TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT GINUS DL BENDROSIOS

TEISM PRAKTIKOS NAGRINJANT GINUS DL BENDROSIOSDALINS NUOSAVYBS APVALGANuosavybs teiss gyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavyb yra asmenin ar bendroji. Asmenins nuosavybs atveju daikt nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdia, jo teisi disponuoti, naudoti daikt ir j valdyti neriboja kit savinink teiss, todl asmenins nuosavybs subjekto teisi apimtis yra plaiausia, jis nepaeisdamas statym ir kit asmen teisi ir interes gali savo nuoira valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Taiau gali bti, kad t pat daikt nuosavybs teis turi du ar daugiau asmen. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dal laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybs (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybs teis traktuotina kaip savininko teisi gyvendinimo apribojimas, kai savininko teiss ribojamos ne treij asmen, bet kit to paties nuosavybs teiss objekto savinink.Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybs teiss objektu kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Skiriamos dvi bendrosios nuosavybs teiss rys: bendroji dalin ir bendroji jungtin. Bendrosios nuosavybs teiss rys skiriamos pagal tai, nustatytos savinink dalys bendrosios nuosavybs teisje ar ne. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jei nenustatytos bendrosios jungtins nuosavybs teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita. Bendrosios dalins nuosavybs teiss atveju egzistuoja du nuosavybs teiss objektai: dalis bendrosios nuosavybs teisje, kuri yra individualus konkretaus bendraturio nuosavybs teiss objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra vis bendraturi bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas. i bendrosios dalins nuosavybs teiss specifika lemia disponavimo bendrja daline nuosavybs teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturio nuosavybs dalis yra nemateriali (dalis teisje), o daiktas (turtas), esantis vis bendraturi nuosavyb, gali bti valdomas ir naudojamas tik j susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalins nuosavybs teisei vien objekt yra nukreiptos ne vieno, bet dviej ar daugiau savinink subjektini teisi. Santykiuose su treiaisiais asmenimis bendraturiai veikia kaip vienas savininkas. Bendraturi tarpusavio santykiuose bendraturi teiss ir pareigos yra konkreiai apibrtos statymo ar (ir) bendraturi susitarimo, todl turi prievolini teisini santyki poymi. Dl to i santyki tarp bendraturi gyvendinimui taikytinos ne tik daiktins teiss, bet ir prievoli teiss normos ir principai (ali valios autonomijos, sutari laisvs ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti). Teismams nagrinjantiems ios kategorijos bylas kyla btinyb sprsti skirting savinink tarpusavio interes suderinimo problem. Poreik apvelgti i bendrosios dalins nuosavybs santyki kylani gin sprendimo praktik lm toki gin gausa, vairumas ir sudtingumas. Apvalgoje susistemintai pateikiama Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij 20022009 m. nutartyse suformuota praktika dl teiss norm, reglamentuojani bendrosios dalins nuosavybs santykius, taikymo. Kadangi daugiausia byl nagrinjama dl bendrosios dalins nuosavybs teiss nekilnojamuosius daiktus, tai apvalgoje pateikiama praktika, kurioje nagrinti su iuo bendrosios dalins nuosavybs teiss objektu susij ginai. DALYS BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBS TEISJEBendrosios dalins nuosavybs teis yra, kai bendrosios nuosavybs teisje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs teiss dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi, formuluojant bendrosios dalins nuosavybs teiss svok statyme specialiai pabrta, kad turimos omenyje dalys nuosavybs teisje bendr turt, bet ne paiame bendrame turte. Teiss doktrinoje ir teism praktikoje bendrosios nuosavybs teiss dalys danai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dl to ir apvalgoje svoka dalys bendrosios nuosavybs teisje dl patogumo kartais bus pakeiiama terminu idealiosios dalys. Dalys bendrosios dalins nuosavybs teisje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibdinamos tik matematine iraika, pavyzdiui, 1/2, 1/4, 3/8. Bendraturi tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant per teism, gali bti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas danai vadinamas realij dali nustatymu. is pavadinimas taip pat bus vartojamas apvalgoje.Realiosios dalys tai bendro turto dalys, kuriomis turi teis naudotis atskiri bendraturiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant utikrinti galimyb gyvendinti vien i nuosavybs teiss turin sudarani teisi naudojimosi teis. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkreia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi, pavyzdiui, pirmame aukte esanios patalpos paskiriamos naudotis vienam bendraturiui, antrame aukte kitam. Nustaius naudojimosi tvark sumaja bendraturi kins ar kitokios veiklos bendrumas, kartu ir j nesutarim ar konflikt galimyb. Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje(idealij dali) nustatymasDali bendrosios dalins nuosavybs teisje nustatymas yra vienas svarbiausi bendrosios nuosavybs santyki teisinio reguliavimo klausim, nes idealiosios dalies dydis apibria nuosavybs teiss subjekto teisi bendr daikt ir pareig, susijusi su bendru daiktu, apimt (CK 4.76 straipsnis). Dali bendrosios dalins nuosavybs teisje nustatymas svarbus ir tada, kai norima disponuoti bendrosios dalins nuosavybs teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis), kai turt, esant bendrja daline nuosavybe, turi bti nukreipiamas iiekojimas, o skolininko dalis dl tam tikr prieasi nra nustatyta (CPK 667 straipsnis), taip pat turto konfiskavimo ar kitais atvejais. (Dl skolininkui priklausanios turto dalies nustatymo teism sprendim vykdymo procese pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos dl aretuoto turto pardavimo i varytyni arba skolininko pasirinktam pirkjui apvalgoje(Teism praktika 28), todl is klausimas detaliau neaptariamas). Kartu su dalimis bendrosios nuosavybs teisje gali bti nustatomos ir dalys daikte, jei, pavyzdiui, asmenys siekia ne tik pripainti juos sukurto daikto bendraturiais bei nustatyti kiekvienam i j priklausani dal nuosavybs teisje, bet ir atidalyti i bendrosios dalins nuosavybs (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-412/2004) ar nustatyti naudojimosi tvark.Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dal, jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno bendraturio dali dydis nenustatytas, preziumuojama, kad j dalys yra lygios. Dali bendrosios nuosavybs teisje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalins nuosavybs teis atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant nauj daikt (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dali dyd lemia bendraturi susitarimas. Kai bendrosios dalins nuosavybs teis gyjama paveldjimu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dali dyd lemia palikjo valia, kai paveldima pagal testament, arba nustato paveldjim reglamentuojanios teiss normos, kai paveldima pagal statym. Dar vienas atvejis, kai bendraturi dalys nuosavybs teisje nustatomos pagal statym, nustatytas CK 4.82 straipsnio, skirto daugiabui nam savinink bendrajai nuosavybei reglamentuoti, 5 dalyje. Daugiabuio gyvenamojo namo buto savininko teiss bendrja nuosavybe esant turt (pagal CK 4.82 straipsnio 1 dal tokiam turtui priskiriamos namo bendro naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros, sanitarintechnin ir kitokia ranga) grindiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybje lygi jam priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra konstatavs, kad, apskaiiuojant bendrosios nuosavybs dalis po bendro daikto, esanio daugiabuio namo but savinink bendrja nuosavybe (pavyzdiui palps), pertvarkymo, bendraturiui, padidinusiam savo nuosavyb bendrosios nuosavybs sskaita, priklausani patalp naudingj plot neskaitomas patalp, iskirt i bendro daikto ir perduot konkreiam bendraturiui, plotas, nes btent dl tokio iskyrimo ir pasikeiia dalys bendrojoje nuosavybje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-391/2005).Tam tikri bendraturi dali bendrosios dalins nuosavybs teisje apskaiiavimo atvejai nurodyti ir kituose teiss aktuose: pavyzdiui, sigyjant prie statini naudojamus valstybins ems sklypus bendrosios dalins nuosavybs teise taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) tvarkos (Vyriausybs 2004 m. lapkriio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 7 punkto 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio bendraturio perkama ems sklypo dalis bendrojoje nuosavybje nustatoma apskrities virininko sprendimu, atsivelgiant kiekvienam bendraturiui priklausani gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio dal, kuri neskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausini bendraturi nuosavybs teise turimos dalys. Teism praktikoje atskleisti ios nuostatos dl perkamos ems sklypo dalies bendrojoje nuosavybje nustatymo (buvusios ir ankstesnse Vyriausybs nutarimo redakcijose) ypatumai sprendiant gin teismo tvarka. Teismas atsivelgia ne tik konkreiam bendraturiui priklausani gyvenamojo namo ar kito statinio arba renginio dal, bet taiko ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatomos bendraturiams tenkanios ems sklypo dalys bendrojoje nuosavybje: naudojimosi racionalumas, patogumas, statini isidstymas sklype, istorikai susiklost santykiai ir kiti faktinio ems sklypo naudojimo aspektai. Daniausiai taikomas kriterijus nustatant ems sklypo dalis, kai perkama nam valdos em esama ios ems naudojimo tvarka. Taiau tiek gyvenamj nam bendraturi susitarimu susiklosiusi, tiek ir teismo nustatyta naudojimosi ems sklypu tvarka negali bti taikoma beslygikai, o j taikant neturi bti pernelyg nukrypstama nuo dali, apskaiiuot teiss aktuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad, sprendiant dl bendrosios dalins nuosavybs dalyviams tenkani nam valdos sklypo dali dydio, turi bti vertinti anksiau sudaryti ir gyvendinti bendraturi susitarimai dl naudojimosi nam valdos sklypu tvarkos; kartu btina vertinti tai, kad valstybei parduodant nam valdos ems sklypus valstybins ems naudojimo santykiai teiss akt nustatytomis slygomis ir tvarka keiiami nam valdos bendraturi ems nuosavybs santykius ir tai yra esminis ems santyki pokytis, todl ar galima visa apimtimi atsivelgti ankstesniais bendraturi susitarimais ar teism sprendimais nustatyt naudojimosi ems sklypu tvark, turi bti sprendiama pagal konkreios bylos aplinkybes ir tas prieastis, dl kuri reikia nustatyti naudojam ems sklyp dalis ir kokiu tikslu susitarimai dl ems sklypo buvo sudaryti, koki reikm bendraturiai jiems teik ir kokius teisinius padarinius galjo ar turjo numatyti. Vertinant anksiau sudaryt bendraturi susitarimus turi bti laikomasi teist lkesi apsaugos principo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-433/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-86/2006; 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-59/2009).Aukiausiasis Teismas nurod, kad, atsivelgiant tai, jog bendraturiui tenkani gyvenamojo namo dal, nuo kurios ir priklauso jam skirtina ems sklypo dalis,neskaiiuojamos io namo priklausini(kini ir kit pagalbinio pobdio statini, kiemo rengim, komunikacini tinkl, tvor ir pan.), kuri paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susij su juo bendra kine paskirtimi utikrinti gyvenamojo namo savininko poreiki tenkinim (CK 4.19 straipsnis), dalys, kiekvienu atveju btina tiksliai nustatyti pastat funkcin paskirt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-552/2006). Gyvenamojo namo bendraturi teiss sigyjant nam valdos ems sklyp nepriklauso nuo sigijimo formos (atkuriant nuosavybs teis sklypo dal ar j perkant), ir jiems tenkanios dalys apskaiiuojamos pagal bendrsias taisykles (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2008).Kitaip parduodamo sklypo dali dydis nustatomas tais atvejais, kai pagal teritorij planavimo dokument keliems savarankikai funkcionuojantiems statiniams, Nekilnojamojo turto registre registruotiems atskiraisobjektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybins ems sklypas. Tokiais atvejais i statini savininkams (bendraturiams), kurie iki tol buvo parduodam ems sklyp nuomininkai ar faktiniai naudotojai, parduodamos ems sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodam ems sklypo dali dydis nustatomas pagal teritorij planavimo dokument ir jo pagrindu parengt parduodamo ems sklypo plan. Dl to nagrinjant tokio pobdio bylas svarbu nustatyti, ar statiniai yra savarankikai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, ar gino alys yra bendraturts. Sprendiant dl nekilnojamojo daikto savarankiko funkcionavimo, esmin reikm turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankikumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-488/2008).Bendraturi dali bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimas dl daikto ar jo verts padidinimoPagal CK 4.77 straipsnio 1 dal bendraturio dalis bendrojoje dalinje nuosavybje jo reikalavimu gali bti padidinama ir atitinkamai pakeiiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vert padidinami tokiomis slygomis: 1) turint kit bendraturi sutikim; 2) laikantis statym nustatyt taisykli; 3) bendraturio lomis. Teism praktikoje suformuluotos tokios ios teiss normos aikinimo ir taikymo taisykls: pirma, pagal CK 4.77 straipsn gali bti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vert, taiau kad atsirast jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi ilikti daikto, kaip bendrosios nuosavybs, statusas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-391/2005);antra, aplinkyb, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vliau t turt atkr, nereikia bendro daikto ar jo verts padidinimo(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Tokiu atveju bendraturtis, atkrs bendr daikt, gali reikalauti i kit bendraturi proporcingai j dalims bendrosios dalins nuosavybs teisje atlyginti ilaidas, patirtas dl bendro daikto atkrimo (CK 4.76 straipsnis); treia, pagal CK 4.77 straipsn viena i btin slyg, norint, padidinus daikt ar jo vert, padidinti bendraturio dal bendrojoje dalinje nuosavybje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvark kit bendraturi sutikimas tokiems daikto pakeitimams.Bendraturio teis atsisakyti duoti sutikim padidinti daikt teism praktikoje pripastama pagrsta tais atvejais, kai kito bendraturio pageidaujamas daikto pakeitimas paeidia jo, kaip savininko, teises (apsunkina j gyvendinim ar net padaro negalim) arba prietarauja vieosios teiss reikalavimams. Pareiga rodyti, kad atsisakymas duoti sutikim atlikti bendro daikto pakeitimus pagrstas, t. y. kad bus paeistos kit bendraturi teiss, tenka atsisakaniam duoti sutikim asmeniui. Tam, kad kiti bendraturiai galt pareikti savo pozicij dl statybos darbus (rekonstrukcij) inicijuojanio bendraturio bsim veiksm poveikio j teisms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal statym reikalingas pateikti bendraturi sutikimas reikia ne abstrakt, o konkretizuot bendraturi sutikim, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei statyb gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturio galimo statytojo bsimos rekonstrukcijos plan atskleidimu kitiems bendraturiams teism praktikoje pripastamas tinkamo projektinio pasilymo (tokio, kaip jis apibdinamas Statybos statymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas ireikti projektuojamo statinio architektros ir kit pagrindini sprendini idj ir kuris pateikiamas kaip mediaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bti naudojamas projektavimo slygoms parengti) pateikimas. Ginant ginijam teiss statyb gyvendinimo bd ir slygas, btina nurodyti konkreius statybos darbus, statybos paskirt ir netgi jos atlikimo orientacin laikotarp. Savo ruotu nesutikimas turi bti protingai motyvuotas bei akivaizdiai atskleidiantis pateikto projektinio pasilymo negatyv poveik kito bendrosios dalins nuosavybs teiss objekto bendraturio teisms ir teistiems interesams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Juridikai reikmingais motyvais teismas gali pripainti faktais, specialist ivadomis, kitais patikimais duomenimis pagrstus argumentus, kurie patvirtina, kad, pavyzdiui, namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturi gyvenimo ar veiklos slygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teiss normos, reguliuojanios statinio saugos ir eksploatavimo slygas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas pripaino, kad bendraturio atsisakymas duoti sutikim kitam bendraturiui rekonstruoti verand, kai po rekonstrukcijos neiliks iki tol buvusios galimybs naudotis verandos stogu kaip terasa, yra protingai motyvuotas ir atskleidiantis projektinio pasilymo negatyv poveik bendraturio teistam interesui naudotis terasa (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Teismo sprendimas, kuriuo bendraturio atsisakymas duoti kitam bendraturiui sutikim daikto rekonstrukcijai ar kitokiam daikto arba jo verts padidinimui pripaintas nepagrstu, prilyginamas tokiam sutikimui ir suteikia bendraturiui gauti projektavimo slyg svad ir statybos leidim be kito bendraturio sutikimo, taiau toks teismo sprendimas neatstoja statybos leidimo ar projektini statybos dokument (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-132/2009). CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto ar jo verts padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro neturdamas kit bendraturi sutikimo: tokiu atveju jis gyja nuosavybs teis t padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai vis bendraturi dalys padidja proporcingai j bendrosios nuosavybs teise turimoms dalims. Bendraturi tarpusavio santyki pobdis ir pagrindin bendrosios dalins nuosavybs teiss gyvendinimo taisykl (bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu) lemia, kad bendraturiai, be kuri sutikimo padidintas bendras daiktas ar jo vert, gali leisti padidinimus atlikusiam bendraturiui teisinti savo dalies padidjim; ketvirta, dar viena btina slyga dalies bendrosios nuosavybs teisje pasikeitimui bendraturiui padidinus bendr daikt ar jo vert i padidinim atlikimas laikantis statym nustatyt taisykli.Kadangi nekilnojamojo daikto ar jo verts padidinimas statybos teisinius santykius reglamentuojani teiss akt prasme gali bti (ir daniausiai yra) kvalifikuojami kaip statybos procesas, teismai ne kart analizavo daikto padidinim pagal CK 4.77 straipsn ir statybos proceso pagal Statybos statym tarpusavio santykio ypatumus. Sprendiant dl bendro turto padidinimo statybos bdu padarini, CK 4.77 straipsnis turi bti aikinamas kartu su CK 4.103 straipsniu, nustataniu normatyvini statybos technini dokument reikalavim paeidimo civilinius teisinius padarinius, bei atitinkamomis Statybos statymo normomis. Aikindamas Civilinio kodekso norm, reglamentuojani daikto padidinim j rekonstruojant, ir Statybos statyme esani nuostat santyk, Aukiausiasis Teismas nurod, kad i administracini teisini santyki, susijusi su statybos veikla, atsirad faktai reikmingi nuosavybs teiss subjekt santykiams tiek, kiek ie subjektai nuosavybs teis gyvendina pagal administracinius santykius nustatanias teiss normas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-184/2004).Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi bti atliekami laikantis Statybos statyme nustatytos tvarkos, padaromi paeidiant i tvark (pavyzdiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyt padarini neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas. Taiau jeigu vieojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statyb kontrol, nutaria, paalinus trkumus, leisti teisinti savavalikai pastatyt statin (tokio leidimo suteikimo galimybs kinta, keiiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu bdu vyksta bendro daikto padidinimo teisinimas. is teisinimas, esant bendraturi susitarimui, tampa pagrindu padidti vieno bendraturio, kuriam bendr daikt leido didinti kitas bendraturtis, nuosavybs daliai, arba ne jei tokio susitarimo nebuvo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-736/2003). Statybos darb pripainimas teistais vieosios teiss poiriu nereikia, kad nra gino ir dl bendrosios dalins nuosavybs teiss. Dar viena btina slyga CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytiems padariniams atsirasti daikto ar jo verts padidinimas turi bti atliktas j atlikusio bendraturio lomis. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymasNaudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reikia naudojimosi teiss konkreia daikto dalimi nustatym. Nustaius naudojimosi tvark atskiri nuosavybs teiss objektai nesuformuojami ir bendroji dalin nuosavybs teis nei visikai, nei i dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bti bendraturi naudojamos bendrai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dal bendrosios nuosavybs teiss objektu naudojamasi bendraturi sutarimu. i nuostata dl nekilnojamj daikt detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje tvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis, atsivelgiant dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise. Bendraturiai turi teis susitarim dl naudojimosi tvarkos patvirtinti notarikai ir registruoti vieame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal turto bendrosios nuosavybs teismis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturiams, taiau, pasikeitus kuriam nors i susitarusi bendraturi, jis naujajam bendraturiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavim susitarimo formai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).Bendraturiams dl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i bendraturi iekin. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybs teiss gyvendinimo poiriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingsias savybes gauti jo duodam naud, pasireikianuosavybs socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu bdu apskritai manomas daikto, esanio bendrja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisi utikrinim geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealij dal bendrosios dalins nuosavybs teisje ir visiems bendraturiams tenka pagal savo naudingsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todl leistini tam tikri nukrypimai nuo io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteistu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bti pripainti tokie atvejai, kai ia tvarka inter alia nepagrstai suteikiamas prioritetas vienam i bendraturi; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturiams tenkani idealij dali dydi ir u tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai tvirtina prielaidas kilti konfliktams dl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyv, neekonomik daikto naudojim; kai tvarka paeidia teiss akt reikalavimus ar treij asmen teises.Teismai praktikoje iaikino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrsias taisykles, taikytinus nekilnojamj daikt naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teistumo kriterijus. alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteista, nesuderinama su teiss aktuose nustatytais reikalavimais. Teistumo reikalavimas bus paeistas ir tada, kai alys nusistatys toki naudojimosi bendru daiktu tvark, kurios gyvendinimas paeis treij asmen teises. Teism praktikoje nagrinjant ios kategorijos bylas pripastama, kad bendrosios nuosavybs dalyvio teiss kito nuosavybs dalyvio valdomas, naudojamas patalpas tame paiame name gali bti ginamos, jeigu rodyta, kad io kito bendraturio nuosavybs dalys nustatytos neteistai, o nuosavybs teis gyta paeidiant statyme nustatytus jos gijimo bdus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. balandio 2 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-451/2003). Kai praoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teiss akt (Statybos statymo, Statybos technini reglament ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006);2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybs teisje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dal naudojimosi tvarka turi bti nustatyta atsivelgiant bendraturio turim dal bendrosios nuosavybs teisje. Tokia statymo formuluot reikia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek manoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybs teisje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisykl nustatant naudojimosi daiktu tvark paskirti naudotis daikto dalis, atitinkanias dalis bendrosios nuosavybs teisje,jeitokia galimyb realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dali bendrosios nuosavybs teisje egzistuojantis adekvatumas leidia utikrinti, kad savininko teiss bus gyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dali adekvatumo taisykls objektyviai nemanoma laikytis, (pavyzdiui, jei name nra patalp, atitinkani bendraturi dalis bendrosios nuosavybs teisje) ir dl to bendraturiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisikai atitinkanios idealisias dalis, gali kilti interes pusiausvyros problema, kuri sprendiama, taikant teisingo atlyginimo princip. Lietuvos Aukiausiasis Teismas paymjo, kad, paskyrus alims naudotisnevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant btinybei kuriai nors i ali skirti didesn dal, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybs teisje, bendraturi iniciatyva sprstinas atlyginimo (kompensacijos) u naudojimsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo form atsivelgtina poreik kiek manoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius (pavyzdiui, ar bendras daiktas turi nemateriali, asmeniniais tikslais pagrst vert (CK 4.11 straipsnio 4 dalis) interesus, todl kad bt teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dyd nustato vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje tvirtintais protingumo, siningumo ir teisingumo principais;3) socialins taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilini teisini santyki subjektai (gino alys), gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dl to j teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bti atsivelgta gino ali turimas dalis bendrojoje nuosavybje, siloma naudojimosi tvarka turi bti patogi visiems bendraturiams ir utikrinanti jiems galimyb naudojant daikt pagal paskirt gauti maksimali naud. Silomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bti ilaikyta vis bendraturi interes pusiausvyra, garantuojanti, kad n vieno bendraturio teiss nustatant naudojimosi tvark nebus paeistos ir bus kuo maiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkreiu atveju turi bti tokia, kad nekilt arba kilt kiek manoma maiau prielaid konfliktinms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrindamas iekin dl naudojimosi tvarkos nustatymo, ali pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms alims priimtiniausi sprendim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taiau praktikoje ali pateikiami naudojimosi bendrja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka vis gino ali interesus. Tokiose bylose formalus ali pareikt reikalavim rib laikymasis reikt j atmetim net ir tuo atveju, kai galimyb isprsti gin egzistuoja i esms nenukrypstant nuo projekt, kuriais grindiami ali reikalavimai. Kasacinis teismas pripasta, kad tokiais atvejais teismas turi teis nukrypti nuo ali pareikt reikalavim ir nustatyti naudojimosi tvark, kuri ne visikai atitinka ali teiktus projektus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-353/2009).Jei bendraturtis prietarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interes patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudiavim savo teise ir tokius reikalavimus neatsivelgti bei parinkti optimaliausi naudojimosi bendru daiktu tvark (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.);4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikmingas dmesys, t. y. stengiamasi utikrinti kiek manoma efektyvesn ir racionalesn daikto naudojim. Tai grindiama tuo, kad bylos ali valia danai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kart buvo grindiami sprendimai Aukiausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Pavyzdiui, praktikoje pabriama, kad, nustatant naudojimosi privaios nam valdos ems sklypu tvark, kiekvienam naudotojui turi bti utikrintas prijimas i jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos ems prie jam priklausani statini buitiniams, kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turt susisiekim su vieaisiais keliais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Svarbus ir asmen privatumo apsaugos aspektas, todl btina parinkti toki naudojimosi tvark, kuri geriausiai garantuot privataus gyvenimo nelieiamum(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-527/2007); 5) faktini nuosavybs teisini santyki stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrtumo, pagrst lkesi ir kiti civilins teiss principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybs teiss (kaip daiktins teiss) prigimtis lemia civilini teisini santyki stabilumo siek. Bendrosios nuosavybs santykiuose io tikslo siekiama vairiomis priemonmis (pavyzdiui, pirmenybs teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus sprsti bendru sutarimu ir kita). Taiau vienas i svarbesni civilini santyki stabilumo nustatant bendrosios nuosavybs naudojimo tvark garant teism praktikoje nusistovjs reikalavimas atsivelgti susiklosiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. balandio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinim, bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau bt keiiami turto sigijimo metu ali vali atitik susitarimai dl naudojimo tvarkos. Taip bt utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi principo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Taiau kiekvienu konkreiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo ios taisykls, motyvuodamas kitok tvarkos nustatymo bd. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprietarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam praktik (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-291/2007).Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis naudosis bendraturiai, o i dal reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dyd ir lokalizacij. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo sprendimo rezoliucinje dalyje turi bti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo bdas taikomas, kad nekilt abejoni, nustatoma naudojimosi tvarka ar vykdomas atidalijimas. Teismo sprendimas turi bti aikus, nepaliekantis galimybi skirtingai j interpretuoti, todl rezoliucinje dalyje turi bti tiksliai ir suprantamai idstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumaiems santykiai reguliuojami taip, kad bt sudarytos slygos gyventoj poreiki tenkinimui, vis kio ak racionaliam teritoriniam idstymui ir pltojimui, gamtins aplinkos isaugojimui ir gerinimui, racionaliam ems naudojimui, ems nuosavybs, valdymo ir naudojimo teiss apsaugai (ems statymo 1 straipsnis). iais principais btina vadovautis taikant ems statymo ir kit statym, taip pat postatymini teiss akt normas, reglamentuojanias ems santykius, taip pat nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi bti sprendiamas konkretus ginas dl sklypo dali paskyrimo naudotis bendraturiams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teism praktikoje daniausiai nagrinjami ginai dl nam valdoms skirt ems sklyp naudojimosi tvarkos, todl ir naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo ypatumai iskirti i gin pagrindu.Aukiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie ios gin kategorijos nagrinjimo ypatumai:Pirma,ems statymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ems sandorio sudtin dalis yra nekilnojamojo turto objekto ems sklypo planas ar schema. Dl to naudojimosi ems sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru ems sklypu tvarkos projekt, parengt ems santykius reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka pagal teritorij planavimo dokument, kurio pagrindu is ems sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006). ems sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kit objekt atvilgiu. Dl to emtvarkos projekte turi bti aikiai atspindta bendraturiui tenkanios dalies dydis ir isidstymas, o riba, skirianti bendraturi naudojamas dalis, turi bti nubrta taip, kad alims ir teismui bt galima nustatyti jos faktin viet (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Kadangi teism tvirtinamos bendraturi taikos sutartys dl naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo yra ems sandoriai, tai jos taip pat gali bti tvirtinamos tik esant ems planui, atitinkaniam prie tai nurodytus reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-956/2003).Antra, jeigu bendraturi faktikai naudojamame sklype yra vieno i j statiniai, renginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad ie statiniai, renginiai likt iam bendraturiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturiui naudojimosi teis turi bti kompensuota, paskiriant naudotis eme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Treia, dalis ems sklypo gali bti paliekama bendraturiams naudotis bendrai. Vienas toki atvej sklypo dalis prie bendrai naudojam statini. Bendram naudojimui paliekama minimali ems sklypo dalis tiek, kiek btina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsivelgiama teisikai registruotus ir konkreiam savininkui priskirtus daiktus. Prie toki daikt gali bti priskirti ir nesudtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, aligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandio 16 d. sakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 Nesudtingi (tarp j laikini) statiniai) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projekt, kuriuose numatytas skirtingo dydio bendro naudojimo ems plotas, kitoms slygoms i esms nesikeiiant, prioritetas turi bti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra maesn. Ketvirta, papildomas ems sklypas, j prijungus prie bendraturi turto ems sklypo, turi bti naudojamas atsivelgiant dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje bylos Nr. 3K-3-964/2003). Penkta, kadangi servitutu nustatomos teiss svetim daikt (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalins nuosavybs atveju teiss naudotis paskirtomis ems sklypo dalimis gyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturiui galimyb tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali bti sudaroma, tam tikr sklypo dal paliekant naudotis bendrai. Nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimasNaudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todl keiiant naudojimosi tvark turi galioti tie patys tvarkos vertinimo principai, kaip ir j nustatant. vykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keiia nuosavybs teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatyt naudojimosi bendru daiktu tvark. Taiau civilini teisini santyki stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka bt pastovi ir keiiama tik tada, kai tam yra svari prieasi. Tokiomis pripaintinos naujai paaikjusios ar atsiradusios aplinkybs, turinios reikm daikto naudojimo tarp bendraturi tvarkos nustatymui. Pavyzdiui, keisti nustatyt naudojimosi patalpomis tvark galima dl patalp pertvarkymo, kai jos neiliko, padidjo ar sumajo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi ems sklypu tvark dl tam tikr statini nugriovimo atsiradus neustatytos ems ir inykus bendro naudojimo tak poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvark ir dl to atsiradus btinybei patekti juos kitiems bendraturiams ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gruodio 21 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-571/2009).Teismas nurod, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto (daikto) atvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno i bendraturi iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto verts pagerinimu, taip pat nedaro alos ir nesuvaro kit bendraturi teisi, taip pat jei toks pakeitimas nedraudiamas statym (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalins nuosavybs objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno i bendraturi iniciatyva, kuriais kuo maiau keiiami jo sigijimo metu ar vliau sudaryti ali vali atitik susitarimai dl naudojimo tvarkos. Taip bt utikrinta proporcinga bendraturi teisi apsauga nepaeidiant teist lkesi principo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teis nustatyti naudojimosi daiktu tvark kaip vienas i nuosavybs teiss gyvendinimo bd jau gyvendinta, savininko teiss nebus paeistos, atsisakius keisti jau nustatyt naudojimosi tvark, jei naujai siloma tvarka neracionali ir tvirtinanti neproting, neefektyv daikto naudojim. Esant skirtingiems ali pasilymams keisti bendrosios dalins nuosavybs objekt valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvark, turi bti vertinamas vis pasilym konstruktyvumas, gyvendinimo realumas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 25 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-283/2005). ATIDALIJIMAS I BENDROSIOS DALINS NUOSAVYBSAtidalijimo instituto samprata, tikslai, ypatumai ir j nulemta byl dl atidalijimo i bendrosios nuosavybs specifikaCK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reikia daikto teisinio reimo ir (arba) bendraturio statuso pasikeitimus. Atidalijimas i bendrosios nuosavybs teiss yra vienas i bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimo pagrind. iuo bdu gyvendinus nuosavybs teises reikia, kad atidalijamo bendraturio atvilgiu pasibaigia bendroji dalin nuosavyb su kitu (kitais) bendraturiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybs atskiriama konkretaus bendraturio dalis. Tap konkretaus savininko faktinis ryys su daiktu pradedamas grsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybs teise, kur tik jis gali daryti fizinkin poveik daiktui, gauti i jo naudingsias savybes ir nulemti teisin daikto likim. Transformacija i bendrosios nuosavybs teiss asmenins nuosavybs teis reikia, kad daiktas ir teis j tampa maiau varomi, todl tai paprastai lemia daikto verts rinkoje padidjim. Atidalijim, po kurio atsiranda asmenin nuosavyb, reikia skirti nuo bendrosios nuosavybs teiss ri kitimo (pavyzdiui, i bendrosios dalins nuosavybs teiss bendrj jungtin). Atidalijimas yra vienas nuosavybs teiss gyvendinimo bd. Tiek sujungiant savo nuosavyb su kit asmen nuosavybe, tiek ir atskiriant j nuo kit asmen nuosavybs, gyvendinama disponavimo turtu teis. Atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs leidia pasiekti kelet teisikai, ekonomikai ir socialiai reikming rezultat. Atidalijimo institutas leidia sumainti bendraturi skaii ir bendrosios nuosavybs apimt bei atitinkamai iplsti asmenins nuosavybs apimt. Maesnis bendraturi skaiius, maesn bendrosios nuosavybs apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konflikt prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidia operatyviau ir pigiau valdyti konkret objekt. Taigi atidalijimu utikrinamas ivestinis i nuosavybs nelieiamumo principo kiekvieno savininko interesas bti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.Atidalijimas galimas bendraturi tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturio iekin dl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimo iniciatyvos teis priklauso ne tik bendraturiams, bet ir bendraturi kreditoriams, kad i atidalytos dalies bt galima iiekoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Iiekojimas i atidalyto turinio vien savinink turto paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas daniausiai yra paklausesnis, jo vert didesn, todl taip geriau utikrinami kreditoriaus interesai. Kreditoriaus interesus atitinka ir atidalijimas imokant pinigin kompensacij bendraturiui, esaniam skolininku, nes tokiu atveju, kai turto nereikia pardavinti varytynse, iiekojimo operatyvumas padidja. Atskyrus vieno bendraturio dal, sumaja bendraturi skaiius, taiau daiktas ilieka bendrosios dalins nuosavybs teiss objektu, kiti bendraturiai tarp savs lieka neatidalyti. is atidalijimas vadinamas santykiniuatidalijimu. Absoliuiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai i bendrosios nuosavybs teisini santyki pasitraukia visi bendraturiai, t. y., ne tik sumaja bendraturi skaiius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalin nuosavyb, nes daiktas (daiktai) tampa asmenins nuosavybs teiss objektu.Atidalijimo teiss gyvendinimas gali priklausyti nuo bendrosios dalins nuosavybs teiss atsiradimo pagrind, t. y. nuo to, ar i nuosavybs teis atsirado statymo ar sutarties (pavyzdiui, jungtins veiklos sutarties) pagrindu. Kai bendrosios dalins nuosavybs teis gyjama pagal sutart, sutartyje gali bti aptarti ir atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs teiss slygos ir bdai. Tokiais atvejais nagrinjant gin dl atidalijimo teiss normos, reglamentuojanios atidalijim, taikytinos kartu su atitinkamomis bendraturi sudarytos sutarties nuostatomis.Pirmiau nurodyti atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybs nelieiamumo principas lemia tam tikr atidalijimo teiss apsaug. Asmeniui, noriniam gyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikt teis atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs, kit bendraturi sutikimo dl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bd (atidalijimo teiss absoliutumas). Tai lemia rodinjimo dalyk atidalijimo bylose: i bendraturio negali bti reikalaujama rodinti atidalijimo motyv buvimo, bendraturi gino ar kit prieasi. Kitaip tariant, vienam i bendraturi ireikus vali atidalyti, turi bti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendr turt. Atidalijimo teiss gyvendinimo slygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturiams nepavyko susitarti dl atidalijimo bdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natra; 3) nesant atidalijimo natra galimybs, atidalijama, paskiriant kompensacij pinigais.Atidalijimo absoliutumo taisykl netaikytina, kai siekiama atsidalyti dal turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, ir kitais panaiais atvejais. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje ivardyti but ir kit patalp savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise priklausani objekt (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin, elektros, sanitarintechnin ir kitokia ranga) negali bti atidalyti, iskyrus iimt, kurios taikymui btinos dvi slygos: 1) atidalijama daikto dalis gali bti ar pertvarkius gals bti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal paskirt. i iimtis gali bti taikoma daliai bendrojo naudojimo patalp, pavyzdiui, gali bti atidalijama dalis namo rsio patalp. Taiau kit CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyt objekt atidalijimas dl j prigimties ir naudojimo specifikos (btini vis daugiabuio namo but egzistavimui ar eksploatavimui) negalimas nei natra, nei sumokant kompensacij pinigais. Jie paprastai yra nedals ir pagal savo prigimt taip neatskiriamai susij su asmenine nuosavybe esaniais turto objektais (butais ar kitomis patalpomis), kad iais objektais be j nebt galima naudotis ar tokie objektai net negalt egzistuoti.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai pagal bet kurio bendraturio iekin daiktas padalijamas natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais. Taigi viena atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs teismine tvarka slyg yra bendraturi nesusitarimas dl atidalijimo bdo. ios statyme nustatytos slygos teismas negali aikinti kaip reikalavimo rodyti nesutarim dl bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalins nuosavybs objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturi sutarimu. Pagal i statymo norm patys savininkai sprendia, kaip gyvendinti bendrj dalin nuosavyb. Tik tuo atveju, jeigu bendraturiai nesutaria, kaip ji turi bti gyvendinta, sprendia teismas pagal bet kurio bendraturio iekin (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003). i statymo norm (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aikinimas reikt, kad iekinio pareikimas patvirtina, jog bendraturiai nesutaria dl bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo, todl neturi bti reikalaujama rodyti nesutarim.Atidalyti praantis bendraturtis turi aikiai vardyti, kok atskir nekilnojamj daikt prao suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrsti jo suformavimo bd. Atidalijus i bendrosios dalins nuosavybs, pasikeiia buvusio bendro daikto teisinis reimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybs teiss objektai. Taiau tam, kad galt tokiais bti, ie objektai turi atitikti jiems teiss akt keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Statiniai formuojami Statybos statymo nustatyta tvarka; tai reikia, kad turi bti laikomasi io statymo nustatyta tvarka patvirtint statybos technini reglament reikalavim, nustatyt priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybs teiss objekto padalijimo, kartu ir bendraturio teiss atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs gyvendinimo galimyb (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Teikiami atidalijimo variantai turi bti procedrikai ir technikai priimtini (t. y. manomi gyvendinti, nedaryti neproporcingos alos daiktui), atitikti bendraturi dalis ir nepaeisti treij asmen teisi. Praomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealij bendraturio dal bendrosios dalins nuosavybs teisje, jeigu tai objektyviai ir technikai manoma. Dl to prie atidalijant bendraturio dal, btina isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-476/2009).Jei pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdiui, byloje yra iekinys ir prieiekinis), teismas parenka optimaliausi i j, kuris sudaryt galimyb geriausiai gyvendinti bendraturi teises, taip pat nepaneigt n vieno bendraturio teiss jam priklausani dal. Teismas yra konstatavs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkani dal, turi rodyti, jog jo silomas bendrosios dalins nuosavybs nutraukimo bdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturiai turi teis statym nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo i bendrosios nuosavybs variantus ir privalo juos pagrsti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projekt gali silyti ne tik reikdamas prieiekin, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo iekinio priemone teikdamas atsiliepim iekin (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-7/2009).Teismas taip pat yra nurods, kad bendraturiai, gyvendindami savo teises, privalo inaudoti visas galimybes suderinti savo vali dl bendro daikto ir aktyviai iekoti visiems bendraturiams priimtino sprendimo bdo, taip pat ir vykstant ginui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti btinas bendraturi kooperavimasis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodio 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Sprendiant dl atidalijimo bdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tok atidalijimo bd, kuris geriausiai apgint daugelio bendraturi interesus, taip pat nepaneigt n vieno i bendraturi teiss jam priklausani dalytino turto dal. Teismo patvirtinama atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs tvarka turt utikrinti tolesn tokio turto naudojimo racionalum (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-559/2006).Kadangi galimyb atsidalyti i bendrosios dalins nuosavybs nustatyta tam, kad bt galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisi turin sudarani teisi gyvendinim bendr daikt, kad ateityje bt ivengta gin, kylani tarp bendraturi jiems gyvendinant ias teises, tai daiktas negali bti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusi savinink teisi gyvendinimas bt neproporcingai apsunkintas vairiais suvarymais ar kit asmen teismis atidalytj daikto dal (pavyzdiui, statinio servitutu patalp), nes tai tarp savinink sukurt dar sudtingesnius nei bendraturi teisinius santykius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Atidalijimo bdaiAtidalijimo institut sudaranios teiss normos yra dispozityvios, todl remdamosi sutarties laisvs principu (CK 6.156 straipsnis) alys gali paios nustatyti, kokiu bdu jos atidalys bendrj nuosavyb. Jei bendraturiai nesusitaria dl atidalijimo bdo, taikomos CK 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal io straipsnio 2 dal atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs vykdomas daikt padalijant natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai ir tik tokio atidalijimo galimybs nesant vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais. Atidalijimas natraAtidalijimo natra slygos daikto dalumas ir neproporcingos alos daikto paskiriai padarymo ivengimas. Sprendiant dl galimybs padalyti daikt natra, btina atsivelgti CK 4.6 straipsnio normas, apibrianias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal io straipsnio 1 dal daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis, fizikai juos padalijus, nepasikeiia ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dal nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin paskirtis, ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuri nedalumas nustatytas statym (pavyzdiui, pagal Mik statymo 4 straipsnio 3 dal privai mik valdos neskaidomos dalis, jei valda yra arba tampa maesn kaip 5 hektar; pagal Saugom teritorij statymo 31 straipsnio 9 dal valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privaios nuosavybs teise priklausanio ems sklypo neleidiama dalyti dalimis, parduodant, inuomojant, atidalijant, keiiant, dovanojant, iskyrus atvejus, kai keiiamos gretim sklyp ribos). Taigi daikto dalum ar nedalum lemia jo tikslin paskirtis ir tai, ar padalijus j i paskirtis ilieka, pasikeiia ar inyksta (iskyrus atvejus, kai daikto nedalum nustato statymai). Daikto atidalijimui natra svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsn gali bti savarankiku teisini santyki objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dal yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijs daiktas. is statyme nustatytas pagrindinio ir antraeilio daikto apibdinimas gali lemti CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad daiktas padalijamas natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai, taikym. Atsivelgdamas pagrindini ir antraeili daikt buvim, teismas gali sprsti, ar padalijamo natra daikto paskiriai padaroma neproporcinga ala.Sprendiant, ar galima atidalyti daikt natra, taip pat turi reikms ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie eina pagrindinio daikto sudt ir su juo susij taip neatskiriamai, kad be j pagrindinis daiktas negalt bti naudojamas pagal paskirt arba bt pripaintas nevisaveriu. i statymo norma reikia, kad bendraturio atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs atveju ta daikto dalis, kuri, nors ir eina pagrindinio daikto sudt, bet be io daikto pagrindinis daiktas gali bti naudojamas pagal paskirt ir ilieka visavertis, gali bti atskirtas nuo pagrindinio daikto ir toks atskyrimas gali bti pripaintas kaip proporcingos alos padarymas atidalijamam daiktui. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dal antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ir statymo nenustatyta kitaip. i nuostata leidia sutartyje ar statyme nustatyti kitok antraeilio daikto likim negu pirmaeilio. I ios ir kit pirmiau nurodyt statymo (CK 4.124.15 straipsni) norm darytina ivada, kad daikto atidalijimo procese esmin reikm turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturiui j galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, taikomas bendraturio pasirinktas pagrindinio daikto visiko atidalijimo bdas, taiau kartu antraeiliam daiktui pasirenkant kitok nuosavybs teiss gyvendinimo bd, pavyzdiui, naudojimosi tvarkos nustatym, toks nuosavybs teiss gyvendinimas savaime nesudaro klii pagrindiniam daiktui atidalyti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008.)CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluot reikia tai, kad daikto paskiriai gali bti padaroma tam tikra ala, t. y. leidiamas ekonomins verts proporcingas sumajimas. Dl to pagrindinis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas sprsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natra tokiu atidalijimu padaromos alos proporcingumas daikto paskiriai. Teism praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) alos svokos turinys ir jos ypatumai. Aukiausiasis Teismas iaikino, kad atidalijant daikt al galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aikiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdiui, praktikai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirt galimybs. Paprastai alos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daikt galima naudoti pagal paskirt, nepaeidiant statymo reikalavim (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005). i taisykl netaikoma, jei atsidalijamas bendraturtis atidalijam daikt ketina naudoti pagal kit paskirt. Tam tikrais atvejais, net ir esant galimybei po atidalijimo daikt naudoti pagal paskirt nepaeidiant statymo reikalavim, daiktui padaryta ala gali bti pripainta neproporcinga (jei daikto technins bkl i esms pablogja, ilaidos daikto dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirt yra neprotingai didels ir pan.). Sprendiant, ar atidalijimu padaryta ala yra proporcinga daikto paskiriai, kiekvienu atveju turi bti vertintos visos reikmingos aplinkybs (turto, kur praoma nutraukti bendrosios nuosavybs teis, struktra, parametrai, bendraturi ir norini atsidalyti bendraturi skaiius, j dali dydis, galimyb atlikti pertvarkymus, j kaina ir kt.). Atidalijimas natra galimas ir tais atvejais, kai, norint i vieno daikto suformuoti du ar daugiau daikt, btini tam tikri daikto pakeitimai. Tokie pakeitimai negali bti klitis bendraturi teisei atidalijim i bendrosios dalins nuosavybs gyvendinti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. gruodio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1498/2002).Atidalijant daikt natra pagal ali sutart arba teismo patvirtint atidalijimo variant, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturi nuosavybs teisi gyvendinimas utikrinamas, kai bendraturtis visikai atidalijamas i bendrosios dalins nuosavybs, nepaliekant bendrai naudojam daikto dali, todl btent tokio atidalijimo turi bti siekiama teism praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taiau bendraturiams priklausani dali atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs nereikia, kad negali likti joki bendrojo naudojimo patalp (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Atidalijimas imokant kompensacij pinigaisDaikto nedalumas fizine prasme nereikia, kad bendraturio dalis negali bti atidalijama. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natra be neproporcingos alos jo paskiriai nemanomas, vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais. Lietuvos Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad i nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iimtis vis pirma turi bti sprendiamas jo atidalijimo natra galimumas, net padarant atitinkam (proporcing) al daikto paskiriai. Tik nesant galimybs atidalyti daikto natra arba jei atidalijant natra daikt bus padaryta neproporcinga ala jo paskiriai, atidalijamajam ar kitiems bendraturiams gali bti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taikant atidalijimo bd btina motyvuotai pagrsti, kad atidalijimas natra nemanomas.Taigi atidalijimas imokant kompensacij pinigais yra subsidiarus atidalijimo bdas, kuris taikomas tik nesant galimybs pritaikyti pagrindin atidalijimo bd atidalijim natra. Teism praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reikia savininko teisi paeidim. Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas iaikino, kad jei bendraturio dalis nuosavybje su kitais atidalyti praaniais bendraturiais yra lygi ir yra galimyb t dal iskirti natra, atitinkamai parenkant sklypo viet, derinant su kiekvieno i bendraturi grupiniais interesais gretimame ems sklype bei kitomis sklyp panaudojimo galimybmis, tokiomis aplinkybmis pinigins kompensacijos u ems sklypo dal priteisimas bendraturiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, paeidiantis asmens nuosavybs teis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi tais atvejais, kai alims vykdant bendradarbiavimo pareig galima rasti racionalaus atidalijimo natra variant, iekinys, kuriuo siloma vienam i bendraturi be jo sutikimo skirti kompensacij pinigais, turi bti atmetamas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-21/2009).Btina atidalijimo imokant bendraturiui pinigin kompensacij slyga, kad i pinigin kompensacija atitikt atidalijamos dalies vert. Dl to prie atidalijant bendraturio dal, btina isiaikinti, ar nra gino dl dalies dydio (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teising kompensacijos dyd (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripastama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vert.CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata leidia kompensacij priteisti vienam ar keliems atidalijamiems bendraturiams, o ne tik atidalijimo praaniam bendraturiui. Paymtina, kad pinigins kompensacijos skyrimo galimyb ne tik atidalijimo praaniam bendraturiui atsirado, sigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai bet kurio bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio iekiniu turtas padalijamas natra kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensacij pinigais.Taigi pagal 2000 m. Civiliniame kodekse esant teisin reglamentavim kompensacij galima priteisti tiek iekovui, tiek atsakovui. Sprendimas, kam konkreiai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos ali valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas iekovas (atsakovas), ar j yra ir daugiau, kiekvieno i atidalijam bendraturi poreikio dalijamam daiktui, galimybs sigyti kit tok daikt, imokti kompensacij kitiems atidalijamiems bendraturiams, kit reikming aplinkybi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturiai) sutinka gauti kompensacij, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturiui (bendraturiams). Tokio pageidavimo gali bti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi l kompensacijai mokti arba visi bendraturiai pageidauja kompensacijos u savo dal.CK 4.80 straipsnio 2 dalies teiss normos, kai n vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aikintinos kartu su nuosavybs nelieiamumo principu, tvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje tvirtintomis savininko teisi apsaugos garantijomis. Toks aikinimas suponuoja ivad, kad priteisti kompensacij be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturiams galima, kai: 1) inaudotos visos galimybs, parenkant atidalijimo bdus, siekiant padalyti daikt natra pagal bendraturiams tenkanias dalis, taiau to padaryti negalima be neproporcingos alos daikto paskiriai; 2) faktins aplinkybs yra tokios, dl kuri daikto dalies i bendraturio pamimas neturt bti vertinamas kaip esminis savininko teisi paeidimas, pavyzdiui, kai dalis bendrojoje nuosavybje, palyginus su kitais bendraturiais, yra gerokai maesn, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dl tokios nuosavybs teiss apimties neturi realios galimybs naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006).Esant nurodytoms slygomsvadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais atidalijama taip, kadnuosavybs objekt bt galima naudoti pagal paskirt ir gauti i jo ekonomins naudos.Nagrinjant kompensacijos pinigais priteisimo klausim, svarbu itirti, ar bendraturiai realiai igali sumokti nustatyto dydio kompensacij, nes prieingu atveju teismo sprendimo vykdymas tapt komplikuotas iiekojim gali tekti nukreipti atidalyt turt ir taip buvusio bendro daikto netekt abu bendraturiai. Tais atvejais, kai teismas ityrs realias ali galimybes sumokti kompensacij pripasta, kad toks atidalijimo bdas negals bti vykdomas, iekin dl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galt bti pagrindas bendraturiams svarstyti, ar nra racionalesnio bendrosios nuosavybs pasibaigimo bdo, pavyzdiui, bendro daikto pardavimas. Kai alys bendrojoje dalinje nuosavybje turi kelis objektus (ems sklypus), j sutarimu, atsivelgiant vienos ir kitos alies interesus, galimas toks atidalijimo i bendrosios nuosavybs variantas, kai vienai aliai sutikus tam tikros dalies praradim atidalijimo procese kiti bendraturiai kompensuot ne pinigais, o kito objekto, esanio bendrja daline nuosavybe, didesne dalimi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturiai nesutinka su tokiu atidalijimo bdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrja nuosavybe esanio turto objekt bt nemanoma padalyti be neproporcingos alos j paskiriai, jeigu bt esminis silanio tok atidalijimo bd bendraturio interesas ir jeigu tai esmingai nepaeist kito kurio i bendraturi interes (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-478/2009). statym nedraudiamas ir miraus atidalijimo bdas, todl tais atvejais, kai manoma padalyti daikt be neproporcingos alos jo paskiriai, taiau toks padalijimas neatitinka bendraturi dali bendrojoje dalinje nuosavybje, taip pat galimas atidalijimas natra, teisingai kompensuojant pinigais u atidalijamam ar kitam bendraturiui natra tenkani didesn daikto dal (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo santykisAtidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realij dali) institut panaumas kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimyb naudotis konkreia daikto dalimi. Taiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs yra savarankiki bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo bdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendiant gin teisme rodinjimo dalyku byloje ir kt. iuos skirtumus btina vertinti sprendiant bendraturi ginus dl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendiant ginus dl naudojimosibendrais nekilnojamaisiais daiktais atsivelgiant bendraturi dalis, turimas bendrosios dalins nuosavybs teise, nustatoma tvarka, pagal kuri bus naudojamasi konkreiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bti bendraturi naudojamos bendrai, atskiri nuosavybs teiss objektai nesuformuojami ir bendroji dalin nuosavybs teis nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo i bendrosios dalins nuosavybs atveju pasikeiia bendro daikto teisinis statusas suformuojami atskiri nuosavybs teiss objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankikai, bendroji dalin nuosavybs teis pasibaigia arba sumaja bendraturi skaiius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Teismas iaikino, kad, sprendiant bendraturi gin, kai vienas (ar keli) i j reikalauja atidalyti i bendrosios dalins nuosavybs, o kitas nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalin nuosavyb, naudojimosi tvark, prioritetas turi bti teikiamas atidalijimui i bendrosios nuosavybs (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenyb atidalijimui i bendrosios nuosavybs gyvendinant nuosavybs teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisi turin sudarani teisi gyvendinimas ir ivengiama gin, galini kilti tarp bendraturi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 27 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Tais atvejais, kai alys reikia vienodo pobdio reikalavimus (tik dl naudojimosi tvarkos nustatymo arba tik dl atidalijimo), teismas neturi teiss perengti pareikt reikalavim rib. Prieingu atveju bt paeistas vienas i pagrindini civilinio proceso princip dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reikia, kad alys ir kiti proceso dalyviai turi teis laisvai disponuoti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, t. y. civilins bylos nagrinjimo ribas apibria proceso ali iekinyje (prieiekinyje) idstyti reikalavimai ir j pagrindas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-272/2007). Vertinant proceso ekonomikumo ir koncentruotumo aspektu leistinas ir alternatyvi reikalavim reikimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 14 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-159/2009).Jei prie pareikiant iekin dl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendiant dl atidalijimo turi bti vertinta io instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu (formuojamas atskiras turto objektas, turintis atitikti statym reikalavimus), bei atsivelgta aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Atidalijimo teiss ir pirmenybs teiss pirkti parduodamas bendro daikto dalis santykisTeis atsidalyti ir parduoti savo dal yra skirtingi disponavimo bendrosios nuosavybs teiss objektu bdai ir pasirinkimas, kuriuo i i bd pasinaudoti priklauso tik nuo bendraturio valios. Teism praktikoje pasitaiko byl, kai pirmenybs teise pirkti parduodam dal siekiama paneigti bendraturio teis atsidalyti. Pavyzdiui, vienoje byl, iekovui pareikus iekin dl atidalijimo, atsakovas atsikirto, jog iekovas tokiu iekiniu siekia ivengti teiss norm, kuriose nustatyta atsakovo pirmenybs teis pirkti parduodamo daikto dalis, taikymo, nes, atidalijus jam priklausanias dalis, iekovas gals jas nevaromai parduoti tretiesiems asmenims. Aukiausiasis Teismas isprsdamas ali gin nurod, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmenybs teis pirkti kito bendraturio dal gyvendinama tik tada, kai i dalis yra parduodama. Tuo atveju, kai bendraturtis siekia atidalijimo, kito bendraturio interesai negali bti ginami remiantis CK 4.79 straipsnyje tvirtinta pirmumo teise pirkti parduodam dal. statyme nustatyta bendraturio teis reikalauti j atidalyti negali bti aikinama taip, kad, suteikiant prioritet bendraturiui pirmenybs teise pirkti atidalijam dal, bt paneigta statymo nustatyta kito bendraturio teis bti atidalytam, kartu paneigiant statyme nustatyt teis bti ne bendraturiu, bet atskiru savininku, suformuojant jam atskir (atidalyt) daikt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-466/2008). i kasacinio teismo pozicija irykina teism praktikos siek gana nuosekliai laikytis atidalijimo teiss beslygikumo, taip paalinant atidalijimo bei pirmenybs teiss pirkti konkurencij. Kai kurie ems sklyp dalies atidalijimo ypatumaiKaip ir bet kuri kit teis, taip ir teis atidalyti bendrosios dalins nuosavybs teise bendraturiui priklausani ems sklypo dal, bendraturtis gali gyvendinti tik laikydamasis gino atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojani teiss norm reikalavim. statyme ems sklypo atidalijimas apibrtas kaip ems sklyp formavimo ir pertvarkymo bdas, kai i bendrosios nuosavybs teise valdomo ems sklypo vieno ar daugiau bendraturi reikalavimu atskiriamos iems bendraturiams priklausanios ems sklypo dalys, suformuojant i j atskirus ems sklypus (ems statymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti ems sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengim. Toks projektas rengiamas ems statymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorij planavimo statyme, o kai dalijamas sklypas yra kaim teritorijose ar kaim ir miest teritorijose esaniose mgj sod teritorijose ir ems kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. sakymu patvirtintose ems sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengimo ir gyvendinimo taisyklse nustatyta tvarka(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Formuojant arba pertvarkant ems sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali bti formuojamas tik vienas ems sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesiogin paskirt. is reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai ems sklypas padalijamas ar atidalijama dalis i bendrosios nuosavybs kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir iam statiniui eksploatuoti reikalingas ems sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, ems sklypas negali bti suformuotas taip, kad jo riba kirst statin (ems statymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostat 20 punktas). Tai reikia, kad, statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas ems sklypo, esanio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-260/2009).Teismai, atidalydami kiekvienam i bendraturi jo dal natra, turi atsivelgti konkreias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirt, taip pat kitas aplinkybes, leidianias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojam sklyp paskirties (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-780/2003).Kai yra atidalijamas ems kio paskirties ems sklypas, reikia atsivelgti t bendraturi, kurie faktikai dirba em, interesus, j pageidaujam ems sklyp rib idstym (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-559/2006).BENDRATURIO PIRMENYBS TEIS SIGYTI PARDUODAMAS DALISCK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus CK nustatytas iimtis. Bendraturio nuosavybs teiss gyvendinimo ribojimai gali bti tiek statym nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturi valios. Vienas statym nustatyt bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimo ypatum yra aptartas CK 4.79 straipsnyje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007). io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dal, tai kitas bendraturtis turi pirmenybs teis j pirkti ta kaina, kuria ji parduodama. Aukiausiasis Teismas, aikindamas pirmenybs teiss instituto tikslus, nurod, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausani dal, kitas bendraturtis turt teis j sigyti, taip padidindamas savo dal bendrojoje nuosavybje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturio pirmenybs teiss tinkamu gyvendinimu sudaroma galimyb sumainti bendraturi skaii arba pakeisti nuosavybs teiss r. Dviej ar daugiau bendraturi teis valdyti bendr daikt, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todl kai vienas i bendraturi parduoda savo dal kitam bendraturiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar maesniam j skaiiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Taigi pirmenybs teis sigyti parduodam dal yra vienas i bd sprsti pagrindin bendrosios nuosavybs instituto problem keli savinink nuosavybs teisi bendr daikt gyvendinimo suderinimo klausim, mainant bendraturi skaii ar transformuojant bendrosios nuosavybs teis asmenin. gyvendinus pirmenybs teis ir bendraturiui sigijus parduodamas dalis, bendraturi skaiius maja. Dl to parduodanio savo dal bendraturio pareiga atsivelgti kit bendraturi pirmenybs teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas treiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne treiajam asmeniui, o vienam i bendraturi, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybje buvo pasilyta sigyti vienam bendraturiui, primusiam pasilym ir sigijusiam parduodam turto dal, ar visiems bendraturiams, nes tai neturi reikms siekiant pirmiau nurodyto tikslo mainti bendraturi skaii ir taip utikrinti ekonomik turto valdym ir laisv disponavim juo. Pardavjo teis pasirinkti, kuriam i bendraturi parduoti savo dal bendrojoje nuosavybje, statyme neribojama (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-451/2009).Pirmenybs teis pagal CK 4.79 straipsn suteikiama tik bendraturiui, todl negali bti perleidiama kitam asmeniui. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti bendrja nuosavybe esani parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus atvejus, kai parduodama i viej varytyni. Tokia statymo formuluot, aikinant j kartu su CK 6.419 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis ir kad varytyni, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas, suponuoja ivad, kad bendraturio pirmenybs teis pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai CPK VI dalies Vykdymo procesas nustatyta tvarka prie turto savininko vali (CPK 691725 straipsniai) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-310/2004), arba moni bankroto statymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju Bankrutuojanios ir bankrutavusios mons turto pardavimo i varytyni tvarkos aprao, patvirtinto Vyriausybs 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatyta tvarka. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriko aukciono bdu, turi bti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavim.Pirmenybs teis pagal nurodyt teiss norm galioja pirkimopardavimo sutari sudarymui ir netaikoma kitais turto dalies perleidimo (pavyzdiui, main sutartimi) atvejais. Sutari laisvs principas, kitos teiss normos, utikrinanios savininko teis laisvai disponuoti nuosavybs teise priklausaniu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimyb pasirinkti u perleidiam turt pageidaujamo gauti atlyginimo r, taiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali paeisti statym, taip pat kit asmen teisi. Bendraturiai, manydami, kad main ar kita turto perleidimo sutartis sudaryta, siekiant pridengti pirkimopardavimo sutart ir taip ivengti CK 4.79 straipsnyje nustatyt bendrosios dalies perleidimo ribojim, gali kreiptis teism, praydami pripainti sandor apsimestiniu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius (CK 4.79 straipsnis). Pripainus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestin, pirkimopardavimo sutartis, kuri siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsivelgiant jos atitikt pirkimopardavimo teisinius santykius reglamentuojanioms teiss normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kvalifikavus sutart nekilnojamojo turto dalies pirkimopardavimo sutartimi, taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-288/2009).CK 4.79 straipsnyje nustatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims but ir kit patalp, esani namuose, savininkai parduoda bendrja daline nuosavybe (palps, rsio patalpos ir pan.) turim vis ar ne vis dal, priklausani proporcingai j turimai nuosavybs teise patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybs teise turimo daikto, kuris yra ar gali bti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esani patalp savinink poreikius, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybs teise, pardavim turi bti praneta toje namo dalyje esani patalp savininkams ir tik jiems leidiama pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Aukiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinjo byl, kai atskiri buto kambariai priklaus skirtingiems savininkams, o bute esanios bendrojo naudojimo patalpos (virtuv, priekambaris, vonia, tualetas ir pagalbin patalpa) bendrosios dalins nuosavybs teise ir vienas i bendraturi norjo kartu su kambariu parduoti ir jam priklausani i bendrojo naudojimo patalp dal. Teismas kitai i patalp bendraturtei pripaino pirmenybs teis pirkti parduodam kambar su bendrojo naudojimo patalpomis, kuri dalis iekovei priklaus bendrosios dalins nuosavybs teise. Teismas nurod, kad iuo atveju parduodama dalis bendrosios nuosavybs teise turimo daikto virtuvs ir kit bendrojo naudojimo patalp gali bti naudojama tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje esani patalp (gino buto) savinink poreikius, todl apie dalies, turimos bendrosios nuosavybs teise, pardavim turi bti praneta gino buto patalp savininkams ir tik jiems leidiama pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis)(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-310/2004). Pirmenybs teiss gyvendinimo procedriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal kuri dalies, esanios bendrja nuosavybe, pardavjas privalo ratu praneti kitiems bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal tretiesiems asmenims ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, kur turima bendrosios nuosavybs teis, apie tai praneama per notar. Kai kiti bendraturiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss nekilnojamj daikt negyvendina per vien mnes, o kit daikt per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, jeigu bendraturi susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui. Aikindamas i nuostat tikslus ir taikymo ypatumus teismas nurod, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dl bendraturio, ketinanio parduoti savo dal, pareigos praneti apie tai kitiems bendraturiams, kartu nurodant parduodamos dalies kain ir kitas pardavimo slygas, skirtos apsaugoti kit bendrosios nuosavybs teiss dalyvi interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybs dalis nebt parduota kitam asmeniui, nepasilius sigyti j pirmiausia bendraturiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesining savo dal parduodanio bendraturio veiksm, kai i dalis parduodama maesne kaina ir (ar) kitomis pirkjui geresnmis slygomis, negu buvo pasilytos bendraturiams pirmenybs teise (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-273/2007).Nors pagrindinis CK 4.79 straipsnio 2 dalies tikslas, minta, yra apsaugoti bendraturius nuo parduodanio savo dal bendraturio nesining veiksm, nagrinjant tokio pobdio bylas btina rasti vis ali interes pusiausvyr. Dl to teismai pirmenybs teiss gyvendinimo procedr, tvirtint CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, aikinataip, kad pardavimo procesas (kartu ir bendraturio galimybs pasitraukti i bendrosios nuosavybs santyki) bt kiek manoma paprastesnis ir operatyvesnis, ir pardavjas nebt apsunkintas nereikalingomis pareigomis. Antai Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis, silydamas kitam bendraturiui pirkti i dal pirmenybs teise, nepareigotas jau turti potencial parduodamos dalies pirkj. Jeigu bendraturtis, nusprends parduoti savo dal ir tinkamai pranes kitiems bendraturiams apie i teis pirkti parduodam dal pirmenybs teise, nekeiia savo valios dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo, taiau negyvendina io siekio dar kur laik, pavyzdiui, dl to, kad neatsiranda ios dalies pirkj ar nesusitaria su potencialiais pirkjais dl pirkimopardavimo slyg, tai jis neprivalo pakartotinai praneti bendraturiams apie ios dalies pardavim. Toki pareig bendrosios nuosavybs dal parduodantis bendraturtis turt tuo atveju, jeigu pasikeist jo valia dl bendrja nuosavybe esanios dalies pardavimo slyg. Tokiu atveju jis turt i naujo praneti kitiems bendraturiams apie bendrosios nuosavybs dalies pardavim, nurodydamas nauj kain ir kitas pardavimo slygas. Savo ruotu bendrosios nuosavybs daliai dar kur laik esant neparduotai kiti bendraturiai, nepasinaudoj pirmenybs teise per statyme nurodyt ar bendraturi susitarimu nustatyt termin, ir pakeit savo sprendim dl dalies, esanios bendrja nuosavybe sigijimo, elgdamiesi siningai, protingai ir teisingai, turt informuoti i dal parduodant bendraturt apie nor pirkti parduodam dal(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-273/2007).Aukiausiojo Teismo praktikoje analizuota praneimo apie ketinim parduoti dalis bendrosios nuosavybs teisje prigimtis ir teisiniai padariniai, santykis su ofertos (CK 6.167 straipsnis) institutu. Teismas nurod, kad praneimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reikia tik informacij bendraturiui apie ketinim parduoti treiajam asmeniui, pavyzdiui: ar sutiktumt pirkti, jeigu.... Taigi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyt reikalavim ratu praneti apie ketinim parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra aikiai apibrta, kitaip tariant tai konkretus pasilymas sudaryti sutart konkreiomis slygomis. Oferta turi ireikti aik oferento ketinim bti sutarties saistomam i