1.1. Civilinis procesas ir kitos subjektini teisi ir interes gynimo bei gin sprendimo formosCivilinje apyvartoje asmenys naudojasi vairiomis materialinmis subjektinmis teismis. Tam, kad jie tai galt daryti nekliudomai, nevaromai, bt tikri, kad paeidimo ar jo realios grsms atveju j materialiosios subjektins teiss bus apgintos, valstybje turi bti sukurta reali ir efektyvi asmen subjektini teisi ir statym saugom interes apsaugos ir gynimo sistema.Reikia pripainti, kad vairs socialiniai konfliktai visuomenje yra neivengiami. Civilinje apyvartoje kil ginai danai tampa rimta klitimi civilini subjektini teisi turtoj tarpusavio santykiams, j veiklai pltotis, todl j savalaikis ir efektyvus isprendimas galimais teistais bdais ir formomis tampa labai svarbiu, o daugeliu atveju tiesiog btinu.Ginu dl teisslaikytinas individualus teisinis konfliktas, kils tarp fizini arba juridini asmen, susidrus j interesams ir tikslams. Gino metu jo dalyviai yra susipriein, bet kadangi jie yra lygiateisiai, tarp j kils konfliktas negali bti paalintas vienaaliu dalyvio noru ir valia, taigi sprendiamas tik bendromis ali pastangomis arba iekinio teisenos tvarka[1].Civilinio proceso teiss doktrinoje iskiriamos dvi gino dl teiss rys: asmens teisi paeidimas ir asmens teisi ginijimas. Apie asmens teisi paeidim kalbame, kai neteistais veiksmais ar neveikimu yra padaromas neigiamas poveikis asmens turtinms ar neturtinms teisms (nesavalaikis arba netinkamas prievols vykdymas, alos padarymas ir pan.), o su asmens teisi ginijimu susiduriame, kai vienas subjektas uginija kitam subjektui priklausani teis (ginijama autoriaus teis krin, sandorio teistumas ir pan.). Toks gin dl teiss skirstymas turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Ginant asmens teis jos paeidimo atveju, yra atkuriama ta padtis, kuri buvo iki teiss paeidimo ir ukertamas kelias veiksmams ar neveikimui, kurie paeid asmens teis ar sudaro reali grsm tokiam paeidimui (pavyzdiui, teismas priteisia vykdyti prievol natra, sumokti netesybas, atlyginti turtin ar neturtin al ir pan.), o asmens teisi ginijimo atveju - jos turtoju pripastamas tam tikras asmuo arba paneigiama asmens subjektin teis ir pripastama kitam asmeniui (pavyzdiui, ginijant asmens nuosavybs teis daikt, teismas savo sprendimu nustato, kuriai i gino ali ji priklauso)[2].Kalbant apie civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynim, atkreiptinas dmesys tai, kad teisinje literatroje skirtingai suprantamos svokos teisi gynimo bdai ir teisi gynimo formos.Teisi gynimo bdai yra grynai materialins (reguliuojamosios) teiss kategorija.Civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo bdaisuprantami kaip statyme numatytos priverstinio pobdio materialins-teisins priemons, kuri pagalba vykdomas paeistos ar ginijamos teiss atkrimas (pripainimas) ir daromas poveikis tos teiss paeidjui[3]. Civilini teisi gynimo bdai yra ivardyti LR CK 1.138 straipsnyje, kuriame teigiama, kad civilines teises statym nustatyta tvarka ginateismas,nevirydamas savo kompetencijos iais bdais: pripaindamas tas teises; atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt; ukirsdamas keli teis paeidiantiems veiksmams arba udrausdamas atlikti veiksmus, kelianius pagrst grsm alai atsirasti (prevencinis iekinys); priteisdamas vykdyti pareig natra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk; iiekodamas i paeidusio teis asmens padaryt turtin arba neturtin al (nuostolius), o statym arba sutarties numatytais atvejais netesybas (baud, delspinigius); pripaindamas negaliojaniais valstybs arba savivaldybi institucij, arba pareign aktus, prietaraujanius statymams, LR CK 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; kitais statymuose numatytais bdais[4]. Sutinkame su A.Driuko ir V.Valaniaus nuomone, kad tokia straipsnio formuluot sudaro klaiding spd, kad civilins subjektins teiss ir statymo saugomi interesai ginami ir ginai nagrinjami gali bti tik teisme[5]. Manome, kad LR CK 1.138 straipsnio nuostat, kad civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, reikt aikinti plaiau, t.y. kad teiss akt numatytais atvejais egzistuoja galimyb civilines subjektines teises ginti ir kitose valstybinse ir nevalstybinse institucijose. Analizuodami teiss aktus atrandame ne vien isakyt pozicij patvirtinant pavyzd: LR komercinio arbitrao statymas numato galim kai kuri civilini gin nagrinjim arbitrae, LR vartotoj teisi gynimo statymas numato vartotojui dl savo teisi paeidimo galimyb kreiptis ne tik teism, bet ir Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyb ar Valstybin ne maisto produkt inspekcij, LR advokatros statymas numato, kad, kai kyla kliento ir advokato ginas dl teisini paslaug, klientas turi teis kreiptis Lietuvos advokatr ar teism, LR dizaino statymas numato, kad kilus ginui dl dizaino registravimo prie kreipiantis teism pareikjas turi pabandyti gin isprsti Valstybinio patent biuro Apeliaciniame skyriuje, LR mokjim statymas numato, kad kliento praymus (skundus) dl kredito staigos veiksm, kuriais kredito staiga paeidia kliento teistus interesus, nagrinja kredito staiga ir pan. Taip pat nortume atkreipti dmes LR CK 1.138 straipsnio 8 punkt, kuriame nurodoma, kad civilines teises statym nustatyta tvarka galima ginti irkitais statym numatytais bdais. Papildom, t.y. nenumatyt LR CK, civilini teisi gynimo bd galime rasti LR autori teisi ir gretutini teisi statyme, LR visuomens informavimo statyme, LR patent statyme, LR dizaino statyme ir kt.ivilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo formos,skirtingai nei gynimo bdai yra ne materialinio, o grynai procesinio pobdio kategorija. Teiss gynimo forma suprantama kaip statymais sureguliuota valstybini ar nevalstybini institucij veikla sprendiant ali ginus ir ginant bei atkuriant paeistas j subjektines teises ir interesus. ios veiklos tikslas nustatyti faktines aplinkybes, pritaikyti teiss norm, nustatyti teiss gynimo bd ir priimti sprendim[6]. Kaip jau minta LR CK numatyti civilini teisi gynimo bdai gali bti gyvendinami ne viena, o keletu teisi gynimo form.Teisinje literatroje yra iskiriamos dvi civilini subjektini teisi ir statym saugom interes gynimo formos :jurisdikcin ir nejurisdikcin[7].Jurisdikcin civilini teisi gynimo formalaikytina valstybini ar valstybs galiot institucij ar asmen veikla, ginant paeistas ar ginijamas civilines subjektines teises ar statym saugomus interesus.Teisminis civilini gin sprendimas neabejotinai yra svarbiausia jurisdikcin civilini teisi gynimo forma, kuri Lietuvoje gyvendina bendrosios kompetencijos teismai: 54 apylink teismai, 5 apygard teismai, Lietuvos Apeliacinis Teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas.Kai kuriais atvejais[8]kaip alternatyv teisminiam civilini gin sprendimui asmenys, remdamiesi tarpusavio susitarimu, kilusiam civiliniam ginui sprsti gali rinktis arbitra. LR komercinio arbitrao statymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su ali susitarimu arbitrao tvarka sprsti ikilusius ar galinius kilti ginus, taip pat su gin nagrinjimu, arbitrao sprendim primimu bei vykdymu, LR teism galiojimais arbitrao srityje susijusius santykius.Daugeliu atvej sprsti gin arbitrae yra ymiai priimtiniau, ypa verslo subjektams, nes arbitrao procedra utikrina konfidencialum, yra pakankamai neformali ir lanksti, ginai sprendiami greiiau, alys paios gali pasirinkti arbitrus, arbitraas gali kainuoti pigiau nei teismas ir pan. Taiau tenka pripainti, kad Lietuvoje arbitrainis gin sprendimo bdas nra populiarus[9].LR komercinio arbitrao statymas reglamentuoja ir iki arbitrainio tarpininkavimo gino sprendimo procedr: alys, pageidaujanios sureguliuoti gin be teismo ir arbitrao, gali susitarusios tarpusavyje kreiptis komercin arbitra dl ik arbitrainio tarpininkavimo. Tarpininkavimas tai gino ali derybos tarpininkaujant j pasirinktam asmeniui (tarpininkavimas dar vadinamas mediacija)[10]. Svarbu atkreipti dmes tai, kad tarpininkavimo sprendimai, priimti norint sureguliuoti gin aptariamu bdu, gali bti gyvendinti tik ali gera valia (LR komercinio arbitrao statymo 41-43 str.).Teismin mediacija tai taip pat tarpininkavimas, taiau vykdomas prasidjus civiliniam procesui, t.y. teisjui suteikiama teis civilinio proceso metu pasilyti alims arba privalomai nukreipti gin sprsti mediacija. Pagal toki schem konstruojamas ir bandomasis mediacijos procesas, kuris yra vykdomas Vilniaus m. 2-ame apylinks teisme. Pagal projekt nagrinjant civilin byl, kai yra galimyb gin isprsti taikiai, proceso alims pasiloma pasinaudoti kitu, efektyvesniu bdu pasiekti taik susitarim teismine mediacija. Mediatoriumi yra skiriamas teisjas arba teisjo padjjas, kurie yra traukti teismo mediatori sra. Mediacijos metu priimtas sprendimas forminamas taikos sutartimi, kuri tvirtina teismas[11]. Nors oficiali bandomojo teismins mediacijos projekto vykdymo rezultat dar teks palaukti, preliminariai galima pasakyti, kad teismin mediacija nra danai taikoma.Civilini gin sprendimas kai kuriais statym numatytais atvejais gali bti vykdomas ir administracine tvarka, taiau i tvarka nra tipin civilinei teisei ir gali bti taikoma tik statym numatytais atvejais. Galime pateikti LR CK 6.626 str. 3 d. numatyt civilini teisi gynimo administracine tvarka pavyzd: Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo sutarta, arba nesumokj u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. L.V. Papirtis kaip civilini teisi atkrimo administracine tvarka pavyzd nurodo nuosavybs teisi atkrim[12].Suadministracine civilini gin sprendimo tvarkataip pat susiduriame, kai LR statymai numato iankstin neteismin civilini gin sprendimo kitose valstybs galiotose institucijose tvark. Vienais atvejais ios tvarkos privalu laikytis prie kreipiantis teism (pavyzdiui, LR patent, LR preki enkl, LR dizaino statymuose privaloma iankstine gino sprendimo institucija yra numatyta Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius), kitais atvejais suinteresuotas asmuo gali pasirinkti kuri institucij jis nori kreiptis (pavyzdiui, LR vartotoj teisi gynimo statyme neprivaloma iankstine gino sprendimo institucija numatyta Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybin ne maisto produkt inspekcija).Nejurisdikcin civilini teisi gynimo formalaikytinas asmens savarankikas civilini subjektini teisi ar statym saugom interes gynimas, nesikreipiant valstybines ar kitas galiotas institucijas[13]. iai formai vis pirma priskirtina savigyna. LR CK 6.253 str. 8 d. nurodoma, kad savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Panaudoti savigyn ginant savo civilines teises leidiama tik LR CK numatytais atvejais[14], savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu konkreiu atveju neperengti savigynos rib, o taip pat naudojant savigyn, btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym reikalavim (LR CK 1.139 str.).Nejurisdikcine civilini teisi gynimo forma taip pat laikytini abiej gino ali veiksmai, kuriais jos siekia isprsti gin savarankikai, paios, be joki tarpinink (tiesiogins derybos, pretenzij viena kitai pareikimas).1.2. Teis teismin gynyb kaip pagrindin asmens teisPltojant valstyb teisinio valstybingumo linkme labai svarbus yra asmen teisi, laisvi ir statym saugom interes teismins gynybos utikrinimas. LR Konstitucijos 30 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Tai yra konstitucinis principas, reikiantis, kad kiekvienam asmeniui privalo bti utikrinta teismin jo paeist teisi ar interes gynimo galimyb.LR Konstitucijoje tvirtinta teis teismin gynyb detalizuojama kituose LR statymuose. Vis pirma, pamintinas LR CK, kurio 1.37 str. numatyta, kad asmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb, o 1.138 str. nurodyta, kad civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, nevirydamas savo kompetencijos.Teis teismin gynyb taip pat numato LR CPK 5 str., kur nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Atsisakymas teiss kreiptis teism negalioja.LR teism statymo 4 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi LR Konstitucijoje ir statymuose, LR tarptautinse sutartyse tvirtintas j teises ir laisves.Mintuose teiss aktuose atskleistas teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 2 str.[1], Visuotins mogaus teisi deklaracijos 8 str.[2]ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 13 str.[3]Civilinio proceso teiss doktrinoje nra vieningos nuomons dl teiss teismin gynyb turinio. Vieni autoriai teis teismin gynyb supranta grynai kaip materialij teis, kiti tik kaip procesin teis, treti teis teismin gynyb suvokia atskirai kaip materialin teis ir atskirai kaip procesin teis.Ms nuomone, labiausiai pagrsta yra S.Vlyvio koncepcija, pagal kuri teis teismin gynyb tai sudtingo turinio civilinio proceso teiss svoka. ios teiss turin sudaro dvi tarpusavyje glaudiai susijusios subjektins teiss, kurios tik drauge sudaro teiss teismin gynyb svok. Teisje teismin gynyb reikia skirti, pirma subjektin procesin teis kreiptis teism teismins gynybos ir antra subjektin materialin teis to reikalavimo, kurio gynybos siekia besikreipiantis asmuo, patenkinim. Kiekviena i i subjektini teisi, kaip teismins gynybos svokos turinio sudtins dalys, turi tik joms bding turin[4].Procesin teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato LR CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui. Kiekvienam teism besikreipianiam asmeniui i tvarka yra privaloma[5](apie procesins teiss kreiptis teism realizavim plaiau bus kalbama Civilins bylos iklimo temoje) .1.3. Materialiosios ir procesins teiss ryys. Civilinio proceso teiss vieta teiss sistemojeiuolaikins teiss paskirtis visuomenje saugoti vis visuomens nari teises ir lemti j gyvendinim[1]. Teis atsirado ir susiformavo tam, kad veikt visuomeninius prietaravimus, socialinius konfliktus, kad, kiek manoma, labiau priartint visuomen prie tvarkos ir ramybs. Demokratiniuose reimuose visuotinio sutarimo pasiekiama gerbiant ir tinkamai koordinuojant vairi visuomens grupi ir sluoksni interesus, iekant ir tvirtinant teiss normose socialinius kompromisus[2]. gyvendindamas reguliacin teiss funkcij, statym leidjas tvirtina teiss normose pavyzdin atitinkamos visuomens nari elgesio model. is modelis kuriamas atsivelgiant tos visuomens nari daugumos interesus, susiklosiusius paproius, vertybes ir pan. Tokio teisinio reguliavimo tikslas yra sukurti visuomenin tvark, stabilum, ramyb, kuri garantuot visos visuomens gerov. Reguliacins funkcijos gyvendinimui yra skirtos materialins teiss akos, nustatanios asmen teises ir pareigas vairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Kaip teigia E. G. Lukjanova, btent normalaus socialiai reikming visuomenini santyki atsiradimo, vystymosi ir pasibaigimo reguliavimas yra materialins teiss udavinys[3].Taiau, nors ir kaip nortsi, gyvenimas ne visuomet vyksta i anksto nustatyta tvarka. Teiss norm reguliuojam visuomenin tvark danai sudrumsia vairs destabilizuojantys faktoriai: atskir individ ar socialini grupi konfliktai, teiss paeidimai, nusikaltimai, teiss spragos ir pan. Susiklosius tokiai situacijai, btina atstatyti buvusi padt, t.y. valstyb turi i anksto sukurti mechanizm, kuris, kilus problemai, pradt veikti. Taigi procesin teis atsirado ir skirta tam, kad padti teisiniais bdais sureguliuoti visuomenje susiklosiusi anomali situacij ir atstatyti buvusi padt.Procesin veikla (procesas) kaip ypatinga valstybins veiklos forma istorikai atsirado i btinumo specialiomis teisinmis priemonmis sutvarkyti atitinkam dal materialini santyki, kuriuose atsispindi anomals ir konfliktiniai reikiniai[4].Akivaizdu, kad procesin teis yra glaudiai susijusi su materialine teise. Kai asmenys savanorikai nevykdo materialinje teisje tvirtint pareig, procesin veikla tampa prievartine mint pareig vykdymo forma. Prievartin jurisdikcini institucij veikla dl savo iskirtinumo yra labai reikminga visuomenje, todl turi bti grietai reglamentuojama. Toki ypating taisykli sukrimas lemia btinum jas tvirtinti atskirai nuo materialins teiss. Materialins ir procesins teiss ry slygoja tai, kad proceso teis gyvendina materialinje teisje tvirtintas apsaugines teiss normas. Visikai sutinkame su V. N. Protasovo nuomone, kuris teigia, kad apsauginis teisinis santykis tampa procesinio poveikio objektu ir savo realizacijai reikalauja ypating norm teiss sistemoje, t.y. procesini norm, kurios taikomos valstybins veiklos, skirtos kovoti su teiss paeidimais ir kitais anomaliais reikiniais, reguliavimui[5].Teiss doktrinoje vyrauja poiris, kad materialin ir procesin teis sveikauja tarpusavyje kaip turinys ir forma, todl daniausiai procesin teis vardijama kaip antrin, pagalbin, ivestin materialins teiss atvilgiu[6]. Taiau, kalbant apie procesin teis kaip apie pagalbin yra aikiai paneigiamas jos kaip savarankikos teiss akos egzistavimas, dl ko tampa visikai neaiki procesins teiss vieta teiss sistemoje. Neabejotinai galima pritarti A. A. Melnikovo nuomonei, kuris teigia, kad glaudus materialins ir procesins teiss ryys yra neabejotinas, taiau negali bti ireiktas turinio ir formos santykiu. Procesins teiss akos teiss sistemoje yra savarankikos ir turi tik joms bding form ir turin[7]. Taigi kalbant apie procesins ir materialins teiss santyk, manytume, j reikt vardinti kaip glaud, taiau neakcentuoti n vienos i i teiss ak prioriteto. Neatsitiktinai Prof. A. Vaivila teigia, kad materialiosios teiss akos sveikauja su proceso teiss akomis kaip tikslas su savo priemonmis. Be proceso teiss materialioji teis neveikt, o proceso bt beprasm[8]. Panaiai materialins ir procesins teiss santyk apibdino E. G. Lukjanova, nurodydama, kad procesin teis be materialins yra betiksl, o materialin teis be procesins neveiksminga, nes negalima laikyti teise tokios elgesio reglamentacijos, kuri neutikrinta valstybins prievartos panaudojimo galimybe, paprastai gyvendinama atitinkama procesine forma[9].Materialins teiss akos nustato subjekto teisin padt, o proceso teis reguliuoja santykius, atsirandanius ginant paeistas materialisias teises. Proceso teis pradeda veikti, kai yra konfliktas. Taigi materialioji teis apibria, k asmuo gali ar privalo daryti, o proceso teis nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij teis ir utikrinti jos gyvendinim. Pagrindins materialins teiss akos (civilin teis, baudiamoji teis, administracin teis) turi jas aptarnaujanias procesines teiss akas (civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis, administracinio proceso teis). Materialin teis apsprendia gino nagrinjimo bd ir form. Taigi, civilini gin negalima nagrinti baudiamojo proceso tvarka.Kalbant apie civilinio proceso teiss viet teiss sistemoje, svarbus yra teiss ak skirstymas viesias ir privatines teiss akas. Vieosios teiss akos reguliuoja santykius, grindiamus subordinacijos principu, t.y. tokius, kai viena alis yra valstyb ar valstybs institucija[10]. Privatin teis reguliuoja privai asmen santykius. Kuriai, vieajai ar privatinei priskirti civilinio proceso teis, doktrinoje nesutariama. Daugiausia alinink turi poiris, kad civilinio proceso teis laikytina vieja teiss aka, nes teismas visuomet yra privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas. Tai daugiau bdinga kontinentins teiss sistemos alims, kur nuo seno vyravo tardomojo arba inkvizicinio (angl. inquisitorial) proceso modelis (pvz., Vokietija, Austrija, veicarija, Italija, Ispanija ir kt.). iam procesui yra bdingas teismo aktyvumas nagrinjant bylas, jis aikinasi bylos esm, apklausia liudytojus, tiria rodymus ir viso to pasekoje priima sprendim. alis tokiame procese galtume vadinti pasyviomis.Bendrosios teiss sistemos alyse nuo seno susiklost gino arba rungimosi (angl.adversary) civilinio proceso modelis. ia skirtingai nei tardomajame procese proceso eimininks yra alys. Teismas tik i alies stebi ali procesin kov ir tik iimtinais atvejais sikia gin. Nors teismas ilieka privalomu teisminio proceso subjektu, bendrosios teiss sistemos alyse civilinio proceso teis skirta daugiau gino ali veiksmams, j tarpusavio santykiams reguliuoti. Taigi civilinio proceso teis bendrosios teiss tradicijos alyse daniausiai laikoma privatins teiss aka.Lietuvos civilinio proceso doktrinoje vyrauja poiris, kad civilinio proceso teis laikytina miria teiss aka, t.y. turi ir vieosios, ir privatins teiss bruo.1.4. Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomisNors civilinio proceso teis laikoma savarankika teiss aka, ji pastoviai sveikauja su kitomis teiss akomis: konstitucine teise, civiline teise, darbo teise, administracine teise, administracinio proceso teise, baudiamojo proceso teise ir pan. Teiss akos viena nuo kitos atribojamos pagal du kriterijus: teisinio reguliavimo dalyk ir teisinio reguliavimo metod, t.y. pagal visuomenini santyki srit, kuriai reguliuoti skirtos tam tikros teiss akos normos ir pagal t visuomenini santyki reguliavimo bdus bei priemones.Civilinio proceso teiss ry su konstitucine teise slygoja tai, kad LR Konstitucijoje suformuluoti pagrindiniai vis teiss ak, tarp j ir civilinio proceso teiss principai: teismo posdio vieumo, valstybins kalbos, teisj ir teism nepriklausomumo, teisingumo vykdymo tik teismo ir pan. LR Konstitucijoje taip pat numatyti teism organizavimo ir veiklos pagrindai, tvirtinta prie tai ms aptarta teis kreiptis teism, kuri realizuojama civiliniame procese.Glaudiausias ryys sieja civilinio proceso teis su materialiosios teiss akomis: civiline, eimos, darbo teise bei kt. Materialin teis tvirtina teisini santyki subjekt teises ir pareigas, t.y nustato galimo ir leistino elgesio ribas bei atsakomyb u i pareig nevykdym ar teisi paeidim. Procesins teiss akos reglamentuoja santykius, atsirandanius ginant paeistas materialines teises. Taigi, materialin teis apibria, k asmuo gali ar privalo daryti, o procesin teis, kaip apginti paeist ar ginijam materialin teis ir utikrinti jos gyvendinim., nustatant kreipimosi teism tvark, gino dl teiss nagrinjimo procedr, bei priimto sprendimo vykdymo bdus ir tvark.Kai kurios materialiojoje teisje tvirtintos normos turi procesin pobd ir todl tiesiogiai lemia rodinjimo dalyk byloje, priskirtinum teismui ir pan. Teismas, priimdamas sprendim civilinje byloje, taiko materialiosios teiss normas.Civilinio proceso teis yra susijusi ir su baudiamojo proceso teise jau vien todl, kad abi teiss akos yra procesins, reglamentuojanios teisingum vykdanios institucijos teismo - veikl. Kai kurie i teiss ak principai sutampa (pavyzdiui, vieumo, betarpikumo, teisminio nagrinjimo nepertraukiamumo ir kt.), panas ir kai kuri autori net tarpakiniais vadinami kai kurie institutai (rodym, proceso pirmosios instancijos teisme, apeliacinje instancijoje ir kt.). Mintos aptariam teiss ak bendrybs kai kuriose valstybse slygojo net bendros teiss akos teism teiss susiformavim, kuri jungia visus procesus (civilin, baudiamj ir administracin). Taiau civilinio proceso teis ir baudiamojo proceso teis bdamos savarankikomis teiss akomis turi ir esmini skirtum: Skiriasi abiej teiss ak teisinio reguliavimo dalykas. Civilinio proceso tvarka daniausiai ginamas privatus asmens interesas, o baudiamojo proceso tvarka vieas. Civiliniame procese alys paios renka ir pateikia rodymus teismui, o baudiamajame procese ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareignai. Civilinje byloje teismas siekia nustatyti materialij ties, o baudiamojoje objektyvij ties. Civilinio proceso teiss metodas yra mirus, o baudiamojo proceso teiss imperatyvus. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai, o baudiamojo proceso teisje oficialumo ir tardomojo proceso principai.Iki 1999 m. apie civilinio proceso teiss ir administracinio proceso teiss ry nekalbjome, nes administracinis procesas buvo sudedamoji civilinio proceso dalis. 1999 m. pradjus veikti atskiriems administraciniams teismams teismo kompetencijos dalis, susijusi su administracini byl nagrinjimu, buvo perduota specializuotiems teismams. Esminiai civilinio proceso teiss ir administracinio proceso teiss skirtumai susij su tuo, kad administraciniam procesui bdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, administracini teisini santyki subjektai nra lygiateisiai, o juos sieja subordinacijos (pavaldumo) ryiai ir pan. Administracinio ir civilinio proces ry taip pat patvirtina tai, kad kol nra sukurtas naujas administracinio proceso kodeksas, LR CPK subsidiariai taikomas nagrinjant ir administracines bylas.1.5. Civilinio proceso udavinys, funkcijos ir tikslaiPagrindinis civilinio proceso teiss udavinys teisingas ir savalaikis civilini byl isprendimas, siekiant apginti fizini ar juridini asmen paeistas ar ginijamas teises, laisves ar statym saugomus interesus. Galiojantis LR CPK neiskiria civilinio proceso udavini, vardijami tik tikslai.Pagrindins civilinio proceso teiss funkcijos teistumo ir teistvarkos stiprinimas valstybje, teiss paeidim prevencija, pagarbos teisei ir teismui formavimas.Civilinio proceso teisei yra bdingi savarankiki tikslai, kurie suformuluoti LR CPK 2 str.:1. Ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar statym saugomi interesai paeisti ar ginijami, interesus.io principo gyvendinimo sriiai taikomi civilins materialiosios teiss pagrind sudarantys dispozityvumo ir ali lygybs principai. Dl kiekvieno gino proceso pradios, reikiamo reikalavimo turinio sprendia paios alys.2. Tinkamai taikyti statymus teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant.Tai yra vieasis tikslas ir statym leidjas reikalauja tinkamai taikyti ne tik materialiosios, bet ir proceso teiss srities statymus. Teismas turi sudaryti visas slygas, kad byloje bt iaikintos esmins gino aplinkybs ir sudarytos slygos teisingam statymo taikymui sprendiant konkret ali gin.3. Kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali.is tikslas yra siejamas su proceso koncentruotumo principo tinkamu gyvendinimu. 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje taip pat nurodoma, kad kiekvienas mogus turi teis, kad jo byla bt inagrinta per kiek manoma trumpesn laik. Priimant byloje sprendim atkuriama teisin taika isprendiamas teisinis ginas, o byloje priimtas sprendimas gino alims tampa privalomu.4. Aikinti bei pltoti teis.Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje civilinje byloje taikydamas arba atsisakydamas taikyti konkreias teiss normas. Aikindamas ir taikydamas statymus teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais. Teismo veikla pltojant teis reikia krybin teismo veikl, kai btina upildyti teisinio reguliavimo spragas. LR CPK 3 str. numatyta tiek statymo, tiek teiss analogijos taikymo galimyb. Teismas tik pltoja, bet nekuria teiss. Pagal Konstitucij, teis kurti naujas teiss normas turi tik statym leidiamoji valdia ir neperengiant kompetencijos rib statym vykdomoji valdia. Teismas interpretuodamas teiss normas gali iplsti arba susiaurinti teiss normos taikymo ribas, taiau tai nra naujos teiss normos krimas, o tik esamos aikinimas. Svarb vaidmen ioje srityje atlieka Lietuvos Aukiausiasis Teismas, utikrindamas vienod teiss aikinim visoje teismins valdios sistemoje[1].1.6. Civilinio proceso teiss dalykas, metodas, svoka ir sistemaCivilinio proceso teis sudaro savarankik teiss ak. Civilinio proceso teis kaip teiss aka charakterizuojama tik jai bdingu teisinio reguliavimo dalyku ir teisinio reguliavimo metodu.Teiss teorijoje teisinio reguliavimo dalyku yra visuma panai pagal savo prigimt visuomenini santyki, kurie reguliuojami tam tikros teiss akos normomis. Teisinio reguliavimo dalykas atsako klausim kas reguliuojama, k veikia tam tikra teiss aka.LR CPK 1 str. I dalyje numatyta, kad civilinio proceso kodeksas nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, konkurencijos, bankroto, restruktrizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinjimo tvark.Bet kurios teiss akos teisinio reguliavimo dalyku laikomi jos norm reguliuojami santykiai. Taigi,civilinio proceso teiss dalykureikt laikyti pat civilin proces, t.y teismo, teisme dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl, nagrinjant, sprendiant civilines bylas, bei vykdant teismo sprendimus.Jeigu tam tikros teiss akos teisinio reguliavimo dalykas atsako klausim k (kokius visuomeninius santykius) reguliuoja tam tikra teiss aka, tai teisinio reguliavimo metodas atsako klausim kaip (kokiomis teisinmis priemonmis, bdais) gyvendinamas teisinis reguliavimas.Civilinio proceso teiss metodas tai visuma bd, priemoni skirt reguliuoti santykius, einanius civilinio proceso teiss dalyk.Teiss teorijoje iskiriami du teisinio reguliavimo metodai imperatyvusis (subordinacinis) ir dispozityvusis (autonomijos). Imperatyvusis metodas daugiau bdingas vieosios teiss akoms, o dispozityvusis privatins teiss akoms.Koks teisinio reguliavimo metodas bdingas civilinio proceso teisei, vienareikmikai atsakyti sunku. Atsivelgiant tai, kad materialins teiss normos teisini santyki subjektams suteikia plai galimybi konkreiam veikimo bdui pasirinkti, suteikia didel veiksm laisv tai atitinkamai ilieka ir dalyvaujant civiliniame procese. Taigi ir civiliniams procesiniams teisiniams santykiams yra bdingas dispozityvikumas. Jis pasireikia sekaniai: ali lygybe, laisve naudotis savo teismis, garantij sistema, t.y. civilinio proceso teis gina ne tik iekovo bet ir atsakovo interesus. Pateiksiu kelet dispozityvikumo pasireikimo konkreiose teiss normose pavyzdi: atsakovas turi teis pripainti iekin arba alys turi teis ubaigti byl taikos sutartimi, alys gali raytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorin tos bylos teismingum ir pan.Civilinio proceso teiss metodo imperatyvumas pasireikia sekaniai: procesins normos teismui, kaip valdios institucijai suteikia pagrindin vaidmen, pagrindiniai juridiniai faktai civiliniame procese yra valdingi teismo procesiniai veiksmai, civilinio proceso teis leidia teismui kontroliuoti ali veiksmus, civilinis procesas vyksta grietai statymu nustatyta teisingumo gyvendinimo tvarka, t.y. civilinis procesas yra grietai reglamentuotas. Imperatyvi procesini norm, kurios apibria vienintel ir privalom elgesio bd, pavyzdiais galt bti: teismo procesas LR vyksta valstybine kalba, negali bti apklausiami kaip liudininkai dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie suinojo tikiniojo ipainties metu, teismas sprendim priima ir paskelbia LR vardu, kasacine tvarka bylas nagrinja LR Aukiausiasis teismas.Civilinio proceso teisje esant dispozityvi ir imperatyvi teiss norm, civilinio proceso teiss teisinio reguliavimo metodas taip pat yra mirus: imperatyvus ir dispozityvus. i aplinkyb taip pat patvirtina, kad civilinio proceso teisei bdingi ir vieosios, ir privatins teiss elementai.Atsivelgiant civilinio proceso teiss reguliavimo dalyk, metod bei tikslus galima apibrti ir pai civilinio proceso teis.Civilinio proceso teis - tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.Civilinio proceso teis yra kodifikuota teis. Jos pagrindins normos yra surinktos ir paskelbtos vieningame LR CPK. LR CPK yra padalytas 7 dalis. Kiekviena dalis yra skirstoma skyrius, o ie skirsnius. LR CPK galima iskirti dvi sistemos dalis: bendrj ir ypatingj (specialij). Bendroji dalis (LR CPK vadinama bendrosiomis nuostatomis, t.y. nuo 1-175 str.) tvirtina normas bdingas visam civiliniam procesui: civilinio proceso principus, proceso dalyvi teisin status, teismo sudt, teismingum, priskirtinum, bylinjimosi ilaidas, teismo nuobaudas, procesinius terminus, ir kt.Prie ypatingosios dalies (LR CPK 176-817 str.) priskiriamos normos, reguliuojanios atitinkamas procesini teisini santyki ris, subjekt veikl konkreiose civilinio proceso stadijose: civilins bylos iklimas, pasirengimas teisminiam nagrinjimui, teisminis nagrinjimas, teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrol (apeliacija, kasacija), proceso atnaujinimas, atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai, ypatingoji teisena, vykdymo procesas ir tarptautinis civilinis procesas.Ir bendrosios, ir ypatingosios dalies normos gali bti grupuojamos institutus: iekinio, rodym, teismo nuobaud, bylinjimosi ilaid, atstovavimo, teismingumo, priskirtinumo ir kt.Civilinio proceso teiss sistem galima apibrti kaip civilinio proceso teiss norm ir institut, reglamentuojani teismo, ali, bei kit byloje dalyvaujani asmen veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas, visuma.1.7. Civilinio proceso samprata ir stadijosDidioji dalis gin, kylani i civilins apyvartos, yra sprendiami civilinio proceso tvarka. Yra iskiriamos dvi bendrosios kompetencijos teism teismins veiklos rys: civilinis ir baudiamasis procesai. odis procesas reikia reikinio ar vykio vyksm, tam tikr, nuosekli, tolygi eig, raid.Civilinis procesas yra teisins veiklos ris, kuri reguliuoja civilinio proceso teis. Negalima tapatinti svok civilinis procesas ir civilinio proceso teis. Taigi,civilinis procesas tai sistema bendrosios jurisdikcijos teismo ir kit suinteresuot subjekt juridini veiksm, reguliuojam civilinio proceso teiss norm ir atsirandani teismui nagrinjant civilines bylas bei antstoliams vykdant teismo sprendimus. Toks civilinio proceso supratimas civilinio proceso teiss doktrinoje vadinamassiauruoju.I io apibrimo galima iskirti tokiuscivilinio proceso poymius: vienas i civilinio proceso subjekt btinai yra teismas; teismo ir kit proceso dalyvi veiksmai yra teisiniai civiliniai procesiniai veiksmai; civilinio proceso dalykas ir objektas yra civilins bylos (nurodytos LR CPK 1 str.).Civilinio proceso teiss doktrinoje galime rasti ir taip vadinamplaij civilinio proceso samprat.Tokio supratimo alininkai civiliniam procesui priskiria ne tik teismo, bet ir kit neteismini institucij ar asmen veikl gyvendinant statym jiems patiktas civilins materialiosios subjektins teiss apsaugos bei tinkamo gyvendinimo funkcijas (arbitrao, darbo gin komisij, notar veikl ir kt.). Plaiosios civilinio proceso sampratos alininkai teigia, kad mint neteismini institucij priskyrimo civiliniam procesui kriterijus yra j veiklos pobdis ir turinys. Tiek teismo, tiek arbitrao, darbo gin komisij ir kt. institucij veikla nukreipta vienam bendram tikslui isprsti gin dl teiss bei apginti paeist ar ginijam teis ir btent tai leidia ne tik teismo, bet ir neteismini institucij veikl priskirti civiliniam procesui. Plaiosios civilinio proceso sampratos alininkai taip pat nurodo, kad nors aptariam neteismini institucij veiklai sprendiant ginus bei ginant materialisias subjektines teises yra bdinga kitokia specifin procesin forma (lyginant su teismini institucij veikla), daugelis proceso princip ir institut tvirtint teiss normose, reguliuojaniose i institucij veikl yra panas kaip ir siaurja prasme suvokiamo civilinio proceso reglamentavime[1].Visas civilines bylas teismas nagrinja nuosekliai, tam tikrais etapais. Visas civilinis procesas yra suskirstytas stadijas. Stadij sudaro visuma procesini veiksm, kuri tikslas - siekimas atitinkamo tai stadijai procesinio rezultato. Lietuvos civilinio proceso doktrinoje daniausiai iskiriamos tokios 7 stadijos:1. Civilins bylos iklimas.(iekinio, pareikimo ar praymo padavimas teismui, teisjo veiksmai gavus mintus dokumentus: gali iskirti arba sujungti reikalavimus, atsisakyti priimti iekin, jei iekinys neatitinka turinio reikalavim, nustato termin trkumams paalinti, iekinio primimo klausim teisjas isprendia rezoliucija ir tai yra laikoma civilins bylos iklimu).2. Pasiruoimas civilini byl teisminiam nagrinjimui.(iklus civilin byl prasideda pasiruoimas teisminiam nagrinjimui, teisjas prireikus patikslina ali pareig rodinti, nusiunia atsakovui iekinio nuoraus, nustato termin atsiliepimams pareikti, atlieka kt. veiksmus, gavs atsiliepimus, nustato, kokiu bdu bus rengiamasi bylos teisminiam nagrinjimui: paruoiamj dokument bdu ar parengiamajame teismo posdyje, manydamas, kad byla parengta nagrinti teisme, teisjas priima nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje.)3. Teisminis nagrinjimas.(tai pagrindin civilinio proceso stadija, kurios metu vyksta bylos nagrinjimas i esms: vertinami ir tiriami rodymai, nustatomos reikmingos bylai aplinkybs, ko pasekoje priimamas ir paskelbiamas teismo sprendimas.)4. Byl nagrinjimas apeliacine tvarka.(peririmas nesiteisjs pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis apeliacins instancijos teisme, paymtina, kad sprendimai siteisja per 30 d., iimtis 40 d., o nutartys per 7 d.).5. Vykdymo procesas.(atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama gyvendinti teismo sprendimus, iuos veiksmus atlieka antstoli kontoros.)6. Byl nagrinjimas kasacine tvarka.(siteisj teismo sprendimai ar nutartys patikrinami teiss taikymo aspektu vieninteliame kasaciniame teisme, t.y. Lietuvos Aukiausiajame Teisme. Kasacin skund galima paduoti per 3 mnesius nuo skundiamo sprendimo ar nutarties siteisjimo dienos).7. Proceso atnaujinimas.(civilinis procesas jau inagrintose bylose gali bti atnaujintas grietai tik statymo numatytais atvejais. Atnaujinimo pagrindai yra ivardyti CPK 366 str. Teismui nusprendus atnaujinti bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja pakartotinai pagal bendrsias taisykles. Pakartotinis praymas atnaujinti proces tuo paiu pagrindu yra negalimas).Kiekviena civilin byla nepereina per visas 7 stadijas, todl pirmosios 3 stadijos yra laikomospagrindinmis (btinomis), o kitos stadijos yrafakultatyviosios.Verta paminti ir maiau civilinio proceso teiss doktrinoje paplitusi nuomon, kad civilin proces sudaro 5 stadijos. ios teorijos alininkai teigia, kad pirmosios trys stadijos, t.y civilins bylos iklimas, pasirengimas teisminiam nagrinjimui ir teisminis nagrinjimas yra tik etapai, sudarantys vien stadij proces pirmosios instancijos teisme. Autoriai nurodo, kad tiek iklus civilin byl, tiek parengus j nagrinti teismo posdyje yra pasiekiami tik btini tarpiniai procesiniai tikslai, taiau teisminis nagrinjimas yra baigiamas gino inagrinjimu i esms, ir is tikslas apima prie tai vardytuosius, todl jie neturt bti laikomi savarankikais. Penki civilinio proceso stadij alininkai mano, kad tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame procesuose taip pat galima iskirti bylos iklimo stadij, todl to padarymas tik proceso pirmosios instancijos teisme atveju jiems atrodo nepagrstas[2].1.8. Civilinio proceso teisenosTeisena tai speciali civilini byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilinms byloms nagrinti[1].Civiliniame procese yra iskiriamosdvi teisenos:gino teisena (iekinin teisena)irypatingoji teisena. Iki 1999 m. gegus 1 d. LR CPK numat dar vien trei teisen teisen byl, kylani i vieosios teiss norm reguliuojam teisini santyki. Taiau dabar ias bylas nagrinja specializuoti teismai administraciniai teismai.Gino teisenos tvarka yra nagrinjama didioji dalis teismams priskirtin civilini byl, kylani i civilini, darbo, eimos ir kit teisini santyki. Gino teisena nagrinjamos bylos, ikeltos pagal iekovo iekin atsakovui dl paeistos teiss. Tai bylos dl santuokos nutraukimo, nuosavybs teisi gynimo, bylos dl vairi prievolini santyki. iai teisenai bdinga tai, kad ji pritaikyta dviej ali, turini prieing interes, tarpusavio ginui nagrinti. i teisena dar vadinama pagrindine, nustatania pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialij taisykli, kurios laikomos iekinio teisenos iimtimis, sistema. Reikia paymti, kad gino teisena pamau diferencijavosi. Atsirado sprendimo u aki institutas, leidiantis gino teisenos ribose greiiau isprsti byl, kai teismo posd be svarbi prieasi neatvyksta iekovas arba atsakovas arba kai teismas negavo atsiliepimo iekin. Taip pat LR CPK numatyti atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai. Bylos ia nagrinjamos ta paia gino teisena tik su iimtimis, daniausiai proceso operatyvumo tikslu. Prie mint atskir kategorij byl priskiriamos eimos bylos, darbo bylos, bylos dl daikto valdymo paeidim, dokumentinis procesas, bylos dl teismo sakymo idavimo, ginai dl nedideli sum priteisimo.Ypatingja (dar vadinama apsaugin, ne gino, iimtin, supaprastinta) teisena daniausiai nagrinjamos bylos, kuriose nra gino dl teiss, pvz., bylos dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo, dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ir pan. Taiau neatsitiktinai buvo pavartotas odis daniausiai. Gino ir ypatingosios teisenos atribojimo klausimas yra diskusinis ir labai senas. Bandant pagrsti dviej teisen skirtumus, civilinio proceso teiss teorijoje egzistuoja kelios teorijos tiksl, dalyko ir pozityvizmo[2].Tiksl teorija yra grindiama teisenoms keliamais skirtingais tikslais. Gino teisenos tikslas paalinti subjektins materialins teiss paeidim, o ypatingosios utikrinti tam tikr materialins teiss norm tinkam forminim, siekiant ivengti subjektins materialins teiss paeidimo.Dalyko teorija buvo paremtas iki 2003 m. sausio 1 d. galiojs LR CPK. Dalyko teorija gino teisen nuo ypatingosios atriboja gino dl teiss buvimu arba nebuvimu. Analizuojant ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamas bylas, matyti, kad kai kuri byl prigimtis yra btent gine dl teiss, pvz., skundai dl notar ar antstoli veiksm, dl civilins metrikacijos staig ra neteisingumo nustatymo ir pan. Remiantis tik vienu gino buvimo ar nebuvimo kriterijumi, atriboti vien teisen nuo kitos yra sunku. LR CPK 443 str. 7 d. nurodoma, kad ypatingosios teisenos skyriuje nurodytas bylas teismas inagrinja ypatingja teisena, neatsivelgdamas tai, ar nagrinjimo metu kyla ginas dl teiss.Pozityvizmo teorijoje nra keliamas udavinys apibdinti ypatingosios teisenos esm, kadangi nustatant bylos nagrinjimo tvark vienintelis kriterijus yra tikslingumas, o taip pat statymo leidjo valia. Dabartiniame LR CPK kaip tik ir remiamasi ia teorija. LR CPK 442 str. numato keturiolika kategorij byl, kurios nagrinjamos ypatingja teisena.1.9. Civilinio proceso mokyklos ir j formuluojamos pagrindins idjosIstorikai yra susiformavusios dvi civilinio proceso mokyklos: liberalioji ir socialin civilinio proceso mokykla. Dabartinio LR CPK pagrindas yra socialin civilinio proceso mokykla.Liberalioji civilinio proceso mokykla atsirado kartu su liberalizmo filosofija, kurios pagrindins vertybs laisv, lygyb, nuosavyb ir statymas. ios filosofijos veikiami XIX a. atsirado pirmieji nauji CP kodeksai: 1806 m. Pranczijos CPK, 1877 m. Vokietijos CPK, 1864 m. Rusijos Civilins teisenos statymas (1918-1940 galiojs ir Lietuvoje).Liberaliojoje mokykloje alys yra proceso eimininks, pagrindiniai principai yra rungimasis ir dispozityvumas, teismas yra gana pasyvus, paios alys renka ir pateikia rodymus, teikia procesinius dokumentus, rodinja nagrinjimo metu savo ties. Teismo funkcija nusprsti, kas yra teisus pagal ali pateikt mediag, pagal vykus rungimsi, isakytus argumentus, priirti, kad rundamosios alys laikytsi proceso taisykli ir to viso pasekoje priimti sprendim. Pagrindinis liberaliosios mokyklos alininkas vokietis A.Wachas.Liberaliojoje mokykloje civilinio proceso tikslas yra nustatyti formalij ties. Kadangi teisjas ioje mokykloje yra pasyvus, formalioji tiesa yra tai, k pateikia alys, t.y. teisi ta alis, kuri savo ties argumentuoja, pateikia svarius rodymus, nors objektyviai, gyvenime ji ir nra teisi. Taigi toks sprendimas formaliai yra laikomas teisingu.Socialioji civilinio proceso mokykla atsirado kaip atsvara liberaliajai. 1895 m. priimamas Austrijos CPK, kurio pagrind sudaro socialinio civilinio proceso teorija. ios teorijos pagrindinis alininkas austras F. Kleinas. i mokykla remiasi aktyvaus teismo idja ir proceso koncentruotumo principu, taiau daug k perm ir i liberaliosios mokyklos: rungimosi, dispozityvumo, vieumo, odikumo principai. Socialioji mokykla daug dmesio skiria proceso pagreitinimui, bylos vilkinimo prevencijai, aktyviam ali ir teismo bendradarbiavimui, proceso ekonomikumui, vieojo intereso gynimui.2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata ir sistemaCivilinio proceso teisei, kaip ir kitoms teiss akoms, yra bdingas ne tik savarankikas teisinio reguliavimo dalykas, metodas, bet taip pat ir specifinis teiss altini rinkinys.Terminas teiss altinis teiss teorijoje suprantamas keliomis prasmmis: materialija, idjine ir formalija.Materialija prasme civilinio proceso teiss altiniai apibriami kaip tam tikri visuomens socialiniai, ekonominiai, politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teiss normos. Tokie veiksniai yra visuomens gyvenimo materialins slygos, valstybje vyraujani politini jg valia, valstybs institucij teiss krybos veikla, visuomeniniai paproiai ir pan.Idjine prasme teiss altiniu gali bti suprantama teisin smon skirtinguose jos lygmenyse. Nekelia abejoni tai, kad valstybje ir visuomenje vyraujanti koncepcija (pavyzdiui, teisins valstybs ir pilietins visuomens) daugeliu atvej takoja teiskros institucij pozicij. Visikai teisus V.M.Baranovas teigdamas, kad valstybje vyraujanti teisin ideologija, pagrindins nacionalins idjos pagrindinis teiss formavimo altinis[1].Formalija prasme teiss altinis yra iorin teiss normos tvirtinimo forma: statymas, postatyminis teiss aktas ir pan.Teiss altiniai formaliuoju poiriu R. Davido nuomone yra klasifikuojami : 1) bendruosius teiss principus; 2) raytin (statutin) teis; 3) tarptautin teis; 4) paproius; 5) teismo precedentus (teism praktik); 6) teiss doktrin[2].Teiss altiniai doktrinoje klasifikuojami pagal vairius kriterijus. Pateiksime tik kelet daniausiai civilinio proceso vadovli autori pateikiam klasifikacij.Pagal tai, ar teiss altinyje elgesio taisykl suformuluota tiesiogiai ar yra teiss aikinimo rezultatas, teiss altiniai skirstomi tiesioginius (pirminius) (bendrieji teiss principai, statymai, kiti teiss aktai, tarptautins teiss aktai, teisiniai paproiai ir pan.) ir netiesioginius (antrinius) (teism praktika, teiss doktrina, statym projekt rengimo ir svarstymo mediaga). Tiesioginiai teiss altiniai yra pozityviosios teiss aktai, kuriuose suformuluotos konkreios elgesio taisykls, o netiesioginiai teiss altiniai yra teiss norm aikinimo ir taikymo rezultatas[3].Pagal teisinio akto, kuriame yra tvirtintos teiss normos, juridin gali teiss altiniai yra skirstomi statymus ir postatyminius aktus[4]. statymai toliau klasifikuojami LR Konstitucij, LR konstitucinius statymus, programinius statymus, kodifikuotus statymus bei paprastuosius (ordinarinius) statymus[5].Bendrieji teiss principai yra tvirtinti Konstitucijoje: teisingumo, lygiateisikumo, proporcingumo, draudimo suteikti statymui grtamj gali ir pan. Tai labai svarbus civilinio proceso teiss altinis, kuriuo danai vadovaujamasi teism praktikoje (apie teiss principus plaiau bus kalbama Civilinio proceso teiss princip temoje).Kalbant apie raytin (statutin) teis, pagrindiniu civilinio proceso teiss kaip ir bet kurios kitos teiss akos altiniu yra laikoma 1992 m. LR Konstitucija. Konstitucijos straipsniuose tvirtinti pagrindiniai vis teiss ak, tarp j ir civilinio proceso teiss, principai. Visi civilinio proceso teiss klausimais priimami statymai ir postatyminiai aktai negali prietarauti Konstitucijoje tvirtintiems principams.Svarbiausi reikm civilinio proceso teisei turi ios LR Konstitucijos straipsni nuostatos: 5 straipsnyje tvirtintas valdi padalijimo principas: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.; 6 straipsnyje nustatyta Konstitucijos tiesioginio taikymo galimyb: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija; 7 straipsnyje nustatyta pagrindin teiss akt galiojimo taisykl: Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti statymai. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs; 29 straipsnyje tvirtintas lygiateisikumo principas: statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu; 30 straipsnyje tvirtintas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas: Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism; 31 straipsnyje numatyta svarbi rodinjimo procesui taisykl, kad draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius; 106 straipsnyje numatyta teismo teis kreiptis Konstitucin Teism dl LR statym, kit Seimo priimt akt, LR prezidento akt, LR Vyriausybs akt atitikimo LR Konstitucijai ir statymams; 110 straipsnyje nurodyti teisjo veiksmai, kai jam kyla abejon dl atitinkamo teiss akto atitikimo LR Konstitucijai: Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkrioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij; 109 straipsnyje tvirtintas teisj nepriklausomumo, teisingumo vukdymo iimtins teiss suteikimo teismui ir kiti principai: Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu; 111 straipsnyje yra nustatyta Lietuvos teism sistema: Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti pagal statym gali bti steigti specializuoti teismai. (...); 114 straipsnyje yra nustatytos teisj nepriklausomumo garantijos: Valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo numatyt atsakomyb. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij be Respublikos Prezidento sutikimo; 117 straipsnyje yra tvirtinti proceso vieumo ir valstybins kalbos principai: Visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj; 122 straipsnyje nurodyta, kad Savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism; 124 straipsnyje nurodyta, kad Savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme ir t.t.Pagrindinis kodifikuotas civilinio proceso teiss altinis yra LR CPK, kuris buvo priimtas 2002 m. vasario 28 d., o sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Po sigaliojimo automatikai neteko galios prie tai galiojs 1964 m. LR CPK. is kodeksas buvo priimtas 1964 m. liepos 7 d., sigaliojo nuo 1965 m. sausio 1 d. ir i esms buvo paremtas socialistins teiss tradicija. Po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1964 m. LR CPK buvo ne kart keiiamas ir pildomas. Esminiai pakeitimai buvo padaryti 1994 m., 1996 m., 1998 m. ir 2001 m.Galiojantis LR CPK nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, konkurencijos, bankroto, restruktrizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinjimo tvark (LR CPK 1 straipsnio I dalis).LR CPK nuostatose atsispindi socialiojo civilinio proceso mokyklos idjos, kurios yra bdingos didiajai daugumai kontinentins Europos valstybi civilinio proceso teisei. Nemaai nuostat kuriant LR CPK buvo perimta i Austrijos ir Vokietijos civilinio proceso kodeks. LR CPK rengimo darbo grups vadovas V.Valanius teig, kad rengiant LR CPK buvo akceptuota paangi Vakar teiss tradicija, orientuotasi Europos kontinentins teiss idjas propaguojanias valstybes kartu ilaikant ir nacionalin savitum[6].LR CPK susideda i septyni dali. Pirmoji dalis (1-175 str.) yra skirta bendrosioms nuostatoms (principai, priskirtinumas, teismingumas, proceso dalyviai, bylinjimosi ilaidos, procesiniai dokumentai ir pan.), antrosios dalies normos (176-300 str.) reglamentuoja proces pirmosios instancijos teisme (rodinjimo proces, pasirengimo bylos teisminiam nagrinjimui stadij, teisminio nagrinjimo stadij), treiosios dalies normos (301-374 str.) reglamentuoja teismo sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrols formas bei proceso atnaujinim (byl procesas apeliacins instancijos teisme, byl procesas kasacins instancijos teisme bei proceso atnaujinimas), ketvirtoji dalis (375-441 str.) yra skirta atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumams (eimos byl nagrinjimo ypatumai, darbo byl nagrinjimo ypatumai, byl dl daikto valdymo paeidim nagrinjimo ypatumai, sumarinio proceso formos: dokumentinis procesas, bylos dl teismo sakymo idavimo bei ginai dl nedideli sum priteisimo), penktosios dalies normos (442-582 str.) reglamentuoja byl nagrinjimo ypatingja teisena ypatumus, etosios dalies normos (583-779 str.) yra skirtos teismo sprendim ir nutari vykdymo procesui reglamentuoti, septintosios dalies normos (780-818 str.) reglamentuoja tarptautin civilin proces.Nemaai civilinio proceso teiss norm galima rasti materialins teiss ak kodeksuose, pvz., darbo kodekse, civiliniame kodekse, ir kituose statymuose, pvz., LR moni bankroto statymas[7], LR moni restruktrizavimo statymas[8], LR teism statymas[9], LR nacionalins teism administracijos statymas[10], LR valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas[11], LR prokuratros statymas[12], LR advokatros statymas[13], LR antstoli statymas[14], LR notariato statymas[15], LR komercinio arbitrao statymas[16], LR turto areto akt registro statymas[17]ir kiti.Kadangi civilinio proceso teiss norm randame ne tik LR CPK, bet ir kituose statymuose, kartais teism praktikoje susiduriama su LR CPK ir atitinkamo statymo norm kolizijomis. LR CPK 1 str. II dalyje yra suformuluota svarbi taisykl, kad jeigu yra prietaravim tarp LR CPK ir kit Lietuvos Respublikos statym, teismas vadovaujasi LR CPK normomis, iskyrus atvejus, kai LR CPK suteikia pirmenyb kit statym normoms (pavyzdiui, LR CPK 57 str. III dalyje nurodoma, kad advokato arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybs garantuojama teisin pagalba, advokato teises ir pareigas bei j mast patvirtina Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statyme nurodyti dokumentai).Civilinio proceso teiss altiniais laikomi ir postatyminiai aktai, i kuri svarbiausi be abejo yra Vyriausybs nutarimai. iuose teiss aktuose galima rasti kai kurias valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikim, gin priskyrim teismams, kreipimosi teism terminus, iankstin gin nagrinjimo ne teisme tvark reglamentuojanias nuostatas. Vyriausybs nutarim pavyzdiais galt bti: LR Vyriausybs nutarimas Dl teismo antstoli institucins reformos metmen patvirtinimo[18], Dl asmen turto ir pajam lygi valstybs garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid maksimalaus dydio nustatymo[19], Dl turto areto akt registro nuostat patvirtinimo[20] ir kt.Civilinio proceso teiss norm galime rasti ir inybiniuose teiss aktuose: ministerij, departament instrukcijose, taisyklse ir pan. Pavyzdiui, Teisingumo ministro sakymu patvirtintos Ilaid, susijusi su civilins bylos nagrinjimu, dydi ir j imokjimo tvarka[21], Paymos formos, naudojamos teikiant procesinius dokumentus[22], Sprendim vykdymo instrukcija[23], Civilinse bylose dl teismo sakymo idavimo naudojamos procesini dokument formos[24]ir kt.Postatymini akt reikms civilinio proceso reguliavimui nereikt sureikminti. Civilinio proceso doktrinoje galiojim savo aktais reguliuoti civilinio proceso klausimus suteikimas Vyriausybei ar juo labiau atskiroms inyboms vertinamas skeptikai[25]. LR Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart nurod, kad Konstitucijoje nenumatyta perduoti statym leidybos, todl Vyriausyb turi teis priimti tik statym lydimuosius aktus, negalinius pakeisti statymo ir sukurti nauj bendrojo pobdio teiss norm, kurios galia konkuruot su statymo normomis. Vyriausybs nutarimas yra tik statymo norm taikymo aktas[26]. Taigi, teismas Vyriausybs nutarimus ir kitus postatyminius aktus turi taikyti labai apdairiai. Kilus abejonei dl Vyriausybs nutarimo sutikimo su Konstitucija ar kitais statymais, teismas turi kreiptis Konstitucin Teism su praymu isprsti, ar tas teiss aktas atitinka Konstitucij ar statymus, o dl postatymini akt, kuri kontrol nepriklauso Konstituciniam Teismui Lietuvos vyriausij administracin teism (LR CPK 3 str. III ir IV dalys).Svarbus civilinio proceso teiss altinis yra tarptautin teis. LR tarptautini sutari statymo 1 str. I dalyje[27]numatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. LR Konstitucijos 138 str. III dalyje numatyta, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. LR tarptautini sutari statymo 11 str. II dalis numato, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Tarptautins teiss pirmumo, palyginti su nacionaline teise principas tvirtintas ir LR CPK 1 str. III dalyje, kur teigiama, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato LR CPK ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos.Svarbiausios civiliniam procesui tarptautins dvials, daugiaals sutartys bei konvencijos, kurias sudar Lietuvos Respublika ir ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas: Lietuvos dvials sutartys dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir komercinse bylose su Azerbaidano Respublika[28], Armnijos Respublika[29], Baltarusijos Respublika[30], Kazachstano Respublika[31], Kinijos Liaudies Respublika[32], Lenkijos Respublika[33], Moldovos Respublika[34], Rusijos Federacija[35], Turkijos Respublika[36], Ukrainos Respublika[37], Uzbekistano Respublika[38]. Lietuvos trial teisins pagalbos sutartis su Estijos Respublika ir Latvijos Respublika[39]. 1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija[40]. 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dl civilinio proceso[41]. 1956 m. gegus 19 d. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija (CMR)[42]. 1958 m. Niujorko konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo[43]. 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo panaikinimo[44]. 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba komercinse bylose teikimo usienyje[45]. 1968 m. birelio 7 d. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis[46]. 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje[47]. 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir vykdymo[48]. 1977 m. sausio 27 d. Europos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo[49]. 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt[50]. 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dl tarptautins teiss kreiptis teism[51]. 1993 m. gegus 29 d. Hagos konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje[52]ir kt.2004 m. gegus 4 d. Lietuvai stojus Europos Sjung, svarbiu kiekvienos teiss akos, o tarp j ir civilinio proceso teiss, altiniu tapo Europos Sjungos teis, kuri yra viresn u nacionalin teis ir galioja visose valstybse narse.Europos Sjungos teis sudaro pirmins ir antrins (ivestins) teiss aktai. Europos Sjungos pirmins teiss aktai gali bti apibdinti kaip visi Bendrijai skirti dokumentai, kurie yra tarpvyriausybini veiksm padarinys ir nacionalini statym leidj ratifikuoti pagal j konstitucines procedras[53]. Pirmins teiss aktams yra priskiriamos Europos Bendrijos steigiamosios sutartys, dokumentai keit steigiamsias sutartis, vairs stojimo aktai ir sutartys, protokolai ir kitokie sutari priedai, konvencijos ir kiti susitarimai, sudaryti tarp valstybi nari.Europos Sjungos antrins (ivestins) teiss aktai yra Bendrijos norm, priimt pagal steigiamsias sutartis, visuma. Antrins (ivestins) teiss aktais laikomi reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir ivados. Reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse. Reglamentams yra nereikalinga jokia nacionalin priemon, tiesiogiai bandanti inkorporuoti juos valstybs nars teisin sistem[54]. Civilinio proceso teisei yra svarbs ie pagrindiniai reglamentai:1. 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos Reglamentas dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo (EB) Nr.44/2001 (dar vadinamas - Briuselis I).2. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos Reglamentas dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir tv pareigomis abiej sutuoktini vaikams, pripainimo ir vykdymo (EB) Nr.1347/2000 (dar vadinamas Briuselis II) ( reglament nuo 2005 m. gegus 1 d. pakeit 2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.2201/2003).3. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentas dl nemokumo (bankroto) byl (EB) Nr.1346/2000 ir kt. Direktyvos privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, siekiant jose keliam tiksl, bet nacionalinei valdiai paliekama teis pasirinkti atitinkamas j gyvendinimo formas ir bdus[55]. Civilinio proceso teisei yra svarbi, pavyzdiui, 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva dl slyg kreiptis teism tarptautiniuose ginuose, nustatant minimalias bendras teisins pagalbos tokiems ginams taisykles, pagerinimo Nr.2003/8/EB. Sprendimai visa apimtimi yra privalomi tik tiems, kam jie skirti, todl yra laikomi daugiau individualiomis priemonmis. Civilinio proceso teisei yra svarbus, pavyzdiui, 2001 m. gegus 28 d. Tarybos sprendimas dl Europos teisminio bendradarbiavimo tinklo civilinse ir komercinse bylose sukrimo Nr.2001/470 EB. Rekomendacijos bei ivados tai neturintys privalomosios galios Europos Sjungos teiss aktai. Jomis ireikiama Europos Sjungos kompetenting institucij nuomon, silomas tam tikras elgesio modelis ir pan.Dl teisinio paproio priskyrimo civilinio proceso teiss altiniams doktrinoje egzistuoja dvi prieingos nuomons. A.Driukas ir V.Valanius vadovlyje teigia, kad paproiai gali bti svarbs ne tik civilinio proceso teiss nacionaliniu lygmeniu, bet ir kalbant apie tiesiogin santykio, turinio tarptautin element, reguliavim[56]. Tuo tarpu V.Mikelnas mano prieingai, teigdamas, kad civilinio proceso teiss specifika lemia tai, kad paproiai nra pripastami ios teiss altiniu. itaip yra todl, kad civilini byl nagrinjimo ir sprendimo tvark detaliai reglamentuoja teiss normos, yra pripastami tik teisiniai civiliniai procesiniai, o ne faktiniai civiliniai procesiniai santykiai[57]. Pritardami pastarajai nuomonei, galtume pridurti, kad teisini paproi taikymas yra daugiau bdingas privatins teiss akoms (civilinei, eimos ir kt.). Nei LR CPK, nei kiti civilinio proceso teiss altiniai neduoda jokios nuorodos teisinius paproius.Antriniu civilinio proceso altiniu laikytina teiss doktrina, kuri turi takos teism praktikai, statym leidybai, t.y., vairs moksliniai straipsniai, monografijos, statym komentarai ir kt. Teiss doktrinos reikm nuolat didja, teismai savo priimamuose procesiniuose dokumentuose vis daniau remiasi procesualist mokslinink darbais. D.Mikelnien ir V.Mikelnas savo monografijoje nurodo, kad teiss doktrina iuolaikinei teisei yra svarbi dl keli prieasi: 1) pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz, 2) mokslininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi, tai leidia jiems pateikti nealik teiss interpretacij, kuria remdamasis teismas gali sustiprinti sprendimo nealikum, objektyvum, 3) teiss doktrina danai neapsiriboja tik nacionalins teiss analize, kartu analizuoja ir nacionalini teism praktik, usienio valstybi teis, teiss doktrin bei teism praktik, 4) formuoja teiss aikinimo, teisins argumentacijos taisykles, pateikia teisini svok definicijas, aikina teiss princip turin ir pan. 5) teiss doktrinai bdingas tam tikras stabilumas, o tai daro tak teiss aikinimo bei teism praktikos stabilumui[58].Teism praktika (teisminis precedentas) Lietuvoje, kaip ir kitose kontinentins teiss valstybse, taip pat laikytina antriniu (netiesioginiu) civilinio proceso teiss altiniu.Teisminiu precedentu (lot.precedens einantis priekyje) laikomas konkreios bylos teismo sprendime pateiktas teiss iaikinimas, kuris vliau taikomas sprendiant analogikas bylas. Teismo sprendimas, kuriame iaikinama teiss norma, tampa tam tikru tos teiss normos priedu, jos dalimi. Taiau teismo precedent reikia taikyti atsargiai, nes jeigu anksiau nagrintos bylos ir nagrinjamos bylos faktins aplinkybs i esms skiriasi, precedentu negalima remtis. Teismo precedentas tampa autoritetu ne tik kitiems teismams, bet ir paiam t sprendim primusiam teismui, t.y. teismo precedentas turi dvejop poveik : vertikalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas yra privalomas emesniesiems teismams; horizontalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas privalomas ir paiam j suformulavusiam teismui[59].Vienod teism praktik taikant statymus Lietuvoje formuoja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. LR teism statymo 23 str. numatyta, kad teismai atsivelgia Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus. Taiau iuos iaikinimus privalu atsivelgti tik tokioje byloje, kuri i esms panai ankstesn, kurioje iaikinta ta pati teiss norma, taikoma panaioms faktinms aplinkybms. LR CPK 4 str. taip pat nurodyta, kad teismai, aikindami teis, atsivelgia Teism statymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esanius teiss taikymo iaikinimus. LR CPK 346 str. 2 dalies 2 punktas kaip vien i pagrind perirti byl kasacine tvarka numato emesns instancijos teismo nukrypim nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo praktikos.Civilinio proceso teiss altiniai yra Konstitucinio teismo sprendimai ir nutarimai. Pagal Konstitucijos 107 str. atitinkami teiss aktai negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas dl atitinkamo akto (ar jo dalies) prietaravimo Konstitucijai. Toks sprendimas yra teiss altinis, nes jis panaikina kito teiss altinio galiojim.2.2. Civilinio proceso teiss normos ir j klasifikavimasKaip ir kiekviena teiss aka civilinio proceso teis susideda i teiss norm. Teiss norma tai teiskros subjekt (daniausiai valstybs) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisykl, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvi abipuse nauda ir valstybs prievarta.Civilinio proceso teiss normos doktrinoje yra klasifikuojamos pagal vairius kriterijus[1]:I. Pagal norm privalomumo laipsn:1. imperatyvios normos (Visi dalyvaujantys byloje asmenys teism kreipiasi ir savo parodymus duoda stovdami).2. dispozityvios normos (alys turi teis susipainti su bylos mediaga, alys turi teis apsksti teismo sprendim).II. Pagal paskirt:1. Definicins normos (nurodo svarbiausias civilinio proceso svokas, pvz., rodym svoka).2. Reguliacins normos ( sudaro civilinio proceso teiss norm pagrind, reguliuoja santykius, kylanius civiliniame procese, pvz., atsakovas turi teis pareikti iekovui prieiekin ir nurodoma visa prieiekinio pareikimo tvarka).3. Organizacins normos ( suformuluoti organizaciniai procesins veiklos klausimai, nurodomas procesini dokument turinys, pvz., normos reguliuojanios teismo posdio pravedimo tvark, normos nurodanios iekinio turin ir pan.)4.Apsaugins normos (j tikslas utikrinti civilini procesini teiss norm tinkam gyvendinim ).III. Pagal taikymo srit:1. Bendrosios (taikomos visoms teisenoms ir visoms proceso stadijoms, pvz., civilinio proceso principai).2. Specialisias (taikomas tik vienai teisenai arba proceso stadijai, pvz., normos reglamentuojanios pasirengim civilini byl nagrinjimui teisme).3. Iimtins (nurodo bendros taisykls iimt, pvz., iekiniai dl nuosavybs teisi em teismingi turto buvimo vietos teismui).IV.Pagal normoje tvirtintos elgesio taisykls iraikos formas:1. galiojamsias, t.y. suteikia tam tikras teises, galimyb atlikti tam tikrus veiksmus (alys turi teis byl baigti taikos sutartimi).2. pareigojamsias, t.y. nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus (dalyvaujantys byloje asmenys privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim).3. Draudiamsias, t.y. ireikianias tam tikr draudim (teisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni, pareikt, besitariant pasitarimo kambaryje).V. Pagal vidin konstrukcij:1. dviej element struktros norma, t.y. norma turi tik hipotez ir dispozicij (Jeigu neinoma atsakovo buvimo vieta bylose dl aliment iiekojimo ir teismas arba teisjas privalo paskelbti atsakovo paiek per policij).2. trij element struktros norma, t.y. norma turi hipotez, dispozicij ir sankcij (u neatvykim teismui aukiant ar u atsisakym duoti ivad dl prieasi, kurias teismas pripaino nesvarbiomis, ekspertui gali bti skiriama iki 1000 lit bauda ar skiriamas iki vieno mnesio aretas).2.3.1. Civilinio proceso teiss norm galiojimas laiko atvilgiu.Civilinio proceso teiss norm galiojimas laiko atvilgiu.Vienas pagrindini teiss princip yra tai, kad statymas neturi grtamosios galios. statymas taikomas tik tiems santykiams, kurie atsirado jam sigaliojus. LR CPK 3 str. 8 dalyje nurodoma, kad civilini byl procesas vyksta pagal bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanius civilinio proceso statymus. Taiau kaip ir kiekviena taisykl, taip ir i taisykl gali turti iimi, t.y. galimi reti atvejai, kai paiame teiss norm akte nurodoma, kad jis taikomas ir santykiams, kurie atsirado prie jam sigaliojant.LR Konstitucijos 7 str. antrojoje dalyje nurodoma, kad galioja tik paskelbti statymai. statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvark Lietuvoje reglamentuoja 2002 m. gruodio 10 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos[1].Kalbant apie civilinio proceso teiss norm galiojim laike, btina atkreipti dmes tai, kad civiliniams procesiniams teisiniams santykiams yra bdingas tstinumas, pavyzdiui, rengiantis bylos teisminiam nagrinjimui galiojo vieni statymai, o vlesnse stadijose jau kiti. Tam, kad bt aiku, koki civilinio proceso teiss norm taikyti, statym leidjas paprastai nustato pereinamj laikotarp, o naujo statymo taikymo tvark aptaria specialiame patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme. Taip buvo padaryta ir priimant naujj 2002 m. LR CPK.2.3.2. Civilinio proceso teiss norm galiojimas teritorijojeCivilinio proceso teiss norm galiojimas teritorijoje.Civilinio proceso teiss norm galiojimo teritorija siejama su Lietuvos Respublikos valstybs sienomis. Civilini byl nagrinjimo tvark nustato bylos nagrinjimo vietos statymas(lex fori).i taisykl taikoma tarptautinje praktikoje, ji atsispindi ir LR CPK normose, reglamentuojaniose tarptautin civilin proces, pavyzdiui, LR CPK 802 str. 1 dalyje nurodoma, kad usienio valstybs teismo ar kitos institucijos praym suteikti teisin pagalb vykdo Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise, arba LR CPK 773 str. 2 dalyje nurodoma, kad usienio teism ir arbitra sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka. Taiau ir aptartoji taisykl gali turti iimi, tai yra galimi reti atvejai, kai ir civilinio proceso teisei yra bdingas eksteritorialumas. LR CPK 802 str. nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisins pagalbos praymas, praym teikianio usienio valstybs teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles negu numato Lietuvos Respublikos statymai, jeigu j nedraudia Lietuvos Respublikos teis arba jos neprietarauja Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai.2.3.3. Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims.Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims.Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims nustatomas pagal du principus pilietybs arba gyvenamosios (verslo) vietos. Pagal pilietybs princip teismui yra teismingos visos bylos, jei bent viena i bylos ali yra teismo vietos valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto esanio usienio valstybje, o pagal gyvenamosios (verslo) vietos princip teismui teismingos vis asmen, turini gyvenamj ar verslo viet teismo vietos valstybje, bylos. Analizuojant LR CPK nuostatas, randame abiej aptart princip taikymo apraik, pavyzdiui, pilietybs principas tvirtintas LR CPK 784, 785, 789 str., o gyvenamosios (verslo) vietos principas LR CPK 787, 793 str.Kai kuriems asmenims civilinio proceso teiss normos netaikomos, pavyzdiui, LR CPK 790 str. 1 d. nurodyta, kad atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai (civilinio proceso doktrinoje tai vadinama diplomatinio imuniteto doktrina). Nors LR CPK ir netvirtinta, civilinio proceso teiss doktrinoje ir tarptautinje praktikoje egzistuoja taip vadinama suverenaus imuniteto doktrina, teigianti kad draudiama pareikti iekin usienio valstybei be jos institucij sutikimo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pasisaks, kad suverenaus imuniteto doktrina Lietuvoje netaikoma privatini teisini santyki srityje, taiau valstybei imunitetas taikomas vieosios teiss srityje[1].2.4. statymo ir teiss analogija civiliniame procesestatymo analogija taikoma tais atvejais, kai nra teiss normos, reguliuojanios nagrinjam konkret gyvenimo atvej, bet yra norma reguliuojanti j panaius santykius. LR CPK 3 str. 5 dalis nurodo, jeigu nra statymo, reglamentuojanio materialin ar procesin santyk, teismas taiko statym reglamentuojant panaius santykius . Pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj taisykli iimtis numatanios, teiss normos.Teiss analogija taikoma tais atvejais, kai statymuose nra reikiamos teiss normos, reguliuojanios aptariam atvej, ir negalima taikyti statymo analogijos. LR CPK 3 str. nurodoma, kad jei nra panaaus statymo, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais. I bendrj teiss princip galtume paminti: teistumo, statymo negaliojimo atgal, statymo virenybs, vis piliei lygybs statymui ir kt.3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata, reikm ir sistemaBet kurios teisins sistemos, teiss akos, o taip pat ir bet kurio teiss norm akto pagrind sudaro atitinkama pagrindin vadovaujanti idja ar idj visuma. ios idjos jurisprudencijoje paprastai vadinamos teiss principais. Teiss princip reikm romn teisje ireikia i sentencija: Principium est potissima pars cuinque rei(Principas yra visa ko svarbiausioji dalis). Lotynikaiprincipiumyra pradia, pagrindas, ieitin pozicija.Prof. A.Vaivila nurodo, kad teiss principai tai svarbiausi teiss esms konkretjimo, reikimosi bdai, arba pagrindins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal ir bt humanizuojami bei demokratizuojami[1].Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas[2]. Principai takoja visus civilinio proceso teiss institutus, ko pasekoje sukuriamas toks civilinis proceso modelis, kur gyvendinant priimami teisti ir pagrsti teismo sprendimai bei utikrinamas realus j vykdymas.Civilinio proceso principai turi tiek teorin, tiek praktin reikm. Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriamos penkios civilinio proceso teiss princip funkcij grups[3]:1. Civilinio proceso principai yra labai svarbs statym leidybai, nes jie atliekareglamentavimo funkcij. Kurdamas civilinius procesinius teisinius santykius reglamentuojanias teiss normas statym leidjas turi atsivelgti LR CPK ir kituose statymuose apibrtus civilinio proceso teiss principus.2. Civilinio proceso teiss principai atliekainterpretavimo funkcij, t.y. aikinant civilinio proceso teiss normas visuomet reikia atsivelgti pamatini idj (civilinio proceso teiss princip) turin. Teiss norm aikinimas nesiejant j su principais gali slygoti neteising j suvokim ir netinkam taikym.3. Principai taip pat atlieka irteiss sprag upildymo funkcij. LR CPK 3 str. 6 dalyje teigiama, kad jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino materialin arba procesin santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius (statymo analogija), o jeigu ir tokio statymo nra, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais (teiss analogija). Teiss analogijos galimas taikymas neleidia teismui atsisakyti nagrinti bylos ir priimti teismo sprendimo motyvuojant teiss spragos buvimu.4. Civilinio proceso teiss principai atlieka irkolizij alinimo funkcij. Susidrus dviej ar daugiau civilinio proceso teiss norm nuostatoms, teismas pirmum turi teikti normai, kuri labiausiai atitinka civilinio proceso teiss princip esm. Jeigu yra konkreios teiss normos ir civilinio proceso teiss principo kolizija, norm btina aikinti tokiu bdu, kad bt paalintas jos prietaravimas principams.5.Civilinio proceso teiss principai atlieka taip patargumentavimo funkcij.alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys argumentuodami savo pozicij, gali panaudoti civilinio proceso teiss princip turin sudaranias nuostatas.Kalbant apie civilinio proceso princip reikm, btina atkreipti dmes tai, kad visi jie tarpusavyje susij, veikia sveikoje su kitais principais, todl nereti atvejai, kai atsiranda keli civilinio proceso teiss princip konkurencija. Esant tokiai situacijai btina vadovautis princip subordinacijos kriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus civilinio proceso teiss principus) bei remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo kriterijais. Prireikus vien princip aukoti dl kito, btina pasirinkti bd, maiausiai aling proceso alims, siekti ali interes pusiausvyros ir kad nuo to kuo maiau nukentt vienos i ali interesai[4]. Civilinje byloje atsiradus dviej ar daugiau princip konkurencijai, teismas savo sprendime privalo motyvuoti, kodl konkreioje situacijoje taik konkret princip, nes prieingu atveju kilt rimt abejoni dl teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo.LR CPK normose, tvirtinaniose atitinkamus civilinio proceso principus, randame ir j taikymo iimi. Pavyzdiui, proceso vieumo principas nra absoliutus, nes LR CPK 9 str. 1 dalyje nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt.Civilinio proceso teiss princip paeidimu negali remtis nesiningi proceso dalyviai, pavyzdiui, atsakovas, kuriam apie teismo posd tinkamai praneta ir nesant svarbi prieasi dl kuri jis negaljo dalyvauti teismo posdyje, teismui primus sprendim u aki negali remtis teiss bti iklausytu, teiss tinkam teismo proces princip paeidimu.LR CPK civilinio proceso teiss principams yra skirtas atskiras II skyrius, taiau iame skyriuje tvirtinti toli grau ne visi civilinio proceso principai. Kai kuriuos teiss principus taiko ir pripasta teism praktika ir teiss doktrina (pavyzdiui, teiss bti iklausytam principas), kai kurie principai tvirtinti ne mintame antrajame skyriuje, bet kituose LR CPK straipsniuose (pavyzdiui, laisvo rodym vertinimo principas).Civilinio proceso teiss principai yra vairiai klasifikuojami. Pateiksime kelet daniausiai civilinio proceso teiss doktrinoje sutinkam klasifikacij[5]:I. Principai kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos gali bti tiekfaktiniai,tiekteisiniai. Faktinis principas tampa teisiniu, kai jo esm, turinys tvirtinami konkreioje normoje.II. Pagaltvirtinimo formcivilinio proceso teiss principai gali bti:1) konstituciniai, t.y. tvirtinti Konstitucijoje, jie turi prioritet prie kitus principus;2) tvirtinti kituose statymuose, pvz., LR CPK, LR Teism statyme.III. Pagalveikimo sfercivilinio proceso teiss principai klasifikuojami :1) bendruosius, t.y. bendrus visai teiss sistemai (pvz., lygiateisikumo, teisingumo principai).2) tarpakinius, kurie veikia keliose teiss akose (pvz., dispozityvumo principas)3) akinius veikianius vienoje teiss akoje (pvz., nekaltumo prezumpcija bdinga tik baudiamajai teisei, proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas tik civilinio proceso teisei).IV. Pagalcivilinio proceso taikymo srit ir subjektusjie gali bti skirstomi principus nustatanius:1) ali procesin padt civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas);2) teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (pvz., teisj nepriklausomumo principas);3) rodinjimo proces (pvz., laisvo rodym vertinimo principas);4) bylos nagrinjimo tvark (pvz., odikumo principas).V. Pagal civilinio proceso teiss principtvirtinimo teiss normose vidin struktr:1) teiss normos vardija tik princip pavadinimus, o esm nusako kitos teiss normos (pavyzdiui, LR CPK 17 str. tvirtina lygiateisikumo princip);2) teiss normos tvirtina tik trump principo apibdinim, o j konkretizuoja teiss norm visuma (pavyzdiui, kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomikumo principai);3) konkretaus principo vardijimas ar jo buvimas nustatomas tik analizuojant ir aikinant teiss norm visum (pavyzdiui, draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas;4) normos-principai, t.y. teiss norma kartu yra ir elgesio taisykl (pavyzdiui, negalioja joks statymas, prieingas Konstitucijai);5) teiss normos netvirtina jokios elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismai).VI. Pagal tai,kurioje stadijoje ar teisenoje principai taikomi:1) taikomi visoms stadijoms ir teisenos (pavyzdiui, ali lygiateisikumo principas);2) taikomi tik kai kuriose stadijose ar teisenose (pavyzdiui, odikumo, laisvo rodym vertinimo principai).VII. Pagalteisinio reguliavimo objekt[6]:1) organizaciniai-funkciniai principai, kurie tuo paiu nustatato ir teism teisin status (sistem), ir j veiklos pagrindus (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismas, teisj ir teism nepriklausomumo principas, valstybins kalbos principas, vieumo principas ir pan.)2) funkciniaiprincipai, kurie nustatato ir takoja iimtinai teismo ir proceso dalyvi procesin veikl (rungimosi, dispozityvumo, ali procesinio lygiateisikumo, odikumo principai ir pan.)3.2.1. Teisingum vykdo tik teismasTeisingum vykdo tik teismas.LR Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingum LR vykdo tik teismai. i norma taip pat tvirtinta LR CPK 6 str. ir LR Teism statymo 1 str. LR CPK 6 str. nurodoma, kad teisingum civilinse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmen lygybs statymui ir teismui principu, nepaisydami j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair, usimimo ries ir pobdio, kit aplinkybi.Taigi jokios kitos valstybins ir visuomenins institucijos negali pasisavinti i funkcij vykdymo. Tam tikrais atvejais statymai gali numatyti iankstin ikiteismin vieno ar kito gino sprendimo tvark, kuri gyvendina administracins ar visuomenins institucijos. Taiau i institucij veikla jokiu bdu negali bti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kur turi teis priimti teismas. Be to, pasinaudojus statymuose numatyta ikiteismine gino nagrinjimo procedra yra garantuojama galimyb kreiptis teism teismins gynybos.Civilinio proceso teiss doktrinoje teisingumas yra suprantamas dvejopai: materialiuoju teisiniu ir prigimtiniu poiriu. Materialiuoju teisiniu poiriu teisingumas yra materialiosios teiss norm gyvendinimas panaudojant valstybs prievart sprendiant ginus dl teiss, o prigimtiniu poiriu teisingumas yra moralin kategorija, matas, kuriuo vertinamas mogaus elgesys, jo veiksmai vairiose gyvenimo srityse[1].is principas reikia, kad tik teismui yra suteikta teis valstybs vardu isprsti ali gin ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri ne. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. Atsisakius geranorikai vykdyti sprendim skolininkui gali bti pradtos taikyti priverstinio vykdymo priemons, t.y. proces sijungia valstybs prievartos aparatas.Pagal prof. A.Vaivil teisingumo vykdymas tai konkretaus asmens subjektini teisi susiaurinimas tokiu mastu, kokiu t teisi turtojas atsisak vykdyti pareigas, kuri vykdym statymai laiko btinu, siekiant legalizuoti to asmens teises visuomenje. Teisjas yra btent tas asmuo, kuriam leista grinti teisi paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr[2].Analizuojant LR Konstitucijos bei kit statym nuostatas, galima daryti ivad, kad teismin valdi Lietuvoje sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard teismai ir apylinki teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai). Studijuojant civilinio proceso teis didiausias dmesys bus kreipiamas bendrosios kompetencijos teism veikl.3.2.2. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principasTeisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas.is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109 str., kuriame nurodoma, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 21 str. ir LR Teism statymo 46 str.Teismo ir teisjo nepriklausomumas tai valstybje tvirtinta garantij sistema, utikrinanti savarankik institucin teismo funkcionavim, sudaranti slygas teisjams profesionaliai ir nevaromai vykdyti teisingum, apsauganti teism ir teisj nuo politinio, ekonominio bei kitokio iorinio poveikio.1999 m. gruodio 21 d. nutarime[1]Lietuvos Konstitucinis teismas nurod, kad teismins valdios nepriklausomumo principas gali bti suprantamas dvejopai:1)Vidinis nepriklausomumasreikia teisjo asmenin nepriklausomum, t.y. jis neturi bti takojamas n vienos i ali, j atstov, teismo pirminink, politini partij, artimj arba kitoki iorini jg.2)Iorinis teisj nepriklausomumasreikia teism sistemos funkcin arba institucin nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Teism nepriklausomumas pasireikia per j savivald, kuri apima teism darbo organizavim, profesinio teisj korpuso veikl.Teiss nealik teismo proces pagrindine garantija laikytina tai, kad teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikti nualinim, kai susiduriama su aplinkybmis, kelianiomis abejoni dl teisjo nealikumo, pavyzdiui, teisjas su viena i ali susijs giminysts, santuokos, globos, rpybos ar kitais santykiais (LR CPK 65 str.).3.2.3. Teiss tinkam teismo proces principasTeiss tinkam teismo proces principas.is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109, 117 str. ir LR CPK. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per proting laik lygybs ir vieumo slygomis inagrint pagal statym sudarytas nepriklausomas ir nealikas teismas.Prof. V. Mikelnas iskiria tokias io principo turin sudaranias nuostatas: ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas; Teismas turi bti sudarytas pagal statym; Dalyvaujantiems byloje asmenims turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj; Bylos nagrinjimas turi bti vieas; Teismas privalo iklausyti kiekvien al ir negali priimti sprendimo, nesuteiks galimybs kalbti kitai aliai; ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laik; Teismas privalo savo sprendim motyvuoti; Procese turi bti utikrintas ali procesinis lygiateisikumas; Kiekviena alis privalo bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posd; alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov; Bylas turi nagrinti kvalifikuoti teisjai; Valstyb turi garantuoti neigaliniai aliai nemokam teisin pagalb; alims turi bti suteikta teis apsksti teismo sprendim; Valstyb privalo garantuoti, kad teismo sprendimas bt vykdytas[1].

3.2.4. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principasTeismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, LR Teism statymo 4 straipsnyje, LR CPK 5 straipsnyje. io principo esm yra ta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta jo paeista teis. Kartais statymais nustatomi tam tikri ribojimai kreiptis teism, t.y. nurodoma, kad prie kreipiantis teism alys pabandyt isprsti gin neteismine tvarka. LR CPK 137 str. 2 dalyje vienas i pagrind teismui atsisakyti priimti iekin yra tai, kad suinteresuotas asmuo, kreipsis teism nesilaik statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pvz.: LR darbo kodekso 289 str. nurodoma, kad darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus.Kaip vien i aptariamo principo gyvendinimo garantij galtume paminti bylos priskyrimo teismui prioritet, t.y. LR CPK 24 str. nurodoma, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme.3.2.5. ali procesinio lygiateisikumo principasali pr