eimin.lrv.lteimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Planavimo... · Web viewPažymėtina, kad šio rodiklio reikšmė pasižymi dideliu svyravimu, tačiau elektroninės sveikatos

KOORDINUOJAMŲ PLĖTROS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

LIETUVOS INOVACIJŲ PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą.

Programos įgyvendinimo rezultatai

Tikslų ir uždavinių, vertinimo kriterijų

pavadinimai, matavimo vienetai

Būklė (metai)

Siekis 2020 m.

Atsakinga institucija

(duomenų šaltinis)

2018 m. faktas, komentaras

Strateginio tikslo – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą – vertinimo kriterijus:Suminis inovacijų indeksas

0,28(2012)

0,54 Ūkio ministerija (Inovacijų sąjungos

švieslentė)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,36

1 tikslo – plėtojant naujas žinias ir jų taikymą, ugdyti inovatyvią visuomenę – vertinimo kriterijai: 1. 30–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (procentais)

48,7 (2012)

Ne mažiau kaip 40

Švietimo ir mokslo ministerija(Eurostat)

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 58

2. Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais)

9(2010)

13,6 Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija(Inovacijų sąjungos

švieslentė)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 9,7

3. Darbuotojų dalis pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje (procentais)

2,9(2011)

3,2 Ūkio ministerija (Lietuvos statistikos

departamentas)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 3,2

1 tikslo 1 uždavinio – plėtoti aukšto lygio žinias, mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros veiklą – vertinimo kriterijai:1. Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), palyginti su BVP (procentais)

0,66(2012)

1,0 Švietimo ir mokslo ministerija (Lietuvos statistikos

departamentas)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,57

2. MTEP lygis (vieta) 39 (2013)

25 Švietimo ir mokslo ministerija

(Pasaulio inovacijų indeksas)

43(Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2018 m. leidinys „The Global Innovation Index“)

2

1 tikslo 2 uždavinio – švietimo ir aukštojo mokslo sistemoje ugdyti kūrybiškumą, verslumą, inovatyvumą ir rinkos poreikius atitinkančius praktinius įgūdžius ir kvalifikaciją – vertinimo kriterijai:1. Studentų, studijuojančių fizinius ir inžinerinius mokslus, dalis, palyginti su visais studijuojančiais asmenimis (procentais)

22,1 (2010)

27 Švietimo ir mokslo ministerija (Eurostat)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. pabaigoje. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 27,3

2. Ugdymo įstaigų, kuriose įdiegtos kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programos, dalis (procentais)

30 90 Švietimo ir mokslo ministerija

N. d. Rodiklis neskaičiuojamas. Skaičiuojant šį rodiklį, buvo renkama informacija apie mokyklas, įgyvendinančias projektus „Kam to reikia?“ ir „Kūrybinė partnerystė“. Nuo 2015 m. tokių projektų nebėra, todėl nėra priemonių šiam rodikliui pamatuoti

3. Privačių išlaidų švietimui dalis, palyginti su BVP (procentais)

0,69 0,9 Švietimo ir mokslo ministerija (Eurostat)

N. d.2017 m. duomenys bus paskelbti 2020 m.2014 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,6 (2012 m. keitėsi rodiklio apskaičiavimo metodika)

1 tikslo 3 uždavinio – skatinti inovatyvaus verslo kūrimą, sudarant palankias sąlygas ir suteikiant žinių apie inovatyvaus verslo pradžią – kriterijus:1. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų

65(2010)

80 Ūkio ministerija 109

2 tikslo – didinti verslo inovacinį potencialą – kriterijai:1. Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis, palyginti su visa apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine verte (procentais)

23,1(2011)

27 Ūkio ministerija(Lietuvos statistikos

departamentas)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 22,75Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurta pridėtinė vertė nominalia apimtimi augo, tačiau vidutiniškai žemų ir žemų technologijų gamybos sektorius augo sparčiau, todėl pridėtinės vertės struktūroje pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos dalis sumažėjo

2. Inovacijas diegiančių MVĮ

15,67 2. Inovacijas diegiančių MVĮ

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti

3

dalis iš visų MVĮ (procentais)

dalis iš visų MVĮ (procentais)

2020 m.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 30,38

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti investicijas į didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas – vertinimo kriterijai:1. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP (procentais)

0,24 (2012)


departamentas)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,32

2. Bendros įmonių apyvartos dalis, kurią sudaro įmonių inovacijų, nesusijusių su MTEP, išlaidos (procentais)

1,27(2010)


švieslentė)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2020 m.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 2

2 tikslo 2 uždavinio – skatinti naujų produktų pateikimą rinkai – kriterijai:1. MVĮ, diegiančių naujus produktus ar procesus, dalis iš visų MVĮ (procentais)

21,39 (2010)

40 Ūkio ministerija (Inovacijų sąjungos

švieslentė)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2020 m.2014 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 33,69

2. Naujų rinkoje ir įmonėje produktų pardavimų dalis bendroje įmonių apyvartoje (procentais)

6,64 (2010)


švieslentė)


3. Patentinių paraiškų pagal Patentinės kooperacijos sutartį (PCT) skaičius vienam mlrd. BVP, išreikšto perkamosios galios standartais

0,31 (2010)


švieslentė)


2 tikslo 3 uždavinio – skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir plėtoti didelį poveikį turinčias inovacijas – vertinimo kriterijai:1. BVP dalis, kurią sudaro pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus pridėtinė vertė (procentais)

0,2 (2011)


departamentas)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,5

2. Bendros pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus pridėtinė vertė (procentais)

2,5 (2012)

3,0 Susisiekimo ministerija(Lietuvos statistikos

departamentas)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. lapkričio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 3

3. Lietuvos ekologinių inovacijų indikatorius (vieta ES)

27 (2012)

20 Ūkio ministerija(Ekologinių

inovacijų švieslentė)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. (paskelbimo data nėra nustatyta, kiekvienais metais skelbiama skirtingu metu).

4

2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė –18

4. Įmonių, diegiančių netechnologines inovacijas, dalis, palyginti su visomis įmonėmis (procentais)

26,3 (2012)


švieslentė)


3 tikslo – skatinti vertės tinklų kūrimą, plėtrą ir jų tarptautiškumą – vertinimo kriterijai:1. Universitetų ir verslo bendradarbiavimas (vieta)

28 (2013)

19 Ūkio ministerija (Pasaulio

konkurencingumoindeksas)

36Pasaulio ekonomikos forumo (angl. Word Economic Forum) Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje 2018–2019 m. („Global Competitiveness Report 2018–2019“) pagal universitetų ir verslo bendradarbiavimo indeksą Lietuva 2018 m., palyginti su 2017 m., pakilo 1 poziciją

2. Inovatyvių MVĮ, vykdančių bendradarbiavimo veiklą su kitomis įmonėmis ar institucijomis, dalis, palyginti su visomis MVĮ (procentais)

8,76 (2010)


švieslentė)


3 tikslo 1 uždavinio – skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, žinių ir technologijų perdavimą – vertinimo kriterijai:1. Technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su valstybinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis (procentais)

9,3 (2010)

15 Ūkio ministerija (Lietuvos statistikos

departamentas)

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2020 m. 2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 8,8

2. Technologines inovacijas diegusių įmonių bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis (procentais)

14,9 (2010)

20 Ūkio ministerija (Lietuvos statistikos

departamentas)


3 tikslo 2 uždavinio – skatinti klasterių plėtrą ir integraciją į tarptautinius vertės kūrimo tinklus – vertinimo kriterijus: 1. Klasterių išsivystymo lygis (vieta)

102 (2013)

70 Ūkio ministerija (Pasaulio inovacijų

indeksas)

85Pagal Pasaulio inovacijų indeksą (angl. Global Innovation Index 2018) Lietuva 2018 m., palyginti su 2017 m., pakilo per 3 pozicijas (2018 m. – 88 vieta)

4 tikslo – didinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje – vertinimo kriterijus: 1. Inovacijų 105 70 Ūkio ministerija 58

5

efektyvumo vertinimas (vieta)

(2013) (Pasaulio inovacijų indeksas)

Pagal Pasaulio inovacijų indeksą (angl. Global Innovation Index 2018) Lietuva 2018 m. ženkliai pagerino savo poziciją (2017 m. – 84 vieta). Pagerėjo inovacijų efektyvumo vertinimas pagal Pasaulio inovacijų indekso skalę, nes pagerėjo dalis rodiklių, susijusių su inovacinės veiklos rezultatais, pvz., IT paslaugų eksportas, klasterių išsivystymo lygis, pajamos iš intelektinės nuosavybės ir kt.

4 tikslo 1 uždavinio – kurti inovacijas skatinančią reguliacinę aplinką ir tobulinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinę sandarą – vertinimo kriterijus: 1. Verslo subjektų, teigiamai vertinančių MTEP ir inovacijų skatinimo institucijų teikiamas paslaugas, dalis (procentais)

– 80 Mokslo, inovacijų ir technologijų

agentūra

76(2017 m. UAB „Kantar TNS“ atliktos apklausos duomenimis)

4 tikslo 2 uždavinio – kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, padedančias spręsti socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos iššūkius – vertinimo kriterijus: 1. Inovatyvių viešųjų pirkimų dalis, palyginti su visais pirkimais (procentais)

1,17 (2012)

5 Ūkio ministerija (Viešųjų pirkimų

tarnyba)

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. gegužės mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,02Teisinė inovatyviųjų viešųjų pirkimų bazė nėra visiškai išbaigta, trūksta gerosios praktikos(pvz., perkančiosios organizacijos nėra skatinamos atlikti inovatyviuosius viešuosius pirkimus ir (arba) joms nėra taikomos sankcijos už tokių pirkimų neatlikimą, nėra sukurtas mechanizmas, kuris padėtų perkančiosioms organizacijoms sumažinti riziką suklysti atliekant inovatyviuosius viešuosius pirkimus ir t. t.). Šie veiksniai turėjo įtakos vertinimo rodiklio reikšmei.

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

LIETUVOS EKSPORTO PLĖTROS 2014–2020 METŲ GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Lietuvos eksporto plėtros strateginis tikslas – diversifikavus eksporto rinkas, padidinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač daug dėmesio skirti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui.

Įgyvendinimo rezultatai

Pirmąjį 2018 m. pusmetį kainų poveikis eksporto augimui buvo minimalus ir augimą daugiausia lėmė spartesnis eksporto augimas. Antrą pusmetį kainų įtaka eksporto augimui sustiprėjo ir paskutinį metų ketvirtį kainų indėlis į augimą jau buvo pastebimai didesnis nei eksporto mastas.

6

2018 m., kaip ir ankstesniais metais, pagrindine lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto rinka išliko ES (72,5 proc. viso prekių eksporto). Prie lietuviškos kilmės prekių (išskyrus energetinius produktus) eksporto augimo 8,2 proc. daugiausia prisidėjo chemijos pramonė (apie 3 proc. punktus), inžinerinė pramonė (2,1 proc. punkto), tabako gaminių (1,9 proc. punkto) ir baldų (1,1 proc. punkto) sektoriai.

Prekių reeksportas 2018 m. išaugo 3,5 proc. Didžiausia Lietuvos bendro prekių eksporto rinka išliko ir Rusija. Lėtesnį eksporto augimą į Rusiją lėmė lėčiau augusi šios šalies ekonomika ir neigiami rublio kurso svyravimai euro atžvilgiu.

Vertinimo kriterijų pavadinimai Siekis 2018 m.


Bendro prekių ir paslaugų eksporto padidėjimas, (vidutiniškai po 7 proc. kasmet, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

7 N. d. 2018 m. duomenys bus pateikti 2019 m. kovo mėn. pabaigoje.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 18,6 proc. (patikslinti Lietuvos statistikos departamento duomenys)2017 m., palyginti su 2016 m., bendras prekių ir paslaugų eksportas išaugo 18,6 proc., nuo 28 789,1 mln. eurų iki 34 133,8 mln. eurų

Kasmetinis prekių ir paslaugų eksporto į trečiąsias valstybes padidėjimas (po 10 proc., skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

10 N. d. 2018 m. duomenys bus pateikti 2019 m. kovo mėn. pabaigoje.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 22,5 proc. (patikslinti Lietuvos statistikos departamento duomenys)2017 m., palyginti su 2016 m., prekių ir paslaugų eksportas į trečiąsias šalis išaugo 22,5 proc., nuo 11 141,2 mln. eurų iki 13 651,8 mln. eurų

Kasmetinis galutinio vartojimo produkcijos ir investicinių prekių eksporto padidėjimas (po 10 proc., skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų lygio)

10 3,8 proc. (išankstiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys).2018 m., palyginti su 2017 m., galutinio vartojimo ir investicinių prekių eksportas išaugo 3,8 proc., nuo 11 369,4 mln. eurų iki 11 800,6 mln. eurų.2018 m. prekių eksporto augimas buvo lėtesnis dėl kelių priežasčių:

2017 m., po kelerių metų pertraukos, Lietuvos prekių eksporto augimas viršijo 10 proc. ribą ir pasiekė 16,8 proc., o tai natūraliai suformavo aukštą palyginamąją bazę 2018 m.;

Kapitalo ir investicinių prekių eksporto struktūroje vyrauja reeksportas (apie 70 proc.), didžioji dalis reeksporto yra skirta Rusijos ir kitų NVS šalių rinkoms. Šių rinkų, ypač Rusijos, importo mastas 2018 m. augo gerokai lėčiau, nei tikėtasi, tai turėjo neigiamos įtakos bendriems šių prekių grupės eksporto rezultatams 2018 m. Preliminariais skaičiavimais, lietuviškos kilmės šios kategorijos prekių eksporto augimas siekė apie 7 proc., reeksportas sumažėjo apie 1 proc. Galutinio vartojimo prekių eksporto struktūroje

vyrauja lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuris sudaro apie 70 proc. 2018 m. šioje prekių grupėje lietuviškos kilmės prekių eksportas augo apie 9 proc., o reeksportas tik apie 1 proc. Didžiausias reeksporto mažėjimas šioje prekių grupėje buvo fiksuotas į Baltarusiją (daugiausia neperdirbtų maisto produktų

7

kategorijos) bei Lenkiją (vartojimo prekių kategorijos.N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.

INVESTICIJŲ SKATINIMO IR PRAMONĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos tikslai: – didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius;– modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę;– aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais.




Būklė (metai)

Siekis2020 m.



1 tikslo – didinti tiesiogines investicijas į gamybos ir paslaugų sektorius – kriterijus: 1. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dalies, kurią sudaro formuojamas bendrasis pagrindinis kapitalas (išskyrus gyvenamąją statybą ir kultivuojamuosius išteklius), rodiklio ir atitinkamo ES rodiklio santykis

1,29(2013)1,09

(pagal naują

metodiką)

1,2 Ūkio ministerija

N. d. 2018 m. duomenys bus 2019 m. III ketv. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,951

1 tikslo 1 uždavinio – gerinti investicinę aplinką – kriterijus: 1. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“ (vieta)

17(2013)

15 Ūkio ministerija

14Pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2019“, kuris buvo paskelbtas 2018 m. spalio 31 d., Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 15-ke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 4 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Estija (16 vieta), Suomija (17 vieta), Latvija (19 vieta)

1 tikslo 2 uždavinio – plėtoti laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus – kriterijus: 1. Laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkuose veikiančių įmonių investicijos (mln. eurų)

0 72,4 Ūkio ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. gegužės mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 75,31 mln. eurų (duomenys tik apie LEZ veikiančių įmonių investicijas)

2 tikslo – modernizuoti, integruoti ir plėtoti pramonę – kriterijai:1. Apdirbamosios gamybos dalis BVP (procentais)

20,8(2012)

Ne mažiau kaip 20

Ūkio ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. III ketv.

8

2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 19,4 proc.

2. Lietuvos darbo produktyvumas per vieną dirbtą valandą (ES vidurkio procentais)

66,4 78,44 Ūkio ministerija

N. d. 2018 m. duomenys bus 2019 m. III ketv.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 66,6 proc.

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti pramonės ir paslaugų įmonių jungimąsi į tinklus ir pramoninį bendradarbiavimą – kriterijus:1. Įmonių, dalyvaujančių klasteriuose, ir pramoninio bendradarbiavimo atvejų skaičiaus pokytis (procentais)

– 20(paly-

ginti su 2015 metų

duome-nimis)

Ūkio ministerija

N. d.Remiantis informacija apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Eco-inovacijos LT +“, nėra duomenų dėl 2017 m. įgyvendintų projektų, skatinančių pramoninį bendradarbiavimą

2 tikslo 2 uždavinio – skatinti įmones efektyviau naudoti žaliavas ir energiją – kriterijai: 1. Energijos suvartojimo Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonėje intensyvumas (1 tūkst. eurų pridėtinei vertei pramonėje sukurti (kilogramais naftos ekvivalento)

222,9(2012)


N. d. 2018 m. duomenys bus 2019 m. IV ketv.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 133,0

2. Perdirbtų ir kitaip panaudotų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (išskyrus fosfogipso atliekas) kiekis (procentais)

90 Ne mažiau kaip 92

Ūkio ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. gruodžio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 91,5

2 tikslo 3 uždavinio – didinti pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų gamybą – kriterijus:1. Visos apdirbamosios pramonės produkcijos struktūros dalis, kurią sudaro pažangiųjų (aukštųjų) ir vidutiniškai pažangių technologijų produkcija (procentais)

17,2(2013)


22,4Rodiklio 2018 m. pasiekta faktinė reikšmė didesnė už numatytą pasiekti 2020 metais. Rodiklio reikšmei įtakos turėjo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo laikotarpiu pasiekti rezultatai bei darbuotojų užimtumo didėjimas apdirbamosios pramonės sektoriuje. Įtakos rodiklio didėjimui taip turi Lietuvoje vykstantys pramonės skaitmeninimo procesai

2 tikslo 4 uždavinio – skatinti pramonės įmonių procesų skaitmeninimą – kriterijus:

1. Skaitmeninių technologijų integravimas (indekso balais)

0,41 (2016)


0,48 Pagal Europos Komisijos skelbiamo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (Digital Economy

9

and Society Index – DESI) subindeksą Skaitmeninių technologijų integravimas, Lietuva yra 9-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių

3 tikslo – aprūpinti Lietuvos verslą konkurencingais žmogiškaisiais ištekliais – kriterijus:1. Darbdavių pasitenkinimo kvalifikuotų specialistų pasiūla lygis (procentais)

– 50 Ūkio ministerija

48 (Duomenys iš Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ 2018 m. atlikto tyrimo „Darbdavių pasitenkinimo kvalifikuotų specialistų pasiūla lygio nustatymas“ )

3 tikslo 1 uždavinio – didinti studijų ir profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams – kriterijus:1. Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų absolventų, įsidarbinusių pagal kvalifikaciją (visų absolventų procentais)

– 50 Švietimo ir mokslo

ministerija

N. d.Rodikliui nustatyti numatoma naudoti „Sodros“ registrų duomenis apie asmenų profesijas ir Diplomų ir atestatų registro duomenis apie suteiktas kvalifikacijas. Jiems susieti bus taikomos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių ir studijų bei mokymo programų sąsajos, parengtos vadovaujantis ūkio ministro patvirtintais susiejimo kriterijais. Sąsajos yra parengtos, numatytas jų testavimas ir koregavimas, kuris bus atliktas 2019 m. įgyvendinant Europos socialinio fondo priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-V-834 „Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros mechanizmai“ projektus. Atitinkamai, apskaičiuoti šį kriterijų, panaudojant baigtas testuoti ir pakoreguotas sąsajas, anksčiau kaip 2019 m. nėra galimybės

3 tikslo 2 uždavinio – sukurti nuolat veikiančias žmogiškųjų išteklių kompetentingumo tobulinimo priemones – kriterijus:1. Darbuotojai, dalyvavę remiamose programose (kaupiamaisiais vienetais)

– 65 000 Ūkio ministerija

23 153 Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos duomenimis, 2018 m. pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos koordinuojamas Europos socialinio fondo priemones „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“, „Kompetencijų vaučeris“, „Kompetencijos LT“, „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“, „Inomokymai“, „Mokymai užsienio investuotojų darbuotojams“, „Inostažuotė“ buvo apmokyti 23 153 asmenys.


10

LIETUVOS TURIZMO PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą.




Pradinė rodiklio reikšmė – 2012 metų

Siekis2020 m.



Strateginio tikslo – didinti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą – vertinimo kriterijai:1. Kelionių ir turizmo konkurencingumas (indeksas)

49 44 Ūkio ministerija

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 56Indeksas skaičiuojamas kas dvejus metus, kitas indeksas bus paskelbtas 2019 m. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) 2017 metais paskelbtą tyrimo „Kelionių ir turizmo konkurencingumas“ ataskaitą (angl. The Travel & Tourism Competitiveness Report) Lietuva pakilo į 56 vietą tarp 136 šalių ir, palyginti su 2015 m., pagerino savo poziciją per 3 vietas (2015 m. – 59 vieta)

2. Pajamos iš (atvykstamojo) turizmo (mlrd. eurų)


N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. birželio mėn. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 1,40 mlrd. eurų

1 tikslo – plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę – vertinimo kriterijai:1. Turistų (užsienio) kelionių skaičius (milijonais)


N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. birželio mėn. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 2,52

2. Užsienio turistų, kurių lūkesčiai patenkinti per jų viešnagę Lietuvoje ir kurie vertina Lietuvą kaip patrauklią turizmui valstybę, dalis (procentais)


N. d.Tyrimą planuojama atlikti 2019 metais, tyrimas atliekamas kas 4 metus. 2015 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 81

1 tikslo 1 uždavinio – plėtoti kultūrinio turizmo, verslo turizmo, sveikatos turizmo ir ekologinio turizmo viešąją ir privačią infrastruktūrą prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose – vertinimo kriterijai:1. Aktualizuoti (sutvarkyti) kultūros paveldo objektai (kaupiamaisiais vienetais)

0 20 Kultūros ministerija,Ūkio ministerija, savivaldybės

18(iš jų 2016 m. – 5, 2017 m. – 6, 2018 m. – 7):2018 m. įgyvendinti 7 ES investicijų lėšomis finansuojami projektai:

11

1. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remonto ir restauravimo darbai.2. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pritaikymo turizmo ir visuomenės reikmėms projektas. 3. Klaipėdoje įgyvendintas projektas „Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas“.4. Šiauliuose įgyvendintas projektas „Kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas sutvarkant dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namą (Aušros al. 84, Šiauliai).5. Rokiškyje atlikti Bobriškio sentikių cerkvės tvarkybos ir restauravimo darbai.6. Rokiškyje atlikti Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vitražų konservavimo ir restauravimo darbai.7. Alytuje atliktas buvusio Alytaus sinagogos pastato (Kauno g. 9) rekonstravimas ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas

2. Įrengti viešosios ir privačios infrastruktūros plėtros objektai, kuriuose teikiamos verslo turizmo paslaugos (kaupiamaisiais vienetais)

0 3 Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija,savivaldybės

13(iš jų: 2016 m. – 4, 2017 m. – 2, 2018 –7):1. Vilniuje atidaryti keturi nauji viešbučiai su konferencijų salėmis: „Pacai“, „Vilnia“, „Ibis Styles Vilnius“, „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ (4).2. Telšių rajono savivaldybėje įkurti svečių namai „Levender Inn“ ir atidaryta kaimo turizmo sodyba „Villa Valery“ (2).3. Atidarytas VšĮ „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras“ (1)

3. Įrengti viešosios ir privačios infrastruktūros plėtros objektai, kuriuose teikiamos sveikatos turizmo paslaugos (kaupiamaisiais vienetais)

0 5 Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos turizmo rūmai, savivaldybės

5(iš jų 2016 m – 4, 2018 m. – 1) 2018 m. įgyvendintas projektas „Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba“

4. Įrengti ir viešajam naudojimui pritaikyti želdynai (kaupiamaisiais vienetais)

0 29 Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės

N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. balandžio mėn.2017 m. bendras sutvarkytų želdynų skaičius buvo 400. Iš jų: parkų – 178, skverų – 217, žaliųjų jungčių – 5

1 tikslo 2 uždavinio – kurti ir populiarinti turizmo maršrutus, kultūros kelius, turizmo trasas –

12

vertinimo kriterijai:1. Sukurti turizmo maršrutai (trasos) (kaupiamaisiais vienetais)

0 6 Ūkio ministerija,Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės

15(iš jų 2016 m.– 2; 2017 m. – 3, 2018 m. – 10):1. Alytaus rajono savivaldybėje įrengta Šv. Jokūbo kelio atkarpa.2. Vilniuje sukurti 5 teminiai turizmo maršrutai: „Vilnius vaikams“, „Patirk savąją piligrimystės istoriją“, „Užupis – nepriklausoma respublika Vilniuje“, „Modernaus Vilniaus gidas“, „Vilnius – UNESCO pasaulio paveldo miestas“ (5).3. Druskininkuose sukurtas turistinis maršrutas „Gurmanų kelias“.4. Utenoje sukurtas maršrutas „Utenos rajono etnografinių kaimų paslaptys“, skirtas keliauti automobiliu, autobusu ir dviračiais. Maršrutas jungia Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančius kaimus, kurie įtraukti į Kultūros paveldo registrą.5. Šilutėje įgyvendintas projektas „Pamario švyturių kelias“. 6. Klaipėdos rajone įgyvendintas projektas „Laisva, skanu, unikalu – žuvies keliu“

2. Atlikti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų tvarkybos darbai (skaičius)

0 6 Kultūros ministerija, Ūkio ministerija

4 1. Atlikti vidaus tvarkybos Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo ir marijonų vienuolyno statinių komplekse, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Marijampolė, Bažnyčios g. 46. 2. Atlikti vidaus tvarkybos darbai Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikoje, Kaune, Vilniaus g. 1. 3. Atlikti vidaus tvarkybos darbai Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, Vilniaus g. 247 b. 4. Atlikti vidaus tvarkybos darbai Šv. apaštalo evangelisto Mato parapinės bažnyčios komplekse Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, Nepriklausomybės a. 1

3. Įrengti informaciniai kelio ženklai (kaupiamaisiais vienetais)

0 50 Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės

84(Iš jų 2017 m. – 34, 2018 m. – 50).Alytaus rajono savivaldybės administracija įrengė 47 vnt. informacinių stendų ir krypties rodiklių. (47).Anykščių rajono savivaldybės administracija įrengė 3 kelio rodykles į Vargulių piliakalnį (3)

4. Įrengti ženklinimo 0 600 ŪM, 431

13

infrastruktūros objektai (kaupiamaisiais vienetais)

savivaldybės (Iš jų 2017 m. – 44, 2018 m. – 387).Lazdijų rajono savivaldybės administracija įrengė 4 informacines nuorodas pėstiesiems Lazdijų ir Veisiejų miestuose (4).Šilalės rajono savivaldybės administracija įrengė 25 informacinius stendus ir 2 atminimo įamžinimo lenteles (27).Elektrėnų rajono savivaldybės administracija įrengė 16 informacinių stendų prie kapinių, kuriose yra kultūros paveldo objektų (16).Utenos rajono savivaldybėje įrengti 8 stulpai su saugomo kultūros paveldo objekto tipiniu ženklu ir informacija (8).Rokiškio rajono savivaldybės administracija įrengė 12 nuorodų į lankytinus objektus (12).Druskininkų rajono savivaldybės administracija įrengė 4 informacinius terminalus (4).Tauragės rajono savivaldybėje įrengti 22 stendai Brailio raštu ir 2 informaciniai terminalai (24). Skuodo rajono savivaldybės administracija įrengė 7 informacinius ženklus į lankytinus objektus (7).Jurbarko rajono savivaldybės administracija įrengė 25 nuorodas į lankytinus objektus (25).Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje įrengtas 121 kelio ženklas Nr. 628 (krypties rodyklė į lankytiną vietą), 18 kelio ženklų Nr. 629 (lankytinos vietos pavadinimas) (139).Elektrėnų rajono savivaldybės administracija įrengė 2 kelio ženklus Nr. 637 (2).Rokiškio rajono savivaldybės administracija įrengė 26 kelio ženklus „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir „Lankytinos vietos pavadinimas“ (26).Alytaus rajono savivaldybės administracija įrengė kelio ženklą Nr. 628 – 40 vnt., kelio ženklą Nr. 629 –8 vnt. (48).Pasvalyje įrengta 42 vnt. kelio ženklų Nr. 628, 3 vnt. kelio ženklų Nr. 629. Iš viso – 45

1 tikslo 3 uždavinio – gerinti Lietuvos pasiekiamumą – kriterijai:1. Tiesioginių krypčių iš Lietuvos tarptautinių oro uostų ir į juos skaičius (vienetais)

43 63 Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija

682017 m. iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 45 kryptimis, iš

14

Kauno oro uosto ir į jį – 19 krypčių ir iš Tarptautinio Palangos oro uosto ir į jį – 4 kryptimis

2. Nutiestų naujų (taip pat ir antrųjų geležinkelio kelių) ir rekonstruotų geležinkelio kelių ilgis (kilometrais)


52018 m. buvo nutiesta 5 km naujų geležinkelio kelių.

1. Pagerinto vidaus vandenų kelio ilgis (kilometrais)


52018 m. 5 km buvo prailgintas eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ilgis (2018 m. – 429,7 km, 2017 m. – 424,7 km)

1 tikslo 4 uždavinio – tobulinti turizmo sektoriuje dirbančių specialistų kompetencijas – vertinimo kriterijus:1. Apmokyta turizmo sektoriuje dirbančių specialistų (žmonių per metus)

200 350 Ūkio ministerijaSavivaldybės

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A1-381 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos įgyvendinimo 2016–2018 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 2018 m. Valstybinis turizmo departamentas surengė neįgaliųjų aptarnavimo ir aplinkos pritaikymo mokymus 40 verslo atstovų

1 tikslo 5 uždavinio – skatinti turizmo paslaugas teikiančių įmonių akreditaciją ir (arba) sertifikavimą – vertinimo kriterijus:1. Sertifikuotos ir (arba) akredituotos įmonės, įstaigos, turistinės vietovės (vienetais)

0 12 Ūkio ministerija,Susisiekimo ministerija,savivaldybės

1Telšiuose esančiam viešbučiui „Sinchronas“ pagal HSU viešbučių klasifikavimo sistemą suteiktos 4 žvaigždutės

2 tikslo – didinti Lietuvos, kaip turistinės valstybės, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį – vertinimo kriterijai:1. Lietuvos, kaip atostogų valstybės, reputacija (indeksas)

- 60 Ūkio ministerija

N. d.2018 m. tyrimas nebuvo atliktas, nes nebuvo skirtas finansavimas.Pagal Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos užsakymu UAB Socialinės informacijos centro 2015 m. atlikto tyrimo „Lietuvos kaip turizmo šalies vertinimas“ rezultatus, bendras Lietuvos rekomendavimo atostogoms vertinimo indeksas (NPS indeksas) –57

2 tikslo 1 uždavinio – skatinti kurti ir įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus – vertinimo kriterijus:1. Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės

- 300 Ūkio ministerija Lietuvos

41(iš jų: 2016 m. – 4; 2017 m. – 17,

15

(kaupiamaisiais vienetais)

Respublikos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija, savivaldybės

2018 m. – 20)Valstybinis turizmo departamentas (toliau – VTD):1. Įgyvendino komunikacijos ir reklamos kampanijas socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose anglų ir lietuvių kalbomis, reklamos kampaniją tarptautiniame interneto kelionių portale „TripAdvisor“. 2. Įgyvendino reklamos kampaniją YOUTUBE platformoje, socialiniuose tinkluose „Instagram“, „Facebook“ (Lietuvą pristatančiose paskyrose lietuvių ir anglų k.).3. Sukūrė 5 vaizdo klipus užsienio rinkoms.4. Išleido 2 leidinius ,,Tuk tuk Lietuva“, 3 maršrutų leidinius, 3 žemėlapius.5. Vykdė komunikacijos kampaniją anglų kalba „Lithuania. Real is beautiful”. 6. Retiražavo sulankstomus žemėlapius.7. Retiražavo leidinį „Stumbrytės Plukės atostogos Lietuvoje“.8. Surengė turinio rinkodaros kampaniją televizijoje – pristatė Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išteklius pagal 2018-03-27 sutartį Nr. S-29.9. Surengė turinio rinkodaros kampaniją televizijoje – pristatė Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo išteklius pagal 2018-04-04 sutartį Nr. S-36. 10. Surengė radijo laidų kūrimo paslaugų kampaniją pagal 2018-06-26 sutartį Nr. S-71.11. Surengė 3 reklamines kampanijas Ispanijos rinkoje. 12. Įgyvendino reklaminę kampaniją Izraelyje – parengtas ir išplatintas specialus „National Geographic“ priedas apie Lietuvą hebrajų kalba. 13. Įgyvendino kompleksines rinkodaros priemones Švedijoje ir Norvegijoje. 14. Surengė užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos kanaluose kampaniją #welcometolithuania (pranešimai spaudai, interviu su kampanijos ambasadoriais ir kt.).15.Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Kultūrinio turizmo Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybėse sklaida e. rinkodaros priemonėmis“.16. Klaipėdos rajono savivaldybės

16

administracija įgyvendino projektą „Pažink Vakarų krantą“: sukurtas edukacinis žaidimas, virtualus turas po lankytinus objektus, reprezentacinis filmukas lietuvių kalba, reprezentacinis filmukas anglų kalba, paskelbti straipsniai bei publikacijos Lietuvos bei užsienio portaluose ir socialiniuose tinkluose.17. Molėtų rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Molėtų ir aplinkinių rajonų kultūros ir gamtos paveldo objektų viešinimas išplėtotos realybės priemonėmis“. Sukurta interneto svetainė, filmas, vaizdo reklamos.18. Šilutės rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Pamario švyturių kelias“. Sukurta svetainė www.svyturiukelias.lt, mobilioji programa (aplikacija)-žaidimas. 19. Ukmergės rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Sukurk Lietuvą“.20. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga įgyvendino projektą „Naujai atgimęs kultūros paveldas – prieinamas visiems“. Sukurtas filmas

2 tikslo 2 uždavinio – vykdyti kompleksinę rinkodarą prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose – vertinimo kriterijus:1. Rinkos, kuriose taikomas kompleksas rinkodaros priemonių (vienetais)

4 8 Ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija, savivaldybės

8 Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, Prancūzija, Japonija, JAV, Švedija, Norvegija

2 tikslo 3 uždavinio – Bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis, įgyvendinant bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus – vertinimo kriterijus:1. Įgyvendinti bendri tarptautiniai turizmo rinkodaros projektai (vienetais)

2 4 Ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija,Lietuvos Respublikos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo

37. 1. Įgyvendintas projektas „Europos

turizmo traukos vietovė (EDEN)“. 2. Pasvalyje įgyvendintas tarptautinis turizmo projektas su Latvijos savivaldybėmis „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“.

8. 3. Šiauliuose įgyvendintas Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų plėtros bendradarbiavimo programos projektas „Tarptautinis kultūros turizmo kelias „Baltų kelias“

17

asociacija 1.3 tikslo – mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą – vertinimo kriterijus:1. Apgyvendinimo įstaigų užimtumas ne per sezoną (procentais)


N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. kovo mėn. pabaigoje.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 46,9 proc. (vertinamas tik viešbučių užimtumas)

3 tikslo 1 uždavinio – didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą ne per turizmo sezoną – vertinimo kriterijus:1. Kultūriniai renginiai ne per turizmo sezoną (vienetais)

0 30 Kultūros ministerija

102018 m. sausio–balandžio, rugsėjo–gruodžio mėnesiais įvyko 10 renginių: 1. Tarptautinis šokio festivalis „AURA 28“.2. 28-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.3. 15-asis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“.4. Šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene“.5. 15-asis fotomeno festivalis „Kaunas Photo“.6. 12-asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.7. 23-iasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“.8. Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „GAIDA 2018“.9. 28-asis tarptautinis džiazo festivalis „KAUNAS JAZZ 2018“.10. Europos šalių kino forumas „SCANORAMA 2018“

3 tikslo 2 uždavinio – didinti ir plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne tik per turistinį sezoną – vertinimo kriterijus:1. Kaimo turizmo sodybose apsilankę turistai (tūkstančiais)


N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti kovo mėn.2017 m. vertinimo rodiklio reikšmė – 324,7 tūkst.


MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ AEROKOSMOSO SRITYJE PLĖTROS 2016–2020 METŲ PROGRAMOS REZULTATAI

Programos tikslas – plėtoti konkurencingą Lietuvos aerokosmoso sektorių, kuriantį didelės pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms aerokosmoso srityje.



2014 m. faktiniai

Siekis2018 m.



18


duomenys

Programos tikslo – plėtoti konkurencingą Lietuvos aerokosmoso sektorių, kuriantį didelės pridėtinės vertės produktus (technologijas, gaminius ir paslaugas), ir sudaryti palankias sąlygas moksliniams tyrimams, pažangiosioms technologijoms kurti ir inovacijoms aerokosmoso srityje – kriterijai: 1. Aerokosmoso sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičius(imtis – Lietuvos aerokosmoso asociacijai (toliau – LKA) ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijai (toliau – LBONA) priklausantys ūkio subjektai)


302018 m. LKA priklausė 16 ūkio subjektų, LBONA – 14 ūkio subjektų

2. Aerokosmoso sektoriuje veikiančių ūkio subjektų darbuotojų skaičius(imtis – LKA ir LBONA priklausantys ūkio subjektai)


366(76 LKA priklausančiuose ūkio subjektuose, 290 – LBONA priklausančiuose ūkio subjektuose)

1 uždavinio – plėtoti aerokosmoso srities mokslinius tyrimus ir skatinti eksperimentinę plėtrą šioje srityje – kriterijus:Išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dalis, tenkanti kosminės erdvės tyrinėjimams (be verslo sektoriaus) (mln. eurų)

1,7 2,6 Švietimo ir mokslo

ministerija

1,4

2 uždavinio – skatinti Lietuvos verslą, remiantis aerokosmoso srities technologijomis, kurti didelės pridėtinės vertės gaminius ir integruotas paslaugas – kriterijus:Įgyvendintų naujų technologijų, gaminių ir paslaugų kūrimo projektų aerokosmoso srityje skaičius

8 30 Mokslo, inovacijų ir technologijų

agentūra (MITA)

30

3 uždavinio – plėtoti tarptautinį Lietuvos bendradarbiavimą aerokosmoso srityje ir skatinti Lietuvos aerokosmoso sektorių įsitraukti į tarptautinius tinklus – dalyvauti Europos kosmoso agentūros ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje – kriterijus:Tarptautinių aerokosmoso srities projektų, kuriuos įvykdė Lietuvos subjektai, skaičius


351. Baigti 4 Europos kosmoso agentūros (EKA) Bendradarbiaujančios valstybės plano (angl. (Plan of European Cooperating State – PECS) projektai pagal I kvietimą.2. Baigtas 1 EKA PECS projektas pagal II kvietimą.3. Lietuva dalyvauja Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) veikloje (15 veiklų).

19

4. 4 studentai stažavosi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslinių tyrimų centre „Ames“ ir dalyvavo įgyvendinant NASA mokslinius projektus.5. 2 studentai stažavosi EKA.6. Organizuoti 2 seminarai apie EKA PECS.7. Įvyko 7 įmonių vizitai į EKA Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centrą (ESTEC)

4 uždavinio – skatinti visuomenės (tyrėjų, valstybės institucijų atstovų ir kt.) švietimą apie aerokosmoso veiklos ekonominę ir socialinę naudą – kriterijus:Įgyvendintų visuomenės informavimo apie aerokosmoso veiklos ekonominę ir socialinę naudą priemonių skaičius

5 7 MITA 91. 2018 m. sausio 30 d. suorganizuota apskritojo stalo diskusija-seminaras „Kaip pateikti sėkmingą paraišką Europos kosmoso agentūrai: 3-iasis kvietimas teikti paraiškas“, 45 dalyviai.2. 2018 m. spalio 4 d. įvyko instruktažas-seminaras dėl EKA ketvirtojo kvietimo teikti paraiškas PECS kvietimo sąlygų pristatymo, 56 dalyviai.3. 2018 m. spalio 4 d. suorganizuotos individualios Lietuvos įmonių, mokslo ir studijų institucijų konsultacijos su EKA specialistais, 13 dalyvių.4. 2018 m. lapkričio mėn. interneto svetainėje https://mita.lrv.lt/ paskelbta apie verslo misiją į EKA ESTEC.5. 2018 m. spalio 1 d. interneto svetainėje https://mita.lrv.lt/ paskelbtas pranešimas apie partnerių paieškos renginį Prahoje ir kvietimas teikti paraiškas dėl finansavimo. 6. 2018 m. spalio 1 d. interneto svetainėje https://mita.lrv.lt/ paskelbtas pranešimas apie partnerių paieškos renginį Berlyne ir kvietimas teikti paraiškas dėl finansavimo. 7. 2018 m. spalio 10 d. interneto svetainėje https://mita.lrv.lt/ paskelbtas pranešimas dėl EKA PECS kvietimo sąlygų.8. 2018 m. lapkričio 26 d. MITA „Facebook“ puslapyje paskelbtas pranešimas apie EKA Jaunųjų stažuotojų programą; pranešimas el. paštu taip pat išsiųstas universitetams. 9. MITA Lietuvos mokslo ir verslo potencialo duomenų bazė, kurioje kaupiama ir nuolat atnaujinama informacija apie aerokosmoso

20

sektoriuje veikiančias Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei įmones. Duomenų baze naudojamasi informuojant apie MITA veiklas įgyvendinant programos uždavinius

5 uždavinio – stiprinti Lietuvos kosmoso politikos formavimo ir įgyvendinimo gebėjimus ir pajėgumus – kriterijus:Viešojo sektoriaus įvykdytų ikiprekybinių pirkimų, reikalaujančių aerokosmoso srityje veikiančių įmonių sprendimų, skaičius

0 2 MITA 21. Ikiprekybinis pirkimas „Elektros skaitiklių gedimo / pažeidimo priežasčių nustatymo metodikos ir išvadų pateikimo paslaugos sukūrimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“.2. Ikiprekybinis pirkimas „Automatizuotų technologijų, skirtų elektros oro linijų diagnostikai ir gedimų-defektų nustatymui, sukūrimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“.


PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ IR JŲ

PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – MTEP ir inovacijų sprendimais didinti didelės pridėtinės vertės, žinių ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujančių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams.


Tikslų, vertinimo kriterijų pavadinimai, matavimo

vienetai

Būklė (metai)

Siekis 2020 m.



Strateginio tikslo kriterijai: 1. Visos išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,9 (2012)

1,9 Švietimo ir mokslo

ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. spalio mėn. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,89

2. Verslo sektoriaus išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,24 (2012)


N. d. 2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. gruodžio mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,32

1 tikslo – kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (arba) metodus ir naudojant šios veiklos rezultatus atliepti globalias tendencijas ir ilgalaikius nacionalinius iššūkius – kriterijai: 1. Visos įmonių apyvartos dalis, kurią sudaro apyvarta iš naujų produktų pardavimo rinkoje ir įmonėje (visos apyvartos procentais)

6,64 (2010)


N. d. 2017 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. gruodžio mėn.2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 7,6

21

2. Mažos ir vidutinės įmonės, diegiančios naujus produktus ar procesus (visų mažų ir vidutinių įmonių procentais)

21,39 (2010)


N. d.2016 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos mėn.2015 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 33,7

3. Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais)

9 (2010)

13,6 Ūkio ministerija,Švietimo ir

mokslo ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos mėn.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 9,7

2 tikslo – didinti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti globaliose rinkose – komerciškai taikyti įgyvendinant MTEP ir inovacijų prioritetus sukurtas žinias, taip pat žinias, sukurtas kitaip plėtojant prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis ir naudojantis unikalia sąveika (sinergija), atsirandančia bendradarbiaujant mokslo ir studijų institucijoms, ūkio subjektams ir kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams – kriterijai: 1. Pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų produktų poveikis prekybos balansui (eksporto ir importo palyginimas procentais)

- 0,85 (2012)

1 Ūkio ministerija

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 0,76Šis rodiklis Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje neskelbiamas

2. Žinioms imlių paslaugų eksportas (viso eksporto procentais)

12,5 (2012)

37 Ūkio ministerija,Švietimo ir

mokslo ministerija

N. d. 2017 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos mėn.2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 22,0

3. Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (visų pajamų procentais)

Nėra duomen

ų

0,2 Švietimo ir mokslo

ministerija

N. d.Rodiklis neskaičiuojamas, nes priemonių, kuriomis naudojantis būtų galima skaičiuoti rodiklį, šiuo metu nėra.


INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

REZULTATAI

Programos strateginis tikslas – naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu.


Tikslų, vertinimo kriterijų pavadinimai, matavimo

vienetai

Būklė (2014 m.)

Siekis 2020 m.



Strateginio tikslo – naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių –

22

sparčiuoju internetu – kriterijai: 1. gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis, procentais

69 85 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau –

Susisiekimo ministerija

78,1 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis, procentais

42 95 Susisiekimo ministerija

61,2 Vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet didėja, bet ne taip sparčiai, kaip buvo planuota. Tačiau net su tokiu rezultatu Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje

1 tikslo – mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti daugiau žinių ir įgūdžių, kad jie saugiai, sumaniai ir naudingai naudotųsi IRT – kriterijai: 1. gyventojų, nesinaudojančių internetu, dalis, procentais

28 10 Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija (toliau –

Švietimo ir mokslo

ministerija), Lietuvos

Respublikos kultūros

ministerija (toliau – Kultūros

ministerija), Susisiekimo ministerija

20,3 Pažymėtina, kad teigiamą poveikį šio rodiklio reikšmei daro / darys pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“. Šiuo projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. Siekiant skatinti Lietuvos gyventojus atrasti interneto, IRT produktų ir paslaugų naudą, Lietuvos visuomenė, ypač tikslinės grupės, kuriai būdinga skaitmeninė atskirtis, bus informuojamos apie IRT teikiamas galimybes, o gyventojai, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra riboti, – skatinami tapti išmaniais IRT naudotojais

1 tikslo 1uždavinio – skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo ar mažai naudojosi šiuolaikiniais skaitmeniniais įrenginiais ir internetu, įgyti reikiamų skaitmeninių gebėjimų ir juos taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes – kriterijai:1. skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų, turinčių interneto prieigą namuose, dalis, procentais

44(2015 m.)

54 Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo

ministerija (toliau –

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija), Susisiekimo ministerija

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. IV ketv.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 49,8 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

23

2. per metus viešosiose bibliotekose skaitmeninio raštingumo mokymo renginiuose mokyti ir konsultuoti gyventojai (tūkst. gyventojų)

265(2015 m.)

300 Kultūros ministerija,

Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka

241,1 Manytina, kad konsultuotų gyventojų skaičius viešosiose bibliotekose labai išaugs, kai visu mastu bus pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, todėl 2020 m. tikimasi pasiekti suplanuotą vertinimo kriterijaus reikšmę

1 tikslo 2 uždavinio – skatinti Lietuvos gyventojus nuolat atnaujinti turimas IRT žinias ir skaitmeninius įgūdžius, saugiai ir tikslingai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis – kriterijai:1. gyventojų, turinčių pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis, procentais

51(2015 m.)

95 Švietimo ir mokslo

ministerija

57,5Šio rodiklio reikšmę taip pat teigiamai veikia pradėtas įgyvendinti projektas „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, todėl tikimasi, kad, nors 2018 m. planuota reikšmė ir nebuvo pasiekta, planuojama reikšmė 2020 m. bus pasiekta

1 tikslo 3 uždavinio – supažindinti visuomenę su IRT profesijų įvairove ir skatinti gyventojus rinktis su IRT susijusias profesijas, studijas ir neformaliojo švietimo programas – kriterijai:

1. studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis, procentais

22 28 Švietimo ir mokslo

ministerija

24,8 Šio vertinimo kriterijaus reikšmė nors ir nesmarkiai, bet kasmet didėja. Vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimo tiesiogiai negalima paveikti, nes tai priklauso nuo gyventojų pasirinkimo studijuoti fizinius ir inžinerinius mokslus. Valstybė finansuoja daugiau studijų vietų, negu yra stojančių į šias specialybes

1 tikslo 4 uždavinio – sudaryti palankesnes mokymo ir mokymosi sąlygas, grįstas šiuolaikinėmis IRT, užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybes mokytis visą gyvenimą skaitmeninėje erdvėje – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais

17 20 Švietimo ir mokslo

ministerija

21,5 Šio vertinimo kriterijaus didėjimą lemia tai, kad kasmet daugėja mokymo turinio internete, mokomoji medžiaga tampa lengviau pasiekiama didesnei visuomenės daliai, todėl planuota 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė buvo pasiekta jau 2018 m.

2 tikslo – kurti saugias, pažangias, gyventojams ir verslui patogias ir jų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti jomis naudotis – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

42 60 Susisiekimo ministerija,

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų

ministerija (toliau –


24

Vidaus reikalų

ministerija)2. gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, teikiamomis per Elektroninius valdžios vartus, dalis, procentais

21(2015 m.)

50 Susisiekimo ministerija

36,7 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2 tikslo 1 uždavinio – perkelti į skaitmeninę erdvę kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų, tobulinti jau sukurtų paslaugų funkcionalumą – kriterijai:1. viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis, procentais

- 50 Vidaus reikalų

ministerija, visos

ministerijos

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 23,1 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus paskelbta 2019 m. IV ketv.Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjektai duomenis į PASIS įstatymu buvo įpareigoti teikti tik 2017 m., todėl tai galėjo turėti įtakos Programos kriterijaus reikšmės pokyčiui. Dėl didelio vis dar tvarkomų pateiktų duomenų kiekio šie skaičiai dar nelaikytini galutiniu paslaugų inventorizacijos rezultatu, todėl ateityje taip pat gali pasikeisti

2 tikslo 2 uždavinio – kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus – kriterijai:1. gyventojų, besinaudojančių su sveikata susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

14(2015 m.)

50 Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos

ministerija

30 Pažymėtina, kad šio rodiklio reikšmė pasižymi dideliu svyravimu, tačiau elektroninės sveikatos paslaugos yra vienos paklausiausių tarp visų viešųjų ir administracinių paslaugų, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

2 tikslo 3 uždavinio – diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius gyventojus aktyviau juose dalyvauti – kriterijai:1. teisės aktų projektų, dėl kurių gyventojai elektroninėmis priemonėmis pateikė rengėjams pasiūlymų, dalis, procentais

9(2015 m.)

15 Lietuvos Respublikos

Seimo kanceliarija

3,6 Šis vertinimo kriterijus parodo, koks santykis tarp registruotų teisės aktų projektų ir pasiūlymų dėl šių teisės aktų. 2018 m. buvo registruota 54 proc. daugiau teisės aktų projektų nei 2017 m., o pasiūlymų dėl teisės aktų projektų buvo pateikta mažiau (2017 m. – 279, o 2018 m. – 242 pasiūlymai). Ši aplinkybė turėjo įtakos pakankamai dideliam vertinimo kriterijaus reikšmės mažėjimui. Taip pat galima būtų svarstyti, ar teisės aktų projektų svarstymų metu

25

komunikacijai su gyventojais buvo skiriama pakankamai dėmesio

2. gyventojų, kurie dalyvauja elektroninės demokratijos procesuose, dalis, procentais


19 Ši vertinimo kriterijaus reikšmė yra kintanti ir vidutiniškai į vieną ar į kitą pusę svyruoja 2,5 procentinio punkto. Gyventojai, dalyvaujantys apklausoje, skirtingai supranta, kas yra elektroninės demokratijos procesai, kas turi įtakos vertinimo kriterijaus reikšmės pokyčiui. Tačiau tikimasi, kad nepaisant vertinimo kriterijaus reikšmės nestabilumo, planuota 2020 m. reikšmė bus pasiekta

2 tikslo 4 uždavinio – plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus – kriterijai:1. sukurtos transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (skaičius)

17 45 Susisiekimo ministerija, valstybės

įmonė Registrų centras, Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau –

Žemės ūkio ministerija),

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerija

42Šiuo metu yra įgyvendinami 5 projektai, kurių įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimo, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

3 tikslo – puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą – kurti visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas – kriterijai:1. gyventojų, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

7 20 Kultūros ministerija,

Informacinės visuomenės

plėtros komitetas

prie Susisiekimo ministerijos

(toliau – IVPK

5 Pažymėtina, kad vertinimo kriterijus susijęs su specifinėmis paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvoje labai sparčiai auga naudojimasis viešosiomis administracinėmis elektroninėmis paslaugomis, vis dėlto šio vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet svyruoja išlaikydama panašų lygį, tai susiję ne tiek su paslaugos teikimo forma (elektroninė ar įprasta), kiek su paslaugų turiniu (kultūrinėmis paslaugomis naudojasi santykinai nedidelė visuomenės dalis). Tačiau tikimasi, kad prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimo prisidės šiuo metu pradėtos įgyvendinti suskaitmeninto kultūros paveldo

26

aktualinimo ir išsaugojimo priemonės (iš viso 9 projektai)

2. gyventojų, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

17 25 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

10 Pažymėtina, kad vertinimo kriterijus susijęs su naudojimusi specifinėmis paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvoje labai sparčiai auga naudojimasis viešosiomis administracinėmis elektroninėmis paslaugomis, vis dėlto šio vertinimo kriterijaus reikšmė kasmet svyruoja išlaikydama panašų lygį ir tai susiję ne tiek su paslaugos teikimo forma (elektroninė ar įprasta), kiek su paslaugų turiniu (su lietuvių kalba susijusiomis paslaugomis naudojasi santykinai nedidelė visuomenės dalis). Tačiau tikimasi, kad prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimo prisidės šiuo metu pradėti įgyvendinti projektai, susiję su viešai prieinamų lietuvių kalbos technologijų išteklių ir paslaugų kūrimu ir plėtra (iš viso 5 projektai)

3 tikslo 1 uždavinio – skaitmeninti Lietuvos kultūros objektus ir jų pagrindu plėtoti viešai prieinamus skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas, siekti, kad suskaitmeninti Lietuvos kultūros objektai būtų išsaugomi ilgai, o jų sklaida Lietuvoje ir ES vienoda – kriterijai:1. Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičius (tūkst. vnt.)

119 205 Kultūros ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija


3 tikslo 2 uždavinio – kurti ir plėtoti viešai prieinamus lietuvių kalbos ir raštijos skaitmeninius išteklius, diegti juos į IRT ir elektronines paslaugas – kriterijai:1. sukurtų ir viešai prieinamų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, priemonių, elektroninių paslaugų dalis, procentais

49 66 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

62 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. lietuvių kalbos sprendinių integravimas į kitas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas (integruotų sprendinių skaičius, vnt.)

- 50 Valstybinė lietuvių kalbos

komisija

1 Šiuo metu yra įgyvendinami 5 projektai, kurių įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmių pasiekimo, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

4 tikslo – atverti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimus duomenis visuomenei ir verslui, skatinti naudoti šiuos duomenis inovatyviems sprendiniams ir elektroninėms paslaugoms kurti, taip pat sudaryti sąlygas verslui diegti ir naudoti IRT, kad būtų padidintas verslo efektyvumas ir konkurencingumas – kriterijai:1. įmonių, kurios naudoja 36 66 Susisiekimo N. d.

27

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) informaciją savo komercinei veiklai, dalis, procentais

ministerija, IVPK, Vidaus reikalų

ministerija

2018 m. duomenys bus paskelbti 2019 m. liepos 19 d. 2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 40,4 Kadangi dar nėra žinoma 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė, negalime įvertinti jos pokyčio. Tikėtina, kad šio vertinimo kriterijaus reikšmės didėjimui postūmį suteiks šiuo metu įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“

4 tikslo 1 uždavinio – sukurti veiksmingas ir inovatyvias priemones, leisiančias užtikrinti bendrą ir standartizuotą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimų atvirų duomenų teikimą, neribotą prieigą prie šių duomenų ir galimybę visuomenei ir verslui juos pakartotinai panaudoti – kriterijai:1. įstaigų atvirų duomenų rinkinių kiekio padidėjimas nuo paskelbtųjų centralizuotame portale, procentais

- 20 Susisiekimo ministerija,

IVPK

156,7 Pažymėtina, kad šis vertinimo kriterijus yra naujas ir jo reikšmė nebuvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, 2017 m. Informacijos rinkmenų sąraše buvo skelbiama 120 atviro formato rinkmenų, 2018 m. buvo planuojamas 10 proc. augimas, tačiau 2018 m. įvyko didelis šuolis ir Informacijos rinkmenų sąraše buvo skelbiami 308 atvirų duomenų rinkiniai, todėl atvirų duomenų rinkinių skaičiaus padidėjimas 2018 m. sudaro 156,7 procentų. Pažymėtina, kad šiuo metu yra įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“, kurį įgyvendinus bus sukurtas Lietuvos atvirų duomenų portalas, skirtas centralizuotam Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų tvarkomų duomenų atvėrimui pakartotiniam naudojimui verslui ir visuomenei, sudarant galimybę juos gauti be išankstinių sąlygų ir patogiai, vienoje vietoje, vieno langelio principu. Manytina, kad šio projekto įgyvendinimo rezultatai užtikrins tolesnį atvirų duomenų rinkinių skaičiaus augimą

4 tikslo 2 uždavinio – sudaryti metodines, teisines valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų duomenų atvėrimo prielaidas, taip pat sukurti veiksmingą duomenų atvėrimo valdymo struktūrą – kriterijai:

28

1. įstaigų turimų duomenų rinkinių, atvertų 3 ir aukštesniu brandos lygiu, kiekis, palyginti su bendru atvertų duomenų kiekiu (atvirų duomenų branda vertinama pagal Tim Berners-Lee brandos lygius), proc.

- 40 Visos ministerijos,

IVPK

40,9 Šio vertinimo kriterijaus reikšmė tiesiogiai priklauso nuo atvirų duomenų formatų rinkinių skaičiaus padidėjimo, kadangi 2018 m. buvo didelis atvirų duomenų rinkinių skaičiaus padidėjimas (156 proc.), šio vertinimo kriterijaus reikšmė viršijo planuotą reikšmę

2. įstaigų, atlikusių savo valdomų duomenų inventorizaciją ir nustačiusių duomenų atvėrimo tvarką, dalis, procentais

- 90 Visos ministerijos

N. d.2016 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 5.Šio vertinimo kriterijaus reikšmei teigiamos įtakos turės šiuo metu įgyvendinamas projektas „Atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimas bei tam reikalingų valstybės institucijų darbuotojų kompetencijų ugdymas“, kurio įgyvendinimo laikotarpiu bus parengtos viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijos, kuriomis vadovaudamosi institucijos galės atlikti savo valdomų duomenų inventorizaciją ir nustatyti duomenų atvėrimo tvarką, todėl tikimasi, kad 2020 metų vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta.Šiuos duomenis bus galima surinkti, kai bus baigtas įgyvendinti projektas „Atvirų duomenų formavimo metodologinių ir teisinių priemonių įgyvendinimas bei tam reikalingų valstybės institucijų darbuotojų kompetencijų ugdymas“, kurio įgyvendinimo metu bus sukurti metodologiniai dokumentai institucijoms, kaip atlikti inventorizaciją ir atverti turimus duomenis, tada bus galima pradėti rinkti informaciją

4 tikslo 3 uždavinio – didinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencingumą – skatinti jas diegti ir naudoti IRT – kriterijai:1. investicijas gavusių įmonių darbo našumo padidėjimas, proc.

- 23 Lietuvos Respublikos

ūkio ministerija (toliau –

Ūkio ministerija)

N. d.Vertinimo kriterijaus reikšmę planuojama pasiekti 2020 m. Priemonės „Pramonės skaitmeniniams LT“, kuri prisidės prie šio vertinimo kriterijaus pasiekimo, kvietimas teikti paraiškas galiojo iki 2018 m. rugsėjo mėn., paraiškų vertinimas užtruko iki 2018 m. gruodžio mėn. Investicijas gavusių įmonių darbo našumo padidėjimas bus apskaičiuojamas pabaigus projektų veiklų

29

įgyvendinimą, o pirmieji projektai turėtų būti baigti 2020 metais

4 tikslo 4 uždavinio – tobulinti informacinės visuomenės paslaugų teisinį, organizacinį ir techninį reguliavimą – sudaryti naujas verslo galimybes ir sąlygas geriau ginti gyventojų ir įmonių teises skaitmeninėje erdvėje – kriterijai:1. gyventojų, pirkusių (užsisakiusių) prekes ar paslaugas internetu, dalis, procentais


43,4 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, todėl, nors tarpinė planuota vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo pasiekta, tikimasi, kad įgyvendinus projektą „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“, projekto rezultatai turės įtakos ir spartesniam šio vertinimo kriterijaus didėjimui

5 tikslo – užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis – kriterijai:1. namų ūkių, kurie naudojasi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu, dalis, procentais


27,2Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja pakankamai sparčiai, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

5 tikslo 1 uždavinio – plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo – kriterijai:1.namų ūkiai, esantys šalies teritorijoje, kurioje veikia sparčiojo interneto (30 Mbps ir daugiau) ryšys (visų Lietuvos namų ūkių procentais)

73 100 Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija

N. d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 91Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė.Duomenys bus skaičiuojami tik 2021 m. pabaigus įgyvendinti projektą „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“

5 tikslo 2 uždavinio – skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis – kriterijai:1.plačiajuosčio interneto prieigos skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų, procentais

42 65 Lietuvos Respublikos

ryšių reguliavimo

tarnyba (toliau –

Ryšių reguliavimo

tarnyba), Susisiekimo ministerija

46,3 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja pakankamai sparčiai, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

5 tikslo 3 uždavinio – atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą – kriterijai:1. viešųjų bibliotekų viešosios interneto prieigos vietų, kuriose naudojama ne mažesnė kaip 30 Mbps

38 95 Kultūros ministerija,

Lietuvos nacionalinė

46,2 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja. Nors planuota tarpinė vertinimo kriterijaus reikšmė nebuvo pasiekta,

30

interneto sparta, dalis, procentais

Martyno Mažvydo biblioteka,

Susisiekimo ministerija

šiuo metu yra įgyvendinama priemonė „Atnaujinti ir plėtoti viešosios prieigos kompiuterių ir interneto infrastruktūrą viešosiose bibliotekose – sudaryti sąlygas viešosioms bibliotekoms dalyvauti gyventojų skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo ir kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose“, kurios įgyvendinimo rezultatai tiesiogiai prisidės prie šio vertinimo kriterijaus reikšmės pasiekimo, todėl tikimasi kad planuojama 2020 metų vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta

6 tikslo – užtikrinti saugios, patikimos ir sąveikios IRT infrastruktūros plėtrą – kriterijai:1.gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, dalis, procentais

62 75 Visos ministerijos

ir kitos institucijos, kurios yra

registrų arba valstybės

informacinių sistemų

valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

57Manytina, kad vertinimo kriterijaus reikšmės pokytį lemia gyventojų pasitikėjimas saugumu, kuriam didelę įtaką turi informacija viešojoje erdvėje apie kibernetines atakas ir galimą duomenų prieinamumą iš atskirų valstybės informacinių sistemų, taip pat šių sistemų pažeidžiamumą

6 tikslo 1 uždavinio – skatinti gyventojus naudotis elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis – kriterijai:1. galiojančių kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius, tūkst. vnt.

894 1066 Vidaus reikalų

ministerija, Susisiekimo ministerija,

Ryšių reguliavimo

tarnyba

N. d.2018 m. duomenys bus 2019 m. gegužės 1 d.2017 m. vertinimo kriterijaus reikšmė – 944,1.Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

2. viešojo administravimo institucijų sudaromų ir gaunamų el. dokumentų dalis, procentais (nuo visų dokumentų)

- 60 Visos viešojo administravi

mo institucijos

N. d.Šiuos duomenis iki 2016 m. rinko Finansų ministerija per Stebėsenos informacinę sistemą. Šiuo metu šie duomenys nėra renkami, todėl sprendžiamas šio vertinimo kriterijaus tikslingumo ir (arba) išbraukimo klausimas

6 tikslo 2 uždavinio – užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką ir integralumą – kriterijai:1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės


ir kitos

71,3Vertinimo kriterijaus 2018 m. reikšmė jau pasiekė planuotą 2020 m. reikšmę.

31

informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis, dalis, procentais

institucijos, kurios yra



valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

Manytina, kad didžiausią įtaką šio vertinimo kriterijaus reikšmės didėjimui turėjo tai, kad daugėja per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą teikiamų el. paslaugų, vis daugiau institucijų naudojasi šio portalo paslaugomis

2. naudojamų valstybės registrų ir informacinių sistemų, kuriuose įdiegta automatinė sąveika, dalis, procentais


ir kitos institucijos, kurios yra



valdytojos ir (ar)

tvarkytojos

84 Vertinimo kriterijaus reikšmė didėja, tarpinės planuotos vertinimo kriterijaus reikšmės yra pasiekiamos, tikimasi, kad bus pasiekta ir 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė

6 tikslo 3 uždavinio – užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą – kriterijai:1. kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkančios ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių dalis, procentais

- 60 Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos

ministerija (toliau – Krašto

apsaugos ministerija)

N. d. Šio vertinimo kriterijaus reikšmė tiesiogiai siejama su projekto, kurio įgyvendinimo metu bus sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas, rezultatais, todėl vertinti šio kriterijaus reikšmę bus galima tik įgyvendinus šį projektą

2. sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas su kompleksinėmis kibernetinio saugumo priemonėmis, vienetais

- 1 Krašto apsaugos

ministerija

Šiuo metu yra įgyvendinama priemonė „Stiprinti ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą“, kurią įgyvendinus bus sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas, todėl tikimasi, kad 2020 m. vertinimo kriterijaus reikšmė bus pasiekta.

N. d. – oficialūs metiniai duomenys dar nežinomi.___________________________

Documents

eimin.lrv.lteimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Planavimo... · Web viewPažymėtina, kad šio rodiklio reikšmė pasižymi dideliu svyravimu, tačiau elektroninės sveikatos