Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, · PDF file249 Kalikstas Kasakauskis: Lietuvił bendrinºs kalbos konjunktßra Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions,

249 K a l i k s t a s K a s a k a u s k i s :

L i e t u v i ø b e n d r i n ë s k a l b o s

k o n j u n k t û r a

Diskusijos, apþvalgos, pastabos(Discussions, Surveys, Notes)

250 Archivum Lithuanicum 4

251 A n o t e o n murinas

i n O l d L i t h u a n i a n

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 4, 2 0 0 2

I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Pietro U. DiniUniversità di Pisa

A note on murinas in Old Lithuanian

In their edition of the Old Lithuanian Cathechism of Daukða Vida Jakðtienë andJonas Palionis (1995)1 transcribed the original <Msrinni> (see p. 83, line 6, 17) asMsrinni and repeated the same transcription in the Þodþiø formø rodyklë: muriná adj.a. sg. m. 617 (see p. 686, line 7).

A similar adjective does actually exist in Old Lithuanian (e.g.: marinas -à f. adj.�µchmuãig� [cf. LKRÞ2 II 110]; mur¸yñµki / aethiopieus. murinas in Sirvydas� oldestvocabulary3) but it is normally attested as an -o stem (marinas, not *murinis!) andnormally written with only one <n>4.

The passage of DK (1595, 6) in which the single occurence of this word appearsis the following: Jog tokiemus nÙ pi-//g[e]µN paiøkimà µawo: // kaip Msrinni i¾du-//màatmainiT. It corresponds to the Polish text of Jakób Ledesma given below: iê nie mniey// im trudno zwycêay µwoy // niêli Murzynowi cêar-//noúã µw± odmieniã5.

1 Cf. Vida Jakðtienë, Jonas Palionis, Mikalo-jaus Daukðos 1595 metø Katekizmas. Kate-chismus von Mikalojus Daukða vom Jahre1595. Bibliotheca Baltica, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidykla, 1995 (further�DK 1595).

2 Wörterbuch der litauiµchen Schriftsprache [...]2(L�Pa). Lietuviø raðomosios kalbos þody-nas, lietuviðkai-vokiðka dalis 2(L�Pa), su-darë M. Niedermann�as [...], Heidelberg:Carl Winter Universitätsverlag, 1951(further�LRKÞ 2).

3 Cf. Senasis Konstantino Sirvydo þodynas(fotografuotinis leidimas), parengëKazys Pakalka, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas, 1997,

191; Pirmasis lietuviø kalbos þodynas.Konstantinas Ðirvydas: Dictionarium triumlinguarum (fotografuotinis leidimas),parengë Kazys Pakalka, Vilnius:Mokslas, 1979, 182 (further�PLKÞ).

4 The writing of a double consonant is,however, typic for Old Lithuanian textsfrom Prussia.

5 Cf. Ernst Sittig, Der polnische Katechismusdes Ledesma und die litauischen Katechis-men des Daugßa und des Anonymus vomJahre 1605 nach den Krakauer Originalenund Wolters Neudruck interlinear herausge-geben, Göttingen: Vandenhoeck & Rup-recht, 1929, 10; Jakðtienë, Palionis 1995,464 .


A comparison of the two texts shows that the right way to transcribe the Lith.original <Msrinni> should be Msrin[u]i, i.e. as a noun (not an adjective) and as adat. sg. (not acc. sg.) presupposing a nom. sg. marinas s. m.6 This noun is wellattested (e.g. marinas -o s. m. �Mohr, Neger, Nigger� [cf. LKRÞ 2 110]; mur¸yn /aethiops, maurus. murinas) in the third edition of Sirvydas� Dictionarivm TrivmLingvarvm (cf. PLKÞ 182). It is precisely an ethnonym (as in the Old Polish source)meaning �a Moor; the Moors�.

My simple explanation is that in the passage of DK quoted above the expectedgrapheme <u> of the ending was confused with <n> already by the typesetter. Andall the later editors of the Cathechism repeated this mistake mechanically insteadof emending it. In fact one can observe the same writing <Msrinni> in Wolter (1886n.v.)7, Gerullis (1927, 120), Sittig (1929, 10) and finally in Jakðtienë, Palionis (1995).Nevertheless I want to point out that a correct transcription is given in LKÞ VIII 416s.v.: �Marinui juodumà atmainyt�.

* * *

Starting from the above mentioned remark concerning Daukða�s Cathechism Ishould like to call attention to the usage of the word murinas in Old Lithuanian. Thedata offered by the Concordances of Old Lithuanian Texts prepared by the Institute ofLithuanian Language will support this investigation8.

The noun occurs once in the plural also in Daukða�s major work PoµtillaCatholicka (= DP) in a passage in which, listing many peoples, Daukða (followingJakob Wujek�s original Polish text) shows a rather precise knowledge of the varietyof European peoples, whereas he simply divided all the non-European into Moors,Indians and innumerable others not mentioned, DP 45740: Hißpó=nu / Wùach³ /Francs¸³ / Angliku / S¸ót³ / Wókieçi³ / Çiåk³ / Vngsru / Lµk³ / S¸wæd³ / Dûnçiku /Msrin³ / Indión³ / ir kit³: néµuµkaitomu tautu9 (cf. Wujek 1590, 48440: Hißpanow,Wlochow / Francu=¸ow / Anglow / S¸otow, Niemcow / C�echow / W²grow / Polakow /S¸wedow / Duñc�ykow / Mur¸ynow / Indianow / y inßych ro¸lic�nych narodow

6 No mention of this minor error in thetranscribed Lith. text is to be found inthe reviews of Jakðtienë and Palionis�work, cf. Giedrius Subaèius, �Naujaspirmosios lietuviðkos LDK knygos leidi-mas�, RBl 2, 1996, 77-83; Juozas Kara-ciejus, �M. Daukðos 1595 metø Kate-chizmas�, Blt 32(1), 1997, 131-132.

7 Wolter�s text was reprinted by Gerullis, cf.Jurgis Gerullis, Senieji lietuviø skaitymai 1.Tekstai su ávadais, Kaunas: Lietuvos uni-

versiteto leidinys, 1927, 119: �Pagal ðá[i.e. Wolter] leidimà iðtraukas duodu�.

8 This very important scientific program(1996-2005) is sponsored by theLanguage Commission of the Republicof Lithuania. I thank Ona Aleknavièienëand Saulius Ambrazas for submittingme this information.

9 Cf. also Birþiðka Mykolas, Daukðos Postilë.Fotografuotinis leidimas, Kaunas: LietuvosUniversiteto leidinys, 1926, 457.

253 A n o t e o n murinas

i n O l d L i t h u a n i a n

wµchodnych y ¸achodnych)10. The word in this passage has been registered byKudzinowski (1977, 466) under the entry murinas sg. although it is the onlyoccurrence in the text.

The same criterion has been followed also by Dominykas Urbas11 for thesingle occurrence in Maþvydas: Murinu �eme // iµchties µawas r±nkas Diewopi(Mþ 29211).

Bretkûnas offers some occurrences of the noun as well, only in the plural form,i.e.: Antras wanduo... teka aplinkui wiµs¼ S¸em¼ murin» (BB12 1 Moz 2,13). Two morecases occur in the New Testament13: Iµchmintingi ataâo iµch Msrin» áemes ing Jeruµalem(BB Mt 2,1), Mes regeiom io S¸waigµde Msrin» áemeie (BB Mt 2,2); both of them havebeen corrected as Rit¾14. Chylinski�s Bible gives two examples of this noun in nom.sg. and gen. pl.15 (cf. ApD 8, 27: Kieles tada ir nuejo: ó ßtey, Murânas, Dwaronis irDidis Ponas Candaces Karalenes Murynu, kurµey buwo and cieùa jos µkorba, kurµeyatwa¸awo Jeru¸alen meùµtus16). Finally a plural form is also to be found in themanuscript of Lukauskas� Omelies, i.e.: Ziamy Murinu17.

All the examples gathered point out that in Old Lith. texts marinas sm. occurredmuch more frequently in the plural. Nevertheless there are known at least twoattestations in the singular as well (Daukða, Sirvydas). It is interesting to observe,

10 Cf. Mikalojaus Daukðos 1599 metø Postilëir jos ðaltiniai, parengë Jonas Palionis,Vilnius: Baltos lankos, 2000.

11 Dominykas Urbas, Martyno Maþvydoraðtø þodynas, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla, 1996, 233.

12 Biblia tatai eµti Wiµsas SchwentasRaµchtas, Lietuwiµchkai pergulditas perJan¼ Bretkun¼ Lietuwos Plebon¼Karaliaucziuie (manuscript; 1590;further�BB).

13 Cf. [Jonas Bretkûnas,] NAVIASTESTAMENTAS. Ing Lietuwiµchk¼Lieµ¸uwÓ perraµchitas. per Ian¼ Bretkun¼Labguwos Plebona. 1580 (Quoted from:NAVIAS TESTAMENTAS Ing Lietu-wiµchk¼ Lieµ¸uwÓ perraµchitas. per Ian¼Bretkun¼ Labguwos Plebona. 1580. DASNEUE TESTAMENT in die litauischeSprache übersetzt von Johann Bretke, Pastorzu Labiau 1580. Faksimile der Handschrift,Band 7 und 8, Labiau i. Pr. 1580, hrsg.von Jochen D. Range, Friedrich Scholz,Paderborn etc., 1991, 6v.

14 Bretkûnas also knows the noun murinka:Schita iokeµµi brolio wedançio Murinka /tatai eµti i¾da marçe ([Jonas Bretkûnas,]

POSTILLA Tatai eµti Trumpas ir PraµtasIµchguldimas Euangeliu [...]. IµµpaudeKaraliauçiuie Iurgis Oµterbergeras.M¿ta Pono 1591, 190, 15-16); wedançioing moteri Murinka / merga i¾da ([JonasBretkûnas,] POSTILLA tatai eµti Trumpasir Praµtas Iµchguldimas Euangeliu [...].Iµµpauµta Karaliauçiuie / IurgioOµterbergero. M¿ta Pono 1591, 383, 14).According to Skardþius� Die slavischenLehnwörter im Altlitauischen (Kaunas:Spindulys, 1931) this word occurs alsoin BB 4 Moz 12,1.

15 Cf. Czesùaw Kudzinowski, Biblia LitewskaChyliñskiego. Nowy Testament 3. Indeks,Poznañ: Poznañskie TowarzystwoPrzyjacióù Nauk, Wydziaù filologiczno-filozoficzny, Komisja filologiczna, 1964,78, s.v. MURINAS.

16 Cf. Czesùaw Kudzinowski, Jan Otræbski,Biblia Litewska Chyliñskiego. NowyTestament 2. Tekst, Poznañ, Wrocùaw:Ossolineum, 1958, 201, 39.

17 Kiprijonas Lukauskas, Pamokslai, parengëJuozas Karaciejus, Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla, 1996, 3838.


18 Ðyrwids Punktay sakimu (Punkty kazañ)(fotografuotinis leidimas), litauisch undpolnisch mit kurzer grammatischer

finally, an improvement of the singular forms in later Lithuanian texts, i.e.: Iey galatmaynit Murinas odu µa=wo18 (SP I 294, 19-21) and Murinas iuo=das kayp vnglis(SP II 158, 18-19).

P I E T R O U . D I N I Gauta 2002 m. vasario 2 d.

Dipartimento di Linguistica Priimta 2002 m. birþelio 5 d.

via S. Maria 36

I-56126 Pisa, Italia

el. p.: [email protected]

Einleitung herausgegeben von. Dr. FranzSpecht, Göttingen: Vandenhoeck & Rup-recht, 1929 (further � SP).

255 A n t a n a s S t r a z d a s ( 1 7 6 0 � 1 8 3 3 )

i n d e r B i b l i o t e k a

X X . C z a r t o r y s k i c h


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Stephan KesslerErnst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald

Antanas Strazdas (1760�1833)in der Biblioteka XX. Czartoryskich

Von Antanas Strazdas� (Antoni Drozdowski) 1814 erschienener Sammlung mit11 Gedichten (Giesmies swietiszkas ir szwintas. Sudietas par Kuniga Untana Drazdawska;auf der letzten Seite ist angegeben: Wilniuy Drukarnioy Kunigu Missionoriu. 1814.1 )waren bisher nur 2 Exemplare bekannt. Zwischen 1818 und 1820 musste sichAntanas Strazdas wegen des Inhaltes eines der 11 Gedichte in einem kirchlichenProzessverfahren verantworten, das u.a. zu dem Urteil führte, alle gedrucktenExemplare seiner Gedichtsammlung wieder einzuziehen und zu verbrennen. Vondaher kann die geringe Anzahl auf uns gekommener Exemplare seines �Heftchens�(es handelt sich um 4 je einfach gefaltete, ineinandergelegte Bögen, die mit einemFaden zu einem Heft gebunden sind) nicht verwundern.

Die beide Exemplare, die heute bekannt sind, nämlich das Exemplar der Lietu-vos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka zu Vilnius (Signatur A 1/814) unddas Exemplar der Vilniaus Universiteto mokslinë biblioteka (Signatur LR 485), sindstark korrupt bzw. letzteres auch unvollständig. Beide Exemplare wurden 1991 ineiner Faksimileausgabe, die Juozas Tumelis besorgte2, gegenübergestellt und derüberhaupt überlieferte Text damit derart zusammengebracht, dass er sich ergänztoder bestätigt. Die dann noch bestehenden Lücken3, hat der Herausgeber durch dreiQuellen gefüllt: durch den (anscheinend) noch besser lesbaren Text einer alten

1 GIESMIES º SWIETISZKAS IR SZWIN-TAS º SUDIETAS PAR KUNIGA º UN-TANA DRAZDAWSKA º WILNIUY ºDrukarnioy Kunigu Missionoriu. º 1814.

2 Antanas Strazdas, Giesmës svietiðkos irðventos. Faksimilinis leidinys, sudarë Juo-zas Tumelis, Vilnius: Vaga, 1991.

3 Z.B. das �bekit� auf S. 54, Z. 1, ist we-der auf dem einen, noch auf dem ande-ren gedruckten Exemplar vollständig er-halten.


Xerokopie eines der Druckexemplare, die in der Lithuanistischen Abteilung (Litu-anistikos skyrius) der Lietuvos nacionalinë biblioteka aufbewahrt wird; durch denText der Ausgabe �Shenandoah 1902� (s.u.); und durch den Text einer Abschriftvon etwa der Mitte des 19. Jahrhunderts, die aus der Hand Benediktas Smigelskis�(heute in der Lietuvos nacionalinë biblioteka, Signatur PR�980) stammt. Auf dieseWeise konnte der Herausgeber Tumelis den Faksimiles einen rekonstruierten Textdes Strazdas�schen Buches hinzufügen (S. 43ff.). Das war durchaus nötig, da frühe-re Ausgaben der Strazdas�schen Gedichte einen mitunter erheblichen Mangel anText- und Korpustreue zeigen.

Zudem hat es seit 1814 nicht zu viele vollständige Ausgaben gegeben. Da wärezunächst die Ausgabe �Tilêiej, Spaustuvieje Otto v. Mauderodes, 1884� zu nennen,die Jozapas Miglovara herausgegeben hatte, deren Hauptcharakteristikum nebenorthografischen Veränderungen ist, dass sie Strazdas� 3. Gedicht, �Kiszkis�, mit 13statt 8 Strophen wiedergibt. Dann wäre die Ausgabe �Kaðtu kun. A[ntano] Miluko,Shenandoah, Pa. [U.S.A.], V. J. Stagaro spaustuvëje, 1902.� zu nennen, die als texttreugilt und deshalb als Hilfe bei oder Quelle für Textausgaben oder -auszüge benutztwurde.

1911 besorgte Jonas Basanavièius eine Edition von 26 Gedichten einer Hand-schrift, die er Strazdas zuschrieb, was sich später als falsch herausstellte. Mit ihrbeginnt eine Reihe von Editionen � zunächst der Zwischenkriegszeit �, in denenStrazdas bis zu 50 Gedichte zugeschrieben werden4. Nach dem 2. Weltkrieg er-schienen zweimal Strazdas� Raðtai, zunächst 1952 herausgegeben von A. Rimkûnas(= Jurgis Tornau5 ) und dann 1957 herausgegeben durch Leonas Gineitis. Die beidenRaðtai-Ausgaben liefern zwar interessantes, zusätzliches Material6, stützen sichaber in ihrem Textkorpus nicht nur auf Strazdas� �Heftchen�, sondern auch aufjene fälschlich Strazdas zugeschriebene Handschrift, aus der schon Jonas Basana-vièius Gedichte unter dem Namen Strazdas abgedruckt hatte. Darüberhinaus brin-gen beide Raðtai-Ausgaben Strazdas� Gedichte bzw. seine angeblichen Gedichte inmoderner litauischer Orthografie und genügen wissenschaftlichen Ansprüchen so-mit nicht. Ein 1963 von Vytautas Vanagas herausgegebener Strazdas-Band mit demTitel Poezija folgt mit kleinen Änderungen der Raðtai-Ausgabe von 1957.

Zuletzt erschien 1974 in Vilnius eine weitere Strazdas-Ausgabe unter dem TitelGiesmës apie sieratas, die wiederum Vytautas Vanagas erstellt hatte, und die nebenden Texten neuerlich interessantes Archivmaterial zu Strazdas� Lebensumständen

4 Vgl. Patricija Vitkauskienë, Vladas Þu-kas, Antanas Strazdas, Bibliografija, Vil-nius: Vaga, 1969, 18�21.

5 Lietuviðkieji slapyvardþiai. Medþiaga lietuvið-køjø slapyvardþiø sàvadui 3(N�U), paren-gë Jonas Maèiulis, Bronë Valickienë, Vil-nius: Lietuvos nacionalinë Martyno Maþ-vydo biblioteka, 1998, 164.

6 Die 1952er Ausgabe bringt zusätzlichDainos, die als Varianten der Straz-das�schen Gedichte erscheinen; die1957er Ausgabe Strazdas� Verteidi-gungsschrift gegen die gegen ihn erhobe-nen Anklage.




zusammenstellte. Infolge von Vanagas� intensiver Forschungstätigkeit zu Strazdas,deren Ergebnisse er 1968 in einer umfangreichen Monografie veröffentlicht hatte,beschränkt sich die von ihm besorgte Ausgabe Giesmës apie sieratas auf Strazdas� 11Gedichte aus dessen Buch von 1814 sowie auf zwei weitere authentische Gedichte,die aus fremden Handschriften überliefert sind. Leider bringt auch Giesmës apiesieratas Strazdas� Texte in moderner Orthografie, sodass sie in diesem Punkte nichtgenügen kann.

Tumelis� Faksimileedition von 1991 machte somit erstmalig den schwierigenTextzustand, von dem die modernen Editoren von Strazdas� Gedichten ausgehenmussten, transparent und Tumelis lieferte endlich und erstmalig eine glaubwürdige,getreue Textrekonstruktion, wenn er dabei auch noch keinen Textapparat erstellt hat.

Eine solche vergleichende Textedition, die die vorhandenen Quellen kritischbewerten und die durch ihren Apparat offenlegen würde, welche Textpassage auswelcher Quelle genommen wurde, ist weiterhin überfällig, insbesondere auch des-halb, weil sich jetzt ein 3. Exemplar von Strazdas� Giesmies wiedergefunden hat. Esbefindet sich in der Biblioteka XX. Czartoryskich zu Kraków (Signatur Str. dr.37429.I). Dieses Exemplar war wahrscheinlich deshalb unbekannt geblieben, weiles nicht unter dem auf ihm angegebenen Verfassernamen (par... Untana Drazdawska)katalogisiert worden war, sondern unter dem ersten Titelstichwort (Giesmies). DasExemplar ist gut erhalten (abgesehen von einem Fleck auf Seite 4, zu Beginn derZeilen 12 und 13), aber ihm fehlt ein ganzes Blatt, nämlich das, das im Heft zuinnerst gelegen hat. Folglich fehlen dem Exemplar der Biblioteka Czartoryskich dieSeiten 7�10 bzw. die Gedichte �Prieczastis Mergas�, �Strazdas� und teilweise �Pa-sterka, arba Piemienu Giesmie�. Der Text ist auf grünlichem Papier gedruckt, einUmstand, der an unser Wissen von demjenigen Exemplar erinnert, das EduardasVolteris 1895 in St. Petersburg auf einer Ausstellung zeigte7.

Ein Vergleich des Textes der Ausgabe �Shenandoah 1902� und des rekonstru-ierten Textes in �Tumelis 1991� mit dem Exemplar der Biblioteka Czartoryskich fälltfolgendermaßen aus:

Shenandoah 1902 Tumelis 1991 Biblioteka Czartoryskich

S. 7, oben:

es fehlt das Motto;

veränderte Gestaltung des Titels.

Außerdem:

Beibehaltung der Strophenformen,

aber veränderte Seitenaufteilung

Exemplar der Bibliothek der UniversitätVilnius besteht aus grünlichem Papier.

7 Vgl. die Angaben auf S. 59 in der Aus-gabe von Tumelis; allerdings: auch das



S. 43, Z. 13: S. 1, Z. 13:Dieù sawis. Diel sawis.

S. 8, Z. 12: S. 2, Z. 19:Duris aýdarikit Duris aêdarikit

S. 8, Z. 15f.: S. 2, Z. 22f.:Sunkiay praýuwis niewalay, Sunkiay praêuwis niewalay,Nieks nieuýjauczie, Nieks nieuêjauczie,

S. 8, Z. 21-23 S. 2, Z. 28-30:Matinieùes. Matinieùes,Baùsu Gieguýeùes, Baùsu Gieguêeùes,Ar nie uýgirs. Ar nie uêgirs.

S. 8, Z. 25: S. 45, Z. 2: S. 3, Z. 2:Uý ýieùe ýaùes Uê êieùe Uý êieùe êaùes

S. 8, Z. 27: S. 3, Z. 4:Uýwiertie Uêwiertie

S. 8, Z. 31: S. 3, Z. 8:szaukiosie. szaukiosie

S. 9, Z. 2-4: S. 3, Z. 10-12:man. mañ.Gieguþieùe. Gieguýieùe.Gieguýieùe Gieguêieùe

S. 9, Z. 8: S. 3, Z. 16:uýartas, uêartas,

S. 9, Z. 15f.: S. 3, Z. 23f.:uýmai. uêmai.Wisa skaysti, wisa graýi, Wisa skaysti, wisa graêi,

S. 9, Z. 18: S. 3, Z. 24:Ýidi padabney unt raýi, Êidi padabney unt raêi,

S. 9, Z. 20: S. 3, Z. 28:Gieguýieùe Gieguêieùe

S. 9, Z. 22: S. 46, Z. 2: S. 4, Z. 2:Bo esmu Bo esmu Bo eúmu

S. 9, Z. 25: S. 4, Z. 5:swieta, úwieta,

S. 10, Z. 1: S. 46, Z. 11: S. 4, Z. 11:Gaylista man Gailista [Gaylista] mañ Gaylista mañ





S. 10, Z. 3: S. 4, Z. 13:eset ýmanies, eset êmanies,

S. 10, Z. 8: S. 4, Z. 18:iums ýedniu zdradu, iums êiednu zdradu,

S. 10, Z. 11: S. 46, Z. 21: S. 4, Z. 21:pa eýiu, pa eýiu. pa eêiu, pa eêiu, pa eêiu, pa eêiu.

S. 10, Z. 12: S. 4, Z. 22f.:saw meýu saw meýu. saw mieêu saw mieêu.

S. 10, Z. 14: S. 4, Z. 25:tupieja, tupieja

S. 10, Z. 16: S. 4, Z. 27f.:pamatie, pamatie pamatie, pa-

matie.

S. 10, Z. 19: S. 5, Z. 3:Kiszkis mieýius Kiszkis mieêius

S. 10, Z. 22: S. 5, Z. 6:puùka ýmaniu puùka êmaniu

S. 10, Z. 28f.: S. 5, Z. 12-14:isz mieýiu [...] tos burtus. isz mieêiu [...] tos burtus.Misliwcziey Miúliwcziey

S. 11, Z. 2: S. 5, Z. 17:truban uýgawa, uýgawa, truban uêgawa, uêgawa

S. 11, Z. 4: S. 5, Z. 19:maja, maja

S. 11, Z. 6-7: S. 5, Z. 21-25:ha ru ru. ha ru rutiszkas iaw tiszkas tiszkas iawmiszkas iaw miszkas tiszkas

miszkas iawmiszkas

S. 11, Z. 16: S. 6, Z. 5:unt ýirga unt êirga

S. 11, Z. 18: S. 6, Z. 7:hey, hey, man hey, hey man

S. 11, Z. 22: S. 6, Z. 11:

Ýiemcziugotays judiùelieys, Êiemcziugotays judiùelieys.



S. 11, Z. 30: S. 6, Z. 19:

pasganisiu, pasganisiu.

S. 12, Z. 3: S. 6, Z. 22:

Piùnas darýas Piùnas darêas

S. 7-10 fehlen

S. 15, Z. 29f.: S. 11, Z. 2f.:

umýdelu, umêdelu,

graýiey, graêiey,

S. 16, Z. 1: S. 11, Z. 4:

tay raýiey. tay raêiey.

S. 16, Z. 8: S. 11, Z. 11:

pa Baýniczias pa Baêniczias

S. 16, Z. 12: S. 11, Z. 15:

Ýina Êina

S. 16, Z. 20f.: S. 11, Z. 23f.:

praýuwa, praêuwa,

Unt amýiu. Unt amêiu.

S. 16, Z. 24: S. 11, Z. 27:

cudas, cudas

S. 17, Z. 3: S. 12, Z. 6:

Giesmie Ape Gieúmie Ape

S. 17, Z. 5: S. 12, Z. 8:

Dungaus, ýiemies Dungaus, êiemies

S. 17, Z. 7: S. 12, Z. 10:

ir graýi, ir graêi,

S. 17, Z. 10-12: S. 12, Z. 13-15:

swieta kardas, úwieta kardas,

unt kaýdas wietas, unt kaêdas wietas,

ziemies swietas, ziemies úwietas,

S. 17, Z. 14: S. 12, Z. 17:

darýielu, darêielu,

S. 17, Z. 16: S. 54, Z. 19: S. 12, Z. 19:

Taw ýieme Taw êiemie [êieme] Taw êieme

S. 17, Z. 19: S. 12, Z. 22:

Auszras ýwayzdi Auszras êwayzdi





S. 17, Z. 23: S. 12, Z. 26:Grieszni ýmanies. Grieszni ýmanies.

S. 18, Z. 7: S. 13, Z. 11:piktu ýmaniu, piktu êmaniu,

S. 18, Z. 26: S. 56, Z. 1: S. 14, Z. 1:Dungaus, ýiemes lelia Dungaus, ýiemes lelia, Dungaus, êiemes lelia,

S. 19, Z. 1f.: S. 14, Z. 5f.:Giesmie priesz Misziu. Gieúmie priesz Misziu.Pulkim [...] krikszczionies, Pulkim [...] krikszczionies

S. 19, Z. 6: S. 14, Z. 10:szirdziu. szirdziu,

S. 19, Z. 23f.: S. 15, Z. 2f.:Paswida, Paswida. Paúwida, Paúwida.Auszra ýweyzdie paswida, Auszra êweyzdie paúwida,paswida. paúwida.

S. 20, Z. 4: S. 15, Z. 13:Kasa ýiemi Kasa êiemi

S. 20, Z. 9f.: S. 15, Z. 18f.:tinay uýmiszka, tinay uêmiszka,Ýiba Êiba

S. 20, Z. 13: S. 15, Z. 22:ýiedeys mirgieia, êiedeys mirgieia

S. 20, Z. 16: S. 15, Z. 25:Ýidi raýiems leknieley, Êidi raêiems leknieley

S. 20, Z. 18: S. 15, Z. 27:Rasieùe, Rasieùe

S. 20, Z. 19-21: S. 16, Z. 1-3:ýala piewieùe, êala piewieùe,Gieguýie GieguêieGieguýieùe Gieguêieùe

S. 20, Z. 26f.: S. 16, Z. 8f.:Praýuwa. Praêuwa.Pikti [...] praýuwa, Pikti [...] praêuwa,

Der Vergleich der Texte ergibt somit:In den 3 erhaltenen Exemplaren von Strazdas� Buch gibt es folgende Schreibun-

gen: ein <z>, ein <ý> und ein <z> mit einem <�> darüber. Der Herausgeber Tumelis


hat das <z> mit <�> als <ê> wiedergegeben, während also die Fälle mit <ý>, vondenen es in den Originalexemplaren nur sehr wenige gibt8, grafisch beibehaltenwurden. Darin folge ich Tumelis, wenn auch noch zu klären wäre, ob das <z> mit<�> bei Strazdas tatsächlich ein Allograf eines <ê> ist: <ê> erinnert sehr an diepolnische zeitgenössische Typografie � Strazdas (bzw. sein Setzer) verwendet <z>mit <�> aber auch in denjenigen Stellungen, wo in polnischsprachigen Texten jenerZeit <ê> eigentlich nicht verwendet wurde, nämlich vor <i>9, wo im Polnischen <z>geschrieben wird, und in nichtpalatalisierten Positionen, d.h. vor entsprechendenZeichen10, wo im Polnischen nur <ý> stehen kann. Damit ist Strazdas� Gebrauchdes <z> mit <�> dem Gebrauch des heutigen litauischen <þ> ähnlicher als derdamaligen polnischen Distribution von <ê> und <ý>.

Die Ausgabe �Shenandoah 1902� gibt sowohl das <ý> (von S. 3, Z. 2 desOriginals) als auch die vielen <z> mit <�> mit <ý> wieder, sodass die ursprüngli-che, möglicherweise bedeutsame orthografische Distinktion verlorengeht. Außer-dem kommt in �Shenandoah 1902� einmalig die Schreibung <þ> für das <ý> ausdem Titel des Gedichtes �Gieguýieùe� vor. Darüberhinaus ignorierte der Herausge-ber von �Shenandoah 1902� in den Originalexemplaren Schreibweisen mit <ú> und<ñ> (vgl. z.B. S. 4, Z. 11: �Gaylista mañ�) und er schreibt einige Male <e>, wo inden Originalen <ie> steht. Interpunktion und Versumbrüche sind ebenfalls nichtganz getreu.

Die Ausgabe von Tumelis aus dem Jahre 1991 hat sich somit als bis dato uner-reicht zuverlässig und insgesamt hervorragend texttreu erwiesen, wenn auch 8Schreibungen einzelner Buchstaben in ihr korrigiert werden mussten. Dessen un-geachtet bleibt für Strazdas� kleines Werk eine Edition mit textkritischem Apparatund quellenbewertender Editionsgeschichte ein Desiderat zukünftiger Forschung.

S T E P H A N K E S S L E R Gauta 2002 m. kovo 26 d.

Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald 0 00, Priimta 2002 m. balandþio 16 d.

Domstr. 9 / 10

D-17487 Greifswald, Deutschland 0 0

el. p.: [email protected] 0 0

8 Nämlich nur 2? � S. 3, Z. 2; S. 3, Z. 11.9 Vgl. z.B. im Exemplar der Biblioteka

Czartoryskich S. 4, Z. 21: �pa eêiu, paeêiu�.

10 Vgl. ebendort S. 4, Z. 13: �eset êma-nies�, S. 6, Z. 22: �Piùnas darêas�.

263 N a u j i d u o m e n y s d ë l

M o t i e j a u s V a l a n è i a u s t a i s y m ø

S i m o n o D a u k a n t o Maldos katalikø

r a n k r a ð t y j e d a t o s


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Ieva ÐenavièienëLietuvos istorijos institutas, Vilnius

Nauji duomenys dël Motiejaus Valanèiaustaisymø Simono Daukanto Maldos katalikørankraðtyje datos

ALt 2, 2000, p. 125�138 buvo iðspausdintas straipsnis �Motiejaus Valanèiaustaisymai Simono Daukanto Maldos katalikø rankraðtyje�, kuriame, remdamasi toDaukanto rankraðèio analize bei iðlikusia istorine medþiaga, ryþausi kelti hipotezæ,kad Valanèius tà rankraðtá taisë bûtent 1847 metais. Neseniai pavyko rasti naujøhipotezæ remianèiø duomenø, kuriuos èia norëèiau pateikti ir ávertinti.

Þemaièiø vyskupo valdybos siunèiamø raðtø knygoje (Lietuvos valstybës istorijosarchyvas, f. 696, ap. 2, b. 752, l. 7v) yra iðlikæs 1847 metø vasario 1 dienos áraðasNr. 161 teigiantis, jog tà dienà Þemaièiø vyskupijos valdytojas Jonas KrizostomasGintila persiuntë Þemaièiø vyskupijos seminarijos rektoriui Motiejui Valanèiuirankraðtá su visais dvasinës cenzûros ágaliojimais (�Rektorowi Seminarjidiecezjalnej telszewskiej z przesùaniem rækopismu upowaýnionego CenzuràDuchownà�).

Manyti, jog áraðe minimas rankraðtis yra bûtent Daukanto Maldos katalikø,skatina trys jame paþymëti dalykai. Pirma, nors pats rankraðtis siunèiamø raðtøknygoje ir neávardijamas, taèiau jo persiuntimo data kaip tik atitinka tà laikà, kadapagal hipotezæ Valanèiui galëjo bûti perduotas Daukanto rankraðtis. Antra, tai, kadCenzurà Duchownà �Dvasine Cenzûra� paraðyta didþiosiomis raidëmis, perða mintá,jog galvoje turëta speciali ástaiga, o tokia ástaiga kaip tik buvo Peterburgo cenzûroskomitetas. Ðis komitetas, prieðingai nei Gintila, ið tiesø turëjo oficialià teisæ suteiktikonkreèiam asmeniui (kalbamuoju atveju � Valanèiui) visus dvasinës cenzûroságaliojimus. Treèia, atkreipèiau dëmesá á áraðe formuluojamà rankraðèio z prze-sùaniem �su persiuntimu� (ne nusiuntimu, pasiuntimu ar atsiuntimu) veiksmà � jisrodytø Gintilà tebuvus tarpininkà tarp siuntëjo ir gavëjo.


Dar prisimintina, kad, atrodo, nëra rasta duomenø apie tai, jog Valanèius, prieðtapdamas vyskupu, bûtø buvæs kokiø nors leidiniø dvasiniu cenzoriumi, iðskyrusðá iðimtiná Daukanto Maldø atvejá. Todël galima pagrástai manyti, jog 1847 metaisvasario mënesio pradþioje Valanèius ið Peterburgo cenzûros komiteto gavocenzûruoti Daukanto rankraðtá Maldos katalikø, ir komitetas ðiuo konkreèiu atvejujam suteikë visus dvasinës cenzûros ágaliojimus. Taigi tikimybë, jog Valanèiaustaisymai minëtame Daukanto rankraðtyje atsirado 1847 metø pavasará, darpadidëja.

I E V A Ð E N A V I È I E N Ë Gauta 2001 m. birþelio 27 d.

Lietuvos istorijos institutas Priimta 2002 m. kovo 6 d.

Kraþiø g. 5

LT-2001 Vilnius, Lietuva


265 K a i k u r i e a n g l ø , s l o v a k ø i r

l i e t u v i ø ð n e k a m ø j ø s t a n d a r t i n i ø

k a l b ø f o r m a v i m o s i b r u o þ a i


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Rûta BirðtonaitëUniversity of Illinois at Chicago,

�Ðiaurës Atënai�, Vilnius

Kai kurie anglø, slovakø ir lietuviø ðnekamøjøstandartiniø kalbø formavimosi bruoþai

1. Istoriko Jonathano Steinbergo nuomone, kalbininkai pastaruoju metu susirû-pinæ panaðiais dalykais kaip ir XVIII amþiaus viduryje1. Ribos tarp standartinëskalbos ir dialekto apnyko; nebeaiðku, kokioje situacijoje kuris kalbëjimas ar jo regist-ras yra teisingas ir pan. Taigi vël iðkilo definicijø klausimas. Tenka ið naujo api-brëþti tai, kas anksèiau atrodë savaime aiðku. Lingvistinis terminas atskleidþia,kaip suprantamas kuris nors kalbos reiðkinys. Tad ir ðiame straipsnyje pirmiausiaaptartinas lietuviø kalbotyroje áprastas bendrinës kalbos terminas. Juo vadinamassunormintas, prestiþinis kalbos variantas. Taèiau ar tikrai toks terminas tinkamiau-sias vienos kalbos raidai nusakyti, o juo labiau, kai lyginami keliø kalbø istorijosbruoþai?

Johnas E. Josephas argumentuodamas árodinëja, kodël terminai literatûrinë kalba(literary language), nacionalinë kalba (national language), bendrinë kalba (commonlanguage) yra netinkami2. Literatûrinës kalbos terminas leidþia reflektuoti vien raðo-màjá kalbos variantà. Nacionalinës ar bendrinës kalbos sàvokos taip pat nëra tikslios.Pavyzdþiui, jos visiðkai neatitinka buvusios Britø imperijos kalbinës situacijos. Tadkoks terminas geriausiai galëtø apibûdinti sunormintà kalbos variantà?

Josephas raðo, kad nerasime dviejø individø, kuriø lingvistinë kompetencijabûtø lygiai tokia pati. Be to, laikui bëgant kalbos nuolat kinta, todël kiekvienos

1 Jonathan Steinberg, �The Historian andthe Questione della Lingua�, The SocialHistory of Language, ed. P. Burke,Cambridge: Cambridge University Press,1987, 207. 0 0 0

2 John E. Joseph, Eloquence and Power: TheRise of Language Standards and StandardLanguages, New York: Basil Blackwell,1987, 5. 0 0 0


bendruomenës kalbëjimas ávairuoja. Þmonës, matydami kalbos vartojimo variantus,juos ávertina � vienus perima, kitus atmeta. Atsiranda elgesio, o kartu � ir kalbëjimostandartai.

Vertës nustatymas visuomet yra subjektyvus. Taèiau �kaip nëra þmoniø kalbinësbendruomenës, kurioje nebûtø variantø, taip nëra kalbinës � raðtingos ar ne � ben-druomenës, kurios nariai vienaip ar kitaip nebûtø sàmoningai jautrûs kalbos ko-kybei� (Joseph 1987, 4). Anot Josepho, kalbos standartø atsiradimas � tai universa-lus reiðkinys. Taèiau terminas standartinë kalba reprezentuoja �specifinæ Vakarøsàvokà, kurià iðplatino kultûros tradicija. Ðià tradicijà ar procesà, kurio metu atsi-rado standartinës kalbos, galime pavadinti standartizacija� (Joseph 1987, 7).

Taigi manytina, kad standartinës kalbos terminas geriausiai tinka tam kalbosvariantui, kuris siejamas su kokybiðkumo ir bendros vartosenos reikðmëmis. Be to,ðis terminas parankesnis, kai lyginame keliø kalbø raidos bruoþus.

Bet kurios standartinës kalbos istorija susideda ið dviejø � raðomosios ir ðneka-mosios standartinës kalbos � istorijø. Vis daugiau dëmesio imama skirti ðnekamajaikalbai ir jos standartiniam variantui, kurá rûpinimasis raðomàja kalba buvo tarsiuþgoþæs. Raðomoji kalba visuomet turëjo didesná socialiná prestiþà. Juk jeigu kalbitaip, kaip raðai, vartoji �taisyklingas� formas, vadinasi, esi mandagus, iðsilavinæsþmogus3. Todël neretai standartinë kalba yra suprantama vien tik kaip raðomoji (tailiudija, pavyzdþiui, rusø lingvistikoje populiarus literatûrinës kalbos terminas). Ta-èiau raðymas ir kalbëjimas apskritai yra skirtingi kalbos vartojimo bûdai. JamesasMilroy ir Lesley Milroy nurodo tokius pagrindinius jø skirtumus4: raðtas perduo-damas regimuoju, kalbëjimas � girdimuoju kanalu; kalbëjimas paprastai maþiau iðanksto planuojamas, � labiau priklauso nuo konteksto. Kalbëjimas yra natûrali, oraðymas � iðmokta veikla. Be to, kalbëjimas � tai socialinis tiesioginio komunikavi-mo su kitais þmonëmis reiðkinys.

Èia norëèiau, remdamasi anglø, slovakø ir lietuviø kalbomis, aptarti ðiuos ðne-kamosios standartinës kalbos raidos aspektus: kodël ir kada ji atsiranda, koks yrajos santykis su raðomàja kalba5, koká vaidmená jos istorijoje turi prestiþas.

Kai kuriø standartiniø Europos kalbø formavimosi pradþia � Renesanso epocha.Tada radikaliai keitësi savæs ir pasaulio suvokimas. Dieviðkasis logos, arba verbum,pradëtas interpretuoti ne kaip ratio, bet kaip oratio. Taigi imta suprasti, kad ne kalba

3 Plg. Jenny Cheshire, �Spoken StandardEnglish�, Standard English: the WideningDebate, ed. T. Bex, R. J. Watts, London:Routledge, 1999, 147. Raðomosios angløkalbos prestiþà Jenny Cheshire grindþiasocialinëmis prieþastimis. Po industrinësrevoliucijos atsiradusi nauja viduriniojiklasë nerimavo dël savo socialinës padë-

ties ir todël �lingvistinës elgsenos� mo-kësi ið þodynø ir gramatikø.

4 James Milroy, Lesley Milroy, Authority inLanguage. Investigating Language Prescrip-tion and Standardisation, London: Rout-ledge and Kegan Paul, 1985, 63�65.

5 Dar plg. Giedrius Subaèius, �WrittenStandard and Spoken Standard�, Baltufiloloìija 10, Rîga, 2001, 127�136.




atspindi ikilingvistiná suvokimà, bet pats màstymas yra kalbos turinys6. Kaip tiktuo metu kilo ir vadinamasis questione della lingua � �kalbos klausimas�, t. y. disku-sijos dël kalbos (tarmës) pasirinkimo ir prioritetø. Renesanso kultûroje vyravo idëja,kad lotynø kalba yra tobulos kalbos modelis. Tada pagal jos pavyzdá pradëtosraðyti ir kitø Europos kalbø gramatikos. Josephas teigia, kad statinis kalbos modelisiðsilaikë net iki XVIII amþiaus. Tik ðiame amþiuje tikëjimà Dievo duota tobula kalbapakeitë dinamiðkos kalbos samprata: �kalba juda kaip ir visata po Galilëjaus�(Joseph 1987, 8).

2. Anglø standartinës kalbos istorija � viena ið tø, kurios pradþia siekia XVamþiø. Johnas Honey knygos Language is Power: The Story of Standard English andits Enemies skirsnyje �Kaip buvo ið tikrøjø� (How it really happened) pateikiadaugybæ þodþiø, kuriais XV�XIX amþiuje raðantieji apie anglø kalbà mëgino api-bûdinti jos standartiná variantà7. Matyti, kad bent iki XVII amþiaus vidurio vado-vëliuose, þodynuose ir kituose panaðaus pobûdþio tekstuose paprastai kalbamaarba apie prestiþinæ karaliaus (the King�s English), arba apie raðomàjà anglø kalbà.Pavyzdþiui, Edmundas Coote�as 1596 metais pasirodþiusioje knygoje (kuri po topakartotinai iðleista dar apie penkiasdeðimt kartø) sakosi norás skaitytojus iðmokyti�taisyklingo raðymo mûsø anglø kalba� (Honey 1997, 77). Taèiau XVIII amþiujeautoriai jau moko ne tik taisyklingai raðyti, bet ir kalbëti. Antai 1764 metais Carteriosudarytas þodynas turëjo uþsienieèiams pademonstruoti �tikràjà anglø kalbos tar-tá�, o �vietiniams padëti atsikratyti klaidingo ir netikusio dialekto (bûdingo kuriainors karalystës grafystei) bei iðmokyti vaikus kalbëti taip, kaip labiausiai pridera�(Honey 1997, 79�80).

Atrodytø, kad pradëjus formuotis standartinei anglø kalbai pirmiausia buvorûpinamasi raðomuoju jos variantu. Taèiau Honey teigia: �standartinio anglø kal-bos � tiek raðomosios, tiek ðnekamosios � varianto buvimas prieð XVI amþiauspabaigà buvo suvoktas sankcionuoto, aprobuoto ir suvienodinto varianto prasme�(Honey 1997, 75). Honey neatskiria ðnekamosios standartinës kalbos nuo raðomo-sios8, o juk jau XV amþiaus pabaigoje anglø tartis labai nutolo nuo raðybos. Netru-kus po to, kai Anglijoje atsirado spaustuviø, daugelyje anglø kalbos dialektø ëmëkisti tam tikrø balsiø tarimas. Taèiau spaustuvininkai, pagarsëjæ konservatyvumu,

6 Aldo Scaglione, �The Rise of NationalLanguages: East and West�, The Emer-gence of National Languages, ed. AldoScaglione, Ravenna: Longo Editore,1984, 14�15.

7 John Honey, Language is Power: The Storyof Standard English and its Enemies, Lon-don, Boston: Faber and Faber, 1997,76�80 .

8 Tokià Honey kalbos sampratà � tarsi kal-ba turëtø dvi formas, kurioms bûdingata pati ideali struktûra � argumentuotaikvestionuoja Tony Crowley straipsnyje�Curiouser and Curiouser: Falling Stan-dards in the Standard English Debate�,Standard English: the Widening Debate,271�282.


iðtisus tris ðimtmeèius diegë ankstesniàsias raðymo konvencijas9. Dël tokio spaus-tuvininkø nerangumo ðnekamoji kalba ëmë tolti nuo raðomosios, todël ðnekamojistandartinë anglø kalba galëjo savitai rutuliotis. Turbût neatsitiktinai anglai netturi specialø terminà savo prestiþinei standartinei tarèiai � received pronunciation(dar vadinamai Oxfordo, taip pat valstybiniø mokyklø ar BBC anglø kalba)10.

Kitaip nei Honey, Johnas H. Fisheris received pronunciation istorijà aptaria atski-rai. Pasak jo, XV amþiuje raðomoji anglø kalba imta vartoti valdþios ir prekybossferose vietoj prancûzø kalbos, taèiau pastaroji iðliko kaip prestiþinë aristokratøbendravimo kalba. Visi kiti kalbëjo savo regioniniais dialektais. Tik tada, kai pran-cûzø kalba traukësi ið dvarø bei valdininkø vartosenos, ëmë rastis socialiniø angløtarties skirtumø. Tai atsitiko maþdaug XVI amþiaus antroje pusëje. Tad ðnekamojikalba atsiliko nuo besikurianèios standartinës raðomosios kalbos visu ðimtmeèiu.Tuo metu ëmë ryðkëti ir prestiþinë Londono aukðtuomenës tartis. Taèiau net �ikiXVIII amþiaus pabaigos Anglijoje þmonës kalbëjo vietiniais dialektais. Tarimaslaikytas paveldëtu bruoþu� (Fisher 1996, 147). Ði mintis sutampa su anksèiauaptarta kalbiniø sàvokø kaita: pirmiausia stengtasi sunorminti raðomàjà kalbà,nusiþiûrëjus á raðytinæ statiðkà, nekintanèià lotynø kalbà.

3. Lietuviø ir slovakø kalbas Renesanso epochoje goþë kitos kalbos. Slovakøþemës nuo XI amþiaus priklausë Vengrijos karalystei, o ði savo ruoþtu buvo Austrøimperijos dalis. Slovakai raðë vengrø ir lotynø, o nuo XIV amþiaus pabaigos � jasnukonkuravusia èekø kalba. Pastaroji pirmiausia buvo pagrindinë �ávairaus pobû-dþio raðtijos kalba�11. Senà raðymo tradicijà turëjusià èekø kalbà patys slovakaisuvokë kaip sunormintà, iðtobulintà ir todël hierarchiðkai aukðtesnæ. Slovakø þemë-se bibliètina � vadinamoji èekiðkos Kralicos Biblijos kalba � �imta laikyti virðdialek-tine lingvistine priemone, susijusia su prestiþine raðto tradicija�12. Nors èekø kalbadarë átakà iðsilavinusiø þmoniø kalbai, bet kasdiene slovakø ðnekamàja kalba jinetapo. Gal tik slovakai protestantai per religines apeigas vartojo jà kaip ðnekamà-jà. To meto iðsilavinusiø slovakø ðnekamojoje kalboje dël �gimtosios liaudies ðne-kamosios ir èekø kalbos sudëtingos sàveikos� (Ñìèðíîâ 1978, 91) galima rasti tamtikrø interdialektiniø dariniø. Tai buvo tarsi tarpinis reiðkinys tarp vietiniø tarmiøir èekø kalbos. Taigi dar nestandartizuota slovakø ðnekamoji kalba orientavosi áprestiþinæ raðomàjà èekø kalbà.

9 Plg. Joseph M. Williams, Origins of theEnglish Language: a Social and LinguisticHistory, New York, London�Toronto�Sid-ney�Singapore: The Free Press, 1975, 317.

10 Þr. John H. Fisher, The Emergence of Stan-dard English, Lexington, Kentucky: TheUniversity Press of Kentucky, 1996, 145.

11 Ë. Í. Ñìèðíîâ, �Ôîðìèðîâàíèå ñëî-âàöêîãî ëèòåðàòóðíîãî ÿçûêà â ýïîõó

íàöèîíàëüíîãî âîçðîæäåíèÿ (1780�1848)�, Íàöèîíàëüíîå âîçðîæäåíèå è ôîð-ìèðîâàíèå ñëàâÿíñêèõ ëèòåðàòóðíûõÿçûêîâ, Ìîñêâà: Íàóêà, 1978.

12 Harvey Goldblatt, �The Language Ques-tion and the Emergence of Slavic Natio-nal Languages�, The Emergence of Natio-nal Languages, 170.




DLK oficialiajame valstybës ir kultûriniame gyvenime vartotos slavø kanceliari-në, lotynø bei lenkø kalbos. Siûlymas XVI amþiuje lotynø kalbà padaryti valstybineDLK kalba dar kartà patvirtina tai, koks svarbus Renesanso màstysenai buvo loty-niðkasis etalonas. Apie lietuviø standartinæ kalbà ðiuo laikotarpiu kalbëti dar anksti.

Slovakø kalbinë situacija radikaliau ëmë keistis XVIII amþiaus pabaigoje. Tuometu susiformavo ganëtinai savita tautinë, religinë ir kalbinë slovakø savimonë.Nuo XVII amþiaus tarp slovakø gyveno nemaþai protestantø, iðeiviø ið Èekijos(1620 metais Bohemijoje ir Moravijoje nugalëjo kontrreformacija). Bibliètinos presti-þas buvo toks didelis, kad ji ilgainiui tapo vos ne �ðventenybe, kurià tik ðventvagisgalëtø kësintis pakeisti�13. Be to, slovakams (vengrai juos valdë iki pat 1918 metø)buvo labai svarbus èekø antivengriðkumas, nes dauguma vengrø iðpaþino katalikøtikëjimà. Kita vertus, slovakø jëzuitai ir pranciðkonai prisidëjo prie slovakø kalbosátvirtinimo (pavyzdþiui, katalikø kunigas Jozefas Ignåcas Bajza 1783 metais iðleidopirmàjá romanà slovakø kalba) (Brock 1976, 8). Taigi noras kalbëti slovakiðkai bûtøreiðkæs vengrø dominavimo pripaþinimà! 1790 metais katalikø kunigas AntonasBernolåkas iðleido slovakø kalbos gramatikà. Tai buvo pirmas rimtas mëginimassunorminti slovakø kalbà. Smirnovas, remdamasis slovakø lingvistø darbais, Ber-nolåko projektà vadina kultûrine vakarø slovakø kalba: �Ðis terminas reiðkia tamtikrà virðdialektinio pobûdþio kalbinæ formacijà, kuri XVI�XVII amþiuje susiklostëVakarø Slovakijoje èekø literatûrinës kalbos ir vietiniø slovakø ðnektø pagrindu. Ði�kultûrinë kalba� (�vakarø slovakø kultûrinis interdialektas�) atliko virðdialektinæfunkcijà, buvo vartojama slovakø inteligentø (ið pradþiø ðnekamàja, o vëliau irraðomàja forma)� (Ñìèðíîâ 1978, 104).

Atrodytø, kad pirma susiformavo slovakø ðnekamosios, o tik vëliau � raðomo-sios kalbos standartas. Taèiau ðis teiginys prieðtarauja ankstesniam, jog ðnekamojikalba mëgdþioja raðomàjà kalbà. Jau pats kultûrinës kalbos terminas sako, jog turëjobûti tam tikra intelektinë raðto tradicija, taigi ir daugiau ar maþiau sunormintaraðomoji kalba. Pats Smirnovas cituoja Bernolåkà, kuris ne kartà pabrëþë rëmæsisne paprastø, bet iðsilavinusiø þmoniø kalbos vartosena. Peteris Brockas irgi paþy-mi, kad Bernolåkas vadovavosi �masiø ðvietimo ið virðaus filosofija� (Brock 1976,10). Iðsilavinæ þmonës neabejotinai stengësi kalbëti taip, kaip raðë. Galima spëti,kad minëtas prieðtaringumas galëjo atsirasti dël didelio slovakø ir èekø kalbøstruktûrinio panaðumo (Smirnovas net raðo apie tam tikrà to meto slovakø biling-vizmà). Panaðumas leido kalboms lengvai miðti tarpusavyje. Todël ne tik èekø kalbadarë átakà slovakø ðnekamajai kalbai, bet ir á èekø raðtijà skverbësi slovakiðkielementai.

4. Kitas svarbus ðnekamosios standartinës kalbos istorijoje dalykas yra kalbosvarianto prestiþas. Minëtas Bernolåko projektas buvo nesëkmingas, nes jam nepavy-

13 Peter Brock, The Slovak National Awake-ning, Toronto and Buffalo: University ofToronto Press, 1976, 4.


ko nurungti prestiþinës to meto slovakø gyvenime èekø kalbos. Slovakams iðkiloklausimas: �ar vietiniai gimtieji dialektai, kuriais buvo kalbama slovakø þemëse,turi bûti atskirti nuo èekø þemiø lingvistinës tradicijos?� (Goldblatt 1984, 170). Tometo slovakai atskirti savæs nuo èekø dar nepajëgë.

Lietuvos XVIII amþiaus vieðajame gyvenime lietuviø kalba prestiþo irgi neturëjo.Ðiek tiek ji buvo vartojama prekybos srityje, iðliko ir vienas kitas juridinis tekstas.Vilniaus akademijos jëzuitai tris kartus per metus sakydavo pamokslus lietuvið-kai14. Lietuvoje vyravo standartinë lenkø kalba.

XVIII amþiaus Anglijoje � nereikia pamirðti, kad tai Ðvieèiamasis amþius � iðki-lusi bourgeoisie suvokë, kad aukðtoji kultûra ne paveldima, bet iðmokstama. Aukð-tajai kultûrai priklausë ir tam tikra kalbësena. 1791 metais Johnas Walkeris savoCritical Pronouncing Dictionary and Expositor of the English Language pirmà kartàpavartojo þodá received prestiþiniam tarimui apibûdinti (Fisher 1996, 150). XVIIIamþiuje anglui Londono tartis reiðkë madingà dvaro ir valdininkø tarimà: �Ið patpradþiø tai buvo klasës tartis, aukðtuomenës kalbësena. Iki XVIII amþiaus Londonotartis, kaip ir kitos, buvo regioninë � Londono teritorijos aukðtuomenës tartis. Ta-èiau, augant Londono svarbai, tiems, kurie kilo aukðtyn, pasidarë bûtina perimtiLondono kilmingøjø drabuþiø, manierø ir ypaè kalbësenos madø normas� (Fisher1996, 151).

Anglijoje XVIII amþiuje netgi atsirado �ortoepininkø�, kurie provincialus mokëmadingos tarties. Taèiau visuotinai standartinë ðnekamoji kalba ëmë plisti nuo XIXamþiaus pradþios per ðvietimo sistemà. Aristokratø kalba tapo mokyklø kalba, norsji ir nebuvo specialiai dëstoma. Mokiniai skaitydavo tekstus balsu ir taip iðmokdavostandartinës kalbos. Ir ðis praktinis mokymas patvirtina, kad ðnekamoji ir raðomojikalba yra glaudþiai susijusios. Labai subtiliai ðià sàsajà aptaria Einaras Haugenas.Netvirtindamas, kad raðtas kuria kalbëjimo standartus, jis teigia, jog standartaiveikiau yra tam tikra nauja forma, �ðnekamosios ir raðomosios kalbos miðinys�15.Toks miðinys, Haugeno nuomone, galëjo susidaryti tik tada, kai raðtas buvo skai-tomas garsiai.

Taigi XIX amþiuje susiformavo tiek raðomoji, tiek ðnekamoji standartinë angløkalba. Lotyniðkasis Renesanso modelis � standartinë vien raðomoji kalba � pasida-rë nebe toks átakingas16.

Romantizmo (taigi ir nacionalizmo) epochos pradþioje ëmë augti tautiniø kalbøprestiþas. Slovakijoje Liudovítas Ðtsras ëmë norminti ir kodifikuoti slovakø kalbà.1846 metais iðëjo du pagrindiniai jo darbai: Slovakø kalbos mokslas bei Slovakø kalba,

14 Þr. Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos is-torija 4. Lietuviø kalba XVIII�XIX a., Vil-nius: Mokslas, 1990, 21�22.

15 Einar Haugen, The Ecology of Language,Stanford, California: Stanford UniversityPress, 1972, 247.

16 Plg. Giedrius Subaèius, rec.: John H. Fi-sher, The Emergence of Standard English,Lexington, Kentucky: The UniversityPress of Kentucky, 1996, ALt 1, 1999,256 .

271 N a u j i e j i s e n e s n i ø j ø r a ð t ø t y r i m a i :

k o n f e r e n c i j o s S a n k t P e t e r b u r g e ,

K l a i p ë d o j e , V i l n i u j e

tai yra, apie bûtinybæ raðyti ðia kalba. Ið pavadinimø matyti, kad standartinë kalba visdar buvo suprantama pirmiausia kaip raðomoji. Pats Ðtsras ne kartà pabrëþë, kadnormindamas kalbà rëmësi vidurio slovakø tarmëmis, �pasislëpusiomis nuo sveti-mos átakos Tatrø glûdumoje� (Ñìèðíîâ 1978, 149). Taèiau vëlesni tyrinëjimai pa-rodë, kad tai buvo tarmiø miðinys. Steinbergas teigia, kad Ðtsras �pasiûlë naciona-linës kalbos statusà suteikti iðsilavinusiø Vidurio Slovakijos þmoniø kalbai� (Stein-berg 1987, 203�204). Taigi prestiþas pasirodë esàs svarbesnis nei romantinis savi-tumo ir grynumo idealas. Vis dëlto slovakams ir toliau, atrodo, ne taip lengva buvoapsispræsti, kas jie tokie. Toká neryþtingumà sàlygojo tiek ilgai trukusi priklausomy-bë nuo vengrø, tiek didelis èekø prestiþas, tiek religiniai dalykai. Todël 1918 metaisákûrus Èekoslovakijos Respublikà daug kam buvo priimtina net èekoslovakø kalbosidëja (Goldblatt 1984, 171).

XIX amþiuje Europoje atsiradus kokiai nors standartinei raðomajai kalbai jaunebereikëjo laukti ðimtus metø, kol susiformuos ðnekamoji standartinë kalba (kaipatsitiko su anglø kalba, kurios standartinës raðomosios kalbos variantas atsiradoRenesanso epochoje). Tai puikiai liudija lietuviø kalbos pavyzdys. Visà XIX amþiøypaè rûpintasi raðomàja lietuviø kalba. Antai Antanas Baranauskas sukûrë sudë-tingà raðomosios kalbos sistemà, o standartinë ðnekamoji kalba jam nebuvo svar-bi17. Amþiaus pabaigoje pasirodë didelá prestiþà turëjæ Auðros ir Varpo laikraðèiai,padëjæ ásitvirtinti raðomajai standartinei kalbai. Petras Jonikas cituoja J. TumàVaiþgantà, kuris �sakosi nuo 1888 metø, susidurdamas su inteligentais, ëmæs kal-bëti raðomàja kalba�, bei kaþkoká anonimà ið �Tëvynës sargo�, liepusá kunigamsiðsimokinti �vienos grynai lietuviðkos raðliaviðkos kalbos� (Jonikas 1987, 352).Tarpukaryje Jono Jablonskio asmenybës bei valdþios ir ðvietimo institucijø dëka(pavyzdþiui, Ðvietimo ministerijos buvo �nurodyta mokyklose vartoti jablonskinæraðybà�18) imta kalbëti maþdaug taip, kaip raðoma. Dël to ðnekamosios standartinëskalbos atotrûkis nuo raðomosios, palyginti su anglø kalba, yra labai nedidelis.

Lyginant anglø, lietuviø ir slovakø ðnekamøjø standartiniø kalbø raidà galimamatyti tam tikrø jø panaðumø ir skirtumø. Ðnekamosios standartinës kalbos istorijaprasideda tada, kai jau yra atsiradusi raðomoji standartinë kalba. Renesanso epo-choje prestiþine ðnekamàja anglø kalba tapo aukðtuomenës, sostinës kalba. XIXamþiuje, kai formavosi pilietinë savimonë, tai jau nebebuvo taip svarbu. Vis dëltobet kuriam kalbos standartui ásitvirtinti prestiþas buvo ir yra be galo reikðmingas.Jo svarbà rodo slovakø kalbos istorijos epizodas � Bernolåko projektas, neáveikæsèekø kalbos traukos. Tiek slovakø, tiek lietuviø ðnekamosios standartinës kalbosprestiþas buvo átvirtintas per ðvietimà.

17 Petras Jonikas, Lietuviø kalba ir tauta am-þiø bûvyje, Chicago: Lituanistikos insti-tuto leidykla, 1987, 345.

18 Jonas Palionis, Lietuviø raðomosios kalbosistorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijøleidykla, 1995, 281.


Kadangi anglø standartinë kalba buvo kurta pagal raðomosios lotynø kalbospavyzdá, tai jos raðomosios ir ðnekamosios standartiniø kalbø istorijos labai atsi-jusios. Lietuviø ir slovakø raðomosios ir ðnekamosios kalbos yra glaudþiai susiju-sios (plg. Subaèius 1999, 255�256). Vis dëlto tiek vienu, tiek kitu atveju tirti vien tikðnekamosios kalbos negalima. Kaip ir Haugenas, Jaapas van Marle ðnekamàjàstandartinæ kalbà pavadino �dviaukðèiu� hibridu. Pirmiausia ji esanti ðnekëjimo irraðymo hibridas. Antra, tai þemojo ir aukðtojo registro miðinys. Ðnekamojo standar-to formalusis stilius yra beveik identiðkas raðomajam standartui, o neformalusis �artimas (bent jau funkciðkai) dialektams19. Taigi neámanoma aptarti ðnekamosiosstandartinës kalbos raidos be jos santykio su raðomàja kalba.

R Û T A B I R Ð T O N A I T Ë Gauta 2000 m. vasario 12 d.

�Ðiaurës Atënai� Priimta 2002 m. liepos 10 d.

Ðv. Ignoto g. 5�231


el. p. [email protected] 0 0 0

19 Jaap van Marle, �Dialect versus Stan-dard Language: Nature versus Culture�,Taming the Vernacular: From Dialect to

Written Standard Language, ed. J. Cheshi-re, D. Stein, London and New York:Longman, 1997, 16�17.

273 A n g l ø k a l b o s t e r m i n a i common

language, national language, literary language,

King�s language, standard language i r j ø

l i e t u v i ð k i a t i t i k m e n y s


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Dalia CidzikaitëUniversity of Illinois at Chicago

Anglø kalbos terminai common language,national language, literary language, King�s language,standard language ir jø lietuviðki atitikmenys

1. Bendriniø kalbø istorijai skirtuose darbuose paprastai aptariami tokieanglø kalbos terminai: literary language (literatûrinë kalba), common language(bendra kalba), national language (nacionalinë kalba), King�s language (karaliaus/rûmø kalba)1 ir standard language (standartinë kalba). Jais nusakomas tam tik-ras kalbos variantas, susiformavæs konkreèiu bendrinës kalbos raidos etapu.Terminai ne tik apibrëþia, bet ir parodo kalbos bendruomenës poþiûrá á kalbosvariantà, to laiko visuomenës �ideologijà�2. Tiesa, ne visi èia paminëti terminaidabar áprasti. Plaèiai priimtas vienintelis standard language terminas, o commonlanguage ar King�s language definicijos pasitaiko tik viename kitame lingvistinia-me þodyne ar enciklopedijoje.

Ðiame straipsnyje apþvelgiama penkiø anglø kalbos terminø � literary langua-ge, common language, national language, King�s language ir standard language � var-tosena, jø panaðumas ir skirtumas, kilmë, istorija, santykis vieno su kitu. Taippat ieðkoma atsakymo á klausimà, koká visuomenës màstymà ðie terminai at-spindëjo, dël kokiø prieþasèiø kito, traukësi ið aktyviosios vartosenos á pasyvià-jà ir uþleido vietà kitiems. Pirmoje straipsnio dalyje daugiausia dëmesio skiria-ma angliðkø terminø tradicijai, antroje � panaðiø terminø vartosenai lietuviøkalbotyroje.

1 Ðalia King�s language vartojama ir Queen�slanguage.

2 Plg. James Milroy, Lesley Milroy, Authori-ty in Language. Investigating Language

Prescription and Standardisation, Londonand New York: Routledge and KeganPaul, 31987, 22�23.


2. A N G L Ø K A L B O S T E R M I N A I . Johnas Earlas Josephas, apþvelgdamastermino standard language atsiradimo istorijà, paþymi, jog ðis Viktorijos epochosproduktas nukonkuravo senesniuosius literary language, common language, nationallanguage ir King�s language, nes jie nebeatitiko realijø (�older concepts similar to�standard language� were no longer fit�3 ). Apie senesnius uþ standard languageterminus uþsimena ir Johnas Honey:

In fact, all the ingredients of authorised, delimited, unitary and literary had played their

parts in the widely established concept of a �standard English� for which that term

was not yet used � though speakers had several other words for it � for a period of

possibly four hundred years before the dates Dr Crowley claims for its emergence4.

Nors Honey èia nenurodo paèiø terminø, vartotø prieð standard English, ið nu-sakytø keliø bendrinës kalbos bruoþø (authorised �átvirtinta�, delimited �sunorminta�,unitary �bendra�, literary �raðto kalba�) galima manyti, jog jis turëjo galvoje Josephominëtus ar panaðius terminus.

Taigi standard language terminas yra naujesnis uþ common language, literarylanguage, national language ir King�s language. Jis pasirodë esàs tinkamesnis XIXamþiaus anglø kalbos variantui pavadinti nei ankstesnieji. Terminas literary lan-guage ilgainiui ëmë nebetikti dël to, kad jis akcentavo tik raðomàjà kalbos nor-mà. Terminai national language ir common language labiau tiko kitoms kalboms(pvz., italø kalbai susiskaldþiusioje Italijoje), bet ne XIX amþiaus anglø kalbaiávardinti. Terminai Queen�s English ir King�s English per daug prikiðamai pabrë-þë anglø kalbos priklausomybæ nuo aristokratiniø normø ir taisykliø (Joseph1987, 5). Vis labiau ryðkëjo ðiø keturiø terminø ribotumas bei neaktualumas.Naujas anglø kalbos raidos etapas reikalavo ir naujo termino. Bûtent standardlanguage atspindëjo kalbos bendruomenës poreiká turëti vienà, visiems bendrà,sunormintà raðomàjà ir ðnekamàjà kalbà. Ðitas terminas nusakë paèios kalbosypatybæ bûti norminei.

2.1. COMMON LANGUAGE. Terminas common language (bendra kalba), skirtingainegu literary language ir national language, bendriniø kalbø raidà nagrinëjanèiuoselingvistø darbuose, þodynuose bei enciklopedijose gana retas. 1975 metø lingvisti-nis þodynas A Dictionary of Linguistics pateikia toká apibrëþimà:

common language: That version of a language which is accepted and employ-

ed by various groups or strata of the speakers of the language, as a result of

3 John Earl Joseph, Eloquence and Power.The Rise of Language Standards andStandard Languages, London: FrancesPinter (Publishers), 1987, 5.

4 John Honey, Language is Power. The Storyof Standard English and its Enemies, Lon-don, Boston: Faber and Faber, 1997, 72.





the suppression or leveling of local dialects, among the better educated classes

at least5.

Einaras Haugenas taip pat vartoja terminà common language: �Since it is bydefinition the common language of a social group more complex and inclusive thanthose using vernaculars, its functional domains also be complex�6. Ið ðios citatosir anksèiau pateikto apibrëþimo galima manyti, jog common language laikoma turin-èia sudëtingesnæ struktûrà (�more complex and inclusive�), apimanèia ávairesnessritis ir atliekanèia sudëtingesnes funkcijas (�functional domains also be complex�)nei dialektai. Nors Haugeno nurodyta skiriamoji riba tarp kalbos, pavadintos com-mon language, ir dialektø nëra labai ryðki, vis dëlto tikëtina, jog common languageatspindëjo ankstyvàjà bendrinës kalbos fazæ, dar nepasiekusià moderniosios kalbosraidos etapo, taèiau jau aiðkiai besiskirianèià nuo dialekto. Common language buvoprestiþinë (�among the better educated classes�) ir vartojama ávairiø visuomenësgrupiø (�is accepted and employed by various groups�). Tokià kalbos fazæ bûtøgalima vadinti prieðkodifikacine. Tai vienas ið ankstyvøjø bendrinës kalbos raidosetapø, kai dar nebûna vienodus kalbos kodus (normas) fiksuojanèiø visuotinaipripaþintø veikalø (gramatikø, þodynø).

Termino common language semantika rodo, jog tai visai kalbos bendruomeneibendra kalba, ásitvirtinusi kaip prestiþinis kalbos variantas. Antra vertus, á daugeláþodynø common language neátraukiamas, ir tai liudija, jog jis net nelaikomas termi-nu. Tai tiesiog �bet kokia bendra kalba�. Taèiau jo vis tiek paprastai prireikia�bendrinei� ar �apnormintai� kalbai nusakyti.

2.2. NATIONAL LANGUAGE. Termino national language (nacionalinë kalba) api-brëþimai kalbotyros þodynuose ir enciklopedijose maþai kuo skiriasi. Dauguma jøakcentuoja nacionaliná, socialiná bei politiná kalbos aspektà. Ðtai Davidas Crystalassiûlo tokià definicijà:

national language A language which is considered to be the chief language of a

nation state; [...] and also the country�s official language � used in such public

domains as the law courts, government, and broadcasting. In many countries,

there is no difference between the national and the official language7.

Crystalas akcentuoja nacionalinës kalbos vieðumà, jos dominavimà ir kaip vienàsvarbiausiø ypatybiø nurodo oficialumà, visuotiná tokios kalbos pripaþinimà, jos

5 Mario Andrew Pei, A Dictionary of Lin-guistics, Totowa, New Jersey: Littlefield,Adams & Co, 1975, 42.

6 Einar Haugen, The Ecology of Language,Stanford, California: Stanford UniversityPress, 1972, 249.

7 David Crystal, An Encyclopedic Dictionaryof Language and Languages, Oxford etc.:Blackwell, 1992, 263.


prestiþiðkumà. Roberto Lawrence�o Trasko þodynas Key Concepts in Language andLinguistics Crystalo definicijà papildo dar keliomis reikðmëmis:

national language � the single principal language of a country. [...] For example,

the national language of France � the single language that is used by pretty much

everyone for pretty much everything8.

Èia teigiamas nacionalinës kalbos iðskirtinumas, bendrumas, visuotinumas(�that is used by pretty much everyone for pretty much everything�). Ðia pasku-tiniàja reikðme national language terminas yra panaðus á aptartàjá common lan-guage, kurio pagrindinis skiriamasis bruoþas ir yra bendrumas, taèiau nationallanguage reikðmë platesnë negu common language. Terminas national language turidar vienà � politikos semà. Nacionalinis kalbos aspektas kalbos bendruomenæne tik dar labiau sujungia ir suvienija, bet ir atskiria jà nuo kitø nacijø. Nacio-nalinë kalba tampa standartinë bûtent dël istoriniø pokyèiø ir valdþios vykdo-mos politikos:

national language A regional dialect or �second� language which has become the

standard language or lingua franca in a particular country through historical

development or government proclamation9.

Terminas national language daþnai buvo vartojamas kaip termino standard lan-guage sinonimas:

National language � in the broad sense, the full set of all regional, social, and

functional, spoken and written variants of a historically and politically defined

linguistic community. In the narrow sense, the standard language as opposed to

literary language (dialect or sociolect necessarily excluded) of a historically and

politically defined community10.

Tokià Hadumodo Bussmanno ir Ronaldo E. Asherio nuomonæ papildo Ho-ney�aus knygoje cituojamas Roy Harrisas: �This language [a single national lan-guage] was called standard English� (Honey 1997, 63). Pasak Harriso, nationallanguage terminas ilgainiui imtas keisti á standard language terminà.

2.3. LITERARY LANGUAGE, KING�S LANGUAGE. Termino literary language apibrë-þimai, kaip ir national language, vienas nuo kito skiriasi nedaug. Antai Mario An-

8 Robert Lawrence Trask, Key Concepts inLanguage and Linguistics, London etc.:Routledge, 1999, 198.

9 Reinhard Rudolf Karl Hartmann, Dictiona-ry of Language and Linguistics, London:Applied Science Publishers LTD, 1972,149 .

10 Hadumod Bussmann, Routledge Dictiona-ry of Language and Linguistics, Londonand New York: Routledge; Cambridge:Blackwell, 1996, 526: Ronald E. Asher,The Encyclopedia of Language and Linguis-tics, Oxford, New York, Seoul, Tokyo:Pergamon Press, 1994, 2702�2703.





drew Pei (1975, 124) nurodo, jog literary language � tai geriausiu laikomas kalbosvariantas (�as the best�), vartojamas ir literatûros tekstuose (�is used for literarypurposes�). Dar priduriama, jog tai � stilizuota, formali literatûros kalba, besiski-rianti nuo kasdienës kalbos. Daugiau ðio termino reikðmiø siûlo Tomo McArthuroþodynas The Oxford Companion to the English Language. Jame pateikiama nedidelëiðtrauka ið 1947 metais iðleisto vadovëlio Usage and Abusage, skirto literary standard(literatûriniam standartui) apibûdinti:

literary standard It is the more conventional, stylized, and dignified, more accu-

rate and logical, sometimes the more beautiful form that received standard assu-

mes, like evening dress, for important occasions11.

Èia terminu literary standard apibrëþiamas ne tik pats kalbos variantas. Litera-tûrinë standartinë kalba apibûdinama kaip conventional (tinkama), stylized (stilizuo-ta), dignified (kilni), more accurate (tikslesnë), more logical (logiðkesnë) ir more beautiful(graþesnë) kalbos forma. Tai yra aukðtasis (aukðèiausias) bendrinës kalbos stilius.Taip pat matyti, kad literary language vartojamas kaip standard language sinonimas.Reinhardo Rudolfo Karlo Hartmanno lingvistikos þodyne nurodoma:

literary language A variety of language, which is considered �best� in certain social

or teaching situations. It is usually equivalent to the standard dialect of the langu-

age as used in written language and in works of literature (Hartmann 1972, 133).

Tikëtina, jog terminas literary language, kaip ir national language, anglø kalboty-roje ilgainiui imtas keisti á standard language dël to, kad apibrëþë ne paèios kalbosstruktûrinius bruoþus, o tik vienà ið bendrinës kalbos aspektø. Literary languageávardijo tik raðomàjà kalbà (�written language and works of literature�). Susifor-mavusi bendrinë anglø kalba jau nesiribojo vien raðomàja, atsirado ir ðnekamojibendrinë kalba. Tiesa, literatûriðkumas iðliko kaip viena ið svarbiausiø terminostandard language semø ir, anot Tony Crowley�aus, �it�s [standard language] mate-rial location was to be �literature� since it had been specified that a lexicon shouldcontain �every word occurring in the literature of the language it professes toillustrate�12.

King�s English yra senas terminas. Já 1553 metais jau vartojo Thomas Wilsonassiekdamas paþymëti anglø kalbos normiðkumà bei jos autoritetà13. Pats þodis King�sbuvo traktuojamas kaip autoritetas, kaip tam tikra siektina norma, standartas (�Cor-rect, idiomatic English� [Pei 1975, 115]):

11 Tom McArthur, The Oxford Companion tothe English Language, Oxford UniversityPress, 1992, 619.

12 Tony Crowley, Standard English andthe Politics of Language, Urbana and

Chicago: University of Illinois Press,1989, 118.

13 XIX amþiuje labai iðpopuliarëjo terminasQueen�s English (karalienës kalba).


And in the reign of Elizabeth those who referred to the Queen�s English meant

the English language under the guardianship of the Queen, hence standard English

(Honey 1997, 76).

King�s English A traditional term in Britain that is earlier than, and more or less

synonymous with standard English (McArthur 1992, 560).

Tai nëra maþos þmoniø grupës, ðiuo atveju Anglijos karalienës ir jos dvariðkiø,dialekto pavadinimas. Atvirkðèiai, King�s language reiðkë visø pripaþintà (recogni-zed) ir átvirtintà (institutionalised) kalbos variantà. Viena ið jo semø � bendrumas(svarbiausia common language sema). Terminu King�s language norëta apimti visustà kalbà vartojanèius þmones, nes manyta, jog King�s language yra terpë, sujungiantivisø interesus á vienà visumà (�the medium in which �all our common interestsgather�; Crowley 1989, 130). Taèiau ilgainiui ir King�s language terminas darësi perdaug socialiai konotuotas. Kurá laikà dar konkuravæs su naujuoju standard language,vëliau turëjo uþleisti jam vietà ir pasitraukti ið aktyviosios vartosenos.

2.4. STANDARD LANGUAGE. Josepho (1987, 3) duomenimis, pirmà kartà þodástandard, aptardamas kalbinius dalykus, pavartojo Anthony Ashley Cooperis teksteCharacteristics of Men, Manners, Opinions, Times, paraðytame 1711 metais, o iðspaus-dintame 1732-aisiais:

Twas thus they [the Greeks] brought their beautiful and comprehensive Language

to a just Standard [...] The Standard was in the same proportion carry�d into other

Arts (Joseph 1987, 3).

Þodþiø junginys standard language anglø kalbai apibûdinti pirmà kartà pavar-totas Oxfordo anglø kalbos þodyne (Oxford English Dictionary, 1858).

Þodþio standard kamienas stand-, pagal Josephà, reiðkia pastovumà, nekintamu-mà (permanence) ir stabilumà (fixity). Josephas remiasi Kelleriu, nurodanèiu, jog:�The English word standard, in contrast to these German terms, places the stressexactly on the most essential features, namely on norm� (Joseph 1987, 5). Shaw M.Findlay enciklopedijoje Language and Communication (1998) atkreipia dëmesá, kadstandartinë kalba daþnai painiojama su dominuojanèia kalba. Skirtumas tarp jøyra tas, jog dominuojanti kalba � tai ðnekamosios kalbos variantas, vartojamas do-minuojanèios gyventojø dalies, tuo tarpu standard language terminas rodo nuosekløir dësningà kalbos struktûros (taisykliø) kûrimà bei tø taisykliø taikymà. PasakFindlay, standartizuota kalba yra taisyklë (�standardized language is the rule�)14.Standartinë kalba kaip nuosekli, vienoda ir sisteminga raðomoji kalbos norma api-

ta Barbara, California, Denver, Colorado,Oxford, England: ABC-CLIO, 1998, 158.

14 Shaw M. Findlay, Language and Communi-cation. A Cross-Cultural Encyclopedia, San-





brëþiama ir Asherio enciklopedijoje (Asher 1994, 4340). Websterio þodynas standardEnglish nusako taip (èia pateikiamos tik tiesiogiai su kalba susijusios reikðmës):

2. the English that is current, reputable, and national; 3. the English that with

respect to spelling, grammar, pronunciation, and vocabulary is substantially uni-

form though not devoid of regional differences, that is well-established by usage

in the formal and informal speech and writing of the educated, and that is widely

recognized as acceptable wherever English is spoken and understood15.

Websterio þodynas bendrinæ anglø kalbà sieja su þodþiu nacionalinis ir teigia, jogbendrinë kalba yra tinkama vartoti tiek formaliose, tiek neformaliose kalbos situa-cijose, ji vienoda, pastovi, nekintanti ir plaèiai pripaþástama visur, kur tik angliðkaikalbama ar suprantama. Tad standard English definicija èia apima ir national (na-cionalinë), ir common (bendra), ir literary (literatûrinë) semas. Straipsnio pradþiojebuvo cituotas Honey: �All the ingredients of authorised, delimited, unitary and literaryhad played their parts in the widely established concept of a �standard English��(Honey 1997, 72). Tokias paèias semas bûtø galima atpaþinti ir Crowley�aus kny-goje Standard English and the Politics of Language:

It is a form of language in any particular national geographic territory which

lies beyond all the variability of usage in offering unity and coherence to what

otherwise appears diverse and disunited. It is the literary form of the lan-

guage that is to be used and recognized all over the national territory (Crow-

ley 1989, 99).

Viktorijos laikais susiformavæs standard language terminas perëmë nukonkuruotøsenesniø terminø � common language, national language, King�s language ir literarylanguage � semas. Siauresnius ir nelingvistinius aspektus nusakantys terminai buvoiðstumti. Èia svarbi dar viena detalë. Viena ið þodþio standard reikðmiø, pateikiamøOxfordo þodyne (1995), yra tokia: standard � tai tam tikras kokybës lygis (�level ofquality�), ðiuo atveju � kalbos kokybës lygis, kalbininkø paprastai apibrëþiamastokiomis semomis kaip quality (kokybë), permanence (pastovumas), common use(bendras vartojimas), authorized (átvirtinta), delimited (sunorminta), unitary (bendra)ir literary (raðto kalba).

2.5. I Ð V A D O S . Standard language terminas yra vëliausias, anglø kalbotyrojeplaèiai vartoti imtas nuo XIX amþiaus. Jis pakeitë ankstesnius common language,national language, King�s language ir literary language. Abejotina, ar common language

15 Webster�s Third New International Dictiona-ry of the English Language Unabridged,

Springfield, Massachusetts, USA: Mer-riam-Webster Publishers, 1981, 2223.


dabar beturi termino statusà. National language pabrëþia politiná, valstybiná kalbosaspektà, terminas King�s language labai konotuotas socialiai, o literary languagepabrëþia tik raðomàjá kalbos aspektà. Terminas standard English atspindi vidines,struktûrines kalbos ypatybes, dël to tapo priimtiniausias, neutraliausias ir nukon-kuravo ankstesnius terminus.

3. L I E T U V I Ø K A L B O S T E R M I N A I . Lietuviø kalbininkø darbuose stand-ard language analogas standartinë kalba kol kas nevartojamas. Èia ásivyravo bendrinëskalbos (bk) terminas. Viena ið prieþasèiø galëtø bûti skirtinga nei anglø lietuviøbendrinës kalbos genezë ir raida. Giedriaus Subaèiaus nuomone, ðios bendrinëskalbos priklauso dviem skirtingiems Europos bendriniø kalbø tipams: anglø kalbaankstyvojo tarmës pasirinkimo (early dialect selection), o lietuviø � vëlyvojo pasirin-kimo (late dialect selection) grupei16. Pirmoji tarmæ bendrinei kalbai pasirinko maþ-daug Renesanso, o antroji � Romantizmo epochoje.

3.1. BENDRINË KALBA. Bendrinës kalbos terminas, pradëtas vartoti 1927 metais,visiðkai ásigalëjo ketvirtajame deðimtmetyje ir buvo vartojamas iki 1950-øjø, kol jápakeitë literatûrinës kalbos terminas, perimtas ið rusø kalbotyros. Prie bendrinës kalbostermino sugráþta maþdaug septintojo deðimtmeèio pabaigoje.

Þodis bendrinë nusako vienà socialiná, bet ne lingvistiná kalbos aspektà �bendrumà. Bendrumas buvo pagrindinë ir anglø kalbos termino common lan-guage sema. Taèiau lietuviø bendrinë kalba, skirtingai nuo anglø common language,yra visavertis terminas. Aldonas Pupkis skiria keturis lietuviø bendrinës kalbosbruoþus: 1) tai sunorminta, daugiau ar maþiau apdorota kalbinë sistema; 2) ski-riamasis jos bruoþas yra kodifikacija � fiksuotos taisyklës; 3) jai bûdingas raðyti-nis pavidalas ir monologas; 4) svarbiausia funkcija � komunikacinë17. KazimieroGaivenio ir Stasio Keinio Kalbotyros terminø þodyne (1990) bendrinë kalba apibrë-þiama kaip �nacionalinë raðomàjà ir ðnekamàjà formas turinti literatûrinë kal-ba�, o literatûrinë kalba � kaip �pavyzdinë, sunorminta, standartinë nacijos artautos kalba�18. Lietuviø kalbotyroje terminø bendrinë kalba ir literatûrinë kalbaapibrëþimai vienas kità paaiðkina, dubliuoja. Paprastai ðie du terminai vartoja-mi ta paèia reikðme.

Aleksas Girdenis bendrinæ kalbà yra apibrëþæs kaip �tautos vieðojo gyvenimo�kalbà19, Petras Jonikas � kaip kalbà, �kuri skiriama visos tautos kultûrinio bei

16 Giedrius Subaèius, �Two Types ofStandard Language History in Europe�,RBl 8, 2002, spausdinama.

17 Aldonas Pupkis, Kalbos kultûros pagrin-dai, Vilnius: Mokslas, 1980, 7�10.

18 Kazimieras Gaivenis, Stasys Keinys, Kal-botyros terminø þodynas, Kaunas: Ðviesa,1990, 37, 119.

19 Aleksas Girdenis, �Bendrinë kalba�, Mû-sø kalba 3, 1973, 45.





civilizacinio gyvenimo reikalams�20. Adelë Valeckienë Lietuviø kalbos enciklopedijoje(1999) bendrinæ kalbà apibrëþia dar kitaip:

bendrinë kalba � daugiau ar maþiau sunorminta visos tautos raðtø bei þmoniø

vieðojo gyvenimo bei kultûros reikmëms skirta kalba. Ji apima groþinës, publicis-

tinës, mokslinës literatûros, kanceliarinæ valdymo ástaigø bei organizacijø, mokyk-

lø, teatro, radijo, televizijos, Baþnyèios, visuomeniniø renginiø, ámoniø ir gamyklø

bei kitø vieðojo gyvenimo srièiø kalbà21.

Bendrinës kalbos apibrëþimuose randame beveik visas svarbiausias ir tas paèiassemas, kurias turi anglø standartinë kalba: nacionalinë, sunorminta, standartinë,bendra, turinti raðomàjà ir ðnekamàjà formas, pavyzdinë, vartojama daugelyje sferø.Taigi tai, kas anglø kalbotyroje vadinama standard English, lietuviø kalbotyrojenusakoma bendrinës kalbos terminu. Jis labiausiai tiko naujam lietuviø kalbos etapuiir naujai kalbos sampratai, susiformavusiai XIX amþiaus pradþioje, nusakyti. Ðákalbos variantà Subaèius pavadino lietuviø siekiu turëti bendrà ir visiems vienodàvieðàjà tautos kalbà22. Bendrinë kalba radosi tada, kai augo tautinë savimonë, kalbabuvo vienas ið lietuviø tautos formavimosi veiksniø. Visuomeninis aspektas � visølietuviø vartojama bendra kalba � buvo labai aktualus tokios kalbos atsiradimo,tvirtëjimo periodu.

3.2. RAÐOMOJI KALBA, BENDRINË KALBA, LITERATÛRINË KALBA. Lietuviø kalbo-tyros istorijoje bendrinës kalbos terminas nebuvo vienintelis. Ilgiausià tradicijà turiraðomosios kalbos (Jonas Jablonskis, Juozas Balèikonis), bendrinës kalbos (þurnaloGimtoji kalba kalbininkai) ir literatûrinës kalbos (slavø kalbotyros tradicija) terminai(Pupkis 1980, 7). Aptardamas ðiø trijø terminø privalumus ir trûkumus, Pupkis(1980, 8) sutinka, jog �në vienas ið mûsø vartotø ar vartojamø bendrinës kalbosterminø nëra be priekaiðtø�. Jo nuomone, raðomosios, bendrinës ir literatûrinës kalbosterminai nusako vienà, taèiau ne pagrindiná kalbos poþymá. Be to, raðomosios irliteratûrinës kalbos terminai ignoruoja sakytiná kalbos variantà. Pupkis (1980, 8),teigia, jog �geriausiai rodytø bendrinës kalbos specifikà standartinës kalbos termi-nas�, taèiau jis lietuviø kalbotyroje neturi jokiø tradicijø.

3.3. I Ð V A D O S . Raðomosios kalbos, bendrinës kalbos ir literatûrinës kalbos terminaiyra per siauri kodifikuotai ir norminei lietuviø kalbai ávardinti. Bendrinës kalbos

20 Petras Jonikas, Lietuviø bendrinës raðomo-sios kalbos kûrimasis antrojoje XIX a. pusë-je, Èikaga: Pedagoginis lituanistikos ins-titutas, 1972, 2.

21 Lietuviø kalbos enciklopedija, Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas,1999, 87. 0 0 0

22 Giedrius Subaèius, Þemaièiø bendrinës kal-bos idëjos. XIX amþiaus pradþia, Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu-tas, 1998, 20.


terminà ypaè nepatogu vartoti gretinant keliø kalbø istorijà. Þinoma, naujø terminøkurti nereikëtø, nes kûrimas ex novo to, kas jau egzistuoja kaip seniai átvirtintasmodelis, yra tuðèias energijos ðvaistymas (Joseph 1987, 5). Esant reikalui, galimapasinaudoti kitø kalbø (galbût anglø) patirtimi.

D A L I A C I D Z I K A I T Ë Gauta 2002 m. birþelio 23 d.

Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures Priimta 2002 m. birþelio 25 d.

University of Illinois at Chicago

601 South Morgan St., 1620 UH

Chicago IL 60607-7116, U.S.A.






I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Jurgis PakerysVilniaus universitetas

Naujieji senesniøjø raðtø tyrimai:konferencijos Sankt Peterburge,Klaipëdoje, Vilniuje

Ar galima ásivaizduoti baltistø konferencijà, kur në þodþio nebûtø tarta apiesenàjà tekstijà? Turbût ne. Ðiam teiginiui pagrásti èia bus dirstelëta á tris ðiøme-èius renginius: �Baltø kalbø leksikologija ir leksikografija� (Sankt Peterburgas,2002 m. kovo 6�8 d.), �Vakarø baltø kalbos ir kultûros reliktai� (Klaipëda,2002 m. geguþës 10�11 d.) ir �Leksikografijos ir leksikologijos problemos� (skir-ta Antano Salio 100-osioms gimimo metinëms ir LKÞ pabaigtuvëms; Vilnius,2002 m. birþelio 6�7 d.).

1. Simboliðka, kad pirmasis Sankt Peterburgo konferencijos praneðimas buvoskirtas seniausiajam baltø raðto paminklui � Elbingo þodynëliui (toliau � E)1.Anatolijus Nepokupnas (Kijevas) aptarë kai kuriø daiktavardiniø junginiø re-konstrukcijos problemas. Jei á Ructandadan (Suwermilch) E 690 �rûgðtus pienas�2

þvelgsime kaip á þodþiø junginá (ructan dadan), tai ir jo kaimynus þodynëlyje �Aµwinan (Kobilmilch) E 694 �kumelës pienas� ir Poadamynan (Sußemilch) E 695 �sal-dus pienas� � galësime interpretuoti kaip junginius su daiktavardþiu dadan �pie-nas� (Dadan [MJlch] E 687): *aµwinan dadan, *poadamynan dadan. Praneðëjo nuomo-ne, taip pat ir þodþius nuo Kirµnan (Swarcz) E 460 �juodas� iki Saligan (Grune)E 468 �þalias� tinka laikyti bevardës giminës bûdvardþiais (nom. sg.), suderintaissu daiktavardþiu milan (Gewant) E 455 �milas�: *kirµnan milan, *saligan milan irt. t. Ádomu, kad ið ðiø spalvø pavadinimø, esanèiø �audëjo� (Tuckoris [Weber] E454) semantinëje grupëje, iðsiskiria Gaylis (Wyes) E 459 �baltas�: tik jo vienintelio

1 Manoma, kad tai XIII�XIV amþiaus vo-kieèiø�prûsø þodynëlio originalo XIVamþiaus pabaigos arba XV pradþiosnuoraðas (Prûsø kalbos paminklai, parengëVytautas Maþiulis, Vilnius: Mintis,1966, 27�28 su lit.).

2 E þodþiø perraðos ir lietuviðkos reikðmësèia ir toliau nurodomos pagal: VytautasMaþiulis, Prûsø kalbos paminklai 2, Vil-nius: Mokslas, 1981, 14�46.


galûnë yra -is, o visø kitø � -an. Nepokupnas iðkëlë mintá, kad tai � vyriðkosiosgiminës bûdvardis, sietinas su daiktavardþiu Paµtowis (Laken) E 456 �plonas au-dinys�3, kadangi lininiai audiniai bûdavo balinami (*gaylis paµtowis).

Anitra Tîsiòa (Ryga) pratæsë spalvø temà ir aptarë jø pavadinimus GotthardoFriedricho Stenderio4 þodyne Lettiµches Lexikon In ¸ween Theilen abgefaµµet [...] vonGotthard Friedrich Stender, [...] Mitau, gedruckt bey J. F. Steffenhagen, Hochf÷rµtl. Hof-buchdrucker [1789] (toliau � St). Spalvø ir atspalviø pavyko rasti ne tik jø straips-niuose (pvz., weiß, balts St I 692 �baltas�), bet ir kitø þodþiø aiðkinimuose, pvz.:Rubin, µarkans dahrgs akmins St I 486 �raudonas brangus akmuo (rubinas)�; Brettµpiel,raibs galdiñµch ar baltahm un melnahm pleííehm, (kas pamiµchu eet) St I 156 �margalenta baltomis ir juodomis dëmëmis, pramaiðiui einanèiomis (ðaðkiø, ðachmatølenta)�. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad þodyno sudarytojas nevertë vokiðkø beilatviðkø sàvokø ir frazeologizmø paþodþiui, todël spalvos gali ir nesutapti (pvz.,der einen weißen Kopf hat, kam µirma galwa irr St I 692 �kas þilà (vok. �baltà�) galvàturi�) arba spalvaþodþio gali ir visai nebûti: lihdµ µcho baltu deenu, bis auf denheutigen Tag St II 16 �iki ðiol�, latv. paþodþiui �iki ðios baltos dienos�.

Kità þodþiø grupæ � galvos ir peèiø apdangalø pavadinimus � aptarë Ilga Janso-ne (Ryga). Praneðëja yra surinkusi medþiagà ir ið dabartiniø, ir ið senøjø latviø kal-bos þodynø. Pastarieji ne tik teikia ádomios istorinës informacijos, bet ir kelia tamtikrø problemø: daugiareikðmiai þodþiai verèiami daugiareikðmiais kitos kalbos ati-tikmenimis, kartais ne visai aiðkus pats þodþio denotatas. Antai seniausiame latviøleksikografijos paminkle � Georgo Mancelio5 þodyne LETTUS, Das iµt Wortbuch [...]Durch GEORGIVM MANCELIVM [...] Gedruckt vnnd verlegt ¸u Riga/ durch GERHARD.Schræder/ Anno M. DC. XXXVIII (toliau � Manc)6 � uþfiksuotas þodis Koã / Gauµape,Kutµchdeckis Manc 106 gali þymëti ir tam tikrà drabuþá, ir tiesiog apdangalà ið gru-bios vilnonës medþiagos7. Beje, lenkø germanizmas koc8 yra patekæs ir á KonstantinoSirvydo þodynø registrus: Koc / cento, lodix, gau-µape, µtragulum. gu=nia9; Koc / Cento,amphita-pon, cilicium, veµtimentf é villis contextum. Dun=gaùas warµuotas / gunia10.

3 Praneðëjas reikðmæ interpretavo taip: �plo-nas audinys; paklodë; drobë� (rus. òîí-êàÿ òêàíü; ïðîñòûíÿ; ïîëîòíî).

4 Latv. Stenders.5 Latv. Mancelis.6 Puslapiai nurodomi pagal leidiná: [August

Günther,] Altlettische Sprachdenkmäler inFaksimiledrucken [...] 2, Heidelberg: CarlWinters Universitätsbuchhandlung, 1929.

7 Plg. vok. Kotze �grobes zottiges wollen-zeug, auch decke oder kleid davon�(Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wil-helm Grimm, Bd. 11 = Bd. 5. K (bearbei-tet von Rudolf Hildebrand), Fotomecha-nischer Nachdruck der Erstausgabe1873, München: Deutscher TaschenbuchVerlag, 1984, 1902); lot. gausapum �storavilnonë medþiaga, bajus; bajinis drabu-þis� (Kazimieras Kuzavinis, Lotynø�lietu-

viø kalbø þodynas, Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedijø leidykla, 1996, 352).

8 V. v. a. kotze, s. v. a. kozzo (Franciszek Sùaw-ski, Sùownik etymologiczny jæzyka polskiego2(K-Kot), Kraków: Drukarnia Uniwersyte-tu Jagielloñskiego, 1958-1965, 309; An-drzej Bañkowski, Etymologiczny sùownikjæzyka polskiego 1(A-K), Warszawa: Wy-dawnictwo Naukowe PWN, 2000, 740).

9 [Konstantinas Sirvydas,] [Prompt[u]ariumdictionum Polonicarum Latinarum et Li-tuanicarum], 57r (remtasi leidiniu: Sena-sis Konstantino Sirvydo þodynas, parengëKazys Pakalka, Vilnius: Mokslo ir encik-lopedijø leidybos institutas, 1997).

10 [Konstantinas Sirvydas,] DICTIONARIVMTRIVM LINGVARUM, [...] AVCTORECONSTANTINO SZYRWID [...] VILN¯,Typis Academicis Societatis JESV. Anno




Senøjø latviø kalbos þodynø medþiaga savo praneðime rëmësi ir Anta Trumpa(Ryga), analizavusi kai kuriø lietuviø ir latviø bûdvardþiø semantinæ diferenciacijà.Pavyzdþiui, latv. tikls �doras� (plg. liet. tiklas �doras, garbingas, taurus� LKÞ XVI253) Stenderio þodyne pirmiausia reiðkia brauchbar (St II 320) �tinkamas� (latv.derîgs) ir yra darybiðkai siejamas su veiksmaþodþiu tikt, gefallen (ibid.) �patikti�.Praneðëjos nuomone, kalbamøjø liet. ir latv. bûdvardþiø semantinë raida galëjo bûtipanaði: �geras, tinkamas, patinkantis� ´ �doras�.

Du konferencijos praneðimai buvo numatyti ir seniesiems lietuviø þodynams.Vilma Zubaitienë (Vilnius) papasakojo apie fonetinæ ir gramatinæ informacijà lietu-viðkuose XVIII amþiaus Rytø Prûsijos þodynuose: Frydricho Vilhelmo Hako11, Pi-lypo Ruigio12 ir Kristijono Gotlybo Milkaus13. Specialiø tarties nuorodø ðiuose þo-dynuose nëra, bet, sakysim, trumpuosius balsius þymi po jø dvejinami priebalsiai.Kirtis nuosekliau imtas þymëti tik Ruigio þodyne: kirèiuojamas ne tik antraðtinisþodis, bet ir (nenuosekliai) jo pagrindinës formos, kartais mëginama kirèio þenklaisatskirti homografus (Låiµtau, ich begieße, ver=gieße, µ. Lëju ir Laiµtaa, ich verµchmiere,be=t÷nche die Wand, µãiau, µtyµu, µtyti R I 74). Esama þodþiø su dviem kirèio þenklais(pvz., Móteråuju R I 90) � gal taip mëginta paþymëti ðalutiná arba pamatinio þodþiokirtá? Milkus kai kuriais atvejais kirèiuoja kitaip nei Ruigys, plg.: Agóna R I 3 �Agonä M I 2, Påbaiga R I 12 � Pabaigä M I 18. Þodynuose skiriasi nurodomømorfologiniø formø kiekis ir tvarka, þodþiø daliø apraðai. Palyginus su Haku,Ruigys pateikia daugiau informacijos apie veiksmaþodþius: þymi tranzityvumà(activ., neutr.), valdomus linksnius (cum Genit. et Dativ., c. Abl. Instr. ir pan.). Hakassmulkiau klasifikuoja prieveiksmius ir jungtukus (adv. affirm., interr., dubit.). Milkusdaro prieðingai � daugelio gramatiniø paþymø atsisako. Bûtø ádomu, jei praneðimoautorë ateityje palygintø ðiø þodynø gramatinius aparatus su jø autoriø parengto-mis lietuviø kalbos gramatikomis14.

Gaila, kad á konferencijà negalëjo atvykti Vincentas Drovinas (Vilnius). Jis ren-gësi perskaityti praneðimà �Dël Pil. Ruigio �Littauisch�Deutsches und Deutsch�Littauisches Lexicon� santykio su E. Weismanno �Lexicon bipartitum, Latino�Ger-manicum et Germanico�Latinum��. Sprendþiant ið teziø, lietuviø leksikografijostyrëjas yra priëjæs prie iðvados, kad, naudodamasis Weismanno darbu, Ruigyssavàjá þodynà papildë to meto modernia religine ir pasaulietine leksika, praplëtë

Domini M. DC. XLII, 109 (naudotasileidiniu: Pirmasis lietuviø kalbos þodynas.Konstantinas Ðirvydas: Dictionarium triumlinguarum, parengë Kazys Pakalka, Vil-nius: Mokslas, 1979).

11 [Frydrichas Vilhelmas Hakas,] VOCABV-LARIVM LITTHVANICO�GERMA-NICVM, ET GERMANICO�LITTHVA-NICVM [... ] von Friederich WilhelmHaack [...] HALLE, Druckts StephanusOrban. Univerµ. Buchdr. [1730.]

12 [Pilypas Ruigys,] Littauiµch=Deutµchesund Deutµch=Littauiµches Lexicon, [...]

von Philipp Ruhig, [...] Kænigsberg,druckts und verlegts J. H. Hartung,1747 (toliau � R).

13 [Kristijonas Gotlybas Milkus,] Lit-tauiµch=deutµches und Deutµch=lit-tauiµches Wærter=Buch, [...] vonChriµtian Gottlieb Mielcke [...], Kænigs-berg, 1800. Im Druck und Verlag derHartungµchen Hofbuchdruckerey(toliau � M).

14 Ruigio � su jo sûnaus Povilo Frydrichogramatika.


vardynà, átraukë daugiau þodþiø junginiø. Ið Weismanno Lexicono Ruigys sëmësiXVIII amþiaus Europos leksikografijos technikos, todël savo þodyne sugebëjo geraiatspindëti þodþiø vartosenà bei semantikà. Reikia tikëtis, kad Drotvinas ateityjepaskelbs iðsamesnius ðio ádomaus tyrimo rezultatus.

Everita Milèonoka (Ryga) kalbëjo apie istorinio XVII amþiaus latviø kalbos þo-dyno raðymo problemas. Ðiame projekte stengiamasi derinti ir tradicinës, ir kompiu-terinës leksikografijos metodus. Þodynà numatoma raðyti remiantis elektroniniutekstynu, todël pirmiausia reikia atrinkti ir apdoroti senuosius latviø raðtus. Pra-dëta nuo Ernsto Glücko15 Naujojo Testamento vertimo Tas Jauns Teµtaments [...] RIGA/Gedruckt durch Johann Georg Wilcken/ Kænigl. Buchdr: Im Jahr MDCLXXXV, programa�Qwick� parengta ðio teksto konkordancija, raðomi bandomieji þodyno straipsniai.Þodynas bus tezauro tipo, tad á já pateks ir tikriniai daiktavardþiai, ir labai retiþodþiai, jø formos. Reikðmes numatoma aiðkinti ne vien latviðkai, bet ir angliðkai,vokiðkai. Þodynas teiks svarbiø duomenø ir istorinës gramatikos tyrëjams: buspateikta daug medþiagos ið elektroniniø konkordancijø. Suprantama, dabar svar-biausia nustatyti þodyno straipsnio formà ir apimtá, plësti tekstynà, tobulinti joapdorojimo priemones ir metodus. Norëtøsi pasvajoti ir apie sàsajas su vertimøðaltiniais, galbût ir kitø baltø kalbø elektroniniais tekstynais.

Jurgis Pakerys (Vilnius) analizavo, kaip LKÞ pateikiami priesagos -inoti veiksma-þodþiai (plg. latv. -inót). Atkreiptinas dëmesys á tai, kad XVI amþiaus MaþosiosLietuvos raðtuose daþniausiai pasitaiko bûtojo laiko formos -inojo, esamasis laikassu -inoja labai retas, o bendraties kamieno su -ino- to laiko raðtuose kol kas nepa-vyko rasti. Todël ðiø veiksmaþodþiø paradigmas reiktø atstatinëti atsargiai16, atsi-þvelgti á jø ðaltiniø chronologijà. Pavyzdþiui, LKÞ XVIII 158 yra straipsnis varginoti,-oja, -ojo su vieninteliu pavyzdþiu ið Jono Bretkûno Biblijos vertimo17: praet. 3varginojo BB 1 Mak 6,25. Atitinkamø praes. ir inf. kamienø su -ino- Bretkûno teks-tuose neuþfiksuota, plg. varginti straipsnio pavyzdþius (LKÞ XVIII 159): varginamiBB Rd 3,47; varginsi BB 2 Moz 22,23; varginta BB 1 Moz 15,13. Forma varginojoBretkûno raðtuose gali priklausyti varginti, -ina, -ino paradigmai kaip praet. varian-tas (plg. praet. 1 sg. warginaw ið Postilës18 ). Praneðëjas pasiûlë þodyno straipsnyjeformà varginojo taip atspindëti: �vårginti (-yti K, Sn), -ina, -ino (-inojo BB)�. Tadavienõs paradigmos formos atsidurtø ðalia, o ne skirtinguose straipsniuose.

Baigiant Sankt Peterburgo konferencijos apþvalgà norëtøsi padëkoti nenuilstan-èiam baltistikos smagraèiui � Aleksejui Andronovui � ir jo pagalbininkams uþpuikø renginá, subûrusá daugiau nei 50 dalyviø ið 6 ðaliø. Belieka paraginti visusrengtis artëjanèioms Sankt Peterburgo konferencijoms: 2003 m. ávyks skirta etimo-

15 Latv. Glîks.16 Plg. Saulius Ambrazas, rec.: �Dominy-

kas Urbas, Martyno Maþvydo raðtø þody-nas, 1996�, ALt 1, 1999, 156�157.

17 [Jonas Bretkûnas,] BIBLIA tatai eµtiWiµsas Schwentas Raµchtas, Lietu-wiµchkai pergulditas per Jan¼ Bretkun¼[...] 1590 (toliau � BB). Pavyzdþiai èiacituojami taip, kaip jie atstatyti LKÞ.

18 [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA tatai eµtiTrumpas ir Praµtas Iµchguldimas Euan-geliu / [...] n¾g W¿liku ik Aduento.Per Iana Bretkuna [...] Iµµpauµta Kara-liauçiuie / Iurgio Oµterbergero. M¿taPono 1591, 370.




logijai ir onomastikai, 2004 m. � istorinei gramatikai, literatûrinës (bendrinës) kal-bos istorijai. Daugiau informacijos apie baltistikà Sankt Peterburge ir apie bûsimussambûrius galima rasti internete ðiuo adresu: http://www.genling.nw.ru/baltist/baltist.htm [2002 07 05].

2. Geguþës 10�11 dienomis Klaipëdos universitete vyko konferencija �Vakarøbaltø kalbos ir kultûros reliktai�. Vienas posëdis buvo skirtas seniesiems lietuviøraðto paminklams.

Aldona Paulauskienë (Vilnius) pateikë ádomiø pastabø apie veiksmaþodþio para-digmas pirmosiose lietuviø kalbos gramatikose: Danieliaus Kleino19 bei Kristupo Sa-pûno ir Teofilio Ðulco20. Pavyzdþiui, KG nëra bûtojo daþninio laiko paradigmos, o SGji apraðyta, bûsimojo laiko vienaskaitos pirmasis asmuo SG raðomas -µiu, o KG � -µu.Skirtingai apraðytos ir asmenuotës. KG skiriamos trys asmenuotës (wadinnu, reggiu irµakau), o SG � taisyklingoji (tematinë) ir netaisyklingoji (atematinë). Praneðëjos many-mu, pamato kai kurioms skirtybëms nebûtina ieðkoti lotynø ar graikø kalbos grama-tikose. Juk tais laikais daug mokytasi atmintinai. Gerai iðsilavinæ lietuviðkøjø grama-tikø autoriai patys galëjo paraðyti originaliø ar pusiau originaliø fragmentø.

Vitalija Kapsevièienë (Klaipëda) apþvelgë senuosiuose raðtuose uþfiksuotus ðak-ninius birti, kilti tipø veiksmaþodþius. XVI amþiaus paminkluose esama daug retosir vertingos medþiagos (pvz.: apsirti �apsupti�, paþvilti �susvyruoti, palinkti� ið Mi-kalojaus Daukðos Postilës21), bet tenka spræsti klasikines problemas: kaip interpre-tuoti kai kuriuos raðybos atvejus, kaip nustatyti visà veiksmaþodþio paradigmà, jeipaliudytos tik kelios formos. Praneðëja atkreipë dëmesá á Czesùawo KudzinowskioDP indekso veiksmaþodá pabyrëti22. Greta praes. 3 pobîra DP 922

23 (lenk. µi² [...]

roµypuie24 ), pabira DP 58221 (lenk. µi² ro¸µypuie) uþfiksuotas fut. 3 pabirs DP 3123025

(lenk. roµproß± µi²) ir partic. praet. act. nom. sg. masc. (bus) pabîr²s DP 58225 (lenk.[b²d�ie] ro¸µypåne). Taigi DP indekse turëtø bûti atstatyta pabirti.

Eglë Bukantytë (Vilnius�Greifswaldas) domisi Naujojo Testamento fragmentø,esanèiø Bretkûno Postilës26 tekstuose, kilme. Praneðëja juos lygino su vadinamosios

19 [Danielius Kleinas,] GRAMMATICA Lit-vanica [...] ä M. DANIELE Klein [...]REGIOMONTI, Typis & µumptibus JO-HANNIS REUSNERI, ANNO criso-gon%aV cI�. I�c. LIII (toliau � KG).

20 [Teofilis Ðulcas,] COMPENDIUMGRAMÂTIC¯ LITHVANIC¯ TheophiliSchult¸ens [...] REGIOMONTI: Typis Fri-derici Reüµneri [...] 1673 (toliau � SG).

21 [Mikalojus Daukða,] Poµtilla CATHO-LICKA [...] Per Ksniga MIKALOIVDAVKSZA [...] Wilniui. DrukórnioiAkadêmios SOCIETATIS IESV. A.D.1599 (toliau � DP).

22 Czesùaw Kudzinowski, Indeks-sùownik do�Daukðos Postilë� 2(O-Þ), Poznañ: Wy-

dawnictwo naukowe uniwersytetu im.Adama Mickiewicza, 1977, 4.

23 Tiksliau bûtø 923, nes tame puslapyjepirmàjà eilutæ uþima antràjà pamokslodalá þymintis skaièius.

24 Lenkiðki atitikmenys pateikiami ið leidi-nio: Mikalojaus Daukðos 1599 metø Postilëir jos ðaltiniai, parengë Jonas Palionis,Vilnius: Baltos lankos, 2000.

25 Tiksliau bûtø 31231, nes vienà eilutæ uþ-ima treèiàjà pamokslo dalá þymintisskaièius.

26 [Jonas Bretkûnas,] POSTILLA [...] PerIana Bretkuna [...] Karaliauçiuie [...]M¿ta Pono 1591 (toliau � BP).


Wolfenbüttelio postilës27 , Baltramiejaus Vilento Evangelijø bei Epistolø28 ir BretkûnoNaujojo Testamento vertimo29 tekstais. Daugiausia panaðumø rasta lyginant suBNT: pirminá vertimo variantà ar vëlesnæ korektûrà atitinka apie 30% BP fragmentø.Tarp BP ir atitinkamø BNT tekstø yra tokiø skirtumø. Dalyvines BP konstrukcijasdaþnai atitinka sudëtiniai sakiniai BNT, o linksnines BP konstrukcijas paprastaiatitinka prielinksninës BNT. Atrodo, kad BP esama daugiau polonizmø. Praneðëjosnuomone, Naujojo Testamento vertimas Postilëje yra nuoseklesnis (originalo poþiû-riu), palyginti su BNT ir EE. Kita vertus, pasitaiko atvejø, kai ta pati eilutë tamepaèiame Postilës puslapyje iðversta skirtingai. Diskusijø metu Guido Michelini iðkë-lë mintá, kad galbût Bretkûnas, rengdamas Postilæ, BNT rankraðtá buvo atidavæsskaityti komisijai, todël juo naudotis paprasèiausiai negalëjo (bent kurá laikà). Be to,neatmestina galimybë, kad kai kà jis vertæs ir ið atminties.

Michelini (Parma) aptarë Lozoriaus Zengðtoko giesmyno30 tekstus ir jø ðalti-nius. Praneðëjo nuomone, teiginiai apie ZG nereikðmingumà31 nepagrásti. ZG yrasvarbi grandis, jungianti Martyno Maþvydo ir Bretkûno rinkinius su Kleinogiesmynu. Didelë dalis ZG giesmiø perimta ið pirmøjø lietuviðkø giesmynø, 52vertimai yra nauji. Á Kleino rinkiná ið ZG paimta 119 tekstø, ið kuriø per 30 yranaujieji vertimai. Tad ZG reikðmë lietuviðkø giesmynø istorijoje akivaizdi. Mi-chelini�ui pavyko nustatyti daugumos naujøjø ZG vertimø ðaltinius, bet trûkolaiko viskà iðsamiau aptarti. Belieka laukti ZG faksimilës ir ðaltiniø leidimo, ku-ris jau praktiðkai parengtas.

Klaipëdos konferencijoje aprëpta plati tyrimø sritis: pradedant klasikine lygina-màja kalbotyra ir baigiant muzikologija. Senøjø kalbos paminklø tyrimai èia puikiaiderëjo, tad ádomiø praneðimø reikia tikëtis ir ateityje.

3. Birþelio 6�7 d. Lietuviø kalbos institutas surengë konferencijà �Leksikogra-fijos ir leksikologijos problemos�, skirtà Antano Salio 100-osioms gimimo metinëmsir, þinoma, susipynusià su LKÞ pabaigtuvëmis. Èia irgi netrûko atradimø ir ádomiøáþvalgø.

Pietro U. Dini�ui (Piza), regis, lemtingai sekasi aptikti Sirvydo þodynus ar jø pëd-sakus32. Ðákart jo ir praneðimo bendraautorio Diego Ardoino (Piza) akiratin patekoDictionarium trium linguarum ketvirtasis leidimas (1677). Pasirodo, Florencijoje, cen-

27 ISCHGVLDIMAS EVANGELIV PERWISVS METVS [...] [1573].

28 [Baltramiejus Vilentas,] Euangelias beiEpiµtolas [...] per Baltramieju Willenta[...] Iµchµpauµtas Karalauçui per IurgiOµterbergera / Metu M. D. LXXIX (to-liau � EE).

29 [Jonas Bretkûnas,] NAVIAS TESTA-MENTAS [...] per Ian¼ Bretkun¼. 1580(toliau � BNT).

30 [Lozorius Zengðtokas,] GIESMESChrikµçioniµchkos ir Duchauniµchkos [...]

per La¸aru Sengµtak [...] ANNO CI� I�CXII. Iµchµpauµtos Karaliauçiuie Pruµuu/Per Jon± Fabriciu. (toliau � ZG).

31 Jurgis Lebedys, Senoji lietuviø literatûra,Vilnius: Mokslas, 1977, 110�111, plg.Zigmas Zinkevièius, Lietuviø kalbos istori-ja 3, Vilnius: Mokslas, 1984, 82.

32 Plg. kartu su Giedriumi Subaèiumi pa-skelbtà straipsná apie Sirvydo Dictiona-rium antrojo leidimo (1631) fitonimusChristiano Mentzelio indekse (1682),ALt 1, 1999, 11�56. 0 0 0




trinëje nacionalinëje bibliotekoje, bûta net dviejø ðio þodyno egzemplioriø (signatû-ros 21.6.28 ir 3.a.8). Vienas jø puikiai iðsilaikë iki ðiø dienø, o kitas, kaip spëjama,nusineðtas Arno upës vandenø. Iðlikusiojo þodyno paginacija ðiek tiek skiriasi nuoLietuvos bibliografijoje pateiktø duomenø33, todël �Florencijos Sirvydà� reikia suly-ginti su egzemplioriais, saugomais Lietuvos ir kitose Europos bibliotekose.

Vadinamojo Jumskio þodyno34 máslæ pamëgino iðnarplioti Ona Kaþukauskaitë(Vilnius). Pasirodo, kad tai � leksikografas nebuvëlis. Bûga paprasèiausiai sukly-dæs: Kaðarauskio rankraðèio pavadinime jis neáþvelgë Lauryno Ivinskio pavardësir perskaitë: �Sùowa rzadsze ze sùownika polsko�litewskiego Jumskiego� (mat ran-kraðtyje <J> ir <I> praktiðkai nesiskiria). Ðis atradimas praðyte praðosi publikacijossu faksimilëmis.

Drotvinas (Vilnius) praneðimo neskaitë, bet tezëse atkreipë dëmesá á Bûgos rinktàmedþiagà ið Maþosios Lietuvos þodynø. Dalis þodþiø raðyta á korteles, o dalispateko á sàsiuvinius, kuriø iðlikæ 9 (po 12 lapø; jie dabar saugomi VUB RS). Matyti,kad Bûgos stengtasi iðsiraðyti ne tik bendriniø ar pavieniø þodþiø, bet ir mitonimø,smulkiosios tautosakos. Ádomu bûtø suþinoti toká tezëse nenurodytà dalykà: ar ðiøsàsiuviniø medþiaga vis dëlto pateko á LKÞ ir jo kartotekà? Maþosios Lietuvosþodynams buvo skirtas ir Zubaitienës (Vilnius) praneðimas. Ji domëjosi, kaip Mil-kus redagavo Ruigio þodynà. Pastebëta, kad Milkus grieþèiau laikosi alfabeto, liz-duose áterpia naujø þodþiø, kai kuriuos iðkelia á kitas vietas, antraðtinëse þodþiøformose vengia trumpøjø (�striukiðkø�) formø, kai kuriuos þodþius kitaip kirèiuoja,deda kitokiø gramatiniø paþymø, formø variantø.

Vidmantas Kuprevièius (Vilnius) pabandë tiksliau nustatyti vadinamojo Rytøaukðtaièiø þodyno35 autoriaus gimtinæ. Praneðëjo nuomone, ji galëtø bûti tarp Su-vainiðkio ir Buèiûnø. Lidija Leikuma (Ryga) aptarë Janio Kurmino lenkø�lotynø�latviø kalbø þodynà SÙOWNIK POLSKO ÙACINSKO ÙOTEWSKI UÙOZONY I NAPI-SANY PRZEZ XIÆDZA JANA KURMINA. WILNO. w Drukarni M. Zymelowicza TY-POGRAFA. 1858, kurio paskutinioji � latgaliðkoji � dalis dar maþai tyrinëta, norsèia galima rasti reikðmingø fonetikos ir morfologijos ypatybiø. Be to, ðis þodynasádomus ir kaip norminamasis raðomosios latgalieèiø kalbos (patarmës) veikalas.

Pora praneðimø buvo skirta Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos darbams. RobertasGedrimas (Ðiauliai) aptarë paprastøjø þodþiø terminologizavimà ðio autoriaus geo-grafijos veikale �Áêængis. Geograpyje (: Êemiuraszts)� (apie 1831�1834 m.36 ). Dalisþodþiø paversta terminais beveik nepakeitus jø semantikos (pvz., atkóùa 5 �álanka�),

33 Lietuvos TSR bibliografija. Serija A, Knygoslietuviø kalba 1. 1547�1861, Vilnius:Mintis, 1969, 394.

34 Ðá lenkø�lietuviø þodynëlá Kazimieras Bû-ga persiraðë ið Ambraziejaus PranciðkausKaðarauskio rankraðèio ir 1923 metaispaskelbë (Tauta ir þodis 1, 352�366). Pa-togumo dëlei Bûga pakeitë þodþiø tvar-

kà: á pirmà vietà iðkëlë lietuviðkuosius.LKÞ ðis ðaltinis trumpinamas Jms.

35 Neþinomo autoriaus lietuviø�lenkø kalbøþodynas, paraðytas XIX amþiaus pirmo-je pusëje. LKÞ trumpinama RtÞ.

36 Praneðëjas atkreipë dëmesá á tai, kadrankraðtyje (p. 63) minimas Romos po-pieþius Grigalius XVI, tapæs popieþiumi1831 metais.


kitø � reikðmë plësta, siaurinta ar iðvis perkelta kitam dalykui pavadinti (pvz.,szaltynis 6 �upës iðtakos�). Pasitaiko terminologizuotø svetimybiø37: róbeêee 13 �sie-nos�, læciugs kaùnu 5 �kalnø grandinë, kalnynas�. Angelë Vilutytë-Rimðevièienë (Vil-nius) apþvelgë Pabrëþos rankraðtá �Waardaa tayslyynee Augimiu� (1834 m.). Paly-ginus ðá darbà su Bonifaco Stanislovo Jundzilo veikalu38, matyti, kad pirmasis yraiðsamesnis ir kruopðèiau raðytas. Èia pateikta daugiau augalø rûðiø, yra panaudo-tø botanikos darbø nuorodos. Daug Pabrëþos vardyno augalø pavadinimø ásigalëjoir vartojami ðiuolaikiniuose botanikos veikaluose.

Zigmas Zinkevièius (Vilnius) konferencijoje nedalyvavo, bet tezëse aptarë Kip-rijono Lukausko �Pamokslø� kalbà39 . Jo manymu, èia skirtini trys kalbiniai klodai:(1) gimtoji ðiaurës þemaièiø (kretingiðkiø arba vakariniø telðiðkiø ploto) tarmë; (2)rytø aukðtaièiø �puntininkø� tarmë (Lukauskas maþdaug 10 metø gyvenæs Troðkû-nuose) ir (3) raðomosios kalbos faktai, atkeliavæ ið senesniø ir autoriaus gyvenamojometo tekstø. Zinkevièius planuoja toliau tæsti ir gilinti Lukausko kalbos studijas.Reikia manyti, kad ðis tyrimas leis padaryti ádomiø iðvadø apie problemiðkusskirtingø tarmiø ir raðto kalbos santykius.

Þinoma, nereikia pamirðti ir svarbiausiojo ðios konferencijos praneðimo: baigtasLKÞ � didþiausias ir iðsamiausias lietuviø kalbos tekstynas. Jam ir bûsimiems jotæsiniams aptarti skirtina atskira apþvalga.

Ateinanèiø metø leksikologijos ir leksikografijos konferencijai norisi palinkëtidaugiau laikinës erdvës: 10 minuèiø praneðimo dieta vis dëlto buvo per skurdi irprelegentams, ir klausytojams. Be to, bûtø labai prasminga, jei èia apþvelgtø (irnespëtø apþvelgti) renginiø tezës bûtø iðleidþiamos ar skelbiamos internete bentsavaitæ prieð jø pradþià.

Tebûnie ðie pageidavimai suvokti kaip didesniø filologiniø malonumø troðki-mai, kurie, reikia pripaþinti, neblogai iðsipildë ir per pirmàjá ðiø metø pusmetá.

J U R G I S P A K E R Y S Gauta 2002 m. birþelio 23 d.

Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra Priimta 2002 m. birþelio 26 d.

Vilniaus universitetas

Universiteto g. 5



37 Ðiø dienø bk poþiûriu.38 [Bonifacy Stanisùaw Jundziùù,] Opisanie

roúlin w prowincyi W. Xiæstwa Litewskie-go naturalnie rosnàcych [...] przez X. B.S. Jundziùùa S. P. w Wilnie 1791. w Dru-karni J. K. Mci y Rzeplitey u XX.Piarów (antraðtë èia pateikiama pagalleidiná: [Karol Estreicher,] BIBLIO-GRAFIA POLSKA, TOM XVIII. STÓLE-CIE XV�XVIII. W UKÙADZIE ABE-

CADÙOWYM. KRAKÓW. CZCIONKAMIDRUKARNI UNIWERSYTETU JAGIEL-LOÑSKIEGO pod zarzàdem Józefa Fili-powskiego. 1901, 664).

39 Pamokslai paraðyti XVIII amþiaus pa-baigoje, 1794�1797 metais (Zigmas Zin-kevièius, Lietuviø kalbos istorija 4. Lietu-viø kalba XVIII�XIX a., Vilnius: Mokslas,1990, 184).

291 K e t v i r t o j i v a s a r o s a k a d e m i j a

�philologia baltica 2001� G r e i f s w a l d o

u n i v e r s i t e t o B a l t i s t i k o s i n s t i t u t e


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X , I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

Eglë BukantytëKlaipëdos universitetas

Ketvirtoji vasaros akademija�philologia baltica 2001� Greifswaldouniversiteto Baltistikos institute

2002 metais minimas Jono Bretkûno mirties ir jo verstos Biblijos 400 metø jubilie-jus. Ðiam jubiliejui skirtø tarptautiniø renginiø ciklà pradëjo vasaros akademija�philologia baltica 2001�, vykusi 2001 metø rugpjûèio 6�10 dienà Greifswalde, ErnstoMoritzo Arndto universiteto Baltistikos institute. Tai jau ketvirtoji jaunøjø baltistøakademija, organizuota Lietuvos ir Latvijos filologams Greifswalde. Akademijà ren-gë ir jai vadovavo Baltistikos instituto direktorius prof. habil. dr. Jochenas DieterisRange bei instituto bendradarbiai dr. Liane Klein ir dr. Stephanas Kessleris.

Ði vasaros akademija buvo skirta aktualiems Bretkûno kûrybos klausimams.Vienas ið jos tikslø � suteikti galimybæ jauniesiems Lietuvos, Latvijos ir Vokietijosbaltistams susipaþinti su pastaraisiais metais atliekamais Bretkûno raðtø tyrimaisir paskatinti doktorantus bei daktarus dalyvauti 2002 metais vyksianèiame Bretkû-no kûrybai skirtame konkurse. Konkursas organizuojamas Lietuvos Respublikosgarbës konsulo Hanso Friedricho Saure�s ið Hamburgo iniciatyva, konkursà remiaPro Baltica forumas.

Á ketvirtàjà vasaros akademijà atvyko Rygos universiteto doktorantas, senøjøkalbø specialistas Ilmaras Zvirgzdas (Ilmars Zvirgzds), Kauno Vytauto Didþiojouniversiteto doktorantë Edita Kibildaitë, Klaipëdos universtiteto doktorantë EglëBukantytë, to paties universiteto magistrë Lina Raudienë, Ðiauliø universiteto dës-tytojas dr. Bronius Maskuliûnas ir dvi Lietuviø kalbos instituto vyresniosios mokslodarbuotojos: dr. Ona Aleknavièienë ir dr. Jolanta Gelumbeckaitë. Penkias dienasBaltistikos institute akademijos dalyviai skaitë praneðimus ir diskutavo ávairiaisBretkûno raðtø tyrimo klausimais.

Ávadiná praneðimà skaitë Rygos universiteto doktorantas Ilmaras Zvirgzdas. Jisanalizavo poetinio prasmës perkëlimo ypatybes latviðkame Senajame Testamente,


verstame ið hebrajø kalbos � apþvelgë Ernsto Glücko (Ernsts Glîks) Biblijos vertimà irjo redakcijas iki 1965 metø (2002 metø pradþioje pasirodë ðios redakcijos elektroninëversija). Praneðëjo duomenimis, dabartiniuose Biblijos vertimuose leksinës ir seman-tinës sinonimijos bei poetiniø figûrø gerokai maþiau negu ankstesniuose. Zvirgzdaskalbëjo apie religiniø tekstø turinio perteikimo sunkumus, rimavimo bei stiliaus spe-cifikà. Praneðimas sukëlë diskusijà apie bendrà Biblijos bei kitø kanoniniø religiniøtekstø vertimo problematikà, originalo poetikos iðlaikymà vertimo kalboje. Ði disku-sija buvo geras ávadas á teorinius vertimo klausimus, Biblijos, kaip specifinio teksto,vertimo á ávairias kalbas strategijà. Vasaros akademijos rengëjai pasiûlë 2002 metøkolokviumà skirti bûtent vertimo teorijos ir praktikos dalykams.

Ona Aleknavièienë savo praneðime akcentavo Bretkûno Postilës (1591) � pirmojospausdinto lietuviðkø pamokslø rinkinio � tyrimo problematikà. Ji nurodë du pa-grindinius sunkumus, su kuriais neiðvengiamai susiduria kiekvienas mokslinin-kas, jei imasi analizuoti ne vien fonologijà ir morfologijà. Pirma, Postilë sudaryta iðpusiau originalaus ir verstinio teksto, antra, didþioji dalis Biblijos iðtraukø, arbaperikopiø, imta ið Baltramiejaus Vilento Evangelijø bei Epistolø (1579), viena � ið joEnchiridiono (1579), dar viena versta ið naujo. Pirmoji problema reikalauja vertimàlyginti su originalais, dël to jie turi bûti nustatyti. Norint iðspræsti antràjà, reikiavisapusiðkai ávertinti Postilës ir abiejø Vilento knygø atitinkamø tekstø santyká.Kalbininkø darbuose iki ðiol beveik nekreipta dëmesio á tai, jog Postilës perikopës �maþiausiai dviejø autoriø kûrybinis produktas: Vilento kaip vertëjo ir Bretkûnokaip vertimo redaktoriaus. Ne maþiau ádomus ir kitas klausimas � Postilës ir Bret-kûno versto Naujojo Testamento santykis. Praneðëjos atlikto lyginimo rezultatairodo, kad Bretkûnas ne tik neëmë iðtraukø ið savo vertimo, bet nesinaudojo juo irredaguodamas ið Vilento knygø nuraðomus tekstus (apie tai þr. Aleknavièienësstraipsná ALt 2, 11�50). Jos nuomone, prieð imantis kalbos analizës, turi bûti nu-statyta Postilës teksto istorija, pirmiausia verstø tekstø, paskui pusiau originaliøpamokslø. Profesorius Range taip pat pabrëþë, jog santykiø tarp Postilës, VilentoEvangelijø bei Epistolø ir Bretkûno Naujojo Testamento tyrimas � ið tiesø vienassvarbiausiø senøjø raðtø tyrëjø uþdaviniø.

Jolantos Gelumbeckaitës praneðimas buvo skirtas lotyniðko modelio sintaksi-nëms konstrukcijoms Bretkûno Naujajame Testamente. Gretinamajai sintaksineianalizei bei kontaktiniø kalbø átakai ávertinti ji pasirinko du atraminius tekstus:Evangelijà pagal Lukà (1579) ir Evangelijà pagal Matà (1580). Lietuviðkus ðiø Evan-gelijø tekstus skiria ne tik vieneri metai, bet ir pagrindinio bei antrinio ðaltinio kalba:Evangelijà pagal Lukà Bretkûnas vertë ið lotynø kalbos, o pagal Matà � ið vokieèiøkalbos. Verèiamo kanoninio teksto specifika bei kalbÂs � ypaè lotynø, taip pat vokie-èiø resp. graikø � autoritetas lëmë tam tikrø sintaksiniø modeliø vartojimà. Ne visaisatvejais, veikiant vienos ar kitos kalbos prestiþui, Bretkûno vertime dominuoja sin-taksiniai skoliniai: esti autochtoniðkø lietuviø kalbos sintagmø, kurias iðlaikyti ska-tino ir originalo konstrukcijos. Ypaè aiðkiai tokie sintaksiniai kompleksai iðsiskiriaobjektiniø santykiø grupëje. Kai kurios adverbialinës konstrukcijos, atsiradusios vei-kiant lotynø kalbai (ar per lotynø kalbà atëjusiems Biblijos sintaksiniams hebraiz-

293 K e t v i r t o j i v a s a r o s a k a d e m i j a

�philologia baltica 2001� G r e i f s w a l d o

u n i v e r s i t e t o B a l t i s t i k o s i n s t i t u t e

mams bei graikizmams), vartojamos ne tik Bretkûno verstame NT � dalis tokiø sin-tagmø integruota á lietuviø kalbos gramatinæ sistemà, jos iðlikusios iki ðiø dienø.

Gelumbeckaitë taip pat daug dëmesio skyrë senøjø raðtø leidybos problemoms.Ji aptarë Hercogo Augusto bibliotekoje Wolfenbüttelyje ðiuo metu rengiamo vadina-mosios Wolfenbüttelio postilës (apie 1573) kritinio leidimo principus bei darbo eta-pus, kuriuos sudaro elektroninis faksimilës variantas, dokumentinë teksto perraða,kritinis aparatas, komentarai ir ávairios rodyklës. Praneðëja këlë iki ðiol per maþaidomës sulaukusius senøjø raðtø, ypaè rankraðèiø, iðsaugojimo, konservavimo beirestauravimo klausimus. Diskusijoje ji iðsakë savo poþiûrá dël kompleksinës raðtøanalizës: juos turëtø tirti ne tik filologai, bet ir istorikai, teologai, literatai, o rankrað-èius dar ir paleografai.

Bronius Maskuliûnas aptarë kai kurias posesyvumo raiðkos ypatybes BretkûnoPostilëje. Ðioje XVI amþiaus knygoje, kaip ir kituose Prûsø Lietuvos autoriø raðtuose,vartojama maþiau archajiðkø posesyvumo raiðkos priemoniø negu vidurinio raðo-mosios kalbos varianto raðtuose. Kita vertus, Postilëje esama ir tokiø posesyvumoraiðkos ypatybiø, kurios iðskiria jà ið prûsinës atðakos raðtø ir netgi ið kitø Bretkûnokûriniø. Kaip pavyzdá praneðëjas pateikë refleksyviojo posesyvumo raiðkà. Postilëspamoksluose daugiau lietuviðkojo modelio konstrukcijø (neutrali sangràþinio ávar-dþio vartosena asmens, skaièiaus ir giminës atþvilgiu), o perikopëse vyrauja nelie-tuviðkasis modelis (nerefleksyviniø ávardþiø refleksyvinë vartosena pirmojo ir ant-rojo asmens sferoje). Autorius pabrëþë, jog verstiniame tekste Bretkûnas daug daþ-niau nelietuviðkas sintaksines konstrukcijas perteikia paþodþiui. Profesorius Rangepatarë palyginti Postilës posesyvines konstrukcijas su atitinkamomis Bretkûno Bib-lijos konstrukcijomis.

Vytauto Didþiojo universiteto doktorantë Edita Kibildaitë kalbëjo apie prieþas-ties prijungiamojo sakinio jungtukus Bretkûno Postilëje. Analizuojant sakinius at-siþvelgta, kurioje jos dalyje tiriamieji sakiniai yra: pamoksluose, perikopëse ar �Pas-sio�. Prijungiamuosius sakinius ji lygino su Lutherio Biblija, Vulgata, Vilento Evan-gelijø bei Epistolø sakiniais. Doktorantë nustatë, jog pagrindiniai Postilëje vartojamiprijungiamøjø prieþasties sakiniø jungtukai yra nesa, nes ir kadangi. Palyginti daþ-nas ir polisemantinis jungtukas iog. Kiti jungtukai vartojami tik periferiðkai.

Morfologijos srièiai buvo skirtas Klaipëdos universiteto magistrës Linos Raudie-nës praneðimas. Ji kalbëjo apie Bretkûno Biblijos esamojo bei bûtojo laiko veiksma-þodþiø kamienus. Raudienë aptarë jø ypatybes, lygino su dabartinës bendrinëslietuviø kalbos bei kai kuriø tarmiø veiksmaþodþiais ir nurodë jø skirtumus. Jinustatë, jog daugelis Biblijos veiksmaþodþiø turi toká pat kamienà kaip dabartinësbendrinës lietuviø kalbos veiksmaþodþiai. Praneðime buvo ðiek tiek aptarta ir bal-siø kaita pagrindiniø formø ðaknyse.

Klaipëdos universiteto doktorantë Eglë Bukantytë kalbëjo apie vokieèiø kalbosnulemtas sintaksines konstrukcijas Bretkûno Naujajame Testamente � ji analizavopredikatiniø dalyviniø junginiø, prielinksniø, linksniø, posesyviniø konstrukcijøvartosenà. Akademijos dalyviams Bukantytë pristatë savo raðomo mokslinio darbomodelá. Profesorius Range patarë dar atkreipti dëmesá ir á vokiðko teksto sàlygotàþodþiø tvarkà sakinyje.


Apibendrindamas pradedanèiøjø Bretkûno tyrëjø praneðimus, profesorius Ran-ge akcentavo, kad tyrimo negalima pradëti neturint uþduoties ir nepasirinkus darbometodø bei vertinimo kriterijø. Vienokiø ar kitokiø faktø pastebëjimas, jø iðvardiji-mas dar nëra mokslas � tai tik pradinis etapas. Mokslas negalimas be koncepto. Iranalizuojant, ir diskutuojant turi bûti ieðkoma moksliniø argumentø. Tirdami Bret-kûno kûrybà turime kelti klausimà, kuo tiriamuoju poþiûriu ypatinga jo Postilë arBiblija, turime atpaþinti tendencijas, turime geriau suprasti Bretkûnà. ProfesoriusRange skatino toliau intensyviai tirti ðiuos tekstus, kad bûtø galima paraðyti Bret-kûno gramatikà.

Per diskusijas vasaros akademijos dalyviai vienas kitam taip pat pateikë klau-simø, dalykiniø pastabø ir patarimø. Taigi ðis forumas ne tik padëjo nuodugniaupaþvelgti á jau atliktus Bretkûno raðtø tyrimus, bet ir atskleidë naujà problematikàbei perspektyvas.

Naujas technines senøjø raðtø tyrimo galimybes pademonstravo Bretkûno Bib-lijai taikoma kompiuterinë programa Quest-2. Jà pristatë Baltistikos instituto moks-linis bendradarbis dr. Wolfas Dieteris Syringas. Jis pasakojo apie grafiniø simboliø,leksemø gramatiniø poþymiø, sintagminiø junginiø, sintaksiniø funkcijø kodavimàbei apie praktiná ðios programos taikymà.

Mokslinæ vasaros akademijos dalá papildë susitikimai su universiteto vadovaisbei iðvykos á Greifswaldo apylinkes. Áspûdingas senas þvejø kaimas Wieckas. Ið jomedinis tiltas per Rycko upelæ veda á Eldenà, laikomà istorine Greifswaldo miestopradþia. Eldenos vienuolyno griuvësius tapæs Casparas Davidas Friedrichas(1774�1840) pasirodë besàs mëgstamiausias Broniaus Maskuliûno dailininkas.

Paskutinæ vasaros akademijos dienà praleidome Usedomo saloje. Ðventinës va-karienës buvome pakviesti á profesoriaus Range�s namus � èia dalijomës áspû-dþiais, mintimis apie bûsimus darbus, èia ir atsisveikinome su �philologia baltica2001� organizatoriais.

Visa savaitë, skirta faktiðkai vieno autoriaus problematikai, iðryðkino ir porànemoksliniø paradoksø: daugiau nei pusë Bretkûno kûrybos tyrëjø, gyvenanèiøLietuvoje, iki ðios vasaros vienas kito nepaþinojo... O ir tie, kurie buvo paþástami,Lietuvoje susitikæ kalbëdavo daþniausiai ne apie Bretkûnà... Taigi Greifswaldoakademija sudarë galimybæ bendrauti pagal kitokias taisykles negu Lietuvoje. Dë-kingi esame profesoriui Range�i, daktarei Klein bei daktarui Kessleriui uþ ðià ga-limybæ, uþ puikiai organizuotà vasaros akademijà ir uþ tvirtà pasiryþimà tæsti beigilinti baltistikos tradicijas uþ Lietuvos ribø.

E G L Ë B U K A N T Y T Ë Gauta 2002 m. sausio 16 d.

Ernst-Moritz-Arndt-Universität Greifswald 0 0 0 Priimta 2002 m. kovo 25 d.

Institut für Baltistik 0 0 0

Domstr. 9 / 10 0 0 0

D-17487 Greifswald, Deutschland 0 0 0

el. p.: [email protected] 0 0 0

295 Archivum Lithuanicum

t e k s t ø r e n g i m o p r i n c i p a i

Archivum Lithuanicumtekstø rengimo principai

1. Pagrindinë Archivum Lithuanicum kalba yra lietuviø, taèiau straipsniai skelbiami iranglø, vokieèiø, lenkø bei rusø kalbomis. Citatas kitomis kalbomis galima pateikti dve-jopai:

a) jei citata yra ne lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, jà pagrindiniame teksterekomenduojama pateikti iðverstà, o iðnaðoje perraðyti originalo kalba;

b) jei citata yra lietuviø, anglø, vokieèiø, lenkø ar rusø kalba, tada jos galima visaineversti.

2. Pageidautina, kad straipsniø, publikacijø, recenzijø, diskusijø, apþvalgø apimtis bûtøne didesnë kaip vienas autorinis lankas (40 000 spaudos þenklø). Tam tikrais atvejais galibûti skelbiama ir ilgesniø darbø, taèiau dël to reikia atskirai tartis su redaktoriø kolegija.

3. Po straipsnio bûtina pateikti abëcëliná literatûros sàraðà. Po publikacijos, recenzijos,diskusijos, apþvalgos literatûros sàraðas nesudaromas.

4. Straipsnio pabaigoje (po literatûros sàraðo) bûtina santrauka. Jei straipsnis lietuvið-kas, santrauka turi bûti viena ið ðiø kalbø: anglø, vokieèiø, lenkø arba rusø (iðimties tvarkagalima ir kita) kalba. Jeigu straipsnis skelbiamas ne lietuviðkai, bet kuria kita kalba,pateikiama lietuviðka santrauka. Publikacijos, recenzijos, diskusijos, apþvalgõs pabaigojesantraukos nededamos.

5. Straipsnio, publikacijos, recenzijos, diskusijos, apþvalgõs pabaigoje autorius turi nu-rodyti savo ástaigos (arba namø) bei elektroninio paðto adresà. Ðalia adreso redaktoriøkolegija nurodo datà, kada redakcija straipsná gavo ir kada priëmë.

6. Smulkiau apie Archivum Lithuanicum tekstø rengimo principus skaitykite ALt 1, 1999,267�275.


I S S N 1 3 9 2 � 7 3 7 X, I S B N 3 � 4 4 7 � 0 9 2 7 0 � X

R E D A K T O R I Ø K O L E G I J A / E D I T O R I A L B O A R D

A R C H I V U M L i t h u a n i c u mLietuviø kalbos institutas

P. Vileiðio g. 5


www.lki.lt

Tel./faksas (+370 2) 34 72 00

L E I D Y K L A / P U B L I S H I N G H O U S E

Harrassowitz Verlag

Tanusstrasse 14, 65183 Wiesbaden, Germany

www.harrassowitz.de

Tel. (+49 611) 530 550

Faksas (+49 611) 530 570

S P A U S T U V Ë / P R I N T E R

Petro Kalibato IÁ Petro ofsetas

Þalgirio g. 90


Tel./faksas (+370 2) 73 33 47

A R C H I V U M

L i t h u a n i c u m 4, 2002

Leidþiamas kartà per metus / Annual

D A I L I N I N K A S

Alfonsas Þvilius

M A K E T U O T O J A I

Nijolë JuozapaitienëSaulius Juozapaitis

S T I L I S T Ë

Aldona Kaluinienë

Documents

Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, · PDF file249 Kalikstas Kasakauskis: Lietuvił bendrinºs kalbos konjunktßra Diskusijos, apþvalgos, pastabos (Discussions,