ENERGETIKOS OBJEKTŲ

PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS

TAISYKLĖS

PST - 08 - 99

VILNIUS

1999 UDK 621.311:614.84(474.5) En58

2

ENERGETIKOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS NORMINIAI

DOKUMENTAI

ISBN-9986-858-04-6 © Autorių kolektyvas D. Jasiūnas

V. Stankevičius J. Steiblys V. Poderis

A. Dargužas V. Ašembergas

Taisyklės parengtos AB "Lietuvos energija" užsakymu. Pastabas ir pasiūlymus siųsti adresu: Žvejų 14, 2600 Vilnius, AB "Lietuvos energija".

3

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS

REIKALŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

1999 m. vasario 26 d. Nr.80/121 Vilnius

DĖL ENERGETIKOS OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ

PATVIRTINIMO

Siekdami užtikrinti priešgaisrinės saugos laikymąsi energetikos objektuose,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles (pridedama).

2. Nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos nustoja galioti Energetikos įmonių priešgaisrinės saugos

taisyklės (RD 34. 03. 301-87 ), patvirtintos 1987 07 27 TSRS energetikos ir elektrifikacijos bei vidaus

reikalų ministerijų.

ŪKIO MINISTRAS VINCAS BABILIUS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS STASYS ŠEDBARAS

4

TURINYS

1. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS ................................................................................................ 5

2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI..................................................................................................................................... 5

3. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS..................................................................................................... 6

4. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA ......................................................................................................................................... 8

5. STATINIŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRA........................................................................................................................ 9

6. VALDYMO PULTAI IR ELEKTROS LABORATORIJOS ....................................................................................... 10

7. KABELIŲ ŪKIS .......................................................................................................................................................... 10

9. TURBINOS IR GENERATORIAI .............................................................................................................................. 12

10. UŽDAROS IR ATVIROS SKIRSTYKLOS .............................................................................................................. 14

11. GALIOS TRANSFORMATORIAI IR DIDELIO ALYVOS TŪRIO JUNGTUVAI................................................ 15

12. DYZELINĖS ELEKTROS STOTYS......................................................................................................................... 16

13. AKUMULIATORINĖS ............................................................................................................................................. 16

14. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS IR ĮRENGINIAI ........................................................................................................ 17

15. DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS ........................................................................ 17

16. SKYSTO KURO, ALYVOS, TEPALŲ IR KITŲ NAFTOS PRODUKTŲ SAUGYKLOS, IŠPYLIMO

ESTAKADOS, SIURBLINĖS ......................................................................................................................................... 18

17. KATILINĖS IR JŲ ĮRENGINIAI .............................................................................................................................. 22

18. KIETO KURO SANDĖLIAI...................................................................................................................................... 22

19. DAŽŲ, LAKŲ IR CHEMINIŲ REAGENTŲ SANDĖLIAI ..................................................................................... 23

20. ĮRENGINIŲ IR MEDŽIAGŲ SANDĖLIAI .............................................................................................................. 24

21. CHEMIJOS LABORATORIJOS ............................................................................................................................... 25

22. AUTOŪKIS................................................................................................................................................................ 26

23. DEGALINĖS.............................................................................................................................................................. 26

24. REMONTO DARBAI ................................................................................................................................................ 27

25. UGNIES DARBAI ..................................................................................................................................................... 29

26. GAISRO GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS ............................................................................................. 31

27. GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMAS .............................................................................................................. 34

1 priedas ........................................................................................................................................................................... 35

2 priedas ........................................................................................................................................................................... 38

3 priedas ........................................................................................................................................................................... 39

4 priedas ........................................................................................................................................................................... 39

5 priedas ........................................................................................................................................................................... 41

6 priedas ........................................................................................................................................................................... 42

5

1. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Šios taisyklės taikomos energetikos objektams ir yra privalomos projektuojantiems,

montuojantiems ir eksploatuojantiems elektros ir šilumos energetikos įrenginius.

1.2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių

sąlygų, standartų, energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą

reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.

1.3. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 2.1. Priešgaisrinė sauga - tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta

išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių.

2.2. Priešgaisrinės saugos taisyklės - tai privalomas norminis aktas, galiojantis visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

2.3. Energetikos objektas - statinių bei elektros ir (ar) šilumos bei kuro įrenginių, kurių paskirtis yra

gaminti, tiekti, paskirstyti elektros ir (ar) šilumos energiją, visuma.

2.4. Energetikos įrenginių eksploatavimas - tai įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra,

remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

2.5. Priešgaisrinės saugos instrukcija - tai privalomas norminis aktas, kuriuo energetikos objekto

gamintojas, savininkas ar eksploatuotojas nustatė privalomus to objekto priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Instrukcijoje numatyti reikalavimai konkrečiam įrenginiui, atskirai profesijai arba darbui energetikos

objekte. Instrukcijos įteisinamos nustatyta tvarka.

2.6. Gaisras - nevaldomas daiktų ar medžiagų degimas ne tam tikslui skirtoje vietoje.

2.7. Užsidegimas - pradinis degimo atsiradimas, veikiant medžiagą uždegimo šaltiniu.

2.8. Savaiminis užsidegimas - medžiagos užsidegimas ne nuo išorinio poveikio, bet dėl joje sparčiai

vykstančių egzoterminių procesų.

2.9. Pliūpsnis - greitas degiųjų garų ir oro mišinio virš degiojo skysčio sudegimas, pasireiškiantis

trumpu matomu švytėjimu.

2.10. Pliūpsnio temperatūra - minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialių

bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio be

tolesnio degimo;

2.11. Sprogimas - greitas egzoterminis cheminis sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos

suspaustų dujų susidarymu ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius.

2.12. Uždegimo šaltinis - degantis ar įkaitintas kūnas, taip pat elektros iškrova, turintys pakankamai

energijos ir temperatūros uždegti kitą medžiagą.

2.1 3. Smilkimas - lėtas medžiagos degimas be liepsnos.

2.14. Gaisro priežastis - reiškiniai arba aplinkybės, dėl kurių kyla gaisras.

2.15. Degioji medžiaga - medžiaga, deganti normaliomis sąlygomis, paveikus uždegimo šaltiniui.

2.16. Sunkiai degi medžiaga - medžiaga, gebanti degti normaliomis sąlygomis paveikus uždegimo

šaltiniui ir negebanti degti jį atitraukus.

2.17. Nedegioji medžiaga - medžiaga, negebanti degti normaliomis sąlygomis veikiant ją uždegimo

šaltiniui neribotą laiką.

6

2.18. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas - elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas

(operatorius), elektros ar šilumos tinklų arba rajono budintis dispečeris, organizuojantis gaisro gesinimą.

2.19. Gaisro gesinimo vadovas - atvykusių ugniagesių padalinių vyresnysis pagal užimamas pareigas

pareigūnas.

2.20. Gaisro gesinimo įrenginys - stacionarus arba kilnojamas techninis įrenginys gaisrui gesinti,

valdomas rankiniu arba automatiniu būdu.

2.21. Gaisro signalizacijos įrenginiai - stacionarūs techniniai įrenginiai gaisro kilimo vietai aptikti,

nustatyti ir apie tai pranešti signalu.

2.22. Gesintuvas - rankiniu būdu valdomas nešiojamas ar transportuojamas įrenginys gaisrui gesinti,

švirkščiantis ugnį gesinančias medžiagas.

2.23. Gaisrinis hidrantas - vandens paėmimo iš išorinio vandentiekio įrenginys gaisrui gesinti.

2.24. Gaisrinė kolonėlė - kilnojamas vandens paėmimo įrenginys, jungiamas prie gaisrinio hidranto.

2.25. Gaisrinis čiaupas - ant vidaus priešgaisrinio vandentiekio linijos įrengtas įrenginys, susidedantis

iš jungiamųjų movų, ventilio ir gaisrinės žarnos su švirkštu.

2.26. Taisyklėse naudojami terminai turi šią prasmę: terminai "reikia", "būtina", "turi būti" -

privaloma vykdyti;

visų dydžių reikšmės su prielinksniais "nuo", "iki" suprantamos imtinai.

3. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS 3.1. Už energetikos objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas jos vadovas, kuris privalo:

3.1.1. užtikrinti šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų

reikalavimų vykdymą;

3.1.2. garantuoti, kad būtų parengtos objekto ir atskirų jo darbo barų priešgaisrinės saugos instrukcijos

bei reikalauti, kad visi darbuotojai jų laikytųsi;

3.1.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais

(2 priedas);

3.1.4. įsakymu paskirti darbuotojus, atsakingus už objekto gamybinių struktūrinių padalinių (cecho,

sandėlio, laboratorijos ir t.t.) priešgaisrinę būklę;

3.1.5. užtikrinti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlomų priemonių įgyvendinimą

nurodytu laiku;

3.1.6. aprūpinti objekto patalpas bei technologinius įrenginius gaisro gesinimo įranga ir pirminėmis

gaisro gesinimo priemonėmis. Užtikrinti, kad jos būtų veikiančios ir paruoštos darbui;

3.1.7. aprūpinti objektą vaizdinėmis gaisrinės saugos priemonėmis bei ženklais;

3.1.8. parengti darbuotojų veiksmų planą kilus gaisrui ir, jį suderinus su valstybinės priešgaisrinės

priežiūros pareigūnais, patvirtinti;

3.1.9. remiantis parengtu ir patvirtintu planu objekto darbuotojams organizuoti priešgaisrines

pratybas;

3.1.10. nustatyti suvirinimo ir kitų darbų, kurių metu naudojama ugnis, atlikimo tvarką;

3.1.11. organizuoti objekte kilusių gaisrų ir užsidegimų priežasčių tyrimą, surašyti aktus, numatyti

priemones tam, kad būtų išvengta analogiškų gaisrų.

3.2. Objekto vadovas savo nuožiūra gali sudaryti komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.

Komisija sudaroma vadovaujantis šių taisyklių 3 priedu.

3.3. Už priešgaisrinės saugos techninių priemonių įdiegimą ir priešgaisrinės techninės komisijos darbą

7

atsakingas objekto technikos vadovas.

3.4. Už objekto struktūrinio padalinio priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo

įsakymu paskirtas kitas asmuo. Jis turi būti atestuotas nustatyta tvarka ir privalo:

3.4.1. parengti struktūrinio padalinio priešgaisrinės saugos instrukciją (A, B, C kategorijų patalpoms)

ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi joje išdėstytų reikalavimų;

3.4.2. žinoti gamybinių patalpų, sandėlių kategorijas ir vykstančių technologinių procesų, naudojamų

įrenginių ir medžiagų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu charakteristikas;

3.4.3. tikrinti padalinio teritoriją, pastatus ir patalpas, evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus,

priešgaisrinius vandens šaltinius, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir kt., nedelsiant

šalinti pastebėtus trūkumus;

3.4.4. garantuoti, kad šildymo, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai įrenginiai būtų

sutvarkyti, nedelsiant šalinti nustatytus gedimus;

3.4.5. kontroliuoti, kad baigus darbą patalpos ir darbo vietos būtų išvalytos, medžiagos ir įrankiai

atiduoti į sandėlius, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti ištisą parą;

3.4.6. mokėti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšių priemonių eksploatavimo taisykles. Užtikrinti šių

priemonių tinkamą eksploatavimą;

3.4.7. neleisti dirbti personalui, neišklausiusiam priešgaisrinės saugos instruktažo.

3.5. Kiekvienas darbuotojas privalo žinoti darbo vietos priešgaisrinės saugos instrukcijas ir vykdyti jų

reikalavimus, naudotis nesugedusiais įrankiais bei prietaisais, vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą.

3.6. Kiekviename energetikos objekte turi būti parengti šie priešgaisrinės saugos dokumentai:

3.6.1. bendroji objekto priešgaisrinės saugos instrukcija;

3.6.2. struktūrinių padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijos;

3.6.3. gaisrinės automatikos įrenginių techninė dokumentacija;

3.6.4. objekto darbuotojų veiksmų planas kilus gaisrui (jeigu jo nėra objekto priešgaisrinės saugos

instrukcijoje);

3.6.5. operatyvinis gaisro gesinimo planas (OGGP). Jis sudaromas elektrinėms, 110 kV ir aukštesnės

įtampos transformatorinėms pastotėms, kuriose yra operatyvinis budintis personalas, ir katilinėms su 1000

m3 ir didesnės talpos mazuto rezervuarais;

3.6.6. operatyvinės kortelės, kuriose numatyti konkretūs budinčio operatyvinio personalo veiksmai

kilus gaisrui. Jos privalo būti sudaromos kiekvienai kabelių patalpos sekcijai, generatoriui, transformatoriui

(blokiniui, ryšių, savų reikmių) ir kitiems elektrinių, transformatorinių pastočių ir katilinių įrenginiams;

3.6.7. priešgaisrinių pratybų, mokymo ir žinių tikrinimo planai, grafikai bei jų apskaitos žurnalai;

3.6.8. visų gamybinių patalpų, nurodant gamybos kategorijas ir elektros įrenginių sprogimo ir gaisro

atžvilgiu pavojingas zonas, sąrašas, patvirtintas technikos vadovo.

3.7. Bendroji objekto priešgaisrinės saugos instrukcija turi būti suderinta su valstybinės priešgaisrinės

priežiūros pareigūnu ir patvirtinta objekto vadovo.

3.8. Operatyvinį gaisro gesinimo planą sudaro priešgaisrinės apsaugos padalinio darbuotojai kartu su

energetikos objekto administracija, o tvirtina priešgaisrinės apsaugos padalinio ir energetikos objekto

vadovai.

3.9. Bendroji priešgaisrinės saugos instrukcija, OGGP ir operatyvinės korteles turi būti objekto

centriniame valdymo pulte pas elektrinės pamainos viršininką. transformatorinės pastotės dispečerį ir

katilinės vyr. operatorių.

3.10. Bendroje objekto priešgaisrinės saugos instrukcijoje turi būti išdėstyti reikalavimai:

8

3.10.1. pastatų (statinių), patalpų ir teritorijos priešgaisrinei priežiūrai;

3.10.2. rūkymo vietų [rengimo, suvirinimo ir kitų darbų, kuriems atlikti naudojama ugnis (bitumo ir

dervų šildymo, laužų deginimo ir pan.), atlikimo tvarkai;

3.10.3. degių medžiagų atliekų surinkimo, laikymo bei šalinimo iš patalpų tvarkai;

3.10.4. žmonių evakuacijos kelių ir išėjimų priežiūrai;

3.10.5. patalpų uždarymo tvarkai baigus darbą;

3.10.6. teritorijos, transporto judėjimo kelių ir privažiavimų prie statinių priežiūrai;

3.10.7. vietų ir patalpų, kuriose yra didesnio pavojingumo veiksniai (dujos, garai, degūs ir lengvai

užsiliepsnojantys skysčiai), priežiūrai;

3.10.8. gaisro aptikimo ir gesinimo priemonių, priešgaisrinių vandens šaltinių priežiūrai;

3.10.9. kitų organizacijų personalo, kuris atlieka statybos, remonto, derinimo darbus veikiančiuose

energetikos objekto statiniuose ir įrenginiuose, veiksmams;

3.10.10. personalo veiksmams kilus gaisrui.

3.11. Cechų ir kitų padalinių priešgaisrinės saugos instrukcijose turi būti išdėstyti šie reikalavimai:

3.11.1. gamybos technologiniams procesams ir konkrečioms gamybinių patalpų ir sandėlių

kategorijoms taikomoms specialioms priešgaisrinės saugos priemonėms, kurių nesilaikant gali kilti gaisras;

3.11.2. gaisrinės automatikos įrenginių techninė priežiūrai ir tikrinimo tvarkai;

3.11.3. gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų naudojimui, sandėliavimo tvarkai ir jų transportavimo

ypatumams;

3.11.4. degių atliekų surinkimo, laikymo ir šalinimo iš patalpų tvarkai; 3.11.5. darbo vietų sutvarkymo

ir patalpų uždarymo tvarkai baigus darbą; 3.11.6. buitinių patalpų priežiūrai ir darbo drabužių laikymui;

3.11.7. pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo tvarkai;

3.1 1.8. personalo veiksmams kilus gaisrui (ugniagesių iškvietimo, technologinių procesų (įrenginių)

sustabdymo, vėdinimo sistemų išjungimo, žmonių ir materialinių vertybių evakavimo tvarka).

3.12. Instrukcijos, operatyviniai gaisro gesinimo planai ir kortelės turi būti periodiškai peržiūrimi ir

esant reikalui papildomi.

3.13. Gaisrinės automatikos įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis '■Gaisrines automatikos

eksploatavimo taisyklėmis" (GAET 06 - 95).

4. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA 4.1. Energetikos objekto teritorija turi būti aptverta tvora, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys.

4.2. Pašalinių asmenų lankymąsi objekto teritorijoje reglamentuoja vidaus darbo tvarkos taisyklės.

4.3. Prie įvažiavimo į objekto teritoriją turi būti iškabinta statinių ir vandens šaltinių išdėstymo

schema.

4.4. Objekto teritorijos vartai rankiniu būdu turi atsidaryti bet kuriuo paros metu.

4.5. Teritorija turi būti šienaujama ir valoma. Šiukšlės ir nupjauta žolė šalinama į tam tikslui skirtas

vielas.

4.6. Šiukšles, sausą žolę, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas

leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be

priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina

užgesinti vandeniu ar smėliu.

4.7. Teritorija nakties metu turi būti apšviesta. Elektros šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad apšviestų

įvažiavimo kelius ir priešgaisrinius vandens šaltinius.

9

4.8. Privažiavimo bei priėjimo keliai prie pastatų, vandens šaltinių ir gaisro gesinimo įrenginių turi

būti tvarkingi, o žiemą nuo jų valomas sniegas ir ledas.

4.9. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų, prie išorinių gaisrinių kopėčių, ant priešgaisrinių vandens

šaltinių, gaisrinių hidrantų draudžiama krauti ir laikyti bet kokias medžiagas, įrenginius, tarą ir statyti

transporto priemones.

4.10. Apie kelių remontą arba kitas laikinas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms

prie statinių, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir įrengti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.

4.11. Energetikos objekto teritorijoje esančios geležinkelio pervažos turi būti laisvos, o jų danga

išklota bėgių aukštyje.

4.12. Teritorijos vielose, kur gali susikaupti lengvai užsiliepsnojančių (LU) ir degių skysčių (DS)

garai arba degios dujos, draudžiama rūkyti, naudoti ugnį ir važiuoti tam nepritaikytomis transporto

priemonėmis. Šiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai.

4.13. Gaisriniai hidrantai ir kiti vandens šaltiniai turi būti tinkami naudoti. Prie jų turi būti įrengti

atitinkami standartiniai ženklai.

4.14. Teritorijoje turi būti nustatytos ir pažymėtos mašinų stovėjimo, medžiagų bei įrenginių laikymo

vietos.

4.15. Į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas medžiagas bei

jų atliekas. Joms turi būti įrengtos specialios talpyklos.

4.16. Teritorijoje turi būti išdėstytos pirminės gaisro gesinimo priemonės (1 priedas).

4.17. Teritorijoje esančių pastatų ir statinių žaibolaidžiai turi būti tvarkingi ir tikrinami nustatytais

terminais.

5. STATINIŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRA 5.1. Visose energetikos objekto patalpose turi būti švaru bei laikomasi šių taisyklių ir priešgaisrinės

saugos instrukcijų reikalavimų.

5.2. Prie įėjimų į gamybines patalpas ir sandėlius turi būti įrengiami priešgaisrinės saugos ženklai

pagal galiojančius standartus.

5.3. A ir B kategorijų patalpose turi būti pakabintos priešgaisrinės saugos instrukcijos. C kategorijos

patalpų, kuriose turi būti pakabintos šios instrukcijos, sąrašas turi būti suderintas su valstybinės

priešgaisrinės priežiūros pareigūnais.

5.4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį.

Statinių ir patalpų rekonstravimas, renovavimas, restauravimas, techninis pertvarkymas, išplėtimas,

kapitalinis remontas turi būti atliekamas laikantis galiojančių RSN ir STR reikalavimų. Nustatyta tvarka

nepriimtus naudoti statinius eksploatuoti draudžiama.

5.5. Visi evakuacijos keliai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Evakuacinės durys turi

lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Iš vidaus durys turi lengvai atsirakinti.

5.6. Evakuacijos keliuose turi būti veikiantis evakuacinis apšvietimas.

5.7. Energetikos objekto statiniuose ir patalpose draudžiama:

5.7.1. patalpas valyti lengvai užsiliepsnojančiais ir degiaisiais skysčiais;

5.7.2. gamybiniuose procesuose naudoti medžiagas, nenustačius jų pavojingumo sprogimo ir gaisro

atžvilgiu parametrų;

5.7.3. po laiptais įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas, sanitarinėse - techninėse

nišose laikyti degias medžiagas bei skysčius;

10

5.7.4. rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas sprogimo ir

gaisro atžvilgiu pavojingas bei degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas;

5.7.5. kilus gaisrui, naudoti liftus ir keltuvus žmonėms evakuoti;

5.7.6. evakuacijos keliuose rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomąsias ir

suveriamąsias duris ( išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir rankomis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes,

taip pat naudoti sienų ir lubų apdailai degias medžiagas ir medžiagas, kurios degimo metu išskiria nuodingus

produktus, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių, vestibiulių grindis (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus);

5.7.7. demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus projekte

numatytus įrenginius;

5.7.8. palikti be priežiūros įjungtus į elektros tinklą elektros prietaisus, jeigu to nereikia pagal darbo

technologiją;

5.7.9. naudotis buitiniais elektros prietaisais (elektros viryklėmis, virduliais ir 1.1.) šiam tikslui

nepritaikytose vietose.

5.8. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose,

kuriose yra nedegus indas nuorūkoms bei pirminės gaisro gesinimo priemonės.

5.9. Laikiną elektros instaliaciją įrengti galima tik remonto ir avarijų likvidavimo laikotarpiui.

5.10. Buitinėse patalpose šiukšlinės turi būti nedegios. Būtina nustatyti tepaluotų darbo drabužių

keitimo į švarius tvarką.

5.11. Drabužių džiovykloje draudžiama naudoti šildymo elementus, kurių paviršiaus temperatūra

viršija 100 "C.

5.12. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų

užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį.

5.13. Pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius patalpose nurodytas šių taisyklių 1 priede.

6. VALDYMO PULTAI IR ELEKTROS LABORATORIJOS 6.1. Šalinant valdymo pultų ir kitų elektros įrenginių gedimus arba atliekant jų techninę priežiūrą

leidžiama naudoti ne daugiau kaip 0,5 litro lengvai užsiliepsnojančių arba degių skysčių, kurie turi būti

laikomi nedūžtančioje ir sandariai uždarytoje taroje.

6.2. Valdymo pultų patalpose, elektros laboratorijose draudžiama sandėliuoti medžiagas ir įrenginius.

6.3. Nuo valdymo pultų dulkės turi būti valomos pagal patvirtintą grafiką. Patalpų kabelių kanalai turi

būti valomi prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.

6.4. Baigęs darbą, kiekvienas darbuotojas turi patikrinti ir sutvarkyti darbo vietą, pašalinti atliekas,

išjungti prietaisus, įrankius ir dokumentus sudėti į tam tikslui skirtas vietas.

6.5. Valdymo pultų patalpų apdailai naudoti degias ir degimo metu nuodingus degimo produktus

išskiriančias medžiagas draudžiama.

7. KABELIŲ ŪKIS 7.1. Kabelių aukštai, tuneliai, galerijos, estakados bei šachtos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ir

kabelių statinių nedegiomis pertvaromis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 val.

Tokios pertvaros įrengiamos kas 150 m tuneliuose, kuriuose nutiesti jėgos ir kontroliniai kabeliai, ir kas 100

m tuneliuose su alyvos pripildytais kabeliais.

7.2. Kai kabeliai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos

nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat 30 cm į šonus nuo jų turi būti padidintas

11

kabelių atsparumas ugniai.

7.3. Kabelių patalpose ir ilgesniuose nei 25 m kabelių tuneliuose turi būti įrengti ne mažiau kaip du

išėjimai.

7.4. Durys į kabelių patalpas turi būti atidaromos į išorę, o durys, esančios pertvarose tarp sekcijų, turi

būti savaime užsiveriančios, atidaromos į artimiausio išėjimo pusę.

7.5. Kabelių patalpų durys turi būti sandarios, 0.75 val. atsparumo ugniai. Jos turi būti užrakintos, o iš

kabelių patalpų pusės atsidaryti be raktų.

7.6. Būtina užtikrinti, kad į kabelių patalpas nepatektų vanduo, LUS ir DS.

7.7. Kabelių patalpos turi būti švarios. Jose draudžiama sandėliuoti medžiagas ir įrenginius, rūkyti.

Ugnies darbus leidžiama atlikti tiktai gavus raštišką leidimą.

7.8. Kabelių patalpų hidroizoliacija ir drenavimo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti ir

veikiantys. Drenavimo įrenginių darbas tikrinamas nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį,

pažymint apie tai operatyviniame žurnale.

7.9. Klojant kabelius patalpose ir statiniuose, nuo jų šarvo būtina pašalinti džiutą.

7.10. Paskirstymo įrenginiuose ir kitose patalpose, kur kabelių kanalai bei dvigubos grindys uždengtos

skydais, turi būti įrankiai, su kuriais būtų galima nukelti skydus.

7.11. Kabelių patalpose turi būti išėjimus nurodantys standartiniai ženklai. Tuneliuose šie ženklai turi

būti ne rečiau kaip kas 50 metrų.

7.12. Dažant kabelius laikančias konstrukcijas, dažai neturi patekti ant kabelių.

7.13. Draudžiama per kabelių patalpas tiesti tranzitu bet kokias komunikacijas.

7.14. Kitų organizacijų ir padalinių darbuotojai į kabelių patalpas gali eiti tik lydimi kabelių patalpas

aptarnaujančio darbuotojo, pranešus apie tai atsakingam budinčiam personalui.

7.15. Asmenys, einantys į kabelių patalpas, turi turėti individualų elektrinį žibintuvėlį.

7.16. Metaliniai loviai, kuriuose nutiestos kabelių linijos, turi būti suskirstyti 0,75 val. atsparumo

ugniai pertvaromis. Kabelių perėjimo per pertvaras vietos užsandarinamos nedegia medžiaga.

7.17. Pertvaros įrengiamos šiose vietose:

7.17.1. horizontaliuose metaliniuose loviuose kas 30 m bei kabelių atsišakojimų į kitus kabelių lovius

vietose;

7.17.2. vertikaliuose loviuose kas 20 m;

7.17.3. visuose išėjimuose iš lovių į kitus kabelių statinius.

7.18. 6-35 kV įtampos kabelių jungiamosios movos, esančios kabelių patalpose, turi būti įdėtos į

specialius apsauginius gaubtus.

8. VANDENILIO ŪKIS

8.1. Vandenilio gavybos technologiniai procesai ir įrenginiai turi atitikti Vandenilio gavybos vandens

elektrolizės metodu saugos taisyklių reikalavimus.

8.2. Generatoriams aušinti būtina numatyti centralizuotą vandenilio, angliarūgštės ar azoto tiekimą.

Vandenilio, angliarūgštes ir azoto resiveriai turi būti įrengti atskirai aptvertose aikštelėse laikantis norminių

atstumų.

8.3. Vandenilio, angliarūgštės ir azoto tiekimo rankinis valdymas turi būti įrengtas gaisro atžvilgiu

saugioje ir lengvai prieinamoje vietoje.

8.4. Eksploatuojant elektrolizės įrenginius reikia kontroliuoti:

8.4.1. įtampą ir srovę elektrolizeriuose;

8.4.2. vandenilio ir deguonies slėgį, skysčio lygį aparatuose, vandenilio ir deguonies slėgių skirtumą

12

sistemose;

8.4.3. elektrolito temperatūrą cirkuliavimo kontūre ir dujų temperatūrą džiovinimo įrenginiuose;

8.4.4. vandenilio ir deguonies švarumą aparatuose;

8.4.5. vandenilio kiekį elektrolizerio patalpose.

8.5. Elektrolizerio technologinės apsaugos įrenginiai turi išjungti keitiklių agregatus (variklius -

generatorius), kai pasireiškia šie nukrypimai:

8.5.1. dingsta keitiklių agregatus maitinanti įtampa;

8.5.2. užfiksuojamas didesnis kaip 2 kPa slėgių skirtumas deguonies ir vandenilio slėgio

reguliatoriuose;

8.5.3. vandenilio koncentracija deguonyje yra didesnė kaip 2.0%;

8.5.4. deguonies koncentracija vandenilyje yra didesnė kaip 1.0%;

8.5.5. slėgis sistemose viršija leistiną normą;

8.5.6. įvyksta polių trumpasis jungimas arba polių trumpasis jungimas su žeme (elektrolizeriams su

centriniu dujų nuvedimu).

8.6. Automatiškai išsijungus elektrolizeriui, elektrolito cirkuliavimo kontūre temperatūrai padidėjus

iki 70"C, vandenilio koncentracijai elektrolizerio ir dujų analizatorių daviklių patalpos ore padidėjus iki 1%,

valdymo pulte automatiškai turi būti signalizuojama. Atsijungus įrenginiui nuo technologinės apsaugos, jį

įjungti galima tik nustačius ir pašalinus atsijungimo priežastis.

8.7. Elektrolizerį, dirbantį be nuolat budinčių darbuotojų priežiūros, reikia apžiūrėti ne rečiau kaip

vieną kartą per pamainą.

8.8. Automatiniai dujų analizatoriai tikrinami vieną kartą per parą, atliekant deguonies kiekio

vandenilyje analizę. Jei vienas iš automatinių dujų analizatorių yra techniškai nesutvarkytas, deguonies kiekį

vandenilyje reikia tikrinti kas 2 valandas.

8.9. Vandenilio, deguonies tiekimo į resiverius ir vandens, iš kurio pašalinta druska (kondensato),

tiekimo į maitinimo bakus vamzdynuose turi būti įrengti nepraleidžiantys dujų atbuliniai vožtuvai.

8.10. Elektrolito temperatūra elektrolizeryje turi būti ne aukštesnė kaip 80°C, o elektrolizerio

karščiausių ir šalčiausių narvelių temperatūrų skirtumas - ne didesnis kaip 20"C.

8.11. Prieš įjungiant elektrolizerį, visus aparatus ir vamzdynus reikia prapūsti ne mažesnės kaip 97.5%

koncentracijos azotu. Prapūtimas laikomas baigtu, kai išpučiamose dujose susidaro ne mažiau kaip 97%

azoto. Draudžiama elektrolizerio aparatūrą prapūsti angliarūgšte.

8.12. Elektrolizerį prijungiant prie resiverių, vandenilio slėgis jame turi būti didesnis už slėgį

resiveriuose ne mažiau kaip 50 kPa.

8.13. Orui arba vandeniliui iš resiverių išstumti naudojama angliarūgštė arba azotas. Oras angliarūgšte

stumiamas tol, kol angliarūgštės viršutinėje resiverio dalyje bus ne mažiau kaip 85%, o vandenilis - kol

angliarūgštės bus ne mažiau kaip 95%. Oras arba vandenilis azotu stumiamas tol, kol išpučiamose dujose

bus ne mažiau kaip 97% azoto. Azotas arba anglies dvideginis iš resiverių vandeniliu stumiamas tol, kol

vandenilio apatinėje resiverio dalyje bus ne mažiau kaip 99%.

8.14. Elektrolizės įrenginyje dirbant vienam elektrolizeriui, rezervinio elektrolizerio vandenilio ir

deguonies vožtuvai turi būti atidaryti.

8.15. Elektrolizės įrenginio vamzdynai ir resiveriai turi būti nudažyti pagal standartų reikalavimus.

9. TURBINOS IR GENERATORIAI 9.1. Paleisti įrengtus ar suremontuotus turbogeneratorius galima tik baigus visus pagrindinių bei

13

pagalbinių įrenginių montavimo darbus, pašalinus iš darbo vietų medžiagas ir atliekas, naudotas

mechanizacijos priemones, baigus izoliuoti garų linijų vamzdžius bei kaistančius turbinų paviršius ir

įvykdžius reikiamus priešgaisrinės saugos bei kitus reikalavimus, reglamentuojamus norminiuose

dokumentuose.

9.2. Eksploatuojant turbogeneratorius būtina užtikrinti, kad išsiliejusi alyva nepatektų ant karštų

paviršių, į rūsio patalpas ir ant kabelių trasų.

9.3. Alyvos vamzdynų linijose būtina montuoti tik plieninę armatūrą.

9.4. Alyvos nupylimo vamzdynų flanšai turi būti fasoniniai. Nefasoniniai flanšai turi būti apgaubti

alyvos atmušimo skydeliais.

9.5. Alyvos vamzdynų flanšinės jungtys ir armatūra, esančios prie karštų paviršių, turi būti įdėtos į

specialias sandarios konstrukcijos dėžes, pagamintas iš ne plonesnio kaip 3 mm plieno lakšto. Dėžių dugnas

turi būti su nuolydžiu alyvai nutekėti į specialų pakankamo skerspjūvio nutekėjimo vamzdį, nukreiptą į

alyvos išpylimo talpyklą. Dėžių sandarumas tikrinamas (pripildant vandens) jas sumontavus arba kapitalinio

remonto metu.

9.6. Alyvai iš turbogeneratorių sistemos išleisti, įvykus gaisrui, elektrinės pastato išorėje turi būti

įrengta speciali talpykla. Į ją turi tilpti paties didžiausio elektrinės turbogeneratoriaus alyva.

9.7. Ant avarinių alyvos išleidimo sklendžių turi būti užrašai "Avarinis alyvos išleidimas". Šios

sklendės turi būti nudažytos raudonai ir užplombuotos.

9.8. Visų vienodo tipo turbogeneratorių alyvos sistemų avarinio išleidimo sklendės turi būti

sumontuotos viename lygyje.

9.9. Visi karšti turbogeneratoriaus paviršiai, esantys arti alyvos vamzdynų, turi būti izoliuoti nedegia

izoliacija ir padengti skarda.

9.10. Valdymo ir tepimo sistemų alyvos kiekio reguliavimo įrenginiai turi būti su atsukimo ribotuvais.

9.11. Alyvos bakų viduje draudžiama montuoti atviro tipo relinės apsaugos, signalizacijos ir kitus

elektros prietaisus, jų kontaktus.

9.12. Alyvos vamzdynuose turi būti naudojami alyvai atsparūs tarpikliai.

9.13. Draudžiama remontuoti veikiančius turbogeneratorių alyvos vamzdynus, išskyrus manometrų

keitimą ir alyvos papildymą. Šie darbai turi būti atliekami pagal paskyras. Prieš pradedant šiuos darbus, turi

būti paruoštos pirminės gaisro gesinimo priemonės.

9.14. Būtina reguliariai kontroliuoti karštų paviršių, esančių arčiau kaip 10 m nuo alyvos vamzdynų,

izoliacijos būklę. Ant izoliacijos patekusią alyvą būtina nuvalyti, o permirkusią izoliaciją- pakeisti.

9.15. Jeigu paleidžiant arba eksploatuojant turbogeneratorių pastebima stipri alyvos sistemos

vamzdynų vibracija arba įvyko hidraulinis smūgis, dėl kurių susidarė tiesioginė grėsmė alyvos sistemos

vamzdynų sandarumui, būtina sustabdyti turbogeneratorių ir pašalinti vibracijos ar hidraulinio smūgio

priežastis.

9.16. Prie turbogeneratorių aušinimo vandeniliu postų bei kitų mazgų, kur gali susidaryti sprogi

koncentracija, turi būti sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos elektros instaliacija.

9.17. Veikiant generatoriui arba jam esant rezerve, būtina kontroliuoti:

9.17.1. korpuso sandarumą (vandenilio nuotėkį) - ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

9.17.2. vandenilio grynumą generatoriaus korpuse, vandenilio atsiradimą dujų gaudykloje, guolių

karteriuose, išvadų ekranuotuose šynlaidžiuose ir nulinių išvadų gaubtuose.

9.18. Draudžiama išstumti iš generatoriaus korpuso vandenilį oru, o orą vandeniliu. Šiam tikslui

14

galima naudoti angliarūgštę arba azotą.

9.19. Būtina kontroliuoti, kad deguonies kiekis vandenilyje, vandenilio slėgis generatoriaus korpuse ir

vandenilio nuotėkis iš generatorius korpuso per parą neviršytų leistino kiekio, kuris nustatytas Techninio

eksploatavimo taisyklėse.

9.20. Turi būti užtikrintas nenutrūkstamas alyvos tiekimas generatoriaus sandarintuvams. Alyvos

slėgis sandarintuvuose, sustojus ar sukantis generatoriaus rotoriui, turi būti didesnis už vandenilio slėgi

mašinos korpuse.

9.21. Išstumti vandenilį iš generatoriaus korpuso būtina šiais avariniais atvejais:

9.21.1. nutrūkus alyvos tiekimui generatoriaus sandarintuvams;

9.21.2. pažeidus sandarinimo sistemos vientisumą;

9.21.3. įvykus gaisrui sandarintuvų zonoje.

9.22. Generatorius stabdomas šiais avariniais atvejais:

9.22.1. pastebėjus dūmus ir kibirkštis mašinos guoliuose ir galiniame sandarintuve;

9.22.2. generatoriaus zonoje įvykus gaisrui bei kilus pavojui personalui ir įrenginiams.

9.23. Generatoriaus korpusas dujų pripildomas centralizuotai.

9.24. Draudžiama virinti, lituoti ir šlifuoti veikiančių agregatų korpusus, aparatus ir vamzdžius, kurie

pripildyti vandenilio bei kitų suslėgtų dujų.

9.25. Gaisro gesinimo įrenginiai turi būti nesugedę. Personalas, aptarnaujantis generatorius, privalo

reguliariai tikrinti jų techninę būklę.

9.26. Užsidegus oru aušinamo generatoriaus arba hidrogeneratoriaus apvijoms, personalas privalo

imtis šių priemonių:

9.26.1. sustabdyti turbiną, išjungti iš elektros tinklo generatorių ir jo žadinimo įrenginius;

9.26.2. įjungti gaisro gesinimo sistemą;

9.26.3. nutraukti oro tiekimą generatoriaus aušinimo sistemai, įjungti veleno posūkio įrenginį.

9.27. Personalo veiksmai, stabdant generatorių, turi būti sukonkretinti instrukcijose ir operatyvinėse

gaisro gesinimo kortelėse, atsižvelgiant į generatoriaus konstrukcijos ypatumus.

9.28. Atjungus degantį generatorių (hidrogeneratorių), degančias apvijas personalas gali gesinti

gesintuvais per apžiūrų ir technologinius liukus.

9.29. Mašinų salės metalinėms stogo ir kitoms konstrukcijoms aušinti gaisro metu turi būti

sumontuotos aušinimo vandeniu sistemos (lafetiniai švirkštai). Jos privalo būti techniškai sutvarkytos ir kartą

per 6 mėn. bandomos paleidžiant vandenį.

9.30. Mašinų salėje draudžiama rengti įvairios paskirties laikinas degių konstrukcijų patalpas, apdailai

naudoti degias ir degimo metu nuodingus dūmus išskiriančias medžiagas.

9.31. Mašinų salės patalpose draudžiama rūkyti, naudoti atvirą ugnį, degius ir lengvai

užsiliepsnojančius skysčius, atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus, neįforminus leidimo ir tinkamai

neparuošus darbo vietos.

9.32. Mašinų salėje matomose vietose turi būti iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą

ugnį.

9.33. Užsidegus turbinai arba generatoriui, personalas privalo veikti pagal sudarytą operatyvinį gaisro

gesinimo planą.

10. UŽDAROS IR ATVIROS SKIRSTYKLOS 10.1. Uždarų skirstyklų (toliau-US) patalpos ir elektrotechniniai įrenginiai turi būti švarūs.

15

10.2. Draudžiama US patalpose ir koridoriuose sandėliuoti įrenginius ir medžiagas.

10.3. Aparatūrai ir įrenginiams valyti turi būti naudojami nedegus skysčiai. Tam tikrais atvejais valyti

leidžiama degiais skysčiais, kurių kiekis neviršija 0.5 litro. Jie turi būti laikomi nedūžtančioje, sandarioje

taroje.

10.4. Uždarų ir atvirų skirstyklų (toliau - AS) kabelių kanalai ir kabelių loviai turi būti uždengti

nedegiomis plokštėmis, o kabelių išvedimo iš kanalų, tunelių bei praėjimų tarp kabelių patalpų sekcijų vietos

turi būti užsandarintos ugniai atsparia medžiaga, kurios atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,75 val.

Užsandarinimo vietose uždengimo plokštės turi būti pažymėtos raudonomis juostomis.

10.5. Kabelių kanaluose bei loviuose kas 50 m, atsišakojimo vietose, taip pat kabelių kanalų ar lovių

įėjimo iš AS į US vietose, pereinant iš vienos patalpos į kitą, turi būti įrengiamos priešgaisrinės užtvaros.

10.6. Kabeliniuose kanaluose ir loviuose leidžiama naudoti ne siauresnes kaip 0,3 m smėlio užtvaras.

10.7. Šynų išardomų sujungimų temperatūra turi būti kontroliuojama pagal patvirtintą grafiką.

10.8. Skirstyklos teritorijoje turi būti įrengtos gaisrinės technikos įžeminimo vietos, pažymėtos

įžeminimo ženklais.

10.9.Kompresorinių patalpose leidžiama laikyti alyvą nedūžtančioje sandarioje taroje, neviršijant

paros suvartojimo normos.

11. GALIOS TRANSFORMATORIAI IR DIDELIO ALYVOS TŪRIO JUNGTUVAI

11.1. Personalas, aptarnaujantis ir eksploatuojantis galios transformatorius, privalo:

11.1.1. laikytis energetikos įrenginių techninės eksploatacijos taisyklėse nustatyto darbo režimo;

11.1.2. kontroliuoti alyvos izoliacines savybes ir temperatūrinį režimą;

1 1.1.3. eksploatuoti tik techniškai sutvarkytus aušinimo, reguliavimo ir apsaugos įrenginius.

11.2. Alyvos surinktuvai, įrengti po galios transformatoriais ir didelio alyvos tūrio jungtuvais, bei

alyvotakiai turi būti sandarūs ir nesugedę, kad avarijos metu išsiliejusi alyva nepatektų į kabelių kanalus ir

kitus įrenginius.

11.3. Alyvos surinktuvų aptvarai turi būti įrengti visu perimetru, 15 cm aukščiau grindų (žemės).

Aptvarai turi būti sandarūs.

11.4. Aptvarams draudžiama panaudoti kabelių kanalų sieneles.

11.5. Skalda arba žvyras, esantis alyvos surinkimo aptvaruose, turi būti švarūs. Užteršta skalda arba

žvyras turi būti plaunami, o labai užteršti- keičiami.

11.6. Prieš plaunant skaldą ar žvyrą ir bandant gaisro gesinimo sistemas, būtina patikrinti alyvotakių

būklę.

11.7. Kabelių linijų įvadų į valdymo, apsaugų ir automatikos spintas, taip pat į transformatorių ir

alyvos reaktorių sujungimų dėžutes angos turi būti užsandarintos nedegia medžiaga.

11.8. Avarinės talpyklos alyvai iš transformatoriaus išleisti turi būti tuščios. Stacionarūs lygmens

matuokliai turi būti techniškai sutvarkyti ir veikiantys.

11.9. Transformatorių stacionarios gaisro gesinimo sistemos turi būti nesugedusios ir bandomos kartą

per metus. Bandymo rezultatai fiksuojami nustatyta tvarka. Gaisro gesinimo sistemos vamzdynai turi būti

nudažyti raudona spalva.

11.10. Transformatorių alyvos išmetimo vamzdžių angos neturi būti nukreiptos į įrenginius, esančius

arčiau kaip 30m, arba prie jų turi būti įrengti nukreipiantieji skydeliai.

1 1.11. Alyvos išmetimo vamzdžių apsauginės membranos turi atitikti techninius reikalavimus.

16

11.12. Transformatorinės pastotės teritorijoje turi būti įrengtos įžeminimo vietos gaisrinei technikai

(įrangai) įžeminti. Įžeminimo vietas nustato energetikos objekto specialistai kartu su priešgaisrinės apsaugos

padalinių atstovais. Jos pažymimos įžeminimo ženklu.

12. DYZELINĖS ELEKTROS STOTYS 12.1. Darbuotojai, eksploatuojantys dyzelines elektros stotis (toliau - elektros stotis), turi būti išklausę

priešgaisrinės saugos kursą (instruktažą) ir jų žinios patikrintos.

12.2. Patalpų švara, gaisro gesinimo įrenginių būklė, įrenginių darbo režimas turi būti reguliariai

tikrinami, pažymint tai apžiūrų žurnale. Tikrinimo periodiškumas ir apimtys nustatomos instrukcijose.

12.3. Atskirai stovinčios stacionarios elektros stotys turi būti aptvertos. Parenkant joms vietą, būtina

išlaikyti minimalius atstumus, numatytus norminiuose dokumentuose.

12.4. Elektros stočių kuro bakai pripildomi rankiniais arba elektriniais siurbliais.

12.5. Kuro bakų pripildymo metu personalas privalo kontroliuoti kuro lygį bakuose. Perpildymo

vamzdžio skersmuo turi būti didesnis už pripildymo vamzdžio skersmenį ir patikimai sujungtas su avariniu

kuro rezervuaru. Ant perpildymo vamzdžių draudžiama įrengti sklendes, ventilius ir pan.

12.6. Kuro avarinio išleidimo sklendės įrengiamos išorėje, saugiose, personalui patogiose vietose.

Šios sklendės turi būti nudažytos raudonai ir turėti užrašą "Avarinis kuro išleidimas". Kurą iš bakų leidžiama

išleisti savitakos būdu.

12.7. Draudžiama tarpusavyje sujungti kelių agregatų variklių dujų išmetimo vamzdžius.

12.8. Dujų išmetimo vamzdžių šiluminės izoliacijos būklė patalpose turi būti tikrinama. Dujų

išmetimo vamzdžiai aušinami vandeniu gali būti be šiluminės izoliacijos.

12.9. Dujų išmetimo vamzdžiai, kertantys degias pastato konstrukcijas, ne mažesniu kaip 0,5 m

atstumu turi būti atitverti nedegiomis atitvaromis. Medinės konstrukcijos, esančios arčiau kaip 1 m iki

išmetimo vamzdžių, turi būti įmirkytos ugniai atspariuose tirpaluose. Išmetimo vamzdžiai turi būti išvesti ne

žemiau kaip 2 m virš pastato stogo.

12.10. Eksploatuojant elektros stotis, draudžiama:

12.10.1. dirbti su netvarkingais agregatais ir dujų išmetimo vamzdžiais;

12.10.2. užvedant variklį, pilti į cilindrus ir ant vožtuvų lengvai užsiliepsnojančius skysčius;

12.10.3. pildyti kuro baką veikiant varikliui, taip pat esant karštam varikliui ir išmetimo vamzdžiui;

12.10.4. naudoti atvirą ugnį vamzdynams ir įrenginiams pašildyti;

12.10.5. laikyti degias medžiagas ant agregatų karštų paviršių.

12.11. Agregatai nedelsiant turi būti sustabdomi šiais atvejais:

12.11.1. pasirodžius dūmams ar atsiradus degėsių kvapui iš agregato karterio ar guolių;

12.1 1.2. esant netvarkingai aušinimo sistemai; 12.1 1.3. sugedus apsukų reguliatoriui;

12.11.4. atsiradus sproginėjimo garsams duslintuve;

12.11.5. esant netvarkingai kuro ir tepimo sistemai; 12.11.6. kilus gaisrui.

12.12. Kuro talpyklos turi būti su uždaromąja armatūra bei sandariais dangčiais.

13. AKUMULIATORINĖS 13.1. Akumuliatorių patalpų elektros instaliacija, apšvietimas, ventiliatorių varikliai turi atitikti EĮĮT

reikalavimus.

13.2. Akumuliatorių patalpų vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos pagal instrukcijas.

Tiekiamasis ištraukiamasis vėdinimas turi būti įjungiamas prieš baterijos įkrovimo pradžią ir išjungiamas

17

visiškai pašalinus dujas, tačiau ne anksčiau kaip po 1,5 valandos, baigus įkrovimą. Akumuliatorių patalpose

vėdinimo įrenginių būklė turi būti reguliariai tikrinama. Sugedus vėdinimo sistemai, turi būti automatiškai

nutrauktas akumuliatorių įkrovimas.

13.3. Akumuliatorių patalpų šildymo vandeniu vamzdynai turi būti be flanšinių jungčių ir

uždaromosios armatūros. Atstumas nuo akumuliatorių iki šildymo prietaisų turi būti ne mažesnis kaip 0.75

m.

13.4. Šarminiai ir rūgštiniai akumuliatoriai laikomi ir remontuojami skirtingose patalpose.

13.5. Vėdinimo sistemos užteršto oro išsiurbimo angos turi būti įrengtos žemiausioje ir aukščiausioje

patalpos dalyse. Jei patalpos lubose yra keletas statybinėmis konstrukcijomis atskirtų ertmių, oras turi būti

ištraukiamas iš kiekvienos ertmės atskirai.

13.6. Akumuliatorių patalpų langų stiklai turi būti matiniai arba nudažyti baltai.

13.7. Akumuliatorių patalpose dirbti naudojant atvirą ugnį leidžiama tik nutraukus akumuliatorių

įkrovimą, gerai išvėdinus patalpas ir jose atlikus oro analizę.

13.8. Akumuliatorių patalpose draudžiama rūkyti, laikyti didesnį rūgščių ir šarmų kiekį, negu reikia

vienos pamainos darbui, palikti darbo drabužius ir degias medžiagas.

14. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS IR ĮRENGINIAI 14.1. Patalpose, kuriuose yra dujų įrenginiai, turi būti įrenginių schemos bei eksploatacijos instrukcija,

kurioje turi būti nurodyti ir priešgaisrinės saugos reikalavimai. Patalpų išorėje matomose vietose turi būti

iškabinti saugos ženklai pagal galiojančių standartų reikalavimus.

14.2. Pavojingi darbai su dujomis turi būti atliekami pagal šiuos darbus reglamentuojančių norminių

aktų reikalavimus.

14.3. Remonto darbai turi būti atliekami šviesiu paros metu. Esant avarinei situacijai, šiuos darbus

galima atlikti naktį, tačiau turi būti naudojamos papildomos saugos priemonės (pagerintas apšvietimas,

stebėtojų dalyvavimas, uždujinimo kontrolė).

14.4. Draudžiama atlikti remonto ar montažo darbus patalpoje, kurioje neveikia vėdinimo sistema.

Sugedus vėdinimo sistemoms turi būti numatytos priemonės, kad patalpose nesusidarytų sprogi dujų

koncentracija.

14.5. Dujotiekio vamzdynus atšildyti galima tik garu arba karštu vandeniu. Draudžiama šiems

tikslams naudoti ugnį.

14.6. Dujotiekio vamzdynai turi būti nudažyti pagal norminių aktų reikalavimus.

14.7. Montuoti ar tvirtinti prie dujotiekio vamzdynų kitas konstrukcijas draudžiama.

14.8. Dirbant dujų įrenginių patalpose, leidžiama naudoti tik kibirkščiavimo nesukeliančius įrankius

bei prietaisus, avėti kibirkščiavimo nesukeliančią avalynę ir dėvėti statinio elektros krūvio nekaupiančius

drabužius.

14.9. Tikrinant dujotiekių sandarumą, draudžiama naudoti ugnį.

15. DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS IR TRANSPORTAVIMAS

15.1. Degiųjų dujų balionų sandėliai turi būti vieno aukšto iš nedegių konstrukcijų, grindys - iš

nedegių, smūgio metu nesukeliančių kibirkščiavimo medžiagų. Juose įrengti palėpes draudžiama. Stogo ar

langų konstrukcijos turi būti lengvai numetamos.

18

15.2. Sandėliuojami balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių ir kritulių. Sandėlių

langai turi būti įstiklinti matiniais ar baltai nudažytais stiklais.

15.3. Į sandėlius, kuriuose laikomi degiųjų dujų balionai, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems

avalynę arba drabužius, galinčius sukelti kibirkščiavimą.

15.4. Draudžiama liesti deguonies balionų ventilius tepaluotomis rankomis ar pirštinėmis.

15.5. Balionų sandėlių šildymui gali būti naudojamos centralizuoto arba karšto oro šildymo sistemos.

15.6. Balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas degias medžiagas ir daiktus.

15.7. Nuodingųjų dujų balionai (su chloru ir pan.) turi būti laikomi uždarose, . tam tikslui skirtose

patalpose, įrengtose pagal atitinkamus reikalavimus.

15.8. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų iš patalpų, pastatų pagrindinių fasadų

pusės su langais, prie įvažiavimo kelių.

15.9. Degiųjų dujų balionai (su vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo

deguonies, suslėgto oro, chloro, fluoro ir kitų oksidatorių bei toksiškų dujų balionų.

15.10. Balionai, kuriuose pastebėtas dujų nutekėjimas, nedelsiant išnešami iš sandėlio.

15.11. Degiųjų dujų balionų sandėlių elektros instaliacija turi būti saugi sprogimo atžvilgiu. Elektros

energijos išjungimo įrenginys turi būti įrengtas sandėlio išorėje.

15.12. Sandėlių patalpose vėdinimo sistema turi būti techniškai sutvarkyta ir veikti nustatytu režimu.

15.13. Pripildyti dujų balionai laikomi vertikaliai. Balionai turi būti statomi į specialius lizdus,

narvelius ar kitaip reikia saugoti, kad nekristų. Balionai, kurių korpusai nepritaikyti statyti vertikaliai,

laikomi horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi

ventiliai nukreipti į vieną pusę. Ant baliono uždedama po du virvės ar gumos žiedus.

15.14. Pripildytus degiųjų dujų balionus sandėlyje reikia sandėliuoti atskirai nuo tuščių.

15.15. Tuščių dujų balionų sandėliavimui taikomi tokie patys priešgaisrinės saugos reikalavimai kaip

ir pilniems.

15.16. Balionai turi būti nudažyti standartuose numatyta spalva, atitinkančia juose esančias dujas.

15.17. Degiųjų ir sprogiųjų dujų balionų sandėliai turi būti nuo žaibo apsaugotoje zonoje arba jiems

turi būti įrengtas atskiras žaibolaidis.

15.18. Draudžiama laikyti ir transportuoti dujų balionus be aklių ir apsauginių gaubtų.

15.19. Aplink degiųjų dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama

laikyti degias medžiagas, dirbti su ugnimi arba rūkyti.

15.20. Suskystintų dujų balionų sandėliuose temperatūra neturi viršyti 35°C. Esant aukštesnei

temperatūrai, būtina patalpą aušinti (ypač grindų lygyje).

15.21. Balionus laikyti leidžiama nedegiose vėdinamose spintose prie pastatų nedegių aklinų sienų.

Šios spintos įrengiamos vadovaujantis norminiais dokumentais.

15.22. Gabenant balionus reikia saugoti, kad jie nekristų.

15.23. Automobilių, gabenančių balionus, duslintuvai turi būti su kibirkščių gesikliais. Balionai

iškraunami ir kraunami į automobilius tik išjungus jų variklius.

Uždaruose sandėliuose balionai pervežami elektriniais krautuvais su sprogimo atžvilgiu saugios

konstrukcijos pavara,

16. SKYSTO KURO, ALYVOS, TEPALŲ IR KITŲ NAFTOS PRODUKTŲ SAUGYKLOS, IŠPYLIMO ESTAKADOS, SIURBLINĖS

16.1. Energetikos objektų skysto kuro, alyvos, tepalų ir kitų naftos produktų ūkis turi atitikti Naftos ir

19

jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.

16.2. Naftos produktų rezervuarų parkus ir saugojimo aikšteles su juose esančiais statiniais ir

įrenginiais reikia aptverti nedegios medžiagos ne mažesnio kaip 2 m aukščio tvora (jeigu jie nėra aptvertoje

energetikos objekto teritorijoje).

16.3. Rezervuarų parko keliai turi būti apšviesti ir sutvarkyti. Jie turi jungtis su kitais bendros

paskirties keliais.

16.4. Rezervuarų parko teritoriją būtina valyti, periodiškai šienauti žolę ir išvežti ją už teritorijos ribų.

Draudžiama teritorijoje statyti laikinus pastatus, buitinius vagonėlius bei laikyti įvairias medžiagas ir

įrenginius, nesusijusius su šioje teritorijoje naudojamu technologiniu procesu. Ant apsauginių pylimų ir prie

rezervuarų neturi būti krūmų ir medžių.

16.5. Rūkyti naftos produktų ūkio teritorijoje leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, pažymėtose

galiojančių standartų reikalavimus atitinkančiais ženklais.

16.6. Išsiliejusius naftos produktus būtina nedelsiant išvalyti, o jų išsiliejimo vietas užpilti smėliu.

16.7. Naftos produktų vamzdynų apžiūrai ir šildymui draudžiama naudoti atvirą ugnį.

16.8. Pravažiuojamus kelius, perėjimus ir tiltelius, įrengtus virš naftos produktų vamzdynų ir

rezervuarų aptvarinių pylimų, būtina reguliariai apžiūrėti ir remontuoti. Juos įrengti iš degių medžiagų

draudžiama.

16.9. Naftos produktų parko teritorijoje turi būti nurodomieji, įspėjamieji ir draudžiamieji

priešgaisrinės saugos ženklai, atitinkantys galiojančių standartų reikalavimus.

16.10. Naftos produktų parkų sklendžių kameros, tuneliai ir kanalai, kuriuose nutiesti vamzdynai, turi

būti švarūs, iš jų reguliariai valomi ištekėję naftos produktai, vanduo ir kitos medžiagos. Šiose patalpose

draudžiama laikyti degias medžiagas ir daiktus.

16.1 1. Naftos produktų vamzdynų tunelius kas 100 m būtina atskirti priešgaisrinėmis pertvaromis su

durimis. Pertvarų ir durų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0.75 val.

16.12. Naftos produktų ūkyje turi būti telefoninis ryšys, kuriuo būtų galima laisvai bet kada

pasinaudoti.

16.13. Geležinkelio bėgiai, estakados, vamzdynai, cisternų šildymo įrenginiai, lanksčių žarnų

metaliniai antgaliai ir kiti įrenginiai turi būti patikimai įžeminti.

16.14. Visų patalpų, kuriose gali išsilieti naftos produktai, durų angose turi būti įrengti ne mažesnio

kaip 15 cm aukščio slenksčiai (pandusai).

16.15. Draudžiama tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per technologinės patalpas ir uždarus

naftos produktų sandėlius.

16.16. Energetikos objekte nustatyta tvarka kanalizacijos šuliniuose, trapuose, loviuose ir kanaluose

turi būti tikrinama susikaupusių naftos produktų garų ir nuodingų dujų koncentracija.

16.17. Skysto kuro išpylimo estakadų loviai turi būti uždengti nedegiomis nuimamomis plokštėmis, o

geležinkelio cisternų pastatymo ir išpylimo vietos turi turėti atidaromus dangčius.

16.18. Hidraulinės užtvaros skysto kuro atviruose išpylimo įrenginiuose, estakadų betonuotos

aikštelės ir jų aptvarų borteliai turi būti techniškai sutvarkyti.

16.19. Naftos produktų išpylimo metu naudojami įrenginiai ir įrankiai neturi sukelti kibirkščiavimo.

16.20. Draudžiamas šilumvežių ir garvežių eismas išpylimo estakadų bėgiais, kai naudojami atviro

pylimo įrenginiai. Cisternos išpylimui turi būti privežamos ir išgabenamos lėtai, be smūgių ir trūkčiojimų.

16.21. Šildyti naftos produktus cisternose leidžiama tik garu.

16.22. Naftos produktų šildymo metu turi būti stebima, kad kylant temperatūrai jie neišsilietų iš

20

cisternos.

16.23. Prie išpylimo estakados dviejų dviašių arba vieno keturašio vagono atstumu turi būti įrengti

signaliniai ženklai - kontroliniai stulpeliai, už kurių draudžiama važiuoti Šilumvežiams.

16.24. Skystas kuras, kurio pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 120uC (išskyrus mazutą) turi būti

išpilamas uždaru būdu. Lanksčios žarnos su antgaliais ir flanšinės jungtys turi būti sandarios. Žarnos ilgis

turi būti toks, kad jos antgalis pasiektų cisternos dugną. Antgaliai turi būti iš metalo, nesukeliančio

kibirkščiavimo smūgio metu.

16.25. Perkūnijos metu atlikti naftos produktų išpylimą, matuoti jų lygį ir imti mėginius draudžiama.

16.26. Skystų naftos produktų išpylimo metu draudžiama:

16.26.1. arčiau kaip 30 m atstumu atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus, rūkyti;

16.26.2. apšvietimui naudoti nesaugios sprogimo atžvilgiu konstrukcijos elektros šviestuvus;

16.26.3. išpylimo vietose būti pašaliniams asmenims.

16.27. Siurbliai, technologiniai vamzdynai su visa jų armatūra turi būti sandarūs.

16.28. Draudžiama vamzdynus remontuoti naudojant atvirą ugnį, kai juose yra naftos produktai.

16.29. Tepalų, alyvos, mazuto ir kitų naftos produktų siurblinių bei jų armatūrinių mazgų patalpų

durys turi būti ne mažesnio kaip 0.75 vai. atsparumo ugniai. Kelios siurblinės, įrengtos viename pastate,

viena nuo kitos turi būti atskirtos ugniasienėmis ir turėti atskirus išėjimus.

16.30. Draudžiama įrengti patalpas tepalui ir alyvai laikyti po kabelių patalpomis, akumuliatorinėmis,

elektros skydinėmis, taip pat virš jų.

16.31. Už siurblinės pastato išorinės sienos ne mažesniu kaip 10 m atstumu įsiurbimo ir išsiurbimo

vamzdynuose turi būti įrengtos avarinės sklendės.

16.32. Lengvai užsiliepsnojančių skysčių ir kitų pašildytų naftos produktų siurblinėse, kuriose įrengti

automatiniai dujų analizatoriai, jie turi būti sublokuoti su avarine vėdinimo sistema ir technologine

signalizacija, kurios signalai išvesti į valdymo pultą, kur nuolat budi personalas.

16.33. Rezervuaruose, geležinkelio cisternose naftos produktų lygmuo matuojamas ir jų mėginiai

imami stacionarinėmis priemonėmis arba išimtiniu atveju rankiniu būdu per matavimo angą. Matavimo

angos dangtelis ir matavimo bei mėginių paėmimo įranga turi nesukelti kibirkščiavimo. Matavimo ir

mėginių paėmimo angos turi būti sandariai uždarytos.

16.34. Lygmuo matuojamas ir mėginiai imami dieną. Atliekant šiuos darbus naktį, apšvietimui reikia

naudoti tik sprogimo atžvilgiu nepavojingus akumuliatorinius žibintus, kurie įjungiami ir išjungiami tik už

sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos ribų.

16.35. Draudžiama imti lengvai užsiliepsnojančių skysčių mėginius iš rezervuaro jų išpylimo arba

įpylimo metu.

16.36. Ant rezervuaro stogo išsiliejusius naftos produktus reikia nedelsiant pašalinti, o stogą sausai

nuvalyti. Draudžiama ant rezervuaro palikti valymo priemones.

16.37. Apžiūrint rezervuarus, atliekant lygmens matavimą ar imant mėginius, aptarnaujantis

personalas privalo dėvėti avalynę, nesukeliančią kibirkščiavimo,

ir vilkėti drabužius, nekaupiančius statinio elektros krūvio.

16.38. Šildyti naftos produktus rezervuaruose leidžiama, kai jų lygis virš kaitintuvų yra ne mažesnis

kaip 0.5 m.

16.39. Draudžiama naftos produktus į rezervuarą pilti "krentančia" čiurkšle. Rezervuaro pripylimo

(ištuštinimo) greitis neturi viršyti rezervuaruose įrengtų alsavimo ir apsauginių vožtuvų suminio pralaidumo

galimybių.

21

16.40. Draudžiama eksploatuoti naftos produktų rezervuarus, kurių pamatai pradeda "sėsti" arba

slinkti, kai yra gedimų vamzdynuose, atsiradus rezervuaro nesandarumui, sugedus valdymo sklendėms bei

gesinimo sistemoms, neveikiant matavimo įrangai ir esant kitiems gedimams, turintiems įtakos jų saugiai

eksploatacijai.

16.41. Rezervuarų ir skysto kuro siurblinių stacionarus gaisro gesinimo įrenginiai turi būti nesugedę.

Gesinimo ir aušinimo sistemų vamzdynai turi būti nudažyti raudona spalva.

16.42. Alyvos ir tepalų rezervuarai bei cisternos, įrengtos uždarose patalpose, turi būti su skysčio

lygio matuokliais ir įrenginiais, apsaugančiais nuo perpildymo. Drenažiniai įrenginiai šiose patalpose turi

būti nesugedę.

16.43. Naftos produktų atviros sandėliavimo aikšteles ir rezervuarai privalo turėti apsauginį žemės

pylimą arba monolitinę sienelę.

16.44. Remontuojant vamzdžius, kertančius apsauginį pylimą, jei darbai vyksta ilgiau kaip vieną parą,

vietoje pažeisto žemės pylimo reikia įrengti laikiną.

16.45. Sankasose esančių kanalizacinių angų, skirtų naftos produktams ir lietaus vandeniui nutekėti,

užtvariniai įrenginiai (vožtuvai, užsklandos) ir jų valdymas turi būti nesugedę. Normaliomis darbo sąlygomis

užsklandos turi būti uždarytos.

16.46. Naftos produktų rezervuarus ir cisternas būtina dažyti šviesiais dažais arba padengti šviesą

atspindinčiais metalo lakštais (skarda). Rezervuarų šiluminės izoliacijos apskardinimas turi būti tvarkingas.

16.47. Rezervuarų aikštelėje, apjuostoje pylimu, draudžiama įrengti vamzdynų uždaromąją armatūrą.

16.48. Antžeminių rezervuarų apsauginiai žemės pylimai turi atitikti jiems keliamus norminius

reikalavimus.

16.49. Uždarose naftos produktų saugyklose naftos produktai turi būti sandėliuojami sandarioje taroje.

16.50. Kamščiams atsukti ir statinių dangteliams atidaryti būtina naudoti kibirkščiavimo

nesukeliančius įrankius.

16.51. Naftos produktai į autocisternas turi būti pilami specialiose aikštelėse su kietu paviršiumi.

Aikštelė turi būti įrengta taip, kad išsilieję naftos produktai per hidraulines užtvaras nutekėtų į surinkimo

talpyklą, kuri turi būti periodiškai valoma.

16.52. Draudžiama naftos produktus pilti į autocisternas jei aikštelė neišvalyta nuo išsiliejusių naftos

produktų.

16.53. [ naftos produktų pripylimo aikštelę gali įvažiuoti tiek autocisternų, kiek yra įrengta

aptarnavimo vietų.

16.54. Autocisternos, į kurią pilami naftos produktai, variklis turi būti išjungtas. Vairuotojas privalo

stebėti pylimo procesą. Cisternos dangtį reikia uždaryti lėtai, be smūgių. Esant automatinei pylimo sistemai,

vairuotojas turi vykdyti šios sistemos instrukcijoje numatytus reikalavimus.

16.55. Prie naftos produktų pripylimo į autocisternas įrenginio turi būti ne mažiau kaip 2 vilktys

autocisternoms nutempti gaisro atveju.

16.56. Aplaistytų naftos produktais autocisternų, taip pat šalia jų stovinčių automobilių variklius

užvesti draudžiama.

16.57. Naftos produktai į autocisternas pilami prižiūrint operatoriui.

16.58. Autocisternose turi būti nesugedę įžeminimo įrenginiai (įžemikliai), prijungti prie pripylimo

įrenginio įžeminimo kontūro. Autocisternų duslintuvai turi būti su tvarkingais kibirkščių gesikliais.

16.59. Prieš pilant naftos produktus į autocisterną, personalas turi patikrinti jos būklę ir aprūpinimą

22

pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

16.60. Naftos produktų pripylimo įrenginiai turi turėti vamzdžius ir žarnas autocisternoms pripilti iš

viršaus. Šie vamzdžiai ir žarnų antgaliai turi nesukelti kibirkščiavimo ir turi būti įžeminti. Žarnų ilgis turi

būti toks, kad jos nusileistų iki autocisternos dugno.

16.61. Pripildžius autocisternas, žarnos ir antgaliai ištraukiami tik išbėgus iš jų naftos produktams.

17. KATILINĖS IR JŲ ĮRENGINIAI 17.1. Katilinės turi būti įrengtos pastatuose iš nedegių konstrukcijų. Jeigu katilinių pastatai

blokuojami prie kitos paskirties pastatų, tai jie turi būti atskirti ugniasienėmis.

17.2. Katilinių patalpos turi būti švarios, o skudurai, sutepti mazutu ir tepalu, turi būti dedami į

metalines dėžes su sandariais dangčiais. Skudurai iš dėžių išmetami į tam tikslui skirias vietas.

17.3. Angos, esančios katilų degiklių aptarnavimo aikštelių grindyse, turi būti aptvertos sandariais

borteliais. Tokie borteliai taip pat turi būti įrengti visu minėtų aikštelių perimetru. Prie laiptų borteliai

įrengiami su nuolydžiu.

17.4. Katilinės pastato išorėje turi būti įrengtos sklendės mazuto ar dujų tiekimui nutraukti kilus

gaisrui katilinėje.

17.5. Šiluminių elektrinių katilų regeneratyviniuose oro šildytuvuose ir konvektyviniuose

dūmtakiuose turi būti sumontuotos stacionarios gaisro gesinimo vandeniu sistemos.

17.6. Prie mazuto tiekimo ir gaisro gesinimo sistemos sklendžių turi būti pritvirtintos lentelės su

užrašais, nurodančiais sklendžių paskirtį. Šių sklendžių vietą ir paskirtį privalo žinoti katilinės įrenginius

aptarnaujantis personalas.

17.7. Dujų prapūtimo zonoje draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus.

17.8. Kilus gaisrui katilo dūmtakyje arba oro šildytuve, reikia sustabdyti katilo darbą ir nustatyta

tvarka pradėti gesinti gaisrą.

17.9. Mazuto ir garo linijų vamzdžiai turi būti padengti nedegia izoliacija.

17.10. Išlietą mazutą būtina užpilti smėliu ir nedelsiant išvalyti.

17.11. Ant karšto garo linijų vamzdynų izoliacijos patekusį mazutą būtina nuvalyti. Jeigu jo nuvalyti

neįmanoma, reikia pakeisti visą mazutu suteptą izoliaciją.

17.12. Visi vamzdynai katilinėje turi būti nudažyti atitinkamomis spalvomis.

17.13. Kūrenamų kietu kuru katilų dūmtakiuose turi būti įrengti patikimi kibirkščių gesikliai. Suodžiai

iš jų valomi nustatyta tvarka.

17.14. Šlaką iš katilinių kūryklų galima pilti tam tikslui skirtose vietose, ne arčiau kaip 15 metrų nuo

pastatų degių konstrukcijų.

17.15. Eksploatuojant katilines draudžiama:

17.15.1. valyti grindis ir technologinius įrenginius lengvai užsiliepsnojančiais ir degiais skysčiais;

17.15.2. katilinių patalpose sandėliuoti medžiagas ir įrenginius;

17.15.3. džiovinti ant katilų ir vamzdžių drabužius, medieną ir kitas degias medžiagas;

17.15.4. naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumentacijoje;

17.15.5. naudoti netvarkingas skysto kuro ir dujų tiekimo sistemas bei įrenginius;

17.15.6. įrengti po dūmtakiais degių medžiagų sandėlius.

18. KIETO KURO SANDĖLIAI 18.1. Kieto kuro saugojimo aikštelėje turi būti nuimtas augalinis sluoksnis, pašalintos statybinės

23

šiukšlės ir kitos medžiagos, aikštelė išlyginta ir suplūkta.

18.2. Saugojimo aikštelėje turi būti numatyta speciali vieta iš rietuvės išimtam savaime užsidegusiam

kurui gesinti ir jam aušinti.

18.3. Kuras, tiekiamas į sandėlį ilgalaikiam saugojimui, turi būti sukraunamas į rietuves.

18.4. Atstumas nuo rietuvės pagrindo iki aptvėrimo ir pokraninio kelio pamato turi būti ne mažesnis

kaip 3 m, o iki bėgio išorinės briaunos kelkraščio - ne mažesnis kaip 2 m. Draudžiama pravažiuojamus

kelius užpilti kietu kuru arba užkrauti įrenginiais.

18.5. kurą, galintį savaime užsidegti, laikomą sandėlyje, būtina nuolat stebėti. Pagrindinis rietuvės

būklės eksploatacinės kontrolės metodas yra jos išorinė (vizualinė) apžiūra, kurią atlieka budinti pamaina.

18.6. Savaiminio užsidegimo židinių atsiradimo rietuvėse požymiai yra šie:

18.6.1. per naktį ant rietuvės paviršiaus pasirodančios drėgnos dėmės, o žiemą -sniego ištirpimas ar

spalvos pasikeitimas;

18.6.2. greitas sausų dėmių atsiradimas rietuvėje po lietaus arba iškritus gausiai rasai;

18.6.3. garų ir specifinio kuro skaidymosi produktų kvapo atsiradimas;

18.6.4. ant rietuvės paviršiaus atsirandančios nuosėdos, kurios išnyksta iškritus krituliams.

18.7. Pastebėjus kuro savaiminį kaitimą, turi būti sutankintas rietuvės paviršius.

18.8. Draudžiama rietuvėje atsiradusį savaiminio užsidegimo židinį užpilti vandeniu.

18.9. Draudžiama tiekti kurą su degimo židiniais.

18.10. Katilinės personalas privalo būti susipažinęs su tiekiamo kuro techniniais duomenimis ir jo

pavojingumu sprogimo ir gaisro atžvilgiu.

18.1 1. Patalpose, konvejerių galerijose ir kuro bunkeriuose šviestuvai turi būti apsaugoti nuo dulkių.

Valyti šviestuvus ir keisti lempas gali tik elektrotechnikos personalas, prieš tai atjungęs elektros srovę.

19. DAŽŲ, LAKŲ IR CHEMINIŲ REAGENTŲ SANDĖLIAI 19.1. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas

(vanduo, putos, dujos ir t.t.), taip pat pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes

(4 priedas).

19.2. Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs lakai, dažai, alyva, įvairūs skiedikliai turi būti laikomi

statinėse ir kitose hermetiškai uždarytose talpyklose.

19.3. Metalo miltelius, galinčius užsidegti savaime (aliuminio pudra, magnio milteliai ir pan.), būtina

sandėliuoti atskiroje sausoje patalpoje, sandariai uždarytoje metalinėje taroje.

19.4. Draudžiama nitrolakus, nitroemalį ir skiediklius laikyti rūsiuose.

19.5. Lakai ir dažai turi būti laikomi atskiroje patalpoje, kurioje yra įrengtas vėdinimas ir sprogimo

pavojaus nekeliantis elektros apšvietimas. Lakų, dažų ir skiediklių perpylimas, paruošimas turi būti

atliekamas tam tikslui skirtoje patalpoje.

19.6. Išsiliejus alyvai, dažams arba lakui, išsiliejimo vieta turi būti nedelsiant išvalyta, o valymo

medžiagos pašalintos iš sandėlio. Sandėlio ir dažų paruošimo patalpose grindų danga turi būti iš nedegių

medžiagų.

19.7. Taros su nitrolakais ir nitroemaliu atidarymui turi būti naudojami nesukeliantys kibirkščiavimo

įrankiai.

19.8. Tuščia lakų ir dažų tara turi būti laikoma tik aptvertose aikštelėse arba atskiroje tam tikslui

pritaikytoje vėdinamoje sandėlio patalpoje.

19.9. Cheminiai reagentai, galintys savaime užsidegti sąveikaudami su oru, vandeniu, degiomis

24

medžiagomis arba galintys sudaryti sprogius mišinius, turi būti laikomi atskirose patalpose, specialioje

taroje.

19.10. Patalpose, kuriose laikomos medžiagos, galinčios išsilieti gaisro metu, turi būti numatytos jų

išsiliejimą apribojančios priemonės (borteliai, aukšti slenksčiai, prieduobės ir pan.).

19.11. Sandėliuose, kuriuose laikomos rūgštys, turi būti paruošta neutralizuojančių medžiagų atsarga(

kreidos, kalkių, sodos skiediniai).

19.12. Stipriai veikiančios nuodingos medžiagos turi būti laikomos pagal joms skirtų specialių

taisyklių reikalavimus.

19.13. Laikant azoto ir sieros rūgštis, turi būti išvengta sąveikos su mediena, šiaudais ir kitomis

organinės kilmės medžiagomis.

19.14. Draudžiama eksploatuoti lakų ir dažų sandėlių patalpas, esant sugedusiai tiekiamajai

ištraukiamajai vėdinimo sistemai.

20. ĮRENGINIŲ IR MEDŽIAGŲ SANDĖLIAI 20.1. Atviruose sandėliuose tarp medžiagų ir įrenginių sandėliavimo rietuvių turi būti palikti ne

mažesni kaip 5 m tarpai bei pravažiuojami keliai gaisriniams automobiliams.

20.2. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektrinius ir automobilinius krautuvus, vežimėlius bei

įkrauti jų akumuliatorius. Krovimo mechanizmai turi būti nesugedę. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu

laikomi jiems skirtose patalpose.

20.3. Medinės stelažų konstrukcijos turi būti apdorotos medžiagomis, didinančiomis jų atsparumą

ugniai.

20.4. Jeigu nėra galimybės įrengti sandėlio personalo patalpų atskiruose pastatuose, jas galima įrengti

sandėlyje, atskiriant nedegių medžiagų priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis, kurių atsparumas

ugniai ne mažesnis kaip 0,75 val., su savaime užsidarančiomis priešgaisrinėmis durimis.

20.5. Sandėlių patalpų šildymui draudžiama naudoti savos gamybos šildymo prietaisus bei prietaisus,

kurių šildymo elemento paviršiaus temperatūra aukštesnė nei 100°C. Draudžiama sandėliuoti medžiagas ir

įrenginius arčiau i m nuo šildymo prietaisų. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių

medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5m. Šviestuvai su kaitrinėmis elektros lempomis turi būti su

apsauginiais stikliniais gaubtais.

20.6. Per sandėlių patalpas draudžiama tiesti tranzitines komunikacijas (kabelius, dujotiekius, degių

skysčių vamzdynus).

20.7. Pasibaigus darbo pamainai draudžiama palikti krovinius ir krovimo mechanizmus sandėlių

rampose ir iškrovimo aikštelėse.

20.8. Medžiagos turi būti sandėliuojamos lentynose arba rietuvėse.

20.9. Draudžiama sandėliuoti įvairias medžiagas praėjimuose tarp stelažų, rietuvių, taip pat tarp

stelažų, rietuvių ir sienos bei 1 m atstumu nuo išėjimo.

20.10. Praėjimų plotis tarp stelažų ir rietuvių, taip pat tarp stelažų, rietuvių ir sienos turi būti ne

mažesnis kaip 0,8 m.

20.11. Prieš uždarant sandėlį, atsakingas asmuo privalo apžiūrėti patalpas, išjungti elektros energijos

tiekimą ir užrakinti sandėlį.

20.12. Elektros energijos išjungimo įrenginys turi būti įrengtas sandėlio išorėje ant nedegios sienos, o

esant degioms sandėlio sienoms - ant atskirai įrengtos atramos.

20.13. Sandėlių patalpose draudžiama rūkyti ir naudotis atvira ugnimi.

25

20.14. A, B, C kategorijų sandėlių patalpose draudžiama įrengti kištukinius lizdus.

21. CHEMIJOS LABORATORIJOS 21.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų laboratorijoje cheminių medžiagų

pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu savybes ir laikytis atitinkamų saugos reikalavimų.

21.2. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingomis

medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga ir turėti. bortelius.

21.3. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu

pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai sutvarkytose traukos spintose, veikiant vėdinimo

sistemai.

21.4. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik

specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.

21.5. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose sandariai

uždarytame, storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas

metalines dėžes.

21.6. Draudžiama naudoti ugnį dujų nuotėkiui nustatyti vamzdynuose ir prietaisuose.

21.7. Laboratorijose draudžiama laikyti suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus. Jie laikomi

atskirose patalpose metalinėse spintose. Spintose turi būti prapjovos arba vėdinimo įrenginiai.

21.8. Laboratorijos patalpose leidžiama naudoti inertinių dujų balionus (azoto, helio, angliarūgštės),

bet ne didesnius kaip 5 l talpos.

21.9. Dujos iš balionų į laboratorijos patalpas turi būti tiekiamos per reduktorių, turintį manometrą,

dujotiekio vamzdynais, kurių uždarymo čiaupai įrengti darbo vietose. Laboratorijos dujotiekio tinklas turi

turėti bendrą čiaupą, kurio vietą turi žinoti visi laboratorijos darbuotojai.

21.10. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti

ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose, stikliniuose induose,

įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.

21.11. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose arba metaliniuose induose,

vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) - tamsaus stiklo inde su medžio kamščiu, metaliniame konteineryje.

Šios medžiagos gali būti laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo

lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.

21.12. Reagentai (oksidatoriai) - bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai. natrio ir bromo

hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra - laikomi stikliniuose induose su

pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių)

lentynų.

21.13. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Jų raktus turi

turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas.

21.14. Prieigose prie cheminių medžiagų laikymo vietų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys cheminės

medžiagos charakteringiausią savybę: "Gali sprogti", "Lengvai užsidegančios medžiagos" ir t.t.

21.15. Visose laboratorijų patalpose vėdinimo sistema turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta

tik darbą baigus.

21.16. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.

21.17. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į hermetiškai

uždaromą indą, o pasibaigus darbo dienai - išnešti iš laboratorijos, sunaikinti arba regeneruoti.

26

21.18. Bandymų įrenginiams, kuriuose naudojamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos

medžiagos, turi būti parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos.

21.19. Bandymų įrenginių patalpose turi būti gaisro gesinimo ir neutralizuojančios priemonės pagal

naudojamų medžiagų savybes bei technologinių procesų ypatybes.

22. AUTOŪKIS 22.1. Energetikos objekto garažuose, specialiose aikštelėse autotransporto priemonės statomos

paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp kitų - 0,8 m atstumą.

22.2. Garažuose ir autotransporto stovėjimo aikštelėse esant daugiau kaip 25 automobiliams, turi būti

sudarytas ir objekto vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas ir automobilių evakavimo gaisro

atveju tvarka, taip pat nurodyta automobilių užvedimo raktelių laikymo tvarka. Automobilių stovėjimo

vietos turi būti aprūpintos vilktimis automobiliams evakuoti (I vilktis - 40 transporto priemonių, bet ne

mažiau vienos).

22.3. Autotransporto priemonių ir traktorių saugojimo patalpose draudžiama:

22.3.1. šildyti variklius bei pasišviesti atviros ugnies šaltiniais;

22.3.2. palikti transporto priemonių kabinose ir šalia jų tepaluotus skudurus ir darbo drabužius;

22.3.3. laikyti autotransporto priemones be degalų bakų dangtelių;

22.3.4. laikyti degias medžiagas, degių dujų balionus, taip pat talpyklas su degalais (benzinu,

dyzeliniu kuru, dujomis ir pan.), išskyrus kurą bakuose ir dujas balionuose, kurie stacionariai įrengti

automobiliuose (traktoriuose);

22.3.5. pripildyti transporto priemonių kuro bakus degalų arba juos išpilti;

22.3.6. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat

plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose

aikštelėse;

22.'3.7. užkrauti vartus ir įvažiavimo (išvažiavimo) kelius arba juos užstatyti automobiliais;

22.3.8. laikyti autotransporto priemones esant jose netvarkingoms kuro tiekimo ir sutepimo bei

elektros sistemoms;

22.3.9. laikyti automobilius pakrautus degių medžiagų;

22.3.10. įkrauti akumuliatorius.

22.4. Draudžiama atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, jei jų kuro bakai pripildyti

degalų, balionuose yra degių dujų (automobiliuose su dujine įranga), karteriuose - tepalų.

22.5. Automobilių ir traktorių remonto patalpoje turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems

filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti tepalai išpilami į metalinius indus ir laikomi tam tikslui

skirtose vietose.

22.6. Automobilių aptarnavimo apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.

23. DEGALINĖS 23.1. Degalinės teritorija turi būti suplanuota taip, kad avarijos atveju išsilieję naftos produktai

nepatektų užjos ribų.

23.2. Degalinių žaibolaidžiai, įžeminimas ir elektros įranga turi būti techniškai sutvarkyti.

23.3. Degalinės patalpose draudžiama naudoti laikiną elektros instaliaciją, elektros plyteles,

reflektorius ir kitus elektros prietaisus su atvirais kaitinimo elementais, taip pat negamyklinius šildymo

prietaisus.

27

23.4. Draudžiama rūkyti, atlikti remonto ir kitus darbus, naudojant atvirą ugnį, arčiau kaip 20 m nuo

rezervuarų ir jų teritorijos. Tai turi nurodyti specialūs ženklai ar užrašai "Rūkyti ir naudoti ugnį draudžiama".

23.5. Pripildymo ir matavimo vamzdžių šuliniai turi būti uždengti, o jų dangčiai - sandarūs.

23.6. Į degalinės požeminius rezervuarus naftos produktus pilti būtina uždaru būdu. Išpylimo žarnų

antgaliai neturi sukelti kibirkščiavimo.

23.7. Autocisterną išpylimo metu būtina įžeminti. Kiekviena autotraukinio cisterna įžeminama

atskirai.

23.8. Perkūnijos metu pilti naftos produktus į rezervuarus draudžiama.

23.9. Naftos produktų talpyklas ir degalinės kolonėles bei jų įrangą reikia remontuoti kibirkščių

nesukeliančiais įrankiais.

23.10. Degalinėje turi būti vilktis transporto priemonei gaisro atveju nutempti į saugią vietą.

23.11. Pilant į transporto priemones degalus, reikia laikytis šių reikalavimų:

23.11.1. atsitiktinai išlietus degalus užpilti smėliu. Įmirkusį smėlį ir valymo priemones sudėjus į

sandarias metalines dėžes išvežti iš aikštelės;

23.11.2. atstumas tarp pripildomo degalų automobilio ir kitos autotransporto priemonės turi būti ne

mažesnis kaip 3 m, o kiekviena tolesnė - statoma tokiu atstumu, kad ji galėtų manevruoti ir išvažiuoti iš

degalinės teritorijos;

23.11.3. transporto priemonių varikliai turi būti išjungti;

23.11.4. keleiviai iš autobusų ir mikroautobusų salonų turi būti išlaipinami;

23.11.5. degalų pripildymo sistema turi būti sandari ir tinkama eksploatuoti.

24. REMONTO DARBAI 24.1. Atliekant remonto ir rekonstrukcijos darbus turi būti palikti laisvi įėjimai ir įvažiavimai bei

evakuacijos keliai ir priėjimai prie pirminių gaisro gesinimo priemonių.

24.2. Laikini suvirinimo ir kiti ugnies darbai įrenginiuose atliekami tik tuo atveju, jeigu jų neįmanoma

atlikti nuolatinėse suvirinimo vietose.

24.3. Išsiliejęs tepalas, kiti LU ir DS turi būti nedelsiant išvalyti.

24.4. Tepaluoti skudurai turi būti dedami į nedegias dėžes, uždengiami sandariais dangčiais.

24.5. Remontuojant energetinius įrenginius naudojami inventoriniai pastoliai, o mediniai paklotai turi

būti padengti ugniai atspariomis medžiagomis arba skiediniais. Prieš paleidžiant įrenginį visi pastoliai turi

būti nuimti.

24.6. Regeneruojant alyvą stacionariose ar mobiliose centrifugose, būtina nuolat stebėti darbo

parametrus. Dirbant su mobilia centrifuga, turi būti sukomplektuotas papildomas pirminių gaisro gesinimo

priemonių skaičius.

24.7. Alyvos išpylimas iš transformatorių ir reaktorių (arba jų pripildymas) remonto aikštelėse ir

dirbtuvėse turi būti atliekamas panaudojant kilnojamas žarnas, sujungtas su alyvos ūkio vamzdynais ir

specialiais bakais.

24.8. Džiovinant transformatorius (reaktorius) indukcinio šildymo metodu su papildomu alyvos bako

dugno pašildymu, būtina:

24.8.1. apšiltinimui naudoti tik nedegias medžiagas;

24.8.2. naudoti uždaro tipo šildymo prietaisus ant nedegaus pagrindo;

24.8.3. alyvos cirkuliacijai naudoti alyvos poveikiui atsparias žarnas;

24.8.4. užtikrinti patikimą cirkuliacinių žarnų sujungimą, siekiant išvengti alyvos išsiliejimų;

28

24.8.5. sukomplektuoti papildomą pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičių.

24.9. Detales plauti ir šalinti nuo jų riebalus reikia gaisro atžvilgiu saugiais būdais.

24.10. Vonios iki 0.5 kub. m detalėms ir gaminiams dažyti panardinimo būdu turi turėti nusiurbimo

įrenginius ir sandarius dangčius. Didesnes kaip 0.5 kub. m vonias reikia statyti specialiose kamerose,

turinčiose vėdinimo įrenginius.

24.11. Visų rūšių dažai ir lakai ruošiami tam tikslui skirtose patalpose ar aikštelėse,

24.12. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis darbi) vietoje neturi

viršyti pamainos normos.

24.13. Dažymo darbai patalpoje turi būti pradėti nuo pagrindinių evakuacijos kelių labiausiai

nutolusios vietos.

24.14. Draudžiama pradėti dažymo darbus, jeigu arčiau kaip 20 m atliekami darbai naudojant atvirą

ugnį, išsiskiriant kibirkštims.

24.15. Draudžiama dažyti technologinę įrangą pneumatinių ir hidraulinių bandymų metu.

24.16. Dažymo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti.

24.17. Dažų paruošimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo

kamerų ir kitų panašių įrenginių tiekiamoji bei ištraukiamoji vėdinimo sistema visada turi būti sutvarkyta ir

veikianti.

24.18. Stacionarūs dažymo įrenginiai turi būti sublokuoti su ištraukiamąja vėdinimo sistema taip, kad

jai sugedus, dažymo įrenginiai neveiktų. Dažymo įranga turi būti apsaugota nuo statinio krūvio.

24.19. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti nedelsiant išvalyti. Panaudotą lako ir dažų tarą

būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialioje aikštelėje.

24.20. Kiekvieną pamainą iš dažymo spintų, kamerų bei kabinų turi būti valomos degios nuosėdos.

Nuosėdas deginti draudžiama. Jas valant reikia naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.

24.21. Draudžiama džiovinimo kamerose naudoti atviras elektros spirales ir kontaktinius sujungimus.

24.22. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi izoliacinė medžiaga, draudžiama atlikti

suvirinimo ir kitus ugnies darbus.

24.23. Darbo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, nei reikia vienai darbo pamainai.

24.24. Naudoti agregatus, šildančius atvira ugnimi rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo

dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant

stogo dangos draudžiama.

24.25. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose iš nedegių medžiagų,

taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.

24.26. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir

kt.) maišymo vietos.

24.27. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, ne arčiau kaip per 10

m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti

ant pastato stogo ir lydyti bitumą bei dervas naudojant atvirą ugnį.

24.28. Kiekvienas katilas turi būti su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs

bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0.1 m aukščiau negu likusi katilo

dalis.

24.29. Baigus bitumavimo darbus, katilų kūryklos turi būti užgesintos.

24.30. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų, reikia turėti 0.3 kub. m talpos dėžes su

sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.

29

24.31. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus bei

apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.

24.32. Patalpa, kurioje dirbama naudojant klijus, mastiką, lakus ar dažus, turi būti vėdinama.

24.33. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Indai sandariai

uždaromi nedegios medžiagos dangčiais. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.

24.34. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi

draudžiama.

24.35. Maišant karštą bitumą, reikia jį pilti į benziną (bet ne benziną į bitumą),viską maišyti tiktai

mediniais įrankiais.

25. UGNIES DARBAI 25.1. Prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali

susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą

(metalų suvirinimas elektra bei dujomis, darbai su lituojamąja lempa ir t.t.).

25.2. Už saugų ugnies darbų atlikimo organizavimą atsako objekto (darbų baro) vadovas.

25.3. Objekte turi būti sudaryta ir vadovo patvirtinta instrukcija, nustatanti konkrečią ugnies darbų

atlikimo tvarką.

25.4. Darbuotojas, atliekantis metalų suvirinimo, pjaustymo darbus, privalo turėti suvirintojo ar

metalų pjaustytojo dujomis kvalifikacijos pažymėjimą. Kitus ugnies darbus, kurie gali sukelti užsidegimą

(darbai su lituojamąja lempa, bitumo virimas ir kt.) gali atlikti atestuotas darbuotojas. Jo kvalifikaciniame

pažymėjime turi būti įrašas apie tai, kad jam suteikta teisė dirbti atitinkamus ugnies darbus.

25.5. Ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos.

25.6. Nuolatinės ugnies darbų vietos įrengiamos energetikos objekto vadovo įsakymu.

25.7. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisa

nedegia ne žemesne kaip 2,5 m pertvara. Grindys turi būti nedegios.

25.8.10 ir daugiau nuolatinių ugnies darbų postų (suvirinimo dirbtuvės) turi būti įrengtas

centralizuotas elektros ir dujų tiekimas suvirinimo įrenginiams. Kiekvienas postas turi būti atskirtas

nedegiomis pertvaromis.

25.9. Suvirinimo dirbtuvėse prie automatinio suvirinimo įrenginio priėjimas iš visų pusių turi būti ne

mažesnis kaip 2 m.

25.10. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vadovas ir išduoda nustatyto

pavyzdžio raštišką leidimą (6 priedas).

25.11. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba

aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina objekto vadovas.

25.12. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui.

Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą

asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų

užbaigimo.

25.13. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už parengiamųjų bei ugnies

darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones,

atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką.

25.14. [vykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies

darbų atlikimą, pasirašo. Vėliau darbo baro viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį

30

perduoda vykdytojams.

25.15. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba

dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).

25.16. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia

pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia

imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.

25.17. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau

kaip 4 val. po jų baigimo.

25.18. Atliekant ugnies darbus draudžiama:

25.18.1. dirbti netvarkinga įranga ir aparatūra;

25.18.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas bei gaminius;

25.18.3. naudotis tepalais, riebalais, LU ar DS suteptais drabužiais, pirštinėmis;

25.18.4. suvirinimo kabinose laikyti drabužius bei kitus degius daiktus ar medžiagas;

25.18.5. remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgį ar elektros įtampą, pripildytus LU ir DS

bei toksiškų medžiagų.

25.19. Atliekant ugnies darbus laidai ir kabeliai neturi liestis su dujų balionais bei kita įranga.

25.20. Ugnies darbų atlikimo vietoje iš aikštelės, nuo metalo konstrukcijų ir įrenginių turi būti

nuvalytos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, dervos, dulkės ir t. t.

25.21. Aparatai, mašinos ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar

išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis

nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų

ir vamzdynų paimti oro mėginiai.

25.22. Ugnies darbai talpyklose turi būti atliekami tik esant atviroms landoms, angoms, liukams ir

veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.

25.23. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degioms dujoms ar skysčiams šie

darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti atliekami toliau tik išsiaiškinus bei pašalinus degių dujų ar

skysčių atsiradimo priežastis.

25.24. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdinamose patalpose.

Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.

25.25. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas,

šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo

pastatų.

25.26. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros - turėti nedegias perdangas ir

vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti.

25.27. Į ugnies darbų vietą dujų balionai pristatomi specialiomis priemonėmis.

25.28. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne

mažesnis kaip 5 m.

25.29. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat

kalcio karbidą.

25.30.Draudžiama laikyti dujų balionus ir kitus suvirinimo dujomis įrenginius sprogimo atžvilgiu

pavojingose patalpose, talpyklose ir kabelių statiniuose.

25.31. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais

dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.

31

25.32. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido.

Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.

25.33. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose

patalpose.

25.34. Atliekant ugnies darbus dujomis draudžiama:

25.34.1. užlaužti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m žarnas;

25.34.2. didinti kalcio karbido kiekį, norint pakelti acetileno generatoriaus dujų slėgį;

25.34.3. naudotis netvarkingais suvirinimo aparatų matavimo prietaisais;

25.34.4. naudoti nesandarias ir nepatikimai pritvirtintas prie aparatų ir dujų balionų žarnas.

25.35. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti nesugedę ir patikimai sujungti, pažeistos elektros

kabelių vietos patikimai izoliuotos.

25.36. Atliekant ugnies darbus rezervuaruose, cisternose ir kitose talpyklose būtina:

25.36.1. talpyklą, kurioje bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis atjungti nuo visų

vamzdynų;

25.36.2. išvalyti naftos produktų atliekas ir nuosėdas;

25.36.3. talpyklą išplauti, išgarinti kaitriuoju garu ir išvėdinti;

25.36.4. iš talpyklos paimti oro mėginius;

25.36.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotekų) šulinius, jų dangčius užpilti ne

plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu;

25.36.6. nutraukti pripildymo (išpylimo) operacijas rezervuarų grupėje, esančioje viename pylime.

25.37. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina: 25.37.1. nutraukti visas perpylimo

operacijas ir sandariai uždaryti visas sklendes; ■ 25.37.2. iš perpylimo aikštelių arba geležinkelio estakadų

išgabenti cisternas;

25.37.3. pašalinti LU ir DS nuotekas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų

paviršių, kanalizacijos (nuotekų) latakų ir įlajų paviršių;

25.37.4. sandariai uždaryti pramoninės, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu

nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesnių kaip 10 cm smėlio sluoksniu;

25.37.5. nutraukti LU, DS ir dujų pripildymo (išpylimo) operacijas.

26. GAISRO GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS 26.1. Prie objekto teritorijoje esančių vandens telkinių būtina įrengti aikšteles gaisrų gesinimo

technikai pastatyti ir vandeniui paimti. Privažiavimo vietas reikia pažymėti atitinkamais ženklais.

26.2. Iš gaisrams gesinti skirtų vandens telkinių turi būti valomos šiukšlės, dumblas ir kiti pašaliniai

daiktai. Juose turi būti pakankamai vandens.

26.3. Prie gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių, taip pat link jų turi būti įrengti ženklai ir rodyklės,

atitinkantys galiojančių standartų reikalavimus.

26.4. Gaisriniai hidrantai turi būti tinkami eksploatuoti, jų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet

kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie hidrantų.

26.5. Gaisriniai hidrantai kartą per šešis mėnesius turi būti patikrinti paleidžiant vandenį. Patikrinimo

rezultatai surašomi į žurnalą.

26.6. Atjungus dalį priešgaisrinio vandentiekio tinklų, vandens siurblius arba kitą siurblinės įrangą,

rezervuarus, sumažėjus slėgiui arba našumui, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritoriniam priešgaisrinės

apsaugos padaliniui.

32

26.7. Atjungus priešgaisrinį vandentiekį ilgiau negu vienai parai būtina numatyti papildomas

priešgaisrines priemones.

26.8. Kartą per 3 metus būtina atlikti magistralinio priešgaisrinio vandentiekio hidraulinius bandymus

ir patikrinti jo našumą bei surašyti atitinkamą aktą. Šiuos bandymus taip pat būtina atlikti po kiekvieno

remonto, rekonstrukcijos arba papildomų vartotojų prijungimo.

26.9. Vandentiekio tinklų, skirtų gaisrams gesinti, gedimai ir nukrypimai nuo normalaus

eksploatacinio režimo turi būti šalinami nedelsiant.

26.10. Kartą per metus vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina perplauti, nuleisti vandenį iš kiekvieno

čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, sugedusius suremontuoti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti.

26.11. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi spintelėse.

Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Gaisrinių

čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, turėti vėdinimo angas ir nudažytos bei paženklintos pagal standarto

reikalavimus. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti.

26.12. Gaisrinis čiaupas turi būti sumontuotas taip, kad būtų patogu jį atidaryti sukant rankenėlę, o

gaisrinės žarnos gesinant neužsilaužtų jų prijungimo vietose.

26.13. Gaisrinių čiaupų spintelių durys turi būti užplombuotos.

26.14. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be

vandens, o prie gaisrinių čiaupų turi būti rodyklė, nurodanti sklendės, kurią atidarius bus tiekiamas vanduo,

vieta. Esant elektrifikuotai sklendei, jos paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo.

26.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo

schema. Siurblinėje visos sklendės, armatūra ir siurbliai turi būti sunumeruoti. Vamzdynai sklendės ir

siurbliai turi būti nudažyti raudona spalva.

26.16. Kiekvienas gaisrinis siurblys du kartus per mėnesį turi būti profilaktiškai patikrinamas ir

įjungiamas sukelti reikiamam slėgiui, apie tai pažymint operatyviniame žurnale.

26.17. Ne rečiau vieną kartą per mėnesį būtina tikrinti gaisrinių siurblių darbą, perjungiant jų

pagrindinį elektros maitinimą į rezervinį (taip pat ir dyzelinių agregatų). Bandymų rezultatai įrašomi į

operatyvinį žurnalą.

26.18. Siurblinėje būtina įrengti telefoninį ryšį (jeigu yra galimybė, reikia įrengti ryšį su centriniu

(blokiniu) valdymo pultu).

26.19. Jei siurblinės patalpoje nėra nuolat budinčio personalo, siurblinę būtina užrakinti ir ant durų

užrašyti, kur yra raktai.

26.20. Ant išorinių siurblinės durų turi būti šviečiantis užrašas "Gaisrinė siurblinė".

26.21. Priešgaisrinio vandentiekio vamzdynų visų sklendžių, esant normaliam darbo režimui, turi būti

nustatyta darbinė padėtis ir jos užplombuotos.

26.22. Panaudojus rezervuarų vandenį, jie turi būti pripildomi ne vėliau kaip per parą.

26.23. Stambiuose energetikos objektuose esanti gaisrinė technika (automobiliai, motoriniai siurbliai)

turi būti techniškai sutvarkyta ir parengta darbui. Patalpos jiems laikyti turi būti šildomos (temperatūra jose

turi būti ne žemesnė kaip +5"C ).

26.24. Gaisriniuose automobiliuose turi būti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga, kitos specialios

priemonės. Gaisriniai automobiliai eksploatuojami pagal Lietuvos Respublikoje priešgaisrinėms ir gelbėjimo

tarnyboms nustatytų norminių aktų reikalavimus.

26.25. Gaisrinės automatikos įrenginius energetikos objektuose būtina eksploatuoti pagal Gaisrinės

automatikos eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

33

26.26. Kiekviename energetikos objekte vadovo įsakymu turi būti paskirtas:

26.26.1. asmuo, atsakingas už gaisrinės automatikos įrenginių eksploatavimą;

26.26.2. aptarnaujantis personalas įrenginių remontui ir techniniam aptarnavimui;

26.26.3. operatyvinis (budintis) personalas, prižiūrintis įrenginį ištisą parą (priimantis ir apdorojantis

gautus signalus apie įrenginio darbą).

26.27. Gaisrinės automatikos įrenginiai ir pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti prižiūrimi ir

veikiantys. Jų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.

26.28. Objektuose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, spintos pirminėms gesinimo

priemonėms sudėti.

26.29. Smėlis dėžėse turi būti sausas. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių. Vietoj smėlio

gali būti pripilama fliuso, karnalito, kalcinuotosios sodos ar kitų birių nedegių medžiagų.

26.30. Pirminių gaisro gesinimo priemonių normos pateiktos 1 priede. Patalpoms, kurios nenurodytos

lentelėje, pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius ir rūšys nustatomos pagal normas, skirtas panašioms

pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu patalpoms.

26.31. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau

išėjimų.

26.32. Gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės

instrukcijose.

26.33. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Jie turi būti gerai

matomi.

26.34. Būtinas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius skaičiuojamas atskirai kiekvienam

aukštui, patalpai ar atvirai aikštelei. Jei vienoje patalpoje be ugniasienių vyksta skirtingi gamybos procesai,

tokios patalpos pirminėmis gesinimo priemonėmis aprūpinamos pagal gaisro atžvilgiu pavojingiausius

gamybos procesus.

26.35. Gesintuvus reikia:

26.35.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai,

ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;

26.35.2. kabinti ne aukščiau 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos durys netrukdytų

paimti gesintuvo;

26.35.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų,

laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;

26.35.4. laikyti taip, kad matytųsi užrašai;

26.35.5. išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų žmonėms evakuotis;

26.35.6. šalčių metu sunešti į šildomas patalpas, jeigu jie yra lauke arba nešildomoje patalpoje ir nėra

skirti eksploatuoti esant žemai temperatūrai (gesintuvų vietoje paliekamas informacinis lapelis (užrašas) apie

jų laikymo vietą).

26.36. Gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o ženklinimas atitikti

galiojančių standartų reikalavimus.

26.37. Kitų specifinių gesinimo priemonių ir medžiagų kiekius (pvz., putokšlio ir kt.), laikomus

objekte gaisrams gesinti, nustato objekto ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros atstovai, įvertinę objekto

svarbą ir pavojingumą gaisro atžvilgiu.

34

27. GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMAS 27.1. Pastebėjęs gaisrą energetikos objekte, darbuotojas privalo tuoj pat pranešti: elektrinėje -

elektrinės pamainos viršininkui, katilinėje - katilinės budėtojui (operatoriui), elektros ar šilumos tinkluose -

rajono arba centrinės dispečerinės tarnybos (CDT) budinčiam dispečeriui, taip pat savo tiesioginiam

viršininkui ir, laikydamasis saugos darbe taisyklių reikalavimų, pradėti jį gesinti turimomis gaisro gesinimo

priemonėmis.

27.2. Elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas (operatorius), elektros ar šilumos tinklų

rajono arba CDT budintis dispečeris, sužinojęs apie gaisrą, tampa laikinuoju gaisro gesinimo vadovu ir tol,

kol atvyks pirmasis ugniagesių padalinys, privalo:

27.2.1. apie gaisrą nedelsdamas pranešti ugniagesiams, energetikos objekto vadovybei, vyriausiajai

dispečerinei tarnybai (VDT);

27.2.2. pats arba per budėtoją nustatyti gaisro židinio vietą, galimas jo plitimo kryptis, pavojų gaisro

zonoje veikiantiems energetiniams įrenginiams ir ten esančiam personalui.

27.3. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas, nustatęs gaisro židinį, privalo:

27.3.1. esant reikalui apie gaisrą informuoti energetikos objekto darbuotojus ir organizuoti jų bei

materialinių vertybių evakavimą;

27.3.2. pats arba per budintį personalą patikrinti, ar įsijungė automatinė gaisro gesinimo sistema;

27.3.3. sudaryti personalui ir atvykusiems ugniagesiams saugias sąlygas gaisrui gesinti, esant

būtinumui, atlikti reikiamas operacijas technologiniuose įrenginiuose (atjungti arba perjungti įrenginius,

išstumti vandenilį iš generatoriaus, atjungti elektros įrenginių įtampą, prireikus išleisti alyvą iš

turbogeneratoriaus bako);

27.3.4. atjungti, įjungti arba perjungti veikiančius energetinius įrenginius gaisro zonoje pagal iš anksto

parengtas operatyvines korteles (tik elektrinės pamainos viršininkas, pastotės, elektros tinklų dispečeris arba

pagal jo komandą budintis personalas);

27.3.5. kol atvyks ugniagesiai, organizuoti gaisro gesinimą energetikos objekto jėgomis ir

priemonėmis, išvesti iš gaisro vietos asmenis, nesusijusius su gaisro gesinimu, ir užtikrinti asmenų, esančių

arti gaisro, apsaugą nuo elektros smūgio ar kitų pavojų;

27.3.6. paskirti asmenį, gerai žinantį įvažiavimo kelius, vandens šaltinius, pastato planą, ugniagesiams

sutikti ir būtinoms apsaugos nuo elektros priemonėms išduoti;

27.3.7. esant reikalui, imtis priemonių pastatų laikančiosioms metalinėms konstrukcijoms aušinti

vandeniu iš gaisrinių čiaupų arba stacionariai įrengtų lafetinių švirkštų, laikantis darbų saugos reikalavimų.

27.4. Gaisrui kilus pagalbiniuose pastatuose, gaisro gesinimui vadovauja padalinio, kuriam priskirtas

pastatas, vadovas.

27.5. Pirmo į gaisro vietą atvykusio priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovas privalo nedelsdamas

susisiekti su laikinuoju gaisro gesinimo vadovu. Laikinasis gaisro gesinimo vadovas privalo jį informuoti

apie padėtį gaisre ir įteikti specialų raštišką leidimą gesinti gaisrą elektros įrenginiuose (5 priedas). Išklausęs

operatyvinę informaciją ir gavęs raštišką leidimą, ugniagesių padalinio vadovas perima vadovavimą gaisro

gesinimui.

27.6. Ugniagesiai pradeda gesinti gaisrą elektros įrenginiuose išklausę (žodžiu) techninio personalo

arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados instruktažą.

27.7. Elektrinės pamainos viršininkas, katilinės budėtojas, elektros ar šilumos tinklų rajono arba CDT

budintis dispečeris arba priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovas, neperėmę gaisro gesinimo vadovo

pareigų, neatleidžiami nuo atsakomybes.

35

27.8. Esant reikalui, siekiant efektyviau vadovauti gaisro gesinimui bei koordinuoti veiksmus ir

priemonių panaudojimą, gali būti sudaromas operatyvinis štabas. Į šio štabo sudėtį privalo būti įtrauktas ir

objekto inžinerinio techninio personalo arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados vyresnysis asmuo, kuris

ant dešiniosios rankos privalo būti užsirišęs raudoną raištį su ženklu "Atsargiai! [tampa".

27.9. Gaisro gesinimo vadovas kartu su energetikos objekto inžinerinio techninio personalo arba

operatyvinės išvažiuojamosios brigados vyresniuoju asmeniu privalo užtikrinti darbų saugos taisyklių bei

Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos reikalavimų laikymąsi gaisro

lokalizacijos ir likvidacijos metu.

27.10. Objekto inžinerinio techninio personalo arba operatyvinės išvažiuojamosios brigados

vyresnysis privalo derinti savo veiklą ir veiksmus su gaisro gesinimo vadovu bei operatyviniu štabu ir

informuoti juos apie įvykusius (ar įvyksiančius) pakitimus objekto technologiniuose procesuose, elektros ir

kitų įrenginių darbe ir galimą (kylantį) pavojų gesinantiems asmenims.

27.11. Kilus gaisrui energetikos objekte be nuolat budinčio personalo, priešgaisrinės apsaugos

pareigūnai, kol atvyks operatyvinė išvažiuojamoji brigada, gaisrą gesina savarankiškai, vadovaudamiesi

darbų saugos taisyklių ir Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos

reikalavimais.

1 priedas PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ NORMOS

36

37

38

PASTABOS:

1. Indai su vandeniu ir kibirai nebūtini, kai pastate yra priešgaisrinis vandentiekis.

2. Jei nėra indų su vandeniu, turi būti papildomų gesintuvų (1 indas su vandeniu - 2 gesintuvai).

3. Gesintuvo tipas (putų miltelių, angliarūgštės ir kt.) parenkamas atsižvelgiant į gesinamų medžiagų

chemines charakteristikas. Gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 4 litrai, o pažymėtų žvaigždutėmis (*) -

nemažesnis kaip 100 l arba du po 50 l, angliarūgštės gesintuvai - 80 kg.

4. Prie transformatorių gesintuvai komplektuojami tik 35 kV ir aukštesnės įtampos pastotėse su

budinčiuoju personalu. Aptarnaujant pastotes be budinčiojo personalo, operatyvinių išvažiuojančiųjų brigadų

automobiliuose turi būti du gesintuvai su ne mažesniu kaip 4 kg (l) gesinimo medžiagos kiekiu. Smėlio

dėžės statomos visose 35 kV ir aukštesnės įtampos pastotėse.

5. Kai yra mediniai ar karkasiniai pastatai, prie kiekvieno jų turi būti kobinys ir laužtuvas.

6. Nenurodytais atvejais pirminių gesinimo priemonių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į panašias

patalpas ir konkrečias sąlygas.

2 priedas PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽAI

Privalomi priešgaisrinės saugos instruktažai: įvadinis (bendras), pirminis darbo vietoje, periodinis

darbo vietoje, papildomas darbo vietoje, specialusis.

Įvadinį (bendrą) instruktažą turi išklausyti visi naujai priimti į darbą darbuotojai (taip pat ir atvykę

laikinai dirbti). Instruktažą skaito objekto vadovas (darbdavys) arba jo įsakymu paskirtas darbuotojas.

Instruktažas įforminamas priešgaisrinės saugos instruktavimų žurnale*.

Darbo vietoje instruktuoja darbo vadovas arba jį pavaduojantis asmuo. Periodinis instruktažas

39

skaitomas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, o sprogimo, gaisro atžvilgiu pavojinguose baruose - ne rečiau

kaip kartą per 6 mėnesius. Papildomas instruktažas skaitomas patvirtinus naują priešgaisrinės saugos

instrukciją arba padarius pakeitimus esamoje, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, įvykus

sprogimui arba kilus gaisrui.

Instruktažai darbo vietoje įforminami priešgaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos

žurnale.

Specialųjį instruktažą privalo išklausyti darbuotojai, atliekantys darbus pagal paskyras-leidimus

(nurodymus).

* PASTABA. Priešgaisrinės saugos instruktažus galima registruoti saugos darbe registracijos žurnale.

3 priedas PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS KOMISIJOS NUOSTATAI

1. Priešgaisrinės saugos komisija sudaroma energetikos objekto vadovo įsakymu.

2. Priešgaisrinės saugos komisijos nariais gali būti technikos vadovas, inžinieriai, objekto darbuotojai,

atsakingi už priešgaisrinę saugą.

3. Priešgaisrinės saugos komisija darbą organizuoja vadovaudamasi priešgaisrinę saugą

reglamentuojančiais norminiais dokumentais.

4. Priešgaisrinės saugos komisijos pagrindinės darbo kryptys:

4.1. tobulinti energetikos objekto priešgaisrinę saugą, siekiant išvengti gaisrų;

4.2. šalinti gaisro atžvilgiu pavojingus trūkumus, pastebėtus technologinių įrenginių darbe;

4.3. dalyvauti tiriančios gaisrų priežastis komisijos darbe ir numatyti, kokiomis priešgaisrinės saugos

priemonėmis išvengti gaisrų;

4.4. išklausyti cechų ir kitų gamybos padalinių vadovų ataskaitas apie priešgaisrinės saugos priemonių

planus ir jų vykdymą.

5. Priešgaisrinės saugos komisija, vykdydama savo užduotis, privalo ne rečiau kaip kartą per 6

mėnesius atlikti visų statinių, technologinių įrenginių ir kitų objektų priešgaisrinį patikrinimą. Patikrinimo

rezultatai įforminami akte, kuriame turi būti numatyti pastebėtų trūkumų pašalinimo terminai.

4 priedas CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS

40

41

5 priedas

LEIDIMAS GESINTI ELEKTROS ĮRENGINIUS

1. Objekto pavadinimas

2. Gaisro gesinimo vieta ir gesinimo objektas (patalpos, atviro elektros įrenginio ir t.t. pavadinimas)

3.Elektros įrenginiai ir kabeliai gaisro zonoje bei priėjimuose prie jų atjungti.

42

Neatjungti elektros įrenginiai ir kabeliai išvardinami nurodant jų dispečerinį numerį, vietą ir įtampą:

Leidimą išdaviau:

(pareigos) (parašas) (vardo raidė, pavardė)

19val. min.

PASTABA. Prieš gaisro gesinimą energetikos objektą aptarnaujantis personalas patikrina ugniagesių padalinių, gesinančių elektros įrenginius, turinčius įtampą, švirkštų, siurblių ir automobilių įžeminimą

6 priedas

LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS

19Nr.

1. Cechas, baras, objektas 2. Darbo viela 3. Darbo apibūdinimas vieta

4. Atsakingas už vietos paruošimą ugnies darbams

5. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą

6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus

6.1. ruošiantis atlikti ugnies darbus:

6.2. atliekant ugnies darbus

7. Cecho, gamybos baro vadovas

8. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą

43

44

Redaktorius D. Jasiūnas Techninė redaktorė N. Bakučionienė

Pasirašyta spaudai 1999 03 04 Užsakymo Nr.3087. 4 sp. lankai, išleido Lietuvos energetikų mokslo ir

technikos

draugijos ind. įm. "Energetika", Žvejų 14, 2600 Vilnius. Spausdino AB "Puntukas" spaustuvė

Saltoniškių 29/3, 2677 Vilnius. Kaina sutartinė 13,97