Page

1

Daiktinės teisės konspektas

4.20 straipsnis. Daiktinės teisės sąvokaDaiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

Daiktinė teisė yra absoliuti, o prievolių teisė – santykinė. Daiktinės teisės turėtojas nėra santykyje su kažkuo, nes negali būti santykio tarp subjekto ir objekto t.y. nėra kelių subjektų, tarp kurių būtų santykis. Yra tik neapibrėžtas ratas asmenų. Daiktinė teisė yra civilinės teisės institutas. Daiktinė teisė – tai absoliuti asmens teisė į daiktą.

Daiktinės teisės turėtojo (aktyvaus subjekto) atžvilgiu kiti subjektai, kuriais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, yra pasyvūs. Daiktinės teisės atsiranda nepriklausomai nuo pasyvių subjektų valios, be to, bet kuris iš šių subjektų gali pažeisti daiktines teises.

(<..> svarbiausias daiktinės teisės požymis yra jos absoliutumas, pasireiškiantis tuo, kad vieno konkretaus asmens teisė į daiktą suponuoja neapibrėžtos grupės t.y. visų aplinkinių asmenų, pareigą netrukdyti šia teise naudotis ją turinčiam asmeniui. Tuo daiktinė teisė iš esmės skiriasi nuo santykinės (sąlyginės) prievolių teisės, kuri suprantama kaip vieno ar kelių konkrečių asmenų teisė reikalauti iš kito konkretaus asmens ar asmenų atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tačiau tam, kad kurią nors teisę būtų galima pripažinti daiktine, būtini mažiausiai dar du, jos absoliutų pobūdį išreiškiantys požymiai – tai sekimo teisė (pranc. le droit de suite) ir pirmenybės teisė (pranc. le droit de preference). <..> sekimo teisė, teisės literatūroje suprantama kaip teisė, sekanti paskui daiktą (o ne paskui asmenį), daikto nuosavybei iš vieno asmens pereinant kitam. <..> įkeisto daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktą. Be to, hipoteka išlieka padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus <..>. Pirmenybės, arba prioriteto, teisė suponuoja, kad daiktinė teisė yra labiau privilegijuota, palyginti su kitomis prievolių teisėmis, susijusiomis su tuo pačiu daiktu. Pavyzdžiui, kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, pardavus įkeistą daiktą varžytinėse, savo reikalavimą iš to daikto vertės galės patenkinti pirmiau už bet kuriuos kitus nehipotekinius kreditorius. <..> Robert Juodka – Hipotekos reikalavimo perleidimo analizė: teorinės ir praktinės problemos, Teisė nr.50, 2004m.) Hipotekos sąvoka pateikia CK 4.170 str.

Daiktinės teisės turinys:1. valdymo teisė2. naudojimosi teisė3. disponavimo teisė

Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi savo turiniu: vienų daiktinių teisių turinys apima visas tris , o kitų - tik vieną teisę. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė.

Daiktinės teisės reguliavimo dalykas – tai turtiniai santykiai. DT reguliuoja santykius susiklostančius dėl daiktų ir kito turto (vertybinių popierių, pinigų ir kt.).

Daiktinės ir prievolinės teisės panašumai ir skirtumaiSkirtumai:

Prievolių teisėje visada yra du prievolinio teisinio santykio subjektai, kurie vienas kito atžvilgiu įgyvendina teises ir vykdo pareigas t.y. turi tam tikrų prievolių, tad ir prievolę gali pažeisti tik kuris nors iš prievolinių teisinių santykių subjektų. Daiktinę teisę gali pažeisti bet kuris asmuo (pasyvus subjektas). Tokiu atveju yra svarbus DT pobūdis (kokia tai teisė), DT turėtojas (aktyvus subjektas) ir pats DT objektas;

Page

1

Daiktinėje teisėje nėra svarbu, kokiu pagrindu atsiranda teisinis santykis, o prievolių teisėje – svarbu;

Daiktinė teisė apibūdina neapibrėžto asmenų rato pareigas, o prievolių teisė – konkrečių asmenų (prievolinių teisinių santykių subjektų) pareigas;

DT turėtojas gali daryti poveikį daiktui, įgyvendinti savo daiktinę teisę; Daiktinė teisė yra absoliuti, o prievolių teisė – santykinė; DT galiojimas terminais nėra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik ilgais laiko tarpais, o

prievolės yra terminuotos; DT įgijimas ir perleidimas nėra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik laikinai (pvz.:

užsieniečiams nuosavybė teisė); DT sąrašas yra išsamus ir baigtinis (numerus clausus principas), o prievolių ne; Daiktinių ir prievolinių teisių gynyba skiriasi; DT gali atsirasti be šalių valios, todėl DT mažą reikšmę turi šalių valia, tuo tarpu prievolių

teisėje šalių valia yra labai svarbi; Skiriasi objektai – DT dauguma objektų yra daiktai, o prievolių teisėje gali būti ne tik

daiktai (materialus objektas), bet ir nematerialūs objektai – tam tikri prievolės šalių veiksmai;

Panašumai: Yra teisinių santykių, kuriuose DT papildo prievolių teisę (pvz.: hipoteka). DT galioja tiek,

kiek galioja konkreti prievolė. DT, šiuo atveju, yra kaip šalutinė prie prievolių teisės, bet turi esminę reikšmę;

Yra mišraus pobūdžio teisių, kurios turi tiek daiktinės, tiek ir prievolinės teisės požymių (pvz.: nuomos sutartis – nuomotojo teisė seka paskui daiktą);

Yra didelė priklausomybė tarp daiktinių ir prievolinių teisių gynybos būdų (pvz.: restitucija, kuri galima tiek, kiek leidžia daiktinė teisė). Prievolinių teisių gynimo būdams būdingi daiktinių teisių gynimo būdų elementai (pvz.: kai dėl trečiųjų asmenų veiksmų gali būti visiškai neįmanoma įvykdyti prievolę, tada pripažįstama, kad kreditorius gali reikalauti, kad žalą atlygintų tretieji asmenys);

Prievolinė teisė gali būti susijusi su konkrečiu daiktu (pvz.: vykdymas natūra), bet pats santykis visada bus prievolinis;

Prievolinė teisė gali atsirasti kaip daiktinės teisės padarinys. Prievolinė teisė skirta saugoti daiktinę teisę, pvz.: uzufruktas, kurį nustatant atsiranda ne tik DT, bet ir tam tikros privolės (daiktinės turtinės prievolės);

Prievolės dalykas gali būti bet koks turtas (DT įprasti daiktai, nuosavybės t.perėjimas nustatomas pagal DT;

Prievolių teisėje ypač svarbią reikšmę turi daiktinės teisės pateikta klasifikacija, nes atsižvelgiant į daiktą skiriasi pati prievolė, jos padariniai;

Nuosavybės teisės vieta ir reikšmė DT sistemojeNuosavybės t. – plačiausia savo turiniu daiktinė teisė. Tai pagrindinė DT. Ji apima visas 3 teisių grupes (valdymo, naudojimo ir disponavimo teises). Savininkas turi visas 3 teisių grupes. Nuosavybės t. – plačiausiai naudojama DT.Visos DT yra tarpusavyje susiję, nes yra išvestinės iš nuosavybės t.DT galima skirstyti į:

1. teisės į savo daiktą (nuosavybės t.);2. teisės į svetimą daiktą (padeda įgyvendinti savininkui teises, nors ir riboja savininko teises);3. valdymas (nes tai yra faktinė būsena);

Page

1

DT atsirado, nes:1. tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti savo teises (atsirado privati nuosavybė, smulki žemėvalda,

todėl reikėjo servitutų ir pan);2. tam, kad žmonės galėtų tenkinti savo asmeninius, ūkinius ir kitokius poreikius;3. tam, kad asmenys galėtų būti savo turto savininkais;

DT objektasDT objektas – tai daiktai ir kitas turtas.Daiktai – tai: (CK 4.1 str.)

1. gamybos procese sukurtos materialios gėrybės (materialaus pasaulio dalykai).2. iš gamtos pasisavinti dalykai (pasisavinimas iš gamtos yra tada, kai asmuo įgyja galimybę

įgyvendinti teises į daiktą ir jas ginti, esant šių teisių pažeidimams);

Turto vertė pasireiškia per tai, kiek ir kokių teisių asmuo gali įgyvendinti.Turto sąvoka (aiškintina per paveldėjimo t.) – materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), turtinės teisės, skoliniai įsipareigojimai ir pan.

Daiktų rūšys:1. Kilnojamieji ir nekilnojamieji;

4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. (nekilnojamieji pagal prigimtį – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai)2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. (esminis vertės sumažėjimas – kosk durnius tai darytų? :D )3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.4. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. (nekilnajomojo daikto sudėtinės dalys)5. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.6. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grąžinti atgal. 7. Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.

2. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji;4.3 straipsnis. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai1. Pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšies požymiais apibūdinti ir individualių požymių neturintys daiktai. (Rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai gali būti pakeičiami tokiais pat daiktais, nes tokie daiktai negali būti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors požymius. Rūšiniai požymiai – tai požymiai bendri tam tikrai daiktų rūšiai).2. Nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibūdinti daiktai. (Individualiais požymiais apibrėžti daiktai yra nepakeičiami kitais daiktais. Individualūs požymiai – tai požymiai, kuriais daiktai skiriasi nuo kitų panašių daiktų.)

Page

1

Paskolos arba tiekimo sutarčių dalykais gali būti tik rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai (pakeičiamieji), o nuomos arba panaudos sutarčių – tik ind.požymiais apibrėžti daiktai (nepakeičiamieji). Draudimo arba pirkimo - pardavimo sutarčių dalykais gali būti tiek rūšiniais, tiek individualiais požymiais apibrėžti daiktai.

3. Individualiais ir rūšiniais požymiais apibūdinti;4.4 straipsnis. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai1. Individualiais požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų.2. Rūšies požymiais apibūdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktų rūšiai požymius.

4. Suvartojami ir nesunaudojami;4.5 straipsnis. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai1. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirtį, iš karto sunaikinami, prarandami arba iš esmės pasikeičia. (Maisto produktai, statybinės medžiagos ir kt.)2. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirtį, ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties. (Namų apyvokos reikmenys ir kt. Pagal nuomos ar panaudos suartis gali būti perduodami tik nesuvartojami daiktai)

5. Dalieji ir nedalieji;4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai1. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas.2. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai.3. Dalieji pagal prigimtį daiktai šalių susitarimu gali būti laikomi nedaliaisiais daiktais. (nedalūs pagal įstatymą, pvz.: žemė draustiniuose)

6. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos;4.7 straipsnis. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai1. Kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje.2. Išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai.3. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kitų visuomenės poreikių.

4.8 straipsnis. Namų apyvokos daiktaiNamų apyvokos daiktais laikomi visi namų ūkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.

Page

1

4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Įgyjamoji senatis susijusi su valdymu. Administracinės t.aktas gali būti nuosavybės t.atsiradimo pagrindas (pvz.: adm.aktas dėl nuosavybės t.atkūrimo).

Įgyjamąja senatimi daiktą gali įgyti ne daikto savininkas, o jo valdytojas. Valdymas turi būti sąžiningas, teisėtas, atviras, nepertraukiamas, kaip savo (t.y. daiktas valdytas kaip savo), turi tęstis nustatytą laiko tarpą (atitinkamai 10 metų (nekinojamiesiems) arba 3 metus (kilnojamiesiems)) bei turi būti toks, kad daikto savininkas turi būti turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą. Valdomo daikto savininkas turi turėti teisę pareikšti vindikacinį ieškinį (t.y.teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo) Sąžiningas valdymas (4.70 str.). 4.70 straipsnis. Sąžiningai įgytas ir valdomas daiktas1. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.2. Daikto dalies ar kelių dalių nesąžiningas įgijimas ar valdymas netrukdo valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas sąžiningai įgytas ir valdomas daikto dalis.3. Jeigu valdymo teisė įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalaujama ir iš atstovo, ir iš atstovaujamojo.

Teisėtas valdymas (4.23 str.) - įgytas tokiais pat pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti 4.47 str.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 30 ir 32 straipsniai. Atviras valdymas – toks, iš kurio kiti asmenys gali suprasti, kad asmuo yra to daikto valdytojas

(pvz.: viešo registro duomenys apie to daikto valdymą).4.262 straipsnis. Registro duomenų teisinis statusasĮrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Nepertraukiamas valdymas 4.71 str. 1 dalis - daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Valdymas aip savo – kai asmuo vykdė visas prievoles ir įsipareigojimus, susijusius su tuo daiktu, jį prižiūrėjo taip, kaip savininkas.

4.68 str. 2 dalis. - Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Išimti iš apyvartos daiktai negali būti įgyjami įgyjamąja senatimi.

Page

1

Nuosavybės t.pasibaigimo pagrindai

Vieno asmens nuosavybės t.pasibaigimas yra kito asmens nuosavybės t.atsiradimo pagrindas.Daikto sunaikinimas. Privačią nuosavybę gali turėti tiek fiz., tiek jur.asmuo.

Viešoji nuosavybė kaip ekon.kategorija.Tai valst.ir savivaldybių nuosavybė (teisiniai savininkai – valst.arba savivaldybė (jos yra juridiniai

asmenys per se)). Jos ekon.savininkais esame mes. Valstybė savo teises įgyvendina per atitinkamas institucijas. Savo nuosavybę kontroliuoja per atitinkamas kontrolės institucijas. Teisinis savininkas turi valdyi, naudoti ir disponuoti turtą taip,kad būtų tenkinamas viešasis interesas t.y taip, kad būtų atsižvelgta į visuomenės interesus, poreikius ir pan. Išintine valstybės nuosavybe esantys objektai tai nėra privačios nuosavybės objektais. Valstybė savo nuosavybės teisę įgyvendina priklausomai nuo turto pobūdžio: biudžetines lėšas ir kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Valstybės kontrolė, valstybės biudžetą ir pan.institucijas. Patikėjimo teise yra įgyvendinamos teisės į nekilnojamąjį turtą. Universitetas – valstybinė mokymo institucija, tai valst.nuosavybė, naudojama visuomenės poreikiais.

Page

1

Turto patikėjimo t.

Kildinama iš nuosavybės t. Nuosavybės t.į dalį viešosios nuosavybės t.objektų įgyvendinama per turto patikėjimo teisę (tai vienas iš būdų, kuriuo gali būti įgyvendinama viešosios nuosavybės teisė). Per 4.106 str.pateiktą sąvoką atsispindi turto patikėjimo t.santykis su nuosavybės t. Šios t.turėtojas yra patikėtinis. Šios teisės turinį sudaro tokios pat t.kaip ir nuosavybės t. Skirtumas yra teisių apimtyje (<..> patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis <..>), tad turto patikėjimo teisės turinį sudarančių t.apimtis siauresnė, nes šių teisių apimtį apsprendžia turto savininkas (patikėtojas). Šios teisės turinys atsispindi 4.109 straipsnyje. Turto patikėtiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir turto savininkui - nepažeisti įst., kitų asmenų t.ir l.bei teisėtų interesų, taip pat patikėtinis privalo paisyti ir turto savininko (patikėtojo) valios. Pagal CK turto patikėjimo t.subjektais gali būti ne tik valst.ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, bet ir kiti fiz.ir jur.asmenys (4.109 str. 2 dalis). Tik įstatymas gali nustatyti asmenis, kurie negali būti patikėtiniais. Ne tik viešosios, bet ir privačios nuosavybės t.gali būti įgyvendinama per turto patikėjimo teisę.6.953 – 6.968 str. Reglamentuoja turto patikėjimo sutartį. 4.108 str. turto patikėjimo t.atsiradimo pagrindas.

Ši teisė gali pasibaigti turto savininko valia (išskyrus tuos atvejus, kai jo valia suteikiant turto patikėjimo teisę nebuvo išreikšta). Gali pasibaigti likviduojant ar reorganizuojant patikėtinius, kai patikėtinis yra jur.asmuo. Taip pat patikėtojui iškėlus bankroto bylą arba tapus nemokiam (šiuo atveju perduotas turtas turi būti grąžintas patikėtojui).

Bendrosios nuosavybės teisėBendrosios nuosavybės t. nuo nuosavybės teisės (privačiosios ir viešosios) skiriasi tuo,kad turtą

valdo, naudoja ir juo disponuoja ne vienas, o keli asmenys (asmenų daugeto teisė). Ši teisė yra viena iš nuosavybės t.įgyvendinimo formų. Bendraturtis kai kur vadinamas bendrasavininkiu.

Objektyvioji bendrosios nuosavybės teisė – tai visuma teisės normų, reglamentuojančių teis.santykius, susiklostančius asmenims įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę. 4.72 str. Subjektinė – tai asmens teisė valdyti, naudoti jam priklausantį bendrosios nuosavybės teise objektą bei juo disponuoti.

Skiriami vidiniai ir išoriniai bendrosios nuosavybė teisiniai santykiai. Vidiniai – santykiai, kurie susiklosto tarp bendrosios nuosavybės t.subjektų (tarp bendraturčių), pvz.: susitarimas dėl naudojimosi atskiromis bendro turto dalimis. Išoriniai – tai santykiai tarp neapibrėžto rato asmenų, kurie negali pažeisti bendraturčių teisių, ir bendraturčių. Vidiniai santykiai sąlygoja išorinių santykių pasikeitimą ar pasibaigimą, o išoriniai – vidinių. Šie santykiai įtakoja vieni kitus.

Rūšys ir ypatumai 4.73 str. – bendroji nuosavybė gali būti dalinė ir jungtinė. CK 4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys

1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.2. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. (dalinės bendrosios nuosavybės t.prezumpcija)3. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. (lygių dalių prezumpcija)

Idealios dalys nustatomos nurodant tam tikrą trupmeną (nes trupmeną galima skaidyti). Naudotis šia teise galima proporcingai idealiai daliai. Šios dalys nereiškia realių dalių.

Page

1

Bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Dažniausiai bendr.dalinės nuosavybės teisė atsiranda paveldint, jungtinė bendr.nuosav.t. – iš jungtinės partnerystės sutarties. Taip pat gali nustatyti įstatymas dalinę bendrąją nuosavybę.

Bendrosios nuosav.t. subjektai (pvz.: sutuoktiniai, partneriai). Dalinės – jais gali būti tiek viešosios, tiek ir privačios nuosav.t.subjektai. Šią teisę įgyvendinti yra būtinas subjektiškumas. 4.72 str. 2 dalis (Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.)

2007-10-16Bendrosios nuosavybės t.objektas CK 4.74 str. (Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti

kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.) Įst.leidėjas gali numatyti, kas negali būti bendr.nuosav.teisės objektu (pvz.: įv.ginklai) arba gali

būti tik bendr.nuosav.t.objektu.

Bendroji dalinė nuosavybės t. – kai į tą patį nuosav.t.objektą teises įgyvendina ne vienas, o keli asmenys. Kiekvienas iš jų siekia skirtingų tikslų, nori gauti naudos, todėl jų valia turi būti suderinta.

Šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.75str. 1.dalis: Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (jei tai yra tikslinga, reikalinga ir įmanoma).

Nėra būtina, kad visi bendraturčiai įgyvendintų šią savo teisę – CK 4.75str. 2.dalis: Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti.

Bendraturčiai turi iš vienos pusės teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe, o iš kitos pusės - pareigą, kurią suponuoja jų teisė, kai bendraturčiai naudoja ir išlaiko bendrąją dalinę nuosavybę. CK 4.76 str. - Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. (pvz.: ne tik į remonto išlaidas, kurių bendraturtis nepadengė, bet ir į kitą žala atsiradusią dėl netinkamo remonto).

Bendraturčiai turi teisę padidinti bendrąją dalinė nuosavybę: arba didinant patį bendrąjį daiktą, arba nedidinant pačio daikto, o didinant jo vertę. CK 4.77str. (Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę) 1.dalis: Jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. 2. dalis: Jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

Bendraturčio teisė perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį CK 4.78 str. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti (bet kokiu būdu: pvz.: dovanoti, mainyti, parduoti ir pan) kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.79 str. Kitų bendraturčių pirmenybės teisė pirkti (šis str.taikomas tik pardavimo atveju) parduodamas bendrosios nuosavybės objekto dalis. Visais atvejasi negalima pažeisti

Page

1

sutarčių laisvės principo. Bendraturtis, parduodantis savo bendrosios nuosavybės objekto dalį, turi teisę nustatyti kainą bei kitas pardavimo sąlygas. Pirmenybės teisės įgyvendinimas – terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo būdamas rūpestingas būtų sužinojęs ar turėjęs sužinoti (nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes). Apie pardavimą turi būti pranešta raštu (įrodinėjimo našta, kad tinkamai pranešė, tenka parduodančiam bendraturčiui). Jei keli bendraturčiai išreiškia valią pirkti, ši t.norma nereglamentuoja – tokiu atveju, taikomos normos reglamentuojančios prievolių teisę.

2007-10-23Atidalijimas 4.80 str. (Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės:

1. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.2. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.3. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. 4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.)

Atidalijant svarbu ar daiktas dalus, ar ne. Jeigu dalus – galima atsidalinti natūra, o jei daiktas nedalus ar negalima atsidalinti natūra idealiųjų dalių– palikta galimybė atidalinti kitaip (išmokėti kompensaciją) (4.89 str. 2 dalis). 4.80 str. 4 dalyje atsispindi išorinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių (tarp kreditoriaus ir skolininko bendraturčio) įtaka vidiniams santykiams (bendraturčių tarpusavio santykiai).

4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka:1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.2. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

Jeigu tarpusavio susitarimas žodinis ar raštiškas, tai jis yra privalomas bendraturčiams, bet neturi įtakos tretiesiems asmenims. Kilnojamųjų daiktų registro nėra, todėl nėra reglamentuojama naudojimosi jais tvarka.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė, jos ypatumai ir įgyvendinimas (4.82 – 4.85 str.). Lietuva – bananinLietuva – bananinė šalelė ė šalelė

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Butų savininkai yra konkretūs asmenys, o daugiabučiame name yra objektų (laiptinės, palėpės, rūsio patalpos ir pan), kurių konkrečių savininkų nėra. Pats daugiabutis namas, jo prigimtis sąlygoja tokių specifinių santykių atsiradimą.

Daugiabutis namas – didelis kolūkis Daugiabutis namas – didelis kolūkis

2007-10-304.84, 4.85 str.

Page

1

4.83 str. 4 dalis (Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.) Paprastąsias (būtinąsias) išlaidas proporcingai turimai daliai turi atlyginti visi savininkai; Jei nedavė sutikimo, neprivalo padengti ypatingųjų išlaidų; Tačiau kai kyla ginčai dėl ypatingųjų išlaidų, kai nesutinkama jų mokėti (pvz.: vienas neturi užtektinai pinigų, o visi kiti reikalauja apmokėti), nėra vieningus teismų praktikos; Ši norma neduoda vieningo atsakymo;

4.10 str. reglamentuoja išlaidas bei jų rūšis;Sodininkų bendrijų savininkų tarpusavio santykius reglamentuoja įst.; dėl jo buvo kreiptąsi į KT

(dėl 7 str.); to pasekoje pakeistas 5str.; Bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimas – būdingi tie patys pagrindai, kaip ir

nuosavybės teisei; taip pat atsidalijus – bendroji - baigiasi, privati - lieka (atsidalijimas); perdavus; kai vienas bendraturtis įgyja visas dalis (visų dalių įgijimas);

Bendr.jungtinė nuosavybė 4.86 – 4.92 str., sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, detaliau – CK 3 knygoje; (pradedantys išmanyt vaikiai ). Bendr.dalinės nuosavybės savininkai turi teises ir pareigas proporcingai turimai daliai, o bendr.jungtinės - vienodas teises ir pareigas (nėra dalių). Bendr.jungtinė nuosavybės teisė atsiranda tik įst.numatytais atvejais.

Skirtumas nuo bendr.dalinės nuos.teisės – 4.87sr. (Jeigu bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai.)

4.88 str. 3 dalis – paveldint yra nustatomos dalys (notaras nustato), kitais atvejais prieš perleidžiant ar suvaržant nuosavybę reikia nustatyti dalis;

Sutuoktinių iki santuokos įgytas turtas po santuokos netampa bendr.jungtine nuosavybe.4.89 str. Bendraturčio dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.4.90 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės (skiriasi nuo atsidalijimo iš

bendr.dalinės nuosavybės 4.80 str.)4.91 straipsnis. Išieškojimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės - 1. Pagal vieno bendraturčio sudaromus sandorius išieškoti galima iš visos bendrosios jungtinės

nuosavybės, jeigu aplinkybės nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandorį bendraturčio interesais, ir jeigu įstatymai nenustato ko kita.

2. Dėl bendraturčio nusikaltimo padarytai žalai atlyginti išieškoti galima iš bendrosios jungtinės nuosavybės, jeigu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis daiktas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų arba jis ar jo vertė padidėjo dėl šių lėšų.

4.92 str. Norma, nukreipianti į spec.normas; Ūkininkai sutuoktiniai nesiskiria nuo sutuoktinių gyvenančių mieste;

Savininko teisių apsauga ir gynimas

Savininko teisių apsauga ir gynimas – apsauga reikalinga ne tik tam, kad nebūtų kėsinamąsi į saugomą objektą bet ir tam,kad kėsinantis tas objektas būtų ginamas.

4.93 str. – deklaratyvi norma; (4.93 straipsnis. Savininko teisių apsauga1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą.2. Niekas neturi teisės:1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.

Page

1

3. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu.4. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant.)

Šis straipsnis atspindi konstitucines nuostatas dėl nuosavybės (prigimtinės žmogaus teisės),K 23 str. - Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Savininko teisių apsaugos ir gynimo reikšmė. Valstybė teisės aktuose numato galimybę įgyti ir įgyvendinti turimas teises tam, kad tos teisės nebūtų nepagrįstai atimtos, kad būtų suteikta galimybė tinkamai įgyvendinti šias teises. Tačiau yra išimčių – pvz.: teisė į svetimą daiktą. Galima varžyti asmenų teises tik tiek, kad jos būtų varžomos minimaliai (iš dviejų blogybių pasirinkti mažesnę).

Negalima suabsoliutinti savininko teisių. Nuosavybė neliečiama (įtv. Konstitucija, Europos Žmogaus Teisių ir Laisvių Apsaugos Konvencija).

Niekas prieš savininko valią ja negali pasinaudoti, jos atimti ar varžyti teisių į ją. Tačiau yra šios taisyklės išimčių, kadangi žmogus gyvena ne vienas, o visuomenėje, tad jo teisės turi būti derinamos su kitų žmonių teisėmis, be to turi būti rūpinasi aplinka ir pan.

Savininko teisių suvaržymai yra tam tikri savininko teisių turinį sudarančių teisių apribojimai. Suvaržymas skiriasi nuo daiktinės teisės, jis nustatomas kitų asmenų naudai, o savininkas netenka teisės įgyvendinti tam tikrų savo teisių (sumažėja savininko galimybes įgyvendinti tam tikras savo teises). Suvaržymai seka paskui daiktą.

Daiktinės teisės, kaip teisės į svetimą daiktą, pasireiškia tam tikru savininko teisių suvaržymu kitų asmenų naudai (tarpinis variantas). Siejama su konkrečiu asmeniu, nustatytas kito asmens naudai, tai nėra tikras suvaržymas. 4.43 -4.44 str.laikinas pasinaudojimas svetimu žemės sklypu.

Nuosavybės paėmimas prieš savininko valią vienais atvejais yra atlygintinas, kitais - ne. 4.67 str. 4.93 str.3dalis. turi būti tinkamai reglamentuojamas, kad būtų sukurtas balansas tarp įvairių vertybių. (4.100-4.105 str.) Paprastai nuosavybė neatlygintinai paimama, kai padaromas t.pažeidimas. Atlygintinai tada, kai tai reikalinga visuomenės poreikiams, nors savininkas ir sąžiningai įgyvendina savo teises, nepažeidžia įstatymų. Teisingai atlyginant nėra pažeidžiamos savininko teise. Tai turi būti daroma pagal įstatymus, teisingai atlyginama ir turi būti visuomenės, o ne tam tikrų asmenų ar jų grupės poreikis (pvz.: žemės įstatymas, dėl greitkelių tiesimo). Teisingas atlyginimas pagal 4.100 straipsnį. Asmeniui turi būti sumokėta tokia pinigų suma, kad jų užtektų nusipirkti tokį patį daiktą t.y. rinkos kaina. O jeigu yra galimybė ir susitariama – perduodamas kitas daiktas.

4.103 str.siejasi su Statybos įstatymu. 3 dalis, kai į teismą kreipiamasi dėl neteisėtų statybų, teismas gali priimti vieną iš 3 sprendimų. Statinys griaunamas savininko sąskaita. Naujajame CK nenumatyta galimybė pašalinti formalius pažeidimus, kai pažeidžiamos viešosios teisės normos (įpareigojama perstatyti arba nugriauti). Jeigu nepertvarkoma, tai nugriaunama teismo sprendimu statytojo lėšomis.

Nuosavybė gali būti ginama dviem pagrindiniais būdais: daiktiniu teisiniu gynimo būdu; prievoliniu teisiniu gynimo būdu;

Prievoliniai savininko teisių gynimo būdai galimi tada, kai tarp asmenų ir savininko yra prievoliniai teisiniai santykiai (pvz.: nuoma, kai nuomininkas praranda nuomuojamą daiktą). Šiuo atveju savininkas gali pareikšti reikalavimus tiems asmenims, kurie su savininku susiję prievoliniais teisiniais santykiais. Tokį savininko teisių gynimą reglamentuoja prievolių teisės normos.

Daiktiniai savininko teisių gynimo būdai – taikomi tada, kai pažeidžia savininko teises ar trugdo jomis naudotis konkretus asmuo iš neapibrėžto rato asmenų, su kuriuo savininkas nėra jokiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose (savininkas jiems gali pareikšti vindikacinį ar negatorinį ieškinį, gali jų reikalauti atlyginti padarytą žalą ar nuostolius).

Page

1

Gynimo būdai:1. Vindikacinis ieškinys – tai reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tai

daiktinis teisinis ieškinys. Tai ieškinys susijęs su valdymo netekimu. Vindikacinį ieškinį gali pareikšti tik daikto savininkas ar teisėtas jos valdytojas (t.y asmuo, teisėtai valdantis daiktą daiktinės teisės pagrindu – turto patikėtinis, uzufruktoriusir pan., arba prievolinės teisės pagrindu – nuomininkas ir pan.) prievolinės teisės pagrindu), kuris yra praradęs daikto valdymo teisę t.y. faktiškai nevaldo daikto. Šis ieškinys yra absoliutaus pobūdžio t.y savininkas jį gali pareikšti bet kuriam asmeniui, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacija t.y daiktinis teisinis reikalavimas – daiktinės teisės institutas. Lot. Vindicatio – reikalauti pagal teisę. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieškinys pareiškiamas tam asmeniui, kuris neteisėtai užvaldo svetimą daiktą ar kitą turtą. (CK 4.23 str. 2 dalis - Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. 3 dalis. - Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas t.y. daikto įgyjimas be jokio teisinio pagrindo, pvz.: pavogus) Vindikacijos objektu gali būti individualiais požymiais apibrėžti daiktai ar jų dalys. Rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai gali būti vindikacijos objektu tik tada, kai jie yra individualizuoti arba juos galima išskirti iš kitų tos pačios rūšies daiktų. Svetimo daikto įgyjėjas gali būti tiek sąžiningas, tiek ir nesąžiningas. Sąžiningu įgijėju laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad įgyja nuosavybės teise daiktą iš asmens, neturėjusio teisės jo perleisti nuosavybėn. Reglamentuoja: 4.95 – 4.97 str.

2. Negatorinis ieškinys – reikalavimas pašalinti pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Reglamentuoja: pagrindinis 4.98 str., o specifinis 4.99 str. Tokie pažeidimai yra tada, kai savininkas negali naudotis nuosavybės teisės turinį sudarančiomis teisėmis. Prevencino pobūdžio negatorinį ieškinį gali pareikšti žemės sklypo savininkas (kai nėra pažeidimo, tačiau tikėtina,kad jis gali būti), jo pareiškimą reglamentuoja 4.99 str. Viešosios teisės normos reglamentuoja statybos teisinius santykius. Jeigu toks ieškinys teismo nebuvo patenkintas, o iš tikrųjų savininkas buvo teisus ir vėliau buvo pažeistos jo teisės, savininkui tai neužkerta kelio pareikšti negatorinį ieškinį.

3. Specialus savininko teisių gynimo būdas yra teisių į nekilnojamąjį daiktą atkūrimas (restitucija). Tai nėra vindikacinis ieškinys, nes taikoma ribota restitucija (ne tik natūra, bet ir kompensacija arba ekvivalentas (kitoje vietoje)). Nuosavybė atkuriama (atsiranda) individualaus administracinio akto pagrindu. Šiuo atveju, savininko teisės ginamos per viešojo adm.subjekto piimamus sprendimus. (DT kontekste svarbu esmė, o ne reglamentavimas).

ValdymasCK straipsniai, kurie reglamentuoja valdymą: 4.22 – 4.36, 4.68, 4.69, 4.71.Valdymo rūšių yra įvairių. Valdymas – faktinė būsena t.y. fakto klausimas.

4.22 straipsnis. Daikto valdymas1. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.2. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį.

Valdymas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra laikomas savarankiška daiktine teise. Iš šios teisės gali atsirasti nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Pagal 4.22 str. 2 dalį, kai asmuo

Page

1

(faktinis daikto turėtojas) mano, kad kitas asmuo turi daugiau teisių į daiktą už jį, toks valdymas nėra savarankiška daiktinė teisė (pvz.: prievoliniuose teisiniuose santykiuose – nuomininkas). Jis savo teises kildina iš kito asmens teisių ir pripažįsta, kad tas asmuo turi daugiau teisių už jį. Titulinis valdymas, tai valdymas, kai faktinis daikto turėtojas kartu yra to daikto savininkas.

Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės sąvoka (4.22 str.1 dalis su 4.68 str.). Tokiu atveju daiktą valdo ne savininkas, o kitas asmuo, kuris nepripažįsta, kad kas nors kitas turi daugiau teisių į tą daiktą už jį. Valdymo teisinė reikšmė – sudaroma galimybė įgyti nuosavybę per valdymą (įgyjamoji senatis), užtikrinamos kitų asmenų teisės, jų gynimas ir įgyvendinimas (pvz.: turi atlyginti padarytą žalą), tinkamai įgyvendinamas, užtikrinamas ir nepažeidžiamas viešasis interesas (pvz.: mokami mokesčiai). 4.68 straipsnis. Įgyjamosios senaties samprata1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.2. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Teisėtas valdytoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, tačiau negali būti nei valstybė, nei savivaldybė, nes jos įgyja kitokia tvarka ir kaip bešeimininkį daiktą, o ne įgyjamąja senatimi (jos gali įgyti tik bešeimininkius daiktus).4.23 straipsnis. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas1. Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas.2. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.3. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

Daiktos valdymo teisėtumas yra preziumuojamas (4.23 str.2 dalis). Valdymas, o ne valdymo teisė, gali būti teisėtas arba neteisėtas (teisėtumo konstatavimas yra svarbus). Negalima vindikuoti daikto jį valdant neteisėtai ir nesąžiningai. Valdymo teisė įgyjama taip pat, kaip ir nuosavybės teisė (4.47str.).4.26 straipsnis. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai 1. Valdymas gali būti atsiradęs sąžiningai ir nesąžiningai.2. Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai.3. Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti.4. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.

Valdymo sąžiningumas taip pat yra preziumuojamas. Tiek užvaldydamas, tiek valdydamas daiktą ar įgydamas nuosavybės teisę į jį, asmuo turi būti sąžiningas. 4.25 straipsnis. Valdymo atsiradimas1. Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę.2. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą.3. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto.

Nekilnojamojo ir kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas (4.27 ir 4.28 str.)CK įgyvendinimo įstatymas - 33 str.ir 30 str.Valdymo atsiradimui nėra svarbu, ar sąžiningai, ar ne valdymas atsirado. Pagal 4.29 str. daikto

valdymas gali atsirasti ir per kitą asmenį, be fizinio kontakto tarp asmens ir daikto. Valdytoju tampa tas,

Page

1

kuriam perduodamas valdymas. Jeigu negauna daikto realiai, jis turi ginti savo valdymą. Valdymas gli atsriasti ir atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą – pvz.: daiktui pakliuvus į tinklus, spąstus, pradėjus saugoti daiktą ir pan. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis (4.28 str. 8 dalis - Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą.)

Valdymo gynimą reglamentuoja 4.34 str., kiekvienas teisės turėtojas turi teisę ne tik ginti savo teisę, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius (teisę ginti savo valdymą, reikalauti atkurti nutrauktą valdymą ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius). Valdymo teisę įrodyti ir ginti sunku.

Valdymo pažeidimas apima daugiau veiksmų, nei nuosavybės pažeidimas (veiksmai, kurie nors ir atitinka formalius reikalavimus, jei juos atliko asmuo, kuris įrodo, kad yra praradęs to daikto valdymą ir siekia jį susigrąžinti). Valdymo sąvoka yra platesnė nei nuosavybės sąvoka. 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas1. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.2. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo.3. Sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

Page

1

Servitutai

4.111 straipsnis. Servituto sąvoka1. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.2. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka.

Servituto sąvoka pateikiama per faktinį daiktų santykį. Jų valdytojai įgyja teises. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (naudojimosi teisė). Labiausiai paplitę ir svarbiausi servitutai yra žemės ir kelio servitutai.

Servituto prigimtis atsiskleidžia geriausia, kai jis nustatomas teismo sprendimu. Skirtingai nuo uzufrukto, nenustačius servituto nebūtų galima normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį. Pagal tai teismai sprendžia ginčus tarp savininkų. Servitutas yra atlygintinis, nes suvaržomos kito savininko teisės.

Servituto ekon.reikšmė. Servitutas gali būti nustatomas, kai savininkas negali normaliomis sąnaudomis naudoti savo daiktą pagal paskirtį.

Taip pat yra nemažai statinių servitutų (tai susiję su bendrąja daline nuosavybe).4.112 straipsnis. Servituto turinys1. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. 2. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.3. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.4. Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui.5. Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

Servitutų rūšys CK 4.117 – 4.122 str. Kelio servitutas priskiriamas prie žemės servitutų.Nustatant servitutą turi būti stengiamasi minimaliai suvaržyti savininko teises. Sąnaudos kelio nutiesimui turi būti taip pat protingos.4.122 straipsnis. Statinių servitutasGali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.Statinių servituto pvz.: troleibuso laidams pritvirtinti pritvirtinami kabliai ant namo sienos, teisė praeiti į kokias nors patalpas, pvz, šiluminį mazgą ir pan. Dažnai statinių servitutas pasireiškia praėjimo teise.4.123 straipsnis. Kiti servitutaiGali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. (pvz.: tiesiami kabeliai, vamzdžiai)

Page

1

4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas1. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. (Servitutas adm.aktu gali būti nustatytas tik tam tikrais atvejais tam tikriems subjektams. Įst.numatytas servitutas – elektros energijos perdavimo linijos, pvz, miškuose iškirsti plotai elektros stulpams)2. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.Sandoriais servitutas gali būti nustatomas tik savininko valia, jei nesutinka – teismo sprendimu. Visais atvejais turi būti viešpataujančio daikto savininko valia išskyrus, kai nustatomas teismo sprendimu, nes tokiu atveju atsiras ne tik teisės, bet ir pareigos.4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

4.127 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai1. Nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas.2. Hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. (nes nustačius servitutą, tarnaujančio daikto vertė sumažėja, todėl varžytinių kaina bus mažesnė)

4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali būti nustatomas servitutas1. Servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.2. Nustačius servitutą viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju tampantys daiktai nebūtinai privalo turėti bendrą ribą. Svarbiausia, kad dėl nustatyto servituto tarnaujančiuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybėmis teiktų viešpataujančiuoju tampančiam daiktui servituto nustatymu siekiamą nuolatinę naudą.3. Jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

Servituto turėtojo (viešpataujančio daikto savininko) ir tarnaujančio daikto savininko teisės ir pareigos atsiskleidžia 4.111 – 4.114 str., 4.129 str., 4.139str. ir kt. Tai priešpriešinės teisės – vienam iš jų teisė, o kitam - pareiga. Viešpataujančio daikto savininko teisė atsisakyti servituto, teisė kreiptis dėl servituto išregistravimo ir kt.teisės.

4.140 straipsnis. Atsakomybė pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto

Page

1

1. Jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto.2. Jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidžiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias iš servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidėjas ir įgijėjas.

1 dalyje keliems savininkams t.y. bendraturčiams. Solidari atsakomybė. 4.129 straipsnis. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimasDėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

Antroji norma straipsnyje kalba apie servituto nustatymo atlygintinumą. Suteikiant servituto teisę kitam asmeniui savininko teisės yra suvaržomos. Vienkartinė kompensacija – tai daikto vertės sumažėjimas iki nustatant servitutą ir nustačius servitutą, periodinė – pvz.: jei būtų žemės sklype ką nors auginęs, bet dėl servituto negali, tai to vertė gali būti kaip periodinė kompensacija. Gali būti sumokėta tiek vienkartinė, tiek ir mokama periodinė kompensacija. Tai – tarnaujančio daikto savininko teisė reikalauti atlyginti nuostolius ir gauti kompensaciją. Tai teisė, kuri atsiranda nustatant servitutą.4.138 straipsnis. Servituto turėtojo teisė reikalauti atlyginti nuostolius Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turėtojui įgyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turėtojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

Tai viešpataujančio daikto savininko teisė reikalauti atlyginti nuostolius. 4.139 straipsnis. Tarnaujančiojo daikto savininko teisių gynimas1. Jeigu servituto turėtojas netinkamai įgyvendina servituto suteiktas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises ir tuo pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko teises, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.2. Tais atvejais, kai servitutas suvaržo teisę į daikto dalį, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas padės tarnaujančiojo daikto savininkui išvengti dėl servituto atsirandančių pernelyg didelių nuostolių.3. Pasibaigus servitutui, servituto turėtojas, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas reikalauja, turi grąžinti to daikto būklę į padėtį, buvusią iki servituto nustatymo. Iš servituto turėtojo negali būti reikalaujama pašalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepaisant servituto buvimo, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitaip.

1 dalyje numatyta tarnaujančio daikto savininko teisė, atsirandanti įgyvendinant servitutą. 3 dalis numato servituto turėtojo pareigą pasibaigus servitutui grąžinti daiktą į pradinę padėtį. To negalima reikalauti, jei to daikto pasikeitimus sąlygojo tretieji asmenys (užliejo tą žemės sklypą ar pan). 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas1. Servitutas baigiasi:1) jo atsisakius;2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui.2. Servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.

Page

1

4. Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas.

Šis sąrašas yra baigtinis (tą įsakmiai patvirtina straipsnio 2 dalis). Bendroji taisyklė, kad servituto pasibaigimo momentas, tai jo išregistravimas iš viešo registro. Išimtys – pvz.: kai asmuo įsigijo tarnaujantįjį daiktą (2 punktas), o 3 punkte numatytu atveju reikia konstatuoti objektyvų daikto žuvimo (ne pablogėjimo) faktą. Tačiau ir šiais atvejais turi būti pranešta viešam registrui.4.136 straipsnis. Servituto pabaiga suėjus senaties terminui1. Servitutas baigiasi suėjus senaties terminui, jeigu turintis teisę juo naudotis asmuo savanoriškai dešimt metų pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teisėmis.2. Laikas, kurį nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teisėmis dėl nenugalimos jėgos ar dėl tarnaujančiojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, į senaties terminą neįskaitomas.3. Jeigu servituto turėtojas servituto suteikiamas teises dešimt metų įgyvendino tik dalyje tarnaujančiojo daikto, tai likusiai tarnaujančiojo daikto daliai servitutas baigiasi.4. Servitutas negali baigtis dėl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto suteikiamų teisių.5. Suėjus senaties terminui, negali baigtis kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis taku ar keliu, vedančiu į kapines.6. Sprendimą dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas.

Page

1

Uzufruktas4.141 straipsnis. Uzufrukto sąvoka1. Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.2. Uzufruktas gali būti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai.

Uzufruktas, skirtingai nuo servituto, yra asmens teisė į daiktą (asmens teisė naudoti svetimą daiktą, gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas). Servitutas – faktinė padėtis tarp daiktų. Uzufrukto turėtoju gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo (atsižvelgiant į CK 4.150 straipsnį - vienas iš uzufrukto pasibaigimo pagrindų - uzufruktas baigiasi mirus uzufruktoriui (fiziniam asmeniui), likvidavus uzufruktorių juridinį asmenį ar praėjus trisdešimčiai metų nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui).

Uzufrukto ekonominė reikšmė – kad, tam tikrais atvejais užtikrintų silpnesnės šalies (iš santykių buvusių tarp daikto savininko ir tampančio uzufruktorium) ir kompensuoti silpnesnei šaliai praradimus; sureguliuoti tam tikrus santykius, kai asmenys yra tam tikroj faktinėj būsenoj.

Servitutas buvo būtinas dėl to, kad atsirado smulki žemėvalda. Paveldėjimas pagal testamentą – testamentinės išskirtinės institutas susijęs su uzufruktu (gali sutapti turiniu – testamentinė išskirtinė gali būti nustatyta gyvenimo trukmei kaip ir uzufruktas, skiriasi atsiradimo momentu – testamentinės išskirtinės gavėjas įgyja teisę po testatoriaus mirties, uzufruktą – nuo jo nustatymo momento).4.142 straipsnis. Uzufrukto objektas1. Uzufrukto objektu gali būti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas.2. Įgydamas uzufruktą į pagrindinį daiktą, uzufruktorius įgyja uzufruktą ir į antraeilius daiktus, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip.3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal aprašą. (kada, kokios būklės ir kaip grąžinti naudojamą daiktą)4. Pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. (seka paskui daiktą).

Uzufrukto nustatymas4.147 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas1. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. (negalima nustatyti uzufrukto adm.aktais – tuo jis skiriasi nuo servituto).2. Iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. (nekilnojamiesiems pagal prigimtį ir nekilnojamiesiems pagal įstatymą daiktams nustatyta teisinė registracija).3. Į kilnojamąjį daiktą, kuriam nėra nustatyta privaloma teisinė registracija, uzufruktas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme (kai uzufruktą nustato įstatymas), sandoryje (kai uzufruktas nustatomas sandoriu) ar teismo sprendimo (kai uzufruktas nustatomas teismo sprendimu). 4. Nustatant uzufruktą, turi būti uzufruktoriumi tampančio asmens valia, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. (Teismo sprendimu uzufruktas gali būti nustatytas įstatymų numatytu atveju, pvz.: CK 3.71 str., kai įstatymai numato pvz.: CK 3.185 str.)

4.148 straipsnis. Uzufrukto nustatymas sandoriais Nustatyti uzufruktą sandoriais turi teisę tik pats daikto savininkas.

Page

1

4.149 straipsnis. Uzufrukto nustatymo apribojimaiNaujas uzufruktas gali būti nustatomas į daiktus, į kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas, jeigu naujai nustatomo uzufrukto suteikiamos teisės nesutampa su jau nustatyto uzufrukto suteikiamomis teisėmis ir naujojo uzufrukto suteikiamų teisių įgyvendinimas nepažeis jau esamo uzufruktoriaus teisių. (Uzufruktas gali būti nustatomas keliems asmenims. Pvz.: jiems gali būti suteikiamos skirtingos nuosavybės t. turinį (valdymo, naudojimo, disponavimo t.) sudarančios teisės).

Uzufruktoriaus teisės ir pareigos nustato CK 4.143 - 4.144 str. (juokas juokais, bet tik tam tikra juoko forma :D – Taminskis) bei jas galima išskirti iš normų, reglamentuojančių uzufrukto pasibaigimą.Kaip rūpestingas savininkas – mokėti mokesčius, atlikti daikto remontą, jį prižiūrėti, išlaikyti ir pan.Teisė į uzufruktą ir teisė į uzufrukto įgyvendinimą yra skirtingos, nes uzufruktas pagal prigimtį siejamas su konkrečiu asmeniu, jo gyvenimo trukme, ir jeigu būtų leidžiama perduoti teisę į uzufruktą, tai uzufruktas truktų ilgiau nei asmens gyvenimo trukmė, o tai prieštarautų uzufrukto prigimčiai. 4.145 straipsnis. Uzufrukto įgyvendinimas į žemę1. Uzufruktorius neturi teisės kirsti žemėje, kuri yra uzufrukto objektas, augančių medžių, išskyrus išvartas ir sausuolius. Sunaikintus medžius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto sąlygose nenumatyta kas kita.2. Uzufruktorius negali išgauti iš žemės naudingųjų iškasenų, išskyrus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis yra naudingųjų iškasenų gavyba.

4.146 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomybė1. Uzufruktorius atsako už uzufrukto objekto būklės pablogėjimą dėl uzufrukto netinkamo įgyvendinimo.2. Jeigu uzufruktorius nevykdo iš uzufrukto kylančių esminių pareigų, uzufrukto objekto savininko prašymu teismas gali skirti uzufrukto objekto administratorių.

4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas1. Uzufruktas baigiasi:1) jo atsisakius;2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktorių juridinį asmenį ar praėjus trisdešimčiai metų nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui; (punktas susijęs su 4.152 str., uzufruktas siejamas su konkrečiu juridiniu asmeniu, uzufruktas jam gali būti nustatomas ne ilgiau kaip 30 metų (atsižvelgiant į tai,kad JA steigia FA))3) pasibaigus terminui ar įvykus naikinančiojoje sąlygoje numatytam juridiniam faktui; (skirtumas nuo servituto, nes servitutas yra neterminuotas, o uzufruktas siejamas su tam tikru terminu).4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) žuvus uzufrukto objektui;6) pablogėjus uzufrukto objekto būklei;7) suėjus senaties terminui;8) panaikinus uzufruktą teismo sprendimu. (tai išsamus, baigtinis, uždaras uzufrukto pasibaigimo pagrindų sąrašas – numerus clausus).2. Uzufruktas gali baigtis tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Uzufrukto pabaigos momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus ir tuos atvejus, kai uzufruktas neturėjo būti registruotas.4. Kelių asmenų naudai nustatytas uzufruktas baigiasi pasibaigus paskutinio asmens teisei, jeigu nenustatyta kitaip.

Page

1

5. Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu uzufruktas gali būti pakeistas renta, jeigu dėl svarbių priežasčių uzufruktorius negali vykdyti savo pareigų. (tai tam tikras uzufrukto ypatumas, tai nėra uzufrukto pasibaigimo pagrindas, uzufruktas pakeičiamas renta)

Atskirus uzufrukto pasibaigimo atvejus reglamentuoja CK 4.151 – 4.157str.

4.158 straipsnis. Uzufrukto objekto grąžinimas pasibaigus uzufruktui1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grąžinti savininkui uzufrukto objektą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, jeigu nustatant uzufruktą nebuvo aptarta kitaip. (daiktas naudojimui perduodamas pagal daikto savininko aprašą).2. Uzufruktorius turi teisę pasilikti dalis, kuriomis pagerino daiktą, jeigu jas galima atskirti ir jeigu tai nepadarys žalos uzufrukto objektui. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, uzufruktorius turi teisę reikalauti atlyginti pagerinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip daikto vertės padidėjimas, tik tuo atveju, jeigu jis daiktą pagerino daikto savininko sutikimu.

4.159 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisių gynimasJeigu uzufruktorius netinkamai įgyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo pažeidžia daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. (norma susijusi su 159str. 4d., 150str. 5 ir 8 d., tačiau tai nėra tapatūs santykiai).

Užstatymo teisė (superficies)CK šiuos santykius reglamentuoja gan siaurai.4.160 straipsnis. Užstatymo teisės (superficies) sąvoka1. Užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti.2. Užstatymo teisė gali būti suteikta nepaisant būsimo užstatymo teisės turėtojo kitos daiktinės teisės arba jos suteikimas gali priklausyti nuo kitos daiktinės teisės arba nuo nekilnojamojo daikto nuomos.3. Pasikeitus žemės, statinių ar sodinių savininkui, užstatymo teisė išlieka.Tai teisė į svetimą daiktą. Ši teisė yra daiktinė, todėl jai būdinga tai, kad ši teisė seka paskui daiktą (straipsnio 3 dalis). Ji nesiejama su asmeniu, o siejama su daiktu. Ji gali būti suteikta neprikalusomai nuo kitų asmens teisių.4.161 straipsnis. Užstatymo teisės atlygintinumasUžstatymo teisę nustatančiame akte gali būti numatyta, kad šios teisės turėtojas turi sumokėti žemės savininkui vienkartinę sumą arba už ją mokėti periodiškai.Jeigu akte nėra numatyta, ši teisė yra neatlygintinė. Ši teisė gali būti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė.4.163 straipsnis. Užstatymo teisės nustatymasUžstatymo teisė nustatoma žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio asmens susitarimu arba žemės savininko testamentu.Visais atvejais turi būti išreikšta asmens, į kurio turtą nustatoma užstatymo teisė, valia, negali būti prieš jo valią. Testamentas – vienašalis sandoris. Ši teisė gali atsirasti žemės savininkui esant gyvam (susitarimu) arba jam mirus (testamentu).

Page

1

4.162 straipsnis. Užstatymo teisės turinys1. Užstatymo teisės turėtojas turi teisę ant kitam asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigyti nuosavybėn ar turėti nuosavybės teise statinius bei daugiamečius sodinius. (Teisė statyti ir pan)2. Nustatant užstatymo teisę, gali būti apribota užstatymo teisės turėtojo teisė statyti, naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius. (Jeigu nebus numatyta galimybė, tai ir negalės, jeigu bus numatyta, tai galės tiek, kiek numatyta, bet nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Ši norma speciali pirmosios dalies normos atžvilgiu.)3. Užstatymo teisė gali būti terminuota ar neterminuota. (Ši teisė gali būti tiek terminuota, tiek ir neterminuota. Jei terminuota – tai termino pasibaigimas yra vienas iš šios teisės pasibaigimo pagrindų.)

4.164 straipsnis. Užstatymo teisės pabaiga1. Užstatymo teisė baigiasi:1) kai užstatymo teisės turėtojas tampa ir žemės savininku;2) pasibaigus terminui; (Kai teisė terminuota)3) dėl senaties, jeigu užstatymo teisės turėtojas dešimt metų nesinaudoja užstatymo teisės objektu;4) užstatymo teisės turėtojui daugiau kaip už dvejus metus nesumokėjus užstatymo teisę nustatančiame akte nustatyto mokesčio. (Kai teisė neatlygintinė. Jei akte nenumatyta, kad atlygintinė, laikoma, kad užstatymo teisė yra neatlygintinė.) 2. Pasibaigus užstatymo teisei, nuosavybės teisė į statinius ar sodinius pereina žemės savininkui. Žemės savininkas turi atlyginti jų vertę, jeigu taip buvo numatyta užstatymo teisę nustatančiame akte. 3. Užstatymo teisės turėtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grąžina ankstesnę žemės padėtį ir jeigu užstatymo teisę nustatantis aktas nenumato ko kita. (Aktas gali numatyti, kad užstatymo teisės turėtojas negali jų pasiimti.)4. Statinių ar sodinių žuvimas nėra pagrindas užstatymo teisei baigtis, jeigu šalys nesusitarė kitaip. (teisės turtėjas gali būti tikras, kad dėl nenugalimų jėgų ar kitų asmenų įtakos jis šios teisės nepraras).Jeigu užstatymo teisė neterminuota ir neatlygintinė – tai pasibaigia 1 dalyje 1 ir 3 punkte numatytais atvejais.

Ilgalaikė nuoma (emphyteusis)Prievolių teisė – santykinė teisė. Nuomos sutartims būdinga tai, kad nuomotuojui pasikeitus nuomos santykiai išlieka ir nuomos sutartis privaloma nuomotojo teisių perėmėjui. Tai nuomos sutarčiai būdingas daiktinės teisės požymis. 4.165 straipsnis. Ilgalaikės nuomos sąvoka1. Ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas. (Tai teisė į svetimą daiktą. Tai teisė ne tik į žemę (panašumas su užstatymo teise), bet ir į kitus nekilnojamuosius daiktus (skirtumas nuo užstatymo teisė). Jei užstatymo teisė nustatoma su tuo tikslu, kad kas nors bus pastatyta, sukurta, pasodinta ant žemės sklypo ir žemės sklypo vertė padidės, tai ilgailaikė nuoma nustatoma priešingam tiklsui (kad nebus kuriama, statoma, sodinama, nedidinama nekilnojamojo daikto vertė), tuo panašėja į panaudą).2. Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota. Ilgalaikės nuomos terminas negali būti trumpesnis kaip dešimt metų. (Tai panašumas su užstatymo teise, tačiau pasakyta, kad jei ilgalaikė nuoma terminuota – tai terminas ne trumpesnis nei 10 metų).

Page

1

3. Pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu nuomininko teisių perėmėjai tinkamai naudoja išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir vykdo kitus ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatytus įsipareigojimus. (Tai skirtumas nuo nuomos ir panaudos, kuris atriboja nuo jų ilgalaikę nuomą. Pareiga vykdyti įsipareigojimus ilgalaikė nuoma skiriasi nuo užstatymo teisės.)

4.166 straipsnis. Ilgalaikės nuomos atlygintinumasIlgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartinę sumą arba už jį mokėti periodiškai. (akte gali būti numatyta, kad ilgalaikė nuoma gali būti tiek atlygintinė (panašu į nuomą), tiek ir neatlygintinė (panašu į panaudą)).4.167 straipsnis. Ilgalaikės nuomos nustatymasIlgalaikė nuoma nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. (turi būti išreikšta savininko valia, negali būti nustatoma prieš savininko valią.)

4.168 straipsnis. Ilgalaikės nuomos turinys1. Jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra žemės sklypas, ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti pagal paskirtį. (Nuomotojas naudoja daiktą pagal paskirtį, nedidina jo vertės, nekeisdamas paskirties, negali disponuoti tuo daiktu t.y. nuomotojui priklauso tik naudojimosi teisė)2. Nuomininkas savo lėšomis privalo išlaikyti išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir jį remontuoti.3. Jeigu nenustatyta kitaip, nuomininkui priklauso išnuomoto nekilnojamojo daikto duodami vaisiai. 4. Ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaikės nuomos teisės.5. Jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisių už nuomininką. Ilgalaikei nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma.

4.169 straipsnis. Ilgalaikės nuomos pabaiga1. Ilgalaikė nuoma baigiasi:1) pasibaigus terminui; (kai nuoma terminuota)2) žuvus nuomos objektui; (nes nuomos objektu gali būti ne tik žemė, bet ir kiti nekilnojamieji daiktai)3) nuomą panaikinus teismo sprendimu; (nes tai teisė į svetimą daiktą, pvz.: nustatyto periodinio mokėjimo ar kitokių teisių pažeidimo atveju, pvz.: atsižvelgiant į 4.165 str. 5dalį)4) nuomotojui tapus ir nuomininku; (asmuo negali būti santykiuose pats su savimi)5) nenaudojus nuomos objekto dešimt metų; 6) šalių susitarimu.2. Ilgalaikę nuomą nustatančiame akte ir nuomotojo, ir nuomininko iniciatyva gali būti numatyti priešlaikinės ilgalaikės nuomos pabaigos pagrindai. (Tuo turėtų būti užtikrinamas tikrumas, pastovumas, stabilumas nuomininko ir nuomotojo tarpusavio santykiuose, nes naudojamas svetimas daiktas, kai naudojimas gali būti nekilnojamojo daikto savininkui nenaudinga ar žalinga, ar dėl kitų priežasčių).3. Praėjus dvidešimt penkeriems metams po nuomos nustatymo, nuomininko ar nuomotojo prašymu ilgalaikė nuoma gali būti teismo sprendimu pakeista ar panaikinta, jeigu atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių nebegalima naudotis daiktu ankstesnėmis sąlygomis. (nei nuomotojas, nei nuomininkas negali numatyti, kaip gali pasikeisti tos aplinkybės, pvz.: kai nuoma taps nenaudinga vienam iš jų).

Page

1

4. Pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui nuomos objektą. Nuomininkui turi būti kompensuota ilgalaikės nuomos objekto pagerinimų vertė, jeigu pagerinta buvo nuomotojo sutikimu. Nuomininkas turi teisę sulaikyti ilgalaikės nuomos objekto perdavimą nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumokės kompensacijos. Nuomotojas gali sulaikyti nuomininkui priklausantį daiktą tol, kol nuomininkas su juo neatsiskaitys. (Jei nebuvo sutikimo, neprivalo kompensuoti. Daikto sulaikymas – vienas iš pagrindinių savigynos būdų, tai daikto savininko teisių suvaržymas. CK 1.139 str. Savigyna.)5. Jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte buvo numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus žemei naudoti pagal paskirtį, tai pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grąžina ankstesnę žemės padėtį ir jeigu ilgalaikę nuomą nustatantis aktas nenumato ko kita. (Tai išimtis iš bendros taisyklės (atsižvelgiant į ilgailaikės nuomos sąvoką)

Hipoteka

4.170 straipsnis. Hipotekos sąvoka1. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. (Tai prievolių vykdymo užtikrinimo būdas. Jei įkeičiamas kilnojamasis daiktas – tiesiog vadinama įkeitimu, jei nekilnojamasis – tai hipoteka. Kai kuriomis daiktinėmis teisėmis užtikrinamas prievolių vykdymas (tam tarpe ir hipoteka). Hipoteka, kaip daiktinė teisė, pasireiškia tuo, kad pasikeitus subjektui teisė seka paskui daiktą, tad jei hipoteka įkeistas daiktas pereina kitam asmeniui, tai hipoteka išlieka ir yra privaloma tam asmeniui. Negali būti perduodamas pats įkeistas daitkas hipotekiniam kreditoriui, net ir susitarus, o toks susitarimas negalioja. Hipotekos kreditorius turi teisę, jei nebus įvykdytas skolinis įsipareigojimas, reikalauti parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Hipotekos reikšmė – suteikia asmenims galimybę gauti paskolas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą.)2. Susitarimas perduoti įkeičiamą ar įkeistą daiktą kreditoriui negalioja.3. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis įkeisto daikto įkeitimas leidžiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip. (Įkeisto daikto savininkas turi teisę įgyvendinti savo, kaip savininko, teises į įkeistą daiktą t.y. jį valdyti, naudoti bei disponuoti (sudaryti nuomos, pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.), tačiau jis negali įkeisto daikto sunaikinti, pabloginti jo vertės ir pan. Įkeičiant įvertinamas daiktas, jo vertė, rinkos kaina ir pan. Pagal CPK nustačius hipoteką daikto vertė sumažėja 20% CPK 718 str.)

Hipotekos subjektai: tai hipotekos teisiniuose santykiuose dalyvauvantys asmenys – hipotekos kreditorius (asmuo, kurio reikalavimas užtikrinamas daikto įkeitimu t.y. hipoteka), skolininkas (įkaito davėjas t.y. įkeisto daikto savininkas), trečiasis asmuo (asmuo, kuris įkeičia savo nekilnojamąjį daiktą tam, kad užtikrintų kito asmens skolinį įsipareigojimą). Asmuo turi būti veiksnus. BLAAAAAAAAAAAAa..

4.171 straipsnis. Hipotekos objektas1. Hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Nekilnojamojo daikto hipoteka neapima iš šio daikto gaunamų pajamų. (Įkeičiami gali būti pagrindiniai daiktai, tačiau ne priklausiniai)2. Kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai.

Page

1

3. Kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienašaliame pareiškime įkeisti daiktą. (Hipotekos objektu gali būti ir kilnojamieji daiktai tais atvejais, kai yra susiję su nekilnojamuoju daiktu ir būtini tam, kad nekiln.daiktą būtų galima naudoti pagal paskirtį)4. Įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę. (Nes laikoma, kad žemė negali išnykti, tačiau tam tikrais atvejais gali (pvz.: Černobylis :D), draudžiama tam, kad daiktui išnykus ar jį sunaikinus, būtų gauta draudimo išmoka, kuri priklausytų kreditoriui).5. Nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir šio daikto draudimo atlyginimą.6. Norint įkeisti tam pačiam savininkui priklausančio daikto dalį, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota viešame registre kaip atskiras objektas. (Pvz.: įkeičiant pusę namo)7. Įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. (jei nuomos, tai taps nuomininku, jei panaudos – įgis teisę naudotis neatlgintinai)8. Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. (Antroji dalis skirta tiems atvejais, kai norima įkeisti savo idealiąją dalį.)9. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.10. Įkeisto daikto savininkas neturi teisės sunaikinti, sužaloti daiktą ar kitaip sumažinti jo vertę, išskyrus daikto normalų nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą naudojant jį būtinojo reikalingumo atveju. Pažeidus šiuos reikalavimus, hipotekos kreditorius gali reikalauti, kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto prieš terminą. (Būtinasis reikalingumas apima būtinus gyvenimiški poreikiai, susiję su profesine veikla ir pan., vertės sumažėjimas – 11. Priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. (Turi būti įkeičiamas toks nekiln.daiktas ar daiktai, kurių vertės užtektų skoliniam įsipareigojimui padengti, tačiau sutarties atveju turto vertė gali būti mažesnė nei skolinio įsipareigojimo, o teismo sprendimo turi vertės turi sutapti.)12. Įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu įkeičiant žemę statiniai neįkeičiami, pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą. Jei varžytynėse parduodamas įkeistas žemės sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne žemės savininkui) nuosavybės teise priklausantys statiniai, įsigijusiam varžytynėse žemę asmeniui pereina buvusio žemės savininko teisės ir pareigos, kurias turėjo statinių savininkas. (

Hipotekos išlikimas padalijus ar sujungus įkeistą nekilnojamąjį daiktą 4.172 – 4.173 str. (Taminskas neturi ką pasakyti – daugiau nei aišku ;D )

4.175 straipsnis. Hipotekos rūšys1. Gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas.2. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu šiais atvejais:1) valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti;

Page

1

2) reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti;3) pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti;4) kitais šio kodekso numatytais atvejais. (nėra baigtinis sąrašas)3. Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji bei sąlyginė.

4.176 – 4.178 str.detaliau reglamentuoja, kokie subjektai gali reikalauti, kad būtų registruojama priverstinė hipoteka, ką jie turi nurodyti ir pan.3.72 str. 10 dalis, 3.78 str.

Sutartinių hipotekų rūšys: paprastoji hipoteka (CK 4.179 str.) - vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio

nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą; jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.) – kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų

įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. svetimo daikto hipoteka (CK 4.181 str.) – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto

įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. maksimali hipoteka (CK 4.182 str.). Šiuo atveju nėra numatomas konkretus skolinis

įsipareigojimas, o numatoma maximali skolinių įsipareigojimų suma. Bendroji hipoteka (4.183 straipsnis. Bendroji hipoteka

1. Bendroji hipoteka – keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą.2. Bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas, norėdamas šį daiktą įkeisti dar kartą, turi gauti rašytinį visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daiktų savininkų sutikimą.3. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė.)

Sąlyginė hipoteka (4.184 straipsnis. Sąlyginė hipoteka1. Sąlyginė hipoteka – daikto įkeitimas, norint apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta sąlyga. Sąlyga gali būti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui.2. Kol sąlyga, lemianti hipotekos įsigaliojimą, neįvykdyta, hipoteką suinteresuotos šalies prašymu gali bet kuriuo momentu hipotekos teisėjas panaikinti.3. Jeigu sąlyga, lemianti hipotekos pasibaigimą, nebevykdoma, suinteresuota šalis turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją ir reikalauti, kad hipoteka būtų baigta.)

Hipotekos įstaigos (žiūėti CPK, LR hipotekos registo steigimo įstatymas). Hipotekos įforminimas ir registravimas 4.185 – 4.188 str.

4.189 straipsnis. Hipotekos reikalavimo perleidimas1. Kreditorius hipotekos reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui, jeigu hipotekos sutartyje nenumatyta kitaip. Hipotekos reikalavimas perleidžiamas laikantis taisyklių, nustatytų šio kodekso šeštosios knygos normose, reglamentuojančiose reikalavimo teisės perleidimą. (Kai hipotekiniam kreditoriui reikia pinigų, jo turimas hipotekos reikalavimas yra vertingas juo, kad jį perleidus galima gauti pinigų ar kitokią naudą).2. Hipotekos reikalavimas perleidžiamas perduodant hipotekos lakštą indosamentu (hipotekos lakšto turėtojo įrašu, kuriuo hipotekos lakštas perduodamas kitam asmeniui). Jeigu perleidžiama hipotekos reikalavimo dalis, hipotekos lakšte nurodoma, kuris iš kreditorių saugo hipotekos lakštą.

Page

1

3. Indosamentas turi būti įrašytas hipotekos lakšte, nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas hipotekos reikalavimas, pasirašytas indosanto (hipotekos lakšto turėtojo) ir įregistruotas hipotekos registre. (Hipotekos registras yra atskirai nuo nekilnojamojo turto registro)4. Hipotekos reikalavimo perleidimas (hipotekos lakšto indosamentas) registruojamas hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka.

4.190 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui Kai daiktas įkeistas kelis kartus, bet kuris hipotekos kreditorius gali perleisti savo eilės pirmumą patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam to paties skolininko hipotekos kreditoriui. Tai įrašoma abiejuose hipotekos lakštuose. Jeigu kreditoriaus, perleidžiančio savo eilės pirmumą, reikalavimo suma yra mažesnė nei perėmėjo, būtinas tolesnės nei perleidėjo ir pirmesnės nei perėmėjo eilės kreditorių notarine tvarka patvirtintas sutikimas.

4.191 straipsnis. Hipotekos reikalavimo įkeitimas1. Hipotekos kreditorius gali įkeisti hipotekos reikalavimą gaunamai ar gautai paskolai apsaugoti tik tada, kai skolos grąžinimo terminas nėra ilgesnis už hipotekos lakšte nurodytą skolos grąžinimo terminą. (reikalavimo teisė – teisė reikalauti skolos)2. Hipotekos reikalavimas įkeičiamas šalių susitarimu, tai įrašant hipotekos lakšte, ir įsigalioja nuo šio susitarimo įregistravimo hipotekos registre. Susitarimas įforminamas kilnojamojo daikto įkeitimo lakštu.

4.192 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo1. Jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. (Turi teisę reikalauti suteikti teisę administruoti turtą keletą metų (5-10m). Kito asmens turto administravimui būdinga, kad savininkas, turto administratorius ir naudos gavėjas nesutampa, tačiau hipotekos atveju, turto administratorius ir naudos gavėjas sutampa.)2. Pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę. (Įkeitus daiktą, įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui, o daikto savininkui išlieka teisės jį perleisti kitiems, jį išnuomoti, įkeisti ir pan, tačiau šiuo atveju jis jų netenka.)3. Jeigu įkeistas daiktas buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir jį administruojant paaiškėjo, kad negalima patenkinti hipoteka apsaugoto reikalavimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. (Nauda, gautą administruojant daiktą, išskaičiuojama iš skolos.)

4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto1. Jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. [:liūdesys:] (išieškoti įstatymų nustatyta tvarka reiškia, kad hipotekinis kreditorius nebeturės pirmumo teisės ir turės tokias pat teises kaip ir kiti kreditoriai.)2. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka. Anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius gali būti įpareigotas atlyginti vėliau padavusio prašymą įregistruoti hipoteką

Page

1

hipotekos kreditoriaus nuostolius, jeigu, paraginus pastarajam, anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius neprotingai delsė įgyvendinti savo teises. (pvz.: teisę reikalauti parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių ir pan.)3. Jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau nei yra įkeisto daikto vertė. (Jei daikto vertė didesnė nei skolinio įsipareigojimo, tai skirtumas atitenka daikto savininkui, iš kurio daiktas buvo paimtas.)4. Jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise ar įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau nei yra įkeisto daikto vertė.

4.194 straipsnis. Skolos išieškojimas parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą 1. Jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas.2. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

4.195 straipsnis. Skolos išieškojimas pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą1. Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu.2. Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

4.196 straipsnis. Teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą1. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu:1) kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių;2) skolininkas mirė;3) pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti;4) įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, kai šios įsipareigojimo dalies nepadengė gauta draudimo suma; (Tuo atveju, kai draudimo suma nepadengė daikto vertės sumažėjimo, o skolininkas nepadengė to likučio, kurio nepadengė draudimo suma)5) įkeisto daikto draudimo sutartis nutraukta prieš terminą arba, pasibaigus draudimo sutarčiai, daiktas nebeapdraudžiamas. 2. Jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui.

(Taminsko paskaita pradedama pajuokavimu: ar daug smegenų turi višta?..pamąstykim..hm..)

4.197 straipsnis. Hipotekos pasibaigimo pagrindai ir momentas1. Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo visų hipotekų. (Kai skolininkas neįvykdo skolinio įsipareigojimo, įvyksta skolos išieškojimas hipotekos kreditoriau naudai, kai įkeistas daiktas parduodamas iš viešųjų varžytynių. Ne bet koks daikto

Page

1

pardavimas, bet pardavimas tik pagal hipotekos kreditoriaus prašymą ir tik iš viešų varžytynių išlaisvinas škeistą daiktą nuo visų hipotekų. Tai vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų.)2. Įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu:1) yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas;2) daiktui panaikinama hipoteka; `3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos.3. Hipoteka gali baigtis hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako. 4. Jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Įmokėjus visą skolos sumą į depozito sąskaitą, hipoteka baigiasi. 5. Hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš hipotekos registro momentas. (Nekilnojamieji daiktai, teisės į juos, suvaržymai, kiti su jais susiję jur.faktai yra registruojamai viešame registre, o kas susiję su hipoteka – hipotekos registre.)

ĮkeitimasĮkeitimas yra daiktinė teisė ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Pagal prigimtį panašus į hipoteką.4.198 straipsnis. Įkeitimo sąvoka1. Įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas, užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą. 2. Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Įkeitimo subjektai4.206 straipsnis. Įkaito davėjas1. Įkaito davėju gali būti ir pats skolininkas, ir trečiasis asmuo.2. Įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kada įstatymas nustato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje. 3. Turtinė teisė, priklausanti keliems asmenims, gali būti įkeista tik jų visų rašytiniu sutikimu.4. Teises, susijusias su daiktų nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavėjas) gali įkeisti tik nuomotojo (panaudos davėjo) rašytiniu sutikimu.

Įkeitimo objektas ir pan. – 4.201 str. – 4.206str. 2,3,4dalys.

4.207 straipsnis. Įkeitimo teisės išlikimas, įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui1. Įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimo teisė lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo lakštas buvo įregistruotas hipotekos registre, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės. 2. Įkeitimo teisė galioja visa ir tuo atveju, jeigu skolininkas prievolę įvykdo iš dalies.

4.208 straipsnis. Teisė tikrinti įkeitimo dalyką 1. Kreditorius turi teisę tikrinti įkeistų daiktų, kurios valdo įkaito davėjas, kiekį, būklę, saugojimo sąlygas ir pan., jeigu sutartis nenumato ko kita.

Page

1

2. Jeigu įkaito davėjas pažeidžia įkeisto daikto saugojimo sąlygas, vengia pateikti sužalotą daiktą arba pateikti žuvusio daikto likučius, kreditorius turi teisę pareikalauti įvykdyti įkeitimu užtikrintą prievolę prieš terminą.

Įkeitimo sutartis vadinama lakštu. Jos formą reglamentuoja CK 4.209 str. Jos turinys 4.210 str.

4.211 straipsnis. Paskesnis įkeitimas1. Jeigu pirmesniu įkeitimu daiktas nebuvo perduotas įkaito turėtojui ir jeigu ko kita nenumato įkeitimo lakštas, yra leidžiamas paskesnis įkeitimas, kai įkeitimo objektas įkaito turėtojui neperduodamas. Tokiais atvejais ankstesnis įkeitimas lieka galioti. 2. Įkaito davėjas privalo pranešti kiekvienam kreditoriui apie visus pirmesnius ir paskesnius įkeitimus, taip pat įkeitimu užtikrintas prievoles ir jų dydį. Įkaito davėjas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patiria bet kuris iš kreditorių dėl šios pareigos neįvykdymo.

4.212 straipsnis. Įkeitimo pirmumas1. Jeigu dėl to paties įkeitimo objekto yra įregistruoti keli įkeitimo lakštai, pirmumas suteikiamas reikalavimui, kuris yra užtikrintas pagal anksčiau paduotą prašymą įregistruotu įkeitimo lakštu.2. Kreditoriaus, kuriam įkeitimo teisė atsirado vėliau, reikalavimas tenkinamas tik atlyginus įkeisto daikto pardavimo išlaidas ir visiškai patenkinus ankstesnio kreditoriaus reikalavimus.

4.213 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimasĮkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo sutarties sudarymo momento, kai įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui. Kai įkeistas daiktas paliekamas įkaito davėjui ar perduodamas trečiajam asmeniui, įkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo įregistravimo hipotekos registre momento.

4.214 straipsnis. Asmens, kuriam perduotas įkeistas daiktas, pareigosAsmuo, kuriam perduotas įkeistas daiktas, privalo jį tinkamai laikyti. Jis atsako už šio daikto išsaugojimą, jeigu neįrodo, kad daiktas prarastas arba sužalotas ne dėl jo kaltės. Šis asmuo neturi teisės naudotis įkeistu daiktu, jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis. (pvz.: įkeistą avį reikia reguliariai apkirpti :D)4.216 straipsnis. Teisės nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą atsiradimas1. Įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prievolė nėra įvykdyta, tačiau ne anksčiau kaip praėjus dvidešimčiai dienų po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Šalių susitarimu gali būti nustatytas kitoks, tačiau ne trumpesnis kaip dešimties dienų, lengvatinis terminas.2. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad įkeitimu užtikrinta prievolė būtų įvykdyta prieš terminą, jeigu: į įkeistąjį daiktą nukreipia išieškojimą kitas asmuo; miršta įkaito davėjas arba pradedama įkaito davėjo (juridinio asmens) likvidavimo procedūra; įkeistas daiktas žuvo arba daugiau kaip trisdešimčia procentų sumažėjo jo vertė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo įkaito davėjo; įkaito davėjas trukdo kreditoriui tikrinti įkeisto daikto būklę; pažeidžiamos sutarties sąlygos dėl paskesnio įkeitimo arba jeigu įkaito davėjas pažeidė kitas sutarties sąlygas ar atliko veiksmus, dėl kurių gali sumažėti įkeisto daikto vertė ar išieškojimas gali tapti neįmanomas

Page

1

Daikto sulaikymasDaikto sulaikymas susijęs su savigyna, tai vienas iš savigynos būdų. Hipotekos ar įkeitimu atveju įkeistas daiktas yra parduodamas, o šiuo atveju daiktas nėra parduodamas. Tai galimybė daikto sulaikymu priversti skolininką įvykdyti savo skolinį įsipareigojimą.4.230 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės nedalumasDaikto sulaikymo teisė nedaloma, todėl valdytojas gali sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas. (gali būti sulaikomas daiktas, nors kurio vertė ir didesnė nei skolinio įsipareigojimo. Daikto vertė gali būti labai didelė. Nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tik išimtiniais atvejais daiktą sulaikęs asmuo gali tuo daiktu disponuoti ar pan.)

4.234 straipsnis. Ieškinio senatis sulaikymo atvejuDaikto sulaikymo teisės įgyvendinimas neturi įtakos ieškinio senačiai, nustatytai reikalavimui, kurio teisę turi daikto valdytojas. (ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo reikalavimo atsiradimo momento)

4.235 straipsnis. Sulaikymo teisės pabaiga1. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam. (adekvatus prievolės įvykdymo užtikrinimas gali būti kito daikto įkeitimas, laidavimas už tą asmenį ir pan.)2. Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims.

Kito asmens turto administravimasSąvoka CK nėra pateikiama. Tai teismo nutartimi, įstatymu, sandoriu, o CK numatytais atvejais – adm.aktu nustatyta FA ar JA, kuriam t.a. leidžia teikti turto administravimo paslaugas, atlygintinė ar neatlygintinė teisė, atlikti veiksmus būtinus adm.turtui išsaugoti, naudoti pagal tikslinę paskirtį, o adm.akto numatytais atvejais perleisti adm.turtą, jį investuoti, įkeisti ar suvaržyti teises į jį. Turto adm.reikšmė – yra tam tikros situacijos, kai pats turto savininkas negali arba neturi teisių įgyvendinti savininko teisių turinį sudarančias teises. Administravimo ir įgaliojimų pabaiga nesutampa.