DANAS SENORAS – JAV Užsienio ryšių

tarybos Artimųjų Rytų studijų skyriaus

vyresnysis bendradarbis, politikos ir verslo

Artimuosiuose Rytuose specialistas.

SAULAS SINGERIS – žurnalistas, rašytojas,

dirbęs patarėju JAV Kongrese. Šiuo metu

gyvena Izraelyje. Turi skiltį laikraštyje

„Jerusalem Post“.

Milijardo dolerių vertės klausimas: kodėl Izraelis – taip neseniai gyvuojanti valstybė,

turinti tik 7 milijonus gyventojų, apsupta priešų, visuomet pasirengusi karui, be jokių

gamtinių išteklių – įkuria daugiau aukštųjų technologijų bendrovių negu didelės, ramios

ir stabilios šalys? Knygos autoriai parodo, kaip, nepaisant visų kliūčių, šalies kultūra

skatina išradingumą bei verslumą ir kaip šis unikalus derinys veikia.

Brangiausias dalykas

pasaulyje – gera

idėja.Tačiau tik tada,

jei ji įgyvendinama.

Ši knyga pasakoja,

kaip gimsta idėjos,

kurios keičia ir

jau pakeitė pasaulį. Izraelis sukūrė

stebuklą: per palyginti trumpą laiką iš

agrarinės valstybės virto idėjų šalimi su

inovatyviausia ekonomika pasaulyje.

Izraelis ir Lietuva labai skirtingos,

bet ir panašios valstybės. Esame

turtingi – turime daug kūrybingų

žmonių. Pabandykime kartu sukurti

aplinką jų idėjoms sužydėti ir drąsiai

galėsime vadintis „Idėjų šalis 2.0“.

Markas Zbarskis,

Antigravity Ventures

vadovaujantysis partneris

Ši knyga apie tai, kaip,

esant mažam, tapti

dideliam. Dideliam

daugelyje sričių:

karyboje, ekonomikoje ar

išradimuose. Visos didžiosios

pasaulio bendrovės

yra įkūrusios mokslinių tyrimų padalinius

Izraelyje. 1992 metais, Izraeliui išgyvenant

gilią ekonomikos krizę, šalies vyriausybė 660

milijonų dolerių parėmė Intel kompanijos

investicijas šalyje. Intel tais metais investavo

1,8 milijardo dolerių, ja pasekė IBM, Microsoft,

Oracle, Google, Cisco ir daugelis kitų. Taip

gimė Izraelio stebuklas – sėkmingas drąsos,

talento ir technologijų susiliejimas.

Tikiu, kad Lietuvos piliečių ir jos politinio

elito noras keistis ir keisti savo šalį taps toks

pat stiprus kaip tolimame ir artimame Izraelyje.

Dainius Kreivys

3

4

UDK 338(569.4) Se89

Dan Senor and Saul SingerSTART-UP NATIONThe Story of Israel’s Economic MiracleTwelve, New York, 2009

Copyright © 2009 by Dan Senor and Saul Singer This edition published by arrangement with Grand Central Publishing, New York, New York, USA. All rights reserved. © Rūta Montvilienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2011 © Ilona Kukenytė, viršelio dizainas, 2011 © „Tyto alba“, 2011ISBN 978-9986-16-827-0

7

Turinys

Autorių pastabos ........................................................................................... 9Žemėlapiai ................................................................................................... 11

Įžanga ........................................................................................................... 15

PIRMA DALIS / MAŽA ŠALIS, KURI SUGEBĖJO1 SKYRIUS. Atkaklumas ............................................................................ 392 SKYRIUS. Karo lauko verslininkai ........................................................ 60

ANTRA DALIS / KAIP SĖJAMA INOVACIJŲ KULTŪRA 3 SKYRIUS. Knygos žmonės ...................................................................... 774 SKYRIUS. Harvardas, Prinstonas ir Jeilis ............................................. 885 SKYRIUS. Kai tvarka susiduria su chaosu .......................................... 107

TREČIA DALIS / PRADŽIŲ PRADŽIA6 SKYRIUS. Pramonės politika, kuri veikė efektyviai .......................... 1277 SKYRIUS. Imigracija. Bendrovės Google vyrukų iššūkis .................. 1478 SKYRIUS. Diaspora. Lėktuvų kontrabanda ........................................ 1629 SKYRIUS. Buffetto testas ....................................................................... 17310 SKYRIUS. Yozma. Degtukas, kuris įžiebė ugnį ................................ 188

8

KETVIRTA DALIS / MOTYVUOTA ŠALIS11 SKYRIUS. Išdavystė ir naujos galimybės .......................................... 20712 SKYRIUS. Nuo raketos iki geizerių ................................................... 21513 SKYRIUS. Šeicho dilema .................................................................... 22614 SKYRIUS. Pavojai ekonomikos stebuklui ......................................... 249

Išvados. Aukštųjų technologijų ūkininkai ................................................. 259

Padėkos .................................................................................................... 271Išnašos ...................................................................................................... 277Bibliografija .............................................................................................. 298Apie autorius ........................................................................................... 314

9

AuTOriŲ PAsTABOs

Ši knyga apie inovacijas, verslumą ir apie tai, kaip viena maža ša-lis, Izraelis, sugebėjo sujungti ir viena, ir kita.

Ši knyga ne apie technologijas, nors mes aprašome daug aukš-tųjų technologijų bendrovių. Nors žavimės technologijomis ir jų įtaka šiems laikams, mūsų dėmesio centre atsiduria ta ekosiste-ma, aplinka, kuri leidžia kurti visiškai naujas verslo idėjas.

Ši knyga – iš dalies ir tyrimas, ir diskusija, ir istorijos pasakoji-mas. Galbūt skaitytojas tikėsis, kad jos struktūra bus chronologi-nė, o gal kad suksis apie įvairias įmones ar pagrindinius Izraelio novatoriškumo dėmenis. Taip, mus gundė tokios knygos turinio struktūravimo galimybės, bet jų visų atsisakėme, kad pateiktume platesnę mozaiką.

Mes analizuojame istoriją ir kultūrą, pasakojame apie tam tikras bendroves, kad pamėgintume suprasti, iš kur atsiranda visa ta kū-rybinė energija ir kokias formas ji įgauna. Kalbėjomės su ekono-mistais, gilinomės į jų požiūrius, bet pateikiame dėstomą temą kaip istorijos, verslo ir geopolitikos studentai. Vieno iš mūsų (Dano) išsilavinimas ir patirtis apima verslą ir valstybinę veiklą, antrojo (Saulo) – valstybinį darbą ir žurnalistiką. Danas gyvena Niujorke, studijavo Izraelyje, gyveno, dirbo ir keliavo po įvairias arabų valsty-bes; Saulas užaugo Niujorke, dabar gyvena Jeruzalėje.

Danas investuoja į Izraelio bendroves. Šioje knygoje neaptarsi-me nė vienos iš jų, tačiau minėsime kai kuriuos verslininkus, su kuriais jis investuoja kartu. Tinkamose vietose atkreipsime į tai skaitytojo dėmesį.

10

Nors rašyti šią knygą mus labiausiai skatino susižavėjimas ma-žai kam žinoma istorija, kaip Izraeliui pavyko pasiekti tokias eko-nomikos aukštumas, aptariame ir sritis, kuriose Izraeliui nepa-sisekė. Be to, analizuojame įvairius pavojus, gresiančius Izraelio laimėjimams, o mūsų atradimai gali nustebinti skaitytoją, nes jie nesusiję su tuo, kas paprastai prikausto tarptautinės žiniasklaidos dėmesį.

Taip pat trumpai apžvelgiame dar du klausimus: kodėl šiuo-laikinė Amerikos pramonė geriau nepasinaudoja JAV karinius mokymus gavusių ir karinės patirties turinčių asmenų verslo ta-lentais (Izraelyje tai įprasta) ir kodėl arabų šalys susiduria su sun-kumais, skatindamos novatoriškus verslus. Abi temos nusipelno daug išsamesnių tyrimų, negu įmanoma pateikti šioje knygoje, nes apie kiekvieną galima prirašyti ištisus tomus.

Izraelį plačiai aptarinėjanti žiniasklaida praleidžia vieną aspek-tą – pagrindinius šalies ekonominius duomenis, įrodančius, kad šiuo metu didžiausia inovacijų ir verslumo sutelktis pasaulyje yra Izraelyje.

„Idėjų šalis“ – mūsų bandymas paaiškinti šį reiškinį.

11

Izraelis. © 2003–2009. Koret Communications Ltd.www.koret.com Perspausdinta gavus leidimą.

Viduržemio jūra

Libanas

SirijaGolano

aukštumosCefatas

Teverija

NazaretasAfula

JeruzalėTel Avivas

Haifa

Herclija

Jafa

Judėja ir SamarijaVakarų Krantas

Aškelonas

Ašdodas

Gaza

Beer Ševa

Negevo dykuma

Sinajaus pusiasalis

Elatas

Egiptas

Jordanija

12

Izra

elis

ir a

plin

kini

s re

gion

as. ©

200

3–20

09. K

oret

Com

mun

icat

ions

Ltd

.w

ww

.kor

et.c

om P

ersp

ausd

inta

gav

us le

idim

ą.

Kata

ras

Liba

nas

Izra

elis

P. A

.

Tuni

sas

Vaka

rųSa

char

a

Mar

okas

Alž

yras

Libi

ja

Suda

nas

Egip

tas

Sirij

a

Jord

anijaIra

kas

Kuve

itas

Bahr

eina

s

Saud

o A

rabi

jaO

man

asJA

E

Jem

enas

Irana

s

13

IDĖJŲ ŠALIS

14

15

Į žanga

Įžanga

Graži kalba, bet ką tu ketini daryti?Shimonas Peresas Shai Agassi

Jie buvo keista pora, tie du vyrai, sėdintys ir laukiantys elegan-tiškuose Sheraton Seehof viešbučio apartamentuose, aukštai Švei-carijos Alpėse. Numaldyti įtampos lengvu plepėjimu nebuvo lai-ko, tad jie tik nervingai pažvelgė vienas į kitą. Senesnysis, beveik dvigubai vyresnis už jaunąjį ir tikrai ne tas, kurį galima lengvai išgąsdinti, atrodė ramesnis. Jaunesnysis, paprastai trykštantis pa-sitikėjimu savimi, kylančiu iš įpratimo būti šaunesniam už kitus, dabar, po kelių nesėkmingų susitikimų, skendėjo abejonėse: ar jis tikrai sugebės stulbinamai pakeisti trijų milžiniškų pramonės šakų kryptį? Jis jaudinosi, laukdamas kito susitikimo pradžios.

Atrodė neaišku, kodėl vyresnysis žmogus įsivėlė į šią painiavą ir rizikuoja patirti pažeminimą. Jis buvo garsiausias pasaulyje gy-vas žydas, eruditas, du kartus Izraelio ministras pirmininkas, No-belio premijos laureatas. Aštuoniasdešimt trejų metų Shimonui Peresui tikrai nereikėjo dar vieno nuotykio.

Vien rasti laiko ir saugią vietą tiems susitikimams buvo sudė-tinga. Shimonas Peresas – nuolatinis svečias kasmetiniame Davo-so pasaulio ekonomikos forume. Žiniasklaidai, nekantriai stebin-

16

Į žanga

čiai, ar koks nors arabų valdovas paspaus jam ranką, Peresas yra puikus dramatiškų reportažų šaltinis renginyje, kuris šiaip būtų tik prabangi verslo konferencija. Su šiuo vienu garsiausiu pasau-lio lyderiu paprastai nori susitikti visi verslininkai ir bendrovių vadovai.

Todėl, pakvietęs penkių didžiausių automobilių gamintojų va-dovus į susitikimą, Peresas neabejojo, kad jie pasirodys. Bet buvo 2007 metų pradžia, horizonte dar nebuvo matyti jokios pasaulio finansų krizės, automobilių pramonė dar nejautė tos įtampos, ku-rią patirs po metų, tad Amerikos trijų didžiųjų koncernų – Gene-ral Motors, Ford ir Chrysler – direktoriai nesivargino net atsakyti į kvietimą. Ketvirtasis kviestas vadovas vis dėlto atvyko, bet ištisas dvidešimt penkias minutes aiškino, kad Pereso idėja nieko verta. Jam nebuvo įdomu klausytis Izraelio lyderio utopinio plano apie pasaulio perėjimą prie vien elektra varomų automobilių, o jei ir būtų tuo planu susidomėjęs, net sapnuose nesapnuotų apie to-kio pasaulinio projekto pradžią tokioje mažoje valstybėlėje kaip Izraelis. „Klausykit, aš perskaičiau Shai ataskaitą, – kalbėjo au-tomobilius gaminančios bendrovės direktorius apie aiškinamąjį dokumentą, kurį Peresas pridėjo prie kvietimo. – Jis fantazuoja. Tokių automobilių negali būti. Mes bandėme ir supratome, kad tai neįmanoma.“ Bendrovės vadovas tęsė aiškindamas, kad hibri-dinės mašinos yra vienintelė reali išeitis.

Shai Agassi buvo tas jaunesnysis vyras, drauge su Peresu mėgi-nantis sudominti verslininkus nauja idėja. Tuo metu jis buvo ben-drovės SAP, didžiausios verslui skirtos programinės įrangos ga-mintojos pasaulyje, vienas iš aukščiausio lygmens vadovų. Agassi pradėjo dirbti šioje Vokietijos informacinių technologijų milžinėje 2000 metais, kai ši už 400 milijonų JAV dolerių nupirko jo ben-drovę TopTier Software, įkurtą Izraelyje. Nors ką tik buvo sprogęs internetinių bendrovių burbulas, sandoris įrodė, kad kai kurios Iz-raelio įmonės išsaugojo prieš sprogimą deklaruotas vertybes.

17

Į žanga

Agassi įkūrė TopTier būdamas dvidešimt ketverių. Po penkio-likos metų jis jau vadovavo dviem SAP filialams, tapo jauniausiu ir vieninteliu ne vokiečiu SAP valdybos nariu ir buvo įtrauktas į trumpąjį kandidatų bendrovės generalinio direktoriaus pos-tui užimti sąrašą. Nors trisdešimt devynerių Agassi šių pareigų dar neturėjo, galėjo būti ramus, kad vieną dieną jos tikrai atiteks jam.

Vis dėlto tądien Agassi leido laiką su būsimuoju Izraelio pre-zidentu, bandydamas išaiškinti didžiulės automobilių įmonės va-dovui, kokia ateitis laukia jo pramonės šakos. Shai net pats buvo bepradedąs manyti, kad tai absurdiška idėja, tuo labiau, kad ji kilo tik kaip intelektinis eksperimentas.

Prieš dvejus metus Agassi dalyvavo, jo žodžiais tariant, „vaikų Davose“ – Jaunųjų lyderių forume – ir rimtai priėmė grupei mestą iššūkį rasti būdą, kaip iki 2030 metų pasauliui tapti „geresne vie-ta“ gyventi. Dauguma dalyvių siūlė kiek patobulinti esamus vers-lus. Agassi sugalvojo tokią ambicingą idėją, kad daugeliui žmonių ji atrodė paprasčiausiai naivi. „Pamaniau, kad svarbiausia atrasti, kaip išvaduoti bent vieną šalį iš naftos priklausomybės“, – pasa-kojo jis mums.

Agassi tikėjo, kad nors vienai valstybei tapus visiškai nepri-klausomai nuo naftos, kitos paseks jos pėdomis. Taigi pirmasis žingsnis buvo sugalvoti, kaip automobiliai galėtų važiuoti be de-galų.

Beje, pati mintis tikrai nebuvo nauja, revoliucinga įžvalga.Agassi patyrinėjo keletą egzotiškų technologijų, galinčių tiekti

energiją automobiliams, pavyzdžiui, vandenilio kurą, tačiau at-rodė, kad jos visos amžiams liks „įmanomos po dešimties metų“. Todėl verslininkas nusprendė apsistoti ties paprasčiausia siste-ma – akumuliatorių varomais elektromobiliais. Praeityje ši kon-cepcija buvo atmesta kaip pernelyg ribota ir brangi, bet Agassi sugalvojo, kaip elektromobilį padaryti ne tik techniškai įmano-

18

Į žanga

mą, bet ir vartotojų pageidaujamą. Juk jeigu elektra varomi au-tomobiliai būtų nebrangūs, patogūs ir galingi kaip benzininiai ar dyzeliniai, kas jų nenorėtų?

Yra kažkas, kas verčia Izraelio – nuolat karui pasiruošusio ma-žyčio žemės lopinėlio, kuriame gyvena viena tūkstantoji planetos gyventojų dalis, – žmones skeptiškai žiūrėti į visuotinai priimtas normas, kas įmanoma ir kas ne. Jeigu tas „kažkas“, kaip vėliau mums paaiškino Peresas, yra Izraelio padėties lemtas poreikis būti „nepatenkintam“, Shai Agassi būtų tipiškas žydų tautinio etoso* atstovas.

Bet be Pereso pagalbos turbūt net Agassi nebūtų drįsęs žengti pirmyn su savo idėja. Išgirdęs, kaip karštai Agassi pasisako už ne-priklausomybę nuo naftos, Peresas paskambino jam ir paklausė: „Graži kalba, bet ką tu ketini daryti?“1

Anot Agassi, iki tos akimirkos jis „tik sprendė galvosūkį“, o problema tebuvo intelektinis žaidimas. Bet Peresas metė jam iš-šūkį su aiškiomis sąlygomis: „Ar tikrai gali tai padaryti? Ar yra kas nors svarbesnio negu išvaduoti pasaulį iš priklausomybės nuo naftos? Kas, jei ne tu, galėtų tai pasiekti?“ Galiausiai Peresas pridūrė: „Kuo galiu padėti?“2

Peresas buvo rimtai nusiteikęs padėti. Iš karto po 2006 metų Kalėdų ir pirmosiomis 2007 metų dienomis jis žaibo greitumu suorganizavo Agassi daugiau kaip penkiasdešimt susitikimų su svarbiausiais Izraelio pramonės, verslo ir vyriausybės lyderiais, tarp jų ir su ministru pirmininku. „Kiekvieną rytą atvykdavau į Pereso kabinetą ir pranešdavau jam apie vakarykščius pokalbius, tuomet jis imdavo telefoną ir pradėdavo rikiuoti rytdienos vizi-tus, – pasakojo mums Agassi. – Be Pereso pagalbos niekada ne-būčiau tiek pasiekęs.“

* Socialinės grupės priimtų normų, reguliuojančių jos narių elgesį, visuma (čia ir toliau – vertėjos pastabos).

19

Į žanga

Peresas taip pat penkių didžiųjų automobilių gamintojų vado-vams išsiuntė laiškus su Agassi paruošta koncepcijos ataskaita, ir galiausiai jie drauge atsidūrė Šveicarijos viešbučio kambaryje, laukdami, kaip paaiškėjo, paskutinės galimybės pamėginti. „Iki mūsų pirmojo susitikimo su automobilių pramonės atstovu apie visą koncepciją Peresas buvo girdėjęs tik iš manęs, vyruko, užsii-mančio programine įranga, – vėliau pasakojo mums Agassi. – Ką aš galėjau išmanyti? Bet jis pasikliovė manimi ir rizikavo.“ Davose Peresas pirmą kartą asmeniškai aptarė Agassi idėją su automobi-lių pramonėje dirbančiais žmonėmis. Bet pirmasis sutiktas įmo-nės vadovas ne tik sumaišė ją su žemėmis, bet ir didumą susiti-kimo laiko stengėsi atkalbėti Peresą nuo tolesnių veiksmų. Agassi pasijuto mirtinai suniekintas. „Per mane tarptautinės reikšmės valstybės lyderis atsidūrė nepaprastai keblioje padėtyje, – pasa-kojo verslininkas. – Dėl mano kaltės jis pasirodė nesuvokiantis, ką kalba.“

Tačiau dabar turėjo prasidėti kitas susitikimas. Carlosas Ghos-nas, Renault ir Nissan generalinis direktorius, verslo pasaulyje garsėjo kaip sėkmingiausias žlungančios bendrovės gelbėtojas. Gimęs Brazilijoje išeivių iš Libano šeimoje, jis tapo tikra žvaigžde Japonijoje, kai ėmė vadovauti milžiniškus nuostolius kasdien pa-tiriančiai bendrovei Nissan ir po dvejų metų pavertė ją pelninga įmone. Dėkingi japonai remdamiesi Ghosno gyvenimu net išlei-do komiksų knygelių seriją.

Savo kalbą Peresas pradėjo taip tyliai, kad Ghosnas vos galėjo girdėti, bet Agassi apstulbo. Jis tikėjosi, kad po triuškinamos nesėk-mės ankstesniame susitikime Peresas mestels: „Shai turi beprotiš-ką idėją apie elektromobilių infrastruktūros kūrimą. Tegu jis pats papasakoja, o jūs pasakykite, ką manote.“ Tačiau, užuot traukęsis, Peresas tapo dar energingesnis, o jo kalba dar įtaigesnė.

Nafta baigiasi, kalbėjo vyras, ir nors ją dar galima siurbti iš žemės gelmių, pasaulis nebenori nuo jos priklausyti. Dar svar-

20

Į žanga

biau tai, Ghosnui teigė Peresas, kad nafta finansuoja tarptautinį terorizmą ir nestabilumą. „Mums nereikės gintis nuo atlekiančių katiušų, – pabrėžė valstybės lyderis, – jei sugalvosime, kaip nu-traukti jų finansavimo šaltinį.“

Tada Peresas pamėgino paneigti argumentą, kad technologinio pakaitalo tiesiog nėra. Jis atkreipė Ghosno dėmesį į tai, kad dauge-lis didžiųjų automobilių bendrovių flirtuoja su galimybe masiškai gaminti keistus elektrinius mutantus – hibridus su įkraunamais variklio akumuliatoriais, iš elektros tinklo įkraunamus hibridus, mažytes elektrines transporto priemones, – bet nė viena iš jų ne-skelbia apie naujos variklių technologijos eros pradžią.

Kaip tik tada, vėl maždaug po penkių Pereso kalbos minučių, svečias jį sustabdė. „Pone Peresai, – tarė Ghosnas, – aš skaičiau Shai dokumentą.“ Agassi ir Peresas stengėsi neišsiduoti, bet abu pamanė žiną, kokia linkme pasuks ir šis vizitas. Ghosnas tęsė: „Jis visiškai teisus. Mes galvojame lygiai taip pat. Mūsų nuomone, ateitis yra „elektrinė“. Jau turime elektromobilį ir manome, kad jau turime jam akumuliatorių.“

Peresas beveik prarado žadą. Vos prieš keletą minučių jie klausė-si aistringos paskaitos, kodėl elektromobiliai neturi ateities ir kodėl vienintelė išeitis yra hibridai. Bet ir Peresas, ir Agassi suprato, kad hibridų kelias veda į niekur. Kam reikalinga mašina su dviem ats-kiromis galios sistemomis? Šiuo metu esami hibridai labai brangūs ir padidina degalų suvartojimo efektyvumą tik 20 proc. Jie neišva-duos valstybių iš naftos vergovės. Pereso ir Agassi nuomone, ga-minti hibridus – tai tarsi šautinę žaizdą gydyti pleistru.

Tačiau nieko panašaus jie nebuvo girdėję iš realaus automobi-lių pramonės atstovo. Peresas nesusilaikė neišpyškinęs klausimo: „O ką manote apie hibridus?“

„Manau, kad jie neturi prasmės, – pasitikinčiai atsakė Ghos-nas. – Hibridas kaip undinė – jei nori žuvies, gauni moterį, jei nori moters, gauni žuvį.“

21

Į žanga

Pereso ir Agassi kvatojimas buvo labai nuoširdus, sumišęs su didžiuliu palengvėjimu. Nejaugi jie tikrai rado partnerį savo vi-zijai įgyvendinti? Dabar atėjo Ghosno eilė išsakyti būgštavimus. Nors jis nusiteikęs optimistiškai, tradicinės kliūtys elektromobi-liui lieka tos pačios: akumuliatoriai per brangūs, su įkrautu aku-muliatoriumi galima nuvažiuoti perpus trumpesnį atstumą negu su pilnu baku benzino, elektriniam akumuliatoriui įkrauti reikia daugybės valandų. Tad jeigu vartotojams teks mokėti brangiau ir aukoti patogumą, ekologiški automobiliai taip ir liks nišiniu ga-miniu.

Peresas sutiko, kad prieš susipažindamas su Agassi ir jis nuo-gąstavo dėl to paties. Tai buvo ženklas Shai papasakoti apie visų minėtų problemų sprendimą, pritaikant esamas technologijas, o ne svajojant apie kažkokį stebuklingą akumuliatorių, kuris nebus sukurtas dar ilgus dešimtmečius.

Ghosno dėmesys nuo Pereso nukrypo prie Agassi, ir šis nedels-damas pradėjo.

Agassi paaiškino, kad jo idėja ir paprasta, ir radikali: elektro-mobiliai atrodo brangūs tik todėl, kad jų akumuliatoriai brangūs. Bet bandymas parduoti elektrinį automobilį kartu su akumulia-toriumi prilygtų mėginimui parduoti benzinu varomą mašiną drauge su kelerių metų benzino atsargomis. Išskaidžius eksplo-atacijos išlaidas, paaiškėja, kad elektromobiliai daug pigesni: nu-važiuoti vieną mylią elektrine transporto priemone kainuotų 7 JAV dolerio centus (įskaičiuojant ir akumuliatorių, ir elektrą jam įkrauti), o benzinine – 10 JAV dolerio centų, jei benzinas kainuotų 2,5 dolerio už galoną (1 amerikietiškas galonas = 3,78 litro). Ben-zino kainai pakilus iki 4 JAV dolerių už galoną, skirtumas taptų milžiniškas. O jeigu perkant elektromobilį nereikėtų mokėti už akumuliatorių, kurio kaina – kaip ir įprastų degalų – pasiskirstytų per mašinos eksploatavimo laiką? Elektromobiliai kainuotų bent jau tiek pat kiek ir benzininiai automobiliai, o jų akumuliatoriai

22

Į žanga

kartu su jiems įkrauti reikalinga elektra kainuotų gerokai pigiau, negu kad žmonės pratę išleisti degalinėse. Tokiu būdu visi su elektromobiliais susiję skaičiavimai apvirstų aukštyn kojom. Be to, ilgainiui šis jau dabar apčiuopiamas kainos pranašumas dar padidėtų, nes akumuliatoriai pigtų.

Nors svarbiausia perkopti kainos kliūtį, to nepakanka, kad elektromobilis taptų, Agassi žodžiais, „Automobiliu 2.0“, pakei-siančiu Henry Fordo prieš šimtmetį įdiegtą transporto priemo-nę. Tradicinio automobilio vairuotojui tereikia penkių minučių, kad užpildytų degalų baką, su kuriuo nuvažiuos 300 mylių. Kaip, klausė Ghosnas, su tuo gali konkuruoti elektromobilis?

Agassi pasiūlė išplėtoti infrastruktūrą: nutiesti elektros laidus į tūkstančius stovėjimo aikštelių, įrengti akumuliatorių keitimo stočių ir visa tai koordinuoti kaip naują „išmanųjį elektros tinklą“. Daugeliu atvejų galima ramiai nugyventi dieną įkraunant elek-tromobilį namie ir darbe. Ilgesnėse kelionėse vairuotojas stab-telėtų akumuliatorių keitimo stotyje ir išvyktų su kitu, įkrautu akumuliatoriumi, užtrukęs tiek pat, kiek degalinėje pildydamas benzino baką. Agassi jau buvo pakvietęs į atsargą išėjusį Izraelio kariuomenės generolą – žmogų, įgudusį valdyti sudėtingą karinę logistiką, – dirbti naujos bendrovės generaliniu direktoriumi ir vadovauti išmaniojo elektros tinklo, nacionalinės akumuliatorių įkrovimo–keitimo stočių ir specializuotų elektromobilių stovėji-mo aikštelių su įkrovimo punktais sistemos planavimui.

Šio modelio esmė ta, kad vartotojas būtų elektromobilio savi-ninkas, o akumuliatorius liktų naujosios Agassi bendrovės, pa-vadintos Better Place („geresnė vieta“), nuosavybė. „Štai kaip tai veiktų, – toliau aiškino Agassi. – Prisiminkite mobiliuosius tele-fonus. Nueinate pas mobiliojo ryšio operatorių. Jei norite, galite sumokėti visą kainą už mobiliojo ryšio telefono aparatą ir niekam niekuo neįsipareigoti. Tačiau daugelis žmonių pasirašo dvejų ar trejų metų sutartį ir gauna subsidijuojamą telefoną gerokai pigiau

23

Į žanga

ar net visai nemokamai. Jie sumoka už aparatą vėliau, mokėdami už pokalbių minutes.“3

Ir elektromobilių pardavimas, aiškino Agassi, galėtų būti orga-nizuojamas taip pat, o bendrovė Better Place būtų tarsi ryšio ope-ratorius. Pirkėjas nueitų pas pardavėją, pasirašytų planą, kuriame vietoje minučių būtų nurodomos mylios, ir pasiimtų elektromo-bilį. Tačiau pirkėjas netaptų akumuliatoriaus savininku, juo liktų Better Place. Tokiu būdu bendrovė galėtų paskirstyti akumulia-toriaus – ir viso elektromobilio – kainą per ketverius ar daugiau metų. Vartotojai kas mėnesį išleistų už akumuliatorių ir jam įkrauti reikalingą elektrą tiek pat, kiek dabar kiekvieną mėnesį moka už degalus. „Milijonai žmonių važinėtų visiškai ekologiš-komis transporto priemonėmis ir mokėtų mažiau negu kainuoja įsigyti ir eksploatuoti benzininį automobilį“, – pridūrė Agassi.

Toliau Agassi atsakė į klausimą, kurio nepalietė Peresas, – ko-dėl pradėti verta Izraelyje, o ne kur nors kitur? Visų pirma dėl šalies dydžio, aiškino jis Ghosnui. Izraelis – ideali „beta koefici-ento“ valstybė elektromobiliams. Būdama ne tik maža, bet ir iš visų pusių apsupta priešiškų kaimynų, ji tampa izoliuota „trans-porto sala“. Kadangi izraeliečiai negali vykti automobiliu už savo valstybės sienų, jų nuvairuojami atstumai visuomet apsiriboja nacionaline erdve, viena mažiausių pasaulyje. Tai ribotų akumu-liatorių keitimo stočių kiekį, kurį bendrovei Better Place tektų sta-tyti pirmuoju projekto etapu. Izoliuodami Izraelį, jo priešininkai sukūrė tobulas laboratorines sąlygas naujoms idėjoms išbandyti, išdykėliškai šypsodamasis pasakojo mums Agassi.

Antra, Izraelio gyventojai puikiai supranta ne tik finansinę ir gamtosauginę priklausomybės nuo naftos kainą, bet ir kiek jų valstybei kainuoja saugumas, kai naftos pinigai pumpuojami į ne itin maloniai nusiteikusių režimų iždus. Trečia, izraeliečiai natū-raliai ir ypač greitai priima naujoves: jie pirmauja pasaulyje pagal laiką, praleidžiamą naršant internete, o mobiliojo ryšio skvarba

24

Į žanga

šalyje sudaro 125 proc., vadinasi, daugybė žmonių turi daugiau negu po vieną mobiliojo ryšio telefoną.

Ne mažiau svarbu, anot Agassi, ir tai, kad Izraelyje jis rastų in-telektinių ir piniginių išteklių kurti „išmaniajam elektros tinklui“ įmantrią programinę įrangą, gebėsiančią nukreipti vairuotojus į laisvus akumuliatorių įkrovimo punktus ir valdyti milijonų elek-tromobilių krovą, saugantis per didelės visos sistemos apkrovos. Izraelyje didžiausia inžinierių sutelktis, o moksliniams tyrimams ir plėtrai išleidžiama daugiausia pinigų pasaulyje, todėl natūralu, kad tokią idėją verta išmėginti būtent šioje šalyje. Tiesą sakant, Agassi troško žengti dar toliau. Juk jeigu bendrovė Intel gali organizuoti masinę savo sudėtingiausių lustų gamybą Izraelyje, kodėl Renault-Nissan negalėtų čia gaminti elektromobilių? Tik tuo atveju, jei per metus būtų pagaminama mažiausiai penkiasdešimt tūkstančių, nu-skambėjo Ghosno atsakymas. Peresas nė nemirktelėjęs įsipareigojo pagaminti šimtą tūkstančių elektromobilių per metus. Aš su jumis, tarė Ghosnas, jei, žinoma, Peresas vykdys savo pažadą.

Ieškodamas, kaip įgyvendinti savo idėją, Agassi buvo atsidūręs tarp trijų ugnių. Jam reikėjo rasti valstybę, automobilių gamintoją ir investuotoją, tačiau kad prisikalbintų vieną iš jų, privalėjo turėti kitus du. Pavyzdžiui, Peresui ir Agassi susitikus su tuometiniu Iz-raelio ministru pirmininku Ehudu Olmertu, kad šis įsipareigotų paversti Izraelį pirmąja iš naftos išsivadavusia šalimi, premjeras iškėlė dvi sąlygas: Agassi turėjo pasirašyti sutartį su viena iš pen-kių didžiųjų automobilių gamintojų ir surinkti 200 milijonų JAV dolerių, kad būtų sukurtas ir išplėtotas išmanusis tinklas, pusė milijono automobilių stovėjimo aikštelių paversta elektromobilių įkrovos punktais ir pastatytos akumuliatorių keitimo stotys. Da-bar, kai Agassi pagaliau turėjo automobilių gamintoją, atėjo laikas išpildyti antrąją Olmerto sąlygą – gauti pinigų.

Shai jau buvo ganėtinai išgirdęs ir sužinojęs, kad tikėtų savo vizijos sėkme. Apstulbindamas visą informacinių technologijų

25

Į žanga

pasaulį, jis atsistatydino iš pareigų bendrovėje SAP ir įkūrė ben-drovę Better Place (SAP vadovybei prireikė net keturių pokalbių su Agassi, kad patikėtų jo poelgio rimtumu).

Tačiau investuotojai nepuolė tarsi bitės prie medaus prie pro-jekto, kuriam įgyvendinti reikėjo keisti tris planetos didžiausias ir galingiausias pramonės šakas – automobilių, naftos ir elektros. Maža to, kadangi elektromobiliai neturėjo prasmės be infrastruk-tūros, jų akumuliatorių įkrovos tinklas privalėjo būti pastatytas ir veikiantis prieš pradedant nors kiek didesnį pardavimą. Vadinasi, beveik visą 200 milijonų dolerių sumą reikėjo skirti šaliai apraiz-gyti specialiu elektros tinklu, o tai milžiniški kapitaliniai įdėji-niai, verčiantys dvejoti kiekvieną investuotoją. Nuo tada, kai 2000 metais sprogo internetinių bendrovių burbulas, rizikos kapitalo investiciniai fondai tapo kur kas atsargesni, niekas nebenorėjo švaistyti pinigų iš anksto, gerokai prieš tą akimirką, kai į sąskaitą įkris pirmasis pajamų doleris.

Tiksliau, niekas, išskyrus vieną investuotoją – Izraelio milijar-dierių Idaną Oferį, kuris ką tik buvo investavęs didžiausią savo šalies istorijoje sumą Kinijoje – įsigijo kinų automobilių gamin-tojos Chery Automobile kontrolinį akcijų paketą. Prieš šešis mė-nesius jis nusipirko ir naftos perdirbimo įmonę. Taigi Oferis šį bei tą išmanė apie automobilių ir naftos pramonę. Kai Mike’as Granoffas, vienas pirmųjų Better Place amerikiečių finansuotojų, pasiūlė kreiptis į Oferį, Agassi stebėjosi: „Kodėl jis turėtų man padėti išmesti jį iš abiejų jo naujausių verslų?“ Bet Shai neturėjo ko prarasti.

Prabėgus 45 jų susitikimo minutėms, Oferis pažadėjo Agassi įnešiąs 100 milijonų JAV dolerių. Vėliau jis savo dalį padidino dar 30 milijonų JAV dolerių ir pranešė savo komandai Kinijoje, kad ruoštųsi gaminti elektromobilius.

Agassi surinko 200 milijonų JAV dolerių ir padarė Better Place penkta didžiausia nauja aukštųjų technologijų bendrove verslo

26

Į žanga

istorijoje4. Izraeliui tapus pirmąja bandymų vieta, jo pėdomis ne-trukus pasekė ir kitos. Rašant šią knygą, Danija, Australija, San Fransisko įlankos regionas, Havajai, Ontarijas – tankiausiai gyve-nama Kanados provincija – pareiškė, kad prisidės prie Better Pla-ce plano plėtros. Better Place tapo vienintele užsienio bendrove, pakviesta dalyvauti konkurse kurti elektrinių transporto priemo-nių sistemą Japonijoje, o tai labai neįprastas istoriškai protekcio-nistinės Japonijos vyriausybės žingsnis.

Tiesa, atsirado daug skeptikų, tarp jų ir Thomasas Weberis, ben-drovės Mercedes tyrimų ir plėtros padalinio vadovas. Jis pranešė, kad 1972 metais jo įmonė sukūrė ir pagamino elektrinį autobusą LE 306 su keičiamu akumuliatoriumi, bet paaiškėjo, kad keičiant akumuliatorių gali kilti elektros srovės išlydis arba gaisras.

Bendrovės Better Place atsakas buvo akumuliatorių keitimo sto-tis. Ji veikia panašiai kaip automatinė automobilių plovykla. Skir-tumas tas, kad kai vairuotojas įvažiuoja į vidų, didelė stačiakampė metalo plokštė, labai panaši į prekių pristatymo sunkvežimio gale esantį hidraulinį krovinių keltuvą, pakyla prie elektromobilio dug-no. Elektromobilis atpalaiduoja tvirtus dviejų colių metalinius kab-lius, laikančius didžiulį mėlyną akumuliatorių, kuris dedamas ant plokštės. Plokštė leidžiasi žemyn, įdeda išeikvotąjį akumuliatorių į įkrovimo prietaisą, paima įkrautą, pakelia jį prie elektromobilio dugno ir įstato į vietą. Bendras tokio automatinio akumuliatorių keitimo laikas – šešiasdešimt penkios sekundės.

Agassi didžiuojasi savo inžinierių komanda, išsprendusia prob-lemą, kaip tiksliai, greitai ir saugiai nuleisti šimtus svarų sveriantį akumuliatorių. Jie panaudojo tuos pačius kablius, kurie bombo-nešiuose laiko penkių šimtų svarų bombas. Bombų paleidimo įtaisuose negali būti nė kalbos apie klaidas, tad ir elektromobilių akumuliatoriai keičiami lygiai taip pat sklandžiai.

Jei projektą pavyks įgyvendinti, Better Place poveikis pasaulio ekonomikai, politikai ir aplinkosaugai gali pranokti didžiųjų in-

27

Į žanga

formacinių technologijų bendrovių įtaką. O idėja iš Izraelio išplis į kitas valstybes.

Tokios bendrovės kaip Better Place ir tokie verslininkai kaip Shai Agassi atsiranda ne kasdien. Tačiau užmetus akį į Izraelį aiš-kėja, kodėl nenuostabu, kad, pasak fondo Battery Ventures inves-tuotojo Scotto Tobino iš Bostono, „kita pasaulį pakeisianti idėja gims Izraelyje“5.

Aukštųjų technologijų bendrovės ir tarptautiniai investuotojai mina taką į Izraelį ir kur pažvelgę randa unikalų drąsos, ryžto, įžūlumo, kūrybiškumo ir veržlumo derinį. Galbūt tai paaiškina, kodėl Izraelyje daugiausia pasaulyje steigiama naujų su aukšto-siomis technologijomis susijusių bendrovių (šiuo metu įkurta 3850 tokių bendrovių, statistiškai po vieną 1844 izraeliečiams)6 ir kodėl NASDAQ akcijų biržoje kotiruojama daugiau bendrovių iš Izraelio negu iš viso Europos žemyno.

Izraelis traukia ne tik Niujorko akcijų biržas, bet ir svarbiausią naujų idėjų variklį – rizikos kapitalą.

2008 metais vienam Izraelio gyventojui teko 2,5 karto didesnės rizikos kapitalo investicijos negu Jungtinėms Amerikos Valsti-joms, 30 kartų didesnės negu Europai, 80 kartų didesnės negu Kinijai ir 350 kartų didesnės negu Indijai. Lyginant absoliučius skaičius, matyti, kad Izraelis – tik 7,1 milijono gyventojų turinti šalis – pritraukė beveik 2 milijardus JAV dolerių rizikos kapitalo investicijų, tiek pat, kiek 61 milijoną piliečių turinti Jungtinė Ka-ralystė arba Vokietija ir Prancūzija kartu7, o jų bendras gyventojų skaičius yra 145 mln. Kaip matome 1.1 iliustracijoje, 2007–2008 metais Izraelis buvo vienintelė šalis, kurioje rizikos kapitalo in-vesticijos reikšmingai didėjo8.

Kaip pateikiama 1.2 iliustracijoje, Izraelis užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų pagal bendrovių, ku-rių akcijomis prekiaujama NASDAQ biržoje, skaičių ir toli len-kia Indiją, Kiniją, Korėją, Singapūrą ir Airiją. Kaip aiškėja iš 1.3

28

Į žanga

1.1 ILIUSTRACIJA. Šaltiniai: Dow Jones, VentureSource, Thomson Reuters; JAV centrinės žvalgybos agentūra, „Pasaulio faktų knyga“ 2007, 2008

1.2 ILIUSTRACIJA. Šaltiniai: NASDAQ, http://www.nasdaq.com/asp/NonUsOutput.asp, 2009 m. kovo mėn.

iliustracijos, Izraelis pirmauja pasaulyje pagal valstybines išlaidas moksliniams tyrimams.

1.4 iliustracijoje matome, kad nuo 1995 metų Izraelio ūkis auga greičiau negu išsivysčiusių šalių vidurkis.

300Vienam gyventojui tenkanti rizikos kapitalo investicijų dalis

250

200

150

JAV

$

100

50

0

2007

2008

Indija

KorėjaKinija

Singapūras

Prancūzij

aJA

E

Jungtin

ė Karalystė

DanijaAirij

aJA

V

Izraelis

Ne JAV bendrovės NASDAQ akcijų biržoje (2009)

0

JAE

Kinija

Vokietija

Prancūzij

a

KorėjaIndija

Singapūras

Jungtin

ė KaralystėAirij

a

Japonija

Kanada

Izraelis

Bend

rovi

ų sk

aiči

us

0

10

20

30

40

50

60

70

0 2 2 3 34 5 5 6

48

63

DANAS SENORAS – JAV Užsienio ryšių

tarybos Artimųjų Rytų studijų skyriaus

vyresnysis bendradarbis, politikos ir verslo

Artimuosiuose Rytuose specialistas.

SAULAS SINGERIS – žurnalistas, rašytojas,

dirbęs patarėju JAV Kongrese. Šiuo metu

gyvena Izraelyje. Turi skiltį laikraštyje

„Jerusalem Post“.

Milijardo dolerių vertės klausimas: kodėl Izraelis – taip neseniai gyvuojanti valstybė,

turinti tik 7 milijonus gyventojų, apsupta priešų, visuomet pasirengusi karui, be jokių

gamtinių išteklių – įkuria daugiau aukštųjų technologijų bendrovių negu didelės, ramios

ir stabilios šalys? Knygos autoriai parodo, kaip, nepaisant visų kliūčių, šalies kultūra

skatina išradingumą bei verslumą ir kaip šis unikalus derinys veikia.

Brangiausias dalykas

pasaulyje – gera

idėja.Tačiau tik tada,

jei ji įgyvendinama.

Ši knyga pasakoja,

kaip gimsta idėjos,

kurios keičia ir

jau pakeitė pasaulį. Izraelis sukūrė

stebuklą: per palyginti trumpą laiką iš

agrarinės valstybės virto idėjų šalimi su

inovatyviausia ekonomika pasaulyje.

Izraelis ir Lietuva labai skirtingos,

bet ir panašios valstybės. Esame

turtingi – turime daug kūrybingų

žmonių. Pabandykime kartu sukurti

aplinką jų idėjoms sužydėti ir drąsiai

galėsime vadintis „Idėjų šalis 2.0“.

Markas Zbarskis,

Antigravity Ventures

vadovaujantysis partneris

Ši knyga apie tai, kaip,

esant mažam, tapti

dideliam. Dideliam

daugelyje sričių:

karyboje, ekonomikoje ar

išradimuose. Visos didžiosios

pasaulio bendrovės

yra įkūrusios mokslinių tyrimų padalinius

Izraelyje. 1992 metais, Izraeliui išgyvenant

gilią ekonomikos krizę, šalies vyriausybė 660

milijonų dolerių parėmė Intel kompanijos

investicijas šalyje. Intel tais metais investavo

1,8 milijardo dolerių, ja pasekė IBM, Microsoft,

Oracle, Google, Cisco ir daugelis kitų. Taip

gimė Izraelio stebuklas – sėkmingas drąsos,

talento ir technologijų susiliejimas.

Tikiu, kad Lietuvos piliečių ir jos politinio

elito noras keistis ir keisti savo šalį taps toks

pat stiprus kaip tolimame ir artimame Izraelyje.

Dainius Kreivys