Serijos „Šok“ vadovėlio „Muzikos labirintai“ komplektą VI klasei sudaro:

• Vadovėlis (su kompaktine plokštele)

• Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele)

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

6

Muz

ikos

labi

rinta

i

6

Muzikos labirintai 6Muzikos vadovėlissu kompaktine plokštele

Rasa Malikėnienė

�

TURINYSĮvadas · 4

Kelionė „Muzikos labirintais“ · 6

1 skyrius. Stebuklingos muzikos kalbos paslaptys · 10 1. Kas yra muzika? · 12 2. Išreikškime mintis muzikos garsais · 16 3. Eiti, bėgti ar lėkti? · 20 4. Garsiau ar tyliau – kaip geriau? · 24 5. Kaip natas valdo metras · 28 6. Stebuklingos lazdelės valdovas · 32 7. Pakartokite · 36

2 skyrius. Lietuva – šalele mano · 38 1. Lietuvoje gyvenančių tautų muzika · 40 2. Lietuvių liaudies instrumentai · 44 3. Kaip lietuviai gamtą žadino · 48 4. Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę · 52 5. Rudens darbus dirbk, bet ir švęsti neužmiršk · 56 6. Paslaptingosios žiemos apeigos · 60 7. Pakartokite · 64

3 skyrius. Užtraukim giesmę ir didelis, ir mažas · 66 1. Valstybių simboliai. Himnas · 68 2. Kaip buvo sukurtas Lietuvos Respublikos himnas · 70 3. Mano širdies himnas · 74 4. Gyvi tautos simboliai. M. K. Čiurlionis · 76 5. Pakartokite · 80

4 skyrius. Apie sudėtingą ir paprastą muziką · 82 1. Šokim, šokim nesustokim · 84 2. Kelionė į elektroninės muzikos šalį · 88 3. Aš noriu vesti diskotekas · 92 4. Žmogaus balsas · 96 5. Rimtoji ir nerimtoji muzika · 100 6. Pakartokite · 104 Muzika ir ekologija · 106

Padainuokite ir pažaiskite · 108 Žodynėlis · 124

�

MU

ZIK

OS

L

AB

IRIN

TA

I

52 53

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę

Netrukus

. Sužinosite ir aptar-site lietuvių liaudies vasaros švenčių tra-dicijas.

. Klausysitės vasaros švenčių dainų ir jas dainuosite. . Sužinosite, kokiosyra kartojamos, tę- siamos pavasario apeigos, taip pat ir tokių, kurios būdin-gos tik vasaros šventėms.

4

Vasaros pieva

Ką garbindavo vasarą mūsų protėviai?

Jonas rugiuose Šių laikų sūpuoklės

Nebuvo pamirštos ir magiškos vandens galios. Protėviai tikė-jo, kad saulėgrįžos šventės išvakarėse upėje ar ežere išsimaudęs li gonis pasveiks, o sveiki – apsisaugos nuo ligų, bus stiprūs. Šei-mininkės vandeniu apliedavo pirmą rugiapjūtės dieną iš laukų grį žusius rugių pjovėjus.

Vasarą laiko vainikams pinti taip pat rasdavo. Senoliai tikėjo, kad į vainiką supinti žolynai įgyja ypatingų galių. Apvainikuo-tas žmogus bus apsaugotas nuo piktųjų jėgų. Net galvijams per Jonines juos uždėdavo, kad raganos iš karvių pieno neatimtų... Pin davo vainikus iš paskutinio pėdo ar paskutinių per rugiapjūtės pa baigtuves nupjautų varpų, nes manė, kad jose gyvena derliaus vaisingumo dvasios arba dievybės.

Saulė vasarą garbinama ypatingai. Ji keliauja nuo saulėgrįžos žie mos link ilgą kelią, todėl ją reikia pagerbti ir išlydėti. Tiktai tas, kuris visą Joninių naktį nemiegojo, galėdavo ją pamatyti šokančią ar besirengiančią kelionei. Saulei per Jonines skiriama dainų ir gies mių su priedainiais „kupolio rože“ ir „oi kupola kupolėli“. Sau lės garbinimu nusilenkdama vyriausioji šeimos moteris pra-dė da vo ir baigdavo pjovėjų darbą.

Taigi kai kurios vasaros švenčių apeigos tarsi pakartoja arba tęsia pavasario švenčių apeigas.

Vasaros švenčių apeigos

Vasarą žmonės turėjo daug darbų, bet ir dainuoti nepamiršda-vo. Pagrindinė vasaros šventė – Joninės (Rasos, Kupolės). Dar lie tuviai švęsdavo Petrines ir rugiapjūtės pabaigtuves.

Nuo Jurginių iki pat Joninių šeimomis ar kartu su pakvies-tu kunigu lankydavo rugių laukus. Apžiūrinėdami savo rugius šei mynykščiai prašydavo gero derliaus ir dainuodavo paruginès dai nàs bei giesmès. Šių dainų pagrindinis personažas – Jonas, lan kantis rugius.

Iki pat Joninių senoliai supdavosi sūpuoklėmis. Jų manymu, to-dėl geriau augs javai. Paprotys suptis per Jonines žinomas įvairiuo-se Lietuvõs kraštuose. Tai reiškė ir gerą ateitį – merginoms ište-kėti, vy rams vesti.

Penktojeklasėje,atrodo,jūssužinojotetiekdaugnaujųdalykų:mokėtėspažintimuzikosraštą,dainavoteįvairiasdainas,ritmavote.Kūrėtegrafinespartitūras,rit-mineskompozicijas.Susipažinotesuįvai-riųkraštųmuzika.Rodosi,viskąjaumo-kateiržinote.Tačiaumuzikospasaulisyratoksdidelis,kadjampažintireikiavisogyvenimo.Šisšeštosklasėsvadovėlisjumspadėsgeriaupažintisavokraštokultūrą,tradicijas,istoriją.Operpamokasatliktossmagiosdainavimo,grojimo,kūrybinėsužduotyspaįvairinsirjūsųlaisvalaikį.Trumpaiaptarkime,komokysitėsšešto-jeklasėje.Vadovėlįsudaroketuriskyriai.Kiekvienasišjųturiįvadą,keletątemųirapibendrinimą.Vienaipamokaiskiriamosvienaarbadviatlankos.Čiarasitepamokostekstąirgeriaujįsuvoktipadedančiųiliust-racijų.Taippatirįvairiųskilčių:„NETRU-KUS“,„PAGALVOKITEIRPADARYKITE“,„TAIĮDOMU“irkitų.

Įvadas

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

. �Ši skiltis papildys jūsų ži­nių kraitelę įdomiais muzi­kos istorijos faktais.�

Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę

. �Trumpai�aprašoma,�ką�veiksite�šią�pamoką.�Perskaitę�tekstą�rasite�kelis�klausimus,�kurie�padės�jums�įtvirtinti�pagrindines�pamokos�sąvokas,�muzikos�taisykles,�jos�istorijos�faktus.

52 53

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę

Netrukus

. Sužinosite ir aptar-site lietuvių liaudies vasaros švenčių tra-dicijas.

. Klausysitės vasaros švenčių dainų ir jas dainuosite. . Sužinosite, kokiosyra kartojamos, tę- siamos pavasario apeigos, taip pat ir tokių, kurios būdin-gos tik vasaros šventėms.

4

Vasaros pieva

Ką garbindavo vasarą mūsų protėviai?

Jonas rugiuose Šių laikų sūpuoklės

Nebuvo pamirštos ir magiškos vandens galios. Protėviai tikė-jo, kad saulėgrįžos šventės išvakarėse upėje ar ežere išsimaudęs li gonis pasveiks, o sveiki – apsisaugos nuo ligų, bus stiprūs. Šei-mininkės vandeniu apliedavo pirmą rugiapjūtės dieną iš laukų grį žusius rugių pjovėjus.

Vasarą laiko vainikams pinti taip pat rasdavo. Senoliai tikėjo, kad į vainiką supinti žolynai įgyja ypatingų galių. Apvainikuo-tas žmogus bus apsaugotas nuo piktųjų jėgų. Net galvijams per Jonines juos uždėdavo, kad raganos iš karvių pieno neatimtų... Pin davo vainikus iš paskutinio pėdo ar paskutinių per rugiapjūtės pa baigtuves nupjautų varpų, nes manė, kad jose gyvena derliaus vaisingumo dvasios arba dievybės.

Saulė vasarą garbinama ypatingai. Ji keliauja nuo saulėgrįžos žie mos link ilgą kelią, todėl ją reikia pagerbti ir išlydėti. Tiktai tas, kuris visą Joninių naktį nemiegojo, galėdavo ją pamatyti šokančią ar besirengiančią kelionei. Saulei per Jonines skiriama dainų ir gies mių su priedainiais „kupolio rože“ ir „oi kupola kupolėli“. Sau lės garbinimu nusilenkdama vyriausioji šeimos moteris pra-dė da vo ir baigdavo pjovėjų darbą.

Taigi kai kurios vasaros švenčių apeigos tarsi pakartoja arba tęsia pavasario švenčių apeigas.

Vasaros švenčių apeigos

Vasarą žmonės turėjo daug darbų, bet ir dainuoti nepamiršda-vo. Pagrindinė vasaros šventė – Joninės (Rasos, Kupolės). Dar lie tuviai švęsdavo Petrines ir rugiapjūtės pabaigtuves.

Nuo Jurginių iki pat Joninių šeimomis ar kartu su pakvies-tu kunigu lankydavo rugių laukus. Apžiūrinėdami savo rugius šei mynykščiai prašydavo gero derliaus ir dainuodavo paruginès dai nàs bei giesmès. Šių dainų pagrindinis personažas – Jonas, lan kantis rugius.

Iki pat Joninių senoliai supdavosi sūpuoklėmis. Jų manymu, to-dėl geriau augs javai. Paprotys suptis per Jonines žinomas įvairiuo-se Lietuvõs kraštuose. Tai reiškė ir gerą ateitį – merginoms ište-kėti, vy rams vesti.

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

. �Atlikdami užduotis ir atsaky­dami į klausimus, pasitikrin­site, ar gerai supratote temą, įtvirtinsite naujas žinias.�

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

�

52 53

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę

Netrukus

. Sužinosite ir aptar-site lietuvių liaudies vasaros švenčių tra-dicijas.

. Klausysitės vasaros švenčių dainų ir jas dainuosite. . Sužinosite, kokiosyra kartojamos, tę- siamos pavasario apeigos, taip pat ir tokių, kurios būdin-gos tik vasaros šventėms.

4

Vasaros pieva

Ką garbindavo vasarą mūsų protėviai?

Jonas rugiuose Šių laikų sūpuoklės

Nebuvo pamirštos ir magiškos vandens galios. Protėviai tikė-jo, kad saulėgrįžos šventės išvakarėse upėje ar ežere išsimaudęs li gonis pasveiks, o sveiki – apsisaugos nuo ligų, bus stiprūs. Šei-mininkės vandeniu apliedavo pirmą rugiapjūtės dieną iš laukų grį žusius rugių pjovėjus.

Vasarą laiko vainikams pinti taip pat rasdavo. Senoliai tikėjo, kad į vainiką supinti žolynai įgyja ypatingų galių. Apvainikuo-tas žmogus bus apsaugotas nuo piktųjų jėgų. Net galvijams per Jonines juos uždėdavo, kad raganos iš karvių pieno neatimtų... Pin davo vainikus iš paskutinio pėdo ar paskutinių per rugiapjūtės pa baigtuves nupjautų varpų, nes manė, kad jose gyvena derliaus vaisingumo dvasios arba dievybės.

Saulė vasarą garbinama ypatingai. Ji keliauja nuo saulėgrįžos žie mos link ilgą kelią, todėl ją reikia pagerbti ir išlydėti. Tiktai tas, kuris visą Joninių naktį nemiegojo, galėdavo ją pamatyti šokančią ar besirengiančią kelionei. Saulei per Jonines skiriama dainų ir gies mių su priedainiais „kupolio rože“ ir „oi kupola kupolėli“. Sau lės garbinimu nusilenkdama vyriausioji šeimos moteris pra-dė da vo ir baigdavo pjovėjų darbą.

Taigi kai kurios vasaros švenčių apeigos tarsi pakartoja arba tęsia pavasario švenčių apeigas.

Vasaros švenčių apeigos

Vasarą žmonės turėjo daug darbų, bet ir dainuoti nepamiršda-vo. Pagrindinė vasaros šventė – Joninės (Rasos, Kupolės). Dar lie tuviai švęsdavo Petrines ir rugiapjūtės pabaigtuves.

Nuo Jurginių iki pat Joninių šeimomis ar kartu su pakvies-tu kunigu lankydavo rugių laukus. Apžiūrinėdami savo rugius šei mynykščiai prašydavo gero derliaus ir dainuodavo paruginès dai nàs bei giesmès. Šių dainų pagrindinis personažas – Jonas, lan kantis rugius.

Iki pat Joninių senoliai supdavosi sūpuoklėmis. Jų manymu, to-dėl geriau augs javai. Paprotys suptis per Jonines žinomas įvairiuo-se Lietuvõs kraštuose. Tai reiškė ir gerą ateitį – merginoms ište-kėti, vy rams vesti.

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

. Likus�laiko�patys�smalsiausi�ir�mikliausieji�šioje�skiltyje�suras�daug�interneto�svetainių�adre-sų,�naujų�muzikinių�žaidimų�ar�kitokių�įdomybių,�padėsiančių�dar�geriau�pažinti�muzikos�pa-saulį.

. �Pateikiamos�svarbiausios�pamokos�mintys,�idėjos.�

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

54 55

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

PA D A I N U O K I M D A I N U Ž Ė L Ę A P I E Š I LTĄ VA S A R Ė L Ę

Pagalvokite ir padarykite

❶ Perskaitę pamokos tekstą, papasakokite, kokias šventes senoliai švęs-davo vasarą.

❷ Padainuokite vasaros švenčių apeiginę dainą „Saulala raudona“. Šios dainos įrašą galite rasti interneto tinklalapyje www.YouTube.com.

Kaimyninių kraštų papročiai tu ri bendrų bruožų. Ir šventės švenčiamos pana šios, nors va -dinamos skirtingai. Tuo pat me tu, kaip ir Lietuvojè Jo ni nės arba Rasos, Lãt vi joje šven čia ma Lyguo šventė, dar kitaip va dina-ma – Janių die na ir naktis.

Tai įdomu

Smalsučio puslapiai

Kiekvienam žmogui būdinga atsiskleisti, parodyti, ką jis sugeba. Vyrai mėgs-ta rungtis, demonstruodami savo jėgą ir ištvermę. Joninių naktį vykdavo var žybos – kas užsliuogs pastatyta kartimi ir nuims nuo jos viršaus peilį ar ki tokį aštrų įrankį. Mergaitės norėdavo išsiskirti savo grožiu ir sugebėjimais. Lyg gražuolių konkurse pasidabinusios įvairiaspalvių gėlių vainikais, kiek vie-na pasijusdavo gražuolė esanti. Žolynų derinimas, vainiko dailumas rodė ir mergaitės kruopštumą, išmonę. Vainikėlis Joninių naktį išburdavo ir meilę, vedybas.Surenkite ir jūs klasės varžybas. Užduočių gali būti pačių įvairiausių. Mergi-nos gali varžytis gražiausio vainiko, puokštės, skaniausio pyrago ar dai-liausio rankdarbio, o vaikinai – virvės traukimo, tolimiausių, aukščiausių ar taikliausių metimų varžybose.

Saulala raudonaLietuvių liaudies daina

❸ Prisiminkite pavasario švenčių papročius ir apeigas. Sugrupuokite pavasario ir vasaros švenčių papročius į dvi grupes:

• pasikartojantys papročiai, būdingi pavasario ir vasaros šven tėms; • papročiai, būdingi tik vasaros šventėms. ❹ Pakalbinkite namiškius, kokių vasaros švenčių apeigų jie žino, ko kių

dainų ar žaidimų moka, ir papasakokite klasėje.

* dieveris – vyro brolis

Šią pamoką sužinojote

. Dalis pavasario papročių kar tojami ar pratęsiami per vasaros šventes.. Žinodami dainoms būdingus priedainius, galite tiksliai paaiškinti, per kokias apeigas jos dainuojamos. Virvės traukimo varžybos

Kieno vainikas gražesnis

*

. �Trumpai�aprašoma,�ką�veiksite�šią�pamoką.�Perskaitę�tekstą�rasite�kelis�klausimus,�kurie�padės�jums�įtvirtinti�pagrindines�pamokos�sąvokas,�muzikos�taisykles,�jos�istorijos�faktus.

52 53

LIE

TU

VA

Š

AL

EL

E M

AN

O2

Padainuokim dainužėlę apie šiltą vasarėlę

Netrukus

. Sužinosite ir aptar-site lietuvių liaudies vasaros švenčių tra-dicijas.

. Klausysitės vasaros švenčių dainų ir jas dainuosite. . Sužinosite, kokiosyra kartojamos, tę- siamos pavasario apeigos, taip pat ir tokių, kurios būdin-gos tik vasaros šventėms.

4

Vasaros pieva

Ką garbindavo vasarą mūsų protėviai?

Jonas rugiuose Šių laikų sūpuoklės

Nebuvo pamirštos ir magiškos vandens galios. Protėviai tikė-jo, kad saulėgrįžos šventės išvakarėse upėje ar ežere išsimaudęs li gonis pasveiks, o sveiki – apsisaugos nuo ligų, bus stiprūs. Šei-mininkės vandeniu apliedavo pirmą rugiapjūtės dieną iš laukų grį žusius rugių pjovėjus.

Vasarą laiko vainikams pinti taip pat rasdavo. Senoliai tikėjo, kad į vainiką supinti žolynai įgyja ypatingų galių. Apvainikuo-tas žmogus bus apsaugotas nuo piktųjų jėgų. Net galvijams per Jonines juos uždėdavo, kad raganos iš karvių pieno neatimtų... Pin davo vainikus iš paskutinio pėdo ar paskutinių per rugiapjūtės pa baigtuves nupjautų varpų, nes manė, kad jose gyvena derliaus vaisingumo dvasios arba dievybės.

Saulė vasarą garbinama ypatingai. Ji keliauja nuo saulėgrįžos žie mos link ilgą kelią, todėl ją reikia pagerbti ir išlydėti. Tiktai tas, kuris visą Joninių naktį nemiegojo, galėdavo ją pamatyti šokančią ar besirengiančią kelionei. Saulei per Jonines skiriama dainų ir gies mių su priedainiais „kupolio rože“ ir „oi kupola kupolėli“. Sau lės garbinimu nusilenkdama vyriausioji šeimos moteris pra-dė da vo ir baigdavo pjovėjų darbą.

Taigi kai kurios vasaros švenčių apeigos tarsi pakartoja arba tęsia pavasario švenčių apeigas.

Vasaros švenčių apeigos

Vasarą žmonės turėjo daug darbų, bet ir dainuoti nepamiršda-vo. Pagrindinė vasaros šventė – Joninės (Rasos, Kupolės). Dar lie tuviai švęsdavo Petrines ir rugiapjūtės pabaigtuves.

Nuo Jurginių iki pat Joninių šeimomis ar kartu su pakvies-tu kunigu lankydavo rugių laukus. Apžiūrinėdami savo rugius šei mynykščiai prašydavo gero derliaus ir dainuodavo paruginès dai nàs bei giesmès. Šių dainų pagrindinis personažas – Jonas, lan kantis rugius.

Iki pat Joninių senoliai supdavosi sūpuoklėmis. Jų manymu, to-dėl geriau augs javai. Paprotys suptis per Jonines žinomas įvairiuo-se Lietuvõs kraštuose. Tai reiškė ir gerą ateitį – merginoms ište-kėti, vy rams vesti.

Kiekvienoskyriauspabaigojeyratrumpasapibendrinimas„Pakartokite“.Čiapateiktosužduotysleisjumsįtvir-tintiišmoktusdalykus. Vadovėliogalerasiteskyrių„PADAI-NUOKITEIRPAŽAISKITE“.Pamokųmuzikavimoužduotisgalitepapildytičiapateiktaiskūriniaisaržaidimais. ŽODYNĖLISjumspagelbės,kaireikėsprisiminti,išsiaiškintisunkesnių,rečiauvartojamųžodžiųreikšmes.Ojeisudvejositeklajodamipomuzikoslabirintus,teisingąkeliąsurastijumspadėsšaliaesantismokytojas. –muzikosklausymoardainavi-moužduotis.

82

mU

ZIK

OS

L

AB

IRIN

TA

I

skyrius4

Apie sudėtingą ir paprastą muzikąPopuliarioji muzika, paklūstanti madai, kinta labai greitai. Kiekviena

karta turi savo mėgstamų dainų, šokių ir savų žvaigždžių. Jaunimo

ir vyresniųjų skoniai retokai sutampa. Visai kitaip vertinama rimtoji

muzika. Tai menas, skirtas ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir jauni-

mui. Kiekvienas laikotarpis bei karta ją papildė savais atradimais.

Šiame skyriuje susipažinsite su populiariąja muzika, sužinosite,

kokie šokiai buvo šokami senovėje ir kaip juos paveikė šiuolai-

kiniai technikos atradimai. Taip pat aptarsite, kaip užgimė

ir buvo plėtojamas operos žanras.

83

84

Iki pat šių dienų šokių ir rimtoji muzika nuolatos papildė vie­na kitą. Jau senovėje bažnyčiose giedant kalėdines giesmes buvo ir šokama. Vėliau kompozitoriai pradėjo kurti instrumentinius kū­rinius – siuitàs, kurios sudarytos iš įvairių to meto populiarių šokių pynės. Mocarto ir Haidno laikais menuèto (prancū­ziškai pas menus – „maži žingsniai“) ritmą ir nuotaiką galima išgirsti šių kompozitorių orkestriniuose kū­riniuose.

Kiekviena karta turi savo šokio tradicijas. Senovėje bū­davo vaikščiojama arba šokinėjama. Šokėjai negalėjo pasigirti greitumu ir vikrumu. Niekas itin grakščiai nepašoks ant klėties grindų, avė­damas naginėmis ar klumpėmis. Net XVII–XVIII a. aukštuome­nės šokėjai, dėvėdami sunkius drabužius ir užsidėję pudruotus, judesius varžančius perukus, judėti galėjo tik labai saikingai.

Šokim, šokim, nesustokim

Netrukus

. Sužinosite, kaip šo- kių ir rimtoji muzika papildo viena kitą. . Sužinosite, kaip kito

šokių mada.

1

Senoviniai šokiai

Sunkūs drabužiai ir perukai trukdė vikriai judėti.

85

4A

PIE

SU

DĖ

TIN

GĄ

IR

PA

PR

AS

TĄ

MU

ZIK

ĄŠokis greitesnis tapo tik tada, kai pradėta vilkėti lengvesnius drabužius, nustota laikytis perdėto manieringumo. Nuo XIX a. at­sirado specialios šokių salės. Čia vykdavo šokių vakarai, kuriuose karaliavo válsas.

Laikui bėgant šokių mada keitėsi. Valsą nustelbė pòlka ir galò­pas. Vėliau išpopuliarėjo fokstròtas, jį pakeitė tvstas.

Dabar visi šie šokiai, kartu su menuetu ir polka, nuėjo į užmarš­tį. Vietoje jų atsirado naujos šokių tradicijos. Tačiau kaip senovėje, taip ir dabar visi jie šokami grandine, rateliu arba poromis.

Valsas

TvistasFokstrotas Šiuolaikinė šokių salė

86

Pagalvokite ir padarykite

❶ Pasiklausykiteskambančiosšokiųmuzikosirapibūdinkitejoscharak­terį,nuotaiką.

❷ Pasakykite,kokiųšokiųjūsžinote.Pasitaręsuklasėsdraugais,įrašy­kitejųpavadinimusįtokiąlentelę.

Senoviniai šokiai Pramoginiai šokiai Šiuolaikiniai šokiai

❸ Padainuokitešokioritmuparašytądainą„Senasrokenrolas“.

Š O K I M , Š O K I M , N E S U S TO K I M

Senas rokenrolas

R. Stakausko muzika ir eilės

87

4A

PIE

SU

DĖ

TIN

GĄ

IR

PA

PR

AS

TĄ

MU

ZIK

Ą

Smalsučio puslapiai

Visųlaikųšokiussiejavienasdalykas:atsiradęnaujivisadabūdavopuolamidėljųtariamonepadorumo.Darpriešvalsąpradėtasšoktisuktinisnetiktu­rėjo„skandalingaibjauriųgestųirnepadoriųjudesių“pilnošokioįvaizdį,jambuvosuverstakaltėirdėlvisųtometožmogžudysčiųbeipasileidimo.Žalingaivalsoįtakaiįstengdavonepasiduotitik„geležinėsvaliosmoterys“.Mattaibuvopirmasisšokis,kurįpartneriaišokaartivienaskito.Todėljisga­lėjo„išvestiišdoroskelio“.Internetosvetainėjewww.YouTube.com,ieškoslaukelyjeįrašęBaroque Dance,galite pasižiūrėti senovinių šokių – menueto, žigos, gavoto, pasakalijos.O, įrašę Andre Rieu, rasitegražiausiųkūrinių–valso,maršo, sirtakio,bolero–atlikimopavyzdžių.Palyginkitešiuolaikiniusgatvėsirsenoviniusrūmųšokius.Tamgalimaperžiūrėti:DIVERSITYDANCE(gatvėsšokius).Argalimesakyti,kadžodis„šokis“–taivienintelissenosiosirnaujosioskultūrosšiožanroryšys?

Šią pamoką sužinojote

.Skirtingais istoriniais laiko­tarpiaisbuvošokamiviskitišokiai..Nepatogūsdrabužiaiarper­dėtasmanieringumastrukdošoktigreitusšokius.

Skambantšokiųmuzikainevisadayrašokama.Kompozi­toriaikartaiskuriašokius,kurieatliekamikoncertųsalėse.Jiemsskambantklausytojaimėgaujasimuzikantųmeistriš­kumu,atlikimotechnika.Pertokiuspasirodymusniekasnešoka.Beto,šiekūriniaiskambinamitaiplaisvai,lėti­nantargreitinant,kadšokė­jamspagaltokiąmuzikąbūtųsunkujudėti.

Tai įdomu

HiphopasHiphopasBreikas

2. Barasi kaimynai, pyksta kartais ir tėvai, Kad už mano durų skamba muzikos garsai. Senas rokenrolas man patinka labai.Priedainis Senas rokenrolas, senas rokenrolas, Senas rokenrolas, senas rokenrolas, Senas rokenrolas man patinka labai.

3. Šokti kyla kojos, ploti ruošiasi delnai, Kai sena plokštelė suktis pradeda tiktai. Senas rokenrolas man patinka labai.Priedainis

4. Kad ir kas nutiktų, jau dabar žinau gerai – Niekad nepamiršiu rokenrolo aš tikrai. Senas rokenrolas man patinka labai.Priedainis

88

Kokie dabar bū­tų populiariosios muzikos koncertai, jei žmoni­ja neturėtų tokio atradimo, kaip elektra?

Atsiradus elektrai prasiplėtė ir muzikos pasaulis. Dabar gali­te ne tik pasiklausyti tolimų tautų muzikos, bet ir, naudodami elektrinius instrumentus bei elektroninius įrenginius, kurti naują muziką. Pakeliaukime po elektroninės muzikos šalį.

XX a. pradžioje elektra jau sukurtiems instrumentams (smui­kui, fortepijonui ar gitarai) suteikė naujų skambėjimo spalvų – tebrų. Gaminami ir elektrniai instrumeñtai (pvz., elektroni­niai vargonai, smuikas ar gitara).

Kiek vėliau, pasitelkus elektrą, pradėta kurti konkrečióji mù­zika. Pirmosios tokios muzikos kompozicijos buvo natū­ralių gar­sų ir mus supančių triukšmų (gamtos, miesto) junginys. Šie kū­ri­niai priminė kino filmo garso takelį.

Kelionė į elektroninės muzikos šalį

Netrukus

. Sužinosite, kas yra konkrečioji ir elekt-roninė muzika. . Klausysitės rimtosios

ir pramoginės elekt- roninės muzikos kūri- nių ir juos lyginsite.

2

Elektrinės gitaros

Smuikininkė Vanesa Mey

89

4A

PIE

SU

DĖ

TIN

GĄ

IR

PA

PR

AS

TĄ

MU

ZIK

ĄElektròninę mùziką pradėta kurti XX a. viduryje. Kaip ir konk­rečioji, ji atsirado išradus magnetofono juostą ir fiksuojama tik įrašais. Ši muzika kuriama specialiose studijose įvairiais įrengi­niais. Ji užrašoma ne natomis, o įvairiomis schemomis, grafiniais ženklais ar simboliais. Tokios muzikos koncertai labai skiriasi nuo mums įprastų. Scenoje nėra atlikėjų, tik gausybė garsiakalbių. Tokie koncertai publikai nelabai patiko.

Didžiulis pokytis elektroninės muzikos pasaulyje – atsiradę kompiuteriai. Dabar gausybę elektrinių instrumentų ir įrenginių, vos tilpusių į kelis kambarius, pakeitė kompiuterio mikroschemos. Juo nesunku keisti garso tembrą – skambesio spalvą – arba truk­mę. Galima sukurti garso efektus, pavyzdžiui, pradėti smuiko ir dū­dmaišio tembrų mišiniu, pereiti į arfos skambesį, o šį gali pa­keisti žmogaus balsas ir t. t.

Kas yra konkrečioji muzika? Kas yra elektroninė muzika? Kaip kuriama elektroninė muzika?

Elektroninės muzikos kūrimo įrenginys Elektroninės muzikos kūrėjo darbo vieta

Elektroninės muzikos koncertai

90

K E L I O N Ė Į E L E K T R O N I N Ė S M U Z I KO S Š A L Į

Pagalvokite ir padarykite

❶ Pasiklausykiterimtosiosirpramoginėselektroninėsmuzikoskūriniųirjuospalyginkite.

❷ Aptarkite klasėje, kokias galimybes pažinti muziką suteikia kompiu­Aptarkiteklasėje,kokiasgalimybespažintimuzikąsuteikiakompiu­terisirkompiuterinėsprogramos(pvz.,garsoįrašymoSound RecorderarAudacityprogramėlės).

❸ Nurodykite,kurieiššiųinstrumentųyraelektriniai,okuriene.Paaiškinkite,kodėltaipmanote.

kurie išPaaiškinkite, kodėl taip

a

b

c

h

d

i

e

f

g

91

4A

PIE

SU

DĖ

TIN

GĄ

IR

PA

PR

AS

TĄ

MU

ZIK

Ą

Smalsučio puslapiai

Yrasukurtanemažaimuzikiniųžaidimų,kompiuteriniųprogramų,padedan­čiųkompozitoriuikurtimuzikąirjąatlikti.Kompiuteriniaižaidimai,kurielavinakūnojudėjimąirgreitąreakciją,taippatyravienipopuliariausių.Skambantmuzikaiekranepasirodobėgiojantysženklai,nurodantys,kokįklavišąreikiamintikojomis.Tokiųžaidimųpavyzdžiųgaliterastitinklalapyjewww.YouTube.com,ieškoslaukelyjeįrašędance game.OpabandytisukurtimelodijųarritmųgaliteapsilankęSanFrancskosimfoni­nioorkestrovaikųtinklalapyjewww.sfskids.com.Tenrasitemuzikinęlabora­toriją,kuripadėsmuzikąpažinti,kurti,žaistimuzikiniusžaidimus.

Šią pamoką sužinojote

.Kompiuterisatkuria įvairiųinstrumentųtembrus.Galijuossujungti irsukurtinaują,darnegirdėtąskambesį..Mussupantistriukšmasgalitaptimuzikoskūriniodalimi.

XXa.buvosukurtakompiuterinėsistema,kuribetkokįpiešinįpaverčiamuzi­ka.Jinaudojamanetikkompozitorių,betirtaikomavaikamsmokyti(ypačjąmėgsta10–12metųvaikaiarbažmonės,kurieniekadanesimokėmuzikos).

Tai įdomu

Žaidėjas turi pagal muziką sušokti nurodytus žingsnelius.

Kompiuterinė sistema UPIC, kuri piešinius paverčia muzika.

104

­

4Pakartokite

Trumpai

104

• Klausėtės nemažai rimtósios ir pramognės muzikos kūrinių, juos įvertinote, tad moka­te apibūdinti įvairių laikotarpių muziką, išgirsti senovinės muzikos atgarsius šiuolaikinėsekompozicijose. Savo tėveliams galėsite papasakoti, kaip dirba šių laikų diskotekų vedėjai.O jie pasidalys savo jaunystės šokių įspūdžiais, tradicijomis, madomis.

AP

IE S

UD

ĖTIN

GĄ

IR

PA

PR

AST

Ą m

UZ

IKĄ

105

­

105

• Organizuokite teminį vakarėlį „Kai mūsų tėvai buvo jauni“ arba „Pašoki, tėti, su manim“.Apklauskite tėvus, kokioms dainoms skambant jie šoko. Sudarykite savo mėgstamų dainųsąrašą ir numatykite bendrą vakarėlio šokių planą. Palydėkite pasibaigusius mokslo metussmagiu ir nuotaikingu renginiu.

• Kaiporganizuojamasšokiųvakarėlis,jūsjaužinote.Tačiaubendrąklasėsvaikųirtėvųrenginįvisadasmagupaįvairintisportinėmisužduotimis,viktorinomis,žaidimais.Galitepasiskirstytiįkomandasirrinkti,kuriišjųyrasąmojingiausia,mikliausia,kūrybiškiausia.Nepamirškiteišrinktirimtąvertintojųkomandą.Pateikiameužduočiųpavyzdžių,betjųgalitesugalvotiirpatys.

Užduotis I komandosvertinimas

II komandosvertinimas

III komandosvertinimas

IV komandosvertinimas

1.Komandasugalvojasavopavadinimą,šūkįirprisistato.Vertinamanuo1iki5balų.

2.Sukurkiteeilėraštį„įpindami“visusšiuosžodžius:saulė, laimė, atostogos, jūra, upė, draugai, mokykla.Vertinamanuo1iki5balų.

3.Pripūskitebalioną.Vienaskomandosnarys,nepakeldamaskojųnuožemėsirbaliononeliesdamasrankomis,sugalvajįmuša.Vertinamapo1baląužkiekvienągalvossmūgį.

4.Karaokė.Padainuokiteburtaisištrauktądainą.Vertinamanuo1iki5balų.

5.Sudėliokitesukarpytosdainostekstą.Vertinamabalaispagalgreičiausiaiteisingaiatliktąužduotį(balaipriklausonuokomandųskaičiaus).

Iš viso:

Serijos „Šok“ vadovėlio „Muzikos labirintai“ komplektą VI klasei sudaro:

• Vadovėlis (su kompaktine plokštele)

• Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele)

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

6

Muz

ikos

labi

rinta

i

6