Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ŠENGENASLangas į laisvą judėjimą Europoje
Apsilankykite mūsų svetainėje:
www.consilium.europa.eu
Pastaba
Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas. Jis yra tik informacinio pobūdžio.
Už jį nėra atsakingos nei ES institucijos, nei valstybės narės.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir ES Tarybą, apsi-
lankykite šioje interneto svetainėje:
www.consilium.europa.eu
arba susisiekite su Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnyba:
Rue de la Loi/Wetstraat 175
1048 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË
www.consilium.europa.eu/infopublic
Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama interneto svetainėje
www.europa.eu
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018
Ankstesni leidimai: 2015 m.
© Europos Sąjunga, 2018
Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
© Nuotraukos: Fotolia.com, FrontexNaudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurios autorių teisės nepriklauso
Europos Sąjungai, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.
Print ISBN 978-92-824-6261-4 doi:10.2860/800664 QC-07-17-127-LT-C
PDF ISBN 978-92-824-6281-2 doi:10.2860/083100 QC-07-17-127-LT-N
ŠENGENASLangas į laisvą judėjimą Europoje
YYY©
Y©
Y©
Y©
Y©
Y©
Y©
L..L.L.L.L..L.L
PhPhhPhPhPhPhPhPhPhPPPPtooto
oto
oto
oto
oto
oto
ototoototoototto
gra
gra
gra
gra
gra
gra
gra
ggggph
iph
iph
iph
iph
iph
iph
iph
iph
iph
ihiphi
phhhhhhhphpeseseseseses
esesesesesesee
–F
– F
– FF
– FFFF
– FFFFFFo
toototooto
oto
oto
otolialialialialialiaialil
.co.co.coo.co.co.cmmmmmmmm
TURINYS
Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
Teisė laisvai judėti be kontrolės prie vidaus sienų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
Policijos ir muitinių bendradarbiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
- Vidaus sienos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
- Išorės sienos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
- Šengeno informacinė sistema (SIS) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
Teisminis bendradarbiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
Vizos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
Prieglobstis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Šengeno žemėlapis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
2018 m. kovo mėn. | LT | ŠENGENAS 3
ĮVADAS
Šengenas – prie Mozelio upės įsikūręs pietų Liuksemburgo miestelis, esantis ten, kur
susikerta pradinių Šengeno susitarimo susitariančiųjų šalių (Prancūzijos, Vokietijos ir
Beniliukso valstybių) teritorijos – tapo vidaus sienų kontrolės panaikinimo ir laisvo ju-
dėjimo Europoje sinonimu. Šengeno erdvė buvo plėtojama laipsniškai.
• Ji buvo sukurta 1985 m. birželio 14 d. penkioms šalims (Belgijai, Prancūzijai,
Vokietijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams) pasirašius Šengeno susitarimą.
• Po penkerių metų Šengeno konvencijoje buvo nustatyta, kaip patikrinimų ker-
tant vidaus sienas panaikinimas bus įgyvendinamas praktikoje. Joje taip pat buvo
nustatytos tam tikros būtinos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama su-
stiprinti patikrinimus kertant išorės sieną, apibrėžti vienodų vizų išdavimo tvarką,
imtis veiksmų prieš prekybą narkotikais ir sukurti bendrą keitimosi informacija sis-
temą – Šengeno informacinę sistemą (SIS).
• Faktiškai sienų kontrolės panaikinimas buvo pradėtas įgyvendinti 1995 m. kovo
26 d., kai septynios šalys (penkios pirmosios, Portugalija ir Ispanija) panaikino patik-
rinimus kertant jų vidaus sienas.
© EEu
ropo
sSąąSS
unjunjunnnjunjugagagagaaaaga
4 ŠENGENAS | LT | 2018 m. kovo mėn.
• Nuo to laiko erdvė be vidaus sienų kontrolės nuolat plėtėsi. Dabar ją sudaro 22 ES
valstybės narės – Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija,
Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija,
Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija – ir dar keturios šalys,
kurios nėra ES narės: Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.
• Ateityje, panaikinus likusią vidaus sienų su Bulgarija, Kroatija ir Rumunija kontrolę,
erdvę be vidaus sienų kontrolės sudarys 29 Europos šalys.
• Kipras, Airija ir Jungtinė Karalystė dėl savo specifinės padėties taiko ne visas
Šengeno taisykles.
Kiekvieną Šengeno šalį ES reguliariai vertina, siekdama užtikrinti, kad visos jos tinkamai
taikytų sutartas taisykles.
Vidaus sienų kontrolės panaikinimas daro poveikį kitų sričių politikai, pavyzdžiui,
sprendžiant tarpvalstybinio nusikalstamumo, tarpvalstybinių kelionių, tarpvalstybinės
prekybos ir tarpvalstybinio teisingumo klausimus. Todėl Šengeno erdvės taisyklės yra
susijusios ne tik su vidaus sienų kontrolės panaikinimu, bet ir su vizomis, prieglobsčiu1
ir policija, muitine ir teisminiu bendradarbiavimu.
1 Iš pradžių Šengeno konvencija prieglobsčiui buvo taikoma, tačiau dabar jis nebėra oficialiai laikomas Šengeno
acquis dalimi.
© R
© R
© R
© R
© Ro
b ob
ob
ob
ob Pi
tPitPitPitPitm
anm
anm
anm
anm
anm
ann nnn
– F
– F
– F
– F
–FFo
tooto
oto
ototlialialialialiaia
.co.co.co.commmmm
2018 m. kovo mėn. | LT | ŠENGENAS 5
TEISĖ LAISVAI JUDĖTI BE KONTROLĖS PRIE VIDAUS SIENŲ
• Teisė laisvai judėti Šengeno erdvėje yra teisė, kuria gali naudotis ne tik daugiau
kaip pusė milijardo Europos piliečių, bet ir visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie teisėtai
yra Šengeno erdvėje. Šioje erdvėje gyvenantys užsieniečiai šia teise naudojasi be
vizų tol, kol galioja jų leidimas gyventi. Be to, Šengeno erdvėje keliaujantys užsie-
niečiai gali laisvai judėti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
• Teisė laisvai judėti reiškia, kad nereikia stovėti eilėse oro uostuose, prie jūrų ar sau-
sumos sienų ir nebėra patikrinimų kertant vidaus sienas. Kontrolės infrastruktūra –
pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnų kabinos ir kitos fizinės užtvaros – panaikinta.
• Vis dėlto kiekviena dalyvaujanti šalis turi teisę atlikti asmenų ir muitinės patikri-
nimus bet kur šalies teritorijoje; tai yra kasdienio policijos, muitinės ir imigracijos
kontrolės darbo dalis. Tokio darbo pavyzdžiai gali būti labai įvairūs: nuo kelių eismo
dalyvių patikrinimo iki kovos su organizuotu nusikalstamumu.
• Išskirtinėmis aplinkybėmis, jeigu esama didelės grėsmės viešajai tvarkai arba vidaus
saugumui, patikrinimus prie vidaus sienų galima ribotam laikotarpiui atnaujinti.
POLICIJOS IR MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS
VIDAUS SIENOS
• Kaimyninės šalys glaudžiai bendradarbiauja ir turi teisę vykdyti bendras operacijas
ir kontrolę abiejose jų bendros sienos pusėse. Tarp pavyzdžių – kontroliuojamasis
narkotikų gabenimas ir bendras policijos patruliavimas.
• Teisėsaugos pareigūnai taip pat gali sekti sieną kertančius asmenis ir persekioti
juos kaimyninių valstybių narių teritorijoje, pavyzdžiui, kai įtariamas nusikaltėlis
bando pabėgti nuo vienos šalies policijos į kaimyninę šalį kirsdamas sieną.
• Tuo atveju, jeigu viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kiltų rimta grėsmė, valstybė
narė gali išimties tvarka labai ribotam laikotarpiui (iš esmės ne ilgiau nei 30 die-
nų) atnaujinti sienų kontrolę visuose arba keliuose savo vidaus sienos perėjimo
punktuose. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, svarbių sporto renginių, dėl kurių gali kilti
grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, atveju.
6 ŠENGENAS | LT | 2018 m. kovo mėn.
IŠORĖS SIENOS
• Šengeno erdvės išorės sienos ilgis – per 50 000 km (apie 80 % jūrų sienos ir 20 %
sausumos sienos), prie jos veikia šimtai oro uostų bei jūrų uostų ir sausumos sienos
perėjimo punktų.
• Kiekviena Šengeno valstybė yra atsakinga už savo išorės sienų kontrolę. Šengeno
erdvėje visuose išorės sienos perėjimo punktuose, nepaisant to, kur jie yra, taikomi
vienodi kontrolės standartai ir lygis. Bendros taisyklės nustatytos Šengeno sienų
kodekse.
• 2005 m. sukurtos Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos
valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex2) pagrindinė funkcija – pa-
pildyti Šengeno erdvėje dalyvaujančių valstybių narių nacionalines sienų valdy-
mo sistemas, ES lygmeniu skatinant integruotą visų rūšių išorės sienų valdymą ir
koordinuojant operatyvinį bendradarbiavimą. 2016 m. Frontex (dabar ji vadinama
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) įgaliojimai buvo išplėsti, kad būtų
veiksmingiau sprendžiami klausimai, susiję su migracijos keliamais iššūkiais ir gali-
momis būsimomis grėsmėmis prie ES išorės sienų.
• Vienos šalies sienos apsaugos pareigūnai gali būti komandiruojami į kitą šalį da-
lyvauti bendrose operacijose ir teikti paramą ypatingą spaudimą patiriančioms
valstybėms narėms.
• Pagal ES vietinio eismo per išorės sienas taisykles kai kurios Šengeno valstybės,
siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas vietiniam eismui per sieną, prekybai, socia-
liniams bei kultūriniams mainams ir regioniniam bendradarbiavimui, yra sudariu-
sios dvišalius susitarimus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, kuriais, be kita ko,
numatomas vietinio eismo per sieną leidimas.
ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA (SIS)
• SIS yra viena iš svarbiausių kompensacinių priemonių, taikomų panaikinus patikri-
nimus prie vidaus sienų. SIS – tai bendra dalyvaujančių šalių pasienio bei migra-
cijos tarnybų ir teisėsaugos institucijų duomenų bazė. Ja tarnybos gali naudotis
pasienyje, nacionalinėje teritorijoje ir užsienyje konsulatuose, taip pat ja gali nau-
dotis Eurojustas ir Europolas. SIS taikomos specialios griežtos duomenų apsaugos
taisyklės.
• 2017 m. sausio mėn. SIS buvo daugiau kaip 70 mln. perspėjimų dėl:
asmenų (daugiau kaip 800 000):
– kuriems neleidžiama atvykti į Šengeno erdvę ir joje būti (58 %),
– kurie turi būti suimti (Europos arešto orderis) (4 %),
– kurie yra dingę (12 %),
– kurie yra pašaukti atvykti į teisminę instituciją (14 %),
– kurių atžvilgiu ketinama atlikti atsargų arba konkretų patikrinimą (12 %),
2 https://frontex.europa.eu/
2018 m. kovo mėn. | LT | ŠENGENAS 7
© F
©ro
nontextex
© F
©Fro
ntex
ir
dingusių arba pavogtų daiktų (apie 69 mln.), kad jie būtų konfiskuoti arba
panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese:
– blankų arba išduotų dokumentų (80 %), pvz., pasų, asmens tapatybės kortelių,
vairuotojo pažymėjimų, leidimų gyventi, transporto priemonių dokumentų,
– transporto priemonių, laivų, užbortinių variklių, priekabų, konteinerių, priekabi-
nių namelių, orlaivių ir transporto priemonių valstybinio numerio ženklų (12 %),
– šaunamųjų ginklų (1 %) ir
– banknotų, vertybinių popierių ir mokėjimo priemonių (7 %).
• Kompetentingos institucijos duomenis SIS tikrina daugiau kaip 10 mln. kartų per
dieną. 2016 m. buvo daugiau kaip 200 000 atitikčių: nustatyta apie 158 000 asmenų
ir 42 000 daiktų, įskaitant beveik 15 000 vogtų transporto priemonių. Tai reiškia,
kad kasdien buvo daugiau kaip 550 atitikčių (įskaitant vidutiniškai 40 surastų vogtų
transporto priemonių ir 33 suimtus ieškomus asmenis per dieną).
• 2016 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ke-
lis pasiūlymus dėl SIS reglamentuojančios naujos teisinės sistemos. Šių pasiūlymų
tikslas – techniškai patobulinti SIS, atsižvelgiant į didėjantį perspėjimų, užklausų ir
atitikčių skaičių, ir reaguoti visų pirma į tai, kad kinta sunkių nusikaltimų, įskaitant
terorizmą, formos. Naująja teisine sistema būtų, be kita ko, išplėstos perspėjimų,
kurie turi būti įvedami į SIS, kategorijos ir suteikta daugiau prieigos galimybių
Europos agentūroms.
8 ŠENGENAS | LT | 2018 m. kovo mėn.
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS
• Šengeno šalys taiko tam tikras konkrečias taisykles siekdamos sudaryti palankes-
nes sąlygas taikyti tarpusavio teisminio bendradarbiavimo procedūras. Tai reiškia,
jog taikomas principas ne bis in idem, kad asmens nebūtų galima už tą pačią veiką
patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti du kartus skirtingose Šengeno
erdvės šalyse. Dauguma pirminių policijos ir teisminį bendradarbiavimą reglamen-
tuojančių Šengeno nuostatų šiuo metu integruotos į visose ES valstybėse narėse
taikytinus ES aktus.
VIZOS
• Bendra Šengeno viza (trumpalaikė C kategorijos viza) išduodama Šengeno er-
dvėje besilankantiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Reglamentą (ES)
Nr. 539/2001 taikomas reikalavimas turėti vizą. Ji suteikia teisę vizos galiojimo
2018 m. kovo mėn. | LT | ŠENGENAS 9
laikotarpiu laisvai judėti visoje Šengeno erdvėje. Šis laikotarpis negali viršyti 90 die-
nų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Ilgesnį nei 90 dienų buvimą Šengeno šaly-
se ir gyvenimą jose reglamentuoja nacionalinės teisės aktai (D kategorijos viza),
išskyrus konkrečių kategorijų žmonių, pavyzdžiui, studentų ir tyrėjų ar sezoninių
darbuotojų, teisėtą buvimą šalyje; jį reglamentuoja konkrečios ES direktyvos.
• 2016 m. visame pasaulyje buvo išduota 13,9 mln. Šengeno vizų. 2013 m. Šengeno
šalys išdavė kiek daugiau kaip 1 mln. ilgalaikių vizų (nacionalinių vizų, ilgesniam nei
90 dienų laikotarpiui).
• Šengeno šalys bendradarbiauja, kad asmenims būtų lengviau prašyti išduoti
Šengeno vizą savo šalyse ar regionuose.
• Visi Šengeno šalių konsulatai pasaulyje taiko tas pačias C kategorijos vizų išdavimo
taisykles.
• Vizų informacinė sistema (VIS), per kurią valstybės narės ir išorės sienos perėjimo
punktai yra prisijungę prie bendros duomenų bazės, pradėjo veikti 2011 m. spa-
lio mėn. ir dabar yra išplėsta taip, kad apimtų visus pasaulio regionus. Šia sistema
sudaromos palankesnės sąlygos Šengeno šalių konsulatuose visame pasaulyje
nagrinėti prašymus išduoti vizą ir padedama užtikrinti, kad išorės sienos kontrolė
būtų veiksmingesnė.
PRIEGLOBSTIS3
• 2016 m. visose 28 ES valstybėse narėse bendrai buvo priimti 1 106 405 sprendimai.
• Yra taikomas mechanizmas (Dublino reglamentas ir EURODAC reglamentas), kurio
tikslas – nustatyti, kuri valstybė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinė-
jimą, siekiant, kad tas pats asmuo negalėtų pateikti kelių prieglobsčio prašymų
įvairiose Šengeno šalyse, ir siekiant išvengti pavojaus, kad nė viena iš tų šalių ne-
svarstys tokių prašymų. Šiuo tikslu buvo sukurta duomenų bazė, kurioje keičiamasi
pirštų atspaudų duomenimis (sistema EURODAC).
• 2016 m. gegužės ir liepos mėn. Komisija pateikė septynis pasiūlymus dėl teisėkūros
procedūra priimamų aktų dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) re-
formos, siekiant gerinti BEPS veikimą panaikinant skirtingo požiūrio į prieglobsčio
prašytojus taikymą ir prieglobsčio suteikimo rodiklių skirtumą valstybėse narėse,
taip pat sumažinti antrinį judėjimą ir padėti užtikrinti sąžiningesnį atsakomybės
siūlant apsaugą tiems, kuriems jos reikia, pasidalijimą tarp valstybių narių. Šiuo
metu teisėkūros institucijų (Europos Parlamento ir Tarybos) derybose dėl šių pa-
siūlymų yra pasiekti skirtingi etapai.
3 Iš pradžių Šengeno konvencija prieglobsčiui buvo taikoma, tačiau dabar jis nebėra oficialiai laikomas Šengeno
acquis dalimi.
10 ŠENGENAS | LT | 2018 m. kovo mėn.
■ Šengeno taisykles visapusiškai
taikančios ES valstybės narės*
1995 m.: Belgija, Prancūzija, Vokietija,
Liuksemburgas, Nyderlandai,
Portugalija, Ispanija
1997 m.: Austrija, Italija
2000 m.: Graikija
2001 m.: Danija, Suomija, Švedija
2007 m.: Čekija, Estija, Vengrija, Latvija,
Lietuva, Malta, Lenkija,
Slovakija, Slovėnija
■ Šengeno taisykles visapusiškai
taikančios ES nepriklausančios
valstybės*
2001 m.: Islandija, Norvegija
2008 m.: Šveicarija
2011 m.: Lichtenšteinas
■ ES valstybės narės, kurios rengiasi
visapusiškai taikyti Šengeno
taisykles*
Bulgarija, Kroatija, Rumunija
■ ES valstybės narės, kurios netaiko
Šengeno taisyklių arba jas taiko
nevisapusiškai*
Kipras, Airija, Jungtinė Karalystė
* 2017 m. gruodžio mėn.
NL
LU
KANARŲ SALOS (ES)
AZORAI (PT)
LI
DK
SIHR
KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES
Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis ofi cialiosiomis ES kalbomis galima
rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)
ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje
EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų
leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą
(žr. http://europa.eu/contact)
ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo
1951 m. visomis ofi cialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex
(http://eur-lex.europa.eu)
ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima
susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir
pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais
Rue de la Loi/Wetstraat 175
1048 Bruxelles/Brussel
BELGIQUE/BELGIË
Tel. +32 (0)2 281 61 11
www.consilium.europa.eu