveinė, verslo arba kitos veiklospagrindinė vieta.

4. Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, kurių viena yra Lietuvos Respublikoje, o kita – užsienio valstybėje,susijungimas, prijungimas arba buveinės perkėlimas turi įtakos jų civiliniam teisnumui Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigušie veiksmai buvo atlikti pagal abiejų valstybių teisę.

1.20 straipsnis. Klausimai, reglamentuojami pagal taikytiną teisę1. Pagal šio kodekso 1.19 straipsnyje numatytą taikytiną teisę reglamentuojama:



1) juridinio asmens ar kitos organizacijos teisinė forma ir statusas;2) juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas;3) juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas;4) juridinio asmens ar kitos organizacijos organų sistema ir jų kompetencija;5) juridinio asmens ar kitos organizacijos civilinė atsakomybė;6) juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovavimas;7) įstatymų ir steigimo dokumentų pažeidimo teisinės pasekmės.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos

Respublikos teisę. 1.21 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams taikytina teisė1. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje,

taikoma Lietuvos Respublikos teisė.2. Bent vienas iš asmenų, veikiančių atstovybės ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši nuostata

netaikoma Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijųatstovybėms ar filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

3. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybės ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją)nustato Lietuvos Respublikos teisė.Straipsnio pakeitimai:Nr. XI595, 20091222, Žin., 2009, Nr. 1597202 (20091231)

1.22 straipsnis. Juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovams ir jų civilinei atsakomybei taikytina teisė1. Jeigu pagal užsienio teisę įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija veikia Lietuvos Respublikoje, tai asmenų,

veikiančių to juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu ir interesais, civilinė atsakomybė nustatoma pagal LietuvosRespublikos teisę.

2. Juridinis asmuo ar kita organizacija negali reikalauti pripažinti negaliojančiu savo organo ar kito atstovo, viršijusiokompetenciją (įgaliojimus), sudarytą sandorį, jeigu jų įgaliojimų apribojimai nenustatyti kitos sandorio šalies nuolatinėsgyvenamosios ar buveinės valstybės teisėje, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar atsižvelgiant į jos padėtį arsantykius su kita šalimi turėjo žinoti tuos apribojimus.

1.23 straipsnis. Valstybei ir jos institucijoms, savivaldybėms ir jų institucijoms kaip civilinių teisinių santykių

subjektams taikoma teisėValstybės ir jos institucijų, savivaldybių ir jų institucijų civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybės teisę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠEIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEISĖ 1.24 straipsnis. Susitarimui tuoktis taikytina teisė1. Susitarimą tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo šalių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.2. Jeigu susitarimo tuoktis šalių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, tai susitarimą tuoktis ir jo

teisines pasekmes nustato susitarimo sudarymo vietos valstybės arba vienos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėsarba valstybės, kurios pilietis yra viena šalis, teisė, atsižvelgiant į tai, su kurios valstybės teise ginčas yra glaudžiausiai susijęs.

1.25 straipsnis. Teisė, taikytina santuokos sudarymo sąlygoms1. Santuokinį veiksnumą ir kitas santuokos sudarymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos teisė.2. Santuoka registruojama Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose, jeigu bent vieno santuoką sudarančiųjų

nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba bent vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis santuokos sudarymo metu.3. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje,

santuokinis veiksnumas ir kitos santuokos sudarymo sąlygos gali būti nustatomos pagal abiejų norinčių tuoktis asmenų nuolatinėsgyvenamosios vietos valstybės teisę, jeigu sudaryta santuoka bus pripažįstama bent vieno norinčiojo tuoktis nuolatinėsgyvenamosios vietos valstybėje.

4. Užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai abusutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje turėdami tiksląišvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

1.26 straipsnis. Santuokos sudarymo tvarkai taikytina teisėSantuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybės teisę. Santuoka taip pat pripažįstama

galiojančia, jeigu jos sudarymo tvarka atitinka bent vieno sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės arba valstybės,kurios pilietis jis buvo santuokos sudarymo metu, teisės reikalavimus.

1.27 straipsnis. Asmeniniams sutuoktinių santykiams taikytina teisė1. Sutuoktinių asmeniniams santykiams taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.




2. Jeigu sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, jų asmeniniams santykiams taikomapaskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu sutuoktiniai neturėjo bendros nuolatinėsgyvenamosios vietos, taikoma valstybės, su kuria sutuoktinių asmeniniai santykiai yra glaudžiausiai susiję, teisė. Jeigu negalimanustatyti, su kuria valstybe sutuoktinių asmeniniai santykiai yra glaudžiausiai susiję, taikoma santuokos sudarymo vietosvalstybės teisė.

1.28 straipsnis. Turtiniams sutuoktinių santykiams taikytina teisė1. Sutuoktinių turto teisinį statusą nustato jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu sutuoktinių nuolatinės

gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, taikoma valstybės, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teisė. Jeigu sutuoktiniaiyra skirtingų valstybių piliečiai ir niekada neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma santuokos sudarymo vietosvalstybės teisė.

2. Sutuoktinių turto teisinį statusą pagal sutartis nustato sutuoktinių susitarimu pasirinktos valstybės teisė. Šiuo atvejusutuoktiniai gali pasirinkti valstybės, kurioje yra ar ateityje bus nuolatinė gyvenamoji vieta, teisę arba valstybės, kurioje buvosudaryta santuoka ar kurios pilietis yra vienas sutuoktinis, teisę. Sutuoktinių susitarimas dėl taikytinos teisės galioja, jeigu jisatitinka jų pasirinktos valstybės arba susitarimo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus.

3. Susitarimu pasirinkta taikytina teisė gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu tretieji asmenysšį faktą žinojo ar turėjo žinoti.

4. Sutuoktinių susitarimu pasirinkta taikytina teisė gali būti panaudota sprendžiant ginčą, susijusį su daiktinėmis teisėmisį nekilnojamąjį daiktą, tik tais atvejais, kai buvo laikomasi nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybėje nustatytų šio turto irdaiktinių teisių į jį viešo registravimo reikalavimų.

5. Sutuoktinių susitarimui dėl turto teisinio statuso pakeitimo taikoma tokio pakeitimo metu buvusios sutuoktiniųnuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu sutuoktiniai turto teisinio statuso keitimo metu gyveno skirtingosevalstybėse, taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė arba, jos nesant, teisė, kuri nustatoturtinius sutuoktinių santykius.

1.29 straipsnis. Gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina teisė1. Gyvenimą skyrium (separaciją) ir santuokos nutraukimą nustato sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.2. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės

gyvenamosios vietos valstybės teisė, o kai tokios bendros vietos nėra, – bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.3. Jeigu valstybės, kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai, teisė draudžia nutraukti santuoką arba nustato specialias

santuokos nutraukimo sąlygas, santuoka gali būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kai vienas sutuoktinis taip patyra ir Lietuvos Respublikos pilietis arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

1.30 straipsnis. Santuokos pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylų

jurisdikcijaSantuokos pripažinimo negaliojančia, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos) bylos priklauso Lietuvos

Respublikos teismų jurisdikcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytais atvejais. 1.31 straipsnis. Vaikų kilmės nustatymui (legitimacijai) taikytina teisė1. Vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba pagal valstybės, kurios

piliečiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu,arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu,teisę, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui.

2. Vaiko kilmės nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.3. Vaiko kilmės klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos teismai ar kitos Lietuvos valstybės institucijos, jeigu vaiko ar

vieno iš jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.4. Vaiko tėvo (motinos) veiksnumas pripažįstant tėvystę (motinystę) nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jo (jos)

nuolatinė gyvenamoji vieta tėvystės (motinystės) pripažinimo metu, teisę. Tėvystės (motinystės) pripažinimo formai taikomatėvystės (motinystės) pripažinimo vietos arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

5. Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tėvams gimusio vaiko kilmės nustatymui (legitimacijai). 1.32 straipsnis. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytina teisė1. Vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.2. Jeigu nė vienas iš vaiko tėvų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji

vieta, o vaikas ir abu jo tėvai yra tos pačios valstybės piliečiai, taikoma valstybės, kurios piliečiai jie visi yra, teisė. 1.33 straipsnis. Įvaikinimo santykiams taikytina teisė1. Įvaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę.2. Jeigu yra aišku, kad įvaikinus pagal įvaikinamo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę įvaikinimas

nebus pripažįstamas įtėvių (įtėvio) nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje ar valstybėje, kurios piliečiai jie (jis) yra, gali būtiįvaikinama pagal šių valstybių teisę, jeigu tai nepakenks vaiko interesams. Jeigu neaišku, ar įvaikinimas bus pripažintas kitoje



valstybėje, įvaikinti draudžiama.3. Įvaikio ir įtėvių bei jų giminaičių tarpusavio santykiams taikoma įtėvių (įtėvio) nuolatinės gyvenamosios vietos

valstybės teisė.4. Bylos, susijusios su įvaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar jo įtėvių (įtėvio)

nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 1.34 straipsnis. Nepilnamečių gynimui, jų globai ir rūpybai taikytina teisėNepilnamečių gynimui, jų globai ir rūpybai taikytina teisė nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl

valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje. 1.35 straipsnis. Pilnamečių šeimos narių globai ir rūpybai taikytina teisė1. Pilnamečių šeimos narių globą ir rūpybą nustato šių asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.2. Bylos, susijusios su pilnamečių asmenų globa ar rūpyba, priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu

tokio asmens nuolatinė gyvenamoji ar turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. 1.36 straipsnis. Šeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisėŠeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisė nustatoma pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos

konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

PENKTASIS SKIRSNISSUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINA TEISĖ

1.37 straipsnis. Sutartinėms prievolėms taikytina teisė1. Sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Toks šalių susitarimas gali būti numatytas

pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu galipasirinkti tam tikros valstybės teisę, kuri bus taikoma visai sutarčiai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims.

2. Šalys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksčiau pasirinktą sutartinei prievolei taikytiną teisę kita teise.Taikytinos teisės pakeitimas galioja atgaline tvarka, tačiau negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir nepadaro sutartiesnegaliojančios.

3. Aplinkybė, kad šalys susitarimu pasirinko sutarčiai taikytiną užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti LietuvosRespublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti ar jų atsisakyti.

4. Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė.Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra:

1) šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinėadministracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybėsteisė;

2) nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teisė į nekilnojamąjį daiktą ar teisė naudoti nekilnojamąjįdaiktą;

3) vežėjo pagrindinė verslo vieta vežimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybėje, kur yra vežėjo pagrindinėverslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntėjo pagrindinė buveinė arba krovinio išsiuntimo vieta.

5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu sutarčiai labiausiai būdingos pareigos įvykdymo vietos nustatyti negalima ir tojedalyje nustatytomis prezumpcijomis negalima remtis, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kitavalstybe.

6. Draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, onekilnojamojo daikto draudimo atveju – valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisė.

7. Arbitražiniam susitarimui taikoma teisė, reglamentuojanti pagrindinę sutartį, o jei ši negalioja, arbitražinio susitarimosudarymo vietos teisė, o kai sudarymo vietos nustatyti neįmanoma, – arbitražo vietos valstybės teisė.

8. Sutartims, sudarytoms biržoje ar aukcione, taikoma biržos ar aukciono vietos valstybės teisė. 1.38 straipsnis. Sandorio formai taikytina teisė1. Sandorio formai taikytina teisė nustatoma pagal šio kodekso 1.37 straipsnio 1 dalies nuostatas.2. Jeigu sandorio šalys susitarimu nepasirinko taikytinos teisės, sandorio formai taikoma sandorio sudarymo vietos teisė.

Skirtingose valstybėse esančių šalių sudaryta sutartis taip pat galioja, jeigu jos forma atitinka bent vienos iš tų valstybių tokiosandorio formai taikomus teisės reikalavimus.

3. Sandorių, kurių dalykas yra nekilnojamasis daiktas ar teisės į jį, forma turi atitikti nekilnojamojo daikto buvimo vietosvalstybės teisės reikalavimus.

4. Vartojimo sutarčių formai yra taikoma vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.Straipsnio pakeitimai:Nr. XII700, 20131219, paskelbta TAR 20140107, i. k. 201400069

1.39 straipsnis. Užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims ypatumai1. Neteko galios nuo 20140613.




2. Šio kodekso 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę neatimair neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietosvalstybės teisė, jeigu:

1) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje pagal specialią ofertą ar reklamą toješalyje;

2) vartotojas buvo kitos sutarties šalies paskatintas vykti į užsienio valstybę sudaryti sutarties;3) kita šalis ar jos atstovas gavo užsakymą iš vartotojo šio nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje.3. Jeigu vartojimo sutarties šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, kurioje yra vartotojo nuolatinė

gyvenamoji vieta, teisė.4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos vežimo sutartims, taip pat paslaugų sutartims, pagal kurias vartotojui paslaugos

teikiamos tik kitoje valstybėje, o ne Lietuvos Respublikoje.Straipsnio pakeitimai:Nr. XII700, 20131219, paskelbta TAR 20140107, i. k. 201400069

1.40 straipsnis. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teisėĮgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas

įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiemsasmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę.

1.41 straipsnis. Dovanojimo sutartims taikytina teisė1. Dovanojimo sutartims taikoma dovanotojo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisė, išskyrus

nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, šioms sutartims taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė.2. Dovanojimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu jos forma atitinka dovanojimo sutarties sudarymo vietos

arba dovanotojo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisės reikalavimus. 1.42 straipsnis. Reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytina teisė1. Su reikalavimo perleidimu ar skolos perkėlimu susijusiems santykiams taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė.2. Šalių pasirinkta teisė perleidžiant reikalavimą negali būti panaudota prieš skolininką, jeigu nebuvo gautas jo sutikimas

dėl pasirinktos taikytinos teisės.3. Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, su reikalavimo perleidimu ir skolos perkėlimu susijusiems santykiams

taikoma teisė, reglamentuojanti pagrindinę prievolę, dėl kurios atsirandantis reikalavimas (skola) yra perleidžiamas(perkeliama).

4. Reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo formai taikoma reikalavimo perleidimui ar skolos perkėlimui taikytinateisė.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PADARYTOS ŽALOS (DELIKTINĖMS) PRIEVOLĖMS TAIKYTINA TEISĖ 1.43 straipsnis. Dėl padarytos žalos atsirandančioms prievolėms taikytina teisė1. Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nukentėjusiojo pasirinkimu nustatomos

pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalą sukėlusių aplinkybių, teisę arba pagal žalos atsiradimo vietosvalstybės teisę.

2. Jeigu veiksmo padarymo ar kitokių aplinkybių arba žalos atsiradimo vietos valstybės nustatyti neįmanoma, taikomavalstybės, su kuria yra labiausiai susijusi ta žalos atlyginimo byla, teisė.

3. Po žalos padarymo šalys gali susitarti, kad žalos atlyginimui bus taikoma bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybėsteisė.

4. Jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pat valstybėje, žalos atlyginimui taikoma šios valstybės teisė.5. Prievolėms, atsirandančioms dėl netinkamos kokybės produktų padarytos žalos, taikoma žalos padarymo vietos

valstybės teisė, jeigu šioje valstybėje yra nukentėjusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta ar atsakingo už žalą asmens verslo vietaarba šioje valstybėje nukentėjusysis įsigijo produktą. Jeigu nukentėjusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje yraatsakingo už žalą asmens verslo vieta arba šioje valstybėje nukentėjusysis įsigijo produktą, tai taikoma nukentėjusiojo nuolatinėsgyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu pagal šioje dalyje išvardytus kriterijus taikytinos teisės nustatyti negalima, taikomaatsakingo už žalą asmens verslo vietos valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai ieškovas savo reikalavimą grindžia žalos padarymovietos valstybės teise.

6. Remiantis prievolėms, atsirandančioms dėl žalos padarymo, taikytina teise nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos,jos mastas, atsakingas asmuo, atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos.

1.44 straipsnis. Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytina teisėReikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos

konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. 1.45 straipsnis. Reikalavimams atlyginti asmeninėms neturtinėms teisėms padarytą žalą taikytina teisė




1. Reikalavimams atlyginti asmeninėms neturtinėms teisėms visuomenės informavimo priemonių veiksmais padarytąžalą taikoma nukentėjusiojo pasirinkimu nukentėjusiojo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos arba žalos atsiradimo vietosvalstybės teisė, arba žalą padariusio asmens nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisė.

2. Replikai (paneigimui) taikoma valstybės, kurioje buvo paskelbta publikacija ar iš kurios buvo transliuojama radijo artelevizijos laida, teisė.

1.46 straipsnis. Reikalavimams atlyginti nesąžininga konkurencija padarytą žalą taikytina teisėReikalavimams atlyginti nesąžininga konkurencija padarytą žalą taikoma valstybės, kurios rinkoje atsirado nesąžiningos

konkurencijos neigiamos pasekmės, teisė. Jeigu nesąžininga konkurencija pažeidė tik pavienio asmens interesus, taikomavalstybės, kurios teritorijoje yra nukentėjusiojo verslo vieta, teisė.

1.47 straipsnis. Skolininkų daugetasJeigu žalą padarė keli asmenys, taikytina teisė nustatoma atskirai kiekvienam iš jų pagal šio kodekso 1.43 straipsnio

nuostatas.

SEPTINTASIS SKIRSNISDAIKTINĖMS TEISĖMS TAIKYTINA TEISĖ

1.48 straipsnis. Nuosavybės teisiniams santykiams taikytina teisė1. Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal valstybės, kurioje

buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę. Daiktas pripažįstamas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju pagal jobuvimo vietos valstybės teisę.

2. Nuosavybės ir kitų daiktinių teisių oficialiai registracijai taikoma valstybės, kurioje yra daiktas jo registravimo metu,teisė.

3. Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į vežamą daiktą (krovinį) nustatomos pagal šio daikto paskyrimo vietosvalstybės teisę.

4. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybėsteisę.

1.49 straipsnis. Šalių teisė pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytiną teisę1. Kaip taikytiną teisių į kilnojamąjį daiktą atsiradimui ir pabaigai teisę šalys susitarimu gali pasirinkti daikto išsiuntimo

ar paskyrimo vietos valstybės teisę arba sandoriui taikytiną teisę.2. Aplinkybė, kad šalys pasirinko tokią taikytiną teisę, negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. 1.50 straipsnis. Teisės į kilnojamąjį daiktą suvaržymams taikytina teisė1. Jeigu teisė į daiktą, kuris įvežamas į Lietuvos Respubliką, yra suvaržytas užsienyje, tai pripažįstama, kad ši teisė yra

suvaržyta ir Lietuvos Respublikoje.2. Užsienyje atsiradusi daikto sulaikymo teisė galioja ir įvežtam į Lietuvos Respubliką kilnojamajam daiktui, tačiau ji

negali būti panaudota prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.3. Daikto sulaikymo teisę eksportuojamam kilnojamajam daiktui nustato daikto paskyrimo vietos valstybės teisė. 1.51 straipsnis. Įkeitimui taikytina teisė1. Teisių, vertybinių popierių ir reikalavimo teisės įkeitimą nustato šalių susitarimu pasirinkta teisė, tačiau taikytinos

teisės pasirinkimas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.2. Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, reikalavimo teisę ir vertybinių popierių įkeitimą nustato kreditoriaus

nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisė, o kitų teisių įkeitimą – šioms teisėms taikytina teisė.

AŠTUNTASIS SKIRSNISINTELEKTINEI NUOSAVYBEI TAIKYTINA TEISĖ

1.52 straipsnis. Su intelektinės nuosavybės teise susijusioms sutartims taikytina teisė1. Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės (šio kodekso 1.37 straipsnis), su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusioms

sutartims taikoma šias teises perleidžiančios ar suteikiančios teisę jomis naudotis šalies nuolatinės gyvenamosios ar verslovietos valstybės teisė.

2. Darbdavio ir darbuotojo sutartims dėl intelektinės nuosavybės objekto sukūrimo darbo metu taikoma darbo sutartimstaikytina teisė.

1.53 straipsnis. Intelektinės nuosavybės teisės ir jų gynimui taikytina teisė1. Intelektinės nuosavybės teisėms ir jų gynimui taikoma valstybės, kurioje prašoma apginti šias teises, teisė.2. Jeigu yra pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, šalys po žalos padarymo savo susitarimu kaip taikytiną teisę gali

pasirinkti bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę.


http://ww

Documents

CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR …europam.eu/data/mechanisms/FOI/FOI Laws/Lithuania/Lithuania_Civil Code... · 3/10/2016 Lietuvos Respublikos Seimas Dokumento tekstas