Psl.

������������������ � � � � � � � ��������������� �

Šiame numeryje: � Nauji leidiniai � Vargon� paminklosaugai Lietu-

voje—40 met�� Vargonai—kult�ros paminklai

(Istoriniai straipsniai) � Vargonai Lietuvoje (Istoriniai

straipsniai) � Liturgin�s muzikos labirintuo-

se—pokalbis su Danute Kala-vinskaite

� Šiluvos Šv�. Mergel�s Marijos gimimo Bazilikos vargonai

� Vargon� apsauga Vakar� Euro-poje (Istoriniai straipsniai)

� Liturginio vargonavimo pamok�-l�s (IV)

Viršelio nuotraukoje: senieji Šiluvos vargonai

Psl. 10

LITURGIN�S MUZIKOS LABIRINTUOSE - POKALBIS SU DANUTE KALAVINSKAITE

Kokia liturgin�s muzikos pad�tis Lietuvoje? Kokias pastebite geras ir blogas ten-dencijas?

Apie vis� Lietuv� atsakyti negaliu. Taip pat negaliu suprasti, k� ir kaip girdi mu-

zikin�s klausos neišlavin�s arba jos neturintis žmogus. Aš Lietuvos bažny�iose girdžiu daug menkavert�s k�rybos ir neblogos, bet ne savo vietoj skamban�ios muzikos.

Liturgin�s muzikos pad�tis pirmiausia priklauso nuo bendro visuomen�s išsilavi-nimo. Antra, nuo vargonininko-chorvedžio visapusiško (muzikinio, liturginio, teologi-nio) išsilavinimo, tik�jimo ir jautrumo žodžiui. Tre�ia, nuo kunigo, kaip bažnytin�s bendruomen�s vadovo, pagarbos vargonininkui – savo srities profesionalui. Mano ma-nymu, visuomen�s muzikinis išsilavinimas prast�ja. Ta�iau bažny�ios muzik(ant)ai dabar jau lengviau gali pasiekti Bažny�ios dokumentus liturgijos bei teologijos klausi-mais. Labai tikiuosi, kad jie šiais dokumentais vis labiau dom�sis. Taip pat viliuosi, kad ilgainiui ir dvasininkai liausis r�m�si vien savo �sivaizdavimu, kas yra liturgin�muzika, kad jie ims labiau gerbti išsilavinusius bažny�ios muzik(ant)us.

Nor��iau, kad bažny�ios vargonininkai ir patys save labiau gerbt�. Turiu minty lankstum�, ne pataikavim� sau profesin�je sferoje. Ar ne g�da vadintis vargonininku, jei � kunigo užgiedot� prefacij� sugebi atsiliepti tik nuo natos fa, o nuo fa-diez ar nuo mi

nesugebi? Jei leidi sau nepataikyti � ton�, jei nemoki parinkti tinkamo giesm�s aukš�io ir melodij� suharmonizuo-ti? Jei nepasistengi net elementari� giesmi�-mald� (pavyzdžiui, T�ve m�s�) atmintinai išmokti?

Kokius matote iškilusi� problem� liturgin�s muzikos srityje sprendimo b�dus? Bažny�ioje joki� problem� neišspr�si greitai, kapodamas kieno nors galvas, keldamas revoliucijas. Reikia

ugdyti žmones. Paklauskite eilinio parapijie�io, kiekvien� sekmadien� ateinan�io � mišias, kas yra liturgija. Kam mišios reikalingos? Ar tai bendruomen�s susirinkimas, ar neapsakomo Sl�pinio akivaizda? Ar Viešpa�iui Dievui reikia ypatingos m�s� pagarbos, ar Jis yra tap�s m�s� broliu, su kuriuo santykiai tur�t� b�ti labai artimi, net fami-liar�s? Šiuose klausimuose esant� „ar“ pakeisti � „ir“, tai yra, apr�pti visas Dievo – žmogaus santykio puses ne-lengva. Mano �sitikinimu, liturgin�s muzikos reikalai priklauso b�tent nuo šito supratimo.

Ir dar vieno supratimo reikia: nuoširdžiausiai stengdamiesi ištobulinti bažnytin� men� ir išgražinti apeigas arba, atvirkš�iai, lygiai taip pat nuoširdžiausiai versdami vis� bendruomen� b�tinai giedoti užuot tyliai susikau-pus, nepamirškime, kad ir tušti puodai gražiai skamba. Žurnale „Kelion� su Bernardinai.lt“ (Nr.13) man labai pa-tiko vienas straipsnis apie tai, kad dažnai mes sau ir Dievui vaidiname tik�jimo spektakl� ir plojame patys sau... o Jis neploja.

Kaip patartum�te bažny�ios vargonininkui ar choro vadovui rinktis liturgin�s muzikos repertuar�. Juk da-

bar bažny�ioje skamba muzika nuo grigališkojo choralo iki giesmi� (galb�t teisingiau b�t� vadinti dainomis su sakralaus teksto pakraipa) pritariant bosine gitara. Kod�l taip išsipl�t� miši� metu skamban�ios muzikos amplitu-d�? Ir kas vis d�lto lemia bažny�ioje skamban�ios muzikos pasirinkim� – vargonininkas, choro vadovas ar kuni-gas? Kas už j� tur�t� b�ti atsakingas?

Kiek suprantu, už visa, kas vyksta bažny�ioje ir parapijoje, yra atsakingas kunigas, kuris �galiotas ja r�pin-

tis. Jis atsakingas ir už jam pavestoje bažny�ioje skamban�ios muzikos kokyb�. Specifin�se srityse savo atsako-mybe kunigas gali ir tur�t� dalintis.

Prieš renkantis kok� nors liturgin� repertuar� vargonininkui/chorvedžiui ir kunigui dera b�ti susipažinusiems su Bažny�ios reikalavimais bažnytinei muzikai bei jos atlik�jams. Jiems reik�t� kartkart�m drauge aptarti �vairi�bendruomen�s (parapijos) grupi� poreikius ir tai, ko kunigas nori siekti, tikin�iuosius ugdydamas. Muzika gali pad�ti sielovadai. Apsvarstyti, susiderinti, kas geriausiai tinka eilin�ms dienoms, paprastoms mišioms, kas – ge-dulin�ms, o kas – šventin�ms.

Muzika liturgijai (dažniausiai giesm�s) yra parenkama pagal žodžius – �ia gair�mis pirmiausia b�t� liturgi-niai (miši�) tekstai – ir pagal muzikos stili�, kuris netur�t� kelti asociacij� nei su teatru, nei su muge ar popkon-certu. Neretai kelia...

Danut� Kalavinskait� - muziko-log� ir bažny�ios vargoninink�, humanitarini� moksl� daktar�, Lietuvos muzikos ir teatro aka-demijos Muzikos teorijos kated-

ros lektor�.

Psl. 11

Po II Vatikano susirinkimo prad�ta skatinti bendruomenin� giedojim�. Vis d�lto Lietuvos katalik� bažny�iose

tai prigyja labai sunkiai. Kokios, J�s� nuomone, pagrindin�s to priežastys ir sprendimo b�dai? Nesuprantu ž�tb�tinio noro, kad per mišias visi giedot�. O jeigu aš nenoriu giedoti? Ypa� eilin�m dienom, po

darbo. Tuo metu mielai išgirs�iau k� nors meniška. Bet dažniausiai aus� r�žia prasta, es� visai liaudžiai prieinama, muzika. kontrargument�, kad eilinis žmogus negali iš karto pagauti sud�tingesn�s, labiau niuansuotos giesm�s, atsakau: kas nori liturgijoje giedoti, turi d�ti šiek tiek pastang� – burtis � grup� (chor�), papildomai parepetuoti ir klausyti vadovo vargonininko-chorvedžio, o ne šaukti kaip išmano. Bažny�ia – ne turgus, o choras ir yra toji ben-druomen�s dalis, kuriai miela mald� išreikšti per muzik�. Dabar gi bažny�ios vargonininkas pastatytas prieš mini�, kuriai jis – joks autoritetas.

Vargonininkai, savo ruožtu, tur�t� labiau atsižvelgti � žmon�ms tinkam� giedoti diapazon�, jei jau renkasi paprastas, visiems skirtas giesmes. Dabar gi dažnai girdžiu juos soliuojant nepasiekiamose aukštyb�se. Tok� elges�laikau nepateisinamu apsileidimu. Argi profesionalui sunku „Pulkim ant keli�“, „J�zau pas mane ateiki“ iš mišriam chorui skirto G-dur, F-dur transponuoti �, pavyzdžiui, D-dur?

Kita vertus, ir chorai kai kada sekmadieni� ar iškilmi� mišiose per daug sau leidžia. Gieda ilgiausi� Kyrie, paskui Gloria, taip pat išpl�tot� Sanctus ir t.t. Dažniausiai tai neb�na meno šedevrai, o ir atlikimas m�g�jiškas... Chorvedžiui šiek tiek vert�t� pagalvoti apie žmones ten, apa�ioje. Rinktis kompaktiškas kompozicijas. Ilgesnes giedoti prieš mišias, o mišiose – kol surenkamos aukos, komunijos metu. Patiems ilgiausiems k�riniams, savaime vertingam bažnytiniam menui tur�t� b�ti skirtas laikas po miši� – trumpas koncertas, susikaupimo valanda, kai žmon�s jau laisvi išeiti ar pasilikti.

Dar nemažai kunig� bijo žodžio "koncertas". K� reik�t� padaryti, kad ta baim� išnykt�? Koncertas susij�s su pasirodymu, sav�s demonstravimu kitiems (klausytojams). Tod�l labai nepageidautina

koncertuoti liturgijos metu, kai visas kiekvieno dalyvio d�mesys turi b�ti skirtas Dievui. „Koncert�“ apskritai galima nem�gti ar vengti, jei koncertavimas tapatinamas su tuš�iu virtuoziškumu, nau-

dojimusi bažny�ia vien kaip sale su gera akustika ir tauriausiu instrumentu – vargonais, be pagarbos Dievui ir baž-ny�ioje besimeldžiantiems žmon�ms. Žodžiu, jei muzikantams svarbiausia save realizuoti, kaip nors „prastumti“ atlikti tuos k�rinius, kuriuos jiems malonu groti. Patyr�s, kad muzikantams r�pi ne vien jie patys ir j� menas, kad jie suvokia, kur ateina ir kaip turi elgtis tokioje vietoje, joks dvasiškis nebetur�t� „koncert�“ bijoti.

Labai gražu, kai muzikavimas bažny�ioje susiejamas su dvasiniu ir kult�riniu klausytoj� ugdymu, muzikos k�rinius derinant su meditaciniais religiniais, poetiniais ar neilgais informaciniais tekstais. Pavyzdžiui, rengiantis griežti nuostabius J.S.Bacho choralinius preliudus, galima pasir�pinti perskaityti ir kelis posmus juos �kv�pusi�protestantiškosios giesm�s (choralo) žodži�, gal dar ir koki� mald� prid�ti. Tokio turinio renginys tampa labiau „susikaupimo valanda“, parengta keli� bendradarbi�, nei vieno asmens „koncertu“.

Kokios yra pagrindin�s taisykl�s, kuri� tur�t� laikytis koncert� bažny�iose reng�jai? Katalik� Bažny�ia (Dieviškojo kulto kongregacija) 1987 m. yra išleidusi dokument� „Koncertai bažny�iose“,

kur� kiekvienas gali rasti lietuviškai internete arba „Bažny�ios žiniose“ (2001, Nr.2). Be to, Lietuvos Vyskup�Konferencija 2001 m. išleido instrukcij� „Koncertai ir kiti renginiai bažny�iose bei koply�iose šalia liturgini� apei-g�“, skirt� b�tent Lietuvos bažnytinei provincijai, – ji irgi yra kiekvienam prieinama internete arba „Bažny�ios ži-niose“ (2001, Nr.15). Ten surašytos visos taisykl�s, kuri� privalo laikytis koncert� bažny�iose reng�jai.

Kokie pagrindiniai Katalik� bažny�ios dokumentai, � kuriuos tur�t� atkreipti d�mes� bažny�ios vargoninin-kas?

Atkreipti d�mes� – ne tas žodis. Tur�t� gerai �siskaityti ir pabandyti suprasti, kas, kaip ir kod�l. Suprasti ne

taip jau ir paprasta, nes tarp dokument�, kurie išleisti po Vatikano II susirinkimo, yra šioki� toki� prieštaravim�, kurie k�l� ir tebekelia pasaulyje daug diskusij�. Taip pat ir lietuviškuose leidiniuose, ypa� skirtuose pla�iai naudoti (pvz., Liturginiame maldyne), pasitaiko anachronizm�. Apie šiuos sumaišt� kelian�ius dalykus esu rašiusi savo straipsniuose (žr. žurnalus „Soter“, „Lietuvos muzikologija“ bei LMTA konferencij� pranešim� rinkinius).

Svarbiausi dokumentai po Vatikano II susirinkimo reformos b�t� šie: Konstitucija apie švent�j� liturgij�„Sacrosanctum Concilium“ (1963; VI skyrius – Bažnytin� muzika), instrukcija „Musicam sacram“ (1967), Ben-

Psl. 12

drieji Romos mišiolo nuostatai (1975; laukiame pasirodant tre�iojo leidimo), vadovas mišioms su vaikais „Pueros baptizatos“ (1973), pop. Jono Pauliaus II chirografas minint „Tra le sollecitudini“ šimtmet� („Mosso dal vivo deside-rio“, 2003). Visus, išskyrus chirograf�, galime rasti lietuviškai. Gaila, kad „Musicam sacram“ ir Bendrieji Romos mišiolo nuostatai lietuvi� kalba neprieinami internete. Instrukcij� publikavo „Muzikos žinios“ (1967, išeivijoje) ir Katalik� kalendorius žinynas-1983, o Bendrieji nuostatai yra tame storame dideliame mišiolo tome, iš kurio kunigas meldžiasi miši� metu. Apie visiems tikintiesiems (!) b�tin� mok�ti grigališkojo choralo repertuaro minimum� dar 1974 metais buvo išleistas Laiškas vyskupams „Voluntati obsequens“ – � j� ir kunigai, ir bažny�ios vargonininkai irgi tur�t� atsižvelgti.

Ir daugelyje apskritai liturgijai skirt� dokument� yra rašoma apie bažnytin� muzik�, nes ji – integralus liturgi-jos elementas. Geras vargonininkas su šiais dokumentais tur�t� b�ti susipažin�s. Tai, pavyzdžiui, „Liturgicae instau-rationes“, „Vicesimus quintus annus“, „Liturgiam authenticam“, „Ecclesia de Eucharistia“, „Spiritus et sponsa“, „Redemptionis sacramentum“, „Sacramentum Caritatis“ – paskutinieji keturi lietuviškai publikuoti „Bažny�ios ži-niose“, prieinami internete.

Vertingi pop. Benedikto XVI straipsniai ir knygos liturgijos šventumo tema – deja, j� lietuviškai dar neturime. Bažny�ios muzikams taip pat b�t� ne prošal pažinti ir ankstesnius Bažny�ios potvarkius – pavyzdžiui, Tridento susi-rinkimo nutarimus, pop. Pijaus X motu proprio „Tra le sollecitudini“ (1903), pop. Pijaus XII enciklik� „Musicae sacrae disciplina“ (1955). Vis� amži� Bažny�ios dokument� muzikos klausimais apžvalg� ir kit� nauding� dalyk�galite rasti š�met išleistame enciklopediniame žinyne „Bažnytin� muzika“ (sud. Jonas Vilimas).

ŠILUVOS ŠV�. MERGEL�S MARIJOS GIMIMO BAZILIKOS VARGONAI

Šiluvos Šv�. Mergel�s Marijos Gimimo bažny-�ios istorija siekia XV a. vidur�. Ji buvo sud�tin-ga, ypa� nelengvas buvo reformacijos laikotar-pis. Iki pat XVIII a. vidurio Šiluvoje teb�ta kuk-li� medini� bažny�i�. Apie vargonus jose žini�kol kas nerasta. Tik 1760–75 m. pastatyta tokios svarbios vietos verta Lietuvos katalik� m�ro baž-ny�ia, o 1786 m. joje buvo pastatyti ir nedideli 12 registr� vargonai. J� meistras nežinomas, te-galima sp�ti, kad tai buvo instrumentas, panašus � daugel� tuo laikotarpiu Lietuvos bažny�iose pa-statyt� ir iki šiol išlikusi� vargon�. 1877 m. geguž�s 3 d. 3 val. ryto � bažny�i� tren-k� perk�nas. Siena virš pagrindini� dur� skilo, langas išdužo, vargonai, stov�j� už šio lango, buvo užberti šiukšl�mis, drožin�tos puošmenos – aplaužytos. Vargon� valymas ir taisymas kaina-vo 300 rubli�. 1880 m. tebestov�jo tie patys se-

nieji, 1786 m. statytieji 12 registr� vargonai, tuomet vis dar apib�dinami kaip puikios architekt�ros, drožiniais puošti ir klijiniais dažais nudažyti. 1892 m. bažny�ioje kilo gaisras ir senieji vargonai sudeg�. Jiems pakeisti pul-kininkas Aleksandras Babianskis 1896 m. paaukojo taip pat senus, iš kažkur kitur gautus vargonus, kurie buvo pastatyti ant choro. Iki m�s� dien� išliko ši� vargon� korpusas su prospektu ir apie 50 vamzdži�.

Prospektas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti barokinis ir priskirtinas XVIII a., ta�iau nuo kit� barokini� Lie-tuvos vargon� jis labai skiriasi. Atidžiau �siži�r�jus, aiškiai matyti pereinamojo � klasicizm� laikotarpio, t.y., XIX a. I pus�s elementai. Pavyzdži� toli ieškoti nereikia: Pašušvyje yra nedideli meistro Teodoro Tydemano (Theodor Tÿdemann) vargonai, pastatyti 1801 m.; labai panaš�s to paties meistro vargonai, statyti 1804 m., teb�ra ir Kaime-lio (Kiduli�) bažny�ioje priešais Jurbark�, kitapus Nemuno. Abu šie vargonai atrodo tarsi iškirpti iš Šiluvos var-gon� prospekto, viršutiniojo tarpsnio centrin�s dalies, priklausan�ios II manualui (plg. nuotraukas). B�t� pernelyg lengvab�diška teigti, kad vargon� prospektas, kuris dabar stovi Šiluvos bažny�ioje, yra T. Tydemanno darbo, ta-�iau ši� sp�lion� netiesiogiai patvirtina ir kiti dalykai, tod�l tolesn�s paieškos šia kryptimi b�t� visai �manomos.