cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr. 40 (981) 2013 m. spalio 5 d.

TRUPMENOSDuoklė karaliui MinDaugui

Aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis teat­ralizuotoje programoje atskleis intymiąją karaliaus Mindaugo gyvenimo pusę ­ jo komplikuotus santykius su trimis mylimo­siomis.

2

PRISIPAŽINIMAIiš kur E.SipavičiauS EnErgija?

Estrados grandas tikina, kad nulipęs nuo sce­nos jis jaučiasi kaip pusamžis vyriškis, bet tai tikriausiai netiesa... 55­metį ką tik atšventu­siam dainininkui gyvybingumo syvų suteikia optimizmas, slidinėjimas kalnuose ir medžių energetika.

5

LIKIMO VINGIAIkoDėl išyra HolivuDo SantuokoS

6

„Gimtadieniai ir jubiliejai man primena rudenį krintančių kaštonų pukšėjimą: pukšt - jubiliejus, pukšt ir paroda, - šypsosi sostinės

„Arkos“ galerijoje 50-mečiui skirtą parodą atidariusi grafikė, žinomų aktorių Vytauto Tomkaus ir Lilijos Mulevičiūtės dukra. -

Gal ji pernelyg sentimentali, asmeniška, nes popieriui dažnai atsiveri kur kas daugiau negu norėtum, bet taip jau yra“...

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Dovilės Tomkutės

3

vieša išpažintis

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

ŽIbIntAIApniukusi rudens pavakarė.

Visa kas aplinkui byloja apie ką tik pasibaigusią ar tuoj tuoj pasibaig-siančią darbo dieną.

Antai pro langą matyti, kaip kostiumuotas visą ilgą ir sunkią dieną nepriekaištingą išsiauklėji-mą bei aukštąsias manieras kan-triai demonstravęs kaži kokios verslovės klerkas, neatitraukda-mas akių nuo paskutines tarnybos minutes skaičiuojančio sieninio laikrodžio, ištuštėjusioje kontoroje degtuku rakinėja dantis...

Kitame lange daili, nuogą nu-garą ir baltutėles iš po aptemptų džinsų seksualiai kyšančias kel-naites praeiviams demonstruo-janti pardavėja užgesintoje vitri-noje palengva perrenginėja ma-nekeną...

Gaižiu žvilgsniu jos patrauklią figūrą perlieja skubriai pro šalį kė-pestuojanti pagyvenusi dama, iš kurios pritutinto krepšio kyšo du prancūziškų batonų kaklai, dvi so-dria žaluma tviskančių svogūnų laiškų puokštės ir viena rausva lie-tuviškos dešros rinkė...

Nuovargis žmonių veiduose. Nuovargis perdien nusibėgioju-sių troleibusų atodūsiuose. Nuo-vargis, regis, net ir paties miesto peizažuose, į kuriuos nelyg prasta nuotaika palengva sunkiasi prie-blanda, o liūdesys vis niurzgia, kad drauge su darbo dienotvarke pasibaigė ir pati diena, kurioje te-liko vietos dušui, vakarinėms ži-nioms ir lovai...

Tačiau akimirksnis - ir viskas pasikeičia: žmonių veidus, gatves, vitrinas ir medžius ūmai nutvies-kia žibintų švytėjimas. Visi jie, se-noviniai - elegantiški, ilgšiai - modernieji, skrybėlėtieji, sukum-pę dvigalviai - it tą pat akimirką nubudę iš gilaus miego, palieja aplink save minkštą, ramybės pri-sodrintą, gydančią ir guodžiančią šviesą.

Ir štai ima dingotis, kad žen-giu laimingiausios valstybės grin-diniu, laimingiausią savo gyveni-mo vakarą - vienas po kito ima ir įsiplieskia daugiabučių langai, iš pirkelių kaminų tirščiau pasipila dūmai, žvaliai ir viltingai skliau-tais nuaidi bažnyčių varpai, kvies-dami Dievop, ir, atrodo, kad visa-me didmiesčio skruzdėlyne įsivieš-patauja taika, artumo viens kitam pojūtis, kad visos mamos - jau na-muose, rasojant langams, jaukiai dūzgia prie puodų, ruošdamos vakarienę, kad visi vaikai palai-mingai triūsia palinkę prie namų darbų sąsiuvinių arba svajoja įsi-kniaubę į kokią pasakų knygą...

Ūmai, vos suspindus žibin-tams, pasaulis tampa jaukus ir draugiškas, gilus ir tyras. Atrodytų, ką tik sukurtas ar atpirktas - nu-praustas, apvalytas nuo pykčio ir godulio, nuo skurdo ir nuovargio...

Žengiu juo tarsi sapnuoda-mas, tarsi M.K.Čiurlionio karalių drauge su visu Vilniumi ant delnų virš laiko pakylėtas ir neabejoju - nuo šiol gyvenimu jau eisiu šita patirtimi, šia akimirka, it žibintu nešinas, juodžiausiomis akimir-komis gebėsiantis net ir svogū-nų laiškų puokšte, net ir dantis besikrapštinėjančiu klerku, net ir manekeną rengiančia pardavėja pasišviesti.

Rimvydas StankevičiuS Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Trakų pilies Didžiojoje menėje sekmadienį bus rodomas Vytauto Rumšo vyresniojo (61) teatralizuotas koncertas „Karaliaus Mindaugo mylėtos moterys“, kurį įkvėpė rašytojos Vaidos Marijos Knabikaitės istorinis romanas „Gulbės sparnu palytėtos“, pasakojantis apie tris karaliaus mylimąsias.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Svarbu tai, kad humanitarinių mokslų daktarę V.M.Knabikaitę parašyti istorinį romaną „Gul-bės sparnu palytėtos“ paskatino 2013-aisiais minima tragiška su-kaktis - 750-osios Lietuvos kara-liaus Mindaugo žūties metinės.

Istoriniais šaltiniais paremto-je knygoje veikia trys karaliaus Mindaugo mylimosios - tai pirmoji žmona Tautvilė (vardas išgalvotas, nepaliudytas istoriniuose šaltiniuo-se), tikriausiai sūnaus Vaišvilko motina. Be abejo, svarbiausia mo-teris karaliaus gyvenime - kara-lienė Morta, kuri atliko svarbų vaidmenį to meto politiniame gy-venime. Ir karalienės sesuo Dau-mantienė, kurią po žmonos mir-ties dėl neaiškių motyvų Mindau-gas buvo pagrobęs iš kunigaikščio Daumanto.

Taip atsispyręs nuo šio isto-rinio romano siužetinės linijos V.Rumšas įpynė keletą epizodų iš Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“: „Knygą apie Min-daugo moteris surado viena iš „Festa Cortese“ šokėjų Neringa - jai kilo mintis paliesti tris kara-liaus moteris, įpinant to laikotar-pio šokius. Ir aš pradėjau plėtoti šią mintį - taip vienas gabaliukas sutrauktas iš istorinio romano, kiti du gabaliukai paimti iš Just.Mar-cinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ir iš latvių dramaturgo M.Zyverto dramos „Valdžia“. Programoje yra

trys scenos su Tautvile, Morta ir Daumantiene“.

Aktorius V.Rumšas, įkūnysian-tis karalių Mindaugą, pasakoja, kad tai nėra spektaklis, o daugiau tea-tralizuotas reginys, kuriame skam-ba vėlesniojo laikotarpio muzika su šokiais. Deja, šįkart V.Rumšo šokančio neišvysime. „Visos trys šokėjos atstos Tautvilę, Mortą ir Daumantienę, o aš kaip bijūnėlis šokinėju aplinkui“, - juokiasi akto-rius. Drauge su V.Rumšu scenoje pasirodys senosios muzikos ir šo-kio trupės „Festa Cortese“ šokėjos - tai Neringa Savodnikienė (Tautvi-lė), Gabrielė Valiokienė (Morta) ir Donata Mineikytė (Daumantienė).

Kokį karaliaus portretą steng-sis atskleisti V.Rumšas? „Pasaky-čiau, kad gana egoistiško, tačiau į pabaigą jis pasirodo kaip papras-čiausios šilumos išsiilgęs žmogus,

o pradžioje vis tiek daugiausiai aistros verda dėl valdžios. O kaip kitaip - negali į krūvą sujungti ir politikos, ir meilės reikalų. Suvie-nyti žemes, Lietuvą ir meilę - tai labai sunku. Sakyčiau, tai daugiau emocionali Mindaugo moterų is-torija su Čiurlionio kvartetu, su ypatingais Just.Marcinkevičiaus tekstais“.

Knygos autorė V.M.Knabikaitė yra akcentavusi, kad vis dėlto per mažai dėmesio skiriama istorinėms Lietuvos moterims, apie kai kurias iš viso beveik nieko nežinome, nors metraščiuose galima atrasti įdomesnių detalių. Ką šiuo klausi-mu galvoja V.Rumšas? „O ką gali žinoti, kaip viskas iš tikrųjų ten buvo. Juk tais laikais moteris bu-vo šalia vyro - ji turėjo savo vyrui padėti gyventi. Nors jos vieta buvo šalia sutuoktinio, bet visa istorija

vis dėlto vyko dėl moterų“, - ak-centuoja jis.

Pasak V.Rumšo, visais laikais meilė buvusi varomoji jėga. „Vis tiek meilė yra geras daiktas. Kaip teatre be meilės? Aš taip pasakysiu: jeigu nėra spektaklyje meilės, tai jį galima mesti per tvorą. Meilė visus ir visa-da įkvepia, man taip atrodo, ir artis-tus, ir režisierius. Tai kas iš to, jeigu vyrai šnekės vien apie politiką - kam tai bus įdomu? Pavyzdžiui, kai stačiau „Skirgailą“, buvo paliečiama Lietuvos išlikimo tema, lietuvybė ir kaip ją išsaugoti, Skirgailos kova dėl žemių - kad čia nebūtų nei vokiečių, nei lenkų. Ir tokioje situacijoje be meilės neišeina - tai bus neįdomu. Meilė tikrai yra arčiausias ir su-prantamiausias dalykas kiekvienam žmogui“, - neabejoja aktorius ir reži-sierius V.Rumšas vyresnysis.

Karaliaus Mindaugo moterų istorija

Kas Ko nusipelnė

Valentinas MASALSKIS

Šią savaitę Varėnoje pasibaigusiame Dalios tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio laurus nuskynė Va­lentino Masalskio režisuotas spektaklis „Paukštyno bendrabutis“. Visai kūrybi­nei grupei ir jos vadovui iš Klaipėdos jaunimo teatro įteikta 70 tūkst. litų premija. „Mes kuriame teatrą, ku­rio esmė ­ stipri trupė, einanti viena kryptimi. Džiaugiuosi, kad vis dar yra tikinčių būtent tokiu teatru. ne tik linksminančiu, bet ir siekiančiu žiūro­vą apkrėsti prasme, kelti klausimus, į kuriuos būtina visiems kartu ieškoti atsakymų“, ­ sakė režisierius.

Kas Kuo stebins

Lukas GENIUŠAS

tarptautiniuose pianistų konkursuose Lietuvos vardą garsinantis jaunasis pi­anistas Lukas Geniušas muzikos gur­manams parengė staigmeną. Šian­dien ir rytoj vakare sostinės Kongresų rūmuose vyksiančiuose koncertuose jis atliks kelis sudėtingus Liudviko van bethoveno koncertus fortepijonui. Anot muzikos žinovų, tai tikra sensa­cija, kuriai pasiryžo publikos pamėg­tas už savo originalumą ir meistriš­kumą jaunasis atlikėjas. L.Geniušas tikina, kad jis nesiekia kritikų liaupsių, bet ieško iššūkių pačiam sau, antraip būtų neįdomu gyventi.

Kas Kur išvyKo

Eglė GABRĖNAITĖ

Aktorė Eglė Gabrėnaitė, sukūrusi su­dėtingą Vasos Železnovos vaidmenį Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Motina“ (rež. K.Glušajevas), išvyko į Sankt Peterburge vykstantį tradicinį teatrų festivalį „baltijskij dom“. Jai ir kitiems spektaklyje vaidinantiems ak­toriams šis pasirodymas išrankiai ru­sų publikai, gerai žinančiai M.Gorkio kūrybą, atsakingas uždavinys. beje, prieš dešimt metų tame pačiame festivalyje vaidinusi spektaklyje „Vyš­nių sodas“ E.Gabrėnaitė jau buvo pelniusi geriausios aktorės prizą. tad gal pasiseks ir šį kartą.

Kas Ką Kuria

Violeta PALČINSKAITĖ

Žinoma poetė, prozininkė, drama­turgė Violeta Palčinskaitė pastaruoju metu pasirengusi skaitytojui atverti tiek skaudžius, tiek džiaugsmingus ir šviesius savo atminties klodus. bio­grafinės eseistikos knygoje „Atminties babilonai“ autorė kuria ir platesnį kon­tekstą ­ iškyla sudėtingas karo, pokario laikotarpis, dabartis. Ji bando atskleisti ir amžininkų, kūrybinės inteligentijos portretus. „Savo atminties babilonuo­se klaidžioju tarp nepastatytų iliuzijos bokštų, kalbėjimo ir nesusikalbėjimo“, ­ sako rašytoja.

Sauliaus Venckaus, Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

n kurdamas programą apie karaliaus Mindaugo moteris vytautas Rumšas vyresnysis rėmėsi rašytojos vaidos Marijos knabikaitės istoriniu romanu „Gulbės sparnu palytėtos“

cmyk

3

cmyk / 3

jubiliejaij/b žmonės

Sostinės „Arkos“ galerijoje žinoma grafikė ir šios meno šventovės vadovė Dovilė Tomkutė kiek netikėtai sau pačiai atsivėrė jos gyvenimą ir vizijas atspindinčiais paveikslais. Jubiliejinei dailininkės parodai labiausiai ir tiko pavadinimas „Dienoraštis“. „Iš tiesų tai yra tarsi maža mano sielos, jausmų, kai kurių gyvenimo ir kūrybos pokyčių išpažintis, - aiškina po savaitės 50-metį švęsianti grafikė. - Dienoraštį paprastai laikome giliai stalčiuje, o štai paveikslai pasiprašė išleidžiami į šviesą“.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Kodėl jūs sakote, kad paro-da atsirado kiek netikėtai? Juk kaip tik yra proga - jūsų gražus jubiliejus.

- Nors tokį jubiliejų kaip mano paprastai vadina vidurvasariu, ma-nau, kiekvienas iš mūsų, ypač mo-terys, jaučiamės tikrai ne daugiau kaip 35-erių. Todėl ta data atrodo kiek bauginanti, užplūsta prisimi-nimai apie vaikystę, jaunystę, pir-mąją meilę ir pan. Kai kokia tetulė švęsdavo 50 metų jubiliejų, užsi-vilkdavo ant savo apvalaus stoto kokią blizgančią suknelę ir būdavo apjuosiama tautine juosta su išaus-tu lemtingu skaičiumi, tikriausiai ne vienam iš mūsų vaikystėje at-rodydavo, kokia ji jau sena. Tad man tikrai dar nesinori nei ilgos suknelės, nei iškilmių, bet žinau, kad nuo to gimtadienio niekur ne-pabėgsiu. Neketinau rengti ir jubi-liejinės parodos, nes veiklos ir taip per akis, esu pasinėrusi į Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ gale-rijos administravimo reikalus, kitų dailininkų bei tarptautinių parodų organizavimą. Bet draugai nedavė ramybės, o ir tuščia salė atsirado netikėtai, nes viena menininkė iš Amerikos nukėlė savo fotodarbų parodą į kitus metus. Tuomet pati sau pasakiau: „Tomkute, pats li-kimas lemia, kad pakedenčiau ir ištraukčiau į dienos šviesą savo kūrybinį turtą“.

- Na, ir teko jums peržvelgti savo bemaž trijų dešimtmečių kūrybą?

- Vienas man pačiai mielas gra-fikos darbas yra sukurtas 1984 metais, kai buvau tik ką baigusi Dailės akademiją ir ištekėjusi bei kūdikėlio besilaukianti mamytė. Peržvelgusi savo darbus, supra-tau, kad nuo savęs pabėgti sunku - tie patys motyvai kartojasi įvairiais laikotarpiais, nors vaizduojami skir-tingomis priemonėmis. Kūryba - menininko dienoraštis. Popieriui dažnai atsiveri kur kas daugiau, negu norėtum... Tad ši paroda ir yra sugretinimas mano ankstyvųjų

litografijos darbų su dabartiniais. Dalis darbų yra mano gyvenimo peripetijų inspiruoti, tarsi iš pasą-monės išplaukę prisiminimai. Pati pastebėjau, kad sąmoningai ar ne-sąmoningai temos kartojasi bėgant laikui ir persiorientavus iš vienos technologijos į kitą - litografija persiverčia į skaitmeninę grafiką.

- Ar tos plačios skaitmeninės grafikos galimybės jūsų neap-svaigino?

- Kai pradžioje kolegos Mariaus Danio paakinta pasirinkau kurti kompiuteriu, pajutau skaitmenų galimybes. Prisipažinsiu, mane „už-vežė“, nes gali kurti ir spausdinti di-delio formato paveikslus. Svarbiau-sia, nereikia eiti į spaustuvę, merkti rankų į rūgštį, trinti dažais, o tam dar

reikia ir fizinių jėgų, bet... Ta senoji litografija ir ofortai labiau unikalūs ir jų pamiršti neketinu. Tuomet su-sivokiau, kad aš esu senamadė, XX ar net XIX a. reliktas.

- Kokios jums reikia nuotai-kos, aplinkos, kad atsidėtumėte tokiems tarsi iš fantastinių pri-siminimų ūkanų išplaukusiems darbams?

- Oi, net nežinau... Man labiau-siai patinka kurti vakarais ar net naktį. Pasidedu priešais save bal-tą popieriaus lapą ir tada jis mane ima kviesti... Kartais idėją turiu, o kartais ji gimsta tada, kai popieriu-je padarau pirmąjį štrichą. Kartais sukuriu visai ne tai, ką buvau iš pradžių sumąsčiusi. Aš siužetus traukiu iš savęs, iš jausmų, nes

man tie visi išoriniai nūdienos da-lykai nėra labai svarbūs. Kaip jau minėjau, nesu šiuolaikinė meninin-kė, nes pernelyg sentimentali, per jautri. Bet tokia kūryboje ir būsiu, pasikeisti neketinu.

- O gyvenime juk esate veik-li moteris, kiek teko girdėti,

dalykiška ir griežta galerijos, kuriai vadovaujate jau penkeri metai, direktorė.

- Veikla, išorinis ir vidinis pa-sauliai neretai būna priešingi. Gal žmogus tuo kaip tik ir įdomus. Kai dukra išvyko mokytis į užsienį, galerijai skiriu daug laiko. Ji yra ir mano asmeninis gyvenimas, ir draugai, ir šventės.

- O jūsų jaukūs namai Žir-mūnuose, kur kitame aukšte gyvena ir garsūs jūsų tėvai ak-toriai Vytautas Tomkus ir Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, mažiau traukia?

- Gėda kam ir pasakyti, bet tik-rai mažiau. Pas tėvus užbėgu tik kelioms minutėms. Praveriu duris ir sakau mamai: „Viskas gerai, grį-šiu vėlai. Būk gera, išvesk šunelį pasivaikščioti“. Na, o vasarą, žino-ma, mūsų sodyboje Molėtų rajone bendraujame daugiau, kartais spėja-me ir vieni kitiems įkyrėti. Iš tiesų dėkoju likimui ir Dievui, kad mano tėvai dar palyginti sveiki, kad jie yra vidinis mano ramstis. Laikas nenu-maldomai bėga, o gimtadieniai ir jubiliejai man primena rudenį krin-tančių kaštonų pukšėjimą: pukšt - jubiliejus, pukšt - ir paroda. (Juo-kiasi.) O jeigu atvirai, tai rudens aš labai nemėgstu, nes artėja žiema, o aš vis galvoju apie tuos žmones ir gyvuliukus, kurie neturi namų. Tad aš balsuoju už klimato kaitą, kad Lietuvoje būtų daug šilčiau.

Vieša Dovilės Tomkutės išpažintisIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

truMpai• Gimė 1963 m. Kaune, aktorių Vytauto Tomkaus ir Lilijos Mulevičiū-

tės šeimoje.• Baigė: M.K.Čiurlionio meno mokyklą, 1987 m. - Vilniaus dailės insti-

tuto grafikos specialybę.• Nuo 1994 m. dirba parodų, dailės ir kultūros renginių organizavi-

mo srityje.• Dalyvavo daugiau kaip 60 mažosios grafikos, estampo, knygų ilius-

tracijų, taikomosios ir skaitmeninės grafikos parodose Lietuvoje bei užsienyje.

n Dailininkė prie ilgiausio ir naujausio paveikslo

n „vasaros sodai“. 2006.

4

cmykcmyk4

pasirinkimasj/b žmonės

Apie gamtininko, vaikų rašytojo Selemono Paltanavičiaus (57) gyvenimą galima susukti daugiaserijinį filmą. Vietomis jis prilygtų garsiojo gyvūnėlių detektyvo Eiso Venturos, kurį suvaidino Džimas Keris (Jim Carrey), nuotykiams. Mat Aplinkos ministerijoje dirbančiam S.Paltanavičiui dažnai skambina žvėrelių likimu susirūpinę žmonės, o jis kiek įmanydamas stengiasi padėti, neretai dalyvaudamas pavojingose gelbėjimo operacijose.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Pasaulinės gyvūnijos dienos, spalio 4-osios, proga S.Paltanavičius dalijasi įsimintiniausiomis gyvūnėlių gelbėjimo istorijomis.

- Ar jums, Aplinkos ministe-rijos darbuotojui, dažnai tenka imtis žvėrelių gelbėtojo vaid-mens?

- Žmonės tikrai labai daug skam-bina, ypač per tam tikrus, kaip gan-driukų ar gulbių gelbėjimo, pikus. Kartais išsižioji, nes susiduri su neįsivaizduojama situacija, o kitoje ragelio pusėje esantys žmonės iš karto laukia atsakymo, ką jiems rei-kia daryti. Aš turiu pasakyti, ir taip pasakyti, kad žmogus, matydamas gyvūną ar jį laikydamas, iš karto ga-lėtų atlikti reikalingus veiksmus.

Vienas įsimintiniausių atvejų - šį vėlyvą pavasarį aplink Vilnių vos pratirpus sniegui, sulaukiau skam-bučio, kad yra lūšis kilpoje. Įsivaiz-duokite, žvėris didelis, todėl pakeliui važiuodamas skambinau, gal tame krašte kas turi pažįstamų. Gerai, nuvažiuosi į mišką ir nežinai, ką te-nai rasi ir ką daryti, kaip išlaisvinti gyvūną. Lūšį radome smarkiai pri-sismaugusią, nes stipriai veržė ant kaklo esanti kilpa, matėsi, jau pra-dėjęs strigti kvėpavimas. Nieko ne-laukdami, pasidirbome dvišakes ra-gotines, jomis prismeigėme gyvūną prie sniego, tuo metu visi komandoje dirbantys vyrai jį stipriai užgulėme ir per keletą minučių išlaisvinome gyvūną iš kilpos. Lūšis pagulėjo ke-letą minučių, pradėjo giliai kvėpuoti, paskui šoko ir milžiniškais šuoliais nubėgo. Paskui visokiausių patarimų išgirdome, kai gyvūnas jau seniai bu-vo laisvėje, esą reikėjo stverti lūšį į glėbį ar panašiai. Kartais pasijuo-ki iš tokių patarimų, bet patirtis ir amžius įpareigoja geriau patylėti ir nieko nesakyti.

- Ar lietuviai atjautūs į nelai-mę pakliuvusiems gyvūnams?

- Dažnai sakoma: „Ai, žmonės dabar negeri“. Aš tikrai taip ne-manau, bent jau Lietuvos žmonės yra labai jautrūs, sprendžiant iš to, kiek jie skambina ir kaip rūpinasi žvėrelių likimu. Kiek metų rašau, vedu radijo laidas, todėl labai dažnai

skambinama man, kartais sulaukiu dešimčių skambučių per dieną. Tai nėra mano tiesioginis darbas, bet aš niekada žmogui neatsakau, nes vadovaujuosi liaudies išmintimi, kad geras klebonas geriau už dešimt įstatymų. Lietuvoje galima sutikti begalę žmonių, kurie gelbsti gyvū-nus. Ir kuo tie žmonės šventi - kad jie tikrai negalvoja, kaip čia kas juos pagerbs ir dar gaus už tai atlygio. Jie tiesiog mato, kad reikalinga pagalba, ir nesavanaudiškai padeda.

- Tikriausiai ir naktį keliatės dėl gyvūnų gerovės?

- Oi, pats įdomiausias įvykis bu-vo prieš penkiolika metų Vilniuje. Vis prisimenu ir pačiam ima juokas. Pasigirsta vidurnaktį skambutis į namus. Čia, sako, iš policijos. O Dieve, galvoju - lyg nieko, vaikai namuose, visi namuose. Sako, mes skambiname iš vienos ambasados - vaikšto gandras ir mes trise jo nega-lime pagauti. Jau buvo spalio galas - ganėtinai vėsu, o aš, vilkėdamas marškinėlius trumpomis rankovė-mis, sėdau į mašiną ir tiesiu taikymu nulėkiau, kur laukė policininkai.

Visada mašinoje turiu druge-liams gaudyti graibštelį. Prisivijau gandrą ir jam ant galvos - op - už-maunu, ir jis sustoja, nežinodamas, ką daryti. Gandrą pirmiausia reikia stverti už snapo, nes kitaip ginda-masis snapu jis gali pataikyti į akį ar dar kur. Aš jį imu už snapo ir mes einame, kitaip sakant, aš jį veduosi ir jis seka man iš paskos. Nueiname prie gatvės, kur vienas policininkų ekipažas nuvažiavo, ir stovi labai simpatiškas policininkas iš ambasa-dos apsaugos, beveik dviejų metrų ūgio vyras. Mudu kalbamės. Ir įsi-vaizduojate, koks vaizdelis: dvyliktą

nakties, gal ir vėliau, važiuoja žmo-nės ir mato, kaip prie gatvės stovi dvimetrinis policininkas, kažkoks pusplikis pilietis ir dar laiko gandrą už snapo. Sumišę žmonės stabteli, nesuprasdami, kas čia vyksta, paskui važiuoja toliau. Tai pasitaiko visokių istorijų. O kartą žiemos pradžioje teko skubėti į policiją Naujojoje Vil-nioje pasiimti nuo šalčio išgelbėto gulbiuko. Įėjęs dairausi, kurgi tas gulbiukas, vis dėlto tai nėra ma-žas paukštukas, ir įsivaizduokite - policininkai jį patupdė patalpoje, kur uždaromi sulaikyti asmenys. Bet viskas gerai - gulbiukas tenai išbuvo vos porą valandų, mes jį paėmėme į glėbį ir išsivežėme.

- Ar šeima nepyksta, kad bet kuriuo paros metu skubate pa-dėti gyvūnams?

- Toks mūsų šeimos pasaulis, kiekvienas suprantame, kas ką da-ro. Tai ir yra laimingas gyvenimas, kai tave supranta, kai išvažiuoji į gamtą ir gali keliais šliaužioti ko nors ieškodamas, ir namiškiai tau nesako nė pusės žodžio. Beje, ir mano žmona biologė, ir dukra bio-logė, tad namuose mes šnekamės ta pačia kalba.

Prieš keletą metų gavome ži-nią, kad viename ežere, visai netoli Vilniaus, plaukioja gulbė su sna-pe įstrigusiu kabliuku ir iš paskos tempėsi ilgas valas. Tai po darbo mes su dukra sėdome į mašiną ir nulėkėme pasižiūrėti. Dirbdamas Žuvinto rezervate įsitikinau, kad norint prisivilioti gulbę, pavyzdžiui, žieduojant, reikia labai daug žinoti apie tą paukštį ir turi būti labai gera reakcija, nes vienas nevykęs bandy-mas, ir daugiau niekados jos nesu-gausi. Važiuodami dar nusipirkome porą batonų. Ir iš lėto viliojome gulbę plaukti į krantą, čia pat ruoš-damiesi ją pastverti. Gulbė, ypač koks 14 kg sveriantis gulbinas, - galingas paukštis. Jeigu vyras nori jį išlaikyti, tiesiog turi užgulti, pri-spausti ir stverti už sparnų pamato iš viršaus, nes kitaip jis labai stipriai muša sparnais. Vokiškoje monogra-fijoje apie gulbę nebylę, kuri peri ir pas mus, skaičiau, kad šis paukštis sparnu užmuša šunis, o žmonėms sulaužo kojas ir rankas. Tačiau suri-zikavome - iš lėto su dukra nustvė-rėme paukštį, atsargiai su replytė-mis ištraukėme iš snapo kabliuką, paleidome ir paukštis toliau galėjo gyventi visavertį gyvenimą.

- Gal Lietuvoje vertėtų įsteig-ti gyvūnų gelbėjimo tarnybą?

- Iš tikro taip, bet užsienyje tos tarnybos dažniausiai yra visiškai sa-vanoriškos, jos nėra finansuojamos valstybės, o dažniausiai remiamos įvairių fondų. Mes kol kas neturi-me savanorių pertekliaus. Vis tiek tokiam darbui reikia atsidavimo, tuo turėtų užsiimti žmonės, kurie

jaučia, kad be šito negali gyventi. Mūsų ministerija finansuoja lauki-nių gyvūnų gelbėjimą, ir kasmet iš tikro labai daug surenkama gyvūnų - jie gydomi, o pasveikę paleidžiami į laisvę.

Beje, labai įdomus faktas: kai nepriklausomoje Lietuvoje 1997 metais buvo priimtas Gyvūnų glo-bos įstatymas, mums teko organi-zuoti įstatymo projekto rengimą, ir šioje srityje dirbo patys įvairiausi žmonės. Dar buvo gyvas mano tė-tė. Ir aš parvažiavęs į kaimą papa-sakojau, ką mes kuriame, o jis ir sako: tai jūs čia nieko naujo neda-rote - prieš karą gi buvo toks įsta-tymas. Pasirodo, nepriklausomoje Lietuvoje iki karo buvo Gyvūnų globos įstatymas. Jis nedidelis, bet jis veikė, jeigu paprastas kaimo ūkininkas apie jį žinojo. Įsivaizduo-kite, į turgų žmonės važiuodavo arkliais, vaikšto policininkas palei kelią ir šaukia: stok, blogai pakin-kytas arklys - veržia. Arba: stok - blogai pakaustytas arklys ir dėl to šlubuoja, penkių litų bauda, čia pat kalvė - tinkamai pakaustai arklį ir gali važiuoti. Toks įstatymas, veikęs A.Smetonos laikais, man pačiam buvo atradimas.

- O ar jums įdomūs mažesni gyviai, tarkim, ar domitės vaba-liukų gyvenimu?

- Taip, vasarą kelių arų plotelyje aš turiu visą dieną ką veikti - ten būna pilna gyvybės. Ir labai pykstu miške radęs išmestų butelių, ypač plastikinių, nes kiekviename bute-lyje būna šimtai negyvų vabzdžių - jie ten įlenda ir žūva. Tai, pagalvo-ji, po galais, ne tik kad tu šiukšlini gamtą, bet dar pražudei begalę gy-vybių. Kartą iš plastikinio butelio skaičiavau, skaičiavau, sutrikau - daugiau nei tūkstantis vabzdžių. Jie gi turėjo skraidyti ir gyventi, o vienas toks žioplas veiksmas pra-žudė šitiek gyvybių. Galbūt kam nors nesvarbu, man tai labai svarbu ir labai pikta, nes tai nusikaltimas gamtai. Ir aš jo nelaikau mažesniu už brakonieriavimą, tik šiuo atveju mes neturime įrankių tokiems nu-sikaltėliams pažaboti.

- Apskritai kas jums įskiepijo besąlygišką meilę gyvūnams?

- Ne be reikalo sakoma, kad mes visi esame atėję iš savo vaikystės. Kad ir kur būtum, vis tiek esi iš tenai - iš savo pradžios. Aš užaugau prie Kazlų Rūdos vienkiemyje - buvau laimingas kaimo vaikas, kuris nėjo į jokius darželius, o augo visiškoje laisvėje. Mes buvome keturi broliai, visi gimę kas penkeri metai, aš pats mažiausias. Kiek atsimenu, man vi-si gyvi padarai, augalai, viskas, kas gyva, visą laiką patiko. Jau nuo šeš-tos klasės kambaryje stalas būdavo apverstas knygomis, kažką rašiau, rinkau kolekcijas, laikiau balandžius - tėtė padėjo sukalti balandinę, domė-jausi viskuo, kas susiję su gamta. Kitas dalykas - mano tėvų jau nėra senokai, bet jiems galiu tik būti dė-kingas, kad jie niekada nėra pasakę, kaip dabar pasakytų: vaikeli, o iš ko tu gyvensi? Tai buvo mano pasau-lis ir jie leido man gyventi mano pasaulyje.

Selemonas Paltanavičius - dar ir gelbėtojasSauliaus Venckaus, Selemono Paltanavičiaus nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

„Jei nebūčiau dainininkas, būčiau stalius“, - prisipažįsta tik ką 55 metų sukaktį atšventęs estrados grandas, mums gerai pažįstamas ir iš televizijos projektų Egidijus Sipavičius. Pasirodo, energijos nestokojantis ir užkrečiantis savo optimizmu atlikėjas per metus savo automobiliu apvažiuoja kone visą Lietuvą. O geriausiai Egidijus pailsi savo sodyboje prie Platelių ežero. Čia jis daug ką yra padirbęs savo rankomis, o medžio kvapas jam pats maloniausias.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Gražus skaičius, ir tiek...

Pasveikintas su gražia sukakti-mi, Egidijus juokiasi: „Kokia čia su-kaktis. Paprasčiausiai 55 yra gražus skaičius, nežymintis jokio ypatingo mano gyvenimo etapo“. Paaiškėjo, kad bene kiekvieną savo gimtadienį spalio 4 dieną dainininkas kažkur koncertuoja. Dažniausiai tie kon-certai būna skirti pedagogams, nes bemaž sutampa su Mokytojų dienos švente. „Pedagogai - velniškai pui-ki ir mokanti klausytis publika. Aš prieš juos jaučiuosi nelabai jaukiai... Tai, matyt, seno dvejetukininko ref-leksas“, - juokiasi kaunietis, kadaise baigęs 7-ąją vidurinę mokyklą. Tame rajone, Šančiuose, netoli Nemuno jis gyvena ir dabar. Su gimtadieniu jį sveikina draugai, žmona Vaida ir visi keturi jo vaikai: dvi dukros Akvilė ir Ieva iš pirmosios bei sūnus Karolis ir dukra Liepa iš antrosios santuokų.

Visi vaikai muzikalūs, tačiau muziko kelio nepasirinko nė vie-nas. „Dėl to tik džiaugiuosi, nes muzikanto darbas ir gyvenimas la-bai sunkus, - tvirtina dainininkas. - Tiesa, sūnus išmoko puikiai groti gitara, tapo diskžokėjumi, bet metė, o dabar yra profesionalus burlen-čių sporto asas, kelis kartus tapęs Lietuvos čempionu, dabar ketina dalyvauti pasaulio burlenčių slalo-mo čempionate“. Vyras džiaugiasi ir sulaukęs dviejų anūkėlių.

Miuzikle apie meilę - „šlykštukas“

Spalis ir lapkritis E.Sipavičiui dar reikšmingas tuo, kad jis kar-tu su intriguojančia muzikine iš-pažintimi „Kartokite: MYLIU“, kurios libretą pagal Kahlilio Dži-brano (Kahlil Jibran) kūrinį „Pra-našas“ sukūrė poetas ir „Res-publikos“ žurnalistas Rimvydas Stankevičius, o muziką sukūrė kompozitorius Rokas Radzevi-čius, keliaus po Lietuvą. „Ten ne tik dainuosiu, bet ir vaidinsiu tokį šlykštuką, savanaudį prodiuserį, - aiškina dainininkas. - Man patinka tas personažas, nes kiekviename žmoguje yra užkasta ir gero, ir blogo. O šiaip jau aš esu neblogas žmogus: optimistas, retai kada liū-

dintis ir į viską besistengiantis žiū-rėti pozityviai. Bet giliai savyje sle-piu ir kipšiuką, kurį, kaip štai šiame spektaklyje, turiu progą išleisti į laisvę“. Atlikėjas prisipažįsta, kad jam visai nesunku ir net smagu tai daryti, nes paprastai blogiukus, cinikus, melagius ar išdavikus pu-blika geriau įsidėmi negu geruo-lius. „Man, kaip neprofesionaliam aktoriui, tokią asmenybę, turinčią ryškius charakterio bruožus, yra lengviau suvaidinti“, - džiaugiasi pašnekovas ir prisimena, kaip jam teko roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ suvaidinti taip pat neigiamą personažą - Erodą.

5 minutės miego atstoja kavos puoduką

Dainininkas nuolat kelyje. Ir ne tik tarp Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, bet ir skersai, ir išilgai po Lietuvą: „Džiaugiuosi savo džipuku, kuris yra labai patogus. Stengiuosi laikytis saugaus greičio net tada, kai vėluo-

ju į koncertus. Tiesa, kartais reikia paspausti, dėl to tenka ir nukentėti. Su policininkais niekada nesiginčiju, nes žinau, kad esu kaltas“.

Daugiau kaip 60 tūkst. kilome-trų per metus sukoręs atlikėjas au-tomobilyje dažniausiai klausosi ne muzikos, o įvairių radijo stočių aktu-alios informacijos, diskusijų, anot jo, protingų žmonių kalbų: „Man įdomu, kas darosi pasaulyje, apie ką šneka, ką galvoja apie Lietuvos ateitį politi-kai, ekonomistai, kaip ten iš tikrųjų yra su tais teisėsaugos ir saugumo skandalais. O kaipgi kitaip? Juk esu Lietuvos pilietis ir dabar neketinu iš savo gimtinės išvažiuoti, nors pasižvalgyti po pasaulį mėgstu“. Ar kartais bevažiuodamas neuždainuo-ja? „Taip, uždainuoju, nes prieš kon-certą ne visada spėju pramankštinti balsą. Tad įsijungęs savo repeticinį kompaktą dainuoju. Tai supranta-ma, nes kaip sportininkai apšildo raumenis, taip ir dainininko balso stygoms reikia tokios treniruotės“, - aiškina E.Sipavičius. O automobi-

lis jam praverčia ir poilsiui. Egi-dijus prisipažino, kad jis kur nors kelio pakraštyje sustojęs numiega kokias 5 minutes ir tada važiuoja toliau. „Tų kelių minučių man pa-kanka jėgoms atgauti. Tai geriau negu juodosios kavos puodukas“, - tvirtina jis.

Kelias į sėkmę ir energijos receptas

Scenoje ar televizijos projek-tuose, kuriuose jis paprastai dai-nuoja duetuose, Egidijus energin-gas, mokantis savo gera nuotai-ka užkrėsti kitus. Koks tokios jo savijautos receptas? „Energijos kamuolys esu scenoje, o po kon-certų tampu kartais vos pajudan-čiu pusamžiu vyriškiu, - juokiasi dainininkas. - Kai persiriti į antrą šimtmečio pusę, įsijungia kažkoks laikmatis, kuris verčia stabtelėti... Kiekvieną dainą dabar stengiuosi iščiupinėti, išjausti. Sulig didėjančiu metų bagažu atsiranda noras viską labiau vertinti, išgryninti kiekvieną dainos posmą, juo mėgautis“. Be-je, to dainininką išmokė šiaulietė aktorė Lina Rastokaitė, su kuria dalyvavo paskutiniuosiuose LNK „Žvaigždžių duetuose“. Lina jam tapo pavyzdžiu, kaip giliau pažvelg-ti į atliekamus kūrinius, jų sceninę interpretaciją: „Aš tik dabar supra-tau, kad kai kurias savo atliekamas dainas privalau dainuoti kiek kitaip, išryškintai tai, kas tos dainos žo-džiuose užkoduota. Bėgant amžiui, atsirandant patirčiai, ir poeto pos-mo frazę suvoki kitaip. Juk išsiple-čia žmogaus jausmų amplitudė, joje atsiranda naujų spalvų, niuansų“. Beje, jiedu su Lina yra sumanę bendrą naują programą.

Keliuose duetų šou dalyvavęs dainininkas televizijų nekeikia, o atvirkščiai - giria, nes, pasak jo, daugeliui jaunų žmonių jie padeda išpopuliarėti, o savaime nubyra tie, kurie neverti publikos dėmesio.

Pavyzdys buvo Vytautas Kernagis

Egidijus dėkingas Lietuvos te-levizijos muzikinių laidų redaktorei Dzintrai Varžgalienei, kuri jį „išstū-mė“ į rampos šviesą, ir tai nulėmė tolesnį jo kelią į sėkmę. „Tada buvau toks ilgaplaukis, išstypęs „neforma-tas“, visai neatitinkantis tvarkin-go tarybinio dainininko įvaizdžio. Dzintra mane tiesiog „stumtelė-jo“, ir tai man padėjo“, - prisimena pašnekovas ir priduria, kad dabar į televiziją veržte veržiasi jaunimas ir pasirinkti tikrai yra iš ko.

Vaikinas iš Šančių, kaip ir dau-gelis to meto paauglių, anksti pra-dėjo groti gitara, kūrė daineles, mokykloje buvo subūręs ansam-bliuką. Impulsas dainuoti ir kurti jam buvo tuomet jaunimo labai pa-mėgtos Vytauto Kernagio dainos ir

filmas „Mažoji išpažintis“, kuriame bardas ir vaidino. Paklaustas, kodėl vis dėlto stojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, o ne į mu-zikus rengiančią mokyklą, Egidijus nuoširdžiai prisipažino, kad labai jau jam nesinorėjo eiti į sovietinę armiją. Iš tiesų tie tikslieji mokslai jo netraukė. Po pirmojo kurso jis pabėgo... Teko jam dirbti ir elek-tromechaniku, ir aparatūros mon-tuotoju, bet muzika jį lydėjo visur.

„Grojau ir dainavau visokiuose ansambliukuose, dirbau, netrukus vedžiau, gimė dukra Akvilė, paskui Ieva. Mane, grojantį ir dainuojantį saviveikliniame ansamblyje, pa-stebėjo „Vilniaus aidų“ tuometinis vadovas Andrius Kulikauskas ir pakvietė prie jų prisidėti. Taip ir tapau profesionaliu atlikėju, - pasa-koja muzikantas. - Iš „vilniečių“ po kiek laiko išėjau, nes mane pakvietė į Vilniuje susikūrusią „Roko labora-toriją“, bet pasikeitė laikai, į valdžią atėjo Andropovas ir uždraudė vis-ką, kas susiję su roko muzika. Tad grįžau į Kauną, dainavau „Žaliame kalne“, ansamblyje „Dinamo“, ve-džiau dar kartą, gimė sūnus, o po dešimties metų - jauniausioji dukra Liepa. Mano šeimyninė istorija yra sulaukusi ir visokių apkalbų, bet ji gal tik man pačiam reikšminga“.

Magiška energija iš medžių ir kalnų

Koks Egidijus ne scenoje? „Man labiausiai patinka atsiriboti nuo koncertų maratono dirbant ūkio darbus, krapštytis sode, pjauti veją, genėti medžius... Medį aps-kritai dievinu. Tai ypatinga subs-tancija, kuri sugeba iš manęs su-gerti visokią blogą energiją. Jeigu nebūčiau muzikantas, tai tikrai bū-čiau stalius, statyčiau namus, tiktai ne mūrinius, o medinius. Medis - šventas dalykas, kiekvienas turi kitokią energiją. Vieną svaigulį jauti, kai obliuoji pušinę lentą, ki-tokį, kai laikai rankose alksnio ar drebulės šaką, o prisilietimas prie ąžuolo - apskritai nepakartojamas jausmas. Iš medžio uošvių pirktoje sodyboje Plateliuose savo rankomis esu padaręs visą apdailą. Štai nuo tada ir pajutau tą medžio šilumą ir magišką energiją“.

Ir dar dainininkas prisipažįs-ta, kad jo didžiausia aistra - kalnų slidinėjimas. Į kalnus slidinėti jis vyksta mažiausiai kartą per metus, dažniausiai į Alpes. „Ten per savai-tę užmirštu viską, pravėdinu ne tik plaučius, bet ir smegenis. Iš kal-nų tada grįžtu kaip iš skaistyklos. Visus savo draugus esu užkrėtęs ta kalnų slidinėjimo liga“, - kalba vyras. Kitados, kaip ir daugelis iš-stypusių vaikinų, lankė krepšinio treniruotes, dabar yra ištikimas Kauno „Žalgirio“ aistruolis, o už Lietuvos rinktinę, kaip pats prisipa-žino, „serga iki prasirėkimo“.

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

prisipažinimaij/b žmonės

Egidijus Sipavičiusgalėtų būti staliumi

6

cmykcmyk6

Kas atsitiko, kad beveik tuo pačiu metu apie išsiskyrimą pranešė iškart kelios žvaigždžių poros, atrodžiusios neperskiriamos? Psichologai įsitikinę, kad tai ne atsitiktinumas, o dėsningumas. Tiesiog sutuoktiniai peržengė šeimyninio gyvenimo ribą, kuri daugeliui įžymybių pasirodė esanti lemtinga - 13 ir 17 metų.

Trylika metų. Velnio tuzinas. Lygiai tiek yra susituokę Maiklas Daglasas (Michael Douglas) ir Ket-rina Zeta Džouns (Catherine Zeta-Jones), visai neseniai per spaudos tarnybą pranešę apie išsiskyrimą. Ne per seniausiai apie nutrūkusius santykius pranešė Džonis Depas (Johnny Depp) ir Vanesa Paradi (Vanessa Paradis) - jie kartu gyve-no kiek daugiau nei 13 metų. Per tryliktąsias vestuvių su Briusu Vi-lisu (Bruce Willis) metines skyrybų prašymą įteikė Demi Mur (Demi Moore). Lemtingos ribos neper-žengė ir Kortni Koks (Courteney Cox), serialo „Draugai“ žvaigždės, santuoka su aktoriumi Deividu Ar-ketu (David Arquette). Dar galima prisiminti Liz Herli (Liz Hurley) ir Hju Granto (Hugh Grant) bendro gyvenimo pabaigą: nors ši pora san-tykių nebuvo įteisinusi oficialiai, apie lovelaso H.Granto neištikimybę Liz Herli sužinojo kaip tik tryliktaisiais bendro gyvenimo metais.

Holivudo psichologų nuomone, antrąją krizę žvaigždžių poros patiria po 17 bendro gyvenimo metų. Šio išmėginimo, pavyzdžiui, neatlaikė Monika Beluči (Monica Belluci) ir Vensanas Kaselis (Vincent Cas-sel), neseniai garsiai pareiškę apie skyrybas, taip pat 83 metų Klintas Istvudas (Clint Eastwood): ką tik sužinota, kad legendinis aktorius ir režisierius palieka žmoną, žurnalistę Diną Ruis (Dina Ruiz).

Kas gi iš tiesų tris garsias poras atvedė prie tokio liūdno finalo lem-tingais 2013 metais ir ar yra šansų, kad garsios kalbos apie tai, jog viskas baigta, liks tik kalbomis. Juk garsių žmonių pareiškimai apie santykių nutrūkimą dar nereiškia skubių sky-rybų: žvaigždėms, valdančioms mili-joninius turtus, šis procesas paprastai užtrunka. Be to, oficialiai apie nutrau-kiamus santykius anaiptol ne visada pranešama tada, kai jie nutrūksta faktiškai. Juk žiniasklaidos sukeltos isterijos fone dažnai išblėsta įvykių esmė ir pasimeta jų seka, o patiems „iškilmių kaltininkams“ priskiriami pareiškimai, kurių jie nedarė...

Iš esmės taip ir buvo K.Zeta Džouns ir M.Daglaso atveju. Akto-rės spaudos tarnyba tik paskelbė, kad sutuoktiniai „laikinai pagyvens atskirai, svarstydami, kaip išgelbėti santuoką“, - žodžio „skyrybos“ teks-te nėra. Be to, Ketrina yra sakiusi, kad niekada nesiskirs, nes „užaugo mažame miestelyje griežtai katalikiš-koje šeimoje“. O juk iš pradžių buvo pranašaujama, kad ši santuoka ilgai

netruks: 25 metų amžiaus skirtu-mas, M.Daglaso donžuano reputacija ir įtarimai, kad jauna aktorė ištekėjo už jo tik norėdama kopti karjeros laip-tais, nėra geriausias ilgalaikės sąjun-gos pamatas. Jie susipažino 1998 m. M.Daglasas, dar nesibaigus kankina-mam skyrybų procesui, jauną anglų aktorę sutiko Dovilio kino festivalyje, kuriame ji pristatė savo pirmąjį filmą Holivude „Zoro kaukė“. Pasakojama,

kad M.Daglasas šį filmą pamatė dar prieš festivalį ir baisiai susidomėjo gražuole, o Dovilyje juos supažindino artimas draugas Denis Devitas (Dan-ny DeVito). Pagal tą pačią legendą (niekas iš veikėjų jos nė karto nepa-neigė), M.Daglasas vos susipažinęs pareiškė Ketrinai, kad norėtų tapti jos vaikų tėvu, o ši baisiai įsižeidė: nors jis ir yra Holivudo elito atstovas, ji su savimi taip elgtis neleis. Maiklas atsiprašė, atsiuntė rožių, Ketrina jam atleido, bet romanas prasidėjo tik po 9 mėnesių. Prašmatnios vestuvės vyko Niujorko „Plaza“ viešbutyje,

kuriame nuo seno tuokdavosi gar-siausių, turtingiausių ir įtakingiau-sių Amerikos šeimų nariai. Ketrina vyrui dovanojo du vaikus - berniuką ir mergaitę. Aktorius leido žmonai padaryti neblogą karjerą Holivude, o pats rūpinosi namais, augino vaikus ir beveik nesifilmavo. Nei skandalų, nei paskalų. Piktanoriai pritilo, o aktorių sąjungos gerbėjams ši santuoka tapo idealios šeimos modeliu.

Deja, vienas po kito į šeimą pasi-pylė nemalonumai. Pirmasis smūgis buvo aktoriaus sūnaus Kemerono teismas: 2010 m. vaikinas buvo nu-teistas už narkotikų laikymą ir pla-tinimą ir 5 metams sėdo į kalėjimą. Maiklas dėl visko kaltino save: skyrė per mažai dėmesio berniukui, visas jėgas atiduodamas karjerai. O netru-kus M.Daglasui buvo diagnozuota užleista liga - ketvirtosios stadijos gerklų vėžys. Tuo metu pora iš Ber-mudų, Daglasų šeimos sodybos, jau buvo persikėlusi į Niujorką. Galbūt Ketrinai, jau seniai kenčiančiai dėl

psichikos nestabilumo, gyvenamo-sios vietos pakeitimas taip pat ne-praėjo be padarinių. Ir štai 2011 m. aktoriaus pergalę prieš baisią ligą jo žmona sutiko ligoninėje, diagnozė - „antrojo laipsnio maniakinė depresi-ja“. Išėjusi iš klinikos, Ketrina prisi-pažino, kad išgyvenimai ją palaužė. O kaip visiems žinoma, nuotaikų kaita, baimė, nerimastingumas ir bendra-vimo sunkumai - ne geriausi šeimos gyvenimo palydovai. Pasak aktorės, Maiklo liga išprovokavo jos pačios li-gos paūmėjimą. Žinoma, M.Daglasas pasižymi neįtikėtina valia ir tikro vy-ro, kovotojo charakteriu, bet atlaikyti tokius išgyvenimus ir kartu padėti žmonai įveikti psichikos problemas - nelengvas išbandymas. Taigi nelai-mės ir sunkumai nesutelkė, o iškli-bino tvirtą santuoką. Dabar Maiklas gyvena bute Niujorke, o Ketrina - už valandos kelio nuo miesto, prieš 3 metus pirktame name. Ten, tylo-je ir ramybėje, ji jodinėja ir leidžia laiką su mama, skubiai iškviesta iš Velso dar pavasarį; su niekuo ne-bendrauja, nors šalia gyvena daug kolegų. Norėdamas būti arčiau vai-kų, M.Daglasas laisvadienius leidžia netoliese, vieno draugo namuose. Vasarą aktorius dalyvavo Dovilio kino festivalyje ir, kaip įprasta, buvo sutiktas ovacijomis. Į klausimą, ar tikisi šeimos konfliktą išspręsti tei-giamai, M.Daglasas atsakė paprastai:

„Tikiu, kad mums viskas bus gerai“. Kas žino, gal išties neverta nurašyti šios santuokos? Pora po beveik pen-kių mėnesių pertraukos vėl gyvena kartu. Juk ne vienai porai vis dėlto pavyko įveikti 13 metų krizę...

Žodžio „skyrybos“ vengia ir kino legenda Klintas Istvudas. Neseniai jo 48 metų žmona Dina pareiškė, kad jie su vyru apsigyveno atskirai, rengiasi skirtis ir apskritai jau seniai kartu nebegyvena. K.Istvudas vedė televizijos žurnalistę Diną Ruis (Di-na Ruiz) 1996 m. Tuomet Dina sakė, kad yra sujaudinta, jog tapo tik antrą-ja Klinto žmona. Pirmoji žvaigždės santuoka, oficialiai nutraukta 1984 m., truko daugiau kaip 30 metų, per kuriuos Istvudas ir jo žmona Megė Džonson (Maggie Johnson) tai gy-vendavo atskirai, tai vėl sueidavo. Visą tą laiką lovelasas Klintas palaikė santykius su įvairiomis moterimis, vienas jo romanas vos nesibaigė teismu. Ne veltui K.Istvudas, įgijęs karčios patirties, pasirašė su Dina vedybų sutartį, pagal kurią ji skyrybų atveju negali pretenduoti į jo turtą, sudarantį 340 mln. dolerių. Reikia nepamiršti, kad K.Istvudas turi 7 vaikus: du iš pirmosios santuokos, su Dina - 16 metų dukrą Morgan ir keturis nesantuokinius, kuriuos pri-pažino savais. Tai kas gi atsitiko, kad 83 metų Klintas nutarė likti vienas? Kalbama įvairiai: kad meilė seniai dingo, kad 35 metų amžiaus skir-tumas vis dėlto turi reikšmės, kad žmona buvo neištikima aktoriui su mokyklos laikų draugu... Beje, ir pa-ti Dina galėjo pareikalauti skyrybų, sužinojusi, kad vyras susitikinėja su jos buvusio draugo buvusia žmona! Žodžiu, istorija gana paini ir jos finalo niekas negali prognozuoti.

Iš visų pastarojo meto žvaigždžių skyrybų istorijų išsiskiria Monikos Beluči ir Vensano Kaselio atvejis. Ši pora oficialiai pareiškė ketinanti pra-dėti skyrybų procesą. Taip, jie abu yra gana jauni, populiarūs, gražūs, nėra nelemtojo amžiaus skirtumo - regis, gyvenk ir norėk. O iš tiesų vadinamoji laisva santuoka, kai sutuoktiniai gyve-na atskirai ir susitinka tik retkarčiais, o kitu laiku užsiima savais reikalais, retai atlaiko išbandymą. Be to, mo-nogamija niekada nebuvo būdinga Vensanui, o Monika prisiversdavo taikstytis su vyro neištikimybe, mo-tyvuodama tuo, kad kelti skandalus žema. Dėl santykių nutrūkimo kal-ti greičiausiai jie abu. Deja, visiškai skirtingi žmonės anksčiau ar vėliau išsiskiria, kad ir kiek būtų tvirtinama, jog priešybės viena kitą traukia.

Be viso kito, liūdnos naujienos dar kartą patvirtina paprastą gyveni-mo tiesą: anaiptol ne visada materia-linė gerovė garantuoja laimę santuo-koje. Lieka tikėtis, kad šie žvaigždžių išsiskyrimai nebus pernelyg skaudus smūgis jų psichikai, karjerai, likimui ir jų vaikams. Kaip kartą interviu sa-kė M.Daglasas, „laimė - tai atskiros akimirkos. Neįmanoma būti laimin-gam nuolatos. Nebent tau ko nors suleido. Norint būti laimingam, reikia puoselėti ir branginti geras gyvenimo akimirkas ir stengtis jas sujungti, at-metant viską, kas bloga...“

Parengė Milda kunSkaitĖ

likimo vingiaij/b poros

Neįmanoma būti laimingam nuolatos. Norint būti laimingam, reikia puoselėti ir branginti geras gyvenimo akimirkas ir stengtis jas sujungti, atmetant viską, kas bloga...

Kodėl išyra Holivudo santuokos

1

2

3 6

5

4

n 1. Maiklas Daglasas ir ket rina Zeta Džouns. 2. Džonis Depas ir vanesa Paradi. 3. kortni koks ir Deividas arketas. 4. klintas istvudas ir Dina Ruis. 5. Monika Beluči ir vensanas kaselis. 6. Liz Herli ir Hju Grantas

EPA­Eltos nuotr.

cmyk

7

cmykcmyk

�

cmyk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2013 m. spalio 5 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.net

dienraščio „respublika“ priedas

Leidinys Nr. 71

krepšinis �

Jaunimas slovėnijoje kalnų nenuvertėNors Lietuvos rinktinė Europos čempionate Slovėnijoje pasipuošė sidabru, dalis krepšinio gerbėjų nusivylė jaunųjų žaidėjų - Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno - pasirodymu. Ar jų žaidimas iš tiesų buvo prastas? Atsakyti į šį klausimą galima palyginus lietuvių ir kitų šalių jaunuolių pasirodymus. Skaičiai rodo, kad tik vienas jaunasis krepšininkas - italas Alesandras Džentilė (Alessandro Gentile) - sugebėjo ir tapti lyderiu, ir atvesti komandą į atkrintamąsias varžybas.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Pavadinti jaunu galima beveik bet kurį krepšininką, juk Europos čempionate žaidžia ne senjorai. Lietuvoje jaunu krepšininku nuolat vadinamas 23 metų Mindaugas Kuzminskas. Serbijos rinktinėje jis būtų vienas iš vyresnių žaidėjų. Reikia nubrėžti kažkokią ribą. „Sporto gyvenimas“ ribą brėžia remdamasis „FIBA Europe“ orga-nizuojamuose geriausio jaunojo žaidėjo rinkimuose nustatytu am-žiumi. Šį prizą gali gauti ne vyres-nis kaip 22 metų krepšininkas.

D.Motiejūnas 23-iąjį gimtadie-nį atšventė čempionatui artėjant į pabaigą, todėl jį taip pat priskyrė-me prie jaunųjų. Iš viso Slovėnijo-je žaidė maždaug trys dešimtys už Donatą jaunesnių krepšininkų. Kai kurie aikštelėje pasirodė tik epizo-diškai. Geriausių jaunųjų krepši-ninkų dešimtuką sudarėme atsi-žvelgdami ne tik į asmeninius ro-diklius, bet ir į komandų laimėji-mus. Jei kuklus taškų vidurkis rinktinei padeda nužygiuoti iki fi-nalo, jis reiškia daugiau nei aukštas rezultatyvumas ekipoje, iškritusio-je po pirmojo etapo.

1. alesandras džentilė(Alessandro Gentile, Italija)Gimimo data - 1992 m. lapkričio 12 d. Ūgis - 200 cm. Statistika: 11 rungtynių, 24,5 min.,

14,2 tšk., 2,4 atk. kam., 1,2 rez. perd.

A.Džentilė atliko svarbų vai-dmenį Eurolygoje žaidusiame Mi-lano klube „Emporio Armani“, to-dėl net sunku patikėti, kad jam tik 20 metų. Europos čempionate ita-lai viršijo lūkesčius ir pateko į ke-tvirtfinalį, o Alesandras tapo re-zultatyviausiu rinktinės žaidėju. Įspūdingas pasiekimas, nes ap-lenktas net snaiperis iš NBA Mar-kas Belinelis (Marco Belinelli). Tarp visų čempionato žaidėjų A.Džentilė buvo 6-as pagal rezul-tatyvumą, 3-ias pagal baudų tai-klumą (86,7 proc.) ir 19-as pagal tritaškių taiklumą (39,4 proc.). Statistika galėjo būti dar geresnė, bet italas ją susigadino per pasku-tinius tris mačus. Juose tikslą pa-siekė tik 3 iš 11 tritaškių.

�

ßßß

2. bogdanas bogdanovičius

(Serbija)Gimimo data - 1992 m. rugpjūčio 18 d. Ūgis - 198 cm. Statistika: 11 rungtynių, 26,1 min.,

9,4 tšk., 4,3 atk. kam., 2 rez. perd.

Serbijos komandoje buvo net septyni 22 metų arba jaunesni krepšininkai, todėl septintąją vietą čempionate galima vadinti sėkmin-gu pasirodymu. B.Bogdanovičius rinktinėje buvo 3-ias pagal rezul-tatyvumą. Jo pelnytų taškų skai-čius penkiuose mačuose buvo dvi-ženklis. Be to, jaunasis snaiperis čempionate buvo 16-as pagal tri-taškių taiklumą (41,9 proc.). O juk Eurolygoje, žaisdamas Belgrado klube „Partizan“, B.Bogdanovičius buvo viso labo atsarginis.

3. Jonas valančiūnas(Lietuva)Gimimo data - 1992 m. gegužės 6 d. Ūgis - 211 cm. Statistika: 11 rungtynių, 16,5 min.,

6,5 tšk., 5,2 atk. kam., 1,4 bloko, 65,9 proc. dvitaškių.

NBA klube „Toronto Raptors“ Jonas buvo starto penketo žaidėjas, todėl iš jo tikėtasi daugiau. Nusi-vylimą dar labiau padidino tai, kad talentingasis vidurio puolėjas pras-tai sužaidė ketvirtfinalio ir finalo mačus. Tačiau yra ir kita medalio pusė. J.Valančiūnas čempionate bu-vo 4-as pagal blokuotus metimus ir 11-as pagal atkovotus kamuolius.

�

ßßß

�

ßßß

Šiose kategorijose lietuvis lenkė visus ne vyresnius kaip 22 metų krepšininkus. Be to, Jonas atliko tris dvigubus dublius ir pagal šį ro-diklį buvo 2-as tarp visų žaidėjų.

4. rikis rubiJas(Ricky Rubio, Ispanija)Gimimo data - 1990 m. spalio 21 d. Ūgis - 193 cm. Statistika: 11 rungtynių, 20,7 min.,

7,2 tšk., 2,8 atk. kam., 3,4 rez. perd., 1,4 per. kam.

Daug kas nusivylė Rikio Rubi-jo pasirodymu čempionate. Juk šis įžaidėjas Ispanijos rinktinėje rung-tyniauja nuo 2008 m., todėl jis gre-tinamas su subrendusiais krepši-ninkais. Tačiau, kaip ir J.Valančiūno atveju, galima žiūrėti kitu kampu. R.Rubijui vis dar tik 22-eji. Jis žais-davo bronzą iškovojusios rinktinės starto penkete. Tarp visų čempio-nato krepšininkų ispanas pasidalijo 1-2 vietas pagal perimtus kamuo-lius ir buvo 7-as pagal rezultatyvius perdavimus.

5. nemanJa nedovičius(Serbija)Gimimo data - 1991 m. birželio 16 d. Ūgis - 192 cm. Statistika: 11 rungtynių, 26,2 min.,

8,9 tšk., 2,6 atk. kam., 2,5 rez. perd., 1 per. kam.

Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkas kartu su B.Bogdano-vičiumi buvo pagrindiniai vyresnių rinktinės žaidėjų - Nenado Krsti-čiaus ir Nemanjos Bjelicos - pagal-

�

ßßß

�

ßßß

bininkai. N.Nedovičius pelnė 14 tšk. pirmame mače su lietuviais. Tuomet atrodė, kad Nemanja taps vienu iš didžiausių atradimų. Visgi paskui jis žaidė kęsdamas skausmą ir rodikliai prastėjo. Nepaisant to, N.Nedovičius buvo 5-as čempiona-te pagal perimtus kamuolius.

6. tomas satoranskis(Tomas Satoransky, Čekija)Gimimo data - 1991 m. spalio 30 d. Ūgis - 200 cm. Statistika: 5 rungtynės, 27 min.,

11,2 tšk., 3,2 atk. kam., 4,2 rez. perd.

Laikas paminėti ir žaidėjus, ku-rių komandos anksti pasitraukė iš čempionato. Čekai kovojo garbin-gai, tačiau į antrąjį etapą nepateko. T.Satoranskis įrodė, kad ne veltui 2012 m. NBA naujokų biržoje buvo pasirinktas 32-uoju šaukimu. Dvi-metrinis įžaidėjas savo komandoje buvo antras pagal rezultatyvumą. T.Satoranskis tikriausiai būtų pa-tekęs į geriausių asistentų dešim-tuką, bet po pirmojo etapo pasi-traukusių komandų žaidėjai į jį ne-buvo įtraukti.

7. boJanas dublJevičius(Juodkalnija)Gimimo data - 1991 m. spalio 24 d. Ūgis - 205 cm. Statistika: 5 rungtynės, 23,8 min.,

10,2 tšk., 4,8 atk. kam., 0,4 bloko.

Beveik savaite už T.Satoranskį jaunesnis B.Dubljevičius yra dar vienas krepšininkas, išvykęs namo po pirmojo etapo. Buvo tikėtasi,

�

ßßß

�

ßßß

kad juodkalniečių lyderiu taps 22 metų Nikola Vučevičius. Visgi šis vidurio puolėjas žaidė nedaug, o B.Dubljevičius komandoje buvo antras tiek pagal rezultatyvumą, tiek pagal atkovotus kamuolius. Nemažai rūpesčių jis pridarė ir lie-tuviams. Mače su mūsų rinktine B.Dubljevičius pelnė 14 tšk. ir at-kovojo 6 kamuolius.

8. donatas motieJūnas(Lietuva)Gimimo data - 1990 m. rugsėjo 20 d. Ūgis - 213 cm. Statistika: 11 rungtynių, 11,3 min.,

4,8 tšk., 2,2 atk. kam., 53,6 proc. dvitaškių.

Pagal statistinius rodiklius D.Motiejūnas nusileido ne vienam jaunuoliui, pavyzdžiui, pusmečiu jaunesniam latviui Martinui Me-jersui (6,8 tšk., 4 atk. kam.). Ta-čiau būtina paminėti du faktus. Pirma - Donatas tapo Europos vi-cečempionu. Antra - dėl vietos aikštelėje jam teko kovoti su pate-kusiu į simbolinį penketą Linu Kleiza ir su Kšištofu Lavrinovičiu-mi. Dauguma D.Motiejūno bendra-amžių tokioje situacijoje būtų visą čempionatą prasėdėję ant suolo. O Donatas keliose rungtynėse buvo labai naudingas.

9. sasu salinas(Suomija)Gimimo data - 1991 m. birželio 11 d. Ūgis - 191 cm. Statistika: 8 rungtynės, 24,1 min.,

7,1 tšk., 5 atk. kam., 1,6 rez. perd.

Suomijos rinktinė vadinama vienu iš čempionato atradimų. Ne-paisant jauno amžiaus, S.Salinas jau ne pirmus metus vaidino svar-bų vaidmenį nacionalinėje koman-doje. Suomių gretose jis pasidalijo 4-5 vietas pagal rezultatyvumą. Tai nėra stulbinamas pasiekimas, bet S.Salinas duoda naudos ne tik pel-nydamas taškus. 191 cm. ūgio gy-nėjas čempionate buvo 18-as pagal atkovotus kamuolius.

10. dariJus šaričius(Kroatija)Gimimo data - 1994 m. balandžio 8 d. Ūgis - 208 cm. Statistika: 11 rungtynių, 17,7

min. 5,5 tšk., 3,2 atk. kam., 40 proc. tritaškių.

Kroatas yra gerokai jaunesnis už kitus į dešimtuką įtrauktus krepšininkus. Pagal komandoje atliekamą vaidmenį jį galima paly-ginti su D.Motiejūnu. Abu krepši-ninkai žaidė sunkiojo krašto puo-lėjo pozicijoje, abu rungtynes pra-dėdavo ant atsarginių suolelio. D.Šaričiaus statistika yra geresnė nei lietuvio, bet jo komanda pasi-rodė prasčiau ir užėmė 4-ąją vietą. Be to, D.Šaričiui teko konkuruoti ne su L.Kleiza ar K.Lavrinovičiu-mi, o tik su Damiru Markota.

�

ßßß

�

ßßß

�

ßßß

rAUMenYs. Daug kam nepatiko Jono Valančiūno žaidimas, bet baudos aikštelėje jis buvo rimta jėga

�snAiperis. Italas Alesandras Džentilė rezultatyvumu išsiskyrė ne tik tarp jaunųjų krepšininkų

�

EPA-Eltos nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 5 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 5 d., šeštadienis 3

Krepšinis �

savaitės gimtadieniai �

Pavelas Fedorenka (1964 m. spalio 5 d.)

Lengvaatletis, bėgikas. 14 kartų Lietuvos čempionas, �00 ir 1500 met­rų bėgimo Lietuvos rekordininkas. 1��6 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Raimondas Šiugždinis (1967 m. spalio 8 d.)

Buriuotojas. 1��7 m. pasaulio ir europos čempionas „Laser radial“ jachtų klasėje. 1��2 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Tadas kLimavičius (1982 m. spalio 10 d.)

krepšininkas. 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalio lai­mėtojas. 2011 ir 2012 m. Lietuvos krepšinio lygos čempionas.

Donatas imBras (1979 m. spalio 11 d.)

karatė kiokušin sportininkas. 2003, 2004, 2007, 2010 ir 2011 m. europos čempionas, 2005 ir 2007 m. pasaulio vicečempionas.

Michailas anisimovas (1984 m. spalio 11 d.)

krepšininkas. 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2007 m. uni­versiados čempionas, 200� m. uLeB taurės laimėtojas.

R.Giedraitis: iššūkiu bus kiekvienas mačas Lietuvos sunkiaatlečiai egzaminą išlaikėVis labiau įsibėgėjantis ruduo tapo tikru darbymečiu Lietuvos jauniesiems sunkiaatlečiams ir jų treneriams. Vos spėjus pasibaigti puikių įvertinimų sulaukusiam Klaipėdoje vykusiam Europos jaunučių ir jaunių čempionatui, mūsiškiai išskubėjo į Taliną, kuriame dėl Senojo žemyno pirmenybių apdovanojimų kovojo jaunimas.

Darius čiužauskas„Respublikos“ žurnalistas

Per plauką nuo medalių

Estijos sostinėje vykusiame Europos sunkiosios atletikos jau-nimo (iki 20 ir 23 metų) čempio­nate varžėsi 34 valstybių koman-dos. Nors Lietuvos rinktinės na-riams ir nepavyko iškovoti nė vie-no medalio, bendroje įskaitoje ji užėmė aukštą šeštąją vietą. Pasak rinktinės vyriausiojo trenerio Bro-nislavo Vyšniausko, mūsų jaunieji atletai stovėjo visai greta prizinin-kų pjedestalo, tačiau ant jo užkop-ti sutrukdė sportinės sėkmės trū-kumas.

Arčiausiai medalio liko iki 20 metų amžiaus grupėje varžęsis klaipėdietis Sergejus Lichovojus (iki 105 kg svorio kategorijos gru-pė) ­ jis užėmė ketvirtąją vietą. Ne-daug nuo jo atsiliko ir Marius Mic-kevičius (iki 23 metų). Iki 85 kg svorio kategorijos grupėje jis ten-kinosi penktąja vieta. Tačiau galė-jo pasiguosti, kad stūmimo rung-tyje įveikė 186 kg ir pagerino šalies rekordą.

Labiausiai nepasisekė Algiman-tui Trajanauskui (iki 23 metų, iki 64 kg). Po rovimo veiksmo ketvir-toje vietoje buvęs uostamiesčio atletas realiai pretendavo į prizi-ninkus, tačiau stumdamas štangą neįveikė pradinio svorio ir nebuvo klasifikuotas. „Per apšilimą Algi-mantas lengvai iškėlė tuos 185 kg, tačiau varžybose jį sukaustė jaudu-lys ir šis svoris nepakluso“, ­ ne-slėpė apmaudo B.Vyšniauskas.

Šeštąsias vietas užėmė anykš-tėnai Arnas Šidiškis (iki 105 kg) ir Gintarė Bražaitė (iki 69 kg). Pas-taroji pagerino tris Lietuvos rekor-dus ­ rovimo (70 kg), stūmimo (91 kg) ir dvikovės (161 kg).

Įvertino triūsą

Estijoje prisimintas ir rugsėjo pradžioje Klaipėdoje surengtas pirmasis Europos jaunučių (iki 15 metų) ir jau vienuoliktasis jaunių (iki 17 metų) čempionatai.

Už puikų jų organizavimą Eu-

ropos sunkiosios atletikos (EWF) prezidentas italas Antonijus Ursas įteikė padėkos raštą pagrindiniam šių pirmenybių „varikliui“ B.Vyš-niauskui.

„Buvo malonu dar kartą prisi-minti Klaipėdoje vykusias pirme-nybes. Juk mūsų mieste tokio ran-go varžybos vyko pirmą kartą ir tikrai liks istorijoje“, ­ sulaukęs aukšto darbo įvertinimo sakė B.Vyšniauskas.

Lietuvos ir Klaipėdos vardai dėl puikiai surengtų ir sklandžiai vyku-sių minėtų pirmenybių ne kartą mi-nėti ir per Taline sušauktą genera-linį EWF kongresą.

„Kad padarytas tikrai didelis darbas, liudija tai, kad mums jau dabar siūlo Lietuvoje rengti ne tik Europos sunkiosios atletikos jau-nimo iki 20 ir iki 23 metų čempi-onatus, bet ir Europos suaugusių-jų čempionatą bei pasaulio jauni-mo čempionatą“, ­ „Sporto gyve-nimui“ sakė B.Vyšniauskas.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas B.Vyšniauskas neabejoja, kad su šiomis užduotimis mūsiškiai susi-dorotų. Tuo labiau kad per uosta-miestyje vykusius čempionatus įgyta būtina patirtis ir įsigytas pa-saulinius standartus atitinkantis sporto inventorius.

„Žinoma, reikėtų pasinaudoti šia galimybe, nes tai puikus būdas populiarinti Lietuvą visoje Euro-poje bei pasaulyje, taip pat palikti žymę ir mūsų šalies istorijoje. Bet tai dar bus derinama su miesto ir šalies valdžia, nes vien mūsų noro nepakanka“, ­ neskubėjo priimti siūlymų B.Vyšniauskas.

Puikus komandinis rezultatas

Klaipėdoje vykusius Europos jaunučių ir jaunių čempionatus B.Vyšniauskas teigiamai vertina ne tik dėl pavykusio jų organiza-vimo, bet ir jose pasiektų rezul-tatų. „Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Penkiolikos metų nesulaukę Lie-tuvos jaunieji atletai medalių ne-iškovojo, tačiau tai kompensavo bendras komandos rezultatas. Čempionate dalyvavo 32 valstybių rinktinės, ir lietuviai tarp jų užė-mė antrąją vietą. Kol kas tai aukš-čiausia Lietuvos sunkiosios atle-tikos rinktinės Europos čempio-nate užimta vieta per visą šalies sunkiosios atletikos istoriją. Pri-zininkais tapome, nes daug mūsų jaunučių savo svorio kategorijų grupėse užėmė 4­6 vietas“, ­ džiaugėsi B.Vyšniauskas.

Lietuviai nusileido tik koman-dinėje įskaitoje Europos čempione

tapusiai Turkijos ekipai. Trečiąją vietą užėmė Bulgarija. Jaunučių rinktinę sudarė aštuoni sportinin-kai ­ Rokas Šiaulys (Klaipėda), Pe-tras Barauskas (Marijampolė), Ei-vidas Balčiūnas (Panevėžys), Eina-ras Butkus (Klaipėda), Eimantas Rudzinskas (Klaipėda), Dovydas Stonkus (Gargždai), Edvinas Mika-lauskas (Klaipėda), Lincas Keco-rius (Klaipėda).

Jauniams atstovavo Gedas Guiskis (Klaipėda), Vilius Rubinas (Telšiai), Svajūnas Aleksiejus (Ro-

kiškis), Viktoras Šuiskis (Panevė-žys), Vincentas Skirka (Marijam-polė), Tomas Rimkus (Klaipėda) ir Adomas Kriaučiūnas (Klaipėda).

Lemtingi gramai

Jaunių grupėje Lietuva liko šešta. Joje iškovotas ir vienintelis medalis ­ bronzos. Juo pasidabino dar prieš pirmenybių pradžią vienu iš realiausių kandidatų patekti tarp prizininkų įvardytas telšiškis V.Ru-binas.

Lietuvis trečiąją vietą užėmė rovimo rungtyje ir iškovojo mažą-jį bronzos medalį tarp iki 77 kg svorio kategorijos grupėje kovoju-sių jaunių. Visi trys jo bandymai buvo sėkmingi ­ į viršų iškelta 130 kg sverianti štanga.

Stūmimo rungtyje trenerio Zi-gmonto Šimkaus auklėtinis, vie-ninteliu sėkmingu bandymu iškė-lęs 155 kg, liko penktas. Tokią pat vietą jis užėmė ir dvikovėje ­ 285 kg. Tokį patį rezultatą parodė ne tik V.Rubiną aplenkęs ketvirtosios, bet ir trečiosios vietos laimėtojas. Tačiau mūsiškis liko be didžiojo bronzos medalio, nes už varžovus svėrė 450 gramų daugiau.

Ketvirtąsias vietas taip pat už-ėmė klaipėdiečiai G.Guiskis (iki 17 metų) ir R.Šiaulys (iki 15 metų) bei marijampolietis P.Barauskas (iki 15 metų). Rokiškėnas S.Aleksiejus (iki 17 metų), iš kurio nemažai ti-kėtasi, liko šeštas. Kiek prasčiau nei berniukams šiose varžybose sekėsi penkioms į rinktinę pa-kviestoms mergaitėms.

Nauda ne tik sportui

B.Vyšniauskas neslėpė, kad or-ganizaciniai Europos jaunučių ir jaunių čempionatų reikalai parei-kalavo labai daug pastangų, valios ir nervų.

„Sunku viską išpasakoti apie problemas ir įvairius sunkumus, su kuriais susidūrėme. Tačiau viską atpirko dalyvių šypsenos ir teigia-mi atsiliepimai. Naudos iš Klaipė-doje vykusių pirmenybių gavo ne tik sportininkai, bet ir pats mies-tas. Juk įnešėme nemažą indėlį į jo ekonominę gerovę. Dešimt dienų beveik pusę tūkstančio svečių gy-veno viešbučiuose, leido pinigus pirkdami suvenyrus, maistą, gėri-mus, įvairias prekes. Armėnijos delegacijos vadovas Vahanas Khe-chaninas gyrėsi, kad išleido 1400 eurų, o Turkijos sunkiosios atleti-kos federacijos prezidentas Tame-ras Taspinaras įsigijo įvairių papuo-šalų bei suvenyrų už daugiau nei 2000 eurų. O delegacijos į uosta-miestį atvyko net iš 32 valstybių, ir gerokai turtingesnių nei Armė-nija ar Turkija. Neabejojame, kad renginys pateisino lūkesčius. Dau-guma dalyvių liko sužavėti Klaipė-dos senamiesčiu, architektūra ir draugiškais žmonėmis“, ­ sakė B.Vyšniauskas.

Klaipėdiečio teigimu, didžiulį indėlį į šių pirmenybių organizavi-mą įnešė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Klaipėdos miesto savivaldybė, neatsisakę pa-dėti įvairių įmonių vadovai.

išLaiKė. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas ir šalies nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas puikiai susidorojo su organizaciniais Europos jaunučių ir jaunių čempionatų rūpesčiais

�

sunKioji atLetiKa �

Algirdo Kubaičio nuotr.

Sunku viską išpasakoti apie problemas ir įvairius sunkumus, su kuriais susidūrėme. Tačiau viską atpirko dalyvių šypsenos ir teigiami atsiliepimai

�

Beveik po trejų metų pertraukos į „Šiaulių“ krepšinio klubą dirbti vyriausiojo trenerio asistentu grįžęs Robertas Giedraitis džiaugiasi, kad, keičiantis komandos garbę ginantiems krepšininkams, čia išliko jau ilgus metus reprezentacinę Saulės miesto ekipą vienijanti kovinė dvasia.

Sidas aksomaiTis„Respublikos“ žurnalistas

„Lengvų kovų tikrai nebus, ­ sa-ko visą krepšininko karjerą „Šiau-liams“ paaukojęs R.Giedraitis, pas-taraisiais metais treniravęs Panevė-žio „Lietkabelio“, o dar anksčiau ­ Utenos „Juventus“ krepšininkus. ­ Į LKL iš užsienio klubų grįžo daug pajėgių krepšininkų, tad daugelyje rungtynių laukia įdomi jaunystės ir patirties akistata“.

- Kas turėjo daugiausiai įta-kos jūsų sugrįžimui į „Šiau-lius“? - pasiteiravo „Sporto gyveni-mas“ Roberto Giedraičio.

­ Šiauliuose prabėgo daug gražių mano gyvenimo metų, čia mano na-mai, šeima: žmona Lijana, sūnūs 21­erių Rokas ir žiemą 18­ąjį gim-tadienį švęsiantis Dovydas. Todėl, sulaukęs pasiūlymo ir pasitaręs su šeima, grįžau namo. Trenerių rinka Lietuvoje nėra beribė: kasmet joje atsiranda naujų aukštąsias moky-klas baigusių specialistų, trenerio duoną pasirenka ir nemažai karjerą baigusių sportininkų. Gyvenimas taip susiklostė, kad legionieriaus duonos neteko paragauti nei žai-džiant krepšinį, nei dirbant trenerio darbą. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau tokio, dėl kurio vertėtų palikti Lie-tuvą, nebuvo.

- Kokius „Šiaulius“ palikote prieš kelerius metus ir kokius radote grįžęs?

­ Džiugu, kad iš pagrindų pasi-keitusioje komandoje išliko ta pati kovinė dvasia, kuria visada garsėjo „Šiauliai“. Dvasia ta pati, tikslai tie patys, tik sąlygos gerėja. Kai pats dar žaidžiau, rungtyniavome ir tre-niravomės ankštuose senuosiuose sporto rūmuose, dabar ­ erdvioje Šiaulių arenoje. Atmosfera klube vi-sada būdavo gera, vyravo draugiški santykiai, vyrai degdavo noru dirbti ir siekti pergalių. Visa tai išliko ir iki šių dienų. Komandoje teberungty-niauja Darius Pakamanis, trenerio asistentu dirba Vaidas Pauliukėnas, direktoriumi ­ Adomas Klimavičius, gydytoju ­ Eduardas Liutkus, fizinio parengimo treneriu ­ Stanislovas Norkus. Išaugo rėmėjų gretos, ta-čiau pagrindiniai ekipos rėmėjai liko tie patys.

- Ar pagerėjusios sąlygos tu-ri įtakos krepšininkų motyva-cijai?

­ Anksčiau buvo visko ­ prieš keliolika metų esame ir į Milaną žaisti rungtynių su vietos „Stefa-nel“ 54 valandas autobusu važiavę. Tačiau sunkių sąlygų niekada ne-sureikšmindavome, nes svarbiau už viską būdavo mesti iššūkį to-kioms komandoms. Visada pagrin-dinis dalykas mums buvo krepšinis ­ taip yra ir dabar. Žiūrovai senojo-

je salėje mūsų rungtynes stebėda-vo petys į petį susirėmę, lubos kil-nodavosi. Ir niekas niekuo nesi-skundė. Tais laikais krepšinyje bu-vo vienokios sąlygos, dabar kito-kios ­ kaip ir gyvenime.

- Ar pakanka Šiauliuose dė-mesio jauniesiems talentams ug-dyti, kad „Šiauliuose“ rungty-niautų kuo daugiau Šiaulių kraš-to krepšininkų?

­ Šiemet „Šiauliuose“, palyginti su praėjusiu sezonu, tikrai padaugė-jo krepšininkų iš Šiaulių regiono. Tikiu, kad jie atsiskleis ir parodys, ką gali. Visąlaik Šiauliuose buvo stengiamasi remtis vietos krepši-ninkais. Ir žiūrovams įdomiau ma-tyti rungtyniaujančius savus krep-šininkus ­ juk jų žaidimo pažiūrėti susirenka ir giminės, ir draugai, ir artimieji. Tai žinodami ir patys krep-šininkai dar labiau stengiasi pasiro-dyti kuo geriau.

- Kokios strategijos šalinin-kas esate jūs - komanda turi bū-ti buriama tikintis aukštų rezul-tatų jau šį sezoną ar žvelgiant į kelių sezonų perspektyvą?

­ Žinau tik vienetinius atvejus, kai iš naujo suburta komanda aukš-tų rezultatų pasiekia jau pirmąjį se-zoną. Tokių išimčių negali garantuo-ti net dideli komandų biudžetai. Ge-ri rezultatai priklauso ir nuo krepši-ninkų bei trenerių darbo, ir nuo vi-dinio mikroklimato kolektyve. Jei kolektyvo atmosfera gera ir už aikš-telės ribų, kolektyvo nariai ir aikš-telėje kausis vieni už kitus. O jei mikroklimatas blogas, gali turėti ko-kius nori pinigus ir žaidėjus ­ nepa-sieksi nieko. Manau, komandos for-mavimo vizija turėtų būti numatyta keleriems metams į priekį. Koman-doje turi būti bent keli patyrę žaidė-jai, kurie būtų pavyzdžiu jauniems krepšininkams, aikštelėje jiems pa-tartų ir padėtų. Panašiai visuomet

būdavo ir „Šiauliuose“ ­ čia subren-dę ir patirties įgiję jauni krepšininkai vėliau išeidavo į pajėgesnius LKL ar Europos klubus.

- „Šiaulių“ garbę šiemet gin-siantis jūsų sūnus Rokas pasi-rengimo metu demonstravo pui-kią sportinę formą, tačiau debiu-tuoti pirmosiose LKL varžybose jam sukliudė trauma. Kiek laiko jis negalės rungtyniauti?

­ Niekas nuo tokių dalykų ne-apdraustas ­ ir aš pats karjeros me-tu esu patyręs ne vieną traumą. Rugsėjo 20­ąją draugiškų varžybų metu Liepojoje Rokas darė judesį, kažkas trakštelėjo pėdoje... Gydy-tojai nustatė, kad skilo pėdos kau-las. Sportuoti jis negalės maždaug 5­6 savaites.

- Krepšinį žaidžia ir jūsų jau-nėlis sūnus Dovydas. Kaip jam sekasi krepšinio aikštelėje?

­ Jis, kaip ir Rokas, dega didžiu-liu noru treniruotis, sportuoja papil-domai. Tiek vyresniajam, tiek ma-žyliui visada sakydavau, kad svar-biausia turėti užsiėmimą, o kaip iš-eis ­ priklausys nuo jų noro, užsis-pyrimo. Abu sūnūs entuziazmo ne-stokoja, tikiuosi, kad jie kažką pa-sieks. Dovydas krepšinio treniruo-tes lankyti pradėjo būdamas pirmo-kas. Šiemet jis baigė Saulės krepši-nio akademiją ir greičiausiai atsto-vaus šios akademijos komandai Re-gionų krepšinio lygoje. Abu sūnūs yra labai užsispyrę, į priekį juos ve-da didžiulis noras laimėti: ar jiems skauda, ar ne, jie eis, kris, bet vis tiek žais.

- Šį sezoną LKL viduriniaja-me sluoksnyje prognozuojama rimta kova. Ar nesunku bus „Šiauliams“ grumtis su varžo-vais, kurių gretas sustiprino ne-mažai patyrusių krepšininkų?

­ LKL rungtyniaujančios ekipos sustiprėjo, į jas sugrįžo nemažai krepšininkų, ragavusių legionieriaus duonos užsienio klubuose. Tačiau bet kuriuo atveju krepšinį žaidžia penki prieš penkis su vienu kamuo-liu, todėl kažko iš anksto baimintis nederėtų. Kurie daugiau įdės šir-dies, tie ir švęs pergalę. Daug pa-

siekti galima ir su jaunimu. Manau, tiek „Šiauliams“, tiek kitoms ko-mandoms kiekvienos varžybos taps iššūkiu. Sezonas laukia ilgas, dabar iki keturių padidintas ratų skaičius, dėl to bus įdomiau. Sunku bus kie-kvienose varžybose, bet jei viską darysime gerai, viskas ir bus gerai.

- Tačiau ne visos komandos dalyvaus keturių ratų varžybo-se. Kaip vertinate LKL siste-mą, pagal kurią praėjusio sezo-no prizininkai dabar žais tik du ratus?

­ Prizines vietas praėjusiame sezone iškovojusios komandos rungtyniaus iškart keliuose turny-ruose, tad dėl įtempto varžybų gra-fiko joms būtų sunku žaisti keturis ratus. Juk negali rungtyniauti kie-kvieną dieną, reikia ir poilsio. Ži-noma, ir „Šiauliams“, ir kitiems klubams būtų naudingiau sužaisti prieš „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“ ne du, o keturis kartus, bet priim-tas toks LKL sprendimas ir juo rei-kės vadovautis.

- Ar teisinga valstybės vyk-doma mokesčių politika, kai LKL klubams labiau apsimoka įsigyti keletą užsieniečių nei vie-ną lietuvį krepšininką?

­ Turėtų būti atvirkštinis varian­tas, bet tokia mūsų politika yra ir nieko čia nepadarysi. Jei klubams būtų sumažinti mokesčiai už lietu-vius žaidėjus, daug geriau būtų rem-tis Lietuvoje išaugintais krepšinin-kais nei mokėti pinigus užsienie-čiams. Gerų jaunų krepšininkų mū-sų šalyje tikrai yra, tik reikia jiems duoti galimybę žaisti aukštesniu ly-giu. O kaip jiems suteikti tokią ga-limybę, jei mokesčių politika nea-dekvati?

prognoZė. Į Šiaulius sugrįžęs Robertas Giedraitis neabejoja, kad Lietuvos krepšinio lygoje šį sezoną netrūks atkaklių kovų

�

Jono Tamulio nuotr.

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. spalio 5 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. spalio 5 d., šeštadienis 3

Krepšinis �

savaitės gimtadieniai �

Pavelas Fedorenka (1964 m. spalio 5 d.)

Lengvaatletis, bėgikas. 14 kartų Lietuvos čempionas, �00 ir 1500 met­rų bėgimo Lietuvos rekordininkas. 1��6 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Raimondas Šiugždinis (1967 m. spalio 8 d.)

Buriuotojas. 1��7 m. pasaulio ir europos čempionas „Laser radial“ jachtų klasėje. 1��2 m. olimpinių žaidynių dalyvis.

Tadas kLimavičius (1982 m. spalio 10 d.)

krepšininkas. 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalio lai­mėtojas. 2011 ir 2012 m. Lietuvos krepšinio lygos čempionas.

Donatas imBras (1979 m. spalio 11 d.)

karatė kiokušin sportininkas. 2003, 2004, 2007, 2010 ir 2011 m. europos čempionas, 2005 ir 2007 m. pasaulio vicečempionas.

Michailas anisimovas (1984 m. spalio 11 d.)

krepšininkas. 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas, 2007 m. uni­versiados čempionas, 200� m. uLeB taurės laimėtojas.

R.Giedraitis: iššūkiu bus kiekvienas mačas Lietuvos sunkiaatlečiai egzaminą išlaikėVis labiau įsibėgėjantis ruduo tapo tikru darbymečiu Lietuvos jauniesiems sunkiaatlečiams ir jų treneriams. Vos spėjus pasibaigti puikių įvertinimų sulaukusiam Klaipėdoje vykusiam Europos jaunučių ir jaunių čempionatui, mūsiškiai išskubėjo į Taliną, kuriame dėl Senojo žemyno pirmenybių apdovanojimų kovojo jaunimas.

Darius čiužauskas„Respublikos“ žurnalistas

Per plauką nuo medalių

Estijos sostinėje vykusiame Europos sunkiosios atletikos jau-nimo (iki 20 ir 23 metų) čempio­nate varžėsi 34 valstybių koman-dos. Nors Lietuvos rinktinės na-riams ir nepavyko iškovoti nė vie-no medalio, bendroje įskaitoje ji užėmė aukštą šeštąją vietą. Pasak rinktinės vyriausiojo trenerio Bro-nislavo Vyšniausko, mūsų jaunieji atletai stovėjo visai greta prizinin-kų pjedestalo, tačiau ant jo užkop-ti sutrukdė sportinės sėkmės trū-kumas.

Arčiausiai medalio liko iki 20 metų amžiaus grupėje varžęsis klaipėdietis Sergejus Lichovojus (iki 105 kg svorio kategorijos gru-pė) ­ jis užėmė ketvirtąją vietą. Ne-daug nuo jo atsiliko ir Marius Mic-kevičius (iki 23 metų). Iki 85 kg svorio kategorijos grupėje jis ten-kinosi penktąja vieta. Tačiau galė-jo pasiguosti, kad stūmimo rung-tyje įveikė 186 kg ir pagerino šalies rekordą.

Labiausiai nepasisekė Algiman-tui Trajanauskui (iki 23 metų, iki 64 kg). Po rovimo veiksmo ketvir-toje vietoje buvęs uostamiesčio atletas realiai pretendavo į prizi-ninkus, tačiau stumdamas štangą neįveikė pradinio svorio ir nebuvo klasifikuotas. „Per apšilimą Algi-mantas lengvai iškėlė tuos 185 kg, tačiau varžybose jį sukaustė jaudu-lys ir šis svoris nepakluso“, ­ ne-slėpė apmaudo B.Vyšniauskas.

Šeštąsias vietas užėmė anykš-tėnai Arnas Šidiškis (iki 105 kg) ir Gintarė Bražaitė (iki 69 kg). Pas-taroji pagerino tris Lietuvos rekor-dus ­ rovimo (70 kg), stūmimo (91 kg) ir dvikovės (161 kg).

Įvertino triūsą

Estijoje prisimintas ir rugsėjo pradžioje Klaipėdoje surengtas pirmasis Europos jaunučių (iki 15 metų) ir jau vienuoliktasis jaunių (iki 17 metų) čempionatai.

Už puikų jų organizavimą Eu-

ropos sunkiosios atletikos (EWF) prezidentas italas Antonijus Ursas įteikė padėkos raštą pagrindiniam šių pirmenybių „varikliui“ B.Vyš-niauskui.

„Buvo malonu dar kartą prisi-minti Klaipėdoje vykusias pirme-nybes. Juk mūsų mieste tokio ran-go varžybos vyko pirmą kartą ir tikrai liks istorijoje“, ­ sulaukęs aukšto darbo įvertinimo sakė B.Vyšniauskas.

Lietuvos ir Klaipėdos vardai dėl puikiai surengtų ir sklandžiai vyku-sių minėtų pirmenybių ne kartą mi-nėti ir per Taline sušauktą genera-linį EWF kongresą.

„Kad padarytas tikrai didelis darbas, liudija tai, kad mums jau dabar siūlo Lietuvoje rengti ne tik Europos sunkiosios atletikos jau-nimo iki 20 ir iki 23 metų čempi-onatus, bet ir Europos suaugusių-jų čempionatą bei pasaulio jauni-mo čempionatą“, ­ „Sporto gyve-nimui“ sakė B.Vyšniauskas.

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas B.Vyšniauskas neabejoja, kad su šiomis užduotimis mūsiškiai susi-dorotų. Tuo labiau kad per uosta-miestyje vykusius čempionatus įgyta būtina patirtis ir įsigytas pa-saulinius standartus atitinkantis sporto inventorius.

„Žinoma, reikėtų pasinaudoti šia galimybe, nes tai puikus būdas populiarinti Lietuvą visoje Euro-poje bei pasaulyje, taip pat palikti žymę ir mūsų šalies istorijoje. Bet tai dar bus derinama su miesto ir šalies valdžia, nes vien mūsų noro nepakanka“, ­ neskubėjo priimti siūlymų B.Vyšniauskas.

Puikus komandinis rezultatas

Klaipėdoje vykusius Europos jaunučių ir jaunių čempionatus B.Vyšniauskas teigiamai vertina ne tik dėl pavykusio jų organiza-vimo, bet ir jose pasiektų rezul-tatų. „Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Penkiolikos metų nesulaukę Lie-tuvos jaunieji atletai medalių ne-iškovojo, tačiau tai kompensavo bendras komandos rezultatas. Čempionate dalyvavo 32 valstybių rinktinės, ir lietuviai tarp jų užė-mė antrąją vietą. Kol kas tai aukš-čiausia Lietuvos sunkiosios atle-tikos rinktinės Europos čempio-nate užimta vieta per visą šalies sunkiosios atletikos istoriją. Pri-zininkais tapome, nes daug mūsų jaunučių savo svorio kategorijų grupėse užėmė 4­6 vietas“, ­ džiaugėsi B.Vyšniauskas.

Lietuviai nusileido tik koman-dinėje įskaitoje Europos čempione

tapusiai Turkijos ekipai. Trečiąją vietą užėmė Bulgarija. Jaunučių rinktinę sudarė aštuoni sportinin-kai ­ Rokas Šiaulys (Klaipėda), Pe-tras Barauskas (Marijampolė), Ei-vidas Balčiūnas (Panevėžys), Eina-ras Butkus (Klaipėda), Eimantas Rudzinskas (Klaipėda), Dovydas Stonkus (Gargždai), Edvinas Mika-lauskas (Klaipėda), Lincas Keco-rius (Klaipėda).

Jauniams atstovavo Gedas Guiskis (Klaipėda), Vilius Rubinas (Telšiai), Svajūnas Aleksiejus (Ro-

kiškis), Viktoras Šuiskis (Panevė-žys), Vincentas Skirka (Marijam-polė), Tomas Rimkus (Klaipėda) ir Adomas Kriaučiūnas (Klaipėda).

Lemtingi gramai

Jaunių grupėje Lietuva liko šešta. Joje iškovotas ir vienintelis medalis ­ bronzos. Juo pasidabino dar prieš pirmenybių pradžią vienu iš realiausių kandidatų patekti tarp prizininkų įvardytas telšiškis V.Ru-binas.

Lietuvis trečiąją vietą užėmė rovimo rungtyje ir iškovojo mažą-jį bronzos medalį tarp iki 77 kg svorio kategorijos grupėje kovoju-sių jaunių. Visi trys jo bandymai buvo sėkmingi ­ į viršų iškelta 130 kg sverianti štanga.

Stūmimo rungtyje trenerio Zi-gmonto Šimkaus auklėtinis, vie-ninteliu sėkmingu bandymu iškė-lęs 155 kg, liko penktas. Tokią pat vietą jis užėmė ir dvikovėje ­ 285 kg. Tokį patį rezultatą parodė ne tik V.Rubiną aplenkęs ketvirtosios, bet ir trečiosios vietos laimėtojas. Tačiau mūsiškis liko be didžiojo bronzos medalio, nes už varžovus svėrė 450 gramų daugiau.

Ketvirtąsias vietas taip pat už-ėmė klaipėdiečiai G.Guiskis (iki 17 metų) ir R.Šiaulys (iki 15 metų) bei marijampolietis P.Barauskas (iki 15 metų). Rokiškėnas S.Aleksiejus (iki 17 metų), iš kurio nemažai ti-kėtasi, liko šeštas. Kiek prasčiau nei berniukams šiose varžybose sekėsi penkioms į rinktinę pa-kviestoms mergaitėms.

Nauda ne tik sportui

B.Vyšniauskas neslėpė, kad or-ganizaciniai Europos jaunučių ir jaunių čempionatų reikalai parei-kalavo labai daug pastangų, valios ir nervų.

„Sunku viską išpasakoti apie problemas ir įvairius sunkumus, su kuriais susidūrėme. Tačiau viską atpirko dalyvių šypsenos ir teigia-mi atsiliepimai. Naudos iš Klaipė-doje vykusių pirmenybių gavo ne tik sportininkai, bet ir pats mies-tas. Juk įnešėme nemažą indėlį į jo ekonominę gerovę. Dešimt dienų beveik pusę tūkstančio svečių gy-veno viešbučiuose, leido pinigus pirkdami suvenyrus, maistą, gėri-mus, įvairias prekes. Armėnijos delegacijos vadovas Vahanas Khe-chaninas gyrėsi, kad išleido 1400 eurų, o Turkijos sunkiosios atleti-kos federacijos prezidentas Tame-ras Taspinaras įsigijo įvairių papuo-šalų bei suvenyrų už daugiau nei 2000 eurų. O delegacijos į uosta-miestį atvyko net iš 32 valstybių, ir gerokai turtingesnių nei Armė-nija ar Turkija. Neabejojame, kad renginys pateisino lūkesčius. Dau-guma dalyvių liko sužavėti Klaipė-dos senamiesčiu, architektūra ir draugiškais žmonėmis“, ­ sakė B.Vyšniauskas.

Klaipėdiečio teigimu, didžiulį indėlį į šių pirmenybių organizavi-mą įnešė Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Klaipėdos miesto savivaldybė, neatsisakę pa-dėti įvairių įmonių vadovai.

išLaiKė. Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas ir šalies nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas puikiai susidorojo su organizaciniais Europos jaunučių ir jaunių čempionatų rūpesčiais

�

sunKioji atLetiKa �

Algirdo Kubaičio nuotr.

Sunku viską išpasakoti apie problemas ir įvairius sunkumus, su kuriais susidūrėme. Tačiau viską atpirko dalyvių šypsenos ir teigiami atsiliepimai

�

Beveik po trejų metų pertraukos į „Šiaulių“ krepšinio klubą dirbti vyriausiojo trenerio asistentu grįžęs Robertas Giedraitis džiaugiasi, kad, keičiantis komandos garbę ginantiems krepšininkams, čia išliko jau ilgus metus reprezentacinę Saulės miesto ekipą vienijanti kovinė dvasia.

Sidas aksomaiTis„Respublikos“ žurnalistas

„Lengvų kovų tikrai nebus, ­ sa-ko visą krepšininko karjerą „Šiau-liams“ paaukojęs R.Giedraitis, pas-taraisiais metais treniravęs Panevė-žio „Lietkabelio“, o dar anksčiau ­ Utenos „Juventus“ krepšininkus. ­ Į LKL iš užsienio klubų grįžo daug pajėgių krepšininkų, tad daugelyje rungtynių laukia įdomi jaunystės ir patirties akistata“.

- Kas turėjo daugiausiai įta-kos jūsų sugrįžimui į „Šiau-lius“? - pasiteiravo „Sporto gyveni-mas“ Roberto Giedraičio.

­ Šiauliuose prabėgo daug gražių mano gyvenimo metų, čia mano na-mai, šeima: žmona Lijana, sūnūs 21­erių Rokas ir žiemą 18­ąjį gim-tadienį švęsiantis Dovydas. Todėl, sulaukęs pasiūlymo ir pasitaręs su šeima, grįžau namo. Trenerių rinka Lietuvoje nėra beribė: kasmet joje atsiranda naujų aukštąsias moky-klas baigusių specialistų, trenerio duoną pasirenka ir nemažai karjerą baigusių sportininkų. Gyvenimas taip susiklostė, kad legionieriaus duonos neteko paragauti nei žai-džiant krepšinį, nei dirbant trenerio darbą. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau tokio, dėl kurio vertėtų palikti Lie-tuvą, nebuvo.

- Kokius „Šiaulius“ palikote prieš kelerius metus ir kokius radote grįžęs?

­ Džiugu, kad iš pagrindų pasi-keitusioje komandoje išliko ta pati kovinė dvasia, kuria visada garsėjo „Šiauliai“. Dvasia ta pati, tikslai tie patys, tik sąlygos gerėja. Kai pats dar žaidžiau, rungtyniavome ir tre-niravomės ankštuose senuosiuose sporto rūmuose, dabar ­ erdvioje Šiaulių arenoje. Atmosfera klube vi-sada būdavo gera, vyravo draugiški santykiai, vyrai degdavo noru dirbti ir siekti pergalių. Visa tai išliko ir iki šių dienų. Komandoje teberungty-niauja Darius Pakamanis, trenerio asistentu dirba Vaidas Pauliukėnas, direktoriumi ­ Adomas Klimavičius, gydytoju ­ Eduardas Liutkus, fizinio parengimo treneriu ­ Stanislovas Norkus. Išaugo rėmėjų gretos, ta-čiau pagrindiniai ekipos rėmėjai liko tie patys.

- Ar pagerėjusios sąlygos tu-ri įtakos krepšininkų motyva-cijai?

­ Anksčiau buvo visko ­ prieš keliolika metų esame ir į Milaną žaisti rungtynių su vietos „Stefa-nel“ 54 valandas autobusu važiavę. Tačiau sunkių sąlygų niekada ne-sureikšmindavome, nes svarbiau už viską būdavo mesti iššūkį to-kioms komandoms. Visada pagrin-dinis dalykas mums buvo krepšinis ­ taip yra ir dabar. Žiūrovai senojo-

je salėje mūsų rungtynes stebėda-vo petys į petį susirėmę, lubos kil-nodavosi. Ir niekas niekuo nesi-skundė. Tais laikais krepšinyje bu-vo vienokios sąlygos, dabar kito-kios ­ kaip ir gyvenime.

- Ar pakanka Šiauliuose dė-mesio jauniesiems talentams ug-dyti, kad „Šiauliuose“ rungty-niautų kuo daugiau Šiaulių kraš-to krepšininkų?

­ Šiemet „Šiauliuose“, palyginti su praėjusiu sezonu, tikrai padaugė-jo krepšininkų iš Šiaulių regiono. Tikiu, kad jie atsiskleis ir parodys, ką gali. Visąlaik Šiauliuose buvo stengiamasi remtis vietos krepši-ninkais. Ir žiūrovams įdomiau ma-tyti rungtyniaujančius savus krep-šininkus ­ juk jų žaidimo pažiūrėti susirenka ir giminės, ir draugai, ir artimieji. Tai žinodami ir patys krep-šininkai dar labiau stengiasi pasiro-dyti kuo geriau.

- Kokios strategijos šalinin-kas esate jūs - komanda turi bū-ti buriama tikintis aukštų rezul-tatų jau šį sezoną ar žvelgiant į kelių sezonų perspektyvą?

­ Žinau tik vienetinius atvejus, kai iš naujo suburta komanda aukš-tų rezultatų pasiekia jau pirmąjį se-zoną. Tokių išimčių negali garantuo-ti net dideli komandų biudžetai. Ge-ri rezultatai priklauso ir nuo krepši-ninkų bei trenerių darbo, ir nuo vi-dinio mikroklimato kolektyve. Jei kolektyvo atmosfera gera ir už aikš-telės ribų, kolektyvo nariai ir aikš-telėje kausis vieni už kitus. O jei mikroklimatas blogas, gali turėti ko-kius nori pinigus ir žaidėjus ­ nepa-sieksi nieko. Manau, komandos for-mavimo vizija turėtų būti numatyta keleriems metams į priekį. Koman-doje turi būti bent keli patyrę žaidė-jai, kurie būtų pavyzdžiu jauniems krepšininkams, aikštelėje jiems pa-tartų ir padėtų. Panašiai visuomet

būdavo ir „Šiauliuose“ ­ čia subren-dę ir patirties įgiję jauni krepšininkai vėliau išeidavo į pajėgesnius LKL ar Europos klubus.

- „Šiaulių“ garbę šiemet gin-siantis jūsų sūnus Rokas pasi-rengimo metu demonstravo pui-kią sportinę formą, tačiau debiu-tuoti pirmosiose LKL varžybose jam sukliudė trauma. Kiek laiko jis negalės rungtyniauti?

­ Niekas nuo tokių dalykų ne-apdraustas ­ ir aš pats karjeros me-tu esu patyręs ne vieną traumą. Rugsėjo 20­ąją draugiškų varžybų metu Liepojoje Rokas darė judesį, kažkas trakštelėjo pėdoje... Gydy-tojai nustatė, kad skilo pėdos kau-las. Sportuoti jis negalės maždaug 5­6 savaites.

- Krepšinį žaidžia ir jūsų jau-nėlis sūnus Dovydas. Kaip jam sekasi krepšinio aikštelėje?

­ Jis, kaip ir Rokas, dega didžiu-liu noru treniruotis, sportuoja papil-domai. Tiek vyresniajam, tiek ma-žyliui visada sakydavau, kad svar-biausia turėti užsiėmimą, o kaip iš-eis ­ priklausys nuo jų noro, užsis-pyrimo. Abu sūnūs entuziazmo ne-stokoja, tikiuosi, kad jie kažką pa-sieks. Dovydas krepšinio treniruo-tes lankyti pradėjo būdamas pirmo-kas. Šiemet jis baigė Saulės krepši-nio akademiją ir greičiausiai atsto-vaus šios akademijos komandai Re-gionų krepšinio lygoje. Abu sūnūs yra labai užsispyrę, į priekį juos ve-da didžiulis noras laimėti: ar jiems skauda, ar ne, jie eis, kris, bet vis tiek žais.

- Šį sezoną LKL viduriniaja-me sluoksnyje prognozuojama rimta kova. Ar nesunku bus „Šiauliams“ grumtis su varžo-vais, kurių gretas sustiprino ne-mažai patyrusių krepšininkų?

­ LKL rungtyniaujančios ekipos sustiprėjo, į jas sugrįžo nemažai krepšininkų, ragavusių legionieriaus duonos užsienio klubuose. Tačiau bet kuriuo atveju krepšinį žaidžia penki prieš penkis su vienu kamuo-liu, todėl kažko iš anksto baimintis nederėtų. Kurie daugiau įdės šir-dies, tie ir švęs pergalę. Daug pa-

siekti galima ir su jaunimu. Manau, tiek „Šiauliams“, tiek kitoms ko-mandoms kiekvienos varžybos taps iššūkiu. Sezonas laukia ilgas, dabar iki keturių padidintas ratų skaičius, dėl to bus įdomiau. Sunku bus kie-kvienose varžybose, bet jei viską darysime gerai, viskas ir bus gerai.

- Tačiau ne visos komandos dalyvaus keturių ratų varžybo-se. Kaip vertinate LKL siste-mą, pagal kurią praėjusio sezo-no prizininkai dabar žais tik du ratus?

­ Prizines vietas praėjusiame sezone iškovojusios komandos rungtyniaus iškart keliuose turny-ruose, tad dėl įtempto varžybų gra-fiko joms būtų sunku žaisti keturis ratus. Juk negali rungtyniauti kie-kvieną dieną, reikia ir poilsio. Ži-noma, ir „Šiauliams“, ir kitiems klubams būtų naudingiau sužaisti prieš „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“ ne du, o keturis kartus, bet priim-tas toks LKL sprendimas ir juo rei-kės vadovautis.

- Ar teisinga valstybės vyk-doma mokesčių politika, kai LKL klubams labiau apsimoka įsigyti keletą užsieniečių nei vie-ną lietuvį krepšininką?

­ Turėtų būti atvirkštinis varian­tas, bet tokia mūsų politika yra ir nieko čia nepadarysi. Jei klubams būtų sumažinti mokesčiai už lietu-vius žaidėjus, daug geriau būtų rem-tis Lietuvoje išaugintais krepšinin-kais nei mokėti pinigus užsienie-čiams. Gerų jaunų krepšininkų mū-sų šalyje tikrai yra, tik reikia jiems duoti galimybę žaisti aukštesniu ly-giu. O kaip jiems suteikti tokią ga-limybę, jei mokesčių politika nea-dekvati?

prognoZė. Į Šiaulius sugrįžęs Robertas Giedraitis neabejoja, kad Lietuvos krepšinio lygoje šį sezoną netrūks atkaklių kovų

�

Jono Tamulio nuotr.

10

cmykcmykcmyk

11

cmyk / 11

tarp mūsųAteiviai

¸ Leonardas da Vinčis

Į istoriją L.Da Vinčis įėjo ne tik kaip didis tapytojas, bet ir kaip garsus mokslininkas, tyrinėtojas, išradėjas. Jis daug kuo lenkė savo laiką: darė atradimus anatomijoje, projektavo sudėtingus technikos įrenginius, apie kuriuos jo epochos žmonės nė ne­svajojo ­ kūrė tankų ir povandeninių laivų, skraidymo aparatų ir parašiutų konstrukcijas... Deja, dienoraščius, ku­riuose L.Da Vinčis aprašė savo projek­tus, mokslininkai sugebėjo perskaityti tik praėjus 500 metų po jo mirties. Priežastis buvo visai paprasta: užrašai buvo užšifruoti, norint juos perskai­tyti dienoraštį reikėjo priglausti prie veidrodžio!

¸ VLadiMiras uLjanoVas Leninas

Pagal vieną iš versijų ankstyvoje vaikystėje Volodią Uljanovą buvo pa­grobę... ateiviai! Apie tai savo knygoje rašė garsus publicistas Igoris buničius. Atseit buvo taip: 1873 m. rugpjūčio 14 d. virš Simbirsko buvo pastebėtas žydrai švytintis apvalios formos objek­tas. nSO daugiau kaip dvi valandas kybojo virš vienos miesto cerkvės varpinės. tuo metu aplinkiniuose kaimuose masiškai krito gyvuliai. tą pačią dieną Uljanovų šeimoje dingo trejų metų Volodia. berniukas vaikšti­nėjo kieme su septynerių metų broliu Saša, bet tas negalėjo prisiminti aki­mirkos, kai broliukas dingo. Policija, į kurią kreipėsi mažylio tėvai, taip ir nesugebėjo aptikti jokių dingusiojo pėdsakų. tačiau po dviejų savaičių berniuką aptiko iš šienapjūtės grįž­tančių valstiečių būrelis. Jis visai ne­atrodė nusikamavęs, bet niekaip ne­reagavo į aplinkinius. Atrodė, kad jis net nepažino jo pasiimti atvažiavusių tėvų. Staiga vaikas labai aiškiai ištarė: „Po 75 metų atgims Izraelis!“ Dau­giau jokių keistumų nebuvo paste­bėta. nuostabu tai, kad Leninas vos ne iki paskutinės gyvenimo dienos dirbo protinį darbą, rašė veikalus... Kai mokslininkai atvėrė jo kaukolę, pasirodė, kad beveik visos smegenys yra sukalkėjusios! Kaip tokios būklės žmogus galėjo išsaugoti normalius protinius gebėjimus?

¸ adoLfas HitLeris

Žmonės jo kalbų klausydavosi tar­si užhipnotizuoti. Hitleriui kelis kartus mistiškai pavyko išvengti mirties. Jis inicijavo medicininius bandymus su kaliniais, kuriuos stebėdamas likdavo bejausmis. Jam valdant, buvo kuriamas „skraidančių lėkščių“ pavidalo ginklas. Sklido gandai, kad fiureris visai nenu­sižudė, o pasislėpė Antarktidoje. Ar tik ne ateiviai padėjo jam taip iškilti?

Yra manančių, kad nežemiškų civi-lizacijų atstovai slapta gyvena tarp mūsų. Dar vienas absurdiškas pra-manas? Per visą žmonijos istoriją mažiausia penkios žinomos asme-nybės buvo įtarinėjamos bent jau palaikančios labai glaudžius ryšius su nežemišku protu.

eLVis presLis

Garsiojo dainininko gerbėjai iki šiol tiki, kad jų dievukas visai nemi­rė, o išskrido į gimtąją planetą, iš ku­rios kadaise atvyko į Žemę... Vienas britas net apsigynė daktaro diser­taciją, įrodančią E.Preslio nežemišką kilmę. Praėjusio amžiaus 9­ojo deš. pabaigoje JAV atsirado sektų, lau­kiančių popžvaigždės antrojo atėji­mo į Žemę.

¸ nika turbina

Jaunoji poetė pelnė prestižinę tarptautinę premiją „Auksinis liūtas“ būdama 10 metų. Iki jos iš Rusijos poečių ja buvo apdovanota tik Ana Achmatova. Eilėraščiai nikai atei­davo į galvą dažniausiai miegant ir buvo visai nevaikiški. Pati mergaitė tvirtino, kad juos jai skaito Dievas. Skaitant jos eilutes, sunku patikėti, kad jas sukūrė vaikas. tiesa, nika

rašydavo su klaidomis, kaip ir dera pradinukei. nikos gyvenimas buvo neilgas: 27 metų mergina žuvo, iš­kritusi pro langą. Ateiviams nelen­gva gyventi tarp žmonių...

Internete galima rasti forumų, kuriuose bendrauja žmonės, save vadinantys kitų planetų gyventojais. Dauguma juos laiko pamišėliais. bet kai kurie ufologai mano, kad ateiviai išties gyvena šalia mūsų. „Demaskuo­ti“ juos galima pagal išvaizdą: pailgos formos galva, siauri klubai, aukštas ūgis... be to, jie yra labai jautrūs. Jei sutikote tokį žmogų, labai gali bū­ti, kad prieš jus ­ kitos civilizacijos atstovas.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Mažamečiai genijaiPastaruoju metu pasirodo vis daugiau informacijos apie vaikus su nepaprastai aukštu IQ. Pavyzdžiui, trejų metų Selenos Janik (Selena Janik) iš Tenesio valstijos (JAV) intelekto koeficientas yra aukštesnis už Amerikos prezidento Barako Obamos (Barack Obama) ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono (David Cameron). Mažylė išsijuosusi skaito knygas ir jau rimtai domisi anatomija.

Mergaitės tėvai, kaip sako patys, iškart su-prato, kad jų vaikas - ne toks kaip visi. Praėjus vos 9 sekundėms po gimimo ji nustojo verkti, o augant ėmė ryškėti jos nepaprasti gabumai matematikai ir skaitymui. „Būdama visai ma-žytė, dukra rodydavo į raidę ir klausdavo, kaip ji tariama, paskui to paties klausdavo apie kitas žodžio raides, - prisimena mergytės mama. - Paskui ji mintyse jas sudėdavo ir garsiai ištar-davo visą žodį. Taip Selena pradėjo skaityti“. Kai Selena susidomėjo aritmetika, sutuoktiniai Janikai nutarė kreiptis į specialistus ir nustaty-ti dukros IQ. Atlikus testus paaiškėjo, kad jos intelekto koeficientas aukštesnis už Amerikos prezidento ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko. „Mokymosi procesas dukrai ne-sudaro jokių sunkumų, ji vertina jį natūraliai, - sako Erikas Janikas. - Paėmusi į rankas knygą, Selena būtinai susipažins su jos turiniu. Pa-vyzdžiui, neseniai pasiėmė anatomijos atlasą ir pradėjo klausinėti mamos, kaip yra sudaryta

širdies ir kraujagyslių sistema ir kokios yra jos funkcijos“. Selenai buvo pasiūlyta stoti į „Mensa“ - tarptautinę gabių žmonių asocia-ciją, vienijančią individus su aukštu intelekto koeficientu. Dalyvaujant šios organizacijos at-stovams, ji sėkmingai atliko testus.

Tačiau Selena Janik - ne jauniausia iš vaikų, kurių genialumas buvo oficialiai už-fiksuotas. Anksčiau į „Mensa“ jau buvo pri-imti Eliz Tan Roberts (Elise Tan Roberts), kuri būdama dvejų žinojo 35 pasaulio šalių sostinių pavadinimus, ir jos bendraamžis Adamas Kirbis (Adam Kirby) iš Londono. Būtent Adamas šiuo metu yra jauniausias gabiųjų klubo narys. Jo IQ - 141 balas - taip pat yra aukštesnis negu daugelio garsių po-litikų. Berniuko tėvai Dinas ir Keri En Kirbi (Dean & Kerry Anne Kirby) atkreipė dėmesį į sūnaus gabumus, kai šis pradėjo pats keistis sauskelnes ir skaityti knygas, rekomenduo-jamas septynerių metų vaikams. Dvejų metų mažylis moka daugybos lentelę ir Mendele-jevo lentelę, be jokio vargo skaito Šekspyrą, mokosi prancūzų, ispanų ir japonų abėcėlių, taip pat gali išvardinti visas Saulės sistemos planetas. „Jo gabumai tiesiog neįtikėtini, - sako Dinas Kirbis. - Kol kiti vaikai mokosi

stovėti ir šliaužioti, Adamas jau skaito kny-gas. Mes parodėme jam korteles su žodžiai „raganosis“ ir „begemotas“, ir jis sugebėjo šiuos gyvūnus atskirti“.

Dabar žmonių su „per aukštu“ intelekto koeficientu skaičius sudaro vos 2 proc. bendro Žemės gyventojų skaičiaus, teigia ekspertai. Ir daugelis iš jų - vaikai. Pavyzdžiui, 12 metų Liverpulio gyventoja Olivija Mening (Olivia Manning) pernai buvo pripažinta protingiausiu planetos žmogumi. Jos intelekto koeficientas yra 162 balai, o tai pranoksta garsiausių da-barties mokslininkų, fizikų Alberto Einšteino (Albert Einstein) ir Stiveno Hokingo (Step-hen Hawking) rodiklius. Beje, net jei vaikas gimė vunderkindu, tai dar nereiškia, kad jis nepaprastai daug pasieks. Aukščiausias IQ per visą žmonijos istoriją - amerikiečio Vil-jamo Džeimso Saidiso (William James Sidis), siekė 250-300 balų. Būdamas pusantrų metų, mažasis Vilis išmoko skaityti ir rašyti, būda-mas 4-erių perskaitė Homerą originalo kalba, šešerių išnagrinėjo Aristotelio logiką, septy-nerių išlaikė anatomijos egzaminą Harvardo medicinos mokykloje, o iki 8-erių jau buvo parašęs 4 knygas. Vienuolikametis įstojo į Harvardą ir būdamas 16-os jį baigė. V.Dž. Sai-disas gilinosi į įvairias sritis, išmoko apie 40 kalbų ir net sukūrė dirbtinę kalbą, pavadintą „Vendergood“. Tačiau šis žmogus niekada nebandė daryti karjeros ir pelnytis iš savo genialumo. Jis visą gyvenimą dirbo paprastu buhalteriu įvairiose įstaigose, o vos tik kas nors pastebėdavo jo nepaprastus gebėjimus, iškart išeidavo iš darbo. V. Saidisas mirė 1944 m. nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Jam buvo vos 46-eri. Matyt, smegenys neatlaikė genialumo naštos.

inTelekTasj/b žmonija

Dabar žmonių su „per aukštu“ intelekto koeficientu skaičius sudaro vos 2 proc.

EPA­

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk

šalTisj/b sezonas

Žiemą šąlate net šiltai apsirengę? Negalite „atitirpti“ net atėjus pavasariui? Jūsų rankos ir kojos visada šaltos? Laikas pasidomėti savimi ir išsiaiškinti tikrąją didesnio jautrumo šalčiui priežastį ir galų gale sušilti.

Pirmiausia reikia suprasti, ar išties jus reikia gydyti. Apsižiūrė-kite ir pagalvokite, ar pakankamai apsirengėte prieš eidami į lauką. Jei stojus žiemai vaikštote su sportba-čiais, be kepurės ir su trumpute len-gva striukele, nereikia savyje ieš-koti kokių nors ligų, tiesiog šilčiau apsirenkite. Bet jei šąlate visur ir visada, kad ir kiek prisirengtumėte, reikia tuojau pat imtis gydyti savo „suledėjusį“ organizmą.

Aišku, ir toliau renkitės šiltai. Jei esate jautresni už kitus šalčiui, paltai ir kailiniai jums būtini - su jais prarasite šiek tiek mažiau ši-lumos, bet galūnės ir toliau šals. Todėl reikia ieškoti vidinių šalimo priežasčių. Kokios jos būna?

Kraujagyslių spazmai

Žmonių, kuriuos kamuoja vege-tacinė disfunkcija, kraujagyslių dar-bas periodiškai sutrinka: kapiliarai ir venos susitraukinėja netinkamai, todėl sutrinka natūrali kraujota-ka, atsiranda spazmų. Audiniai ir organai blogai aprūpinami krauju ir deguonimi. Kraujas nepasiekia galūnių, todėl rankos, kojos ir nosis šąla. Sergant vegetacine disfunkci-ja reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą, kad skirtų krauja-gysles plečiančių vaistų.

Geležies trūkumas

Jei geležies per dieną suvartoja-te mažiau nei norma, šalsite visada. Norėdami panaikinti geležies trū-kumą, įtraukite į valgiaraštį grikių košės, obuolių, džiovintų abrikosų, granatų ir kitų geležies turtingų produktų. Vartokite vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksus su didesne geležies doze.

Avitaminozė

Jums gali trūkti riebaluose tirpstančio vitamino A ir vitamino

E. Jų galima nusipirkti vaistinėje. Jei vitamino E neradote, kasdien išgerkite 1 arbatinį šaukštelį au-galinio aliejaus (saulėgrąžų arba alyvuogių). Jis gerina kraujotaką.

Skydliaukė

Jei ji išskiria nepakankamai hor-monų, kūno temperatūra gerokai sumažėja. Apie skydliaukės proble-mas jums papasakos gydytojas en-dokrinologas.

Vis tiek šąlate?

Jei viską patikrinote, išsiaiški-note, kad esate sveiki, bet toliau šąlate, nieko nepadarysi, toks yra jūsų organizmo ypatumas. Išgy-dyti to neįmanoma, bet sušilti padėsime:

✱ Kad rankos ir kojos būtų šiltos ir sausos, dažniau valgy-kite bulvių. Jose yra daug kalio, kuris gerina periferinių krauja-gyslių kraujotaką. Valgį gardinkite prieskoniais - cinamonu, imbieru, pipirais. Jie net mažomis dozėmis plečia kraujagysles, taip padėdami atsikratyti kraujagyslių spazmų.

✱ Dažniau sportuokite, ypač tinka jėgos treniruotės. Kuo di-desnė raumenų masė, tuo dau-giau organizmas gamins šilumos energijos. Pavyzdžiui, vyrai turi 40 proc. raumenų audinio ir 15 riebalinio, todėl jie šąla mažiau už moteris. Reguliuokite savo svorį. Trūkstant svorio šąlama labiau. Ryte grūdinkitės: pakaitomis pa-leiskite tai vėsų, tai šiltą arba karštą vandenį ir apsipilkite nuo galvos iki kojų.

✱ Jokios sintetikos! Stenkitės vilkėti natūralių audinių drabužius. Beje, keli drabužių iš plonų audi-nių sluoksniai sulaiko šilumą daug geriau negu vienas storas megz-tinis. Atėjus šalčiams nevilkėkite aptemptų drabužių, jie apsunkins kraujotaką ir šilumos reguliaci-ją. Esant minusinei temperatūrai netinka ir auliniai su smailomis nosimis.

✱ Šiluma žmogaus organiz-me juda iš viršaus žemyn, todėl vaikščiodami be kepurės ir šaliko netenkate iki 50 proc. sukaup-tos energijos. Be to, šiluma kūną palieka per drabužių rankoves ir apykaklę. Todėl nešiokite kepures, šalikus ir pirštines.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Kai niekas nešildo

EPA­

Elto

s nuo

tr.

12 cmyk

13

cmyk

Plekšnių meškeriojimo dugninėmis sėkmė ypač priklauso nuo to, kokį pasirinksite montažą, susidedantį iš pasaitėlio, svarelio ir pavadėlių su kabliukais, specialiomis jungtimis pritvirtintų prie pasaitėlio. Montažas montažui nelygu, o jų įvairovė - neatsitiktinė, nes kiekvienas montažas pritaikytas konkrečioms sąlygoms - vienoks, kai jūra banguoja, kitoks, kai visiškas štilis.

viktoras aRMaLiS

nuo karoliukų iki sukučių

Na, o kaip pasirinkti montažus? Jų galima įsigyti, tačiau ne vie-nas meškeriojimo jūroje mėgėjas juos daro pats, o tam reikalui tu-ri įvairaus skersmens valų, spal-votų karoliukų, sukučių, jungčių, silikoninių vamzdelių ir stopmaz-gių, pentinų, specialių kabių ka-bliukams prisegti prie pagrindinio valo... Koks turi būti minimalus montažų jūrinei žūklei nuo kranto montažų krepšelis? Pats populia-riausias ir tinkamiausias variantas - montažai su pentinais, kurių kons-trukcija užtikrina, kad užmetant masalus pavadėliai neapsivynios aplink pagrindinį valą ir nesusika-bins tarpusavyje. Apniukusiam orui ypač tinkamas „Balzer“ montažas su švytinčiais pentinais, kuriuos plekšnės pastebi iš toli ir būtinai atplaukia patikrinti, ar neaptiks ko nors apetitiško. Kai reikia ypač toli užmesti masalus, naudojami speci-alūs montažai, su kabėmis, kurio-mis kabliukai, užmetant masalus, prisegami prie pagrindinio valo. Visus montažus reikėtų rinktis de-koruotus spalvotais ar švytinčiais karoliukais. Plekšnes lygiai taip pat kaip varninių šeimos paukš-čius vilioja viskas, kas spalvota ar ryškiai blizga. Tad puošmenos jas privilioja prie masalų labai veiks-mingai. Tiems atvejams, kai jūra stiprėliau banguoja ir palei dugną tvyro bangavimo pakelto nuo dugno smėlio debesėlis, reikėtų turėti specialų montažą, kuris dekoruotas spalvotais karoliukais. Kai masalai užmesti, karoliukai kaip plūdės

pakelia juos nuo dugno kiek leidžia pavadėlio ilgis, o paki-busius masalus plekšnės taip pat pastebi kur kas greičiau nei gulinčius ant dugno, kur juos sunkoka pamatyti pro smėlio dalelių šydą.

Gramzdo kalibras

Klasikinis svarelis meš-keriojimui jūroje - rutulio formos. Į jį įlietas sukutis, kad traukiant į krantą mon-tažą kuo mažiau susisuktų valas. Pats tinkamiausias tokių svarelių svoris - 85-100 g, tačiau gali pri-reikti ir masyvesnio. Rutulio for-mos svarelis skirtas toli užmesti masalą, tačiau jis naudojamas tykiu oru, kai bangavimas nedidelis, nes priedugnėje atsirandančios srovės labai smagiai ridena tokios formos gramzdus smėlėtu dugnu. Kitas klasikinis svarelis - kriaušės for-mos. Tai irgi svarelis, skirtas toli užmesti masalą, o tinkamiausia tokių svarelių masė - 100-120 g. Jis taip pat pasiduoda priedugnės srovių poveikiui ir naudojamas ta-da, kai bangavimas nežymus. Bet štilis jūroje būna daug rečiau nei bangavimas, todėl reikalingi tokie svareliai, kurių konstrukcija užti-krina jiems ypatingas savybes, o tiksliau gebėjimą įsitvirtinti ant grunto. Tokie svareliai praminti „krabais“ ir yra torpedos formos. Į storgalį įlieti keturi minkštos vielos „ūsai“. Prieš užmetant masalus to-kio svarelio „ūsai“ atlenkiami taip, kad „žiūrėtų“ į viršų. Kai svarelis atsigula ant dugno, „ūsai“ įsminga į smėlį ir svarelio negali pajudinti bangavimas. Pastaruoju metu po-puliaresnė svarelių modifikacija su atsilenkiančiais „ūsais“, bet jie ne

įlieti į gramzdus, o įverti į kiaurymes svarelių korpu-suose ir atlenkti į viršų įsisprau-džia į griovelius svarelių šonuose, todėl po pakirtimo tokie paslankūs „ūsai“ tiesiog pasisuka 180 laipsnių kampu ir atsipalaiduoja nuo grunto. Šie svareliai - toliašaudžiai, mat į jų galinę dalį įlieta ne vielinė kilpelė, o stangraus metalo ašis su kilpele gale, skirta prisegti svarelį prie montažo. Tokia konstrukcija užti-krina geresnę aerodinamiką.

Valo atsarga

Masalo jūrine dugnine neužme-site be ritės, kurioje telpa reikia-ma valo atsarga - ne mažiau kaip pusantro šimto, o dar geriau visus du šimtus 0,16-0,18 mm pinto arba 0,35 m skersmens vienagyslio valo. Pageidautina, kad ritės būgnelis bū-tų platus, tada spėriau vyniojamas valas, o tai - vienas svarbiausių reikalavimų ritėms, kuriomis jū-roje meškeriojama nuo kranto, nes masalai užmetami toli, o ištraukti laimikį ar montažą su kabliukais, kad galėtum pakeisti masalus, rei-kia greitai. Antras reikalavimas „surf“ tipo dugninės ritei anaiptol ne guolių skaičius, o patikima valo klojimo lankelio fiksacija. Tai užti-krina rotoriaus „ragelyje“ įtaisyto fiksacijos mechanizmo spyruoklės kokybė. Ją nesunku patikrinti. Jei lankelis, sukant ritės rankenėlę, užsivožia gana sunkiai, vadinasi, spyruoklė ir lankelis neatsivoš, kai valo vediklis, traukiant stam-bų laimikį, patirs dideles apkrovas. Trečias pageidavimas liečia „surf“ dugninės ritės rankenėlės kons-trukciją. Rankenėlė turi būti gana ilga, kad, ją sukant, būtų sukuria-mas stipresnis jėgos momentas, o rankenėlės antgalis turi būti toks, kad jį galima būtų suimti visu del-nu, ne tik pirštais.

Ryškus valas

Kiekvie-nas meške-riotojas vos ne pasąmo -nės lygiu yra įsikalęs į gal-vą nuostatą, jog valas turi būti minimaliai ma-tomas vandeny-je, kad žuvys jo

nepastebėtų. Ne-jučia ši meškerio-

jimo kontinentiniuose vandens tel-kiniuose nuostata taikoma ir meš-keriojimui jūroje. Tačiau jūroje sė-kmingai galima naudoti ryškų valą, nes tada patogiau stebėti dugninių viršūnėles. Plekšnės kibimas ne visada būna taip aiškiai išreikštas -

kartais jį galima nuspėti tik iš valo elgsenos (drebėjimo, atsipalaidavi-mo), tad į valą meškeriotojui taip pat reikia nuolat įsižiūrėti, o skai-drus valas susilieja su jūros fonu. Tenka gerokai įtempti regėjimą. Ar tai būtina? Jūrinėje žūklėje veikia visai kiti faktoriai - plekšnės nesi-baido ryškios spalvos. Tad galima rinktis ryškius - rėksmingai žalius, raudonus, oranžinius ar geltonus. Be to, ryškiai geltona tokio valo, kaip „Elite Braid“, puikiai įžiūrima jūros fone ir vandenyje. Koks valas geresnis - pintas ar vienagyslis? Jūroje meškeriojama įvairiose vie-tose - nuo molų, tiltų, prieplaukų. Jų aplinkoje - nemažai akmenų, bangolaužių ir kitokių kliuvinių, nusėtų aštriomis briaunomis. Čia pintas valas nerekomenduojamas, nes pernelyg dažnai prarasite ir montažus su masalais, ir laimikius, o štai smėlėtoje pakrantėje pintas valas - gera versija. Kita vertus, meškeriojant nuo molų ir prie-plaukų nereikia labai toli užmesti masalą, o štai meškeriojant pliaže tenka masalą skraidinti visą šimtą metrų. Pintas valas, o tiksliau jo kombinacija su storo vienagyslio valo atkarpa, vadinama pasaitėliu, atliekančiu „torpedos“ (papildomo svarelio) vaidmenį, užtikrina mak-simalų masalo užmetimą.

laimikiaij/b žūklė

ŽūkLės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

spaLio 6 d.7.00-10.00, 16.30-18.00 val.

spaLio 12 d.8.00-11.00, 15.30-16.30 val.

Plekšnių sezonas (2)

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n Plekšnes vilioja spalvoti objektai, todėl virš kabliukų su masalais užveriami ryškūs karoliukai

Vyniok ant ūsokoMbinuotas VaLas

Kad galima būtų toliau užmesti masalą, prie palyginti plono - 0,14-0,18 mm skersmens - pinto valo, ku-rio atsarga valo būgnelyje turi siekti 200 m, vadinamuoju „Albright“ maz-gu rišama 10-15 m ilgio vienagyslio 0,35-0,70 mm skersmens valo at-karpa. Prie jos segamas montažas su svareliu. Kai užmetate masalą, pagreitį įgauna ne tik svarelis, bet ir sunkus vienagyslis valas, kurio iner-cija tempia paskui save ploną pintą valą. Tokia valų kombinacija pade-da masalus jūrine dugnine užmesti nuo 20 iki 25 proc. toliau.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 P.Ofstadas - V.Ulmanas, 1963 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.2 D.Meisonas - L.Bolas, 2013 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.3 Y.F.Čžou - N.Karas, 2013 m. Baltųjų ėjimas.

PRAėJUSIOS SAVAItėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Rd5 cd5 2.Vf5 ed4 3.Vf6 1:0.2 padėtis1...Bg3 2.Kg3 Vg1 3.Kf3 (3.Bg2 Ve3 4.Kh2 Bh4x) 3...Rb6 0:1 (4.Bg2 Be3x).3 padėtis 1.Bd8 1:0 (1...Vd8 2.Ve6 Kf8 3.Vf7x; 1...Rd8 2.Vh8 Kh8 3.Bf8x).

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJUSIOS SAVAItėSatsakyMai

Vertikaliai: kempiniukas. karamelinės. erata. Žiba. egida. kataras. Žana. Doras. Nt. keta. Nedas. Gi. ra. Mulas. Gal. kolis. Savi. Sabulis. Derinimas. Ba. labas. Dedamas. kai. Vyras. Miražas. alas. atas. Jonynas. Britas. alus. Pakabas. Baigėsi. as. Praviros. Šalmas. Odinas. tarnas. ko. kamanos. Paltas. Min. Fon. kalės. Sparnas. Gira. Se. Osa. intarpas. Meras.

HOrizONtaliai: ežeras. Valandos. regata. alytus. Ne. Marina. Baras. Mada. kubas. ako. Beta. Molas. romas. la. Nulis. Padala. Delis. Javinė. kodas. Mokinosi. Vėdaras. Dinaras. tas. Derybos. St. „Žas“. Sedanas. Pa. ir. Garažas. Par. Bangavimas. tarp. Plastilinas. Šalna. is. Bartas. Balnas. Patarimas. ligas. Ge. katės. Mir. Basas. kira. reikalai. Sifonas.

PaŽyMėtuOSe laNGeliuOSe: Dalgiakotis.

irūnos ir Mariaus albumo „auksinis duetas“ CD laimėjo:• Dargytė Gražina

(Švenčionėliai)• Sasnauskienė Sigutė

(Alytus)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki spalio 9 d. 17 val.

PRAėJUSIOS SAVAItėS prizo LaiMėtojaiKryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu

iki spalio 9 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.1390SMS

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

SpręSkitE kryžiažoDį ir laiMėkitE:

Šeši skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų po 2 kvietimus į k.Smorigino monošou „purvas“ (kaune - spalio 12 d., Panevėžyje - spalio 18 d.)

• Laimėju­siems kvietimus į šou Kaune bus pra­nešta telefonu as­meniškai spalio 10 d., o laimėtojų pa­vardės į šou Panevė­žyje bus skelbiamos kitą šeštadienį Juliu­

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauk sudoku

(SPALIO 7-13 D.)Horoskopas

avinams tikriausiai reikės grąžinti seną skolą. Nors šios išlaidos

gerokai apsunkins jūsų padėtį, geriau kaip tik dabar išspręsti visus finansinius klausimus, kad nereikėtų prie jų grįžti ateityje.

jaUČiŲ laukia lai-kotarpis, kei bendra-vimas ir kontaktai

bus labai naudingi. Atsiras gali-mybė sudaryti pelningą sutartį. Jei norite atitrūkti nuo reikalų, galite, pavyzdžiui, perstatyti namuose baldus - nuotaika pa-gerės.

dvYniams ne-duoda ramybės ben-dradarbių laurai. Nu-

stokite pavydėti, verčiau ati-džiau pažvelkite į save. Jūs turi-te tų pačių savybių, kaip ir kole-gos. Ateinanti savaitė - tinka-miausias metas jas pademons-truoti. Vyresnybė susidomės jū-sų pasiūlymais.

vėžiai galės akty-viai pasireikšti profe-sinės veiklos srityje.

Bet būkite atsargūs, jei atsipalai-duosite, sėkmė gali nusisukti. Ruoškitės priimti rimtus spren-dimus, kad išvengtumėte konf-likto su giminėmis. Atminkite, kad bloga taika geriau už bet kokį karą.

liūTai galės imtis naujų darbų ir už-megzti naudingų pa-

žinčių. Jūsų profesionalumas ir rimtas požiūris į darbą jums pa-dės pagerinti materialinę padė-tį. Savaitės pabaigoje įsigysite brangių pirkinių. Poilsio dieno-mis tvarkykite buitinius reikalus.

mErgElės turės progą smarkiai page-rinti savo materialinę

padėtį papildomu uždarbiu. Galbūt pavyks įgyvendinti se-nus planus. Jūsų gyvenime atsi-ras įtakingų žmonių, kurie pa-dės visur kur. Būkite pakantesni namiškiams, atleiskite jiems už jų silpnybes, nekonfliktuokite.

svarsTYklės pradės realizuoti savo planus profesinės veik-

los srityje. Panaudokite savo or-ganizacinius sugebėjimus ir mo-kėjimą racionaliai paskirstyti lai-ką. Tai teigiamai atsilieps darbo rezultatams. Jei norite palypėti karjeros laiptais, pamėginkite už-megzti naudingų pažinčių.

skorpionai turėtų išnaudoti gali-mybę realizuoti savo

kūrybinį potencialą. Naudos duos susitikimai, keitimasis pa-tirtimi ir konsultacijos. Bet ne-pamirškite ir savo namų, dau-giau laiko praleiskite su šeima.

šauliai darbe pateks į vyresnybės akiratį. Ji deramai

įvertins jūsų darbštumą. Net jei artimiausią savaitę šeimoje ne-numatoma švenčių ir ypatingų progų, būtų neblogai palepinti artimuosius kukliomis dovanė-lėmis.

ožiaragiai neturėtų užsibrėžti globalių tikslų, susi-

jusių su darbu ir karjera - atei-nanti savaitė tam ne pats tin-kamiausias metas. Svarbiausi bus asmeniniai santykiai. Gal-būt susitiksite su senais bičiu-liais, o gal jūsų laukia meilės nuotykiai.

vandEniai gali pasiekti teigiamų re-zultatų, tvarkydami

profesinius ir finansinius reika-lus. Jūsų aktyvumas bus dera-mai įvertintas. Asmeniniame gy-venime prasideda ilgai lauktas stabilių santykių laikotarpis.

žUvYs neturėtų iškart griebtis visų darbų - mat galite nė

vieno iš jų neužbaigti. Darbe pasirinkite tuos klausimus, kurių negalima atidėlioti. Namuose ateinančiomis dienomis neturė-site jokių rūpesčių, šeima jums suteiks jėgų žengti į priekį.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas ­ žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas ­ likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

SvarStyklėS

n KompozitoriusFeliksas BAJORAS(1934 m. spalio 7 d.)

n DailėtyrininkėGražina DRĖMAITĖ(1936 m. spalio 8 d.)

n SolistėIeva PRUDNIKOVAITĖ-PITRĖNĖ(1983 m. spalio 9 d.)

pagaLbinės SKAIčIų SUMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUSIOS SAVAItėS atsakyMai

5 2 37 9

2 5 7 6 14 3

1 2 3 91 2 76 5 8 7 2

5 8

5 8 2 3 67 4

3 9 2 4 16 5 4 8

4 5 9 7 33 4 7 5 1

7 6 31 8 7 9 3 6

4 1 6 8 5

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUSIOS SAVAItėS atsakyMai

7 9 3 2 1 5 6 4 88 1 5 7 6 4 2 9 36 4 2 8 9 3 5 7 14 8 9 5 7 6 3 1 23 5 7 4 2 1 9 8 62 6 1 3 8 9 4 5 79 2 6 1 5 7 8 3 41 3 8 9 4 2 7 6 55 7 4 6 3 8 1 2 9

7 1 4 3 2 5 6 9 82 9 8 4 1 6 3 7 56 3 5 8 7 9 4 2 13 2 7 5 4 1 8 6 98 4 6 2 9 3 1 5 79 5 1 6 8 7 2 4 34 6 9 1 5 8 7 3 25 8 2 7 3 4 9 1 61 7 3 9 6 2 5 8 4

PRAėJUSIOS SAVAItėS atsakyMai

12 f o N T A N A S

16

cmykcmyk16

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Lietuviškas lamzdelis nenusileidžia didžiaridu

Kas tas didžiaridu? Tikrai ne kiekvienas žino, kad tai toks ilgas Australijos aborigenų muzikos ins-trumentas, pagamintas iš bambuko kamieno. Štai jis, dar nagasvara iš Indijos, iš moliūgo padirbtas guiro (Venesuela), gražus kaip koks mar-gaspalvis vabalas užlys ir dar kiti egzotiški, atsivežti iš įvairių šalių instrumentai, anot jo, nė kiek nenu-sileidžia lietuviškiems lamzdeliams, birbynėms, kanklėms, žvangučiams, dūdmaišiui ir kitiems. O ką kalbėti apie tarškynę, kurią kadaise nau-dodavo piemenys, o dabar pamėgo Lietuvos krepšinio aistruoliai. Visa tai yra sukaupęs „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, kurioje pats kadaise mo-kėsi, ir dar Juozo Grušo vidurinėje dirbantis muzikantas ir pedagogas. Vyras įsteigė žygeivių ir folkloro klu-bą bei ansamblį „Gilė“, kuris jau yra įrašęs keturias kompaktines plokš-teles. Beje, jo vadovaujamas vaikų ansamblis 2003 metais yra pelnęs „Aukso paukštės“ prizą.

Reikia tik noro ir smalsumo

Iš kur etnokultūros entuziastas paveldėjo potraukį liaudies muzikai, nors yra gimęs ir augęs Kaune? „Šeimoje nebuvo nė vieno muzikan-to. Močiutė pasakojo, kad jos tėvas, mano prosenelis, grojo bandonija. Gal iš čia ir yra tie genai, - svarsto vyras. - Muzika susidomėjau tik 9-oje klasėje susipažinęs su Dobilu Juška, mano fizikos mokytoju, fol-kloro ansamblio vadovu. Susidrau-gavome ir šiuo metu kartu vado-vaujame folkloro ansambliui „Gilė“.

Pirmas instrumentas, kuriuo Artūras pradėjo groti, buvo gitara. „Brązginti pradėjau žygiuose, vėliau pasidariau kankles, o paskui įnikau

gaminti kitus instrumentus. Dauge-liu instrumentų išmokau groti pats, tiesiog pasižiūrėjęs į kitus. Jei mano mokyklos laikais būtų buvę tokių iš-radimų kaip „Youtube“, manau, dabar man būtų pavaldūs dar daugiau ins-trumentų“, - sako Artūras, energin-gas ir linksmo būdo žmogus. Tad visai nenuostabu, kad jis dar groja ir kape-loje šmaikščiu pavadinimu „Lipk ant sienų“. Be to, A.Sinkevičius Kaune įkūrė ir etninės veiklos klubą, kuris organizuoja ir tarptautinį šiuolaikinio

folkloro festivalį „Suklegos“. „Gam-toje smagiau muzikuoti, nes atviroje erdvėje muzika skamba kitaip“, - aiš-kina muzikantas.

Šeimos kapela ir skambanti kolekcija

Kuris muzikos instrumentas (ar keli) įvairiapusio talento vyrui labiausiai patinka? „Mėgstamiausio instrumento neturiu, dažniausiai muzikuoju smuiku, dūdmaišiu, di-

džiaridu, gitara, - sako entuziastas. - Man pasisekė, kad ir mano visa šeima muzikali. Žmona Rimgailė ir dainininkė, puikiai dainuojanti sutartines, ir skambina kanklėmis. Ji „Romuvos“ klubo įkūrėjų Trin-kūnų dukra. Vaikai kol kas maži, bet muzikuoti jau mums padeda“.

Artūras yra ir didelis kelionių mėgėjas, dalyvavęs ir egzotiškų šalių muzikos festivaliuose. „Bet kokia kelionė žmogų praturtina. Pa-matai šalį, susipažįsti su žmonėmis, jų kultūra, užmezgi kontaktus, o tai praverčia organizuojant tarptautinį šiuolaikinio folkloro festivalį“, - įsi-tikinęs pašnekovas. Jeigu pasiseka, vyras iš aplankytos šalies stengiasi parsivežti kokį nors tautišką ins-trumentą.

Apie muzikos instrumentų ko-lekciją Artūras kalba kuklindamasis: „Aš tai kolekcija nepavadinčiau, tie-siog per daugelį metų tų instrumen-tų nemažai prisikaupė. Niekada tiks-

liai neskaičiavau, bet kai vaikams demonstruoju instrumentus, jie suskaičiuoja daugiau kaip 30. Dau-giausia turbūt liaudies instrumen-tų: kanklės, dūdmaišis, dambreliai, skudučiai, ragai, būgneliai, smuikas. Iš kitų šalių įdomiausi didžiaridu (australų), nagasvara, bambuko flei-ta (indų), fleitos arba vistlai (airių), guiro (Pietų Amerika)“.

Toji kolekcija gyva, instrumen-tai naudojami... Artūras groja visais, kai kuriais groja ansamblio nariai. „Jaunimas, vaikai domisi tais ins-trumentais, tik mažai tam skiriame dėmesio. Svarbu tinkamai pateikti muziką, instrumentą, tada vaikai susidomės, - tvirtina pašnekovas. - Kartais parodau, kaip iš kanalizaci-jos vamzdžio pasigaminti didžiari-du, - tada jaunimą ištinka lengvas šokas, nes nustemba, kaip lengva tai padaryti. Reikėtų nevengti se-naisiais instrumentais atlikti šiuo-laikinę muziką“.

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

Artūrui Sinkevičiui patinka ir birbynė, ir didžiariduKaunietis etninės kultūros mokytojas, „Gilės“ ir dar kelių folkloro ansamblių vadovas Artūras Sinkevičius dar ir nagingas muzikos instrumentų meistras, ir tėtis, kartu su žmona Rimgaile auginantis du mažamečius vaikelius. Smagu vaikams su tokiu mokytoju, kuris moka groti daugybe įprastų ir neįprastų egzotiškų muzikos instrumentų, o pats vyras tikina, kad darbas ir poilsis jam vienodai mieli.

pomėgiaij/b laisvalaikis

n aistruolių tarškynės

n Didžiaridu n Būgnas n Guiro iš moliūgo

n užlys (australija) n airiškos fleitos

n Labanoro dūdmaišis n kanklės