„Swedbank“ ekonomikos apžvalga · Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga Santrauka Prognozuojame, kad pasaulio ekonomikos augimas sieks 3,4 proc. 2014

Rugpjūčio 26, 2014 Prašome žiūrėti dokumento pabaigoje 1 iš 15

Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga

Makroekonominiai tyrimai – 2014 m. rugpjūčio 26 d.

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga Pasaulio ekonomika vėl kliba – būtinas tolesnis skatinimas

JAV ekonomika atsigauna

Euro zonos ekonomika išlieka trapi

Baltijos šalys augs lėčiau, bet nesuklups



Turinys

Santrauka .............................................................................................................. 3

Pasaulis: Netolygus atsigavimas ............................................................................ 4

Euro zona: Augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo ......................................................... 5

Rusija: Sankcijos mažins augimą ateityje .............................................................. 7

Intarpas: Rusija nusigręžia nuo Vakarų ................................................................. 9

Lietuva: vėsi dulksna, bet dar ne audra ............................................................... 11



Santrauka Prognozuojame, kad pasaulio ekonomikos augimas sieks 3,4 proc. 2014 metais ir apie 4 proc. 2015 ir 2016 metais. Išankstiniai indikatoriai, tokie kaip PVI, signalizuoja apie spartesnius augimo tempus, tuo tarpu faktiniai rezultatai iki šiol buvo prieštaringi. JAV ekonomikos augimas po silpno pirmojo ketvirčio vėl įgavo pagreitį antrajame, o situacija darbo rinkoje ir toliau gerėjo visą pirmają 2014 m. pusę. Geopolitinė įtampa ir Rusijos sankcijos turi neigiamą poveikį lūkesčiams ir ekonomikai euro zonoje. Augimo sulėtėjimą euro zonojo lėmė silpnesnis augimas didţiausiose jos ekonomikose: Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje; tuo tarpu Ispanija ir Portugalija sugebėjo išlaikyti teigiamą augimą.

Ţvelgiant į ateitį, dėmesys kryps į išsiskiriančias pinigų politikos kryptis JAV ir JK bei euro zonoje. JAV ir JK palaipsniui grįţta prie įprastos pinigų politikos, o ECB, priešingai, įveda ekonomiką skatinančias priemones. Visgi, pasaulio ekonomikos augimas išlieka silpnas, trapus ir netolygus; jame stipriai dominuoja neigiamos rizikos.

Švedijos ekonomiką veikia stipri JAV ir silpna EZ ekonomikos, tačiau panašu, kad viršų paims silpnesni Europos rezultatai. Šalies ekonomikoje atsiranda neapibrėţtumų, susijusių su rinkimų rezultatais ir iš būstų rinkos kylančiomis rizikomis. Mes sumaţinome šių metų augimo prognozę iki 2,1 proc. ir dėl lėtesnio augimo euro zonoje pabloginome ateities perspektyvas. Dėl maţo spaudimo spartesniam kainų augimui ir dėl ECB ekspansinės pinigų politikos tikėtina, jog šių metų rudenį Švedijos centrinis bankas sumaţins bazines palūkanų normas. Šiaurės ekonomikų augimo perspektyvos yra kuklios – dėl numatomos prastesnės situacijos Rusijos ekonomikoje mes sumaţinome Suomijos augimo prognozes; tuo tarpu Norvegijos ir Danijos augimo perspektyvos yra kiek geresnės.

Baltijos šalys nukentės labiausiai nuo ES ir Rusijos įvedamų ekonominių sankcijų, tačiau poveikis bus ribotas, tad Baltijos šalys išliks tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų. Rusijos sankcijoms jautrūs ne tik ţemdirbiai ir maisto produktų gamintojai, bet ir transporto sektorius, kadangi Baltijos šalys, ypač Lietuva, yra tarsi vartai jungiantys vakarų ir rytų šalis. Šiemet Estijos ekonomikai seksis sunkiau nei tikėtasi anksčiau ne tik dėl silpnesnės Rusijos, bet ir dėl sunkų laikotarpį išgyvenančios Suomijos. Apskritai, didţiausią poveikį ekonomikai turės prastesni eksporto rodikliai, nors investicijas taip pat neigiamai veiks išaugęs geopolitinis neapibrėţtumas ir pablogėję lūkesčiai. Teigiamas Rusijos embargo poveikis - maţesnė infliacija, kuri kartu su kitais veiksniais skatins namų ūkių vartojimą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. visos trys Baltijos šalys naudosis ta pačia valiuta – euru.

Makroekonominiai rodikliai, 2013 - 2016 m.

2013 2014p 2015p 2016p

Realus metinis BVP augimas, %

Lietuva 3,3 3,0 3,5 3,8

Latvija 4,1 2,5 2,6 3,5

Estija 0,8 0,8 2,3 3,0

Švedija (atsižvelgiant į darbo dienų sk.) 1,6 2,1 2,3 2,5

Nedarbo lygis, %

Lietuva 11,8 10,9 9,7 8,5

Latvija 11,9 10,7 9,9 8,8

Estija 8,6 7,7 7,6 7,2

Švedija 8,0 8,0 7,6 7,0

Infliacija, %

Lietuva 1,0 0,2 2,0 3,0

Latvija 0,0 0,8 2,5 2,5

Estija 2,8 0,3 2,5 2,7

Švedija 0,0 0,1 1,4 2,1

Einamosios sąskaitos balansas , % nuo GDP

Lietuva 1,5 -1,8 -2,0 -2,4

Latvija -0,8 -2,0 -2,2 -2,9

Estija -1,0 -1,3 -1,7 -2,0

Švedija 6,2 5,4 4,6 4,1

Šaltiniai: šalių statistikos tarnybos ir Swedbank.

Netolygus pasaulio

ekonomikos atsigavimas ir

geopolitinės rizikos

Įtampa dėl pinigų politikos

Šiaurės šalių ekonomikos yra

pažeidžiamos išorinių

veiksnių

Baltijos šalių augimas

nukentės nuo geopolitinės

įtampos ir sankcijų, bet išliks

spartus



Pasaulis: Netolygus atsigavimas Dėka spartaus JAV ir JK ekonomikų augimo, tikėtina, kad paspartės ir viso pasaulio

ekonomikos atsigavimas. Tačiau netruks ir augimą slopinančių veiksnių –

geopolitinės įtampos, euro zonos kapanojimosi, bei didelių disbalansų daugelyje

besivystančių rinkų. Ateityje daug dėmesio sulauks išsiskirianti monetarinė politika

JAV ir JK, bei euro zonoje, kuri dar ilgai ieškos priemonių skatinti ekonomiką, o ne

galvos apie palūkanų didinimą. Palūkanų normų skirtumai susilpnins eurą JAV

dolerio ir kai kurių kitų valiutų atžvilgiu, o tai turės teigiamos įtakos euro zonos

ekonomikos augimui. Deja, vis dar stebėsime gana silpną, pažeidžiamą ir labai

netolygų pasaulio ekonomikos augimą, kuriam grės daugybė rizikų.

Pasaulio ekonomikos prognozės išlieka atsargiai optimistinės – tikimės nuosaikaus augimo paspartėjimo nuo 3,4 proc. šiemet iki maţdaug 4,0 proc. 2015 ir 2016 metais. Išankstiniai indikatoriai, tokie kaip pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), signalizuoja apie augimo paspartėjimą, nors faktiniai rezultatai kol kas daug kur buvo nuviliantys. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) darbo rinka stiprėjo visą pirmąjį šių metų pusmetį, dėl to antrąjį ketvirtį atsigavo ir ekonomikos augimas. Panašios tendencijos buvo stebimos ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Tuo tarpu augimas euro zonoje buvo nuviliantis, ypač didţiosiose jos rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Čia neigiamos įtakos lūkesčiams galėjo turėti geopolitinė įtampa. Šiaurės šalių ekonomikos išlaiko vidutinio augimo tendencijas, tik Suomijos perspektyvos dar labiau suprastėjo (daugiausiai dėl Rusijos problemų). Prognozuojame daugelio ţaliavų pigimą bei dėl to išliksiančią ţemą infliaciją.

Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/ (metinis pokytis proc.)

2013 2016p

JAV 2,2 2,1 (3,0) 3,1 (3,1) 2,6

EZ šalys -0,4 0,8 (1,3) 1,7 (1,9) 2,0

Vokietija 0,2 1,6 (2,0) 2,0 (2,2) 2,0

Prancūzija 0,4 0,3 (1,1) 1,4 (1,9) 2,0

Italija -1,8 -0,2 (0,4) 1,1 (1,4) 1,6

Ispanija -1,2 1,3 (1,0) 2,4 (1,8) 2,7

Suomija -1,2 -0,2 (0,2) 0,5 (1,3) 1,3

JK 1,8 3,1 (2,8) 2,6 (2,4) 2,1

Danija 0,4 1,7 (1,6) 1,8 (2,0) 2,2

Norvegija 2,0 2,3 (1,8) 1,8 (2,1) 2,2

Japonija 1,5 1,2 (1,4) 1,0 (1,0) 0,9

Kinija 7,8 7,3 (6,9) 6,9 (6,5) 6,6

Indija 4,7 5,5 (5,5) 6,8 (6,8) 6,7

Brazilija 2,5 1,7 (2,2) 2,5 (2,5) 2,4

Rusija 1,2 -0,1 (0,8) -0,6 (0,8) 1,0

Pasaulis (PPP 2/) 3,3 3,4 (3,5) 4,0 (3,8) 3,9

1/ 2014 m. balandţio mėn. prognozės skliausteliuose

2/ Sv oriai pagal Pasaulio banko 2014 m. duomenis Šaltiniai: TVF ir Swedbank.

2014p 2015p

Besivystančios rinkos išlieka pagrindiniu pasaulio ekonomikos augimo varikliu, tačiau ir čia tendencijos ryškiai skiriasi. Rusijos ekonomiką susilpnino Rusijos-Ukrainos krizė – JAV, ES ir kitos Vakarų valstybės pritaikė įvairias sankcijas, maţinančias galimybes įsigyti kai kurias technologijas ir apsunkinančias Rusijos bankų priėjimą prie tarptautinių finansų rinkų. Dėl to sumaţinome Rusijos ekonomikos augimo prognozes ir manome, kad ji trauksis ir šiemet ir 2015 metais. Rusijos ekonomika yra struktūriškai silpna net ir be išorinių sankcijų, tačiau ekonominiai konfliktai padėtį dar labiau apsunkina. Kitos besivystančios rinkos taip pat kapanojasi. Indijos perspektyvos stabilizavosi – daugiausiai dėl aktyvaus centrinio banko ir į augimą orientuotos naujos vyriausybės. Kinijos augimas buvo šiek tiek didesnis nei tikėtas i, o būsto rinkos disbalansai pradėjo koreguotis – kainos krenta daugelyje didţiųjų miestų. Tačiau ši šalis išlieka vienu iš didesnių pasaulinės rizikos šaltinių. Brazilija, Turkija ir Pietų Afrika kenčia nuo didelės infliacijos ir lėto augimo, bei dėl didelio einamosios sąskaitos deficito išlieka labai paţeidţiamos galimų neigiamų kapitalo srautų. Palūkanų normų didėjimas JAV, kuris prasidės greičiau nei uţ metų, gali sukurti papildomą įtampą šioms šalims.

Pagrindinis ateinančių kelių metų bruoţas bus išsiskirianti monetarinė politika JAV ir euro zonoje. JAV infliacija artėja prie centrinio banko siekiamų 2 procentų, o nedarbas maţėja sparčiau nei tikėtasi; tuo tarpu euro zonoje maţėja infliacija ir tęsiasi stagnacija. Birţelį ECB sumaţino bazines palūkanų normas iki 0,15 proc. bei nustatė neigiamas palūkanas (-0,1

JAV ir JK išsiveržia į priekį,

euro zona atsilieka

Besivystančios rinkos – auga

netolygiai ir yra

pažeidžiamos

Dėmesio centre – galimos

ECB skatinimo priemonės



proc.) komercinių bankų indėliams. Naujos tikslinės ilgalaikės refinansavimo priemonės (TLRTO), nukreiptos į privataus sektoriaus finansavimo skatinimą, gali būti pradėtos taikyti jau rugsėjo mėnesį. Toliau maţėjanti infliacija ir sustojęs ekonomikos augimas paskatino diskusijas apie dar aktyvesnes ECB skatinimo priemones. Vis tik išlieka daug neapibrėţtumo dėl to, ką ECB dar gali padaryti siekdamas paskatinti euro zonos ekonomiką. Swedbank prognozuoja, kad rudenį ECB pradės „kiekybinio skatinimo“ (angl. quantitative easing) programą. ECB jau uţsiminė apie galimybę esant tinkamoms sąlygoms pirkti turtu uţtikrintus vertybinius popierius iš bankų ir aktyviai remia reguliacinius pokyčius, leisiančius paskatinti tokių vertybinių popierių rinką. Be to, rudenį ECB vykdys didţiųjų euro zonos bankų testavimą nepalankiomis sąlygomis, nuo kurio rezultatų gali priklausyti ir ECB politika.

Nuo balandţio, kuomet pristatėme paskutinę Swedbank ekonomikos apžvalgą, geopolitinis neapibrėţtumas padidėjo, dėl to neigiamo scenarijaus rizika, mūsų vertinimu, padidėjo iki 30 procentų. Pagrindinio ir labiausiai tikėtino scenarijaus, kuriam rengiame visas prognozes, tikimybė siekia 60 procentų. Geopolitinė įtampa neapsiriboja Rusijos-Ukrainos krize – neramumų netrūksta ir Artimuosiuose Rytuose, kur suintensyvėjo Gazos-Izraelio konfliktas, o Sirijoje ir Irake siautėja Islamo valstybė (IS), neaiškios ir Kinijos ambicijos Pietų Kinijos jūroje. Rusijos-Ukrainos konfliktas privedė prie Vakarų valstybių ir Rusijos tarpusavio ekonominių sankcijų ir maţesnės prekybos. Šios sankcijos kenkia abiems pusėms ir gali būti atšauktos nepraėjus metams, kaip planuojama dabar, tačiau ne maţesnė tikimybė, kad jų sąrašas dar labiau plėsis ir matysime vis labiau įšąlančius Vakarų ir Rusijos ekonominius santykius. Euro zonos augimo sulėtėjimas ir prastesni lūkesčių rodikliai taip pat iš dalies yra susiję su geopolitine įtampa. Tolimesnis konflikto su Rusija aštrėjimas ir galimi energijos tiekimo sutrikimai rudenį kelia pavojų ir taip trapiam euro zonos atsigavimui. Be to, besivystančių rinkų augimas sulėtėjo, o daugelis valstybių kenčia nuo rimtų struktūrinių problemų, darančių jas labai paţeidţiamas nuo nepalankių svyravimų finansų rinkose. Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas ir grieţtesnė nei tikimasi JAV pinigų politika galėtų paskatinti neigiamus kapitalo srautus ir padidinti besivystančių rinkų nestabilumą.

Šių metų rudenį ir 2015 metų pradţioje ilgalaikes palūkanas lems JAV pinigų politika. JAV centrinis bankas šių metų spalį baigs vykdyti kiekybinio skatinimo programą, o palūkanas didinti pradės kitų metų viduryje, jei JAV ekonomikos nesustabdys nauji esminiai iššūkiai. Tuo tarpu euro zonoje bazinės palūkanų normos istorinėse ţemumose turėtų likti bent iki 2016 metų vidurio, o 2016 pabaigoje sieks tik 0,5 procento. Dėl šių prieţasčių – išsiskiriančių monetarinės politikos krypčių – prognozuojame, kad JAV doleris artimiausius 12-18 mėnesių toliau stiprės euro atţvilgiu.

Euro zona: Augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo

Praėjus metams nuo recesijos pabaigos antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas nukrito beveik iki nulio. Tai buvo daug maţesnis augimas nei tikėtasi, atsiţvelgiant į

Augimas antrąjį ketvirtį

nuvylė

Geopolitinis neapibrėžtumas didina neigiamo scenarijaus tikimybę

Palūkanų normų

diferenciacija ir pingantis

euras

0

10

20

30

40

50

60

70

Rugpjūtis Balandis

Rizikos scenarijų tikimybės (proc.)

Pag

rin

din

is

Pag

rin

din

is

Blo

gesn

is

Blo

gesn

is

Ger

esni

s

Ger

esni

s

Šaltinis: Swedbank

3,43,3 3,4

4,0 3,9

-0.5

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

2012 2013 2014 2015 2016

Pasaulio ekonomikos augimo sudėtinės dalys (pp)

Indija

Kinija

Japonija

EZ šalys

JAV

Others

Pasaulio BVP (PPP)

Šaltiniai: Ecowin ir Swedbank prognozės

Palūkanų normų ir valiutų kursų prognozės, %

2014 2014 2015 2015 2016 2016

08-22 12-31 06-30 12-31 06-30 12-31

Bazinės palūkanų normos

Fed, JAV 0,25 0,25 0,50 1,00 1,50 2,00

ECB euro zona 0,15 0,15 0,15 0,15 0,15 0,50

Anglijos bankas 0,50 0,50 0,75 1,00 1,25 1,50

Japonijos bankas 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10

Valiutų kursai

EUR/USD 1,33 1,30 1,25 1,23 1,23 1,25

USD/CNY 6,2 6,1 6,0 5,9 5,9 5,8

USD/JPY 104 105 105 107 107 110

EUR/GBP 0,80 0,77 0,76 0,77 0,77 0,79

Šaltiniai: Reuters Ecowin ir Swedbank.



verslo barometro rodiklius, pavyzdţiui, į pirkimo vadybininkų indeksą (PVI), kuris daţniausiai yra geriausias verslo tendencijų indikatorius. Po aiškių teigiamų tendencijų pramonėje visus pastaruosius metus antrąjį ketvirtį pramonės gamyba smuko, signalizuodama apie galimas kliūtis augimui. Gamybos nuosmukis dar labiau nustebimo, kadangi svarbūs paklausos elementai ir toliau demonstravo teigiamas tendencijas – maţmeninės prekybos augimas siekė beveik 2 proc., o nedarbas daugelyje šalių ir toliau maţėjo

Ekonomikos raida keturiose pagrindinėse euro zonos ekonomikose išlieka netolygi. Prancūzijos ekonomika atitiko verslo lūkesčius ir dar vieną ketvirtį iš eilės fiksavo nulinį augimą. Italijos ekonomika susitraukė 0,2 proc., nors lūkesčiai ir buvo didesni – pastaraisiais mėnesiai PVI stipriai pagerėjo, sukeldamas viltis, kad recesija šalyje jau baigėsi. Ispanijos ekonomikos augimas įgavo pagreitį ir siekė 0,6 proc., patvirtindamas, jog šalies ekonomika atsigauna. Visgi didţiausią siurprizą pateikė 0,2 proc. susitraukusi Vokietijos ekonomika, kuri gana sparčiai augo visus pastaruosius metus. Buvo remiamasi keletu veiksnių aiškinant, kodėl tai galėjo būti tik laikinas susitraukimas, tačiau krentant gamybai pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo ir verslo lūkesčiai – Vokietijos įmonės vis labiau nerimauja dėl ateities. Daugelis įmonių baiminasi, kad Ukrainos krizė ir konfliktas su Rusija gali dar labiau eskaluotis. Didelio masto prekybos karas maţai tikėtinas, kadangi Rusija dėl prekybos karo su ES prarastų daugiau nei pastaroji, tačiau pablogėjus lūkesčiams konfliktas gali neigiamai paveikti verslo investicijas ir namų ūkių vartojimą.

ECB, reaguodamas į labai ţemą infliaciją ir kuklias ekonomikos perspektyvas, praėjusį pavasarį sumaţino palūkanų normas. Per praėjusius mėnesius kainų augimo tempas stabilizavosi, ypač pagrindinės infliacijos (skaičiuojant neįtraukiamos maisto ir energijos kainos), jau kurį laiką siekiančios apie 0,8 procentus - visa tai rodo, kad defliacijos rizika yra maţa. Jau rudenį ECB pradės naudoti naują įrankį, skirtą bankams – tikslinių ilgalaikių refinansavimo operacijų programą (TLTRO) - ir greičiausiai norės įvertinti šios programos poveikį prieš įvedant naujas priemones. Tačiau lėtesnis ekonomikos augimas, jei jis bus vertinamas kaip nuolatinis, turės poveikį infliacijos prognozėms ir gali paskatinti ECB imtis naujų veiksmų. Palūkanų normos jau yra netoli nulio, tad kitas ţingsnis greičiausiai būtų vertybinių popierių pirkimas. ECB jau anksčiau davė ţenklą, kad esant tinkamoms sąlygoms būtų linkęs iš bankų supirkinėti kai kuriuos turtu uţtikrintus vertybinius popierius. Finansų rinkose spekuliuojama, kad ECB, siekdamas dar labiau sumaţinti palūkanų normas, susilpninti eurą bei pakelti infliaciją, galiausiai pradės supirkinėti ir vyriausybių obligacijas. Nors šios galimybės ir priartėjo, vis dar nėra aišku, ar valdančioji taryba norės jas įgyvendinti. Labiau tikėtina, kad šį rudenį pagrindinės ECB pastangos bus nukreiptos į tikslinių ilgalaikių refinansavimo operacijų programos įgyvendinimą, taip pat į bankų testavimo neigiamomis sąlygomis rezultatus ir jų pasekmes.

Nepaisant silpno ekonomikos augimo antrąjį ketvirtį, mes manome, kad situacija euro zonos ekonomikose ir toliau gerėja, o naujas nuosmukis yra maţai tikėtinas. Tokį mūsų poţiūrį lemia keletas veiksnių. Privataus sektoriaus įsipareigojimų maţinimas jau yra toli paţengęs. Namų ūkiai jau pakankamai padidino savo santaupas ir jų vartojimas auga. Verslo investicijos tebėra ţemame lygyje, tačiau galiausiai jų augimas turėtų atsigauti, nors tai gali ir uţtrukti. Tarptautinė ekonominė aplinka taip pat tampa palankesnė euro zonai – augimas įgavo pagreitį JAV ir JK, taip pat stebimi ţenklai, kad atsigauna ir besivystančių rinkų augimas. Monetarinė politika yra ypač palanki, o fiskalinės politikos spaudimas atslūgo. Galiausiai, euro valiuta jau šiek tiek susilpnėjo, tačiau tikėtina, kad ir toliau išlaikys silpnėjimo tendenciją, kadangi euro zonos ekonomikos rezultatai bei palūkanų normos, lyginant su kitom šalim, skatina kapitalo atsitraukimą.

Pramonės gamybos nuosmukis antrąjį šių metų ketvirtį daugiausia bus laikinas, ypač Vokietijoje, kuri demonstruoja puikius rezultatus. Dėl darbuotojų trūkumo Vokietijoje kitąmet gali paspartėti atlyginimų augimas, o tai padidintų vartojimą šalyje. Vokietijos namų ūkiai ir

-5

-3

-1

1

3

5

37.5

42.5

47.5

52.5

57.5

62.5

Euro zona: PVI ir BVP

Šaltiniai: EcoWin ir Swedbank

PVI

BVP (sumetintas ketvirtinis augimas)

30

35

40

45

50

55

60

65

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Euro zonos PVI

Vokietija Ispanija Prancūzija Italija

Šaltinis: EcoWin

Ekonomikos raida išlieka

netolygi

Nėra aišku, kaip reaguos ECB

Greičiausiai ekonomikos

atsigavimas euro zonoje ir

toliau tęsis



įmonės turi visas galimybes didinti išlaidas, o silpnesnėms euro zonos ekonomikoms išaugusi Vokietijos paklausa būtų naudinga. Tačiau yra ir rizikų tolimesniam augimui – tai galimas neigiamas poveikis Vokietijos ekonomikai sulėtėjus Kinijos ekonomikos augimui bei tolesnis konflikto su Rusija eskalavimas.

Rusija: Sankcijos mažins augimą ateityje

Rusijos-Ukrainos konfliktas vis dar nerimsta. Numušus Malaizijos avialinijų lėktuvą Ukrainoje, JAV, ES ir kitos šalys išplėtė sankcijas Rusijai, įtraukdamos į jas ir finansų rinkas. Vis dėlto sankcijos išlieka gana siauros ir jomis daugiau siekiama paveikti Rusijos ekonomikos augimą ilguoju laikotarpiu bei šalies karinę pramonę, tačiau jomis nesiekiama tiesioginės ţalos Rusijos ekonomikos aktyvumui trumpuoju laikotarpiu. Rugpjūčio 7 d. Rusija paskelbė atsakomąsias sankcijas, kuriomis uţdraudė tam tikrų maisto produktų importą iš šalių, kurios anksčiau įvedė sankcijas Rusijai. Jei greitu metu nepavyks rasti sprendimo šiam konfliktui, abejos pusės gali įvesti naujas sankcijas ir tai turėtų neigiamą poveikį augimui.

Mūsų nuomonė apie Rusijos ekonomiką nuo ankstesnės ekonomikos apţvalgos nepasikeitė – ekonomika yra struktūriškai per silpna, kad galėtų generuoti augimą, o konfliktas su Ukraina tik blogina situaciją. Rusija paskelbė stebėtinai stiprius antrojo ketvirčio BVP augimo duomenis – metinis ekonomikos augimas siekė 0,8 proc. ir, pagal mūsų skaičiavimus (detalūs duomenys bus paskelbti tik rugsėjo mėn.), ketvirtinis augimas, pašalinus sezoniškumą, siekė apie 0,5 proc., taigi Rusijos ekonomika išvengė recesijos. Atsiţvelgiant į šiandienos realybę, panašu, kad tai yra per gerai, kad būtų tiesa. Manome, kad vartojimas ir toliau augo, taip pat didėjo ir eksportas, tačiau pagrindinį poveikį turėjo dėl susilpnėjusio rublio ir sąmoningos importo pakeitimo vietos prekėmis politikos stipriai smukęs importas.

Rusijos ekonomika funkcionuoja pilno pajėgumų panaudojimo sąlygomis, o importo pakeitimas vietos prekėmis, nors ir yra plačiai palaikomas visuomenės ir gali turėti didesnį teigiamą poveikį BVP augimui, jo galimybės yra labai ribotos. Darbo rinka jau viršija piką – nedarbas yra labai ţemame lygyje, o tolesnis jo maţėjimas imtų didinti infliaciją. Atlyginimų augimas, prieš metus siekęs dviţenklius skaičius, sulėtėjo iki vienaţenklių. Metinis paskolų augimas vis dar viršija 20 proc., tačiau sparčiai lėtėja. Rusija aktyviai ieško alternatyvių tiekėjų uţdraustiems maisto produktams, tačiau tai uţtruks ir produktai greičiausiai bus brangesni. Tai reiškia, kad maisto produktų embargas dar labiau kilstels vartojimo prekių ir paslaugų kainas, kurios liepos mėn. jau buvo 7,5 proc. aukštesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Apskritai, mes manome, kad vartojimas po truputį ir toliau augs, vis dėlto didėjant infliacijai, atlyginimų augimui lėtėjant ir stingant naujų darbo vietų, realios gyventojų pajamos gali sumaţėti. Darbo vietų kūrimui yra būtinos investicijos. Tačiau bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 7 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir mes nematome prieţasčių, dėl kurių ši neigiama tendencija greitu laiku galėtų pasikeisti – Rusijos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas (nuo 5,5 proc. anksčiau šiais metais), Vakarų šalių kapitalas atsitraukia, maţėja ir valstybinio banko finansavimas (kai kurie jau paprašė valstybės pagalbos), tuo tarpu vykdomos skatinančios programos yra maţos apimties. Tikėtina, kad dėl pajėgumų trūkumo ir importo pakeitimo politikos išaugs kainos ir tai turės neigiamą poveikį vartojimui.

Kalbant apie kapitalo srautus, Rusija atsigręţia į vidaus rinką. Remiantis pirmojo ir antrojo ketvirčio duomenimis, uţsienio kapitalo srautai į šalį maţėja, o rezidentai maţina iš šalies išeinančio kapitalo srautus. Šalį palikusio ir į ją pritraukto kapitalo skirtumas pirmąją šių metų pusę siekė 70 milijardų JAV dolerių, lyginant su 56 milijardais JAV dolerių per visus praėjusius metus. Prekybos balansas išliks stiprus ir, sumaţinus kapitalo nutekėjimą,

Konfliktas nerimsta,

sankcijos eskaluojamos

Antrojo ketvirčio BVP

duomenys stebėtinai geri...

-12

-8

-4

0

4

8

12

-60

-40

-20

0

20

40

60

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Metinis BVP komponentų augimas, %

BVP (deš.sk.) Investicijos

Namų ūkiai Eksportas

Importas

Šaltinis: Reuters Ecowin

20

25

30

35

40

45

50

55

60

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2005 2007 2009 2011 2013

Finansų rinkų rodikliai ir infliacija, %

Atpirkimo sandorių palūkanų norma

Metinė infliacija

EUR/RUB kursas (deš.sk.)

Source: Reuters Ecowin

...tačiau importo pakeitimo

vietos prekėmis galimybės

yra ribotos

Šiemet Rusijos ekonomika

atsidurs recesijoje;

numatomas silpnas

atsigavimas 2015 m.



finansinė situacija Rusijoje gali išlikti stabili. Visgi, išliekant finansiniams suvarţymams, menkstant finansavimo galimybėms, brangstant paskoloms ir dėl infliacijos maţėjant gyventojų perkamajai galiai, mes prognozuojame, kad Rusijos ekonomika atsidurs recesijoje. Mes sumaţinome šių metų BVP augimo prognozę iki -0,1 proc. (nuo 0,8 proc.) , o 2015 m. iki -0,6 proc. (nuo 0,8 proc.). 2015 m. prognozės sumaţinimas atrodo ypač didelis dėl bazės efekto – mes prognozuojame, kad Rusijos ekonomika trauksis antroje šių metų pusėje ir kitų metų pradţioje, o ekonomikos atsigavimas antroje 2015 m. pusėje bus silpnas. Ir toliau tęsis rublio silpnėjimas. Mes prognozuojame, kad 2015 m. antrojoje pusėje Rusijos-Ukrainos konfliktas šiek tiek nurims ir sankcijų poveikis normalizuosis, tad 2016 m. Rusijos BVP išaugs 1 procentu.



Intarpas: Rusija nusigręţia nuo Vakarų Rusijos-Ukrainos krizei nėra greito sprendimo, o tai reiškia, jog neuţtikrintumo laikotarpis ir toliau tęsis, o ekonomikos patirs nuostolius. Krizė vėl pagilėjo, kai Ukrainos rytuose buvo numuštas lėktuvas, skridęs reisu MH17. Tai paskatino Vakarų šalis išplėsti sankcijas Rusijai, į jas įtraukiant gynybos ir energetikos sektorius, bei finansų rinkas. Iki šiol Rusija susilaikydavo nuo sankcijų, tačiau neseniai įvedė metų trukmės embargą tam tikriems maisto produktams iš ES ir kitų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai. Rusijos veiksmai atrodo impulsyvūs – praėjus dviem savaitėm po embargo pradţios Rusijos sankcijos šiek tiek sušvelnėjo, kadangi parduotuvėms trūksta prekių ir jų kainos kyla. Abi pusės turi paruošusios daugiau sankcijų ir jos bus įvestos, jei bus manoma, kad jos yra reikalingos.

Kuri pusė nukentėtų labiau nuo konflikto eskalavimo? Kol kas tai labiausiai atsiliepė Rusijos augimo prognozėms. Sprendţiant iš uţsienio prekybos, Rusija yra labiau paţeidţiama – beveik pusė Rusijos prekybos prekėmis vyksta su ES, tačiau Rusijai tenka maţiau nei 5 proc. ES prekybos. ES priklausomybė nuo Rusijos labai skiriasi pagal atskiras šalis, tačiau net labiausiai nuo Rusijos priklausoma ES šalis yra maţiau priklausoma nuo Rusijos nei pastaroji nuo visos ES. Finansines sąsajas yra kiek sunkiau įvertinti skaičiais. Nors Prancūzijos ir Austrijos bankinis sektorius gana stipriai priklauso nuo Rusijos, tačiau pastaroji šioje srityje yra dar labiau paţeidţiama. Pasitikėjimas Rusija buvo paţeistas, todėl uţsienio investuotojai atitraukia finansavimą iš šalies. Ir nors Rusija nesusidurs su problemomis patenkinti savo trumpalaikio finansavimo poreikius (pvz., išorės turtas viršija skolą, prekybos balansas yra perteklinis), dabartinės Vakarų sankcijos maţina trijų pagrindinių Rusijos bankų vidutinio ir ilgo laikotarpio finansavimo galimybes bei maţina verslo investicijas. Panašu, kad tai jau turėjo neigiamą poveikį nekilnojamojo turto sektoriui šalyje.

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

40

50

60

70

80

90

100

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Putino reitingai ir BVP augimas

Putino populiarumas

Metinis BVP augimas, % (deš.sk.)

Išrinktas trečią kartą prezidentu

Paskirtas ministru pirmininku

Ukrainos krizė

Šaltiniai: Levada centras, Reuters Ecowin

0

10

20

30

40

50

ES eksportas į RU, % viso

eksporto*

ES importas iš RU, % viso

importo*

RU eksportas į ES, % viso

eksporto

RU importas iš ES, % viso

importo

ES ir Rusijos užsienio prekyba

Šaltinis: JT Comtrade duomenų bazė * Išskyrus Austriją

Vis dėlto ekonomika dar neatskleidţia visos istorijos. Putino populiarumo reitingai iliustruoja, kad gaunama politinė nauda (pvz., nacionalinis pasididţiavimas ir mąstymas, jog taip ištaisoma istorinė neteisybė) gali kompensuoti nuostolius ekonomikoje. Tai reiškia, kad Putinui nėra lengvo atsitraukimo kelio – Putinui bus reikalingi politiniai laimėjimai ir susitarimai, kurie leis jam išsaugoti orumą, o nuolatinis oponento silpninimas destabilizuojant situaciją gali pagerinti Rusijos derybinę poziciją.

Tai, jog šiame konflikte Europa skiria tokį didelį dėmesį ekonomikos aspektui, yra jos problema. Visų pirma, istorija įrodė, kad ekonominės sankcijos yra maţai veiksmingos. Antra, svarbiausia ne tai, kokios skausmingos sankcijos yra tai šaliai, kuriai jos taikomos, bet tai, kiek „skausmo“ gali pakelti sankcijas įvedanti šalis. Sankcijų ţala ES pasiskirsto netolygiai, todėl ir yra taip sunku dėl jų surasti bendrą sutarimą. Trečia, ES visuomenė nėra pasiryţusi patirti ekonominę ţalą – darbo rinka visuomenės akyse atrodo daug stipresnė Rusijoje (istoriškai ţemas nedarbo lygis, iki šiol fiksuotas stiprus realių pajamų augimas) nei Europoje (aukštas nedarbo lygis ir menkas atlyginimų augimas). Ketvirta, Rusija yra gausi gamtinių išteklių, o Vakarų šalys yra suinteresuotos dalyvauti jų ţvalgyme, tačiau gilėjantys politiniai ginčai gali sumaţinti tokias galimybes. Taigi, ES sutiktų įvesti naujas sankcijas tik tokiu atveju, jeigu konfliktas būtų toliau eskaluojamas. JAV galėtų pasielgti daug ryţtingiau, kadangi jos ekonomika yra stipresnė ir yra maţiau susijusi su Rusija.

Tad kuri pusė turi pranašumą? Švytuoklė vis dar svyruoja. Kol kas Ukraina veikė greitai ir jai pavyko apriboti separatistų veiksmus. Tačiau, jeigu nepavyks greitai sustabdyti karo, šalis patirs politinės ir ekonominės ţalos, tai apsunkins visuotinių rinkimų, kurie vyks šį rudenį, organizavimą. Nestabilumas Ukrainoje, kaip ir artėjantis ţiemos sezonas bei sezoninis Europos jautrumas gamtinių dujų tiekimui, yra palankūs Rusijai. Su esamais gamtinių dujų rezerva is Ukraina atsilaikys iki šių metų pabaigos. Tikėtina, kad ţiemos metu, kai Ukraina bus labiausiai paţeidţiama, Rusija gali pradėti elgtis agresyviau ir ieškoti būdų dar labiau eskaluoti konfliktą. Ţiemai pasibaigus, situacija nusistovės – Ukrainos priklausomybė nuo gamtinių dujų sumaţės, o Rusija ims labiau jausti savo smunkančios ekonomikos pasekmes. Tai reikštų sumaţėjusį ekonominį ir politinį neapibrėţtumą, bei sumaţėjusią naujų sankcijų riziką.



Intarpas: Rusija nusigręţia nuo Vakarų (tęsinys) Galimi krizės eigos scenarijai:

Teigiamas (20%): esamos sankcijos yra suvokiamos kaip aklavietė. Politikai ima ieškoti kompromiso, sankcijos

tampa maţiau grieţtos arba jos taikomos laisviau. Išvengiama tolesnio neigiamo poveikio ES, o recesija

Rusijoje išgyvenama maţesniu mastu arba jos net išvengiama. Pastarasis Rusijos įvesto embargo švelninimas

gali būti tokių veiksmų ţenklas, tačiau tai reikalautų išsaugoti Putino orumą (pvz., didesnė autonomija Ukrainos

regionams), tačiau Ukraina gali su tuo nesutikti lengvai ir greitai.

Bazinis (60%): kapanojimasis. Galimas sankcijų išplėtimas bei spragų esamose panaikinimas, tačiau be

didesnės ekonominės ţalos nei dabar, t.y., Rusija patirs negilią recesiją, o ES ekonomika augs lėčiau nei prieš

sankcijas. Gamtinių dujų tiekimo į ES sutrikimai gali būti šio scenarijaus dalis. Tačiau jei taip ir nutiks, tiekimo

sutrikimai bus trumpalaikiai ir palies ne visus vamzdynus, o tik dujų tiekimą per Ukrainą (pvz., gali būti teigiama,

jog Ukraina naudoja Europai tiekiamas dujas arba sutrikimai yra tik atsitiktiniai). Neigiamas tokių veiksmų

poveikis (gali siekti apie 0,1-0,2 procentinio punkto) būtų maţesnis nei 2006 ir 2009 metais, kadangi ES jau

diversifikavo dujų tiekimo kelius bei padidino dujų atsargas. Rusijos-Ukrainos konfliktas išliks ilgalaikė problema,

tačiau pasibaigus ţiemai situacija nusistovės (tačiau sprendimas dar nebus rastas), lūkesčiai pagerės, o

ekonominė ţala taps ribota.

Neigiamas (20%): konfliktas ir toliau bus eskaluojamas. Abejos pusės įves dar grieţtesnes sankcijas, tačiau

ilgalaikiai dujų tiekimo sutrikimai maţai tikėtini, nes Rusijos ekonomikai būtina eksportuoti. Recesija Rusijoje bus

gilesnė, o neigiamas poveikis pagrindinėms ES ekonomikoms – didesnis. Galimi kapitalo suvarţymai bei gali

kilti rizika turto nuosavybei. Recesijai gilėjant, Rusija gali pakeisti savo makroekonominę politiką, pvz., atsisakyti

siekti nustatyto infliacijos tikslo.

Kurlink juda Rusija? Nesvarbu, kuris iš minėtų scenarijų pasitvirtins, yra aišku, kad Rusija nebebando apsimesti, jog siekia tapti vakarietiška ekonomika su daugiau skaidrumo, kurioje yra laikomasi nustatytų teisės aktų ir pan. Rusija nusigręţia nuo Vakarų, stiprina savarankiškumą ir kuria naujas sąjungas, pvz., su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ir Turkija. Situacija Rusijoje labai skiriasi nuo tos, kuri buvo 1990 - ųjų pabaigoje – dabar valstybė ir jos ekonomika yra daug stipresnės, turi didesnius rezervus ir maţesnę skolą, tačiau dėl didelių struktūrinių problemų šalies ekonomikai bus sunku sparčiau augti.

Trumpuoju laikotarpiu, pastarojo laikotarpio įvykiai reiškia jokio arba labai silpną augimą, nes (i) importo pakeitimas vietos prekėmis ekonomikoje, veikiančioje beveik pilnu pajėgumu, ne tik ilgai uţtruks, bet ir išaugins kainas, sumaţins vartojimą, ypač tada, kai kapitalo trūkumas maţina galimybes atsirasti naujiems gamybiniams pajėgumams, (ii) uţtrunka laiko nukreipti prekybos srautus į ir iš naujų prekybos partnerių. Importo pakeitimas negali padaryti stebuklo (bent jau ne per trumpą laiko tarpą), todėl Rusija elgsis atsargiai įvesdama naujas sankcijas – ji mieliau rinksis uţdrausti tas prekes, kurias lengva pakeisti vietinėmis arba importuoti iš naujų partnerių. Gali įvykti daug neplanuotų nutikimų, tačiau, esant tokiam Putino populiarumui, socialinių neramumų rizika yra maţa. Atsiradus naujiems importo keliams, silpstant konfliktui su Ukraina ir augant naftos/ dujų eksportui į Kiniją, ekonomika per ateinančius dvejus metus vėl pradės augti. Jeigu ekonomikos augimas neatsigaus, vėl kils regioninių konfliktų rizika, kadangi dabartiniai šalies vadovai tam, kad išlaikytų valdţią, gali iškeisti ekonominius tikslus į politines pergales. Dėl to galėtų atsirasti sutrikimai ekonomikoje ir plataus masto neramumai, kurie galėtų sukelti net šalies lyderių pasikeitimą.

Ilgo laikotarpio augimo galimybėms gerų ţinių taip pat nėra. Pastarojo laikotarpio įvykiai dar labiau sustiprino “olandų ligos” gniauţtus, t.y. naftos sektoriaus dominavimą, kuris riboja likusios ekonomikos augimą. Dominuojant gavybos įmonėms, naudos siekimui ir įstatymų nesilaikymui, ekonomikos augimas Rusijoje išliks silpnas ir šaliai taps vis sunkiau išvengti vidutinių pajamų spąstų – tai puikiai iliustruojama Acemoglu ir Robinson knygoje Kodėl tautos suklumpa. Vakarų

šalims tai reikš politines ir ekonomines rizikas ateityje.

Rusijos-Ukrainos konfliktui silpstant ir investuotojams ieškant uţdarbio galimybių, investuotojai greičiausiai sugrįš į Rusijos rinką. Visgi derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitokios vertybės reiškia ir kitokią verslo aplinką bei kitokią riziką investuotojams. Jeigu jums ne prie širdies kitokia politinė sistema, Rusija nėra jums skirta rinka.



Lietuva: vėsi dulksna, bet dar ne audra Pirmąjį šių metų pusmetį metinis ekonomikos augimas buvo toks kokį prognozavome – 3,2 procento. Tačiau antrasis pusmetis bus mažiau palankus – ekonomines tendencijas veiks Rusijos-Ukrainos krizė bei Rusijos ir Vakarų valstybių tarpusavio ekonominės sankcijos. Nors mūsų vertinimu dabartinės sankcijos turės labai ribotą poveikį šalies ekonomikai, tolimesnė geopolitinės įtampos didėjimo rizika yra nemaža, o tai slopins lūkesčius ir investicijas.

Kaip ir tikėtasi, pirmąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimą skatino vidaus paklausa, o eksportas traukėsi. Tiek namų ūkių vartojimas, tiek investicijos maloniai nustebino. Metinis maţmeninės perkybos augimas antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 6,0 proc. – pirmąjį ketvirtį jis siekė 5,0 proc, o pernai tik 4,4 procento. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, menka infliacija ir spartėjantis paskolų portfelio augimas skatins gyventojų vartojimo augimą, tačiau tolimesnis spartėjimas maţai tikėtinas. Prognozuojame, kad namų ūkių vartojimas prognozuojamu laikotarpiu augs apie 4,5 proc. per metus.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas buvo 12,1 proc. didesnis nei prieš metus, o spartus augimas greičiausiai tęsėsi ir antrąjį šių metų ketvirtį. Visi trys sektoriai – namų ūkiai, valdţia ir, ypač, verslas – didino investicijas. Pirmąjį šių metų ketvirtį materialinių investicijų metinis augimas siekė 23,4 proc. ir buvo sparčiausias per pastrauosius trejus metus. Tikėtina, kad dėl prastesnių verslo lūkesčių ir išaugusio neapibrėţtumo antrąjį pusmetį ir kitų metų pradţioje augimas bus lėtesnis, tačiau nauja ES struktūrinių fondų lėšų banga patręš naują materialinių investicijų derlių, ypač 2016 metais. Šiemet matomas gana aiškus kreditavimo pokytis – birţelį nefinansinėms įmonėms išduotų paskolų porteflis buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus, nors didţiąją praėjusių metų dalį jis vis dar traukėsi. Namų ūkių investicijos į nekilnojamąjį turtą šiek tiek atvėso – po įspūdingo

1,6%6,0% 3,7% 3,3% 3,0% 3,5% 3,8%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

2010 2011 2012 2013 2014p 2015p 2016p

Metinis realus BVP ir jo komponentų augimas

Metinis BVP augimas, % (deš.sk.)Namų ūkių vartojimasInvesticijos (išsk. atsargas)Prekių ir paslaugų eksportas

Šaltinis:Statistikos departamentas

-40%

-20%

0%

20%

40%

60%

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 I pusm.

Metinis prekių eksporto augimas (nominalus)

Prekių eksportasPrekių (išsk. naftos prod.) eksportasPrekių eksportas į RusijąLT-kilmės prekių eksportas į Rusiją

Šaltinis: Statistikos departamentas

Augimas, kaip tikėtasi, išliko

stabilus, bet ateityje jį

slopins geopolitinės

priežastys

Ir namų ūkių vartojimo, ir

investicijų augimas maloniai

nustebino

Pagrindiniai ekonomikos rodikliai, 2013-2016 1/

2013 2016p

Realaus BVP augimas, % 3,3 3,0 (3,3) 3,5 (4,0) 3,8

Namų ūkių vartojimo išlaidos 4,7 4,3 (4,3) 4,3 (4,5) 4,7

Valdţios sektoriaus vartojimo išlaidos 1,9 2,0 (2,0) 2,5 (2,5) 2,7

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 12,8 6,5 (7,0) 7,0 (9,0) 10,0

Prekių ir paslaugų eksportas 10,3 -1,5 (3,0) 3,5 (6,0) 5,0

Prekių ir paslaugų importas 10,3 1,6 (6,0) 5,2 (7,8) 7,1

VKI vidutinis augimas, % 1,0 0,2 (0,8) 2,0 (2,5) 3,0

Nedarbo lygis, % 2/ 11,8 10,9 (10,4) 9,7 (9,4) 8,5

Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 3,8 4,7 (4,5) 3,5 (3,5) 4,1

Nominalus BVP, mlrd. LTL 119,6 123,3 (-125,3) 129,9 (133,6) 138,2

Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % 8,8 -4,0 (2,5) 4,5 (7,0) 8,0

Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % 8,7 0,0 (5,5) 5,5 (8,5) 9,0

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP 1,1 -2,3 (-1,4) -3,1 (-2,6) -3,9

Einamosios sąsk. balansas, % BVP 1,5 -1,8 (-1,8) -2,0 (-3,0) -2,4

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 3,7 0,5 (0,5) 0,3 (-0,7) -0,1

TUI įplaukos, % BVP 1,2 2,5 (2,5) 3,0 (3,5) 4,0

Bendras įsiskolinimas uţsieniui, % BVP 67,1 67,1 (66,0) 65,3 (63,4) 62,6

Valdţios sektoriaus balansas, % BVP 3/ -2,2 -2,1 (-2,1) -1,2 (-1,1) -0,5

Valdţios sektoriaus bendroji skola, % BVP 39,4 42,7 (42,5) 42,5 (41,0) 37,5

1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės

2/ Pagal gy v entojų uţimtumo ty rimą

3/ Pagal Mastrichto kriterijų

Šaltiniai: Lietuv os statistikos departamentas,

Lietuv os bankas ir Swedbank.

2014p 2015p



metinio augimo metų pradţioje, siekusio net 53 proc, antrąjį ketvirtį sandorių skaičius Vilniuje didėjo tik 5,9 procento.

Jau šių metų pradţioje prognozavome prastėjantį uţsienio prekybos balansą dėl silpnos paklausos pagrindinėse eksporto rinkose bei dėl galimų Rusijos sankcijų prieš kai kuriuos Lietuvos gamintojus. Tačiau nesitikėjome, kad Rusija pritaikys plataus masto embargą visoms ES bei kitoms Vakarų valstybėms. Tai reiškia, kad ne tik eksportas į Rusiją bus maţesnis nei prognozavome (nors pirmąjį šių metų pusmetį eksporto vertė į Rusiją buvo 3,4 proc. didesnė nei prieš metus), bet konkurencija kitose rinkose bus daug intensyvesnė, nes daugiau neparduotų produktų ieškos pirkėjų.

Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos yra gana didelė – pernai net 20 proc. viso eksporto buvo nukreipta į šią rinką, o į embargo sąrašą patekusių prekių vertė sudarė virš 900 milijonų eurų, arba 2,6 proc. BVP. Tačiau didţioji dalis šių prekių nėra gaminamos ar auginamos Lietuvoje, o reeksportuojamos iš kitų šalių. Todėl tiesioginė neigiama embargo įtaka Lietuvai bus daug maţesnė. Be to, tai dar nereiškia, kad visos šios prekės nebebus reeksportuojamos į Rusiją – didelė dalis darţovių ir vaisių pro Roterdamo uostą yra importuojamos iš trečiųjų šalių, kurioms embargas nėra taikomas. Galiausiai, Lietuvos gamintojai ir ūkininkai, kurie uţdraustų prekių pernai eksportavo uţ 220 milijonus eurų, arba 0,6 proc. BVP gali rasti būdų parduoti šias prekes Rusijai per kitas NVS šalis (tai jos jau yra dariusios praeityje taikytų draudimų metu) arba tiesiog daliai šios produkcijos surasti naujas rinkas.

Šių metų eksportą slopina ne tik Rusijos embargas, bet ir maţėjančios rimtų konkrencingumo problemų turinčios naftos perdibimo gamyklos apimtys. Rekordinis grūdų derlius turės teigiamos įtakos eksprotui šių metų pabaigoje, bet daugiausiai 2015 metais. Prognozuojame, kad eksporto vertė šiemet susitrauks 1,5 proc., o kitais metais jau pradės šiek tiek augti. Tačiau sveikesnis augimo tempas, siekiantis 5,0 proc. per metus bus pasiektas tik 2016 metais.

Vartotojams malonus šalutinis Rusijos embargo efektas bus maţesnė nei tikėtasi infliacija. Sumaţinome šių metų prognozę iki 0,2 procento, daugiausiai dėl atpigusio maisto bei iki 22 proc. namų ūkiams atpigusių gamtinių dujų. Kitų metų infliacijos prognozę sumaţinome puse procentinio punkto, iki 2,0 proc. Euro įvedimas ir kainų apvalinimas šiek tiek kiltels kainas ir pakurstys infliaciją, ypač apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Infliaciją taip pat kels ir pingantis bei ir toliau pigsiantis euras, dėl kurio brangs importuojami energetiniai ištekliai, inesticinės bei vartojimo prekės. 2016 metais prognozuojame infliacijos padidėjimą iki 3,0 procento, daugiausiai dėl sparčiau augsiančių darbo sąnaudų bei brangsiančio maisto.

Dėl pritaikytų ekonominių sankcijų gali būti prarasta iki kelių tūkstančių darbo vietų, o dėl padidėjusios geopolitinės įtampos ir blogėjančių lūkesčių bus sukurta šiek tiek maţiau naujų darbo vietų nei prognzoavome anksčiau. Todėl padidinome šių ir 2015 metų nedarbo lygio prognozę iki, atitinkamai, 10,9 ir 9,7 procento. Vis tik uţimtumas ir toliau didės – šiemet uţimtųjų skaičius padidės 0,8 procento, o dar po 0,5 proc. didės 2015 ir 2016 metais. Prgonozuojame, kad 2016 metais uţimtumas pasieks piką – Lietuvoje dirbs 1 milijonas 315 tūkst. ţmonių, o nedarbas nukris 8,5 procento. Nedarbas maţės ir vėliau, tačiau ne dėl didėjančio uţimtumo, o dėl nemalonios demografinės prieţasties – maţės darbingo amţiaus gyventojų ir darbo jėgos skaičius.

Apskritai, ne eskportas, o namų ūkiai ir toliau išliks pagrindiniu šalies ekonomiko augimo veiksniu. Nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuosaikiai maţėjo visus šiuos metus (tikriausiai dėl Rusijos-Ukrainos krizės), jų paskolų portfelio augimas paspartėjo – metinis augimas geguţę ir birţelį pasiekė 1,2 procento ir buvo sparčiausias nuo krizės pradţios. Didėjantį uţimtumą ir vis akivaizdesnį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą lydės ir spartesnis darbo

80

90

100

110

-40

-20

0

20

2011 2012 2013 2014

Ekonominių vertinimų rodiklis (pašalinus sezoniškumą)

PramonėPaslaugosVartotojaiMaţmeninė prekybaStatybosEkonominis vertinimas (ilgalaikis vidurkis = 100), deš.sk.

Šaltinis: DG ECFIN

Eksportas susitrauks šiemet,

bet atsigaus 2015 ir ypač

2016 metais

Lietuvos pažeidžiamumas

embargui – teoriškai didelis,

praktiškai – ribotas

Vartotojams malonus

šalutinis Rusijos embargo

efektas – pigesnis maistas

Užimtumas piką pasieks

2016 metais, nedarbas

mažės dėl besitraukiančios

darbo jėgos

Daug veiksnių kels realų

neto darbo užmokestį

70%

71%

72%

73%

74%

75%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

2011 2012 2013 2014 14p-16p

Darbo rinkos rodikliai

Metinis uţimtumo augimas

Nedarbo lygis

Aktyvumo lygis, 15-64 m. (deš.sk.)

Šaltinis: Statistikos departamentas



uţmokesčio augimas. Nors mes sumaţinome nominalaus darbo uţmokesčio prognozę 2014 ir 2015 metams, kuomet atlyginimai augs, atitinkamai 4,5 ir 5,5 procento, realų darbo uţmokestį kels maţesnė infliacija ir, tikėtina, didesnis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kuris, prognozuojame, ir 2015, ir 2016 metais bus padidintas maţdaug dešimtadaliu. Atlyginimų augimas 2016 metais paspartės iki 7,0 procento, o prie tokio augimo prisidės ir didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Prognozuojame, kad nuo kitų metų pradţios MMA bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabauigoje jau sieks 350 eurų.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nacionalinio biudţeto pajamos buvo 4,2 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bei 1,2 proc. viršijo planą. Nepaisant to, prognozuojame kad valstybės finansus balansuoti antrąjį šių metų pusmetį gali būti sunkiau – tiek dėl galimai maţesnių pajamų, tiek dėl didėjančio sąrašo galimoms papildomoms biudţeto išlaidoms. Vis tik valstybės finansų tvarumui rizikos nėra – tai iliustruoja ir konsensusas finansų rinkose – valstybės ilgalaikių vertybinių popierių pajamingumas liepą nukrito iki 2,9 proc., ţemiausio lygio istorijoje. Dalis šio skolinimosi kainos maţėjimo yra susiję su laukiama Lietuvos naryste euro zonoje. Iki šiol vyriausybė valstybės finansus planavo atsakingai, bet tvirtinant 2015 metų biudţetą ir vėl matysime norus myliomis lenkiančius valstybės galimybes, todėl tinkamas prioritetų sudėliojimas bus itin svarbi uţduotis. Reikėtų neuţmiršti, kad geopolitinės rizikos yra išaugusios, o valstybės finansai neturi imuniteto galimiems išoriniams šokams.

Valstybės finansai išlieka

stabilūs, bent jau tol, kol

geopolitinės audros yra už

horizonto



Kontaktai

Makroekonominiai tyrimai

Olof Manner

[email protected]

Makroekonominių tyrimų vadovas

+46 (0) 70 567 9312

Jörgen Kennemar

[email protected]

Vyresnysis ekonomistas

+468 700 98 04

Kristilla Skrūzkalne

[email protected]

Ekonomistė

+37167445844

Anna Felländer

[email protected]

Vyriausioji ekonomistė

+468 5859 39 34

Åke Gustafsson

[email protected]


+46 8 700 91 45

Andrejs Semjonovs

[email protected]

Ekonomistas

+37167445844

Harald Magnus Andreassen

[email protected]

Vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje

+472 311 82 60

Anna Breman

[email protected]

Vyresnioji ekonomistė

+468 700 91 42

Lija Strašuna

[email protected]


+371 67 445 875

Tõnu Mertsina

[email protected]

Vyriausiasis ekonomistas Estijoje

+372 888 75 89

Cathrine Danin

[email protected]

Ekonomistė

+468 5859 34 92

Laura Galdikienė

[email protected]


+370 5 258 2275

Mārtiņš Kazāks

[email protected]

Vyriausiasis ekonomistas Latvijoje

+371 6744 58 59

Øystein Börsum

[email protected]


+479 950 03 92

Vaiva Šečkutė

[email protected]


+370 5 258 2156

Strateginiai tyrimai

Nerijus Mačiulis

[email protected]

Vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje

+370 5258 22 37

Synne Holbæk-Hanssen

synne.holbæk-

[email protected]

Asistentė tyrimams

+47 23 23 82 63

Anders Eklöf

[email protected]

Vyriausiasis valiutų rinkų strategas

+46 8 700 9138

Ott Jalakas

[email protected]

Starteginių tyrimų vadovas

+46 8 700 99 12

Helene Stangebye Olsen

[email protected]

Asistentė tyrimams

+47 23 23 82 47

Jerk Matero

[email protected]

Vyriausiasis palūkanų normų

strategas

+46 8 700 9976

Magnus Alvesson

[email protected]

Ekonominių prognozių vadovas

+468 5859 33 41

Liis Elmik

[email protected]


+372 888 7206

Hans Gustafson

[email protected]

Vyriausiasis ekonomistas ir

strategas besivystančioms šalims

+46 8 700 9147

Knut Hallberg

[email protected]


+468 700 93 17

Teele Aksalu

[email protected]

Ekonomistė

+372 888 7925

mailto:[email protected]









mailto:martiņ[email protected]




mailto:synne.holbæk-hanssen@swedbank.

mailto:synne.holbæk-hanssen@swedbank.


mailto:hso@swedbank.








Atsakomybės atsisakymas

Mūsų tyrimų pagrindas

Tyrimai, kuriuos atlieka Stambių įmonių ir įstaigų padaliniui priklausantis „Swedbank tyrimai“ skyrius, yra paremti įvairiais aspektais ir analize.

Pavyzdţiui: cikliškų ir struktūrinių ekonominių, dabartinių ar prognozuojamų rinkos vertinimų, laukiamų ar faktinių kredito reitingų pasikeitimų ir vidinių arba išorinių aplinkybių, nuo kurių priklauso pasirinktų uţsienio valiutos ir pastoviųjų pajamų priemonių kainos, fundamentalioji analizė.

Atsiţvelgiant į investavimo rekomendacijos pobūdį, terminas gali svyruoti nuo trumpalaikio iki 12 mėnesių.

Rekomendacijos struktūra

Rekomendacijos, teikiamos dėl uţsienio valiutos ir pastoviųjų pajamų priemonių, apima grynųjų pinigų rinką ir išvestines finansines priemones.

Rekomendacijų išraiška gali būti absoliuti, pvz., patraukli kaina, pajamingumas ar nestabilumo lygiai, arba santykinė, pvz., ilgosios ir trumposios pozicijos.

Mūsų rekomendacijos dėl grynųjų pinigų rinkos apima patekimo į rinką lygį, o rekomendacijų patikslinimai – pelną ir daţnai, tačiau nebūtinai, pasitraukimo iš rinkos lygį. Rekomendacijos dėl išvestinių finansinių priemonių apima siūlomą patekimo kainą, iš anksto nustatytų kainų lygį ir terminus.

Uţsienio valiutos atveju mes naudosime tik pasirinkimo sandorius pasirinkimo sandorius draudţiantis nuo kurso nepastovumo ir nepalankios kurso judėjimo krypties, tačiau grynos prekybos opcionais nevykdysime, t.y. mes tik rekomenduosime pozicijas su fiksuotu minimaliu nuostoliu.

Analitiko patvirtinimas

Analitikas (-ai), atsakingas(i) uţ šios ataskaitos turinį, patvirtina, kad, nepaisant jokių joje nurodytų potencialių interesų konfliktų, šioje ataskaitoje išreikštos nuomonės teisingai atspindi jų asmeninį poţiūrį į nurodytus vertybinius popierius. Analitikas (-ai) taip pat patvirtina, kad negavo, negauna ir negaus tiesioginės ar netiesioginės kompensacijos uţ savo nuomonės pareiškimą ar konkrečią rekomendaciją, nurodytą šioje ataskaitoje.

Emitentas, platinimas ir gavėjai

Šią „Swedbank tyrimai“ parengtą ataskaitą išleido „Swedbank“ Stambių įmonių ir įstaigų verslo sritis, priklausanti „Swedbank“ AB (publ) („Swedbank“). „Swedbank“ prieţiūrą vykdo Švedijos finansų prieţiūros tarnyba (Finansinspektionen).

Prieš platinant šią ataskaitą jos platintojas neturi teisės daryti joje jokių pakeitimų.

Suomijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ skyrius Helsinkyje, kurio prieţiūrą vykdo Švedijos finansų prieţiūros tarnyba (Finanssivalvonta).

Norvegijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ skyrius Osle, kurio prieţiūrą vykdo Švedijos finansų prieţiūros tarnyba (Finanstilsynet).

Estijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ AS, kurio prieţiūrą vykdo Estijos finansų prieţiūros tarnyba (Finantsinspektsioon).

Lietuvoje šią ataskaitą platina „Swedbank“, AB, kurio prieţiūrą vykdo Lietuvos Respublikos centrinis bankas (Lietuvos bankas).

Latvijoje šią ataskaitą platina „Swedbank“ AS, kurio prieţiūrą vykdo Finansų ir kapitalo rinkos komisija (Finanšu un kapitala tirgus komisija).

Jungtinėse Amerikos Valstijose šią ataskaitą platina „Swedbank First Securities“ LLC („Swedbank First“), kuri ir yra atsakinga uţ ataskaitos turinį. Ši ataskaita yra skirta tik instituciniams investuotojams. Kiekvienas JAV institucinis investuotojas, gaunantis šią ataskaitą, kuris nori atlikti operaciją su bet kuriuo joje nurodytu vertybiniu popieriumi, turėtų tai daryti tik per „Swedbank First“. „Swedbank First“ yra Vertybinių popierių ir birţų komisijoje registruotas JAV brokeris-dileris ir Finansų sektoriaus prieţiūros institucijos narys. „Swedbank First“ priklauso „Swedbank“ grupei.

Svarbią JAV informaciją rasite čia: http://www.swedbankfs.com/disclaimer/index.htm

Jungtinėje Karalystėje ši informacija yra skirta ir gali būti platinama tik „atitinkamiems asmenims“. Asmenys, kiti nei „atitinkami asmenys“, negali naudotis ir remtis šiuo dokumentu. Bet kuri investicija ar investicinė veikla, su kuria yra susijęs šis dokumentas, yra prieinama tik „atitinkamiems asmenims“, ir tik jie gali ją naudoti. „Atitinkami asmenys“ – tai asmenys:

Turintys profesinės patirties investicijų, nurodytų Finansinės veiklos skatinimo tvarkos (Financial Promotions Order)19(5) straipsnyje.

nurodyti Finansinės veiklos skatinimo tvarkos (Financial Promotions Order) 49 straipsnio 2 dalies a-d punktuose (didţiausiu turtu disponuojančios bendrovės, juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos ir kt.).

kuriems kokiu nors kitu būdu gali būti teisėtai tiesiogiai ar netiesiogiai paprašyti ar paraginti dalyvauti investicinėje veikloje (pagal 2000 m. Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo 21 dalį – ryšium su bet kokių vertybinių popierių išleidimu ar pardavimu.

Atsakomybės apribojimas

Visa informacija, įskaitant faktus, pateikta šioje ataskaitoje, buvo gauta ir surinkta gera valia iš šaltinių, kurie laikomi patikimais. Tačiau „Swedbank“ nedaro jokių pareiškimų ir neteikia jokių tiesioginių ar netiesioginių garantijų dėl šios ataskaitos turinio išsamumo ar tikslumo, todėl šia ataskaita negalima remtis kaip patikima ataskaita, kuri būtų svarbesnė uţ jūsų pačių pagrįstą ir nepriklausomą nuomonę.

Nepamirškite, kad investicijos į kapitalo rinkas – kaip apibūdinta šiame dokumente – yra susijusios su rizika, ir kad teiginiuose apie būsimus vertinimus yra neapibrėţtumo elementas. Tokią riziką jūs turite prisiimti patys. Mes rekomenduojame priimant sprendimą remtis tokia medţiaga, kuri laikoma būtina, įskaitant (tačiau neapsiribojant) informaciją apie atitinkamas finansines priemones ir prekybai finansinėmis priemonėmis taikomus reikalavimus.

Šioje ataskaitoje išreikštos nuomonės atspindi tik dabartinę analitikų nuomonę ir gali keistis. Pasikeitus analitiko nuomonei ar paskyrus naują analitiką, atsakingą uţ bendrovės stebėjimą, mes stengsimės (tačiau neįsipareigojame) pranešti apie tokį pasikeitimą, laikydamiesi taisyklių, galiojančių įstatymų, „Swedbank“ vidaus procedūrų nustatytų apribojimų ar kitokių aplinkybių.

Jei jums neaiški „Swedbank“ rekomendacijų struktūros kurią jis naudoja savo tyrime, reikšmė, ţiūrėkite „Rekomendacijų struktūrą“.

„Swedbank“ nerekomenduoja ir neskatina jokių veiksmų šios ataskaitos pagrindu. Jei jūs ne mūsų klientas, jūs neturite teisės naudotis šia tyrimo ataskaita. Ši ataskaita nėra ir negali būti aiškinama kaip pasiūlymas parduoti ar kaip tarpininkavimas siūlant pirkti kokius nors vertybinius popierius.

Laikydamasis galiojančio įstatymo reikalavimų, „Swedbank“ neprisiima jokios atsakomybės uţ kokius tiesioginius ar susijusius nuostolius, atsiradusius naudojantis šia atskaita.

Interesų konfliktai

Tyrimų analitikų sąţiningumą ir savarankiškumą uţtikrina „Swedbank“ Stambių įmonių ir įstaigų padalinio vidaus gairės.

Pavyzdţiui:

Tyrimų ataskaitos yra nepriklausomos ir paremtos tik viešai prieinama informacija.

Analitikams apskritai draudţiama turėti finansinių priemonių, kurias jie rekomenduoja savo investicijų analizėje, dalių ar pozicijų (ilgųjų ar trumpųjų, tiesiogiai ar per išvestines finansines priemones).

„Swedbank tyrimai“ departamento darbuotojams gali būti mokamas atlygis savo nuoţiūra, atsiţvelgiant į bendrovės bendrąsias pajamas, įskaitant pajamas iš investicinės bankininkystės. Tačiau tokie darbuotojai negali gauti atlygio uţ konkrečias investicinės bankininkystės operacijas.

Planuojami atnaujinimai

Rekomendacijos dėl investicijų paprastai atnaujinamos du kartus per savaitę.

Dauginimas ir platinimas

Šią medţiagą galima dauginti tik gavus „Swedbank tyrimai“ leidimą. Ši ataskaita negali būti platinama fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra šalies, kurioje šios ataskaitos platinimą draudţia galiojantis įstatymas ar kiti sprendimai, piliečiai ar gyventojai.

Parengė „Swedbank tyrimai“ – Stambių įmonių ir įstaigų padalinio skyrius.

Adresas

Swedbank LC&I, Swedbank AB (publ), SE-105 34 Stockholm.

Visiting address: Regeringsgatan 13, Stockholm

http://www.swedbankfs.com/disclaimer/index.htm

Documents

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga · Makroekonominiai tyrimai - „Swedbank“ ekonomikos apžvalga Santrauka Prognozuojame, kad pasaulio ekonomikos augimas sieks 3,4 proc. 2014