DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS MOKYMŲ DALIJAMOJI … · 2018-02-24 · 2.1 Įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiriantys subjektai ... Darbuotojų

darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS MOKYMŲ

DALIJAMOJI MEDŽIAGA

www.somo.lt

2

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”

Savanorių pr. 192, LT-44154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126

El. paštas: [email protected]

TURINYS

1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INFRASTRUKTŪRA LIETUVOJE................................4

1.1 Pagrindiniai teisės aktai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata ......................................................... 4

1.2 Darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetai ........................................................................................... 6

1.3 Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos struktūra ................................................................................. 6

1.4 Pagrindinės darbdavio funkcijos darbų saugos srityje ......................................................................... 7

1.5 Pagrindinės darbuotojo funkcijos darbų saugos srityje ....................................................................... 7

2. NELAIMINGI ATSITIKIMAI .............................................................................................................. 7

2.1 Įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiriantys subjektai ............................. 8

2.2 Nelaimingų atsitikimų tyrimo terminai ............................................................................................... 9

2.3 Įvykio darbe tyrimas ........................................................................................................................... 9

2.4 Įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimas ........................................................................................ 11

2.5 Nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas ir tyrimo rezukltatų įforminimas .......... 12

2.6 Įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo

registmvimas, apskaita, analizė ir tyrimo dokumentų saugojimas .......................................................... 13

3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ĮMONĖJE

BENDRIEJI PRINCIPAI............................................................................................................................. 13

3.1 Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tamybų uždaviniai ir funkcijos ............................................ 13

3.2 Vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ................................................................................. 15

3.3 Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas ............................................................................. 16

3.4 Rizikos vertinimas ............................................................................................................................. 16

3.5 Instruktavimas .................................................................................................................................... 20

3.6 Darbuotojų mokymas ir žinių tikrinimas ........................................................................................... 21

3.7 Kompetenciių tobulinimas ................................................................................................................. 22

3.8 Žinių tikrinimas ................................................................................................................................. 22

3. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE ................................................................................................ 23

3.1 Socialinės partnerystės darbo santykiuose tikslas ir principai ........................................................... 23

3.2 Darbuotojų atstovavimas .................................................................................................................. 23

3.3 Darbo taryba ...................................................................................................................................... 25

3.4 Darbuotoių patikėtinis ....................................................................................................................... 26

3.5 Profesinės sąiungos ............................................................................................................................ 26

3.6 Kolektyvinės sutartys ......................................................................................................................... 26

3.7 Įmonės darbuotoių saugos ir sveikatos komitetas steigimas ir įo darbas organizavimas .................. 29

4. ERGONOMIKA ................................................................................................................................... 30

4.1 Ergonomikos samprata ...................................................................................................................... 30

4.2 Sistema "žmogus – mašina – darbo aplinka" ..................................................................................... 30

mailto:[email protected]

3

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



4.3 Ergonominė darbo vietos samprata ................................................................................................... 33

5. DARBO TEISĖS SUBJEKTAI ............................................................................................................... 35

6. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS .................................................................................... 36

7. APSAUGA NUO ELEKTROS ............................................................................................................... 46

8. GAISRINĖ SAUGA ................................................................................................................................ 50

9. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS TEORINĖMS ŽINIOMS TIKRINTI IŠ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR

SVEIKATOS SRITIES ............................................................................................................................... 53

9.1 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos

funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai ......................................................... 53


funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai ..................................... 54


funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai ........................................... 56

9.4 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo

programai .................................................................................................................................................. 57

9.5 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto dirbančio II ir III grupės ekonominės veiklos rūšių

įmonėse, mokymo programai .................................................................................................................... 58

9.6 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto dirbančio III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse,

mokymo programai.................................................................................................................................... 60

9.7 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų

ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai ........................................................................ 61

9.8 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II ir III

grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse mokymo programai ............................................................ 62

9.9 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbnotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės

ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai .............................................................................. 64

9.10 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programai .... 65

PRIEDAI ...................................................................................................................................................... 67

1. PRANEŠIMAS APIE ĮVYKĮ DARBE ................................................................................................... 68

2. NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE AKTAS.................................................................................. 69

3.Pažymos apie traumos sunkumą forma .................................................................................................... 73

4. Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalo forma

73


4

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



1. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INFRASTRUKTŪRA LIETUVOJE Lietuvos Respublikos valstybinę darbuotojų saugos ir sveikatos politiką formuoja Lietuvos

Respublikos seimas, leisdamas atitinkamus įstatymus, reglamentuojančius valstybės, darbdavių ir

darbuotojų darbo santykius. Dažnai pasitaiko ir poįstatyminių aktų. Juos turi teisę priimi LR Vyriausybė,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jai pavaldi Valstybinė darbo inspekcija, Ūkio ministerija ir jai

pavaldi Energetikos valstybinė inspekcija, Vidaus reikalų ministerijai pavaldus Priešgaisrinis gelbėjimo

departamentas, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldus Visuomenės sveikatos centras.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos

etapuose. Kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų

arba šios rizikos būtų kiek įmanoma sumažintos.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, pagrindiniai norminiai teisės aktai, taip pat ir

reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą, buvo keičiami, koreguojami ir derinami su atitinkamais

Europos Bendrijos ir Tarptautinės Tarybos norminiais aktais.

1.1 Pagrindiniai teisės aktai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Galioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Šis

dokumentas reglamentuoja, kaip turi būti užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, kad darbuotojai būtų

apsaugoti nuo profesinės rizikos ar ji būtų sumažinta visų rūšių įmonėse, organizacijose ir kt. įstaigose,

nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formų. Taip pat įstatymas nustato darbdavių ir

darbuotojų pareigas, teises, atsakomybę ir kt. Tai pagrindinis darbdavio dokumentas, užtikrinantis

kiekvieno juridinio asmens darbuotojų saugą ir sveikatą.

LR darbo kodeksas. Įsigaliojo nuo 2017 m. liepos l d. Reglamentuoja individualiuosius darbo

santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį šio kodekso nustatyta tvarka. Šis kodeksas taip pat

reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki

darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo, kolektyviniai darbo santykiai, nagrinėjant ginčus tarp

darbo santykių dalyvių atsirandantys santykiai, su įstatymo laikymusi ir priežiūra susiję santykiai ir kiti).

Šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas reglamentuoja ir

kitų įstatymų reglamentuojamus visuomeninius santykius, atsirandančius asmenims įgyvendinant

profesinę, tarnybinę, kūrybinę ar kitokią veiklą. Šio kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos

teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu

pasiųstų laikinam darbui į įmonę, iš kitos įmonės, instruktavimo tvarka. Darbdavys parengia naują

darbuotojų instruktavimo tvarką, nustato įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo,

tvirtinimo, papildymo, tikrinimo ir taisymo tvarką. Galioja nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. Darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcijos, parengtos iki šio teisės akto pakeitimo, gali būti naudojamos

darbuotojams instruktuoti, jeigu jų reikalavimai neprieštarauja galiojantiems norminiams teisės aktams,


5

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji

nuostatai. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai

(toliau - Nuostatai) reglamentuoja asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir

sveikatos įstatyme nustatytas mokymas ir (ar) žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimas,

mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (toliau - mokymas), žinių darbuotojų saugos ir

sveikatos klausimais tikrinimą (toliau - žinių tikrinimas) bei kompetencijos tobulinimą. Nuostatai

netaikomi tikrinant darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos

pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų specialias žinias ir įgūdžius, kaip

nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, ir

atestuojant energetikos darbuotojus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012

m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių

darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Priimtas 2000 m. spalio 3 d.

Įstatyme išvardintos valstybinės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų pavojingų įrenginių

priežiūros organizavimą. Pavojingų įrenginių kategorijos nustatytos LR Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d.

nutarimu. 2002 m. gegužės 9 d. Vyriausybė įsteigė Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą ir

pateikė šio registro nuostatus. 2003 m. gruodžio 2 d. išleistas LR Potencialiai pavojingų įrenginių

priežiūros įstatymo 1-10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu

Nr.1386 Vyriausybė patvirtino Pavojingų darbų sąrašą. Jie vykdomi pagal paskyrą leidimą arba rašytinį

nurodymą.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vadovaudamasi LR

darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 12 punktu LR Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu

Nr. 1118 patvirtino Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus reglamentuojančius

nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, jų priežasčių analizės ir apskaitos tvarką. 2012 m. rugpjūčio 10 d. LR

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtinti „Nelaimingų atsikimų darbe tyrimo

dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai

nurodymai.

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai. Galioja nuo

2007 m. lapkričio 26 d. ir nustato darbuotojų aprūpinimo priemonėmis ir naudojimosi jomis tvarką.

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai. Patvirtinti LR Vyriausybės 2004 m.balandžio

28 d. Juos papildo vyriausiojo darbo inspektoriaus 2004 m. spalio 1 d. Profesinių ligų priežasčių tyrimo

reglamentas, kuris nagrinėja profesinių ligų priežasčių tyrimo organizavimą bei metodiką.

Profesinės rizikos vertinimo nuostatai. Patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu. Nuostatai įsigaliojo nuo 2012 m. lapkričio 1

d. ir reglamentuoja profesinės rizikos nustatymo tvarką įmonėse. Tikslas - ištirti esamą ar galimą

profesinę riziką ir numatyti ją mažinančias prevencines priemones.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. LR socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinti ir galioja nuo 2011 m. birželio 2 d.

Reglamentuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo tvarką, funkcijas, teises,

pareigas ir kt.


6

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo

ministro 1999 m. gruodžio 27 d. Galioja nuo 2001 m. sausio 1 d. Nustato minimalius (būtinuosius)

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Nuostatai parengti

pagal atitinkamą Europos Bendrijos Tarybos direktyvą.

2000 m. priimtas LR cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, 2001 m. - LR nuodingų

medžiagų kontrolės įstatymas ir nemažai cheminių medžiagq ir preparatų valdymo teisės aktų,

nustatančių pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų saugaus naudojimo reikalavimus, įvairius

apribojimus, saugos duomenų lapų rengimo reikalavimus ir kt.

1.2 Darbuotojų saugos ir sveikatos prioritetai

Darbuotojų darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimas. Įgyvendinant šį prioritetą darbdavys

privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, aprūpinti darbuotojus

saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, instruktuoti ir mokyti darbuotojus darbų saugos srityje, periodiškai tikrinti sveikatą, aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

Apsauga nuo profesinės rizikos irjos mažinimas. Norint darbuotoją apsaugoti nuo profesinės rizikos

ar ją sumažinti, kiekvienas darbdavys privalo įvertinti esamų darbo vietq profesinę riziką. Svarbu, kad

įmonėje būtų gerai žinoma, su kokiais pavojais susiduriama jos veikloje, kokią riziką šie pavojai kelia ir kokias

atitinkamas apsaugines bei prevencines priemones reikia taikyti, kad jie būtų pašalinti arba rizika sumažinta iki priimtino lygio.

Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tyrimas ir prevencija. Rizikos vertinimas – nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijos pagrindas. Įmonėje įvykus nelaimingam atsitikimui ar darbuotojui susirgus profesine liga, darbdavys privalo organizuoti jų tyrimą pagal teisės aktųreikalavimus.

Darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas leidžia sumažinti įtampą, pagerina darbo našumą, padeda išvengti konfliktinių situacijų, suvokti savo pareigas, teises ir atsakomybę tarpusavio darbo santykiuose.

1.3 Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos struktūra

Pagrindinis darbuotojų saugos ir sveikatos organizatorius įmonėje yra darbdavys. Siekdamas

užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys įmonėje steigia darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybą, iš vieno ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, samdo šiuos specialistus

arba pats vykdo tarnybos funkcijas. Šios tarnybos steigimo tvarką, funkcijas, teises, pareigas, bendruosius

kvalifikacinius reikalavimus tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų

nuostatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje darbdavio paskirti ar pasamdyti specialistai privalo

būti apmokyti ir atestuoti pagal atitinkamą mokymo programą bei turėti reikalingų sugebėjimų ir įgūdžių.

Įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiamas darbuotojų saugos ir sveikatos

komitetas. Darbdaviui pageidaujant arba reikalaujant ne mažiau kaip pusei įmonės darbuotojų, šis

komitetas gali būti steigiamas ir mažesnėje įmonėje. Komitetą sudaro vienodas skaičius darbdavio paskirtų ir darbuotojų kolektyvo susirinkimo išrinktų darbuotojų atstovų.

Komitetas analizuoja ir vertina darbdavio, įmonės padalinių, darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos veiklą, rengia darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones, ruošia pasiūlymus kolektyvinėms sutartims, nagrinėja nelaimingus atsitikimus darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes, padeda

darbdaviui, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistams užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų


7

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



darbo sąlygas, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir pasirašo tyrimo aktus. Savo veiklą komitetas organizuoja remdamasis komiteto nuostatais, kuriuos patvirtina įmonės vadovas.

Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojams saugias

ir sveikas darbo sąlygas, o darbuotojai - saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, saugiai dirbti, susipažinti

su saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais ir juos vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką.

1.4 Pagrindinės darbdavio funkcijos darbų saugos srityje

Darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir apmokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip laikomasi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti medicinos paslaugas, užtikrinti darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyto darbo ir poilsio režimo

laikymąsi, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,

tvirtinti įmonės vidaus saugos ir sveikatos dokumentus (įsakymus, instrukcijas, pareiginius nuostatus ir kt.). Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą, jei pastarasis neinstruktuotas apie

saugius darbų atlikimo būdus. Taip pat privalo išduoti darbo drabužius, avalynę, asmenines ir kolektyvines saugos priemones norminiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nelaimingų atsitikimų, ūmių susirgimų darbe atvejais, darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams skubią medicinos pagalbą. Pagal profilaktinio sveikatos patikrinimo arba neįgalumą nustatančios komisijos

išvadą darbuotoją, negalintį dirbti sutartimi sulygto darbo, privalo perkelti, darbuotojui sutikus, į kitą darbą, kuriame nebūtų nurodytų rizikos veiksnių.

1.5 Pagrindinės darbuotojo funkcijos darbų saugos srityje

Darbuotojas privalo ne tik žinoti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir juos vykdyti,

bet ir dirbti su specialiais darbo drabužiais, avalyne, naudotis asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos

priemonėmis, periodiškai nustatytu laiku tikrintis sveikatą, imtis priemonių pašalinti priežastis, galinčias

sukelti traumas, avarijas, arba apie tai nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą. Darbuotojas nedelsiant privalo informuoti tiesioginį vadovą apie darbo metu gautas traumas,

įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo.

2. NELAIMINGI ATSITIKIMAI

Nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių nustatymas, tyrimas bei prevencinių priemonių

organizavimas yra darbdavio pareiga. Darbdavys turi informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo pareigą

nedelsiant pranešti apie įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo. Darbuotojas,

nukentėjęs dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, jeigu pajėgia, taip pat asmuo,

matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.

Darbdavys nedelsdamas suteikia dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviečia greitosios medicinos pagalbos tarnybą, prireikus nuveža nukentėjusį darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, organizuoja įvykio darbe tyrimą. Darbdavys nedelsdamas telefonu, faksu ar elektroniniu paštu privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir vienam iš nukentėjusio darbuotojo šeimos naritĮ (tėvui, motinai, vaikui, broliui, seseriai, sutuoktiniui arba


8

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



asmeniui, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (toliau - šeimos atstovas), apie kiekvieną įvyki darbe ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, dėl kurio darbuotojas mirė, taip pat jeigu darbuotojas miršta dėl nesusijusios su darbu ligos arba sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar manoma, kad sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Darbdavys Valstybinės darbo inspekcijos

teritoriniam skyriui išsiunčia pranešimą apie šiuos įvykius darbe (1 priedas). Darbdavys nedelsdamas

privalo pranešti apie įvykius darbe, kai darbuotojas patiria žalą sveikatai dėl: 1. statinio avarijos - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; 2. pavojingojo objekto, kitų objektų ar įrenginių avarijų, gaisro, sprogimo - Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos; 3. avarijos, įvykusios vežant pavojingus krovinius, - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui

prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos; 4. branduolinės energetikos objekto veiklos sutrikimo - Valstybinei atominės energetikos saugos

inspekcijai; 5. energijos tiekimo (elektros, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų gamybos, perdavimo, paskirstymo)

sutrikimo - Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos; 6. įvykio darbe, įvykusio profesinio mokymo teikėjo mokiniui ar aukštosios mokyklos studentui per jo

praktinį mokymą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje ar dirbant pas darbdavį fizinį (asmenį (toliau- įmonė), - atitinkamai mokymo įstaigai. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą darbuotojui, nukentėjusiam

dėl įvykio darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, apie įvykį nedelsdama telefonu, elektroniniu paštu ar faksu privalo pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir darbdaviui. Apie įvykius darbe, nelaimingus atsitikimus pakeliui i darbą ar iš darbo, įvykusius ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių ar kitų savaeigių mašinų eismo saugumo taisyklių pažeidimo, eismo įvyki tirianti valstybės institucija ar įstaiga nedelsdama raštu praneša nukentėjusio darbuotojo darbdaviui. Jeigu dėl eismo įvykio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, darbdavys apie tai praneša Nuostatų 9 punkte nustatyta tvarka. Pranešimai apie įvykius darbe, įskaitant mirti darbe dėl ligos, Valstybinėje darbo inspekcijoje registruojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos žurnale. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo registruojami darbdavio nustatyta tvarka.

2.1 Įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiriantys subjektai

Įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, nelaimingą atsitikimą pakeliui i darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys, ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą, vykstant iš vienos darbovietės į kitą, tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija. Atliekant tyrimą gali dalyvauti nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo.

Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui (-ams) ir darbuotojų atstovui (-ams) saugai ir sveikatai.

Jeigu įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalės komisijos, įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (-iai).

Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui tiriant įvykius darbe gali dalyvauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - Fondo valdybos teritorinis skyrius) atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu Fondo valdybos teritorinio skyriaus


9

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



atstovai ar nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo nedalyvauja atliekant tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius (-iai) įvykį darbe tiria be jų.

Dalyvauti tiriant įvykį darbe arba nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo gali būti pakviesti: visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovai, potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai, specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai, teikiantys tyrimui atlikti reikalingas išvadas ar informaciją. Įvykį darbe, dėl kurio miršta 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios komisijos pirmininkas yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai - vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ir šio skyriaus 2 inspektoriai. Atliekant tyrimą dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo (-ų) skirti asmenys. Tiriant įvykį gali dalyvauti Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai.

2.2 Nelaimingų atsitikimų tyrimo terminai Įvykis darbe ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo, išskyrus sunkų ar mirtiną,

ištiriamas per l Odarbo dienų po to, kai įvyksta. Įvykis darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai arba darbuotojas miršta, ištiriamas

per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie įvykį darbe Valstybinėje darbo inspekcijoje gavimo. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į tyrimo sudėtingumą ir Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įvykį darbe, motyvuotą prašymą, gali l O darbo dienų pratęsti tyrimo trukmę. Įvykio darbe, dėl kurio miršta 3 ir daugiau darbuotojų, tyrimo trukmė gali būti pratęsta 20 darbo dienų komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą darbe, sprendimu.

Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriam ištirti būtini duomenys iš ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, tyrimas turi būti baigtas per 10 darbo dienų nuo Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykusio už Lietuvos Respublikos ribų, tyrimas turi būti baigtas per 10 darbo dienų po to, kai per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, esančias užsienio valstybėse, ar iš nukentėjusio darbuotojo įmonės ar kitų fizinių arba juridinių asmenų gaunami tyrimui baigti būtini dokumentai.

Įvykio darbe, kuris įvyksta laive, esančiame jūroje ar užsienio uoste, tyrimas turi būti baigtas per 10 darbo dienų po to, kai laivas grįžta į Lietuvos Respublikos uostą ir gaunama laivo kapitono sudarytos komisijos tyrimo medžiaga arba iš nukentėjusio darbuotojo įmonės ar kitų fizinių ir/ ar juridinių asmenų gaunami tyrimui baigti būtini dokumentai.

Prašymai ištirti įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo darbdaviui gali būti pateikti per 6 mėnesius nuo įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo dienos.

2.3 Įvykio darbe tyrimas Įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai,

ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo

santykius reglamentuojančių teisės aktq pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1


10

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



formos akte (2 priedas), vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau - Metodiniai nurodymai).

Darbdavys įvykio darbe vietą ir įrenginių būklę iki tyrimo pradžios išsaugo tokius, kokie jie buvo įvykio darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi tik tuo atveju, jeigu, jų nepadarius, kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai. Įvykio darbe vieta ir / ar įrenginių būklė turi būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota.

Darbdavys sudaro sąlygas tirti įvykį darbe ir tyrėjui pareikalavus privalo: lpateikti dokumentus apie pakeitimus įvykio darbe vietoje arba įrodymus, kad įvykio vieta ir aplinka

nepakeista; užtikrinti, kad būtų parengti ir pateikti kiti dokumentai, vaizdinė (grafinė) medžiaga, kurių reikia

įvykiui darbe tirti; atlikti (užsakyti) techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus, išspausdinti tyrimui

atlikti reikalingus dokumentus arba juos išversti į valstybinę, prireikus - į užsienio kalbą, parengti reikiamus visos tyrimo medžiagos egzempliorius, pakviesti specialistus, ekspertus ir atlikti kitus darbus, kurių reikia įvykiui darbe ištirti.

Tyrėjui pateikiami dokumentų originalai arba patvirtintos jų kopijos. Tyrėjas turi teisę gauti iš darbdaviui atstovaujančio asmens, padalinių vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų rašytinius ir žodinius (įforminamus raštu) paaiškinimus. Paaiškinimus turi teisę gauti ir atitinkama ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija, mokymo įstaiga ar jos sudaryta komisija, tirianti įvykius. Valstybinei darbo inspekcijai nustatant įvykio darbe priežastis, gali būti skiriamos ekspertizės vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir/ ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą (3 priedas).

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ar darbdavio rašytiniu prašymu pateikia duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį dėl įvykio darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo nukentėjusio darbuotojo kraujyje ir l arba biologinėse terpėse.

Įvykio darbe, dėl kurio darbuojas miršta, atveju, jeigu dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, informaciją apie nukentėjusio darbuotojo mirties priežastį, duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ar darbdavio rašytiniu prašymu ir prokuroro sutikimu pateikia įvykį tirianti ikiteisminio tyrimo institucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl įvykio darbe nepradedamas, analogiškus duomenis Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus ar darbdavio rašytiniu prašymu pateikia atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar teismo medicinos ekspertai. Įmonės, kurioje dėl įvykio darbe žalą sveikatai patiria kitos įmonės darbuotojas, darbdavys privalo nedelsdamas apie tai pranešti nukentėjusio darbuotojo darbdaviui, išsaugoti įvykio darbe vietą, sudaryti reikiamas sąlygas tirti įvykį darbe ir paskirti savo atstovą, kuris dalyvaus tiriant tokį įvykį darbe. Įvykio darbe tyrimą organizuoja nukentėjusio darbuotojo darbdavys.

Darbdaviui atsisakius organizuoti įvykio darbe tyrimą, nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo ar šeimos atstovas, darbuotojų atstovas (-ai) apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija pareikalauja organizuoti įvykio darbe tyrimą arba skiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių tirti įvykį darbe.


11

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



2.4 Įvykio darbe tyrimo rezultatų įforminimas

Jeigu tirdamas įvykį darbe tyrėjas nustato, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybinių komandiruočių metu vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, jis pripažįsta šį įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, baigia tyrimą ir surašo N-1 formos aktą. Surašoma tiek N-1 formos akto egzempliorių, kiek yra suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų, kuriems privaloma juos įteikti.

Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, dalyvaujant darbuotojų atstovui (-ams) saugai ir sveikatai, užpildo darbdavio į dvišalę komisiją paskirtas atstovas, aktą pasirašo tyrusios komisijos nariai. Sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys.

Jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto, jis per vieną darbo dieną pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus. Tyrėjas per 3 darbo dienas šį raštą išnagrinėja ir apie priimtą sprendimą informuoja raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos. N-1 formos akto nepasirašymo motyvai nagrinėjami vertinant, ar nepateikta naujq, tyrimo metu nežinotų (nenustatytų) įvykio darbe aplinkybiq, ar nurodomi nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą nustatyti kitokias, surašytame N-1 formos akte neminimas, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ar pagrįstai nurodomi kiti, surašytame N-1 formos akte neminimi, pažeidimai ar neįvykdyti teisės aktų reikalavimai.

Jeigu įvykio darbe tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto ir raštu nepateikia motyvuotos jo nepasirašymo priežasties, aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

Įsigaliojęs aktas nedelsiant pateikiamas darbdaviui susipažinti. Darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo su juo susipažįsta, jį pasirašo arba jo nepasirašo ir pateikia tyrėjui raštą, kuriame nurodo nepasirašymo priežastis. Darbdavys nedelsdamas grąžina N-1 formos aktą tyrėjui. Tyrėjas per 3 darbo dienas gautą raštą, kuriame nurodytos akto nepasirašymo priežastys, išnagrinėja ir priima sprendimą dėl rašte pateiktų motyvų. Tyrėjas apie sprendimą informuoja rašto teikėją ir gautą raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos.

Jeigu darbdavys raštu nepateikia motyvuotos akto nepasirašymo priežasties, tyrėjo surašytas aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

Lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų gavimo įteikia arba išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu:

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui; 2. nukentėjusiam darbuotojui arbajo įgaliotam asmeniui; 3. Fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis); 4. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas sužalotas per praktinį mokymą įmonėje.

Įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, gavęs darbdavio pasirašytus ar nepasirašytus N-1 formos aktus ir tyrimo dokumentų įmonėje patvirtintas kopijas, vieną šio akto egzempliorių su tyrimo medžiagos originalais palieka Valstybinėje darbo inspekcijoje ir po vieną akto egzempliorių su tyrimo medžiagos kopijomis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įteikia arba išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu:

1. atitinkamai teritorinei prokuratūrai ar įvykį tiriančiai ikiteisminio tyrimo institucijai;


12

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



2. nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui ar šeimos atstovui; 3. darbdaviui (buveinės adresu); 4. Fondo valdybos teritoriniam skyriui; 5. įmonėms ar valstybės institucijoms ar įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe jų

pageidavimu); 6. profesinei sąjungai, kurios narys yra nukentėjęs darbuotojas, ar kitiems darbuotojų

atstovams jų pageidavimu); 7. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas sužalotas per praktinį mokymą įmonėje.

N-1 formos aktų kopijas darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įteikia arba išsiunčia kitoms institucijoms, įstaigoms ar įmonėms, nurodytoms Nuostatq 10 ir 12 punktuose, jeigu yra jų rašytinis prašymas.

Jeigu įvykio darbe metu žalą sveikatai patiria daugiau negu vienas darbuotojas, atitinkamos formos aktas surašomas kiekvienam nukentėjusiam darbuotojui atskirai.

Ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, tyrėjas surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes, nurodo, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, jį pasirašo ir tyrimo medžiagą išsiunčia suinteresuotiems fiziniams ir/ ar juridiniams asmenims.

2.5 Nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas ir tyrimo rezukltatų įforminimas

Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo tikslai yra: 1. nustatyti, ar įvykis, įskaitant eismo įvykį, įvyko darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1.1 gyvenamosios vietos; 1.2 vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti per pertrauką pailsėti ir pavalgyti; 1.3 ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 1.4 kitos darbovietės; 2. aprašyti nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybes ir priežastis. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybės ir priežastys aprašomos Metodiniuose nurodymuose nustatyta tvarka.

Darbuotojui esant komandiruotėje, nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo pripažįstamas įvykis vykstant į užduoties vykdymo vietovę ar atgal, užduoties vykdymo vietovėje vykstant į poilsio vietą ir/ar iš jos Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, dėl kurio darbuojas miršta, atveju, jeigu dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, informaciją apie nukentėjusio darbuotojo mirties priežastį, duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje darbdavio rašytiniu prašymu ir prokuroro sutikimu pateikia įvykį tirianti ikiteisminio tyrimo institucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas dėl įvykio nepradedamas, analogiškus duomenis darbdavio rašytiniu prašymu pateikia atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar teismo medicinos ekspertai. Jeigu ištyrus įvykį, toks įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo ir tyrimas baigiamas surašant nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktą (4 priedas). Aktas užpildomas Metodiniuose nurodymuose nustatyta tvarka. Surašoma tiek N-2 formos akto egzempliorių, kiek yra suinteresuotų fizinių ir / ar juridinių asmenų, kuriems privaloma juos įteikti.

N-2 formos aktus užpildo darbdavio į dvišalę komisiją paskirtas atstovas, aktą pasirašo įvykį tyrusios komisijos nariai ir atliekant tyrimą dalyvavę asmenys, darbdaviui atstovaujantis asmuo ir nukentėjęs


13

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu įvykio tyrimo komisijos narys ar atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-2 formos

akto, jis pateikia raštą, kuriame nurodo akto nepasirašymo motyvus. Tyrėjas per 3 darbo dienas šį raštą išnagrinėja ir apie priimtą sprendimą informuoja raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą prideda prie ( tyrimo medžiagos. N-2 formos akto nepasirašymo motyvai nagrinėjami vertinant, ar nepateikta naujų, tyrimo metu nežinotų (nenustatytų) nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybių, ar pateikiami nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą nustatyti kitokias, surašytame N-2 formos akte nenurodytas, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Jeigu darbdavys tyrėjo surašyto N-2 formos akto nepasirašo, jis pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo priežastis. Tyrėjas per 3 darbo dienas gautą raštą išnagrinėja ir priima sprendimą dėl rašte pateiktų motyvų. Tyrėjas apie sprendimą informuoja rašto teikėją ir gautą raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos.

Vienas N-2 formos akto egzempliorius ir tyrimo dokumentų originalai paliekami įmonėje, po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo susipažinimo įteikia arba išsiunčia:

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui; 2. nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui ar jo šeimos atstovui; 3. Fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patviltintomis tyrimo dokumentų kopijomis); 4. įmonėms, valstybės institucijoms ar įstaigoms, kuritĮ atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe Qų

pageidavimu).

2.6 Įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo registmvimas, apskaita, analizė ir tyrimo dokumentų saugojimas

Įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo

registruojami įmonėje įvykitĮ darbe, nelaimingų atsitikimtĮ darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnale.

Įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę asmenims, esantiems įkalinimo įstaigoje, jq darbo laiku, registruojami šios įstaigos įvykių darbe, nelaimingq atsitikimq darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnale.

Įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę profesinio mokymo teikėjų, įmonių mokiniams ar aukštųjų mokyklų studentams per praktinį mokymą įmonėje, registruojami įmonėje, kurioje įvyko.

Nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nustatyttĮ dokumenttĮ saugojimo terminų (įmonėje, kurioje įregistruotas nelaimingas atsitikimas, lengvų nelaimingų atsitikimų aktai ir tyrimo medžiaga saugomi 45 metus, o sunkių ir miltinų - 75 metus). Likviduojant įmonę, N-1 ir N-2 formos aktai, tyrimo medžiaga ir įvykit! darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingq atsitikimtĮ pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnalai perduodami saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.

3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ĮMONĖJE BENDRIEJI PRINCIPAI

3.1 Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tamybų uždaviniai ir funkcijos


14

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Ją sudaro vienas ar daugiau darbuotojų - saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtLl organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, privalo būti steigiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais.

Valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Šios tarnybos funkcijas atlieka institucijos ar įstaigos vadovo paskirtas asmuo. Jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą asmens, atstovaujančio darbdaviui, paskirtas darbuotojas ar darbuotojai, samdomos tarnybos specialistai ir asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, turi turėti savo pareigoms reikalingų gebėjimų ir įgūdžių ir privalo būti apmokyti bei atestuoti vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujančiam asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui.

Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šiems darbuotojams netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojq saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje tarp samdomos tarnybos ar asmem1 ir darbdavio dėl tokių paslaugų teikimo.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja įmonės darbuotojų saugos tarnybą ar samdytų įstaigų specialistus apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuacijos priemoniq įgyvendinimą. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pareigos, darbdavio samdytų įstaigų įsipareigojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui.

Įmonė, kurioje įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba arba kai šios tarnybos funkcijas atlieka

samdyta įstaiga ar asmenys, arba kai tarnyba neįsteigta, nesamdoma, nesamdomi asmenys ir jos funkcijas


15

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir jų žinių tikrinimo tvarką nustato aplinkos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

3.2 Vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos

ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos

sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų

saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu

darbdavio įgaliotas asmuo: 1. organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą;

2. organizuoja Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą. Tokio paso

tipinę formą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras;

3. vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos

reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje;

4. tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos

specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas);

5. įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir

kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę

įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos

vertinimo ir darbuotojLĮ saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 1. rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu, rizikos veiksnių irjų poveikio mažinimu; 2. rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu;

3. nustatytos rizikos priežasčių šalinimu; 4. darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos

įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes);

5. techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6. pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba ne tokiais pavojingais;

7. pirmenybe kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;

8. darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

9. darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

10. kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas darbuotojLĮ saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarką

įmonėje, ją svarsto su darbuotojais, su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir sveikatos

komitetu ir jiems praneša apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.


16

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



3.3 Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku Darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų - darbo aplinkos atitiktis darbuotojt1 saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

3.4 Rizikos vertinimas

Rizikos vertinimas - galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio, esant pavojingai situacijai, visapusiškas įvertinimas, kad būtų galima parinkti atitinkamas saugos priemones. Pabrėžtina, kad išskyrus kelias sužalojimo ar sveikatos pakenkimo rūšis (pavyzdžiui dėl triukšmo ar nuodingųjų medžiagų galintys atsirasti pavojai bei sužeidimai ar sveikatos pakenkimai), kai rizikos laipsnį galima nustatyti išmatavus ribinę tam tikro triukšmo lygio trukmę ar didžiausią leistinąją nuodingųjų medžiagų koncentraciją aplinkos ore, dažniausiai rizikos vertinimas būna subjektyvus. Dažniausiai ir nėra būtina riziką išreikšti skaičiais, tačiau kompleksiškai kiekybinė rizikos įvertinimo procedūra būtina esant didelei ir turinčiai katastrofiškas pasekmes rizikai (pvz. gaisro ir sprogimo pavojus). Tačiau visais atvejais labai svarbu nustatyti (identifikuoti) galimus pavojus, juos žinoti, įvardinti ir numatyti saugos priemones, kad rizika būtų minimali.

Biologinis veiksnys - mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys darbuotojui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.

Cheminis veiksnys - cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba gaminamas, naudojamas arba išskiriamas į aplinką, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne.

Ergonominis veiksnys - veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms.

Fizikinis veiksnys - veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje. Fizinis veiksnys - veiksnys, kuris kelia pavojų dėl netinkamo darbo vietos įrengimo, darbo

priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo.

Kompetentingas asmuo - fizinis ar juridinis asmuo, turintis reikiamų įgūdžių, žinių, patilties ir teisės aktų nustatytą ir įgytą kvalifikaciją, reikalingą rizikai vertinti: darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, atliekantis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, profesinės sveikatos specialistas.

Nepriimtina rizika - rizika, su kuria negalima taikstytis, nesvarbu, kokia būtų su ja susijusios veiklos nauda.

Pavojus - galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Priimtina rizika - rizika, kuri laikoma nereikšminga arba tampa nereikšminga taikant prevencijos


17

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



priemones. Psichosocialinis veiksnys - veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo

organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą.

Rizika - traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio Rizikos veiksnys - cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys, keliantis ar galintis kelti pavojtĮ darbuotojo saugai ir sveikatai.

Rizikos vertinimas - procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo.

Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, keliantys ar galintys kelti riziką darbuotojui.

Toleruotina rizika - rizika, su kuria galima taikstytis, jei įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, tai yra iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda.

Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę.

Rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitl) valstybinės ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo.

Cheminių, fizikinių, biologinių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija ar rizikos veiksnių tyrimo įstaiga, atitinkanti Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms apraše nustatytus reikalavimus.

Fizikinių veiksnių - šiluminės aplinkos darbo vietose - tyrimus taip pat gali atlikti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.

Asmenys, atliekantys ergonominių ar psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus, turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus atitinkamai Ergonominių rizikos veiksniq tyrimo metodiniuose nurodymuose ar Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose.

Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliott) asmenų pavedimus. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonitĮ naudojimą jų gamintojo


18

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenq, esančiq ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančiq, atliekančitĮ praktiką, komandiruottĮ asmenų, rangovq, subrangovq, trečiųjq asmenų bei lankytojų, veiklą.

Rizikos vertinimas atliekamas dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai. Iš darbuotojų renkama ir apibendrinama informacija apie pavojingus įvykius ir rizikos veiksnius, esamus ar galinčius atsirasti jų darbo vietose. Su darbuotojais arba darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai aptariamos numatomos rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės ir nustatomas taikomų priemonių) veiksmingumas bei tinkamumas.

Atliekant rizikos vertinimą, visuose etapuose vadovaujamasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, darbo įrenginių gamintojų) pateiktais įrenginių dokumentais bei atitinkamais standartais, rekomendacijomis.

Darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo sudaro sąlygas kompetentingam asmeniui (asmenims), atliekančiam rizikos vertinimą įmonėje, gauti visą reikalingą informaciją apie atliekamus darbus, gamybos procesus, darbuotojus, apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus darbe, incidentus ir profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, darbuotojų sergamumą, anksčiau atliktą rizikos vertinimą.

Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais: 1. parengiamieji darbai; 2. rizikos veiksnių tyrimas, rizikos dydžio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas; 3. rizikos pašalinimas ar sumažinimas; 4. rizikos stebėjimas. Parengiamųjų darbų etape:

1. identifikuojami įmonėje nuolat (kasdien), periodiškai ar nereguliariai pagal atskiras užduotis atliekami darbai, gamybos procesai ar vietos, galinčios kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbai ar gamybos procesai gali būti suklasifikuojami pagal plotus įmonės pastatų viduje arba išorėje, gamybos proceso arba paslaugų teikimo stadijas, planinį arba reaguojamąjį darbą;

2. identifikuojami esami ir galimi rizikos veiksniai ir pavojingos situacijos, susijusios su kiekvienu atliekamu darbu, gamybos procesu ar vieta įmonėje. Esami ir galimi rizikos veiksniai, kurių keliamas pavojus yra aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas, gali būti nevertinami;

3. nustatomi darbuotojai, kuriems kyla pavojus dėl jų ar kitų asmenų veiklos. Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojams, kuriems gali grėsti didesnė rizika (riboto darbingumo asmenys, jauni asmenys, nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, sergantys profesinėmis ligomis, naujai priimti i darbą darbuotojai ir kt.);

4. surenkama informacija apie įmonėje įvykusius nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, darbuotojų sergamumą, anksčiau atliktą rizikos vertinimą;

5. sudaromas rizikos vertinimo darbl) planas, kuriame nurodomi rizikos vertinimo darbai, rizikos vertinimo objektai, įvykdymo terminai ir atsakingi darbuotojai, kurį patvirtina darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimo darbų plane numatomi ir žinomos rizikos, kuri kyla ar gali kilti mobiliose ar laikinose darbo vietose, vertinimo darbai.

Rizikos veiksnių tyrimo ir rizikos nustatymo etape:

1. pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ar kokybiškai įvertinami rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, ergonominiai, fizikiniai, fiziniai, psichosocialiniai), keliantys ar galintys kelti pavojų darbuotojams. Įvertinamas šitĮ veiksnių keliamas pavojus, atsižvelgianti jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;


19

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



2. ergonominiai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnil) tyrimo metodiniais nurodymais. Psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinil) rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais;

3. nustatomas rizikos dydis (pvz.: maža, vidutinė, didelė, labai didelė), atsižvelgiant į galimą pavojų, galimos žalos sveikatai sunkumą ir jos pasireiškimo tikimybę. Rizika vertinama vadovaujantis atitinkamomis rizikos vertinimo metodikomis (Rizikos vertinimo darbe vadovas 2004, Rizikos vertinimo pagrindai „Darbuotojų sauga ir sveikata. Tai naudinga Jums. Tai naudinga verslui" 2007 ir kt.), standartais (Lietuvos standartas „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Vadovas (tapatus BS 8800:2004)" LST 1952:2009 ir kt.). Įmonė rizikos dydžiui a pibūdinti gali sukurti ir naudoti savo rizikos vertinimo metodą. Rizikos dydžio nustatymo pavyzdys pateiktas šių Nuostatų l priede;

4. atsižvelgiant į nustatytą rizikos dydį, priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina. Rizikos priimtinumo nustatymo pavyzdys pateiktas šių Nuostatų l priede;

5. mobiliose ir laikinose darbo vietose rizikos vertinimas, atliktas pagal rizikos vertinimo darbų planą, peržiūrimas ir, jei reikia, atnaujinamas prieš pradedant darbus. Jei tokiose darbo vietose rizikos vertinimas nebuvo atliktas, rizika turi būti įvertinta prieš pradedant darbus.

Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape:

1. esant nepriimtinai rizikai, nedelsiant imamasi priemonių rizikai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mazm1mo priemonės. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama. Jei toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose darbus atlieka ir kiti darbdaviai, darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai, nustatęs nepriimtiną riziką, nedelsdamas informuoja kitus darbdavius apie tai;

2. esant toleruotinai rizikai, numatomos priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti ir nustatomas jų veiksmingumas ir pakankamumas. Nusprendžiama, kurią riziką galima pašalinti, kurią - tik sumažinti;

3. parengiamas rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė. Priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui - kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti. Planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;

Rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas aptariamas su darbuotojais ar darbuotojų atstovu (atstovais), ar darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai ir koreguojamas atsižvelgiant į jų pastabas ar pasiūlymus. Rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planą tvirtina darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo. Įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, pagal šiame plane nustatytus prioritetus. Įgyvendinus prevencijos priemones konkrečiai rizikai šalinti ar mažinti, atnaujinamas šios rizikos įve1tinimas. Sprendžiama, ar reikia imtis kitų priemonių šiai rizikai šalinti ar mažinti. Su rizikos vertinimo rezultatais supažindinami darbuotojai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.

Vykdomas rizikos stebėjimas. Jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas

pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Vykdoma rizikos prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir užtikrinamas jų veiksmingumas.

Visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti juos atlikusių


20

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



asmenų. Atlikus objekto rizikos vertinimą, užpildoma įmonės pasirinktos formos rizikos įvertinimo dokumentas arba rizikos įvertinimo kortelė (2 priedas). Rizikos įvertinimo dokumentuose nurodoma rizikos įve1tinimo data, rizikos vertinimo objektas, darbuotojai, atliekantys šį darbą, rizikos veiksniai, rizikos įvertinimo rezultatai, rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Šiuos dokumentus pasirašo riziką įvertinęs asmuo ir darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo.

Vienodiems rizikos vertinimo objektams (vienodoms darbo vietoms ar kitoms vietoms įmonės teritorijoje, kur naudojami vienodi darbo procesai, vienodos darb o priemonės, nustatyti vienodi rizikos veiksniai ir jų dydžiai) gali būti

pildomas vienas rizikos įvertinimo dokumentas ar viena rizikos įvertinimo kortelė. Patikslinus rizikos įvertinimą ar iš naujo įvertinus riziką, atnaujinamas arba užpildomas naujas rizikos įvertinimo

dokumentas ar rizikos įvertinimo kortelė.

Rizikos įvertinimo dokumentai, rizikos veiksnių matavimų protokolai, rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių

planai saugomi įmonėje laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

3.5 Instruktavimas

Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio, turi būti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (toliau - instrukcija) - darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens parengtas ir jo nustatyta tvarka patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, kuriuo įvardijami, pateikiami darbo vietoje, darbo aplinkoje esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nurodomi saugūs darbo metodai bei veiksmai, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę. Instrukcija gali būti rašytinės formos arba video, grafinė bei kitos formos laikmenos;

Instruktavimas - darbuotojo informavimas apie jo darbovietėje, darbo aplinkoje, darbo vietoje esančius ar galimus pavojus, jų keliamą riziką darbuotojo saugai ir sveikatai, būtinus veiksmus ir apsaugos priemones, kad išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos sutrikimų. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą, jei nėra tikras, kad pastarasis žino saugius darbų atlikimo būdus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, rengimo, papildymo, tikrinimo ir darbuotojtJ instruktavimo tvarką nustato darbdavys arba darbdaviui atstovaujantis asmuo.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos įmonėje rengiamos darbo vietoms, darbuotojų profesijoms, darbams (gamybos procesams) atlikti.

Darbo įrenginių (priemonių) naudojimo instrukcijos rengiamos nesant gamintojo parengtos naudojimo instrukcijos arba kai gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nepateikiama visa reikalinga informacija (saugios darbo įrenginių naudojimo sąlygos, galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai, praktiniai patarimai, kaip saugiai naudoti darbo įrenginius) darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Instrukcijoje pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui, o vartojamos sąvokos ir apibrėžimai turi atitikti vartojamas sąvokas teisės aktuose ir terminų žodynuose.

Instrukcija turi būti peržiūrėta, pakeista, papildyta ir iš naujo patvirtinta (visa ar jos pakeitimas, papildymas) įsigaliojus naujiems ar pakeistiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje; įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar avarijai ir jų tyrimo metu paaiškėjus, kad reikia pakeisti ar papildyti atitinkamas instrukcijas; keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti, naujas medžiagas, žaliavas ir kitais darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti aktualiais atvejais.


21

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Saugos ir sveikatos Instrukcijos tekstas turi būti aiškus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretūs, be nuorodų į kitus teisės aktus, parengta lietuvių kalba ar kita darbuotojui suprantama kalba. Visos įmonės saugos ir sveikatos instrukcijos laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje.

Darbuotojų instruktavimo įforminimo dokumentai saugomi darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens nustatyta tvarka, atsižvelgiant į darbų specifiką ir darbuotojui suteiktos informacijos aktualumą jam atliekant tolimesnius darbus ar užduotis.

Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, turi būti instruktuojamas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka apmokytas ir instruktuotas. Darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kurio naudai ir kuriam prižiūrint bei vadovaujant dirba laikinam darbui pasiųstas darbuotojas, šį darbuotoją instruktuoja ir instruktavimą įformina savo nustatyta tvarka:

1. priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą; 2. pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones; 3. pradėjus naudoti naujas technologijas; 4. pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Darbuotojai instruktavimo metu taip pat turi būti supažindinti su:

1. darbuotojų evakavimo planu ir veiksmais, kurie įmonėje yra numatyti ir privalomi visiems, iškilus pavojui darbo vietoje avarijq, stichinių nelaimių atveju, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonių planais.

2. įmonėje paskirtais darbuotojais, atsakingais už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbq organizavimą, gaisrq gesinimo ir evakavimo priemonėmis ir kokios priemonės, kilus pavojui, bus panaudotos darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti. Po instruktavimo darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo įsitikina, ar darbuotojas suprato, kaip

pavestą darbą atlikti saugiai ir nepakenkti sau ir kitiems darbuotojams. Darbuotojas, kuris nesuprato, kaip reikia saugiai dirbti ir nepakenkti savo ir kitų darbuotojq sveikatai, turi būti instruktuotas iš naujo.

Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktq nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jq darbdaviai ar darbdaviams atstovattjantys asmenys savo nustatyta tvarka. Jei įmonėje, kurioje atliekamos kontrolės funkcijos, taikomos specifinės profilaktikos ar apsaugos priemonės nuo esamos ar galimos rizikos, šios įmonės vadovas (jo įgalioti asmenys) informuoja apie tai atvykusius kontrolės funkcijas vykdančius darbuotojus.

Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, įvertina galimus pavojus ir rizikos veiksnius ir prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmq koordinavimo tvarkos aprašą, kuriame nustato ir darbuotojų instruktavimo tvarką.

3.6 Darbuotojų mokymas ir žinių tikrinimas

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas - asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario l d. įsakyme Nr. Al-60 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, nustatymo" nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Darbdaviui atstovajantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau - įmonė) ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas parengtą profesinio mokymo programą, arba


22

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas.

Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas atskiroms ekonominės veiklos sritims parengtą profesinio mokymo programą.

Darbdaviui atstovaujantį asmenį, kuris pats atliks įmonės darbuotojq saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir kurio žinios patikrintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, asmenį, siekiantį tapti darbuotojq saugos ir sveikatos specialistu, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbuotojq saugos ir sveikatos specialisto mokymo temas atskiroms ekonominės veiklos sritims parengtas profesinio mokymo programas.

3.7 Kompetenciių tobulinimas

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, atliekantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbdavio įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas kompetenciją tobulina kursuose, seminaruose ar praktiniuose mokymuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kuriuos rengia valstybės institucijos ir įstaigos, profesinio mokymo teikėjai. Darbdavių įgaliotus asmenis, kuriems pavesta atlikti darbuotojq saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, darbuotojq saugos ir sveikatos specialistus tobulinti kompetencijos siunčia darbdavys. Kompetencijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne trumpesnė kaip 60 valandų. Kompetencijos tobulinimas pažymimas valstybės institucijų ir įstaigų, profesinio mokymo teikėjų išduotuose kursų, seminarų ar praktinių mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais baigimo pažymėjimuose

3.8 žinių tikrinimas

Žinios tikrinamos Valstybinėje darbo inspekcijoje. Žinių tikrinimas organizuojamas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Profesinio mokymo teikėjas pateikia informaciją apie asmenis, baigusius mokymus, Valstybinei darbo inspekcijai per 2 darbo dienas po to, kai šie asmenys baigia mokymus. Asmens žinios tikrinamos gavus nurodytą informaciją iš profesinio mokymo teikėjo arba asmeniui pateikus Valstybinei darbo inspekcijai profesinio mokymo teikėjo išduotą laisvos formos pažymą apie tai, kad jis baigė mokymą. Asmens žinios tikrinamos testu, kuriame yra klausimų iš profesinio mokymo programos. Testas laikomas išlaikytu, jeigu teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 75 % pateiktų klausimų.

Asmenų, išlaikiusių testą, duomenys registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Asmeniui, išlaikiusiam testą, pageidaujant, Valstybinė darbo inspekcija per 3 darbo dienas po to, kai asmuo išlaiko testą, išduoda laisvos formos pažymėjimą, kuriame nurodoma pažymėjimo išdavimo data, asmens, kurio žinios patikrintos, vardas ir pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad testas pagal atitinkamą profesinio mokymo programą arba pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas, jei asmuo mokėsi savarankiškai, išlaikytas, ir yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus vardas ir pavardė, parašas.

Darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo", įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau - komitetas) nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių


23

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio l O dalį, 27 straipsnio l, 4 ir 5 dalis. Kai šiuos darbuotojus moko profesinio mokymo teikėjas, mokymas vyksta pagal jo atsižvelgiant į įmonėje atliekamus darbus, kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius parengtą ir su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu suderintą profesinio mokymo programą. Darbuotojai mokomi praktiniq gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus. Darbdaviui atstovaujantis asmuo darbuotojui, prieš jam pradedant dirbti pavojingą darbą, skiria mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, prižiūrint darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens tvarkomuoju dokumentu paskirtam kvalifikuotam darbuotojui, ir nustato jo trukmę. Darbdaviui atstovaujantis asmuo gali ski1ii mokymą, kaip praktiškai taikyti žinias darbo vietoje, kitiems darbuotojams savo sprendimu.

3. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE

3.1 Socialinės partnerystės darbo santykiuose tikslas ir principai

Įgyvendinant socialinę partnerystę, privalo būti laikomasi šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, įsipareigojimų realaus įvykdymo ir kitų principų, kuriuos nustato darbo teisės normos, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir žmogaus teisių standartai. Socialinės partnerystės šalimis - socialiniais partneriais - laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio (ar atitinkamais atvejais - darbovietės) lygmeniu - darbdavys ir darbuotojų atstovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos socialinės partnerystės šalimis laikomos tada, kai jos veikia kaip darbdaviai ar jų atstovai, taip pat kitais šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais darbuotojai gali dalyvauti socialinėje partnerystėje tiesiogiai Socialinė partnerystė gali būti vykdoma šiais lygmenimis:

1. nacionaliniu; 2. šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu); 3. teritoriniu (savivaldybės, apskrities); 4. darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o šio kodekso 21 straipsnio

4 dalyje nustatytu atveju - jo padalinio (filialo, atstovybės); 5. darbovietės (jeigu tai nustatyta šiame kodekse, darbo teisės normose ar socialinių partnerių

susitarimuose). Socialinė partnerystė įgyvendinama: 1. sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant susitarimus dėl darbo,

socialinių ir ekonominių klausimų; 2. inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis; 3. informavimo, konsultavimo procedūromis ir dalyvavimu darbdavio juridinio asmens valdyme.

3.2 Darbuotojų atstovavimas

Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka. Darbuotojų atstovais laikomi


24

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams - darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčtĮ dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jeigu tai nustatyta šiame kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, - ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu. Darbo taryba negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal šį kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis.

Darbuotojų atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai nuo kitų socialinės partnerystės šalių. Darbdaviui ar kitoms socialinės partnerystės šalims draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į darbuotojų atstovų veiklą. Darbdaviui, jo teisėtam atstovui ar įgaliotam asmeniui draudžiama nulemti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Darbdaviui, jo teisėtam atstovui ar įgaliotam asmeniui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti. Valstybės, savivaldybės institucijos turi susilaikyti nuo kišimosi į darbuotojų atstovų veiklą, išskyrus atvejus, kai tai daroma įstatymų pagrindu dėl padaryto teisės pažeidimo. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą. Darbdavys ar kita socialinės paitnerystės šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, kurie pažeidžia jų teises, Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį kodeksą ar kitus įstatymus, ar šalitĮ susitarimus. Darbuotojq atstovų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Jeigu darbuotojų atstovas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ar šį kodeksą, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl darbuotojų atstovų veiklos sustabdymo laikotarpiui iki trijų mėnesių. Jeigu per šį laiką nurodytas pažeidimas nepašalinamas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų narių, darbo tarybų nariq ir darbuotojq patikėtinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau - darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų - darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų - mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar


25

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo suimtį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojtĮ atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Per dešimt darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu pateikia valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos - ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo įsteigimo dienos. Darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ar darbuotojų atstovaujamuosiuose organuose negali būti laikomas darbuotojo darbo pareigų pažeidimu.

3.3 Darbo taryba Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų

skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga. Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio kodekso nustatyta tvarka, padidėja dvidešimt procentų ar daugiau ir dėl to padidėja šio kodekso nustatytas darbo tarybos narių skaičius, darbo tarybos pirmininkas šio kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo trukmė negali būti ilgesnė negu vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimą bet kuri iš


26

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius.

3.4 Darbuotoių patikėtinis

Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotoių patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Darbuotojų patikėtinis renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai įmonės darbuotojų. Darbuotojų patikėtiniu asmuo laikomas išrinktu nuo rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo dienos.

3.5 Profesinės sąiungos Profesinės sąiungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir

interesus, vadovaujasi profesinitĮ sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, LR darbo kodeksu ir savo įstatais. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju - padalinio (filialo, atstovybės) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. Profesinės sąjungos taip pat turi teisę steigti profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, ir stoti į jas. Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos.

Darbdavių atstovavimas socialinėie partnerystėie darbdavio lygmeniu: darbdavys - fizinis asmuo - socialinėje partnerystėje dalyvauja, teises ir pareigas prisiima pats; darbdaviui - juridiniam asmeniui - socialinėje partnerystėje darbdavio lygmeniu atstovauja juridinio asmens vienasmenis valdymo organas arba jo įgalioti asmenys. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir kita).

Susitarimų tarp socialinių partnerių pagrindu gali būti steigiamos dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos užimtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitais darbo ir su jais susijusiems klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio socialinio bendradarbiavimo pagrindu. Dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos gali būti steigiamos šakos ir teritoriniu socialinės partnerystės lygmenimis. Pagal tai, kokiu socialinės partnerystės lygmeniu steigiama atitinkama darbo ir socialinių reikalų taryba, jos šalys gali būti tuo lygmeniu veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir savivaldybės institucijos. Dvišalių ir trišalių darbo ir socialinių reikalų tarybų veikla nustatoma vadovaujantis jų nuostatais, kuriuos tvirtina šių tarybų steigėjai.

Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau - Trišalė taryba) sudaroma ketveritĮ metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančitĮ darbdavių organizacijų deleguottĮ atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguottl atstovų. Trišalės tarybos sudėtis įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

3.6 Kolektyvinės sutartys

Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos šio kodekso nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis. Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik


27

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



profesinės sąjungos. Jei darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. Jei nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties. Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose. Kolektyvinių derybų pradžia laikoma kita diena, einanti po tos, kada kolektyvines derybas inicijuojanti šalis gavo antros šalies rašytinį atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos. Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose. Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Gali būti sudaromos šios kolektyvinės sutartys: 1. nacionalinė (tarpšakinė) kolektyvinė sutartis; 2. teritorinė kolektyvinė sutartis; 3. šakos (gamybos, paslaugų, profesinė) kolektyvinė sutartis; 4. darbdavio lygmens kolektyvinė sutartis; 5. darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis; Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės

kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas, taip

pat abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę. Kolektyvinėse sutattyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo LR darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja LR darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma LR darbo kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta LR darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:

1. darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas; 2. darbo užmokesčio sąlygas; 3. darbo ir poilsio laiko sąlygas; 4. darbuotojų saugos ir sveikatos priemones; 5. šalių tarpusavio informavimo sąlygas; 6. informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant

sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų; 7. kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas; 8. kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką; 9. kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir

tvarką, kitus organizacinius klausimus. Kolektyvinė sutartis sudaroma raštu bent dviem egzemplioriais, bent po vieną egzempliorių kiekvienai

iš šalių. Galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kolektyvinę sutarti registruoti per dvidešimt dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinės sutarties šalis - profesinė sąjunga ar jų organizacija. Profesinei sąjungai ar


28

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



jų organizacijai neįregistravus kolektyvinės sutarties per ši terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis - darbdavys ar darbdavių organizacija. Kolektyvinė sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną, jeigu joje nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data, ir galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip. Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės suta11ies šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešit1 mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

Informavimo ir konsultavimo sąvokos ir principai: Informavimas - informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant

supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas - pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą. Darbo tarybos, pateikusios rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybų narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. Darbo tarybų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus - ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, ( jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo.

Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba atsisakyti pradėti konsultacijas su darbo tarybomis, jeigu tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar pradėti konsultacijas yra nepagrįstas, darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas.

Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojLĮ, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio l dienos, pateikia informaciją darbo taryboms apie dabai1inę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę darbo tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.

Darbdavys turi pateikti informaciją apie: 1. darbdavio būklę, struktūrą, galimus įmonės, įstaigos ar organizacijos ir jos padaliniq užimtumo

pokyčius, įskaitant informaciją apie darbuotojų skaičių, kategorijas, tarp jų ir laikinuosius darbuotojus, įvykusius ir planuojamus personalo pokyčius, galinčius turėti lemiamą reikšmę darbuotojų darbo sąlygoms ir daryti įtaką darbuotojų atleidimui iš darbo;

2. įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas; 3. darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę

ir jo organizavimo priežastis;


29

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



4. darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, įgyvendinimo rezultatus; 5. dabartinę ir galimą įmonės, įstaigos ar organizacijos arba padalinių veiklos plėtrą ir ekonominę

padėtį, įskaitant informaciją, pagrįstą įmonės, įstaigos, organizacijos finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu Geigu įmonė pagal teisės aktų reikalavimus privalo juos sudaryti);

6. kitus klausimus, turinčius ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti

pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.

Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę. Kaip darbdaviai vykdo darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Asmenys, pažeidę darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais pareigą arba atskleidę konfidencialią informaciją !retiesiems asmenims, atsako įstatymq nustatyta tvarka.

3.7 Įmonės darbuotoių saugos ir sveikatos komitetas steigimas ir įo darbas organizavimas Įmonės darbuotoių saugos ir sveikatos Įmonės darbuotoių saugos ir sveikatos komitetas steigiamas

įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo siūlymu. Kai kurių ekonominės veiklos rūšių, kur profesinė rizika yra didesnė, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50. Ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse komitetai steigiami, jeigu įmonėje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, ir ekonominės veiklos rūšys, kurių įmonėse rekomenduojama steigti komitetą, jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, nustatomos Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosiuose nuostatuose. Juos tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Komitetas sudaromas dvišaliu principu - iš vienodo skaičiaus darbdaviui atstovaujančio asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės administracijos pareigūnų) ir iš išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai.

Komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas - darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo paskirtas darbdavio įgaliotas asmuo. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.

Darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija. Įmonės kolektyvinėje sutartyje numatytu periodiškumu komiteto nariai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje paslaugas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojq saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, seminaruose ar įmonėje įmonės lėšomis. Naujai išrinkti ar paskirti komiteto nariai mokomi mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo darbuotojq saugos ir sveikatos srityje paslaugas, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojq saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Komiteto nariq mokymo klausimai sprendžiami sudarant kolektyvines sutartis už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, ar mokosi, jam


30

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



mokamas vidutinis darbo užmokestis. Įmonės, vadovaudamosi Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos bendraisiais nuostatais, rengia Įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus. Suderinęs su darbuotojq atstovais, šiuos nuostatus tvirtina darbdaviui atstovaujantis asmuo.

Vadovaudamiesi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatais, įmonės profesinė sąjunga, o jei profesinės sąjungos nėra - kiti darbuotojų atstovai įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai komiteto narių rinkimus. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai. Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojtĮ atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą.

4. ERGONOMIKA

4.1 Ergonomikos samprata

Harmoningos žmogaus sąveikos su technika ir technologijomis problema liečia visas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo sferas ir sritis. Sprendžiant svarbiausius mokslinės techninės pažangos uždavinius, reikia intensyvinti gamybą, gerinti gaminitĮ kokybę, diegti žaliavas taupančias technologijas, tausoti gamtos turtus, medžias, energiją, darbo jėgą. Dėl to pirmiausia būtina keisti žmonių mąstymą, kad jie (ypač specialistai, valdininkai, darbdaviai) suvoktų dirbančiųjų privalumus, galimybes ir ribotumus įvairiose tikslingos veiklos srityse. Labai padidėjo mokslo, taigi ir ergonomikos, vaidmuo, t.y. būtinybe rūpintis žmogumi gamyboje, socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

Ergonomika - mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese. Remiantis ergonomikos išvadomis ir rekomendacijomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, intensyvumą, saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą.

Terminas ergonomika kilęs iš graikišktĮ žodžių ergon - darbas ir narnos - gamtos dėsnis. Tarptautinė ergonomikos asociacija, apibrėždama ergonomikos aprėpties ribas, išskiria tris

lygmenis: fizinį, pažinimo, socialinį, arba organizacinį. Fizinė ergonomika yra susijusi su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir

biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamumu. Svarstoma problema apima darbo pozas, medžiagų gabenimą rankomis, pasikartojančius judesius, su darbu susijusius kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, profesinę saugą ir sveikatą.

Pažinimo ergonomika nagrinėja žmogaus protinius procesus, tokius kaip: suvokimas, informacijos apdorojimas ir motorinis atsakas, kai tai siejasi su žmogaus ir sistemos elementų sąveika. Nagrinėjama suvokimo, dėmesio, darbo krūvio, sprendimtĮ priėmimo, motorinio atsako, įgūdžių ir atminties problemos, jų svarba projektuojant žmogaus - sistemos sąsają.

Socialinė, arba organizacinė ergonomika. Jos tikslai - optimizuoti darbo sistemas, įskaitant jų organizacinę struktūrą, politiką ir procesus (nagrinėjama žmogaus - sistemos sąsaja, komandos išteklių vadyba, darbo projektavimas ir valdymas, komandinis darbas, projektavimas, atliekamas visų darbuotojų pritarimu, kooperacinis darbas).

4.2 Sistema "žmogus – mašina – darbo aplinka" Jokia gamyba neapsieina be žmogaus, jo vaidmuo vis didėja. Tam priešinasi gamybos

automatizacija, robotizacija ir kompiuterizacija, nes keičiasi darbo pobūdis: mažėja dirbančiųjų skaičius, diferencijuojasi darbo formos, mašinos diktuoja žmonių darbo ritmą, darbo turinyje vis svarbesniais tampa


31

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



stebėjimas ir kontrolė, žmogaus darbas darosi vis monotoniškesnis, fizinis darbas transformuojasi į psichinę veiklą su didėjančia protine ir emocine įtampa ir pan. Modernioje gamyboje šalia darbų saugos vis aktualesnės darosi ergonominės-psichologinės problemos dėl riboto žmogaus veiklos patikimumo sistemoje „žmogus-mašina-darbo aplinka", nes atsiranda psichinė perkrova dienos, savaitės, metų ir viso darbinio gyvenimo tėkmėje.

Tai ne tik žmogaus darbo patikimumo, bet ir jo sveikatingumo, profesinio ilgaamžiškumo problema. Ne mažiau svarbus klausimas, ar pakanka dirbančiajam žinių, mokėjimų, įgūdžių priešintis vis spartėjančiai mokslo ir technikos pažangai, besaikiam gamybos intensyvinimui. Todėl aktualūs to paties pagreičio dirbančiųjų profesinis adaptavimasis, poreikitĮ tenkinimas ir panašūs dalykai.

Gamyboje žmogaus fizinio darbo struktūros ir turinio supaprastinimas- teigiamas reiškinys, tačiau visiškas fizinilĮ krūvių vengimas daro dirbančiuosius pasyvius, apatiškus, monotoniškus ir hipodinamiškus. Todėl ergonomiškai pagrįsta darbo struktūra turi atitikti dirbančiojo veiklos dinamiškumo principą, t. y. įtraukti į darbo turinį optimaltĮ periodinių judesių ir pozų skaičių, kūno būsenos ir laikysenos kaitą, racionalizuoti profesinius judesius ir pozas. Tai padeda įveikti monotonijos būseną, nes dažnai besikartojančios, skurdaus turinio, be įtampos atliekamos operacijos ir veiksmai darbą daro monotonišką. Tą patį galima pasakyti apie monotonišką valdymo sistemos signalizatorių, indikatorių, daviklių poveikį operatoriui, kuris prikaustytas prie pulto, yra nejudrus, statiškas. Susidaro pavojingos situacijos, kai ekstremaliais atvejais monotonijos paveiktas operatorius nebesugeba operatyviai reaguoti, nes jo veiksmai sulėtėja nuo 40 % iki 70 %, palyginti su normalia jo būsena. Iš čia išplaukia nauja ergonominė problema - gamybos ritmologija, t. y. darbo ritmo, atitinkančio psichofiziologines žmogaus galimybes, nustatymas ir diegimas.

Kad ir kaip tobulai būtlĮ organizuotas darbas, kad ir kokiomis komfortabiliausiomis sąlygomis dirbtų žmogus, vis aktualesnė darosi psichinio patikimumo problema. Šią problemą padeda spręsti šiuolaikinė būsimų specialistlĮ ir operatorių profesinė atranka, profesijų ir specialybių mokymas, psichologinis-asmenybinis dirbančiojo rengimas. Ne mažiau svarbi sudėtingose, svarbiose ir brangiose saugos požiūriu sistemose organizacinė-psichologinė ir techninė žmogaiis patikimumo, darbingumo kontrolės problema. Ją sprendžiant, darbuotojams, organizatoriams ergonomikos uždavinys yra objektyviai įvertinti visas darbo ir veiklos rūšis, diegti atsakingą požiūrį į darbą apskritai, ir ypač į pavojingą darbą.

Gamybos modernizavimas neapsieina be vaizdo terminalų, prognozavimo technikos. Kaip rodo tyrimai, operatoriai, dirbantys su tokia Įranga, patiria ne tiek bendrą nuovargį, kiek regėjimo nuovargį ir kitus sutrikimus (75 % tiriamųjų). Tai realu, nes 8 val. trukmės darbe operatorius, stebėdamas vaizdo terminalo signalus, atlieka nuo 12 iki 33 tūkstančių akių ir galvos judesių, suskaičiuoja per valandą nuo l O iki 20 tūkstančių ženklų ekrane. Medikai yra užfiksavę, kad nenormuotai su vaizdo aparatūra dirbantys operatoriai neretai patiria epilepsinius priepuolius, netenka sąmonės. Todėl pagrįstai ergonomika, siekdama palengvinti operatoritĮ darbą, primygtinai reikalauja, kad ekrano ryškio aplinkos atžvilgiu santykis būtų nuo 3:1 iki 5:1, ženklų dydis ekrane - nuo 3,1 iki 4,2 mm.

Operatorius patiria nuolatinį psichologinį diskomfortą dėl didelės tikimybės padaryti klaidų, už kurias yra baudžiama. Perdėtas atsakomybės jausmas, baimė padidina nervinę įtampą, todėl mažėja darbingumas, blogėja sveikata. Dėl viso to operatoriaus funkcinio komforto sudarymu, be ergonomistų, turi rūpintis psichologai, medikai, biologai ir kompiuterinės technikos projektuotojai bei gamintojai.

Atestuojant darbo vietas įmonėse, būtina atsižvelgti į darbų pobūdį (struktūrą ir turinį), darbo ar veiklos atsakingumą, monotoniškumą, darbuotojo jautrumo (statiškumo) ir fizinės apkrovos dydį, saugumo, profilaktikos, organizacinių-techninių priemonių taikymą gamyboje, fizinio ir protinio darbų santykį pamainoje, psichinės įtampos, streso, profesinių ligų, traumatizmo ir kitų nelaimingų atsitikimų apribojimo priemones ir kt.

Mokslinei - industrinei gamybai reikia naujoviškai socialiniu-psichologinių atžvilgiu parengto darbuotojo, kad jis būtų drausmingesnis, atsakingesnis už darbo kokybę ir save kaip profesionalą ir asmenybę, galėtų keisti darbo ritmą ir intensyvumą Sprendžiant žmogaus veiklos dabartinėje gamyboje optimizavimo


32

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



uždavinius ergonominiai tyrimai negalimi be sąsajų su antropometrija, fiziologija, psichologija, darbo medicina ir technikos mokslais. Ypač svarbūs antropometriniai tyrimai. Jie būtini, kad darbo vietos ir projektuojamos technologinės įrangos parametrai atitiktų antropometrines ir biomechanines žmogaus charakteristikas, kad būtų teisingai sukonstruoti ir išdėstyti įrenginių valdymo įtaisai.

Darbo veiklos ergonominiai tyrimai nėra fiziologinių, psichologinių ir higienos tyrimų dubliavimas. Ergonomika remiasi šiais mokslais ir uždavinį sprendžia kompleksiškai, t. y. kiek įmanoma efektyviau užtikrina sistemos „žmogus - mašina - darbo aplinka" (l pav.) funkcionavimą.

Sąvoka „mašina" čia vartojama plačiausia prasme, neskiriant, ar kalbama apie įrankį, stakles, ar kosminį orbitinį kompleksą. Aptariamoje sistemoje vyksta energijos ir informacijos apykaita. Analizuodami šią sistemą, privalome nepamiršti, kad žmogaus negalima vertinti kaip pastovaus, nesikeičiančio dydžio. Žmogus - pati jautriausia sistemos dalis. Žmogaus darbui šioje sistemoje turi įtakos ne tik mašina ir fizinė aplinka, bet ir daugelis socialinių bei psichologinių veiksnių. Žmogaus antropometriniai parametrai šioje sistemoje taip pat labai svarbūs. Antra vertus, nuo mašinos konstrukcijos ir darbo aplinkos priklauso, kaip žmogus dirbs, kokius judesius jam teks daryti, kokių reikės įrankių, apsaugos priemonių, darbo bei poilsio režimo, grįžtamosios informacijos apie darbo eigą.

1. pav. Sistema „žmogus – mašina – darbo aplinka"

Ergonomika - tai daugiadisciplinė mokslo sritis, taikoma visose žmogaus veiklos srityse. Naudojant

ergonomiką darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama žmonių sąsaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsižvelgti į žmogaus sugebėjimus, įgūdžius, ribotumą ir poreikius.

Darbo sistema suvokiama kaip operatoriaus, darbo įrangos (įskaitant mašinas), darbo erdvės, darbo aplinkos, darbo procesų, darbo užduočių, valdymo ir organizavimo sąsaja. Ji gali būti skirtingo sudėtingumo - nuo dirbtuvės, kurioje dirba vienas operatorius rankine įranga, iki gamyklos ir jos operatorių.

Darbo įranga tėra tik vienas darbo sistemos komponentas, tad neturėtų būti vertinama atskirai. Gerame projekte svarbiausia operatorius ir jo sąveika su darbo įranga, ir kaip darbo įranga priderinta prie sistemos kaip visumos. Tai tuo svarbiau, kuo labiau darbo įranga priklauso nuo kitų sistemos komponentų.

Ergonomikos principai taikomi ne tik darbo įrangai naudoti pagal paskirtį, bet ir jai montuoti, reguliuoti, prižiūrėti, valyti, remontuoti, gabenti. Projektuojant būtina atsižvelgti į įvairių veiksnių visumą, būtina numatyti ir bet kokią jų sąveika, todėl daugiausia dėmesio kreipiama į operatoriaus ir darbo įrangos sąsają, vadinasi, į funkcijų ir darbo pasidalijimą tarp operatoriaus ir darbo įrangos. Tikslas - suprojektuoti darbo sistemą, kuri atitiktų žmogaus sugebėjimus ir poreikius, įvertinant ribotumą. Todėl projektavimo procese būtina išanalizuoti darbo užduotį.


33

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Ergonomikos metodologija pagrįsta sisteminiu principu, kai kiekvienas reiškinys traktuojamas kaip struktūrinė dėmenų suma. Dėmenų savybės ir ypatumai nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į jų vietą, svarbą bei timkcijas struktūroje. Remiantis sisteminiu principu analizuojamas darbo procesas ir jo tobulinimo būdai, kuriais siekiama intensyvinti veiklą, gerinti produkcijos kokybę, ugdyti asmenybę, tenkinti kūrybinius darbuotojo poreikius.

Taigi ergonomika apibrėžia operatoriaus darbo patikimumą, tikslumą, stabilumą, tiria žmogaus ir mašinos funkcijų paskirstymą, psichinės įtampos, nuovargio, monotonijos, streso, emocinių būsenų įtaką darbo efektyvumui ir intensyvumui, be to, rengia specialistų parinkimo bei mokymo metodikas.

Ergonomika glaudžiai susijusi su naujtĮ mašinų, technologinių įrenginių, darbo viett!, interjerų, transporto priemonių, vaizdo ryšių kūrimu ir meniniu apipavidalinimu (dizainu). Taip pat ji daug dėmesio skiria signalams, įrenginių valdymui, ,,numato" racionalius operatoriaus darbo judesius ir pozas. Ergonomikos specialistai siekia kuo geriau pritaikyti valdymo priemones (rankenėles, jungiklius, mygtukus).

Modernios mašinos keičia žmogaus veiklos struktūrą ir turinį, formuoja naujus gebėjimus, naujas psichikos funkcijas. Tiriama operatoriaus reakcija Į darbo aplinkos veiksnius (oro sudėtį, drėgmę, temperatūrą, cirkuliaciją, slėgį, radiaciją, triukšmą, vibracija), jų dinamiką (greiti, pagreiti, apkrovas), nes dėl to kinta žmogaus kraujospūdis, širdies bei kvėpavimo organų veikla ir pan. Nepaisant tyrimq išvadų ir rekomendacijų, sunku išvengti profesinių ligų ir darbuotojų traumų. Todėl būtina sudaryti komfortą darbo vietose ir garantuoti saugumą visame gamybos procese.

Ergonomikos išskirtinis bruožas ir yra kompleksiškai tirti sudėtingą ir dinamišką sistemą ,,žmogus - mašina" arba „žmogus - technika". Tokiose sistemose žmogus atlieka operatoriaus, t. y.

valdytojo funkciją. Kad ir kokia tobula būtų technika ir technologija, galutinio produkto kokybė vis tiek labiausiai priklauso nuo operatoriaus veiklos, t. y. jo sugebėjimo valdyti sistemą.

Kita ypatybė - ugdant žmogaus profesionalumą turi tobulėti technika ir mašinos. Savo ruožtu technikos, mašinų ir jų kompleksų konstrukcijos turi atitikti anatomines, fiziologines bei psichologines operatoriaus ypatybes. Taip užtikrinamas ergonomikos dinamiškumas. Tačiau ir čia neapsieinama be žmogaus - operatoriaus.Optimalų ergosistemos funkcionavimą lemia darbo aplinka, t. y. darbo sąlygos, reikalingos gamybos priemonės, jų nomenklatūra ir kokybė. Patogi aplinka yra teigiamas ergosistemos veiksnys, o triukšminga, dulkėmis ir cheminėmis medžiagomis užteršta - kenkia ne tik gamybai, bet ir darbuotojų sveikatai. Todėl klasikinę ergosistemą „žmogus - mašina" tikslinga keisti išplėstine: ,,žmogus - mašina - darbo aplinka". Tokią sistemą ir tiria šiuolaikinė ergonomika.

4.3 Ergonominė darbo vietos samprata

Ergonominiu aspektu darbo vieta - tai zona, kurioje išdėstytos reikalingos techninės priemonės ir jomis darbuotojas arba keli darbuotojai atlieka tą patį darbą ar atskirą darbo operaciją. Darbo vietos organizavimas - tai priemoniq sistema, kuri numato darbuotojo darbo vietos įmonėje aprūpinimą įrenginiais ir darbo įrankiais bei jų išdėstymą tam tikra tvarka.

Pagal mechanizavimo lygį darbo vietos skirstomos į automatizuotas, mechanizuotas ir tokias, kuriose darbai atliekami rankomis. Taip pat darbo vietos skirstomos į individualias ir kolektyvines. Pagal darbų specializaciją darbo vietos gali būti universalios, specializuotos ir specialiosios.

Operatoriaus darbo vietą sistemoje "žmogus - mašina - darbo aplinka" suprantame kaip vietą, kurioje yra informacijos atvaizdavimo priemonės, valdymo bei pagalbinė įranga ir kurioje operatorius atlieka darbą. Kiekviena darbo vieta turi būti pritaikyta konkrečiai darbų rūšiai ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojui, įvertinant jo antropometrines, fiziologines, fizines ir psichines savybes. Organizuojant darbo vietą būtina vadovautis konkretaus darbo proceso analize ir įvertinti tokio darbo proceso fiziologines ir psichologines charakteristikas bei higienos sąlygas.

Darbuotojai turi būti aprūpinti reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuo pavojingų ir


34

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



kenksmingo gamybos veiksnių poveikio: fizinių, cheminių, biologinių bei psichofiziologinių. Konstruojant darbo vietas laikomasi tokių pagrindinių sąlygų: turi būti pakankamų matmenų darbinė erdvė, leidžianti darbuotojui atlikti būtinus judesius

eksploatuojant ir techniškai prižiūrint įrenginius; tarp darbuotojo ir įrenginių, taip pat tarp žmonių, vykdančių bendrą užduotį, turi būti pakankamas

fizinis, regos ir klausos ryšys; optimalus darbo viett1 išdėstymas gamybos patalpose, taip pat saugūs ir pakankami darbuotojų

ėjimo takai; pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Organizuojant, konstruojant ir išdėstant darbo vietas reikia numatyti prevencines priemones, siekiant išvengti priešlaikinio darbuotojo nuovargio ir psichofiziologinio streso, taip pat klaidingų veiksmų.

Projektuojant, įrengiant ir organizuojant darbo vietą reikia: parinkti tikslingą darbuotojo darbo pozą ("sėdint", "stovint", "ir sėdint, ir stovint"); racionaliai išdėstyti valdymo įtaisus; kai dirbama sėdint ar stovint, numatyti erdvę kojoms; kai dirbama stovint, numatyti erdvę trumpalaikiam poilsiui; įrenginio, darbo stalo ar kitus horizontalius paviršius panaudoti komunikacijos priemonėms įrengti; kai dirbama ne nuolatinėse darbo vietose (remonto darbai, statybos aikštelės), numatyti erdves, skirtas medžiagoms ir įrankiams sandėliuoti. Darbo vietoje, racionaliai išdėstant valdymo pultą, reikia nustatyti optimalias ir lengvai

pasiekiamas zonas. Šiose zonose (motorinis laukas) operatorius turi atlikti tam tikrus darbo užduoties veiksmus. Svarbus veiksnys organizuojant darbo vietą yra efektyvaus matymo laukas. Horizontalioje plokštumoje jo kampas yra 30° - 40° , o vertikalioje plokštumoje - O-30° (15° į viršų ir 15° žemyn nuo žvilgsnio normalios linijos).

Darbo poza - tai tam tikra kūno dalių padėtis (rankų, kojų, blauzdq, dilbiq ir kt.), atliekant sunkius darbus. Darbo pozos kaita reguliuoja kūno audinių hidrostatinio spaudimo persiskirstymą, kuris pagerina žmogaus atraminio-judamojo aparato kraujo apytaką ir apskritai savijautą.

Išdėstant darbo vietos elementus, būtina įvertinti žmonių statinius, dinaminius ir antropometrinius požymius ir galimybę reguliuoti darbo vietos elementų konstrukciją.

Kaip darbo vietos reguliuojamieji matmenys gali būti kojų atramėlės aukštis ir polinkio kampas, sėdynės aukštis, atlošo polinkio kampas, sėdynės paslankumas į priekį ir atgal. Remontuojant didelių matmenq įrenginius, projektuojama darbo poza "gulint". Tam tikslui naudojama gultai, paklotai ant ratukų, kaklo ir galvos atramos.

2 pav. Dinaminiai antropometriniai ranktĮ dydžiai: a - optimalus peties sulenkimas ir atlenkimas; b -

optimalus dilbio sulenkimas ir atlenkimas; e - optimalus ištiestos rankos pakėlimas ir nuleidimas; d -


35

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



optimalus dilbio judesys horizontalioje plokštumoje.

5. DARBO TEISĖS SUBJEKTAI

Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas - fizinis asmuo, 1s1pareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją. pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba.

Darbdavys privalo gerbti darbuotojo teisę į privatų gyvenimą, užtikrinti darbuotojo asmens duomenų apsaugą. Darbdaviui draudžiama tvarkyti su darbo reikmėmis nesusijusius (perteklinius) darbuotojo asmens duomenis, taip pat pateikti darbuotojo asmens duomenis !retiesiems asmenims, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Darbuotojai turi būti supažindinti su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir komunikacines technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojo asmeninio susižinojimo slaptumas. Vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant išvardytų tikslų, išskyrus atvejus, kai tiesiogiai siekiama kontroliuoti darbo kokybę ir mastą. Apie vaizdo stebėjimą ir garso įrašymą konkrečioje


36

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



darbovietės vietoje informuojama vaizdiniu žymeniu matomoje vietoje. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.

Darbuotojų pateikti prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

6. DARBO SUTARTIES SĄVOKA IR TURINYS

Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos - sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Papildomos darbo sutarties sąlygos - darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.

Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita. Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo ( sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne


37

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės - darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina pavyzdinę darbo sutarties formą. Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:

1. visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens - vardas, pavardė, asmens kodas arba,jeigujo nėra, - gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta);

2. darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;

3. darbo sutarties rūšis; 4. darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos,

specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, - jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);

5. darbo pradžia; 6. numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju); 7. kasmetinių atostogų trukmė; 8. įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva; 9. darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka; 10. nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė; 11. informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis

sutartimis tvarką. Informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko

režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją.

Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti


38

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai Geigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.

Darbo sutartis pasibaigia: 1. nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2. nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3. nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4. nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5. mirus darbo sutarties šaliai - fiziniam asmeniui; 6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma

nustatyti darbdavio - fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos

kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio l dalyje, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnis). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia. Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį. Jei įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį darbuotojui perduodamas nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Darbuotojo prašymu įspėjimo termino laikotarpiu jam turi būti suteikta ne mažiau kaip dešimt procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurio metu darbuotojui paliekamas jo darbo


39

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



užmokestis. Šalims susitarus dėl didesnės negu dešimt procentų buvusios darbo laiko normos, šios darbo laiko dalies apmokėjimas yra sprendžiamas šalių susitarimu. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutarčių rūšys yra šios: 1. neterminuota darbo sutartis; 2. terminuota darbo sutartis; 3. laikinojo darbo sutartis; 4. pameistrystės darbo sutartis; 5. projektinio darbo sutartis; 6. darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; 7. darbo keliems darbdaviams sutartis; 8. sezoninio darbo sutartis. Jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota

darbo sutartis. Terminuota darbo sutartis - darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo

laikui. Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Terminuota darbo sutartis tampa netenninuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis. Jeigu nustatytas ar pratęstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip dveji metai, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio l dalyje, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė ilgesnė kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma neterminuota. Tokiu atveju laikotarpiai tarp terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp terminuotų darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, - ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal,neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.

Laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (toliau - laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau - laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą


40

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau -laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė. Laikinojo darbo sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Terminuota laikinojo darbo sutartis gali būti sudaryta vienam siuntimui pas laikinojo darbo naudotoją, tačiau sutarties terminas gali būti nustatytas ir iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui arba iki tam tikros užduoties įvykdymo, arba tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Terminuotos laikinojo darbo sutarties maksimalus terminas, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, kurios sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tam pačiam darbui, bendra maksimali trukmė yra treji metai. Paeiliui einančiomis terminuotomis laikinojo darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Be kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikinojo darbo sutartyje turi būti susitarta dėl:

1. laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos, nepažeidžiant šio kodekso 74 straipsnio reikalavimų;

2. laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos; 3. darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už

laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos; 4. darbo laiko normos. Siuntimas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją turi būti įteiktas laikinajam darbuotojui ne vėliau kaip

prieš dvi darbo dienas, nebent laikinasis darbuotojas sutinka konkretaus siuntimo atveju pradėti dirbti anksčiau. Siunčiant laikinąjį darbuotoją dirbti pas laikinojo darbo naudotoją, laikinajam darbuotojui turi būti nurodyta darbo funkcijos turinys ir apimtis, darbo pradžia ir pabaiga. Ne vėliau kaip iki darbo pradžios laikinajam darbuotojui nurodomas darbo laiko režimas, patekimo į laikinojo darbo naudotojo darbovietę tvarka, laikinojo darbo naudotojo kontaktinis asmuo, turintis suteikti visą informaciją apie darbą pas laikinojo darbo naudotoją. Laikinasis darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją, pranešdamas laikinojo įdarbinimo įmonei ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio l dalyje nustatytos informacijos gavimo dienos. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikinojo darbuotojo, taip pat laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją. Darbo laikinojo darbo naudotojui metu laikinasis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Darbo santykiams su laikinojo įdarbinimo įmone pasibaigus, pasibaigia jo prievolė darbo funkciją atlikti laikinojo darbo naudotojui. Laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų.

Pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau - pameistrys). Pameistrystės darbo sutartis gali būti:

1. pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties; 2. pameistrystės darbo sutartis, sudaryta su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl

formaliojo ar neformaliojo mokymo. Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas - šeši mėnesiai, išskyrus

pameistrystės darbo sutartį, sudarytą kartu su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo


41

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



ar neformaliojo mokymo, kurioje apibrėžiama ilgesnė mokymo trukmė. Darbdavys privalo užtikrinti formaliojo ar neformaliojo mokymo programoje numatytų rezultatų pasiekimą arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, sudarytą kartu su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo. Pabaigus formaliojo ar neformaliojo mokymo programą, pameistriui išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant šioje mokymo programoje, pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystės darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali būti keičiama tik šalių susitarimu. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Pažeidus šiuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį. Mokymo išlaidų atlyginimas išdėstomas tolygiai per visą pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prieš pameistrystės darbo sutarties terminą, darbdavys neturi teisės reikalauti atlyginti mokymo išlaidų po darbo santykių pasibaigimo.

Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą. Sudarydamos projektinio darbo sutartį, projektinio darbo sutarties šalys turi apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą ar jos nustatymo sąlygas. Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:

1. sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu; 2. laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį; 3. sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo galiojant kitos rūšies darbo

sutarčiai. Projektinio darbo sutartyje privalo būti nustatyta darbo laiko norma, tai yra vidutinis darbo valandų per

savaitę skaičius, kurį dirbs darbuotojas. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko ribojimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai darbuotojui taikomi tiek, kiek jie susiję su darbuotojo tiesioginiu sulygtos darbo funkcijos atlikimu ar buvimu darbovietėje arba darbdavio perduotq jam medžiagų ar įrenginių (įrangos) naudojimu. Jeigu atlikdamas darbo funkciją darbuotojas gali patekti į jo sveikatai kenksmingas ar gyvybei pavojingas sąlygas, darbdavys privalo darbuotoją apie tai laiku informuoti ir sudaryti sąlygas saugiai dirbti. Darbuotojui, dirbančiam pagal projektinio darbo sutartį, turi būti mokamas ne mažesnis kaip minimalusis valandinis atlygis. Projektinio darbo sutartyje papildomai gali būti nustatytas laikinis darbo apmokėjimas arba darbo apmokėjimas už įvykdytą rezultatą, arba taikomas mišrus būdas. Premijavimo, darbo apmokėjimo už pasiektus rezultatus sąlygos nustatomos projektinio darbo sutartyje. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis. Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Abiejų darbuotojų darbo sutartyse turi būti nurodyta tokios darbo sutarties rūšis, kito darbuotojo tapatybė ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valandų per savaitę skaičius). Laikoma, kad abiejų darbuotojų darbo laiko norma vienoda, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo


42

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, prašymą laikinai, iki vaikui (įvaikiui) sukaks septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi darbo sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį, raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. Kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti savo darbo laiką, susitardamas dėl to su kitu darbuotoju. Bet kuriuo atveju turi būti laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Darbdaviui reikalaujant, apie darbo laiko pasiskirstymą tarp darbuotojų per dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį darbdavį privaloma informuoti sutartyse nustatytu laiku ir tvarka. Darbo laiko režimas gali būti keičiamas darbuotojų tarpusavio susitarimu ir, jeigu nustatyta darbo vietos dalijimosi darbo sutartyje, informavus apie tai darbdavį. Darbuotojų susitarimai ir jų vykdymas negali niekaip paveikti darbuotojų pareigos dirbti darbdaviui pagal sulygtą su juo darbo režimą. Visais atvejais darbuotojai privalo taip vienas kitą pakeisti darbe, kad nenukentėtų darbo funkcijos atlikimas. Vieno darbuotojo laikinasis nedarbingumas, atostogos neturi įtakos kito darbuotojo darbo laiko režimui, nebent darbo vietos dalijimosi darbo sutartyse nustatyta kitaip. Darbdavys tokį darbuotoją laikinai gali pakeisti kitu darbuotoju, su kuriuo pagal darbo vietos dalijimosi darbo sutartį dirbantis darbuotojas turi kooperuotis darbo funkcijai atlikti. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi darbo sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vieną mėnesį, iki darbo vietos dalijimosi darbo sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas jam pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki septynerių metų, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis. Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbo vietos dalijimosi darbo sutarčiai pasibaigus jos sudaro ne viso darbo laiko darbo sutartį ar kitaip pakeičia darbo sutartį.

Darbo keliems darbdaviams sutartis. Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti šio kodekso ir kitq darbo teisės normų taikymą. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, jeigu darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis, tačiau nustatoma kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis. Jeigu sutarta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, kiekvienam darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma nurodoma arba darbo sutartyje, arba ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas jam pranešamame darbo grafike. Darbo laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu. Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą, atsižvelgdami į darbo laiką, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms. Visi darbdaviai solidariai atsako dėl savo įsipareigojimų darbuotojui ir dėl prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymo. Darbuotojas turi teisę iš bet kurio darbdavio reikalauti įvykdyti darbdavio pareigas pagal darbo sutartį. Pirmasis darbdavys atstovauja visiems darbdaviams darbo ginčuose su darbuotoju.

Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.


43

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbuotojo komandiruotės sąvoka. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu

yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. Darbuotojui, knris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam negu trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:

1. komandiruotės trukmė; 2. valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu; 3. išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje, jeigu taikoma; 4. grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma.

Darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms

faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi. Jeigu į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, darbdavio darbuotojas, jis turi gauti leidimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Darbo santykių ypatumai darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip dešimt darbuotojų. Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos LR darbo kodekso nuostatos dėl:

1. pareigos teikti informaciją darbuotojų patikėtiniui apie nuotolinio darbo (kodekso 52 str.), terminuotų darbo sutarčių (kodekso 71 str. 3 d.), laikinojo darbo (kodekso 79 str. 4 d.) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

2. pareigos darbuotojo prašymu pakeisti darbo laiką ne viso darbo laiko atveju (kodekso 40 str. 3 ir 4 d.);

3. pareigos patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (kodekso 57 str. 3 d.

4. pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 str. 2 d.);

5. kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklių (kodekso 128 str. 4 d.). Kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu;

6. mokymosi atostogų apmokėjimo darbdavio lėšomis (kodekso 135 str. 3 d.). Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu;

7. darbuotojų teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų. Tokie darbdaviai gali nesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jeigu darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau negu vienus metus, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ( kodekso 127 str.).


44

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Poilsio laikas - laisvas nuo darbo laikas. Jeigu kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko

reikalavimų: 1. per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo

poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;

2. ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;

3. kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų {pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandq, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų {pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos;

4. jeigu budėjimas trunka dvidešimt keturias valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip dvidešimt keturias valandas.

Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Specialių pertraukų, numatytq šio straipsnio 2 dalies l punkte, trukmę per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Poilsio diena - diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Atostogos gali bllti:

1. kasmetinės; 2. tikslinės; 3. pailgintos, papildomos. Per atostogų laikotarpį darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos). Jeigu pagal darbo teisės normas

ar darbo sutartį darbuotojui paliekamas darbo užmokestis, jis mokamas darbo užmokesčio mokėjimo terminais ir tvarka, išskyrus atostoginius, darbuotojui mokamus už kasmetines atostogas. Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų Geigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų Geigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičitĮ trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutaitį pradžios. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

1. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalyje;


45

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



2. darbo dienos komandiruotėje; 3. darbo dienos, kuriami nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių

slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;

4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos šio kodekso 137 straipsnio l dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

6. teisėto streiko laikas; 7. priverstinės pravaikštos laikas; 8. laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; 9. papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus; 10. darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir

švietimui; 11. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas

kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų. kuriais buvo įgyta teisė i visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų Geigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jlĮ; 2. tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; 3. darbovietėje taikomtĮ vasaros atostogtĮ metu; 4. mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir

studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje; 5. kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų

laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio l dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

1. nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų; 2. darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos 3. darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų; 4. darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų; 5. darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas:

1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;


46

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



2. tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų 3. darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų,

įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;

4. darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai.

Kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka. Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirti, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos.

7. APSAUGA NUO ELEKTROS Pagrindinės sąvokos: Elektros sauga (apsaugos nuo elektros) - techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų, skirtų

žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lauko, elektromagnetinio lauko, statinės elektros poveikio, žingsnio įtampos visuma.

Elektros sauga tai techninių, organizacinių normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingo ir kenksmingo elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio visuma.

Žmogus, kaip elektros grandinės dalis. Žmogaus kūnas yra laidus elektros srovei, todėl, prisilietęs prie" įtampą turinčios įrengimo dalies, jis tampa elektros grandinės dalimi. Bendra žmogaus kūno varža yra nepastovi ir priklauso nuo daugelio dalykų: elektros srovės rūšies, įtampos didumo, srovės veikimo trukmės, dažnumo, aplinkos sąlygų, žmogaus fizinės ir psichinės būsenos, t.y. raumenų audinių, kraujo apytakos sistemos, vidaus organų, nervų sistemos būklės.

Žmogaus vidaus organų ir audinių varža yra nedidelė svyruoja nuo 800 iki l 000 omų. Sausos nesužeistos odos aktyvinė varža yra 80 000-100 000 omų.

Oda, kaip matome, yra palyginti didelės varžos - ji tarsi dielektrikas, todėl tarp elektrodo ir kūno audinių susidaro ir talpuminė varža. Tačiau oda gali būti drėgna, nešvari arba sužeista - tuomet ji laidesnė srovei. Be to, esant didesnei įtampai ir tekant stipresnei srovei, oda yra pažeidžiama (pramušama) ir jos varža pasidaro lygi nuliui. Todėl skaičiuojant tenka imti blogiausią atvejį ir laikyti, kad žmogaus kūno varža lygi jo vidaus organų varžai, t.y. apytiksliai 1000 omq.

Kaip elektros srovė veikia žmogaus organizmą. Elektros srovė įvairiai veikia žmogaus organizmą: apdegina odą ir audinius, suardo ląsteles, paralyžuoja nervų sistemą, plaučius ir širdį, metalizuoja odą. Be to, degant elektros lankui, žmogų paveikia jo skleidžiami ultravioletiniai spinduliai.

Kai pažeidžiamos kūno paviršinės dalys - apdega oda, poodis, atsiranda elektros žymių, metalizacijos požymių - sakoma, kad įvyksta elektros trauma.,o kai elektros srovė sutrikdo kvėpavimą, kraujo apytaką arba nervų sistemos veiklą, - įvyksta elektros smūgis. Elektros smiigiai - gyvų audinių dirginimas, kai jais teka elektros srovė. Elektros smūgiai, priklausomai nuo padarinių, sąlyginai gali būti keturių laipsnių:

l laipsnio - konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai neprarandama sąmonė; II laipsnio - konvulsiniai raumenų susitraukimai, kai netenkama sąmonės, bet nesutrinka širdis ir

kvėpavimo organų veikla; III laipsnio - netenkama sąmonės, sutrinka širdies ir kvėpavimo organų veikla; IV laipsnio - klinikinė mirtis (sustoja kvėpavimas ir kraujotaka, nustoja veikusi širdis). Elektros šokas - sunki organizmo reakcija, sukeliama elektros srovės. Jo metu sutrinka kraujo apytaka,

medžiagų apytaka, kvėpavimas. Šokas gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių parų.


47

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Tose vietose, kuriomis žmogus prisiliečia prie įtampą turinčių dalių ir prie įžemintų daliq (žemės), grandinės varža būna didesnė, todėl, esant aukštesnei įtampai arba aukštesniam dažnumui, ten išsiskiria daugiau šilumos, ir oda apdega. Apdegimas gali būti keturių laipsnių:

I – apdegusi oda parausta; II – ant odos atsiranda pūslitĮ; III – apmiršta odos audiniai; IV – apanglėja oda, poodiniai audiniai ir kaulai.

Pavojingiausia, kai užsidega elektros lankas. Jo temperatūra siekia 4000° C. Tada gali apdegti gilesni audiniai, kraujagyslės, kaulai. Tekant organizmu elektros srovei, vyksta elektrolizė, kuri sutrikdo medžiagų apykaitą ir organizme esantį kraują suskaido į sudėtines dalis. Todėl elektros srovės veikiamos ląstelės žūva.Ypač jautrios elektros srovės poveikiui smegenų ir nervų ląstelės - jos žūva pirmiausiai. Žmogui prisilietus prie įtampą turinčil1 įrenginio dalių, ima tekėti elektros srovė. Ji paveikia visą organizmą, o pirmiausia sutrikdo elektrinę organizmo pusiausvyrą. Smegenų siunčiami signalai sutrinka ir lieka neįvykdyti. Pavyzdžiui, žmogus, paėmęs į ranką laidą, turintį įtampą, iš karto pajunta skausmą - jį krato. Jis žino, kad laidą reikia nedelsiant paleisti ir nori atgniaužti pirštus. Sąmonė veikia, tačiau rankos nervais tekanti srovė sutrikdė normalų jų darbą, ir smegenų siunčiamas signalas atgniaužti pirštus nepasiekia reikiamų raumenų. Raumenys priima signalą susitraukti ir pirštai prieš žmogaus valią spaudžia įtampą turintį laidą. Žmogus negali atgniaužti pirštų ir išsigelbėti. Gana dažnai elektros srovės trauma yra odos metalizac/ja. Užsidegus elektros lankui metalas tirpsta ir garuoja, jo garai ir lašeliai gana dažnai įsiskverbia į žmogaus odą ir ją pažeidžia. Pažeistos odos paviršius nusidažo ir sukietėja. Kai dėl šiluminio srovės poveikio oda įkaista iki 50-150'C jos paviršiuje atsiranda vadinamos elektros žymės: odos pakilimai, o kartais įtampą turinčių dalių antspaudai. Tokiu atveju pažeidžiamas tik odos paviršius, todėl pažeistos vietos neskauda. Elektroofialmija - akies viršutiniojo apvalkalo uždegimas, sukeltas stipraus ultravioletinių spindulių srauto, tada kai dega elektros lankas (trumpas sujungimas arba suvirinimo darbai).

Elektros srovės sukeliamas pavojus ypatingas tuo, kad jo negalima iš anksto pamatyti ar išgirsti, kaip

įkaitusio metalo arba artėjančios mašinos. Srovės poveikis juntamas tiktai tiesiogiai prisilietus prie įtampą turinčios įrenginio dalies. Į tai būtina atsižvelgti numatant apsaugos priemones.

Traumatizmo statistika rodo, kad mirtis nuo elektros srovės sudaro 2,7% visų mirtinų nelaimių atsitikimų. Norint teisingai parinkti elektros saugos priemones, reikia žinoti kaip vienokia ar kitokia elektros srovė gali paveikti žmogaus organizmą, kokios elektros srovės yra leistinos, nekenksmingos ir kokios pavojingos.

Kintamos elektros srovės, tekančios žmogaus organizmu, poveikis visų pirma priklauso nuo jos stiprumo ir dažnio. Kaip veikia elektros srovė nurodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Kintamos srovės poveikis žmogaus organizmui

Srovė, mA Sukeliamas reiškinys

Iki 0,1 Visais atvejais nepavojinga

0,6 – 1,5 2,0 – 3,0 5,0 – 7,0

Srovė juntama Smarkiai dreba rankų pirštai, bet netraumuoja Rankų traukuliai

8,0 – 10,0 Stipriai skauda pirštus. Atitraukti rankas nuo elektrodų labai sunku

10,0 – 15,0 Rankos paralyžuoiamos, jų negalima atitraukti nuo elektrodų, stiprūs skausmai

25,0 – 80,0 90,0 – 100,0

Paralyžuoiamas kvėpavimas. Prasideda širdies fibriliacija. Paralyžuojamas kvėpavimas, o po 3 s - ir širdis

Išanalizavus lentelę galima išskirti šias ribines elektros srovės stiprumo vertes: a) jutimo riba - mažiausias juntamas srovės stiprumas 0,6-1,0 mA;


48

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



b) atsipalaidavimo riba - mažiausias organizmu tekančios srovės stiprumas, kuriam esant žmogus pats gali atsipalaiduoti nuo elektrodų 6mA.

Elektros srovės poveikio pasekmės priklauso ir nuo žmogaus individualių savybių. Srovės, kurią vienas žmogus vos junta, kitam gali sukelti rankų paralyžių. Tai priklauso nuo žmogaus svorio ir fizinio išsivystymo, nervų sistemos ir visos organizmo būsenos. Pažymėtina, kad moterims ribinės srovės 1,5 karto silpnesnės negu vyrams, nes jos fiziškai silpnesnės.

Vienas iš pagrindinių faktorių lemiančių elektros srovės poveikio rezultatą yra jos tekėjimo trukmė. Kuo trumpiau srovė veikia tuo mažesnis ir pavojus. Organizmo varža tekant srovei, mažėja, todėl vėliau srovė gali tiek sustiprėti, kad paralyžuotų kvėpavimą. Kuo ilgiau srovė veikia, tuo didesnė tikimybė, kad širdies raumuo bus paveiktas atsipalaidavimo metu, tuo didesnė tikimybe širdžiai pereiti į fibriliacijos būseną. Nepavojingas kintamos srovės veikimo laikas - O,l s, o nuolatinės - 0,05s. 2 Lentelėje nurodytos leistinos trumpalaikės srovės ir trumpalaikės prisilietimo reikšmės.

2 lentelė. Leistinos trumpalaikės srovės ir trumpalaikės prisilietimo reikšmės

Srovės trukmė, s 0,2 0,5 0,7 1,0

Leistina srovė, mA 250 100 75 65

Leistina prisilietimo įtampa, V 175 100 80 75

Nuo srovės kelio taip pat priklauso sužalojimo sunkumas. Pavojingiausia, kai srovės tekėjimo

kryptis sutampa su organizmo išilgine ašimi. Pavojingiausiu keliu laikoma dešinioji ranka - kairioji koja, nes srovė teka per gyvybiškai svarbius organus. Jei srovė eina iš rankos į ranką arba iš galvos į kojas ir pasiekia krūtinės ląstą, gali sukelti šoką. Kitos, trumpesnės ir neinančios šiuo keliu srovės, nėra mirtinos.

Jeigu dirbantis prie elektros yra susikaupęs ir žino, kokios gali būti pasekmės, tai elektros srovės poveikis būna žymiai silpnesnis, nei netikėto smūgio atveju

Srovės poveikis žmogaus organizmui priklauso ir nuo aplinkos sąlygų: Oro drėgmės; Temperatūros; Dulkių patalpose.

Bendros organizacinės priemonės Elektros įrenginiai yra pavojingi ne tik juos aptarnaujančiam personalui, bet ir kitiems asmenims, kurie

gali prisiliesti prie įtampą turinčių dalių arba neleistinu atstumu priartėti prie jų. Dirbti veikiančiuose įrenginiuose galima tik gavus leidimą ir įvykdžius organizacines bei technines

priemones, kuriomis užtikrinamas darbo saugumas, ir nemažiau kaip dviem asmenims. Organizacinės priemonės, kuriomis užtikrinamas saugus darbas veikiančiose

elektros įrenginiuose: a) darbų įforminimas potvarkiu arba paskyra; b) leidimas dirbti; c) priežiūra darbo metu; d) d )darbo pertraukų, perėjimų į kitas darbo vietas ir darbo pabaigos įforminimas; e) eksploatuojančios organizacijos leidimas atklikti darbus.

Oro linijų pavojingų zonų pločiai nuo kraštinio laido, kai įtampa neaukštesnė kaip: 20 kV -10 m; 20-35 kV -15 m; 35-110 kV -20 m;


49

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



150-330 kV -25 m; 400-500 kV - 30 m. Kabelių linijos apsaugos zona - žemės ruožas nuo kraštinitl linijų po !m, o į pastatų pusę- 0,6m nuotoliu.

Jeigu linija povandeninė, tai apsaugos zona po 100m iš abiejų pusių. Dirbant apsauginėse zonose mašinomis, mechanizmais, leidžiama prie įtampą turinčių srovinių dalių

priartėti atstumais, ne mažesniais kaip: iki 1000 V įtampos - 1,5 m; aukštesnės kaip 1000 V iki 35 kV įtampos -2,0 m; aukštesnės kaip 35 kV iki 11OkV įtampos -4,0 m; aukštesnės kaip 110 kV iki 330 kV įtampos -6,0 m; aukštesnės kaip 330 kV iki 400 kV įtampos - 9,0 m.

Darbai elektros perdavimo apsaugos zonoje paprastai leidžiami tik po to, kai šią liniją eksploatuojanti

organizacija visiškai išjungia įtampą Elektrotechninis personalas apsaugos nuo elektros kvalifikacijos požiūriu skirstomas tris

kategorijas: aukštos kvalifikacijos (AK); vidurinės kvalifikacijos (VK); pradinės kvalifikacijos (PK).

Apsaugos nuo elektros būdai ir priemonės Apsaugoti žmogų nuo pavojingų ir kenksmingų elektros sroves poveikių galima šitaip: Pažeminus įtampą; Naudojant papildomą arba dvigubą izoliaciją; Įžeminus arba įnulinus elektros įrenginių srovei laidžius korpusus; Kontroliuojant įtampą ar srovę; Naudojant garsinę ir vizualinę signalizaciją; Naudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones; Naudojant signalines spalvas ir ženklus.

Elektros įrenginiai saugumo nuo elektros srovės atžvilgiu skirstomi pavojingus ir nepavojingus, žemos ir aukštos įtampos elektros įrenginius.

Papildomos arba dvigubos izoliacijos naudojimas Pagrindinė izoliacija - tai srovinių dalitl izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo pavojingo

elektros srovės poveikio. Papildoma izoliacija - tai nepriklausoma izoliacija, papildanti pagrindinę izoliaciją, kuri apsaugo

nuo pavojingo elektros srovės poveikio, kai pažeidžiama pagrindinė izoliacija. Dviguba izoliacija tai izoliacijų, kurias sudaro pagrindinė ir papildoma izoliacijų sistema. Dviguba izoliacija žymima ženklu.

Pagal saugojimą nuo elektros srovės poveikio elektrotechniniai gaminiai priskiriami vienai iš šių klasių:

0 klasė 01 klasė 1 klasė 2 klasė 3 klasė

Elektrotechniniai gaminiai yra saugomi ir įvairiais apsauginiais apdangalais. Elektros įrenginių eksploatavimo sąlygos turi atitikti jų apsaugos apdangalais nuo kitų kūnų patekimo per


50

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



apdangalą į gaminio vidų, prisilietimo žmogaus kūno dalimis prie įtampą turinčių srovinių dalių, taip pat vandens per apdangalą patekimo į gaminio vidų laipsnį. Apsaugos laipsniai žymimi tarptautiniu žyminiu "D?" ir po jo esančiais dviem skaitmenimis.

Įžeminimas ir įnulinimas. Apsauginis įžeminimas - tai elektros įrenginių srovei laidžių korpusų sujungimas

elektros grandine su "Žeme", siekiant apsaugoti žmogų nuo srovės, kurią sukelia atsitiktinai atsiradusi įtampa tarp šio korpuso ir žemės. Įžeminimo gnybtas žymimas Atsiradus įtampai ant įrenginio konstrukcinės dalies, didesnioji srovės dalis teka per įžeminimo įrenginį, nes palyginus su žmogaus varža, jo varža žymiai mažesnė. Apsauginio įžeminimo tikslas - sumažinti prisilietimo įtampą iki nepavojingo dydžio.

Įžemintuvai yra dirbtiniai Qie specialiai įrengiami įžeminti) ir natūralūs (žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrenginiai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos).

Apsauginis įnulinimas - tai srovei laidžių korpusų bei kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu tašku. Žymimas O. Jo paskirtis - pramušimą į korpusą paversti faziniu trumpu sttjungimu, kurio metu pradeda veikti apsauginiai automatai ir sudegusi fazė išjungiama iš tinklo.

Įžeminimas ir įnulinimas patikimai apsaugo žmogų nuo prisilietimo įtampos. Apsaugos priemonės Apsaugos priemonėmis vadinami kilnojami ir kiti įtaisai, bei įrenginiai, skirti elektros įrenginiuose

dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovės. Visos apsaugos priemonės skirstomos į:

1. pagrindines apsangos priemones. Pagrindinėmis patikimai išlaiko dalis, turinčias įtampą. Apsaugo priemonėmis elektros įrenginio darbo įtampą oir kuriomis leidžiama liesti dalis, turinčias įtampą.

2. papildomas apsaugos priemones. Papildomos apsaugos priemonemis vadinamos tos, kurios kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis naudojamos papildomai apsaugoti nuo elektros srovės

Kiekvienas asmuo, prieš naudodamasis apsaugos priemone, turi įsitikinti, kad ji yra išbandyta ir patikrinta, ar jos paskirtis atitinka naudojimo sąlygas.

8. GAISRINĖ SAUGA Degimas Gaisras - tai sudėtingas fizikinis bei cheminis reiškinys, kuris dažnai padaro daugybę materialinių nuostolių,

sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Degimui reikalingos trys sąlygos: degi medžiaga, įsiliepsnojimo šaltinis ir deguonis. Gaisrinės saugosprofilaktika:

1. Darbo vietose ar šalia jų gali būti sandėliuojamas tik toks degių ir savaiminio įsiliepsnojimo medžiagų kiekis, koks reikalingas konkretiems darbams vykdyti.

2. Gaisro gesinimo priemonės turi būti tinkamos ir visada paruoštos naudoti. 3. Objektuose turi būti įrengti specialūs gaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo

priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų privalo būti kompaktiškai sukabinti gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, nedegaus audeklo gabalas, dėžėje supiltas smėlis arba serbentas, statinėje vanduo.

4. Ugnies gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.

5. Ugnies gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o jo ženklinimas privalo atitikti LST P


51

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



1447:1997 reikalavimus. Draudžiama naudoti gesintuvus, kurie neatitinka LST EN 3 standartų serijos reikalavimų ir kurių gesinimo medžiagos galiojimo laikas yra pasibaigęs.

6. Gesintuvai, gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami pagal gamintojo arba gesintuvus pripildžiusios įmonės numatytus terminus, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus.

7. Gesintuvus reikia: 1) laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose. apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių

poveikio, ne arčiau kaip l m nuo šildymo prietaisų; 2) gesintuvų vietoje paliekamas standartinis gaisrinės saugos ženklas "Gesintuvas"; 3) kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindq iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos

durys netrukdytų paimti gesintuvo; 4) statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jq, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų,

laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose; 5) gaisrinių čiaupų spintelės turi būti pažymėtos raidėmis GČ arba užrašu "Gaisrinis čiaupas"; 6) laikyti taip, kad matytųsi užrašai; 7) išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų evakuoti žmones; išdėstyti taip, kad atstumas nuo galimo

gaisro židinio iki gesintuvų laikymo vietos būtų ne didesnis kaip: 20 m - visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose; 15 m - A, B kategorijos patalpose; 30 m - C kategorijos patalpose; 40 m - D kategorijos patalpose; 60 m - E kategorijos patalpose. 8. Visos gaisro gesinimo priemonės turi turėti instrukcijas jų panaudojimui. 9. Visi darbuotojai turi būti apmokyti naudotis gaisro gesinimo priemonėmis. Apmokymai turi būti

periodiškai kartojami. 10. Gaisro atvejui turi būti sudarytas ir iškabintas veiklos ir evakuacijos planai. 11. Evakuacijos keliai turi būti pažymėti ir neužstatyti.

Gesintuvų tipo ir skaičiaus parinkimas:

1. Nešiojamieji gesintuvai turi atitikti LST EN 3 standartų serijos reikalavimus. 2. Nustatoma galimo gaisro klasė ir žymėjimas: A klasė-kietųjų (dažniausiai organinių) medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarant

įkaitusioms anglims; B klasė- skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjq medžiagų gaisrai; C klasė-dujų gaisrai; D klasė- metalų gaisrai.

3. Gesintuvo tipo parinkimas pagal galimo gaisro klasę: Xxx lentelė.

Gaisro klasė

Ugnį gesinanti medžiaga

Vanduo Putos Dujos Milteliai

ABC tipo BC tipo D tipo

A + + - ++ - -

B - ++ + - ++ -

C - - + - ++ -

D - - - - - ++


52

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Žymėjimas: “++” – veiksmingiausias panaudojimas; “+” – tinka “-“ – netinka

Gaisro atveju privaloma: 1. Nedelsiant pranešti apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. 2. Informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakavimą. 3. Nedelsiant pradėti gesinti gaisrą turimomis gesinimo priemonėmis. 4. Iškviesti į gaisravietę objekto (skyriaus) vadovaujančius darbuotojus. 5. Imtis priemonių, apsaugosiančių gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų,

elektros srovės poveikio, apsinuodijimo ir nudegimų. 6. Gesinant gaisrą aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrenginius, kurie gali perkaisti. 7. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas privalo juos informuoti apie technologinį procesą ir

specifines degančio objekto savybes, taip pat apie sprogstamų, lengvai užsidegančių ir degių skysčių, nuodingų, radioaktyvių medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą.

8. Gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti.

9. Skirti transportą, reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę. 10. Pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą.


9. TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS TEORINĖMS ŽINIOMS TIKRINTI IŠ DARBUOTOJŲ

SAUGOS IR SVEIKATOS SRITIES

9.1 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso II skyriaus l dalis, II dalies 5 skirsnis.

3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.

6. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386.

7. Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160.

8. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913.

9. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28

d. nutarimu Nr. 487, 1-V skyriai.

10. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam

darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240.

11. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276.

12. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.Al-457/V-961.

13. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu

Nr. Al-266/V-575.

14. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102.

15. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.Al-331.

16. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233.

17. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95.

18. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23

d. įsakymu Nr. Al-293/V-869.

19. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A 1-21 0.

20. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/Al-241.

21. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.Al-502.

54

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



22. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262.

23. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l_m. liepos 24 d. įsakymu

Nr. 97/406. 24. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406, 1-IV skyriai.

25. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.A 1-103/V-265, II-X skyriai.

26. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2

d. įsakymu Nr.Al-55/V-91, II-VII skyriai.

27. Darbo su asbestu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546, II-V; VII-XII skyriai.

28. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100, 1-III skyriai.

29. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 11-VI skyrių bendrieji reikalavimai.

30. Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301, 13 priedas.

9.2 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

l. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso II skyriaus l dalis, 11dalies 5 skirsnis. 3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 4. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. 5. Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymas. 6. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. 7. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu

Nr.1386. 8. Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160. 9. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913 .. 10. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, 1-V skyriai. 11. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam

darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240.


55

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



12. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276.


14. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266/V-575.

15. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102.

16. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.Al-331. 17. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233. 18. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95. 19. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio

23 d. įsakymu Nr. Al-293/V-869. 20. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/Al-210.

2 l. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/Al-241.


apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.A!-502.

23. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A 1-262.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406.

25. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406, 1-IV skyriai.

26. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr.Al-!03/V-265, 11-X skyriai.

27. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.Al-55/V-91, 11-VII skyriai.


Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546, 11-V; VII-XII skyriai.

29. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. l-l 00, 1-III skyriai.

30. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo


56

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 11-VI

skyrių bendrieji reikalavimai.



9.3 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai


2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso II skyriaus l dalis, 11dalies 5 skirsnis.




6. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386.

7. Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160.

8. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913.

9. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487, 1-V skyriai.


darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos




12. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.Al-457/V-961.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266/V-575.

14. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102.

15. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.A 1-331.

16. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233.

17. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95.

18. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Al-293/V-869.

19. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės


20. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A 1-241.


57

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



21. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.Al-502.


socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-262.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406.

24. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.Al-103/V-265, 11-X skyriai.

25. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010

m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100, I-III skyriai.

26. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 11-Vl skyrių bendrieji reikalavimai.


sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, 13 priedas

9.4 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.


3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. 4. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386.

5. Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160. 6. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m.

rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913.

7. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487.

8. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos



Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. AI-276.

10. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.AI-457/V-961. 11. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201 l m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266/V-575.

12. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. l 02.

13. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.Al-331.


58

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”





15. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr.95.


socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. AI-293/V-869.


apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/Al-210. I8. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A 1-241.


apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.Al-502. 20. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-262. 21. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406.

22. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001

m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406, 1-IV skyriai. 23. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr.Al-103/V-265, II-X skyriai. 24. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2

d. įsakymu Nr.AI-55/V-91, 11-VII skyriai. 25. Darbo su asbestu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546. 26. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro

201 Om. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 1-Ill skyriai. 27. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, II-VI skyrių

bendrieji reikalavimai. 28. Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos


9.5 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto dirbančio II ir III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

l. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.




59

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”






d. nutarimu Nr. 487.

8. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui

į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240.

9. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. A 1-2.

10. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.Al-457N-961.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266N-575.

12. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102.




ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233.




socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. Al-293N-869.

17. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/Al-210.


apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/Al-241.


20. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262.

21. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu Nr.

97/406.

22. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 97/406, 1-IV skyriai.

23. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu

Nr.A 1-103N-265, 11- X skyriai.

24. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu


60

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Nr.Al-55/V-91, Il-Vll skyriai.

25. Darbo su asbestu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546.


m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100, 1-Ill skyriai.

27. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, II-VI skyrių

bendrieji reikalavimai.

28. Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu r.301, 13 priedas.

9.6 Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto dirbančio III grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

l. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.




Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. l60.



d. nutarimu Nr. 487.




m. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276.


11. Įmonių da r buotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. Al-266/V-575. 12. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102. 13. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos






įsakymu Nr. Al-293/V-869.


61

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”






apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-24 l.



20. 20. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-262.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu

Nr. 97/406.

22. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.Al-103N-265, 11-X skyriai.

23. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 20 l

Om. kovo 30 d. įsakymu Nr. l- l 00, 1-III skyriai.


departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasa r io 18 d. įsakymu Nr. 64, 11-VI skyrių bendrieji reikalavimai.


sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu r.301, 13 priedas.

9.7 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai

l. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. 4. Pavojingų da rbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386. 5. Papildomų ir specialių pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos


rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913. 7. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28

d. nutarimu Nr. 487. 8. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam


valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240. 9. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276. 10. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.Al-457N-961. 11. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.


62

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



Al-266N-575. 12. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo



socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.Al-331. 14. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo




įsakymu Nr. Al-293N-869. 17. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/Al-210. 18. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/Al-241. 11. Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės


12. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262.

13. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 200 l m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406.

14. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. 97/406, l-IV skyriai. 15. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.Al-103/V-265, II-X skyriai.

16. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu

Nr.Al-55/V-91, II-VII skyriai.


Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184/V-546.

18. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 20 l Om. kovo 30 d. įsakymu Nr. l-l 00, I-III skyriai.

19. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, II-VI skyrių bendrieji reikalavimai.



9.8 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II ir III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse mokymo programai


63

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”




2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.



6. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014

m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913.

7. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487.

8. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo



Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276



apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266/V-575.



13. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.A 1-331.




socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Al-293N-869.



18. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A!-241.



socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A 1-262. 21. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu

Nr. 97/406. 22. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406, 1-IV skyriai.


64

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



23. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.Al-103N-265, 11-X skyriai.

24. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.Al-55N-91, 11-VII skyriai.


Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. Al-184N-546. 26. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010

m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100, 1-III skyriai.


departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 11-VI skyrių bendrieji reikalavimai.



9.9 Darbdavio įgalioto asmens, atliekančio darbnotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas 111 grupės ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programai



3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. 4. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386.



rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913. 7. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28

d. nutarimu Nr. 487. 8. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam







apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.

Al-266/V-575.








65

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”






socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Al-293/V-869.

17. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/Al-210.

17. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/Al-241.


apsaugos ir darbo ministro 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.Al-502. 19. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262. 20. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu

Nr. 97/406. 21. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.Al-103/V-265, Il-X skyriai.


m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100, I-III skyriai. 23. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, Il-Vl skyrių bendrieji reikalavimai.


sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301, 13 pdedas.

9.10 Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programai

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso II skyriaus l dalis, II dalies 5 skirsnis

3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas..





Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160.

8. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.913, I-Jll skyriai.


d. nutarimu Nr. 487, 1-Jll skyriai.





66

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



11. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. Al-276.

12. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.Al-457N-961.


apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. Al-266N-575.


ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102

15. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.Al-331.


ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233


67

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



PRIEDAI


68

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



1 priedas

(Pranešimo apie įvykį darbe forma)

______________________________________ (įmonės pavadinimas)

______________________________________ (įmonės kodas, buveinės adresas, kiti duomenys)

Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam

__________________________ skyriui

PRANEŠIMAS APIE ĮVYKĮ DARBE _______________Nr. ______

(data) _________________________ (dokumento sudarymo vieta)

1. Nukentėjo ....................., iš jų žuvo ................., sunkiai sužaloti ............ darbuotojai (asmenys).

2. Nukentėjo, žuvo .......................................................................................................................................... (vardas, pavardė, profesija, pareigos, sužalojimo pobūdis)

.........................................................................................................................................................................

3. Įvykio laikas – ............ m. ......................... d. ........ val. ..... minutės. Atliekamo darbo pobūdis:

.........................................................................................................................................................................

4. Įvykio vieta, jos adresas ir aplinkybės .........................................................................................................

.........................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................

5. Įmonės vadovas ..........................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................... (vardas, pavardė, pareigos, telefonas, faksas, el. paštas)

6. Apie įvykį pranešė ......................................................................................................................................... (asmens, perdavusio pranešimą, vardas, pavardė, pareigos, telefonas)

7. Pranešimą priėmė ......................................................................................................................... (data, laikas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojo vardas, pavardė) (asmens, priėmusio pranešimą, parašas)*

8. Įvykį darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius* ...................................................... (pareigos, vardas, pavardė)

........................................................................................................................................................... _____________________ * Pildoma / pasirašoma Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje.


69

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



__________________________

2 priedas

AK Forma N-1

NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE

AKTAS

Nr. (data)

(dokumento sudarymo vieta)

↑ ↑ Pakenkimas sveikatai: Lengvas – 1 Sunkus – 2 Mirtinas – 3

Nukentėjusių asmenų skaičius

1. Įmonės, kurios darbuotojas nukentėjo nelaimingo atsitikimo darbe (toliau – n. ats.) metu, pavadinimas ir duomenys: _____

(įmonės pavadinimas)

1.1. buveinės adresas , pašto indeksas LT -

1.2. telefonas , faksas , el. paštas , įm. kodas

1.3. ekonominė veikla 1 2 (įrašyti)

1.4. darbuotojų skaičius įmonėje (įrašyti)

iš jų - dirbančių pavojingus

darbus (įrašyti)

1.5. įmonės atskiro padalinio, kuriame įvyko n. ats., pavadinimas

(įrašyti)

2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (pareigos, vardas, pavardė) (asmens kodas)

3. Nukentėjęs darbuotojas (vardas) (pavardė) (asmens kodas)

3.1. namų adresas, telefonas (įrašyti)

3.2. pilietybė (įrašyti)

3.3. užimtumas (įrašyti)

3.4. amžius (įrašyti)

3.5. lytis (įrašyti)

3.6. profesija, pareigos pagal darbo sutartį

(įrašyti)

3.7. darbo sutarties sudarymo data ir darbo trukmė įmonėje m. d.


70

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



(mėnesiais) (įrašyti)

(įrašyti trukmę)

4. Nelaimingas atsitikimas įvyko

m. d. val. min. (metai) (mėnuo) (diena) (val.)

metų savaitė (įrašyti einamųjų metų savaitės numerį)

4.1. nuo darbo, kurį atliekant įvyko n. ats., pradžios val. min.

4.2 savaitės diena , pamainos trukmė: nuo val. min. iki val. min. 1 2

4.3. sveikatos pakenkimo diagnozė

(įrašyti)

4.4. sužalota kūno dalis (įrašyti)

4.5. sveikatos pakenkimo pobūdis (įrašyti)

4.6. neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų medžiagų: pagal 1

pažymą Nr. , išduotą

, rasta 2

(įrašyti įstaigos, pateikusios pažymą, pavadinimą, buveinės adresą, telefoną) (data)

(medžiagų pavadinimas, kiekis kraujyje, biologinėse terpėse, matavimo vienetas)

5. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės 1

2

3

4

*a

*b

*c

*d

*e

*f

*g

*h

*i

*j

*k

*l

*m

*n

*o

*p

*r

(tęsinys nepateikiamas/pateikiamas (nereikalinga išbraukti) akto _____ priede)

6. Darbo aplinka * (įrašyti)

7. Nukrypimas nuo įprastos būklės * (įrašyti)


71

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



8. Kontaktas ir sužeidimo pobūdis * (įrašyti)

9. Sveikatos pakenkimo pobūdžio materialusis veiksnys * (įrašyti)

10. Veiksniai, lėmę sužalojimą 1* 2* (įrašyti)

11. Nelaimingo atsitikimo priežastys 1

*

2

*

3

*

*a

*b

*c

*d

*e

*f

*g

(pagal svarbą išvardijamos priežastys, nurodant pažeidimo ryšį su atsitikimu ir nesilaikytų norminių teisės aktų pavadinimus, juos priėmusias ar tvirtinusias

institucijas, pasirašymo datas, straipsnius, punktus ir pateikiant reikalavimų tekstą ar nuorodą į priedą su tekstu)

12. Nelaimingo atsitikimo tyrimas: pradėtas m.

d.

val.

baigtas m.

d.

val.

*a

*b *c

Nelaimingą atsitikimą tyrė (nuostatuose numatytais atvejais):

*d

(Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus pareigos, parašas, vardinis spaudas, vardas, pavardė, telefonas)

darbdavio atstovas

*e

(pareigos, parašas, vardas, pavardė, telefonas)

darbuotojų atstovas *f (pareigos, parašas, vardas, pavardė, telefonas)

Dalyvavo:

(įmonė, pareigos, parašas, vardas, pavardė, telefonas)



72

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”





Nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus sudaro

(lapų sk.) (dokumentų arba jų grupių pavadinimai, priedų numeriai, lapų skaičius)

Su tyrimo dokumentais susipažinau:

Įmonės vadovas (darbdaviui atstovaujantis asmuo) *g (pareigos, parašas, vardas, pavardė, data)

A. V.

Dokumentus gavau:

Nukentėjęs darbuotojas (nukentėjusiojo darbuotojo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas)

*h

(giminystė, parašas, vardas, pavardė, namų adresas, telefonas, gavimo data arba akto (dokumentų) išsiuntimo data ir registravimo numeris)

__________ *Koduojama Valstybinėje darbo inspekcijoje


73

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



3 priedas

Pažymos apie traumos sunkumą forma

______________________________________ (asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)

PAŽYMA APIE TRAUMOS SUNKUMĄ _____________ Nr. __________

(data)

______________________________________ (dokumento sudarymo vieta)

__________________________ (įmonės, įstaigos, kuriai išduodama pažyma,

__________________________ pavadinimas, buveinės adresas)

Nukentėjusysis (-ioji) ___________________________________________________ (vardas, pavardė, amžius)

į __________________________________________________________________________ (ligoninė, poliklinika, skyrius)

atgabentas (-a) _______________________________________________________________ (data, val., min.)

Diagnozė___________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________

(traumos pobūdis)

Vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro

2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 397 (Žin., 2001, Nr. 64-2377), nurodytoji trauma

_________________________________________________ prie sunkių. (priskiriama, nepriskiriama – įrašyti)

Skyriaus vedėjas (Vyriausiasis gydytojas) _______________ ___________________________

(parašas) (vardas, pavardė) Gydantis gydytojas ________________ ___________________________

(parašas) (vardas, pavardė)

A.V.


http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=145595&b=

74

www.somo.lt


UAB “SOMO LT”



______________________ (telefonas)


4 priedas

(Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnalo forma)

_____________________________________________________________________________________ (įmonės pavadinimas, kodas)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE, INCIDENTŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AKTŲ REGISTRAVIMO

ŽURNALAS

Įrašų Nelaimingo Nelaimingo

atsitikimo darbe

Nelaimingų atsitikimų darbe aktai ir

registravimo datos Nuostatų

punktas, kuriuo Nukentėjusiojo

vardas, pavardė, Nelaimingo

atsitikimo darbe, Nelaimingo

atsitikimo darbe,

Sužalojimo diagnozė ir

priežastis, dėl

eil.

Nr. atsitikimo

darbe, incidento

data

rūšis (lengvas, sunkus, mirtinas,

grupinis), incidentas

N-1 N-2

inci

den

tas vadovaujantis

nutrauktas įvykio tyrimas

asmens kodas, profesija

incidento vieta incidento aplinkybės (trumpai)

kurios įvyko nelaimingas

atsitikimas darbe arba incidentas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

PROFESIONALUS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS,

GAISRINĖS IR CIVILINĖS SAUGOS PASLAUGŲ TEIKIMAS

ĮMONĖMS

Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų rinkinio rengimas atsižvelgiant

į įmonės vykdomą veiklą, darbuotojų pareigybes bei naudojamus įrenginius

darbams atlikti;

Gaisrinės ir civilinės saugos dokumentų rengimas atsižvelgiant į įmonės

darbo aplinką bei patalpas;

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės

veiklos rūšių įmonėse, mokymo organizavimas;

Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų

saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse,

mokymo organizavimas;

Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens

mokymo organizavimas;

Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų priešgaisrinės saugos mokymas;

Profesinės rizikos vertinimo organizavimas;

Deklaracijos, apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje,

užpildymas;

Periodinių paslaugų teikimas darbų saugos srityje.

Documents

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS MOKYMŲ DALIJAMOJI … · 2018-02-24 · 2.1 Įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiriantys subjektai ... Darbuotojų