Fedosiuk - Turto Prievartavimas - Grasinimas

8/19/2019 Fedosiuk - Turto Prievartavimas - Grasinimas

1/10

o r ė

netur i užgožti turinio, kuris yra niekas kita kaip

s i c h i n ė

prievar

ta. Juk u o k l ė mokama iš b a i m ė s , kuri pala ikoma vien tik apsilankius

n u s i k a l t ė l i u i .

Subjektyvusis

s i c h i n ė s

prievartos (jei a g r i n ė t u r n e izoliuo

tai nuo u s i k a l t ė l i o s i e k i a m ų t i k s l ų ) elementas pasireiškia tiesiogine

t y č i a , kurios o r m u l ė šiuo atveju yra tokia: grasinantysis supranta, k ad

pavojingai psichiškai veikia

k i t ą ž m o g ų ,

keldamas

jam a i m ę

ar

palaikydamas, ir no ri taip elgtis.

T a č i a u

kai kalbame apie

s i c h i n ę

p r i e v a r t ą kaip vertimo elgtis prieš savo a l i ą p r i e m o n ę , kaip yra turto

prievartavimo atveju,

ū t i n u

subjektyviosios s i c h i n ė s prievartos pu

s ė s

elementu tampa ir kaltininko suvokimas, kad jis pasirinko pakan

kamai

t i p r ų

aukos bauginimo ū d ą , kad r i v e r s t ų paklusti jo valiai.

J eigu kaltininkas baugina k i t ą ž m o g ų , n e s i t i k ė d a m a s , kad tai gali

ji

iš t i k r ų j ų paveikti, ė r a pagrindo a l b ė t i apie a č i o s

p s i c h i n ė s

prie

vartos e a l u m ą .

P s i c h i n ė s prievar tos subjektyviosios u s ė s nustatymo svarbos

n e į m a n o m a pervertinti r i p a ž į s t a n t tam i k r ą

i š o r i n į

žmogaus l g e s į

grasinimu. Ji tampa pagrindiniu kriterijumi sprendžiant, ar grasini

mas realus, ir nustatant jo u r i n į .

3 2 5 rasinimo realumo bei turinio nustatymoproblema

Be pavojingumo visuomenei nustatymo aspekto, r a s i n i m ų tei

sinio vertinimo problematika visada pasireiškia ū t i n u m u kiekvienu

k o n k r e č i u atveju atsakyti šiuos klausimus: ar buvo grasinama (realu

mo aspektas) ir kokiomis a s e k m ė m i s buvo grasinama (turinio aspek

tas). Visuose teisiniuose tyrimuose a b r ė ž i a m a , kad gras inimai gali

ti tiek p i b r ė ž t i ( k o n k r e t ū s ) , kai aišku kuo grasinama, tiek ir

e a p i b r ė ž -

ti

( n e k o n k r e t ū s ) , kai

s i c h i n ė s

prievartos turinys

n ė r a

akivaizdus. Pa

vyzdžiui, gali ū t i grasinama žodžiais bus blogai , pagalvok apie šei

m ą , visko gali atsitikti , neieškok sau n e m a l o n u m ų ir kitaip. O

turint galvoje dar ir tai, kad grasinama gali ne vien tik žodžiais, bet

ir v a i r i a i s kitais akivaizdžiais ir neakivaizdžiais ū d a i s , teisinis grasini

vertinimas

iš

t i e s ų

yra gana

u d ė t i n g a s

proeesas.

Baudžiamojoje e i s ė j e susiformavo nuostata, k ad u r i d i n ę reikš

turi tik e a l ū s grasinimai. Tai visada a b r ė ž i a m a

t e i s i n ė j e

l i t e r a t ū -

roje,

e i s m ų

nuosprendžiuose taip pat dažnai minima realaus grasini

mo ą v o k a .

Net

naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

kaip pagrindas pripažinti a n d o r į

n e g a l i o j a n č i u

nurodytas

realus

gra

sinimas (1.91 str.). Iškyla klausimas,

k o k į g r a s i n i m ą d e r ė t ų vadinti

realiu ir o d ė l apskritai iškeliamas toks e į p r a s t a s reikalavimas. Ta

č i a u nekelia b e j o n i ų , kad grasinimo realumo nustatymo problemati

ka

dirbtinai išgalvota, o užprogramu ota

a č i o j e

grasinimo kaip

psichinio poveikio sampratoje. Išorinis šio poveikio pasireiškimas

sunkiai pasiduoda vertinamas ir reikalauja tam tikro patikrinimo - ar

tai iš

t i k r ų j ų

grasinimas. Pavyzdžiui. galima juok ais

a ž a d ė t i

nors

užmušti, t a č i a u tai dar nereiškia, kad buvo realiai grasinama. Kita

vertus, m a n o m a mirtinai b a u g i n t i ž m o g ų mandagiai išsakant jam

k o k i ą nors

ž u o m i n ą

arba švelniai glostant a l v ą vaikui. Taigi atsi

randa poreikis į s i t i k i n t i , kad tai iš t i e s ų grasinimas, o ne koks nors

pajuokavimas, geranoriškas s p ė j i m a s apie a v o j ų arba tiesiog nesusi

pratimas. š ir kyla nuostata, kad grasinimas turi ū t i realus. a č i a u

g r a s i n i m ų

realumo klausimas yra gana komplikuotas ir skirtingai su

vokiamas. Galima skirti e l e t ą n u o m o n i ų šiuo klausimu.

Štai e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e buvo

a s i ū l y t a

grasinimo

e a l u m ą

sieti su kaltininko pasigžimu v y k d y t i g r a s i n i m ą , jei nebus paten-

kintas jo reikalavimas I Ši pozicija v i s ų t e i s i n i n k ų ir praktikos

buvo vieningai atmesta kaip e p a g r į s t a . P s i c h i n ė s prievartos s m ė

_ b a i m ė s s u k ė l i m a s , o ne r a s i n a n č i o j o r e a l ū s k e t i n i m a i j į į g y v e n -

dinti. Kita labai paplitusi teor ija linkusi absoliutizuoti u k e n t ė j u -

siojo u v o k i m ą ir s i c h i n ė s prievartos

e a l u m ą

sieja

ū t e n t su

šia

aplinkybe.

G r a s i n i m ą

n u k e n t ė j u s y s i s turi suvokti kaip realiai

v e n d i n a m ą - teigia i n ė t o s pozicijos šalininkai ir laiko aplin

k y b ę

svarbiausia

r i p a ž į s t a n t g r a s i n i m ą

realiu

292

• Lietuvos e i s m ų

praktikoje, vertinant

r a s i n i m ų

r e a l u m ą , n u k e n t ė j u s i o j o suvokimui

pat

kartais suteikiama

lemiama

e i k š m ė . A u k š č i a u s i o j o

Teis

mo e i s ė j ų senatas, apibendrindamas e i s m ų p r a k t i k ą turto prie-

vartavimo bylose, konstatavo, kad, esant

e a p i b r ė ž t i e m s

grasini

mams, teismai dažnai kaip

a g r i n d ą

ima

u k e n t č j u s i o j o

g r a ~ n i m o

s u v o k i m ą , p a r e m t ą jo gyvenimiško patyrimo

p l i n k y b ė m i s "

3. Mi

n ė t o s

koncepcijos r ū k u m a s - n u k e n t ė j u s i o j o reakcijos

j a m

daro

p s i c h i n į

p o v e i k į sureikšminimas, kas gali ū t i pavadinta con-

tradictio in adjecto

Juk vertinama kaltininkovcika, o

ne

u k e n t ė -

jusiojo elgesys. Pats

u k e n t ė j u s y s i s

gali suklysti, n e a d e k v a č i a i

tinti kokius nors ne rimtai pasakytus žodžius kaip r a s i n i m ą

a t v i r k š č i a i , nesuteikti e i k š m ė s tikram bauginimui. Grasinamasis

yra pasyvus bauginimo proceso dalyvis, jo dalyvavimas pasireiškia

bauginamo psichinio poveikio jutimu ir suvokimu. Bet šis suvoki

mas gali

ū t i

klaidingas, ir irgi reikia vertinti (ar jis atitiko situa

c i j ą ) . Be abejo, tai, kaip


suprato jam

a r o m ą

povei

291 MamblUle8CKUU II.C.

OraeTcrneHHOCTb

a

n:peI. 1)TIJICHHSi

n Į l O T H B 06ll\ecT-

B e H H O Į : \

6e3onaCH{)(''TII, 06ll\ecTBeHlIOro

o p s J Į K l l

H : \llOPOBbSI HacencHHSi. MOCKBa,

196i92P.29.

JhmY1lo8 JO Orne:rcTBCHHOCTh

a BbIMOrareJIbCTBO

II

COUl>UlJlJ.tCTH

qecKaH 3aKOHHOCTh. 1989, Nr.6. P. 36; 6all06

H

YroJIOBH


2/10

yra labai svarbu, t a č i a u pagrindiniu rea lumo kriterijumi šios ap

l i n k y b ė s

laikyti

e r e i k ė t ų

nes tai prieš tarauja subjektyvaus pakaI i

nimo principui.

Panašiai, bet visapusiškiau gr asinimo e a l u m ą supranta y m ū s

Rusijos mokslininkai L.Gauchmanas, B.Nikiforovas, V.Vladimiro

vas - jie e a l u m ą vadina tikrumu ir tikru i ū l o laikyti t o k į g r a s i n i m ą

kuris, viena vertus,

u k e n t ė j u s i a j a m

atrodo kaip realiai g y v e n d i n a -

mas, o kita vertus, kaltininkas tai suvokia

294

•

Toks

p o ž i ū r i s

suteikia

v i e n o d ą r e i k š m ę n u k e n t ė j u s i o j o reakcijai g r a s i n i m ą ir kaltininko

k e t i n i m u i j į į b a u g i n t i . Tik

d v i e j ų

s u b j e k t y v i ų s ą l y g ų (aukos ir kal

tininko u v o k i m ų buvimas, anot i n ė t o s pozicijos a l i n i n k ų leidžia

pripažinti r a s i n i m ą realiu. Ši teorija nors ir a g r į s t a i

p a b r ė ž i a

grasi

n a n č i o j o t y č i o s

nukreiptos b a u g i n t i k i t ą

a s m e n į s v a r b ą t a č i a u

vis

vien grasinimo realu mo a m p r a t ą į t r a u k i a grasinamojo

u v o k i m ą

o

tai neatlaiko kritikos.

T e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e išsakytas ir kitas o ž i ū r i s grasinimo re

a l u m ą siejant ne su subjektyviu, o su objektyviu kriterijumi. Realiu

s i ū l o m a

laikyti t o k į

g r a s i n i m ą

kuris, atsižvelgiant visas aplinkybes,

gali

sukelti

ii]akankamai o b j e k t y v ų

p a g r i n d ą

bijoti, kad jis bus

į g y v e n d i n t a s 5.

M i n ė t a

koncepcija remiasi nuostata, kad ū t i n u kiek

vieno grasinimo

elementu

laikytinas objektyvus grasinimo e b ė j i m a s

paveikti

u k e n t ė j u s i o j o

p s i c h i k ą t.y. sukelti jam jo realizavimo a i m ę .

Ši realumo koncepcija turi

r i v a l u m ų

ir

r ū k u m ų .

Viena vertus, tei

giama yra tai, kad nesureikšminama subjektyvi

u k e n t ė j u s i o j o

reakci

ja, kita vertus, objektyvaus pagrindo bijoti

i š k ė l i m a s

neišvengiamai

sukuria o k i ą p s i c h i n ė s prievartos realumo

u s t a t i n ė j i m o

f o r m u l ę

ar

u r ė t ų i š s i g ą s t i vidutinio stabilumo ir

r ą s o s

žmogus? Tuo tarpu

visada grasinama

ne

vidutiniams, o

s k i r t i n g ų

n e r v ų ir

d r ą s o s

žmo

n ė m s ,

o kaltininkas paprastai p asirenka tokio turinio ir intensyvumo

g r a s i n i m ą kuris, jo manymu, yra pakankamas, kad b a u g i n t ų visiškai

k o n k r e t ų ž m o g ų . Vienokio grasinimo gali prireikti baugina nt t a m b ų

v e r s l i n i n k ą visai kitokio - v i e n i š ą m o t e r į ar a a u g l į . T o d ė l ir ši grasi

nimo re alumo koncepcija kritikuotina.

Į d o m u

tai, kad panašus o ž i ū r i s grasinimo

e a l u m ą

susifor

mavo ir kai u r i ų užsienio

a l i ų

doktrinose. Štai Anglijos

e i s m ų

prak

tikoje turto priev artavimo bylose kaip grasinimo vertinimo kriterijus

buvo suformuluotas vadinamasis adekvataus žmogaus kriterijus

a

294 faJ1XMaH J I j Į Eopb6a CHaCHJIbCTBeHHhIMH

nOCHfaTeJIhCTBaMH.

MocKBa,

1969. P. 32; BnaaUMupo6 E A KBaJIHCPHKaIlIDI

npeCT) IIJleHHtl:

npOTHB JIH IHOtl:

co6cTBeHHocTH. MocKBa, 1968.

P 1l0; faYXMaH J I . j Į . MaKcUMo6 C.B.

~ T e H H O T h

Ja rrpecryrmeHIDI

n Į J O T H B Co6cTBeHHOCTH.

MocKBa,1997. P.

94.

JIe6ep1n06a PA OmcrcBeHHOCTh Ja

nCHXWIecKoe HacHJIHe no

COBeTCKOMY

yrorrOBHOMY

IIpaBy. OMcl(,

1978. P.36-37; CoBeTCKoe yrorrOBHoe rrpaBO. Oco6eHHaH

qaCTh. MocKBa, 1988. P. 501.

reasonable man test

ofmenace .

Remiantis šiuo kriterijumi, grasi

nimas turi

ū t i

tokio

o b ū d ž i o

ir intensyvumo, kad normalaus stabi

1umo ir r ą s o s žmogus a l ė t ų b ū t i j o paveiktas296. Panaši grasinimo

tikrumo koncepcija ž inoma ir JAV t e i s m ų praktikoje i š ž a g i n i m ų

bylose

297

• T a č i a u Anglijos teisininkai p a b r ė ž i a kad šis objektyvus

adekvataus žmogaus kriterijus ne tiek išsprendžia, kiek komplikuo

ja r a s i n i m ų vertinimo

r o b l e m ą .

Pirma, psichinio poveikio rezul

tatas priklauso ne tik nuo grasinimo

o b ū d ž i o

ir intensyvumo, bet ir

nuo to, ko reikalauja iš aukos grasinantysis. Pavyzdžiui, labai žalin

gam reikalavimui užtikrinti prireikia labai intensyvaus bauginimo,

tuo ta rpu mažiau žalingas aukai reikalavimas gali ū t i patenkintas ir

esant lengvesniam psichiniam poveikiui. Antra, grasinama vis d ė l t o

skirtingiems

m o n ė m s .

Kaip teisingai pastebi profesorius C.Wil

liamsas, grasinantysis gali tiesiog pasinaud oti savo žiniomis apie gra

sinamojo a d i d ė j u s į b a i l u m ą a r b a j a u t r u m ą .

N o r ė d a m i suformuluoti i š k e s n į p o ž i ū r į tai, laikyti rea

liu grasinimu, paanalizuokime žodžio "realu s" i n g v i s t i n į

t u r i n į .

Da

b a r t i n ė s l i e t u v i ų kalbos žodyne žodis ,t :ealus" turi dvi pagri ndine s

prasmes:

1)

a t i t i n k a n t i ~ t i k r o v ę tikras, ne s i v a i z d u o j a m a s ; 2)

domas,

g y v e n d i n a m a s ·

Palyginkime tai su aptartomis grasinimo

realumo koncepcijomis ir s i t i k i n s i m e kad baudžiamojoje

t e i s ė j e

grasinimo realumo ą v o k a taip pat varto jama šiomis dviem skirtin

gomis

p r a s m ė m i s .

Vieni autoriai, m i n ė d a m i r e a l ų g r a s i n i m ą turi

galvoje t i k r ą t.y. e g z i s t u o j a n t į r e a l y b ė j e ne t a r i a m ą g r a s i n i m ą . Šis

grasinimo realumo aspektas e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e dažnai vadinamas

tikrumu. Kiti autoriai e a l ų

g r a s i n i m ą

supranta kaip realiai g y v e n d i -

n a m ą

kai yra pa grindas bijoti, kad jis bus realizuotas. Šis realumo

aspektas

e n e s n ė j e

l i t e r a t ū r o j e buvo vadinamas grasinimo rimtu

mu

299

. Visi šie

o ž i ū r i a i

turi

e i s ę

egzistuoti,

a č i a u

aiškumo truku

mas akivaizdus.

Atidžiau pažvelgus n a g r i n ė j a m ą

p r o b l e m a t i k ą

reikia kon

statuoti, kad grasinimo

g y v e n d i n a m u m a s ,

arba pagrindas bijoti jo

realizavimo, svarbiausias realumo aspektas, nors jis ir minimas

dviejose

BK

normose: bendroje grasinimo nužudyti arba sunkiai

296 Williams

C.

Textbook of Criminal Law. London, 1978. P.798.

297

JAV t e i s m ų praktikoje, pripažistant lytini a k t ą išžaginimu d ė l panaudotos

p s i c h i n ė s prievartos, turi b ū t i irodyta, kad auka p a t y r ė p a g r į s t ą mirties arba

rimtos žalos sveikatai

b a i m ę .

Tik tuomet imanoma irodyti, jog santykiauta buvo

prieš moters a l i ą . Nusprendus, kad auka išsigando be objektyvaus pagrindo (tarsi

tai yra aukos, o

ne

žagintojo teismas), kaltinimas atmetamas. Žr. Kadish Sanford

H.,

Schulhofer Stephen J. Criminal law and its processes. Cases and materiais.

Boston, Toronto, London, 1989. P 371.

298

D a b a r t i n ė s l i e t u v i ų kalbos žodynas. v.

1993.

299 V . S t a n k e v i č i u s .

Baudžiamoji t e i s ė . Paskaitos. Kaunas, 1925. P.153;

ll03HblUle6 C.B.

Oc06eHHaH qaCTh

PYCCKaro

yroJIOBHaro

npaB3.

MocKB3,

1909.

P 139


3/10

sužaloti

(BK

227 str., naujo K 145 str.) ir grasin imo pagrobti radio

a k t y v i ą s i a s medžiagas (234

3

str.) u d ė t y s e . Norint nustatyti ir r o d y t i

p a g r i n d ą

bijoti, reikia remtis konkretaus grasinamojo suvokimu

(subjektyviuoju kriterijumi) arbagrasinimo

e b ė j i m u

paveikti viduti

n ė s

d r ą s o s ir

jautrumo

m o g ų (objektyviuoju kriterijumi).

Tiek

vie

nas, tiek kitas kriterijai sumenkina r a s i n a n č i o j o t y č i o s s v a r b ą , tarsi

ignoruoja ū t i n u m ą atskleisti i k r ą j į n u s i k a l s t a m ą s u m a n y m ą ir tuo

atitolina veikos

e r t i n i m ą nuo

subjektyvaus pakaltinimo principo. Ta

č i a u grasinimai, kai iš i k r ų j ų reikalaujama nustatyti e a l ų p a g r i n d ą

i š s i g ą s t i

į g y v e n d i n i m o , numatyti tik dvejuose

K

straipsniuose (227

ir

234\

Kitose normose,

kur

minima

s i c h i n ė

prievarta, tokio reika

lavimo nekeliam a ir tai leidžia padaryti

š v a d ą ,

kad taip suprantamas

realumas

ė r a

b ū t i n a s vertinant visus nusikaltimus, padarom us grasi

nant (tarp

r

turto r i e v a r t a v i m ą ) . Kalbant apie tai, o d ė l grasinimo

į g y v e n d i n a m u m o kriterijus tinka ne bet kokios

s i c h i n ė s

prievartos re

alumui nustatyti, a m i n ė t i n a s

dar

vienas momentas. Norint nustatyti

grasinimo g y v e n d i n a m u m ą b ū t i n a , kad šis grasinimas gana kon

kretus

a p i b r ė ž t a s ) ir e b ė t ų sukelti a g r į s t ą k o n k r e č i ų p a < s e k m i ų bai

Juk kad

bijotum

g y v e n d i n i m o ,

reikia isivaizduoti, kas bus

dinta. Tais atvejais, kai kaltininkas baugina n e k o n k r e č i a i , kelia ne

visai i š k i ų p a s e k m i ų b a i m ę , realaus grasinimo igyvendinamumo nie

kada e p a v y k t ų į r o d y t i .

M a n y č i a u kad svarbiausias grasinimo realumo aspektas - jo

tikrumas. L.Gauhmanas kaip grasinimo

sampratos u d e d a m ą j ą

d a l į

net u r o d ė t i k r u m ą

aeucm6Ume./lbHOcmb). Mano

manymu, tikrumas

- tai vis d ė l t o ne r a s i n i m ą identifikuojantis požymis, ne

sampratos

elementas, bet grasinimo teisinio vertinimo kriterijus, padedantis iš

klaidos ir atriboti nuo grasinimo tam i k r ą p a n a š ų e l g e s į . Vei

kos tikrumas rodo tik tai, jog veika egzistu oja objektyviai, kad ji ė r a

kažkieno a i z d u o t ė s padarinys. Jeigu grasinimas netikras, tai reiškia,

kad tai ne grasinimas, kad jo tiesiog

300 •

N u s t a t i n ė j a n t grasinimo i k r u m ą , negalima suabsoliutinti nei

n u k e n t ė j u s i o j o

b a i m ė s

rimtumo, nei objektyvaus pagrin do bijoti.

Juk

grasinimas - tai ne

rezultatas

b a i m ė ) , o

procesas

(bauginimas). Jeigu

grasinantysis apsiriko ir pasirinko e v e i k s m i n g ą bauginimo ū d ą ,

bet

jo pastangos buvo nukreiptos

t i k s l ą

vis d ė l t o nelogiška neigti

a t į

grasinimo a k t ą .

Grasinimasyra realus tikras), kai jo i š o r i n ė išraiška

atitinka r a s i n a n č i o j o t y č i ą

į b a u g i n t i . Kitais žodžiais tariant, tam tik

ras išorinis žmogau s elgesys vertintinas kaip tikras grasinimas, kai šis

300 JAV baudžiamojoje

i s ė j

taip pat vartojamas terminas

tme

threat

grasinimas), kuri b ū t i n a atskirti nuo n e r i m t ų p o k a l b i ų ir a j u o k a v i m ų ir kuris gali

b ū t i

nustatytas tik atsižvelgiant š s a k y t ų

ž o d ž i ų k o n t e k s t ą .

Žr. Black's Law Dic

tionary. Sixth Edition.

SI

Paul, Minn. 1990. P 1480

žmogus taip elgdamasis

u v o k ė

savo elgesio

a v o j i n g ą

b a u g i n a m ą j į

p o b ū d i

ir o r ė j o kelti kitam

a i m ė s j a u s m ą .

Kalbant apie grasinimo

kaip vertimo r i e m o n ė s r e a l u m ą t i k r u m ą ) , taip pat

ū t i n a

išvada,

kad grasinantysis

i k ė j o s i

sukelti u k e n t ė j u s i a j a m

t o k i ą

b a i m ę , ku

rios e r č i a m o s i o s

j ė g o s

p a k a k t ų priversti u k e n t ė j u s j j į elgtis prieš

savo a l i ą . Vadovaujantis tokiu o ž i ū r i u grasinimo i k r u m ą , teori

niu lygmeniu galima padaryti labai v a r b i ą

i š v a d ą :

r e a l ų t i k r ą ) gra

kaip ir

i e k v i e n ą n u s i k a l s t a m ą

v e i k ą ,

suda ro objektyvioj o ir

subjektyviojo r a d ų v i e n o v ė . N u s t a t ę š i ą v i e n o v ę arba, tiksliau kal

bant, a t i t i k m e n į , turime konstatuoti ir realaus (tikro) grasinimo

b u v i m ą . Kita vertus,

p s i c h i n ė s

prievartos vertinimo specifika pasi

reiškia tuo, kad ū t e n t subjektyviojo elemento t y č i o s

į b a u g i n t i )

nu

statymas leidžia atpažinti r a s i n i m ą tam tikrame elgesyje, nes išoriš

kai šis elgesys (bauginimas gali

t u r ė t i be

galo daug

o r m ų .

Subjektyvusis grasinimo elementas taip

pat

yra svarbiausias

n u s t a t i n ė j a n t grasinimo

u r i n į

t y kokiomis

a s e k m ė m i s

buvo bau

ginama. Atsakymas k l a u s i m ą yra labai svarbus kvalifikuojant

turto r i e v a r t a v i m ą . Pavyzdžiui, veika gali b ū t i visiškai skirtingai

kvalifikuota atsižvelgiant tai, ar kaltininkas a d ė j o į v y k d y t i grasini

tuoj pat,

ar

ateityje. Tuo

tarpu

pats grasinimas gali

ū t i

išreikštas

n e a p i b r ė ž t a i ,

kai tik atlikus tam

i k r ą

t y r i m ą galima atsakyti klausi

kuo buvo grasinama. Pavyzdžiui, žodžiai aš tave sunaikins iu

gali reikšti ir r a s i n i m ą nužudyti, ir g r a s i n i m ą sužlugdyti k a r j e r ą .

Kaip o k i ų d v i p r a s m i š k ų g r a s i n i m ų vertinimo kriterijus taip

pat

daž

nai sureikšminamas u k e n t ė j u s i o j o situacijos suvokimas, n es

ū t e n t

jis turi daugiau

a l i m y b i ų

objektyviai

v e r t i n t i kuo jam

grasinama.

Ši pozicija ė l g i grasinimo e i s i n į

v e r t i n i m ą

a p v e r č i a aukštyn kojom.

N u k e n t ė j u s i o j o situacijos suvokimas, kaip ir

jo

elgesys situacijoje yra

s v a r b ū s bet

ne lemiami. i ų a p l i n k y b i ų nustatymas tik padeda at

skleisti i k r ą j į kaltininko u m a n y m ą

k o k i ą

p r a s m ę jis u t e i k ė grasi-

nimui, k o k i ų p a s e k m i ų

b a i m ę

t i k ė j o s i sukelti.

Šis sumanymas ir

u r ė -

grasinimo turinio nustatymo orientyras.

Taigi, norint nustatyti grasinimo

e a l u m ą (ar

iš

t i k r ų j ų

buvo

grasinama) ir

jo u r i n į

(kokiomis

a s e k m ė m i s

buvo grasinama) tur

to

prievartavimo bylose, b ū t i n a nustatyti kaltininko t y č i o s t u r i n į .

Norint tai padaryti, reikia ištirti, kaip i t u a c i j ą aiškina tiek pats kal

tinamasis, tiek u k e n t ė j u s y s i s , taip pat visas kitas objektyvias ir sub

jektyvias aplinkybes. Tokiomis

p l i n k y b ė m i s

laiky in os:

1)

v y k i o kontekstas

ko

i e k ė

į t a r i a m a s arba kaltinamas as

muo o n k r e č i o j e situacijoje, ar jo pretenzijos turi

e i s ė t ą p a g r i n d ą , ar

toks elgesys

ū d i n g a s

nusikalsta mo pasaulio atstovams, kaip jis gali

b ū t i paaiškintas atsižvelgiant situacijos

p e c i f i k ą ,

kokie v y k i a i bu

vo u t i k ę prieš tai kitiems asmenims

ir t.t.

Apie

r a s i n i m ų r e a l u m ą


4/10

turto priev artavimo bylose daug pasako e i š k i a m ų

t u r t i n i ų

preten

z i j ų mastas. Kuo didesnis

o k i ų p r e t e n z i j ų

mastas, tuo daugi au moty

vacijos ž v e l g t i situacijoje grasinimo

l e m e n t ų .

r t v i r k š č i a i , norint

pripažinti v e r t i m ą s u m o k ė t i kelis litus turto prievartavimu, b ū t i n a

nustatyti a v o j i n g i a u s i ą pagal savo

u r i n į

g r a s i n i m ą -

g r a s i n i m ą

fizi

niu smurtu

ar

turto sunaikinimu

ar

sugadinimu. Pavyzdžiui, vargu ar

teismas apskritai

r a k t u o t ų

kaip

s i c h i n ę

p r i e v a r t ą š a n t a ž ą ,

kai kalba

ma apie labai mažos i n i g ų sumos r i e v a r t a v i m ą .

Į v y k i o kontekstas padeda nustatyti ir ne tik grasinimo realu

bet ir jo t u r i n į . Pavyzdžiui, žinoma, kad nepaklusus reketinin

kams, rajone, kuriam e gyvena u k e n t ė j u s y s i s , į p r a s t a sprogdinti auto

mobilius. Šis faktas suteikia p apildomo s motyvaeijos vertinti neapib

r ė ž t ą

g r a s i n i m ą kaip

r a s i n i m ą

sunaikinti

u r t ą .

2) š o r i n ė s į v y k i o

a p l i n k y b ė s : kiek buvo r a s i n a n č i ų j ų , kaip jie

a t r o d ė , kokiu paros metu ir kurioje vietoje tai nutiko, kas tuo metu

vyko aplink, kokiais žodžiais ar veiksmais buvo grasinama, ar nusi

k a l t ė l i s buvo ginkluotas, ar u r ė j o rankose

o k i ų

nors a i k t ų ,

s k i r t ų

k ū n u i sužalot i ar gyvybei atimti, ir

t.t.

Pavyzdžiui, pistoleto laikymas

rankose labai sustiprina

a g r i n d ą

pripažinti

r a s i n i m ą

realiu ir kon

statuoti, kad buvo grasinama tuoj pat nužudyti

ar

sužaloti.

Z.Podolskis Vilniaus

apygardos

teismo buvo nuteistas už turto prie-

v a r t a v i m ą . Jo

veika

p a s i r e i š k ė tuo

kad is paskambino u k e n t ė j u s i a j a m Č . B .

d a r b ą ir

a s a k ė ,

kad

yra

pasamdytas suardytijo ir jo b e n d r a d a r b ė s

G.B.

m e i l ė s

i d i l i j ą

. Už tai

kad jis

e v y k d y t ų

užsakymo, teisiamasis pareikalavo

300JA V o l e r i ų .

Jis taip

pat p r a n e š ė , kad prie

u r ų

n u k e n t ė j u s y s i s

ras

l a i š k ą .

Šiame

laiške be

instrukcijos,

kaip

perduoti

pinigus dar

buvo

d ė t a

moters su

sužalotu veidu

n u o t r a u k ą

iš a i k r a š č i o .

Teismas

a t s i ž v e l g ę s n u k e n t ė j u s i o j o

r e a k c i j ą šiuos grasinimus kans/atavo, kad teisiamasis

grasino

panaudoti

f i z i n į s m u r t ą

:IDI

Teismas, daryd amas visiškai a g r į s t ą

i š v a d ą

apie grasinimo tu

r i n į vis d ė l t o motyvacijoje n u r o d ė kad tai p a d a r ė a t s i ž v e l g ę s nu

k e n t ė j u s i o j o s u v o k i m ą . O kas ū t ų , jei u k e n t ė j u s y s i s

p a r e i k š t ų ,

kad

jis tai suprato ne kaip

r a s i n i m ą

panaudoti i z i n į s m u r t ą , o kaip nors

kitaip? Nejaugi a s i k e i s t ų veikos kvalifikacija? Man au, grasinimo tu

rinio v a r d i j i m a s pirmiausia turi remtis kaltininko y č i o s atskleidimu

ir tik tada u k e n t ė j u s i o j o reakcija j į .

3 ) A p l i n k y b ė 5 ~ a p i b ū d i n a n č i o s kaltininko s m e n y b ę

jo

anks-

tesnius santykius su u k e n t ė j u s i u o j u : kaltininko ankstesni teistumai,

3U Baudžiamoji byla Nr. 1-82-98.

reputacija, informacija apie

jo r i k l a u s o m y b ę

nusikalstamai grupei,

ar u k e n t ė j u s y s i s ir kaltininkas n k s č i a u pažinojo vienas i t ą ar

ta tarp t u r t i n i ų g i n č ų ,

k o n f l i k t ų .

Pavyzdžiui, p l i n k y b ė , kad kalti

ninkas n k s č i a u buvo u m u š ę s n u k e n t ė j u s t i į , duoda

a g r i n d ą

pas

k e s n į g r a s i n i m ą traktuoti kaip

e a l ų

bei t a r t i jog grasinama buvo

fiziniu susidorojimu.

4) Kaip grasinamasis s u v o k ė kaltininko veiksmus ir kaip jis

e l g ė s i

situacijoje.

N u k e n t ė j u s y s i s

kaip bauginamojo poveikio objek

tas gali atkreipti tyrimo ė m e s į tam tikras v y k i o subtilybes, kurios

iš

pirmo žvilgsnio gali ū t i n e p a s t e b ė t o s . Pavyzdžiui,


po gana ramaus pokalbio su kaltininku, kuris jam mandagia forma

s i ū l o apsaugos paslaugas, gali suprasti,jog, nesutikus bendradar-

biauti , jo kontora,

a r d u o t u v ė

ar automobilis bus susprogdintas.

Taip manyti gali versti žinojimas, kad ū t e n t taip atsitiko

jo

a ž į s -

tamiems verslininkams, kurie t m e t ė šio mandagaus v e č i o p a s i ū -

l y m ą . Objektyviai vertina nt ši n u k e n t ė j u s i o j o b a i m ė atrodo visiškai

p a g r į s t a ,

ir tai padeda

p r ę s t i

apie grasinimo real ir

u r i n į ·

N u k e n t ė j u s i o j o situacijos suvokimas nulemia ir jo

l g e s į

šio

T h č i a u remtis vien t k u k e n t ė j u s i o j o

situacijos suvokimu negalima, ne s jis gali suklysti. Nega lima taip pat

iš keisto n u k e n t ė j u s i o j o elgesio s p r ę s t i apie grasinimo n e b u v i m ą ,

nes auk os elgesys b a i m ė s ir streso gali neatitikti situacijos.

ir šio elgesio į v e r t i n i m a s taip

pat

daug pasako apie

1997

m.

r u g s ė j o 30 d. T e l š i ų raj. PK buvo škelta baudžiamoji

byla

turto

prievartavimo. R.Karpauskas, E.Lidikauskas

irG

Ulkštinas buvo

kaltinami

tuo kad a t ė m ę n u k e n t ė j u s i a j a m G l a i s v ę

grasindami

[lZiniu

smurtu, reikalavo iš jo 2000 JAV d o l e r i ų , p r i v e r t ė ji skambinti draugams

ir

skolintis i n i g ų .

N u k e n t ė j r o y s i s

surinka ir jiems

e r d a v ė 180 t

ir500 JAV

d o l e r i ų . Byla

buvo nutraukta, vienas tokio sprendimo

o t y v ų

buvo

išva-

da

kad u k e n t ė j u s y s i s nebuvo sulaikytas prieš jo a l i ą ir kad jam nebuvo

grasinama

nes jis u r ė j o g a l i m y b ę p a b ė g t i , kreiptis

pagalbos

p a s i s l ė p t ~

bet

to

n e p a d a r ė ,

kai niekieno nelydymas

ė j o

skolintis

pinigzl

o paskui

r į ž o

ir

a t i d a v ė juos kaltinamiesiems. P i n i g ų perdavimas

taip

nebuvo pripaiin-

tas prievartiniu

nes jis t u r ė j o g a l i m y b ė s j ų neduoti' 2.

Šios bylos nutrauk imo motyvacija rodo, kad pra ktikoje ne

visada suprantama, kad s i c h i n ė prievarta - tai bauginimo procesas,

siekian t sukelti aukai a i m ę ir palaužti jos

v a l i ą .

kad u k e n t ė j u -

sysis e p a b ė g o ,

t u r ė d a m a s

t o k i ą g a l i m y b ę , ir y k d ė n u s i k a l t ė l i ų nu

rodymus, kaip tik gali reikšti, kad ba uginimas buvo efektyvus ir kad

302

Baudžiamoji

byla

Nr. 86-1-961-97. VRM archyvas.


5/10

120

I

I

aukos psichika buvo paveikta. Re ikia konstatuoti, kad bylos nutrau

kimo motyvacija šioje byloje netinkama. Nereikia pamiršti, kad nu

elgesio v e r t i n i m a s yra tik pagalbinis.

Praktika rodo, jog sunkiausia yra tinkamai

į v e r t i n t i

grasini

mus, a s i r e i š k i a n č i u s p a č i o j e nusikaltimo pada rymo situacijoje (rus.

Yepo3a o6cmaHo6Kou . Tokiems grasinimams ū d i n g a tai, kad kalti

ninkas sukelia b a i m ę n u k e n t ė j u s i a j a m , iš viso neišreikšdamas savo

k e t i n i m ų

nei žodžiu, nei kitu elgesiu. Kaltininkas faktiškai pasina u

doja aukos baime, atsiradusia vien pareiškus u r t i n ę p r e t e n z i j ą . Štai

keletas

a v y z d ž i ų ,

r o d a n č i ų t e i s m ų

praktikos

r i e š t a r i n g u m ą

verti

nant tokius grasinimus.

Vilniaus m.

2 p y l i n k ė s

teisme buvo

a g r i n ė j a m a baudžiamoji

byla,

kurioje turto prievartavimu buvo kaltinami

ne

a r t ą už v a i r i u s

nusikaltimus teisti

V.Serebrianskis

ir S.Slastenkovas,

kurie

1996

m.

m g s ė j o 19

d.

reketavo

Vilniaus

m.

G a r i ū n ų

t u r g ų atvykusius

turistus

iš Latvijos. Prie s u t u o k t i n i ų , a t v y k u s i ų i t u r g ų

apsipirkti,

p r i ė j ę

teisia-

mieji p a r e i š k ė , kad

UŽ

u v i m ą turguje

reikia

m o k ė t i , irpareikalavo

iš

1 JAV

d o l e r i ų . N u k e n t ė j u s i e j i p r a š ė

sumažinti

o k e s t į irgaliau-

siai

s u m o k ė j o

reketininkams

50

JAV

o l e r i ų . V ė l i a u

abu

teisiamieji

buvo sulaikyti apsaugos d a r b u o t o j ų .

Kaip t e i g ė

patys n u k e n t ė j u s i e j i

teisiamieji jiems

negrasino,

o tik

ragino a s k u b ė t i

-

vienas vis kar-

tojo:

G r e i č i a u . Teismas, k o n s t a t a v ę s ,

jog

iš

bylos a p l i n k y b i ų matyti,

kad

teisiamieji

negrasino u k e n t ė j u s i e s i e m s , 1IeŠantažavo

ir

nenaudojo

kitokios

prievartos,

perkvalifik.avo

v e i k ą

v a g y s t ę ir u t e i s ė pagal LR

BK 271

str.

2 d.

3 )3 .

Manau, teismas,

e į ž v e l g d a m a s

t e i s i a m ų j ų elgesyje grasinimo,

tinkamai e į v e r t i n o į v y k i o konteksto. b s o l i u č i a i n e t e i s ė t a s reikala

už

p s i l a n k y m ą turguje jau savaime leidžia suprasti, kad

nepaklusus galima laukti susidorojimo. Tai puikiai

l . I . i : U l ė l i a i

s u k ė l ę

ir

a s i n a u d o j ę n u k e n t ė j u s i ų j ų

baime ir

kad grasinimas buvo realus, rodo ir ankstesni

t e i s i a m ų j ų teistumai, tarp ir už turto r i e v a r t a v i m ą . N e į ž v e l g u s to

kiame netiesioginiame ą s d i n i m e grasinimo panaudoti i z i n į

s m u r t ą

ir sunaikinti

u r t ą

vis ė l t o požymis kitok ia prieva rta tikrai a l ė t ų

b ū t i pritaikytas šiai situacijai. Teismas, e j ž v e l g ę s t e i s i a m ų j ų veikoje

grasinimo, u r ė j o juos išteisinti, nes išeina, kad u k e n t ė j u s i e j i tiesiog

padovano jo jiems pinigus. O štai visai kitoks to paties Vilnia us m. 2

a p y l i n k ė s

teismo analogiškos veikos vertini mo pavyzdys.

303 Baudžiamoji byla Nr. 12-56-98.

Uždarosios

a k c i n ė s b e n d r o v ė s SER direktoriui

du

asmenys I. Se-

lichovas ir R.Bužinskis), p r i s i s t a t ę v i s ą m i e s t ą k o n t r o l i u o j a n č i o s nusikals-

tamos r u p u o t ė s Makivary

nariais,

p a s i ū l ė

m o k ė t i d u o k l ę

- 10

p r o c e n t ų

nuo gaunamo pelno. Už tai a d ė j o

saugoti e n d r o v ę

nuo

a g i ų .

Byloje

nebu-

vo užfiksuotas

atviras grasinimas,

t a č i a u f a k t ą , kad teisiamieji r i s i s t a t ė

nusikalstamos

g r u p u o t ė s nariais,

teismas v e r t i n o kaip

r a s i n i m ą

užuomi-

nomis

padaryti

a l ą

n u k e n t ė j u s i ų j ų

turtui

ir

n u t e i s ė

RBužinski kitas

teisia-

masis s l a p s t ė s i nuo teismo) už

turto

p r i e v a r t a v i m ą , p a d a r y t ą g m p ė s

iš

anksto u s i t a r u s i ų a s m e n ų , pagal K

273

str.

2

d.

Nuosprendyje tvirtinama,

kad 1

vien p r i s i s t a t y m ą

nusikalstamos

m p u o t ė s

vardu

galima

vertinti kaip

g r a s i n i m ą 304.

Nors nuosprendyje ir nenurodo ma, k o n k r e č i a i grasini

teismas ž v e l g ė t e i s i a m ų j ų veiksmuose, a č i a u iš s m ė s

r e i k ė t ų

teismo vertinimui. Vilniaus apygardos teismas taip pat pri

pažino tur to prievartavimu i ū l y m ą m o k ė t i d u o k l ę už p s a u g ą , pri

s i s t a č i u s

nuo Slaviko Zaboronoko ir aiškinant, kad o k ė t i reikia,

nes visi moka.

10

pakako, kad teismas a d a r y t M s i š v a d ą , jog tai buvo

grasinimas, nors ir

e į v a r d i j o

grasinimo

ū š i e s -

. Manau, šiais atve

jais galima buvo daryti š v a d ą , kad buvo grasinama panaudoti

s m u r t ą arba sunaikinti u r t ą . T a č i a u , kai

mis e į m a n o m a tiksliai nustatyti grasin imo

taikyti kitokios

prievartos

p o ž y m į .

Išanalizavus

e i s m ų

nuosprendžius galima daryti š v a d ą , kad

teismai vengia u r o d i n ė t i argumentus, kurie n u l ė m ė n e a p i b r ė ž t o

grasinimo

v a l i f i k a c i j ą ,

kartais

net nenurodoma

pati kvalifikacija, o

tiesiog cituojama visa nusikaltimo u d ė t i e s dalis, reglamentuojanti

g r a s i n i m ų r ū š i s . Mano nuomone, tikslus inkriminuojamos grasini

mo ū š i e s į v a r d i j i m a s ir tokios kvalifikacijos argumentacija nuosp

rendyje yra ū t i n a s dalykas, nes grindžia nusikaltimo u d ė t i e s buvi

be to,

padeda

tinkamai v e r t i n t i veikos

a v o j i n g u m ą

bei pasi

rinkti

i n k a m ą b a u s m ę .

Juk grasinimai fiziniu smur tu

ar

turto sunai

kinimu yra objektyviai pavojingesni, negu, tarkim, grasinimas pa

skelbti tam tikras žinias ar e g r ą ž i n t i rasto turto.

3.2.6. Grasinimas a n a u d o t i j i z i n į s m u r t ą arba sunaikinti ar

sugadinti t u r t ą

Turto prievartavimo u d ė t y j e , kaip jau buvo i n ė t a , nurodo

mos trys alternatyvios s i c h i n ė s prievartos ū š y s irviena universali

visus kitus

ū d u s

apimanti kitokios prievartos

ą v o k a . B a u d ž i a m ų j ų

,04 Baudžiamoji

JU Baudžiamoji

Nr. 114-114-97.

Nr. 1-158-96.


6/10

b y l ų

apibendrinimo

rezultatai rodo, jog dažniausiai yra grasinama

fiziniu smurtu -

apie 74

proc. a t v e j ų , sunaikinti ar sugadinti u r t ą

apie 18 proc., atskleisti tam tikras žinias (šantažas) - 6 proc., o kitokio

turinio grasinimai pasitaiko apie 16 proc. t v e j ų (žr. 1 r i e d ą .

Grasi nimas fIziniusmurtu - tai intensyviausia psichinio

kio r i e m o n ė , nurod yta dispozicijoje. Ši s ą v o k a apima grasinimus nu

žudyti, s užaloti ū n ą , susargdinti,

ž k r ė s t i

liga, sumušti, kankinti, išža

ginti, pagrobti, laikyti

u r i š t ą

ar

r i r a k i n t ą ,

marinti

badu

ir kita. Grasi

nimas fiziniu smurtu kaip turt o prievartavimo požymis daro nusikal

t i m ą

p a n a š ų

p l ė š i m ą . T o d ė l visuose šaltiniuose turto prievartavimo

p o ž y m į bandoma paaiškinti taip, kad ū t ų matoma, kuo jis skiriasinuo

analogiško požymio

l ė š i m o

s u d ė t y j e . T a r y b i n ė j e

t e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e

beveik visur a b r ė ž i a m a , kad

turto

prievartavimui ū d i n g a s grasini

mas,

nukreiptas a t e i t į ,

t.y. grasinama

panaudoti f I z i n į s m u r t ą ne

iš

kilrto o ė l i a u ,

jei nebus

v y k d y t a s

reikalavimas. Remianti s šia nuosta ta

buvo

daroma

išvada, kad t urto prievartautojas palieka

u k e n t ė j

usiajam

tam i k r ą l a i s v ę n e į v y k d y t i reikalavimo. Buvo

net

kalbama apie mažes

tokio grasinimo


visuomenei, palyginti su l ė š i k o grasi

nimu

306

Ateities momentas LTSR BK net buvo t v i r t i n t s p a č i o j e turto

prievartavimo

normoje,

bet ė l i a u šios nuostatos buvo atsisakyta.

Jau

n k s t e s n ė s e darbo

dalyse

i n ė j a u ,

kadgrasinimo nukreipimo

a t e i t į koncepcija

turi senas

tradicijas,

ji buvo minima

jau 19 amžiaus

vokiškoje

ir

rusiškoje t e i s i n ė ~ e l i t e r a t ū r o j e , j ą b e s ą l y g i š k a i p e r ė m ė

t a r y b i n ė baudžiamoji e i s ė 30 , ja dažniausiai remiamasi ir šiuolaiki

n ė j e Rusijos turto prievartavimo doktrinoje

308

•

Bet

Lietuvoje

šios

koncepcijos atsisakyta. Tai rodo faktas, kad ateities

momentas

buvo

pašalintas

iš turto prievartavimo dispozicijos,

apie

tai taip

pat

užsi

m i n ė

b a u d ž i a m ų j ų

b y l ų

apžvalgoje ir

u k š č i a u s i o j o

Teismo e i s ė j ų

kolegija

09

•

Visiškai

pritariu tokiam baudžiamosios e i s ė s

teoriios ir

praktikos

žingsniui.

Grasinimo

ateities

momentas

tik iš

pirmo

žvilgsnio nurodo

turto

prievartavimo

p e c i f i k ą

ir

padeda

atriboti

v e i k ą nuo l ė š i m o .

Į s i g i l i n ę p r o b l e m ą

pamatysime,

kad

ši

nuostata

ė r a

universali ir

negali ū t i

taikoma

visiems

turto prievartavimo

atvejams. Iš

s m ė s

306 CepOlOK

JIB

ilCHXH'iecKOC

HaCHJlHe KaK

n p e , l Į M e T yrOJlOBHo-npaBOBOH

oueWfH CJleJlQBaTeJ1eM. Bonrorpa.u, 1981. P.21.

Beje, garsaus

1973

m. Leningrado universiteto baudžiamosios t e i s ė s kurso

autoriai

j s p ė j o ,

kad ateities momento turto prievartavime negalima absoliu

tizuoti, kad ši nuostata tinka ne visiems atvejams.

Žr.

Kypc COBCTCKOro

yraJIOBHOro

ą a C T h oco6emlllSI.

J1;m.

JIeH.l:lHIpaJlcKoro )'H-Ta, 1973. T. 3. P.452.

YroJlOBHOC npaoo POCCI1I1. Oco6eHHall ų a C T h . MOCKBa, 1996. P. 133.

Reikia pasakyti, kad yaskutiniuose darbuose m i n ė t ą

k o n c e p c i j ą

kritikuoja ir

Rusijos mokslininkai.

Zr.

CacjJo w8. B.H.

OpraHl130BaHHOC

BhIMOraTeJlhCTBO:

yroJlOBHo-npaBOBoH KPI fMI fHO-JlOfWleCKMA

aHaJIH3.

Camcr-ileTep6ypr,

20090 P.52-53.

9

T e i s m ų praktika. 1997. Nr.8.

P

206-207.

grasinimas tuoj pat imtis smurto neprieštarauja turto prievartavimo

teisinei r i g i m č i a i . Štai

du

pavyzdžiai: a) kaltininkas reikalauja pa

sirašyti skolos rašteli, grasindamas nedelsiant susidoroti fiziškai,

jei

reikalavimas

nebus patenkintas; b)

kaltininkas

reikalauja

o k ė t i

d u o k l ę nuolat ir i r m ą į n a š ą tuoj pat, grasindamas imtis smurto ne-

delsiant. Šiais atvejais veikos r i p a ž i n i m ą turto prievartavimu lemia

reikalavimo

o b ū d i s . Ateities momento

išskyrimas labai sun

k i n t ų

m i n ė t ų

v e i k ų

k v a l i f I k a c i j ą ,

v e r s t ų

akivaizdžius

turto

prievarta

vimo atvejus dirbtinai pripažinti l ė š i m u . P a b r ė ž t i n a ir tai, kad ki

tos grasinimo

ū š y s (ne

fiziniu

smurtu) turto

prievartavimo

u d ė t y j e

niekada

nebuvo siejamos su ateities momentu laigi ė r a

p r a s m ė s

riboti

ateitimi ir

r a s i n i m ą fiziniu

smurtu.

Manau, negalima taip

pat

su ikti su nuomone, kad

turto

prie

vartautojo grasinimas visada palieka daugiau a i s v ė s n u k e n t ė j u s i a -

jam negu l ė š i k o grasinimas. Iš s m ė s kiekvienas grasinimas palieka

kažkiek a i s v ė s į v y k d y t i ar

e į v y k d y t i

r e i k a l a v i m ą . Juk abiem atve

jais imtis

smurto

žadama, tik jei u k e n t ė j u s y s i s atsisakys paklusti.

T a r y b i n ė j e

t e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e

buvo aktyviai diskut uojama grasini

mo,

ū d i n g o

turto

prievartavimui, intensyvumo klausimais.

Vieni

autoriai

a b r ė ž d a v o , kad

grasinam a gali ū t i tik pavojingu gyvybei ir

sveikatai

smurtu

10

(atitinka

t u o m e t i n ę p l ė š i m o n o r m ą ·

Kiti

pa-

b r ė ž d a v o , kad

ir

mažesnio

intensyvumo grasinimas

neprieštarauja

turto

prievartavimo

u d ė č i a i

3 1 1

Š i ą d i s k u s i j ą

l ė m ė Rusijos teisei

dinga tradicija

f i z i n į s m u r t ą

skirti

p a v o j i n g ą (minimali jo riba-

lengvas sužalojimas,

u k ė l ę s

sveikatos

u t r i k i m ą

ir nepavojin

g ą . Atitinkamai

buvo skirstomi ir grasinimai - grasinimus pavojin

gu smurtu ir grasinimus nepavojingu smurtu. Pagal smurto pavojin

gumo

r i t e r i j ų buvo atribojama atviroji a g y s t ė

epa6eJIC)

ir

l ė š i -

mas pa36ou). Ši tradicija, nors ir yra labai nepatogi, vertinant

grasinimus, išliko ir naujojoje Rusijos e i s ė j e .

Lietuvos baudžiamajame kodekse t v i r t i n t o s

turto

prievarta

vimo

normos

o ž i ū r i u ši diskusija

neteko

r a s m ė s , nes, remiantis

1994

m.liepos

10 d.

į s t a t y m u

reformavus

u r t i n i ų

n u s i k a l t i m ų

siste

smurtas nebeskirstomas p a v o j i n g ą ir e p a v o j i n g ą · Iš

s m ė s

tur

to prievartavimo kvalifikacijai

neturi

e i k š m ė s , kokiu ū t e n t fIziniu

smurtu

buvo grasinama. Svarbiausia

i a , kad

kaltininkas

u r ė t ų rea-

lius

ketinimus b a u g i n t i

n u k e n t ė j u s U i ir priversti

ji patenkinti

tam

t i k r ą

t u r t i n ę p r e t e n z i j ą . B a u d ž i a m ų j ų b y l ų

medžiaga rodo, kad

turto

prievartautojai paprastai grasina

sunkiausiu fiziniu

smurtu, vado-

vaudamiesi

principu kuo baisiau, tuo geriau .

Sunku s i v a i z d u o t i

310

Kypc

COBeTCKOrO

yrOJlOBHOrO rrpaBa. ą a C T b oco6eHHaH. 1f3.u.

JIeflJ1fll-pa. l.CKoro

)'H-Ta, 1973.

T.

3. P.

452,

816.

Kocmpoe r., XaiJUC 8

r.

CoopltbIeBOnpocbI

KI aiIlt1$HKaUHI f

BbIMOl


7/10

s i t u a c i j ą kai n u s i k a l t ė l i s

t i k ė t ų s i

paveikti grasindamas lengvom

smurto formom.

Kita didesnio poveikio s i c h i n ė s prievartos

ū š i s ,

nurodyta turto

prievartavimo

u d ė t y j e

yra grasinimas sunaikinti ar sužaloti

u r t ą .

Užsienio a l s t y b i ų istatymuose ši grasinimo ū š i s taip pat dažna i mi

nima šalia grasinimo fiziniu smurtu. Tu rto sunaikinimu priimta va

dinti kilnojamojo ir nekilnojamojo tur to u n i o k o j i m ą kai jis netenka

savo

k o n o m i n ė s - ū k i n ė s

v e r t ė s

negali

ū t i

naudojama s pagal paskir

ir jo negalima atstatyti ar suremontuoti. Sugadinimas reiškia turto

ū k i n ė s

ar

kitokios e r t ė s

s u m a ž i n i m ą

kai jis tik iš dalies tamp a netin

kamas naudoti, bet gali ū t i atstatytas ar suremontuotas. Grasinimas

m i n ė t o m i s veikomis gali pasireikšti v a i r i a i : gali

ū t i

grasinama pa

degti ar susprogdinti a m ą p a r d u o t u v ę ū k i n į

p a s t a t ą

sudaužyti auto

m o b i l į išžudyti gyvulius ir pan . Esant ne k o n k r e č i a m grasinimui, iš

v a d ą kad buvo grasinama ū t e n t turto sunaikinimu ar sugadinimu,

gali lemti v a i r i o s a p l i n k y b ė s išsakytos užuominos turinys, kaltinin

ko reputacija, informacija apie gaujos ū t e n t

tokius veikimo metodu s

ir kita. T a č i a u praktikoje ši grasinimo ū š i s paprastai konstatuojama

tik tada, kai grasinimas buvo pak ankama i konkretus. Tais atvejais, kai

yra tam tikra interpretacijos

a i s v ė

pavyzdžiui, žodžius "bu s blogai",

tiek parengtinio tyrimo institucijos, tiek ir teismai

i n k ę

vertinti kaip

g r a s i n i m ą panaudoti i z i n į s m u r t ą .

Kalbant apie turto r i e v a r t a v i m ą s u s i j u s į su gr asinimais fizi

niu smurtu ir turto sunaikinimu

ar

sugadinimu, reikia pasakyti, ka d jis

savo požymiais visiškai apima tokius at skirus nusika ltimus kaip gra

sinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti (BK 227 str.), taip

pat

žmogaus

t e r o r i z a v i m ą (BK l str.). Kvalifikuoti kaip atskirus nusikalti

mus nereikia, nes kartu su turtiniu reikalavimu p s i c h i n ė prievarta

tampa turto prievartavimo u d ė t i n e dalimi.

3.2.7. Šantažas

Baudžiamosios e i s ė s terminas "šantažas" yra r a n c ū z ų "išra

dimas". P i r m ą k a r t ą šantažo

u d ė t i s

buvo suformulu ota 1863

m.

ge

g u ž ė s

13 d. į s t a t y m e kuris p a p i l d ė 1810 m. P r a n c ū z ų baudžiamojo

kodekso 400 t r a i p s n į 2 dalimi. Šantažas (chantage) buvo išskirtas iš

turto prievartavimo (extorsion) s u d ė t i e s kaip atskira veika. Išskirtiniu

šantažo požymiu tap o specifiška prievartos r i e m o n ė k u r i ą naudoda

mas kaltininkas siekia u r t i n ė s naudos - b ū t ~ n t grasinimas

a r b ę

že

m i n a n č i a i s demaskavimais

ar

pareiškimais 12. 1810 m.

P r a n c ū z i j o s

baudžiamasis kodeksas

u r ė j o

labai i d e l ę

į t a k ą

Europos a u d ž i a m ų

j ų į s t a t y m ų raidai, ir tuo galima paaiškinti a k t ą kad

r a n c ū z ų

šantažo

m

paHuy:JcKWl:

YJUIIOBHbllt KO, J;eKC 1810 r. C

H3MeHeHIDIMH

H

, J;onomieHIDIMH

o 1

HIOHlI

1940 r. MocKBa

1947.

P.222.

koncepcija tapo pagrindu formuluojant daugelio

a l i ų

atitinkamas

b a u d ž i a m ų j ų į s t a t y m ų normas. Tokios

pat

pozicijos laikosi visi už

sienio

a l i ų

baudžiamieji s t a t y m a i , vartojantys iš p r a n c ū z ų kalbos

p a i m t ą t e r m i n ą . Kaip šantažas i u o l a i k i n ė j e p a s a u l i n ė j e baudžiamo

joje e i s ė j e suprantamas vertimas suteikti u r t i n ė s naudos, grasinant

sukompromituoti, apkaltinti kuo nors, atskleisti tam i k r ą asmens

p a s l a p t į . Kitais žodžiais tariant , šantaž as tai s i ū l y m a s "nusipirkti

kito asmens

y l ė j i m ą ,

p a s i ž a d ė j i m ą

neskelbti jam

i n o m ų

f a k t ų .

Ab

s o l i u č i o s daugumos a l s t y b i ų į s t a t y m a i , turintys šantažo u d ė t į , lai

kosi ū t e n t tokios koncepcijos.

Palyginti su dauguma pasaulio a l s t y b i ų į s t a t y m a i s ,

n e į p r a s -

tai atrodo Anglijos 1968 m. V a g y s t ė s aktas (Thef Ae ), kuriame

nevartojamas terminas turto prievartavimas"(extonion), o visoms

tokio p o b ū d ž i o veikoms susieti numatyta bendra šantažo (blac-

kmail)

u d ė t i s . Angliškas terminas "blackmail", nors ir e r č i a m a s

l i e t u v i ų k a l b ą kaip šantažas, a č i a u yra savarankiškos e i s i n ė s kil

ir visada buvo platesnio turinio negu

r a n c ū z ų chantage.

akimis i ū r i n t , angliškablackmailkoncepcija atitinka turto prie

vartavimo, bet ne šantažo r a s m ę ·

Lietuvos baudžiamojoje e i s ė j e šantažas visada buvo supran

tamas tradiciškai. Nors šantažo kaip atskiro nusikaltimo LTSR

BK

nenumatydavo, t a č i a u turto prievartavimo

u d ė t y s e

(96, 150 str.)

kaip atskira ū š i s buvo numatyta s grasinimas paskelbti žinias, žemi

n a n č i a s n u k e n t ė j u s i o j o ar jam r t i m ų a s m e n ų

g a r b ę .

Reikia pasaky

ti, kad taip p i b r ė ž t a s grasinimas šick tiek susiaurina šantažo ribas.

Šantažo e i s i n ę

p r i g i m t į

iš e s m ė s atitinka ir grasinimai paskelbti ne

vien tik e m i n a n č i a s bet ir kitokio o b ū d ž i o žinias, kurias vie

n o k i ų ar

i t o k i ų p r i e ž a s č i ų

n u k e n t ė j u ~ s i s

n o r ė t ų

laikyti pa slaptyje,

pavyzdžiui,

v a i k i n i m o

ar ligos a k t ą . Sisaspektas buvo p t a r i n ė j a -

mas ir t a r y b i n ė j e t e i s i n ė j e

l i t e r a t ū r o j e

3 l 3

reikia t u r ė t i galvoje ir

formuluojant šantažui ū d i n g ą g r a s i n i m ą į s t a t y m e .

P i r m ą

k a r t ą šis teisinis term inas LR BK buvo pavartotas 1994

m.liepos 19 d. į s t a t y m e , sukonstravus a u j ą turto prievartavimo su

d ė t į .

Į s t a t y m o l e i d ė j a s , a p i b r ė ž d a m a s

turt o prievartavimo požymius,

be grasinimo panaudoti m u r t ą ir sunaikinti u r t ą ,

n u r o d ė

ir

o k i ą

psichinio smurto o r m ą kaip kitoks šantažavžmas. Kas laikytina ki-

tokiu šantažavimu, į s t a t y m e

nekonkretizuota,

bet

iš p a č i ų ž o d ž i ų

junginio r a s m ė s galima suprasti, kad ši ą v o k a yra kur kas

l a t e s n ė

negu šantažas. Tai paliko tam i k r ą šio požymio interpretavi mo lais

v ę ,

kas savo ruožtu

ė m ė

n e v i e n o d ą t e i s m ų p r a k t i k ą p r i p a ž į s t a n t tam

3 3 Kocrnpo6r. XniJUC 6

r.

CnopHble BOnpocblKBa IIi(jJHKlIQl1H BbIMOrareJIb(.'TIla

llpaooooe p e r y J l l i Į . ' l O l l e o6I.U,eCIBeHHbIX O1HOillelrn:1t MaXa


8/10

tikrus grasinimus kitokiu šantažavimu. V ė l i a u terminas kitoks šanta

žavimas taip pat pavartotas BK 29/ str. (siekimas paveikti u k e n t ė -

j u s į j i kad jis u s i t a i k y t ų su kaltininku). Be to, s t a t y m o

l e i d ė j a s

šanta

n u r o d ė kaip į t r a u k i m o p r o s t i t u c i j ą

b ū d ą

(BK 239 str. 4 d.). O

1998 m vasario 3 d.

į s t a t y m u

LR BK buvo papildytas 132 stra ipsniu,

kuriame buvo sukonstruo ta nauja nusikaltimo

u d ė t i s

asmens

šan-

tažas Į d ė m i a u p a n a g r i n ė j ę n u s i k a l t i m ų s u d ė t i s , kuriose pavartota šan

tažo

ą v o k a , į s i t i k i n s i m e ,

kad

i n ė t a

į s t a t y m ų

leidyba nesilaiko tradi

c i n ė s šantažo sampratos, skirtingose normose suteikia šiam terminui

s k i r t i n g ą

r e i k š m ę .

Bandant nustatyti

kitokio šantažavimo

r e i k š m ę , galima pama

nyti, kad

s t a t y m ų l e i d ė j a s

šiam terminui suteikia labai

l a č i ą

p r a s m ę

šantažavimu faktiškai galima pavadinti i e k v i e n ą turto prievartavi

mo ū d ą . Iš dalies o k i ą i š v a d ą patvirtina nauja asmens šantažo u d ė -

tis (BK 132

str. .loje numatyta, kadšantažuoti į m a n o m a net ir grasi

nant panaudoti i z i n į s m u r t ą ir sunaikinti u r t ą . Jeigu a i k y t u m ė m ė s

tokios netradiciškai p l a č i o s (angliškos) ša ntažo koncepcijos, tai ki-

toks

šantažavimas

kaip turt o prievartavimo požymis

p i m t ų

visus gra

sinimus, kurie e r ž e n g t ų grasinimo panaudoti

i z i n į s m u r t ą ,

sunai

kinti

ar

sugadinti

t u r t ą

ribas. Tokia papildoma universali

s ą v o k a iš

t i e s ų

labai reikalinga turto prievartavimo u d ė č i a i , bet terminas šan

tažavimas ė r a pats tinkamiausias variantas tokiai

ą v o k a i

į v a r d y t i .

A u k š č i a u s i o j o Teismo senatas s urado i t o k į

t e r m i n ą

šiai

ą v o k a i

į v a r -

dyti -

kitokios

prievartos

panaudojimas.

Remiantis senato l e č i a m u o j u

išaiškinimu, kitokia prievarta yra

a g r i n d i n ė s

turto prievartavimo

u d ė -

ties požymis

314

, kuris ir skirtas v a i r i e m s kitiems grasinimams v e r t i n t i

315

pavyzdžiui, išpirkos reikalavimo atvejams , kai grasinama tiesiog ne

g r ą ž i n t i pavogto turto. Taip teismai netiesiogiai buvo paraginti laikytis

t r a d i c i n ė s šantažo koncepcijos.

Iš i e s ų

sunku pateisinti eksperimentus

ir a n i p u l i a v i m ą s ą v o k o m i s šantažas , kitoks šantažavimas v a i r i ų

n u s i k a l t i m ų s u d ė t y s e , suteikiant joms skirtingas reikšmes.

Viename iš p a r e n g t ų naujo LR BK

r o j e k t ų

buvo i ū l o m a nu

matyti

a t s k i r ą

turto

šantažo

u d ė t į ,

kuri atitiko

k l a s i k i n ę

p r a n c ū z ų

k o n c e p c i j ą . Šio projekto 169 straipsnyje šantažu buvo i ū l o m a laikyti

r e i k a l a v i m ą perduoti u r t ą , t e i s ę t u r t ą arba padaryti kitus turtinio

p o b ū d ž i o veiksmus ar nuo susilaikyti, gra sinant paskelbti žeminan

č i a s

g a r b ę

ir r u m ą žinias arba žinias, u r i ų paskelbimas ė r a pagei

dautinas (žr. 3 priedo 3 a r i a n t ą .

T a č i a u

galiausiai nauja me

LR

BK

314

Lietuvos A u k š č i a u s i o j o Teismo t e i s ė j ų senato 1996 m birželio 21 d nutari·

mas Nr.43 D ė l t e i s m ų praktikos n a g r i n ė j a n t turto prievartavimo b a u d ž i a m ą s i a s

T e i s m ų praktika. 1996 Nr 3-4. P 90

Lietuvos A u k š č i a u s i o j o Teismo b a u d ž i a m ų j ų b y l ų skyriaus t e i s ė j ų kolegijos

1997 m birželio

17

d. nutartis T e i s m ų praktika. 1997. Nr.

8

P.206-207.

•

buvo sukonstruo ta viena turto prievartavimo u d ė t i s a p ė m u s i ir vei

k u r i ą priimta vadinti šantažu. Pats žodis šantažas nevarto

jamas, a č i a u viena l t e r n a t y v i ų grasinimo ū š i ų atitinka l a s i k i n ę

šio termino r a s m ę :

grasinimas

paskelbti o m p r o m i t u o j a n č i ą

ar ki-

t o k i ą

i n f o r m a c i j ą kurios atskleidimas nepageidautinas. B ū t i n a pa

b r ė ž t i ir tai, kad

kitokio šantažavimo

s ą v o k o s naujame LR BK

iš

viso

n ė r a . Manau, a p a č i o s r e i k š m ė s g r ą ž i n i m a s šantažo ą v o k a i yra svei

kintinas dalykas.

Vertinant šantažui ū d i n g ą

g r a s i n i m ą Go r e a l u m ą

ir turini),

manau, reikia taikyti tuos

p a č i u s

vertinimo kriterijus kaip ir

k i t ų

g r a s i n i m ų atveju. e m i a m ą r e i k š m ę č i a turi p r a s m ė , k u r i ą savo gra

sinimui u t e i k ė pats grasinantysis. Kitaip sakant, ši grasinimo ū š i s

inkriminuojama tada, kai daroma išvada, kad grasinantysis i k ė j o s i

sukelti ne o k i ą k i t ą o

ū t e n t

tam tikros informacijos paskelbimo

b a i m ę ·

Aiškinant šantažuotojo grasinimo

u r i n į

paprastai tvirtina

ma, kad žinios, kurias grasin ama paskelbti, gali

ū t i

tiek tikros, tiek

ir išgalvotos

316

• Taigi grasinimas apšmeižti s m e n į neprieštarauja šan

tažo ą v o k a i . T i k r ų

ar š g a l v o t ų ž i n i ų

turinys gali

ū t i

į v a i r a u s

p o b ū -

džio: a) žinios, neigiamai p i b ū d i n a n č i o s n u k e n t ė j u s i o j o arjo arti

m ų j ų

a s m e n y b ę ;

b

žinios, kurios gali tapti pagrindu apkaltinti as

m e n į ar jo artimuosius

į s t a t y m o

pažeidimu; c kitos žinios, k u r i ų

atskleidimas gali pakenkti as mens ar jo a r t i m ų j ų ekonominiams,

politiniams, asmeniniams interesams. Pavyzdžiui, tai gali b ū t i ži

nios apie s u n k i ą f i n a n s i n ę firmos p a d ė t į apie a n t u o k i n ę neištiki

m y b ę , žinios apie asmens

o m o s e k s u a l u m ą

ir kita.

Kartais susidu riama su situacija, kai žinios, e n k i a n č i o s as

mens reputacijai ar kitiems interes ams,

iš

t i k r ų j ų paskelbiamos. Ši

veika,

n a g r i n ė j a m a

atskirai, baudžia ma, kai žinios atitinka tik

r o v ę o jei šios žinios išgalvotos, ji gali sudaryti šmeižimo požymius.

T a č i a u veikos vertinimas gali pasikeisti, jeigu a a i š k ė j a jog, prieš

paskleidžiant šias žinias, asmeniui buvo pareikštas e t e i s ė t a s turti

nis reikalavimas. Tuomet galimas ir turto

prievartavimo inkrimina

vim as,

bet

tam ne pakanka vien tik susieti

i n i ų

paskelbimo fakto su

atsisakymu vykdyti t u r t i n į r e i k a l a v i m ą . Juk ketinimas tokiu b ū d u

pakenkti as meniui gali atsirasti

ė l i a u

kaip kerštas už a t s i s a k y m ą

patenkinti u r t i n į

r e i k a l a v i m ą .

Norint inkriminuoti turto prievarta

v i m ą šantažo ū d u , b ū t i n a nustatyti, kad, reiškiant turtines pre tenzi

jas, asmeniui buvo grasinama (atvirai arba užuominomis)

b ū t e n t

paskelbti o m p r o m i t u o j a n č i o ar kitokio o b ū d ž i o žinias. Tam tik

rais atvejais, paskelbus apie

s m e n į d a l į k o m p r o m i t u o j a n č i ų ž i n i ų

jis gali b ū t i toliau e r č i a m a s vykdyti

t u r t i n į

r e i k a l a v i m ą , leidžiant

316

LTSR BK komentaras. v. 1989 P 24S


9/10

I

suprasti, jog priešingu atveju bus paskelbta apie ir kita informacija.

1bks elgesys visiškai atitinka šantažo požymius.

Užsienio e i s i n ė j e l i t e r a t ū r o j e buvo pareikšta b e j o n i ų apskri

tai kai u r i ų šantažo o r m ų kriminalizacijos. Turima galvoje atve

jus, kai šantažuotojas grasina atskleisti

tikras žinias

neigiamai p i b ū -

d i n a n č i a s n u k e n t ė j u s į j į , y p a č l i u d i j a n č i a s

p a d a r y t ą n u s i k a l t i m ą .

Abe

j o n ė s

grindžiamos tokiais klausimais:

K o d ė l

draudžiama grasinti

tuo, kas nedraudžiama daryti?

K o d ė l

grasinimas atskleisti žinias, ga

l i n č i a s

pakenkti e t e i s ė t i e m s

n u k e n t ė j u s i o j o

interesams, yra nusikal

timas?". Juk

iš t i e s ų

žmogus turi e i s ę iškelti viešumon kito žmogaus

n e g a r b i n g ą e l g e s į , tuo tarpu pareiškimas apie

savo k e t i n i m ą

tai padary

ti gali ū t i pripažintas nusikaltimu. Tai net buvo pavadinta šantažo pa

radoksu.

Vis d ė l t o

n e n o r ė č i a u

sutikti, kad kriminalizuoti r e i k ė t ų tik

š a n t a ž ą s u s i j u s į

su grasinimu pakenkti

e i s ė t i e m s

interesams

317

•

Ma

nau, kriminalizacijos pagrindas šiuo atveju yra ne tiek grasinimas,

kiek e t e i s ė t a s siekimas pasipelnyti e r č i a n t k i t ą ž m o g ų "nusipirkti

t y l ė j i m ą apie žinomus faktus . .raktai, r o d a n t y s n u k e n t ė j u s i o j o kaItu

d ė l

kokio nors pažeidimo, yra atskiro teisinio vertinimo dalykas ir

jais negalima pateisinti šantažuotojo

e i k s m ų .

28

Šia prasme labai daug

i n č ų

s u k ė l ė 1969

m.

Vermonto

m. JAV)

teismo nuosprendis, kuriuo už š a n t a ž ą buvo nuteistas advokatas Har

ringtonas, r a s i n ę s panaudoti a n t u o k i n ę n e i š t i k i m y b ę į r o d a n č i a s nuo

traukas k y r y b ų byloje.

Advokatas savo

k l i e n t ė s

pageidavimu p a s a m d ė m o t e r į , kuri suviliojo jo

k l i e n t ė s sutuoktini- N e i š t i k i m y b ė s aktas

buvo

slaptai

užfiksuotas

nuotraukose.

V ė l i a u Haningtonas

r a n e š ė

savo k l i e n t ė s sutuoktiniui, kad jo žmona nori su

juo išsiskirti irprašo

175

000 JAV o l e r i ų

a l i m e n t ų .

Advokatas

pagrasino

lYras nepriims žmonos i ū l y m o , ši r a d ė s c i v i l i n į s k y r y b ų

p r o c e s ą

neištikimy

pagrindu

ir

kad kaip

r o d y m a s bus

pateiktos i n ė t o s

nuotraukos. Neištild·

m y b ė JAVvalstijoje

kurioje lYko teismas

tada buvo laikoma nusikaltimu. Teise

mas

konstatavo

kad "reikalavimas sureguliuoti

; i y i l i n į

r e i k a l ą s u s i j ę s

su

pik-

tavališku grasinimu atskleisti

s t a t y m o p a ž e i d ė j o n u s i k a l s t a m ą e l g e s į

paciary

tas turint

t i f f r l ą

išgauti o k ė j i m ą

prieš

jo

a l i ą

traktuojamas kaiptwto prievar

tavimas'? .

317

Stai, pvz., Rusijos K itvirtintoje turto prievartavimo normoje minimas

grasinimas paskJeisti žinias,

ž e m i n a n č i a s n u k e n t ė j u s j j i ar

jo artimuosius, arba kitas

žinias, kurios gali padaryti esmin9

n u k e n t ė j u s i o j a

ar jo a r t i m ų j ų

t e i s ė m s

ar

t e i s ė t i e m s interesams.

Išeina, kad grasinimas atskleisti n u k e n t ė j u s i o j o

p a d a r y t ą

nusi·

ir taip pakenkti

n e t e i s ė t a m

interesui išvengti a t s a k o m y b ė s , lieka

už.

turto

prievartavimo s u d ė t i e s r i b ų .

318

State

v.

Harrington,

128

VI

242, 260

A2d

692 1969).

aluota pagal

JoImson

PhiIJip

E.

Criminal

Law. cases

materials and

text. r 732

Šis teismo sprendimas u k ė l ė s u m a i š t į tarp JAV

t e i ~ i n i n k ų .

Buvo

r a d ė t a

g i n č y 1 i šantažo kriminalizacijos a g r į s t u m ą · Stai, pa

vyzdžiui, rašo

JAV

ekonomistai WBlockas ir D.Gordenas,

r o d i -

n ė j a n t y s šantažo kriminalizacijos

e p a g r į s t u m ą : ..

Šantažas

nepa

žeidžia

niekieno

t e i s i ų . sudaro komercinio sandorio p a s i ū l y m a s . San

tažuotojas s i p a r e i g o j a t y l ė t i apie

e m i n a n č i ą

v a r ž a n č i ą

arba

net kri

m i n a l i n ę šantažuojamojo p a s l a p t į už tai imdamas m o k e s t į · Jeigu

p a s i ū l y m a s

nusipirkti

y l ė j i m ą

bus

atmestas

šantažuotojas paskelbs

p a s l a p t į

kas

yra

jo

ž o d ž i ų

l a i s v ę dalis.

Šiuo

o ž i ū r i u turto prie

vartavimo ir šantažo skirtumai

yra

šie - turto

prievartavimas

yra

susi

su

grasinimu

padaryti nors e t e i s ė t a : n u ž u d y t ~ pagrobti padeg

ti.

Tuo tarpu

šantažui

b ū d i n g a s

grasinimas

apsiriboja

t e i s ė t a

veika

-

t e i s ė s ž o d ž i ų l a i s v ę į g y v e n d i n i m o aktu.

Jeigu

asmuo turi t e i s ę padary

ti X jis taip pat turi t e i s ę

į s p ė t i ,

kad padarys ar gali padaryti X - t.y.

grasina padaryti X

T o d ė l

šantažas

n ė r a

nusikalstamas

aktas.

Tai ka-

pitalistinis

sandoris tarp

u s i t a r u s i ų s u a u g u s i ų j ų

.... Dvi šalys turi

nau-

dos

iš

savanoriško

sandorio

o iškeisti pinigus i y l ė j i m ą

yra

taip pat

teisinga

kaip ir bet kuriuo kitu atveju. Mokestis turi

b ū t i

mažiau ver

tingas

"aukai"

negu

paslapties atskleidimo

kaina. Priešingu

atveju jis

a t m e s t ų

p a s i ū l y m ą p a r e i š k ę s :

"Skelbk

ir

b ū k prakeiktas". Palyginti

su

plepiu,

kuris dalijasi

paslaptimi

su

kitais net

e s i ū l y d a m a s

galimy

b ė s

nusipirkti y l ė j i m ą šantažuotojas

atrodo

tikras

geradarys ,319.

Vis ė l t o dauguma e i s i n i n k ų atmeta šiuos samprotavimus,

p a b r ė ž d a m i šantažo


visuomenei. Kaip argumentai nu

rodoma, kad šantažas faktiškai reiškia teisingumo r i v a t i z a v i m ą pa

s i n a u d o j i m ą v a l s t y b ė s prievartos mechanizmu e t e i s ė t a i naudai gauti.,

t e i s ė s bausti ar nebausti a s i s a v i n i m ą . T a č i a u vis d ė l t o reikia pripa

žinti, kad advokato Harringtono byla e r č i a s u s i m ą s t y t i kur gi yra ta

riba tarp leistino r neleistino o m p r o m i t u o j a n č i ų

ž i n i ų

panaudoji

mo į v a i r i u o s e p r i v a č i u o s e santykiuose siekiant užtikrinti savo inte

resus. Pavyzdžiui, kaip vertinti atvejus, kai s m e n į šantažuoja nuo jo

n u k e n t ė j ę s

žmogus, tarkim, išžaginta mergina grasina savo skriaudi

kui kreiptis

p o l i c i j ą

jei nebus

u m o k ė t a ? M o r a l ė s

p o ž i ū r i u

toks

šantažas neatrodo vertas kriminalizacijos320, t a č i a u pagal Lietuvos

baudžiamuosius

s t a t y m u s

toks "šantažuotojas" netrauktinas bau

džiamojon t s a k o m y b ė n tik tais atvejais, kai jis g y v e n d i n a savo tei

kai turtinis reikalavimas turi e i s i n į p a g r i n d ą · Kol nebu

31

Block w. Gorden D. Blaekmail, Extortion and Free Speeeh: A Reply to

Posner, Epstein, Noziek and Lindgren. 19 Loy. L.A.L. Rev. 37, 38-39 (1985).

Cituota pagal

Saltsbwg

Stephen

A., Dio.mond John L., KinpoI1S

K.

Morawets Th0

mas

Criminal

Law.

Cases and Materiais. Char1ottesville, Virginia,

1994. I>

564.

Kai

k u r i ų v a l s t y b i ų

istatymai nboja tokio šantažo b a u d ž i a m u m ą · Štai pagal

Danijos

a u d ž i a m ą j i

k o d e k s ą

š a n t a ž ą

galima skirti i

vi

Ū Š i s : BK 287 str. 1 dalyje kalbama

apie r a s i n i m ą melagingai apkaltinti asmeni, o to paties straipsnio 2 dalis numato atsako

9.


10/10

vo į s i g a l i o j ę s naujas LR CK, išžaginimo, kaip ir kiekvieno kito nusi

kaltimo, padarymo faktas nesuteikdavo jokios

e i s ė s

reikalauti atly

ginti o r a l i n ę ž a l ą . Taigi m i n ė t a mergina a l ė j o b ū t i apkaltinta turto

prievartavimu

lygiai

taip pat kaip ir ta, kuri atliko

y t i n į

a k t ą savano

riškai, o paskui šantažuoti

y r ą ,

kad apkaitins išžaginimu, jei šis

n e s u m o k ė s . Į s t a t y m a s n e m a t ė skirtumo tarp d v i e j ų v e i k ų , nes

moralinis bylos aspektas neturi t a k o s kvalifikacijai. a č i a u i š p l ė t u s

m o r a l i n ė s

( n e t u r t i n ė s )

žalos atlyginimo

n s t i t u t ą

c i v i l i n ė j e t e i s ė j e

si-

tuacija

a s i k e i t ė .

Pagal a u j ą LR

CK e i s ė i

e t u r t i n ė s žalos atlygini

atsiranda visais atvejais, kai ji padaryta:

1

d ė l nusikaltimo;

2

asmens sveikatai;

3) d ė l

asmens

y v y b ė s a t ė m i m o

(6.250 str.), taip pat

ir kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais. Esant tokiai a d ė -

č i a i atvejai, kai d ė l nusikaltimo u k e n t ė j ę s asmuo šantažuos nusikal

t i m ą p a d a r i u s į a s m e n į , paprastai e g a l ė s b ū t i traktuojami kaip turto

prievartavimas.

o k i ą

v e i k ą pripažinti turto prievartavimu bus gali

ma tik tuo atveju, kai bus pareikštas tokio dydžio turtinis reikalavi

mas, kurio jo akivaizdaus prieštaravimo ą ž i n i n g u m o , teisingumo

ir protingumo kriterijams e į m a n o m a p a g r į s t i

nei tikra nei t ri m

teise

n e t u r t i n ė s žalos t l y g i n i m ą . (Pasikeitusio e t u r t i n ė s žalos atly-

ginimo instituto

e i k š m ė

turto prievartavimo kvalifikavimui

l a č i a u

n a g r i n ė j a m a

šio darbo 5 skyriuje -

5.2.

Turto prievartavimas ir sava-

valdžiavimas. )

3.2.8. Kitokios s i c h i n ė s priev rtos p n udojim s

A u k š č i a u s i o j o Teismo senatas, l e č i a m a i

i š a i š k i n ę s

turto prie

vartavimo požymius ir t r a u k ę s p a g r i n d i n ę s u d ė t į kitokios prievartos

p a n a u d o j i m ą , p a t e i k ė ir šio požymio p i b r ė ž i m ą . Kitokia prieva rta

tai kaltininko

y č i n i a i s

veiksmais sukurta situacija,

e r č i a n t i

n u k e n t ė -

j u s į j į

bijoti, kad, n e į v y k d ž i u s reikalavimo, atsiras žalingos a s e k m ė s

jam, jo artimiesiems arba turtui

32

. s t a t y m e "kitokios prievartos

panaudojimas" numatytas kaip turto prievartavimo kvalifikuojantis

požymis (BK 273 str. 2d.). Kas gi paskatino u k š č i a u s i o j o Teismo

s e n a t ą

dirbtinai perkelti

v a l i f i k u o j a n t į

p o ž y m į

p a g r i n d i n ę

s u d ė t į

ir

pateikti

o k i ą j o s a m p r a t ą ?

Juk akivaizdu, kad

s t a t y m o l e i d ė j a s ,

nu

matydamas p o ž y m į kaip v a l i f i k u o j a n t į kartu su tokiomis aplinky

b ė m i s kaip fizinio smurto panaudojimas ir turto sunaikinimas, u r ė j o

m y b ę už t u r t i n ė s naudos s i e k i m ą grasinant atskleisti iš l i e s ų p a d a r y t ą b a u d ž i a m ą ar

n e g a r b i n g ą

v e i k ą .

KarIu nurodyta, kad norint toki

š a n t a ž ą

pripažinti nusikaltimu,

b ū t i n a s ą l y g a :

siekimas naudos negali

b ū t i

pateisintas veika, k u r i ą buvo grasinama

atskleisti. Turima omenyje tai, kad šantažuotojas negali pateisinti savo elgesio tuo,

kad, pvz.,

s i e k ė

kompensacijos už ž a l ą ,

k u r i ą p a t y r ė d ė l

šantažuojamojo padaryto

nusikaltimo.

32 Lietuvos

A u k š č i a u s i o j o

Teismo t e i s ė j ų senato 1996

m.

birželio

21

d. nutari

mas Nr. 43

D ė l t e i s m ų

praktikos n a g r i n ė j a n t turto prievartavimo

b a u d ž i a m ą s i a s

bylas"//

T e i s m ų

praktika. 1996. Nr.

3 ~ .

P

91.

omenyje visiškai

i t o k i ą

jo a s k i r t į ir r a s m ę ·

Toks

s t a t y m o

aiškinimas,

manau, atsirado iš ū t i n u m o į v e i k t i

turto prievartavimo normos

a t e g o r i š k u m ą

a p i b ū d i n a n t p s i c h i n ė s

prievartos priemones, kuriomis daromas poveikis

u k e n t ė j u s i a j a m .

G r a s i n i m ų fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ir šantažo nurodymas

dispozicijoje nustato labai o n k r e č i a s

p s i c h i n ė s

prievartos ribas. Prie

varta, pefŽengianti šios uždaros sistemos ribas, formaliai negali su

daryti pagrindo kaltinimui turto prievartavimu.

ū t i n u m ą į v e i k t i

t e i s i n ė s

reglamentacijos

ž d a r u m ą

lemia turto prievartavimo

nusikal-

timo u d ė t i e s

specifika, taip pat ir turto

r i e v a r t a u t o j ų

t a i k o m ų

m e t o d ų

į v a i r o v ė .

Tiek a s a u l i n ė tiek ir Lietuvos

e i s ė s a u g o s

i n s t i t u c i j ų praktika

s u s i d ū r ė su žymiai

u b t i l e s n ė m i s

g r a s i n i m ų

r ū š i m i s

negu aprašyta tur

to prievartavimo normoje. Turiu galvoje atvejus,

kai e r č i a m a

suteikti

t u r t i n ę n a u d ą grasinant v a i r i a i s nemalonumais, pavyzdžiui, e g r ą ž i n -

ti pavogto ar rasto turto arba dokumento,

e į v y k d y t i

t u r t i n ė s

p r i e v o l ė s

Gei

nebus sumažinta jos apimtis), atsisakyti liudyti asmens naudai ir

kita.

Pavyzdžiui,

JAV yra

a p l i t ę s

toks reketavimo

ū d a s , kai

į m o n ė s

vadovams grasinama streiku, o štai Japonijoje Jakuza praktikuoja re

k e t a v i m ą ,

grasinant pakenkti firmos reputacijai

ir

atbaidyti investuo

tojus vien tuo, kad apsilankys

a k c i n i n k ų

susirinkime ir

ž ū l i a i

elgsis.

Baudžiamosios e i s ė s teorijoje tokie grasinimai kartais vadinami gra

322

sinimais atlikti nenusikalstamus veiksmus .

Apie r a s i n i m ų nenusikalstamaisveiksmais a v o j i n g u m ą , sie-

kiant e t e i s ė t o s t u r t i n ė s naudos buvo rašoma jau

19

amžiaus teisi

n i n k ų darbuose. Štai,

pavyzdžiui,

žymus Rusijos mokslininkas N.Ne

kliudovas, rašydamas apie

b ū t i n u m ą

kriminalizuoti tokius grasini

mus, taip a p i b ū d i n a e s m ę : "priversti a s m e n į palyginti nedidele

auka atsipirkti nuo daug

i d e s n ė s

m a t e r i a l i n ė s arba o r a l i n ė s ža

los,,323.

Tai iš e s m ė s

tinka kiekvienam grasinimui, kuriuo siekiama

t u r t i n ė s naudos. Kriminalizuojant o k i ą v e i k ą

n ė r a

labai svarbu, kuo

grasinama - nusikalstamais ar nenusikalstamais veiksmais. Pavojin

gas

yra bet kokios b a i m ė s s u k ė J i m a s n u k e n t ė j u s i a j a m , jei

šia

baime

siekiama priversti

v y k d y t i n e t e i s ė t ą

r e i k a l a v i m ą

- atsipirkti.

P r a t ę -

siant

m i n t į

dar galima a m i n ė t i ir

o k į

a r g u m e n t ą - jeigu s t a t y -

mas

kriminalizuojapalyginti n e p a v o j i n g ą g r a s i n i m ą paskelbti kom-

p r o m i t u o j a n č i a s žinias, logiška yra laikyti tinkamais kvalifikuojant

turto

p r i e v a r t a v i m ą

ir kitus grasinimus nenusikalstamais, bet nu

k e n t ė j u s i a j a m nepageidautinais veiksmais ar susilaik:ymu nuo veiks-

3 Jle8epmoea

PA.

OrnercaeHHOCIh

3l i IICMXIf'lCCKoe HaCHllHe IIO COl eTCKOMY

~ g H O M Y IIPaB)'. OMCK, 1978. P.l6.

HeKllJOi oo HA. Py:K.OBOACTBO

K

Oco6eHHOtf IaCl1f PYCCKaro yroJIOBHaI O

11.pW a. T.2. I1pecTy11JIeHIDI

H IlJlOC YfIl

Documents

Fedosiuk - Turto Prievartavimas - Grasinimas