Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetihumanitarul mecnierebaTa fakulteti
saqarTvelos istoriis instituti
lela giorgaZe
saqarTvelosa da ruseTis saeklesio urTierTobebi postsabWour
periodSi
(1990-2004 wlebSi)
istoriis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvaneli: istoriis mecnierebaTa doqtori,profesori qeTevan pavliaSvili
Tbilisi2014
avtoris stili daculia
1
Sinaarsi
Sesavali ...................................................................................................................................3
kari I. marTlmadidebeli eklesia, saxelmwifo da sazogadoebrivi
azri postsabWoTa saqarTveloSi ............................................................................11
Tavi I. sazogadoebrivi azri saqarTvelos marTlmadidebel eklesiasa
da saxelmwifoze sabWoTa kavSiris daSlis wlebSi ......................................11
$1. ruseTisa da saqarTvelos politikuri urTierTobebis zogad-
istoriuli mimoxilva .......................................................................................................11
$2. marTlmadidebeli eklesia, saqarTvelos xelisufleba da sazogadoeba
1990-92 wlebSi ........................................................................................................................19
$3. saqarTvelos sapatriarqos pozicia da kaTolikos-patriarqi ilia II
1990-92 wlebSi ..........................................................................................................................25
$4. saqarTvelos pirveli prezidenti da eklesia ................................................32
Tavi II. saqarTvelos eklesia da eklesiaTSorisi urTierTobebi
postsabWoTa periodSi ..................................................................................................39
$1. ekumenizmis istoriuli wanamZRvrebi (uniis sakiTxi) ..................................39
$2. saqarTvelosa da ruseTis eklesiebi da ekumenuri moZraoba ...............41
$3. saeklesio ganxeTqilebis mcdeloba postsabWoTaA epoqis saqarTvelos
marTlmadidebel eklesiaSi (1997 wlis sqizma) ....................................................55
Tavi III. saqarTvelos eklesiisa da saxelmwifos urTierTobebi .........67
$1. konstituciuri SeTanxmeba saqarTvelos eklesiasa da saxelmwifos
Soris (konkordati) da qarTuli sazogadoebrivi azri (eklesiisa da
saxelmwifos urTierTobis mcire istoriuli eqskursiT) ................................67
§2. sazogadoebrivi azri aTeizmsa da urwmunoebaze postsabWour saqarT-
veloSi (axali aTaswleulis dasawyisi) ..................................................................84
kari II. marTlmadidebeli eklesia, saxelmwifo da sazogadoebrivi
azri postsabWoTa ruseTSi .........................................................................................97
2
Tavi I. ruseTis marTlmadidebeli eklesia da rusuli sazogadoebrivi
azri 1990-2004 wlebSi .......................................................................................................97
$1. rusuli sazogadoebrivi azri marTlmadidebel sarwmunoebaze
postsabWoTa periodSi da kanoni religiis Sesaxeb ............................................97
$2. postsabWoTa periodSi ruseTis eklesiaSi mimdinare procesebis
ZiriTadi tendenciebi da ruseTis sapatriarqos pozicia (1990-2008 ww.) ..104
$3. religiuri mdgomareoba da rusuli sazogadoebrivi azri
postsabWour periodSi ....................................................................................................119
kari III. afxazeTisa da Sida qarTlis sakiTxi saqarTvelosa da
ruseTis saeklesio urTierTobebSi postsabWoTa periodSi .................124
Tavi I. saeklesio (eparqialuri) sazRvris problema da ruseT-
saqarTvelos saeklesio urTierTobebi XX-XXI saukuneebis mijnaze
(afxazeTisa da Sida qarTlis magaliTze) .......................................................124
$1. Sida qarTli ..................................................................................................................124
$2. afxazeTi ..........................................................................................................................129
$3. ruseTi da saqarTvelos avtonomiuri respublikebi postsabWoTa
periodSi ................................................................................................................................139
Tavi II. postsabWoTa periodis saqarTvelosa da ruseTis saeklesio
mdgomareobis SedarebiTi analizi ...................................................................... 145
daskvna ....................................................................................................................................151
danarTi ..................................................................................................................................154
gamoyenebuli literatura ............................................................................................157
3
Sesavali
postsabWoTa periodSi saqarTvelosa da ruseTs Soris saeklesio
urTierTobebis Seswavla metad rTuli da sapasuxismgeblo sakiTxia.
pirvel rigSi imitom, rom safrTxiloa iseTi movlenebis Sefaseba,
romlebic jer ar dasrulebula. aseve, istoriuli mecnierebis
Teoriidan gamomdinare, araa mizanSewonili axlo warsulis Seswavla,
radgan swori SefasebebisTvis saWiroa dro. garda amisa, aseT
SemTxvevaSi Znelia subieqturobis daZleva, miT umetes, Tu aRniSnuli
movlenebi pirdapir Tu iribad ukavSirdebian avtors. amitom, istoriuli
analizi Tavis dros elodeba, manamde ki faqtebis aRricxva xdeba. Tumca
bolo aswleulis manZilze imdenad swrafad viTardeba istoria, rom
sul ramdenime weliwadiT iqmneba epoqebi da istorikosebi, faqtobrivad,
JurnalistebiviT fexdafex mivyvebiT movlenebs, vaxdenT maT
sistematizacias da vukeTebT pirvelad analizs. naSromSi Tanamedrove
movlenebs istoriul analogebTan vadarebT, rom avxsnaT maTi arsebobis
safuZvlebi, mizezebi da ganviTareba.
saqarTvelosa da ruseTis urTierTobebis Sefasebisas miRebulia am
faqtis erTgvari dadebiTi Sefaseba, radgan ganviTarebul SuasaukuneebSi
daSlil da dasustebul saqarTvelos namdvilad esaWiroeboda
erTmorwmune Zlieri mokavSire, romelic aaridebda mas mahmadiani
mezobeli imperiebidan wamosuli ganadgurebisa da gadagvarebis
saSiSoebas. kavkasiaSi ruseTis gamoCenis dRidan saqarTvelos mier igi
yovelTvis aRiqmeoda evropasTan da Sesabamisad, qristianul samyarosTan
dakavSirebis saSualebad, gzad da xsnad. ruseTic yovelTvis am paTosiT
moiwevda amierkavkasiisken da gansacdelSi myof erTmorwmune erebs
uangaro daxmarebas hpirdeboda. Tumca istoriuli gamocdilebidan
gamoCnda, rom ruseTs ar gauwevia saqarTvelosTvis daxmareba da
realurad, arc apirebda. es mis interesebSi ar Sedioda. axlandeli
gadasaxedidan ki Cans, rom igi, ufro metad, iqca `Robed~, vidre `karad~
evropisaken da Sesabamisad, qveynis ganviTarebisken saval gzaze.
ruseTTan kavSiri qarTvelebis mier yovelTvis aRiqmeoda
erTmniSvnelovan xsnis gzad, kavSirad im evropasTan, romelsac manamde
4
araferi sasikeTo da praqtikuli ar gaukeTebia saqarTvelosTvis. Tavad
ruseTi mxolod sakuTari interesebidan gamomdinare moqmedebda, xolo
erTmorwmuneobis safarvels SesaniSnavad iyenebda gaWirvebaSi myofi
marTlmadidebeli saqarTvelos Tavisi miznebis gamosayeneblad,
evlineboda ra sarwmunoebis uangaro damcvelad. qarTvelebs ki yvela am
`movlinebisas~ sjerodaT misi da garda imisa, rom daxmarebis saxiT
verafers iRebdnen, Zlieri mahmadiani mezoblebis risxvasac
imsaxurebdnen axali imperiis mimxrobis gamo. miuxedavad imisa, rom
ruseTTan yoveli dakavSireba saqarTvelosTvis savalalod mTavrdeboda,
qarTveli mmarTvelebi mainc ver iTvaliswinebdnen mware gamocdilebas
da misken miiltvodnen. maT darwmunebaSi ruseTis warmomadgenlebi
kargad iyvnen gawafulni. xSirad qarTveli pirveli pirebi ver
afasebdnen ruseTis SesaZleblobebs da aSkarad emxrobodnen ruseTs, ris
Sedegadac ver iRebdnen misgan daxmarebas da iran-TurqeTis mxridanac
didi sisxmlismRvrel sadamsjelo operaciebs ewirebodnen.
Tumca aris meore mxarec, saqarTvelo, qristianuli kulturis mqone
qveyana, qristianuli samyaros yvelaze ganapira mcire mxare iyo da aris,
saukuneebis manZilze Zlieri mahmadiani mezoblebisgan Sewuxebuli.
yoveli axali da Zlieri, miT umetes qristianuli Zalis gamoCena qveynis
mesveurebs imeds usaxavda, rom Tavs daaRwevdnen fizikur-sarwmunoebriv-
kulturuli gadagvarebis safrTxes da erTxel da samudamod
SeuerTdebodnen qristianul samyaros da moipovebdnen mSvidobas. aseTad
XV saukunidan gamoCnda ruseTi, romelic kargad xvdeboda saqarTvelos
saWiroebas da mSvenivrad spekulirebda sarwmunoebrivi sakiTxiT.
ruseT-saqarTvelos politikur-diplomatiuri urTierTobebis
istoriis Sefasebisas, TvalnaTeli xdeba, rom saqarTvelom ufro metad
izarala masTan urTierTobiT, vidre isargebla. ruseTTan kavSiris gamo
ufro metad daisaja mahmadiani mezoblebis mxridan, xolo ruseTis
mxridan realuri daxmareba arcerTxel ar miuRia, piriqiT, umetes
SemTxvevaSi swored gadamwyvet momentebSi Ralatobda ruseTi
saqarTvelos. erTaderT dadebiT Sedegad SeiZleba mxolod kavSiri
5
miviCnioT, romlis meSveobiTac saqarTveloSi Semovida evropuli
kulturis zogierTi maxasiaTeblebi.
kvlevis mizani: naSromis mizania Seiswavlos saqarTvelosa da
ruseTSi xelisuflebis, eklesiisa da sazogadoebis urTierTmimarTeba
XX-XXI saukuneebis mijnaze da maT Soris saeklesio urTierTobebi. am
miznis misaRwevad, saWiroa ganvixiloT yvela qve-periodi, romelic
garkveul politikur cvlilebebTanaa dakavSirebuli da Sesabamisad,
aisaxeboda mosaxleobis religiur ganwyobasa da TviTSegnebaze. am mxriv
ganvixilavT saqarTvelos ori prezidentis moRvaweobis xanas, xolo
mesames mxolod nawilobriv SevexebiT (vardebis revoluciis Semdgom
periodis Sefasebas Segnebulad varidebT Tavs, rom droiTi siaxlovisa
da procesebis dausruleblobis gamo ar gamovitanoT araswori
daskvnebi).
amas garda, winamdebare naSromi aris erTgvari mcdeloba xeli
Seuwyos im siaxlis danergvas, rasac eklesiis uaxlesi istoria,
saerTaSoriso saeklesio urTierTobebi da postsabWoTa periodis kvleva
hqvia. am sakiTxebis Seswavla nelnela iZens masStabebs saqarTveloSi.
Cvens qveyanas didi gamocdileba aqvs da SeuZlia siaxle Seitanos
axalCamoyalibebuli mecnierebis – sovietologiis dargis ganviTarebaSi.
winamdebare namuSevaric amisken gadadgmuli erTi nabijia.
kvlevis sagani: winamdebare naSromi aris sabWoTa kavSiris Semdgom
wlebsa da axal aTaswleulTa mijnaze saqarTvelosa da ruseTSi
mimdinare sazogadoebrivi da saeklesio procesebis zogadi mimoxilva da
ZiriTadi tendenciebis warmoCenis mcdeloba. kvlevis sagnad aviReT
saxelmwifos macocxlebeli sami elementis: xelisuflebis, eklesiisa da
sazogadoebis urTierTdamokidebuleba, is, rasac xelisufleba da
eklesia emsaxureba da qmnis, gankuTvnilia sazogadoebisTvis.
sazogadoeba aris aramxolod mimRebi da gamtari am saeklesio da saero
xelisuflebebis politikisa, aramed aris SemkveTic. rogorc wesi,
saxelmwifos ganviTarebas garkveulwilad ganapirobebs sazogadoebis
molodinebi da moTxovnebi.
6
kvlevis aqtualoba: postsabWoTa periodis kvlevebSi naklebad
figurirebs iseTi Temebi, am periodSi eklesiis moRvaweobas da aseve,
misadmi sazogadoebis damokidebulebas rom exebodes. kvlevebis ZiriTadi
sakiTxebi politika, ekonomika, reformebi da saerTaSoriso
urTierTobebia. vecadeT, es sicariele Segvevso da am or mxares
(eklesias da sazogadoebas) mesame mxared saxelmwifo davumateT da
Seiqmna wredi, romelic nebismieri saxelmwifos mamoZravebeli
komponentebia.
iqidan gamomdinare, rom faqtobrivad yamiri miwis damuSaveba mogvixda
– anu aRniSnuli periodis am sakiTxebze metad mciredaa nakvlevi,
logikurad miviCnieT upirvelesad warmogveCina zogadi suraTi da
saintereso tendenciebisTvis gagvesva xazi. imedia, am periodze kvleva
farTo masStabebs SeiZens da TemaSi motanili Tu gamotovebuli faqtebi
da procesebi ufro siRrmiseulad iqneba Seswavlili.
mecnieruli siaxle:
sakvlevad aviReT ori qveyana – saqarTvelo da ruseTi. orive
qveyanaze CavatareT analogiuri kvlevebi da movaxdineT maTi SedarebiTi
analizi. rogorc aRvniSneT, postsabWoTa periodSi kvleva saeklesio
Temaze faqtobrivad, ar Catarebula, aqedan gamomdinare ar iyo
saTanadod Seswavlili arc saerTaSoriso saeklesio urTierTobebi.
ruseTze yuradRebis SeCereba araerTma faqtorma ganapiroba – esaa
mezobeli marTlmadidebeli qveyana, romelmac XIX saukunis dasawyisSi
moaxdina saqarTvelos aneqsia, XX-is 20-ian wlebSi ki gasabWoeba. garda
amisa, ruseTi, iseve, rogorc saqarTvelo, postkomunisturi qveyanaa da es
ori subieqti met-naklebad msgavsi problemebis winaSe dadga sabWoTa
imperiis daSlis Semdeg. amasTanave, sainteresoa am ori qveynis saeklesio
urTierTobebi damoukideblobis wlebSi, gansakuTrebiT saeparqio
sazRvris dacvis sakiTxebSi – vgulisxmob afxazeTisa da Sida qarTlis
eparqiebs.
imdenad, ramdenadac ruseT-saqarTvelos urTierToba yovelTvis
gansakuTrebuli yuradRebis sagania, gadavwyviteT warmogveCina am
7
urTierTobis religiuri mxare. sainteresoa, ruseT-saqarTvelos
politikuri urTierTobebi ramdenad exeba religiur sferos, aris Tu
ara religiis politika saerosgan gansxvavebuli da aseve, aqvs Tu ara
religias saero politikaze gavlena.
siaxleebi, romelTac naSromSi ganvixilavT, gaxlavT:
eklesiis moRvaweoba da sazogadoebrivi azri;
erTmorwmune qveynebs Soris saeklesio urTierTobebi postsabWoTa
xanaSi;
axali droisTvis damaxasiaTebeli religiuri mimarTulebebi da
procesebi;
axali aTeizmi;
eparqialuri sazRvris dacvis problema afxazeTsa da Sida qarTlSi;
saxelmwifos, eklesiisa da sazogadoebis urTierTobebi da
urTierTqmedebebi;
saqarTvelosa da ruseTis urTierToba da damokidebuleba
saerTaSoriso religiur organizaciebTan...
wyaroTmcodneobiTi baza: sakvlevad SerCeuli Tanamderove epoqis da
masSi mimdinare zogierTi jerac dausrulebeli procesebis gamo
aRniSnul periodze samecniero masala faqtobrivad ar arsebobs. amitom,
Cveni kvlevis ZiriTadi informaciuli wyaro sagazeTo da internet
gamocemebis statiebia. maTze dayrdnobiT movaxdineT faqtebis
qronologizacia, sistematizacia da samecniero Sefaseba. aseve
gamoviyeneT aRniSnul Temaze Catarebuli qarTuli, rusuli da
inglisurenovani kvlevebi; daveyrdeniT qarTul, rusul da saerTaSoriso
sociologiur gamokvlevebs. gamoviyeneT rogorc am ori qveynis
sapatriarqoebisa da xelisuflebis oficialuri saitebi, ise
opoziciurad ganwyobili veb-gverdebi.
saqarTveloSi religiuri mdgomareobis SeswavlisTvis daveyrdeniT
religiur sakiTxebSi eqspertis n. papuaSvilis wigns `msoflio
religiebi saqarTveloSi~ (Tb. 2002, 232 gv.), aseve profesori T.
8
fanjikiZis `religiuri procesebi saqarTveloSi XX da XXI saukuneTa
mijnaze~ (Tb. 2003, 436 gv.).
saqarTvelos eklesiis istoriis mimoxilvisa da ZiriTadi
tendenciebis warmoCenisTvis didad damexmara mTavarepiskopos ananias
(jafariZe) tomeuli `saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria~ (Tb.
1999), profesor q. pavliaSvilis tomeuli `saqarTvelos samociqulo
marTlmadidebluri eklesiis istoria~ (Tb. 2008), aseve `rusuli
saeklesio reformaciis warumatebeli proeqti – brZola
aramarTlmadidebelTa uflebebisaTvis~ (sakonferencio masalebis
krebuli “hainrix vales mogzauroba saqarTveloSi”, Tb. 2009). imave
avtoris, prof. q. pavliaSvilis wignSi “saeklesio globalizaciis
istoria kavkasiaSi” (Tb. 2008, 485 gv.) detaluradaa ganxiluli ruseTis
globalisturi saeklesio politika kavkasiaSi XI-XX saukuneebSi.
sakonstitucio SeTanxmebis ganxilvisas ZiriTad wyarod
gamoviyeneT axlgazrda mecnieris daviT CikvaiZis naSromi `saeklesio
samarTlis sakiTxebi~ (Tb. 2005, 150 gv.), aseve `konstituciuri SeTanxmeba
saqarTvelos saxelmwifosa da saqarTvelos samociqulo avtokefalur
marTlmadidebel eklesias Soris~ (Tb, 2005, 43 gv.).
aseve Sevexe ekumenur moZraobas da masTan saqarTvelosa da
ruseTis damokidebulebas, risTvisac gamoviyene Tavad eklesiaTa
msoflio sabWos saiti www.wcc.coe.org da minskis saRvTismetyvelo
akademiis saiti www.minds.by, romelzec uxvadaa ganTavsebuli
siRrmiseuli saRvTismetyvelo da eklesiaTSorisi urTierTobebis
kvlevebi. minskis saRvTismetyvelo akademia-seminariis arqidiakons p.
bobkovs saitze atvirTuli aqvs saintereso kvleva “ruseTis
marTlmadidebeli eklesia da eklesiaTa msoflio sabWo: urTierTobebis
wanamZRvrebi” da aseve aRniSnuli kvlevis meore nawili, “ruseTis
marTlmadidebeli eklesia da eklesiaTa msoflio sabWo: Tanaarsebobis
60 weliwadi”. samwuxarod, naSromis daweris an saitze atvirTvis TariRi
miTiTebuli araa. amave sakiTxze mniSvnelovani kvlevebi aqvs Catarebuli
mecnier a. kartaSevs wignSi `eklesiaTa erToba istoriis gadmosaxedidan~
(parizi, 1933, 120 gv.), prof. a. krasikovs naSromSi `globalizacia da
9
marTlmadidebloba~ (moskovi 2005, 343 gv.) da prof. n. berdiaevs kvlevaSi
`msoflio eklesia da konfesionalizmi~ (moskovi 2000). Tavad ruseTis
sazogadoebis religiurobaze mniSvnelovani kvleva aqvs Catarebuli
lesteris universitetis umcros mkvlevars z. noqss – “ruseTis
sazogadoeba da marTlmadidebeli eklesia” (londoni, niu iorki, 2005).
obieqturi azris Camosayalibeblad vecnobodi aseve opoziciur da
araqristianul literaturasac, rom sakiTxi maTi kuTxiTac damenaxa.
amisTvis davixmare gandgomilTa statiebi: mRvdeli gelasi aroSvili _
`isini etlebiTa da isini hunebiTa, xolo Cven saxeliTa uflisa RmrTisa
Cvenisa~ (sainformacio saagento `gea~ 1998 22 ianv.), T. dedabriSvilis
statia `marTlmadidebluri wm. sinodi cezaropapizmis kabiT Seimosa~
(gaz. jorjian Taimsi, 1997 21-28 maisi #28 gv.3), aseve i. giorbeliZis
monografia `ekumenizmi_amao cda qristianobis gaerTianebisa~ (baTumi,
1977, 52 gv.) krebuli `ekumenizmi – antiqristes religia~ (Tb. 2002 gv.340)
da araerTi sxva.
saqarTvelos avtonomiur respublikebTan dakavSirebiT informacia
da oficialuri dokumentebi gamoqveynebulia sxvadasxva krebulebSi:
krebuli `afxazeTis labirinTi~ (Tb, 1999, 308 gv); krebuli `afxazeTis
istoriis problemebi~ (Tb. 2001)., aseve ganxilulia naSromebSi: g. rogava
`religia da eklesia afxazebSi~ (Tb. 2007); g. jalabaZe `eTnikuri
procesebi Sida qarTlSi~ (Tb. 1987); j. gvasalia, `qsnis xeobis
istoriuli geografiis sakiTxebi~ (Tb, 1967), saqarTvelos istoriuli
geografiis krebuli, t.III (Tb. 1967, 107 gv); j. gvasalia, `saqarTvelos
aris ese” (Tb. 2003). aseve damexmara axalgazrda mecnieris l.
markozaSvilis samagistro namuSevari `alaniis eparqiis~ warmoSoba-
moRvaweobis mizezebi da mosalodneli Sedegebi (2005-2010ww.)~.
religiuri urTierTobebis Tematikaze araerTi Tanamedrove kvlevaa
Catarebuli rogorc saqarTvelos, ise ucxoeTis mecnierebis mier. am
sakiTxze erT-erTi kvleva ekuTvnis profesor q. xuciSvils “religiuri
situaciis cvlileba da usafrTxoebis problema Tanamedrove
saqarTveloSi” (Tb. 2004, 233 gv.), prozelitizmis Taobaze saintereso
naSromi aqvs avtorTa krebuls: l. abaSiZe, z. kiknaZe, T. qaldani
“religiur urTierTobaTa samarTlebrivi regulirebis zogierTi aspeqti
10
(prozelitizmi)” (Tb. 2002, 64 gv.). aseve, gavecani ucxoeTis wamyvani
mecnierebis kvlevebs axali drois aTeizmze: profesori p. s. vitsi
“aTeizmis fsiqologia” (dalasi, 1999, 174 gv.), “saerTaSoris religiuri
Tavisuflebis angariSi 2008” aSS-s saxelmwifo departamentis wliuri
angariSi (www.state.gov), aTeizmis demografia 2005 (wapedia.mobi) da aseve
kembrijis saerTaSoriso kvleva mecnier f. cukermanis mier 2005 wels –
“50 yvelaze aTeisti qveyana”. saqarTveloSi mimdinare Tanamderove
saeklesio da sazogadoebriv movlenebze saintereso kvleva aqvs
warmodgenili organizacias “kavkasiis kvleviTi resursebis centri” (The
Caucasus Research Resource Center (http://crrc.ge/oda/)) da ilia WavWavaZis
saxelmwifo universitetis warmomadgenlebs naSromSi “marTlmadidebeli
eklesiis roli qarTuli nacionaluri identobis CamoyalibebaSi (XX
saukunis bolo – XXI saukunis dasawyisi)”, avtorebi: T. kekelia, e.
gavaSeliSvili, k. ladaria, i. sulxaniSvili, Tb. 2013 w.
gamoyenebuli literaturis sruli nusxa CamoTvlilia naSromis
bolos.
11
kari I
marTlmadidebeli eklesia, saxelmwifo da sazogadoebrivi azri
postsabWoTa saqarTveloSi
Tavi pirveli
sazogadoebrivi azri saqarTvelos marTlmadidebel eklesiasa da
saxelmwifoze sabWoTa kavSiris daSlis wlebSi
$1. ruseTisa da saqarTvelos politikuri urTierTobebis zogad-
istoriuli mimoxilva
mas Semdeg, rac saqarTvelos dasavleTidan kulturuli bizantiis
nacvlad TurqeTis saxelmwifo gaumezoblda, saqarTvelo udidesi
saSiSroebis winaSe aRmoCnda. erTi mxriv TurqeTis, meore mxriv ki iranis
agresiul imperiebs saqarTvelo daSlili da gaTiSuli daxvda
[mWedliSvili 2010].
pirvelad ruseTi kavkasiaSi Tavisi saxelmwifoebriobis adreul
periodSi - X saukuneSi gamoCnda [Язькова 2011]. amis Semdeg, TaTar-
monRolTa daaxloebiT oTxaswliani batonobis gadagdebis Semdeg,
ruseTi Tavad gadaiqca agresorad da sxva gegmebTan erTad, ganaaxla
ltolva samxreTisken.
TaTarTa damarcxebam da qristesmoyvare ruseTis gaZlierebam didi
sixaruli gamoiwvia saqarTveloSi. yvelaze adre ruseTTan urTierToba
kaxeTis samefom daamyara. 1491 wels kaxeTis mefe aleqsandrem elCebi
gaagzavna moskovis did mTavar ivane III-sTan mosalaparakeblad. es iyo
ruseT-saqarTvelos pirveli diplomatiuri urTierToba. amis Semdeg
kidev ufro gaZlierda rogorc kaxeTis, aseve saqarTvelos sxva samefo-
samTavroebis daaxloeba ruseTTan. ruseTi ki TandaTanobiT Zlierdeboda
dapyrobil xalxTa xarjze da nela, magram mtkiced moiwevda
samxreTisaken.
12
irani da TurqeTi SiSiT adevnebdnen Tvals ruseTis gaZlierebas.
cxadia, isini kargad xedavdnen im diplomatiur Zafebsac, romelic
ruseTsa da saqarTvelos Soris ibmeboda. 1501 wels iranis Sahi ismaili
pirobiT Seekra TurqeTis sulTans, rom saSiSroebis Tavidan
asacileblad gaewyvitaT mTeli saqarTvelo.
kavkasiaSi ruseTis damkvidrebiT SeSfoTebulma TurqeTma gadamwyvet
RonisZiebas mimarTa. man omis muqariT aiZula ruseTi gaeyvana jarebi
Tergis cixidan. amrigad, saqarTvelo sami mxridan, sami Zlieri
agresoris pirispir aRmoCnda. magram yvelaze didi ubedureba is iyo, rom
saqarTvelos maSindeli da Semdegdroindeli mesveurebic, maTgan
mxolod ors xedavdnen, mesame agresors ki Zmad da mfarvelad
miiCnevdnen.
ruseTis cbieri politika Tavidanve agebuli iyo qarTvelTa
gulubryvilobaze, maT mxurvale sarwmunoebriv grZnobaze.
1587 wels kaxeTis mefe aleqsandrem ruseTis xelmwifis erTgulebis
fici miiRo. 1589 wels ki ruseTis mefem aleqsandres wyalobis sigeli
gaugzavna. kaxeTis magaliTiT ruseTs aseve daukavSirda qarTlis mefe
giorgi X.
ruseTTan kavSiris mizeziT moewyo iranis Sahis abas I-is mier
sadamsjelo laSqrobebi kaxeTSi (1616-18ww.). ruseTis mxridan arc kaxeTs,
arc sxva qarTul samefo-samTavros sanugeSo da xelSesaxebi araferi
mohyolia – arc samxedro, politikuri, ekonomikuri, diplomatiuri Tu
sxva saxis Tanadgoma da mxardaWera.
savalalo Sedegs iZleoda saqarTvelos mxridan ruseTisTvis
daxmarebis Txovnis TiToeuli SemTxveva, radgan, amas mohyveboda
mahmadiani mezoblebis gaRizianeba. amasTanave, ar iyo aranairi garantia
da dadebiTi gamocdileba, ris fasadac Rirda am ukanasknelTa
gadamtereba. ar iyo, aseve, realurad Sefasebul-Seswavlili ruseTis
SesaZleblobebi da miswrafeba qarTvelTa mimarT, amitom saukuneebis
manZilze xdeboda erTi da imave Secdomis daSveba. Tumca aris meore
garemoebac, qarTvelebs sxva gza ar hqondaT, radgan fizikuri,
13
kulturuli da sarwmunoebrivi gadarCenis erTaderT imedad didi,
Zlieri, mezoblad myofi, marTlmadidebeli qveyana – ruseTi miaCndaT.
mas Semdeg, rac ruseTis samefo taxtze petre I avida (1682 w.),
ruseTis agresiulma politikam kidev ufro aqtiuri xasiaTi miiRo.
ruseTis vaWrobis gafarToebis mizniT man gadawyvita, xelSi Caegdo jer
sparseTis bazari, xolo iqidan indoeTSi SeWriliyo. imisaTvis, rom
ekonomikurad xelSi Caegdo sparseTi da iq Tavisi gavlena
ganemtkicebina, saWiro iyo jer kavkasiaSi damkvidrebuliyo. petre I-ma
gadawyvita kavkasiaSi mcxovrebi qristianebi gamoeyenebina rogorc
damxmare Zala Tavisi gegmis gansaxorcieleblad. am mizniT 1720 wels igi
daukavSirda mefe vaxtang VI-s imgvarad Seferili saqmiT, TiTqos
SeSfoTebuli iyo iranelTagan erTmorwmune qarTvelebis Seviwrovebis
gamo da SesTavaza `uangaro daxmareba~. vaxtang mefem es svla rusTa
mxurvale sarwmunoebriv grZnobebs miawera. SeTanxmebisamebr, qarTveli
mefe daTqmul dros 40 aTasiani laSqriT SamqorSi idga. lodinma sam
Tves gastana. imis gamo, rom sparseTis vaWrobis xelSi Cagdeba
praqtikulad ufro rTuli aRmoCnda, vidre Teoriulad esaxeboda petre
I-s, man am gegmaze xeli aiRo. saSinel gansacdelSi Cavarda saqarTvelo –
sparseTis winaaRmdeg omSi monawileoba da ruseTis mxareze dgoma
misTvis sabediswero aRmoCnda. ruseT-sparseTis omamde saqarTvelo
mSvidobian urTierTobaSi imyofeboda rogorc sparseTTan, ise
osmaleTTan.
rodesac petre I-ma dainaxa, rom osmaleTi rusTa samxedro moqmedebiT
sparseTSi imdenad ganrisxebuli iyo, rom ruseTisaTvis omis
gamocxadebas apirebda, 1724 wlis 12 ivniss osmaleTTan swrafad Sehkra
zavi, romlis pirvel muxlSi rusTa xelmwifem mTeli aRmosavleTi
saqarTvelo osmaleTs dauTmo, Tumca igi mas srulebiTac ar ekuTvnoda
[javaxiSvili 1953:65-66].
saqarTveloSi sparselebisa da osmalebis (xolo am ukanasknelTa
waqezebiTa da mxardaWeriT, agreTve lekebis) TareSis Sedegad imdenad
mZime mdgomareoba Seiqmna, rom vaxtang VI-m miatova misive politikiT
14
gaubedurebuli qveyana da ruseTSi gadasaxlda mTeli qarTveli elitiT
(sul 1200 kaci).
iran-osmalTa batonoba 20 weliwads gagrZelda. isini rigrigobiT
Zarcvavdnen da aoxrebdnen qveyanas. lekTa yaCaRuri bandebis TareSis
Sedegad ki sruliad gausaZlisi viTareba Seiqna.
XVIII saukunis 50-ian wlebSi, roca aRmosavleT saqarTvelos erTiani
mmarTveli erekle II iyo, xolo dasavleT saqarTvelosi – solomoni,
dRis wesrigSi kvlav dadga qveynis ori nawilis gaerTianebis sakiTxi,
magram ruseTis aqtiurobis gamo isev ver moxerxda miznis ganxorcieleba
– ruseTi cdilobda sakuTari interesebis gatarebas da saamisod
qarTvel mefeebs Tavgzas ubnevda. ereklesac da solomonsac kvlav
gauCndaT imedi mahmadianuri samyarosgan Tavis daRwevisa. religiis
erTobis absurduli motivebiT kvlav ahyvnen ruseTis usafuZvlo
dapirebebs da Tavi da qveyana kidev ufro rTul mdgomareobaSi Caagdes.
warsuli gamocdileba TiTqos arc arsebobda. 1752 wels Teimuraz II-m
ruseTis mefe elisabeds elCebi gaugzavna da mahmadiani mezoblebisagan
mfarveloba sTxova. magram ruseTis mTavrobam am Txovnaze uariT
upasuxa. ruseTs araviTari survili ar hqonda, saqarTvelos gamo
osmaleTsa da sparseTTan omi wamoewyo. mSvidobianoba iyo da
saqarTvelo maSin ruseTs ar esaWiroeboda.
magram Teqvsmeti wlis Semdg, 1768 wels, rodesac osmaleTma ruseTs
omi gamoucxada da ruseTi uneblied brZolaSi unda Cabmuliyo, maSin
misTvis saqarTvelo, rasakvirvelia, Zalian gamosadegi iqneboda da
amitom misi arsebobac gaaxsenda [javaxiSvili, 1953:68]. imisaTvis, rom
ufro warmatebiT ewarmoebina omi TurqeTTan, ruseTis mTavrobam
gadawyvita, Tavis sasargeblod omSi CaeTria TurqeTis mezobeli
qristiani erebi (berZnebi, slavebi, qarTvelebi). magram qarTvelebis
garda, sxvam yvelam saTanado windaxeduleba gamoiCina da ruseTis
mTavrobis mier dagebul maxeSi ar gaebnen. miuxedavad imisa, rom
TurqeTis warmomadgenlebma sTxoves erekles, ar Careuliyo ruseT-
TurqeTis omSi da TurqeTi ar daarRvevda mSvidobian urTierTobas
15
saqarTvelosTan, erekle mainc demonstraciulad miemxro „erTmorwmune
ruseTs“. totlebenis avatiura, graf paninis saidumlo werili
totlebenisadmi, aseve ekaterine II-is saidumlo werili suxotinisadmi
adasturebda, rom ruseTis mTavrobis gegma saqarTvelos mimarT imaSi
mdgomareobda, rom erTi mxriv, saqarTvelo, rogorc brma iaraRi, ruseTs
unda gamoeyenebina Tavisi interesebisaTvis TurqeTis winaaRmdeg
sabrZolvelad, xolo meore mxriv, am brZolaSi muxanaTuri gziT moespo
qarTvelTa jari Tavis mefianad da Semdeg dapatroneboda qveyanas.
ganrisxebul mahmadianTa anabarad mitovebul saqarTvelos bedze arc
dafiqrebla ruseTi. udides gansacdelSi Cavardnilma ereklem werili
miswera graf panins da aRniSna, Tu rogor keTilsindisierad Seasrula
sityva da daexmara ruseTs jariT osmaleTis winaaRmdeg brZolaSi. am
moqmedebiT ki saukunod gadaimtera osmaleTi, sparseTi da daRestani.
bolos, igi Svelas da daxmarebas Txovda ruseTis imperators: „Turqebi,
rogorc Sxamiani gvelebi, gvexvevian irgvliv. sparselni gvicqeren,
rogorc braziani lomebi, lekebi ki ilesaven kbilebs Cvens winaaRmdeg,
rogorc mSieri mglebi. yvelani erTad borgven SurisZiebiT, radgan Cven,
qarTvelebma davarRvieT zavi maT mimarT, da, Tu isini mogvspoben me da
mTel saqarTvelos, maSin vin agebs pasuxs RvTis winaSe, an ra
sargebloba eqneba amiT ruseTis imperias? moiReT mowyaleba Cvens
marTlmadidebel xalxze, me da sruliad Cemi qveyana vsasoebT RmerTze
da yovlad mowyale ruseTis imperatorze“ [qvariani, 1919:22]. magram
erekles am Txovnas araviTari Sedegi ar gamouRia. ruseTma Tavis mizans
miaRwia, osmaleTis omis safrTxe zavis gamo ukve aRar arsebobda. amitom
saqarTvelosac misTvis mniSvneloba aRar hqonda da danapirebi
mfarvelobis gaweva TiTqos daaviwyda kidec.
XVIII saukunis 80-ian wlebSi ruseTis mmarTveli wreebis
saqarTvelosadmi damokidebuleba mkveTrad Seicvala. mas Semdeg, rac
ruseTma Tavisi gavlena yirimze gaavrcela da misi sazRvrebi TiTqmis
kavkasionis qeds miebjina, saimperatoro kars aSkarad gauZlierda
interesi amierkavkasiisadmi. Tuki aqamde saqarTvelos mefeebis Txovnas
kavkasionis gadmoRma qveynebis saqmeebSi aqtiuri Carevis Sesaxeb rusi
16
politikosebi maincdamainc didi xalisiT ar ekidebodnen, axla
sawinaaRmdego mdgomareoba Seiqna. ruseTis sagareo politikis
mesveurebma daiwyes kavkasiis gzebiT wina aziaSi ruseTis gavlenis
gavrcelebis gegmebis Sedgena. am gegmebSi qristianul saqarTvelos erT-
erTi upirvelesi adgili ekava. erekle meore saqmis aseT Semobrunebas
kmayofili Sexvda. Sedegad 1783 wlis 24 ivliss (4 agvisto) CrdiloeT
kavkasiaSi giorgievskis simagreSi xeli moewera traqtats, romlis
mixedviTac qarTl-kaxeTis samefo ruseTis mfarvelobis qveS Sedioda,
xolo Tavis mxriv ruseTi iRebda movaleobas daecva igi yovlgvari gare
safrTxisgan. traqtatis 13 muxlidan dazustebuli iyo orive mxaris
ufleba-movaleobani.
erekle meore ruseTTan dadebul xelSekrulebas Sors mimaval
gegmebs ukavSirebda. jer erTi, igi imedovnebda, rom Zlieri mfarvelis
daxmarebiT qarTl-kaxeTSi lekianoba sabolood aRikveTeboda da qveyanas
saSualeba miecemoda, farTo aRmSeneblobiTi muSaoba gaeSala, agreTve,
Seiqmneboda SesaZlebloba, moeSalaT lekianobis bude War-belaqansa da
kak-elisenSi da es ZirZveli qarTuli teritoria (saingilo) kvlav
saqarTvelos SemoerTeboda. aseve ruseT-TurqeTis momaval omSi erekles
imedi hqonda, rom mesxeTis miwa-wyalsac daibrunebda. ruseTis
mxardaWeriT ganmtkicdeboda erekles mfarveloba mezobel mahmadianur
saxanoebze.
movlenebi sxvagvarad ganviTarda. ganrisxebulma TurqeTma
saqarTvelos sawinaaRmdegod aamxedra daRestani, iranSi areulobis
Sedegad mmarTveloba yajarTa dinastiis xelSi gadavida, romlis
daundobeli meTauri aRa-mahmad-xani gamoemarTa saqarTvelosken – es iyo
giorgievskis traqtatis pirveli darRveva misi gaformebidan mecamete
wels, roca momxdurma qveyana aaoxra, xolo ruseTi dumda, qarTveli
mefis daxmarebis Txovnis miuxedavad. qveynis SigniTac didi
dapirispireba sufevda – rogorc reaqcioneri Tavadebis, ise samefo
ojaxis saxiT.
17
1798 wels erekles gardacvalebiT isargebla ruseTma da 1801 wels
miaRwia sawadels, daipyro aRmosavleT saqarTvelo. saqarTvelos sruli
aneqsia 1867 wels dasrulda.
saqarTvelos aneqsiaSi ruseTis eklesia aqtiur monawileobas iRebda
da imperiis interesebs atarebda: aRikveTa saqmeTa warmoeba da wirva-
locva qarTul enaze, RvTismsaxureba da galoba rusulad
mimdinareobda. ruseTis sasuliero pirebi specialuri davalebiT
axorcielebdnen ideologiur zewolas mrevlze... gasaxsenebelia is
faqtic, rom ruseTis eklesia mtrulad Sexvda mis mierve 1811 wels
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiisTvis warTmeuli avtokefaliis
aRdgenas 1917 wlis 12 (25) marts da mas `revoluciuri aqti~ uwoda.
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqebis kirion II-isa
(saZagliSvili) da leonides (oqropiriZe) mcdeloba _ aRdgeniliyo or
eklesias Soris evqaristuli kavSiri Tanasworobis safuZvelze, ruseTma
uaryo. 1925-dan 1943 wlamde ruseTSi isev gauqmda patriarqoba da mas
mosaydre ganagebda. 1943 wels aRdga patriarqoba da am Tanamdebobaze
dainiSna mitropoliti sergi (stragorogdski) [www.en.wikipedia.org]. amave
periods ukavSirdeba ruseTis eklesiis mier saqarTvelos eklesiis
teritoriuli avtokefaliis cnoba. es moxda stavropolis mitropolit
antonisa da saqarTvelos kaTolikos-patriarqis kalistrates (cincaZe)
molaparakebis Sedegad. 1945 w. TbilisSi oficialuri vizitiT Camovida
ruseTis patriarqi, rac am or da-eklesias Soris axali urTierTobis
dawyebas aRniSnavda [maCxaneli 1997:3].
ori saukunis manZilze ruseTma moaxerxa saqarTveloSi saeklesio
politikis warmarTviT gaetarebina Tavisi imperiuli interesebi _
rusulma specsamsaxurebma Tavis droze SesZles saWiro sasuliero
pirebis damuSaveba. amiT sazogadoebaSi garkveulwilad dRemde aris
SemorCenili undobloba sasuliero pirebisadmi. Tanamedrove
sazogadoebis nawilSi isic iwvevs eWvs, rom dResac mravlad Semodis
literatura, xatebi da sxva saeklesio nivTebi ruseTidan da amiT
marTlmadidebeli eklesiebi erTmaneTisTvis debi arian
18
qarTuli eklesiis ruseTis eklesiaze mibmulad, misgan nasazrdoebad,
misgan naSobad da didi gavlenis qveS myofad miiCneven [fanjikiZe, 2005:40-
48].
rusuli eklesia postsabWoTa periodSic ganixileba rogorc ruseTis
imperialisturi interesebis gamtarebeli, politizebuli instituti,
romelic mraval safrTxeTa Soris erT-erT yvelaze dids swored
saqarTvelos teritoriul mTlianobas uqmnis. ruseTi sargeblobs
konfliqtebiTa da im siZneleebiT, romelic misive Seqmnilia qarTuli
saxelmwifoebriobis xelaxla Camoyalibebis, misi teritoriuli
mTlianobis aRdgenis gzaze. samwuxaro ki is aris, rom am procesSi igi
rusul marTlmadidebel eklesias iyenebs. ruseTi ar Ralatobs Tavis
Zvel Cvevas da dazverviTi samsaxurebisTvis aqtiurad iyenebs sasuliero
pirebs, gansakuTrebiT zogierT im qarTvelTagans, romelTac sasuliero
ganaTlebis miReba ruseTSi gaagrZeles.
ruseTi ar uSvebs SesaZleblobas daZabos situacia saqarTvelosTvis
rTul regionebSi da adgilze sakuTari iurisdiqciis gavrcelebisTvis
rusul samRvdelo pirebs iyenebs.
imis gamo, rom ruseTma jer ver daaRwia Tavi ufrosi Zmis sindroms,
imperialistur, azrovnebas, qarTveli eri da saxelmwifo cdilobs
gadarCenisa da damkvidrebisTvis sxva didi Zala airCios, miuxedavad
imisa, rom meti religiuri da kulturuli siaxlove msoflio gigantebs
Soris swored ruseTTan aqvs. am ukanasknels ki jer kidev ar ZaluZs
postsabWour qveynebTan Tanasworuflebiani urTierTobis damyareba.
Tumca, meore mxriv, ruseTi didi qristianuli tradiciebis qveyanaa.
mis teritoriaze araerTi saswaulTmoqmedi xati gamoCenila,
aRsrulebula mravali saswauli, ruseTis marTlmadidebel eklesias
didi da Zlieri wmindanTa Tu saeklesio moRvaweTa dasi hyavs. rusuli
marTlmadidebeli eklesiis wiaRSi mravali saRvTismetyvelo, saeklesio
da sasuliero literatura Seiqmna da dResac am mimarTulebiT muSaoba
aqtiurad grZeldeba. ra Tqma unda, Tanamorwmune eklesiebs Soris
TanamSromloba, literaturul-kulturul da sasuliero urTierToba
19
grZeldeba, magram TiToeuli nabijis gadadgmisas sifrTxile SeimCneva _
Tu ramdenad moaxdens es nabiji politikur zegavlenas. aseT
urTierTobas ki ver davarqmevT gulwrfel qristianul urTierTobas,
iseTs, rogoric unda iyos da-eklesiebs Soris.
$2. marTlmadidebeli eklesia, saqarTvelos xelisufleba da sazogadoeba
1990-92 wlebSi
1990-1992 wlebi – esaa sabWoeTis daSlisa da misi uSualod momdevno
wlebi. es sami weliwadi saqarTvelos damoukideblobis mopovebisa da
axali saxelmwifoebriobis aRdgenis mcdelobis wlebia 70 wliani
socializmis batonobis Semdgom. am wlebis politikuri aspeqti sakmaod
dawvrilebiTaa Seswavlili. winamdebare Tavi mcdelobaa imisa,
warmoaCinos sabWoTa kavSiris daSlisa da misi uSualod momdevno
wlebSi (pirveli prezidentis mmarTvelobis ganmavlobaSi) ra adgili da
funqcia daekisra saqarTvelos marTlmadidebel eklesias; ra
mdgomareobaSi iyo da ra movaleobas tvirTulobda igi am gardatexis
momentSi; rogori damokidebuleba hqonda xelisuflebas da sazogadoebas
eklesiis mimarT...
sabWoeTis daSlas saqarTveloSi XX s-is 80-iani wlebis movlenebi,
kerZod ki qarTvelTa erovnuli moZraobis gaaqtiureba uZRoda win.
icvleboda qarTuli sazogadoebis mentaliteti, cxadi iyo arsebuli
politikuri wyobilebis dromoWmuloba, gaCnda axali moTxovnebi,
Sesabamisad, qveyana emzadeboda da ganicdida erTi socialur-
politikuri wyobidan meoreze gadasvlis mtkivneuli process. am dros
saqarTvelo gamovida sabWoeTis samocdaaTwliani tyveobidan,
sainformacio vakuumidan da marto aRmoCnda msofliosa da sakuTari
xalxis winaSe, imsxvreoda sabWoTa ideologTa mier danergili idealebi
da xdeboda RirebulebaTa gadafaseba. win wamovida mTeli rigi
problemebisa, romelTagan upirvelesi saxelmwifos Seqmna-Camoyalibeba
20
iyo. qveynisTvis ki, romelsac bolo ramdenime saukune damoukidebeli
saxelmwifoebrioba ar gaaCnda, es namdvil dilemad iqca. XX-XXI
saukuneebis momijnave dekadebi faqtobrivad mTlianad daeTmo am miznis
aRsrulebis mcdelobas. maSasadame, 1990-iani wlebi iyo axali etapis
dasawyisi saqarTvelos istoriaSi. qveynis aRmSeneblobis saqmeSi ki
marTlmadidebeli eklesiis roli upirobod didi iyo.
Tavad eklesiac didi dilemis winaSe aRmoCnda – mis dRis wesrigSi
erTmaneTze mniSvnelovani da saswrafod gadasawyveti sakiTxebi idga –
aRedgina istoriuli avtoriteti, yofiliyo adekvaturi axali
moTxovnebisadmi, dakompleqtebuliyo saWiro kadrebiT, moeZebna saerTo
ena saxelmwifosa da sazogadoebasTan da pasuxi gaeca epoqaluri
gamowvevebisTvis.
sabWoeTis daSlis Semdeg xalxSi gaCnda erovnulobis mZafri gancda.
xalxi panikurad da fanatiurad aRiqvamda yovelives rac tradiciebTan,
erovnulobasa da sulierebasTan iyo dakavSirebuli. xelisuflebac,
zviad gamsaxurdias meTaurobiT, aqtiurad atarebda mkveTrad erovnul
xasiaTs, riTic kidev ufro amZafrebda zemoxsenebul gancdas
sazogadoebaSi.
aTeisturi reJimis Semdeg mosulma religiurma Tavisuflebam
erTbaSad aitaca isedac emociur talRaze myofi mosaxleoba. daiwyo
eklesiisken masiuri mibruneba. miuxedavad imisa, rom codna ar iyo
Sesabamisi, Tavad saeklesio ritualebSi monawileobac ki erTgvari xsna
da Sveba iyo sazogadoebis didi nawilisTvis. gazeTebSi sakmaod xSirad
iwereboda siZulviliT da sinanuliT aRsavse werilebi, rom amdeni xani
emsaxurebodnen yovlad miuRebel da sazarel `idealebs~. SeiniSneboda
monatreba da eklesiisgan daSorebis sinanuli. saqarTvelos
sapatriarqoc cdilobda metad daaxloebda xalxs, nugeSi eca misTvis da
daekmayofilebina misi religiuri moTxovnebi. saamisod arc Tu iSviaTad
ewyoboda RonisZiebebi, im raionebSi, sadac ar msaxurebdnen moZRvrebi:
Tbilisidan an sxva raionebidan gzavnidnen RvTismsaxurebs mrevliTurT,
iq xdeboda wirva-locvebis, naTlobebisa da sxva saeklesio
saidumloebebis aRsruleba, mrevlis gacnoba-daaxloeba, saeklesio
21
swavlebis qadageba. xSirad gamoiTqmeboda sxvadasxva soflebsa Tu
raionul centrebSi eklesiis aRdgena-aSenebis, wirva-locvis dawesebis
survili. umetes SemTxvevebSi adgilobrivi mosaxleoba TviTon
aqtiurobda da arc Tu uSedegod.
Tavad qveynis mZime socialur-politikur-ekonomikuri mdgomareoba
sasowarkveTilebaSi ayenebda sazogadoebas. qveyanas, romelsac bolo
ramdenime saukune sakuTari saxelmwifoebrioba ar gaaCnda da mudmivad
dampyroblis gadawyvetilebiT awarmoebda sakuTar sagareo da saSinao
saqmeebs, axla realurad didi pasuxismgeblobis winaSe idga.
sazogadoebaSi arsebuli saxelmwifoebrivi gadagvarebis SiSi da
gadarCenis instinqti yovelive erovnulisa da marTlmadideblurisadmi
isteriuli fanatizmis msgavs damokidebulebas iwvevda.
saqarTveloSi XX s-is 90-iani wlebis pirveli naxevari gamoirCeva
politikaSi xalxis monawileobis gansakuTrebuli aqtiurobiT.
warmoudgenel raodenobas aRwevda partiaTa ricxvi, mravalferovani iyo
maTi mimarTuleba da miznebi. gamoCnda bevri lideri sakuTari xedviTa
da winadadebebiT. Camoyalibda mravali sazogadoeba-organizacia
sxvadasxva erovnuli lozungebiT. xSirad ismoda erovnuli erTianobisa
da demokratiulobisken svlis mowodebebi. ZiriTadad ganwyoba
garegnulad sakmaod religiuri iyo, TiTqmis ar Catarebula gamosvla Tu
manifestacia, romelic sanTlebiTa da locviT ar dasrulebuliyo.
Tumca, rogorc aRvniSneT, amgvari ganwyoba ufro sakuTari
identifikaciisa da erTobis, saerTo maxasiaTeblis dadastureba iyo. es
is faqtorebi iyo, rac saerTo hqonda sazogadoebis yvelaze aqtiur
nawils. garda amisa, marTlmadideblobis principebis xseneba erTgvari
garantia da mosaxleobis mxridan ndobis faqtori iyo. samwuxarod,
droTa ganmavlobaSi eklesiis an marTlmadidebluri principebis
saxeliT gamosvla modaSi Semovida. ra Tqma unda, ukve xdeboda gaTvla
xalxis eklesiisadmi ndobis faqtorze da iyo am faqtoris gamoyenebis
mcdelobebi.
22
1990-iani wlebis dasawyisSi erovnul-religiuri datvirTva
sazogadoebrivi azrisa da ganwyobis gamomxatvelma xelovnebamac SeiZina.
masSi aisaxa is idealebi, rac am periodSi xalxis umetesobisTvis iyo
mniSvnelovani. Tanamedrove xelovnebis nimuSebis gamofenebze daiwyo
Wedurobis, qargvis, xatvisa da sxva xalxuri tradiciebis aRdgena-
gaxseneba. imave ganwyobiT araerT qalaqsa Tu sofelSi aRimarTa jvari
Tu 9 aprilis monumenturi Zeglebi. arc Tu iSviaTi iyo axalgazrda
mecnierebis saeklesio TematikiT daintereseba. aRniSnuli muxtis
aqtiurad gatareba daiwyo skolebsa da baRebSi, sxvadasxva
saswavleblebSi, sadac Catarebuli RonisZiebebi am Tematikaze iyo
agebuli da TiTqmis arcerTi maTgani ar tardeboda sasuliero piris
mowvevis gareSe.
magram aseTi ganwyoba ar iyo upirobo – yvela ar iziarebda. xSiri
iyo saero pirTa Soris sasuliero sakiTxebze dapirispireba, aseve
mimdinareobda saero da sasuliero pirebs Soris religiur sakiTxebze
dava ZiriTadad rwmenisa da codnis SeuTavseblobis safuZvelze.
mecnierTa da sxva saero pirTa Careva eris sulier cxovrebaSi
Tavgzas ubnevda jerac araeklesiur, gaucnobierebel mosaxleobas.
Sesabamisad, araerTi SemTxveva iyo, roca qveyndeboda werilebi,
romelsac ama Tu im religiur sakiTxSi Sehqonda eWvi. saerTodac,
xSirad morwmuneebs eWvis TvaliT uyurebdnen im sabWouri
gamocdilebidan gamomdinare, rom maT ukan SesaZloa romelime
politikuri Zala mdgariyo.
rogorc wesi, nebismier qveyanaSi gardamaval periodSi Seqmnili
rTuli Sida politikuri viTarebiT kargad sargebloben sxvadasxva
warmomavlobis seqtebi. am mxriv arc saqarTvelo iyo gamonaklisi.
qveyanaSi daiwyo mravali religiuri dajgufebis Semodineba, romlebsac
xels aZlevda mosaxleobis religiuri gaunTlebloba. es dajgufebebi
aseve sargeblobdnen xalxis socialuri gaWirvebiT da mxardaWeris
safasurad maT mimdevrebs materialur daxmarebas sTavazobdnen. 1990-iani
wlebis dasawyisSi am yovelivem metad SemaSfoTebeli saxe miiRo da
sapatriarqomac daiwyo gamosavlis Zieba. am ukanasknelis moqmedeba ki ar
23
iyo seqtebis msgavsi, anu ar iyo gaTvlili eklesiaSi xalxis pragmatuli
da yofiTi interesebis gamo mizidvaze. saqarTvelos eklesiis mesveurebi
qadagebebiTa da masmediis saSualebiT cdilobdnen mosaxleobisTvis
aexsnaT marTlmadideblobis arsi da SeetanaT maTSi religiuri
ganaTleba. am procesSi qarTuli eklesia bolomde inarCunebda misTvis
damaxasiaTebel zomierebas da problemebTan gamklavebis mSvid,
Semwynareblur da inteligentur stils. es yovelive gamiznuli iyo
xalxSi codnaze damyarebuli rwmenis damkvidreba-ganmtkicebisTvis.
am periodSi saqarTveloSi sakmaod mravalricxovani seqta moqmedebda.
Tavdapirvelad, sapatriarqo cdilobda maTTan saubris gamarTvas, magram
Tavad seqtis warmomadgenlebi aridebdnen Tavs da es mcdelobebi
uSedegod mTavrdeboda. moqmed seqtebs Soris mravali dasaxelebisa da
warmomavlobis dajgufeba iyo: ieRovas mowmeebi, kriSnaidebi, baftistebi,
ormocdaaTianelebi da sxv. zogi maTgani met-naklebi `xmauriT~ zrunavda
Tavis mimdevrebze, zogic sakmaod agresiuli gancxadebebiT gamodioda
da upirispirdeboda oficialur eklesias. qarTul religiur
sazogadoebas `qarTvelTa Soris marTlmadideblobis ganmamtkicebel
dass” [axalgazrda iverieli(z)1990:6] surda emxilebina sxvadasxva seqtebi,
Tumca am ukanasknelTa warmomadgenlebi Tavs aridebdnen qarTuli
eklesiis mRvdelmsaxurebTan Sexvedra-gasaubrebas religiur sakiTxebSi
arakompetenturobisa da sxva mizezebis gamo.
1990 wlis aprilidan periodulad iwyo gamocema `saqarTvelos Zvel
marTlmadidebelTa saRvTo kavSiris~ gazeTma `RvTiurma gzam”, romlis
mizanic iyo: `aRdges droTa ganmavlobaSi saxeSecvlili da Seryvnili
ZvelberZnuli RvTismadidebloba, romelic saqarTvelos andria
pirvelwodebulma da simon kananelma uqadaga da romelmac mociqulTa
swori ninowmindis wyalobiT saxelmwifo statusi miiRo”. am gazeTis
gamosvlas araerTi Sexvda sixaruliT, magram aSkara iyo, maT ar icodnen
gansxvaveba ZvelberZnul da qarTul marTlmadideblobas Soris.
es movlena imdenadaa CvenTvis sayuradRebo, ramdenadac am religiuri
dajgufebis moRvaweoba Semdeg wlebSi araerTxel uTanxmoebisa da
24
mosaxleobaSi dabneuloba-dabrkolebis mizezad gamxdara. am gazeTis
damaarseblebi iyvnen qarTveli `raskolnikebi~ z. narmania da a. Caxava.
isini aqtiur da agresiul politikas atarebdnen saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis sawinaaRmdegod da mas eresad,
funqciagamoclilad da ruseTis interesis gamtarebelad acxadebdnen. a.
Caxava Tavs ioane RvTismetyvelad miiCnevda, romelic cocxlad waiyvana
RmerTma ukanasknel Jamamde. misi rwmeniT, is ukve dabrunda da axla
redkolegiaSi mas 12 wevri hyavda, romelic, misi azriT, `uflis 12
mociqulze unda mianiSnebdes” [mSvidoba TqvenTana 1990:.2]. aseTi
ganwyobebi ki mZimed aisaxeboda myife safuZvlis mqone qarTvelTa
rwmenaze.
daaxloebiT msgavsi saxis dapirispireba iyo iseT sakiTxzec,
rogoricaa ekumenizmi. am sakiTxSi sazogadoebis damokidebuleba orad
iyo gayofili: SedarebiT didi nawili uaryofiTad ekideboda ekumenizms
_ uwodebda eresTa eress da qristianobis, erovnulobisa da
saxelmwifoebriobis pirvel mtrad miiCnevda. rasakvirvelia, ekumenizms
mravali damcvelic hyavda. am sakiTxmac momavalSi ganviTareba hpova da
sqizmis mizezad iqca. mis Sesaxeb ufro dawvrilebiT momdevno TavebSi
gveqneba ganxilva.
amrigad, sabWoeTis daSlis uSualod momdevno wlebis ganmavlobaSi
saqarTvelos sazogadoeba did eiforiaSi iyo – erTi iyo SiSi da
gaurkvevloba saxelmwifoebriuli xvalindeli dRis Taobaze, meore iyo
imedi imisa, rom aRdgenili tradiciebi da erovnuli Rirebulebebi swor
gzaze daayenebda gansacdelSi myof qveyanas, amitom iyo gansakuTrebuli
ltolva yovelive erovnulisa da religiurisaken. ra Tqma unda,
sapatriarqo grZnobda sazogadoebis molodins da cdilobda yofiliyo
adeqvaturi msgavs gamowvevebze pasuxis gacemisas. amas garda, iyo kidev
erTi, gardamavali sazogadoebisTvis damaxasiaTebeli faqtori –
religiuri moTxovnilebis gazrdiTa da Sesabamisi codna-gamocdilebis
arqoniT sargebloben sxvadasxva warmomomavlobis seqtebi da aqtiuri
XVIII saukuneSi ruseTSi warmoqmnili qristianuli gaerTianeba (seqta), romelicupirispirdeboda oficialur eklesias, ris gamoc maT eklesia da saxelmwifo sdevnidada asaxlebda imperiis ukidures provinciebSi.
25
prozelitizmiT imravleben momxreebs. saqarTvelos am wlebSic
analogiur movlenasTan gvqonda saqme. Tumca didi iyo saqarTvelos
sapatriarqos yuradReba am sakiTxSi da cdilobda qadagebiT da
sazogadoebaSi codnisa da rwmenis amaRlebiT Seeferxebina seqtebis
moZraoba. sapatriarqos da sasuliero pirTa aqtiuri moRvaweobis
Sedegad nel-nela iqmneboda sazogadoebrivi azri, romelic
marTlmadidebel eklesias erTaderT mxsnelad miiCnevda, Tumca, es azri
sazogadoebaSi erTaderTi da upirobo ar iyo.
$3. saqarTvelos sapatriarqos pozicia da kaTolikos-patriarqi ilia II
1990-92 wlebSi
socialuri, politikuri Tu ekonomikuri siduxWiris fonze
sarwmunoebrivi sakiTxebi mosaxleobis mier mTeli simZafriT
ganicdeboda. yvelaze mZime dros imedad sarwmunoeba isaxeboda. am
sferos problemebi ki damangrevelad moqmedebda sazogadoebaze.
ZiriTadad sufevda gaucnobiereblobisa da gaurkvevlobis SiSi. zogi
ubrundeboda ZvelTa gzas, zogi axals eZebda, zogic veraferSi
garkveuliyo, raRac nawilisTvis ki religia zedmetobad rCeboda. saWiro
iyo sazogadoebis saxis, saerTo ideis Camoyalibeba. amisTvis ki
saqarTvelos sapatriarqo Zalebs ar iSurebda arsebul politikur-
ekonomikur situaciaSi. gamodioda marTlmadidebluri gazeTebi, wignebi,
broSurebi, saxelmwifo beWdviT organoebSi xSirad ibeWdeboda qarTuli
xuroTmoZRvrebis Zeglebis suraTebi mcire istoriul-dokumenturi
anotaciebiT, arcTu iSviaTad qveyndeboda wmindanebisa da saqarTvelos
istoriis mniSvnelovani pirebis biografiebi, TeologTa Tu
RvTismsaxurTa qadagebebi sxvadasxva Temebze, locvebi, cnobebi
saeklesio wesebsa da tradiciebze, sxvadasxva seqtebis istoriasa da
Sexedulebebze da a.S. 1990 w. pirvelad moewyo morwmuneTa 100 kaciani
jgufebis msvleloba wm. ninos nakvalevze tba faravnidan mcxeTamde
[axalgazrda iverieli(p)1990:1]. amave wlidan uwmindesisa da unetaresis
26
ilia II-is kurTxeviT aRdga da damkvidrda dReSi Svidgzis locvis
tradicia.
am periodidan, rogorc ki saqarTvelos sulieri kulturis Zeglebi
metnaklebad gaTavisuflda sabWoeTis wnexisa da sakuTrebisgan,
masobrivad daiwyo eklesiebis aRdgena-aSeneba, amoqmedda taZrebi,
gamyarda Zveli Zeglebi, daiwyo maTi popularizacia, ewyoboda Zeglebis
Semswavleli da sakonservacio eqspediciebi. am saqmes mravali Semwe
gamouCnda, zogi fizikurad exmareboda mSeneblebs, zogi Tanxas
ricxavda... gansakuTrebiT aqtiurobdnen studenti-axalgazrdebi.
1990 wlisaTvis iyo cnoba, rom `saqarTveloSi bolo erTi wlis
manZilze 200-ze meti wminda taZari aRsdga da amoqmedda, daiwyo axalmac
Seneba” [axalgazrda iverieli(a)1990:.3]. am mcire eklesiebis aRdgenis
paralelurad safuZveli Caeyara saukunis mSeneblobas _ wm. samebis
taZars elias mTaze [beriZe 1990:6].
am movlenebis fonze, sainteresoa sazogadoebis damokidebuleba
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis uwmindesisa da unetaresis
ilia II-is mimarT, Tu rogor aRiqvamdnen mis saqmesa da Sexedulebebs.
misi avtoriteti da ndobis reitingi yovelTvis maRali iyo.
gardamaval periodSi, rodesac xalxi gaurkvevel mdgomareobaSi iyo
aramxolod rwmenis, aramed cxovrebis yvela sferoSi, roca gaurkveveli
iyo qveynis momavali, qarTuli eklesiis saWeTmpyroblis Rvawli didi
iyo. pirovnebis moRvaweobis yvelaze kargi Semfasebeli Tavad xalxia,
amitomac Cven am SemTxvevaSi davjerdebiT kaTolikos-partiarqis Sesaxeb
gamoTqmuli damokidebulebis konstataciiT, romelic amovikiTxeT 1990-91
wlebis presis furclebze: werilebSi ilia II-es ixsenieben `eris mamad”
da misi gadawyvetilebebis siswores endobian. amovikiTxeT aseTi azric:
`yvelaze marTali da utyuari saSualeba srulyofisa aris is, rom Tavi
Camouyalibebel, arasrulfasovan adamianad SeigrZno. amitomacaa, rom
qarTuli eklesiis mwyemsis, uwmindesis da unetaresis ilia meoris
moRvaweoba upirvelesad qarTveli sazogadoebis zneobriv aRorZinebasa
da erovnuli cnobierebis gaRvivebas eswrafvis” [gvelesiani 1990:.4].
27
uwmindesi cdilobda sulierebis gavlena moexdina saganmanaTleblo
sistemazec, ise rom RvTismsaxurebs xSiri urTierToba hqondaT bavSvTa
saxlebTan, bavSvTa fsiqo-nevrologiur dispanserebTan da sxva msgavs
dawesebulebebTan. uwmindesisa da unetaresis ZalisxmeviT safaraSi
gaixsna orwliani sasuliero saswavlebeli [gogoWuri 1990:5]. Tavad
kaTolikos-patriarqic xSirad stumrobda saqarTvelos sxvadasxva
saswavleblebs. didi mniSvneloba hqonda sapatriarqos mier dawesebul
samisionero moRvaweobas, patriarqis Segonebebs, mowodebebsa da
qadagebebs. isini yovelTvis Seesatyvisebodnen sazogadoebis sulier
mdgomareobas... uwmindesis moRvaweoba mravalmxrivi da mravalferovani
iyo – sapatriarqo muSaobda rogorc qveynis Sida problemebze, aseve
saerTaSoriso sarbielzec. msoflio marTlmadidebeli eklesiis
sapatriarqosTan 12 weliwads mimdinareobda molaparakeba da 1990 wels
qarTul eklesias mieca avtokefalobis damadasturebeli sigeli da
aRiarebul iqna patriarq-mamamTavris wodeba... `axla Tamamad SeiZleba
iTqvas, rom iwyeba qarTuli eklesiis renesansi,” _ ambobda uwmindesi da
unetaresi 1990 wlis bolos [axalgazrda iverieli(k)1990:1].
1990-iani wlebis dasawyisi kriminaluri TvalsazrisiTac Zalian
rTuli iyo. mouwyobeli saxelmwifos da sazogadoebrivi dacvis
sistemisa da socialur-ekonomikuri gaWirvebis gamo xSiri iyo qurdoba
da yaCaRoba, SemafoTeblad xSiri iyo kacis kvla. saqarTvelos
kaTolikos-patriarqis azriT, adamianTa amgvari azrovnebis mizezi
sulierebis naklebobac iyo. faqti iyo, ar SeiZleboda ase gagrZeleba,
miT umetes, rom borotmoqmedebze ar moqmedebda arc eklesiis Segoneba
da arc samarTaldamcavTa aRmkveTi RonisZiebebi. amitom 1990 wels
kaTolikos-patriarqma ilia II-m gamosca `sagangebo brZaneba~ [axalgazrda
iverieli(r)1990:2]:
`saxeliTa mamisaTa da ZisaTa da sulisa wmidisaTa vbrZaneb: dReidan
yoveli qarTveli adamianis mkvleli, miuxedavad msxverplis (moklulis)
danaSaulisa an udanaSaulobisa, gamocxaddes qarTveli eris mtrad.
28
mkvlelis saxeli da gvari Setanil iqnes sapatriarqos specialur
wignSi da gadaeces Taobidan Taobas, rogorc samarcxvino da dasagmobi.
sagangebo brZaneba ese miRebulia, raTa saqarTveloSi samudamod
Tavidan acilebul iqnes umZimesi codva da danaSauli RvTisa da eris
winaSe _ ZmaTa kvla.
ilia II
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqi”
[axalgazrda iverieli(d)1990:2].
amgvari brZaneba saqarTvelos da qarTuli eklesiis istoriaSi
uprecedento iyo. misi aucilebloba ZmaTamkvlelma omma da Sida
socialurma dapirispirebam ganapiroba. mogvianebiT uwmindesi Tavad
saubrobda am brZanebaze: `saqarTvelos kaTolikos-patriarqis mier
mravali brZaneba dawerila, magram msgavsi arasodes. es erTis mxriv,
raRac imedis momcemia, magram meore mxriv, Cvens sulier mdgomareobaze
metyvelebs... is xangrZlivi drois manZilze mzaddeboda da dadga is
saSiSi Jami, roca usaTuod unda daweriliyo” [axalgazrda
iverieli(d)1990:2]. mogvianebiT es brZaneba afxazi separatistebis mier
mikerZoebiT iqna aRqmuli, romlebic miiCnevdnen, rom igi mimarTuli iyo
uSualod maT sawinaaRmdegod. amis gamo afxazeTSi vizitisas isini Tavs
daesxnen uwmindess da mis delegacias.
1991 weli mwvave politikuri dapirispirebebiT daiwyo: 1990 wlis 11
dekembers saqarTvelos xelisuflebam samxreT oseTis avtonomiuri
respublika gaauqma, ramac ruseTis mxridan, mwvave reaqcia gamoiwvia da
1991 w. 7 ianvars prezidentma m. gorbaCovma uxeSad da kategoriulad
moiTxova saqarTvelosgan, sami dRis vadaSi isev aRedginaT es avtonomia
[alaviZe 1991:1]. am moTxovnas didi gamoxmaureba da aRSfoTeba mohyva
qarTuli sazogadoebis mxridan _ ewyoboda SimSilobebi da saprotesto
aqciebi, ibeWdeboda uamravi werili, gamoTqvamdnen mosazrebebs... daiwyo
erTgvari sainformacio omi. gorbaCovis ganacxadTan dakavSirebiT
`sruliad saqarTvelos RvTisSvilTa kavSirma~ (invalidTa sazogadoebam)
gamoaqveyna gancxadeba, romlis mixedviTac unda gamarTuliyo
29
respublikis uzenaesi sabWos, erovnuli kongresis, sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-isa da yvela politikur-
sazogadoebrivi organizaciis warmomadgenelTa erToblivi sxdoma, rom
SeemuSavebinaT saqarTvelos erovnul-ganmaTavisuflebel ZalTa
erToblivi moqmedebis gegma Tvisobrivad axal sazogadoebriv-politikur
viTarebaSi. aseve iyo mowodeba, rom saqarTvelos samociqulo eklesiis
locva-kurTxeviT mowyobiliyo msvleloba Tbilisidan mcxeTamde, sadac
mTeli dRe qveynis keTildReobisTvis aRevlineboda locva, xolo Semdeg
politikur, sazogadoebriv da sasuliero warmomadgenlebTan erTad
gamarTuliyo erovnuli kreba ruseTis saqarTvelosadmi
damokidebulebisa da Sida qarTlSi arsebuli mdgomareobis
gansaxilvevad [sruliad saqarTvelos RvTisSvilTa... 1991:3]; [wereTeli
1991:4]. am azrs didi mxardaWera mohyva.
Semdegi movlena, romelmac qarTveli sazogadoebis yuradReba
miiqcia, 1991 w. 17 marts gudauTis sof. abRarxuqSi afxazebis mier ori
qarTvelis cema iyo im mizeziT, rom qarTvelebi sakavSiro referendumis
dRes saarCevno ubanSi ar mividnen. amas gamoexmaura saqarTvelos
sapatriarqos sagareo urTierTobebis ganyofilebis xelmZRvaneli da
eklesiaTa msoflio sabWos centraluri komitetis wevri, afxazeTis
mitropoliti daviTi (Wkadua). mitropolitma ganacxada, rom mas SeuZlia
aRZras afxazeTSi saerTaSoriso komisiis mowvevis sakiTxi gudauTis
raionis zogierT sofelSi qarTveli mosaxleobis Seviwroebis faqtebis
Sesaswavlad. `magram,_Tqva man,_ jerjerobiT Tavs Sevikaveb am sakiTxis
dayenebisgan im imediT, rom afxazeTis mTavroba da avtonomiuri
respublikis samarTaldamcavi organoebi TviTon miscemen principul
Sefasebas abRarxuqSi ori qarTvelis cemis, agreTve qarTuli erovnebis
mcxovrebTa sxvagvari Seviwroebis faqts” [paWkoria 1991:1]. SeiZleba
iTqvas, es ganacxadi erTgvari Sexseneba iyo, rom eklesias sakmao Zala
hqonda moegvarebina ara mxolod sasuliero, aramed saero sakiTxebic,
miTumetes, rom saqarTvelos sapatriarqo yvelanairad cdilobda
maqsimaluri urTierToba SeenarCunebina afxazeTis avtonomiuri
respublikis xelmZRvanelobasTan.
30
am faqtidan mcire xani iyo gasuli, rom qarTvelebma axali Semoteva
iwvnies: `11 aprilis 6 saaTze qarelis raion sof. dvanSi SeiWra ssrk
Sinagani jaris 12 javSantransportiori. samxedroebma daarbies
miliciisa da soflis mosaxleobis saguSagoebi cecxli waukides wm.
giorgisa da samebis eklesiebs~. daaxloebiT amave periodSi moxda kidev
erTi vandaluri faqti: `osma SeiaraRebulma eqstremistebma xeebze
miakres oTxi daWrili qarTveli adgilobrivi mcxovrebi da cocxlad
dawves~ [`vandalebi~ 1991:1].
am movlenebs sazogadoebis da saero Tu sasuliero xelisuflebisgan
didi aRSfoTeba da gamoxmaureba mohyva. uwmindesma miswera werili
konstantinopolis-axali romis mTavarepiskoposs da msoflio patriarqs
dimitrios I-s, Rirs emilio kastros - eklesiaTa msoflio sabWos
generalur mdivans da aseve, moskovisa da sruliad ruseTis patriarqs
aleqsi II-s, raTa saTanado Sefaseba miecaT momxdarisaTvis da xma
aRemaRlebinaT samarTlianobisa da WeSmaritebis dasacavad.
samarTlianobis aRdgenisTvisa da saqarTvelos damoukideblobis
SenarCuneba–ganmtkicebisTvis qarTveli eris warmomadgenlebmac ucxoeTs
miapyres imedis Tvali da saqarTvelos mweralTa kavSirma werilebiT
mimarTa ruseTis patriarqs aleqsi II-esa da romis paps ioane pavle
meores [`mis yovladuwmindesobas...” 1991:1]. ruseTis mxridan saqarTvelom
veranairi pasuxi ver miiRo, vatikanis mxridan ki gaizarda yuradReba da
aqtiuroba, gansakuTrebiT maSin roca saqarTvelo didma miwisZvrebma
daaziana...
garTulebul saSinao Tu sagareo urTierTobas Tan daerTo bunebriv
stiqiaTa mTeli seria. dawyebuli 1991 wlis 29 aprilidan ramdenime Tvis
ganmavlobaSi miwa iZvroda saqarTvelos TiTqmis mTel teritoriaze.
dazianda mTeli rigi raionebisa: saCxere, oni, cxinvali... TiTqos
gaWirvebul qarTvelobas bunebis risxvac aRmarTSi eweoda [axalgazrda
iverieli 1991:1]. miwisZvris Sedegad saqarTvelos aTasobiT moqalaqe
saxl-karis gareSe darCa, xolo uamravi qarTuli xuroTmoZRvruli
Zegli Zlier dazianda. miuxedavad mZime socialuri da materialuri
31
viTarebisa, saqarTvelos mosaxleoba sakuTari ZalebiTa da saxsrebiT
aRadgenda eklesia-monastrebs, iqmneboda Sesabamisi fondebi...
miwisZvrebma kidev ufro miiqcia saqarTvelosken msoflios
yuradReba, miTumetes, rogorc aRvniSneT, gansakuTrebiT gaaqtiurda
kaTolikuri samyaro. xSiri iyo romis papis delegaciebis stumroba
saqarTveloSi. maTi vizitis ZiriTadi mizani kaTolikur da
marTlmadideblur eklesiebs Soris urTierTobis gamyareba da
Sesabamisad, am gaWirvebis Jams saqarTvelos materialuri da specialuri
daxmareba iyo. aRsaniSnavia, rom am periodSi saqarTvelos sapatriarqos
aqtiuri urTierToba hqonda msoflios sxva eklesiebTan imdenad,
ramdenadac saqarTvelos kaTolikos-patriarqi ilia II 1978 wlidan
eklesiaTa msoflio sabWos erT-erTi prezidenti iyo. amdenad ekumenur
moZraobaSi Cabmuli eklesiebisTvis urTierTdaxmareba erT-erTi
umTavresi movaleoba iyo. Tumca, aRsaniSnavia, rom sasuliero sferos
garda kaTolikebis (italielebisa Tu frangebis) aqtiuroba
sazogadoebis cxovrebis sxva sferoebSic SeiniSneboda: humanitaruli
daxmareba, saganmanaTleblo programebi...
ucxoeTidan daxmarebis miRebis lodinis garda qarTveli eri,
rogorc aRvniSneT, TviTon cdilobda Tavisi saganZuris movlas. am
saqmianobaSi, rasakvirvelia, sapatriarqos upirvelesi adgili ekava.
maisis dasawyisSi uwmindesi Tavad estumra miwisZvriT dazianebul
raionebs: saCxeresa da WiaTuras da sulierad gaamxneva mosaxleoba
[kilaZe 1991:1]. manamde ki, 29 aprils saqarTveloSi momxdar miwisZvrasTan
dakavSirebiT sapatriarqom gamosca specialuri brZaneba, Seqmniliyo
,,sapatriarqos sagangebo komisia~, romelsac daevala `dazaralebul
eparqiebSi Casvla, Seqmnili situaciis gacnoba da xalxis dasaxmareblad
da darRveuli eklesia-monastrebis aRsadgenad konkretuli winadadebebis
SemuSaveba~. dazaralebuli ojaxebis-Tvis sapatriarqom 200 000 maneTi
gadaricxa, xolo Tbilisis da gelaTis sasuliero akademiis
studentebisgan maSveli razmebi Seqmna [`brZaneba #340~ 1991:1].
32
am periodSi aqtiurad mimdinareobda urTierToba sazRvargareTis
eklesiebTan. xSiri iyo ucxoeli stumrebis vizitebi: amerikeli
kongresmenebi, papis warmomadgenlebi, ruseTis sapatriarqosa Tu
xelisuflebis delegaciebi da sxv. rasakvirvelia, didi yuradReba
eqceoda ruseTTan urTierTobas (amis Sesaxeb ufro dawvrilebiT,
momdevno TavebSi).
1990-1992 wlebSi, damoukideblobis urTules pirvel wlebSi
sazogadoebisgan uzomod iyo gazrdili eklesiis mxridan aqtiurobis
molodini. arsebuli viTarebis fonze sapatriarqo grZnobda am
molodins da cdilobda maqsimalurad epasuxa mosaxleobis
moTxovnebisTvis. xSirad iyo molodini, rom eklesia saxelmwifo
gadawyvetilebebs miiRebda, Caereoda saxelmwifo marTvaSi, magram
maSindeli mTavroba ar iziarebda am mosazrebas da Tavad eklesiac
cdilobda SeenarCunebina Sualedi sazogadoebasa da saxelmwifos Soris
urTierTobaSi.
amrigad, saqarTvelos sapatriarqo mniSvnelovan rols asrulebda
gaurkvevlobaSi myofi sazogadoebis reabilitaciis saqmeSi da amzadebda
mas axali qveynis mSeneblobisTvis. mniSvnelovani da dasafasebelia
Tavad saqarTvelos eklesiis saWeTmpyroblis Rvawli da saerTaSoriso
avtoriteti, romelic iyo erT-erTi pirveli da mniSvnelovani elCi
sakuTari samSoblosi da amiT mniSvnelovnad waswia win saqarTvelos
saerTaSoriso avtoritetis amaRlebis sakiTxi.
$4. saqarTvelos pirveli prezidenti da eklesia
am movlenebis fonze axlovdeboda 1991 wlis 26 maisi _ formalurad
damoukidebeli saqarTvelos pirveli saprezidento arCevnebi. arCevnebis
upirobo favoriti zviad gamsaxurdia iyo, romelic jer kidec 1970-iani
wlebdan aqtiurad iyo Cabmuli erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobaSi.
axal wyobilebaze gadasvlis mZime periodSi mosaxleobaSi gazrdili iyo
erovnuli gmiris Ziebis tendencia. z. gamsaxurdias ganaTlebuloba,
aqtiuroba, tradiciuli ojaxis Sviloba da mkveTrad erovnuli ganwyoba
33
myar safuZvels aZlevda mosaxleobas daenaxaT masSi WeSmariti patrioti
da SeeracxaT igi erovnul gmirad. sazogadoebis damokidebuleba
arCevnebis Semdeg maleve Seicvala.
sayuradReboa zviad gamsaxurdias damokidebuleba eklesiisa da
eklesiis mesveurebisadmi, misi religiuri ganwyoba da politika.
winasaarCevno dReebSi prezidentobis ukve upirobo kandidatma gazeT
,,saqarTvelos respublikaSi” gamoaqveyna Tavisi saprezidento programa.
aqedan CvenTvis sayuradReboa saxelmwifosa da eklesias Soris
urTierTobis sakiTxi: `qarTuli erovnuli moZraoba... Tavisi arsiT
religiur–erovnuli moZraobaa~, `erovnuli xelisuflebis avtoriteti,
misi Zalaufleba unda daemyaros aramxolod xelisuflebis socialur–
politikur gansazRvrulobaze, aramed umeteswilad religiur–zneobriv
sawyisebze~. `saxelmwifom unda uzrunvelyos eklesiis ufleba, iyos
saero cxovrebis aqtiuri monawile...~, `saxelmwifom unda izrunos
skolisa da eklesiis urTierTobaze~. programaSi eklesia warmoCenilia
qveynis ideologad da saxelmwifos TanammarTvelad, rac eklesiasTan
dakavSirebul gamsaxurdias samomavlo gegmebze miuTiTebs. gegmis
mixedviT, eklesia unda gamxdariyo saero xelisuflebis nawili,
romelic warmarTavda eris RirebulebaTa sistemis Camoyalibebas da
ideologiur aRzrdas. Tumca am gegmebs ganxorcieleba ar ewera.
z. gamsaxurdia Tavis winasaarCevno kampaniisas da saerTod, Tavisi
moRvaweobisas, erovnulTan erTad qristianuli lozungebiTac
gamodioda. rogorc vTqviT, axal epoqaSi religiuri mowodebebiT
gamosvla erTgvari garantia iyo mosaxleobis mxridan mxardaWeris
mopovebisa, garda amisa, amgvari muxti sazogadoebaSi arsebuli ganwyobis
amsaxveli iyo. socializmisa da aTeizmidan gaTavisuflebulT
erovnuloba da qristianoba swyurodaT. swored aseT ideologias
iyenebda z. gamsaxurdia, is hpirdeboda xalxs imas, rac maT ase Zlier
ewadaT. amitomac Seracxes igi erovnul gmirad da idealad; amitom
miaCndaT, rom mxolod mas SeeZlo sworad waremarTa qveynis bedi.
sabolood, 1991 wlis 26 maiss gamarTul saprezidento arCevnebSi
xmaTa 86%-iT gaimarjva z. gamsaxurdiam [saqarTvelos respublika (a)
34
1991:1]. Tumca amas politikuri mSvidoba ar mohyolia. ar wynardeboda
saqarTvelos sagareo viTareba; seqtembris pirveli naxevridan ki ukve
SigniT, qarTul sazogadoebaSi daiwyo dapirispireba. mosaxleoba or
banakad gaiyo: `opozicionerebi~ da `oficialurebi~ _ prezidentis
mowinaaRmdegeebi da momxreebi. momxreebi cdilobdnen xalxis mier
arCeuli erovnuli xelisuflebis SenarCunebas, opozicionerebi ki
prezidents diqtaturis damyarebasa da informaciis CaxSobas,
erTpirovnul mmarTvelobas abralebdnen. ar wydeboda mitingebi da
SimSilobebi. aSkara iyo, rom qveyana sisixlismRvreli dapirispirebis
saSiSroebis winaSe idga. am dros emociurad gadatvirTul xalxs isev
sapatriarqos keTilgonierebis imedi hqonda. sazogadoebis did nawils
Rrmad swamda, rom `aseT krizisul mdgomareobaSi, roca TiTqmis
gamoricxulia dapirispirebul mxareTa Soris realuri nayofis
gamomRebi dialogis gamarTvis SesaZlebloba, mSvidobis momtani
saboloo sityva swored eklesias ekuTvnis~. eklesias, am `apolitikur,
maradiul organizms RvTisgan aqvs micemuli is ufleba, rom sisxlis
Rvrisa da sazogadoebrivi qaosis realuri SesaZleblobis winaaRmdeg
xma aRimaRlos~ [dedabriSvili 1991:3]. gaWirvebis Jams qarTvelebs
gadarCenis erTaderT gzad kvlav eklesia esaxebodaT.
1991 wlis 22 seqtembers saqarTvelos kaTolikos–patriarqi uwmindesi
da unetaresi ilia II televiziiT gamovida da samSvidobo epistoleTi
sruliad saqarTvelos mSvidobiani, erovnuli SeTanxmebisken mouwoda.
bevri politikuri Tu sazogadoebrivi organizacia gamoexmaura am
epistoles: mecnierebaTa akademiis prezidiumi, Tbilisis saxelmwifo
universiteti, mwvaneTa partia, RvTisSvilTa kavSiri, isini mxars
uWerdnen eklesiis am iniciativas da mzad iyvnen gverdSi amodgomodnen
saqarTvelos kaTolikos-patriarqs [`ivane javaxiSvilis...~ 1991:1]. am
viTarebaSi gansakuTrebiT gaizarda Tavad kaTolikos-patriarqis,
uwmindesisa da unetaresis roli da mniSvneloba qarTul sinamdvilesa
da sazogadoebaSi. igi garkveulwilad erTaderT realur, sando
mmarTvelad iTvleboda: `swored saqarTvelos kaTolikos-patriarqi
warmoadgens Cveni eris erTianobis simbolos da mas xelewifeba
35
miawvdinos Cveni xma xelisuflebas, opozicias, sruliad
saqarTvelos~_iwereboda gazeTebSi [saqarTvelos mwvaneTa... 1991:2].
pirveli damoukidebeli xelisuflebis nakli, misi spontanuroba da
emociuroba iyo. erovnuli xelisuflebis mosvlis Semdeg zviad
gamsaxuridias ritorika gajerebuli iyo religiuri nacionalizmiT.
erTi mxriv, Tu is saubrobda imaze, rom saqarTvelo aris qarTvelebis
miwa da yvela danarCeni eri aris stumari am miwaze, meore mxriv, is
saubrobda imaze, rom saqarTvelos aqvs gansakuTrebuli sulieri misia,
religiuri misia, samyaro ara dasavluri an aRmosavluri, aramed raRac
mesame gziT waeyvana, romelSic qarTul qristianul mesianizms
moiazrebda. Tumca, praqtikulad aranairi gaazreba imisa, Tu rogor unda
Camoyalibebuliyo samomavlod religiis da religiuri institutebisa da
saxelmwifos urTierTierTmimarTeba - ar momxdara [mindiaSvili 2009]. mas
mkveTrad erovnul-religiuri ganwyoba hqonda, mas Tavi morwmuned
miaCnda. igi mouwodebda Sekrebil xalxs, momitingeebs imisken, rom
aerCiaT qristes gza da am gzaSi igi sakuTar moZraobas gulisxmobda.
gamsaxurdias periodSi sapatriarqos mimarT damokidebuleba iyo TiTqos
civi, uSualod kaTolikos patriarqis mimarTac. gamsaxurdia da misi
momxreebic xSirad gamodiodnen im mowodebiT, rom eklesiaSi reformebi
aris Casatarebeli. isini episkoposebs, sinodis wevrebs, sasuliero
pirebs zogierTs suk-is agentebs uwodebdnen anu `kagebe~-sTan
TanamSromlobaSi amxeldnen. Tumca, saboloo angariSiT gamsaxurdiam
mainc airCia loialobis politika sapatriarqosTan da aseve
sapatriarqoc ar amwvavebda urTierTobas. sxvadasxva interviuebSi
erTmaneTis mamxilebeli gamosvlebis fonze sagrZnobi iyo winaaRmdegoba
gamsaxurdias xelisuflebasa da sapatriarqos Soris. sazogadoebaSi
musirebda azri, TiTqos prezidents xels ar aZlevda patriarqis
Tanamdebobaze myofi kadri. rodesac daiwyo mwvave Sida-politikuri
dapirispireba, gamsaxurdias momxreebi aqtiurad mouwodebnden
sapatriarqos, Careuliyo am dapirispirebaSi da erTgvari gamSveleblis
rolic eTamaSa, vinaidan sxva SemTvxevaSi es yvelaferi gadaizrdeboda
sisxlis RvraSi - rac moxda kidec. ai, ras ixsenebs im dReebis aqtiuri
36
monawile-TviTmxilveli, saqarTvelos yofili premier-ministri Tengiz
sigua:
`xelisufleba zewolas axorcielebda eklesiaze, raTa mas daegmo
opoziciis moqmedeba. eklesia ar asrulebda am moTxovnas da mSvidobiani
molaparakebis iniciativisa da Suamavlis rolis Sesrulebas sTavazobda
xelisuflebas.”
amonaridi 1991 wlis dekembris 27-Si arqimandrit danielis micemuli
interviudan, romelsac patriarqis saxeliT iZleoda:
`-ramdenime dRis win sapatriarqoSi movidnen warmomadgenlebi
xelisuflebisa da iTxoves, garkveuli monawileoba migveRo dRevandel
viTarebaSi da garkveuli azri gamogveTqva mis Sesaxeb. Cven
gamovucxadeT, rom mzad varT dapirispirebul mxareTa Soris
molaparakebaSi monawileobisTvis, anu SuamavlobisTvis... amis Semdeg,
molaparakebas gagrZeleba ar hqonia. Cven ar gvqonia xelisuflebis
mxridan sapasuxo survili mSvidobiani molaparakebis gamarTvisa. swored
aq iCina Tavi Cveni eris jer kidev sulierma dabalma donem. man SeiZleba
sTxovos patriarqs, magram ar SeiZleba mas mosTxovos, ar SeiZleba igi
daavaldebulos... saerTod, xelisuflebas Tu sazogadoebriv Zalas ar
SeuZlia daavaldebulos igi /eklesia/ raime politikuri pozicia
daikavos... misi /patriarqis/ erTi sityvac ki romelime mxaris
sasargeblod – es iqneba gadawonva sasworisa da uflebis miReba erTi
mxarisTvis, rom meore mxare gaanadguros~ [sigua 2010]. sapatriarqo arc
erT mxares ar miemxro, ramac seriozuli ukmayofileba gamoiwvia
gamsaxurdias momxreebSi.
samoqalaqo dapirispirebis, sisxlis Rvrisa da areulobis Sedegad
saqarTvelos pirvelma prezidentma zviad gamsaxurdiam 1992 wlis 6
ianvars saqarTvelo datova. saqarTvelos marTva premier-ministrma T.
siguam aiRo sakuTar Tavze. xolo saxelmwifo marTvis yvela struqtura
samxedro sabWos xelSi gadavida, romelsac Tengiz kitovani da jaba
ioseliani meTaurobdnen.
37
mosvlis dRidanve saqarTvelos droebiTi mTavrobis
warmomadgenlebma scades gamoeyenebinaT ukve nacadi xerxi _ xalxis
ndoba uflis saxelis xsenebiT moepovebinaT da am ganwyobiT daesaxaT
momavali. T. siguam 1992 wlis 6 ianvars saxelmwifo televiziiT
gamosvlvisas ganacxada: `dRes 6 ianvars saqarTveloSi daemxo
komunisturi diqtaturisgan naSobi gamsaxurdias diqtatura...~ gaacno
xalxs droebiTi mTavrobis saswrafo moqmedebis gegmebi. rac Seexeba
moaxloebul dResaswauls Sobas, siguam ganacxada: `did dResaswauls
Sobas daWrili saqarTvelo, magram ara sasikvdilod daWrili, Tvalze
sinanulis cremliT da gulSi imediT egebeba. SevrigdeT, movinanioT,
gaverTiandeT da gavimarjvebT~ [saqarTvelos respublika (b)1992:1].
analogiuri azri viTardeba im drois oficialur periodikaSic: `ukve
davinaxeT, rom erTaderTi qristes gzaRa dagvrCenia sasiarulod.
mivendoT mas. igi amjerad mainc migviyvans Tavisuflebis taZarTan~
[xergiani 1992:3].
z. gamsaxurdia iyo im epoqis gamoZaxili, romelSic igi moRvaweobda –
igi swored im ganwyobis iyo – erovnuli, religiuri, tradiciuli
sazogadoebis aRdgenis mosurne, rogoric saqarTvelos maSindeli
sazogadoeba. am mizeziT airCies igi qveynis mmarTvelad. magram swored
aseTi ganwyoba gaxda araerTi Secdomis mizezi da saboloo piroba
mmarTvelobisa da sicocxlis fataluri dasasrulisa. umTavresi
Secdoma emociuroba da spontanuroba iyo. aseve is ambicia, romelic ar
ergeboda realobas.
SeiZleba iTqvas, rom 1991-1992 wlebSi marTlmadidebluri moZRvreba
da eklesia qarTvelTaTvis gadarCenis saimedo gza iyo. periodikaSi
gamoqveynebuli werilebis umetesoba, iseve rogorc es 1990 wels iyo,
uflisadmi vedrebiT, sasoebiT Tu madlierebiT sruldeboda. amdeni
sirTulisa da zedized momxdari ubedurebebis fonze xalxis fsiqika
metad daZabuli da gaRizianebuli iyo. panikasa da isterikamde misuli
mosaxleoba yovelive mSobliurs da erovnuls eZebda da eloliaveboda.
38
xSirad ixsenebdnen, rom saqarTvelo RvTismSoblis wilxvedri qveyanaa
da TiTqos amiT xazs usvamdnen TavianT pasuxismgeblobas qveynisa da
RmerTis winaSe, rac erTgvar stimulsac aZlevda maT. Tumca xalxis
rwmena mainc ZiriTadad lozungebiTa da emociebiT Semoifargleboda. am
mZime wlebis ganmavlobaSi religia garkveulwilad ideologisa da
mediatoris rols asrulebda. am SemTxvevaSi qarTul eklesias urTulesi
tvirTi ekisreboda: erTi mxriv, igi valdebuli iyo Careuliyo qveynis
Sida politikaSi da amasTanave, unda Seegonebina xalxisTvis,
daewynarebina da mieyvana igi rwmenamde, taZramde.
maSindeli sazogadoebis umetesoba realurad Sors idga namdvili
eklesiuri cxovrebisagan, rac samocdaaTwliani komunisturi, RmerTis
mgmobeli reJimis Sedegi iyo da vfiqrob, erT-erTi publikaciis avtori
yvelaze morgebulad afasebs qarTvelTa imdroindel yofas: `...bevri
vacaleT da Tan vimeoreT, RmerTi CvenTanaa. es fraza albaT arasodes
uTqvamT saqarTveloSi ase xSirad da arasodes vyofilvarT RmerTisgan
ase Sors~ [klarjeiSvili 1990:6].
amrigad, aSkara iyo, rom sabWoTa imperiis daSlis, faseulobaTa
gadafasebisa da arsebuli reJimis gauqmebis Semdeg, saqarTvelos
sWirdeboda axali ideologia, aseTad ki axal erovnul xelisuflebas
da xalxs saqarTvelos eklesia da marTlmadidebluri moZRvreba
esaxeobda. saTaveSi axalmosulma xelmZRvanelobam kargad auRo alRo
xalxis aseT ganwyobas da ideologiis Sesaqmnelad qristianuli
mowodebebi gamoiyena, Tumca isini ufro metad emociad rCeboda.
saerTod, es periodi metad emociuri iyo. amis gamo uamravi Secdoma iqna
daSvebuli qveynis marTva-mowyobaSi. eklesiac, Tavis mxriv, mZime
mdgomareobaSi iyo. saCqaro da pirvelxarisxovani iyo yvela problema:
saWiro iyo eklesias aRedgina Tavisi istoriuli Zala da mniSvneloba;
aRedgina sazogadoebis sarwmunoeba, romelic codnaze iqneboda
damyarebuli; gaTavisuflebuliyo sabWouri prototipebisgan; magram
yvelaze mniSvnelovani da pirvelxarisxovani aRniSnul etapze xalxis
ndobis dabruneba iyo.
39
Tavi meore
saqarTvelos eklesia da eklesiaTSorisi urTierTobebi
postsabWoTa periodSi
$1. ekumenizmis istoriuli wanamZRvrebi (uniis sakiTxi)
1990-iani wlebis dasawyisis ganxilvisas vaxseneT ekumenizmi da masTan
dakavSirebiT gamoTqmuli mosazrebebi, romelTac Semdgom wlebSi didi
gamoxmaureba mohyva saero da sasuliero pirTa mxridan. ekumenizms, am
saxiT Camoyalibebamde, didi istoriuli wanamZRvrebi sdevda.
ekumenizmi Zveli movlenaa. mis pirvel safexurad unia moiazreba.
eklesiaTa erTobis ideis evoluciuri gza Sua saukuneebidan iRebs
saTaves, kerZod ki 1054 wels qristianul eklesiaTa kaTolikurad da
marTlmadideblurad gayofis dRidan. am droidan moyolebuli
qristianobis orive mimarTulebis warmomadgenlebi cdilobdnen
aRedginaT erTiani eklesia erTi moZRvrebiT. magram urTierToba veRar
ganaxlda, radgan eklesiaTa daSoreba Sinaganad dasrulda da am rRvevis
SeCereba SeuZlebeli gaxda [berdiaevi 2000:94].
araerTxel iyo mcdeloba aRedginaT eklesiaTa erTianoba sxvadasxva
saSualebebiT; xan kaTolikebis, xanac marTlmadideblebis mxridan, Tumca
orive mxares ubralod daviwyebuli hqonda warsulSi arsebuli erTobis
arsi. ase rom, sakiTxi ismeboda mxolod `uniis~ TvalsazrisiT da
saukuneTa manZilze iqmneboda romisTvis naklebad warmatebuli sakmaod
mrvalricxovani `uniebi~. `unia~ (unio, unus - laT. _ SeerTeba, kavSiri)
saxelmwifoebs Soris ori saxis arsebobda: 1. pirovnuli (personaluri) –
warmoiSoboda maSin, roca dinastiuri kavSirebisa da taxtis
memkvidreobis wesis gamo erTi da igive piri ori an meti saxelmwifos
monarqi xdeboda. pirovnul uniaSi gaerTianebuli saxelmwifoebi
inarCunebdnen TavianT suverenitets, saerTo monarqiis xelisufleba ki
nominaluri iyo. 2. realuri unia _ ki iqmneboda xelSekrulebis
safuZvelze an ufro Zlieri saxelmwifos calmxrivi aqtis Sedegad.
saerTaSoriso urTierTobaSi realuri unia gamodioda rogorc erTiani
40
suverenuli saxelmwifo. magram religiaSi, politikisgan gansxvavebiT,
SeuZlebelia arsebobdes garigebaze damyarebuli blokebi: me raRacas
dagiTmob, Senc raRac damiTme. rwmena mxolod integraluria da iq raime
daTmobaze wasvla SeuZlebelia [berdiaevi 2000:91].
uniebis Seqmnisas arcTu umniSvnelo rols TamaSobda sarwmunoebis
metismeti daqvemdebareba politikisadmi. `qristianobis istoriis mTeli
ubedurebani eklesiis `politikasTan~ Sezrdam gamoiwvia. gaTiSvasa da
mtrobaSi uzarmazari adgili swored politikam daikava... politikuri
momentebi erTob did rols TamaSobs religiur mtrobaSi da TviT
dogmatur kamaTebSi aRwevs~ _ miiCnevdnen eklesiis istorikosebi
[berdiaevi 2000:97]. garda amisa, sulierebis dacema da eklesiis uaRresad
gapolitikureba imperiaTaTvis saerTo maxasiaTebeli niSan-Tvisebaa, miT
umetes maTi dromoWmulobisa da aRsasrulis wina periodSi.
ekumenizmi _ am SemTxvevaSi, eklesiaTa gaerTianeba _ warmoadgenda
saxelmwifoTa SeTanxmebas religiis sferoSi, rac metad mniSvnelovani
svlaa TiToeuli qveynis politikaSi. saerTaSoriso saeklesio krebebma
XV s-is I naxevarSi Tavisi ganviTarebis umaRles dones miaRwies. isini
saerTaSoriso kanonmdeblobis organoebs warmoadgendnen da
ganixilavdnen ara mxolod sasuliero, aramed saero da politikur
sakiTxebsac ki. am drois saeklesio krebebi damoukidebel politikas
atarebdnen da acxadebdnen pretenziebs umaRles avtoritetze saeklesio
da saero saqmeebis gadawyvetis dros. isini iTavsebdnen aseve papebis
kontrolisa da gasamarTlebis uflebas [jafariZe 1998:245].
eklesiebis gaerTianebis yvelaze cnobili (da istoriuli wyaroebiT
SedarebiT mdidari) mcdeloba ferara-florenciis 1437-39 ww. kreba iyo,
ferara-florenciis krebis Sesaxeb ZiriTadad Semdegi ucxouri wyaroebidan vigebT:
1. Acta Latini _ avtori-andrea di santa kroCe _ krebis kaTolikuri versia, romelickrebis msvlelobis dros daiwera da Semdeg Seivso. SemorCenilia vatikanisbiblioTekaris horacio justinianos versia.2. Acta Graeca _ prolaTinuri berZnuli wyaro. savaraudod, sami avtoris naSromi3. Vera historia unionis non verae inter Graecos et Latinos (berZnebisa da laTinebis umarTebulogaerTianebis marTali istoria) _ am krebis Sesaxeb arsebul wyaroTagan ZiriTadwyarodaa miCneuli. warmoadgens diakvnisa da didi eklesiarxis silvestrossiropulosis (daaxl. 1444w.) memuarebs.
41
sadac daido SeTanxmeba aRmosavlur da dasavlur eklesiebs Soris;
rodesac Seiqmna XV s-is samyaros globalizaciis pecendenti da amis
iniciatorad vatikani gamovida. Tumca, iseve rogorc manamde Seqmnil
uniebs, am uniasac ganxorcieleba ar ewera. amis Semdeg rogorc
aRmosavlurma, ise dasavlurma mxarem, ocnebac ki Sewyvita Zvel
eklesiaTa Rirseul SeerTebaze. marTlmadideblobasa da kaTolikobas
Soris kavSiris mcdelobebs (unias) sruliad garegnuli, saeklesio-
samTavrobo xasiaTi hqonda da es xdeboda Sinagani sulieri erTobis
gareSe [berdiaevi 2000:90]; [kartaSevi 2000:25].
amrigad, cxadia, rom sarwmunoebaTa gaerTianebis TiToeuli
mcdeloba, mxolod politikiT iyo da aris ganpirobebuli (iqneba es
saero Tu religiuri politika). magram imdenad, ramdenadac politika
religiisgan gansxvavebiT araa sayovelTao da maradiuli, yoveli msgavsi
mcdeloba kraxiT mTavrdeba.
§2. saqarTvelosa da ruseTis eklesiebi da ekumenuri moZraoba
XIX saukune, gansakuTrebiT misi meore naxevari metad mniSvnelovani
Zvrebis periodia msoflio, metadre ki evropis istoriaSi.
mogexsenebaT am periodis evropis politikis sirTuleebi:
ganuwyveteli omebi, socialuri dapirispirebebi, msoflios gadanawileba
da msoflio batonobisTvis brZola, udidesi teqnikuri da sameciero
4. istoriul-polemikuri xasiaTis oTxi rusuli Tqmuleba florenciis saeklesiokrebis Sesaxeb:a) Повесть о восьмом соборе священника Симеона суздальца
b) e.w. matianes Tqmuleba
g) `mogzauri~ (Путник)
d) `Слово избрано от святых писаний еже на латыне и сказание о составлении осмаго збора латиньскагои о извержении Сидора прелестнаго и о поставлении в Рустей земли митрополитов~.
aseve rusuli `florenciis saeklesio krebis istoriebi~ dawerili XVI, XVII, XVIIIsaukuneebSi. ferara-florenciis krebaze monawileobas qarTveli delegatebis iRebdnen. krebis 500-mde monawileTagan mxolod oTxma ar moawera xeli eklesiaTa gaerTianebas da amoTxTaganSi qarTveli mitropoliti grigol iberielic ixsenieba.
42
aRmoCenebi, romlebmac ZiriTZirobamde Secvales adamianis manamde
arsebuli warmodgena samyaros Sesaxeb, mniSvnelovnad Seuryies rwmena
adamians da daumkvires undobloba yvelasa da yvelafris mimarT. gaCnda
yovelivesadmi mecnieruli da pragmatuli midgomisa da axsnis
moTxovnileba. am Zvrebma gamoiwvia is, rasac nicSem `RmerTis sikvdili~
uwoda.
XIX s-is bolo mesamedSi situacia ase Tu ise Camoyalibda: Seiqmna
uzarmazari imperiebi germaniis, inglisis, ruseTis Tu sxvaTa saxiT. amis
miuxedavad mSvidoba ar damyarebula. teqnikuri, mecnieruli Tu
ekonomikuri progresi sul ufro aZlierebda imperiaTa survils _
gamxdariyvnen msoflios batonebi. amxela socialuri Tu politikuri
problemebis mqone qveynebi ver gauZRvebodnen xalxs, Tuki ar
daixmardnen religias. msoflio batonobisTvis mebrZol evropis qveynebs
xalxis samarTavad swored kosmopolitur rwmenaze damyarebuli
morCileba sWirdebodaT, romelic daakmayofilebda TiToeuli
sarwmunoebis warmomadgenlis moTxovnilebebs. imperiebi religias
iyenebdnen rogorc saSualebas politikur-socialuri mSvidobis
damyarebisa da SenarCunebiTvis. ase rom, XIX s-Si TiToeuli imperiis
mcdeloba mimarTuli iyo iqiTken, rom religia politizebulad eqciaT.
namdvil rwmenaze naklebma fiqrma da religiisTvis politikuri,
Tanac dakninebuli da meorexarisxovani funqciis miniWebam sarwmunoebas
didi ziani moutana _ sazogadoebaSi nihilizmi da eklesiisadmi undo
damokidebuleba gamoiwvia. am yovelives adamianis gauRmrToeba da
`religiuri krizisi~ daarqves. realurad, es ukanaskneli Tavisi
religiuri TvalsazrisiT ar arsebula im periodSi, xalxis maSindel
mdgomareobas ufro sazogadoebrivi azris kriziss Tu davarqmevT: xalxi
axali gaTavisuflebuli iyo batonymuri wyobilebisgan (1820-30-iani ww.)
da jer kidev ar iyo daregulirebuli urTierTobebi socialur fenebs
Soris, ar iyo Camoyalibebuli an damkvidrebuli axali saxelmwifo
wyobileba, gauTaveblad da xSirad xalxisTvis gaugebari mizezebis gamo
religiuri krizisisas, rogorc wesi, warmoiqmneba axali religia, mag.: erT-erTi bolokrizisis dros kaTolikuri sarwmunoebisgan warmoiSva protestantuli mimdinareoba...
43
mimdinareobda omebi did saxelmwifoebs Soris, axali aRmoCenebi da
gamokvlevebi ki xalxs ususur, gaurkvevel mdgomareobaSi ayenebda.
moqalaqeebi daqsaqsulni iyvnen socialur fenebad da TiToeul fenas
gansxavavebuli interesi gaaCnda, gansxvavebulad moqmedebdnen. amas
ganapirobebdnen da/an iyenebdnen qveynebi, romlebic Tavis mxriv uamrav
saxelmwifo erTeulad iyvnen danawevrebulni. imperia amgvar
sazogadoebas mxolod religiuri rwmenis meSveobiT Tu warmarTavda.
aseT religiad, kaTolikuri eklesia moiazreboda. aseve igulisxmeboda
protestantuli moZRvreba, romelic Tavisi drekadi xasiaTidan
gamomdinare ufro ubamda fexs mimdinare procesebs. xolo imdenad,
ramdenadac es religiuri mimdinareoba Tavisi warmomSobi epoqis
dinamikuri xasiaTis Sesabamisad yvela drois religiasTan SedarebiT
did plastikurobas avlens, SemTxveviTi ar aris, rom ekumenisturi
moZraobis saTaveebi swored protestantizmSi Caisaxa [giorbeliZe 1977:28].
eklesiaTa gaerTianebis mcdeloba ukve XIX s-is bolodan SeiniSneba.
es procesi, arsebuli monacemebis mixedviT, axalgazrduli
organizaciebis imka-sa (Young Men Christian Association) da ivka-s (Young Women
Christian Association) moZraobiT daiwyo, romlis fuZemdebelad jorj
uiliamss miiCneven (1844 w. londoni). maT ar gaaCndaT raime dogmaturi
sistema; iyvnen naxevrad qristianuli ideologiisa da pirwmindad
humanitaruli msoflmxedvelobis asociaciebi. es moZraoba droTa
ganmavlobaSi saerTaSoriso misionerul moZraobaSi gadaizarda
[fanjikiZe 2003:199].
msoflio misionerul konferenciaze q. edinburgSi (Sotlandia),
romelic 1910 wels Sedga, safuZveli Caeyara qristianuli eklesiebis
ekumenur gaerTianebas. amave Sekrebaze Seiqmna axali sazogadoeba
saxelwodebiT _ `Sromisa da cxovrebis msoflio qristianuli sabWo~,
romlis mizani gaxldaT sxvadasxva qristianul eklesiebs Soris
urTierTobaTa Seswavla.
am moZraobis paralelurad Camoyalibda axali sazogadoeba
saxelwodebiT _ `msoflio konferencia rwmenisa da wesrigis Sesaxeb~
(`rwmena da wesrigi~ (1920 w. q. Jeneva)). misi mizani iyo gamoevlina yvela
44
dabrkoleba, romelic dakavSirebuli iyo sarwmunoebriv sakiTxebTan da
xels uSlida eklesiaTa gaerTianebas.
pirveli msoflio konferencia 1927 w. moewyo q. lozanaSi (Sveicaria),
xolo momdevno konferencia 1937 w. q. edinburgSi (irlandia). imave wels
orive moZraobam gamoyo 7-7 kaci da Seiqmna ,,ToTxmetTa komiteti”,
romlis iniciativiT 1938 w. q. utrexSi (holandia) mowveuli iqna
sakonsultacio konferencia, romelmac saerTo amocanebis
Sesasruleblad gadawyvita mudmivmoqmedi organos _ eklesiebis msoflio
sabWos Seqmna, magram imis gamo, rom meore msoflio omi daiwyo _
organizaciulad mxolod 1948 w. gaformda q. amsterdamSi _ eklesiebis
msoflio asambleaze, romelsac maleve mohyva Semdgomi yrilobebi.
eklesiebis msoflio sabWos umaRlesi organoa generaluri asamblea,
igi irCevs prezidiums, romelic funqcionirebs asambleebs Soris
periodSi. eklesiebis msoflio sabWo irCevs 6 prezidents. sabWos
aRmasrulebeli organoa centraluri komiteti. centraluri komiteti 120
kacisgan Sedgeba da iwveva weliwadSi erTxel. eklesiebis msoflio
sabWos hyavs Tavmjdomare, Tavmjdomaris moadgile, generaluri mdivani
da TerTmeti wevri [giorbeliZe 1977:11]. ekumenuri gaerTianebis erT-erT
ZiriTad principadaa aRiarebuli: `ieso qriste _ mxsneli RmerTi, Ze
RvTisa da Suamavali mamaRmerTisa” [gaz. saqarTvelos sapatriarqo 1997:11].
termini `ekumenizmi~ (ekumena, ikumena, oikumene) berZnulad `saxls,
sacxovrebels~ niSnavs. Tavis Tavdapirvel, ZiriTad mniSvnelobaSi
gulisxmobs `dasaxlebul samyaros, mTel dasaxlebul dedamiwas~. maTes
saxarebis teqstSi sityva `ekumena~ swored samyaros, am qveyanas, am
sofels aRniSnavs... IV s-is I naxevridan `ekumena~ aRniSnavs `msoflio
eklesias~ [mitropoliti nikolozi 1983:10].
Tanamedrove epoqaSi es termini pirvelad 1910 wels pirvel msoflio
misionerul konferenciaze ixmares, igi xmarebaSi Seitana jon motma
(1865-1955) [papuaSvili 2002:199], xolo misi Tanamedrove gansazRvreba 1937
I_(1937) edinburgi (Sotlandia); II_(1950) evanstoni (aSS); III_(1961) niu-deli (indoeTi);IV_(1968) ufsala (SvedeTi); V_(1975) nairobi (kenia); VI_(1983) vankuveri (kanada); VII_(1991)kanbera (avstralia)...
45
w. Camoyalibda oqsfordis konferenciaze. termini `ekumenuri~ eklesiis
erTobas gamoxatavs, eklesiis cnobiereba da saqme ekumenuri anu
sayovelTaoa. saerTod, nebismieri klasikuri religia ekumenuria im
gagebiT, rom igi ar aris gansazRvruli mxolod erTi erovnebis
xalxisTvis, aramed nebismieri adamianisTvis dedamiwis zurgze.
ekumenizmis sinonimad RvTismetyvelebaSi farTod gamoiyeneba termini
,,konvergenciis kursi”. magram ,,konvergenciis kursi” ver uTavsdeba
marTlmadidebeli eklesiis pozicias erTianobis aRdgenis sakiTxSi,
radgan mag.: rusi RvTismetyveli p. sokolovskisTvis ,,konvergenciis gza”
_ calkeuli konfesiebis daaxloeba _ sxva araferia Tu ar
urTierTgavlena da sinkretizmi [giorbeliZe 1977:30].
ekumenur moZraobaSi eklesiebis Tavdapirveli gaerTianeba mSvidobis
motiviT xdeboda. XX s-is rTuli etapebi _ qristianobis sxvadasxva
mimdinareobebi da konfesiebi, uRmerToba, socialur-ekonomikuri
gaWirvebebi, omebi Tu sxva, namdvilad qmnida saWiroebas mSvidobis
damyarebisTvis ezruna mas, vinc amisTvis iyo `Seqmnili~ da
`mowodebuli~ da amaSi, rasakvirvelia, igulisxmeboda eklesia. Tavidan
aseTi keTilSobiluri da diadi miznisTvis gaerTianeba saamayo da
yvelaze sasurveli iyo TiToeuli religiisTvis.
marTlmadidebeli eklesiebidan pirveli vinc 1920 w. aqtiurad Caeba
ekumenur moZraobas, iyo konstantinopolis sapatriarqo. 1952 w.
saqarTvelos marTlmdidebeli eklesiis meTauric gamoexmaura am saSur
mowodebas eklesiebisadmi mSvidobis SenarCunebisaTvis gaaqtiurebis
Sesaxeb [saqarTvelos sapatriarqos... 1997:4-10].
Tavdapirvelad, qarTuli eklesia ekumenur moZraobaSi patriarq efrem
II-is dros xelisuflebis zewoliT Sevida. roca eklesiaTa msoflio
sabWo Seiqmna, igi garegnulad ar atarebda iseT eklesiologiur
xasiaTs, rogoric mas dRes aqvs. misi mizani TiTqos iyo dialogi
eklesiologia – RvTismetyvelebis dargi, romelic moicavs argumentebs eklesiissiwmindis, erTianobis, ucodvelobis da samociqulo erTgulebis, aseve morwmuneTacxonebaSi misi gadamwyveti rolis Sesaxeb. Seiswavlis eklesiis bunebasa da Tvisebebs,mis simbolur aRqma-damokidebulebas. eklesiologia gansxvavdeba Teologiisgan:Teologia Seiswavlis zeciur eklesias, eklesiologia ki miwiers.
46
sxvadasxva konfesiebs Soris [gegeSiZe 1988:3]. garda amisa, SeiZleba
iTqvas, rom saqrTvelos marTlmadidebeli eklesiis ekumenur moZraobaSi
Cabmis erT-erTi mTavari motivi iyo _ ssrk-s mflobelobaSi myofi Cveni
qveynis msofliosTvis Tavis Sexsenebisa Tu gacnobis faqtori.
qarTuli eklesiis Cabma am moZraobaSi Tavidanve did politikur
imedebTan iyo dakavSirebuli da amasTanave Cveni eklesiisTvis metad
sasiqadulo da saSuri iyo msoflio mniSvnelobis qristianul saqmeebSi
monawileobis miReba. ekumenuri moZraobis saTaveebTan erTaderTi
wmindani dgas _ wm. grigol iverieli (feraZe), romelsac gulwrfelad
sjeroda am moZraobis mniSvnelobis, oRond upirobod misi
marTlmadidebluri gagebiT. evropaSi myofma mecnierma arqimandritma
monawileoba miiRo 1927 wlis lozanis yrilobaSi da sityviT
gamosvlisas aRniSna kidec Tavisi calmxrivad marTlmadidebluri
pozicia da jer kidev Camoyalibebis procesSi myofi ekumenuri moZraobis
mosalodneli sasikeTo Sedegebi [kartaSevi 2000:211].
qarTuli marTlmadidebeli avtokefaluri eklesia msoflio
eklesiaTa sabWos wevri 1962 wlidanaa. saqarTvelos kaTolikos-patriarqi
uwmindesi da unetaresi ilia II Tavad brZandeboda Tanamedrove ekumenuri
moZraobis fuZemdebeli saqarTveloSi. igi moZraobis erT-erTi
gamoCenili warmomadgeneli iyo mTel msoflioSi. 1979 w. 1-13 ianvars
iamaikis dedaqalaq kingstonSi uwmindesi msoflio saeklesio sabWos
erT-erT prezidentad airCies.
qarTul eklesias ekumenur moZraobaSi yofnisas, rasakvirvelia,
sakuTari interesebi gaaCnda. garda imisa, rom saqarTvelo da misi
suliereba msoflios unda gaego an gaexsenebina, gasarkvevi iyo aseve
avtokefaluri eklesiisTvis aucilebeli ramdenime mniSvnelovani
sakiTxi, kerZod, ruseTis batonobisas dakarguli da aRdgenili
avtokefalobis aucilebeli atributi _ kaTolikos-patriarqis
mamamTavris wodebis miniWeba, msoflio marTlmadidebel eklesiaTa
diptixSi adgilis sakiTxi da araerTi sxva.
msoflio ekumenuri centri q. JenevaSia (Sveicaria)
47
`Cven ar viTxovT axali raimes mocemas an damtkicebas, Cven mxolod
moviTxovT mravali saukunis win dawesebuli eklesiuri titulis
wodebas Cven mimarT. Cemi azriT, konstantinopolis msoflio
sapatriarqom ar unda dauSvas, rom uZvelesi qarTuli marTlmadidebeli
eklesia daayenos axali eklesiebis gverdiT. Cven gvinda aRvadginoT
winandeli Cveni mdgomareoba, romelic samwuxarod davkargeT 1811 w-s~
[samegobro gzebi 1978:21].
mizani miRweul iqna _ 1990 wels `saqarTvelos eklesiis
avtokefalurobis uZvelesoba werilobiTad cno konstantinopolis
sapatriarqom da msoflio patriarqma dimitrios I-ma. maT mierve iqna
cnobili saqarTvelos eklesiis `mamamTavris _ patriarqis wodeba~ [jvari
vazisa 1980:49]. saqarTvelosTvis eklesiaTa msoflio sabWoSi monawileoba
dadebiTi iyo im TvalsazrisiT, rom saukuneze meti xnis Semdeg
qarTulma eklesiam xelaxla daikava adgili msoflioSi, moipova
avtoriteti, gaarRvia ssrk-s sazRvrebi da amiT gaaZliera Tavisi pozicia
sabWoeTis TvalSi; ar daaCagvrina Tavi socialistur ideologiasa da
wyobilebas, xolo ukanasknel wlebSi (ilia II-is mmarTvelobis dros)
eklesiologiur sakiTxebSi Tavi ruseTis eklesiaze meti simtkiciTac
gamoiCina.
rac Seexeba ruseTs, Tavdapirvelad misi damokidebuleba ekumenuri
moZraobisadmi arcTu keTilganwyobili iyo. is ki ara, xSirad sakmaod
kritikuli gancxadebebiTac ki ilaSqrebda xolme moZraobis winaaRmdeg,
magram meore ekumenur asambleaze (1950w. q. evanstonSi, ilinoisi, aSS),
pirvelad iqna gakritikebuli komunizmi qristianuli poziciebidan. es,
erTi SexedviT dadebiTi movlena, sakmaod cbieri politika iyo ems-s
xelmZRvanelobis mxridan, romelTac marjved gadaugdes es `Zvali~
komunistebs. manevrma savsebiT gaamarTla da eklesiaTa msoflio sabWos
Semdeg konferenciaze komunistebma aiZules moskovis sapartiarqo
monawileoba mieRo am SexvedraSi, raTa, Tuki Tavisi ierarqebis piriT ar
daicavda komunizms, arc imis saSualeba mieca iq Sekrebili
konfesiebisTvis, rom wamoewiaT sakiTxi sabWoTa kavSirSi qristianobis
ems – eklesiaTa msoflio sabWo
48
devnis Taobaze. ruseTis saeklesio krebam 1948 w. moskovis krebaze miiRo
dadgenileba ekumenizmis Sesaxeb, sadac naTqvamia: `ruseTis eklesias ar
miuRia da arc miiRebs monawileobas ekumenur konferenciebSi. Cven Tavs
vikavebT im mizezTa gansazRvrisgan, Tu ratom ar uaryves
konstantinopolis eklesiis warmomadgenlebma ekumenur sarbielze
moRvaweoba, sadac aResruleba erToblivi locva~ [ekumenizmi... 2002:50].
Tumca, 1961 wlidan niu-deliSi (indoeTi) Catarebul ekumenur krebaze
sxva marTlmadideblebTan erTad Canan ruseTis, rumineTis, bulgareTis,
poloneTis da sxvaTa delegaciebi. maT ar uerTdeboda rusuli
emigrantuli (sazRvargareTis) eklesia. mas Semdeg, rac igi Seerwya
ruseTis marTlmadidebel eklesias (2007 wlis 17 maisi), emigrantebma
Tavisi dro amowurulad miiCnies da axla isini moskovis sapatriarqos
warmoadgenen, Sesabamisad, ruseTis eklesia jerac aris ekumenuri
moZraobis wevri (Tavad ruseTis marTlmadidebeli eklesiisa da
eklesiaTa msoflio sabWos urTierToba metad saintereso da
winaaRmdegobebiT savsea, romelic calke kvlevis obieqts warmoadgens. am
sakiTxze araerTi saintereso kvlevaa Catarebuli da Zieba jerac
mimdinareobs [Бубнов (A) 2009]; [Бубнов (Б) 2009].
ekumenizmis ideisadmi Tavidanve uaryofiTad ganwyobili ruseTi ar
egueboda am axal moZRvrebas da dauRalavad qadagebda ekumenizms misi
marTlmadidebluri gagebiT. mas, saqarTvelos msgavsad, marTebulad ar
miaCnda, rom modernizmi da ekumenizmi sazogadoebrivi cxovrebis
ganviTarebiT iyo nakarnaxevi da warmoadgenda religiis sinamdvilesTan
Seguebis erT-erT moqnil formas _ aRedgina erTianoba da amiT daeZlia
religiuri gaTiSuloba.
ekumenuri moZRvrebis `Teologebs” gaaCniaT mosazrebebi eklesiaTa
gaTiSvisa da maTi erTianobis aRdgenis Sesaxeb da aqedan gamotanili
aqvT Semdegi daskvnebi:
1. eklesiebis msoflio sabWom 1948 w. rezoluciis Tanaxmad erTobis,
rogorc ,,RvTisgan naboZvaris” daSvebiT Seqmna qristianobis erTianobis
Sinagani safuZveli da gaTiSuloba subieqtur faqtorebze daiyvana.
49
2. erTianobisa da gaTiSvis amgvari interpretaciiT rezoluciam
moamzada yvelasaTvis misaRebi ,,uwyinari” platforma, romelSic
winaswarve igulisxmeba, rom gaTiSva ar aris ,,Cadenili codva” da, rom
gaTiSulebs ar edebaT brali.
3. gaerTianebis safuZvlad aRiarebuli iqna obieqturad arsebuli
dauzianebeli Sinagani erToba.
4. eklesiaTa erTianobis aRdgenis arsi mdgomareobs imaSi, rom
swored iqnas Secnobili ,,RvTis naboZvari” erTianoba [giorbeliZe 1977:32].
rezoluciis teqsts daupirispirda leningradisa da novgorodis
mitropoliti nikodimi _ qristianuli erToba, rogorc ,,RvTis
naboZvari”, mas protestantul Sexedulebad miaCnda. Sesabamisad,
gakeTebuli daskvnebis arsebiTad sawinaaRmdego poziciaze dganan
marTlmadidebeli eklesiebi, romelTa Sexedulebebi SeiZleba ZiriTadad
Semdegnairad Camoyalibdes:
1. ar aris uaryofili gaTiSva, rogorc ,,codva”, rac mdgomareobs
,,erTobis arsebiT rRvevaSi”, romelic mtkivneulia qristes eklesiis
sxeulisaTvis.
2. winaaRmdeg sabWos rezoluciisa, erTianobis aRdgenis safuZvlad
miiCnia ,,wminda saeklesio kreba da samociqulo eklesia” da
,,dauzianebeli qristes sxeuli”, romelSic, marTlmadidebelTa azriT,
igulisxmeba eklesia-sakrebuloebi.
3. marTlmadidebeli eklesia gaerTianebis sakiTxSi inarCunebs
sakuTar poziciebs da brals sdebs sxva mimarTulebebs gaTiSvis
mizezebSi. igi erTobis aRdgenis sakuTar platformas sTavazobs
[giorbeliZe 1977:34].
ruseTis marTlmadidebelma eklesiam gamosca `wm. sinodis epistole
ems-s V asambleisa da misi Sedegebis Sesaxeb~, romelic braldebebs
uyenebs am organizacias. masSi naTqvamia: `qristianul erTobasa da
ekumenur moZraobas did safrTxes uqmnis is ambavi, rom ekumenisturi
moZraobis zogierT monawiles hgonia, TiTqos `eklesiaTa msoflio
sabWos~ SeuZlia miaRwios Tavisi wevri eklesiebis iseT daaxloebas, rom
ems-s erT-erTi momavali generaluri asamblea msoflio qristianul
50
krebad iqceva. es ukve niSnavs imis daSvebas, rom eklesiaTa msoflio
sabWo momavalSi raRac zeeklesia gaxdeba~ [aleqsievi... 1995:200].
saqmis aseT mimdinareobas erTi saintereso garemoeba axlavs,
miuxedavad aseTi uaryofiTi damokidebulebisa, ruseTis eklesia dRemde
aris eklesiaTa msoflio sabWos wevri [www.wcc.coe.org]. es yovelive
albaT mniSvnelovan religiur-politikur brZolas unda mianiSnebdes _
ruseTis eklesia iRwvis Tavisi imperiuli zraxvis aRsrulebiTvis. mas
surs moipovos hegemonia msoflio ekumenur moZraobaSi da Cauyenos mas
saTaveSi marTlmadidebluri moZRvreba, anu ganaxorcielos Tavisi
marTlmadidebluri globalizacia, romelsac ase eltvis ruseTi Tavisi
arsebobis manZilze. aqedan gamomdinare Cven kidev erTxel davrwmundebiT,
rom ekumenizmi pirwmindad politikuri movlena da brZolis arenaa
msoflios marTvis sadaveebis xelSi Casagdebad.
Tavad eklesiaTa msoflio sabWo Tavisi oficialuri moZRvrebiT
uaryofda saRvTismetyvelo da eklesiologiur konvergencias. ems-s 1950
wlis torontos deklaraciaSi vkiTxulobT: `msoflio sabWos ar SuZlia
da arc unda daeyrdnos romeliRac erTi gansazRvruli eklesiis
koncefcias. is winaswar ar wyvets eklesiologiur problemebs. msoflio
sabWoSi aris yvela juris eklesiis eklesiologiisTvis adgili... arc
erTi eklesia ar aris valdebuli Secvalos Tavisi eklesiologia
msoflio sabWos wevrobis gamo”; ,,msoflio sabWoSi wevroba ar niSnavs
qristianuli erTianobis arsis Sesaxeb gansazRvruli doqtrinis miRebas”
[giorbeliZe 1977:10].
Tumca mogvianebiT es azri Seicvala. ufro sworad, gamovlinda
ekumenisturi moZraobis namdvili saxe da miznebi da mis dRis ganrigSi
ukve gaCnda dogmaturi cvlilebebis `aucilebloba~, saWiroeba eklesia
`morgeboda~ Tanamedroveobis moTxovnebs, SemuSavda sxvadasxva religiis
warmomadgenlebis Tanalocvis wesebi, iwyes fiqri erTian kalendarul
sistemaze da sxva. es iyo ekumenizmis ideis namdvili saxis gamoCena da
misi ganxorcielebis aSkara dawyeba. amiT metad Seuracxyofili darCa
saqarTvelos eklesia, radgan istoriis ganmavlobaSi arcerTxel,
51
araviTari pirobebis safasurad mas ar dauTmia marTlmadidebluri
moZRvreba.
msgavsma uTanxmoebam da zewolam eklesiaTa msoflio sabWodan
marTlmadidebel eklesiebze 1990-iani wlebidan cxadliv iCina Tavi...
ekumenuri moZraobis arsebobis ganmavlobaSi TiTqmis yovelwliurad
imarTeba krebebi Tu yrilobebi, xolo 7-8 weliwadSi erTxel ewyoba
eklesiaTa msoflio sabWos asambleebi.
am Sekrebebma 1990-iani wlebidan aSkara eklesiologiuri xasiaTi
miiRo. sakmarisia aRiniSnos 1993 wels balamandisa (libani) da 1995 wels
Sambezis (Sveicaria) ekumenisturi krebebi, sadac warmodgenili iyo
sakiTxebi, rogoricaa: `uniatoba, rogorc meTodi gaerTianebisa
warsulSi da Zieba sruli erTobisa dRes~, `marTlmadidebelTa
TviTgamorkveva da maTi monawileoba ekumenur moZraobaSi~ da sxv. es iyo
mcdeloba marTlmadidebel eklesiebSi daemkvidrebinaT `saerTo
praqtikuli wesebi, rac aucilebelia sruli erTobis aRdgenisTvis~. am
krebebze misaRebi SeTanxmebis teqstebSi iyo iseTi punqtebi, romlebic
miuRebeli da ucxoa marTlmadidebluri swavlebisaTvis da amasTanave,
ar iyo ganxiluli is dogmaturi gansxvavebebi, romlebic
marTlmadidebel da kaTolikur eklesiebs Soris arsebobs da romelTa
gadawyvetis gareSe warmoudgenelia eklesiaTa erToba. es dokumentebi
ramdenime marTlmadidebelma eklesiam ar miiRo, maT Soris arc
saqarTvelom [saqarTvelos... ganCineba 1998:8], [komisiis daskvnebi 1999:8].
rasakvirvelia, TiToeuli amgvari kreba da analogiuri ideis
gansaxilvevad wamoyeneba, mimarTuli iyo globalizaciaSi upiratesobis
mosapoveblad. Tumca, rTulia darwmunebiT iTqvas, vin iyo am yovelives
sulisCamdgmeli, vis interesebs emsaxureba eklesiaTa moZRvrebaTa
gaerTianeba da saerTo praqtikuli wesebis damkvidreba.
miuxedavad saqarTvelos warmomadgenlebis Tamami gamosvlebisa da
politikaze upiratesad marTlmadidebluri moZRvrebisadmi erTgulebisa,
saqarTvelos eklesiaSi didi eWvi da uTanxmoeba gaCnda imis gamo, rom
saqarTvelos eklesiis warmomadgenlebi eswrebodnen aRniSnul krebebs.
rasakvirvelia, es uTanxmoeba wamowyebuli iyo im Zalebis mier, visac
52
xels ar aZlevda saqarTvelos eklesiaSi mSvidoba da piradi interesebi
amoZravebda.
am da sxva saerTaSoriso Tu Sida mizezebis gamo 1997 wels
saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia gamovida eklesiaTa
msoflio sabWodan. oficialur mizezad saqarTvelos eklesiaSi 1993-95
wlebidan dawyebuli ganxeTqilebis saSiSroeba gamocxadda.
ems-dan gamosvliT saqarTvelos eklesias arc ekumenizmi daugmia, da
miT ufro, arc is marTlmadidebeli eklesiebi, romlebic ems-Si
TanamSromlobas jer kidev nayofierad iyenebda. Tumca iyo imis
moTxovna, rom saqarTvelos eklesias daegmo ekumenizmi, rac, Sesabamisad
yvela im eklesiis dagmobas niSnavda, romlebic ems-Si agrZeleben
moRvaweobas, amitom saqarTvelos eklesias isini mwvaleblebad unda
gamoecxadebina da maTTan evqaristuli kavSiri gaewyvita. es ki niSnavda,
rom kavSiri unda gagvewyvita konstantinopolis, aleqsandriis,
antioqiis, ruseTis, eladis, kviprosis, bulgareTis, rumineTis,
poloneTis, CexeTisa da sxva marTlmadidebel eklesiebTan, anu
movmwydariyaviT marTlmadidebeli eklesiis erTobas da qarTuli
eklesia marTlmadideblobis mwvaleblur ganStoebad Tu seqtad
gadaqceuliyo [ocsaukunovani qarTuli... 1983:5]. ganxeTqilebis mcdelobis
sakiTxze dawvrilebiT momdevno TavSi gvaqvs saubari.
`Cven migvaCnia, rom ems-s mier warmoebuli ekumenuri moZraoba im
formiT, romelic man bolo dros miiRo, ar iyo sasurveli Cveni
eklesiisTvis. es sakiTxi adrec ar iyo ucxo CvenTvis. 1997 wlis maisis
movlenebma daaCqara misi ganxilva da 20 maiss wm. sinodis krebis
gadawyvetilebiT saqarTvelos eklesia gamovida ems-dan da evropis
eklesiaTa konferenciidan.
amasTanave, Cven ar migvaCnia, rom ems-Si monawileoba mwvalebelobaSi
yofnas niSnavs da amgvarad, evqaristuli kavSiris gawyveta yvela
adgilobriv marTlmadidebel eklesiasTan imis gamo, rom isini arian
ems-s wevrebi, miuRebelia~ _ gamoacxada saqarTvelos sapatriarqom
[mitropoliti nikolozi 1983:10].
53
saqrTvelos kaTolikos-patriarqis TqmiT _ `sxva aris ekumenizmi da
sxva ekumenuri moZraoba. ekumenizmi, rogorc eklesiaTa gaerTianeba,
miuRebelia. rac Seexeba ekumenur moZraobas, misi monawileebi
kacobriobisTvis saWirboroto bevr iseT sakiTxs ganixilaven, rogoricaa
socialuri sakiTxebi, genuri inJineriisa da ekologiis problemebi,
cdiloben sxvadasxva qveynis moqalaqeTa Soris gaaRvivon adamianuri
ndoba da sxv.~ [saqarTvelos... oqmi 1997:2]
Tavad eklesiaTa msoflio sabWosTvis saqarTvelos `dakargva~ arc
Tu umniSvnelo iyo da misma warmomadgenlebma es faqti araerTxel
gulistkiviliT aRniSnes. gamoTqves imedi, rom saqarTvelos eklesiaSi
wamoWrili problemebi, ramac gamoiwvia misi gamosvla msoflio
sabWodan, male gadaiWreboda da saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia
kvlav daubrundeboda eklesiaTa msoflio sabWos [subeliani 1997:2].
dResdReobiT kvlav mimdinareobs qarTuli eklesiisTvis ems-Si
dabrunebis SeTavazeba. aRsaniSnavia, rom saqarTvelo ar aris
gamonaklisi – eklesiaTa sabWos wevrebi aseve ar arian bulgareTis,
ierusalimis, serbeTis marTlmadidebeli eklesiebi, ruseTis emigraciuli
samRvdeloeba. ems-Si ar monawileobs vatikanic – mas mxolod
damkvirveblis funqcia aqvs aRebuli, Tumca igi ekumenuri moZraobis
wevria. igi moZraobis warmmarTveli Zala 1977 wlis 31 oqtombridanaa, im
dRidan, roca ekumnizmis iniciatorma protestantulma eklesiam Tavi
veRar gaarTva moZraobis marTvas da ekumenuri misiis aRsrulebas
kaTolikuri eklesia Caudga saTaveSi. ausburgSi, kaTolikuri da
luTeranuli eklesiebis erToblivi deklaraciis gaformebiT bolo
moeRo kaTolikebsa da protestantebs Soris arsebul xuTaswlian
konfrontacias [giorbeliZe 1977:52].
ekumenizmi Tavisi oficialurad gamoTqmuli mizezebis safuZvelze, ra
Tqma unda, Sors dgas nebismieri klasikuri religiisgan, es organizacia
ufro waagavs humanitarul moZraobas religiaTa dargSi, radgan rwmena
ver daemyareba amdengvar moZRvrebas.
saqarTvelo yovelTvis iyo Cabmuli qristianuli samyaros ferxulSi,
iyo aqtiuri monawile TiToeuli krebisa da RonisZiebisa. rogorc
54
istoriis ganmavlobaSi (magaliTad, ferara-florenciis kreba),
Tanamedrove etapzec eklesiaTa gaerTianebis anu ekumenuri moZraobis
saWiroebis gaCena politikiT iyo ganpirobebuli da emsaxureboda didi
Tu mcire erebis politikur interesebsa da gavlenis sferoebis
mopovebas. rogorc winamdebare TavSi davinaxeT, saqarTvelo, miuxedavad
Tavisi mdebareobisa (qristianuli samyaros yvelaze ganapira kuTxe) ar
iyo mowyvetili zogad qristianul RonisZiebebs, magram maTSi
monawileobasac mxolod sakuTari intersebis gasatareblad Rebulobda:
ferara-florenciis krebaze saqarTvelos eimedeboda evropis samxedro-
politikuri mxardaWeris mopovebisa osmaleTis winaaRmdeg, ekumenur
moZraobaSi monawileobis miRebisas ki gaTvla iyo sabWoTa saqarTvelos
xmis miwvdenaze qristianuli msofliosTvis, saerTaSoriso statusis
aRdgenaze. Tumca, miuxedavad qveynisTvis sasicocxlo mniSvnelobis
gaTvlebisa da molodinebisa, roca sakiTxi rwmenis siwmindis dacvas
Seexo, orive SemTxvevaSi upiratesoba swored am ukanasknels mieniWa. rac
Seexeba ruseTs, misi damokidebuleba eklesiaTa gaerTianebis Taobaze
yovelTvis saero politikuri interesebiT iyo ganpirobebuli – ferara-
florenciis krebaze wardgenilma ruseTis mitropolitma isidorem
moawera xeli eklesiaTa gaerTianebas, Tumca ruseTSi dabrunebuli
ukuagdes, radgan ambiciur axalgazrda ruseTs xels ar aZlevda
evropisadmi morCileba. ekumenur moZrobaSic daaxloebiT msgavs
damokidebulebas iCens ruseTi – igi marTlmadideblobis dacvis egidiT
cdilobs ar CaerTos am moZraobaSi da ar erqvas ekumenizmis wevri,
Tumca igi damkvirveblis statusiT mainc imyofeba ems-Si da elodeba
xelsayrel dros, rom Tavad igdos marTvis sadaveebi da ekumenuri
moZraoba marTlmadidebeli samyaros sammarTvelod aqcios.
55
$3. saeklesio ganxeTqilebis mcdeloba postsabWoTaA epoqis saqarTvelos
marTlmadidebel eklesiaSi (1997 wlis sqizma)
saqarTvelos eklesiaSi 1997 wels metad daiZaba viTareba. saqme
ganxeTqilebis mcdelobas exeboda. uTanxmoebis sababad saqarTvelos
eklesiis ekumenur moZraobaSi monawileoba gaxda. Znelia konkretuli
adamianis an organizaciis dasaxeleba, Tu vis aZlevda xels am yovelives
mowyoba, vin iyo am movlenis maprovocirebeli da sulis Camdgmeli.
rogorc aRmoCnda, ganxeTqilebis dawyebas eqvswliani mosamzadebeli
periodi uZRoda win, Tumca es yvelaferi ufro Soreul warsulSi
iRebda saTaves. saqarTvelos sapatriarqosgan ramdenime beris gandgomis
mizezi qarTuli eklesiis ekumenuri moZraobidan gamosvlis moTxovna
iyo. moTxovnebis radikaluroba da maTi moqmedebebis strategia aSkaras
xdida maT kavSirs ucxour sqizmatur dajgufebebTan (saberZneTis, Crd.
amerikis da sxva samRvdeloebis `sinodebTan~). am dapirispirebas da
kavSirebs ki sakmaod didi winapiroba hqonda.
1924 wels saberZneTSi gatarda saeklesio kalendaruli reforma, rac
xelsayrel sababad iqca im ZalebisTvis, romelTac saberZneTis
eklesiaSi areulobisa da dapirispirebis Setana surdaT. maT kargad
isargebles zogierTi berisa (romlebic `zilotebis~ _ moSurneebis _
saxeliT dResac arian cnobilni) da sazogadoebis saRvTismetyvelo
sakiTxebSi gaucnobi-erblobiT da dapirispirebis talRa aagores. isini
araprofesionalur doneze ganixilavdnen kalendarul sakiTxebs, da
amasTan, saeklesio-eortalogiur tradicias uTanabrebdnen saeklesio
dogmats. sinamdvileSi ki, ar SeiZleba dResaswaulebTan dakavSirebuli
praqtikuli sakiTxebis dogmatis xarisxSi ayvana. dogmati aris
maradiuli, ucvleli kategoria, RvTis mier gancxadebuli saidumloeba,
romlis saSualebiTac xdeba adamianis dakavSireba RmerTTan da ziareba
maradiul cxovrebasTan. kalendaruli sakiTxi am dargSi ar ganixileba.
zilotebisa da maTi moRvaweobis Sesaxeb ufro dawvrilebiT ixileT danarTi. eortalogia RvTismetyvelebis dargia, romelic Seiswavlis marTlmadideblurdResaswa-ulebTan dakavSirebul sakiTxebs
56
amitomac ar SeiZleba igi iqces dapirispirebis mizezad da amis gamo
dairRves yvelaze mniSvnelovani _ eklesiis mTlianoba.
saberZneTSi XX s-is 20-30-ian wlebSi movlenebi ase ganviTarda:
areulobis mosurne Zalebma, ziloti berebis meSveobiT, Zveli stilis
dacvis sababiT daiwyes saberZneTis yvela kuTxeSi sazogadoebrivi azris
momzadeba eklesiaSi ganxeTqilebis Sesatanad. samwuxarod, es berebi
aRmoCndnen brma iaraRi, zogierTi piris pativmoyvaruli da mzakvruli
miznebis gansaxorcieleblad, romelTac SemdgomSi Seqmnes e.w.
`sinodebi~.
marTlmadidebel eklesiaSi arsebobs kanonikuri wesi (II msoflio
krebis VI kanoni) imis Sesaxeb, Tu rogor unda warmoadginon
ukmayofiloebma da mamxileblebma TavianTi saCivari. zilotebs es wesi
ar daucavT da saerTod, moqmedebdnen saeklesio dadgenilebebis sruli
darRveviT. ziloti berebisgan gansxvavebiT, sxvagvarad moiqcnen aTonis
mTis monastris berebi. maT wminda mTis Zmobis (kinotis) saxeliT
werilobiT warudgines dasabuTebuli Txovna msoflio patriarqs
(romlis sulieri zedamxevdelobis qveSac imyofebian isini) Zveli
kalendris SenarCunebis Taobaze, razec Tanxmoba miiRes. SevniSnavT, rom
saberZneTSi, aTonis mTis garda, aris taZrebi, sadac Zvel kalendarul
stils icaven. ase rom, iq aris rogorc axali, ise Zveli stilis
mimdevroba da es ar niSnavs imas, rom an erTi aris mwvalebeli an meore.
e.w. `moSurneni~ ki ar cxrebodnen.
saberZneTSi 11 wlis ganmavlobaSi mzaddeboda niadagi gandgomil
mRvdelmTavarTa SeTqmulebisaTvis, ramac saboloo saxe 1935 wels miiRo.
maT miiRes saprotesto deklaraciebi, romlebSic danaSaulebrivad scnes
sruliad saberZneTis marTlmadidebeli eklesia, ganudgnen mas axal
stilze gadasvlis gamo da sajarod gamoacxades Tavi `WeSmarit
marTlmadidebel qristianTa eklesiad~.
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia ar iRebs e.w. axal stils, magram amave drosar miaCnia es sakiTxi dogmaturi mniSvnelobis mqoned da amitom, ar Tvlis, rom axalstilze gadasul eklesiebTan unda gawydes locviT-evqaristuli kavSiri. am niadagzeliturgikuli kavSiris gawyveta ar momxdara Zveli da axali kalendris mimdevaravtokefalur marTlmadidebel eklesiebs Soris.
57
ase Seiqmna kalendaruli reformidan 11 wlisTavze `WeSmariti
marTlmadidebeli eklesia~, romlis pirveli mamamTavari gaxda florinis
yofili episkoposi qrizostomosi. axlad xeldasxmuli oTxi
`mRvdelmTavridan~ erT-erTi _ maTeosi ukve 1937 wels gamoeyo
qrizostomosis dajgufebas da Camoayaliba sakuTari `sinodi~, romelTa
wevrebic `maTeanelebis~ an kerateas dajgufebis saxeliT arian
cnobilni. 1955 wels gardaicvala qrizostomosi da `florinis sinodis~
sadaveebi arqimandrit akakioss Cabarda. am droidan dajgufebasac
`akakianelebi~ ewoda (saTvalavi rom ar areuliyo, `sinodebs~ maTi
mamamTavrebis saxelebs arqmevdnen). mRvdelmTavris gareSe sinodi
araseriozul STabeWdilebas tovebda, amitom akakiosi daukavSirda yvela
oficialur da araoficialur eklesias, rom maTgan xeldasxma mieRo.
1960 wels amaze daiTanxma ruseTis emigrantuli eklesia. arqimandriti
akakiosi gaemgzavra amerikaSi, sadac ruseTis emigrantuli eklesiis
warmomadgenlebma Seasrules mTeli rigi arakanonikuri qirotoniebisa
(xeldasxma).
akakiosis Semdeg 1963 wlidan sinodis Tavmjdomared airCies
avqsentiosi da dajgufebasac ukve avqsentianelebis `WeSmarit
marTlmadidebelTa eklesiis wminda sinodi~ ewoda. maT gverdSi edgnen
emigrantuli eklesiis warmomadgenlebi.
garda imisa, rom es `sinodebi~ erTmaneTs mtrobdnen, Tavad am
dajgufebebSic ar iyo erTsulovneba, xSiri iyo ukmayofilebis sababiT
erTi dajgufebidan meoreSi gadasvla an gamoyofa da axali sinodis
Camoyalibeba. rogorc wesi, axalCamoyalibebuli `sinodebi~ ar cnobdnen
erTmaneTis madlmosilebas da ewinaaRmdegebodnen erTmaneTs.
70-iani wlebidan `Zveli stilis damcvelTa~ asparezze gamodis kidev
erTi `wminda sinodi~, romlesac saTaveSi Caudga kvipriane. man da misma
momxreebma gansakuTrebuli aqtiuroba saberZneTSi da sazRvargareT 1990-
kerateas rezidenciis mixedviT rusuli emigrantuli eklesia XX s-is 20-ian wlebSi CamoSorda ruseTismarTlmadidebel eklesias. igi gamoirCeoda gansakuTrebuli radikalurobiT da sakmaopolitizebulobiT. ufro vrclad meore karis pirveli Tavis meeqvse paragrafSiganvixilavT. emigrantuli (sazRvargareTis) eklesia mfarvelobda yvela Zvelkalendarul(gandgomil) dajgufebas da amiT cdilobda Tavisi gavlenis gafarToebas.
58
iani wlebidan daiwyes. kvipriane ramdenjerme iyo gankveTili rogorc
oficialuri, ise calkeuli `sinodebidan~, amitom man sabolood
gadawyvita sakuTari, damoukidebeli `eklesia~ Camoeyalibebina, Tavi
`dapirispirebulTa~ dajgufebis winamZRolad gamoacxada da Seqmna
`wminda kviprianes sinodi~ [ra SeiZleba mohyves... 1997:20].
axla ganvmartavT, Tu ra mimarTebaSia msoflio marTlmadideblobaSi
mimdinare sqizmaturi procesebi saqarTveloSi 1997 wels ganxeTqilebis
mcdelobasTan. gandgomilTa moTxovna aseTi iyo: saqarTvelos
marTlmadidebeli samociqulo eklesia gamosuliyo eklesiaTa msoflio
sabWodan (ems), romelic, maTi TqmiT, warmoadgenda mwvaleblur
organizacias. samwuxarod, Cven mier mokvleuli masalebidan ar Cans, Tu
vis mier da ra mizniT iyo inspirirebuli es aqcia. ems-Si Sesvla-
gamosvlis sakiTxi mxolod da mxolod qveynis sapatriarqos
kompetenciaa, misi mmarTvelebis nebazea damokidebuli da masTan
dakavSirebuli nebismieri sakiTxi unda gvardebodes sinodis sxdomebze,
sajarod ar unda ganixilebodes da miT umetes, ar unda warmoadgendes
sasuliero pirTa Soris SuRlis mizezs. rogorc zemoT aRvniSneT,
arsebobs specialuri saeklesio kanonebi, romlis dacviTac unda
xdebodes eklesiis SigniT nebismieri SeniSvnis warmodgena Tu
ukmayofilebis gamoxatva. gandgomilebs ki es wesebi ar daucavT.
am dapirispirebisas sapatriarqos ganudgnen beTaniis, garejis,
zarzmis, qvaTaxevis monastrebi, `vinaidan saqarTvelos eklesiis sinodi
ekumenizms mwvaleblobad ar miiCnevda, ar gmobda mas da evqaristul
kavSirs inarCunebda ekumenistur mwvaleblobaSi Cavardnil adgilobriv
eklesiebTan, amitom maT gawyvites evqaristuli kavSiri saqarTvelos
sapartiarqosTan, manam, sanam saqarTvelos eklesiis sinodi
marTlmadideblur poziciaze ar dadgeboda~ [ganxeTqileba saqarTvelos...
1997:4].
am mizeziT 1997 wlis maisSi saqarTvelos sxvadasxva monastrebis
cxra berma da ramdenime morCilma, romelTac SeuerTda sqizmati
mRvdeli andria boroda-kogani, gawyvita locviT-evqaristuli kavSiri
saqarTvelos kaTolikos-patriarqTan. 1997 wlis 20 maiss saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis wm. sinodma imis gamo, rom erTi mxriv, ems-Si
59
SeiniSneboda aramarTlmadidebluri tendenciebi da meore mxriv,
sacduri moexsna sqizmis moqmedTaTvis, datova eklesiaTa msoflio
sabWo.
1997 wlis 20 misis wm. sinodis sxdomaze miRebulma gadawyvetilebam
gandgomilTa gaogneba da dabneuloba gamoiwvia. Cans, isini ar elodnen
TavianTi moTxovnis dakmayofilebas da masze apelirebiT apirebdnen
uTanxmoebis gaRvivebas eklesiis wiaRSi. moulodnelobisa da
gaurkvevlobis gamo isini axali instuqciebis miRebamde moCvenebiTi
kmayofilebiT Sexvdnen gadawyvetilebas [kavkasioni 1997:1-6]; [subari 1997:1-
6].
axalma instruqciebmac ar daayovnes. mas Semdeg, rac gandgomilTa
erT-erTma Tavkacma arqimandritma ioane SeylaSvilma moskovi moiara,
axali Ria weriliT mimarTa saqarTvelos kaTolikos-patriarqs:
`ramdenadac ems-dan gamosvliT sinodma aRiara, rom ekumenizmi
mwvaleblobaa, man kavSiri unda gawyvitos yvela sxva marTlmadidebel
eklesiasTan, romelic ekumenur moZraobaSi monawileobs. Tu sinodi ar
miiRebs am gadawyvetilebas, maSin misi dadgenileba yofila mxolod
taqtikuri svla mrevlis Tvalis asaxvevad~.
es iyo intriganarevi aSkara zewola da ara Txovna. am moTxovnis
Sesruleba ki saqarTvelos eklesiisTvis erTi wminda da kaTolike
eklesiisgan mowyvetas da seqtis saxis micemas niSnavda.
`eSmakis damoZRvra ufro advilia, vidre mwvaleblis moqceva... mTa
uadviles Camoivakebs, vidre gandgomili aRiarebs WeSmaritebas~ _ efrem
asuris am sityvebiT mimarTa uwmindesma gandgomil ioane SeylaSvils,
magram misma Segonebebma Sedegi ar gamoiRo [subari 1997:1-6].
gandgomilebi daupirispirdnen kaTolikos-partiarqs ilia II-s.
axsenebdnen, rom erT dros Tavad iyo ekumenizmis mqadagebeli da
gamavrcelebeli. magram rogorc wina TavSi aRvniSneT, ekumenistur
moZraobaSi saqarTvelos CarTva ganpirobebuli iyo ori mizeziT: es iyo
sabWoTa kavSiris `dakveTa~ da amasTanave, qarTuli eklesiis mier
msoflio qristianobisaTvis xmis miwvdenis saSualeba. aqve is faqtic
gasaxsenebelia, rom Tavdapirvelad eklesiaTa msoflio sabWo ar
atarebda eklesiologiur saxes. garda amisa, `ekumenizmi~ saerTo
60
qristianuli terminia da niSnavs `sayovelTaoobas~, `kaTolikeobas~,
msoflio patriarqi ekumenur patriarqad _ anu msoflio patriarqad
iwodeba; ise rom Tavad am termins uaryofiTi datvirTva ar aqvs.
marTlmadidebelebic, Tavis mxriv, cdiloben, rom am sabWos ekumenuroba
marTlmadideblobis xaziT warmarTon. dRes ekumenur moZraobaSi myofi
marTlmadidebeli eklesiebi swored amiT arian dakavebulni, iseve,
rogorc iyo saqarTvelos eklesia am sabWoSi yofnisas. xolo imdenad,
ramdenadac ekumenizmi da ems zogadsakacobrio saqmeebis eklesiis
CareviT mSvidobianad warmarTvas emsaxureba, rasakvirvelia, xdeboda
misi, garkveulwilad, propagandireba. ufro zustad ki sazogadoebis
informireba ems-s mier Catarebuli RonisZiebebisa Tu miRebuli
gadawyvetilebebis Sesaxeb [dedabriSvili 1997:3].
gaognebasa da eWvs iwvevda gandgomilTa pozicia. maSin rodesac
saqarTvelos sapatriarqo wavida maTTan molaparakebaze, isini uars
acxadebdnen pirispir Sexvedraze da mxolod mimoweraze Tanxmdebodnen,
isic masobriv beWdur saSualebebSi da mizezad idebdnen imas, rom am
gziT Tavs avaridebT usargeblo kamaTso [balaZe 1997:5]. magram
gandgomilTa amgvari qceva mianiSnebda maT SiSsa da pirispir
SexvedrisTvis moumzadeblobaze, ar iyvnen darwmunebulebi sakuTari
poziciis sisworeSi da argumentebis simyareSi, sapasuxod esaWiroebodaT
`ukan mdgomTa~ rCeva-darigeba, gaTvla... es yovelive ki arTulebda
viTarebas. am saqcieliT pirvel rigSi ibRaleboda saqarTvelos
marTlmadidebli eklesiis avtoriteti. garda amisa, amgvari sajaro
mimowera saSualebas aZlevda nebismiers, Careuliyo eklesiis saqmeSi,
xolo ufro farTo masStabiT _ iwvevda SiSs da daZabulobas mTlianad
saqarTvelos mosaxleobaSi, razec, savaraudod, iyo kidec gaTvla.
sityva rom gavagrZeloT qarTvel gandgomilTa ucxoel sqizmatebTan
kavSir-urTierTobis Sesaxeb, unda aRvniSnoT erTi sayuradRebo faqti _
`avqsentianelTa sinodis~ samma `episkoposma~ 1997 wels molocva
gamougzavna qarTvel gandgomil berebs saqarTvelos eklesiaSi
ganxeTqilebis mowyobisaTvis [iveriis gabrwyineba 1997:2].
saqarTvelos marTlmadidebel eklesiaSi ganxeTqilebis SemomtanTa
nawili simpaTiiT iyo ganmsWvaluli rusuli emigrantuli eklesiisadmi,
61
Tumca amas xmamaRla ver acxadebdnen, radgan ruseTis sazRvargareTuli
eklesia aSkarad antiqarTuli mimarTulebisaa. misi mmarTveli wreebi
tipuri rusuli imperiuli azrovnebis warmomadgenlebi iyvnen (ar
cnobdnen saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis avtokefalias da mas
ruseTis eklesiis Semadgenel nawilad miiCnevdnen). niSandoblivia isic,
rom 1994 wels rusulma emigrantulma eklesiam locviT-evqaristuli
kavSiri daamyara kviprianes berZnul sqizmatur dajgufebasTan. [SveliZe
2001:20]; [ra SeiZleba mohyves... 1997:20].
1990-iani wlebidan ramdenime qarTveli sasuliero piri daukavSirda
sxvadasxva mwvaleblur dajgufebas da rac saocaria, axalgandgomilma
berebma erTmaneTTan saerTo ena ver ipoves _ isini SeuerTdnen ara erT
romelime ucxour sqizmatur dajgufebas, aramed sam sxvadasxvas: ioane
SeylaSvili da andria boroda _ avqsentianelTa `sinods~, grigol
kobaxiZe _ qrizostomosis `sinods~, vasil mkalaviSvili ki kviprianes
`sinods~. TiToeuli Tavs `erTaderT WeSmarit eklesiad~ miiCnevda da
yvela sxvas (maT Soris oficialur marTlmadidebel eklesiasac)
suliwmindis mier datovebulad, madlisgan daclilad miiCnevdnen. Tumca,
maT ar SeeZloT zusti pasuxi gaecaT kiTxvisTvis _ rodidan, qarTveli
ierarqebis romeli danaSaulis Semdeg datova saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesia suliwmindam? [SveliZe 2001:20].
arsebobs `ganStoebis Teoria~, romelic WeSmarit debulebadaa
miCneuli ekumenistur doqtrinaSi. mis mixedviT dasaSvebad miaCniaT
suliwmindis madlis myofoba sxvadasxva `eklesiebSi~. gakvirvebas ki is
iwvevs, rom maSin, roca sqizmatebi WeSmaritebad iReben am Teorias _ rom
suliwmindis madli imyofeba mraval e.w. `eklesiaSi~, mxedvelobidan
rCebaT is, rom amave dros TiToeul maTgans aqvs sakuTari sinodi da
kategoriulad uaryofen sxva eklesiebSi madlis arsebobas... es ki
ewinaaRmdegeba rwmenis simbolos (`mrwamsis~) XI muxls: `mrwams... erTi
wminda kaTolike da samociqulo eklesia~. suliwmindis erTdroulad
moqmedeba erTmaneTis uarmyofel sxvadasxva mraval `eklesiaSi~
warmoudgenelia da yovelgvar RvTismetyvelur moZRvrebas
ewinaaRmdegeba.
62
gandgomilTa saqcieli da gadawyvetilebebi sxvadasxva
mimarTulebebiT viTardeboda. saqarTvelos sapatriarqosgan gandgomili
ramdenime sasuliero piri gaerTianda da sakuTar Tavs
`marTlmadidebluri eklesia saqarTveloSi~ uwodes. maT daiwyes aqtiuri
propaganda qarTuli eklesiis arsebuli xelmZRvanelobis winaaRmdeg da
xSirad aqveynebdnen prozelitur werilebs. isini sakuTar Tavs
ganixilavdnen erTaderT WeSmarit eklesiad, romelic axla iseve
idevneboda sqizmatTa mier, rogorc qriste da misi WeSmariti swavlebani
I saukuneSi: `da mainc rad gvyvedrian da ras gverCian? imas, rom WeSmarit
eklesiaSi yofna gvsurs? an iqneb uflebac ar gvaqvs mwvaleblobasa da
usjuloebis Tanaziarobas ganveridoT?.. ~ [aroSvili 1998:1] - werdnen
isini.
`marTlmadideblur eklesias saqarTveloSi~ ar hqonda evqaristuli
kavSiri, rogorc Tavad ambobdnen, mwvaleblobasTan TanaziarobaSi myof
saqarTvelos teritoriaze arsebul religiur gaerTianebebTan:
saqarTvelos sapatriarqosTan, e.w. gldanis eparqiasTan, agreTve
ganxeTqilebaSi myof qrizostomosis sakrebulosTan da sxvadasxva
religiur dajgufebebTan... [aroSvili 1998:3].
gandgomilTa TiToeulma dajgufebam daiwyo aqtiuri
dezinformaciisa da ciliswamebis kampania saero (arareligiur) presaSi,
isargebles ra sazogadoebis religiuri gauTviTcnobiereblobiT, masSi
garkveuli eWvi da dabneuloba Seitanes, magram sapatriarqo Tavis mxriv
Zal-Rones ar iSurebda gaemyarebina mrevlis rwmena. ilia-andria boroda-
kogani iyo gandgomilTa erT-erTi dajgufebis lideri da swored man
daakavSira Tavisi momxreebi e.w. Crd. amerikis eklesias. es `eklesia~
berZnuli sqizmaturi dajgufebis `avqsentis sinodis~ ganayofia da ufro
xSirad `bostonis dajgufebis/Zmobis~ saxeliT ixseneben.
miuxedavad imisa, rom zogi sqizmaturi dajgufeba (magaliTad,
kviprianes sinodi) amtkicebda, rom igi aTonis wm. mTis mxardaWeriT
sargeblobda, ar Seesabameboda simarTles. aTonis kinoti yovelTvis
gamoTqvamda Tanadgomas saqarTvelos sapatriarqosadmi da es Tanadgoma
kaTolikos-partiarqisadmi aTonelebis araerTi weriliT dasturdeba.
63
sqizmis saSiSroebam sazogadoebaSi metad mZafri reaqcia gamoiwvia.
pirvel rigSi, es iyo dabneuloba da gaucnobiereblobis SiSi.
am droisTvis araTu mrevli da sazogadoebis sxva nawili ar iyo
gacnobierebuli saeklesio da sqizmatur sakiTxebSi, aramed TviT
sasuliero pirebsac gauWirdaT Tavidan daerkviaT ra saxis sqizmasTan
hqondaT saqme. rogorc naTqvamia, zogi Wiri margebeliao, swored ase
moxda. dadebiT mxare am tragediisa is iyo, rom saWiro gaxda meti
sifrTxile, kompetenturoba da codnis qona mTel rig saeklesio Tu
Teologiur sakiTxebSi. miuxedavad imisa, rom gandgomilebi ar iSureben
Zal-Rones da sxvadasxva saero periodul gamocemebSi aqveynebdnen
TavinT mowodebebsa da swavlebebs, arc sapatriarqo ijda uqmad.
eklesiis warmomadgenlebi aqveynebdnen mraval werils
marTlmadidebluri swavlebis Sesaxeb, romelTac Tavisi nayofi gamoiRes.
saWiro iyo mrevli gaecnobierebinaT arsebul viTarebaSi da
eswavlebinaT marTlmadidebluri moZRvrebis sakiTxebi, moeTxroT
sxvadasxva ganxeTqilebebis Sesaxeb, wamoeCinaT maTi Secdoma.
eklesiaSi arsebulma viTarebam SeSfoTeba gamoiwvia sazogadoebis
yvela fenaSi. keTdeboda gancxadebebi mecnierebis, sazogado moRvaweebis,
sxvadasxva profesiis warmomadgenlebis mier. SeiZleba iTqvas, rom
gandgomilTa mimarT mxardaWerisa da maTken mibrunebis tendencia ar
SeniSneboda, Tu ar CavTvliT imaT, vinc uSualod monawileobda am
aqciaSi an amoZravebda raime piradi interesi.
Semnili situacia imdenad mZime, SemaSfoTebeli da mwuxarebis
gamomwvevi iyo, rom 1997 wlis ivnisSi gandgomil berTa sulis
gadasarCenad da saqarTvelos eklesiis gasaZliereblad samdRiani marxva
gamocxadda, romlis dasasruls _ 24 ivniss uwmindesma da unetaresma
ilia II-m sveticxovelSi wirva aRasrula [maCxaneli 1997:3].
am mZime movlenasTan dakavSirebiT prezidentma e. SevardnaZemac ki
gaakeTa komentari, romelic Tavis mxriv TavSekavebuli iyo saeklesio
sakiTxebze sakuTari damokidebulebis gamoxatvaSi. man wuxiliT aRniSna
saqarTvelos marTlmadidebel eklesiaSi arsebuli viTarebis Sesaxeb.
misi TqmiT, qarTveli erisa da qarTuli eklesiis interesebi arasodes
gansxvavdeboda _ `unda gvaxsovdes, rom saqarTvelo qristianobam
64
gadaarCina. CemTvis, rogorc WeSmariti morwmune adamianisTvis da
prezidentisTvis, yovlad mouRebelia saubari eklesiaSi ganxeTqilebis
Sesaxeb. me mjera, saqarTvelos patriarqis, wminda sinodisa da mrevlis
sibrZnisa. RmerTi dagvifaravs Cven da saqarTvelos~ [beTaniis,
SiomRvimis... 1997:1-2].
1997 wlis agvistoSi saqarTvelos parlamentis adamianis uflebaTaA
da erovnul umciresobaTaAsakiTxebis komitetmac daadastura
saqarTvelos sapatriarqosadmi mxardaWera, gamoTqvamda rwmenas, rom
eklesiis simtkice Seuryevelia da Tanadgomas ucxadebda mis
saWeTmpyrobels [sapatriarqosgan gandgomilni... 1997:7].
gasaTvaliswinebelia, rom am periodSi xalxi daRlili iyo saero
cxovrebis problemebiT, mTeli rigi mouwesrigebeli sakiTxebiT,
erTaderT simtkiced eklesia egulebodaT da axla iqac sqizma iCenda
Tavs.
sazogadoebas kargad esmoda, rom sqizma ar iyo mxolod eklesiis
problema, rom igi uSualod exeboda saxelwifoebriobis siZlieresa da
stabilurobas, sazogadoebis keTildReobas da simSvides da rom
ganxeTqilebis moqmedni pirvel rigSi Tavad qarTuli
saxelmwifoebriobis mtrebi iyvnen da sazogadoebaSi SfoTsa da
undoblobas Tesavdnen. mosaxleobaSi gavrcelebul amgvar ganwyobas
warmoaCenda saxalxo partiis warmomadgeneli m. giorgaZe Tavis erT-erT
sagazeTo statiaSi: `eklesiis erTianobisa da religiuri Tu
sazogadoebrivi cxovrebis xelisSemSlel saqmianobas, mrevlis
fanatizacias, saqarTvelos eklesiisa da misi uwmindesisa da unetaresis
ilia II-is diskreditaciis mcdelobas ver ganvixilavT, rogorc mxolod
eklesiis winaaRmdeg mimarTul qmedebebs. aRniSnuli qmedebebi, nebsiT Tu
uneblied, qarTuli saxelmwifoebriobis winaaRmdeg mimarTuli nabijia.
samwuxaroa, rom `meamboxeTa~ liderebs gacnobierebuli aqvT maTi
`aqtiurobis~ uaryofiTi Sedegebi~ [subari 1997:1-2].
aRsaniSnavia, rom es iyo ganxeTqilebis pirveli mcdeloba qarTul
eklesiaSi, manamde saqarTvelos eklesias msgavsi araferi axsovs.
saukuneebis manZilze saqarTvelos eklesia wmindad icavda
marTlmadideblur wesebsa da kanonebs. aqve ar SeiZleba ar aRiniSnos,
65
rom ramdenime wlis mogvianebiT araerTi gandgomili sinanuliT
daubrunda deda-eklesias da am ukanasknelmac siyvaruliT miiRo isini.
erTi ki aRsaniSnavia, sqizmis precedents garkveulwilad dadebiTi
Sedegi is mohyva, rom sazogadoeba gamofxizlda, gaerkva bevr sakiTxsa
da niuansSi, saWiro gaxda sasuliero literaturis meti raodenobiT
gamocema, terminebSi garkveva, garkveuli codnis dagroveba. gamofxizlda
sasuliero dasi, gamovlinda sxvadasxva pirovnebaTa namdvili zraxva da
saxe. qarTuli eklesia ufro brZolisunariani gaxda.
Znelia dabejiTebiT imis Tqma, Tu vin iyo iniciatori an vis
wisqvilze asxamda wyals am sqizmis mcdeloba. savaraudod, am movlenis
inscenirebis mizani saqarTvelos sapatriarqosa da misi meTauris
avtoritetisa da ndobis Selaxva iyo, Tumca faqtia, aseTma svlam ver
gaamarTla. ufro piriqiT, gamoiwvia is, rom eklesiis mesveurebi metad
gaZlierdnen eresebis winaaRmdeg brZolaSi, xolo mrevli metad
frTxili da gaTviTcnobiere-buli gaxda.
marTlmadidebel da kaTolikur eklesiaTa gaerTianeba yovelTvis iyo
metad sasurveli mizani da albaT, gegma maqsimumic sxvadasxva
politikuri ZalebisTvis, gansakuTrebiT dasavleTis eklesiisTvis
dRidan qristianuli eklesiis gayofisa am or mimarTulebad. am mizans
emsaxureboda Sua saukuneebis uniebi da am mizans emsaxureba Tanamedrove
ekumenuri moZraobac. eklesia yovelTvis moiazreboda xalxis marTvis
saukeTeso saSualebad saero mmarTvelTa mier – ramdenad
gamoayenebinebda Tavs am saSualebad eklesia, mis mmarTvelze iyo
damokidebuli. amitom, aRmosavluri da dasavluri eklesiebis
gaerTianeba (miT umetes, sxva denominaciebTan erTad) realurad
ganixileba rogorc msoflio batonobis/kontrolis xelSi Cagdebis
mcdeloba. swored amitom, ekumenur moZraobasTan mimarTeba metnaklebad
erTnairad aRiqmeva qarTul da rusul eklesiebSi, magram gansxvaveba maT
miznebSi mdgomareobs. rogorc aRvniSneT, sabWoTa kavSiris mier
aneqsirebuli saqarTvelos eklesiisTvis eklesiaTa msoflio sabWoSi
gaerTianeba qristianuli msofliosTvis xmis miwvdena, marTlmadidebel
66
samyaroSi sakuTari adgilis damkvidreba da kavSirebis damyareba iyo,
ruseTisTvis ki am organizaciaSi gaerTianebas msgavsi datvirTva ar
gaaCnda – misTvis maSinac da dResac ekumenuri moZraoba ganixileba
rogorc msoflios marTvis sadaveebis xelSi Cagdebis saSualeba. amitom
aris, ruseTi yovelTvis ems-s winaaRmdeg gamodioda, uars ambobda mis
wevrobaze, magram amasTanave arasodes ufiqria misTvis Tavis danebeba.
msoflioSi mxolod ramdenime avtokefaluri eklesiaa, romelic ems-
Si ar imyofeba. maT ricxvs saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiac
miekuTvneba. saqarTvelos sapatriarqom ems-dan gamosvla 1997 wels
gadawyvita. amis ganmapirobebeli mizezi ekumenuri moZraobis
eklesiologiuri xasiaTis SeZena da amasTanave, saqarTveloSi amis gamo
gazdili ukmayofileba iyo, romlis sqizmaSi gadasvlis saSiSroebac
realurad idga. ganxeTqilebis mosurneebma kargad gamoiyenes
saqarTvelos eklesiis ems-s wevroba da qveynis patriarqis prezidiumSi
monawileoba da qveynis saero da saeklesio cxovrebaSi didi areuloba
Seitanes. saqarTveloSi fexis mokidebiT iyvnen dainteresebulni
sxvadasxva seqtebi, romlebic zurgs umagrebdnen sqizmatebs. maTi fexis
mokidebas saqarTveloSi araerTi faqtori uwyobda xels: religiis
Sesaxeb kanonis ar arseboba; sapatriarqos arasaTanado aqtiuroba iseT
pirobebSi, roca sxva, gansakuTrebiT axali religiuri jgufebi yvela
meTodiT cdilobdnen sazogadoebis gadmobirebas; saxelmwifo
struqturebis loialuroba aseTi qvejgufebis registraciisas;
gavleniani arasamTavrobo organizaciebis aSkara mxardaWera; seriozuli
finansuri da politikuri mxardaWera ucxoeTidan; sazogadoebis
inertuloba [xuciSvili 2004:20]. miuxedavad didi SfoTisa, romelic
ganxeTqilebis mcdelobis mosurneebma Semoitanes qveynis cxovrebaSi, maT
qmedebas realuri da mniSvnelovani Sedegi ar mohyolia. yvelaze
SesamCnevi, rac am yovelives Sedegad miviReT iyo is, rom eklesia da
mrevli gaZlierda codnasa da rwmenaSi, xolo sqizmatTagan zogma
Sendoba iTxova sapatriarqosgan, zogi ki sxvadasxva warmomavlobis
seqtaSi ganagrZobs moRvaweobas.
67
Tavi mesame
saqarTvelos eklesiisa da saxelmwifos urTierTobebi
§1. konstituciuri SeTanxmeba saqarTvelos eklesiasa da saxelmwifos
Soris (konkordati) da qarTuli sazogadoebrivi azri
(eklesiisa da saxelmwifos urTierTobis mcire istoriuli eqskursiT)
iuridiuli TvalsazrisiT, saxelmwifo da eklesia urTierTdamouki-
debeli subieqtebi arian, romlebic aqtiurad TanamSromloben Tavis
qveSevrdomTa (mrevlis) sakeTildReod. rogorc wesi, isini ar erevian
erTmaneTis saqmianobaSi, magram gamonaklisis saxiT saxelmwifos aqvs
ufleba Caerios eklesiis saqmianobaSi, Tu amas Seqmnili viTareba
(politikuri, ekonomikuri da sxv.) moiTxovs. ra Tqma unda, saxelmwifos
ar aqvs ufleba am `Carevis~ dros gadauxvios saelesio samarTlis
normebs [CikvaiZe 2005:37].
Sua saukuneebSi saqarTveloSi saxelmwifosa da eklesiis urTierToba
erTiani da TiTqmis ganuyofeli iyo. saqarTvelos samefo da qarTuli
eklesia iTvaliswinebdnen da misdevdnen qristianul swavlebas da
Sesabamisad awyobdnen urTierTobas erTurTSi. pavle mociquli
saxelmwifo xelisuflebasTan urTierTobaze werda: `da iyos yoveli
suli morCili uzenaesi xelisuflebisa, rameTu ar arsebobs
xelisufleba RvTis gareSe, yvela arsebuli xelisufleba dadgenilia
RvTisagan, amitom vinc ewinaaRmdegeba xelisuflebas, amiT ewinaaRmdegeba
RvTis nebas~ [xucurauli 2001:21].
eklesiis, rogorc miwieri organizaciis, daarsebisTanave safuZveli
eyreba saeklesio kanonmdeblobis SemuSavebasa da mis werilobiT
formirebas. saeklesio kanonmdeblobas unda moewesrigebina ara marto
eklesiis organizaciisa da sulieri cxovrebis rigi sakiTxebi, aramed
saero cxovrebis sferoc. zogad qristianuli savaldebulo saeklesio
igulisxmeba saeklesio da samecniero sferoebSi dadgenili terminebi `miwieri~ da`zeci-eri~ eklesia: pirveli Seesatyviseba dedamiwaze dadgenil saeklesioorganizacias, meore ki uxilav, zeciur, saRvTo samyaros.
68
kanonebi, miRebuli an damtkicebuli msoflio eklesiis krebebze
TavianTi mniSvnelobiT scildebodnen eklesiis farglebs da
saxelmwifo-samoqalaqo kanonmdeblobis Zalas iZendnen.
saqarTvelos samefoSi eklesiis mimarT sagangebo kanonebi arsebobda.
wm. mefe daviT aRmaSeneblis dros mwignobarTuxucesis umaRlesi
samoxeleo Tanamdeboba gadaeca sasuliero pirs _ Wyondidel
mRvdelmTavars, riTic ufro SemWidrovda da daaxlovda saxelmwifo da
eklesia. is mSvidobiani da harmoniuli damokidebuleba, rac arsebobda
saqarTvelos saxelmwifosa da eklesias Soris, daarRvia ruseTis
imperiam, romelmac 1801 wels gaauqma uZvelesi qarTuli
saxelmwifoebrioba, xolo kanonikuri samarTlis sruli ugulebelyofiT
1811 wels gaauqma iveriis mravalsaukunovani eklesiis avtokefalia.
yovelive aman gamoiwvia qarTveli xalxis gaucxoeba, zogadad,
saxelmwifoebrivi institutebis mimarT. aseve, gaCnda arasaTanado
damokidebuleba eklesiis mimarTac, vinaidan saqarTvelos mosaxleobis
didi nawili eklesias aRiqvamda, rogorc ruseTis imperialisturi
ideologiis rupors saqarTveloSi.
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenas (1918 wlis
26 maisi) saeklesio kuTxiT dadebiTi Zvra ar mohyolia. 1921 wlis 21
Tebervlis konstituciam saxelmwifo da eklesia ganacalkeva da yvela
sarwmunoebas Tanabari uflebebi mianiWa. xolo imave wels saqarTvelos
gasabWoebas mohyva aTeizmis 70-wliani epoqa, roca savsebiT
ugulebelyofili iyo adamianis sarwmunoebrivi miswrafebebi.
komunisturi reJimis periodSi saxelmwifosa da eklesiis
urTierTdamokidebuleba Zalian Sors idga demokratiuli
principebisagan. faqtobrivad, eklesia daTrgunuli iyo saxelmwifos
mxridan da maT Soris civilizebul urTierTobaze laparakic ki zedmeti
iyo. damoukideblobis dakargvam da ssrk-s aTeisturi reJimis
damkvidrebam qarTul eklesias eris sulieri mwyemsis uflebebi
muxlebi 142,143 _ saqarTvelos konstitucia (miRebuli saqarTvelos damfuZnebelikrebis mier 1921 wlis Tebervlis 21) Tb. 1990
69
daakargvina, waarTva mTavari _ eris sulier ganaTlebaze zrunvis
funqcia.
1991 wlis 9 aprils saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom
referendumze (amave wlis 31 marti) gamoxatuli xalxis nebis gaTva-
liswinebiT gamoacxada damoukidebeli qarTuli saxelmwifos aRdgena.
amasTan dakavSirebiT cvlilebebi Sevida saqarTvelos konstituciaSi.
kerZod, amoiRes is debuleba, romelic skolebs gamoyofda eklesiisagan,
Tumca Tavad eklesia kvlavac saxelmwifosagan gamoyofilad darCa. es
realurad arafris momcemi ar iyo, magram amiT erovnulma mTavrobam
daadastura Tavisi keTilganwyoba eklesiis mimarT.
1995 wlis 24 agvistos konstituciis me-9 muxlSi Caiwera, rom
`saxelmwifo cnobs saqarTvelos samociqulo avtokefaluri
marTlmadidebeli eklesiis gansakuTrebul rols saqarTvelos
istoriaSi~. amiT konstituciam sxva konfesiebTan SedarebiT upiratesoba
marTlmadidebel eklesias mianiWa. 2001 wlis 30 martis cvlilebiT me-9
muxls daemata me-2 punqti, sadac mieTiTa, rom urTierToba saxelmwifosa
da eklesias Soris mowesrigdeboda konstituciuri SeTanxmebis
safuZvelze [konstitucia 2004:6]. am SeTanxmebis _ konkordatis _
xelmoweriT ki axali etapi daiwyo saqarTvelos mravalsaukunovani
marTlmadidebeli eklesiisa da saxelmwifos urTierTdamokidebulebaSi.
konkordatis sakiTxma gamoavlina eklesiisadmi sazogadoebis
damokidebuleba. sarwmunoebis sakiTxis gaaqtiureba da marTlmadidebeli
eklesiis mimarT Tanamdrove saxelmwifos urTierTobis iuridiuli
mogvareba qarTuli sazogadoebis didi nawilisTvis mowmendil caze
mexis gavardnasaviT iyo. magram Tuki gaviTvaliswinebT saqarTvelos
bolo periodis istorias, romlis ganmavlobaSic mravalma faqtorma
Seuwyo xeli qarTveli xalxis mSobliur eklesiasTan gaucxoebas, cxadi
gaxdeba, Tu ratom gamoxata sazogadoebam aseTi mZafri da mSfoTvare
damokidebuleba konkordatis gaformebasTan dakavSirebiT, romelic
eklesiisTvis iuridiuli statusis miniWebas gulisxmobda. swored aseTma
araerTgvarovanma damokidebulebam sazogadoebis mxridan ganapiroba
70
saxelmwifosa da eklesias Soris SeTanxmebis anu konkordatis Sedgenisa
da gaformebis gaWianureba.
sakonstitucio SeTanxmeba pirvel yovlisa, aRiarebis faqtia. aRiareba
imisa, rom marTlmadidebeli eklesia saxelmwifosgan gamijnulia da
sajaro samarTlis damoukidebeli subieqtia. xelSekruleba, Tavis mxriv,
iseTi Zalis mqone dokumentia, romelic normatiuli aqtebis ierarqiaSi
konstituciis Semdeg umaRles adgils ikavebs. igi, garkveulwilad,
konstituciis IX muxlis gagrZelebaa, misi dazusteba da gaSlaa. msgavsi
SeTanxmeba sakmaod gavrcelebuli formaa msoflio samarTlis
praqtikaSi.
sxvadasxva qveyanaSi saxelmwifosa da eklesiis urTierTobis
sxvadasxvagvari modeli arsebobs. zogierT qveyanaSi esa Tu is religia
pirdapiraa gamocxadebuli saxelwifo religiad da saxelmwifosgan
mTlianad mxardaWeriTa da mfarvelobiT sargeblobs. aseTi modelis
SemTxvevaSi ar SeiZleba laparaki iyos konkordatze an sxva raime
xelSekrulebaze. saxelmwifo eklesia saxelmwifo meqanizmis
struqturul erTeulad moiazreba. mag.: inglisis eklesiis saTaveSi
inglisis dedofali dgas da sinodis gadawyvetileba saxelmwifo
Tanxmobas saWiroebs. daniuri modelis mixedviT evangelistur-
luTeranuli eklesia folketings (daniis saxalxo palatas)
eqvemdebareba. igi centraluri saxelmwifo organoa da ar warmoadgens
avtonomiur samarTlebriv organos. aq mRvdlebic saxelmwifo moxeleebi
arian. aseTi (saxlmwifo-eklesia) modelisTvis damaxasiaTebelia
saeklesio gadasaxadebis arseboba, romelsac eklesiis (maT Soris,
mrevlis) yvela wevri ixdis.
aseve aris modeli, romlis mixedviTac tradiciuli religiebi
garkveuli prioritetiT sargebloben. am SemTxvevaSi saxelmwifosa da
eklesias Soris urTierTobebi konkordatiTa da xelSekrulebiT
regulirdeba. aseTi qveynebia italia, espaneTi, luqsemburgi, avstria,
portugalia, garkveulwilad germania. aq saxelmwifosa da eklesiis
urTierTgamijvnis konstituciuri principi moqmedebs. SeTanxmebiTve
ganisazRvreba religiuri organizaciis statusi, saxelmwifosTan
71
urTierTobis principebi, rac gulisxmobs eklesiis Tavisuflebis
garantias organizaciaSi, ritualebisa da RvTismsaxurebis aRsrulebaSi...
[cacanaSvili 2001:2-3]. am modelisTvis damaxasiaTebelia saeklesio
gadasaxadebis ararseboba, saxelmwifosgan garkveuli finansuri
daxmareba kulturis Zeglebis dacvisa da saqvelmoqmedo saqmianobisTvis.
ase rom, saerTaSoriso samarTlis praqtikaSi arsebobs saxelmwifosa
da eklesias Soris urTierTobis mowyobis oTxnairi forma:
1. inglisuri modeli _ qristianoba saxelmwifo religiadaa
gamocxadebuli, eklesiis meTaurad dedofali iTvleba;
2. amerikuli _ saxelmwifo da eklesia erTmaneTisagan
damoukidebelia;
3. germanuli _ saxelmwifo eklesiasTan amyarebs korporaciul
urTier-Tobas adgilobrivi xelisuflebis saSualebiT;
4. italiuri _ saxelmwifo da eklesia emijneba erTmaneTs da maT
urTierTobas awesrigebs gaformebuli konkordati [mexatiSvili 2002:9].
gasaTvaliswinebelia, rom TiToeuli es modeli individualuria
yoveli qveynisTvis.
sakonstitucio xelSekrulebis mixedviT saqarTveloSi deklaratiul
da normatiul doneze ganisazRvreba saxelmwifosa da marTlmadidebel
eklesias Soris urTierTobis principebi, romlebic SeiZleba ormxrivi
interesebis mqone sakiTxebze SeTanxmebis dadebis safuZveli gaxdes.
saxelmwifo uzrunvelyofs marTlmadidebluri rwmenis, aRmsareblobisa
da ritualebis sajarod aRsrulebis sakanonmdeblo dacvas. aqve unda
aRiniSnos, rom marTlmadidebeli eklesiis sajaro samarTlis subieqtis
statusi ar niSnavs moqmedi kanonmdeblobiT saeklesio da sajaro
samsaxuris erTmaneTTan gaigivebas.
miuxedavad saerTaSoriso gamocdilebisa, konstituciuri SeTanxmeba
sruliad axali institutia qarTul samarTalSi. am SeTanxmebas
sxva religiuri organizaciebi saxelwifosgan ar iReben finansur daxmarebas, magramTavisufldebian gadasaxadebisgan. saqarTvelos SemTxvevaSi ki gamomdinare iqidan, rommarTlmadidebloba ar aris saqarTvelos saxelwifo religia, qveynis biujetSieklesiisTvis gamiznuli Tanxa SeiZleba mxolod daxmarebad iqnes gaTvaliswinebuli[CikvaiZe 2003:25].
72
konstituciuri ewodeba imitom, rom misi dadebis SesaZlebloba da
subieqtTa wre mxolod saxelmwifos ZiriTadi kanoniT aris
gansazRvruli.
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia avtokefaluria. igi
saqarTveloSi moqmedi sazRvargareT arsebuli sxva eklesiis nawili ar
aris, aramed organizaciulad dasrulebuli saxiT swored
saqarTveloSia warmodgenili. sxva konfesiebi ki saqarTvelos farglebs
gareT arsebuli religiuri organizaciebis mxolod struqturuli
erTeulebia da Sesabamisad, eqvemdebarebian TavianT centrebs. maT ar
aqvT damoukidebeli moqmedebis uflebamosileba. amasTanave, saqarTvelos
marTlmadidebel eklesiasTan SedarebiT sruliad gansxvavebulia maTi
roli Cveni qveynis istoriaSi. amdenad, ar arsebobs maTTan
konstituciuri SeTanxmebis dadebis iuridiuli an istoriuli
safuZvlebi [xecuriani 2001:10].
Tumca eklesia sruli saxelmwifoebrivi arsebobis erT-erTi
ganuyofeli atributia, istoriaSi mainc metwilad cnobilia
saxelmwifosa da eklesiis urTierTobis garkvevasTan dakavSirebuli
vnebaTaRelvis magaliTebi. uaxles istoriaSi am movlenebma
gansakuTrebiT sastiki saxe ruseTSi miiRo, romlis erT-erTi
wamqezebeli lenini gaxldaT. antisaeklesio isteriis eqo ramdenadme
mxolod XX s-is 30-iani wlebisTvis Cacxra. amis Semdeg aTeistuli
ideologiis qveyanaSi eklesiam SezRudulad arsebobis ufleba mainc
SeinarCuna. politikur, saxelmwifoebriv Tu klerikalur centrebSi
aSkarad Tu Sefarulad yvelaferi keTdeboda marTlmadidebeli eklesiis
diskreditirebisTvis farTo gavlenis mqone religiuri gaerTianebebis
TvalSi, saerTaSoriso ekumenuri moZraobis sferoebSi.
saqarTvelos SigniTac mavanni eklesiis winaaRmdeg mimarTavdnen
politikas. eklesiis wiaRSi arsebul calkeul negatiur movlenebs
mTeli msoflios gasagonad azviadebdnen. TiToeuli xelisufali
cdilobda eklesia sakuTari politikuri miznebis ganxorcielebis
morCil instrumentad eqcia. mdgomareoba sakmaod daiZaba 1970-iani
73
wlebidan. gaizarda dapirispireba da agorda intrigebi kaTolikos-
patriarqis ilia II-is winaaRmdeg.
qarTuli eklesiis aSkara Seviwroebul mdgomareobaSi yofnis dros
pirvelma eduard SevardnaZem misca biZgi eklesiisadmi axleburi
damokidebulebis damkvidrebas. 1993 w. saqarTveloSi dabrunebuli
e.SevardnaZe gzad sionSi gaCerda, sanTeli daanTo da esaubra sruliad
saqarTvelos kaTolikos-patriarqs ilia II-s. saqarTvelos prezidentma
ministrTa sabWosTan arsebul religiebis saqmeTa departamentis
koleqtivs daavala yvelaferi gaekeTebinaT da uZvelesi avtokefaluri
eklesiisTvis gadaulaxavi problemebi piradad misTvis ecnobebinaT
[rurua 1993:4].
swored am periodidan daiwyo fiqri da muSaoba saqarTvelos
saxelmwifosa da marTlmadidebeli eklesiis urTierTobis iuridiulad
gaformebis Taobaze. aqve aRsaniSnavia Tavad e.SevardnaZis
damokidebuleba sasuliero xelisuflebisadmi 1990-ian wlebSi, romelic
misi mcire komentaris mixedviT Semdegnairad JRers: `konstituciuri
debulebaa, rom eklesia gamoyofilia saxelmwifosgan, magram qarTuli
marTlmadidebeli eklesiisa da qarTveli xalxis interesebi arasodes
yofila gayofili~ [imedaZe 1997:2].
Tavidan saubari iyo religiis kanonis Sesaxeb, magram sabolood
gadawyda SeTanxmebisTvis konkordatis saxe miecaT. konstituciur
SeTanxmebas is upiratesoba aqvs, rom masSi raimes Sesacvlelad orive
mxaris Tanxmobaa saWiro, xolo kanoni religiis Sesaxeb gulisxmobda
imas, rom mTavrobis an xelisuflebis Secvlis SemTxvevaSi SesaZlebeli
iqneboda kanonis Secvlac. am samarTlebriv dokumentze TiTqmis 10 wels
muSaobdnen [cxovrebaZe 2002:10-11].
konstituciuri SeTanxmeba (konkordati), ra Tqma unda, ar
iTvaliswinebs adamianis uflebebis SezRudvas da maT devnas religiur
niadagze, radgan imave dokumentSi aRniSnulia, rom saqarTvelos
konstituciiT aRiarebulia rwmenisa da aRmsareblobis sruli
Tavisufleba. igi afiqsirebs eklesiis tradiciul da realur adgilsa
da mniSvnelobas ama Tu im qveynis yofaSi, Tumca es garemoeba odnavadac
74
ar zRudavs qveyanaSi moqlaqeebis konstituciur uflebebs [labaZe
2002:12].
konkordatiT warmodgenili modelis mixedviT qarTuli
marTlmadidebeli eklesia aRiqmeva rogorc sajaro samarTlis
iuridiuli piri, gamijnulia saxelmwifosgan da dadgenili aqvs
kompromisuli urTierTobis principebi saerTo interesebis mqone
sakiTxebze [cacanaSvili 2001:2-3].
konkordatis kanonproeqtze aqtiuri muSaoba saqarTvelos iusticiis
saministrom Tedo niniZis ministrobis dros, 1997 wels daiwyo. masze
muSaobdnen iusticiis saministros specialistebi, qarTveli mecnierebi,
arasamTavrobo organizaciebi, sxvadasxva konfesiis warmomadgenlebi da
saqarTvelos sapatriarqo. saqarTvelos prezidentma e. SevardnaZem 2000
wels parlamentSi waradgina konstituciuri SeTanxmebis proeqti.
proeqti did dafiqrebas, msjelobas da uamravi sakiTxis
gaTvaliswinebas moiTxovda. am proeqtze momuSave komisiis Tavmjdomare
g. wereTeli iyo. parlamentis sxdomebze arcTu iSviaTad eTmoboda am
sakiTxs yuradReba. absoluturi umravlesoba mxars uWerda, rom
SeTanxmeba sakonstitucio xelSekrulebis saxiT unda gaformebuliyo,
rom masSi unda dafiqsirebuliyo eklesiis suvereniteti. xelSekruleba
moawesrigebda Semdeg sakiTxebs: eklesiis sakuTrebis uflebis cnoba,
sanebarTvo sistema, religiis swavlebis sakiTxi, saeklesio saganZuris
kuTvnilebis sakiTxi da sxv. [konkordati... 2000:3].
portugaliaSi, germaniaSi, belgiaSi, poloneTSi, slovakeTSi, xorvatiaSi, avstriaSi,safrangeTSi, litvaSi, aseve laT. amerikis qveynebSi kaTolikuri eklesiis mdgomareobaregulirdeba vatikansa da saxelmwifos Soris dadebuli konkordatebiT.gaerTianebul samefoSi (britaneTSi) ori saxelmwifo religiaa: anglikanuri eklesia daSotlandiis presviterianuli eklesia. SvedeTsa da norvegiaSi luTeranul eklesiassaxelmwifoebrivi statusi aqvs miniWebuli. poloneTis parlamentma marTlmadidebelieklesiis Sesaxeb calke kanonmdebloba miiRo, romelSic garkveuli iuridiuliprivilegiebia aRniSnuli. bulgareTis respublikis konstituciis 13-e muxlSiaRniSnulia, rom `bulgareTis respublikis tradiciuli religia aris aRmosavlur-marTlmadidebluri sarwmunoeba~. saberZneTis konstituciis me-3 muxlis Tanaxmad kisaberZneTis ZiriTad religias warmodgens `aRmosavleTis marTlmadidebeli qristeseklesia~. somxeTSi specialuri kanondeblobiT somxeTis samociqulo grigorianulieklesia erovnul religiad aris gamocxadebuli da kanoniT akrZalulia `ieRovelTaseqta~ da `xsnis armia. SezRudulia sxva seqtebis saqmianobac.
75
rogorc am droisTvis ukve yofilma iusticiis ministrma joni
xecurianma Tqva: es aris or damoukidebel subieqts Soris SeTanxmebis
yvelaze miRebuli forma (xelSekrulebis dadeba). amiT
marTlmadidebloba privilegirebuli ar xdeba, aramed moxdeba realobis
iuridiul enaze gadatana.
rogorc zemoT aRvniSneT, msgavsi urTierTobis damyareba
saxelmwifosa da eklesias Soris anu konkordatis dadeba kaTolikuri
samyarosTvisaa damaxasiaTebeli da evropis qveynebi amgvar
xelSekrulebas aformeben vatikanTan. aqedan gamomdinare, saWiro gaxda
ramdenime niuansis Sesworeba konkordatis zogad debulebaSi da aseve,
ramdenime cvlilebis Setana saqarTvelos konstituciaSi, rom modeli
morgeboda qarTul da marTlmadideblur realobas.
proeqtze muSaobis procesSi specialurad qveyndeboda Secvlil-
damuSavebuli teqstebi, raTa igi sajaro ganxilvis obieqti yofiliyo.
aman, rogorc mosalodneli iyo, azrTa sxvadasxvaoba gamoiwvia.
xelisuflebis warmomadgenelTa absoluturi umravlesoba mxars uWerda
konkordatis pirobebs da misi gaformebis aucileblobas. maT azrs
ZiriTadad g. wereTeli gamoTqvamda: `sazogadoebas surs, rom
saqarTvelos hqondes Camoyalibebuli ufleba-movaleobani. aq saubaria
ara raRac gansakuTrebul privilegiebze, aramed im saerTaSoriso
normebze, romlebic adamianis dacvis sferoSi moqmedebs. mizani erTia _
moxdes saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis reglamentacia. kanonSi
ver aisaxeba is specifika, romelic qarTul eklesias aqvs istoriulad.
saqarTvelosTvis marTlmadidebloba aramarto sulierebis, saxelmwifo
Zlierebis simbolocaa~ [anasaSvili 2001:4].
parlamentis umravlesobis ganwyoba dadebiTi iyo: `Cven eklesiis
fexze dayeneba gvsurs da migvaCnia, rom man Tavisi siZlieriT da
gavleniT unda dajabnos seqtebi... rac Seexeba sxva religiebs, sakiTxi
unda mogvardes sakanonmdeblo aqtebiT, romlebSic konkretulad
ganisazRvreba statusis, uflebamosilebis, registraciis meqanizmebi da
sxv.~ [ra qonebas... 2002:8].
76
azrs sxvadasxva arasamTavrobo da saerTaSoriso organizaciebis
warmomadgenlebic gamoxatavdnen. maTi SefasebiT, eklesiasa da
saxelmwifos Soris `SeTanxmebis gaformeba ufro demokratiulia, vidre
kanonis miReba~ [sapatriarqo sxvadasxva... 2001:9].
Tumca dadioda xmebi, rom zogierT politikoss Tavis kabinetSi
uaryofiTi damokidebuleba hqonda am xelSekrulebis mimarT, magram
dokumentebze maTi xelmowera sawinaaRmdegos amtkicebda [gulua 2001:9].
am proeqts bevri mxardamWeri hyavda, magram ara sakmarisi. mravali
werili daiwera amis Taobaze. bevri mecnieri, studenti Tu rigiTi
moqalaqe miesalmeboda aRniSnul wamowyebas. Tumca uaryofiTi
damokidebuleba gacilebiT didi iyo. yovel SemTxvevaSi, presaSi
gamoqveynebuli werilebis umetesi nawili swored am ganwyobas
gamoxatavda. is, rac yvela werilSi SeimCneoda iyo SiSi. SiSi imisa, rom
am xelSekrulebis gaformebiT saqarTvelo gadaiqceoda klerikalur
saxelmwifod. es SiSi ki sakmaod didi iyo da sazogadoebriv panikas
uaxlovdeboda.
presaSi gamoqveynebuli werilebis saTaurebSi cxadad igrZnoboda
sazogadoebis SiSi mosalodneli `saxelmwifoebrivi katastrofis~
mimarT: `aCrdili dadis saqarTveloSi, aCrdili marTlmadidebluri
totalitarizmisa~; `konkordatis proeqti sazogadoebas aSinebs~;
`aCqareba ar egebis~; `roca SeTanxmeba arRvevs Tanxmobas~; `gaacnobiereT,
saqarTvelos xelisufleba aSenebs klerikalur saxelmwifos~; `ra
qonebas miiRebs sapatriarqo?~ da mravali sxva amgvari saTauri.
ukmayofileba da pretenziebi konstituciuri SeTanxmebis preambulis
yvela Tavsa da muxlze gamoiTqva.
preambulis VI muxlis mixedviT `saxelmwifo aRiarebs eklesiis mier
Sesrulebul da registrirebul qorwinebas (jvrisweras)~ - am muxls
upirispirebdnen imas, rom eklesia ar iZleva da ar gamoscems
sakanonmdeblo aqtebs, aseTi jvriswera ki gamoiwvevs qaoss saojaxo
urTierTobebSi, memkvidreobis sakiTxSi, poligamiasa da sxva simaxinjeso
[loria... 2001:9].
77
sazogadoebis nawilis mxriv albaT samarTliani iyo is wamoyenebuli
brali, rom saqarTvelos eklesia aranairi saxelmwifo dokumentiT ar
iyo aRiarebuli. SeTanxmeba unda idebodes or damoukidebel subieqts
Soris. erTi aseTi subieqti garkveulia, es aris saqarTvelos
saxelmwifo, romelic aRiarebulia Tavisi konstituciiT, magram
marTlmadidebeli eklesia saqarTveloSi iuridiulad ar aris
aRiarebulio. 1999 wlis 1 ianvramde saqarTveloSi moqmed religiur
gaerTianebebs unda gaevloT registracia, rom gamxdariyvnen samarTlis
iuridiuli pirebi. amitom sazogadoebis nawili qarTul eklesias
araregistrirebulad da arauflebamosilad miiCnevda [loria... 2001:9].
Tvlidnen, rom Tu mRvdeli sapatriarqos ar daemorCileboda, igi
saxelmwifos unda daesaja; sasuliero pirebi unda gaewviaT jarSi;
taZris mSeneblobaze nebarTva teritoriuli saxiT saxelmwifos unda
gaeca da ara eklesias, moxatva-restavraciac saxelmwifo organoebis
kompetencia unda yofiliyo, aseve aprotestebdnen im sakiTxs, rom
samuzeumo eqsponatebi aranairad aRar ekuTvnoda eklesias da
dResaswaulebze maTi gamotana am ZeglebisTvis damRupveli iqneboda
[eris saganZuri... 2001:2].
kanonproeqtis preambulaSi ewera (muxli 21.1.) `saxelmwifo aRniSnavs
XIX-XX ss-Si, gansakuTrebiT 1921-90 wlebSi eklesiisTvis materialuri da
moraluri zianis miyenebis faqts da dReisaTvis, rogorc CamorTmeuli
qonebis nawilis mflobeli, aRiarebs am zianis nawilobrivi
anazRaurebis valdebulebas~. mecnierebaTa akademiis wevrTa nawili
miiCnevda, am muxliT aRiarebuli zaralis saxelmwifos mxridan
nawilobrivi anazRaurebis valdebuleba momakvdinebeli iqneboda
saqarTvelos biujetisTvis. isini miiCnevdnen, rom es iyo
`antikonstituciuri, zedmetad `miwieri~ (da `biwieri~) garigeba, rac
SinaaSlilobis kerad gadaiqceoda da sababi iqneboda Teokratiisa. isini
TiTqmis darwmunebulebi iyvnen imaSi, rom es aliansi qonebis dagrovebis
mizniTaa Seqmnili, rom sapatriarqosTvis gazrdili uflebebi
saqarTvelos `miwa-wylis~ dapatronebisa da `saxelmwifos sruli
gaZarcvisTvis~ damtkicda. pretenziebis nawili religiuri niSniT
78
adamianis Tanasworuflebianobis diskriminaciis muxliTac warmodgeboda
[afridoniZe 2001:1-6]. sazogadoebis nawilis azriT es xelSekruleba
arRvevda konstitucias _ kanonis winaSe adamianTa Tanasworobis Sesaxeb
ganurCevlad religiisa; ar pasuxobda adamianis sindisis,
aRmsareblobisa da rwmenis TavisuflebaTa SezRudvis dauSveblobas `Tu
maTi gamovlineba ar laxavs sxvaTa uflebebs~. darwmunebulebi iyvnen,
rom marTlmadidebluri religiis konstituciuri upiratesoba sworedac
rom laxavda aramarTlmadidebelTa uflebebs [loria... 2001:9].
zemoT Cven aRvniSneT, rom sakonstitucio xelSekruleba formdeba
im eklesiasTan, romlis gansakuTrebuli roli aRiarebulia am qveynis
istoriaSi. rac Seexeba seqtebTan urTierTobas, es yvelaze arasasurveli
religiuri warmonaqmnia nebismieri saxelmwifosTvis, amitom jer kidev
1991 w. evrosabWom gamosca specialuri rezolucia `seqtebisa da
religiuri mimdinareobebis Sesaxeb~, romliTac gamocxadda ideuri da
informaciuli brZola maT winaaRmdeg. Tanac evropis bevri qveynis
konstituciaSi Cawerilia, rom rwmenis Tavisufleba daSvebulia, magram
Tu esa Tu is religiuri mimdinareoba ewinaaRmdegeba eris tradiciebs da
mentalitets, is SeiZleba aikrZalos [bakaSvili 2001:5].
`_SeiniSneba seqtebis gansakuTrebuli momZlavreba da aqtiuroba;_SeiniSneba im organoTa uyuradReboba, romlebic valdebulni arian reagirebamoaxdinon am fatebze. es evropuli qveynebis religiuri neitralitetiT arisgamowveuli, rasac moxerxebulad iyeneben seqtebi;_seqtebis fenomenma saerTaSoriso masStabebi miiRo;_seqtebi uzomod sargebloben evrosabWos saxeliT. rezolucia saWirod miiCnevs, romSeiqmnas specialuri kanoni, romelic mimarTuli iqneba seqtis ukanono qmedebaTawinaaRmdeg, riTac gansakuTrebiT zaraldeba axalgazrda Taoba.1992 w.zemoaRniSnulma evropis sabWos saparlamento rezoluciam oficialuri statusimiiRo (# 1178\1992), romelSic naTqvamia:_ unda Seiqmnas specialuri saganmanaTleblo programa, romlis saSualebiTacsazogadoeba informirebuli iqneba seqtebis saSiSroebis Sesaxeb.saWiroa:_ saxelmwifos mier mosaxleobis farTo fenebis informireba im zianis Sesaxeb, racseqtebis saqmianobas mohyveba;_ aRniSnul Temaze adamianTa piradi iniciativisa da aqtivobis zrdis xelSewyoba;_ SemoRebuli iqnas specialuri kanonmdebloba, romlis ZaliTac saxelmwifoorganoebSi registracia unda gaiaron rogorc seqtebma, ise sazRvargareT mdebaremaTma centrebma;_ Seiqmnas specialuri kanonmdebloba, romelic daicavs axalgazrdebs seqtebis mavnezegavlenisgan;_seqtebis mimdevarni informirebulni unda iyvnen, rom arian Tavisufalni da nebismierdros SeuZliaT datovon seqta;_ seqtebSi momuSaveebs unda SeexoT kanoni Sromisa da dazRvevis Sesaxeb [grZeliSvili2002:13].
79
mRvdelmsaxurebi da mecnierTa nawili imedovnebda, rom `konkordati~
da momavlisTvis gaTvaliswinebuli `religiis Sesaxeb kanoni~ qveyanaSi
arsebul religiur siWreles da qaoss daaregulirebda. `religiuri
areulobebis~ erT-erT mTavar mizezad isini mZime socialur pirobebsa
da eklesiaSi SemTxveviTi xalxis moxvedras asaxelebdnen. dekanozi
rostomi (lorTqifaniZe) miiCnevda, rom aRniSnuli SeTanxmeba
aucilebeli iyo, rom religias qarTul sinamdvileSi sakuTari Tavi
aRmoeCina, aemoqmedebina azrovnebis sistema da sxv. `eklesias
saxelmwifosgan araferi sWirdeba, mas mxolod moRvaweobis ufleba unda
miscen~ _ ambobda igi da dasZenda _`religiur qaoss xels isic uwyobs,
rom eklesiaSi SemTxveviTi xalxi momravlda~. saxelmwifo samarTlisa
da religiis institutis direqtori b. gelaSvili Tvlida, rom
seqtantebis momravleba ucodinarobis brali ar iyo, `Tavi da Tavi aris
mZime socialuri mdgomareoba. seqtebi sazRvargareTidan finansdebian.
aqedan gamomdinare ama Tu im religiuri mimdinareobis wevric garkveul
gasamrjelos Rebulobs~. isini, aseve, sapatriarqos sisusteze saubroben
_ rom saqarTvelos sapatriarqo ver axerxebs marTlmadidebeli eklesiis
gaaqtiurebas da Tavisi religiuri mrwamsis propagandas [gulua 2002:6].
rogorc aRvniSneT, evropis saxelmwifoebSi yvelanairi urTierTobebi,
maT Soris religiuric, kanonis ZaliT regulirdeba. samwuxarod, CvenSi
SeiniSneba is azri, rom rwmenis TavisuflebaSi igulisxmeba religiuri
anarqia [grZeliSvili 2002:13]. konkordatis ZaliT swored saxelmwifosa
da eklesias Soris urTierToba regulirdeba da amiT orives meti
saSualeba eZleva win aRudgnen prozelitizms. eklesiis sabrZolo
iaraRs eresebis winaaRmdeg ara agresiuli, xmamaRali gamosvlebi da
qmedebebi, aramed qadageba hqvia.
2000 wlis saaRdgomo epistoleSi saqarTvelos kaTolikos_patriarqi
swored am araswor midgomasa da mcdar gaazrebaze amaxvilebda
yuradRebas, romelic sazogadoebaSi iyo gavrcelebuli: `saxelmwifoSi,
sadac meqanikurad imeoreben sxvaTa naazrevs, sxvaTa formulebs, viRebT
usulo, daStampul, sicocxlis unardakargul sazogadoebas, romelic
80
aucileblad ganviTarebis degradaciuli gzisTvisaa ganwiruli. es
aqsiomaa...
demokratiuli wyobis erT-erTi mTavari dadebiTi mxare swored is
aris, rom aseT qveynebSi gansakuTrebulad ufrTxildebian sxvis
Rirsebas, TavisTavadobas da qmnian pirobebs adgilobrivi mosaxleobis
SesaZleblobebis sruli gamovlenisTvis. CvenTan ki zogierTni swored
demokratiis saxeliT upirispirdebian imas, rac ganapirobebs eris
individualobas da TviTmyofadobas, upirispirdebian Cvens tradiciebsa
da kulturas. gacnobierebulad Tu gaucnobiereblad cdiloben qveyanas
gadauWran is macocxlebeli fesvebi, romelic asazrdoebs Cvens ers da
ganapirobebs mis winsvlas~ [giorgaZe 2000:4].
bunebrivia, sakonstitucio SeTanxmebas eyoleboda mowinaaRmdege,
rogorc qveynis SigniT, ise mis gareT. im periodSi, roca moaxloebuli
iyo SeTanxmebis xelmoweris dro, gaisma xma, rom SeiZleba 14 oqtombers
prezidents xeli ar moewera konkordatze da amis erT-erT mTavar
mizezad dasaxelda `prezidentis administraciaSi iseTi pirebis
arseboba, romlebic Seecdebodnen SevardnaZisTvis dokumentze xelmowera
gadaefiqrebinaT~ [asaniSvili 2002:6].
winaaRmdegoba modioda qveynis garedanac da es winaaRmdegoba miT
ufro Zlierdeboda da kategoriul saxes Rebulobda, rac ufro
axlovdeboda dokumentis gaformebis TariRi.
2001 w. agvistoSi adamianis uflebaTa dacvis saerTaSoriso
organizaciam `Human Rights Watch~_ma gamoaqveyna memorandumi, romelSic
aRwera saqarTveloSi aramarTlmadideblur sarwmunoebaTa
aRmsareblebis winaaRmdeg ganxorcielebuli Tavdasxmebis faqtebi da
aSS-is administracias mouwoda, yuradReba mieqcia saqarTvelos
xelisuflebis uunarobisTvis am saqmeSi. 2002 w. maisSi prezidentma miiRo
15 senatoris, maT Soris hilari qlintonis mier xelmowerili werili,
romelSic mas mouwodebdnen, yuradReba gaemaxvilebina saqarTveloSi
mZvinvare religiuri Seuwynareblobaze, evropis sabWom ki saqarTvelo
rasizmSi daadanaSaula. prezidentma Sesabamis uwyebebs daavala mkacrad
gaekontrolebinaT es sakiTxebi [mexatiSvili 2002:9]. 2001 wels
81
evrosabWodan gamogzavnil rekomendaciebSi miTiTebuli iyo, rom
saqarTvelos unda mieRo kanoni religiur organizaciaTa Sesaxeb da ara
daedo xelSekruleba saxelmwifosa da eklesias Soris [kikaCeiSvili
2001:8]. am faqtebisa da ruseTis gamocdilebis gaTvaliswinebiT (ix. kari
II, Tavi I, $2), Cans, aSS-sa da evrosabWosTvis postkomunistur sivrceSi
politikis da maT Soris religiis sakiTxebis kontroli did
mniSvnelobas iZenda, rac, safiqrebelia, maTi gavlenis damyareba-
gafarToebisken mimarTuli RonisZiebebi iyo.
qveyanaSi romelime eklesiis an religiuri organizaciisTvis
gansakuTrebuli statusis miniWeba ar arRvevs saerTaSoriso normebs,
paqtebsa da xelSekrulebebs, ar zRudavs adamianis uflebebsa da
sindisis Tavisuflebas, ar ewinaaRmdegeba demokratizaciis principebs.
amis dasturad, 2000 wlis TebervalSi ekonomikisa da samarTlis
institutSi konferenciaze daiwera werili: `Cven, sxvadasxva religiuri
konfesiebis warmoadgenlebi da maTi liderebi vadasturebT istoriuli
religiis mniSvnelobas, rogorc kavkasiis yoveli konkretuli
qveynisaTvis, aseve sruliad kavkasiisTvis~ [bakaSvili 2000:10], romelsac
xels awerdnen saqarTveloSi arsebuli kaTolikuri da somxur-
grigorianuli eklesiebis, kavkasiel mahmadianTa da saqarTvelos
baptistTa meTaurebi saqarTvelos sapatriarqos warmomadgenlebTan
erTad. aqedan gamomdinare, saqarTvelo xelmZRvanelobda saerTaSoriso
normebiT da adamianis sindisis Tavisuflebis dacvis principiT.
Tanamedrove demokratiac imas niSnavs, rom umaRles doneze iqnes
uzrunvelyofili moqalaqeTa moTxovnilebebi, romelTa Soris erT-erTi
swored sulieri moTxovnilebaa.
konkordatis gaformebiT saxelmwifom eklesia aRiara sajaro
samarTlis iuridiul pirad, xolo imdenad, ramdenadac sajaro
samarTlis iuridiul pirs ayalibebs saxelmwifo an iqmneba kanonis
safuZvelze, eklesias sajaro samarTalSi eZleva gansakuTrebuli
iuridiuli piris statusi. konstituciuri SeTanxmeba umaRlesi rangis
sajaro samarTlis iuridiuli piri ewodeba iseT organizacias, romlis saqmianobamimarTulia saxelmwifoebrivi mniSvnelobis sakiTxebis gadasawyvetad.
82
iuridiuli dokumentia. masze maRla mxolod saqarTvelos konstitucia
dgas.
miuxedavad didi winaaRmdegobisa da xelis SemSleli faqtorebisa,
2002 wlis 14 oqtombers, sveticxovloba dRes, mcxeTaSi, sveticxovlis
sakaTedro taZarSi xeli moewera sakonstitucio SeTanxmebas
saqarTvelos saxelmwifosa da saqarTvelos marTlmadidebel
avtokefalur samociqulo eklesias Soris. saxelmwifos mxriv xeli
moawera saqarTvelos prezidentma eduard SevardaZem, eklesiis mxriv ki
sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqma ilia II-m. 17 oqtombers
wminda sinodma moaxdina misi ratifikacia, 22 oqtombers ki SeTanxmeba
saqarTvelos parlamentma daamtkica.
dokumentze xelmoweris Semdeg ed. SevardnaZem warmoTqva sityva,
riTic xazi gausva pirad keTilganwyobas uwmindesisa da unetaresis
mimarT da aRniSna sakuTari keTili neba am dokumentis SeqmnaSi: `es
SeTanxmeba ar iqneboda da ar iqneboda igi xelmowerili, rom ar
yofiliyo gansakuTrebuli urTierToba da keTili neba ori adamianisa _
upirveles yovlisa misi uwmindebulesobisa da yovelgvari Tavmdablobis
gareSe vityvi _ saqarTvelos prezidentisa... me mimaCnia, rom Cemi
movaleoba, manam sanam saqarTvelos prezidenti viqnebi da Semdegac,
roca me Cveulebrivi moqalaqis roli unda Sevasrulo, imaSi
mdgomareobs, rom vizruno, raTa yoveli fraza, yoveli sityva am
dokumentisa iqces saqmed~ [ComaxaSvili 2002:14].
saqarTvelos prezidentis 2003 w. 7 ianvris #1 brZanebulebiT
saxelmwifosa da eklesias Soris dadebuli konstituciuri SeTanxmebiT
gaTvaliswinebuli RonisZiebebis momzadebis mizniT Seiqmna 5 komisia:
a) jvriweris saxelmwifo aRiarebasTan dakavSirebuli samarTlebrivi
aqtebis momzadebis komisia;
b) kapelanis institutis Seqmnis komisia;
g) saRvTo sjulis swavlebis sakiTxTa komisia;
d) kulturuli memkvidreobis sferoSi samarTlebrivi da qonebrivi
urTierTobebis mowesrigebis RonisZiebaTa komisia;
83
e) eklesiisTvis miyenebuli materialuri zianis nawilobrivi
kompensaciis sakiTxebis Semswavleli komisia [CikvaiZe 2003:34].
aRniSnul komisiebSi Sevidnen rogorc mTavrobis, ise sapatriarqos
warmomadgenlebi. dagegmili iyo am SeTanxmebaSi Cadebuli pirobebis
droulad aRsruleba, magram saqarTvelos istoriis uaxlesma movlenebma
garkveulwilad Seaferxa da Seanela es procesi (mxedvelobaSi gvaqvs
vardebis revolucia). Tumca imdenad, ramdenadac konkordati
sakonstitucio SeTanxmebaa, misi aRsrulebis aucilebloba iseTsave
mniSvnelobas iZens, rogorsac konstituciis dacva.
ase rom, sakonstitucio SeTanxmeba didi zewolis pirobebSi
momzadda. morwmuneTaTvisac da aramorwmuneTaTvisac es faqti
saeriozul gamowvevad iqca – bevri dabrkolda imis SiSiT, rom
saqarTvelo klerikalur qveyanad iqceoda. Tumca maTi molodini arc
iseTi saSiSi aRmoCnda, rogorc elodnen – saxelmwifosa da eklesias
Soris SeTanxmeba da am ukanasknelisTvis iuridiuli statusis miniWeba
iseTive Cveulebrivi movlenaa, rogorc nebismieri sxva iuridiuli
sakiTxis mogvareba qveynis SigniT. rac Seexeba sxva konfesiebis
uflebebs, maTi uflebebi yovelTvis daculia da istoriulad, arc erTi
erovnebisa da religiis warmomadgenels saqarTveloSi problema ar
hqonia. saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia sazRvargareT arsebuli
sxva eklesiis nawili ar aris, aramed organizaciulad dasrulebuli
saxiT swored saqarTveloSia warmodgenili. sxva konfesiebi ki
saqarTvelos farglebs gareT arsebuli religiuri organizaciebis
mxolod struqturuli erTeulebia da Sesabamisad, eqvemdebarebian
TavianT centrebs. maT ar aqvT damoukidebeli moqmedebis
uflebamosileba. amasTanave, saqarTvelos marTlmadidebel eklesiasTan
SedarebiT sruliad gansxvavebulia maTi roli Cveni qveynis istoriaSi.
amitomac mxolod saqarTvelos marTlmadidebel eklesiasTan arsebobs
konstituciuri SeTanxmebis dadebis iuridiuli da istoriuli
safuZvlebi.
84
$2. sazogadoebrivi azri aTeizmsa da urwmunoebaze postsabWour
saqarTveloSi (axali aTaswleulis dasawyisi)
vardebis revoluciis Semdgom periods Cvens kvlevaSi Segnebulad ar
vexebiT, radgan es urTierToba eklesiasa da saxelmwifos Soris jer
kidev mimdinare procesia, ar dasrulebula da aseTi droiTi siaxlovis
gamo Tavs vikavebT SesaZlo araswori Sefasebebisa da daskvnebisgan.
Tumca garkveuli istoriuli periodis kvlevisas Znelia drois
konkretul CarCoebSi dateva, miT umetes iseTi mimdinare periodis
Seswavlisas, rogoric postsabWoTa xanaa. winamdebare sakiTxi vardebis
revoluciis Semdgom periodSi ufro aqtualuri gaxda. saqarTveloSi
aTeizmi araa didad popularuli da TvalSisacemi Tema, Sesabamisad, am
mimarTulebiT kvleva jer ar Catarebula. magram Cven mainc jerovnad
miviCnieT sawyis etapze aRniSnuli sakiTxisTvis yuradRebis miqceva.
evropisa da aziis mijnaze mdebare saqarTvelos mosaxleoba
yovelTvis gamoirCeoda erovnuli, enobrivi, kulturuli da religiuri
mravalferovnebiT. qveynis amgvari realoba XXI saukunis dasawyisSic
grZeldeba. 2002 wels Catarebuli sociologiuri gamokiTxvebis mixedviT,
saqarTvelos 4,4 milioniani mosaxleobis erovnul umravlesobas
qarTvelebi Seadgenen (daaxl. mosaxleobis 80%), Semdegi didi erovnuli
jgufia azerbaijanelebi (7%), somxebi (6%) da a.S. religiuri
kuTvnilebac metnaklebad Sesabamisadaa gadanawilebuli (samwuxarod,
saqarTveloSi am mxriv Catarebuli kvlevebi didi iSviaTobas
warmoadgens, amitom vkmayofildebiT Cvens xelT arsebuli 2002 wlis
gamokiTxviT da aseve mcire masStaburi kvlevebiT). qarTveli
mosaxleobis absoluturi umravlesoba Tavs qarTul marTlmadidebel
eklesias akuTvnebs. mosaxleobis daaxl. 10% muslimia (maTSi moiazreba
aWareli muslimebi da saqarTveloSi mcxovrebi azerbaijanelebi da CeCen-
qistebi). kaTolikebi daaxloebiT 0,8%-s Seadgenen, qurTi iezidebi 0,4%,
berZnuli marTlmadidebeli eklesiis warmomadgenlebi 0,34% arian, xolo
ebraelebi 0,22%. protestantebi da sxva aratradiciuli denominaciebi
met aqtiurobas iCenen, magram realurad mosaxleobis 1%-sac ar Seadgenen
[International Religious… 2008].
85
am monacemebs erovnulad ganwyobili qarTveli siamayiT gaecnoba.
Tumca, mocemuli suraTis realobaSi darwmuneba advili araa, rodesac
ukeT CaveZiebiT sazogadoebaSi arsebul viTarebas.
sxvadasxva sociliogiuri Tu fsiqologiuri dakvirveba cxadhyofs,
rom saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiisadmi mosaxleobis 80%-is
kuTvnileba mTlad realuri araa – anu, esaa, ufro metad, fsiqologiuri
momenti, rodesac adamiani Tavs akuTvnebs qveynis tradiciul
sarwmunoebas, Tumca es araa am adamianebis morwmuneobisa da
eklesiurobis xarisxis pirdapirproporciuli...
am mimarTulebiT erT-erTi mcire kvleva (1000 gamokiTxuli) Catarda
2003 wels fsiqolog gaga niJaraZis xelmZRvanelobiT [religiuri
problematikis... 2003]. am kvlevis Sedegad gamoikveTa Semdegi konturebi:
kiTxvaze – miiCnevT Tu ara Tavs morwmuned? 18,5 %-ma sakuTari Tavi
Zlier morwmuneTa rigs miakuTvna, metnakleb morwmuneTa procentuli
maCvenebeli 78%-ia, xolo 5%-ze odnav metma ar miiCnia Tavi morwmuned.
mxolod umniSvnelo raodenobas gauWirda kiTxvaze pasuxis gacema.
imave kvlevaSi Cadebuli iyo wyviladi debulebac: ra aris umjobesi
qveynisTvis: rom yvela qarTveli marTlmadidebeli iyos, Tu saziano ar
iqneba sxva aRmsareblebis arsebobac? am kiTxvaze respodentTa 80%
miiCnevs, rom yvela qarTveli marTlmadidebeli unda iyos, xolo 20%-
isTvis es sulac araa aucilebeli. 60% miiCnevs, rom aRmsareblobis
arCevis sakiTxSi aucilebelia Tavisufleba da Caurevloba, 40% piriqiT
fiqrobs.
am kvlevis mixedviT Cans, rom eklesia didi mxardaWeriT sargeblobs.
es ki ganapirobebs tendencias, rom aramorwmuned Tavis gamocxadeba
arapopularulia, anu sazogadoebrivi saxis SesanarCuneblad sakuTari
Tavi morwmuned unda CaTvalo da gamoacxado.
imisTvis, rom davrwmunebuliyavi am kvlevebis sinamdvileSi,
gadavwyvite realuri suraTi Semeswavla da gavcnobodi sazogadoebriv
azrs iq, sadac xalxi dafaruli saxelebiT, magram gulwrfelad
86
saubrobs - aseTia saqarTvelos virtualur sirvceSi arc Tu mcire
raodenobis forumebi. radgan sakiTxi, romelic me wamovWeri mraval
aspeqts moicavs, gadavwyvite damekonkretebina da Semeswavla aTeizmis
mdgomareoba dRevandel saqarTveloSi, gansakuTrebiT axalgazrdebSi.
sakiTxSi ufro Rrmad Caxedvis Semdeg, gamiCnda eWvi, rom axal
aTaswleulSi gaCnda urwmunoebis/aTeizmis axali saxeoba, romelic
gaTavisuflebulia komunisturi gadmonaSTebisgan, ar aris popularuli
sasaubro Tema, magram realurad sul ufro farTod vrceldeba,
gansakuTrebiT axalgazrdebSi. 1990-iani wlebidan rwmenisken mobrunebis
tendenciebis Semdeg SeiniSneba sarwmunoebisadmi sazogadoebis aRqmisa
da damokidebulebis cvlileba. amis gaTvaliswinebiT uprianad miviCnieT
sawyis etapze Segveswavla aRniSnuli problema.
aTeizmis Tema TiTqmis yvela forumzea gaxsnili. momxmarebelTa
arcTu mcire raodenoba emxroba mas da Tavis pozicias sxvadasxva
argumentebiT xsnis. Tumca aqvea aRsaniSnavi, rom mkveTrad aTeisturi
pozicia iSviaTia, umetesad fiqsirdeba uaryofiTi an agnostikuri
damokidebuleba eklesiisa da zogadad religiis mimarT. aseve SeimCneva
gauTviTcnobierebuloba urwmunoebis sakiTxSi: anu, aTeisti aris
adamiani, romelic erTmniSvnelovnad uaryofs RmerTis arsebobas;
urwmuno – ar misdevs saeklesio tradiciebs, xolo agnostikosisTvis
sul erTia nebismieri religiuri sakiTxi da tradicia. forumebis
monawileTa didi nawilisTvis es ase mkveTrad gansazRvruli araa
forumis wevrebi miiCneven, rom rac dro gadis, aTeizmi da zogadad
arareligiuroba ufro popularuli xdeba saqarTveloSi. amis gamomwvev
subieqtur da obieqtur mizezebze cota mogvianebiT visaubrebT.
forumelebis mosazrebebis Seswavlis safuZvelze gamoikveTa
ramdenime mizezi, ris gamoc isini miiCneven, rom arareligiuroba ufro
metad ikidebs fexs qarTul sazogadoebaSi:
1. sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg marTlmadidebluri sarwmunoeba
iqca erovnulobisa da patriotizmis simbolod da Sesabamisad, TiTqmis
savaldebulod. aqedan gamomdinare, 1990-ianebis `isteriuli
87
gaqristianeba-gamarTlmadideblobis~ fonze bunebrivad gaCnda
sawinaaRmdego tendencia, rac ufro metad `fsevdoaTeizmi da
ukureaqciaa tyuilad pirjvrismwereli xalxis saqcielze~;
[http://forum.tsu.ge 2009].
2. eklesiam ver moaxdina saWiro dros Tavis sworad warmoCena;
3. forumebis wevrebis nawili mniSvnelovan dabrkolebad miiCnevs
moZRvarTa arasakmaris ganTlebulobas da rac mTavaria, maT
mouclelobas. forumebis momxmarebelTa Soris araerTxel dafiqsirda
Semdegi pozicia: `me aTeizmsa da morwmuneobas Soris var gaWedili.
bevri kiTxva maqvs, razec veravin gamca pasuxi~ [http://tbiliso.ge 2009].
forumelebis garkveuli nawili wuxs an amayobs imiT, rom misTvis
saintereso sakiTxebze moZRvrebs esaubrnen an ekamaTnen da sabolood
maTgan an pasuxi ver miiRes an garkveul kiTxvebSi `CaWres~. faqti faqtad
rCeba, Tanamedrove moZRvrebis inteleqtualuri done xSirad ver
pasuxobs axalgazrdaTa interesebs: 1990-ianebSi sxva damokidebuleba iyo
eklesiis mimarT – maSin mTavari iyo Catarebuliyo wirva-locva,
aRsrulebuliyo ritualebi da manamde yovelive amas moklebuli
sazogadoeba xsnad da Svelad miiCnevda maTSi monawileobas. magram dro
da Taoba swrafad Seicvala da gaCnda axali moTxovnebi eklesiisa da
maT mesveurTa mimarT. axalgazrdebisTvis, romlebic informaciuli
epoqis Svilebi arian, aRaraa sakmarisi mxolod saeklesio ritualebSi
monawileobis miReba, maTTvis uaRresad mniSvnelovani gaxda meti codnis
miReba. moumzadebeli moZRvrebi, romlebic ver pasuxoben axalgazrdebis
molodins saqcieliT Tu inteleqtiT, dabrkolebad eRobebaT maT, xolo
inteleqtualuri moZRvris SemTxvevaSi problemas misi moucleloba
warmoadgens, roca mas faqtobrivad ar aqvs dro mrevlis
warmomadgenlebTan piradi saubrisTvis (rac aseve dabrkolebad iqceva,
gansakuTrebiT damwyebTaTvis).
4. Semdegi mizezi SeiZleba wina mizezidanac gamomdinareobdes an
damoukideblad gaCndes – esaa adamianis egocentrizmi. anu aTeists
(ufro xSirad, ubralod, urwmunos) metad swams sakuTari Tavis,
SesaZleblobebis, inteleqtis. amis dasturad, erT-erTi forumeli wers:
`saqarveloSi me forumeli da studenti aTeistebis garda sxva aTeisti
88
ar minaxavs. SesaZloa vaWarbebde, magram es imis bralia, rom
saqarTveloSi inteleqtualuri potenciali dabalia~ [http://forum.ge
2007].
saerTod, aramorwmuneTa, metadre aTeistTa azri aseTia, rom
morwmuneebi naklebs azrovneben, radgan mindobilni arian RvTiur Zalas,
maSin, roca aramorwmuneebi da aTeistebi sakuTari pirovnuli
siZlieriTa da inteleqtiT amayoben, radgan damokidebulni arian
mxolod sakuTar Tavsa da SesaZleblobebze da ara `gamogonil
zebunebriv Zalebze~. aseTi damokidebuleba damaxasiaTebelia yvela
aTeist-aramorwmunisaTvis aramxolod saqarTveloSi, aramed msoflioSic.
5. aTeizmisa da/an aramorwmuneobis erT-erTi mizezi mebrZoli
aTeizmis uaxloesi warsulicaa. sabWoTa kavSirSi dabadebul-gazrdili
adamianebi da maTi Svilebi Zalauneburad maSindeli ideologiis
gavlenis qveS rCebian, Tumca es SemTxveva araa imdenad gavrcelebuli da
ufro metad ufrosi Taobis warmomadgenlebs exebaT.
6. aTeizmis gapopularulebis kidev erT mizezad miiCneva moda. erT-
erTi forumeli ambobs – rogorc 90-ian wlebSi iyo morwmuneoba moduri,
ise axla dasavleTidan Semosuli aTeizmi da liberalizmia modaSi da
qarTvelebic vcdilobT msoflio modis tendenciebs ar CamovrCeTo
[http://politforumi.com 2009].
sainteresoa, rom aTeizmze sajaro saubari internet Tu beWdviT
sivrceSi daaxloebiT 2007 wlidan aqtiurdeba. erT-erT mizezad miviCnevT
egzistencialuri usafrTxoebis Teoriis erT-erT debulebas, romlis
mixedviTac rTul pirobebSi gazrdili bavSvi metadaa midrekili
religiurobisken da es grZeldeba zrdasrul asakSi, maSinac ki Tu misi
pirobebi gaumjobesebulia. am debulebaze dayrdnobiT, SegviZlia
miviCnioT, rom 2007 wels samoRvaweo asparezze gamodis is Taoba,
romelic im rTul 1990-ian wlebSia dabadebuli, magram maTi Segnebuli
cxovreba Semdgom periods emTxveva. Tuki amas davumatebT im politikur
ritorikas eklesiis mimarT, rac axali aTaswleulis pirvel dekadaSi
JRerda wamyvani politikuri Zalebis mxridan, msgavsi
89
urwmuno/agnostikuri/aTeisturi damokidebulebis gamomJRavnebac ucnauri
ar iqneba [kekelia... 2013:173].
sufTa wylis aTeisti iSviaTobaa Cven sazogadoebaSi, ZiriTadad
urwmunoebi, eklesiaze gabrazebulebi, antiqristianebi an nihilistebi
gvxvdebian. zogs miaCnia, rom eklesia xelisSemSlelia masa da RmerTs
Soris urTierTobebSi, zogi fiqrobs, rom eklesia is manqanaa, romelic
masebis marTvisTvisaa gamogonili, zogi ki ubralod ibralebs
aTeistobas imisTvis, rom iyos gamorCeuli. araerTi SemTxvevaa, rodesac
eklesiaSi Sesuli moumzadebeli adamiani gamoaZeves araswori
Cacmulobisa Tu sxva niSnis mixedviT. eklesiisa da marTlmadideblobis
winaaRmdeg maT gansawyobad esec sakmarisi gaxda.
forumebis wevrebis nawerebis gacnobisas SevniSne, rom axalgazrda
Taobis arcTu didi, magram mniSvnelovani nawilis inteleqtualuri
wiaRsvlebi, ganaTlebuloba da analitikuri azrovneba namdvilad
saSuria. isic SesamCnevia, rom zogi maTgani metismeti kiTxviT moqceula
sxvadasxva, saqarTvelosTvis aratradiciuli religiebis gavlenis qveS;
gavecani bevr saintereso mosazrebas. ra Tqma unda, yvelas ver
movaTavseb am naSromSi, Tumca aTeizmisa Tu urwmunoebis gamomwvev
fsiqologiur faqtorebze gadasasvlelad erT-erTi forumelis daskvnas
gamoviyeneb: `aTeizmi naklebi tvirTis Trevaa cxovrebaSi~ [http://planeta.ge
2009]. swored es da sxva ramdenime fsiqologiuri faqtori da ganwyoba
ganapirobebs adamianis daSorebas religiisgan.
urwmunoebis gamomwvevi fsiqologiuri faqtorebis gasacnobad
ramdenime Tanamedrove evropeli da amerikeli fsiqologis kvlevas
mivmarTeT, romelTac am sakiTxebze aqvT Catarebuli dakvirvebebi.
saintereso daskvnebi aqvs gakeTebuli niu iorkis universitetis
wamyvan fsiqologs pol s. vitss [Vitz 2011]. misi azriT, arsebobs ori
zogadi faqtori, ramac SeiZleba adamiani aTeizmamde miiyvanos: 1. rwmena
imisa, rom aTeizmi aris realisturi, maSin rodesac sarwmunoeba
sasurvelobis fiqria (wishful thinking) da 2. pirovnuli mizezebi. am
ukanasknelSi erTiandeba ramdenime faqtori: a) provincializmis fonze
90
dabneulobis gamo saero cxovrebaSi gamocdilebis miRebis survili; b)
gamorCeulobis survili; g) pirovnulad moxerxebuli mdgomareoba
arsebul sekularul sazogadoebasa da daCqarebul droSi.
am TvalsazrisiT, vitsi ganixilavs froidis mosazrebas aTeizmTan
dakavSirebiT. es ukanaskneli sakuTari `proeqciis Teoriis~ mixedviT
miiCnevda, rom adamiani qmnis/igonebs religias imisTvis, rom Tavi daicvas
zebunebrivi Zalebisgan. rogorc bavSvs sWirdeba mama, ise adamiani
grZnobs mcveli RmerTis Seqmnis saWiroebas. xolo oidiposis kompleqsis
gaTvaliswinebiT, aTeizmi swored is movlenaa, roca adamians surs
RmerTis anu mamis gansaxierebis, mokvla.
imisTvis, rom es Teoria gadaemowmebina, pol vitsma gamoikvlia yvela
met-naklebad cnobili warsuli Tu misi Tanamedrove aTeisti
fsiqologebis biografia. am dakvirvebis mixedviT vitsi mivida
daskvnamde, rom iseTi cnobili fsiqologebisa da filosofosebis
biografiebSi, rogorebic iyvnen: zigmund froidi, Tomas honi, ludvig
fon foierbaxi, artur Sopenhaueri, fridrix nicSe da sxvebi, yvelas aqvs
bavSvobisdroindeli ojaxuri problemebiT dazianebuli fsiqika.
uklebliv yvela am SemTxveveb-Si ojaxuri problemebi dakavSirebulia
mamebTan da maT Soris, yvelaze msubuqi tramva, romelic imdenad didad
ar moqmedebda mozardis Tavmoyvareobaze, mamis gardacvaleba iyo (sxva
SemTxvevebSi es iyo zneobrivad gaxrwnili mama; mama, romelmac ojaxs
uRalata da imave qalaqSi sxva qalTan daiwyo cxovreba; agresiuli mama;
mama, romelsac ar SeeZlo ojaxis rCena; mama, romelmac ojaxis wevri an
ucxo adamiani mokla da sxv.).
sapirispiro mdgomareoba gvaqvs morwmune mecnierebTan, romlebsac
SesaniSnavi urTierToba hqondaT mamebTan. pol vitsi gamoyofs or
gamonaklis SemTxvevas: erTia jon stuart mili, romelic cnobili
aTeisti iyo, miuxedavad imisa, rom mas SesaniSnavi urTierToba hqonda
mamasTan. magram aq sxva faqtori iyo – misi mama iyo aTeisti da SvilSi
aseTi msoflmxedvelobis Camoyalibeba bunebrivi iyo. aseve iyo deni
didro, romelsac mozrdilobamde kargi urTierToba hqonda mamasTan.
91
fsiqologebi aRiareben, rom rwmena an urwmunoeba araa didad
damokidebuli garemo faqtorebsa da gavlenaze, anu SesaZloa
morwmuneoba gagrZeldes inerciiTa da tradiciiT, rac arsebobs ojaxsa
Tu garemoSi; SeiZleba piriqiT, iqces adamianisTvis Tavis daRwevis,
winaaRmdegobis da Sesabamisad, urwmunoebis mizezad. SesaZlebelia
sawinaaRmdegoc, urwmuno adamiani gaxdes didi morwmune da TiToeuli am
SemTxvevis araerTi magaliTi gvaqvs Tundac dRevandel yofaSi.
fsiqologebi gamoyofen urwmunoebis sam saxes: `pozitiuri aTeizmi~ -
erTmniSvnelovnad RvTis urwmunoeba; `negatiuri aTeizmi~ - ubralod
Teisturi rwmenis arqona da `agnosticizmi~ - romelsac arc swams da
arc ar swams RmerTis. filosofosebi bevrs daoben imaze, miiCnion Tu
ara aTeizmi religiad. wamyvani aTeisti filosofosi maiql martini (2002)
miiCnevs, rom aTeizmi unda iyos ganxiluli rwmenis TvalsazrisiT,
radgan igi moicavs rwmenas [Hood... 2009]. daaxloebiT imaves amtkicebs
RvTismetyveli a. osipovi, oRond cota gansxvavebul aspeqtSi, roca
ambobs `aTeizmi aris rwmena da rwmenaTa Soris erTaderTi, romelsac
Tavisi namdvilobis damamtkicebeli arcerTi argumenti ar gaaCnia~-o
[gignaZe 2004:12].
amerikeli fsiqologebis dakvirvebiT arsebobs cxovrebiseuli
periodebi, rodesac adamiani droebiT an samudamod tovebs rwmenas. aseTi
kvleva Catarda kolejis studentebze 1991, 1993 da 1999 wlebSi.
morwmuneTa umetesoba studentobis wlebSi religiis mimarT inertuli
gaxda, magram kolejis dasrulebis Semdgom isini daubrundnen eklesias.
fsiqologebis dakvirvebiT, erT-erT ganmapirobebel faqtorad am
studentebis ojaxebSi dabruneba da ojaxTan axlo urTierToba gaxda.
amave sakiTxze 1977 wels amerikelma fsiqologebma kaplovicma da
Seroum Caatares kvleva da gamoyves 4 faqtori, romelic ganapirobebs
urwmunoebas (rwmenis mitovebas): 1. mcire doziT mSoblebTan urTierToba,
2. nevrozisa an nervuli darRvevebis simptomebi, 3. radikaluri an
memarcxene politikuri orientacia, 4. inteleqtualizmis pretenzia
[Hood... 2009].
92
marTalia, erebs Soris fsiqologia da msoflmxedveloba didad
gansxvavdeba, magram migvaCnia, rom ucxoeli mkvlevrebis es dakvirvebebi
sayuradRebo unda iyos Cveni sazogadoebisTvisac.
radgan analizisas gavcdiT saqarTvelos farglebs, minda aqve
moviyvano statistika, romelic gviCvenebs, rom msoflioSi gavrcelebuli
religiebis (qristianoba (yvela mimarTulebis) – 33%, islami (yvela
mimarTulebis) – 21%) Semdeg, aTeizmi/urwmuneoba/agnosticizmi mesame
adgilzea msoflio mosaxleobis 16%-iT. urwmunoebis yvelaze maRali
maCvenebeli SvedeTSia, igi mosaxleobis 46-85%-s Seadgens. israelSi –
15-37% Tvlis Tavs aTeistad-urwmunod; ukrainaSi 20%, somxeTSi 14%,
ruseTis sazogadoebaSi aTeizmi da urwmunoeba daaxloebiT 24-48%-mde
meryeobs, xolo erTaderT qveyanaSi - saberZneTSi, sadac
marTlmadidebloba saxelmwifo religiadaa gamocxadebuli, es
maCvenebeli 16%-ia [Zuckerman, 2005]. ucnaur daskvnamde mividnen
mkvlevarebi, msoflioSi aTeizmisa da urwmunoebis sakiTxis Seswavlisas:
minesotas universitetis mkvlevarebma aRmoaCines, rom msoflioSi
aTeistebi yvelaze naklebi ndobiT sargebloben iseT umciresobebTan
SedarebiTac ki, rogorebic arian musulmanebi, axali emigrantebi,
seqsualuri umciresobebi da kriminalebic ki. aTeistebi SedarebiT
gavrcelebulni arian evropaSi, avstralia-axal zelandiaSi da yofil da
axlandel komunistur qveynebSi. aRsaniSnavia, rom SedarebiTi kvlevis
mixedviT msoflioSi daaxloebiT 14-16% urwmunoa, xolo aTeistebi 2,5-
4%-s Seadgenen [Discrimination against… http://en.wikipedia.org]. am monacemebis
mixedviT irkveva, rom aTeistebi raodenobrivad imaze metni arian, vidre
odesme yofilan, Tumca procentuli maCvenebeli aCvenebs TiTqos maTi
raodenoba iklebs. es imitom, rom Sobadoba gacilebiT maRalia
religiur sazogadoebebSi [Eurobarometer Poll 2005].
misaniSnebelia, rom zusti cifrebis miReba metad rTulia, rogorc zogadadsarwmunoebis sakiTxSi, ise urwmunoebis SemTxvevaSic, radgan gamokiTxulTagangarkveuli nawili akuTvnebs Tavs urwmunoebs, magram mxolod mcire ricxvi TuaRiarebs rom ekuTvnis aTeistTa rigebs. ori maCvenebeli aRniSnavs sxvadasxva gamokiTxvaTa Sedegebis mixedviT minimum damaqsimim procentulobas.
93
SedarebiTi analizisTvis, ruseTSi postsabWouri aTeizmis kvlevisas
aRmovaCineT, rom rusi aTeistebi didad gansxvavdebian qarTveli
Tanamoazreebisgan. iq aTeizmi gacilebiT agresiulia, organizebuli da
aqtiuri. misi aqtiurobis gamovlena 1993-94 wlebidan daiwyo da dRes ukve
moicavs sazogadoebis mniSvnelovan elitarul nawils, rogorebic arian
mecnierebi, politikosebi, Jurnalistebi da rac mTavaria, studenti-
axalgazrdebi. maT Seqmnili aqvT organizaciebi, Jurnalebi, saitebi da
didad aqtiuroben politikaSi damkvidrebisTvisac.
SedarebisTvis davinteresdi saqarTvelos aTeistebiT, magram
sakuTari ZalebiT mivakvlie mxolod `saqarTvelos aTeistTa vebgverds~,
romelic Seqmnilia rusul serverze 2006 wels da amdeni wlis arsebobis
manZilze me mxolod 880-e vizitori viyavi. sasacilo da erTgvarad
amazrzeni iyo is faqtic, rom rodesac movisurve gavcnobodi saitis
forums, linkma gadamiyvana friad uxams rusul gverdebze. es yvelaferi
araseriozulad aRiqmeba, aCens kiTxvebs, Tumca amasTanave yvelaferi
pasuxis gareSec naTeli xdeba.
yovelive amis fonze religias da religiurobas mainc myari
safuZveli aqvs saqarTveloSi: gamokiTxvebis mixedviT, qveynis
mosaxleobis 83% marTlmadideblobas akuTvnebs Tavs. gamokiTxulTa 41%-
s religia Zalian mniSvnelovnad miaCnia yoveldRiur cxovrebaSi, 52%-s
ki mniSvnelovnad. RvTismsaxurebaze daswrebis maCvenebeli sakmaod
dabalia 17%, Tumca es ricxvi cvalebadia: 2008 wels igi 16% iyo, 2009-Si
22%, 2010-11-Si kvlav 17-18%. am monacemebSi yvelaze sayuradRebo mainc
isaa, rom religiurad mcxovrebi adamianebis didi nawili dedaqalaqSi
mcxovrebi, umaRlesi ganaTlebis mqone axalgazrdebi arian, romelTac
bavSvoba 1990-ian wlebSi, mZime politikur da ekonomikur (arausafrTxo)
situaciaSi gaatares [Caucasus Barometer 2012]; [kekelia... 2013:70].
postsabWouri saqarTvelos sazogadoebaSi didia eklesiisadmi ndoba.
kvlevebis mixedviT, qarTuli eklesiis saWeTmpyrobelis sityvas qveynis
http://geoatheism.narod.ru
94
pirvel pirze meti reitingi gaaCnia. dResdReobiT erTgvar pliusad
miiCneva morwmuneoba da eklesiuroba – rac arsebul gadatvirTul
droSi arcTu ioli Sesasrulebelia. urwmunoeba da aTeizmi, aseT
morwmune sazogadoebaSi araerTgvarovnad aRiqmeba, asociacias iwvevs
komunistur warsulTan da warmoSobs erTgvar gaucxoebasac ki. Tumca
aramorwmuneoba sul ufro vrceldeba axalgazrdebSi, romlebic zemoT
CamoTvlili mizezebis garda ver naxuloben dros eklesiaSi
sasiarulod. eklesiis mxridan didia Rvawli, gansakuTrebiT bolo 20
wlis manZilze. arc isaa dasaviwyebeli, rom sazogadoeba Tavad iyo
tradiciuli da misi mxridan mzaobam da eklesiis mesveurTa mxridan
aqtiurobam gamoiRes nayofi da dRes qarTveli eri religiurad da
eklesiurad miiCneva. amas araerTi ucxoeli damkvirvebeli Tu rigiTi
stumari aRniSnavs. Tumca eklesiis mxridan jer kidev bevria
gasakeTebeli, rom gamoinaxos axali gzebi da ena axal TaobasTan
sasaubrod da maT SesanarCuneblad da ar moxdes es saeklesio
tradiciebis daTmobisa da gaTanamedrovebis xarjze, rogorc moxda
kaTolikur da sxva religiebSi. aRsaniSnavia, rom rwmenac da
urwmunoebac araa mudmivi mdgomareoba da orive metad individualuri
sakiTxia. dRevandel axalgazrdobaSi morwmuneobis damcveli gacilebiT
metia, Tumca umetesobis codna ar Seesabameba maTi religiurobis
survils.
miuxedavad imisa, rom aTeizmi da urwmunoeba adamianis piradi
arCevania da ar idevneba, Cven sazogadoebaSi wminda wylis aTeizmis
gamovlena iSviaTobaa da Cveni sazogadoebis tradiciulobidan
gamomdinare erTgvar gaucxoebasac ki iwvevs. umetesad urwmunoebasTan
da/an nihilizmTan gvaqvs saqme, riTic adamianebi iioleben cxovrebas da
amiT Tavs imarTleben saeklesio msaxurebaSi armonawileobis gamo.
religiuroba erT-erTi maxasiaTebelia, rac qarTvel ers gamoarCevs sxva
erebisgan da miuxedavad drois daCqarebisa da cxovrebaSi axali
Rirebulebebis gaCenisa, mniSvnelovania tradiciulobis SenarCuneba da
Sesabamisad, religiisTvis saTanado adgilis miCena yoveldRiurobaSi.
95
axal istoriaSi saxelmwifosa da tradiciul eklesias Soris
iuridiuli statusis gansazRvra aucileblobas warmoadgens. msgavsi
araferi momxdara saqarTvelos damoukidebeli respublikis arsebobis
manZilze (1918-21 ww.). sabWoTa kavSiris arsebobis dros amis saWiroeba ar
damdgara, sabWoeTis dacemis Semdeg dRis wesrigSi dadga saqarTvelos
saxelmwifosa da eklesias Soris iuridiuli statusis gasazRvra,
magram es procesi arsebuli subieqturi Tu obieqturi mizezebis gamo 11
weliwads gagrZelda. es idea e. SevardnaZis saqarTvelos saTaveSi
mosvlis Semdeg gaCnda maSin, roca eklesiasa da saxelmwifs Soris
urTierTobebi SedarebiT daTba. SeTanxmebis dadebis ideam didi
gamoxmaureba gamoiwvia sazogadoebis mxridan. gaCnda SiSi, rom
SevardnaZis TanxmobiT patriarqi agebda Teokratiul saxelmwifos.
xalxis gaucnobiereblobam sakonsti-tucio SeTanxmebis Sesaxeb didi
SfoTi da winaaRmdegoba gamoiwvia sazogadoebaSi – akritikebdnen
SeTanxmebis formas, SeTanxmebis TiToeul muxls da masSi didi
safrTxes xedavdnen. iseve rogorc ruseTSi, saqarTveloSic religiis
statusis Sesaxeb ganxilvaSi aqtiurad CaerTvnen amerikis SeerTebuli
Statebis warmomadgenlebi. maTi daintereseba saqarTvelos, rogorc
strategiuli partnioris mimarT, didi iyo da maT ar aZlevda xels
qveyanaSi marTlmadideblobis da zogadad, religiurobis poziciis
ganmtkiceba. miuxedavad didi winaaRmdegobisa, sakonstitucio SeTanxmeba
Sedga. misi ganxorcieleba ramdenadme Seferxda qveyanaSi revoluciuri
viTarebis gamo, Tumca misi Sesruleba iseTive aucilebelia, rogorc
konstituciis.
yovelive amis miuxedavad, kvlavac mouwesrigebelia seqtebis
Semosvla-moRvaweoba qveynis SigniT, xolo aTeistebi saerTod ar arian
gaTvaliswinebulni TiTqmis arcerTi qveynis kanonmdeblobaSi, miuxedavad
imisa, rom zogierT qveyanaSi maT seriozuli gavlena aqvT da
mniSvnelovani Zalis religiuri organizaciis saxiT arian
warmodgenilni (magaliTad, ruseTSi). saqarTveloSi aTeistebis
aqtiuroba didad ar SeimCneva, rogorc wesi, Cven qveyanaSi aTeizmi pirad
96
msoflmxedvelobad aRiqmeva da Sesabamisad, aseTi xedvis adamianebisTvis
aranairi SezRudva ar arsebobs. Tumca Cveni gamokvlevidan gamomdinare
vaskvniT, rom saqarTveloSi ufro metad gvaqvs saqme nihilizmTan da
araekelsiurobasTan/urwmunoebasTan, vidre wminda wylis aTeizmTan.
saerTaSoriso gamokiTxvebidan aSkara xdeba aTeistTa da urwmunoTa
ricxvis zrda, rac safiqrebelia, gamowveulia imiT, rom aqtiurad xdeba
sxvadasxva tradiciuli Tu aratradiciuli Tanamedrove religiuri
mimdinareobebis propagandirebiT da aseve, RirebulebaTa gadafasebiT.
kari II
marTlmadidebeli eklesia, saxelmwifo da sazogadoebrivi azri
postsabWoTa ruseTSi
Tavi pirveli
ruseTis marTlmadidebeli eklesia da rusuli sazogadoebrivi
azri 1990-2004 wlebSi
$1. rusuli sazogadoebrivi azri marTlmadidebel sarwmunoebaze
postsabWoTa periodSi da kanoni religiis Sesaxeb
qarTul da rusul marTlmadidebel eklesias xangrZlivi
urTierTobis istoria gaaCnia. miuxedavad erTmorwmuneobisa, am ori
qveynis qristianuli tradiciebi sakmaod gansxvavdeba erTmaneTisgan.
miuxedavad imisa, rom qristianoba kaTolike (sayovelTao) religiaa,
TiToeul erSi man, garkveulwilad, erovnuli saxe da datvirTva miiRo.
aqedan gamomdinare xSirad sxvadasxva qveynis marTlmadidebeli
eklesiebi amave qveynis saxeliT moixsenieba, mag.: qarTuli eklesia,
97
rusuli eklesia da sxv. es ar niSnavs maT Soris dogmatur an
eklesiologiur gansxvavebas, es aris ubralod mcire sxvaoba sxvadasxva
saeklesio wesebs Soris. Tumca gansxvaveba qarTuli da rusuli
eklesiebis urTierTobaSi mxolod am faqtoriT ar ganisazRvreboda. aq
iyo sxvaoba ara sarwmunoebaSi, aramed erovnul msoflmxedvelobebSi.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg rTul mdgomareobaSi Cavarda Tavad
sabWoeTis Seqmnis iniciatori qveyana – ruseTi, romelic saukuneebis
manZilze SeCveuli iyo imperialistur xedvasa da mmarTvelobas. 1990
wlidan, igi dadga faqtis winaSe – unda emarTa mxolod sakuTari qveyana
– es arc Tu ioli gamowveva iyo. mravalmilioniani qveyana darCa marto
Tavisi imperiuli warsulisa da miswrafebebis amara. idga qveynis yofna-
aryofnis sakiTxi – gaizarda daZabuloba rogorc qveynis SigniT, ise
saerTaSoriso asparezze. ruseTis postsabWoTa periodi, qveynis
masStabebdan gamomdinare, gacilebiT datvirTuli iyo movlenebiT.
X saukuneSi gaqristianebuli ruseTi didi ambiciebiT gamovida
saerTaSoriso politikur asparezze mas Semdeg, rac bizantia gaqra
msoflio rukidan da Tavad ruseTi gaTavisuflda TaTar-monRolTa 400
wliani batonobisgan. Tumca bizantia aRar arsebobda,
marTlmadidebluri imperiuli globalizaciis idea ar gamqrala da mis
ganmxorcieleblad maleve gamoCnda moskovis samefo, gamoacxada ra Tavi
msoflio marTlmadidebluri imperiis TviTaRiarebul kanonier
memkvidred _ `mesame romad~ [Красиков 2005:38]. aqedan moyolebuli rusuli
eklesia, konstantinopolis msgavsad sul ufro eqceoda saero
xelisuflebis gavlenis qveS. ruseTma iseve gamoiyena eklesia
zesaxelmwifos Sida da gare avtoritaruli politikis gasatareblad,
rogorc sCveviaT imperiebs.
1917 wlis bolSevikurma gadatrialebam axali globalizaciuri
proeqti warmoSva, romelic Tavisi masStabebiT udidesi unda yofiliyo
kacobriobis istoriaSi. leninma, trockim da zinovievma Secvales
marTlmadideblur-imperialisturi `mesame romis~ utopia msoflio
revoluciisa da `mesame internacionalis~ lozungebiT. stalinis dros
98
situacia odnav Seicvala. man TiTqos xumrobiT uwoda moskovs
`marTlmadidebeli vatikani~. warmoidgenda ra Tavis geostrategiul
fanataziebs, warmoudgeboda rusuli marTlmadidebeli eklesia im saxiT,
rogoricaa romis papi kaTolikur samyaroSi [Красиков 2005:38].
Tumca sabWoeTSi religia adamianebisTvis mainc akrZaluli xili iyo.
sabWoTa periodSi yvela saSualebiT cdilobdnen sasuliero pirTa
dakninebas, maT uaryofiTi saxiT warmoCenas. mRvdlebi dafarulad
moqmedebdnen, akrZaluli iyo yovelive, rac religias ukavSirdeboda.
1985-86 wlebidan mdgomareoba Seicvala _ 1985 wels moskovis
politbiurom gamosca kanoni, romlis mixedviTac eklesiis
mRvdelmsaxurs neba eZleoda eklesia gaexsna ockaciani morwmuneTa
jgufiT (am jgufis wevrTa monacemebi moskovSi igzavneboda). amdenwliani
aTeisturi propagandis Semdeg mosaxleobaSi eklesiisa da sasuliero
pirTa mimarT uaryofiTi damokidebuleba sufevda. am barieris daZleva ki
xalxisTvis advili aRar iyo. am periodidan sabWoTa xelisufleba aRar
krZalavda wminda werilis (bibliis) beWdva-gavrcelebas, mis sagazeTo
publikaciebs. am fonze, roca bibliis avtoriteti kvlav gaizarda, xolo
eklesiisa da sasuliero pirTa avtoriteti xalxis TvalSi dacemuli
iyo, myari safuZveli mieca seqtantobis gavrcelebas. baftizms,
ieRovelobas da sxva seqtebs moqmedebis asparezi gaexsnaT, radgan isinic
wminda bibliis avtoritets aRiarebdnen, xolo samRvdeloebas ar
cnobdnen [jafariZe 2003:1].
1990 w. aTeisturi reJimis cvla daemTxva rusul eklesiaSi axali
meTauris mosvlas. am wlidan ruseTis eklesiis mwyemsmTavari aleqsi II
(ridigeri) gaxda. bevris gasaocad, igi eklesiis saxelmwifosgan
gamoyofis momxre iyo. gamoyofisa `saxelmwifosgan da ara xalxisa da
sazogadoebisgan~, rogorc igi Tavad azustebda [Красиков 2005:38].
msoflio marTlmadideblobaSi mkveTrad gaimijna ori pozicia: erTi,
romelsac misdevs msoflio sapatriarqo _ aRiarebs zogadsakacobrio
adamianur Rirebulebebs mkacri marTlmadidebluri dogmebis yovelgvari
uaryofis gareSe; meores ki ZiriTadad ruseTi uWers mxars da mis
mixedviT adamianur Rirebulebebs da dogmatebs mkveTrad mijnavs da
upirispirebs erTmaneTs. romaul-kaTolikurma eklesiam mxari dauWira
99
zogadsakacobrio adamianur Rirebulebebs, daasaxela ra adamianis
pirovneba `sawyisad, sagnad da miznad yvela saerTo dadgenilebebisa~.
ruseTi ki jiutad icavs sakuTar pozicias. ramdenime wlis winaT gamoica
rus sasuliero pirTa mosazrebebi, romelTagan araerTi amxilebda
`evropeizacias~, romelmac `daaavada rusuli cxovreba~ da Seuqmna
`safrTxe gamqraliyo yvela eresis erTianobaSi. am saSineli niRbis qveS
nadiri imaleba~. eresebs Soris yvelaze saSinlad kaTolicizmi
gamocxadda, anu ruseTis gaxrwnaSi didi brali swored dasavlur
evropul saxelmwifoebs daedo. aranakleb safrTxes xedaven ebraelTa
sionizmsa da masonizmSic [Красиков 2005:40].
1990-iani wlebis pirvel naxevarSi rusuli saeklesio moRvaweebi
dauaxlovdenen saero xelisuflebas, gaimyares poziciebi centrsa da
periferiaSi da gaxdnen qveynis politikuri cxovrebis SesamCnevi
faqtori. am periodSi eklesiam Tavad SesTavaza Tavi politikas. 1990
wels ruseTSi gamocxadda liberaluri kanoni aRmsareblobis
Tavisuflebisa da Tanasworuflebianobis Sesaxeb. marTlmadidebloba,
romelic 1000 wlis ganmavlobaSi kontroldeboda saxelmwifos mier da
amasTanave, mxars uWerda mas, ar aRmoCnda mzad didi xnis naocnebari
TavisuflebisTvis. ufro sworad, ruseTis arc saero da arc sasuliero
xelisufleba ar iyo naCvevi damoukideblobas, amitom XX s-is miwuruls
orive isev erTmaneTis samsaxurSi Cadga.
1990-iani wlebis dasawyisSi Camoyalibda saero da sasuliero ZalTa
tradiciul azrTa mimdinareoba. isini ar eTanxmebodnen 1993 wels
miRebul konstitucias ideologiuri da religiuri mravalferovnebis
Sesaxeb. am mimdinareobis warmomadgenlebi Ciodnen ra warmoqmnili
`ideologiuri vakuumis~ Sesaxeb, SesTavazes dagreuli `sabWoTa
ideologiis~ nacvlad gamoeyenebinaT marTlmadidebloba rogorc
rusebis `tradiciuli religia~. am azris didi mxardaWeris miuxedavad,
ruseTis konstituciurma sasamarTlom ruseTi religiuri pluralizmis
qveynad gamoacxada.
imave 1993 wels msoflio rusuli krebis forumze Camoyalibda
Tezisi, romlis mixedviTac rus ers aqvs `gansakuTrebuli msoflio-
istoriuli misia, rom SeinarCunos da gaamyaros marTlmadidebloba
100
dedamiwaze~. rus maRal sasuliero ierarqebs ar daviwyebiaT maT mier
propagandirebuli misia CaerToT rusul saxelmwifoSi, gamoacxades ra
marTlmadidebloba ara mxolod `Cveni civilizaciis fundamentad~,
aramed ruseTis `saxelmwifo idead~ [Красиков 2005:50].
1990 wels, sabWoTa kavSiris daSlisTanave, ruseTSi miiRes
sakanonmdeblo aqti `aRmsareblobis Tavisuflebis Sesaxeb~, romelmac
TiTqmis maSinve moiTxova koreqtireba, magram masSi cvlilebebis Setanis
pirvelive mcdelobebs sxvadasxva konfesiebs Soris cxare polemika
mohyva. maSin, konfesiebis warmomadgenlebisa da saerTod, rusuli
sazogadoebis SeSfoTeba iman ganapiroba, rom arafriT ar izRudeboda
sxvadasxva juris religiuri misionerebisa da totalitaruli seqtebis
moRvaweoba.
imdenad, ramdenadac uSedego iyo Zveli kanonis daxvewa, saxelmwifo
saTaTbiros deputatebma SemdgomSi SeimuSaves axali kanonproeqti
`sindisisa da religiuri gaerTianebis Sesaxeb~, romelic 1997 w. 4 ivniss
ruseTis parlamentis qveda palatam TiTqmis erTsulovnad moiwona,
xolo 4 ivliss misi pozicia federaciis sabWomac gaiziara.
kanonma `tradiciuli religiebis~ (aseTebad miiCnies
marTlmadidebloba, islami, budizmi da iudaizmi) warmomadgenelTa
mowoneba daimsaxura. samagierod, ukmayofiloni darCnen `religiuri
umciresobani~. am kanoniT maTTvis iuridiuli piris statusis misaRebad
15 wliani cenzi wesdeboda. swored am muxlma gamoiwvia ruseTSi moqmedi
60-mde konfesiis, maT Soris kaTolikebis mtkice protesti. vatikanis
gamosvla rus kaTolikeTa uflebebis dasacavad, agreTve, aSS-s senatis
gadawyvetileba _ kanonis miRebis SemTxvevaSi ruseTisTvis ekonomikuri
daxmarebis gayinvis Sesaxeb, ruseTis religiurma sazogadoebam da
parlamentarTa umravlesobam qveynis Sida saqmeebSi Carevad aRiqva. gaisma
braldeba, rom ruseTis prezidenti boris elcini okeanisgaRmeli
politikosebis karnaxiT ruseTis sazianod moqmedebda. garda amisa,
proeqtis ramdenime debuleba ewinaaRmdegeboda konstitucias. yovelive
amis gaTvaliswinebiT, 1990 wlis 22 ivliss b. elcinma tabu daado
101
aRniSnul kanonproeqts da saTaTbirosa da federaciis sabWoSi
gadasamuSaveblad daabruna.
ruseTis sainformacio saSualebebSi Cndeboda mtkicebulebebi, rom
saxelmwifos meTaursa da ruseTis marTlmadidebeli eklesiis
winamZRols aleqsi II-s Soris misaRebi kanonis irgvliv seriozuli
azrTa sxvadasxvaoba arsebobda. marTlac, es ukanaskneli araerTxel
gamosula sindisis Tavisuflebis `Crdiloamerikuli~ normebis
winaaRmdeg da xazgasmiT aRniSnavda, rom `ruseTis kanonmdebloba,
pirvel rigSi, qveynis erovnul tradiciebs unda iTvaliswinebdes~.
kompromisi gamoinaxa _ kanonis axal redaqciaSi Caido orive
mxrisaTvis misaRebi formulireba. 19 seqtembers xelaxla miRebul
kanonSi saxelmwifo saTaTbiros deputatebma gaiTvaliswines b. elcinis
winadadebebis daaxloebiT 90%. 1997 wlis oqtombris dasawyisSi
`sindisis da religiuri gaerTianebis Sesaxeb~ kanons ruseTis
prezidentma xeli moawera. am faqtma mkveTrad uaryofiTi reaqcia
gamoiwvia rogorc oficialur vaSingtonSi, ise aSS-is religiur wreebSi
_ iq axali kanoni `religiis araTavisuflebis~ legitimaciad aRiqves.
gamoiTqva didi SeSfoTeba da ukmayofileba aSS-is mxridan. amerikis
azriT, `am kanonis miReba adamianis uflebaTa dargSi yvelaze didi
ukangadadgmuli nabijia postsabWoTa ruseTis Seqmnis Semdeg~ [maCxaneli
1997:1-7].
kanons `sindisisa da religiuri gaerTianebebis Sesaxeb~ amerikelebi
did yuradRebas aqcevdnen. es pirvel rigSi, rasakvirvelia, gamodioda
TviTon aSS-is interesebidan. b. qlinTonic da al. goric (respublikuri
partiis prezidentobis kandidati 2000 wlis aSS-is saprezidento
arCevnebSi) im konfesias ekuTvnodnen, romelic iCagreboda ruseTSi.
demokratebisa Tu respublikelebis saxeli unda warmoCeniliyo ruseTis
religiis Sesaxeb kanonis srulyofaSi, rac erT an meore amerikels
sakmao xmebs Sehmatebda. Tumca qlinTonis Carevis Sedegad, elcinis
vetos dadebis Semdeg, amerikelebma xelebi daibanes, CaTvales ra, rom
Semdgomi saqme maT daelodebodaT. magram rusebi Tavis mxrivac Tvlidnen
Tavis amomrCevlebze, amitom kanonproeqtis Tavidan saredaqciod
102
dabruneba elcinis mier, saqmis moulodneli Semobruneba iyo
amerikelTaTvis da amas verc al. goris moskovSi stumrobam `uSvela~
[maCxaneli 1997:1-7]. ase rom, sasuliero sakiTxebi politikosebisTvs arc
Tu iSviaTad `miwier~ problemebs niSnavs da masStaburi politikuri
nabijis mniSvnelobas iZens.
rogorc aRvniSneT, postsabWoTa periodSi ruseTSi sakmaod
gaxangrZlivda religiis kanonis SemuSaveba, romelsac ufro metad
politikuri (Tanac saerTaSoriso urTierTobis donis) mniSvneloba
hqonda. Zalian mwvaved idga am qveynis mravalkonfesiurobis problema,
rac damabrkolebeli da mwvave disputebis mizezad iqca.
miuxedavad imisa, rom ruseTSi demokratiis aRmSeneblobis periodSi
eklesia saxelmwifosgan damoukideblad gamocxadda, verc eklesiam da
verc saxelmwifo politikam erTmaneTisgan damoukidebloba didxans ver
aitana, radgan rusuli saeklesio mmarTveloba istoriulad
mniSvnelovanwilad ganapirobebda rusul politikas da piriqiT. ruseTSi
eklesiisa da saero xelisuflebis urTierTmimarTeba uaxlovdeboda
papistur evropul mmarTvelobas. axla ki, demokratias moyolili
gancalkeveba sruliad uCveulo iyo am didi qveynisTvis, es ki TavisTavad
gamoucdelobis da marto yofnis SiSs warmoSobda. ukve 1995 w.
Camoyalibda politikuri moZraoba `derJava~ (`Держава~), romelmac
umTavres Rirebulebebad swored marTlmadidebluri swavleba wamoayena.
1996 wlidan is Caanacvla `rusul TemTa kongresma~ (`Конгресс Русских
Общин _ КРО~) da miiRo ufro masStaburi saxe da koncentrireba
moaxdina marTlmadidebel mosaxleobaze.
1996-97ww. viTareba mniSvnelovnad Seicvala. 1996 wlis 16 ivnissa da 3
ivliss ruseTSi or etapad Catarda saprezidento arCevnebi. mTeli wlis
manZilze maRali iyo politikuri aqtivoba da dapirispireba kandidatebs
Soris. arCevnebis Sedegebma uaryofiTad imoqmeda sazogadoebaze da mas
ruseTSi sazogadoebrivi krizisi mohyva, rac upirvelesad gamowveuli
iyo amomrCevelTa imedebis gacruebiT. moqalaqeTaTvis micemuli
pirobebis Seusrulebloba da gatarebuli reformebis uSedegoba,
korumpirebuli saxelmwifo moxeleebi miwasTan asworebdnen
103
sazogadoebis ndobas saxelmwifosa da politikuri struqtirebis mimarT
[Левашов 1997]. amis gamo, sazogadoebis mniSvnelovani nawili miubrunda
Zvel tradiciebs, imas, rac iyo nacnobi, erovnuli da amis
gaTvaliswinebiT ruseTSi kvlav `Semovida modaSi~ marTlmadidebloba,
kvlav aiwia sapatriarqos reitingma.
amis Semdeg damkvidrda tendencia da sxvadasxva organizacebi ar
iSurebdnen `investiciebs~, rom SeeqmnaT marTlmadideblobis Sesabamisi
ideologia (miT umetes, rom eqspertebis daqiravebiT es advilad
SesaZlebeli iyo) da amiT yvela politikuri dajgufeba cdilobda
moepovebina monopolia `simfoniis~ Seqmnaze [Церковь и… 1998:12].
Tumca, rasakvirvelia, yovelive arcTu uRrublod mimdinareobda. ra
Tqma unda, gaCndnen mowinaaRmdegeebi radikal-liberalebi, romlebic
adanaSaulebdnen ruseTis marTlmadidebel eklesias `arademokratiza-
ciaSi~. garda amisa, jer isev problemad rCeboda `wiTeli~
samRvdeloebisa da sxva komunisturi gadmonaSTebisa da Seusabamoebebis
gamosworeba.
ase rom, sabWoeTis daSlis Semdeg, ruseTSi dRis wesrigSi dadga
saxelmwifo ideologiis sakiTxi – sabWoTa ideologiis gadagdebis
Semdeg am mxriv vakuumi SeimCneoda. miuxedavad bevri mcdelobisa,
ruseTisTvis tradiciuli sarwmunoebaze – marTlmadideblobaze ukeTesi
veraferi moinaxa. miuxedavad imisa, rom ruseTi mravalerovani da
mravalkonfesiuri qveyanaa, rac miRebuli konstituciiTa da religiis
Sesaxeb kanoniT dasturdeba, dominanti aRmsareblobis saWiroeba
namdvilad idga. TanamSromlobis istoriuli gamocdileba da aseve,
erTmaneTisTvis angariSis gaweva qveynisTvis saukeTeso Sedegs swored
ruseTis saxelmwifosa da marTlmadidebel eklesias Soris
partniorobiT miiRweoda.
simfonia – eklesiasa da saxelmwifos erToblivi, SeTanxmebuli moqmedeba. bizantiurimodeli.
104
$2. postsabWoTa periodSi ruseTis eklesiaSi mimdinare procesebis
ZiriTa-di tendenciebi da ruseTis sapatriarqos pozicia (1990-2008 ww.)
patriarqi aleqsi II (eriskacobaSi aleqsei ridigeri) 1990 wlis
ivnisidan saTaveSi Caudga ruseTis marTlmadidebel eklesias. misi
moRvaweobis xana sabWoTa kavSiris daSlis periods daemTxva.
am istoriul cvlilebaTa periodSi yvelaferi Tavidan an xelaxla
iyo gasakeTebeli, radgan icvleboda bevri ram: saxelmwifo wyoba,
ideologia, msoflxedveloba... mosaZebni da gadasadgmeli iyo mTeli rigi
politikuri, diplomatiuri da ideologiuri nabijebisa.
patriarqi aleqsi II metad moRvawe pirovneba iyo. sasuliero wreebSi
aRiarebdnen, rom man Rirseulad, arCevnebis gziT daikava ruseTis
marTlmadidebeli eklesiis mwyemsmTavris taxti. misi patriarqobis
periodSi aSenda da aRdga axali da Zveli eklesia-monastrebi, mTeli
sisruliT gaiSala saeklesio moRvaweoba ruseTis mTel teritoriaze,
gaizarda monasterTa ricxvi. Sesabamisad, gaizarda mrevlis raodenoba.
Tumca, misi moRvaweoba arcTu umtkivneulod mimdinareobda. es iyo
did cvlilebaTa xana. Sesabamisad, winaaRmdegoba didi iyo, rogorc
sazogadoebis, ise xelisuflebisa Tu Tavad sasuliero pirTa mxridan.
unda aRiniSnos, rom eklesiis gaaqtiurebam da religiisTvis tabus
moxsnam sazogadoebis garkveuli wreebis gaRizianeba gamoiwvia.
patriarqis intronizaciis dRidan dRis wesrigSi dadga mTeli rigi
upirvelesi da umniSvnelovanesi sakiTxebisa; maT Soris iyo eklesiis
iuridiuli statusis sakiTxi axal, postaTeistur xanaSi. amis miRweva
mniSvnelovnad iyo damokidebuli Tavad patriarqis iniciativasa da
unarze – ise aewyo urTierToba saxelmwifo xelisuflebasa da
politikosebTan, rom gaemyarebina eklesiis Rirseba da statusi. amis
unari aleqsi II-m maSinve gamoavlina: is dauaxlovda politikur
moRvaweebs da religia saxelmwifo ideologiis rolSi gamoiyvana.
1991 wels ruseTis marTlmadidebel eklesiaSi Tavi iCina
ganxeTqilebam e.w. tradicionalistebsa da reformistebs Soris.
105
ganxeTqilebis mizezad ramdenime sakiTxi iqca, maT Soris: saxelmwifosa
da eklesiis saeWvod mWidro urTierToba, eklesiis warmomadgenelTa
istoriuli TanamSromloba suk-Tan, eklesiis doqtrinisa da
eklesiologiis gamartivebis sakiTxi, Zveli slavuri saRvTismsaxuro
enis axliT Secvla, ekumenuri urTierTobebis gafarToebis moTxovna da
sxv.
1990-ian wlebis reformistebSi marto sasuliero pirebi ar
moiazrebodnen. eklesiis reformirebaSi aqtiur monawileobas iRebdnen
e.w. `saeronic~ (eriskacebi), anu iseT politikur ZalTa warmomadgenelni,
romelTa moRvaweobis amosaval wertilad marTlmadidebluri moZRvreba
miiCneoda. es kidev erTi faqtia, roca politika aqtiurad ereoda
saeklesio sakiTxebSi da piriqiT, eklesia monawileobda politikur
saqmianobaSi. am sakiTxTan dakavSirebiT 1993-94 wlebis mijnaze
patriarqma aleqsi II-m specialuri gancxadebac gaakeTa, radgan eklesiis
warmomadgenelTa monawileoba politikur procesebSi ukve sakmaod
TvalSi sacemi iyo da arc Tu iSviaTad xdeboda ise, rom erTiani
eklesiis warmomadgenelni sxvadasxva, erTmaneTisadmi dapirispirebul
politikur mxares xvdebodnen. uwmindesma aseT mRvdelmsaxurebs
SesTavaza arCevanis gakeTeba: gaenebebinaT politikisTvis Tavi an
ganegrZoT politikuri moRvaweoba anaforis gareSe [Верховский 2008].
1990-ian wlebSi ruseTis eklesiaSi kidev erTi ucnauri movlena
dafiqsirda, e.w. `axalgazrdaTa ufrosoba~ (“младостарчество”): naklebad
gamocdili mRvdelmsaxurebi ametebdnen TavianT uflebebs samwysos
mimarT da mrevls sakuTar nebas umorCilebdnen. patriarqs amazec
mkveTri reaqcia hqonda. sakiTxi ganixiles sinodze da miiRes Sesabamisi
gadawyvetileba msgavsi moqmedebebis aRsakveTad. 1998 wlis 28 dekembers
wminda sinodma gamoitana ganmarteba: `bolo periodSi zogierT
moZRvarTa mier gaxSirebuli RvTisgan miniWebuli Zalauflebis
CamoSorebis Sesaxeb~. am dadgenilebaSi ewera: `mieTiTos RvTismsaxurebs,
rom dauSvebelia mrevlis nebis sawinaaRmdegod: monazvnad aRkvecis,
sxvadasxva saxis saeklesio morCilebebis, nebismieri saxis
suk – saxelmwifo uSiSroebis komiteti
106
Semowirulobebis, daqorwinebis an ganqorwinebis (im SemTxvevis garda,
roca kanonikurad qorwineba akrZalulia); qorwinebaSi myof meuRleTa
movaleobebze, samxedro samsaxurze, arCevnebSi monawileobaze,
samedicino daxmarebaze, ganaTlebis miRebaze uaris Tqmisa Tu sxva
moqalaqeobrivi movaleobebis arSesrulebis iZuleba an gadabireba~
[Русская церковь в… 2014].
saerTod, sapatriarqos aleqsi II-is mizani iyo inteleqtualurad
aemaRlebina rwmena sazogadoebaSi da misi xedviT, es mrevlis
cnobierebis amaRlebiT unda dawyebuliyo. amisaTvis saWiro iyo
kvalificiuri RvTismsaxurebi, Sesabamisi sasuliero literatura, rac
aleqsi II-is patriarqobis pirvel etapze iSviaTobas warmoadgenda.
Sesabamisad, patriarqis iniciativiT, daiwyo didi muSaoba am
mimarTulebiT: iTargmneboda literatura, ixsneboda samrevlo skolebi,
xdeboda RvTismsaxurTa gadamzadeba da sxv.
patriarqis aseTi moRvaweobisa da aTeisturi xanis dasrulebis
Sedegad rusulma sazogadoebam didi interesi gamoavlina religiis
mimarT. gaizarda religiuri aqtiuroba, romelmac piks 1990-94 wlebSi
miaRwia. amis Semdeg daiwyo marTlmadideblobiT dainteresebis SeCereba
da kleba. amis mizezad iqcnen Tavad eklesiis mesveurni:
gapolitikurebuli religia – roca xelisufleba xSirad iyenebda
marTlmadideblobas sakuTari interesebis gasatareblad; eklesiisa da
uSiSroebis warmomadgenelTa mravalwliani TanamSromloba;
mouwesrigebeli kanonmdebloba; eklesiis wiaRSi warmoSobili
dapirispireba tradicionalistebsa da reformistebs Soris da sxv. maT
Soris iyo ruseTis mougvarebeli kanoni `religiis Sesaxeb~
sazogadoebaSi gaurkvevlobas da gaRizianebas iwvevda. konceptualurad
es kanoni emyareboda miTiur `saerTaSoriso~ standarts, sinamdvileSi
ki azianebda ruseTis teritoriaze myofi erebis sulier identurobas.
kanonSi ar iyo gaTvaliswinebuli sxvadasxva religiebis problemuri
sakiTxebi, romlebic gansxvavebul, individualur midgomas saWiroebdnen.
arsebuli kanoniT ki xdeboda ara imdenad konfesiaTa iuridiuli
gaTanasworeba, ramdenadac Zaladobrivi, faqtobrivi gaTanabreba.
107
aseTi dabrkolebebis arsebobis gamo sazogadoebam sxva `rwmenis
obieqtebis~ Zieba daiwyo. aman ki mniSvnelovnad Seuwyo xeli ruseTSi
sxvadasxva warmomavlobisa da mimarTulebis seqtebis SeRwevas.
mosaxleobaSi gazrdili religiurobis garda, ruseTSi seqtebis SeRwevas
mouwesrigebeli kanonmdeblobac daexmara, romlis mixedviTac daSvebuli
iyo religiuri pluralizmi. sabWoeTis daSlis Semdeg, pirveli
SesaZleblobisTanave, ruseTSi aTasobiT sxvadasxva warmomavlobis
mqadagebeli gamoCnda, ramac daaCqara kanonmdeblobis mowesrigeba da
gaamZafra seqtebTan dakavSirebuli usafrTxoebis sakiTxi. Tumca,
kanonmdeblobis da saerTod, sarwmunoebrivi situaciis mowesrigebas
xels uSlida ruseTis mosaxleobis religiuri siWrelec. 1990-2000
wlebSi Catarda aTobiT sociologiuri gamokiTxva religiur sakiTxebze,
magram zusti monacemebi mainc ar arsebobs. saSualod ruseTis
mosaxleobis 50% marTlmadideblobas akuTvnebs Tavs, Tumca imave
gamokiTxvebidan gamomdinare, ruseTSi religiurobis xarisxi mis
procentul maCvenebelTan SedarebiT Zalian dabalia, anu, es ar niSnavs
imas, rom isini zedmiwevniT aRasruleben marTlmadideblur wesebs,
aramed es ufro fsiqologiuri movlenaa, rogorc kulturuli
kuTvnileba an ubralod, modis ayola.
seqtebis garda, ruseTis federalur kanonmdeblobaSi arc aTeizmia
gaTvaliswinebuli, es ki religiur eqstremistebs aZlevT samarTlebriv
safuZvels, aRiqvan aTeistebi specifiur seqtantebad, romelTac RmerTis
ararsebobis swamT. sxvaTa Soris, 1992-94 wlebidan gamoCdnen pirveli
postkomunisturi aTeistebi, romelTa ricxvi aqtiurad matulobda da
2000 wlisTvis SemaSfoTebeli masStabebi miiRo. unda aRiniSnos, rom
axal aTeistTa absolutur umetesobas axalgazrdoba Seadgenda.
umravlesoba Tavad mivida am e.w. `axal rusul aTeizmamde~, romelsac
CamoSorebuli hqonda marqsistul-leninisturi gadmonaSTebi [Сачков 2011].
patriarq aleqsi II-is moRvaweobis manZilze, rogorc aRvniSneT,
SeiniSneboda eklesiisa da xelisuflebis daaxloeba. amis ramdenime
mizezis Sesaxeb zemoT ukve visaubreT. orive mxares xels aZlevda es
daaxloeba – eklesia amiT saydens iZlierebda da maRldeboda
108
saxelmwifo religiis donemde, saxelmwifo ki, iyenebda ra sasuliero
pirTa siaxloves adamianebTan, cdilobda Tavisi Sida politikisa da
ideologiis gatarebas. swored aseTma damokidebulebam gamoiwvia
sazogadoebis didi winaaRmdegoba.
erT-erTi sakiTxi, ramac xalxis nawili aRaSfoTa, iyo
marTlmadideblobis aqtiuri propaganda ara mxolod masobrivi
sainformacio saSualebebiT, aramed skolebsa da sxva saswavlo
dawesebulebebSic. maTi azriT, es iyo marTlmadideblobis Tavs moxveva
da sxva religiebis uflebebis Selaxva da diskriminacia, radgan maSin
konstituciiT arc erT religias ar eniWeboda upiratesoba. marTlmadi-
deblobis propaganda ki xdeboda TiTqmis yvela mniSvnelovan sferoSi –
ganaTlebasa Tu masmediaSi.
Tumca yvelaze mniSvnelovani, rac sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg
ruseTis eklesiaSi moxda, ruseTis marTlmadidebeli eklesiisa da
sazRvargareTis eklesiis gaerTianeba iyo. gamokiTxvis Sedegad es
movlena postsabWoTa periodSi momxdar faqtebs Soris Tavisi
mniSvnelobiT pirvel adgilze gavida (gamokiTxulTa 67%-is xmebiT).
ruseTis sazRvargareTis eklesiis Camoyalibeba politikuri mizeziT
iyo ganpirobebuli. Tavad am eklesiamac politikuri mniSvneloba SeiZina
aramarto ruseTisTvis, aramed zogadad qristianuli msofliosTvis. esaa
yvelaze politizebuli eklesiis nimuSi msoflio marTlmadideblobaSi.
ruseTis 1917 wlis revoluciam da misma momdevno samoqalaqo omma
ruseTSi damyarebul reJimTan Seugueblobis gamo moqalaqeebis masobrivi
emigracia gamoiwvia. yofili ruseTis imperiis 8 milionze meti
marTlmadidebeli moqalaqe darCa sabWoTa saxelmwifos sazRvrebs gareT.
emigrantuli mrevlis mwyemsva xelSi aiRes im episkoposebma da
sasuliero pirebma, romlebic sazRvargareT ltolvilebTan erTad
aRmoCndnen. ase Camoyalibda ruseTis sazRvargareTis eklesia. 1920 wlis
noemberSi mmarTvelobis wevrebma datoves ruseTi. sazRvargareTis
eklesiis warmomadgenlebi msoflioSi sabWoTa xelisuflebis
sawinaaRmdego mowodebebs avrcelebdnen, riTic am ukanasknelT metad
109
aRizianebdnen. droTa ganmavlobaSi gamwvavda urTierToba ruseTis
eklesiis mwyemsmTavrebsa da emigrantul eklesias Soris, rac ara
mxolod politikurad gansxvavebul TvalTaxedvas, aramed sazRvargareT
sakuTrebebis gadanawilebasac exeboda. miuxedavad amisa, se Tavs mainc
ruseTis eklesiis ganuyofel nawilad miiCnevda 1927 wlamde, sanam
mitropolitma sergim mxari ar dauWira sabWoTa mmarTvelobas eklesiis
gadasarCenad. `emigrantebma~ es nabiji axali xelisuflebisadmi eklesiis
morCilebad aRiqves da gamovidnen deda-eklesiis daqvemdebarebidan,
Tumca locviT-evqaristuli kavSiri ar gauwyvetiaT. 1950 wlidan
`emigrantebi~ niu-iorkSi damkvidrdnen.
1988 wels sazRvargareTulma da ruseTis Sida eklesiebma aRniSnes
ruseTis gaqristianebis 1000 wlisTavi [Федотов 2009:465]. amasTan
dakavSirebiT ruseTis marTlmadidebelma eklesiam `emigrantebs~
gaugzavna mowodeba gaerTianebisken, pirobiT, rom ar SezRudavdnen maT
Tavisuflebas da ar moindomebdnen maTze gabatonebas, magram
sazRvargareTis eklesiis mxridan garkveul winaaRmdegobebs waawydnen.
ruseTis patriarqma aleqsi II-m araerTxel mimarTa emigrantebs
gaerTianebis mowodebiT. am saqmeSi aqtiurad iyo CarTuli Tavad ruseTis
prezidenti v. putini. urTierTobis aRdena 2003 wlidan daiwyo – aRdga
evqaristuli kavSiri da gadawyda Seqmniliyo komisia, romelic
Seiswavlida da gadaWrida wlebis manZilze dagrovil problemebs.
TanamSromloba aqtiur fazaSi gadavida da sabolood, 2007 wlis 17 maiss
moskovSi, qriste macxovris taZarSi, sazeimod moewera xeli `kanonikuri
erTobis aqts~ moskovis sapatriarqosa da sazRvargareTis eklesias
Tavdapirvelad ruseTis marTlmadidebeli eklesia ewinaaRmdegeboda bolSevikurwyobas. sasuliero pirTa masobrivi dapatimrebebisa da devnis Semdeg, aseve patimrobaSimyofi mitropoliti sergi stragorski (patriarqis movaleobis Semsrulebeli) 1927 welsdaTanmxda saxelmwifo politikur diqtatTan molaparakebaze. sergim daTmowinaaRmdegoba da eklesiuri loialoba gamoiCina bolSevikTa mimarT, romlis xarjzecgadaarCina eklesia sruli likvidaciisgan. es daTmoba gaxda mizezi didi sqizmisa,romlis gamoc bevri morwmune miwisqveSa sazogadoebebSi gaerTianda da romelmacsabolood miiRo saxelwodeba `WeSmariti rusuli marTlmadidebeli eklesia~.mitropolit sergis moqmedebam aseve uaryofiTi gamoxmaureba gamoiwvia sazRvargareTiseklesiisgan. maT es nabiji Seafases rogorc ara eklesiis mwyemsmTavrisTvis Sesaferisisaeklesio-kanonikuri, aramed politikuri svla. amitom gamovidnen deda-eklesiisdaqvemdebarebidan.
se – sazRvargareTis eklesia
110
Soris. xelmoweris Semdeg Catarda pirveli erToblivi RvTismsaxureba.
aRniSnul ceremonials eswreboda ruseTis prezidenti – v.v. putini,
romelsac eklesiis orive mxaris warmomadgenlebma madloba gadauxades
gaerTianebis saqmeSi didi wvlilis SetanisaTvis. am gaerTianebas Tan
axlda emigrantebis erTi nawilis didi winaaRmdegoba, rac mdgomareobda
imaSi, rom maT ar surdaT rme-Tan urTierToba, radgan igi iyo ekumenuri
moZraobis nawili, romelsac emigrantebi eresad miiCnevdnen. amis gamo
erTi episkoposi gamoeyo kidec se-s da Camoayaliba `sakuTari eklesia~.
saboloo jamSi, sazRvargareTis eklesia daubrunda mSobliur eklesias.
zemoT ganxiluli masalebis gacnobisas pirveli kiTxva, rac Cndeba
aris – Tu ratom undoda ruseTis eklesias se-s SeerTeba? ratom
xarjavda esoden did Zalisxmevas ruseTis prezidenti putini, romelmac
yvela Rone ixmara am nawilTa gaerTianebisTvis? savaraudo pasuxad
SeiZleba moviyvanoT amonaridi statiidan, romelic gamoqveynda 2007
wlis 25 maiss amerikul gazeTSi `Wall Street Journal~: `saubaria, aramxolod
movlenis saRvTismetyvelo da zneobriv mxareebze – aramed aris eWvi,
rom putini ayalibebs gavlenis axal qsels da amisTvis iyenebs eklesias
mTel msoflioSi gafantuli rusul sazogadoebebTan kavSirebis
gasamyareblad~.
putinis es qmedeba martivi asaxsneli iqneba, Tu gavixsenebT rusul
politikasa da eklesias Soris urTierTobas. ruseTis mTavrobis xelSi
rusuli eklesia mudmivad imperializmis erT-erTi mZlavri iaraRi iyo.
Sesabamisad, Tu gaviTvaliswinebT sazRvargareTis eklesiis gavlenas aSS-
sa da dasavleT evropis politikur da biznes wreebze, eklesiaTa
gaerTianeba, rusuli mTavrobis mxridan, gavlenis sferoebis
mniSvnelovan gafarToebasa da gaZlierebas gulisxmobda.
saxelmwifosa da eklesiis axlo urTierTobam eklesiis qonebasa da
Zalauflebazec iqonia gavlena. Tuki XX s-Si mis sameurneo-finansur
saqmianobas mkacrad akontrolebda sabWouri xelisufleba, 1990-iani
wlebidan suraTi radikalurad Seicvala. sul ramdenime weliwadSi
ruseTis marTlmadidebelma eklesiam miiRo uzarmazari sagadasaxado
111
SeRavaTebi; moaxerxa gamxdariyo mompovebeli da gamsaRebeli
navTobproduqtebis, saiuveliro nakeTobebis, alkoholuri sasmelebisa;
monawileobda konversiiT miRebul SeiaraRebaSi. garda amisa, is
uSualod monawileobda uSvelebeli ucxouri humanitaruli daxmarebis
miReba-ganawilebaSi. Tumca, am yovelives finansuri aRricxvis miReba
praqtikulad SeuZlebelia. miCneulia, rom ruseTis eklesia erTaderTi
Tu ara, erT-erTi yvelaze didi kapitalistia ruseTSi da verc
prezidenti, verc xelisufleba gverds ver uvlian mis komerciul
interesebs. es yovelive imis sazRaurad, rom eklesia Cadga saxelmwifos
samsaxurSi da erTad axorcieleben saero politikas [Сачков 2011].
es mxolod mcire CamonaTvalia im movlenebisa, rac 1990-2008 wlebSi
ruseTis eklesiaSi xdeboda. saerTo jamSi, unda iTqvas, rom
sapatriarqom didi wvlili Seitana ruseTis sulierebis ganviTarebaSi
postkomunistur xanaSi. samocdaaTwliani aTeizmis Semdeg
mravalmilioniani da eTnikurad da religiurad Wreli ruseTis
marTlmadideblobaze moqceva metad did Zalisxmevas saWiroebda.
patriarqma aleqsi II-m SeZlo ruseTis marTlmadidebeli mosaxleobis
metnaklebad eklesiisken mobruneba, eklesiis avtoritetis amaRleba,
sasuliero muSaobis ganvrcoba da sxv.
am epoqaSi patriarqi verc xelisuflebasTan axlo urTierTobas
auvlida mxars, radgan im xanebSi eklesiisaTvis damoukideblad amdenis
miRweva SeuZlebeli iqneboda. garda amisa, ruseTisTvis tradiciulia
eklesiisa da xelisuflebis TanamSrobloba saxelmwifo interesebis
gatarebis mizniT. Tumca, sazogadoebis mxridan es nabiji ar iyo didad
mowonebuli. gapolitikurebuli religia aramarto Sida gankiTxvis,
aramed saerTaSoriso sasaubro Temadac iqca. yvela erTxmad aRiarebda,
rom msgavsi movlena ruseTis saxelmwifos dromoWmulobis maCvenebeli
iyo.
112
* * *
eklesiis winaSe mdgari mravali problemuri da gadauWreli sakiTxi,
maT Soris eklesiis statusis da mdgomareobis gansazRvra, axal
politikur Tu religiur gamowvevebze adekvaturi reagireba da sxva
araerTi pirveladi mniSvnelobis mougvarebeli sakiTxi gaxda sababi
ganxeTqilebis dawyebisa ruseTis eklesiaSi. amas garda, iyo sakiTxebi,
romlebsac eklesiis warmomadgenelTa erTi nawili moZvelebulad
miiCnevda da moiTxovda maT ganaxlebas. azrTa sxvadasxvaobam imdenad
didi uTanxmoeba gamoiwvia, rom moxda ganxeTqileba da ruseTis eklesia
sasuliero pirTa dapirispirebul jgufebad daiyo. 1991 wels
marTlmadidebeli mRvdeli beniamin noviki werda: `rom SeiZlebodes
ruseTis sulieri mdgomareobis erTi sityviT daxasiaTeba, es sityva
iqneboda `sqizma~ [Knox 2005:91].
es dayofa-dapirispirebebi gacxadda mas Semdeg, rac gorbaCovma
oficialurad dauSva religiur sakiTxebze Ria diskusiebis warmoeba.
gansxvaveba ki sakmaod mkveTri iyo da am dapirispirebaSi gamoiyofoda
oTxi fraqcia/dajgufeba: ultra-nacionalistebi, ekumenistebi,
institucionalis-tebi da pastoralistebi, Tumca saerTo jamSi isini
mainc reformistebad da tradicionalistebad iyofodnen. eklesiis
SigniT TiToeulma dajgufebam sakuTari saero organizacia, gamocemebi
da institutebi Seqmna.
eklesiis momavlisa da saxelmwifosTan urTierTobebis Sesaxeb
msjelobisas ramdenime Tema amotivtivda, romelic dResac Zalian
aqtualuria ruseTis eklesiisaTvis. maT Soris erT-erTi upirvelesi
sakiTxia eklesiis warmomadgenlebis TanamSromloba suk-Tan (saxelmwifo
uSiSroebis komitetTan - КГБ)
eklesiis warmomadgenelTa TanamSromlobam saxelmwifo
uSiSroebasTan didi dapirispireba gaaRviva da CaiTria samRvdeloebis,
mrevlisa da saero pirTa mravali warmomadgeneli. es Tema pirvelad
disindenturma Jurnalma “Гласность” wamowia, romelmac gamoaqveyna suk-s
Sexvedrebis faqtebi patriarq pimenTan, mitropolit aleqsisTan da sxva
113
ierarqebTan, rac dadasturebuli iyo yofili suk-is generlis
interviuTi. Semdeg, Jurnalebis “Гласность” da “Огонёк”–is Jurnalistebma
Caatares kvleva da gamoaqveynes detalebi, Tu rogor irCeodnen
saeklesio kadrebi suk-is mier sandoobis mixedviT da rogor xdeboda
maTi TanamSromloba. Jurnalistebma gaSifres koduri saxelebi da maTSi
eklesiis zogierTi ierarqi amoicnes. debatebi sxva cnobil gamocemebsac
moedo, rogorebicaa: “Аргументы и Факты”, “Русская Мысль” da sxva, imdenad,
rom patriarqma mouwoda bralmdeblebs Tavi SeekavebinaT braldebebisa
da eklesiis gankiTxvisagan. mrgval magidasTan gamarTulma kamaTma
gadacemebSi “Огонёк” da “Столица” warmoadgina msoflmxedvelobaTa mTeli
rigi: dawyebuli TanamSromlobis dakanonebis aucileblobidan (risi
momxrec iyo mitropoliti ioane, diakvani andrei kuraevi), dasrulebuli
TanamSromelTa sasjelis moTxovniT (momxreebi liberali mRvdeli gleb
iakunini, Jurnalisti zoia kraxmalnikova) [Knox 2005:99].
kamaTi gaaZliera intervium patriarq aleqsi II-sTan. misi komentari
aseTi iyo: `me eklesiis msaxuri var, me unda aviRo pasuxismgebloba
yvelaferze, rac moxda eklesiis cxovrebaSi – ara mxolod kargze,
aramed imazec, rac iyo rTuli, samwuxaro da mcdari~. man gamoxata
mwuxareba da moubodiSa yvelas, vinc am yovelives Sedegad dazaralda.
es daTmoba da mobodiSeba mniSvnelovani aRmoCnda. bevri morwmune,
gansakuTrebiT ki disindentebi elodnen amas. am intervius sxva
sasuliero ierarqTa mobodiSebac mohyva. Tumca, mowinaaRmdegeebi ar
cxrebodnen, maTTvis es ar iyo sakmarisi.
suk-is sakiTxma, rogorc arcerTma sxvam – didi ufskruli warmoqmna
ierarqiasa da reformistebs Soris da dRemde ar Cans am ori poziciis
SeTanxmebis SesaZlebloba.
meore sakiTxi, romelic aseve `ganxeTqilebis vaSlad~ iqca, eklesiis
doqtrinisa da eklesiologiis gamartivebis moTxovna iyo. reformistebi
miiCnevdnen, rom saRvTismsaxuro Zveli slavuri ena Znelad gasagebia
rigiTi morwmunisaTvis da is unda Secvliliyo Tanamedrove rusuliT
[Стрельчик 2011].
114
es sakiTxic garTulda – partiarqis Tanxmobis gareSe mRvdelma
giorgi koCetkovma Tavis mrevls saxareba da liturgiis sxva nawilebi
Tanamedrove rusuliT waukiTxa. patriarqma amis gamo is SedarebiT mcire
taZarSi gadaiyvana. koCetkovs ormocma mRvdelma dauWira mxari.
moTxovnas moTxovna mohyva. reformistebi iTxovdnen RvTismsaxurebis
xangrZlivobis Semcirebas, ambionis taZris SuaSi gadatanas, rom
gazrdiliyo mrevlTan siaxlove da a.S. aRsaniSnavia, rom msgavsi
moZraoba mxolod moskovsa da sankt-peterburgSi SeiniSneboda da
TiTqmis ar SeimCneoda maT farglebs gareT [Knox 2005:93]; [mWedliZe 2003:13].
aseve mwvave disputi gamoiwvia ekumenuri urTierTobebis gafarToebam
da sxva marTlmadidebluri iurisdiqciebis mimarT patriarqis
damokidebule-bam.
reformistebs miaCndaT, rom qveyanaSi marTlmadideblobis garda sxva
denominaciebic unda moZlierebuliyvnen. mRvdeli giorgi Cistiakovi
wuxda: `dRes marTlmadideblobisTvis wesad iqca kaTolicizmisa da
protestantizmis winaaRmdeg brZola, iseve, rogorc ekumenizmis sruli
uaryofa da Caketiloba sxva konfesiaTa mimarT. terminma `ekumenizmma~
damamcirebeli mniSvneloba SeiZina, xolo misadmi raime simpaTiis
gamoxatva marTlmadideblobis ueWvel Ralatad aRiqmeba~. Cistiakovma
gaagrZela religiur aratolerantulobaze braldebebis wayeneba da
morwmuneebs interkonfesionaluri Segnebisken mouwoda [Knox 2005:95].
miuxedavad imisa, rom patriarq aleqsis hqonda ekumenur
struqturebTan urTierTobis gamocdileba da wlebis manZilze evropuli
eklesiebis konferenciis prezidenti iyo, is mainc atarebda sxva
sarwmunoebebisgan ruseTis dacvis politikas. amis gamo, reformistebs
ruseTis oficialuri eklesia sxva denominaciebTan TanamSromlobisa da
dialogis warmoebisTvis uunarod miaCndaT.
reformistebis SeniSvna ruseTis marTlmadidebeli eklesiis
Caketilobaze Sors ar dgas realobisgan. eklesiis mesveurebSi jerac
mkvidradaa gamjdari `velikoderJavuli~ didebis aRdgenis idea. ase, rom
damokidebuleba sxva marTlmadidebeli eklesiebis iurisdiqciebisadmi
115
scdeba da-eklesiebis urTierTobis CarCoebs. sabWoeTis daSlis Semdeg
moskovis sapatriarqos politikur prioritetad iqca marTlmadideblur
eklesiebze Zveli dominanturi poziciis aRdgena. postsabWoTa
saxelmwifoebi ruseTis eklesiisgan ruseTis teritoriis farglebSi
Catevas da sazRvrebis dacvas moiTxovdnen. Tumca, maTi moskovis
sapatriarqosgan gamoyofis survili pirad Seuracxyofad aRiqves
ruseTis eklesiaSi tradicionalistebma da eklesiis gareT Sovinistebma.
orive mxares Rrmad swams rusuli mesianizmis da imis, rom moskovs
msoflio marTlmadideblobaSi unikaluri adgili ukavia [Knox 2005:81].
rogorc wina TavSic aRvniSneT, XX saukunis 90-iani wlebis
dasawyisSi araerTi sasuliero piri iyo CarTuli politikur arCevnebSi,
rac imiT dasrulda, rom erTi eklesiis warmomadgenlebi sxvadasxva da
erTmaneTTan dapirispirebul politikur partiebSi aRmoCndnen. amas,
rasakvirvelia, gamoxmaureba hqonda eklesiis mesveurTa mxridan. didi
dava da debatebi mohyva 1993 wlis noemberSi wminda sinodis mier
miRebul gadawyvetilebas, rom samRvdeloeba ar unda CarTuliyo
politikaSi da politikur saqmianobaSi. garTulebuli msoflio
politikuri mdgomareobis gamo dumis muSaobaSi Cabmul 4 mRvdels
patriarqma aleqsi II-m SesTavaza arCevanis gakeTeba: gaenebebinaT
politikisTvis Tavi, an ganegrZoT politikuri moRvaweoba anaforis
gareSe. mRvdeli gleb iakunini erTaderTi aRmoCnda, vinc politikuri
moRvaweoba arCia (1994 w.).
dRemde saeroni aqtiurad monawileoben masStabur politikur
proeqtebSi. maT miaCniaT, rom marTlmadidebloba is sarwmunoebaa,
romelsac SeuZlia da unda daexmaros demokratiis ganviTarebas post-
sabWoTa ruseTSi. isini aseve aqtiurad iyvnen CarTulebi 1997 wels
`sindisis Tavisuflebisa da religiuri asociaciebis Sesaxeb kanonis~
miRebaSi. Tumca, aRsaniSnavia, rom miuxedavad maTi amgvari mimarTebisa –
gamoiyenon marTlmadidebloba politikuri miznebisTvis – eriskacoba
magaliTad sakmarisia ruseTis mxridan ukrainis, belorusiisa da estoneTismarTlmadide-beli eklesiebis avtokefaliis arcnobis faqtebis motana, rasac Sedegadmoskovisa da konstantinopolis sapatriarqoebs Soris urTierTobebis daZabva mohyva.
116
arcTu keTilganwyobilia sapatriarqos mimarT da xSirad udgas
opoziciaSi [Knox 2005:96].
1997 wels miRebulma am kanonmac gamoiwvia azrTa sxvadasxvaoba
rogorc eklesiaSi, ise sazogadoebaSi. nawils miaCnda, rom es kanoni ver
aRmofxvrida ruseTSi ucxo religiuri organizaciebis parpaSs da
piriqiT, SezRudavda eklesiis SesaZleblobebs. politikurad aqtiuri
samRvdeloeba da eriskacoba aRniSnavda, rom saWiro iyo ruseTis
eklesiis ufro meti aqtiuroba da monawileoba tolerantobisa da
demokratiis gaZlierebis, samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis
procesSi [Knox 2005:98].
rogorc wesi, ucxoeli mkvlevarebi ar aqceven did yuradRebas
ruseTis eklesiaSi reformistTa arsebobas da ZiriTad aqcents
tradicionalistebze akeTeben. maTTvis ruseTis eklesiaSi yvela –
rigiTi mrevlidan dawyebuli, mRvdlisa da `starecis~ CaTvliT
nacionalisti, Sovinisti, antisemiti, antidasavleli an antikaTolikea,
an, umetes SemTxvevaSi, am yvelafris naerTi. yvela mkvlevari erTxmad
aRniSnavs, rom ruseTis eklesiaSi Zlieri Sovinisturi viTareba sufevs.
Tumca, es ar niSnavs, rom eklesiaSi reformistebi ar, an Zalian cotani
arian. piriqiT, isini mravlad arian da sakmaod axlosac dganan
sazogadoebasTan [Knox 2005:91].
istoriuli faqti erTia: ruseTis eklesiaSi yovelTvis iyvnen
reformistebi, romlebic cdilobdnen rusuli eklesiis wyobis evropul
yaidaze gadayvanas, Tumca, Sedegic praqtikulad igive iyo – moskovis
sapatriaqro aqtiurad TanamSromlobda saxelmwifo xelisuflebasTan da
stareci – rusul eklesiaSi monastris xelmZRvaneli da uxucesi mRvdeli, beri aRsaniSavia, rom zemoT moyvanil magaliTebs analogi moepovebaT ruseTis eklesiisada sazogadoebis istoriaSi. reformatorulma moZraobam ruseTSi jer kidev XIVsaukuneSi miiRo masStaburi saxe da gascda oficialuri marTlmadideblobissazRvrebs. am religiur moZraobas mkafiod gamoxatuli amocana hqonda – oficialuriierarqiis uaryofa da misdami absoluturi daumorCilebloba. Zveli ruseTis saeklesioierarqiis problema maSinac iyo ganaTlebis dabali done, romlebic konkurencias veruwevdnen saRvTismetyvelo polemikas. Tumca, saxelmwifo xelisuflebisa da saeklesioierarqiis erToblivma brZolam maSinac moaxerxa rusuli eklesiis modernizaciismoZraobis CaxSoba. igive ganmeorda XVII da XIX-XX saukuneTa mijnaze [Казакова… 1955:544];[pavliaSvili 2008:45].
117
isini erToblivi ZalisxmeviT axerxebdnen msgavsi moZraobebis aRkveTas.
ruseTi erTguli rCeboda bizantiuri wyobilebisa da arasodes uTqvams
uari `mesame romobaze~. sakiTxavi isaa, ramdenad gamoadga ruseTs aseTi
religiuri politika da rogor Sedegebs miaRwevs dRevandeli
reformistuli frTis moRvaweoba. am etapze kvlavac SeiniSneba
sapatriarqosa da saxelmwifos TanamSromloba, xolo imperialisturi da
nacionalisturi xedva ruseTis eklesias did problemebs uqmnis
saerTaSoriso doneze, sxvadasxva marTlmadidebel avtokefalur
eklesiebTan urTierTobaSi.
postsabWoTa periodSi ruseTis sasuliero sfero metad datvirTuli
iyo movlenebiT: gardamavali epoqa da axali drois gamowvevebi,
mravalerovani da mravalkonfesiuri uzarmazari saxelmwifo,
mouwesrigebeli kanonmdebloba religiis dargSi da saerTod,
mouwesrigebeli politikuri da ekonomikuri mdgomareoba mTel ruseTSi,
Semosuli seqtebi da ganxeTqileba Tavad marTlmadidebel eklesiaSi did
sirTuleebs qmnida. sazogadoebis damokidebuleba araerTgvarovani da
arastabiluri iyo – xSirad icvleboda ruseTis sapatriarqosadmi
ndobis reitingi. Tavad sazogadoebaSic da xelisuflebaSic SeimCneoda
erTgvari Widili tradiciebsa da axali drois moTxovnebs Soris, rasac
sabWouri guSindeli dRis gamoZaxilic emateboda. sabWoTa kvali
emCneoda im araoficialur garigebebs, rac xdeboda qveynis Sida
politikaSi, maT Soris, saxelmwifosa da eklesias Soris. axal
gamowvevebs ki axmaurebdnen reformistebi eklesiaSi da Tavad
sazogadoeba, romelic cdilobda fexi aewyo axali cxovrebisTvis, mas
Semdeg rac gairRva sabWoTa sazRvrebi. am yovelivedan gamomdinare
sapatriarqos moRvaweoba metad datvirTuli iyo da mas mravali
faqtoris gaTvaliswineba uwevda, Tumca sapatriarqom sabWoeTis
arsebobis bolo wlebSic da Semdeg ukve axali drois dasawyisSic
sakuTari arCevani gaakeTa da Cadga saxelmwifos interesebis samsaxurSi,
sadac sakmaod komfortulad grZnobs Tavs da xelisuflebisganac did
SeRavaTebs iRebs.
118
$3. religiuri mdgomareoba da rusuli sazogadoebrivi azri
postsabWour periodSi
rodesac vsaubrobT eklesiaSi mimdinare procesebze, aseve
saxelmwifosa da eklesiis damokidebulebaze, ar SeiZleba ar
gaviTvaliswinoT da ar SevCerdeT iseT mniSvnelovan sakiTxze,
rogoricaa sazogadoebis damokidebuleba am yovelives mimarT.
winamdebare namuSevris erT-erT mizans swored eklesiis Sesaxeb
sazogadoebrivi azris Seswavla warmoadgens da wina TavebSi SevecadeT
es sakiTxi kvlevis paralelurad warmogveCina. sazogadoeba isaa,
visTvisac keTdeba saero Tu religiuri politika. rogorc wesi,
sazogadoeba gamodis xolme damkveTis rolSi, Tumca ramdenad iyo es ase
postsabWoTa ruseTSi, am TavSi ganvixilavT.
iseve rogorc ruseTis politikaSi, ekonomikaSi, religiasa da sxva
sferoebSi, rusul sazogadoebasa da mis msoflaRqmaSic didi
cvlilebebi moitana aTeisturi reJimis daSlam. mkvlevarebi Tu sakiTxiT
dainteresebuli Jurnalistebi statiebsa Tu sxva saxis literaturaSi
aRniSnaven, rom postkomunisturi xanis ruseTis mosaxleobaSi gazrdili
iyo religiaze moTxovnileba, ase vTqvaT, mosaxleobis religiuroba.
komunizmis daRupvam gamoiwvia didi ideologiuri vakuumi rus xalxSi,
romlebic miCveulni iyvnen saxelmwifos mier msoflmxedvelobis
miwodebas, Sesabamisad, ruseTs dasWirda suliereba axal cxovrebaSi
gzis gasagnebad (saxelmZRvanelod). amis gamo, ruseTis religiur
cxovrebasTan dakavSirebul statiebsa Tu literaturaSi xSirad ixmareba
termini `sulieri vakuumi~, rac swored ssrk-s daSlis Semdeg sabWoTa
ideologiis moSliTa da religiis arqoniT iyo gamowveuli. am yovelivem
ki ganapiroba religiuri bumi [Воронцова 1995].
arsebuli viTarebis Sefasebisas, vakuumis Sevsebis mTavar kandidatad
udavod ruseTis marTlmadidebeli eklesia igulisxmeboda. Tumca
yvelaferi martivad ar iyo. sazogadoebisgan didi iyo sapatriarqos
moqmedebebze molodini. am sazogadoebis didi nawilis imedebi ver
gamarTlda. ruseTis eklesiis uunarobam – epasuxa postsabWouri
119
gamowvevebisTvis da gaZRoloda qveyanas gaZlierebisa da
keTildReobisken, sazogadoebaSi didi imedgacrueba gamoiwvia. amasTan
dakavSirebiT publicisti dmitri pospelovski werda: `ruseTis
marTlmadidebelma eklesiam ver moaxerxa epovna sakuTar TavSi
sasicocxlo Zalebi, rom gaZRoloda rusul sazogadoebas moralurad
da sulieri TvalsazrisiTac, arada sworad es eimedebodaT
morwmuneebsac da aramorwmuneebsac ssrk-s daSlis Semdgom~. eklesiis
mimarT sazogadoebis damabrkolebel ZiriTad mizezebad iqca:
gapolitikurebuli religia – roca xelisufleba xSirad iyenebda
marTlmadideblobas sakuTari interesebis gasatareblad. amas emateboda
eklesiisa da uSiSroebis warmomadgenelTa mravalwliani TanamSromloba;
mouwesrigebeli kanonmdebloba; eklesiis wiaRSi warmoSobili
dapirispireba tradicionalistebsa da reformistebs Soris da sxv.
aseTi dabrkolebebis arsebobis gamo sazogadoebam sxva `rwmenis
obieqtebis~ Zieba daiwyo. aman ki mniSvnelovnad Seuwyo xeli ruseTSi
sxvadasxva warmomavlobisa da mimarTulebis seqtebis SeRwevas.
mosaxleobaSi gazrdili religiurobis garda, ruseTSi seqtebis
SeRwevas mouwesrigebeli kanonmdeblobac daexmara, romlis mixedviTac
daSvebuli iyo religiuri pluralizmi. garda amisa, mosaxleobaSi
seqtebis swrafi gavrcelebis faqtori maTi mimdevrebis finansur
dainteresebaSic ido. seqtis saqmianobaSi aqtiurad CarTul mimdevrebs
gzavnidnen ucxoeTSi saswavleblad, an asaCuqrebdnen fuladi Tu
sxvadasxva fasiani saCuqrebiT. religiuri aqtiuroba ki erT-erTi is
momxibvleli faqtori iyo, rac ase surda da xiblavda rus mosaxleobas.
sabWoeTis daSlis Semdeg, pirveli SesaZleblobisTanave ruseTSi
aTasobiT sxvadasxva warmomavlobis mqadagebeli gamoCnda. 1995 wels
aRiricxa dasavleTis 25 udidesi saagentos iurisdiqciis qveS myofi
misionerebi, romelTa saerTo raodenoba yofili ssrk-s teritoriaze
3 190 iyo. Sesadareblad moviyvan amave periodSi aRmosavleT da
centralur evropaSi aRricxul misionerTa saerTo raodenobas, romelic
120
1 716 utoldeboda. am misionerebis absoluturi umravlesoba ruseTsa da
ukrainaSi moRvaweobda [Тирле 1999].
protestantebma jer kidev 1960-iani wlebidan daiwyes ssrk-Si
religiuri literaturis Targmna da gamoSveba. `xsnis armia~ 1913-23
wlebSi aqtiurobda sankt-peterburgSi da miwisqveSeTidan bolSevikebis
xelisuflebis dacemis Semdeg – 1991 wlidan gamovidnen. maT sakmaod
gaSales moRvaweobis masStabebi, magram 1999 wels moskovis iusticiis
departamentma akrZala am seqtis saqmianoba, im ganmartebiT, rom es
ukanaskneli paramilitaristul organizacias warmoadgenda.
iseTi denominaciebi, rogorebicaa: ieRovas mowmeebi, ieso qriste
ZvelTa dReTa eklesiis wmindanebi, saientologTa eklesia, erTobis
eklesia da hare kriSna aseve warmoadgenen ruseTis postsabWour
religiur cxovrebas [Тирле 1999].
rac Seexeba adgilobrivi warmoSobis seqtebs, Seiqmna ramdenime
cnobili religiuri dajgufeba: `didi TeTri saZmo~, `RvTismSoblis
centri~ da `ukanaskneli aRTqmis eklesia~. adgilobriv religiur
warmonaqmnebSi ZiriTadad gaerTianebulia neo-paganizmi, qristianoba da
xsnis armia – 1875 wels inglisSi Camoyalibebuli gasamxedroebuli seqta, romelicTavs zekonfesionaluri gamoRviZebisa da xsnis armias uwodebs – sakuTar TavsgadarCenilebad miiCneven da zrunaven sxvaTa gadasarCenad. saientologia – 1953 wels daarsebuli religiuri-filosofiuri swavlebaa, romelicmoicavs iseT sferoebs, rogoricaa morali, eTika, marTvis teqnologiebi... igi metadskandaluri seqtaa, radgan mravali SezRudva aqvs Tavisi mimdevrebis mimarT,gansakuTrebiT samedicino daxmarebis sferoSi. mas gansakuTrebiT misdeven holivudSi,xolo safrangeTSi, germaniaSi, irlandiaSi, britaneTSi, luqsemburgSi, israelSi,meqsikasa da belgiaSi igi danaSaulebriv seqtadaa aRiarebuli da akrZalulia misimimdevroba. esaa wminda komerciuli organizacia, romelic did Tanxas sZalavs sakuTarmimdevrebs maTive samomavlo gamdidrebis mizniT. saientlogiam religiis statusi aSS-Si 1993 wels miiRo. erTobis eklesia, igive munizmi – 1954 wels seulSi daarsda da didi ganviTareba aSS-Si hpova. misi fuZemdebelia san miung muni. esaa sinkretul-spiritualuri moZraoba. igiemyareba damaarseblis gamocxadebas, romlis mixedviTac mas qriste, buda da sxvawinaswarmetyvelebi gamoecxadnen da maTi saqmis bolomde miyvana daavales. kriSna – induisturi religiis erT-erTi RvTaebis viSnus merve gansaxiereba, romlismoZRvrebac emyareba indur eposs. didi TeTri saZmo – 1991 wels kievSi Camoyalibebuli seqta klinikurisikvdilgancdili qalbatonis mier, romelic Tavs msoflio dedad asaRebs da qadagebssaSineli sasjelis moaxloebas. 1991 wels ruseTSi Camoyalibebuli seqta. 1991 wels ruseTSi daarsebuli seqta besarion `qristes~ mier.
121
aRmosavluri misticizmi. am seqtebis moZRvreba ZiriTadad eyrdnoba maT
damaarsebelTa `xilvebsa~ da `gamocxadebebs~, maT msoflmxedvelobas.
1998 wels norvegi-elma mkvlevarma sabrina rametma Caatara kvleva da
300 000-mde saxalxo mkurnali, mCxibavi, jadoqari Tu fsiqologi aRricxa.
ucnauria, magram faqtia, aRniSnul periodSi ruseTis jandacvis
saministros gamzadebuli hqonda testi, romlis warmatebiT Cabarebis
SemTxvevaSic adamians aniWebdnen grZneulis, jadoqrisa Tu
naTelmxilvelis serTifikats. 1990-ian wlebSi gansakuTrebiT
popularuli iyo e.w. xalxuri fsiqologia. amis erT-erTi TvalnaTeli
da cnobili magaliTia anatoli kaSpirovski da misi gadacemebi [Knox
2005:45].
kanonmdebobis mowesrigebis daCqareba da seqtebTan dakavSirebuli
usafrTxoebis sakiTxi gaamZafra `aum SinrikiosTan~ dakavSirebulma
skandalma. am seqtis damfuZnebelma sioko asaharam ruseTSi, iseve
rogorc aRmosavleTis sxva qveynebSi, moaxerxa sazogadoebis yuradRebis
mipyroba da rac mTavaria, gavida sazogadoebis maRal fenebTan
kontaqtze. amiT man moaxerxa moepovebina gavlenis farTo masStabebi da
moqmedebis sruli Tavisufleba. ufro metic, man ruseTis umaRlesi
eSelonebisa da gavleniani xalxis aRiareba moipova, romlebic mas
patronaJs uwevdnen da `mwvane Suqs~ unTebdnen seqtis moRvaweobis
gafarToebas ruseTSi. aum SinrikiosTan dakavSirebulma skandalma
`aum Sinrikio~ aseve cnobili rogorc `alefi~ 1987 wels iaponiaSi daaarsa siokoasaharam. esaa qristianobis, budizmisa da induizmis narevi. aum Sinrikio – sanskritsada kanjis enebze daaxloebiT niSnavs `WeSmaritebis religias~, `umaRles simarTles~.2000 wels organizaciam Seicvala saxeli da dairqva ebrauli anbanis pirveli asossaxeli `alefi~. 1995 wels iaponiaSi mas hyavda 9000 mimdevari, maSin rodesacmsoflioSi misi mimdevrebis raodenoba 40 000 aRwevda. misma damfuZnebelma siokoasaharam, romelic tokios erT-erT gareubanSi erToTaxian binaSi cxovrobda, TavisbinaSi daiwyo iogasa da meditaciis swavleba, misi mowafeTa ricxvi gaizarda. moizidaaxalgazrdebi da Camoayaliba religia elitisaTvis. igi gaemgzavra indoeTsa datibetSi da gaecno ra budizms da iqaur filosofias, Seqmna axali religia. igiqadagebs apokalifsis aCqarebul moaxloebas, romlis Sedegadac gadarCeba mxolod misimimdevari. misi gaTvliT apokalifsi jer kidev 1997 wels unda momxdariyo.[www.wikipedia.com] `aum~ seqtam 1995 wels iaponiis metroSi asobiT mgzavri mowamla gaziT. gamoZiebamaRmoaCina tokiodan 100 km-is daSorebiT seqtis mier Seqmnili bio iaraRis mwarmoebeliqarxana, romelic cdebis Catarebas arc adamianebze Takilobda.
122
sabolood ganapiroba ucxouri religiuri organizaciebis ruseTSi
SeRwevis mkacri akrZalva [Куницын 2004].
viTarebas arTulebda ruseTis mosaxleobis religiuri siWrelec.
1990-ian da 2000-ian wlebSi araerTi socilogiuri kvleva Catarda
ruseTis religiuri mravalferovnebis Sesaswavlad, Tumca zusti
monacemi mainc ar arsebobs. saSualo maCvenebeli aseTia: ruseTis 144
milioniani mosaxlidan saSualod 50% marTlmadidebelia, anu ruseTis
daaxloebiT 75 mln moqalaqe marTlmadideblad aRiqvams Tavs, 1 mln
mosaxle kaTolikea, protestantebis raodenoba 1,5-1,8 mln-ia, xolo
staroverebis rigs 1,5 mln-ze naklebi ekuTvnis. Sesabamisad, ruseTis
mosaxleobis daaxloebiT 60-65% qristianul religias ekuTvnis [Религия в
цифрах 2007].
rac Seexeba muslimebs, maTi ricxvi 9-dan 20 mln-mde meryeobs,
iudevelebi 50 aTasamde arian, budistebi 550 aTass Seadgenen. ruseTis
mosaxleobis savaraudod 10% aTeistia, xolo seqtas ramdeni adamiani
ekuTvnis, dazustebuli araa [Музафаров 2004].
rogorc zemoT aRvniSneT, postsabWoTa periodSi mosaxleobaSi
religiuroba mniSvnelovnad gaizarda. Tumca sagulisxmo faqtia, rom
kulturuli religiuroba anu igive religiuri TviTidentifikacia ar
gulisxmobs religiuriobas am sityvis pirdapiri gagebiT. esaa garkveuli
msoflmedvelobiTi aRqma, ideologiuri pozicia, rac avtomaturad ar
niSnavs Sesabamisi rwmena-warmodgenebis gaziarebasa da religiuri
wesebis mimdevrobasa da aRsrulebas. religiuroba da religiuri
TviTidentifikacia igive kulturuli religiuroba – erTmaneTisgan
mniSvnelovnad gansxvavdeba.
ruseTis religiuri siWrele aseve qmnis ruseTis erTgvar religiur
geografiasac: iudaizmi, gavrcelebulia ZiriTadad moskovsa da sankt-
peterburgSi. budisti mosaxleoba koncentrirebulia buriatiaSi, tuvasa
da kalmikiaSi; panTeizmi da warmarToba ki gansakuTrebiTaa
gavrcelebuli iakutiasa da Cukotkaze, aseve nawilobriv ugro-finebsa da
CuvaSebSi. ruseTis muslimi mosaxleoba ki ZiriTadad centralur
123
respublikebSi cxovrobs. sul rva muslimuri respublikaa. Tavad
moskovSi daaxlobiT 1 mln. muslimi cxovrobs [Религия граждан... 2012].
saintereso faqti daadgines sociologiurma gamokvlevebma – ruseTis
muslimi mosaxleoba orjer ufro xSirad dadis meCeTSi, vidre
marTlmadidebeli morwmuneebi eklesiaSi, isini mets loculoben da meti
mondomebiT aRasruleben religiur wesebs. saerTodac,
TviTgansazRvruli aramarTlmadideblebi ufro metad monawileoben
religiur cxovrebaSi, vidre TviTgansazRvruli marTlmadideblebi.
muslimebis, ebraelebisa da budistebis SemTxvevaSi es SeiZleba imiTic
aixsnas, rom did qveyanaSi erovnuli umciresobebisTvis uZlieresi
TviTidentifikaciis faqtori religiaa.
am religiur warmomadgenlebTan moskovis sapatriarqos perioduli
da gansxvavebuli intensivobis urTierToba sxvadasxva interesebiT iyo
ganpirobebuli, magaliTad, roca saWiro iyo religiis gamkacrebuli
kanonis lobireba. Tumca iyo periodebi, roca marTlmadidebeli
samRvdeloebis antimuslimur gancxadebebs dauZimebia maT Soris
urTierTobebi.
rogorc zemoT CamoTvlili faqtebidan Cans, aTeistuli wyobilebis
Semdeg rusul sazogadoebas sapatriarqosgan didi molodini hqonda.
religias mowyurebuli mosaxleoba imedovnebda, rom rwmena gaiyvanda maT
axali cxovrebis gzaze da daubrunebda erovnul Segnebasa da
tradiciebs. magram moxda is, rasac naklebad elodnen – eklesiam
ganagrZo saxelmwifos morCileba. Sesabamisad, xalxis molodini
gadaizarda eWvsa da dapirispirebaSi, axali, saimedo rwmenis obieqtebis
ZiebaSi, ramac, rogorc eklesias, ise saxelmwifos didi zarali miayena
seqtebis SeRwevis saxiT. ruseTis geografiuli masStabebidan da
eTnikuri mravalferovnebidan gamomdinare, marTlmadideblobis fonze
izrdeboda sxva tradiciuli Tu aratradiciuli sarwmunoebebis
warmomadgenelTa religiurobac – magaliTad, rogorebic iyvnen
muslimebi, iudevelebi, kaTolikeebi da sxv. [Русская церковь... 2007].
124
saerTo jamSi, sabWoeTis daSlis Semdeg religiis da rwmenis
moTxovnileba gazrdili iyo yvela sarwmunoebis warmomadgenelSi,
romelic sabWoTa kavSiris teritoriaze cxovrobda. 1990-ianebis
dasawyisSi masobrivi gaxda sarwmunoebisken Semobruneba. mosaxleobis
didi nawilis religiuri gauTviTcnobiereblobiTa da ucodinarobiT
isargebles seqtebma da farTod gaSales saqmianoba ruseTis Wrel
sazogadoebaSi. gazrdili religiuri moTxovnileba da am dargSi xalxis
gamoucdeloba da ucodinaroba xels uwyobda Semosuli Tu adgilobrivi
religiuri organizaciebis saqmianobas da zrdida maT finansur
Semosavlebs. amis miuxedavad, ruseTis marTlmadidebeli eklesia dRemde
uZlieresi da upirvelesi religiuri organizaciaa ruseTSi, romelsac –
yvela miwieri biwierebisa da araerTgvarovani damokidebulebis
miuxedavad, yvelaze meti da, statistikuri monacemebis mixedviT, mzardi
mimdevari gaaCnia.
kari III
afxazeTisa da Sida qarTlis sakiTxi saqarTvelosa da ruseTis
saeklesio urTierTobebSi postsabWoTa periodSi
Tavi pirveli
saeklesio (eparqialuri) sazRvris problema da ruseT-saqarTvelos
saeklesio urTierTobebi XX-XXI saukuneebis mijnaze
(afxazeTisa da Sida qarTlis magaliTze)
$1. Sida qarTli
saqarTvelos istoriul centralur teritoriaze bolo ori saukunea
gaCnda axali teritoriuli erTeuli `samxreT oseTi~, romlis msgavsi
manamde istorias ar axsovs. misi gaCeniT, saqarTvelos axali
Sidapolitikur-eTnikuri problemebi Seeqmna. `samxreT oseTis~ daarseba
125
iyo zogadad imperiuli, konkretulad ki rusuli politikuri principis
`dayavi da ibatone~-s mizanmimarTuli qmedeba.
Tanamedrove osebis winaprebi alanebi, indoevropuli
(Crdiloiranuli modgmis) skviT-sarmatebis STamomavlebi arian,
romlebic Crdilo kavkasiaSi Zv.w. VIII-VII saukuneebSi gamoCndnen. maT
CrdiloeT kavkasiaSi adgilobrivi modgmis tomebTan erTad Zlieri
tomTa kavSiri Seqmnes, romelic alaniis saxelwodebiTaa cnobili.
ax. w-s II saukunidan osebi xSirad esxmodnen Tavs qarTlis
mosaxleobas, rasac qarTveli mefeebis sapasuxo sadamsjelo laSqrobebi
mohyveboda. mas Semdeg, rac gorgasalma ilaSqra oseTSi, daimorCila
isini da Seqmna `karni darialisani~, isini karga xans ar ixsenebian
qarTul istoriul wyaroebSi. XIII s-Si, umefobis xanaSi osebma
isargebles saqarTvelos Sida areulobiT da darubandis gziT kvlav
iwyes aRmosavleT saqarTveloSi Camosvla da mosaxleobis darbeva
[gvasalia 2003].
VII saukunidan qarTvelTa da bizantielTa gavleniT alanebSi
qristianoba gavrcelda. XIV saukunidan qarTlis mTaSi iwyeba osuri
nakadis SemoRweva. IX-XIII saukuneSi (qarTuli istoriuli wyaroebi maT
Tavidanve “ovsebad” moixsenieben) alanebs CrdiloeT kavkasiaSi hqondaT
feodaluri saxelmwifo, romelsac mWidro ekonomikuri, kulturuli da
politikuri urTierToba hqonda saqarTvelosTan, bizantiasa da kievis
ruseTTan. XIII saukuneSi monRolTa da XIV saukuneSi Temur-lengis
Semosevebma bolo mouRes alanTa saxelmwifos. CrdiloeT kavkasiis
baridan gandevnili osebi sxvadasxva mxares (ungreTSi, balkaneTSi da
sxv.) gaifantnen. ZiriTadma masam ki Tavi kavkasionis qedis viwro da mwir
xeobebs Seafara. SemdgomSi maT daiwyes qedis samxreT kalTebze,
saqarTvelos teritoriaze gadmosvla. osebi jer didi da patara liaxvis
saTaveebTan, xolo ufro mogvianebiT qsnis xeobis saTaveebSi
dasaxldnen. XIII-XIV saukuneTa mijnaze qarTlis barSi moxvedrili osTa
didi jgufi Seecada aq damkvidrebas, magram qarTvel feodalebTan
brZolaSi osebi damarcxdnen da iZulebuli gaxdnen ukan, mTebisken
126
daexiaT. sabolood, XVII-XVIII saukunisTvis osurma mosaxleobam
kompaqturad moiyara Tavi kavkasionis qedis centralur nawilSi da
aqedan daiwyo osebis gavrceleba saqarTvelos mTiswina da baris zolSi.
es procesi daiwyo XIV saukunidan da dRemde grZeldeba. XIV
saukunidanve TandaTan gafarTovda am procesis moqmedebis areali. Tu
qarTvelTa da dvalTa gaoseba wina saukuneebSi mxolod maRalmTian
xeobebs moicavda, XIV-XX saukuneebSi procesma dabalmTiani da
gardamavali zolisaken gadmoinacvla.
samaCablos (imave Sida qarTlis Crdilo da centraluri nawilis)
teritoriis uZvelesi mosaxleoba qarTuli iyo da Zv. w. I aTaswleulis
II naxevridan iberiis samefos nawils warmoadgenda. maRalmTian zolSi
darialis xeobidan mamisonis uReltexilamde I saukunidan ixsenieba
dvalTa tomi. kavkasionis mTavari qedis centraluri nawilis
CrdiloeTiT, nar-mamisonis tafobSi, kasaris xeobamde (mdinare ardonis
saTaveebSi), mdebareobda sakuTriv dvaleTi.
am teritoriaze 1922 wlis 20 aprils komunistebma, moskovidan
miRebuli brZanebis Tanaxmad, osebs aCuqes saqarTvelos odindeli
miwebis nawili, romelzec usafuZvlod uwodes `samxreT oseTis
avtonomiuri olqi~. osebis istoriuli samSoblo, `samxreTis~ fonze
gadarqmeuli, "CrdiloeT oseTi", mdebareobs CrdiloeT kavkasiaSi da
sazRvari saqarTvelosa da oseTis Soris yovelTvis gadioda bunebriv
zRvarze didi kavkasiuri qedis saxiT. osebs ukan mdgari ruseTi, zurgs
umagrebda maT separatistul moZraobebs da swored qarTvelebze
kontrolis dasaweseblad aamuSava Tavis droze e.w. "samxreT osuri"
proeqti.
cnobilia, rom XIX saukunemde werilobiT wyaroebSi - qarTuli,
rusuli da sxv. - ar aris dafiqsirebuli arc erTi SemTxveva, sadac
gamoyenebuli iqneboda termini `samxreT oseTi~ da saerTod, oseTis
dayofa samxreTisa da CrdiloeTis nawilebad. pirvelad aseTi
gamonaTqvami werilobiTi saxiT gamocxadda XIX saukunis 30-ian wlebSi
da maSinac Zalian iSviaTad ixmareboda [kvirikaSvili 2010];
[sonRulaSvili 2010].
127
miuxedavad imisa, rom samxreT oseTis avtonomiur olqSi Semavali
teritoria arasodes yofila osebis samSoblo, saqarTveloSi maT mainc
yvela piroba hqondaT erovnuli kulturisa da ekonomikis
gansaviTareblad, gansxvavebiT CrdiloeT oseTis mosaxleobisa, sadac
moxda osi mosaxleobis garuseba [gvasalia 2003].
rac Seexeba osebis ruseTis SemadgenlobaSi Sesvlas, is
ganpirobebuli iyo XVIII saukunidan osmaleTisa da yirimis TaTarTagan
mosalodneli didi samxedro safrTxiT, ris gamoc osebma gadarCenis
mizniT sTxoves ruseTs mieRo isini misi teritoriis farglebSi.
CrdiloeT oseTis SeerTeba ruseTTan 1774 wels moxda.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, osebSi SeiniSneboda religiisken
mibruneba – warmarTobasTan erTad aRorZinda marTlmadideblobac.
cxinvalis universitetis studentis aleqsandre puxates iniciativiT
Camoyalibda ori samrevlo, romelTac Tavidanve surdaT SeerTebodnen
rme-s, radgan 1990-1993 wlebSi saqarTvelosa da samxreT oseTs Soris
mwvave eTnikuri dapirispireba mimdinareobda. am konfliqtis mizezi
samxreT oseTis saqarTvelodan gamoyofis survili iyo. maT
saqarTvelosTan SeuTanxmeblad gamoacxades samxreT oseTis respublikis
saxelmwifo suvereniteti. es svla saqarTvelom Seafasa rogorc
arakonstituciuri, ramac TaviTgamocxadebul respublikas CamoarTva
aramxolod SesaZlebloba gamxadriyo saerTaSoriso kanonmdeblobis
subieqti, aramed perspeqtivac, sakuTari surviliT Sesuliyo ruseTis
federaciis SemadgenlobaSi. 1992 wels a. puxatem mimarTa rme-s mieRo
samxreT oseTis eklesia mis SemadgenlobaSi, magram moskovis
sapatriarqom uari uTxra im motiviT, rom ar SeiZleba erTi eklesia
meore eklesiis/sapatriarqos saqmeebSi Caerios. radgan ruseTis eklesiam
e.w. samxreT oseTis samrevlos gamo ar gairTula saqme saqarTvelos
eklesiasTan, puxatem gadawyvita nebismier fasad moeZia Zlieri
mfarveli. amitom, imave wels imave TxovniT man mimarTa ruseTis
sazRvargareTis eklesias. Txovna maleve dakmayofilda. 1992 wels
ruseTis eklesia formalurad dRemde ar aRiarebs afxazeTisa da Sida qarTliseparqiebis damoukideblobas. siRrmiseul mizezebze am Tavis daskvnaSi visaubrebT.
128
aleqsandre puxate emigrantuli eklesiis episkoposma – lazare
Jurbenkom (tambovisa da morSanis eparqia) xeldaasxa. aleqsandres
giorgi ewoda. igi 2000 wlidan saTaveSi Caudga axaldaarsebul samxreT
oseTis eparqias emigratuli eklesiis sazRvrebSi. am droisTvis
marTlmadidebelTa raodenoba samx. oseTSi daaxloebiT 6 aTass
Seadgenda. mas Semdeg, rac 2001 wels emigrantul eklesiaSi ganxeTqileba
moxda da orad gaiyo, samxreT oseTis eparqia gamoeyo maT, radgan iyo
saSiSroeba, ganxeTqilebis mxareebs Soris molaparakebisas samxreT
oseTis eparqia kanonierad miekuTvnebinaT saqarTvelos eklesiisTvis.
2003 wels daiwyo molaparakeba saberZneTis eklesiis `mowinaaRmdegeTa
sinodis~ warmomadgenlebsa da samxreT oseTs Soris, ris Sedegadac
miaRwies SeTanxmebas, mieRoT samx. oseTi am meZvelstileTa dajgufebaSi.
samxreT osebis mier es nabiji aRiqmeva rogorc am eparqiis aRorZineba.
arc saqarTvelos da arc ruseTis mxridan am faqts didi gamoxmaureba
ar mohyolia. iRumeni giorgi aiyvanes arqimandritis xarisxSi da daniSnes
eparqiis mwyemsad. 2005 wlis 7 noembers igi `alaniis eparqiis~
episkoposad akurTxes. alaniis eparqiasa da samxreT oseTis de-faqto
xelisuflebas Soris dadebulia konstituciuri xelSekruleba
(konkordati). de-faqto prezidenti eduard kokoiTi Riad adasturebda
Tavis dadebiT damokidebulebas marTlmadideblobis aRdgenis sakiTxSi
[Непризнанное православие 2011].
rogorc mkvlevari q. xuciSvili aRniSnavs, miuxedavad imisa, rom
cxinvalis regionis gamoklebiT saqarTvelos danarCen teritoriaze
38 000-ze meti osi cxovrobs, maTSi ar dafiqsirebula `alaniis eparqiis~
an `meZvelstileTa eklesiis~ mrevlad gaxdomis arc erTi faqti. metic,
2004 wels, rodesac os separatistebsa da centralur xelisuflebas
Soris dapirispirebam Zaladobrivi saxe miiRo, pankisis xeobis sami
soflis osi da qarTveli mosaxleoba marTlmadideblurad erTad
moinaTla alazanSi, ris Semdegac joyolos eklesiaSi saqarTvelos
mSvidobisa da gamTlianebisTvis locva aRevlina [xuciSvili 2004:37].
129
saqarTvelos sazogadoebaSi e.w. samxreT oseTis avtonomiis Seqmnasa
da aseve, alaniis eparqiis CamoyalibebasTan dakavSirebiT erTsulovani
damokidebuleba sufevs – politikur, sazogadoebriv Tu sasuliero
moRvaweTagan yvela erTxmad adasturebs am administraciuli da
saeklesio erTeulis naZaladev Seqmnas. maTi azriT, cxinvalis regionSi
arsebuli religiuri viTareba sxva araferia Tu ara religiuri
separatizmi. politologTa nawilis azriT ki, es aris
saxelmwifoebriobis winaaRmdeg gadagmuli nabiji, romelSic aqtiurad
CarTes eklesia. Tavad axalgazrdebSic igive azri musirebs, romelic
mkafiod gamoixateba sxvadasxva internet forumebze [markozaSvili
2011:61]
samarTlebrivad ki, dRevandeli konfliqtis teritoria, e.w. `samxreT
oseTis~ eparqia, ekuTvnis saqarTvelos eklesiis, niqozisa da cxinvalis
eparqias, mTavarepiskopos isaias (Wanturias) meTaurobiT. Sesabamisad,
saqarTvelos eklesiasa da saxelmwifos Soris konstituciuri
SeTanxmebis mixedviT yvela marTlmadidebluri taZari am teritoriaze
saqarTvelos sapatriarqos daqvemdebarebaSia.
qarTvelebsa da osebs Soris ruseTis mier gaRvivebuli konfliqtisa
da separatizmis daZleva metnaklebad TiTqmis yvela etapze iqneboda
SesaZlebeli, rom yofiliyo mxolod ori mxaris molaparakebis sagani.
konfliqtSi ruseTis Carevam igi mougvarebel problemad aqcia
[markozaSvili 2011:24].
$2. afxazeTi
afxazeTis istoria did azrTasxvaobas iwvevs mecnierebSi, Tumca
yvela erT rameSi Tanxmdeba, rom es regioni udavod mniSvnelovani
rolis Semsrulebeli iyo mTeli qarTuli saxelmwifoebriobis
arsebobis manZilze. afxazeTis teritoria odiTganve iyo saqarTvelos
ganuyofeli nawili, am teritoriaze mcxovrebi tomebisa da erebis
istoria ki swored is Temaa, romelic amden msjelobas iwvevs. rogorc
130
zogadad, kavkasiis mTebisTvisaa damaxasiaTebeli, tomTa migracia Tu
xSiri samezoblo tomobrivi urTierTobebi Cveuli movlena iyo
afxazeTSic. regionSi istoriis manZilze warmmarTveli iyo qarTuli
elementi, xolo sxvadasxva tomebis urTierToba droebiTi migracia Tu
Serwyma amis Tanamdevi procesi gaxldaT.
afxazeTSi ZiriTadad qarTveluri, aseve abazur-adiReuri tomebi
saxlobdnen. am tomTa warmomavlobas da maT urTierTobebs ar
CavuRrmavdebiT, radgan msjeloba gascdeba Cveni kvlevis Temas. afxazeTi
iyo antikuri qarTuli saxelmwifoebis: kolxeTis da cota mogvianebiT,
egrisis (lazikis) nawili. VIII saukunidan Camoyalibda qarTuli samTavro
afxazeTisa, romelic gaxda erTiani qarTuli saxelmwifos Seqmnis erT-
erTi moTave da monawile. erTiani saqarTvelos mefeTa titulaturaSic
afxazebi pirvelebi ixseniebodnen: `mefe afxazTa, qarTvelTa, ranTa,
kaxTa, somexTa, SirvanSa da SahanSa da yovlisa aRmosavleTisa da
dasavleTisa~. momdevno saukuneebSi saxeli `afxazeTi~ ganevrco da
ewodeboda ara mxolod erT mxares, aramed mTlianad dasavleT
saqarTvelos. arcTu iSviaTad, qarTvelTa mefis titulatura SemoklebiT
ixmareboda, rogorc `mefe afxazTa~, xolo `afxazebi~ `qarTvelTa~
sinonimi iyo.
situacia XVI saukunidan Seicvala, roca osmaleTma daipyro
uzarmazari teritoriebi, Savi zRvis yvela sanapiro da saqarTvelos
samxreTidan da CrdiloeTidan moadga. maTgan waqezebulma Crdilo
kavkasielma tomebma: abazebma, jiqebma, adiRelebma, Cerqezebma da sxvebma
masiurad iwyes Camowola da dasaxleba afxazeTis teritoriebze. amave
periodidan SeiniSneba afxazeTis mosaxleobis qristianobisgan
gaucxoeba. maT damkvidrebas is faqtoric uwyobda xels, rom imave XVI
saukunidan Sida aSlilobisas afxazeTis Tavadebi iyenebdnen Crd.
kavkasielebs samegrelos samTavros dasarbevad. sadac maTi mosaxleoba
gaCnda, iq gauqmda qarTuli, marTlmadidebluri sakaTedro centrebi,
monastrebi, Sewyda RvTismsaxureba. ori saukunis manZilze aseTi
mizanmimarTuli darbevebis Sedegad qarTul cnobierebaSi `afxazi~
gaigivda araqarTvelTan, momxdur mterTan. adiRur-abazurma tomebma,
131
romelzec qarTvelebma meqanikurad gadaitanes am mxaris uZvelesi
qarTuli mosaxleobis TviTwodeba `afxazi~, eTnikurad aiTvises md.
kelasurisa da md. RaliZgas Soris arsebuli teritoria.
XIX saukunis dasawyisidan saqmeSi ruseTi Caeba, romelsac didi xania
Tvali eWira mTlianad saqarTveloze, gansakuTrebiT ki afxazeTze. 1864
wels, roca ruseTis imperiam daasrula kavkasiis damorCileba, jeri
afxazeTze midga. dagegmili iyo Savi zRvis aRm. sanapiro daesaxlebinaT
md. yubanidan md. bzifamde kazakebis stanicebiT da amiT afxazeTi
mTlianad gaerusebinaT.
afxazeTSi rusuli kolonialuri reJimis damyarebis da reformebis
gatarebis Sedegad dawyebuli glexTa ajanyeba 1866 wels CaaxSes da misi
monawileebis mniSvnelovani nawili osmaleTis imperiaSi gadaasaxles.
afxazTa muhajiroba kavkasiaSi ruseTis kolonialuri politikis Sedegs
warmoadgenda. ruseTis imperia xels uwyobda afxazeTis mosaxleobis
gadasaxlebas TurqeTSi, xolo dacarielebul miwebze farTod nergavda
kolonizaciis praqtikas, am miwebze dasaxlebis uflebas aZlevda yvelas,
qarTvelebis garda. mizani swored qarTul-afxazuri identobis moSla,
maTi erTmaneTisgan gaucxoeba da sabolood, afxazeTis saqarTvelosgan
CamoSoreba iyo. amave mizniT 1860-iani wlebis dasawyisSi rusi
kavkasiologisa da lingvistis p. uslaris mier Seiqmna afxazuri
damwerloba rusuli grafikis safuZvelze. amiT ruseTis saboloo mizani
cxadze cxadi xdeboda.
1917 wels afxazeTSi airCa afxazi xalxis warmomadgenlobiTi
saxalxo sabWo, romlis delegaciac 1918 wels Camovida TbilisSi da
saqarTvelos erovnul sabWosTan awarmoa molaparakebebi afxazeTis
statusis Sesaxeb. miRweuli SeTanxmebiT, afxazeTs mieniWa avtonomiuri
TviTmmarTveloba saqarTvelos SemadgenlobaSi. saqarTvelos mxridan
afxazeTis avtonomia damtkicda da oficialurad gamocxadda,
saqarTvelos demokratiuli respublikis damoukideblobis
gamocxadebidan ramdenime dReSi (1918 wlis ivnisi).
132
1919 wels afxazTa saxalxo sabWo gardaiqmna afxazeTis saxalxo
sabWod, romelmac imave wlis 20 marts miiRo aqti, afxazeTis, rogorc
avtonomiuri erTeulis, saqarTvelos demokratiuli respublikis
SemadgenlobaSi Sesvlis Sesaxeb. 1920 wlis 7 maiss sabWoTa ruseTisa da
saqarTvelos demokratiul respublikas Soris dadebuli
xelSekrulebiT, ruseTma upirobod cno saqarTvelos damoukidebloba da
afxazeTis yofna saqarTvelos SemadgenlobaSi.
roca 1921 wlis 21 Tebervals sabWoTa ruseTis wiTelma armiam
moaxdina saqarTvelos okupacia da gasabWoeba, afxazeTi, saqarTvelosTan
erTad da mis SemadgenlobaSi gaxda sabWoTa imperiis nawili.
sabWoTa mmarTvelobis periodSi afxazebi (igulisxmeba ukve
afxazeTis teritoriaze Camosaxlebuli Crd. kavkasielebi) rusebis mier
iyvnen waqezebulni da afxazeTis mmarTvelobis yvela sferoSi maRali
Tanamdebobebis umetesoba ekavaT, miuxedavad imisa, rom imdroisTvis
isini afxazeTis mosaxleobis mexuTedsac ar Seadgendnen. amrigad, mTeli
sabWoTa kavSiris arsebobis manZilze afxazeTSi adgili hqonda sxva
erovnebebis eTnikur diskriminacias afxazTa eTnokratiis xarjze.
afxazeTis nomenklatura, romelmac 1980-iani wlebis damlevidan
saqarTvelosgan gamoyofasa da ruseTTan SeerTebaze aiRo kursi,
provokaciulad aRvivebda afxazeTSi qarTvelTa winaaRmdeg eTnikuri
xasiaTis siZulvils da sabWoTa kavSiris xelisuflebasac afxazeTis
saqarTvelosgan gamoyofisken mouwodebda. moTxovna moTxovnaze
igzavnebo-da da ibeWdeboda cilismwamebluri braldebebi saqarTvelosa
da qarTveli xalxis mimarT, rasac 1989 wlidan separatistuli
provokaciebi mohyva, romelsac mravali udanaSaulo xalxi Seewira.
1991 wels, afxazeTis assr umaRlesma sabWom, romlis umravlesobas
afxazi separatistebi Seadgendnen, aqtiurad daiwyo afxazeTis
saqarTvelosagan gamoyofisaken mimarTuli praqtikuli da
kanonSemoqmede-biTi saqmianoba.
1992 wlis zafxulSi afxazeTis umaRlesma sabWom, romelic
separatistuli kursisadmi protestis niSnad datoves qarTvelma da sxva
133
erovnebis deputatebma, ukanonod miiRo ramdenime sakanonmdeblo aqti,
romliTac afxazeTis saqarTvelosgan gamoyofa cxaddeboda.
mdgomareobis gamosasworeblad 1992 wlis 10 agvistos, saqarTvelos
xelisuflebam miiRo gadawyvetileba afxazeTSi sapolicio da SemdgomSi
samxedro nawilebis Seyvanis Taobaze rkinigzisa da saavtomobilo
magistralis dacvis RonisZiebebis gasatareblad, ris Sesaxebac
miRweul iqna winaswari SeTanxmeba afxazeTis xelmZRvanelobasTan. 1992
wlis 14 agvistos, afxazeTis xelmZRvanelobasTan SeTanxmebis Semdeg,
saqarTvelos policiisa da samxedroebis SezRuduli kontingenti
gadaadgilda afxazeTis teritoriaze. saqarTvelos saxelmwifom
Tavissave teritoriaze, romlis ganuyofel nawils Seadgens afxazeTi,
sakuTari policiisa da samxedro razmis gadaadgileba ganaxorciela.
imave dRes afxazeTis separatistulma liderebma gauxsnes cecxli
qarTul nawilebs oCamCirisa da gulrifSis raionebSi, rasac mohyva
msxverpli. separatistebma masobrivi informaciis saSualebebiT saqveynod
ganacxades, rom saqarTvelo Tavs daesxa afxazeTs da mosaxleobis
sayovelTao mobilizacia gamoacxades. ase daiwyo 1992-1993 wlebis omi
afxazeTSi.
afxazeTSi konfliqtis pirvelive dRidan mesame mxared ruseTis
federacia gamovida, romelsac Suamavlis roli miekuTvna.
1992 w. 3 seqtembers moskovSi moewyo saqarTvelosa da afxaz
separatistTa liderebis Sexvedra ruseTis federaciisa da Crdilo
kavkasiis respublikebis warmomadgenlTa monawileobiT. miiRes saboloo
dokumenti, romelSic naTqvami iyo:
muxli 1. abzaci pirveli: `uzrunvelyofil iqnes saqarTvelos terito-
riuli mTlianoba~;
1992 wlis 1 ianvrisTvis afxazeTis avtonomiuri respublikis mosaxleoba 535 061 kacsSeadgenda, 1997 wels es ricxvi 145 586-mde Semcirda (anu 72%-iT). 1992 wlis 1ianvrisTvis afxazeTSi qarTvelTa raodenoba mosaxleobis 45,76%-s Seadgenda, 1997wlisTvis qarTvelTa ricxvi 200 000-iT Semcirda. rac Seexeba afxazebs imave 1992 wlisdasawyisisTvis isini mTeli mosaxleobis 17,73%-s Seadgendnen, xolo amJamaddaaxloebiT 36,98%-ia, Tumca es maTi ara raodenobrivi, aramed dacarielebul mxareSimxolod procentuli cvlilebis maCvenebelia [cincaZe 1998:23].
134
muxli 9: `ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebi, romlebic droebiT
imyofebian saqarTvelos respublikis teritoriaze, maT Soris afxazeTSi,
icaven mkacr neitralitets da ar monawileoben Sida konfliqtSi.
saqarTve-los respublikis, maT Soris afxazeTis, saxelmwifo
xelisuflebisa da marTvis organoebi pativs scemen iq dislocirebuli
ruseTis federacis SeiaraRebuli Zalebis neitralitets da
aucileblobis SemTxvevaSi aRkveTen samxedro momsaxureebis, maTi ojaxis
wevrebisa da samxedro qonebis mimarT ukanono qmedebebs~.
muxli 11. abzaci pirveli: `ruseTis federaciis SemadgenlobaSi myofi
Crdilo kavkasiis respublikaTa da mxareTa xelisufalni miiReben
efeqtur zomebs maTi teritoriebidan nebismieri qmedebis aRsakveTad,
romelic emijneba am SeTanxmebas. isini Seuwyoben xels mis Sesrulebas
da regionSi mSvidobis damyarebas~ da a.S.
Tumca es iyo formaluri SeTanxmeba. sinamdvileSi viTareba sapirispi-
rod ganviTarda. imave 1992 wlis 3 oqtombers gemebis jgufis meTaurma,
pirveli rangis kapitanma v. fominma gasca brZaneba:
1. ar dauSvaT qarTuli desantis Camosxdoma gagrisa da biWvinTis
raionebSi, Tundac iaraRis gamoyeneba gaxdes saWiro.
2. gudauTaSi ganxorcieldes haersawinaaRmdego dacvis akustikuri
emisia;
3. dadgindes gagris qarTuli dajgufebis SeiaraRebuli ZalebiT
uzrunvelyofis faqti tuafsedan da soWadan gagris sanapiro zolSi
da a.S. [afxazeTis labirinTi 1999:63].
aseve, imave periodSi mTiel xalxTa konfederaciis prezidentis m.
Sanibovisa da am organizaciis parlamentis Tavmjdomaris iusuf
soslambekovis brZanebulebaSi naTqvamia: `imis gamo, rom amoiwura
afxazeTidan saqarTvelos saokupacio jarebis gayvanis yvela mSvidobiani
saSualeba, kmxk-is X sesiis dadgenilebis safuZvelze vbrZanebT: 1.
kmxk – kavkasiis mTiel xalxTa konfederacia – ruseTis mier droebiT Seqmnili (1989-1994 ww.) politikuri erTeuli, romlis mizani iyo daecva sabWoTa kavSiris interesebikavkasiaSi da problemebi Seeqmna im respublikebisTvis, romlebic ssrk-dan gasvlasgadawyvetdnen. am konfederaciis mTavari samizne afxazeTi iyo, amas mowmobs isic, romCrd. kavkasiaSi ganTavsebuli respublikaTa dedaqalaqad soxumi gamocxadda.
135
konfederaciis yvela Stabma ganaxorcielos moxaliseTa gadasrola
afxazeTis teritoriaze agresoris SeiaraRebuli winaaRmdegobis
gasawevad; 2. konfedaraciis yvela SeiaraRebuli formireba im
SemTxvevaSi, Tu Sexvdebian romelime Zalis winaaRmdegobas, CaerTos
brZolaSi da nebismieri meTodebiT gadavides afxazeTis teritoriaze; 3.
q. Tbilisi gamocxaddes ubedurebis zonad; 4. konfederaciis
teritoriaze myofi qarTveli erovnebis yvela adamiani gamocxaddes
mZevlad; 5. dakavebuli iqnas saqarTvelos kuTvnili yvela tvirTi da
aRikveTos nebismieri gadazidva. . .~ [afxazeTis labirinTi 1999:65].
1992 wlis 1 oqtombers dairRva 3 seqtembris SeTanxmeba da mZime
teqnikis gamoyenebiT afxazuri mxare gadavida Setevaze gagris
mimarTulebiT. brZolebSi monawileobdnen kazakebi, somxebi,
konfederatebi da ruseTis samxedro SenaerTebi.
momavali 1993 wlis 27 ivliss kvlav ruseTis federaciis
monawileobiT xeli moewera kidev erT SeTanxmebas `afxazeTSi cecxlis
Sewyvetisa da mis Sesrulebaze kontrolis meqanizmebis Sesaxeb~,
romelic imave wlis 16 seqtembers dairRva da ruseTis sardlebis
meTaurobiT `afxazurma samxedro formirebebma daiwyes aqtiuri SeteviTi
moqmedebebi oCamCiris raionSi~ - citata ruseTis sagareo saqmeTa
ministris moadgilis b. pastuxovis brifingidan, romelic qarTul-
afxazuri molaparakebebis ucvleli monawile iyo.
1993 wlis seqtember-oqtomberSi da 1994 wlis TebervalSi afxazeTSi
qarTuli mosaxleobis masiuri xocva-Jleta da eTnowmenda mimdinareobda,
orasormoci aTasi afxazeTis mkvidri qarTveli gandevnil iqna, afxazeTi
datova misma legitimurma xelisuflebam – afxazeTis umaRlesma sabWom
da ministrTa sabWos wevrebma.
erebis dapirispireba, omi da Sedegad qarTvelTagan sakuTari miwis
iZulebiT datoveba umZimesi tragediaa qarTveli erisTvis. amisTvis
ruseTi ori saukune Tanmimdevrulad moqmedebda. axla ki igi aqtiurad
axorcielebs afxazeTis teritoriis ruseTTan SeerTebis politikas.
136
aseTi iyo afxazeTisa da afxazi xalxis eTnikuri da politikuri
warsuli. axla gavecnoT, Tu rogor warimarTa afxazeTis eparqiis
istoria da rogor gamoiyena ruseTma eklesia Tavisi miznebis misaRwevad
afxazeTSi.
* * *
iseve rogorc mTeli saqarTvelo, ax. w-is I saukuneSi afxazeTic
moiares mociqulebma da iqadages qristianoba. wminda mociqulis, svimon
kananelis saflavi afxazeTSia. afxazeTi, Tavisi mdebareobis gamo axlos
iyo bizantiasTan da aq qristianobis Temebi Tavidanve mravlad iyo. I-III
saukuneebSi romis imperiaSi qristianebis devnisas afxazeTSi, mravali
qristiani gadaasaxles. 325 wels nikeis pirvel msoflio saeklesio
krebaze miwveulTa Soris ixsenieba biWvinTeli episkoposi –
stratofile. es faqti saqarTvelos zRvispireTSi adridanve mtkice
qristianuli Temebis arsebobis maniSnebelia. qristianobis saxlmwifo
religiad gamocxadebis Semdeg ki, sarwmunoebis ganmtkicebas xels
uwyobda msoflio marTlmadideblobis iseTi didi mamebis cxovreba da
moRvaweoba afxazeTSi, rogorebic iyvnen wm. ioane oqropiri, wm. mowame
vasilisko, wm. mowame longinoz biWvinTeli, wm. mowame erna komaneli da
sxvebi.
V saukunemde afxazeTi da zogadad, dasavleT saqarTvelo, bizantiis
gavlenis qveS imyofeboda, maT Soris religiuri TvalsazrisiTac. V
saukuneSi mefe vaxtang gorgasalma SeZlo qveynis gaerTianeba da
afxazeTSi bizantiuri gavlenis moxsna. Sesabamisad, mTeli qveynis
masStabiT erTi avtokefaluri sakaTalikosos Seqmna.
VI s-Si egrisSi didi omianobisa da VII s-is pirvel mesamedSi herakle
keisris Semosevebis Sedegad kvlav gavrcelda bizantielTa gavlena. VI-
VII ss-dan saqarTvelos dasavleTi provinciebi berZnulenovan msxvil
samRvdelmTavroebSi - lazikis samitropolitosa da abazgiis
saarqiepisko-posoSi gaaerTianes. berZnuli samRvdelmTavroebi e.w. skanda-
Sorapnis xazs iqiT, dasavleT saqarTvelos teritorias moicavda.
137
konstantinopols daqvemdebarebul samRvdelmTavroebis aqtiuri
moRvaweobis mimaniSnebelia am mxareSi maT mier eklesiaTa intensiuri
aRmSenebloba da adgilobrivi mosaxleobis sruli gaqristianeba.
VIII saukunis hagiografiuli teqstidan vigebT, rom afxazeTSi
Sefarebuli wm. abo Tbileli madlobda RmerTs `rameTu ixila man
queyana savse qristes sarwmunoebiTa da aravin urwmunoTagani mkvidrad
ipovebis sazRvarTa maTTa~.
biWvinTis sakaTalikoso saydari mTel dasavleT saqarTvelos -
egris-afxazeTis samefos moicavda. biWvinTas eqvemdebareboda sakuTriv
afxazeTis, samegrelos, guriis, aWaris, imereTis, leCxum-svaneTisa da
sxva samRvdelmTavro kaTedrebi. afxazeTis samTavros Seqmnis Semdeg iq
arsebuli berZnulenovani samRvdelmTavroebi nelnela gadmoqarTuldnen.
`afxazTa samefos~ Seqmnis Semdeg aRniSnuli kaTedrebis gaerTianebiT
Camoyalibda `afxazeTis sakaTalikoso~, romelic saqarTvelos erTiani
eklesiis organul nawils warmoadgenda da mas `qvemo iveriis~ anu
dasavleT saqarTvelos sakaTalikosos saxeliT ixseniebdnen. erTiani
saqarTvelos mefeebma afxazeTSi aaSenes sakaTedro taZrebi – bediaSi,
WyondidSi, biWvinTaSi... am kaTedrebis daarsebiT afxazeTi sruliad
gaTavisuflda berZnuli gavlenisgan.
erTiani qarTuli saxelmwifos daSlis Semdeg, XV-XVI ss-Si
afxazeTis mimarTulebiT Crdilo-kavkasieli tomebi gaaqtiurdnen. adiRe-
Cerqezuli tomebi dapyrobil teritoriebze ojaxebiT saxldebodnen.
1533 wlis 31 ianvars gurielisa da dadianis gaerTianebuli jarebi
gagrasTan brZolaSi damarcxdnen afxazeTSi SemoWril momTabareebTan da
am ukanasknelT gza gaexsnaT biWvinTis umdidresi sakaTalikoso
taZrisken. am Semosevis gamo sakaTalikoso taxti gelaTSi gadmoitanes,
xolo biWvinTisa da afxazeTis danarCeni taZrebis simdidreebi
momxdurebma miitaces. am movlenebis Sedegad, XVII s-is 40-ian wlebSi
afxazeTi-odiSis sazRvarma axali aTonidan md. engurze gadmoinacvla.
mTielTa Semosevebis gamo XVII saukunidan srulad Sewyda
mRvdelmsaxureba afxazeTis taZrebSi. afxazeTis saepiskoposo aRdga XIX
138
saukunis 50-ian wlebSi, romelsac 1885 wlamde ganagebdnen qarTveli
mRvdelmTavrebi. 1885 wlidan soxumis eparqiis saxeliT aRmdgar
afxazeTis eparqias antiqarTuli orientaciis rusi episkoposebi Caudgnen
saTaveSi. eklesiis meSveobiT aqtiurad xdebda erovnuli dapirispirebis
waqezeba [pavliaSvili 2008:58]; [www.orthodoxy.ge].
XX saukunis dasawyisSi, roca realuri gaxda saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis avtokefaliis aRdgenis sakiTxi, ruseTis
sinodisa da xelisuflebis warmomadgenlebma afxazeTis eparqiis
saqarTvelodan CamoSoreba ganizraxes, magram afxazma patriotebma da
samRvdeloebam yvelaferi iRones, raTa es ase ar momxdariyo.
1917 wlis seqtemberSi, avtokefaliis aRdgenis Semdeg mowveul
saqarTvelos pirvel saeklesio krebaze aRadgines afxazeTis eparqia,
romlis mwyemsmTavars cxumel-bedieli ewoda.
sabWoTa kavSiris arsebobis manZilze qarTvelTa da afxazTa
dapirispirebis propaganda grZeldeboda, Tumca gamokveTili saeklesio
reformebi da moZraoba ar SeimCneoda, sabWoeTis aTeisturi ideologiis
gamo da amasTanave im mizeziT, rom afxazeTic da mTlianad saqarTveloc
imperiis Semadgeneli nawilebi iyvnen da xelisufleba maT arsad
gaSvebas ar apirebda.
afxazeTis omis periodSi separatistebi da momxdurebi
gansakuTrebul sisastikes iCendnen RvTismsaxurTa mimarT, angrevdnen
eklesiebs, saartilerio dabombvebis dros pirdapiri damiznebiT
araerTxel moartyes Wurvebi soxumis xarebis saxelobis sakaTedro
taZars da saxls, sadac moZRvrebi cxovrobdnen [cincaZe 1998:45].
saqarTveloSi da mTel saqristianoSi cnobilia wminda adgili
soxumis maxloblad – sof. komani. iq pirvelive saukuneebidan arsebobda
qristianuli eklesia, romelic XX saukunis 80-ian wlebSi aRadgina
afxaz anuaTa ojaxma. komanis eklesiaSi asvenia wm. ioane oqropiris
sarkofagi, aqaa dakrZaluli wm. vasilisko da esaa wm. ioane
naTlismcemlis mokveTili Tavis povnis adgili.
139
swored am midamoebSi mimdinareobda sabrZolo qmedebebi. komanis wm.
ioane oqropiris saxelobis eklesiis winamZRvari mama andria (yuraSvili)
am omis dros mowameobrivi sikvdiliT aResrula taZris teritoriaze.
oms Seewirnen mama sergi, deda maria da sxva araerTi RvTismsaxuri.
omis periodSi mRvdlebi da monazvnebi xSirad midiodnen brZolis
wina xazze, naTlavdnen mounaTlavebs da aziarebdnen qristianebs da
momakvdavebs [afxazeTis labirinTi 1999:69].
ruseTis damokidebuleba afxazeTisa da Sida qarTlis mimarT
yovelTvis calsaxa da erTmniSvnelovani iyo – mas arasdros daufaravs
saqarTvelos am regionebis xelSi Cagdebis survili. sabWoTa kavSiris
arsebobis manZilze am regionebSi gatarebuli politikisTvis aravin
sTxovda ruseTs pasuxs, sabWoeTis dacemis Semdeg saerTaSoriso
sazogadoebis mxridan moTxovnili axsna-ganmartebis pasuxad mogonili
iqna ruseTis moqalaqeebis uflebebis dacva qarTvelTa agresiisagan.
qarTuli eklesia gaxda msxverpli rusuli saero da saeklesio
politikisa. miuxedavad imisa, rom oficialurad ruseTis eklesia
samaCablosa da afxazeTs saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis
farglebSi aRiarebs, saqmiT sruliad sapirispiro mtkicdeba. rom ara
ruseTis mizanmimarTuli saeklesio aneqsia am or regionSi, politikuri
peripetiebis miuxedavad, saqarTvelos eklesia SesZlebda am eparqiebSi
sakuTari gavlenis SenarCunebas.
$3. ruseTi da saqarTvelos avtonomiuri respublikebi postsabWoTa
periodSi
sabWoTa kavSiris daSlis wina periodSi, rogorc ki saqarTvelom
daiwyo moZraoba damoukideblobisken, ssrk-s prezidentma m. gorbaCovma
daufaravad gamoacxada: `saqarTvelo gava sabWoTa kavSiridan, magram
afxazeTisa da samxreT oseTis gareSeo~ [kvirikaSvili 2006]. saqarTvelos
140
ltolva damoukideblobisa da teritoriuli mTlianobisken da ruseTis
TviTmpyrobeluri politika da imperiuli mada gaxda mizezi afxazTa,
osTa da qarTvelTa Soris konfliqtis warmoqmnisa.
1990 wlis 11 dekembers saqarTvelos uzenaesma sabWom miiRo kanoni
`samxreT oseTis avtonomouri olqis gauqmebis Sesaxeb~, romelSic
naTqvami iyo, rom: `miuxedavad saqarTvelos respublikis xelisuflebis
umaRlesi organoebis araerTi gafrTxilebisa, aRkveTiliyo avtonomiuri
olqis TviTmarqvia xelisuflebis ukanono moqmedebani, olqSi 9
dekembers mainc Catarda e.w. `samxreT oseTis sabWoTa respublikis~
umaRlesi sabWos arCevnebi, riTic saqarTvelos respublikis
teritoriul mTlianobas realuri safrTxe Seeqmna. imis
gaTvaliswinebiT, rom samxreT oseTis avtonomiuri olqi 1922 wels
Seiqmna am regionSi mcxovrebi mkvidri qarTveli mosaxleobis nebis
ugulebelyofiT da sruliad saqarTvelos interesebis sazianod, rac
araerTxel dadasturda olqis arsebobis manZilze, agreTve imis gamo,
rom os xalxs sabWoTa kavSirSi gaaCnia sakuTari saxelmwifoebrioba
Tavis istoriul teritoriaze - CrdiloeT oseTSi da rom saqarTvelos
respublikaSi mcxovrebi osi mosaxleobis mxolod mcire nawili
cxovrobs samxreT oseTis avtonomiuri olqis farglebSi, sadac mas aqvs
da momavalSic eqneba kulturuli avtonomiis yvela ufleba~,
saqarTvelos respublikis konstituciis 104-e muxlis me-3 da me-11
punqtebis Sesabamisad saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom gaauqma
samxreT oseTis avtonomiuri olqi da baTilad da iuridiuli Zalis
armqoned cno e.w. `samxreT oseTis sabWoTa respublikis~ umaRlesi
sabWos 1990 wlis 9 dekembris arCevnebi da misi Sedegebi [www.parliament.ge
2010].
1991 wlis 7 ianvars ssrk prezidentis mixeil gorbaCovis mier
gamocemul brZanebulebaSi naTqvami iyo, rom ssr kavSiris konstituciasa
da ssr kavSiris kanonebs ewinaaRmdegeboda samxreT oseTis saxalxo
deputatTa saolqo sabWos 1990 wlis 20 seqtembris da saqarTvelos ssr
uzenaesi sabWos 1990 wlis 11 dekembris aqtebi. brZanebulebis Tanaxmad, 3
dRis vadaSi `samxreT oseTis avtonomouri olqis~ teritoriidan
141
gayvanili unda yofiliyo SeiaraRebuli formirebebi, garda ssr kavSiris
Sinagan saqmeTa saministros Sinagani jarebisa.
gorbaCovis brZanebulebis Semdeg daiwyo SeiaraRebuli dapirispireba
cxinvalSi Seyvanil qarTuli miliciis damatebiT Zalebsa da
adgilobriv osur mosaxleobas Soris. ramdenime dReSi miliciis
damatebiTma Zalebma cxinvali datoves, rasac qalaqis qarTuli
mosaxleobisgan dacla mohyva.
SeiaraRebuli konfliqti yvelaze aqtiur fazaSi swored am
movlenebis Semdeg Sevida.
saqarTvelos kaTolikos-patriarqi ilia II konfliqtis
warmoqmnisTanave cdilobda mSvidobiani urTierTobiT daeregulirebina
erTa Soris uTanxmoeba, igi aRavlenda locvebs erTa mSvidobisaTvis da
mouwodebda erebs erTobisaken. kaTolikos-patriarqi sasuliero pirebTan
erTad mimarTavda qarTvelebs, osebsa da afxazebs damdgariyvnen
monaniebisa da Serigebis gzaze, rasac saqarTvelos maSindeli
prezidenti mxars uWerda, magram soxumsa da cxinvalSi arc prezidents
daujeres, arc ptriarqs [Непризнанное православие 2011].
saintereso sakiTxia Tavad ruseTSi xelisuflebisa da eklesiis
damokidebuleba saqarTveloSi mimdinare procesebis mimarT. 1992-3 wlebis
omiT ruseTis xelisuflebam daarRvia saqarTvelos teritoriuli
mTlianoba da daamyara sakuTari kontroli samxreT oseTsa da
afxazeTSi. gansxvavebuli gza airCia rme-m. saeklesio urTierTobebSi igi
agrZelebs saqarTvelos kanonikuri teritoriis erTianobis aRiarebas.
1993 wlidan moyolebuli afxazeTis da samxreT oseTis eparqiebi
sulieri sazrdos gareSe darCnen. ruseTis Zalismieri politika ar
aZlevs qarTul eklesias uflebasa da saSualebas aRasrulos iq Tavisi
funqcia-valdebulebebi. amaze afxazebisa da osebis survilmac didad
imoqmeda.
TbilisTan saeklesio kavSirebis gawyvetis Semdeg samxreT oseTma da
afxazeTma gansxvavebuli gzebi airCies.
142
ukve aRvniSneT rogor ganviTarda samxreT oseTis axalSeqmnili
eparqiis istoria. igi Tavidanve iTxovda rme-s SemadgenlobaSi Sesvlas
da miuxedavad imisa, rom axla sabrZneTis meZvelstileTa sqizmas
ekuTvnis, ruseTis eklesiisadmi giorgi puxates moTxovna kvlavac ZalaSi
rCeba. samxreT oseTis eparqiam imasac ver miaRwia, rom CrdiloeT
oseTTan erTad stavropolisa da vladikavkazis eparqiis SemadgenlobaSi
Sesuliyo. is ki ara, giorgi puxate am eparqiis mRvdelmTavars meufe
Teofanes brals debs imaSi, rom am ukanasknelma Selaxa osi xalxis
erovnuli Rirseba Tavisi saqcieliT da osebisadmi agdebuli
damokidebulebiT [Непризнанное православие 2011]; [Храмов (б) 2009]. amasTan
dakavSirebiT alaniis eparqiis mRvdelmsa-xurebma gaagzavnes werili
moskovis sapatriarqoSi SekiTxviT: `miviCnioT Tu ara meufe Teofanes
sacieli rme-s oficialuri poziciis Sesabamisad?~, magram pasuxi jerac
ar miuRiaT.
alaniis eparqiisgan araerTi provokacia SeiZleba gavixsenoT. Tundac
2008 wlis ivlisSi aleqsi II-isadmi miwerili werili, sadac samxreT
oseTis axalgazrdaTa nawilma amcno ruseTis mwyemsmTavars, rom ilia II-
m `akurTxa osi eris genocidi~. Tumca ruseTis maSindel patriarqs
sakuTari mosazreba gaaCnda.
agvistos omis Semdeg rusebisa da osebis urTierToba SedarebiT
daTba da warsul provokaciebs imdenad aRar ixsenebdnen.
rac Seexeba afxazeTs, aq mdgomareoba ganxsxvavebulia. afxazeTis
omis Sedegad saqarTvelos eklesiis mTavarepiskopos daniels mouxda
afxazeTis eparqiis datoveba. eparqiis xelmZRvaneloba mama besarion
apliaam iTava, romelmac mezobel sapatriarqoebs mimarTa daxmarebisTvis
da maleve gawyvita evqaristuli kavSiri saqarTvelos sapatriarqosTan.
eparqias dRemde ar gaaCnia oficialuri iuridiuli statusi, Tumca
sargeblobs moskovis sapatriarqos SemweobiT da arsad wasvlas ar
apirebs, arc saberZenTisken da arc emigrantebisken.
erT-erT Sexvedraze samxreT oseTSi meufe Teofane osebs `araraobad~ moixseniebda. 2010 wlis 21 dekembers am eparqiis mmarTveloba gadaeca sruliad saqarTveloskaTolikos-patriarqs ilia II-s
143
Tumca oficialurad ruseTis marTlmadidebeli eklesia
oficialurad kvlav ar aRiarebs am eparqiebis damoukideblobas. swored
amasTan dakavSirebiT 2008 wlis 6 oqtombers Catarda ruseTis
sapatriarqos sinodis sxdoma, sadac sabolood gamoikveTa, rom kremli
darCa eklesiis Tanadgomis gareSe afxazeTisa da samxreT oseTis
sakiTxSi. sapatriaqros oficialur gancxadebebSi, mkveTrad ismis, rom
`oseTisa da afxazeTis rme-s SemadgenlobaSi Seyvanaze saubaric
zedmetia~. rogorc wesi, praqtikaSi ase iyo, rom sadac myardeba rusuli
gavlena, miT umetes ki Sedis rusuli samxedro nawilebi, iq Sedis
ruseTis sapatriarqoc. magram samxreT oseTisa da afxazeTis SemTxvevaSi
ase ar moxda. wesiT, rme-sac unda eRiarebina is saxelmwifoebi, romelTa
damoukideblobac ruseTis saxelmwifom cno, magram moskovis
sapatriarqo jerjerobiT Tavis azrze dgas. miuxedavad imisa, rom mas
SeuZlia Cveuli xerxiT `Seifaros~ es eparqiebi da amis gasamarTlebeli
sababic advilad ipovos. magram am SemTxvevaSi aranairi simfonia ruseTis
eklesiasa da saxelmwifos Soris ar Sedga – rusi mRvdlebi ar gayvnen
rusul tankebs [Храмов (a) 2009].
aRsaniSnavia, rom es mxolod oficialuri mxarea, realurad ki
rusul politikasTan erTad afxazeTSi Cndebian rusi mRvdelmsaxurebi,
arqiteqtor-restavratorebi da Sesabamisad, mrevlic.
am masalebis gacnobis Semdeg Cndeba kiTxva: nuTu kanonikisadmi aseTi
siyvarulisa da morCilebis gamo wavida rme saxelmwifo politikis
kursis sapirispirod? ruseTisTvis es metad uCveulo iqneboda. ra Tqma
unda, ara. saqme sruliad sxva rameSi mdgomareobs: moskovis sapatriarqo
iyenebs termins `kanonikuri teritoria~ swored Tavisi politikis
gasamarTlebad ukrainisa da estoneTis marTlmadidebli eklesiebis
mimarT, ase rom, saqarTvelos am eparqiebis aRiarebiT, igi maSinve
dakargavs am qveynebis samrevloebze pretenziis uflebas. meore mxriv,
saqarTvelos marTlmadidebli eklesia im ramdenime erTeuls miekuTvneba,
romelic ruseTis sapatriarqos mokavSirea saerTaSoriso
marTlmadideblur urTierTobebSi [Священный синод 2008], maSin rodesac
sxva marTlmadidebel eklesiebs mkveTrad pro-konstantinolpolis
144
pozicia ukaviaT. ase rom, aseTi mokavSiris dakargva moskovis
sapatriarqos xels ar aZlevs. garda amisa, ori, teritoriulad mcire da
ekonomikurad SeWirvebuli eparqiis aRiareba mas daakargvinebs
gacilebiT did da Zlier eklesiebs ukrainisa da estoneTis saxiT. Tanac,
saqarTvelos eparqiebis sakuTar mfarvelobis qveS gamocxadeba did
xarjebTanaa dakavSirebuli, radgan am teritoriebze didi sarestavracio
saqmeebia Casatarebeli, rasac ruseTis eklesia Tavis teritoriaze
mdebare dazianebul taZrebzec ver axerxebs [Храмов (a) 2009].
ase rom, ruseTis eklesiis kanonikisadmi morCileba mxolod
formalobaa, romlis ukanac didi ekonomikuri da politikuri gaTvlebia.
daskvnis saxiT SegviZlia vTqvaT, rom ruseTis interesi afxazeTis
mimarT, istoriulad ar Secvlila. ekonomikuri da strategiuli
gaTvlebi mosvenebas ar aZlevda mas, afxazeTi saqarTvelos farglebSi
egulisxma. ruseTis interesi da mizani Cveni qveynis mimarT yovelTvis
erTi iyo, verc arc moqmedebis meTodebi Secvlila didad saukuneebis
manZilze. rac Seexeba Sida qarTls, rogorc Cans, mas imdenad didi
mniSvneloba ar aqvs, rogorc zRvis piras mdebare afxazeTs, Tumca Sida
qarTlis marTviT, ruseTs mniSvnelovani placdarmi Seeqmneba mTel
amierkavkasiaSi. ruseTis eklesias ki Tavisi gaTvlebi aqvs. miuxedavad
imisa, rom XVIII saukunidan moyolebuli ruseTis saero da sasuliero
xelisufleba erToblivad moqmedebdnen Sida Tu gare politikis
gatarebisas, am SemTxvevaSi ruseTis eklesiam xelisuflebisgan
moskovisa da konstantinopolis sapatriarqoebs Soris araerT sakiTxzeadapirispireba. upirvelesia msoflio marTlmadideblobaSi globaluri mmarTvelobismopovebis pretenzia. aseve, estoneTisa da ukrainis marTlmadidebeli eklesiebissakiTxi. am orive qveyanaSi arsebobs marTlmadidebeli eklesiebi, romelTagan erTnikonstantinopolis sapatriarqos iurisdiqciis qveS arian, meoreni – moskovis. oriveqveyanaSi konstantinopolis sapatriarqo moiwvies imisTvis, rom ruseTis eklesiaarakanonierad cdilobda adgilobrivi morwmuneebis ZaldatanebiT sakuTariurisdiqciaSi Seyvanas. imdenad, ramdenadac am orive qveyanaSi ruseTis moqalaqeebismniSvnelovani nawili cxovrobs, ver xdeba konsensusis miRweva. ukrainismarTlmadidebeli eklesia arcerTi avtokefaluri eklesiis mier araa aRiarebuli,xolo estoneTSi paralelurad arsebobs ori marTlmadidebeli eklesia, erTikonstantinopolis, meore ki moskovis daqvemdebareba-Si da es urTierToba metad mwvavesaxes atarebs. am politikur taqtikaSi saqarTvelos sapatriarqo ruseTis svlasemxroba. es mimxroba iZlebiTaa ganpirobebuli, radgan saqarTvelos eklesiis mxridanestoneTisa da ukrainis eklesiebis avtokefaliis aRiareba gamoiwvevs ruseTissapatriarqos mier samaCablosa da afxazeTis eparqiebis aRiarebasa da miTvisebas.
145
gansxvavebuli pozicia airCia ufro didi lukmis – ukrainisa da
estoneTis eklesiebis xelSi Casagdebad. erTi ki cxadia, misTvis saWiro
da mosaxerxebel Jams ruseTi ar moerideba saerTaSoriso, saerTo
marTlmadidebluri kanonikis ugulebelyofas saqarTvelos saeparqio
sazRvrebis dasarRvevad da saamisod aucileblad moZebnis
gamamarTlebel sabuTebs.
Tavi meore
postsabWoTa periodis saqarTvelosa da ruseTis saeklesio
mdgomareobis SedarebiTi analizi
imperiebis istoria metnaklebad hgavs erTmaneTs. garkveulwilad,
msgavsia maTi miznebi, ganviTareba da aRsasrulis mizezebi.
gansxvavebulia imperiebSi Semavali qveynebis bedi imperiebis dacemis
Semdeg. Tumca, saerTo, albaT am qveynebsac aqvT is, rom daSlis Semdeg
isini ama Tu im imperiis elfers atareben da axalgaTavisuflebulni
daaxloebiT msgavsi problemebis winaSe dgebian. am mosazrebidan
gamomdinare, arc sabWoTa kavSiris istoria da dasasruli iyo
gamorCeuli. metnaklebad erTnair mdgomareobaSi aRmoCndnen masSi
Semavali qveynebic.
rTulia ori iseTi gansxvavebuli qveynis Sedareba, rogoric
saqarTvelo da ruseTia, miuxedavad imisa, rom maT saerTo sarwmunoeba
gaaCniaT. esaa ori sxvadasxva masStabis, asakis, eTnogenezisis, istoriis,
fsiqikisa da msoflmxedvelobis mqone eri. maTTvis saerTo
marTlmadidebluri sarwmunoebac ki TiToeul qveyanaSi nacionaluri
niSniT xasiaTdeba. saerTo rac gauCndaT bolo or dekadaSi, esaa
postsabWouroba. sabWoTa kavSiris yvela yofili respublika, miuxedavad
maTi individualurobisa, araerT saerTo maxasiaTebels atarebda
146
sabWoeTis daSlis Semdeg. esenia: moSlili saxelmwifoebrioba, asawyobi
ekonomika, mosapovebeli msoflio aRiareba, Sida aSliloba, eTnikuri
dapirispirebebi, religiis gazrdili moTxovna da moTxovnis Seusabamo,
mouwesrigebeli religiuri sistema da sxv. sxva sakiTxia, vin rogor
daZlia arsebuli problemebi, ramdenad daaRwia Tavi sabWourobis
iarliys da daiwyo axali cxovreba.
Temis interesebidan gamomdinare, yuradRebas SevaCerebT im sakiTxze,
romelSic saqarTvelos da ruseTs meti saerTo gaaCniaT – movaxdenT
saeklesio sferos SedarebiT analizs. aqve aRviSnavT imas, rom ruseT-
saqarTvelos eklesiaTa urTierToba ZiriTadad afxazeTisa da Sida
qarTlis sakiTxze mimdinareobs. 1917 wels iyo uTanxmoeba avtokefaliis
aRdgenis sakiTxze, ris gamoc saqarTvelosa da ruseTis eklesiebs Soris
25 wlis manZilze Sewyvetili iyo evqaristuli kavSiri; 1951-70 wlebSi
tardeboda sabWoTa kavSirSi arsebul religiur konfesiaTa meTaurebis
Sexvedra, samSvidobo konferenciebi; aseve, qarTvelebi da rusebi
TanamSromloben araerT samecniero proeqtSi, Tumca oficialuri
urTierTobebi ZiriTadad zemoaRniSnuli regionebis garSemo trialebs.
molodinis miuxedavad, iseve rogorc saqarTvelo, ruseTic
moumzadebeli Sexvda sabWoTa kavSiris daSlas. sabWoTa kavSiris
arsebobis manZilze daCagruli eklesiac moumzadebeli aRmoCnda am
faqtisa da gamowvevis winaSe. orive qveyanaSi gadavardnili aTeizmis
Sedegebs imkidnen – uaRresad iyo gazrdili moTxovna religiaze, magram
ar iyo sakmarisi inteleqtualuri da fizikuri resursi. manamde
saWiroebisa da Sesabamisad, gamocdilebis arqonis gamo ar iyo
mowesrigebuli kanonmdeblobac religiis Sesaxeb. am faqtorebiT metad
sargeblobdnen seqtebi da aqtiurad moqmedebdnen orive qveynis
teritoriaze. seqtebis moRvaweobis arealis gafarToebas xels uwyobda
isic, rom mosaxleoba gaunaTlebeli iyo sarwmunoebriv sakiTxebSi,
religiurobis moTxovna ki, rogorc aRvniSneT, didi iyo. gansxvaveba
qveynis masStabebSi mdgomareobda – Tuki patara saqarTveloSi kargad
Canda TiToeuli seqtis moZraoba da moqmedeba, did ruseTSi SedarebiT
advili iyo maTi moqmedebebis miCumaTeba, yuradRebidan gamoparva.
147
gansxvaveba iyo isic, rom seqtebis raodenoba da mravalferovneba
gacilebiT meti iyo did qveyanaSi.
religiis Sesaxeb kanonmdeblobis mowesrigebas saqarTveloSic da
ruseTSic sakmao dro dasWirda da didi dabrkolebebis gadalaxva
mouwia. eklesiasa da saxelmwifos Soris oficialuri urTierTobebi
didad ar gansxvavdeba am or qveyanaSi. orivegan eklesias sakuTari
politika da moqmedebis sfero gaaCnia, iTvaliswinebs saerTo
saxelmwifo interesebs, cdilobs Seqmnas simfonia saero da saeklesio
xelisuflebebs Soris, samagierod saxelmwifosgan iRebs sxva rwmenebTan
SedarebiT erTmniSvnelovan upiratesobas da garkveul finansur
garantiebs. gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom ruseTSi eklesia metadaa
politizebuli da gamoyenebulia saero politikis gatarebis
`saSualebad” – ruseTis saxelmwifo aqtiurad ereva saeklesio
sakiTxebSi, svams sakuTar kadrebs eklesiis saTaveSi da arc Tu iSviaTad
Tavad iRebs gadawyvetilebebs saerTaSoriso saeklesio urTierTobebSi.
saqarTveloSi, mcdelobebis miuxedavad, ver moxerxda eklesiis
politikisadmi daqvemdebareba da saero politikasTan mimarTebaSi mas
neitraluri pozicia ukavia. cxadia, eklesiisa da saxelmwifos meTaurTa
Soris axlo urTierToba da SeTanxmebuli moqmedeba e. SevardnaZis dros
saqarTveloSic gamokveTili iyo, magram am urTierTobebis Sedegi ar
aisaxeboda saeklesio yoveldRiurobaSi da ar gamxdara saeklesio
dapirispirebis mizezi, rogorc es moxda ruseTis eklesiaSi
tradicionalistebisa da reformistebis frTis warmoSobis saxiT.
aRniSnul or qveyanas Soris gasxvavebuli eklesiaTa iuridiuli
statusicaa: saqarTveloSi saxelmwifosa da eklesias Soris gaformda
konstituciuri SeTanxmeba (konkordati), riTic marTlmadidebeli
eklesia gaemijna saxelmwifos da iuridiulad gaxda sajaro samarTlis
damoukidebeli subieqti. am SeTanxmebis upiratesoba imaSi mdgomareobs,
amis TvalnaTeli magaliTia, ruseTis axali patriarqis arCeva, ruseTis oficialurida sazRvargareTis eklesiebis gaerTianeba da sxv. amis mizezi isev da isev saqarTvelos eklesiis sekularuloba gaxda. saqarTveloseklesiaSi arsebuli yvelaze mwvave dapirispirebis drosac ki (1997 wlis ganxeTqilebismcdeloba), saxelmwifo ar Careula eklesiis Sida saqmeebSi da mdgomareobisdaregulireba ZiriTadad eklesiis Sida ZalebiT moxda.
148
rom misi Zala uzenaesia konstituciis Semdeg da masSi raime cvlilebis
Setana mxolod orive mxaris SeTanxmebiTaa SesaZlebeli.F ruseTSi ki
religiis sakiTxebs agvarebs `sindisisa da religiuri gaerTianebebis
Sesaxeb~ kanoni. ruseTSi eklesias ar gaaCnia iuridiuli statusi da
kanonic advili xelSesaxebia.
saerTod, eklesiisa da saxelmwifos urTierToba orive qveyanaSi
sakmaod mWidro iyo istoriis manZilze. istoriulad, orivegan
saxelmwifo ideologia eyrdnoboda marTlmadideblobas. socializmis
dacemis Semdeg, axali cxovrebis dasawyisSic – maSin, roca gazrdili
iyo moTxovna religiasa da yvelafer erovnulze – marTlmadidebloba,
rogorc tradiciuli sarwmunoeba, Zalauneburad aRmoCnda saxelmwifo
ideologiis safuZvlad. Sesabamisad, axali saxelmwifos Senebisas
SeTanxmebuli iyo am ori institutis qmedeba, rogorc ruseTSi b.
elcinis prezidentobisas, ise saqarTveloSi e. SevardnaZis mmarTvelobis
wlebSi.
Tavad eklesiaTa meTaurebis amocanebic da maTdami damokidebulebac
ramdenadme hgavda erTmaneTs. iseve, rogorc kaTolikos-patriarqis ilia
II-is amocana iyo sazogadoebaSi Semecnebis amaRlebiT gaezarda
eklesiuroba da ara moesyida mrevli, rogorc amas seqtebi akeTebdnen –
imave azrze iyo ruseTis patriarqi aleqsi II da atarebda Sesabamis
RonisZiebebs. eklesiaTa orive meTaurs gaazrebuli hqonda qveynis
erTiani marTvis aucilebloba, “saerToobis” principi, rac erTgvarad
SegviZlia miviCnioT socialisturi mmarTvelobis memkvidreobad.
Sesabamisad, am orive meTauris mmarTvelobis periodSi farTod gaiSala
saeklesio aRmSenebloba, mTargmneloba, sasuliero saswavleblebis
daarseba, mrevlTan siaxlove, naTlobebi, qadagebebi, misioneruli
moRvaweoba, orive qveynis dedaqalaqebSi XX saukunis miwuruls daiwyo
saukunis mSenebloba, romelTa masStabebi ramdenamde axlosaa
erTmaneTTan: saqarTveloSi didi samebis sakaTedro taZari, moskovSi ki
macxovris sakaTedro taZari da sxv.
149
erTgvari da amasTanave gansxvavebuli damokidebuleba aqvs
saqarTvelosa da ruseTis marTlmadidebel eklesiebs ekumenur
moZraobasTan dakavSirebiT. saqarTvelosTvis ekumenur moZraobaSi
monawileobis mizani msofliosTvis xmis miwvdena, diptixSi adgilis
sakiTxi da sakaTalikoso-samamamTavro statusis aRdgena iyo. rac Seexeba
ruseTs, igi Tavidanve uaryofiTad iyo ganwyobili ekumenizmis mimarT,
magram iZulebuli gaxda CarTuliyo am moZraobaSi. ruseTi aqac cdilobs
sakuTari religiuri politikis gatarebas da rogorc eklesiaTa
msoflio sabWos wevri, cdilobs moipovos hegemonia msoflio ekumenur
moZraobaSi da Cauyenos mas saTaveSi marTlmadidebluri moZRvreba.
rogorc saqarTvelo, ise ruseTi aRiarebs ekumenur moZraobas mxolod
misi erTmniSvnelovnad marTlmadidebluri gagebiT.
iseve rogorc saqarTveloSi, ruseTSic gamouCnda mowinaaRmdege
eklesiis ekumenur moZraobaSi yofnas. orivegan eklesiis SigniT moxda
dapirispireba. 1997 wels saqarTveloSi sqizmis mcdelobam, aseve sxva
saeklesio mniSvnelobis sakiTxebma ganapiroba saqarTvelos
marTlmadidebeli eklesiis gamosvla eklesiaTa msoflio sabWodan.
ruseTis eklesiaSi aRmocenebulma dapirispirebam tradicionalistebsa
da reformistebs Soris, romelTa dapirispirebis erTerTi sakiTxi
swored ruseTis eklesiis ems-Si yofnas exeboda, Sedegi ver gamoiRo –
ruseTis marTlmadidebeli eklesia kvlavac sabWos wevria, xolo
disputi reformistebsa da tradicionalistebs Soris kvlavac mwvavea.
kidev erTi msgavseba saqarTvelosa da ruseTis religiur yofas
Soris socilogiuri gamokiTxvebis maCveneblebia. orive qveyanaSi
gamokiTxulTa didi umravlesoba (saqarTveloSi daaxl. 80%, ruseTSi
daaxl. 50%) Tavs marTlmadideblobas akuTvnebs, magram arcerTgan ar
Seesabameba es maCvenebeli realur rwmenasa da eklesiurobas. orive
qveyanaSi sabWoeTis daSlisTanave uaRresad maRali iyo religiuroba,
eklesiisadmi ndoba da molodini, magram wlebTan erTad orivegan
nelnela klebulobs es tendencia da modaSi Semodis aTeizmi da
urwmunoeba. Tumca aq xarisxebsa da masStabebs Soris didi sxvaobaa,
razec zemoT ukve vrclad gvqonda ganxilva.
150
faqtia, rom msgavseba sakmaod didia postsabWour marTlmadidebel
eklesiebs Soris saqarTvelosa da ruseTSi – maTi miznebi da amocanebi,
taqtika da politika didad gavs erTmaneTs, magram arsebobs
mniSvnelovani gansxvaveba – saeklesio politikis xasiaTi: imis
gaTvaliswinebiT, rom ruseTis eklesia angariSs uwevs saxelmwifo
interesebs, ruseTis saero politikidan gamomdinare misi moqmedebac
imperiulia. ruseTis eklesia Tavis saxelmwifos darad cdilobs,
aRadginos gavlena sabWoTa imperiis farglebSi da mis iqiTac
(vgulisxmob SemoerTebuli sazRvargareTis eklesiis gavlenis
teritoriebsa da sferoebs). msgavsi urTierTobebis naTel magaliTs
warmoadgens ruseTis marTlmadidebeli eklesiis damokidebuleba
ukrainis, belorusis, estoneTis marTlmadidebel eklesiebTan, aseve
afxazeTisa da Sida qarTlis eparqiebTan. es gansxvaveba ki Crdilavs
yvela msgavsebas da Sesabamisad, saqarTvelosa da ruseTis
sapatriarqoebs Soris ver myardeba iseTi harmoniuli urTierTobebi,
rogoric mezobel da-eklesiebs SeSvenis.
daskvna
istoriuli mimoxilvidan davinaxeT, rom did da marTlmadidebel
ruseTTan kavSiri mahmadiani mezoblebiT garSemortymuli qarTvelebis
mier yovelTvis aRiqmeboda erTmniSvnelovani xsnis gzad da kavSirad
evropasTan anu qristianul samyarosTan. Tumca, cnobilia rom sasikeTo
nabijebi da realuri daxmareba ruseTisgan saqarTvelos arasodes
miuRia, piriqiT, am urTierToba-kavSirisTvis mudmivad isjeboda
agresiuli mahmadiani mezoblebisgan da yovelTvis martos uwevda am
agresiis gamklaveba.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg saqarTvelo-ruseTis urTierTobebSi
TiTqos axali etapi daiwyo, rodesac socialisturi mmarTveloba
dasrulda da masSi Semavali qveynebi damoukidebelni da Tanasworni
gaxdnen. Tumca, ruseTi ver malavs Tavis dampyroblur miswrafebebs da
151
imperiuli sazRvrebis aRdgenis survils. marTalia, ruseTis sasuliero
xelisuflebis oficialuri gancxadebebi amas ar adastureben, magram
saqarTvelos okupirebul teritoriebze rusi samRvdelo pirebis
cxovreba da moRvaweoba sapirispiros amtkicebs.
postsabWoTa periodis saqarTvelosa da ruseTis Sedarebisas cxadi
xdeba, rom orive qveyanas aRniSnuli istoriuli periodisTvis
damaxasiaTebeli araerTi saerTo niSani aqvs.
sabWoeTis daSlis Semdeg orivegan SeiniSneboda sazogadoebis
gazrdili molodini eklesiis aqtiurobis mimarT, moTxovna, rom eklesia
Caereoda saxelmwifo saqmeebSi da qveyanas erovnul-tradiciuli wesebiT
moawyobda. metnaklebad orive qveyanaSi Sedga saxelmwifosa da eklesiis
TanamSrobloba damoukidebeli saxelmwifoebrivi wyobilebis aRdgenis
saqmeSi, Tumca sxvaoba eklesiaTa iuridiul statusSi da urTierTobaTa
xasiaTsa da xarisxSi mdgomareobs. Tuki saqarTveloSi eklesias
ZiriTadad Suamavlis roli akisria saxelmwifosa da sazogadoebas
Soris, ruseTSi eklesia erTmniSvnelovnad saxelmwifo struqturis
organod aRiqmeba.
aRniSnul periodSi saqarTveloca da ruseTic gaxdnen seqtebis
agresiuli Semotevis obieqtebi. arcerT qveyanaSi seqtebis moRvaweobis
aRmkveTi kanoni ar SemouRiaT. maT orivegan morwmuneebi da eklesiis
warmomadgenlebi ebrZodnen qadagebiT. gansxvaveba, rogorc aRvniSneT,
seqtebis mravalferovnebasa da raodenobaSia – saqarTveloSi seqtebis
didi raodenoba ver ikidebda fexs, radgan es qveyana SedarebiT mcire
masStabebisaa da ver agrovebdnen mimdevrebis sakmaris raodenobas, didia
eklesiis roli da reitingi da aseve, maRalia sazogadoebaSi
tradiciebisadmi pativiscemac.
ruseTic da saqarTveloc eklesiaTa msoflio sabWos wevrebi iyvnen.
am motiviT orivegan moxda saeklesio ganxeTqileba. rodesac
saqarTvelom metnaklebad amowura Tavisi molodinebiems-Si
moRvaweobiT, aseve dadga eklesiologiuri da sqizmis safrTxis winaSe,
saerTaSoriso aRiareba, mamamTavris statusi, adgili diptixSi
152
man datova sabWo da amiTi Tavidan aicila rogorc sazogadoebis
gaRizianeba, ise sqizmis gafarToeba da gavrceleba, aseve
eklesiologiuri xasiaTis cvlilebebis moTxovna ems-sgan. rac Seexeba
ruseTs, miuxedavad didi dapirispirebisa eklesiaSi, igi ganagrZobs ems-
Si Tavis moRvaweobas damkvirveblis statusiT, xolo dapirispireba
tradicionalistebsa da reformistebs Soris grZeldeba da axal
masStabebs iZens.
rac Seexeba morwmuneobas, saqarTveloSic da ruseTSic
marTlmadidebel eklesias yvelaze didi mrevli hyavs, tradiciuli
religiaa da miiCneva saxelmwifoebrivi xedvis safuZvlad. Tumca bolo
periodSi SeimCneva axali xanisTvis damaxasiaTebeli mciredmorwmuneoba.
ruseTSi ukve 1993-94 wlidan iCina Tavi axalma aTeizmma, romelsac
CamoSorebuli aqvs marqsistul-leninisturi safarveli da gamoirCeva
agresiulobiT. aRsaniSnavia, rom rusuli axali aTeizmi farTod
gavrcelda maRal fenebSi – mecnierebSi, politikosebSi, JurnalistebSi
da aseve axalgazrdobaSi. rusuli axali aTeizmis masStabebi da
ambiciebi imdenad didia, rom misma warmomadgenlebma weriliTac ki
mimarTes ruseTis xelisuflebas marTlmadidebeli eklesiis roli da
adgili maTTvis daeTmo [Сачков 2011]. rac Seexeba saqarTvelos, aq
urwmunoeba bolo periodSi iCens Tavs da sazogadoebaSi aRiqmeva
rogorc uCveulo da gamonaklisi. saqarTveloSi ufro metad SeiniSneba
urwmunoeba, vidre aTeizmi, rac axali droisTvis damaxasiaTebeli
araerTi mizeziTaa gamowveuli.
ruseTis marTlmadidebel eklesias didi politikuri da ekonomikuri
interesebi gaaCnia, romlis masStabebi qarTul eklesiasTan SedarebiT
friad STambeWdavia. swored amiT iyo ganpirobebuli ruseTis yofili
patriarqis aleqsi II-isa da yofili prezidentis v. putinis egzom
daucxromeli mcdeloba, gaeerTianebinaT ruseTis marTlmadidebeli da
sazRvargareTis eklesiebi, rom moepovebinaT farTo, saerTaSoriso
masStabebis politikuri gavlena da ekonomikuri sargebeli. savaraudoa,
rom swored am mizeziT ikavebs Tavs ruseTis eklesia afxazeTisa da
Sida qarTlis eparqiebis damoukideblobis aRiarebisgan, radgan met
153
ekonomikur da politikur sargebels elis estoneTis, ukrainisa da sxva
postsabWoTa qveynebis eklesiebisgan, romelTa meurveobazec acxadebs
pretenzias.
am da sxva araerTi msgavsebebis miuxedavad, saqarTvelosa da ruseTis
eklesiebs Soris gansxvavebac didia, romelic saero politikaSi – mis
miznebsa da masStabebSi mdgomareobs. SeiZleba erTi SexedviT
mogveCvenos, rom arafer SuaSia saero politika eklesiasTan, magram
ruseTis SemTxvevaSi amas pirdapiri mniSvneloba aqvs. rogorc naSromSi
moyvanili faqtebidan Cans, ruseTis marTlmadidebeli eklesia metad
politizebulia da saxelmwifos dakveTebis Semsrulebelia, Tumca
afxazeTisa da Sida qarTlis eparqiebTan dakavSirebiT, rusuli saero da
sasuliero politika oficialurad gansxvavdeba erTmaneTisgan, rasac
ufro metad diplomatiuri datvirTva aqvs rusuli eklesiis mxridan.
rac Seexeba saqarTvelos marTlmadidebel eklesias, masa da qarTul
saxelmwifos Soris dadebuli sakonstitucio SeTanxmebis safuZvelze
(da manamdec), erTmaneTisgan mkafiod gamijnuli politika gaaCniaT.
saerTo suraTidanac Cans, rom konkordatis orive mxare cdilobs
SeTanxmebiT imoqmedos. saqarTvelos eklesiis moqmedebebis Sefasebisas
Znelia iTqvas, rom misi esa Tu is nabiji saero politikis dakveTiTaa
ganpirobebuli. swored es ZiriTadi maxasiaTebeli ganasxvavebs am or
mezobel da-eklesias.
154
d a n a r T i
zilotizmi
berZnulad - moSurneoba. a) zilotizmsac da fundamentalizmsac
Tavidan dadebiTi mniSvnelobebi hqondaT, magram SemdgomSi SeiZines
uaryofiTi datvirTva, gansakuTrebiT – fundamentalizmma; b)
zilotizmsac da fundamentalizmsac, upirveles yovlisa, aqvT
religiuri xasiaTi da amozrdilebi arian ama Tu im religiuri
tradiciidan; g) orives mizania SeinarCunon tradicia da daicvan igi
ganmaaxleblobisagan, amave dros, gamoiyenon es tradicia, rogorc
qmediTi saSualeba awmyosa da momavlis SemosazRudavad; d) zilotizmica
da fundamentalizmic Tanabrad ugulebelyofen pirovnebas da
absolutur mniSvnelobas aniWeben kanonebsa da upirovno sawyisebs.
zilotizms grZeli winaistoria aqvs, maSin roca fundamentalizmi
saTaves iRebs me-20 saukunis dasawyisSi da aRmocenebulia religiuri
modernizmis sapirispirod. es dapirispireba pirvelad tradiciiT Rarib
protestantizmSi warmoiSva. am winaaRmdegobis pirveladi mizani iyo
religiuri safuZvlebis dacva. 1919 wels amerikaSi dafuZnda msoflio
fundamentaluri sazogadoeba. romis kaTolikuri eklesiis wiaRSi
fundamentaluri moZraoba iwyeba mas Semdeg, rac vatikanis II krebam
ganmaaxlebluri gadawyvetilebebi miiRo. marTlmadideblobis
SemTxvevaSi ki SeiZleba aRiniSnos Zvalmestileoba saberZneTSi,
staroobriadelebis gaaqtiureba ruseTSi da ekumenuri moZraobis
mowinaaRmdeg dajgufebebi, romlebic ganbneulni arian mTel msoflioSi.
[Jurn. Tavisufleba №5(29) maisi, Tavisuflebis instituti, 2004w.]
aseve, zilotebis da saerTod, kalendarul sakiTxebze saberZneTSi
ganviTarebul movlenebze isaubra msoflio patriarqma barTlomeos I-ma
Tbilisis saxelmwifo universitetSi stumrobisas 2003 wlis 20
seqtembers:
`religiur cdomilebaTa tipologiisas iseT gamovlinebaTa winaSe
aRmovCndiT, rasac hqvia: eresi, fanatizmi, fundamentalizmi, zilotizmi
155
anu moSurneoba da siZulvili. wmida sulieri Tvalsazrisidan
gamomdinare, SesaZlebelia, cdomilebaSi Cavardnen is pirebic, romelTac
ara aqvT gansazRvruli dogmatur WeSmaritebaTagan gadaxveva.
fanatizmi, fundamentalizmi, siZulvili da zilotizmi ZiriTadad
afeqturi sulieri mdgomareobaa calkeuli religiisa Tu zogierTi
moZRvrebis mimarT. magram, Tuki pirveli sami movlena advili
gamosacnobi da dasagmobia, gaucnobierebeli zilotizmi advilad
SeiZleba aRerios gacnobierebul zilotizmTan, radgan zilotizmi
sulis afeqturi - Tavidan metad kargi - energia da Zalaa, romelic
SesaZloa miimarTos rogorc WeSmariti sikeTis, aseve fenomenaluri da
moCvenebiTi sikeTisken. wmida werilSi araerTgzis vxvdebiT RmerTis
moSurneTa wyebas, magram werili aseve araerTgzis gmobs iseT
moSurneobas, romelic araa RmrTismieri.
wmida mamani mravalgzis warmogviCenen simSvides, viTarca marTebul
sulier mdgomareobas, xolo Surs - viTarca mcdars. aTormetTa
mociqulTa swavlani gvirCeven: ”Svilno Cemno... nu iqnebiT mrisxane, nuca
moSurne” (III Tavi), xolo Rirsma Teodore studielma, romelsac
araerTgzis imowmeben zilotebi, Tavisi berebisadmi mimarTvisas
xazgasmiT aRniSna, rom beri unda iyos ”mizezi mSvidobisa”, xolo Tuki
igi aRvsilia SuriTa da mtrobiT, ganxeTqilebis mosurneobiT, maSin igi
aris ”brma da axlomxedveli” (swavl. 39-e).
marTlmadidebel eklesiSi myofi dRevandeli zilotebi kalendris
sakiTxs, diaqristianul da religiaTaSoris dialogebs, e.w. ekumenur
moZraobas ZiriTad dogmatur sakiTxTa rangSi ganixilaven, vinaidan
mcdari damokidebuleba aqvT rogorc am sakiTxTa zusti ganzomilebebis,
aseve Sesabamisi qmedebebis mimarT. gamoacalkeveben xolme mamaTa
zogierT gamonaTqvams da maTze dayrdnobiT mcdar mecnierul
safuZvlebs ayalibeben.
ase, magaliTad, kalendris sakiTxi cxovnebis sakiTxTa rangSi ahyavT,
TiToeuli adamianis cxovnebis kriteriumad warmoaCenen maSin, rodesac
is mxolod wesrigis sakiTxs ganekuTvneba. amave dros, ugulebelyofen
ioane oqropiris swavlebas, rom ”ar arsebobs dro RmerTisaTvis” da
156
aseve: ”arca dReTa da arca droT, da arca weliwadT viTvliT, aramed
eklesias mivyvebiT sizustis dacviT, siyvarulsa da mSvidobas
vamjobinebT yvelafers. da Tuki eklesiam mainc dauSva Secdoma, is ar
iyo gamowveuli drois sizustiT, aramed ganxeTqilebiTa da sqizmiT
Cadenili danaSaulis gamo. amitomac nuravin metyvis sityvas drois
Sesaxeb, rameTu ar iqneba igi RmrTis mier” (P.G.48,870). rac Seexeba
dialogebs, zilotebi maT miuReblad miiCneven, radganac, maTi
mtkicebulebebis Tanaxmad, dialogebis meSveobiT mzaddeba erTi
sayovelTao religia an xdeba mcdeloba eklesiebis SeerTebisa,
dogmaturi kanonebis ugulebelyofis xarjze [misi yovladuwmindesobis...
2009].
157
gamoyenebuli literatura da wyaroebi:
1 ...da aRaSenos. gaz. axalgazrda iverieli 1990w. (a) 23 oqt. #116 gv.3
2 `mSvidoba TqvenTana!” sruliad saqarTvelos sapatriarqos Jurnal
`jvari vazisas” redaqcia. gaz. axali iverieli 1990w. (b) 26 apr. #.46
gv.2
3 adamia T. `romelia taZrisaken mimavali gza?” _ gaz. axalgazrda
iverieli 1990w. (g) 2 agv. #.81 gv.2
4 alaviZe m. `Cveni pasuxi~ _ gaz. axalgazrda iverieli 1991 10 ianvari
#3 gv. 1
5 aleqsievi serafime, iazajievi sergi (arqimandritebi) `ratom ar
SeiZleba qristiani iyos ekumenisti~ _ sityva marTlisa
sarwmunoebisa t.V Tb. 1995
6 anasaSvili m. `rogorc upirvelesi sulieri instituti~ _ gaz.
saqarTvelos respublika 2001 10 marti #57 gv.4
7 ara gaqvs ufleba waarTva sicocxle imas, visTvisac ar miginiWebia...
gaz. axalgazrda iverieli 1990w. (d) 8 noemb. #.123 gv.2
8 aroSvili gelasi (mRvdeli) _ `isini etlebiTa da isini hunebiTa,
xolo Cven saxeliTa uflisa RmrTisa Cvenisa~ _ sainformacio
saagento `gea~ 1998 22 ianv.
9 asaniSvili g. `marTlmadidebloba, faqtobrivad, saxelmwifo
religiis dargSi adis~ _ gaz. `24 saaTi~ 2002 5 oqt. #125 gv.6
10 afridoniZe S. `roca SeTanxmeba arRvevs Tanxmobas~ _ gaz.
saqarTvelos respublika 2001 14 marti #60 gv.1,6 da 15 marti #61 gv.
3.
11 bakaSvili z. `ieRovelebs parlamentSi Sesasvleli mudmivi saSvi
aqvT~ _ gaz. `axali Taoba~ 2001 3 aprili #91 gv.5
12 bakaSvili z. `saqarTvelos mosaxleobis 91% marTlmadidebeli
eklesiisTvis gansakuTrebuli statusis miniWebis momxrea~ _ gaz.
axali Taoba 2000 29 Teberv. #58 gv.10.
13 balaZe g. `sapatriarqo gandgomil berebs Sexverdas sTavazobs~ _
gaz. axali Taoba 1997 10 agv. #218 gv.5
158
14 baSaruli g. `viTom eyofa sami xma? anu ra unda soflis Senebas” _
gaz. axalgazrda iverieli 1990w. (e) 9 ivn. #64 gv.8
15 beTaniis, SiomRvimis da daviT garejis mamaTa monastrebSi
locvisas ilia II-is saxels aRar ixsenieben. gaz. axali Taoba 1997
20 maisi #136 gv.1,2
16 berdiaevi n. `msoflio eklesia da konfesionalizmi~ eklesiis
sazRvrebi Tb.2000 268 gv.
17 beriZe g. `sakaTedro taZris konkursze” _ gaz. axalgazrda
iverieli 1990w. (v) 29 mart. #34 gv.6
18 brZaneba #340. gaz. axalgazrda iverieli 1991 4 maisi #51 gv.1
19 gabaSvili g. `mitropoliti vitali_ekumenizmi~ _ gaz. saqarTvelos
respublika 1991 6 noemberi gv. 3
20 gabaSvili g. `romis papis vizitma sruli kraxi ganicada~ _ gaz.
dro 1999 16-22 noemberi gv.5
21 gaz. axalgazrda iverieli 1991 2 maisi #50 gv.1
22 gaz. kavkasioni 1997 15 ivl. #122 gv 1,6
23 gaz. saqarTvelos respublika 1991 28 maisi #106 gv.1
24 gaz. saqarTvelos respublika 1992 8 ianv. gv.1
25 gaz. saqarTvelos sapatriarqo 1997 ianvari #1 gv.11
26 gamsaxurdia z. saqarTvelos sulieri missia Tb. 1983
27 gancxadeba, qronika, informacia. gaz. axalgazrda iverieli 1990w.
(z) 16 oqt. #112 gv.6
28 ganxeTqileba saqarTvelos eklesiaSi kidev ufro gaRrmavda. gaz.
axali Taoba 1997 29 ivl. #206 gv.4
29 gafrindaSvili m. `romis papi gulis TrTolviT Segveyreba, rogor
SeveyrebiT Cven mas?~ _ gaz. meridiani 44 1999 8-10 noemberi #129 gv.1
30 gegeSiZe d. `eklesia da mSvidobisaTvis brZola~ _ gaz. komunisti
1988 25 noemberi #271 gv.3
31 gelaSvili d. `gamoRma SerCenis imediT...~ _ gaz. saqarTvelos
respublika 1997 14 ivnisi # 136 gv. 3
32 gvasalia j., `qsnis xeobis istoriuli geografiis sakiTxebi~,
saqarTvelos istoriuli geografiis krebuli, t.III. Tb. 1967
159
33 gvelesiani a. `mZimea jvari Cveni, magram aris imedi, romelic
yvelaze bolos kvdeba” _ gaz. axalgazrda iverieli 1990w. (T) 7 agv.
#.83 gv.4
34 gigauri g. `vatikani qarTveli qristianebisgan tolerantobas elis~
_ gaz. dilis gazeTi 1999 19 oqtomberi #239 gv.15
35 gigineiSvili m. `nu gavemijnebiT erTmaneTs~ _ gaz. saqarTvelos
respublika 1992 8 ianv. gv.3
36 gignaZe Teodore (mRvdeli) professor a. osipovis leqciis
mixedviT. Jurn. `karibWe~, 2004, ivlisi, gv.12.
37 giorbeliZe i. _ ekumenizmi_amao cda qristianobis gaerTianebisa.
baTumi 1977 52 gv.
38 giorgaZe m. `mniSvnelovani momentebi romis papis vizitis miRma~ _
gaz. kviris palitra 1999 8-14 noemberi #45 gv.6
39 giorgaZe m. `saqarTvelos winaaRmdeg meTodurad ibrZvian~ _ gaz.
dilis gazeTi 2000 8 maisi #101 gv.4
40 gogoWuri c. `safaraSi gaixsna sasuliero saswavlebeli” _ gaz.
axalgazrda iverieli 1990w. (i) 27 oqt. #118 gv.5
41 gogoWuri c. `Sesakreblad qarTvelTaTvis~ _ gaz. axalgazrda
komunisti 1990w. 11 ianv. #.4 gv7
42 grZeliSvili d. `batonebo, evropaSi arc mTlad ase yofila saqme~
_ gaz. kviris palitra 2002 13-19 maisi #19 gv.13
43 gulua e. `kanonproeqti `religiis Sesaxeb~ mzad aris~ _ gaz.
rezonansi 2002 29 marti #83 gv.6
44 gulua e. `xelSekruleba eklesiasa da saxelmwifos Soris mzadaa~
_ gaz. rezonansi 2001 10 ianv. #7 gv.9
45 dedabriSvili T. `Txovna~ _ gaz. saqarTvelos respublka 1991 17
seqt. #180 gv.3
46 dedabriSvili T. `marTlmadidebluri wm. sinodi cezaropapizmis
kabiT Seimosa~ _ gaz. jorjian Taimsi 1997 21-28 maisi #28 gv.3
47 ekumenizmi – antiqristes religia Tb. 2002 gv.340
48 eris saganZuri saerTo kuTvnilebaa. gaz. saqarTvelos respublika
2001 21 Teb. #42 gv.2
160
49 vandalebi. gaz. axalgazrda iverieli 1991 13 apr. #42 gv.1
50 vardosaniZe s. `rusi mRvdelmTavrebic afxazeTsa da samaCabloSi
ormag standarts mimarTaven~ _ gaz. dilis gazeTi 2000 10 marti #52
gv.15
51 TofCiSvili r. saqarTveloSi osTa Camosaxlebisa da Sida qarTlis
eTnoistoriuli sakiTxebi. Tb. 1997, 232 gv.
52 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilsisi saxelmwifo universitetis
gancxadeba. gaz. axalgazrda iverieli 1991 28 seqt. #110-111 gv.1
53 ilia II-is viziti SveicariaSi. Jurn. jvari vazisa 1981 @1 gv. 6
54 imedaZe T. `monanieba da sasjeli~ _ gaz. Tbilisi 1997 22 maisi #59
gv.2
55 istoriuli mniSvnelobis. gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 15 noemb.
#.126 gv.1
56 kalaZe a. `Dixi – Finita La Comuna!” _ gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 13
seqt. #.99 gv.5
57 kardinal franc kionigis viziti TbilisSi. Jurn. jvari vazisa 1980
#2 gv. 47
58 kartaSevi a. `eklesiaTa erToba istoriis gadmosaxedidan~ _
eklesiis sazRvrebi. marTlmadidebeli eklesia da ekumenuri
moZraoba. Tb.2000 gv.268
59 kartaSevi a. `marTlmadidebeli eklesia da ekumenuri moZraoba~ _
eklesiaTa erToba istoriis gadmosaxedidan. eklesiis sazRvrebi Tb.
2000 gv. 268
60 kekelia T., gavaSeliSvili e., ladaria k., sulxaniSvili i.
marTlmadidebeli eklesiis roli qarTuli nacionaluri identobis
CamoyalibebaSi (XX saukunis bolo – XXI saukunis dasawysi). Tb.
2013 w
61 kikaCeiSvili m. `dRes eklesiisTvis de faqto ufro mniSvnelovania,
vidre de iure~ _ gaz. dilis gazeTi 2001 4 apr. #74 gv.8.
62 kilaZe m. `isev sulierma mxneobam unda gvixsnas~ _ gaz.
saqarTvelos respublika 1991 9 maisi #90 gv.1
63 kilaZe m. `istoria yvelas Tavisas miagebs” _ gaz. axalgazrda
161
iverieli 1990w. 9 ivnisi #.64 gv.1
64 kinwuraSvili T. `stumarmaspinZloba politreligiurad~ _ gaz.
droni 1999 9 noemberi #134 gv.3
65 klarjeiSvili n. `riTac movediT, rac gvixsnis...” _ gaz. axalgazrda
komunisti 1990w. 22 Teb. #.22 gv.6
66 konkordati marTvis mowesrigebisa da TanmSromlobisTvis. gaz.
saqarTvelos respublika 2000 26 seqt. #259 gv.3
67 koplataZe g. `WeSmariti mwyemsi erisa~ _ gaz. saqarTvelos
respublika 2002 19 oqt. #255 gv.1,2
68 koJiaSvili f. `Cvenc TqvenisTana varT” _ gaz. axalgazrda
komunisti 1990w. 4 ianv. # 1 gv.4
69 krebuli `afxazeTis istoriis problemebi~. z. cincaZe – afxazeTis
saqarTvelodan mowyvetis saTaveebTan
70 krebuli `afxazeTis labirinTi~. Tb. 1999
71 labaZe T. `saxelmwifosa da eklesias Soris konkordati
gaformdeba~ _ gaz. axali 7 dRe 2002 11-17 oqt. #36 gv.12
72 loria v., gelaSvili b. `gaacnobiereT, saqarTvelos xelisufleba
aSenebs klerikalur saxelmwifos~ _ gaz. dilis gazeTi 2001 24
marti #65 gv.9
73 mamuli, ena, sarwmunoeba. gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 27 marti
#33 gv.3
74 markozaSvili l. `alaniis eparqiis~ warmoSoba-moRvaweobis
mizezebi da mosalodneli Sedegebi (2005-2010 ww.). samagistro
naSromi, 2011
75 maCxaneli g. `ruseTi sindisis Tavisuflebis ZiebaSi~ _ gaz.
kavkasioni 1997 32 oqt. #172 gv.1,7
76 maCxaneli q. `ideologiuri omis safrTxe sazogadoebas `tranSeebs~
aTxrevinebs~ _ gaz. rezonansi 1997 27 ivn. #203 gv.3
77 maxaraZe m. `XV s-is antiosmaluri koaliciebi~ (disertacia) Tsu
2003 gv.162
78 memorandumi moskovisa da saqarTvelos xelisuflebisadmi _
saqarTvelos helsinkis kavSiri, wm. ilia marTlis sazogadoeba 1990
162
w. 9 aprili. gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 12 aprili #.40 gv.5
79 mexatiSvili z. `qarTul modelze gvefiqra~ _ gaz. axali epoqa 2002
4-6 ivn. #43 gv.9
80 mis yovladuwmindesobas, dimitrios I-s, konstantinopolis-axali
romis mTavarepiskoposs da msoflio patriarqs. gaz. saqarTvelos
respublika 1991 13 apr. #72 gv.1
81 mitropoliti nikolozi _ `saqarTvelos eklesia ekumenuri
moZraobis Tanamedrove etapze~ _ Jurn. jvari vazisa 1983 #1 gv.10
82 mogvec Cven ufalo, guli brZeni da gonieri. gaz. axalgazrda
iverieli 1990w. 30 agv. #93 gv.3
83 modioda nino mTebiT. gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 2 ivn. #.61
gv.1
84 mraval Soba dRes, qarTvelo ero. gaz. saqarTvelos respublika 1991
5 ianv. #3 gv.1
85 mrgvali magidis politikuri organizaciebis gancxadebebi. gaz.
axalgazrda iverieli 1990w. 30 agv. #.93 gv.2
86 msoflio patriarqis stumroba TbilisSi. Jurn. jvari vazisa 1987
#2 gv. 12
87 mWedliSvili z. `saubari lovard tuxaSvilTan `satanuri samebis”,
`didi aRmociskrebis” da sxvaTa Sesaxeb _ gaz. axalgazrda
iverieli 1990w. 2 agv. #.81 gv.4
88 mWedliSvili c. `kurTxeul iyos” _ gaz. axalgazrda iverieli 1990w.
17 Teb. #.20 gv.8
89 mWedliZe i. `eklesiaTa msoflio sabWodan gamosvla wmida sinodis
gadawyvetilebaa da mas win veravin aRudgeba~ _ gaz. axali 7 dRe
2003 18-24 ivlisi #28 gv.13
90 nikuraZe r. `patriarqebi nacionalizmisa da qsenofobiis
winaaRmdeg~ _ gaz. 24 saaTi 2004 5 marti #5 gv. A3
91 orientaciuli brZola religiuri niSniT. gaz. dilis gazeTi 1999,
19 oqtomberi #239 gv.1
92 ocsaukunovani qarTuli eklesia. Jurn. jvari vazisa 1983 #1 gv.5
163
93 pavliaSvili q. rusuli saeklesio reformaciis warumatebeli
proeqti-brZola aramarTlmadidebelTa uflebebisaTvis. rusistikis
saerTaSoriso konferenciis masalebi. Tsu 2008
94 pavliaSvili q. saqarTvelos samociqulo marTlmadidebeli
eklesiis istoria (1800-1945), Tbilisi, 2008, 552 gv.
95 papaSvili m. saqarTvelo-romis urTierToba Tb. 1995 340 gv.
96 papuaSvili n. _ msoflio religiebi saqarTveloSi Tb. 2002 232 gv
97 paWkoria T. `mitropoliti mogviwodebs~ _ gaz. saqarTvelos
resublika 1991 30 marti #61 gv.1
98 pipinaSvili d. samxreT kavkasiis konfliqtebi da regionaluri
stabilurobis problemebi, Tbilisi, axali azri, 2009, 252 gv.
99 JuJunaZe o. `XV s-is I naxevris saqarTvelos sagareo politikis
istoriisTvis~ _ krebuli `qarTuli samefo-samTavroebis sagareo
politikis istoriidan~ w. I Tb. 1970 249 gv.
100 Jurn. iveriis gabrwyineba #18
101 Jurn. karibWe, 2004, ivlisi.
102 Jurn. jvari vazisa 1979 #1 gv. 5; gv. 14
103 Jurn. jvari vazisa 1979 #2 gv 8; gv. 33
104 Jurn. jvari vazisa 1980 #1 gv. 9; gv. 49
105 ra qonebas miiRebs sapatriarqo. gaz. axali Taoba 2002 10 oqt. #279
gv. 8
106 ra SeiZleba mohyves saeklesio ganxeTqilebas (visken aris
mimarTuli saqarTvelos eklesiaSi ganxeTqilebis SemomtanTa
mzera?) Tb. 1997 gv. 20
107 religiis kanonis miReba saqarTveloSi xels aravis aZlevs. gaz.
jorjian Taimsi 2002 18-25 ivl. #28 gv.5
108 religiuri TviTgamocemidan misionerul sazogadoebamde. gaz.
axalgazrda iverieli 1990w. 19 maisi #54 gv.5
109 rogava g. religia da eklesia afxazebSi. Tb. 2007
110 rurua i. `yvelaferi dRes ar dawyebula~ _ gaz. literaturuli
saqarTvelo 1993 15 ianv. #3 gv.4
111 sabWoTa qarTuli enciklopedia (tomeuli)
164
112 samegobro gzebi. Jurn. jvari vazisa 1978 #1 gv. 21
113 sapatriarqo sxvadasxva konfsiebTan xelSekrulebis dadebas
apirebs. gaz. rezonansi 2001 24 ianv. #21 gv.9
114 sapatriarqosgan gandgomilni provokaciis msxverplni arian. gaz.
axali Taoba 1997 27 agv. #235 gv.7
115 saqarTvelos konstitucia (miRebuli saqarTvelos damfuZnebeli
krebis mier 1921 wlis Tebervlis 21) Tb. 1990
116 saqarTvelos konstitucia Tb. 2004 gv.6 Tavi I, muxli 9
117 saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis wmida sinodis sxdomis
oqmi. gaz. saqarTvelos respublika 1997 21 maisi #115 gv.2
118 saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis wminda sinodis ganCineba
8.X (25.IX) 1998 saRvTismetyvelo komisiis daskvnebi. saqarTvelos
sapatriarqo 1999 w. (gv.sr.r. 36)
119 saqarTvelos mwvaneTa partia `rogor mivaRwioT mSvidobas~ _ gaz.
axalgazrda iverieli 1991 5 oqt. #113-114 gv2
120 saqarTvelos ocsaukunovani eklesia. Jurn. `jvari vazisa~ 1983 #1
gv.44
121 saqarTvelos prezidentis eduard SevardnaZis preskonferencia. gaz.
saqarTvelos respublika 1999 9 noemberi #304 gv.2
122 saqarTvelos respublikis prezidentobis kandidatis zviad
gamsaxurdias saarCevno programa. gaz. saqarTvelos respublika 1991
22 maisi #99-100 gv.4
123 saqarTvelos sapatriarqos prescentris gancxadeba eklesiaSi
Seqmnili viTarebis gamo. gaz. saqarTvelos respublika 1997 10
agvisto #192 gv.4-10
124 seTuriZe m. `moswavleebi iTxoven” _ gaz. axalgazrda komunisti
1990w. 4 ianv. #.1 gv.2
125 sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis sagangebo brZaneba.
gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 1 noemb. #.123 gv.2
126 sruliad saqarTvelos RvTisSvilTa kavSiris gancxadeba _ gaz.
axalgazrda iverieli 1991 15 ianv. #5 gv.3
127 statistikuri monacemebi. gaz. saqarTvelos respublika 1999 11
165
noemberi #306 gv.1
128 subari s. `ganxeTqileba saqarTvelos eklesiaSi~ _ gaz. kavkasioni
1997 24 ivl. #127 gv.1,2
129 subari s. `sqizmatebo yvela qveynisa, SeerTdiT~ _ gaz. `kavkasioni~
1997 15 ivl. #122 gv.1,6
130 subeliani s. `gandgomilTa ukan araeklesiuri Zalebi dganan~ _ gaz.
kavkasioni 1997 23 ivlisi #126 gv.2
131 surmaniZe o. `xelovnuradaa Seqmnili” _ gaz. axalgazrda iverieli
1990w. 19 aprili #43 gv.3
132 tabaRua i. _ saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacaebSi Tb.
1984 gv. 334
133 tabiZe k. `Zeglebi da naZeglarebi” _ gaz. axalgazrda iverieli
1990w. 13 seqt. #.99 gv.1
134 tarle e.v. _ evropa venis kongresidan versalis zavamde 1814-1912 Tb.
1925
135 fanculaia T. `Tanamedrove qarTuli marTlmadideblobis
socialuri pozicia~ 1988 gv. 32
136 fanjikiZe T. _ religiuri procesebi saqarTveloSi XX da XXI
saukuneTa mijnaze. Tb. 2003 436 gv.
137 fanjikiZe T. _ qristianoba qarTul-rusul urTierTobebSi. Tb. 2005
gv.40-48 (gv.sr.r. 80)
138 feraZe, wm. mRvdelmowame grigoli _ `mamao Cvenos~ ganmarteba.
qadagebebi. narkvevebi Tb. 2001
139 qvariani s., qarTveli eris istoria, Tb. 1919 gv. 22
140 Sexvedra sapatriarqoSi `vimedovneb, rom gamoiCenT Cveul
gulisxmierebas...~ _ gaz. `saqarTvelos respublika~ 1999 9 noemberi
#304 gv.3
141 Sexvedra sapatriarqoSi vimedovneb, rom gamoiCenT Cveul
gulisxmierebas.... gaz. saqarTvelos respublika 1999 9 noemberi
#304 gv.3
142 Sexvedra sapatriarqoSi. gaz. saqarTvelos respublika 1991 9 maisi
#90 gv.4
166
143 SveliZe evtiqi (ber-monazoni) sicruisgan Tavdasacavad! #1
antisqizmatikoni _ Wulevis monasteri 2001 (gv. 20)
144 CikvaiZe d. _ konstituciuri SeTanxmeba saqarTvelos saxelmwifosa
da saqarTvelos samociqulo avtokefalur marTlmadidebel
eklesias Soris. Tb. 2003 gv.25 (gv.sr.r. 40)
145 CikvaiZe d. _ saeklesio samarTlis sakiTxebi wigni I Tb. 2005 gv.37
(gv.sr.r. 150)
146 ComaxaSvili i. `did xar Sen ufalo da sakvirvel arian saqmeni
Senni~. gaz. jorjian Taimsi 2002 17-24 oqt. #40 gv.14
147 cagareiSvili v. `SeiZleba Tu ara komunisturi partia iyos
erovnuli?” _ gaz. axalgazrda iverieli 1990w. 6 dek. #.136 gv.3
148 cacanaSvili m. `qarTuli marTlmadidebeli eklesiis samarTlebrivi
statusisTvis~ _ gaz. saqarTvelos respublika 2001 8 marti #54 gv.2-
3
149 cincaZe i. _ moskovis samTavros warmoqmna da ganviTareba XII-XV ss-
Si Tb. 1973 gv. 274
150 cincaZe i. _ Ziebani ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriidan
(X-XVI ss) Tb. 1956
151 cxovrebaZe z. `axali etapi erisa da beris cxovrebaSi~ _ Jurn.
moyvasi 2002 #2 noemb. gv.10-11
152 wereTeli i. `mowodeba sruliad saqarTvelosa da qarTveli
erisadmi~. gaz. axalgazrda iverieli 1991 17 ianv. #16 gv.4
153 xergiani m. `davfiqrdeT, sanam vityodeT~ _ gaz. saqarTvelos
respublika 1992 8 ianv. gv.3
154 xecuriani j. `saxelmwifo da eklesia~ _ gaz. dilis gazeTi 2001 26
Teb. #42 gv.10
155 xuciSvili q. `religiuri situacia Tanamedrove saqarveloSi
sekularizacia-desekularizaciisa da globalizaciis procesebis
fonze~ _ krebuli `saerTaSoriso konferencia _ religia da
sazogadoeba _ rwmena Cvens cxovrebaSi~ Tb. 2004 gv.37
156 xuciSvili q. religiuri situaciis cvlileba da usafrTxoeba
saqarTveloSi, Tb. 2004. 233gv.
167
157 xucurauli i. `qristianuli religiisa da samarTlis
urTierTdamoki-debuleba saxelmwifoSi~ _ Jurn. samarTali 2001 #9-
10 gv.21
158 javaxiSvili iv. qarTveli eris istoria, t. V, gv. 65-66, 68
159 javaxiSvili iv. qarTuli samarTlis istoria I Tb. 1928, gv.58, gv.220
160 jalabaZe g. eTnikuri procesebi Sida qarTlSi. Tb. 1987
161 janaSvili m. saqarTvelos saekklesio istoria tf. 1886 350 gv.
162 jafariZe anania (mitropoliti) _ saqarTvelos saeklesio krebebi
w.3 Tb. 2003
163 jafariZe anania (mitropoliti) _ saqarTvelos saeklesio krebebi
w.1 Tb. 2003 430gv.
164 jafariZe anania (mitropoliti) _ saqarTvelos samociqulo
eklesiis istoria t. II Tb. 1998 400 gv.
165 jafariZe anania (mitropoliti) _ saqarTvelos samociqulo
eklesiis istoria t. III Tb.2000 (gv. 416)
166 jafariZe anania (mitropoliti) _ saqarTvelos samociqulo
eklesiis istoria t. IV Tb. 2003 gv. LI
167 Близнюк И.– Молодежное религиозное движение набирает силу - Независемая
Газета 1991 4.М №56, стр. 6
168 Борисов Н.С. – Русская церковь в политической борьбе XIV-XV вв. 206 cc.
169 Ватикан придает большое значение содействию свободе вероисповидания в
Грузий. газ. Свободная Грузия 1999 17 авг. #188 стр. 1
170 Казакова Н.А. Лурье Я.С. – Антифеодальные еретические движения на Руси XIV-
начала XVI века М.Л.1955 544 cc.
171 Клибанов А.И. – Реформационные движения в России М. 1960 412 cc.
172 Конференция всех церквей и религиозных объеденений в СССР, посвященная
вопросу защиты мира. Издание Московской Патриархии 1952
173 Красиков Ан. – Глобализация и Православие М. 2005 сс 38
174 Православие и Экуменизм. Документы и материалы 1902-1998. М.1999 (gv.sr.r. 496)
175 Сметанин В.А. – Византийское общество XIII-XV вв. по данным эпистолографии.
Свердловск 1987 288 cc.
168
176 Тихомиров М.Н. – Исторические связи России со славянскими странами и
Византией М. 1969 cc. 374
177 Уаит Л. 'Государство- Церковь: Его Формы и Функции' - Избранное: Эволюция
Культуры. М. стр.372
178 Церковь и претенденты на «симфонию» - газ. Независемая Газета (Религии) 1998 23
янв. стр. 12 (4)
179 Шевченко М. 'Разрыв или продолжение диалога' газ. Независимая Газета 2000 г.
29 июля №140 стр1-3
180 Knox Zoe – Russian Society and the Orthodox Church. London New York 2005
internetmasalebi:
181 afxazebi saqarTveloSi, 2009, http://iberiana.wordpress.com/about/mosaxleoba/
182 afxazeTis istoria, 2010; http://goabkhazia.com/en/history.php
183 gvasalia j. `osebi saqarTveloSi~. onlain wigni `saqarTvelos
aris ese”. Tbilisi, gamomc. `cicinaTela~ 2003. mis.:
http://children.wanex.net/istoria/osebi.htm wvdomili 05. 2012
184 guguSvili g. cxum-afxazeTis eparqia. 2004;
http://www.orthodoxy.ge/tsnobarebi/eparqiebi/afkhazeti.htm
185 evrokavSiri samxreT kavkasiasTan urTierTobis gasaRrmaveblad
emzadeba, 2010; http://itv.ge/?p=23071
186 ToTaZe a. osebi saqarTveloSi I, 2008,
http://iberiana.wordpress.com/samachablo/totadze-osebi/
187 ingoroyva p. afxazeTis samefo, 2011;
http://iberiana.wordpress.com/afxazeti/ingorokva/
188 kvirikaSvili v. `samxreT oseTis~ terminis warmoSobis istoria~,
2010; http://expertclub.ge/portal/cnid__3844/alias__Expertclub/lang_ka-
GE/tabid__2546/default.aspx
189 kvirikaSvili l. `osuri separatizmi samaCabloSi – politikuri
istoria~. onlain gaz. `asaval-dasavali~, 2006 w. 15 oqtomberi,
http://mamuli.net/simartle/default.asp?bpgpid=28&pg=1
169
190 mindiaSvili b. eklesiisa da saxelmwifos urTierToba, 2009;
http://www.gipa.ge/gipa/index.php?option=com_content&view=article&id=68&Itemid=
45&lang=ka
191 misi yovladuwmidesobis, msoflio patriarq barTlomeos I-is
sityva warmoTqmuli Tbilisis saxelmwifo universitetSi, 2009;
http://library.church.ge/index.php?option=com_content&view=article&id=355:-----i--
&catid=48:2010-12-12-19-54-08&Itemid=68&lang=en
192 mWedliSvili m. ruseT-saqarTvelos diplomatiuri urTierTobisa
da misi Sedegebis mokle istoriuli mimoxilva (1491-1783 wlebi),
2010, http://matiane.wordpress.com/2010/05/14/history-of-russian-georgian-diplomacy/
193 paiWaZe x. `religiuri diversia amanaTebiT. saientologia~ kviris
palitra. 23-08-2010. www.kvirispalitra.ge/public/4674-religiuri-divresia-
amanathebith.html
194 religiuri problematikis sakiTxebze Catarebuli sociologiuri
kvleva, meaTe studia, 17.10.2003,
http://www.radiotavisupleba.ge/content/article/1531440.htm
195 saqarTvelos aTeistTa vebgverdi, 2006;
http://geoatheism.narod.ru/publications1.htm
196 sigua T. `gamsaxurdias xelisufleba patriarqs cudad epyroboda~,
2010, http://sana.ge/address/news/cat/6446/id/9979/%E1 29.11.2010
197 sonRulaSvili a. "rodis da visTvis Seiqmna termini - "samxreT
oseTi"?" 2010; http://iberiana.wordpress.com/songulashvili/as7/
198 fifia n. afSil-abazgTa eTnikuri kuTvnilebis sakiTxisTvis, 2009,
http://www.lib.ge/body_text.php?7839
199 yofili samxreT oseTis avtonomiur olqSi konfliqtis mokle
istoria, 2012; http://www.parliament.ge/files/617_8236_358700_samxret_oseti.pdf
200 http://planeta.ge, http://planeta.ge/index.php?showtopic=1953 – HaMMerFaLL 17 July
2009 - 03:22 AM
201 http://politforumi.com, http://politforumi.com/lofiversion/index.php?t5041.html -
germany87, Apr 25 2009, 04:00 PM
202 http://tbiliso.ge, http://tbiliso.ge/index.php?/topic/2665 - zatoiCi -14 July 2009 -
04:33 AM
170
203 http://forum.ge,
http://forum.ge/?s=5668e22b7db547f1807bacdf7dcadb73&f=84&showtopic=33800767
&st=15 nikuSa_marqsi 20 Dec 2007, 09:52 #7801195
204 Акт о каноническом общении Акт о каноническом общении, 2010;
http://ru.wikipedia.org/wiki/
205 Бубнов П. В. (А) Русская Православная Церковь и Всемирный Совет Церквей в
1946-1948 годах: предыстория взаимоотношений; 2009,
http://minds.by/academy/trudy/3/tr3_10.html
206 Бубнов П. В. (Б) Русская Православная Церковь и Всемирный Совет Церквей: 60
лет сосуществования (1948-2008), 2009;
http://minds.by/academy/trudy/6/tr6_9.html
207 Верховский А. Русская Православная Церковь и свобода выражения в светском
обществе,2008; http://index.org.ru/journal/11/verh.html
208 Воронцова Л.М., Филатов С.Б. , Фурман Д.Е., Религия в современном массовом
сознании Москва, 1995 г., http://www.krotov.info/history/20/tarabuk/1995voro.htm
209 Дубин Б. Массовое православие в России, 2004, http://index.org.ru/
210 Елистратов В.С.- Два вектора российской экспансии XXI века: вера и язык, 2008,
http://magazines.russ.ru/znamia/
211 Еремин В.А. Государство и общество современной России в социальной
концепции Русской православной церкви, 2006, http://www.yspu.yar.ru/vestnik/
212 Куницын И. Защита религиозной идентичности в эпоху глобализации, 2004;
http://www.pravoslavie.ru/analit/
213 Левашов В.К. Динамика Социально-Политической Ситуации в России: Опыт
Социологического Мониторинга. 1997 г. Online book
http://ecsocman.edu.ru/data/153/853/1231/002.LEVASHOV.pdf
214 Музафаров A. Год Православной России 2004; http://www.pravoslavie.ru/
215 Непризнанное православие. Южная Осетия и Абхазия: дела духовные, 2011,
http://www.otechestvo.org.ua/vesti/20053/v3107.html
216 Религия в цифрах и фактах (2007);
http://statistika.ru/naselen/2007/12/05/naselen_9686.html
217 Религия граждан России, 2012; http://www.atheism.ru/archive/text/145.phtml
171
218 Религия_в_России - Распространенность православия в России,, 2010;
http://ru.wikipedia.org/wiki/
219 Русская Православная Церковь Заграницей, 2012;
http://www.patriarchia.ru/db/text/245344.html
220 Русская церковь в патриаршество Алексия II / Внутренние проблемы и нестроения,
2014, www.wikipedia.ru
221 Русская церковь на пороге третьего тысячелетия, 2007,
http://www.ng.ru/ng_religii/2000-12-27/2_tserkov.html
222 Сачков B. Новый Русский Атеизм и РПЦ, 2011; http://www.ateism.ru/
223 Священный синод Русской православной церкви отказал сепаратистам, 2008;
http://tverdyi-znak.livejournal.com/61819.html
224 Секретный отдел КГБ (тринадцатый) Русская порнославная церковь Московской
Патриархии как филиал госбезопасности СССР-РФ, 2009, http://pridurki.org/
225 Слесарев A. B. Неканоническое Православие: Старостильный раскол в
непризнанной республике Южная Осетия, 2009, http://minds.by/article/61.html
226 Странный юбилей, 2008, http://religion.ng.ru/events/
227 Стрельчик Е. - Страсти по храму, 2011; http://religion.ng.ru/facts/
228 Тирле A. Реванш РПЦ и экспансия заморских религиозных сект. Часть I и II, 1999;
http://www.opeterburge.ru
229 Филатов C., Лункин P., Статистика российской религиозности: магия цифр и
неоднозначная реальность, 2005;
http://www.archipelag.ru/authors/filatov/?library=2043
230 Храмов A. Прагматичная тень, 2009,
http://www.kasparov.ru/material.php?id=48EC80A33ACFF
231 Храмов А. РПЦ предает абхазов и осетин, 2009; http://sceptic-
rus.livejournal.com/1802935.html
232 Язькова A. Кавказ и Россия. Из истории российско-грузинских отношений. 2011;
http://ricolor.org/europe/gruziya/gr/ist/4/
233 Caucasus Barometer. The Caucasus Research Resource Centers 2008, 2009, 2010, 2011.
http://crrc.ge/oda/ wvdomili 12.09.2012
234 Daniel G. Reid Dictionary of Christianity in America InterVarsity Press 1990
172
235 Discrimination against atheists;
http://en.wikipedia.org/wiki/Demographics_of_atheism
236 Eurobarometer Poll 2005, http://wapedia.mobi/en/Demographics_of_atheism
237 Hood R.W, Hill P.C, Spilka B. The Psychology of Religion: An Empirical Approach. [book
online] New York, The Guilford Press 2009, available from
http://books.google.ge/books?id=ETVk59xbc90C&pg=PA132&lpg=PA132&dq=psycholo
gy+of+faith+and+atheism&source
238 http://forum.tsu.ge/lofiversion/index.php/t14364.html - aivi, Jun 23 2009, 0:36
239 International Religious Freedom Report 2008, U.S. Department of State;
http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/108447.htm
240 Russian Orthodox Church Outside Russia;
http://en.wikipedia.org/wiki/Russian_Orthodox_Church_Outside_Russia
241 Vitz P.C. Psychology of Atheism, 2011;
http://www.simpletoremember.com/articles/a/psychology-of-atheism/
242 www.christianitytoday.com
243 www.en.wikipedia.org
244 www.orthodoxinfo.com
245 www.religiebi.info
246 www.shc.edu/theolibrary/ecu.htm
247 www.vatican.va
248 www.wcc.coe.org
249 www.wikipedia.ru - Русская церковь в патриаршество Алексия II / Внутренние
проблемы и нестроения
250 Zuckerman P. Top 50 Countries With Highest Proportion of Atheists / Agnostics. 2005;
http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html