SPRENDIMAS DĖL ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS … · tona spalva. Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodik-lis ne visada atspindi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1

dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 10

straipsniu, Bendraisiais savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatais, patvirtintais Lietu-

vos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl ben-

drųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ , Alytaus rajono savival-

dybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pritarti Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2017 metų ataskaitai (pri-

dedama).

Savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2017 METŲ ATASKAITOS

2019 m. balandžio 12 d. Nr. K-55

Alytus

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VI-

SUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS

2017 METŲ ATASKAITA

TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................... 2

1. BENDROJI DALIS ........................................................................................................................ 3

1.1. Pagrindinių stebėsenos rodiklių analizė ir interpretavimas „Šviesoforo“ metodu .............. 3

1.2. Demografinė situacija ................................................................................................................. 1

2. SPECIALIOJI DALIS ................................................................................................................... 5

2.1. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties

priežasčių ............................................................................................................................................. 5

2.1.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo ..................................................................................... 6

2.1.2. Mirtingumas dėl savižudybių .................................................................................................. 7

2.2. Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze ..... 8

2.3. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų

............................................................................................................................................................ 10

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 12

REKOMENDACIJOS ..................................................................................................................... 13

ĮVADAS

Atsižvelgiant į Alytaus rajono savivaldybės 2019–2021 m. strateginį veiklos planą, patvirtintą

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. K-7 „Dėl Alytaus rajono sa-

vivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano patvirtinimo“ ir jame keliamus tikslus – kurti pilie-

tišką, išsilavinusią, kūrybišką ir sveikai bei saugiai gyvenančią bendruomenę, Alytaus rajono visuome-

nės sveikatos biurui yra pavesta analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatos būklę atspindinčius

rodiklius, remiantis pagrindiniais visuomenės sveikatos stebėsenos dokumentais – Lietuvos sveikatos

2014–2025 m. programa (toliau – LSP) ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos

(monitoringo) įstatymu.

Visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybėse vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl Bendrųjų savivaldybių

visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, kuriuo yra patvirtintas savivaldybių visuo-

menės sveikatos stebėsenos rodiklių sąrašas.

Alytaus rajono savivaldybėje didelis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros stiprinimui, užtik-

rinant kokybiškas ir visiems prieinamas asmens ir visuomenės sveikatos paslaugas, gerinant jų kokybę.

Sveikatos stebėsena ir gyventojų informuotumo didinimas tikimasi padės mažinti sergamumo ir mir-

tingumo mastus, ugdyti pačių gyventojų atsakomybę už savo sveikatą.

Šioje ataskaitoje įvertinta savivaldybės gyventojų sveikatos situacija, lyginama su Lietuvos vi-

durkiu, padės tinkamai informuoti savivaldybės politikus apie esamas problemines sritis bei padės už-

tikrinti, kad visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos būtų įgyvendintos efektyviai ir tikslingai.

Lietuvos sveikatos programos iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėse-

nai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas (toliau – PRS), kurį sudaro 51 rodiklis, geriausiai

apibūdinantis LSP siekius.

Pagrindinių rodiklių sąrašo analizės ir interpretavimo tikslas – įvertinti esamą gyventojų svei-

katos ir sveikatą lemiančių veiksnių situaciją savivaldybėje, Lietuvos sveikatos programos tikslų ir

uždavinių įgyvendinimo kontekste, ir intervencijų / priemonių poreikį, siekiant stiprinti savivaldybės

gyventojų sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus.

Statistiniai duomenys surinkti ir ataskaita parengta vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos

informacijos centro leidiniu „Visuomenės sveikatos būklė Lietuvos savivaldybėse 2017 m.“ bei Higie-

nos instituto Sveikatos informacijos centro ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

1. BENDROJI DALIS

1.1. Pagrindinių stebėsenos rodiklių analizė ir interpretavimas „Šviesoforo“ metodu

Pagrindinių rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („Šviesoforo“ kūrimas) atliekamas lygi-

nant praėjusių (2017 m.) metų Alytaus rajono savivaldybės rodiklius su Lietuvos vidurkiu. Vadovau-

jantis „Šviesoforo“ principu, 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į grupes:

– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, priskiriamos savivaldybių su

geriausiais rodikliais grupei ir žymimos žalia spalva,

– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona spalva;

– likusių 25 savivaldybių rodikliai interpretuojami kaip atitinkantys Lietuvos vidurkį ir žymimos gel-

tona spalva.

Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodik-

lis ne visada atspindi gerą situaciją ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą situaciją.

Mažiau negu 20 000 gyventojų turinčių savivaldybių (Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių,

Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Palangos, Visagino, Lazdijų r., Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r.,

Kupiškio r., Molėtų r.) rodiklių reikšmės bendrame PRS rodiklių profilyje nėra pateikiamos ir

lyginamos su kitomis savivaldybėmis, kadangi jose rodikliai yra labai „jautrūs“ kiekvienam atvejui

dėl mažo gyventojų skaičiaus.

Remiantis profilio rodikliais ir jų interpretavimo rezultatais („Šviesoforas“ ir santykis) pasi-

rinktos 3 pagrindinio rodiklių sąrašo reikšmės, sudarytas Alytaus rajono probleminių visuomenės svei-

katos sričių sąrašas ir atlikta atrinktų rodiklių analizė bei vertinimas, parengti pasiūlymai.

Alytaus rajono gyventojų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje analizuojamų rodiklių

duomenys ir jų interpretavimas pateikiami 1 lentelėje.

Pirmame stulpelyje pateikiami pagrindiniai rodikliai suskirstyti pagal Lietuvos sveikatos programoje numatomus įgyvendinti tikslus ir uždavinius.

Antrajame stulpelyje pateikiama Alytaus rajono savivaldybės rodiklio reikšmė, trečiajame – atitinkamo rodiklio Lietuvos vidurkio reikšmė, ketvirtajame

– mažiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, penktajame – didžiausia reikšmė tarp visų savivaldybių, šeštajame – savivaldybės rodiklio interpretavimas

(reikšmės savivaldybėje santykis su Lietuvos vidurkio reikšme ir savivaldybės vietos tarpe visų savivaldybių pavaizdavimas pagal „Šviesoforo“ principą).

1 lentelė. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių profilis

RODIKLIS Savivaldybės

reikšmė

Lietuvos

rodiklis

Minimali

reikšmė

Maksimali

reikšmė

Santykis:

savivaldybė /

Lietuva

1 2 3 4 5 6

LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS TIKSLAS – pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir

sumažėtų sveikatos netolygumai

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 73,6 75,7 70,7 77,8 0,97

Išvengiamas mirtingumas 30,0 31,3 23,1 39,3 0,96

1 TIKSLAS. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį

1. uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą

Mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 26,6 26,5 10,5 63,4 1,00

Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60-X84) 100 000 gyventojų 22,1 25,9 10,7 64,0 0,85

Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų 22,8 44,4 7,6 100,1 0,51

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų 87,9 76,3 36,0 150,6 1,15

Socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyventojų 5,0 3,5 1,0 8,5 1,43

Ilgalaikio nedarbo lygis 4,3 2,1 0,3 5,3 2,05

Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų -22,8 -13,8 1,8 -29,8 1,65

1.2. uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų 148,2 99,3 54,9 173,4 1,49

Standartizuotas mirtingumo dėl išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyventojų 144,4 97,8 53,7 166,0 1,48

Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų 239,6 159,1 69,0 360,9 1,51

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų 36,7 26,4 7,6 98,8 1,39

Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyventojų 34,2 39,5 14,9 86,0 0,87

2 TIKSLAS. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką

2.1. uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą

Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000

darbingo amžiaus gyventojų 0,6 1,1 0,4 2,4 0,55

Susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje

10 000 gyventojų 70,7 145,1 70,7 190,0 0,49

Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyven-

tojų 85,9 68,3 42,5 127,4 1,26

Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A09) 10 000 gyventojų 61,9 70,7 16,6 108,7 0,88

2.2. uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį

Mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000 gyventojų 26,6 5,0 0,0 26,6 5,32

Standartizuotas mirtingumo dėl atsitiktinio paskendimo rodiklis (W65-W74) 100 000

gyventojų 25,5 4,9 0,0 25,5 5,20

Mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 26,6 15,0 5,0 33,7 1,77

Standartizuotas mirtingumo dėl nukritimo rodiklis (W00-W19) 100 000 gyventojų 21,9 14,7 5,1 32,9 1,49

2.3. uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių

Mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyventojų 30,4 8,8 0,0 30,4 3,46

Standartizuotas mirtingumo dėl transporto įvykių rodiklis (V00-V99) 100 000 gyven-

tojų 34,5 8,7 0,0 34,5 3,97

Pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyventojų 3,8 3,2 0,0 12,1 1,19

Transporto įvykiuose patirtų traumų (V00-V99) skaičius 100 000 gyventojų 133 61,8 22,9 155,6 2,15

2.4. uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą

Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadrati-

niam kilometrui - - - - -

Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams (proc.) - - - - -

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams (proc.) - - - - -

3 TIKSLAS. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą

3.1. uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą

Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis 100 000 gyven-

tojų 0,0 3,9 0,0 12,6 0,0

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, rodiklis

100 000 gyventojų 0,0 4,0 0,0 13,2 0,0

Mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis 100 000 gyven-

tojų 22,8 20,5 3,3 57,8 1,11

Standartizuotas mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis

100 000 gyventojų 24,3 20,2 3,3 52,5 1,20

Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų

kontrabanda (nusikaltimai) 15,2 53,6 0,0 281,5 0,28

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako ga-

miniais 199,4 186,9 113,2 376,9 1,07

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholi-

niais gėrimais 184,1 164,7 93,5 325,3 1,12

3.2 uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius

Kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.) 46,6 34,3 10,6 56,2 1,36

4 TIKSLAS. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius

4.1. uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais

Išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų 43,9 33,1 20,9 56,7 1,33

Išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius 1 000 gyventojų 6,6 6,5 3,9 9,6 1,02

4.2. uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiū-

rą

Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 2,0 2,0 1,4 4,0 1,00

Šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 4,9 7,7 2,3 13,3 0,64

Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 8,5 9,1 6,8 11,6 0,93

Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyventojų 7,6 3,9 0,0 14,8 1,95

Sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis (B20-B24, A50-A64) 10 000 gy-

ventojų 1,1 3,1 0,0 8,0 0,36

4.3. uždavinys. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą

Kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių 8,5 3,0 0,0 9,9 2,83

2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė)

skiepijimo apimtys 98,0 93,5 89,9 99,4 1,05

1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomielito ir B tipo

Haemophilus influenzae infekcijos vakcinos (3 dozės) skiepijimo apimtys 94,3 93,7 87,0 100,0 1,01

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silanti-

nėmis medžiagomis programoje 21,6 16,4 2,2 57,9 1,32

Vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.) 21,2 18 6,0 26,9 1,18

Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1 000 gyventojų 11,3 5,4 0,0 18,8 2,09

4.4. uždavinys. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę

Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyventojų 1056,2 795,9 525,3 1412,0 1,33

Standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyven-

tojų 784,3 773,3 626,7 1063,6 1,01

Mirtingumas nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100 000 gyventojų 406,5 282,7 175,1 476,7 1,44

Standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (C00-C96) 100 000 gy-

ventojų 336,3 274,7 201,6 425,2 1,22

Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000 gyventojų 262,2 189,8 110,0 544,6 1,38

Standartizuotas mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis (I60-I69) 100 000

gyventojų 191,0 183,9 107,7 447,4 1,04

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų 39,1 62,3 28,1 103,0 0,63

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl

krūties vėžio finansavimo programoje (2016–2017 m.) 51,1 48,6 17,9 65,1 1,05

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų

prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, 56,1 52,8 35,7 69,3 1,06

finansavimo programoje (2015–2017 m.)

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios

diagnostikos finansavimo programoje (2016–2017 m.) 43,0 52,2 21,9 66,1 0,82

Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir krauja-

gyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo pro-

gramoje 2017 m.

35,0 40,8 21,7 57,6 0,86

Iš 1 lentelėje pateiktų PRS (pagrindinių rodiklių sąrašo) rodiklių reikšmių Alytaus rajono savi-

valdybėje palyginimo su Lietuvos vidurkio rodikliu matyti, kad:

iš visų sveikatos rodiklių geriausią situaciją tarp savivaldybių atspindintys (1 lentelėje žy-

mima žalia spalva) 2017 m. buvo 8 rodikliai: bandymų žudytis skaičius; asmenų, žuvusių ar

sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičius darbingo amžiaus grupėje; susiža-

lojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje; nusikalstamos vei-

kos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai);

kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus dalis; 2 m. amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epi-

deminio parotito, raudonukės vakcina 1 dozė) skiepijimo apimtys; sergamumas II tipo cuk-

riniu diabetu ir tikslinės populiacijos dalis (proc.); dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių

navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų,

finansavimo programoje (2015–2017 m.).

reikšmės, patenkančios į prasčiausių savivaldybių grupę (1 lentelėje žymimos raudona spal-

va): ilgalaikio nedarbo lygis (2,1 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / stan-

dartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (1,5 karto didesni nei Lietuvos vidurkis);

mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (atitinkamai 5,3 ir 5,2

karto didesni nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl nukriti-

mų (atitinkamai 1,8 ir 1,5 karto didesni nei Lietuvos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas

mirtingumas dėl transporto įvykių (atitinkamai 3,5 ir 4,0 karto didesni nei Lietuvos vidur-

kis); transporto įvykiuose patirtos traumos (2,2 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis); slaugy-

tojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius (vidutiniškai Lietuvoje 1-am gydytojui teko 2,0

slaugytoja, Alytaus rajone – 2); sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (2 kartus dides-

nis nei Lietuvos vidurkis); kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas (2,8 karto didesnis

nei Lietuvos vidurkis); paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius (2,1 karto didesnis nei Lietu-

vos vidurkis); mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų (atitinkamai

1,4 ir 1,2 karto didesni nei Lietuvos vidurkis).

kiti rodikliai patenka į Lietuvos vidurkį atitinkančią grupę (lentelėje žymimi geltona spalva),

tačiau į juos taip pat būtina atkreipti dėmesį.

Išsamiai analizei, kaip prioritetinės sveikatos problemos, pasirinkti šie rodikliai:

Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties

priežasčių;

Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze;

Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / sandartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų.

1.2. Demografinė situacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius jau daugelį metų

mažėja. Pagrindinės nuolatinių gyventojų mažėjimo priežastys – emigracija ir neigiama natūrali gy-

ventojų kaita. 2018 m. pradžioje Alytaus rajone gyveno 26 077 gyventojai, t. y. 486 gyventojais ma-

žiau nei prieš metus (2 lentelė).

2 lentelė. Nuolatinių Alytaus r. gyventojų skaičius ir jo pokytis 2010–2018 m. pradžioje

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Alytaus r. 29052 28210 27960 27618 27347 27126 26831 26563 26077

Pokytis -389 -842 -250 -342 -271 -221 -295 -268 -486

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Demografinės situacijos vertinimas pagal lytį atskleidė, kad 2018 m. pradžioje moterys Alytaus

rajono savivaldybėje sudarė daugiau nei pusę (51,2 proc.) gyventojų, vyrai nežymiai mažiau – 48,8

proc. Lietuvos mastu stebima panaši situacija: 53,8 proc. – moterys, 46,2 proc. – vyrai.

Gyventojų populiacija sensta. Kasmet Alytaus rajone pastebima gyventojų senėjimo tendencija:

mažėja vaikų iki 17 m., 18–44 m. amžiaus gyventojų procentinė dalis ir didėja 45–64 m. amžiaus bei

pagyvenusių (65 m. ir vyresni) žmonių dalis (3 lentelė).

3 lentelė. Alytaus r. gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 – 2018 m. (proc.)

Amžiaus

grupės

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

0-17 m. 18,1 17,7 17,4 17,2 16,9 16,7 16,6 16,4 16,4

18-44 m. 31,97 31,2 30,95 30,8 30,6 30,2 29,9 29,5 29,0

45-64 m. 26,2 27,6 28,3 28,8 29,2 29,7 30,0 30,5 31,0

65 m. ir

vyresni 23,8 23,5 23,4 23,3 23,3 23,4 23,5 23,6 23,6


Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį,

ligų paplitimą, intervencijų ir gydymo veiksmingumą. Šis rodiklis apibūdina, kiek vidutiniškai metų

gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos

gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.

2017 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus rajone buvo 73,6 m. Lyginant su Lietuvos

vidurkiu (75,7 m.) Alytaus rajono gyventojų gyvenimo trukmė trumpesnė 2,1 m.

2017 m. Lietuvoje mirė 40 142 žmonės, t. y. 2,4 proc. (964 asmenimis) mažiau lyginant su pra-

ėjusiais metais. Tais pačiais metais Alytaus rajone mirė 504 asmenys (260 moterys ir 244 vyrai), 58

mirusiais daugiau nei 2016 m.

Analizuojant mirtingumo rodiklį 100 000 gyventojų, Alytaus rajonas patenka į savivaldybių de-

šimtuką, kuriose nustatytas didžiausias mirtingumas: Alytaus rajone 100 tūkstančių gyventojų teko

1915 mirusieji, tai yra 1,4 karto viršijo Lietuvos vidurkį (100 000 gyv. / 1419 mirusieji). Standartizuo-

tas Alytaus rajono vyrų mirtingumas (1249,46 / 100 000 gyv.) 2017 m. buvo beveik du kartus didesnis

nei moterų (631,15 / 100 000 gyv.).

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pa-

grindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežas-

tys, 2017 m. sudarė 83,0 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje (Alytaus rajone – 84,1 proc.). Nuo

kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,1 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybi-

nių navikų – 19,9 proc. visų mirusiųjų, o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų. Aly-

taus rajone stebima panaši situacija, atitinkamai: 55,2 proc., 21,2 proc., 7,7 proc. (1 pav.).

1 pav. Mirusių asmenų skaičius pagal metus ir diagnozes Lietuvoje ir Alytaus rajone

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Analizuojant pagrindinių mirties priežasčių pasiskirstymą pagal lytį situacija išlieka panaši.

Tiek moterų, tiek vyrų (278 asm.) daugiausiai Alytaus rajone mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (103

vyrai ir 175 moterys). Antroje vietoje – mirtys nuo piktybinių navikų (63 vyrai ir 44 moterys) ir trečio-

joje – mirtys dėl išorinių priežasčių (32 vyrai ir 7 moterys).

Skirtumai pagal lytį išryškėja mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų ir dėl išorinių priežasčių

grupėse. Pastebima, kad moterų mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų buvo ketvirtadaliu daugiau nei

vyrų (25,9 proc.). Tuo tarpu vyrai net 4,6 karto dažniau nei moterys miršta dėl išorinių mirties priežas-

čių (2 pav.).

2 pav. Mirties priežastys pagal lytį Alytaus rajone 2017 m. (proc.)


Standartizuoto mirtingumo rodiklių pagal pagrindines mirties priežastis analizė – palyginimas

Alytaus rajono savivaldybėje ir Lietuvoje (skaičiuojamas savivaldybės ir Lietuvos vidurkio santykis

pagal „Šviesoforo“ principą: žalia spalva pavaizduotas mirtingumo rodiklis, kurio reikšmė yra daugiau

nei 10 proc. mažesnė už Lietuvos vidurkį, raudona – kai reikšmė yra daugiau nei 40 proc. didesnė už

Lietuvos vidurkį, o geltona – kai mirtingumo rodiklis atitinka Lietuvos vidurkį) pateikiamas 3 paveiks-

le.

Išryškėja penkios mirčių priežastys, kurios yra labiausiai nutolusios nuo Lietuvos vidurkių

(skirtumas svyruoja nuo 1,5 iki 5,9 karto): standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl paskendimų, stan-

dartizuotas mirtingumo rodiklis dėl transporto įvykių, standartizuotas rodiklis dėl nelaimingų atsitiki-

mų, standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl išorinių priežasčių ir standartizuotas rodiklis dėl nukriti-

mų. Trys iš analizuotų rodiklių yra mažesnės nei Lietuvos vidurkis: standartizuotas mirtingumo rodik-

lis dėl savižudybių, standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo infekcinių ligų ir standartizuotas mirtin-

gumo rodiklis nuo virškinimo sistemos ligų.

3 pav. Standartizuotas Alytaus r. sav. mirtingumo rodiklių (100 000 gyv.)

palyginimas su Lietuvos vidurku, 2017 m.

Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

2. SPECIALIOJI DALIS

2.1. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas dėl išorinių mirties

priežasčių

Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių jau ne vienerius metus užima trečią vietą mirtingu-

mo priežasčių struktūroje tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone. 2017 m. Lietuvoje dėl šių priežasčių mirė

2 810, o Alytaus rajone – 39 asmenys.

Analizuojant mirtingumo rodiklį dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje ir Alytaus rajone pas-

taraisiais metais stebimos skirtingos tendencijos. Lietuvos mastu šis rodiklis dėsningai mažėja, ypač tai

pastebima vertinant 2017 m. duomenis (mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties priežasčių sumažėjo

6,9 proc., t. y. 252 mirties atvejais mažiau lyginant su 2016 m.,), Alytaus rajone 2017 m. analizuoja-

mas rodiklis stipriai išaugo (mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties priežasčių padidėjo 16,6 proc.,

t. y. 6 mirties atvejais daugiau nei 2016 m.) (4 lentelė).

4 lentelė. Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių pagal lytį Lietuvoje ir Alytaus r. 2015 – 2017 m.

(100 000 gyv.)

Mirtingumas nuo išorinių mir-

ties priežasčių (100 000 gyv.)

Pagal lytį

Vyrų Moterų

2015 m. Alytaus r. 137,14 212,73 65,14

Lietuva 110,43 179,53 51,44

2016 m. Alytaus r. 123,61 199,46 51,23

Lietuva 106,76 175,49 48,08

2017 m. Alytaus r. 148,18 248,78 52,02

Lietuva 99,35 156,12 50,73


Vyrų mirtingumas dėl išorinių pirežasčių

Atsižvelgiant į mirusių asmenų lytį, būtina pastebėti, kad dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 3

kartus daugiau Lietuvoje ir net 5 kartus daugiau Alytaus rajone negu moterų (atitinkamai 2 037 vyrų ir

773 moterys – Lietuvoje; 32 vyrai ir 7 moterys – Alytaus rajone). Iš 32 mirties atvejų, daugiau nei pusė

(71,9 proc.) vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (transporto įvykiai, nukritimai, paskendimai, atsitikti-

niai apsinuodijimai), 18,8 proc. – dėl savižudybių ir 9,3 proc. – dėl kitų išorinių mirties priežasčių (nu-

žudymai, įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas, išorinių mirtingumo priežasčių padariniai) (5 lentelė).

Bendras vyrų mirusių nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2017 m. lyginant su 2016 m. išaugo 23,1

proc.

Moterų mirtingumas dėl išorinių priežasčių

Nuo išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone 2017 m. mirė 7 moterys. Tai sudarė 3 proc. nuo

visų tais metais fiksuotų mirties atvejų. Pagrindinė moterų išorinės mirties priežastis – nelaimingi atsi-

tikimai (71,4 proc.) (5 lentelė). Bendras moterų mirusių nuo išorinių mirties priežasčių skaičius 2017

m. lyginant su 2016 m. išliko nepakitęs.

5 lentelė. 2017 m. Alytaus r. mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių pagal patikslintą mirties prie-

žastį ir lytį.

Eil.

Nr.

Vyrai Eil

Nr.

Moterys

Mirties priežastys Kodas Mirusiųjų

skaičius Mirties priežastys Kodas

Mirusiųjų

skaičius

1. Mirtingumo išorinės

priežastys, iš jų: V00-Y89 32

1. Mirtingumo išorinės

priežastys, iš jų: V00-Y89 7

1.2. Nelaimingi atsiti-

kimai, iš jų: V00-X59 23

1.2. Nelaimingi atsitiki-

mai, iš jų: V00-X59 5

1.2.1. Transporto įvykiai V00-V99 8 1.2.1. Transporto įvykiai V00-V99 0

1.2.2. Nukritimai

W00-

W19 4

1.2.2. Nukritimai

W00-

W19 3

1.2.3. Atsitiktiniai pa-

skendimai

W65-

W74 6

1.2.3. Atsitiktiniai pasken-

dimai

W65-

W74 1

1.2.4. Atsitiktiniai apsi-

nuodijimai X40-X49 3

1.2.4. Atsitiktiniai apsi-

nuodijimai X40-X49 0

1.3. Savižudybės X60-Y09 6 1.3. Savižudybės X60-Y09 1

1.4. Nužudymai X85-Y09 1 1.4. Nužudymai X85-Y09 1

1.5. Kitos priežastys Y10-Y89 2 1.5. Kitos priežastys Y10-Y89 0


Analizuojant duomenis pagal amžiaus grupes, beveik pusė (48,7 proc.) 2017 m. mirčių dėl išo-

rinių priežasčių įvyko 45–65 m. Alytaus rajono gyventojų amžiaus grupėje, trečdalis (30,8 proc.) – 65

m. ir vyresniame amžiuje, mažiausiai dėl analizuojamo faktoriaus mirė vaikų iki 17 m. ir gyventojų

18–44 m. amžiaus grupėje (atitinkamai 2,6 proc. ir 25,6 proc.).

Panašus mirčių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo stebimas ir Lietuvoje: 38,9 proc. –

45–65 m. amžiaus grupėje, 33,8 proc. – 65 m. ir vyresni, 25,7 proc. – 18–44 m. amžiaus grupėje ir 1,6

proc. – vaikai iki 17 metų. Daugiausiai dėl analizuojamo faktoriaus nukenčia darbingo amžiaus asme-

nys (18–64 m.) tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone tai sudarė didžiausią gyventojų dalį, atitinkamai

64,6 proc. ir 66,7 proc. (6 lentelė).

6 lentelė. Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių pagal amžiaus grupes Lietuvoje ir Alytaus r.

2017 m. (atvejų skaičius ir rodiklis 100 000 gyv.)

0-17 m. amžiaus

grupėje

18-44 m. amžiaus

grupėje

45-64 m. amžiaus gru-

pėje

65 m. ir vyresnių am-

žiaus grupėje

Mirčių

skaičius

Mirčių

sk.100 000

gyventojų

Mirčių

skaičius

Mirčių sk.

100 000

gyventojų

Mirčių

skaičius

Mirčių sk.

100 000

gyventojų

Mirčių

skaičius

Mirčių sk.

100 000

gyventojų

Lietuva 45 8,88 722 75,33 1092 134,44 951 172,6

Alytaus r. 1 23,21 10 130,81 16 196,46 12 192,83


2.1.1. Mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo

2017 m. Lietuvoje atsitiktinai paskendo 142 asmenys (48 gyventojais mažiau lyginant su praė-

jusiais metais). Alytaus rajone skaičiuojamos 7 mirtys dėl atsitiktinio paskendimo (2 skendimais dau-

giau nei 2016 m.), tai sudarė 21,9 proc. visų mirties atvejų dėl išorinių mirties priežasčių. Analizuojant

pagal amžiaus grupes, didžioji dalis (85,7 proc.) skendusiųjų buvo darbingo amžiaus Alytaus rajono

gyventojai (2 skendimo atvejai 18–44 m. amžiaus grupėje ir 4 skendimai 45–64 m. amžiaus grupėje) ir

vienas asmuo priklausė pensijinio amžiaus grupei (65 ir vyresni asmenys). Atkreiptinas dėmesys, kad

šis rodiklis rodo, kokios savivaldybės gyventojai nuskendo, tačiau nerodo įvykio vietos.

100 tūkstančių Lietuvos gyventojų analizuojamu laikotarpiu teko 5,0 atsitiktiniai paskendimai,

o Alytaus rajone – net 5,3 karto daugiau, t. y. – 26,6 paskendimo atvejais daugiau 100 000 gyventojų.

Per aštuonerius metus mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinių paskendimų Alytaus rajone kito nuo

3,6 iki 26,6 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Atsižvelgiant į paskutiniųjų trejų metų duomenis, paste-

bimas dėsningas rodiklio augimas Alytaus rajone (2016 m. rodiklis padidėjo 7,6 atvejais 100 000 gyv.,

o 2017 m. – 7,9 atvejais 100 000 gyv.) (4 pav.).

4 pav. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Alytaus r. ir Lietuvoje 2010 – 2017 m. (100 000 gyv.)


Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, didžiausias standarti-

zuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų 100 000 gyv. 2017 m. buvo nustatytas trijose Lietuvos

savivaldybėse: Alytaus r. (25,5 / 100 000 gyv.), Prienų r. (24,6 / 100 000 gyv.) ir Ignalinos r. (25,59 /

100 000 gyv.), kurios pateko į „raudonąją zoną“. Alytaus rajone šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo

net 5,2 karto (5 pav.).

5 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Lietuoje (100 000 gyv.)


2.1.2. Mirtingumas dėl savižudybių

Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) kasmet nusineša pernelyg daug beprasmių gyvybių. Ana-

lizuojamu laikotarpiu nusižudė 748 Lietuvos gyventojai (26,45 mirtys 100 000 gyv.), iš kurių 7 Aly-

Lietuvos vi-

durkis: 4,9 /

100 000 gyv.

taus rajono gyventojai. Vyrų tyčinių susižalojimų (savižudybių) rodiklis tiek Lietuvoje, tiek Alytaus

rajone ženkliai didesnis nei moterų: Lietuvoje 2017 m. nusižudė 595 vyrai ir 153 moterys, Alytaus

rajone – 6 vyrai ir 1 moteris.

Per 2010–2017 m. laikotarpį iš viso Alytaus rajone registruoti 86 savižudybės atvejai. Šiuo lai-

kotarpiu Alytaus rajone savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų nuolat kito, o 2016 m. mirtingumas

dėl savižudybių buvo vienas didžiausių per aštuonerius metus (48,7 mirtys 100 000 gyv.) ir 1,7 karto

viršijo Lietuvos vidurkį. 2017 m. situacija pagerėjo: Alytaus rajone savižudybių sumažėjo 46,2 proc.

(2016 m. nusižudė 13 asmenų, 2017 – 7 asmenys). Buvęs blogiausias rodiklis tarp visų savivaldybių

nuo 48,7 (2016 m.) sumažėjo perpus, iki 22,6 (2017 m.) ir atitiko Lietuvos vidurkį (26,5) (6 pav.).

6 pav. Savižu-

dybių skaičius

Alytaus r. ir Lie-

tuvoje 2010 –

2017 m. (100 000

gyv.)


Nuo 2017 m. į savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašą yra

įtrauktas naujas rodiklis – bandymų žudytis skaičius 100 000 gyventojų. Pastebima, kad 2017 m. šis

rodiklis Alytaus rajone beveik 2 kartus buvo mažesnis nei Lietuvos vidukris (Alytaus r. 22,8 / 100 000

gyv., Lietuvoje 44,4 / 100 000 gyv.) ir pateko tarp 10 Lietuvos savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis

rodė geriausią situaciją (1 lentelė).

2.2. Alytaus rajono gyventojų sergamumas tuberkulioze ir vaistams atsparia tuberkulioze

Tuberkuliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos. Infekcijos šalti-

nis – asmuo, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir oro lašeliniu būdu skleidžiantis tuberkuliozės mi-

kobakterijas. Tuberkuliozė priskiriama socialinių ligų grupei, nes, ši infekcinė liga, turi glaudų ryšį su

socialinėmis sąlygomis, gyventojų migracija, ŽIV plitimu, alkoholizmu, narkomanija, ekonominių są-

lygų blogėjimu.

2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 1968 nauji tuberkuliozės atvejai. 100 tūkstančių Lietuvos gy-

ventojų teko 39,46 nauji tuberkuliozės atvejai (Alytaus rajone – 34,2 / 100 000 gyv.). Analizuojant

sergamumo pasiskirstymą pagal lytį pastebima, kad Lietuvoje tuberkulioze suserga beveik dvigubai

dažniau vyrai nei moterys (naujai susirgusių vyrų skaičius – 1308, o moterų – 660). Alytaus rajono

savivaldybėje tais pačiais metais buvo užregistruoti 11 naujų tuberkulioze sergančių asmenų, kurių visi

buvo plaučių tuberkuliozės atvejai. Didžioji dalis sergančiųjų (73 proc.), kaip ir Lietuvoje, buvo vyrai.

Sergamumo tuberkulioze tendencijos pateiktos 7 paveiksle.

7 pav. Sergamumo tuberkulioze kitimo tendencijos Lietuvoje ir Alytaus rajone 2008 – 2017 m.


Tuberkuliozės bakterijos dažniausiai yra jautrios šiai ligai gydyti skirtiems vaistams. Tokiu at-

veju tuberkuliozės gydymas paprastai trunka 6 mėnesius ir yra efektyvus, tačiau tinkamai nesilaikant

gydymo režimo bakterijos gali tapti atsparios vaistams. Tai neigiamai įtakoja gydymo efektyvumą,

didina sergančiųjų lėtine tuberkulioze apimtis, gydymo kaštus valstybei bei prisideda prie atsparios

tuberkuliozės formos plitimo visuomenėje.

2017 m. Alytaus rajonas pateko tarp 10 savivaldybių, kuriose sergamumo vaistams atsparia

forma rodiklis 100 000 gyv. buvo didžiausias ir beveik 2 kartus viršijo Lietuvos rodiklį (3,9 / 100 000

gyv.) (8 pav).

8 pav. 2017 m. sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze 100 000 gyv. Lietuvos savivaldybėse


Lietuvos vidur-

kio linija

Ligotumas – asmenų, kuriems analizuojamais metais ambulatorinėse ar stacionarinėse sveika-

tos priežiūros įstaigose naujai arba pakartotinai buvo diagnozuota tuberkuliozė. 2017 m. Lietuvoje tu-

berkuliozės ligotumo rodiklis siekė 125,4 atvejus 100 000 gyventojų, Alytaus rajone šis rodiklis buvo

nežymiai didesnis – 140,6 / 100 000 gyventojų.

Praėjusiais (2017 m.) metais Lietuvoje nuo tuberkuliozės mirė 151 asmuo, iš jų 2 Alytaus rajo-

no gyventojai: abejais atvejais darbingo amžiaus vyrai (18–64 m.). 2016 m. Alytaus rajone buvo re-

gistruotas vienas mirties atvejas nuo tuberkuliozės (18–44 m. amžiaus vyras).

2.3. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas / standartizuotas mirtingumas nuo piktybinių navikų

Piktybiniai navikai – antroji pagal dažnumą mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajo-

ne. 2017 m. nuo piktybinių navikų mirė 7 996 Lietuvos gyventojai, iš kurių daugiausiai mirties atvejų

dėl trachėjos (1231 asmenys), skrandžio (647 asmenys) ir storosios žarnos (528 asmenys) vėžio.

Analizuojamais metais Alytaus rajone nuo piktybinių navikų mirė 107 asmenys. Didžioji dalis

(47 proc.) mirties atvejų buvo dėl trachėjos (30 mirties atvejų), storosios žarnos (9 mirties atvejai) ir

priešinės liaukos (8 mirties atvejai) vežio. Atsižvelgiant į mirusių asmenų lytį, reikšmingų skirtumų

nepastebima (58,9 proc. mirusiųjų buvo moterys ir 41,1 proc. – vyrai). Daugiausiai mirties atvejų Lie-

tuvoje ir Alytaus rajone užregistruota 64 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje (atitinkamai 70,9

proc. ir 72,9 proc.).

2017 m. standartizuotas mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis (mirusiųjų nuo piktybinių

navikų (C00-C96) skaičius per metus 100 000 vidutinių metinių gyventojų, kai gyventojų pasiskirsty-

mas pagal amžiaus grupes būtų toks pats, kaip ir standartinės Europos populiacijos) Alytaus rajone

buvo 22,4 proc. didesnis nei Lietuvos vidurkis (Alytaus r. – 336,3 / 100 000 gyv., Lietuvos vidurkis –

274,7 / 100 000 gyv.).

Nagrinėjant dešimties metų mirtingumo nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų rodiklio di-

namiką pastebima, kad 2017 m. Alytaus rajone analizuojamas rodiklis buvo didžiausias per dešimtmetį

(lyginant su 2016 m. rodiklis išaugo 39,4 proc.), o Lietuvos vidurkį viršijo 1,4 karto (9 pav.).

9 pav. Mirtingumas nuo piktybinių navikų 100 000 gyventojų Alytaus r. ir Lietuvoje 2008–2017 m.


Lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, Alytaus rajonas patenka į Lietuvos savivaldybių

dešimtuką, kuriose analizuojamas rodiklis pasiekė didžiausią reikšmę: Pakruojo r. (476,7 / 100 000

gyv.), Alytaus r. (406,5 / 100 000 gyv.), Kėdainių r. (397,9 / 100 000 gyv.), Biržų r. (392,4 / 100 000

gyv.), Švenčionių r. (383,9 / 100 000 gyv.), Akmenės r. (381,8 / 100 000 gyv.), Ukmergės r. (370,5 /

100 000 gyv.), Radviliškio r. (365,7 / 100 000 gyv.), Rokiškio r. (363,8 / 100 000 gyv.) ir Raseinių r.

(348,6 / 100 000 gyv.) (10 pav.).

10 pav. 2017

m. Mirtingu-

mas nuo piktbiniu navikų rodiklis 100 000 gyv.

Šaltinis Higienos institutas Sveikatos informacijos centras

Lietuvos vidur-

kis: 282,7 / 100

000 gyv.

IŠVADOS

1. Gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos aktualumas nemažėja. Gyventojų skaičius Alytaus

rajone ir 2018 m. kito neigiama linkme.

2. Pastebima gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų procen-

tinė dalis, daugėja pagyvenusių žmonių.

3. 2017 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Alytaus rajone 2,1 metais trumpesnė, lyginant su

Lietuvos gyventojų vidurkiu.

4. Vyrauja trys pagrindinės mirties priežastys tiek Lietuvoje, tiek Alytaus rajone: kraujotakos sis-

temos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

5. Dešimtadalis (12,1 proc.) analizuotų visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių 2017 m. Aly-

taus rajone pateko tarp 10 Lietuvos savivaldybių, kuriose stebimi rodikliai rodė geriausią situa-

ciją (neviršijo Lietuvos vidurkio).

6. 2017 m. dėl savižudybių mirė beveik dvigubai mažiau (1,9 karto mažiau) Alytaus rajono gy-

ventojų nei 2016 m.

7. Bandymų žudytis skaičius 100 000 gyventojų Alytaus rajone buvo 2 kartus mažesnis lyginant

su Lietuvos vidurkiu.

8. Vyrai 4,6 karto dažniau miršta dėl išorinių mirties priežasčių nei moterys. Daugiausiai dėl ana-

lizuojamo faktoriaus nukenčia darbingo amžiaus asmenys (18–64 m. amžiaus).

9. Standartizuotas mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų iš visų 60 Lietuvos savivaldybių di-

džiausias buvo nustatytas Alytaus rajone ir 5,2 karto viršijo Lietuvos vidurkį.

10. Sergamumo vaistams atsparia tuberkuliozės forma rodiklis 100 000 gyv. Alytaus rajone beveik

2 kartus viršijo Lietuvos rodiklį. Didžioji dalis naujai užsikrėtusių tuberkulioze atvejų (73

proc.) buvo vyrai.

REKOMENDACIJOS

1. Atsižvelgiant į ataskaitoje išskirtas prioritetines Alytaus rajono savivaldybės gyventojų sveika-

tos problemas, pasitelkiant įvairių sričių specialistus organizuoti sveikatos stiprinimo priemo-

nes.

2. Didinti rajono gyventojų raštingumą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje, vykdant moks-

lu pagrįstos informacijos sklaidą bei atsižvelgiant į gyventojų, kuriems ši informacija teikiama,

amžių, išsilavinimą, užimtumą bei sveikatos būklę.

3. Aktyviai vykdyti rizikos asmenų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programo-

se, pabrėžiant svarbą laiku pasitikrinti sveikatą, taip užkertant kelią onkologinių ligų vystymui-

si.

4. Siekiant mažinti gyventojų mirtingumą dėl išorinių mirties priežasčių, rengti informacinius

pranešimus apie pirmosios pagalbos svarbą aktyviai mokant jos teikimo pagrindų ne tik ugdy-

mo įstaigose, bet ir viešose vietose (maudyklų pakrantėse, aikštėse, švenčių metu).

5. Siekti, kad rizikos grupės asmenys, ypač turintys kontaktą su sergančiu tuberkulioze asmeniu ir

ypač su pažeidusiu gydymo režimą, atliktų reikiamus tyrimus (krūtinės ląstos rentgeną, skreplių

mėginio tyrimą).

6. Platinti informacinę medžiagą apie tuberkuliozę, ligos priežastis, pasekmes ir prevenciją, kuri

bus prieinama gydymo įstaigose, seniūnijose, spaudoje ir elektroninėse informacijos priemonė-

se.

Documents

SPRENDIMAS DĖL ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS … · tona spalva. Savivaldybes žymint spalvomis, vertinamas ne rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodik-lis ne visada atspindi