1

STATYBOS TAISYKLĖS

STOGŲ ĮRENGIMO DARBAI Plokščių neeksploatuojamų stogų įrengimas

(A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatams)

v1_161215 (PROJEKTAS)

(Šis dokumentas yra Statybos taisyklių PROJEKTAS)

DĖMESIO: Prieš naudojant šį dokumentą, būtina susipažinti su STATAI sistemos naudojimo taisyklėmis http://www.statybostaisykles.lt/privatumo_politika ir jų laikytis

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

VILNIUS 2016

2

Darbo vadovas: dr. Tatjana Vilutienė Recenzavo: dr. Vaidotas Šarka Teikė medžiagą: dr. Andrejus Karablikovas dr. Audronė Endriukaitytė (UAB „PAROC“) dr. Česlovas Ignatavičius (Polistirėninio putplasčio asociacija) Arturas Indičianskis (UAB „BASF“) Aleksėjus Lisovskis (UAB „MIDA“) Petras Jakutis (VDI). Gabrielius Sereika (VDI).

TURINYS

I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS......................................................................................... 4

II SKYRIUS. NUORODOS ................................................................................................................... 4

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS .......................................................................................... 5

4. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: .......................................................... 5

IV SKYRIUS. STOGŲ ĮRENGIMO DARBAI ...................................................................................... 6

5. Stogų rūšys ir klasifikacija .......................................................................................................... 6

6. Bendrieji reikalavimai stogų įrengimui ........................................................................................ 7

7. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimai ..................................................... 8

8. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų medžiagų, gaminių ir paklotų reikalavimai ......................... 10

9. Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams ................ 12

10. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų šilumos izoliavimo sluoksnio įrengimo reikalavimai ...... 13

11. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vėdinimo reikalavimai .................................................... 15

12. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai 15

13. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinės dangos įrengimo reikalavimai ............... 16

Hidroizoliacinio sluoksnio pakloto paruošimas ................................................................................ 16

Prilydomosios ritininės stogo dangos klojimas ................................................................................ 17

Plokščio stogo dangos įrengimas iš termoplastinių sintetinių plėvelių .............................................. 22

Plokščio stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimas .................................... 24

Plokščio stogo dangos iš sintetinių mastikų, armuotų geotekstile, įrengimas .................................... 26

14. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai ............. 28

3

15. Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai ........................... 30

16. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų parapetų reikalavimai ..................................................... 31

17. Vandens nuvedimo nuo plokščiųjų neeksploatuojamų stogų reikalavimai .............................. 32

18. Kiti plokščiųjų neeksploatuojamų stogų reikalavimai ............................................................. 33

19. Kokybės kontrolė................................................................................................................... 35

20. Stogo dangos priežiūra........................................................................................................... 36

21. Statybos etapo priėmimas ...................................................................................................... 36

V SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI ................. 37

22. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas .................................................................................. 37

23. Saugos reikalavimai dirbant ant stogo .................................................................................... 38

24. Kolektyvinės apsaugos priemonės ......................................................................................... 39

25. Asmeninės apsaugos priemonės ............................................................................................. 39

26. Saugos reikalavimai dirbant su karštomis bitumo mastikomis ................................................ 40

27. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones .................................................................... 41

28. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias ................................................................................ 41

29. Asbesto atliekų tvarkymas ir šalinimas .................................................................................. 42

30. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas .................................................................................... 42

VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ................................................................................. 43

PRIEDAI ............................................................................................................................................. 43

4

I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios statybos taisyklės taikomos įrengiant mažaenergių pastatų plokščiuosius neeksploatuojamus stogus.

2. Taisyklės suderintos su STR 2.05.02:2008 “Statinių konstrukcijos. Stogai”, kitais Lietuvoje ir Europos sąjungoje galiojančiais norminiais dokumentais ir gamintojų rekomendacijomis.

II SKYRIUS. NUORODOS

3. Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų ir standartų: 3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; 3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 06 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“; 3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“; 3.4. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 3.5. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo12 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195); 3.6. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424); 3.7. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215); 3.8. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Naudojimo sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706 (Žin., 2008, Nr. 1-34); 3.9. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132 (Žin., 2008, Nr. 35-1256); 3.10. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas. „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2008, Nr. 35-1255); 3.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 704 patvirtintas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“; 3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-909 patvirtintas STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“; 3.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-909 patvirtintas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“; 3.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“; 3.15. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintos „Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT – 5.00“; 3.16. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintos „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės“; 3.17. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtinti „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“;

5

3.18. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 patvirtinti „Darbo su asbestu nuostatai“; 3.19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtinti „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai“; 3.20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtinti „Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai“; 3.21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386 patvirtintas „Pavojingų darbų sąrašas“; 3.22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintos „Darbo įrenginių naudojimo bendrosios nuostatos“; 3.23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės; 3.24. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-370 (Žin., 2004, Nr. 108-4060); 3.25. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451 (Žin., 2003, Nr. 80-3670); 3.26. Respublikinės statybos normos RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394); 3.27. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 (Žin., 2003, Nr. 59-2683); 3.28. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., 2002, Nr. 54-2140); 3.29. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 189 (Žin., 2002, Nr. 54-2142; 2008, Nr. 47-1764); 3.30. Lietuvos standartas LST EN 826:2013 „Statybiniai termoizoliaciniai gaminiai. Elgsenos nustatymas gniuždant“. 3.31. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“. 3.32. www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės. 3.33. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 patvirtintas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“. 3.34. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011. 3.35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintas STR 1.01.04:2013 „Statybos produktų, kuriems nėra darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas“.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. Atbraila – žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.

6

4.2. Hidroizoliacinė stogo danga – iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga. 4.3. Apsauginis hidroizoliacinis dangos sluoksnis – paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio. 4.4. Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis – po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis. 4.5. Įlaja – anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti. 4.6. Paklotas – konstrukcinis elementas, ant kurio tiesiogiai klojama hidroizoliacinė stogo danga (pvz.: klojinys iš medžio ar medinių medžiagų, šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksnis ar tiesiog laikančioji konstrukcija). 4.7. Parapetas – sienos tęsinys virš stogo dangos. 4.8. Plokščias stogas – nuožulnusis nuo 0,7 iki 7 laipsnių nuolydžio stogas. 4.9. Stogo latakas – nuožulnus lovio tipo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, o taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuosvyrusis latakas. 4.10. Stogo elementai – vėdinimo kanalai ir kaminėliai, alsuokliai, stoglangiai, kaminai, deformacinės siūlės, antenos ir kitos stoge ir virš stogo esančios konstrukcijos. 4.11. Sutapdintas stogas – stogas, sutapdintas su patalpos lubomis. 4.12. Vandens garų varžos faktorius – oro vandens garų laidumo ir medžiagos garų laidumo koeficientų santykis. 4.13. Mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) – pastatai (jų dalys), atitinkantys Reglamento [3.33] reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams.

IV SKYRIUS. STOGŲ ĮRENGIMO DARBAI

5. Stogų rūšys ir klasifikacija

5.1. Stogai skirstomi į plokščiuosius ir šlaitinius (1 pav.). Plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0.7 iki 7°. Plokštieji stogai gali būti neeksploatuojami ir eksploatuojami – paverčiami terasomis, apželdinami. Šlaitinių stogų nuolydis yra didesnis nei 7°.

Dangos

STOGAI

Plokštieji (sutapdinti) Šlaitiniai

NeeksploatuojamiEksploatuojami

Ritinines

Mastikos

Pleveles (membranos)

Klijuojamos

Prilydomos

Su šalta pastogeSu eksploatuojama

(šilta) pastoge

Dangos

Cerpes

- Keramikines- Bitumines- Betonines

Skarda

- Ligi (valcuota)- Profiliuotas

Terasos

Baseinai

Apželdinti

Kitos

- Kompozitine- Skalunine- Beasbeste

Parkingai

1 pav. Stogų klasifikacija.

7

6. Bendrieji reikalavimai stogų įrengimui

6.1. Stogai turi būtų atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogai turi būti projektuojami, statomi ir naudojami taip, kad tenkintų STR 2.05.02:2008 [3.3] reikalavimus. 6.2. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių normatyvų reikalavimus (STR 2.01.04:2004) [3.11]. 6.3. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus, t.y. stogo eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbai neturi kelti grėsmės nė vieno darbų etapo metu. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. 6.4. Stogams įrengti panaudotos medžiagos neturi teršti aplinkos. 6.5. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvų reikalavimus. 6.6. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį, atitinkantį stogo tipą ir stogo hidroizoliacinei dangai įrengti panaudotų medžiagų tipą, lietaus vandeniui bei tirpstančiam sniegui nutekėti. Mažaenergių pastatų plokščius (sutapdintus) stogus rekomenduojama projektuoti su tokiais nuolydžiais:

6.6.1. Kai hidroizoliacinė danga įrengiama iš sintetinių plėvelinių medžiagų – ne mažiau 2,5%; 6.6.2. Kai hidroizoliacinė danga įrengiama iš ritininių prilydomų medžiagų – ne mažiau 4,0%; 6.6.3. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° (1,25%) iki 1,4° (2,5%) iš bituminių ir bituminių polimerinių ritininių medžiagų, hidroizoliacinės dangos sluoksnių skaičius dvigubinamas.

6.7. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuleidžiamas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos gamtai. Ant visų tipų stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuleidimo nuo stogo sistema. Šie reikalavimai netaikomi laikinųjų pastatų atveju, jeigu nubėgantis nuo stogo vanduo nekenkia keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedaro žalos gamtai. 6.8. Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ [3.12] reikalavimus. 6.9. Projektuojant ir statant mažaenergius pastatus turi būti užtikrintas ypatingas stogo hidroizoliacinės dangos ir garus izoliuojančio sluoksnio patikimumas. 6.10. Stogų konstrukcijoms gaminti leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka sertifikuotas statybines medžiagas bei gaminius. 6.11. Stogų konstrukcijoms gaminti neleidžiama naudoti tokių medžiagų, kurios stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudamos (vyksta cheminė reakcija, elektrokorozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina viena kitos ilgaamžiškumą. 6.12. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui. 6.13. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais [3.13]. 6.14. Stogai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus bei medžiagų ir gaminių gamintojų instrukcijas. Jiems turi būti naudojamos medžiagos, kurios turi statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis [3.34] arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio ir statybos techninio reglamento [3.35] reikalavimais, kai nėra produkto darniosios techninės specifikacijos.

Plokštieji neeksploatuojami stogai

Plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis už 0,7° ir ne didesnis už 7°. Stogai, kurių nuolydis nuo 0,7° iki 1,4°, gali būti įrengiami tik išimtinais atvejais. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7° iki 1,4°, turi būti naudojamos šio nuolydžio stogams specialiai pritaikytos medžiagos bei numatyti papildomi konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys patikimą stogo funkcionavimą. Įrengiant stogus iš bituminių ir bituminių polimerinių ritininių medžiagų, dangos sluoksnių skaičius dvigubinamas.

8

7. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimai

7.1. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamų stogų konstrukcijas, numatomas šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimas:

− garą izoliuojančio sluoksnio; − nuolydžio suformavimo sluoksnio; − šilumą izoliuojančio sluoksnio; − vėją izoliuojančio sluoksnio; − vėdinamo oro tarpo; − vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; − papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; − hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

7.2. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų medžiagų gali būti įrengiami visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti, sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai. Plokščiojo neeksploatuojamo stogo sluoksnių pavyzdžiai pateikti 2-4 paveiksluose. 7.3. Plokščių neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogus veikiančias vėjo bei kitas apkrovas.

1 – hidroizoliacinė stogo danga 2 – akmens vata viršutiniam šilumos izoliacijos sluoksniui 3 – apatinis polistireninio putplasčio EPS 80 sluoksnis su suformuotu stogo nuolydžiu 4 – polistireninis putplastis nuolydžio formavimui (EPS 80) 5 – garus izoliuojantis sluoksnis 6 – g/b perdangos plokštė

2 pav. Plokščiojo neeksploatuojamo stogo sluoksniai (pavyzdys)

9

1 – hidroizoliacinė stogo danga su apsauginiu sluoksniu 2 – viršutinis polistireninio putplasčio EPS 100 sluoksnis (paklotas) 3 – apatinis polistireninio putplasčio EPS 80 sluoksnis su suformuotu stogo nuolydžiu 4 – garus izoliuojantis sluoksnis 5 – išlyginmasis sluoksnis 6 – g/b perdangos plokštė

3 pav. Plokščiojo neeksploatuojamo stogo sluoksniai (pavyzdys)

1 – hidroizoliacinė stogo danga su apsauginiu sluoksniu 2 – cemento išlyginamasis sluoksnis 3 – apatinis polistireninio putplasčio sluoksnis su suformuotu stogo nuolydžiu 4 – garus izoliuojantis sluoksnis 5 – išlyginmasis sluoksnis 6 – g/b perdangos plokštė

3 pav. Plokščiojo neeksploatuojamo stogo sluoksniai (pavyzdys)

10

1 – hidroizoliacinė stogo danga 2 – kieta mineralinė vata 3 – mineralinė vata 4 – orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 5 – išlyginamasis sluoksnis 6 – nuolydį formuojantis sluoksnis 7 – g/b perdangos plokštė 8 – vidaus apdaila (tinkas) 9 – tvirtinimo elementas

4 pav. Plokščiojo neeksploatuojamo stogo sluoksniai (pavyzdys)

1 – hidroizoliacinė stogo danga 2 – kieta mineralinė vata 3 – mineralinė vata 4 – esama hidroizoliacija 5 – esamas išlyginamasis sluoksnis 6 – esama šilumos izoliacija 7 – esamas orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 8 – esamas nuolydį formuojantis sluoksnis 9 – tvirtinimo elementas 10 – g/b perdangos plokštė 11 – vidaus apdaila (tinkas)

5 pav. Plokščiojo neeksploatuojamo renovuojamo stogo sluoksniai (pavyzdys)

8. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų medžiagų, gaminių ir paklotų reikalavimai

8.1. Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti mažesnis už FRE 200. 8.2. Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis už FRE 150. 8.3. Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis už 75°C. 8.4. Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamų stogų šiluminės izoliacijos (t.y. tais atvejais, kai šilumą izoliuojantis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančias ir tūrio nekeičiančias šilumą

11

izoliuojančias medžiagas. Šios medžiagos gali būti klojamos laisvai arba, esant reikalui, tvirtinamos, kad nenuslinktų ir laikantis įmonių gamintojų instrukcijų. 8.5. Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti izoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir pan.) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai. 8.6. Paklotas prieš įrengiant garo izoliacinį sluoksnį turi būti paruoštas. Siūlės tarp gelžbetonio plokščių, ištrupėjimai ir plyšiai užtaisomi betono skiediniu, kurio markė ne mažesnė M150. Jei paklotas įrengiamas iš profiliuoto lakšto, paviršius prieš garų izoliacijos sluoksnio įrengimą nuvalomas nuo dulkių, metalo drožlių, tepalų ir išdžiovinamas. Norint prailginti lakšto eksploatacijos laiką (iš garo izoliacijos sluoksnio pusės) lakštas gali būti dažomas. Profiliuoto lakšto sujungimo vietose su sienomis, sijomis, deformacinėm siūlėmis, lakšto bangų tuštumas 250-500 mm ilgiu reikia užpildyti mineraline vata, su tankiu ne mažesniu nei 120 kg/m3. Analogiškai užpildomos stogo latako ir kraigo tuštumos. Profiliuotos plokštės bangų tuštumų užpildymas biriais termoizoliaciniaia produktais neleistinas. 8.7. Mediniai paklotai hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui turi būti lygūs ir tvirti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Po hidroizoliacinei dangai įrengti skirtu mediniu paklotu privalo būti įrengtas vėdinamas oro tarpas arba vėdinama pastogė. Paklotams įrengti skirtos medienos masinis drėgnis turi būti ne didesnis už 20% ir ne mažesnis už 8%. Virš patalpų, kuriose santykinis oro drėgnis didesnis už 70 %, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams neleidžiama naudoti statybos produktus iš medienos. 8.8. Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų šilumą izoliuojančių produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli šilumą izoliuojančių gaminių sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ šilumą izoliuojančių gaminių sujungimai neleidžiami. 8.9. Šilumos izoliavimo medžiaga į darbo vietą turi būti pristatoma gamintojo pakuotėse. Klojimo metu plokštes (ypač mineralinės vatos) draudžiama perlenkti. Perlenkiant, lankstant ar kitaip deformuojant gaminį pablogėja jo šilumos izoliavimo savybės. 8.10. Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio tokie:

a) kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių, arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota viensluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stipruminėmis savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10%, turi būti ne mažesnis už 50 kPa, o viršutinio sluoksnio gniuždomasis įtempis turi būti ne mažesnis už 80 kPa.

b) kai šilumos izoliavimo sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10%, turi būti ne mažesnis už 80 kPa, o viršutinio sluoksnio turi būti ne mažesnis už 100 kPa;

c) kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10%, turi būti ne mažesnis už 100 kPa.

8.11. Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo gaminiai bei skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai. 8.12. Kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantį sluoksnį neleidžiama įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus. Polietileno plėvelės ir panašių statybos produktų naudojimo atveju virš trapecinių plieno lakštų turi būti įrengtas lygus tvirtas paklotas garus izoliuojančiam sluoksniui.

12

8.13. Stoguose virš 12°-30°C temperatūros patalpų su mažesniu už 80% santykiniu oro drėgniu, kai stogų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m2.K), vertė ir garus izoliuojančio sluoksnio Sd atitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ [3.3.] reikalavimus, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams gali būti panaudoti iki 20 mm storio termoizoliaciniai statybos produktai. Kitais atvejais paklotams panaudotų termoizoliacinių statybos produktų storis turi būti pagrįstas skaičiavimais. 8.14. Įrengiant stogų hidroizoliacinį sluoksnį iš bituminių polimerinių ritininių medžiagų turi būti įvertinamas stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientas K (Statybos taisyklės, 12 Priedas). Remiantis stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientu K, nustatomas įrengiamo stogo hidroizoliacinių sluoksnių medžiagų derinys. 8.15. Hermetizuojant stogo dangų sandūras su vertikaliais paviršiais naudojami bitumo-polimeriniai hermetikai arba mastikos. Hermetizuojant betoninių plokščių arba cinkuoto plieno juostų sandūras rekomenduojama naudoti vienkomponenčius poliuretaninius arba polisulfidinius stogo hermetikus. Naudoti silikoninius hermetikus hermetizuojant stogo dangų konstrukcijas ir sandūrų vietas draudžiama. 8.16. Stogo dangos ir vamzdžių sandūrų vietose būtina naudoti pereinamuosius elementus iš gumos (sandarinimo movas).

9. Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams

9.1. Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Vandens garų izoliacijos tipas parenkamas atsižvelgiant į patalpų, esančių po stogu, santikinę oro dregmę ir temperatūros režimą. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garus izoliuojančio sluoksnio ši vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ [3.3] reikalavimus arba turi atitikti STR 2.05.02:2008 [3.3] 3 priedo reikalavimus. 9.2. Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12°-30°C temperatūros patalpų su mažesniu už 85% santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio Sd < 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio Sd vertė turi būti ne mažesnė už 20 m. 9.3. Stogų virš šaldomųjų pastatų ir patalpų garus izoliuojančio sluoksnio reikalavimai nustatyti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ [3.14]. 9.4. Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus. 9.5. Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausiai turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų. 9.6. Konstrukcijose, kurių stogo pagrindą sudaro profiliuoti lakštai, garų izoliacinis sluoksnis montuojamas ant lygaus, kieto papildomo pakloto. 9.7. Kai nuolydis yra daugiau nei 10 % (6º), bitumines arba modifikuoto bitumo garų izoliavimo medžiagas reikia klijuoti prie pagrindo. Esant mažesniems nuolydžiams garų izoliacijai galima naudoti ritinines dangas, dedamas be klijavimo. 9.8. Modifikuoto bitumo arba bituminė medžiaga, naudojama garų izoliavimui, klojama su perdengimu: išilginiuose sudūrimuose (80-100) mm ir skersiniuose 150 mm. Kai nuolydis nuo 0,7º iki 1,4º, garų izoliavimo medžiagos klojamos su perdengimu išilginiuose sudūrimuose ne mažesniu nei 100 mm. Užlaidos turi būti sulydomos dujiniu degikliu arba karštu oru. 9.9. Ant vertikalių pagrindų garų izoliacija klijuojama.

13

9.10. Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų bei stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose garo izoliacijos sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus.

10. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų šilumos izoliavimo sluoksnio įrengimo reikalavimai

10.1. Stogo pagrindas, ant kurio bus klojamos termoizoliacinės plokštės, turi būti lygus ir sausas. Garo izoliacija turi būti paklota be raukšlių, su visais reikiamais užleidimais. 10.2. Stogų šilumos izoliacija gali būti klojama vienu arba keliais sluoksniais. Šiltinimo būdas, kai šilumos izoliacija yra klojama vienu sluoksniu, dažniausiai taikomas, kai šilumos izoliacijos storis būna nedidelis –nuo 20 iki 100 mm. Statant ir įrengiant mažai energijos vartojančius pastatus taikomas šiltinimo būdas, kai šilumos izoliacija klojama dviem arba keliais sluoksniais. Toks būdas naudojamas, kai šilumos izoliacijos storis viršija 100 mm. 10.3. Kai šilumos izoliacija yra klojama dviem arba daugiau sluoksnių, viršutiniai sluoksniai turi perdengti apatinio sluoksnio siūles. 10.4. Šilumos izoliavimo sluoksnio įrengimas pradėdamas nuo stogo kampo. Klojant šilumos izoliavimo plokštes, jos pjaustomos ir dedamos šachmatine tvarka taip, kad 1-o ir 2-o sluoksnių sandūros nesutaptų. Esant tokiai klojimo schemai pirmojo ir antrojo sluoksnio siūlės nesutampa, o atliekų kiekis yra praktiškai lygus nuliui. 10.5. Plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Tarp plokščių klojimo metu negalima palikti tarpus. Jei klojant susidaro tarpai, plokščių kraštus būtina pripjauti ir gerai suspausti. 10.6. Kai stogo paklotas yra iš profiliuoto plieno, plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti plokščių sandūroms virš tokio pakloto griovelių. 10.7. Vienu metu rekomenduojama kloti tiek plokščių, kiek jų bus užklota hidroizoliacine stogo danga iki pamainos ar darbo dienos pabaigos. Baigiantis darbui, prieš lietų arba atsiradus kitokioms nenumatytoms aplinkybėms, paklotos, bet neuždengtos hidroizoliacine danga akmens vatos plokštės turi būti patikimai uždengiamos polietileno plėvele, užspaudžiant ją lentomis (pageidautina uždengti ir šalimais esančio stogo pagrindo dalį). 10.8. Mineralinės vatos plokštės prie trapecinio lakšto tvirtinamos, naudojant specialų teleskopinį elementą, susidedanti iš plastikinės smeigės ir plieninio savisriegio. Savisriegis į lakštą turi būti įsuktas (15-20) mm. Tvirtinimas daromas per apatinę hidroizoliacinę dangą į lakšto viršutinę bangą (6 pav.)

6 pav. Mineralinės vatos termoizoliacijos teleskopinis tvirtinimas.

14

10.9. Tvirtinimas per apatinę hidroizoliacinę dangą į lakštą leidžiamas, jeigu patalpos oro drėgmė ne didesnė kaip 80% ir užtikrintas efektyvus šilumos izoliacinio sluoksnio vėdinimas. Jei patalpos oro drėgmė didesnė už 80% arba naudojama kita šilumos izoliavimo medžiaga (ne mineralinė vata) rekomenduojama netvirtinti šilumos izoliavimo sluoksnio smeigėmis, bet taikyti šilumos izoliavimo sluoksnio prispaudimą įrengiant betono ar cemento išlyginamąjį sluoksnį. Išlyginamasis betono ar cemento sluoksnis sudarys hidroizoliacinės dangos paklotą. 10.10. Montuojant mineralinės vatos plokštes ant trapecinio lakšto, prie pagrindo tvirtinama ne mažiau kaip vienu tvirtinimo elementu. Tvirtinant mineralinės vatos plokštes prie pagrindo per apatinį stogo dangos sluoksnį naudojama plastikinė smeigė 50 mm skersmens (7 (b) pav.), tvirtinant tik mineralinės vatos plokštes prie lakšto naudojama 75 mm skersmens smeigė su spygliais (7 (c) pav.).

a) b) c)

7 pav. Mineralinės vatos tvirtinimo elementai: a) savisriegis profiliuotam lakštui; b) plastikinė smeigė; c) plastikinė smeigė su spygliais

10.11. Įrengiant mažai energijos vartojančio pastato stogą su pastorinta šilumos izoliacija, šilumos izoliacijos tvirtinimo detalių naudojimas ekonomiškai ir technologiškai nepagrįstas. Rekomenduojama ant pastorinto šilumos izoliavimo sluoksnio įrengti cemento išlyginamąjį sluoksnį, ant kurio ritininę dangą galima klijuoti arba tvirtinti mažesnio ilgio, šilumos izoliacijos ir garo izoliavimo sluoksnius neperduriančiomis ir pastato stogo sandarumo nepažeidžiančiomis, detalėmis. 10.12. Eksploatacijos metu, vaikščiojant per stogą arba šiltintoje palėpėje, šilumos izoliaciją būtina apsaugoti nuo praspaudimo ir hidroizoliacinę dangą nuo pažeidimų. Hidroizoliacinė stogo danga įrengta ant mineralinės vatos šilumos izoliavimo sluoksnio apsaugoma įrengiant vaikščiojimo takus, kurie padedami ant hidroizoliacinės stogo dangos (8 pav.). Įrengiant vaikščiojimo takus palėpėje, tako konstrukcija atremiama į g/b perdangą ar kitą kietą paviršių (9 pav.).

1 – tašas; 2 – vaikščiojimo takas (plotis min. 400 mm) ir tako pagrindas; 3 – šilumos izoliacija

(mineralinė vata); 4 – šilumos izoliacija (kieta mineralinė vata); 5 – hidroizoliacinė stogo danga; 6 – tvirtinimo elementas.

15

8 pav. Vaikščiojimo takas ant neeksploatuojamo stogo šiltinto mineraline vata.

1 – takas; 2 – šilumos izoliacija (kieta mineralinė vata); 3 – šilumos izoliacija (mineralinė vata); 4 – g/b

perdangos plokštė; 5 – vidaus apdaila; 6 – tašas; 7 – hidroizoliacija po tašais; 8 – orą ir garus izoliuojantis sluoksnis.

9 pav. Vaikščiojimo takas ant šilumos izoliacijos sluoksnio palėpėje.

11. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vėdinimo reikalavimai

11.1. Vėdinamų stogų konstrukcijose virš šiluminės izoliacijos įrengto vėdinamo oro sluoksnio aukštis h, m, turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą pagal (1) formulę ir ne mažesnis kaip 50 mrn:

h = 0,05 l + 0,0095 - (l-6); (1)

čia: l – vėdinamo oro sluoksnio ilgis, m;

11.2. Jei stogo konstrukcijose įrengtas vėdinamas oro sluoksnis, natūraliam stogo vėdinimui dviejose priešpriešinėse vėdinamo oro sluoksnio pusėse turi būti kiaurymės, kurių plotas kiekvienoje pusėje ne mažesnis už 0,2% virš vėdinamo oro sluoksnio esančio stogo paviršiaus ploto ir ne mažesnis kaip 0,02 m2 viename stogo šlaito metre. Vienoje vėdinamo oro sluoksnio pusėje esančių vėdinimo angų plotas Aa, m2, apskaičiuojamas pagal (2) formulę:

Aa = 0,002 a l (2)

čia: a – vėdinamo oro sluoksnio plotis, m; l – vėdinamo oro sluoksnio ilsis, m.

12. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai

12.1. Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu.

16

12.2. Kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotu, vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį įrengti privaloma. 12.3. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro tarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba per vėdinimo kaminėlius. 12.4. Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis. Vėdinimo kaminėlių įrengimo schemos, kai stogai renovuojami bei dengiami, pateiktos 3 priede.

13. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinės dangos įrengimo reikalavimai

13.1. Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius ir jų išdėstymas bei statybos produktai šių sluoksnių įrengimui. 13.2. Plokščių neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinių dangų juostos iš bituminių ritininių medžiagų klijuojamos skersai stogo nuolydžio, pradedant nuo žemiausių stogo vietų (įlajų, karnizų). 13.3. Įrengiant stogų hidroizoliacinį sluoksnį iš bituminių polimerinių ritininių medžiagų turi būti įvertinamas stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientas K (12 Priedas). Remiantis stogo konstrukcijos sudėtingumo koeficientu K, nustatomas įrengiamo stogo hidroizoliacinių sluoksnių medžiagų derinys.

Hidroizoliacinio sluoksnio pakloto paruošimas

13.4. Stogo hidroizoliacinė danga klojama ant specialiai paruošto pakloto. 13.5. Paklotu gali būti surenkamo gelžbetonio paviršius, cemento ir smėlio skiedinio arba betono išlyginamasis sluoksnis ne mažesnio kaip 30 mm storio, termoizoliacinių plokščių viršutinis paviršius. Paklotams įrengti naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų atsparumas gniuždymui turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. 13.6. Prieš klojant ritininę dangą, reikia atlikti paruošiamuosius darbus:

- Pagrindą nuvalyti nuo dulkių, šiukšlių, pašalinių daiktų (žiemos metu nuo apšalo ir sniego);

- Reikalui esant pašalinti seną dangą;

- Užglaistyti skiediniu M 150 įtrūkimus, nelygumus.

- Patikrinti stogo dangos kokybę dėl atitikimo techninėms charakteristikoms.

- Patikrinti pakloto drėgmę. Cemento-smėlio pakloto drėgmė neturi viršyti 4 % pagal masę, o pakloto iš asfaltbetonio – 2,5 %.

13.7. Stogo hidroizoliacijos sluoksnio dengimo darbai pradedami tik po to, kai pasirašytas paslėptų darbų atlikimo aktas. 13.8. Įlajos turi būti išdėstytos žemesnėse stogo vietose pagal projektą ir mechaniškai pritvirtintos prie pastato konstrukcijų. 13.9. Stogo sujungimo su sienomis, parapetais, ventiliaciniais vamzdžiais ir kitomis stogo konstrukcijomis vietose, turi būti iš cemento-smėlio skiedinio arba asfaltbetonio suformuotos 45° kampo ir 100 mm aukščio nuožulos. Paklotui iš surenkamo išlyginamojo sluoksnio arba iš kietų mineralinės vatos plokščių, nuožulnumą reikia suformuoti iš kietos mineralinės vatos. 13.10. Vertikalias stogo konstrukcijas, iškilusias virš stogo dangos ir padarytas iš vienetinių medžiagų (plytų, dujų silikato blokelių ir t.t.), reikia nutinkuoti cemento-smėlio skiediniu M 150 iki papildomo hidroizoliacinio sluoksnio užleidimo aukščio.

17

Prilydomosios ritininės stogo dangos klojimas

13.11. Prieš pradedant ritininės dangos klojimą turi būti pilnai pabaigtas pagrindas (paklotas) arba užklijuoti pirmieji stogo dangos sluoksniai. Nuo stogo paviršiaus (darbo zonos ribose) turi būti pašalinti visi degūs daiktai ir medžiagos. 13.12. Proceso vadovas ir darbininkai turi žinoti saugaus darbo sąlygas, vykdant šį darbą, priešgaisrinius reikalavimus, ypač dėl darbo su dujiniais degikliais, saugaus dujinių balionų naudojimo reikalavimus. 13.13. Pagrindo paviršius turi būti sausas, jeigu pastebimi drėgmės požymiai, paviršius džiovinamas. 13.14. Dangos klijavimą rekomenduojama vykdyti esant teigiamai oro temperatūrai. 13.15. Leidžiama klijuoti dangą prie mažų neigiamų temperatūrų (ne žemiau -5°C). Tokiais atvejais ritininė medžiaga laikoma šiltose patalpose ir pristatoma į darbo vietą apšiltintoje taroje. 13.16. Medžiagos juostos plokščiuose stoguose turi būti išvyniojamos tik statmenai stogo nuolydžiui (vandens tekėjimo kryptimis), užleidžiant viršutinę juostą ant apatinės 70-100 mm (10 pav.).

10 pav. Prilydomos ritininės stogo dangos klijavimo kryptis.

13.17. Ritininės dangos klijuojamos taip: pakaitinus jų apatinį paviršių, sudega bitumo sluoksnį dengianti polietileno plėvelė ir išsilydo dalis bitumo masės, esančios po pagrindo sluoksniu. Taip medžiagą palaipsniui kaitinant ir išvyniojant ritinį, ji prilydoma prie stogo paviršiaus. Ritininės prilydomosios dangos pakaitinimui naudojami specialūs dujiniai degikliai, turintys 10 m ilgio guminį vamzdelį su reduktoriumi, kuris prijungtas prie propanu pripildyto baliono. 13.18. Prilydomoji danga pradedama kloti nuo žemiausios nuolydžio vietos. Kitos eilės juostos užleidžiamos ant jau paklotosios. Ritinys išvyniojamas ir nustatoma tiksli jo klojimo kryptis. Tuomet jis vėl suvyniojamas. Vėl ritinį išvyniojant, dangos, esančios ritinyje, apatinis paviršius kaitinamas degikliu. Stogdengys eidamas dangos paviršiumi, vedžiodamas degiklį iš vieno ritinio galo į kitą, kaitina dangą tokiu intensyvumu, kad prieš ritinį tekėtų išsilydžiusio bitumo bangelė, o dangos juostos šonuose ištrykštų 1,0-1,5 cm pločio bituminės masės. 13.19. Klojant kitą dangos eilę, pirmojo šioje eilėje klojamo ritinio juosta šiek tiek patrumpinama tam, kad dangos skirtingų eilių juostų kampai nesutaptų. 13.20. Dengiant antrą (viršutinį) prilydomosios dangos sluoksnį, kraštinės (pirmos) eilės juostos yra perpjaunamos išilgai per pusę. Tokiu būdu jas susiaurinus, išvengiama išilginių siūlių persidengimo. Taip sumažinama vandens pratekėjimo tikimybė. Jungiant dviejų ritinių, klojamų toje pačioje eilėje ir ta pačia kryptimi, dangų galus, antro ritinio dangos galas 10-15 cm užleidžiamas ant paklotosios dangos galo. Prieš tai pakloto ritinio dangos galas pakaitinamas, bitumas suminkštėja, pabarsto grūdeliai nugrimzta į bitumą, tuo pagerindami susilydymą. Taip suformuojama galinė siūlė. 13.21. Išilginės siūlės formavimas paprastesnis – gaminant prilydomas dangas viršutiniam sluoksniui, viename dangos šone paliekama 10 cm pločio bitumo masės juosta, kuri nebarstoma skalūnu, o padengiama polietilenine plėvele. Taip užleidžiant dviejų lygiagrečių juostų dangas, jos geriau susilydo.

18

Prilydoma ritininė danga, ją pakaitinus, tampa plastiška, todėl ja patogu užtaisyti visas jos susilietimo su parapetais, ventiliacinių kaminėlių vamzdžiais ir kitomis konstrukcijomis vietas. 13.22. Atstumas tarp apatinio ir viršutinio dangos sluoksnių išilginių siūlių turi būti didesnis nei 300 mm. Gretimų stogo dangos ritinių skersiniai perdengimai turi turėti poslinkį vienas kito atžvilgiu 500 mm (11 pav.).

11 pav. Ritininės dangos klojimo schema

13.23. Prilydomosios ritininės dangos yra prilydomos tiesiog ant akmens vatos. Apatinį prilydomosios dangos sluoksnį rekomenduojama kas 80 cm tvirtinti per siūlę prie pagrindo tvirtinimo detalėmis, ritinio galuose – kas 0,5 m. Lydant stogo dangą stogdengys išvynioja ritinį „ į save“ (12 pav.).

12 pav. Ritininės dangos įrengimas

13.24. Paruoštas klijuoti ritinys išvyniojamas apie 3 m klijavimo kryptimi ir nustatomas jo krašto užleidimas ant gretimo ritinio, kuris turi būti apie 100 mm. Nustačius reikiamą užleidimą, darbininkas susuka atgal išvyniotą ritinio dalį.

19

13.25. Kaitinant klijuojamus paviršius, degiklio šiluma paskirstoma tokiu būdu: 80% ritinio paviršiui kaitinti, 20% užleidimui kaitinti (13(a) pav.). Klijuojamus paviršius pradedama kaitinti nuo užleidžiamo ritinio krašto; degiklis juda skersai klijuojamos juostos iki galo, grąžinamas atgal, ir pabaigiama kaitinant užleidimo plotą (13(b) pav.).

a)

b)

13 pav. Ritininės dangos klijuojamų paviršių kaitinimas: a – degiklio šilumos paskirstymas; b – kaitinimo kryptis.

13.26. Priklijuojamos medžiagos juostos paviršius kaitinamas, kol bitumas suminkštėja, tačiau bitumas neturi pradėti tekėti nuo kaitinamo ritinio paviršiaus. Siekiant nustatyti, ar pasiekta reikiama kaitinamo paviršiaus temperatūra, mente prabraukiama skersai ritinio. Kai yra pasiekta optimali temperatūra, suminkštėjęs bitumas lengvai nubraukiamas nuo paviršiaus. 13.27. Stogdengys su rankiniu voleliu privoluoja, arba su glaistytuvu pritrina priklijuotus juostos ruožus, išspausdamas iš siūlės oro likučius (14(a) pav.). Privolavimas turi užtikrinti lygų dangos paviršių, be raukšlių ir pūslių. 13.28. Juostų kraštų suklijavimo kokybė vertinama pagal iš išorinės siūlės pusės išspaustos mastikos juostelę, kuri turi būti nenutrūkstama, 5-10 mm pločio (14(b) pav.).

a)

b)

14 pav. Ritininės dangos paviršių suklijavimo kokybės užtikrinimas ir kontrolė: a – juostos ruožų privolavimas; b – išspaustos mastikos juostelės pločio matavimas.

13.29. Tikrinant juostų kraštų suklijavimo vientisumą, mentės galu su jėga prabraukiama išilgai siūlės (15(a) pav.). Jei mentės galas palenda po priklijuota juosta (15(b) pav.), suklijavimo vieta yra nesandari ir turi būti papildomai užsandarinta. Nesandarioje vietoje viršutinė juosta atlenkiama mentės galu ir siūlė papildomai kaitinama degiklio liepsna (16(a) pav.). Papildomai pakaitinta siūlės vieta kruopščiai priglaudžiama ranka arba privoluojama voleliu (16(b) pav,).

20

a)

b)

15 pav. Ritininės dangos juostų kraštų suklijavimo vientisumo kokybės kontrolė: a – mentės galu braukiama išilgai siūlės; b – nesandari suklijavimo vieta.

a)

b)

16 pav. Suklijuotų ritininės dangos juostų nesandarių vietų taisymas: a – nesandarios vietos kaitinimas; b – suklijuotos vietos prispaudimas.

13.30. Vandens surinkimo įlajų įrengimas, dengiant stogą dengiama prilydomąja ritinine medžiaga, turi būti vykdomas pagal gamintojo rekomendacijas. 13.31. Nepriklausomai nuo pakloto tipo, sumontuota įlaja turi būti žemiausioje įdubimo vietoje, kurio gylis – apie 50mm, o spindulys – apie 0,5 metro. 13.32. Siekiant išvengti stataus kampo, tose vietose, kur stogo plokštuma ribojasi su vertikaliais elementais (parapetai, sienos), iš pakloto medžiagos formuojama nuožulna (17 pav.).

17 pav. Prie vertikalaus elemento suformuota nuožulna.

21

13.33. Vėdinimo kaminėlių įrengimas, dengiant stogą dengiama prilydomąja ritinine medžiaga, turi būti vykdomas pagal gamintojo rekomendacijas. 13.34. Vėdinimo kaminėlio ir stogo hidroizoliacinės dangos jungtis turi būti sandari. Sandarumas užtikrinamas atliekant sekančias operacijas:

- Vėdinimo kaminėlis pastatomas taip, kad jo vamzdis būtų virš hidroizoliacinėje stogo dangoje išpjautos skylės (18(a) pav.). Kaminėlio flanšo kraštas atlenkiamas, ir su degikliu kaitinamas dangos paviršius ir flanšo apačia (18(b) pav.). Flanšas prispaudžiamas prie stogo dangos, siekiant užtikrinti gerą viso flanšo prisiklijavimą.

a)

b)

18 pav. Vėdinimo kaminėlio pastatymas ir tvirtinimas.

- Ant priklijuoto kaminėlio užmaunamas apvalus ritininės medžiagos lopas (19(a) pav.). Lopo kraštas atlenkiamas iki pat vamzdžio, ir nuo jo pradedama klijuoti (19(b) pav.). Klijuojama degikliu judant ratu, kol nebus apklijuotas visas vamzdis. Apklijavus visą vamzdį, klijuojami lopo kraštai, taip pat judant ratu. Priklijuotas kraštas prispaudžiamas, kad iš po krašto išsispaustų nedidelis skystos mastikos kiekis.

- Priklijavus pirmąjį sluoksnį, paruošiamas antras ritininės dangos lopas, kurio skersmuo maždaug 200 mm didesnis nei pirmojo (20(a) pav.). Antrasis lopas atlenkiamas iki kaminėlio vamzdžio ir pradedamas klijuoti. Skirtingai nuo pirmojo sluoksnio, kuris buvo klijuojamas prie flanšo, antrasis yra klijuojamas jau prie pirmojo lopo ir prie pagrindinio stogo dangos paviršiaus. Priklijuotas kraštas prispaudžiamas prie pagrindo išspaudžiant iš po krašto 2-8 mm pločio ištisinį karštos mastikos sluoksnį (20(b) pav.).

a)

b)

19 pav. Vėdinimo kaminėlio pagrindo sandarinimas įrengiant pirmą ritininės dangos sluoksnį.

22

a)

b)

20 pav. Vėdinimo kaminėlio pagrindo sandarinimas įrengiant antrą ritininės dangos sluoksnį.

Plokščio stogo dangos įrengimas iš termoplastinių sintetinių plėvelių

13.35. Prieš pradedant plėvelinės dangos įrengimą turi būti pilnai pabaigtas pagrindas (paklotas) arba sutvarkytas ir išlygintas remontuojamo stogo paviršius. 13.36. Nuo stogo paviršiaus (darbo zonos ribose) turi būti pašalinti visi pašaliniai daiktai ir medžiagos. 13.37. Proceso vadovas ir darbininkai turi žinoti saugaus darbo sąlygas, vykdant šį darbą, išnagrinėti elektrinių įrankių saugaus eksploatavimo taisykles. 13.38. Pagrindo paviršius turi būti sausas, jeigu pastebimi drėgmės požymiai, paviršius džiovinamas. 13.39. Plėvelinės medžiagos juostų kraštai, kurie ruošiami suvirinimui, turi būti visiškai sausi. 13.40. Dangos klijavimą rekomenduojama vykdyti esant teigiamai oro temperatūrai. Leidžiama vykdyti darbus esant nedidelei neigiamai lauko temperatūrai (iki - -5°C). Žiemos metu plėvelinę medžiagą reikia laikyti šildomose patalpose ir iš jų iš karto gabenti į klojimo vietą. 13.41. Membranos juostų suvirinimą rankiniais karšto oro aparatais atlieka sunkiai prieinamuose vietose ir prijungimuose prie vertikalių paviršių. Pagrindinius stogų plotus rekomenduojama dengti naudojant automatinius suvirinimo aparatus. 13.42. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos (PVC, TPO ir kt.) juostų kraštų suvirinimui naudojams rankinis karšto oro aparatas. 13.43. Prieš pradedant membraninės dangos klojimą reikia įsitikinti, ar teisingai parinkti juostų kraštų suvirinimo parametrai: karšto oro temperatūra, suvirinimo aparato antgalio plotis ir suvirinimo greitis. Rekomenduojama prieš pradedant darbą atliekti bandomąjį dviejų juostų suvirinimą. Po 10-15 min., kai siūlė pilnai atvėsta, juostos rankomis atplėšiamos viena nuo kitos. Jei membrana suvirinta kokybiškai, plėšimas vyksta greta suvirinimo siūlės per membranos medžiagą. Plėšimo vietoje turi matytis išrautas armuojančio sluoksnio tinklelis. Kai karšto oro temperatūra pernelyg žema, juostų kraštai nesusivirina, o tik sulimpa. Juostos atplėšiamos viena nuo kitos nepažeidžiant medžiagų paviršių. Kai karšto oro temperatūra pernelyg aukšta, membranos medžiaga dega ir mažėja suvirinimo stiprumas. Plėšimas vyksta per suvirintą siūlę. Įvertinus gautą rezultatą, koreguojami siūlės suvirinimo parametrai. Šį patikrinimą rekomenduojama daryti po kiekvieno esminio oro sąlygų pokyčio. 13.44. Darbo metu suvirinimo kokybė vertinama vizualiai. Apie teisingai parinktus suvirinimo parametrus liudija nedidelio kiekio išlydytos medžiagos ištekėjimas iš siūlės ir apie 10 mm pločio blizganti juosta greta siūlės. 13.45. Plėvelinės medžiagos ritinys išvyniuojamas per visą dengiamo ploto ilgį. Jeigu apatinė juosta pritvirtinta mechaniniu būdu (smeigėmis), užleidimas ant anksčiau pritvirtintos juostos daromas ne mažesnis kaip 120 mm (21(a) pav.). Jeigu apatinis ritinys paklotas laisvai, arba priklijuotas prie

23

pagrindo, ir nėra smeigių, užleidimas siaurinamas, bet turi būti ne mažesnis kaip 50-60 mm (21(b) pav.). Būtina patikrinti ar užleidimas yra vienodas per visą juostos ilgį.

a)

b)

21 pav. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos sluoksnių užleidimai.

13.46. Rekomenduoja išelektrinti juostų paviršius jų suvirinimo vietose naudojant gamintojo teikiamus valiklius. Šis valymas sumažina dulkių kiekį, be to tokiu būdu pašalinami drėgmės likučiai. 13.47. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos suvirinimą rekomenduojama vykdyti etapais. Pirmame etape juostų kraštai per visą siūlės ilgį sukabinamos taškiniu suvirinimu kas 450-500 mm. Suvirinama 20-30 mm gylyje. Antrame etape juostos kraštas suvirinamas nepertraukiamai. Suvirinami paviršiai pašildomi karšto oro aparatu, suvirinimo siūlė privoluojama (22(a) pav.). Suvirinimo aparato antgalis laikomas 30-45° kampu siūlės atžvilgiu. Po juostos kraštu įkišama plokščioji antgalio dalis, voluojama statmenai karšto oro srautui. Atstumas tarp volelio ir antgalio turi būti apie 10 mm. Antgalio kraštas turi 20-30mm išlįsti iš po viršutinės juostos (22(b) pav.).

a)

b)

22 pav. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos juostų suvirinimas rankiniu būdu.

13.48. Kai termoplastinė sintetinė plėvelinė medžiaga suvirinama naudojant automatinį suvirinimo įrenginį, karšto oro tiekimo antgalis turi būti pilnai pakištas po viršutinės juostos kraštu (23(a) pav.). Atstumas nuo antgalio krašto iki prietaiso artimiausio volelio centro turi būti apie 40 mm (23(b) pav.). Prie vertikalių paviršių (parapetų, lifto šachtų, ventiliacijos kanalų ir t.t.) automatinis prietaisas palieka apie 400 mm nesuvirintos siūlės. Šios atkarpos virinamos rankiniu būdu.

24

a)

b)

23 pav. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos juostų automatinis suvirinimas.

13.49. Suvirinta siūlė patikrinama išilgai jos prabraukiant specialiu kabliu – jis neturi įsmigti į siūlę (24(a) pav.). Tokie patikrinimai daromi ne rečiau, kaip 100-150 m suvirintos siūlės. Rekomenduojama suvirintą siūlę papildomai užsandarinti specialiais hermetikais (pvz., skystu polivinilchloridu) (24(b) pav.).

a)

b)

24 pav. Sintetinės termoplastinės plėvelinės medžiagos juostų suvirinimo kokybės kontrolė. Plokščio stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimas

13.50. Prieš pradedant ritininės dangos klojimą turi būti pilnai pabaigtas pagrindas (paklotas) arba užklijuoti pirmieji stogo dangos sluoksniai. 13.51. Nuo stogo paviršiaus (darbo zonos ribose) turi būti pašalinti visi pašaliniai daiktai ir medžiagos. 13.52. Proceso vadovas ir darbininkai turi žinoti saugaus darbo sąlygas, priešgaisrinius reikalavimus, reikalavimus darbui su degiomis cheminėmis medžiagomis (klijais, skiedikliais ir pan.). 13.53. Pagrindo paviršius turi būti sausas, jei yra drėgmės požymiai, paviršius džiovinamas. 13.54. Plėvelės juostos klojamos taip, kad būtų užtikrintas reikiamas kraštų užleidimas, kurį rekomenduoja medžiagos gamintojas. Kraštų užleidimo dydis matuojamas keliose vietose ir turi būti visur vienodas (25(a) pav.). 13.55. Speacialių žymeklių atsitraukus nuo juostos krašto 30-40 mm, žymimas būsimosios klijų tepimo juostos kraštas (25(b) pav.).

25

a)

b)

25 pav. Stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimo paruošiamieji darbai. 13.56. Prieš klijuojant plėvelės juostos kraštas laikinai sutepamas klijais kas 500-600 mm (26(a) pav.) ir atlenkiamas (26(b) pav.).

a)

b)

26 pav. Stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimas. 13.57. Atlenktas viršutinės juostos kraštas ir apatinė juosta nuo krašto iki padarytų atžymų ištisai užtepamos klijais (27(a) pav.). Prieš sekančio etapo darbus patikrinama ar klijai išdžiūvo. Tai daroma palietus klijais padengtą paviršių. Prie apatinės juostos krašto, kuris buvo padengtas klijais, priklijuojama dvipusė lipni juosta, nenuimant jos viršutinio apsauginio popieriaus (27(b) pav.). Lipni juosta klijuojama per visą apatinės juostos ilgį ir per visą ilgį privoluojama guminiu voleliu.

a)

b)

26

27 pav. Stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimas. 13.58. Atlenktas viršutinės juostos kraštas atplėšiamas nuo klijų, kuriais buvo laikinai priklijuotas. Iš po plėvelinės juostos krašto dvipusė lipni juosta turi būti išlindusi 5-15 mm (28(a) pav.). Nuo dvipusės lipnios juostos nuimamas apsauginis popierius (28(b) pav.). Viršutinės juostos kraštas priglaudžiamas prie dvipusės lipnios juostos. Kad neliktų pūslių ir raukšlių, viršutinės juostos kraštas privoluojamas guminiu voleliu judant voleliu skersai ir išilgai juostos.

a)

b)

28 pav. Stogo dangos iš guminių sintetinių plėvelinių medžiagų įrengimas. Plokščio stogo dangos iš sintetinių mastikų, armuotų geotekstile, įrengimas

13.59. Prieš pradedant mastikinės dangos įrengimą turi būti pilnai pabaigtas pagrindas (paklotas) arba sutvarkytas ir išlygintas remontuojamo stogo paviršius. 13.60. Nuo stogo paviršiaus (darbo zonos ribose) turi būti pašalinti visi daiktai ir medžiagos. 13.61. Proceso vadovas ir darbininkai turi žinoti saugaus darbo su elektriniai įrankiais sąlygas, žnoti elektrinių įrankių saugaus eksploatavimo taisykles. 13.62. Pagrindo paviršius turi būti sausas, jei yra drėgmės požymiai, paviršius džiovinamas. 13.63. Dangos klijavimą rekomenduojama vykdyti esant teigiamai oro temperatūrai. Neleidžiama vykdyti darbų, kai lauko temperatūra krenta žemiau +5°C. 13.64. Pakloto paviršius turi būti visiškai sausas. Maksimalus leistinas pakloto paviršiaus drėgnumas – 5%. 13.65. Mastikinę stogo dangą rekomenduojama kloti nedideliais ruožais, nes kiekvieno sluoksnio medžiagos greitai kietėja (15-30 min.). 13.66. Stogo dangos pagrindo paviršius gruntuojamas ir lyginamas glaistu. 13.67. Iš anksto paruošta pirmojo sluoksnio mastika nedideliais kiekiais išpilama ant pakloto ir voleliu tolygiai paskirstoma. 13.68. Ant išlyginto pirmojo mastikos sluoksnio išvyniojamos armuojančios medžiagos (geotekstilės) juostos. Armuojančios medžiagos (geotekstilės) paviršius voluojamas, kad medžiagos juosta įmirktų mastikoje (29(a) pav.). Juosta voluojama tol, kol išspausta mastika pilnai padengia armuojančios medžiagos paviršiaus (29(b) pav.).

27

a)

b)

29 pav. Stogo dangos iš sintetinių mastikų, armuotų geotekstile, įrengimas.

13.69. Paruošta antrojo sluoksnio mastika nedideliais kiekiais išpilama ant pakloto paviršiaus ir išlyginama. Išlygintas antrojo sluoksnio paviršius papildomai apdorojamas dantytu voleliu (30(a) pav.), siekiant pašalinti į mastiką patekusį orą, kad būtų išvengta pūslių atsiradimo. Atlikti tokią operaciją rekomenduoja tik kai kurie gamintojai. Antrojo sluoksnio paviršius galutinai išlyginamas privoluojant jį voleliu (30(b) pav.).

a)

b)

30 pav. Stogo dangos iš sintetinių mastikų, armuotų geotekstile, įrengimas. 13.70. Mastikos sluoksnio storio kontrolei naudojamos specialios plastmasinės kortelės su dantytais kraštais (31(a) pav.). Mastikos sluoksnio storis nustatomas įmerkus kortelę vienu kraštu į šviežiai užteptą mastiką (31(b) pav.).

b)

28

a) 30 pav. Mastikos sluoksnio storio kontrolė.

14. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai

14.1. Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas; 14.2. Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis mažesnis už 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. 14.3. Viršutinis hidroizoliacinės dangos kraštas pritvirtinamas prie vertikalaus paviršiaus, sujungimo vieta užsandarinama, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Alternatyvūs patikimi viršutinio dangos krašto užsandarinimo būdai pateikti 31 paveiksle. Patikimiausiu laikomas būdas, kai hidroizoliacinės dangos kraštas užlenkiamas į specialiai parengtą įstrižą 40...50 mm gylio išpjovą sienoje (31(b,c) pav.). Dangos sujungimo su parapetu schema pateikta 1 priede, parapeto įrengimo schemos pateiktos 4 priede.

31a pav. Stogo dangos prijungimas prie vertikalių prie mūrinių paviršių.

1 – stogo dangos pagrindas (šilumos izoliacija); 2 – stogo danga; 3 – dangos krašto apskardinimas; 4 – tvirtinimo elementas; 5 – horizontali 40...50 mm gylio išpjova sienoje; 6 – siena

29

31b pav. Stogo dangos prijungimas prie vertikalių betoninių paviršių.

1 – stogo dangos pagrindas (šilumos izoliacija); 2 – stogo danga; 3 – dangos krašto apskardinimas; 4 – tvirtinimo elementas; 5 – horizontali 40...50 mm gylio išpjova sienoje; 6 – siena

31c pav. Stogo dangos prijungimas prie vertikalių betoninių paviršių.

1 – stogo dangos pagrindas (šilumos izoliacija); 2 – stogo danga; 3 – dangos krašto apskardinimas; 4 – tvirtinimo elementas; 5 – horizontali 40...50 mm gylio išpjova sienoje; 6 – siena

30

15. Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai

15.1. Priklausomai nuo pastatų geometrijos ir konstrukcijos atitinkamai parenkamos deformacinės siūlės. 15.2. Deformacinės siūlės visada būna stogo dangoje: jeigu šioje vietoje praeina deformacinė pastato siūlė; jeigu pastato ilgis arba plotis daugiau nei 60 m; pastato konstrukcijų, su skirtingu linijinio plėtimosi koeficientu, sudūrimo vietose (pvz.: betoninės perdangos plytos, gretinamos prie pagrindo iš cinkuoto profiliuoto lakšto); stogo susijungimo su kitu pastatu vietose); vietose, kur keičiama pastato karkasų elementų kryptis, sijos ir stogo pagrindas; vietose kur keičiamas temperatūrinis režimas pastato viduje. 15.3. Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm. 15.4. Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių. 15.5. Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose – ne didesniais kaip 30 m intervalais. 15.6. Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Norint išvengti vandens pratekėjimo per deformacinę siūlę, reikia suformuoti nuolydžius stogo dangoje taip, kad vanduo tekėtų į skirtingas puses nuo deformacinių siūlių. 15.7. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai. 15.8. Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos. Deformacinės siūlės įrengimo renovuojant stogą schema pateikta 2 priede.

32 pav. Deformacinės siūlės įrengimas

31

15.9. Jeigu deformacinė siūlė rengiama vandenskyros vietose ir vandens srovės tekėjimas išilgai siūlės neįmanomas arba stogo nuolydis viršija 15 %, tai galima rengti supaprastintą deformacinę siūlę. Pastatų deformacijas kompensuoja viršutinė mineralinės vatos plokštė. Dangose su pagrindu iš profiliuoto lakšto pagrindinius dangos sluoksnius reikia pritvirtinti prie deformacinės siūlės kraštų.

33. pav. Supaprastinta neeksploatuojamo stogo deformacinės siūlės įrengimo konstrukcija

16. Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų parapetų reikalavimai

16.1. Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm. 16.2. Parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje. 16.3. Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9°. 16.4. Padengiant parapetus skarda, laštaką būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses, esant keraminių, silikatinių apdailos plytų bei kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui ne mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų (Šilutės, Klaipėdos Palangos ir Skuodo rajonuose ne mažesniam kaip 150 šaldymo ir šildymo ciklų), - ne mažiau kaip 50 mm. o esant mažesniam atsparumui šalčiui, - ne mažiau kaip 80 mm. Mažiausias laštakos profilio užleidimas ant sienos (vertikalia kryptimi žemyn) turi būti ne mažesnis už nurodytąjį 1 lentelėje. Parapeto įrengimo schemos pateiktos 4 priede.

1 lentelė. Mažiausias skarda padengto parapeto laštakos užleidimas ant sienos

Pastato aukštis, m Reikalaujamas laštakos profilio užleidimas ant sienos, cm

iki 8 daugiau arba lygu 5 8-20 daugiau arba lygu 8 virš 20 daugiau arba lygu 10

32

17. Vandens nuvedimo nuo plokščiųjų neeksploatuojamų stogų reikalavimai

17.1. Įlajų skersmuo ir skaičius, esant vidinio vandens nuvedimo sistemai, turi būti pagrįsti skaičiavimais. Stoge turi būti įrengtos ne mažiau kaip dvi įlajos. Vietoj dviejų įlajų leidžiama įrengti vieną įlają kartu su vandens persipylimo įrenginiu parapete. 17.2. Lietvamzdžių skerspjūvio plotas turi būti pagrįstas skaičiavimais. 17.3. Atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas skaičiavimais. Bendruoju atveju jis turėtų būti ne didesnis už 12 m. 17.4. Stogo plote įlajos turi būti išdėstytos žemiausiose stogo vietose. Ne mažesniu 0,5 m spinduliu nuo vertikalios įlajos centro stogo paviršius turi turėti ne mažesnį 6° nuolydį į įlają. 17.5. Įlajos turi būti įrengtos ne arčiau kaip 500 mm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. 17.6. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį.

34 pav. Vandens surinkimo įlajos elementai

17.7. Užšąlančios vidinio vandens nuvedimo sistemos lietvamzdžių dalys turi būti tinkamai apšiltintos arba būti apšildomos. 17.8. Tarp įlajos ir denginio turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 1 mm pločio deformacinis tarpas. 17.9. Mažaenergio pastato vandens nuvedimo sistema turi būti įrengta taip, kad pastato atitvaruose nesusidarytų šalčio tiltai. Mažaenergio pastato vandens nuvedimo sistemos sprendinys turi būti pagrįstas skaičiavimais. 17.10. Stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis už 1,4°. Priklausomai nuo įrengimo būdo, jie gali būti plokštieji (trapecinės formos) ir įgilinti (35 pav.). Pirmieji leidžia išvengti staigių stogo plokštumos perlenkimų. Jie užtikrina palankesnes sąlygas klojant stogo dangas ir yra saugesni pratekėjimų atžvilgiu eksploatavimo metu. Įgilinti stogloviai įrengiami išskirtiniais atvejais tik sudėtingos formos stoguose, kur kitaip organizuoti vandens nutekėjimą į įlajas neįmanoma. Vandens nuvedimo įlajų įrengimo schemos pateiktos 5 priede.

33

Α−Α

i≥3% i≥2%

i≥3%

i≥3%

i≥3%

i≥3%

i≥3%

i≥2% i≥3%

Α

Α

i≥3%i≥3%

i≥2%

Α−Α

i≥3%

i≥3%

i≥2%

Α

Α

i≥3%

a) plokštieji trapecinės formos b) įgilinti lovio tipo

35 pav. Vidinės vandens nutekėjimo sistemos stogo latakai

18. Kiti plokščiųjų neeksploatuojamų stogų reikalavimai

18.1. Durų, langų, vitrinų angų apačia ir liukų angų viršus turi būti ne mažiau kaip 300 mm virš stogo paviršiaus. Durų slenkstis ir liukų angų viršus turi būti padengti skarda arba apsaugoti specialiais profiliais. Hidroizoliacinė danga turi būti po skarda (profiliu). 18.2. Hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimas turi atitikti STR 2.05.02:2008 1 priedo reikalavimus. 18.3. Jei įrengiamas tarpas tarp zenitinių švieslangių, šį tarpą reikia daryti ne mažesnį kaip 500 mm. Jeigu paliekamas tarpas tarp kitų išsikišusių virš stogo elementų, jis turi būti ne mažesnis už 500 mm. 18.4. Vėdinimo kanalų angos turi būti uždengtos taip, kad į jas nepatektų lietaus vanduo. 18.5. Jei stogo konstrukcijose įrengiama pastogė techninėms reikmėms, ji turi būti įrengta taip, kad iš pastato vėdinimo kanalų patenkantis į šią pastogę šiltas oras nesukeltų kondensacijos ant konstrukcijų ir nesudarytų konstrukcijų ardymo sąlygų. 18.6. Vėjui nelaidžiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. 18.7. Stogai turi būti suprojektuoti taip, kad praėjus 2 valandoms po lietaus stogo paviršiuje nebūtų gilesnių už 5 mm vandens balų. 18.8. Antenos, vamzdžiai ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos naudojant specialius sandarinimo elementus iš gumos arba minkštos plastmasės. Sandarinimo elemento medžiaga turi būti gimininga stogo hidroizoliacinės dangos medžiagai. Sandarinimo elemento ir apkabos dydis parenkami pagal praleidžiamo vamzdžio diametrą (36 pav.). Sandarinimo elemento flanšas gali būti montuojamas ant pagrindo prieš dangos klojimą arba patalpinamas tarp jos sluoksnių. Abiem atvejais ši vieta sustiprinama papildomu ritininės medžiagos sluoksniu.

34

1 – viršutinis dangos sluoksnis; 2 – papildoma stogo dangos juosta; 3 – apatiniai dangos sluoksniai; 4 –

hermetikas; 5 – sandarinimo manžetas; 6 – apkaba; 7 – vamzdis; 8 – išlyginamasis sluoksnis paklotas ant skiriamojo sluoksnio; 9 – šilumos izoliacija; 10 – garo izoliacija; 11 – denginio plokštės; 12 – tampri tarpinė.

36 pav. Stogo konstrukciją kertančio vamzdžio sandarinimas

18.9. Išlipimo ant stogo liuko sienutės turi būti iškeltos virš stogo paviršiaus ne mažiau kaip 300 mm. Stogo hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant liuko sienučių. Liuko sienutės ir dangtis turi būti apšiltinti. Išlipimo ant stogo liuko dangtis turi būti sandarus. Išlipimo ant stogo liuko dangčio ir liuko sienučių jungtis turi būti sandari (37 pav.).

1 – g/b perdanga; 2 – skydinis dangtis; 3 – kopėtėlės; 4 – šilumos izoliacija; 5 – hidroizoliacinė danga; 6 –

papildomi hidroizoliacinės dangos sluoksniai; 7 – skardos alnkstinys; 8 – sandarinimo tarpinės; 9 – skydinės sienutės.

37 pav. Renovuojamo stogo liuko detalė.

35

18.10. Jeigu namo aukštis didesnis nei 10 metrų virš neeksploatuojamo stogo parapetų būtina įrengti apsauginę tvorelę, kurios aukštis virš stogo hidroizoliacinės dangos lygio būtų ne mažesnis kaip 600 mm. 18.11. Apsauginės tvorelės atrėmimas turi būti įrengtas taip, kad nepažeistų stogo hidroizoliacijos sluoksnį (38 pav.).

38 pav. Stogo apsauginių tvorelių atrėmimo tvirtinimo ant stogo pavyzdžiai.

18.12. Žaibolaidžiams ir laidininkams tvirtinti parenkami tokie tvirtinimo elementai, kurie nepažeistų stogo dangos ir užtikrintų konstrukcijų patikimumą. Vertikalūs žaibolaidžiai tvirtinami ant betoninių padų. Atrėmimo pado svoris ir dydis pagrindžiamas skaičiavimais ir priklauso nuo žaibolaidžio svorio ir ilgio. Po atrėmimo padais būtina pakloti guminius kilimėlius. 18.13. Į bendrą žaibo apsaugos tinklą turi būti sujungtos stogo metalinės konstrukcijos: parapetai, apskardinimo elementai, tvorelės, tam naudojamos įvairių tipų varžtinės jungtys ir gnybtai.

19. Kokybės kontrolė

19.1. Plokščiųjų stogų įrengimo kontrolės schema pateikta 2 lentelėje. 2 lentelė. Plokščiųjų stogų įrengimo kontrolė

Trumpiniai: SPVP - statinio projekto vykdymo priežiūra; SSTP - statinio statybos techninė priežiūra; SSV – statinio statybos vadovas; A – atsakingas; D – dalyvis; I – informuojamas. Eil. Nr

Kontrolės objektas Kaip kontroliuoja A D I

1 Specifikacija - tikrinamos medžiagų atitikties deklaracijos

- tikrinama sistemos sudedamųjų elementų atitiktis Projektui

SSTP SPVP; SSV

2 Žiniaraščiai tikrinami/sutikslinami numatyti Projekte statybos darbai ir jų kiekiai

SPVP SSTP, SSV

Užsa-kovas

3 Paruošiamieji darbai - dangos medžiagų paruošimas vizualiai SSV SSTP - įrangos komplektavimas vizualiai SSV - pagrindo paruošimas vizualiai SSV SPVP 4 Stogo sluoksnių įrengimas paslėptų darbų aktų surašymas

kiekvienam pagrindo sluoksniui SSV SSTP

- nuolydžio suformavimo sluoksnio įrengimas

vizualiai, kontroliuojant nuolydžius specialiais prietaisais; paslėptų darbų

SSV G, SSTP

36

Eil. Nr

Kontrolės objektas Kaip kontroliuoja A D I

aktų surašymas - garo izoliacijos sluoksnio įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų

surašymas SSV SSTP

- šilumą izoliuojančio sluoksnio įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų surašymas;

vizualiai, tikrinant paviršiaus lygumą 2m gulsčiuku

SSV SSTP

5 Stogo dangos įrengimas - papildomų hidroizoliacinių sluoksnių

įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų

surašymas SSV SSTP

- hidroizoliacinės dangos įrengimas

vizualiai, kontroliuojant juostų kraštų suklijavimą mentės galu arba specialiu kabliu; paslėptų darbų aktų surašymas

SSV SSTP

- dangos prijungimas prie vertikalių paviršių vizualiai SSV SSTP 6 Deformacinių siūlių įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų

surašymas SSV SSTP

7 Parapetų įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų surašymas

SSV SSTP

8 Stogo vėdinimo įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų surašymas

SSV SSTP

9 Vandens nuleidimo nuo stogo įrengimas vizualiai; paslėptų darbų aktų surašymas

SSV SSTP

10 Dokumentų įforminimas - statybos darbų žurnalo pildymas

dokumentų tikrinimas SSV, SSTP

SPVP Užsa-kovas

- paslėptų darbų aktų surašymas dokumentų tikrinimas SSV SSTP - medžiagų ir gaminių pasų kontrolė dokumentų tikrinimas SSV SSTP PAPILDOMAI BŪTINA VADOVAUTIS KONKRETAUS GAMINTOJO REKOMENDACIJOMIS

20. Stogo dangos priežiūra

20.1. Stogo patikrinimus būtina atlikti mažiausiai du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Rekomenduojama pildyti stogo patikrų žurnalą, kuriame žymėti kiekvieną stogo patikrinimą, radinius bei taisymus. 20.2. Išsami stogo dangos apžiūra turi apimti: dangos būklės patikrinimą, stogo konstrukcijų būklės įvertinimą. Būtina atidžiai peržiūrėti įlajas, latakus, pašalinti juose esančius teršalus, kad nebūtų blokuojamas vandens srautas. Būtina patikrinti sujungimus su vertikaliais stogo elementais: dūmtraukiais, šoninėmis mansardos langų sienomis, parapetais, išlipimo ant stogo liukais bei nutekamaisiais vamzdžiais. 20.3. Stogo dangos apžiūras, būklės įvertinimus ir taisymus gali atlikti tik atestuoti specialistai.

21. Statybos etapo priėmimas

21.1. Įrengus stogą SV patikrina atliktus darbus, surašo atitinkamą aktą, arba tikrinimo rezultatus įrašo statybos darbų žurnale. 21.2. Užbaigtus darbus perduodant statytojui pateikiami tokie dokumentai:

- Darbo brėžiniai; - Statybos darbų žurnalas; - Paslėptų darbų aktai; - Laboratorinių tyrimų aktai; - Panaudotų medžiagų ir gaminių pasai; - Apžiūros ir bandymų aktai; - Ekspertizės aktas (jei reikia).

37

21.3. Įrengiant stogų dangas iš ruloninių, plėvelinių ir mastikinių medžiagų, tarpinis tikrinimas ir priėmimas atliekamas atskiriems užbaigtiems elementams (garo ir šilumos izoliacijoms, išlyginamajam sluoksniui, gruntui, aptaisytoms susikirtimo vietoms, atskiriems hidroizoliacijos sluoksniams) ir visai stogo dangai priimti. Vienetinių medžiagų stogų dangos priimamos tik galutinai baigus visus darbus. Kontroliuojant pagrindo kokybę, tikrinama, ar atitinka projektą naudotos medžiagos, nuolydis, vandens surinkimo įlajos ir pan.

V SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI

22. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas

22.1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą ir instruktavimą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose; 22.2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojams, vykdantiems pavojingus darbus, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386 patvirtintame pavojingų darbų sąraše, tarp jų:

22.2.1. Darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais; 22.2.2. Atliekantiems krovinių kėlimo rankomis darbus; 22.2.3. Atliekantiems darbus aukštyje; 22.2.4. Atliekantiems mechanį medienos, metalų ir kitų medžiagų apdirbimą, kai naudojama

nemechanizuota pastūma; 22.2.5. Atliekantiems krovinių kėlimo darbus mechaniniais, tame tarpe ir savaeigiais

krautuvais. 22.3. Darbuotojai, dirbantys statybvietėje ir (ar) naudojantys darbo priemones, privalo jas naudoti pagal gamintojo instrukcijas ir (ar) rekomendacijas (pvz., nurodymus kaip saugiai dirbti su medienos, akmens, metalo pjovimo įrankiais, grąžtais, kampiniais šlifuokliais, kada ir kaip naudoti asmenines apsaugos priemones); 22.4. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape. Darbuotojai naudojantys pavojingas chemines medžiagas privalo būti susipažinę su saugos duomenų lapuose pateikta informacija; 22.5. Darbdavys įvertinęs profesinę riziką įmonėje, privalo parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas ir supažindinti su jomis darbuotojus, dirbančius tose darbo vietose; 22.6. Instrukcijos, mokymo medžiaga ir kita informacija turi būti parengtos lietuvių arba kita darbuotojams suprantama kalba; 22.7. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas savo darbdavio apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti; 22.8. Vykdant darbus konkrečiame objekte ir susidarius pavojingoms situacijoms ar atsiradus nenumatytiems pavojams, darbuotojai prieš tokių darbų pradžią privalo būti instruktuojami papildomai kaip tokius darbus vykdyti saugiai.

38

23. Saugos reikalavimai dirbant ant stogo

23.1. Siekiant išvengti stogdengių kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos projekte turi būti numatyti sprendimai darbams aukštyje, pastovių atitveriančių konstrukcijų (sienų, laiptų, parapetų, angų aptvarų) pirmaeilis įrengimas. 23.2. Statybos darbų technologijos projekte turi būti nurodytos: laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai; saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos; technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti; priemonės ir būdai, kaip darbuotojams patekti į darbo vietas; gaminių, medžiagų, įrenginių sandėliavimo ant stogo būdai ir vietos; gaminių, medžiagų padavimo į darbo vietas būdai; statybinių medžiagų atliekų ir šiukšlių pašalinimo būdai. 23.3. Darbuotojams leidžiama dengti stogą tik darbų vadovui patikrinus stogą laikančiąsias konstrukcijas ir aptvarus. 23.4. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu; 23.5. Prieš pradedant darbus aukštyje turi būti sumontuotos kolektyvinės apsaugos priemonės nuo kritimo iš aukščio. Ten kur netikslinga arba negalima jų sumontuoti, turi būti naudojamos asmeninės apsaugos priemonės. Dirbti aukštyje be kolektyvinių ir (ar) asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio DRAUDŽIAMA; 23.6. Darbuotojų patekimui ir medžiagų transportavimui ant stogo naudojami įrenginiai (pvz., statybiniai keltuvai, medžiagų užkėlimo ant stogo platformos ir kiti) turi būti tvirtai pritvirtinti prie statinio, o mobilūs įrenginiai (pvz., įvairios mobilios kėlimo platformos, kranai su lopšiais ir kiti) turi būti pastatyti stabiliai, atkreipiant dėmesį į pagrindą ir leistiną vėjo apkrovą, kurią nurodo gamintojas, atsižvelgiant į darbo lopšio siekį. Šių įrenginių būklė turi būti periodiškai tikrinama. Pavojinga zona atsirandanti šalia tokių įrenginių, dėl krintančių daiktų ir medžiagų pavojaus turi būti aptveriama aptvarais ir pažymima saugos ženklais. DRAUDŽIAMA būti pavojingoje zonoje, kurioje vyksta krovinių perkėlimas; 23.7. Ant stogo sukrauti medžiagas galima tik statybos darbų technologijos projekte nurodytose vietose, jos turi būti tinkamai sukrautos ypač vėjuotu oru, imantis visų atsargumo priemonių, kad medžiagos nenukristų žemyn. Medžiagų, įrankių ir taros galimo kritimo zona aptveriama. Apdangalai (pvz., polietileninės plėvelės, brezentai ir pan.), kuriais yra apsaugotos medžiagos ar stogo konstrukcijos nuo atmosferos poveikio, turi būti tinkamai pritvirtinti. Čerpės ant stogo turi būti keliamos ir laikinai sandėliuojamos tik surištos. Ant stogo sandėliuojamų termoizoliacinių plokščių, skardos lakštų, banguotų lakštų ar kitų medžiagų rietuvės turi būti sutvirtintos, pvz., apjuostos juostomis; 23.8. Darbuotojams leidžiama dengti stogą tik darbų vadovui patikrinus stogą laikančiąsias konstrukcijas ir aptvarus; 23.9. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 200 arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos (pvz., šiferio, surūdijusių skardos lakštų, stoglangių ir pan.), galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojui kyla pavojus nukristi, būtina imtis atsargumo priemonių (pvz., įrengti pritvirtintus trapus darbuotojui atsistoti (žr. 16 priedo 1 pav.)); 23.10. Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams; 23.11. Vykdant darbus tamsiuoju paros metu, darbo vietos, paaukštinimo priemonės, darbuotojų patekimo ir medžiagų transportavimo vietos ant stogo turi būti gerai apšviestos; 23.12. Visais atvejais būtina įsitikinti, kad pasirinkti ir įrengti inkaravimo sistemos elementai (pvz., ankeriniai taškai, atramos prisitvirtinimui, standžios arba lanksčios inkaravimo vedlinės) yra tinkami ir skirti asmeninėms apsaugos nuo kritimo priemonėms saugiai pritvirtinti; 23.13. DRAUDŽIAMA ankeriniais taškais pasirinkti antenas, kronšteinus ir kitas netvirtas konstrukcijas.

39

24. Kolektyvinės apsaugos priemonės

24.1. Atliekant darbus ant stogų, esant kritimo pavojui iš didesnio kaip 1,3 m aukščio arba statesniam, nei 200 stogo nuolydžiui, kad išvengti darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti sumontuotos kolektyvinės apsaugos priemonės; 24.2. Stogo krašto (atbrailos) apsauga turi būti tokia stipri, kad išlaikytų krentantį žmogų. Plastikines ir žymėjimo juostas apsaugai nuo kritimo iš aukščio naudoti DRAUDŽIAMA, kadangi jos neatitinka patvarumo reikalavimų; 24.3. Plokščių stogų atbrailos, nuo kurių galima nukristi ir angos turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais. Apsauginiai aptvarai yra sudaryti iš trijų dalių: aptvaras ne žemesnis kaip 1,1 m su porankiu viršuje, skersinis 0,5 m aukštyje ir 0,15 m aukščio ištisinės papėdės juosta apačioje. Taip pat galima naudoti sudėtines sistemas, kurias sudaro apsauginiai skydai, tvirtos lentos arba trijų dalių šoninės apsaugos sistemos su apsauginiais tinklais, apsauginiais aptvarais ir analogiškais arba panašiais įrenginiais; 24.4. Kai dėl techninių priežasčių (pvz., stogo dangos, didelio stogo nuolydžio, sudėtingos stogo konstrukcijos ir kt.) dirbant ant stogo negalima naudoti šoninės apsaugos, vietoj jos turi būti įrengti stoginiai gaudymo pastoliai, kurie užtikrintų krintančių asmenų sugavimą. Tai taikoma darbo vietoms ir judėjimo keliams ant stogų, kurių nuolydis didesnis kaip 20º – 60º jei kritimo aukštis (nuo atbrailos) yra daugiau kaip 3,00 m (žr. 15 priedą); 24.5. Statant stoginius gaudymo pastolius, būtina vadovaujantis jų gamintojo pateiktomis instrukcijomis, bei stoginių gaudymo pastolių pastatymo, tvirtinimo ir išardymo projektu (toliau – pastolių pastatymo projektas). Pastolių pastatymo projekte turi būti įvertinti ne tik pačių pastolių duomenys, jų apkrovos, bet ir paviršiaus, stogo ypatybės, taip pat tvirtinimo būdas, tvirtinimo taškų skaičius ir jų išdėstymas; 24.6. Pabaigus stoginių gaudymo pastolių surinkimo darbus, atsakingas asmuo (pvz., darbų vadovas, darbus atlikusios įmonės paskirtas atsakingas asmuo) turi patikrinti jų surinkimo teisingumą ir užpildyti patikros lapą, patvirtinantį, kad stoginiai gaudymo pastoliai surinkti teisingai. Patikros lapai turėtų būti pildomi ir atliekant periodines naudojamų stogo gaudymo pastolių patikras ir saugomi statybvietėje; 24.7. Naudojamus stoginius gaudymo pastolius darbų vadovas turi apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, taip pat po smarkių kritulių ar vėjo, plikledžio ar mechaninio poveikio. Pastebėjus stoginių gaudymo pastolių deformacijas, jie turi būti tikrinami ir taisomi; 24.8. Statant stoginius gaudymo pastolius būtina naudoti šių Taisyklių 55.1.2. punkte nurodytas asmenines apsaugos priemones; 24.9. Kai stogo nuolydis yra tarp 45º – 60º, reikia įrengti specialias darbo priemones, pvz., stogdengio kėdes, stogdengio uždedamąsias kopėčias, grebėstus (apkalus). Taip pat ant aukštų stogų, kur kritimo aukštis yra didesnis kaip 5,00 m, ant stogo plokštumos turi būti išdėstytos papildomos apsauginės sienelės (žr. 15 priedą); 24.10. Prieigos prie pavojingų zonų stogo apačioje, kur vyksta stogo darbai turi būti užtvertos ir pažymėtos saugos ženklais; 24.11. Krentantiems daiktams ar medžiagoms gaudyti turi būti įrengti tinklai, o praėjimai uždengti stogeliais ar panašia apsauga, neleidžiančia nukristi medžiagoms ar įrankiams.

SVARBU! Statant, naudojant ir išardant stoginius gaudymo pastolius, rekomenduojama vadovautis šių Taisyklių 13 ir 14 prieduose pateiktomis rekomendacijomis.

25. Asmeninės apsaugos priemonės

25.1. Asmeninės apsaugos priemonės parenkamos ir išduodamos darbuotojams, įvertinus profesinę riziką jų darbo vietose ir kaip nustatyta Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatuose [5.9]. Ypatingai atkreipiant dėmesį:

40

25.2. Darbus atliekamus ant stogo, kai netikslinga arba negalima įrengti kolektyvinių apsaugos priemonių, arba statant, naudojant, išardant stoginius gaudymo pastolius. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kokiu metų laiku vykdomi darbai, ar yra pritvirtinta ir tinkamai įrengta inkaravimo sistema, kurios vietą turi nurodyti statinio statybos vadovas, kur ir kada darbuotojui saugu atsijungti nuo inkaravimo vedlinės. Šiems darbams atlikti gali būti naudojamos, tokios asmeninės apsaugos priemonės:

- nuo kritimo iš aukščio apsaugančios asmenines apsaugos priemonės (pvz., apraišai, kritimo blokavimo priemonės, prisitvirtinimo įtaisai ir kt.);

- apsauginiai šalmai; - apsauginiai batai su sutvirtinta nosele; - darbo drabužiai (pvz., darbo kostiumai, pirštinės ir kt.); - ir kitos asmeninės apsaugos priemonės (žr. 14 priedą).

25.3. Asbesto atliekų tvarkymo ir šalinimo darbus (žr. 16 priedą). Darbuotojus dirbančius su asbesto turinčiomis medžiagomis privaloma aprūpinti:

- vienkartiniais darbo kostiumais su gobtuvu (atsižvelgiant � oro s�lygas, gali prireikti vandeniui nepralaidaus darbo kostiumo);

- batais, nuo kuri� b�t� galima pašalinti tarš� (batais be raišteli�); - kv�pavimo tak� apsaugos priemon�mis (respiratoriais su 3 P filtru).

25.4. Darbus su mineralinės vatos gaminiais. Būtina atkreipti dėmesį į saugos duomenų lapus. Mineralinės vatos pluoštų kontaktas su oda gali sukelti niežulį, todėl tokius darbus vykdantys darbuotojai turėtų dėvėti:

- darbo drabužius, apsaugančius nuo mineralinės vatos pluošto patekimo ant odos (pvz., darbo kostiumus, pirštinės, skarelės ir kt.);

- apsauginius akinius, ypač jei mineralinės vatos gaminiai montuojami akių lygyje ar aukščiau. Baigus darbus su mineralinės vatos gaminiais, būtina nusiplauti rankas vandeniu.

25.5. Statybinių medžiagų (mastikų, bituminių gruntų ir kitų medžiagų) ruošimą ir naudojimą. Asmenines apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis gamintojo nurodymais, pateiktais naudojamo cheminio preparato saugos duomenų lape ar informacijoje pateiktoje ant preparatų ar medžiagų pakuočių. Gali būti naudojamos tokios asmeninės apsaugos priemonės:

- apsauginiai akiniai, apsaugantys nuo pavojingų sveikatai medžiagų patekimo į akis; - respiratoriai, apsaugantys nuo kenksmingų medžiagų patekimo į kvėpavimo takus; - apsauginės pirštinės, prijuostės, galvos apdangalai, apsaugantys nuo cheminių priemonių

patekimo ant odos; - ir kitos asmeninės apsaugos priemonės.

25.6. Darbus su elektriniais įrankiais, kai yra pjaustomos termoizoliacinės plokštes, skardos lakštai, banguoti lakštai, plastikinės skaidrios dangos ir kitos medžiagos pjūkleliais, specialiais pjaustymo peiliais arba įrenginiais, gali būti naudojamos tokios asmeninės apsaugos priemonės:

- nuo dulkių apsaugantys respiratoriai; - apsauginiai akiniai arba skydeliai; - nuo mechaninio poveikio dūrių, pjūvių apsaugančios pirštinės.

25.7. Visi statybvietėje esantys asmenys privalo dėvėti apsauginius šalmus.

26. Saugos reikalavimai dirbant su karštomis bitumo mastikomis

26.1. Naudojant karštą bituminę mastiką būtina prieš darbą patikrinti indų, vežimėlių ir kito inventoriaus būklę. Mastika į darbo vietą gabenti paduoti leidžiama tik vamzdynais arba specialiuose induose su sandariais dangčiais. Mastika pripildyti ne daugiau kaip ¾ indo tūrio. Indus su mastika statyti ant stabilaus pagrindo taip, kad jie nevirstų ir neslystų. Greta mastikos ruošimo vietos turi būti gaisro gesinimo priemonių komplektas. 26.2. Bitumo mastika turi būti ruošiama ant žemės arba suderinus su priešgaisrinės saugos tarnyba ją galima ruošti ant stogo, vadovaujantis statybos darbų technologiniu projektu;

41

26.3. Vietoje, kurioje yra ruošiama bitumo mastika, turi būti pasirūpinta gaisro gesinimo priemonėmis; 26.4. Karšta bitumo mastika turi būti išpilstoma su kaušu, kurio rankena ne trumpesnė nei 1,5 m; 26.5. Transportuoti karštą bitumo mastiką atviruose induose – DRAUDŽIAMA; 26.6. Indus karštai mastikai transportuoti galima pripildyti tik tris ketvirtadalius jų tūrio; 26.7. Įrengiant pirmą hidroizoliacinį sluoksnį ant medžio ar polistirolo pagrindo negalima naudoti atviros liepsnos, būtina naudoti savaime limpantį paklotą. Tik ant įrengto savaime limpančio pakloto galima prilydyti sekančius hidroizoliacijos sluoksnius, naudojant atvirą liepsną. 26.8. Dengiant stogus prilydomosiomis medžiagomis, kurioms pašildyti naudojami dujiniai degikliai, reikia griežtai laikytis darbą su dujine įranga reglamentuojančių dokumentų nurodymų. 26.9. Darbuotojai, dirbantys su dujiniais degikliais, turi būti apmokyti pagal reikalavimus, nustatytus darbuotojams, valdantiems (naudojantiems) potencialiai pavojingą įrenginį, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų o jų žinios turi būti tikrinamos pagal šiuos nuostatus. 26.10. Balionai statybvietėje turi būti naudojami, laikomi ir gabenami pagal įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais. Balionų periodiniai techniniai patikrinimai atliekami gamintojo nurodytu periodiškumu ir tvarka. Jeigu gamintojas nenurodo techninių patikrinimų periodiškumo, būtina vadovautis standarto LST EN 1968:2004 B priede nurodytu balionų techninių patikrinimų periodiškumu. Balionai tikrinami ir taisomi balionų techninio patikrinimo centruose, turinčiuose tinkamą įrangą balionams paruošti, patikrinti, bandyti, paruošti naudoti išbandžius.

27. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones

27.1. Darbuotojų naudojamos darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos, naudojamos, tikrinamos ir taisomos gamintojo naudojimo instrukcijoje nustatyta tvarka ir atitikti joms taikomus teisės aktų reikalavimus; 27.2. Naudoti kilnojamus elektrinius įrankius ir prietaisus tik su nepažeista kabelio, rankenų izoliacija, tvarkingais kištukais ir tvarkingais įjungimo ir išjungimo mechanizmais; 27.3. Naudojant potencialiai pavojingus įrenginius jie turi būti užregistruoti potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nustatyta tvarka ir terminais patikrinti, o įrenginiams naudoti ir prižiūrėti paskirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokyti ir atestuoti asmenys; 27.4. Kelti tam nepritaikytus įrankius ir medžiagas (pvz., pilnus medžiagų kibirus su plastikinėmis rankenomis) yra DRAUDŽIAMA; 27.5. Naudojami pastoliai, stoginiai gaudymo pastoliai ir elektriniai įrankiai turi būti įžeminti; 27.6. Būtina imtis visų reikalingų apsaugos priemonių naudojantis elektriniais pjūklais ir (ar) kitais elektriniais įrankiais, galinčiais sukelti kibirkštis, kurios nukritusios ant medinių konstrukcijų, stoginių gaudymo pastolių, ar kitų medinių dalių, rūbų, XPS ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų galėtų sukelti gaisrą. Šios apsaugos priemonės galėtų būti: saugūs darbo procesai, ugniai atsparūs rūbai, specialios užuolaidos, specialūs skydai/sienelės apsaugančios nuo karščio, kibirkščių ir kt. 27.7. Neleisti, kad ant elektrinių įrankių ir prietaisų paviršiaus patektų vandens ar jie sudrėktų.

28. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias

28.1. Vykdyti darbus nuo kopėčių galima tik tada, kai dėl trumpo jų naudojimo ar statybvietės ypatumų netikslinga naudoti kitų, saugesnių įrenginių (pvz.: surenkamų paaukštinimo priemonių, pastolių, statybinių keltuvų ir t.t.); 28.2. Kopėčių atramos turi būti statomos ant nejudančio, tvirto, neslidaus paviršiaus arba pritvirtintos taip, kad nejudėtų; 28.3. Kopėčios turi būti tokio ilgio, kad kyšotų ne mažiau kaip 1 m virš paviršiaus ant kurio lipama ir ant kurio nėra už ko darbuotojui laikytis;

42

28.4. Lipant kopėčiomis ir keliant krovinį, jis turi būti nešamas viena ranka ir jis neturi trukdyti darbuotojui kita ranka laikytis kopėčių; 28.5. Lipti iki pat viršaus ir stovėti ant skečiamų kopėčių, jeigu nėra atramos, negalima. Tokiu atveju turi būti stovima ne aukščiau kaip ant trečio skersinio nuo viršaus; 28.6. Naudojimo metu kopėčias privaloma periodiškai vizualiai tikrinti ar nėra mechaninių, ar kitokių pažeidimų, galinčių turėti įtaką jų atsparumui. Pažeistas ar sugadintas kopėčias naudoti DRAUDŽIAMA. Kopėčios taisomos pagal gamintojo instrukcijas. 28.7. Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20º, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis asmens saugos priemonėmis. 28.8. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 20º arba stogas ar kitas paviršius pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti, kila kritimo iš aukščio pavojaus rizika, todėl turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti.

29. Asbesto atliekų tvarkymas ir šalinimas

29.1. Asbesto turinčios atliekos turi būti šalinamos laikantis reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 patvirtintuose „Darbo su asbestu nuostatuose“; 29.2. Prieš atliekant griovimo darbus arba prieš šalinant iš pastatų, statinių, gamyklų ar įrenginių asbestą ir (arba) asbesto turinčias medžiagas, turi būti parengtas darbų planas; 29.3. Būtina organizuoti darbo procesus taip, kad būtų išvengta asbesto dulkėjimo arba, jeigu paaiškėja, kad tai neįmanoma, vengti asbesto dulkių patekimo į darbo aplinkos orą (pvz., drėkinant asbesto turinčias atliekas); 29.4. Šalinami lakštai, nuolaužos, panaudotos šluostės, šiferio lakštus laikančios vinys ir kitos asbesto turinčias atliekos turi būti sudėtos į asbesto atliekų konteinerius ir (arba) dvigubus polietileno maišus ar apvyniotos dviem 250 µm storio polietileno sluoksniais ir paženklintos lipdukais; 29.5. Asbesto turinčias atliekas mėtyti iš viršaus ant žemės DRAUDŽIAMA, organizuokite jų nuleidimą, venkite asbestcemenčio dangos (šiferio lakštų) laužymo, trupinimo, pjaustymo; 29.6. Patalpose būtina apsaugoti visus gabenimo maršrutus siekiant užkirsti kelią bet kokios asbesto taršos pasklidimui ir užtikrinti saugų pervežimą į nustatytą atliekų tvarkymo aikštelę; 29.7. Darbo vietose, kuriose yra tvarkomos ar šalinamos asbesto atliekos DRAUDŽIAMA valgyti ir rūkyti; 29.8. Baigus darbą su asbesto turinčiomis medžiagomis darbo įrenginius būtina nuvalyti drėgna šluoste.

30. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas

30.1. Atliekas iš didesnio nei 3 m aukščio galima leisti tik uždarais latakais, vamzdžiais, dėžėse – konteineriuose; 30.2. Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m aukščio. Vieta, į kurią metamos statybinės atliekos, turi būti aptverta ir paženklinta saugos ženklais; 30.3. Statybvietėje atliekos turi būti rūšiuojamos ir laikinai laikomos atskiruose konteineriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. 30.4. Statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Atliekų tvarkymo taisyklėse ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų

43

susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės), nustatyta tvarka. Statybinių atliekų apskaitos dokumentai saugomi pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Duomenys apie statybinių atliekų išvežimą įrašomi Statybos darbų žurnale, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211.

VI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30.5. Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba elektroninės statybos taisyklių sistemos „STATAI“ nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Taisyklės yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant jose aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę statybos taisyklių versiją. 30.6. Elektroninės statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [3.32]. 30.7. Įmonė gali pasitvirtinti ir aukštesnius reikalavimus, nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse. 30.8. Galiojančia elektroninės statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nustatytuosius parametrus laikoma sutarties su užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia „STATAI“ sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Galiojanti popierinė Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija. 30.9. Visi ginčai tarp rangovų ir užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 30.10. Išimties atvejais atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir Projekto autoriais gali būti pasirinkta atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, nepažeidžiant produkto ir jam keliamų reikalavimų. 30.11. Iškilus neatitikimams tarp Projekto sprendinių, gamintojo rekomendacijų ir statybos taisyklių būtina gauti raštišką projekto vadovo sprendimą, papildant privalomą techninę dokumentaciją.

PRIEDAI

Principinės konstrukcinės neeksploatuojamo stogo schemos ir pavyzdžiai pateikiami prieduose:

1 priedas. Stogo dangos prijungimo prie parapeto konstrukcinė schema.

2 priedas. Deformacinės siūlės įrengimo renovuojant stogą konstrukcinė schema.

3 priedas. Ventiliacinio kaminėmio įrengimo konstrukcinės schemos.

4 priedas. Parapeto įrengimo konstrukcinės schemos.

5 priedas. Įlajos įrengimo konstrukcinės schemos.

44

1 Priedas

2 lapas

Stogo dangos prijungimas prie parapeto

1 – vidaus apdaila; 2 – mūras; 3 – šilumos izoliacija (mineralinė vata kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas); 4 – išorės apdaila (išorinės tinkuojamos sudėtinės sistemos sluoksnis); 5 –

tvirtinimo elementas; 6 – šilumos izoliacija (mineralinė vata); 7 – skarda (nuolydis į stogo pusę ≥5 %); 8 – skardos laikyklis; 9 – hidroizoliacinė stogo danga; 10 – šilumos izoliacija (kieta mineralinė vata); 11 –

šilumos izoliacija (mineralinė vata); 12 – orą ir garus izoliuojantis sluoksnis; 13 – išlyginamasis sluoksnis; 14 – nuolydį formuojantis sluoksnis; 15 – g/b perdangos plokštė.

45

2 Priedas

Deformacinės siūlės įrengimas renovuojant stogą

1 – esama g/b plokštė; 2 – esama akyto betono plokštė; 3 – esama stogo hidroizoliacinė danga; 4 – esamas garus izoliuojantis sluoksnis; 5 - papildomas sienos paaukštinimas; 6 – šilumos izoliacija; 7 – hidroizoliacija (tik po mediniais tašais); 8 – hidroizoliacinė danga; 9 – du papildomi hidroizoliacinės

dangos sluoksniai; 10 – viršutinis skardos lankstinys; 11 – antiseptikuoti išilginiai tašai (50x50 mm); 12 – antiseptikuoti skersiniai tašai (50x50 mm) kas 500-600 mm tarp polistireninio putplasčio plokščių; 13

– šilumos izoliacija tarp skersinių tašų; 14 – šoninis skardos lankstinys.

46

3 Priedas

1 lapas

Ventiliacinio kaminėmio įrengimas, kai stogas šiltinamas polistireniniu putplasčiu

1 – g/b plokštė; 2 – garo izoliacija; 3 – šilumos izoliacijos apatinis sluoksnis (polistireninis putplastis); 4 – šilumos izoliacijos viršutinis sluoksnis (polistireninis putplastis); 5 – vėdinimo kaminėlis; 6 – šilumos izoliacijos užpildas; 7 – elastinis hermetikas; 8 – hidroizoliacinė stogo danga su apsauginiu sluoksniu; 9 – papildomi hidroizoliacijos sluoksniai

Ventiliacinio kaminėmio įrengimas, kai stogas šiltinamas mineraline vata

1 – šilumos izoliacijos pirmas sluoksnis (mineralinė vata); 2 – šilumos izoliacijos antras sluoksnis (kieta mineralinė vata); 3 – hidroizoliacinė stogo danga su papildomais sluoksniais; 4 – vėdinimo kaminėlis; 5 – tvirtinimo elementas

Vėdinimo kaminėlių išdėstymo schema stogo šlaite

47

3 Priedas

2 lapas

Ventiliacinio kaminėmio įrengimas, kai stogas renovuojamas ir šiltinamas polistireniniu

putplasčiu

1 – esama g/b plokštė; 2 – esama akyto betono plokštė; 3 – esama hidroizoliacinė danga; 4 – esamas garus izoliuojantis sluoksnis; 5 – vėdinimo kaminėlis; 6 – šilumos izoliacijos apatinis sluoksnis (polistireninis putplastis); 7 – šilumos izoliacijos viršutinis sluoksnis (polistireninis putplastis); 8 – šilumos izoliacijos užpildas; 9 – elastinis hermetikas; 10 – hidroizoliacinė stogo danga su apsauginiu sluoksniu; 11 – papildomi hidroizoliacijos sluoksniai

48

4 Priedas

1 lapas

Mažaenergio pastato plokščiojo stogo parapetas kai sienos šiltinimo sistema tinkuojama

1 – vidaus apdaila (tinkas); 2 – mūras; 3 – klijų sluoksnis; 4 - šilumos izoliacija (mineralinė vata kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas); 5 – išorės apdaila (išorinės tinkuojamos sudėtinės sistemos

sluoksnis); 6 – tvirtinimo elementas; 7 – karkaso elementas; 8 – karkaso parapeto elementas; 9 – skarda (nuolydis į stogo pusę ≥5 %); 10 – skardos laikiklis; 11 – hidroizoliacinė stogo danga; 12 – šilumos

izoliacija (kieta mineralinė vata); 13 – šilumos izoliacija (mineralinė vata); 14 – orą ir garus izoliuojantis sluoksnis; 15 – išlyginamasis sluoksnis; 16 – nuolydį formuojantis sluoksnis; 17 – g/b perdangos

plokštė.

49

4 Priedas

2 lapas

Parapeto įrengimo schema kai išorės sienos šiltinimo sistema vėdinama

1 – parapetas; 2 – šilumos izoliacija; 3 – fasado apdailos plokštė; 4 – šilumą izoliuojanti tarpinė; 5 – L profilio gembė; 6 – L skerspjūvio profiliuotis; 7 – vėdinamas tarpas; 8 – skardos lankstinys; 9 – skardos

lankstinys (laštaka)

50

5 Priedas

Įlajos įrengimas, kai stogas šiltinamas dviem šilumos izoliacijos sluoksniais

1 – g/b plokštė; 2 – išlyginamasis sluoksnis; 3 – garus izoliuojantis sluoksnis; 4 – šilumos izoliacija

(apatinis sluoksnis); 5 – šilumos izoliacija (viršutinis sluoksnis); 6 – hidroizoliacinė danga; 7 – papildomis hidroizoliacijos sluoksniai; 8 – įlaja; 9 – lietvamzdis; 10 – šilumos izoliacija (arba

montažinės putos)

Įlajos įrengimas, kai stogas šiltinamas vienu šilumos izoliacijos sluoksniu

1 – g/b plokštė; 2 – garo izoliacija; 3 – šiluminė izoliacija; 4 – viršutinis hidroizoliacinis sluoksnis; 5 – papildomas hidroizoliacinės dangos sluoksnis; 6 – apatinis sluoksnis pagrindinės hidroizoliacinės

dangos; 7 – apatinis papildomas hidroizoliacinis sluoksnis; 8 – įlajos apatinė dalis; 9 – veržlė; 10 – prispaudžiamasis žiedas; 11 – apsauginės grotelės; 12 – aptaisymas tampria medžiaga; 13 – lietaus

kanalizacijos stovas