Ekonomikos ir finansų analizėPARENGĖ DR. FILOMENA JASEVIČIENĖ

Turinys Ekonomikos analizė;

Įmonių analizė;

Viešieji finansai;

Finansų įstaigų analizė;

Bankų veiklos analizė;

Kredito unijų veiklos analizė.

Turinys1.Šalies ekonomikos analizė:

1.BVP ir jo dinamika;2.Užsienio prekybos balansas ir jo pokyčiai;3.Tiesioginės investicijos;4.Infliacija ;5.Nedarbo lygis;6.Konkurencingumas;7.Fiskalinė politika;8.Valiutos kursai ir palūkanų normos

Turinys2.Įmonių analizė:

Įmonių finansinės analizės samprata;

Finansinės ataskaitos;

Finansinės analizės rūšys;

Finansiniai rodikliai.

Turinys3. Finansų įstaigų analizė:

Kai kurių finansų įstaigų veikla;

Finansinės ataskaitos;

Veiklos vertinimo ir kt. rodikliai.

Turinys4. Bankų veiklos analizė:

Pagrindiniai bankų veiklos aspektai;

Bankų finansinės ataskaitos;

Kai kurie rodikliai;

Riziką ribojantys normatyvai.

Turinys5. Kredito unijų veiklos analizė:

Pagrindiniai kredito unijų veiklos aspektai;

Kredito unijų finansinės ataskaitos;

Rodikliai;

Riziką ribojantys normatyvai.

BVP analizė Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai vienas iš dažniausiai naudojamų ekonominių rodiklių, kurio pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė. BVP – parodo šalies ekonomikos lygį.

Šalies ekonominė politika yra vertinama pagal esamus ir prognozuojamus ekonominius reiškinius bei rodiklius

BVP analizė Bendro vidaus produkto, kaip bendriausio ekonomikos rodiklio esmė nusakoma kaip, galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė rinkos kainomis per nagrinėjama laikotarpį. Nagrinėjamu laikotarpiu dažniausiai imami metai arba ketvirčiai. BVP gali būti išreiškiamas veikiančiomis ir lyginamosiomis baziniu metu kainomis.

BVP analizė BVP apima rinkos bei kai kuriuos ne rinkos produktus. Šis teiginys aiškinamas tuo, kad

BVP dydis priklauso nuo prekių ir paslaugų, kurie yra pagaminti pardavimui, tačiau į šio rodiklio apskaitą yra itraukiami ir tam neskirtos paslaugos bei produktai. Tokiomis laikomos valstybinių institucijų tarnautojų darbas, kaip pavyzdžiui: sveikatos priežiūra,švietimas, policija, nevyriausybinių organizacijų darbas ir pan.

BVP analizė BVP yra galutiniu prekių ir paslaugų matas. BVP matavime yra naudojami galutiniais vadinami produktai, tai yra, tokie produktai, kurie daugiau nebedalyvauja jokiose gamybos stadijose.

BVP įtraukia gaminius ir prekes pagamintus tiriamoje šalyje.

BVP yra apibendrinantis rodiklis.

BVP skaičiuojamas trimis metodai:

Pajamų;

Išlaidų;

Gamybos.

Pajamų metodas ekonominę veiklą sudedant visas gautas pajamas, apimant darbo užmokestį, mokesčius (vyriausybės pajamos), ir pelną po mokesčių. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, rentos , palūkanų, pelno, nusidėvėjimo bei netiesioginių verslo mokesčių suma.

Pajamos susideda iš keturių pagrindinių elementų:

Darbo užmokestis – tai stambiausia pajamų grupė, ji apima darbo užmokestį ir algas, mokamas samdomiems darbuotojams.Į šią pajamų grupę įeina ir firmų savininkų daromi įnašai į valstybinius bei privačius pensijų bei kitus socialinius fondus, t.y. visos išlaidos, susijusios su darbo jėgos išlaikymu (atstatymu).

Nuomos pajamos – tai pajamos, gaunamos iš žemės ar kito nekilnojamo turto. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Taip skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas, nepaisant

Pajamų metodas nuosavybės formos.Palūkanos – tai piniginio kapitalo pajamos. Jos apima: • palūkanas už indėlius banke• kompanijų, obligacijų turėtojų gaunamas pajamas• bankų gaunamą pelną kaip skirtumą tarp jo išmokamų už indėlius ir gaunamų už paskolas palūkanų (padengus veiklos kaštus)Tačiau neįeina:• Vyriausybės obligacijų, iždo vekselių, kitų vyriausybės vertybinių popierių turėtojų gaunamos palūkanos

Pelnas – tai įvairių firmų tipų (individualių, partnerinių įmonių ir akcinių bendrovių) grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus. Šių pajamų elementų suma nebus visas BVP(BNP), apskaičiuotas pajamų metodu. Reikėtų pridėti dar du elementus:• Amortizacija • Netiesioginiai mokesčiai

Pajamų metodas Taigi, bendrasis vidaus produktas BVP, apskaičiuotas pajamų metodu – yra per metus gautų darbo užmokesčių (W), nuomos pajamų (R), palūkanų (i), pelno (∏), amortizacijos (De) bei netiesioginių mokesčių (Ti) suma.

Išlaidų metodas Išlaidų metodas. Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai. Galutinio vartojimo prekės yra šių tipų - vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms, kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams, suma yra lygi BVP skaičiuojant išlaidų metodu. Išlaidų metodas matuoja ekonominę veiklą sudedant visų galutinių prekių naudotojų išlaidas. Apskaičiuojant BVP išlaidų metodu, jis nustatomas, kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Į jį įtraukiamos visos išlaidos galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti, kurias sukuria ekonomikos sistemos dalyviai – namų ūkiai, verslo įmonės, valstybė. Į BVP skaičiuojamą išlaidų metodu įtraukiame dar ir grynąjį eksportą

Gamybos metodas BVP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurios buvo parduotos tais metais rinkoje• Į BVP įeina tik tais metais pagaminta produkcija• Be to, BVP-ą sudaro baigtinių prekių ir paslaugų vertė• Skaičiuojant BVP labai svarbu to paties produkto neįvertinti kelis kartus, t.y eliminuoti visas prekių perpardavimo operacijas• Į BVP, paprastai, įeina tik oficialios rinkos operacijos. Nelegalūs sandėriai, "šešėlinės ekonomikos” (neapskaitomos) produktai/ paslaugos BVP-e neatsispindi.Taigi atsižvelgdami į šiuos kriterijus susiduriame su šiomis problemomis:• Jei prekė tais metais buvo pagaminta, bet nerealizuota, jos vertė į BVP pateks tik tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinės atsargos (šių atsargų prieaugis įeina į BVP) • Tai padaryti nėra paprasta, nes gaminiai (tarpiniai) dažnai pereina daugybę gamybos stadijų. Jie daug kartų parduodami, kol patenka į vartojimo sferą.visų gamintojų, visos šalies mastu, pridėtąsias vertes (VA), sukurtas kiekvienoje ekonomikos šakoje. Bet kurio gamintojo pridėtoji vertė yra jo produkcijos vertė minus gamybos veiksnių, kuriuos jis perka iš kitų gamintojų, vertė. Gamybos metodas apibrėžia šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) kaip galutinio vartojimo prekių ir paslaugų naujai pagamintų šalyje per tam tikrą laikotarpį rinkos vertę.

Gamybos metodas Nefinansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija yra parduotų prekių ir paslaugų vertės ir gatavų gaminių bei nebaigtos gamybos atsargų likučių pasikeitimų suma. Šie rodikliai skaičiuojami, remiantis įmonių ketvirtine ir metine gamybinių ir finansinių rodiklių ataskaita. Finansinių įmonių ir bendrovių sektoriaus produkcija paskaičiuojama tokiu būdu:. Bankų produkcija lygi: gautos palūkanos minus sumokėtos palūkanos, plius pajamos už kitas banko paslaugas.2. Draudimo kompanijų produkcija lygi: faktiški besidraudžiančių įnašai plius pajamos iš draudimo techninių rezervų investavimo, minus išmokos, plius (minus) techninių rezervų padidėjimas.Valdžios sektoriaus produkcija lygi: visų biudžetinių įstaigų išlaidos prekėms ir paslaugoms įsigyti, plius kompensacija dirbantiesiems, plius pagrindinio kapitalo vartojimas, plius gamybos mokesčiai. Valdžios sektoriui priklauso ir „Sodros“ bei visų virš biudžetinių fondų produkcija, kuri paskaičiuojama analogiškai.

BVP analizė

Nominalusis BVP(BNP) yra šalies produkcijos per tam tikrą laikotarpį vertė, apskaičiuojama taikant to laikotarpio kainas, arba pagal galiojusias kainas. Realusis BVP(BNP) atspindi šalies produkcijos vertę dviem skirtingais laikotarpiais, apskaičiuotą taikant tas pačias kainas arba fiksuotas bazinių metų kainas.

BVP skaičiavimo problemos

BVP skaičiavimo problemos

Nors BVP duomenys plačiai naudojami šalies gyventojų gerovei matuoti, dėl keleto priežasčių šie duomenys nėra visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios:• Kai kurie produktai yra netiksliai įvertinami, kadangi jais neprekiaujama rinkoje. Tokių produktų pavyzdys yra vyriausybės paslaugos - švietimas, socialinės paslaugos.• Sunku teisingai apskaičiuoti prekių kokybės pagerėjimą. Pavyzdžiui, nors kompiuterių, televizijos ir automobilių kokybė pagerėjo, jų kainos sumažėjo pereinamuoju laikotarpiu

BVP skaičiavimo problemos

privačioji gamyba nėra visiškai užregistruojama. Ekonomika kinta taip greitai, kad tradicinė statistika nepajėgi vytis.• Šešėlinė ekonomika - vengdami mokesčių ar siekdami apeiti kitus įstatymus žmonės slepia sandorius, nors jie ir yra legalūs, todėl gali būti, kad didelė ūkinės veiklos dalis nepatenka į BVP skaičiavimus.

BVP analizė BVP susideda iš keturių struktūrinių dalių:

1. paklausos dalis, atitinkanti asmeninio vartojimo išlaidas (C);

2. paklausos dalis, atitinkanti investicijas, t.y. paklausa gamykloms, įrangai namu statybai ir papildomoms atsargoms (I)

3. paklausos dalis, atitinkanti vyriausybinius prekių bei paslaugų pirkimus (G);

4. Paklausos dalis, atitinkanti grynąjį eksportą (NX).

Visos pamintos dalys atsispindi ir BVP sandarą, skaičiuojami išlaidų metodu, kurios forma

atsispindi žemiau pateiktoje formulėje :

BVP = C + I + G + NX (1

BVP analizė Bendras vidaus produktas (BVP) tenkantis vienam gyventojui (veikiančiomis kainomis);

BVP metinis pokytis, % (palyginamosiomis kainomis);

Nacionalinio biudžeto deficitas, % nuo BVP.

Užsienio prekybos balansas (prekių ir paslaugų), % nuo BVP;

Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP;

Tiesioginės užsienio investicijos % nuo BVP; Užsienio skola, % nuo BVP.

BVP analizė paprastai naudojama BVP išraiška veikiančiomis kainomis,tačiau norint įvertinti BVP augimą, šis rodiklis skaičiuojamas palyginamosiomis kainomis

Bendrajam vidaus produktui artimas kitas makroekonomikos rodiklis, kuris gautais

rezultatais mažai kuo skiriasi nuo BVP, tai yra – bendrasis nacionalinis produktas (BNP).

BVP analizė BVP yra galutinis rezidentų (visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas. Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas BVP - tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis. BVP galima užrašyti kaip:

BVP = vartojimas(C) + investicijos(I) + valstybės išlaidos (G)+ eksportas(EX) – importas(IM)

Galutinis produktas yra prekė ar paslauga, skirta galutiniam vartojimui (nesvarbu kokiame ekonominiame sektoriuje šis vartojimas vyksta), bet ne tolesniam perdirbimui ar perpardavimui

BVP analizė Tarpinis produktas yra prekė/paslauga, perkama tolesniam perdirbimui arba perpardavimui ir naudojama kaip ištekliai kitų prekių/paslaugų gamyboje.Jei bendrasis nacionalinis produktas būtų skaičiuojamas kaip šalies firmų tais metais pagamintų visų, o ne tik baigtinių prekių verčių suma, neišvengiamai kelis kartus susumuotume daugelį tarpinių produktų.Išimtys (pvz.) daromos investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui. Šios prekės (darbo priemonės) taipogi laikomos galutiniu produktu ir įeina į BNP pagrindinių fondų dydžiu.Pakartotinų sumavimų išvengiama kiekvienoje gamybos stadijoje kiekvienam produktui skaičiuojant pridėtinę vertę. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės.

BVP analizė Ekonomikos teorijoje teigiama, jog ryši tarp BVP ir BNP galima apibudinti tokia lygybe: BNP = BVP + grynosios veiksnių pajamos iš užsienio. Sukonkretintai šnekant, į BVP įskaičiuojama tik ta produkcija, kuri sukuriama tiriamoje valstybėje, nepriklausomai nuo to, iš kieno gamybos veiksnių ji buvo sukurta. Na, o BNP apibudina produktą, priklausanti kurios nors šalies piliečiams, įskaitant ir pajamas gautas iš investicijų užsienyje bei atskaitant užsieniečių toje šalyje gautas pajamas. BNP rodiklis dažniausiai naudojamas ekonomikos teorijoje, BVP yra statistikos rodiklis.

BVP BNP Kuo gi skiriasi šie rodikliai:• BVP – nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia konkrečioje šalyje vykdomos ūkinės veiklos rezultatus per tam tikrą laikotarpį (metus), t.y. – BVP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę, atimant užsienyje gautas pajamas iš investicijų ir pridedant šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas.• Tuo tarpu BNP (bendrasis nacionalinis produktas) nusako baigtinių prekių ir paslaugų vertę, kuri išreiškia visų kurios nors šalies piliečių ūkinės veiklos rezultatusIr taip:BNP gaunamas sumuojant šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertę“-“(minus) užsieniečių gautos pajamos konkrečios šalies viduje“+”(plius) pridedamos šalies piliečių pajamos iš investicijų užsienyjeBVP gaunamas šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų vertė“-“(minus) gautos pajamos iš investicijųužsienyje“+”(plius) užsieniečių pajamos (už investicijas) konkrečios šalies viduje

BVP analizė

Lietuvos BVP dinamika

2006 2007 2008 2009 2010 2011

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

7.89.8

2.9

-14.8

1.4

5.9

BVP analizė Bendrasis vidaus produktas 2012 m., palyginti su 2011 m., augo 3,6 proc. (palyginamosiomis kainomis) ir siekė 112,4 mlrd. litų to meto kainomis, remdamasis išankstiniais duomenimis praneša Lietuvos statistikos departamentas. BVP augimui didžiausią įtaką turėjo pramonės (4,3 proc.), žemės ūkio (8,6 proc.) ir paslaugų (3,7 proc.) sektoriai. Neigiami išliko tik statybos veiklos pokyčiai (–2,9 proc.).

Užsienio prekybos balansas ir pokyčiai

Vienas iš populiariausių prekybos balanso rodiklių yra einamoji sąskaita, kuri parodo valstybės prekybos padėtį, palyginus su likusia pasaulio dalimi, per tam tikrą laiką (paprastai per metus. Einamosios sąskaitos balansas faktiškai remiasi užsienio prekybos balansu t.y. parodo koks yra santykis tarp eksporto ir importo. Užsienio prekybos balansas apskaičiuojamas iš eksportuotų paslaugų ir produkcijos vertės atimant importuotos produkcijos ir paslaugų vertę. Gautas rezultatas atspindi ar kapitalas išteka ar ateina į/iš šalies. Jeigu valstybė daugiau importuoja, nei eksportuoja, tuomet iš valstybės išplaukia pinigai. Pinigams išplaukiant iš valstybės gyventojai, kompanijos ir valstybė yra priversta skolintis tam, kad galėtų tęsti vartojimą. Toks pinigų nutekėjimas negali tęstis amžinai, nes skolas kažkada reikės grąžinti. Neigiamas einamosios sąskaitos balansas yra lėtai kintantis rodiklis, todėl svarbu sekti ar jis didėja ar mažėja.

Užsienio prekybos balansas

2012m. atskirais mėn.buvo teigiamas prekybos balansas.Pagrindinė spartaus ekonomikos plėtros priežastis pernai buvo eksportas, kuris pernai augo sparčiau nei 2011 metais ir pralenkė importo augimą. Dėl šios priežasties Lietuvos užsienio prekybos balansas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo teigiamas. Eksporto augimą skatino ir vienkartiniai veiksniai, visų pirma rekordinis grūdų derlius, net 43 proc. viršijęs 2011 metų rezultatą.

Užsienio prekybos prekėmis deficitas už 2012 m. buvo mažesnis negu prieš metus. Palankią prekybos balanso raidą iš esmės lėmė veržli, palyginti su importu, eksporto plėtra – ypačrekordinio žemės ūkio derliaus pardavimai tarptautinėse rinkose antrąjį pusmetį.

Užsienio prekybos balansas

2012 m. prekių eksportas sudarė 79,6 mlrd. litų, importas – 86,3 mlrd. litų. Palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,4 procento, importas – 9,6. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8,8 procento ir sudarė 63,1 procento bendro Lietuvos eksporto. Didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų baldų, plastikų ir jų gaminių, trąšų eksportas. 

Svarbiausi užsienio prekybos partneriai buvo Rusija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Estija, Jungtinė Karalystė ir Baltarusija. Daugiausia prekių eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Estiją; lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Latviją, Estiją ir Jungtinę Karalystę.

Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

InvesticijosInvesticijų klasifikacija:1. Finansinės investicijos (vertybiniai popieriai):Akcijos (nuosavybės vertybiniai popieriai)• Obligacijos (skolos vertybiniai popieriai)• Grynieji pinigai (ir grynųjų pinigų priemonės)• Žaliavos (gali būt ir prie nefinansinių investicijų)• Išvestinės priemonės• Investiciniai fondai2. Nefinansinės investicijos (materialiosios investicijos):• Nekilnojamas turtas• Kolekcinės vertybės ar kitas turtas (auksas ar kitos žaliavos)• Veikloje naudojamas materialusis turtas – taip pat investicijos

Investicijos Investicijos  - tai priemones, kurios leidžia mums laikui bėgant gauti didesnę sumą nei buvo išleista. Jei išleidžiame kam nors 10 litų, ir žinome, kad dėl to gausime 20 litų – tai jau investicija. Iš principo visus pirkinius arba pinigų leidimo būdus galime skirstyti į vartojimą arba investicijas.  Taip pat gali būti ir mišrių variantų, kurie gali būti ir investicija, bet tuo pačiu ir duoti vartojamąją naudą, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas.

Tiesioginės investicijosDažna klaida yra termino „investicijos“ sutapatinimas su terminu „kapitaliniai įdėjimai“.Investicijos šiuo atveju yra lėšų naudojimas pagrindinėms priemonėms atnaujinti (pastatams, įrengimams, transporto priemonėms ir pan.). Kartu investicijos gali būti panaudotos ir apyvartinėms lėšoms, ir įvairiems vertybiniams popieriams, ir tam tikroms nematerialių aktyvų rūšims (patentai,licenzijos, technologinės naujovės, gamybos paslaugų apimtys). Kapitaliniai įdėjimai suprantamisiauresne reikšme ir gali būti kaip viena iš investicijų formų, bet ne jų analogas. Terminas „investicijos“ kilęs iš lotyniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdėti“. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą siekiant paskesnio jo padidėjimo

Tiesioginės investicijosBendrosios investicijos - tai bendra apimtis konkretaus laiko investicinių lėšų, nukreiptų įnaują statybą, gamybos priemonių įsigijimą bei prekinių-materialinių atsargų augimą.Grynosios investicijos - tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių išlaidų sumaper tam tiktą laikotarpįVidaus investicijos - tai Lietuvos valstybės, jos fizinių ir juridinių asmenų investicijos šalyje.Užsienio investicijos - tai užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridiniųasmenų investicijos Lietuvos Respublikoje

Tiesioginės užsienio investicijosTaigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:1) tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis, kuri apskaičiuojamaatsižvelgiant į tiesioginio užsienio investuotojo turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį;2) reinvesticijos - įmonėje likusi tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno dalis,nepaskirstyta (lot. dividendus - dalijamas - akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstomaakcininkams) forma, kuri apskaičiuojama priklausomai nuo turimos įmonės balsų dalies;3) tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikėspaskolos.

Tiesioginės investicijos4) kitos įmonės kapitalas - tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotosios akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir kt. Mažiau kaip 10 proc. balsavimo teisių turinti užsienio investicija yra laikoma portfelineinvesticija.TUI strategijos gali būti: orientuotos į produktą; orientuotos į rinką; orientuotos į technologiją; orientuotos į pažangiąją patirtį.

Tiesioginės investicijos 2012 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo daugiau nei trečdaliu mažesnis negu 2011 m., tačiau Lietuvos investicijų srautas užsienyje išaugo iki 1,1 mlrd. litų, skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas

2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 929,9 mln. litų (3,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 402,1 mln. litų, arba 76,2 procento. Šį TUI įplaukų padidėjimą Lietuvoje lėmė 2,4 karto didesnės reinvesticijos. Palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, TUI srautas sumažėjo 37,8 mln. litų, arba 3,9 procento.

Tiesioginės investicijos 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos (833,2 mln. Lt), Nyderlandų (526,3 mln. Lt), Austrijos (169 mln. Lt) ir Prancūzijos (161,2 mln. Lt) TUI, o daugiausia mažėjo Latvijos (–619,7 mln. Lt) ir Lenkijos (–366,7 mln. Lt) TUI. Per pirmąjį ketvirtį daugiausia investuota į finansų ir draudimo (578,2 mln. Lt), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (145,2 mln. Lt) veiklas ir apdirbamąją gamybą (131,1 mln. Lt), o labiausiai mažėjo investicijos į statybos veiklą (–43 mln. Lt).

Infliacija Rinkos ekonomikoje prekių ir paslaugų kainos gali bet kada kisti. Vienos kainos kyla, kitos – mažėja. Tačiau infliacija būna tada, kai kyla ne pavienių prekių ar paslaugų kainos, o bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Pastaruoju atveju mažiau galite nusipirkti už 1 litą. Kitais žodžiais tariant, sumažėja 1 lito vertė.

Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas, įskaitant:

•kasdieniai daiktai (maisto produktai, laikraščiai, benzinas ir kt.);

•ilgalaikio naudojimo prekės (drabužiai, asmeniniai kompiuteriai, skalbimo mašinos ir kt.);

•paslaugos (apsikirpimas, draudimas, būsto nuoma ir kt.).

Infliacija Kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Jei naftą gaminančios šalys sumažina naftos gamybą, kaip kad nutiko XX a. 8-ajame dešimtmetyje per naftos krizę, degalų kainos degalinėse pakyla ir automobilio eksploatacija pabrangsta. Tai kainų infliacijos, kurią įtakoja pasiūla, pavyzdys. Tačiau jei naftos gamyba išlieka tokia pati, o automobilių skaičius keliuose išauga, tuomet degalų kaina degalinėse vis tiek gali pašokti, nes atsiranda daugiau vairuotojų, kuriems tiekiamas toks pats kiekis kuro, ir degalinės gali pardavinėti jį didesne kaina. Tai kainų infliacijos, kurią įtakoja paklausa, pavyzdys.

Infliacija Apyvartoje esantis pinigų kiekis taip pat įtakoja infliaciją. Išties Europos centrinis bankas (ECB) kontroliuoja infliaciją euro zonoje, įtakodamas skolinimosi išlaidas ir tuo pačiu metu – pinigų kiekį ekonomikoje. Jei ECB sumažina savo pagrindinę palūkanų normą, skolintis tampa pigiau ir pinigų kiekis apyvartoje (pinigų pasiūla) padidėja. Šis pinigų pasiūlos ir infliacijos santykis labai svarbus, siekiant suvaldyti infliacijos lygį (Infliacijos suvaldymas

Infliacija – tai tam tikras kainų augimas. Jei kiekvienais metais gyventojas uždirba tokią pačią sumą pinigų, bėgant laikui už šią sumą galima nupirkti mažiau prekių. Taigi už tokią pačią sumą pinigų galima nusipirkti mažiau, vadinasi, pinigai nuvertėjo. Ekonomistai tokį pinigų nuvertėjimą vadina perkamosios galios sumažėjimu.

Infliacijos rūšys Yra keli infliacijos skirstymo būdai. Jeigu kriterijumi pasirinksime infliacijos tempą, tai yra skiriamos 5 infliacijos rūšys:

Šliaužiančioji (saikingoji, slenkančioji, lėtoji) infliacija - teorinė santykinai stabilių kainų būsena, kainos kyla lėtai, bet nuolat. Tokios infliacijos prieaugis per metus ne didesnis kaip 1-3 procentai. Tokio masto infliacija nedaro esminio poveikio ekonominiams procesams, pinigų perkamoji galia mažėja lėtai, ūkinės veiklos sandoriai sudaromi einamosiomis kainomis. Nors ši infliacija gali pasirodyti nereikšminga, tačiau taip nėra, pvz.: Turime 3 procentų infliacija, tai po 5 metų, litas kainuotų tik 82 centus.

Šuoliuojanti infliacija - pasižyminti didele ir permaininga kainų didėjimo samprata, kuri skirtingo ekonominio išsivystymo šalyse gali labai skirtis. Kainos kyla staigiai ir šuoliškai, išsivysčiusiose šalyse gali kilti 25-30 %

Infliacijos rūšys Hiperinfliacija - būdingas ypač spartus kainų didėjimas, kuris išreiškiamas triženkliu, keturženkliu ar didesniu procentų skaičiumi. Svarbiausias bruožas, kad infliacija per mėnesį turi būti 50 ir daugiau procentų. Hiperinfliacijos metu sustoja visa ekonomika, pinigai neatlieka pagrindinių savo funkcijų.

Defliacija - bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas per tam tikrą laikotarpį

Stagfliacija - tai ekonominė situacija, pasižyminti sparčiais infliacijos ir nedarbo augimo tempais. Jai yra būdingas didelis nedarbo lygis ir aukšti kainų kilimo tempai.

Defliacija Defliacija-lot.deflatio-nupūtimas- pastovus prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio mažėjimas, kuris pasireiškia:

Pinigų pabrangimu;

Pinigų perkamosios galio augimu;

Valiutos vertės užsienio valiutų atžvilgiu padidėjimu.

Infliacijos rodikliai Infliacijai išmatuoti Lietuvoje yra naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI) - pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, nurodantis vartojimo prekių ir paslaugų vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. VKI dydžiui daro įtaką ir importuotų prekių kainos, jei tos prekės yra vartojimo krepšelio sudedamoji dalis. Lietuvos Statistikos departamentas 2008 m. VKI skaičiavo pagal prekių ir paslaugų sąrašą, kurį sudaro 837 prekės ir paslaugos.

Nedarbo lygis Nedarbo lygis ir BVP yra glaudžiai susiję rodikliai: kuo daugiau darbuotojų, tuo daugiau paslaugų ir produkcijos ekonomika gali pagaminti. Augant nedarbui greičiausiai išvysite BVP mažėjimą. Kai kurie specialistai skeptiškai vertina BVP rodiklį, nes jis atspindi praėjusių kelių mėnesių ekonominę situaciją. Tuo tarpu nedarbo lygis yra esamos ekonomikos būklės indikatorius.

Nedarbo rodikliai investuotojams yra svarbūs, nes jie parodo kokia šiuo metu yra verslo ciklo fazė. Didėjant nedarbui mažėja ir bendra gyventojų perkamoji galia, nes mažesnė visuomenės dalis gauna pajamas

Nedarbo lygis Nedarbo lygis yra glaudžiai susijęs su bazinėmis palūkanų normomis. Kai kurių centrinių bankų (pvz. JAV) viena iš užduočių yra didelis gyventojų užimtumas, todėl didėjant nedarbui galima tikėtis palūkanų normų mažinimo. Pagerėjusios skolinimosi sąlygos, duoda teigiama impulsą ekonomikai ir mažina bedarbių skaičių. Nedarbui augant, paprastai krenta akcijų kaina, kadangi investuotojai tikisi kompanijų pelno mažėjimo. Investuotojai pereina prie mažiau rizikingų vertybinių popierių – obligacijų, kurių kaina prastėjant ekonominiams rodikliams, paprastai auga.

Nedarbo lygis skaičiuojamas kaip bedarbių ir darbo jėgos santykis

Nedarbo lygis Bedarbiai yra 15-74 metų amžiaus asmenys, kurie tiriamąją savaitę neturėjo darbo, jį suradę

buvo pasirengę per artimiausias dvi savaites pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo

mokamo darbo įvairiais būdais: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus,

gimines, žiniasklaidą, laikė įdarbinimo testus ar dalyvavo įdarbinimo pokalbiuose, ieškojo patalpų,

įrengimų savo verslui, bandė gauti verslo liudijimą, licenciją, kreditą. Dar priskiriami ir kt.

Lietuvos Statistikos departamentas taip pat skaičiuoja ir ilgalaikio nedarbo lygį. Ilgalaikiu nedarbu laikomas nedarbas, trunkantis 1 metus ir ilgiau

Nedarbo lygis 2012 m. šalies ūkyje dirbo 1 mln. 278 tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su 2011 m., padidėjo 21,4 tūkst., arba 1,7 procento. 2012 m. bedarbių skaičius siekė 195,6 tūkst. ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 30,5 tūkst. (13,5 proc.). 2012 m. kas penktas 15–24 metų amžiaus gyventojas buvo užimtasis, kas tryliktas – bedarbis, o septyni iš dešimties – ekonomiškai neaktyvūs. Nedarbo lygis šalyje 2012 m. siekė 13,3 procento – 2 procentiniais punktais mažiau nei 2011 m. Jaunimo (15−24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 5,8 procentinio punkto ir sudarė 26,4 procento. Ilgalaikio nedarbo lygis taip pat sumažėjo (1,4 procentinio punkto) ir sudarė 6,5 procento.

Konkurencingumas Pagrindiniai konkurencingumo rodikliai:

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui ;

Darbo našumas – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais veikusiomis kainomis;

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis litais ;

Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, proc.

Užimtumo lygis (15–64), proc. Užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis išreikštas proc.

Verslumo lygis – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje)

konkurencingumas Verslumo lygis – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pabaigoje);

Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, proc.

Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė .

Fiskalinė politika

Fiskalinė politika gali padėti stabilizuoti ekonomiką išlaikant visuminę paklausą ir privataus sektoriaus pajamas ekonominio nuosmukio metu ir reguliuojant ekonominį aktyvumą stipraus augimo periodais.

Pagal tai, kaip fiskalinę politiką apibūdinantys rodikliai koreliuoja su verslo ciklu, yra išskiriami 3 ciklinės fiskalinės politikos tipai: kontraciklinė, aciklinė bei prociklinė fiskalinė politika.

Kontraciklinė fiskalinė politika pasireiškia esant žemesniam (aukštesniam) vyriausybės išlaidų lygiui ir aukštesniam (žemesniam) mokesčių tarifų lygiui gerais (blogais) laikais.

Aciklinė (angl. acyclical) fiskalinė politika pasireiškia esant pastoviam vyriausybės išlaidų lygiui ir pastoviems mokesčių tarifams ciklų metu. Prociklinė fiskalinė politika pasireiškia esant aukštesniam (žemesniam) vyriausybės išlaidų lygiui ir žemesniam (aukštesniam) mokesčių tarifų lygiui gerais (blogais) laikais .

Fiskalinė politika Mokesčių subalansavimas;

Biudžeto deficitas yra vertinamas ir teigiamai, ir neigiamai. Argumentai už biudžeto deficitą yra sekantys: didesnės išlaidos leidžia greičiau pasiekti socialinius ir ekonominius tikslus, gerina infrastruktūrą, padidina privataus kapitalo grąžą ateityje, investicijos į mokslą, sveikatos apsaugą, didina žmogiškąjį kapitalą, produktyvumą ir biudžeto pajamas, stiprina nacionalinių firmų konkurencingumą, bei kad fiskalinė politika atlieka svarbų vaidmenį slopinant verslo cikliškumą .

Didelis biudžeto deficitas kelia grėsmę makroekonominiam stabilumui ir ekonominiam augimui bei plėtrai, mažina nacionalines santaupas. Joms mažėjant, mažėja ir paskolų pasiūla, auga palūkanų normos, kas mažina gyventojų ir įmonių investicijas

Valiutų kursai Valiutos keitimo kursas – tai vienos šalies valiutos vienetų kiekis, reikalingas kitos šalies valiutos vienetui įsigyti. Taigi valiutos kursas parodo vienos šalies valiutos kainą, išreikštą kitos šalies valiuta. Keitimo kursas susieja įvairių šalių valiutas ir įgalina kainas ir sąnaudas palyginti tarptautiniu mastu. Valiutos kurso nustatymas yra vadinamas kotiravimu. Valiutos kursas nustatomas dviem būdais:Tiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip vidaus valiutos kiekis už valiutos vienetą. Pvz., 4 litai mokami už 1 JAV dolerį. Tiesioginė kotiruotė parodo užsienio valiutos vieneto kainą, išreikštą mūsų šalies valiuta. Kartais tiesioginė gali būti pateikiama už 100, 1000 ar 10 000 užsienio valiutos vienetų.

Netiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip užsienio valiutos kiekis, reikalingas vidaus valiutos vienetui nupirkti. (pvz., 0,25 USD/LTL).

Valiutų kursai Praktiškai svarbios kitos dvi valiutos kursą apibūdinančios sąvokos – tai valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Bankai visada užsienio valiutą perka pigiau, o parduoda brangiau. Skirtumas, arba spredas, tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kursų valiutos rinkoje sudaro prekiautojo valiuta pelną arba maržą, gaunamą už šių operacijų atlikimą. Jeigu naudojama tiesioginė kotiruotė, tai užsienio valiutos pirkimo kursas yra žemesnis nei pardavimo kursas.

Išskiriamos dvi pagrindinės valiutos kurso sistemos- lankstaus ir fiksuoto sistema.

Valiutų kursai Lankstus ar slankus valiutos kursasEsant lankstiems keitimo kursams, paklausos ar pasiūlos pasikeitimai veikia valiutos kursą. Net ekonomikos teorijoje teigiama,jog lanksčių valiutų kursų svyravimai gali sugriauti tarptautinės prekybos ir investicijų sistemą, tačiau jau kai kurie ekonomistai diskutuoja “…ar šis griovimas, esant svyruojantiems valiutų kursams, yra stipresnis, negu Tarptautiniam Valiutos Fondui vykdant nors ir nedažnus, bet staigius valiutų santykio pasikeitimus”. Šis klausimas yra likęs dar neišspręstas.

Esmė fiksuoto keitimo kurso ta, kad nustatytas fiksuotas keitimo kursas pasirinktos užsienio valiutos ir lito atžvilgiu, t.y. nustatytas šių šalių paritetas, arba pagrindinis kursas, kuris turi galioti. Lietuvoje nuo 1994 m kovo 30d bazine valiuta buvo paskelbtas JAV doleris ir nustatytas fiksuotas lito kursas dolerio atžvilgiu – 0,25 JAV dolerio už 1 litą. 2002m vasario 1d bazine valiuta buvo nustatytas euras ir paskelbtas fiksuotas euro ir lito kursas – 3,4528 lito už vieną eurą

Valiutų kursai Nominalusis valiutos kursas – tai viena valiuta išreikšta kitos valiutos atžvilgiu (pvz. 1 $ - 4 litai). Nominalusis kursas laikui einant gali pasikeisti. Tai gali atspindėti vienos ar kitos valiutos vidaus kainų pokyčius, susidariusius dėl infliacijos.“Realusis valiutos kursas – tai nominalusis valiutos kursas, įvertinantis šalių infliacijos skirtumus”, t.y. realusis valiutos kursas išlieka nepakitęs, kai tuo tarpu nominalusis valiutos kursas kinta dėl kad nominalusis kursas kompensuoja vidaus infliacijos skirtumus

Valiutų kursai Kalbant apie valiutų kursus yra daugybė įvairiausių faktorių, kurie juos gali įtakoti. Dažniausiai visi jie yra grupuojami į tris kategorijas pagal laikotarpį: trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius. Pavzydžiui prie trumpalaikių veiksnių galima būtų priskirti investuotojų nuotaikas arba pavyzdžiui trumpalaikes kainų tendencijas. Tarp vidutinio termino veiksnių sutinkame tokius kaip palūkanų normų skirtumai arba ekonomikos augimo tempai. Na ir galiausiai prie ilgalaikių veiksnių, įtakojančių valiutų kursus, galima būtų priskirti užsienio investicijas arba pavyzdžiui darbo jėgos produktyvumo tendencijas

Palūkanų normos Vienas iš pagrindinių motyvų taupyti pinigus yra palūkanos, arba pajamos iš to, kad leidžiame kitam naudotis savo kapitalu. Palūkanų terminas – elementas finansinių institucijų nustatomų pajamų dydžiams už pinigų skolinimą apskaičiuoti.Viena vertus, palūkanos yra suma pinigų, gautų už paskolintą kapitalą, kuris investuojamas į nekilnojamąjį turtą, naudojamas medžiagoms, žaliavoms pirkti. Taip gautos palūkanos tampa pajamomis. Kita vertus, palūkanos gali virsti išlaidomis, jei jos išmokamos skolininkui. Apskritai palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Pasiūlos teorijoje palūkanos yra užmokestis už kapitalo, kaip gamybos išteklių panaudojimą. Rinkos ekonomikoje kapitalo apskirstymas vyksta remiantis kainų sistema. Palūkanų norma pinigų sumai paprastai išreiškiama kaip procentinė dalis sumos , sumokama už pinigų naudojimą vienerių metų laikotarpiu.

Pagal palūkanų skaičiavimo būdą yra –paprastosiosi r sudėtinės

Palūkanų normos Paprastos palūkanos apskaičiuojamos nuo skolos sumos .Sudėtinės palūkanos – kai palūkanos mokamos ne tik už skolinamųjų lėšų sumą, bet ir už apskaičiuotas , tačiau neatsiimtas palūkanas. Palūkanų norma yra kaip procentinė skolos dalis, rodant, kiek pinigų turi būti sumokėta virš pradinės skolos sumos. Palūkanų norma atliekant kiekybinę finansinę analizę rodo ne tik skolos prieaugio sumą, bet taip pat labai plačiai naudojama kaip finansinių arba komercinių operacijų veiksmingumo (pelningumo) įvertinimo rodiklis. Palūkanų norma svarbi dėl dviejų priežasčių:1. palūkanų norma yra kaina, mokama už tai, kad prekės ar ištekliai įsigyjami dabar, o ne ateityje. Kitaip tariant, palūkanų norma nusako ateities prekių arba išteklių kainą, naudojantis galimybe įsigyti juos dabar.

2. kuo kaina labiau kinta, tuo labiau ji veikia ekonomiką.

Palūkanų normos Palūkanų normos poveikis taupymui yra dvejopas. Ji sukelia du skirtingus efektus:1. substitucijos efektas: didesnė palūkanų norma didina būsimas pajamas, kurios bus gautos, atsisakant dabartinio vartojimo, t.y. taupant. Tai reiškia, jog didėja dabartinio vartojimo alternatyvieji kaštai. Jie skatina taupiau naudoti pajamas, skirtas dabartiniam vartojimui ir didinti taupymą. 2

.Didėjant palūkanų normai, ūkio subjektai riboja pajamų efektas: palūkanų normos didėjimas keičia individų pajamas. Palūkanų normos poveikis pajamoms priklauso nuo to, ar asmuo skolinasi, ar pats skolina. Jei individas, firma skolinasi ir jo finansiniai aktyvai yra neigiami, tai palūkanų didėjimas mažina pajamas, kurias galima skirti dabartiniam vartojimui. Todėl besiskolinantiems palūkanų normos didėjimo pajamų efektas yra neigiamas: didesnė palūkanų norma mažina jų vartojimo ir taupymo galimybes. dabartinį vartojimą ir didina taupymą.

Palūkanų normos Kas ir kaip veikia palūkanų lygį?Makroekonomika gali stipriai paveikti bendrąjį palūkanų lygį:Ø infliacija (esama ir laukiama) veikia žmonių elgesį, t.y. paskolų ėmėjus skatina skolintis su kuo žemesnėmis palūkanomis, o kreditorius (indėlininkus) – skolinti su kuo aukštesnėmis palūkanomis, kad apsaugotų realias savo pajamas;

Ø atvirosios ekonomikos šalims didelę įtaką daro užsienio finansų rinkos;

Ø investicijų trukmė;

Ø šalies valdžia, norėdama sumažinti infliaciją, imasi monetarinių poveikio priemonių (kontroliuoja pinigų kiekį ir kt.)Ø pokyčiai mokesčių struktūroje (ypač pajamų, gaunamų iš dividentų, ir palūkanų apmokestinimas);Ø pokyčiai tarptautinių finansų rinkų reguliavimo taisyklėse, palengvinantys tarptautiniam kapitalui judėti ir pakelti į naujas finansų rinkas ir kt.

Palūkanų normos Pagrindiniai palūkanų normos diferenciavimo veiksniai yra mokėjimo terminas, paskolos dydis, įsipareigojimų nevykdymo rizika, paskolų rinkos monopolizavimo galimybė, užstatomo turto likvidumas, palūkanų apmokestinimas, kredito suteikimo kaštai.