16
Slope Stability Considerations in Integrated Surface Mine Design M. Grenon Université Laval, Canada J. Hadjigeorgiou Université Laval, Canada P. Côté Université Laval, Canada Abstract This paper provides the framework for integrating slope stability considerations in the early stages of mine planning for surface mine operations. The block model and the resulting pit optimisation shells are linked to a series of algorithms that are used to identify potential instability areas in any particular pit of the mining push-backs. The algorithms have been developed to facilitate limit equilibrium stability analyses and to construct and visualise 3-D susceptibility maps. This has resulted in an integrated process that allows for continuous updating of the stability and mine models from feasibility to production. 1 Introduction Computerised surface mine planning and design has reached a relatively mature stage. In a feasibility study once block modelling of ore grades and pit optimization is completed, the input of geotechnical specialists is required to investigate the stability of a series of slope configurations. This is often an iterative process whereby different scenarios are investigated until an economic and geotechnical acceptable slope design is reached. This approach does not facilitate an integrated data management technique and the iterative process can be long, particularly if the mine optimisation and geotechnical analysis are outsourced. Furthermore, managing of economic and geomechanical data is often compartmentalised which makes revision of mine plans somewhat awkward and time consuming. This paper presents an integrated methodology where there is common management of economic, geological, mining and geomechanical data. The advantages of linking geotechnical databases to mine planning software have been demonstrated by Little (2006). Responding to a need to manage vast amounts of geotechnical data at the Potgietersrust Platinums Ltd (PPRust) open pit operations of Anglo Platimum a series of geotechnical databases were developed to record logging, mapping and rock testing data. These were complemented by slope monitoring, rainfall and groundwater databases. In order to ensure that the more up to date geotechnical data are used for planning purposes the databases were linked to the mine drafting (AutoCAD) and modelling (Datamine) packages. The innovation of the present work lies in linking slope stability assessment algorithms into a commercially available mine design software (Surpac Vision). This approach makes optimum use of topographical and geotechnical data integrated into the mine design software database. A Geographical Information System (GIS) is subsequently used to establish the slope orientations of the designed optimised pits and develop a slope stability hazard assessment system. This is done on a cell by cell basis and results in the automatic generation of a 3-D pit map identifying cells of potential slope instability. This information is used to illustrate areas of potential slope instability which are superimposed on the pit geometry. As more geotechnical data become available, it is then a routine process to update stability hazard maps for the design open pit. The developed methodology is illustrated by means of a worked example where it has been successfully integrated in a mine planning software and is used to explore different mining scenarios. 2 Resource modelling One of the first steps in the mine life-cycle is to define the orebody limits and resources. The success of any resource estimation is highly dependent on the quality of collected and assayed samples usually obtained through diamond drilling. Geostatistical techniques are employed to establish the spatial variability of the geological resources and block modelling is used to represent the spatial distribution of ore grades. Block Slope Stability 2007 — Y. Potvin (ed) ©2007 Australian Centre for Geomechanics, Perth, ISBN 978-0-9756756-8-7 Slope Stability 2007, Perth, Australia 77 https://papers.acg.uwa.edu.au/p/708_3_Grenon/

Darbas Švedijoje?€¦ · nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos su-trikimams. Be to, Jūsų darbo vietoje turi būti asmeninė apsaugos darbe įranga, reikalinga, pavyzdžiui,

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Darbas Švedijoje?€¦ · nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos su-trikimams. Be to, Jūsų darbo vietoje turi būti asmeninė apsaugos darbe įranga, reikalinga, pavyzdžiui,

Darbas Švedijoje?INFORMACIJA LAIKINAI DIRBANTIEMS ŠVEDIJOJE

Litauiska

Page 2: Darbas Švedijoje?€¦ · nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos su-trikimams. Be to, Jūsų darbo vietoje turi būti asmeninė apsaugos darbe įranga, reikalinga, pavyzdžiui,

Informacija laikinai dirbantiems ŠvedijojeTikimės, kad Jums patiks Jūsų darbas ir, kad dirbdamas Švedijoje, prasmingai praleisite laiką. Šiame lankstinuke pateikiama informacija apie keletą svarbiausių dalykų, jei Švedijoje dirbate žemės ūkio, sodininkystės ar kitos srities darbo vietoje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis.

Kas mes, „Kommunal“?„Kommunal“ yra didžiausia Švedijos profesinė sąjunga, turinti daugiau nei 500 000 narių. „Kommunal“ – profesinė sąjunga žemės ūkio ir sodininkysitės darbuotojams. Su darbda-viais vedame derybas dėl atlyginimų ir kitų įdarbinimo sąlygų. Mes dirbame savivaldybė-se, landstinguose, bažnyčioje, kooperatyvuo-se, privačiose ir komunalinėse įmonėse bei gamtos išteklių srityje. „Kommunal“ nariai prižiūri senelius, gamina mokyklinius pietus ir rūpinasi darželius lankančiais vaikais. Mes vairuojame autobusus, gesiname gaisrus, valo-me kaminus ir vairuojame greitosios pagalbos automobilius. Mes, prižiūrintys gyvūnų parkų žvėris, kerpantys golfo aikštynus arba šalies laukuose vairuojantys kombainus taip pat priklausome „Kommunal“.

Koks turi būti Jūsų atlyginimas?Minimalus 2016 m. taikomas žemės ūkio darbuotojo atlyginimas nurodytas lentelėje (žinoma, galima susitarti dėl didesnio atly-ginimo). Dirbant viršvalandžius, valandinis atlyginimas yra didesnis. Be to, darbdavys turi mokėti 13 procentų atostoginių, skaičiuoja-mų nuo viso Jūsų gauto atlyginimo (įskaitant užmokestį už viršvalandžius). Atostoginiai vėliausiai turi būti išmokami pasibaigus Jūsų darbo sutarčiai. Darbdavys privalo iš Jūsų atlyginimo išskaičiuoti mokesčius (Švedijoje dirbant trumpiau nei 6 mėnesius mokesčiai sudaro 25 procentus).

Kiek valandų Jums dirbti?Įprastas darbo laikas – 40 valandų per savaitę. Paprastai dirbate 8 valandas per dieną: pirma-dieniais – penktadieniais nuo 07 val. iki 17 val. Prižiūrint gyvulius gali būti taikomas kitoks darbo laikas. Visos papildomos darbo valan-dos laikomos viršvalandžiais, Jums už tai turi būti mokamas papildomas užmokestis. Pagal „Kommunal“ sutartį, turite teisę dirbti ne dau-giau nei 70 valandų viršvalandžių per mėnesį. Jei darbovietėje nėra sutarties, pagal įstatymą leistina dirbti daugiausiai 50 valandų viršva-landžių. Būtų gerai, jei kasdien užsirašytumėte savo išdirbtas valandas. Kad galėtume Jums padėti kilus galimam ginčui dėl atlyginimo, pri-valoma turėti šiuos duomenis. Be to, kiekvieną dieną žymėkitės kelintą valandą pradėjote ir baigėte darbą, bei pertraukų trukmę.

Darbo sutartisPagal įstatymą, jei dirbsite mažiausiai vieną mėnesį, darbdavys Jums privalo įteikti raš-tišką darbo sutartį. Darbo sutartyje turi būti nurodyti šie duomenys:

• Darbdavio vardas, pavardė• Jūsų vardas, pavardė• Darbo vieta ir Jūsų darbo užduotys (arba

pareigos)• Darbo sutarties rūšis. Turint laikiną darbą

turi būti nurodyta paskutinė darbo diena• Atlyginimas ir kiti atlyginimo priedai, taip

pat, kaip dažnai išmokamas atlyginimas• Darbo laikas• Apmokamos atostogos• Kokia kolektyvinė sutartis taikoma Jūsų

darbui

Darbo sąlygosJūsų darbo sąlygos turi būti saugios. Dalis atsakomybės gula ant Jūsų pečių: turite lai-kytis taisyklių, taikomų siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos su-trikimams. Be to, Jūsų darbo vietoje turi būti asmeninė apsaugos darbe įranga, reikalinga, pavyzdžiui, prižiūrint gyvulius, apsisaugant nuo triukšmo arba atliekant purškimo darbus.

„Kommunal“ turi darbo sąlygų atstovus, tikrinančius, kad būtų geros darbo sąlygos. Su regioniniu darbo sąlygų atstovu galite susi-siekti kreipdamasis į „Kommunal“. Kontakti-niai duomenys nurodyti paskutiniame lanksti-nuko puslapyje.

Jums susirgusJums susirgus, nuo antros ligos dienos, darb-davys turi Jums mokėti nedarbingumo išmoką. Nedarbingumo išmoka sudaro 80 procentų įprasto Jūsų atlyginimo. Už pirmąją ligos die-ną išmokos negausite.

Nedarbingumo išmoka mokama ilgiausiai iki 14-os ligos dienos imtinai.

Po to ligos pašalpą moka Švedijos soci-alinio draudimo kasa; norėdami gauti ligos pašalpą privalote nuolat gyventi ir būti regis-truotas Švedijoje.

Kokia Jums nauda iš sutarties?„Kommunal“ kolektyvinė sutartis yra Jūsų ga-rantija, kad gausite tai, ką Jums yra pažadėjęs darbdavys: atlyginimą, išmoką už viršvalan-džius, atostoginius ir t.t.

Atminkite, kad jei Jūsų darbo vietoje nėra sutarties, darbdavys nėra nieko įsipareigojęs!

„Kommunal“ sutartis taip pat apima ne-mažai draudimų, taikomų tuomet, jei Jums kas nors nutinka darbo metu. Svarbiausias yra TFA draudimas, taikomas nelaimingų atsitiki-mų darbe atveju.

Jei Jūsų darbdavys yra įdarbinimo agen-tūra, taikoma, taip vadinama, įdarbinimo agentūrų sutartis.

Ar laikas tapti „Kommunal“ nariu?Jeigu dirbate žemės ūkio sektoriuje galite tapti „Kommunal“ nariu, net jei ir Jūsų darbas yra laikinas. Būdamas nariu turite teisę į pagalbą derybose dėl savo darbo sąlygų. Jei ginčas su darbdaviu įgyja teisinių pasekmių, Jums gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba.

Į „Kommunal“ nario mokestį automatiškai įeina du draudimai:• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų,

taikomas susižeidus ne darbo metu• Būsto draudimas, taikomas kilnojamam

Švedijoje esančio būsto turtui

Page 3: Darbas Švedijoje?€¦ · nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos su-trikimams. Be to, Jūsų darbo vietoje turi būti asmeninė apsaugos darbe įranga, reikalinga, pavyzdžiui,

Kronos /valandą Žemės ūkio darbuotojai (daržovių plantacijose, įskaitant braškių skynimą)

Dirbantys pagal profesiją: gyvulių prižiūrėtojai, traktorininkai ir mašinistai

Nuo 2016 m. birželio 1 d. Nuo 2016 m. birželio 1 d.

Valandinis atlyginimas įprastu darbo metu

112,80 123,40

Priedas prie įprasto valandinio atlyginimo kitu darbo metu, nepatogiu darbo metu, už viršvalandžius:

Darbo dienomis 17.30 – 22.00

37 37

Darbo dienomis 22.00 – 06.00

49 49

Šeštadieniais – sekmadieniais, švenčių dienomis 06.00 – 17.30

49 49

Šeštadieniais – sekmadieniais, švenčių dienomis 17.30 – 06.00

60 60

Tam tikromis švenčių dienomis* 97 97

Viršvalandžių priedas

Darbo dienomis 56,10 60,60

Šeštadieniais – sekmadieniais, švenčių dienomis

95,30 103,20

* Šios švenčių dienos: Naujųjų metų diena, Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis, Velykos, antroji Velykų diena, gegužės 1-oji, Sekminių išvakarės, Sekminės, Švedijos valstybinė diena, Joninių išvakarės, Joninės, Kūčios, Kalėdos, antroji Kalėdų diena ir Naujųjų metų išvakarės.

Ar Jums reikia daugiau informacijos?„Kommunal“ yra visoje Švedijoje. Mūsų atstovybės yra visose savivaldybėse, o padaliniai – visose apskrityse. Paskambinkinte mūsų bendruoju numeriu ir mes Jums padėsime susisiekti. Telefono numeris: 010-442 70 00.Susisiekite su „Kommunal“ www.kommunal.se/kontakt

Ši informacija yra bengalų, anglų, latvių, lietuvių, lenkų, rusų, švedų, tajų ir ukrainiečių kalbomis.

Lentelėje nurodytas pradinis vyresnių nei 19 metų amžiaus darbuotojų atlyginimas. Ilgesnę darbo patirtį arba aukštesnę kvalifikaciją turintys asmenys, turi gauti didesnį atlyginimą, nurodomą sutartyje.

Mažiausias valandinis darbo užmokestis žemės ūkyje

AR

T.N

R:

978

91 7

479

505

9 •

AR

BET

A I

SV

ERIG

E? •

PR

OD

UK

TIO

N K

OM

MU

NA

L 20

16.