Docentas dr. Oleg Fedosiuk [email protected]

Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. LR BK XXVIII SKYRIUS. 1 dalis (BK 178, 180 str.)

Docentas dr. Oleg [email protected]

Kėsinimosi objektas

Nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai kaip teisiniai terminai apima visą teisėtų turtinių santykių sferą.

LR BK XXVIII SKYRIUS saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi:

jau esančias subjektyvias turtines (daiktines ir prievolines) teises; subjektyvius interesus kurti turtines teises ateityje; subjektyvius interesus vienaip ar kitaip dalyvauti ar susilaikyti nuo

dalyvavimo turtiniuose santykiuose. Kiekviena skyriuje numatyta norma kriminalizuoja minėtų

subjektyvių turtinių teisių ir interesų pažeidimą tik ta apimtimi, kiek tai išplaukia iš baudžiamosios teisės principų ir paskirties.

Turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija pagal objekto ir dalyko požymius

1. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas

2. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas

3. Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas

Turto pagrobimai: vagystė (178 str.) plėšimas (180 str.).

Radinio pasisavinimas (185 str.)

Šių veikų objektas – nuosavybės teisė Dalykas – materialūs judami daiktai

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas

Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.);

Turto prievartavimas (181 str.); Sukčiavimas (182 str.); Turto pasisavinimas (183 str.); Turto iššvaistymas (184 str.); Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.); Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

(189 str.). Šių veikų objektas – turtinės teisės ir interesai, Dalykas – turtinė nauda (materialioji ir nematerialioji)

Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas

Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.) Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188

str.). Šių veikų objektas – nuosavybės teisė Dalykas – materialus judamas ir nejudamas (nekilnojamas) turtas Šios veikos išskirtos į atskirą kategoriją, nes jos nėra susijusios su

naudos gavimu

Vagystė (BK 178 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai

Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė Dalykas – svetimas materialus judamas turtas Veika –turto pagrobimas Padariniai – materiali žala savininkui ar teisėtam

valdytojui netekus turto Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne

mažesnis kaip 14 metų Baigtumo momentas - nusikalstama veika baigta, kai

kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pagrobtu turtu (materialioji sudėtis)

Bendroji turto samprata Turiningoji turto savybė - ekonominis turinys,

pasireiškiantis kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais.

Pagal formą turtas gali būti suprastas įvairiai: materialių daiktų visuma materialių daiktų ir turtinių teisių visuma (turto aktyvas) materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų

(turto pasyvas) visuma - juridinė turto samprata bet kurių ekonominį turinį turinčių materialių ir nematerialių

vertybių visuma, taip pat pelnas, kuris gali būti gautas - ekonominė turto samprata

Turtas kaip pagrobimo (vagystės ir plėšimo) dalykas

Tai kaltininkui svetimas materialus judamas daiktas (įskaitant grynuosius pinigus), turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris yra pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese.

Reikalavimai, keliami sąvokai “turtas” pagrobimo (vagystės ir plėšimo) normose: Turto materialumas. Kilnojamas (judamas) turto pobūdis. Ekonominė turto vertė. Turto priklausomumas kitam asmeniui. Daikto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos arba žmogaus darbas,

įdėtas į daikto sukūrimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto kaip pagrobimo dalyko apibrėžimas

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23

Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka materialumo požymio

Elektros energija; Dujų energija; Šiluma; Ryšio paslaugos; Interneto paslaugos; Televizijos signalas; Informacija

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka ekonominės vertės požymio

Vardiniai vertybiniai popieriai, banko mokėjimo kortelės; Asmeniniai ir kiti dokumentai (išskyrus tuos, kurie turi istorinę arba

antikvarinę reikšmę), blankai, antspaudai; Daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys tik nelegalią vertę:

narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje; padirbti pinigai; savadarbiai ginklai; pornografinės medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai ir pan.

Daiktai, turintys asmeninę subjektyvią vertę - nuotraukos, laiškai (diskutuotina);

Drabužinės numeriukai, raktai, SIM kortelės (diskutuotina).

Vertybiniai popieriai kaip pagrobimo dalykas

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P.4 Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys

tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apie banko mokėjimo kortelės pagrobimą

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 9 Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo

pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų.

Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę).

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka svetimumo požymio

Palikti arba išmesti daiktai; Turtas, priklausantis “pagrobėjui” bendrosios nuosavybės

teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu;

Daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju; Ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra

išspręstas teisme; Pastaba: vogti daiktai, neteisėtai priklausantys jų turėtojui, gali

būti laikomi pagrobimo dalyku

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes jų pagrobimas pirmiausia pažeidžia kitą (ne turtinį) objektą

Daiktai, kurių apyvarta yra ribota: Legaliai pagaminti šaunamieji ginklai; Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, naudojamos medicinoje; Radioaktyviosios ar branduolinės medžiagos.

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos požymio

Laukiniai gyvūnai ir žuvys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje;

Nedirbami gamtos ištekliai; Stačias miškas (diskutuotina).

Turto vertės nustatymas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 6

Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.

Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Tradicinė turto pagrobimo samprata

Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.

Pagrobimui būdingi padariniai: 1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto; 2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo

valdymą Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir

neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori

Laikinas, ne pasisavinimo tikslais, svetimo turto užvaldymas nelaikomas pagrobimu

Pagrobimo neteisėtumas ir neatlygintinumas

Neteisėtumas – tai: įstatymo numatyto pagrindo tenkinti savo turtinį

interesą nukentėjusiojo nuosavybės sąskaita nebuvimas Neatlygintumas – tai:

užvaldyto turto vertės atlyginimo nebuvimas

Neatlygintinumo požymio problema

Kaip kvalifikuoti atvejį, kai kažkas neteisėtai užvaldo svetimą turtą, palikdamas savininkui pinigų sumą, atitinkančią paimto turto vertę?

Ar nebūtų prasminga neatlygintinumą sieti su sutarto atlyginimo nebuvimu?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto pagrobimo apibrėžimas

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 7 Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas

svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Probleminiai klausimai, kylantys iš LAT senato pateikto pagrobimo apibrėžimo

LAT senatas pagrobimui būdingus padarinius suformulavo ne kaip turto netekimą, bet kaip atėmimą galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savininkui priklausančiu turtu.

Turto pagrobimo apibrėžime nenurodytas pasisavinimo požymis, todėl galima prielaida, jog pavogti įmanoma ir be pasisavinimo ketinimų.

Todėl galima sakyti, jog pagrobimui būdingų padarinių klausimas neišspręstas.

Paliktas atviru klausimas, kuriam laikui apvogtas savininkas netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kad laikyti tai padariniais. Kaip kvalifikuoti atvejį, kai neteisėtai paimtas turtas vėliau savanoriškai grąžinamas savininkui?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14

Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį).

Turto užvaldymo ne pasisavinimo tikslais vertinimo problema

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą sistemiškai, galima daryti išvadą, kad svetimo turto (ypač automobilio) laikinas užvaldymas, net ir neturint pasisavinimo tikslų, paprastai kvalifikuotinas kaip turto pagrobimas.

Toks požiūris kertasi su tradicine turto pagrobimo samprata.

Pagrobimo baigtumas

Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią

(LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 8) Teisėsaugos institucijų praktikoje ši taisyklė suvokiama

nevienodai: Pvz., nuo kokio momento laikomas baigtu automobilio

pagrobimas, vagystė iš gyvenamosios patalpos?

Vagystė (BK 178 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai :

1. Pakaltinamumas 2. Kaltė – tiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos,

kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, … numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi apibrėžta ir

neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi

neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu.

Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė.

Vagystę kvalifikuojantys požymiai:

Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.) Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.) Turto pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio viešoje vietoje (kišenvagystė) (BK 178 str. 2 d.) Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.) Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) – kai turto vertė viršija 250 MGL Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.)

Įsibrovimo samprata - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į

patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau

tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą,

saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu).

Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus

dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis.

Patalpos samprata

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą

ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai

apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos - 2

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių

vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.

Kišenvagystės samprata - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 17 Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis

požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio).

Kišenvagystės samprata - 2

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 17 Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai,

rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama.

Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.

Atvira vagystė

Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.

Vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 178 str. 4 d.) ir

administracinės teisės pažeidimas (ATPK 50 str.)

Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. kaip baudžiamasis nusižengimas: kai pagrobtas nedidelės vertės turtas, t.y. jo vertė

viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL ir kai nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų

BK 178 str. 2 ir 3 dalyse Vagystė kvalifikuojama kaip smulkusis turto pagrobimas

pagal ATPK 50 str.: kai pavogtas mažesnio nei 1 MGL dydžio turtas ir kai nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų

BK 178 str. 2 ir 3 dalyse

Plėšimas (BK 180 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai:

Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nuosavybės teisė. Papildomos – sveikata ir laisvė

Dalykas – svetimas materialus turtas (kaip ir vagystėje) Veika – turto užvaldymas ir jo pasisavinimas (pagrobimas) Padariniai – netekimas galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu

(plėšimo baigtumo momentas toks pat kaip ir vagystės) Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Būdai:

fizinis smurtas arba grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis

Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų

Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas:

Fizinis smurtas plėšime – tai turto užvaldymo priemonė. Fiziniu smurtu kaltininkas siekia:

įveikti esamą ar galimą priešinimąsi atskirti auką nuo grobiamo turto priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat

perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan.

• Fizinis smurtas, siekiant išvengti sulaikymo bei atsisakant ketinimų pabaigti vagystę, kvalifikuojamas iš sutapties: kaip pasikėsinimas padaryti vagystę ir kaip nusikaltimas sveikatai.

Fizinio smurto atpažinimo problema

Kartais būna sunku apsispręsti, ar tam tikras fizinis poveikis kitam žmogui, padėjęs užvaldyti jo turtą, yra fizinis smurtas.

Pvz., jėga patraukiant iš moters rankų rankinę, pastumiant nukentėjusįjį ir pan.

Veikos kvalifikavimo klausimą tokiais atvejais reikia spręsti, atsižvelgiant į tai, kokios buvo poveikio pasekmės: ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas, ar nebuvo atimta laisvė, ar auka nebuvo

pargriauta ir pan.

Grasinimas kaip plėšimo būdas - 1

Grasinimu plėšime siekiama įbauginti nukentėjusįjį ar bet kurį kitą žmogų, kuris kaltininko manymu galėtų sutrukdyti jam.

Jokie kiti grasinimai, išskyrus grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, plėšimui yra netinkami.

Jeigu grasinama ne fiziniu smurtu, o kitu blogiu, jeigu grasinama panaudoti smurtą ateityje – veika atitinka turto prievartavimo požymius

Grasinimo turinys nustatinėjamas ne vien tik iš to, ką yra pasakęs plėšikas, bet iš įvykio konteksto


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11 Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra

nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas.

Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11 Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu,

kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip plėšimo būdas - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13 Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180

straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu).



Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius – kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13 Jeigu dėl tyčinio nugirdymo, narkotinio ar

medikamentinio apsvaiginimo, nors ir nenaudojant smurto, buvo sutrikdyta sveikata, veika kvalifikuotina kaip sutaptis tik tuo atveju, jei padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kaltininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.

Plėšimas (BK 180 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai:

Pakaltinamumas Tiesioginė tyčia

Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas bei panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam priešintis, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas neteks šio turto, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Plėšimą kvalifikuojantys požymiai:

įsibrovimas į patalpą (BK 180 str. 2 d.); nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui

sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas (BK 180 str. 2 d.); šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas (BK 180

str. 3 d.); didelės vertės turto pagrobimas (BK 180 str. 3 d.); plėšimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK

180 str. 3 d.);

Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas - 1

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18 Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys

atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr. IX-1315.

Tačiau šiuose įstatymuose apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180 straipsnį.



Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18 Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio

žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Vien tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pvz., švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio – ginklo panaudojimo.


LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 18 Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai

žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.

Daiktų, specialiai pritaikytų žmogui sužaloti, panaudojimas - 1


Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaikytų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai.

Daiktų, specialiai pritaikytų žmogui sužaloti, panaudojimas - 2

LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 19 Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji

ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz., pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.

Plėšimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima:

grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (BK 145 str.)

fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str.)

nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.) neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.)

Plėšimo, susijusio su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikavimas

Tais atvejais, kai turto užvaldymas yra susijęs su tyčiniu gyvybės atėmimu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu, veika kvalifikuojama iš sutapties: Kaip plėšimas ir nužudymas dėl savanaudiškų paskatų

(BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba Kaip plėšimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl

savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)

Documents

Docentas dr. Oleg Fedosiuk [email protected]