METINĖ VEIKLOS ATASKAITA

2009 M. RUGSĖJO MĖN. – 2010 M. RUGSĖJO MĖN.

Europos koordinatorius

PROF. WLADYSLAWAS MIELCZARSKIS

EUROPINĖS SVARBOS PROJEKTAS

LENKIJOS-LIETUVOS JUNGTIS

ir

VOKIETIJOS-LENKIJOS ELEKTROS LINIJOS

2010 m. rugsėjo 30 d., Briuselis

Šioje ataskaitoje pateikiama tik Europos koordinatoriaus nuomonė, ir ji neturi įtakos oficialiai Komisijos pozicijai.

Šios ataskaitos turinys atitinka 2010 m. rugsėjo 30 d. informaciją.

2

2010 m. metinė ataskaita

1. SANTRAUKA

2009 m. rugsėjo mėn.–2010 m. rugsėjo mėn. laikotarpį galima vertinti kaip laikotarpį, per kurį vadovaujant elektros jungčių Europos koordinatoriui prof. W. Mielczarskiui buvo toliau sėkmingai įgyvendinami Vokietijos–Lenkijos ir Lenkijos–Lietuvos Europos infrastruktūros projektai.

Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių įsteigta projekto plėtros įmonė LitPol Link, kurią prof. W. Mielczarskio iniciatyva įsteigė PSE-Operator ir Lietuvos energija, veikia visu pajėgumu nuo 2008 m. gegužės mėn., ir jos tikslas – parengti investicinius planus, susijusius su Lenkijos ir Lietuvos elektros linijos tiesimu. Projektas, dėl kurio be reikšmingesnių rezultatų diskutuota daugiau kaip 15 metų, dabar juda pirmyn.

LitPol Link organizacinė struktūra ir jos santykiai su akcininkais, taip pat parengtas elektros perdavimo sistemos operatoriams teikiamų produktų sistemos finansavimas gali tapti modeliu bet kuriai įmonei, susijusiai su tarpvalstybinėmis elektros jungtimis. Dėl bendros su elektros jungtimi susijusios veiklos elektros perdavimo sistemos operatoriai turėjo galimybę įgyti tarpusavio pasitikėjimą ir geriau suprasti vienas kitą. Europos koordinatorius remia LitPol Link ir abiejų elektros perdavimo sistemos operatorių veiklą.

Nemažai pažangos padaryta plėtojant Vokietijos ir Lenkijos elektros jungtis. Prof. W. Mielczarskio pasiūlymui pradėti rengti trečios elektros jungties tarp Vokietijos ir Lenkijos investicinius planus pritarė Vokietijos (Vattenfall Europe Transmission (VET) – dabar 50Hertz Transmission Gmbh (50HzT)) ir Lenkijos (PSE-Operator) elektros perdavimo sistemos operatoriai, jį taip pat parėmė abiejų šalių vyriausybės bei energetikos reguliavimo institucijos.

Po keleto prof. W. Mielczarskio inicijuotų susitikimų 50HzT ir PSE-Operator 2009 m. rugsėjo 23 d. Briuselyje pasirašė ketinimų protokolą. 2010 m. pradžioje abu operatoriai įsteigė bendrą projekto plėtros įmonę GerPol Power Bridge, kurios tikslas parengti investicinius planus, susijusius su Lenkijos ir Vokietijos trečios elektros linijos tiesimu.

Aktyvus Europos koordinatoriaus dalyvavimas parodė, kad prioritetiniai Europos projektai neturi egzistuoti vien popieriuje, kad jie gali būti įgyvendinti tikrovėje ir teikti naudą jungtimis susietoms šalims bei visai Europos bendruomenei.

2. TARPTAUTINĖS ELEKTROS JUNGTYS

2.1 Prioritetiniai projektai

Prof. W. Mielczarskio kaip Europos koordinatoriaus kuruojamoje srityje vykdomi trys europinės svarbos projektai. Tai yra1:

1 nauja jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (Luko–Alytaus elektros jungtis), įskaitant Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų atnaujinimą,

2 esamų linijų tarp Fyradeno (DE) ir Krainiko (PL) optimizavimas, 3 nauja elektros energijos jungtis tarp Vokietijos ir Lenkijos.

1TEN-E gairės 1364/2006, III priedas, 2.28; 2.29; 2.32 ir 3.62–3.71 punktai.

3

Pagrindinės Europos Komisijos nustatytos problemos, susijusios su nauja Lenkijos ir Lietuvos elektros jungtimi2:

Lenkijos ir Lietuvos vykdomas koordinavimas ir įsipareigojimas. Neapibrėžtumas dėl skirtingų sinchronizavimo rajonų. Lenkijos energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos stabilumas. Saugomos gamtinės zonos kirtimas. Būtinybė keisti Lenkijos įstatymus norint paimti visuomenės poreikiams.

Pagrindiniai Komisijos nurodyti klausimai3, susiję su esama Vokietijos ir Lenkijos jungtimi:

Lenkijos energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos stiprinimo galimybių studija.

Lenkijos ir Vokietijos dvišalių darbo grupių tyrimai ir darbo rezultatai. Reikia papildomai atnaujinti Lenkijos vidaus energijos perdavimo ir paskirstymo

sistemą. Vokietijos teisės aktai: draudžiamas jungčiai su Lenkija reikalingas paėmimas

visuomenės poreikiams; Vietos gyventojų prieštaravimas: maršrutas, elektromagnetinių laukų baimė,

kraštovaizdžio pablogėjimas. Daug laiko reikalaujančios viešos konsultacijos.

Toliau išvardytos naujos Vokietijos ir Lenkijos jungties plėtojimo problemos:

Dėl padidėjusio perduodamos energijos srauto tarp Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos reikės tolesnių investicijų ir papildomų tyrimų.

Reikia papildomai atnaujinti Lenkijos vidaus energijos perdavimo ir paskirstymo sistemą.

Būtinas Lenkijos ir Vokietijos susitarimas.

2.2 Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių susitarimo memorandumas4 Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės narės ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso 2009 m. birželio 17 d. pasirašė Susitarimo memorandumą dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano. Baltijos energijos rinkos jungčių planas (angl. BEMIP) priimtas po devynis mėnesius trukusio Komisijos inicijuoto nagrinėjimo, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos tinklus būtų galima geriau sujungti su ES energetikos tinklais.

Elektros energijos rinkos modelis bendru sutarimu sukurtas pagal Šiaurės Europos šalių elektros energijos rinkos modelį. Pasiūlyta parengti veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti praktiniai veiksmai, kaip įgyvendinti naują rinkos modelį ir panaikinti Baltijos valstybių regioninės elektros rinkos kliūtis laikantis ES elektros energijos vidaus rinkos taisyklių. Tame plane būtų numatyta panaikinti reguliuojamus tarifus, atskirti elektros perdavimo sistemos operatoriaus veiklą ir funkcijas, panaikinti tarpvalstybinius apribojimus, nustatyti rinkos veiksniais grindžiamą perkrovos valdymą, bendrus išteklius ir subalansuotą elektros energijos rinką, visiškai atverti mažmeninę rinką ir sukurti bendrą elektros energijos mainų rinką, skirtą fizinei prekybai Šiaurės Europos ir Baltijos jūros šalių regione. Taikant Šiaurės Europos valstybių elektros energijos rinkos modelį trijų Baltijos valstybių elektros energijos sistemoms, svarbiausia paspartinti minėtų tokio rinkos modelio aspektų įgyvendinimą. Trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai

2Prioritetinis tinklų sujungimo planas, SEC(2006) 1715. 3Kaip pirmiau. 4Iš Europos Komisijos pranešimo spaudai IP/09/945.

4

bendrame pareiškime, pasirašytame Vilniuje balandžio 27 d., patvirtino savo politinį įsipareigojimą siekti, kad elektros energijos rinka būtų iš tiesų atverta ir integruota.

Nustatyti ir pagal supaprastintą metodiką įvertinti infrastruktūros projektai, kuriuos vykdant bus integruojamos Baltijos jūros regiono valstybių elektros energijos rinkos. Nustatytos trys projektų grupės: Šiaurės Europos šalių generaliniame plane pateikti Šiaurės Europos šalių

tarpusavio projektai, tokie kaip Fenno-Skan II projektas, kuriuo siekiama sujungti Suomijos ir Švedijos elektros energijos sistemas, Great Belt projektas Danijoje, Švedijos ir Norvegijos Nea-Järpströmmen projektas, South Link projektas Švedijoje, Danijos ir Norvegijos Skagerrak IV projektas ir kiti.

Kalbant apie Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sujungimo su Šiaurės Europos šalių ir Lenkijos elektros energijos sistemomis projektus, visos apibrėžtos jungtys – jungtis NordBalt (buvusioji SwedLit) , sujungsianti Švedijos ir Lietuvos sistemas, jungtis Estlink-2, sujungsianti Estijos ir Suomijos sistemas, taip pat jungtis LitPol, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos sistemas, – yra komerciniu atžvilgiu perspektyvūs projektai. Šiam projektų tipui priklauso ir bendro trijų Baltijos valstybių elektros energijos tinklo tobulinimo projektas.

Vokietijos ir Lenkijos elektros sistemų jungtys priklauso trečiam projektų tipui. Pagrindinė šių projektų įgyvendinimo priežastis yra ne rinkos integravimas, kaip pirmiau minėtais atvejais, o gretutinėmis elektros linijomis tekanti elektros energijos srovė, gaunama gaminant vėjo energiją Šiaurės Europoje. Šie projektai priklauso ir iniciatyvoms5, kurias pateikė Europos koordinatoriai G. W. Adamowitschius (kartu su vadinamuoju septyniašaliu Vidurio bei Rytų Europos šalių forumu) ir prof. W. Mielczarskis.

Dvi naujos elektros linijos, kurios yra Europos prioritetiniai projektai, pateiktos 1 pav.

2.3 Bendras komunikatas Visagino ir jungčių klausimu, Briuselis, 2010 m. gegužės 31 d.

Estijos Respublikos ekonomikos ir susisiekimo ministras Juhanas Partsas, Latvijos Respublikos ekonomikos ministras Artis Kamparsas, Lietuvos Respublikos energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir Lenkijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Marcinas Korolecas susitiko su Europos Komisijos nariu Güntheriu Oettingeriu, atsakingu už energetiką, kad aptartų bendros svarbos klausimus, susijusius su Baltijos valstybių elektros rinkos integravimu į ES energetikos rinką, taip pat apie naujos atominės elektrinės statymą Lietuvoje siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą regione. Diskusijos metu išskirti tokie pagrindiniai aspektai: Bus toliau tęsiamas bendradarbiavimas energetikos sektoriuje vadovaujantis

Europos Sąjungos energetikos politika ir gairėmis, dėl kurių sutarta ES Baltijos energijos rinkos jungčių plane;

Pabrėžiama naujų elektros gamybos projektų svarba siekiant ES energetikos politikos tikslų, ypač siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą Europos Sąjungos valstybėms narėms;

Pripažįstama, kad atominė energija turi poveikio Europos Sąjungos tikslams siekiant spręsti klimato kaitos problemą ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį;

Pripažįstama naujos atominės elektrinės projektų svarba Europos Sąjungos bendrai energetikos rinkai;

5Kaip nurodyta Europos Komisijos pranešime spaudai.

5

Pabrėžiama, kad dėl Baltijos valstybių sujungimo su šiaurinėmis ES valstybėmis (užbaigus NordBalt ir Estlink2) ir su kontinentine Europa (užbaigus LitPol jungtį) labai pagerės rinkos perspektyvos.

Ministrai, Komisijos nario akivaizdoje: Pabrėžia, kaip svarbu, kad trys Baltijos valstybės visiškai integruotųsi į Europos

Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir įgyvendindamos bendras politikos priemones, susijusias su prekybos su EEE nepriklausančiomis trečiosiomis šalimis principais;

Dar kartą patvirtina bendrą paramą regioniniams sujungimo projektams LitPol Link, NordBalt, EstLink2 ir kitiems pagal BEMIP įgyvendinamiems projektams, taip pat ilgalaikį tikslą sinchroniškai sujungti Baltijos valstybes su kontinentinės Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistema;

Sutinka prisidėti prie to, kad jungčių projektai ir elektros energijos vidaus rinkos veiksmų planas būtų įgyvendinti laiku;

Pripažįsta atominės elektrinės projekto Lietuvoje potencialą padedant užtikrinti stabilų ir saugų elektros tiekimą Baltijos jūros regione;

Nusprendė, įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą, sudaryti aukšto lygio darbo grupę branduolinės energijos gamybos klausimais, kurioje dirbtų projekte dalyvaujančios šalys, siekiant toliau stiprinti vyriausybių paramą naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje, koordinuoti jų glaudų bendradarbiavimą ir remti sėkmingą atominės elektrinės projekto įgyvendinimą keičiantis svarbia informacija, aptariant reikšmingus klausimus ir imantis reikalingų priemonių. Darbo grupė taip pat išnagrinės būdus, kaip būtų galima paremti projektą įtraukiant regione veikiančias įmones, tarptautines finansų institucijas ir pasinaudojant Europos Sąjungos finansinėmis priemonėmis, kad būtų rastas būdas, kaip prisidėti prie projekto finansavimo.

Susitarė susitikti praėjus šešiems mėnesiams po darbo grupės sudarymo. Per šį susitikimą darbo grupė pateiks ataskaitą apie padarytą pažangą ir bus nuspręsta, kokių veiksmų imtis ateityje. 

1 pav. Dvi naujos elektros linijos – Europos koordinatoriaus kuruojami Europos prioritetiniai projektai.

6

3. LIETUVOS-LENKIJOS ELEKTROS LINIJA

3.1 LitPol Link sukūrimas

Europos koordinatoriaus iniciatyva įsteigta projekto plėtros įmonė, kuri parengs Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo investicinį planą. 2008 m. vasario mėn. pasirašytas elektros perdavimo sistemos operatorių susitarimas, ir įvykdžius teisinius reikalavimus, 2008 m. gegužės mėn. oficialiai įregistruota įmonė LitPol Link. Ši įmonė yra PSE-Operator ir Lietuvos energijos bendra įmonė, kiekvienai iš jų priklauso po 50 proc. akcijų. LitPol Link yra itin specializuota įmonė, kurioje dirba septyni asmenys. Jos būstinė įsikūrusi Varšuvoje, o veiklą įmonė vykdo Lenkijoje ir Lietuvoje. Įmonės darbo kalba – anglų. LitPol Link organizavimas, santykiai su akcininkais ir veiklos taisyklės gali būti pavyzdžiu bet kuriai projekto plėtros įmonei, siekiančiai pasirengti investicijoms į tarptautines elektros jungtis.

3.2 Veikla iki 2010 m. rugsėjo mėn.

LitPol Link Lenkijai parengė lokalizacijos tyrimą, kuriame pateikė kelis galimus linijos maršruto variantus ir siūlomų variantų teritorinius ir aplinkos aprašus. Lietuvoje baigiami rengti 400 kV antžeminės elektros perdavimo linijos tarp Alytaus pastotės ir Lenkijos Respublikos pasienio teritorinio planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir dokumentai, taip pat Alytaus pastotės rekonstrukcijos ir plėtros, įrengiant nepertraukiamo elektros tiekimo konversijos stotį, galimybių studija, techniniai dokumentai ir teritorinis planavimas. Lenkijoje rengiama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, atliekamas biologinės įvairovės tyrimas, reikalingas norint statyti 400 kV jungtį Lukas–Lenkijos Respublikos pasienis ir rekonstruoti Luko pastotę. Atliktas ir sėkmingai užbaigtas tarpvalstybinis projekto poveikio aplinkai vertinimas. Baigiamas rengti projekto finansinis ir veiklos modelis. Rengiamos įmonės, kuri bus atsakinga už 400 kV linijos tiesimo leidimo gavimą, viešojo pirkimo techninės užduotys ir techninės užduotys dėl Luko stoties. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su visais projekto suinteresuotaisiais subjektais. Centrinio ir vietos lygmens administracijų bei NVO atstovams buvo surengtos kelios konferencijos ir susitikimai, kurių metu buvo pateikiama naujausia informacija apie jungtį ir jos poveikį aplinkai ir vietos bendruomenėms. Pavasarį LitPol Link kartu su Lenkijos ornitologais stebėjo migruojančius paukščius Lietuvoje, taip pademonstruodami atsakingą požiūrį į elektros jungties projektą. Tokio požiūrio laikymasis dar tik rengiant projektą leis taikyti tinkamus techninius sprendimus, kurie pašalins arba sumažins linijos keliamą neigiamą poveikį žmonėms ir natūraliai gamtinei aplinkai. Įmonė taip pat bendradarbiauja su geležinkelių ir kelių atstovais, kad įgyvendintų tinkamiausius linijos tiesimo sprendimus ir bendradarbiautų aplinkos klausimais. Pasirašyti susitarimai dėl keitimosi informacija.

3.3 LiPol Link planuojama veikla

Įmonė planuoja pradėti pirkimo procedūrą ieškodama konsultanto, kuris padėtų gauti tiesimo leidimą per Lenkiją eisiančiai linijai ir Luko pastotei. Lietuvoje bus tęsiama su

7

teritoriniu planavimu ir poveikio aplinkai vertinimu susijusi veikla aptariant ataskaitą su atitinkamomis institucijomis ir ją peržiūrint pagal pateiktas pastabas, prireikus tęsiant biologinės įvairovės tyrimus ir susitariant dėl žemės servitutų klausimo išsprendimo ir kompensacijų išmokėjimo veiksmų plano. LitPol Link taip pat koordinuos Alytaus pastotės rekonstrukciją ir plėtrą, kad būtų tęsiamas nepertraukiamo elektros tiekimo stoties ir 330 kV skirstymo stoties išplėtimo detalus planavimas. Lenkijoje poveikio aplinkai vertinimo srityje toliau vykdoma su biologine įvairove susijusi veikla. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dėl 400 kV antžeminės linijos „Lukas–valstybės siena“ tiesimo ir Luko stoties rekonstrukcijos turėtų būti baigtos maždaug 2011 m. rugpjūčio mėn. Užbaigus poveikio aplinkai vertinimą bus nustatytas konkretus linijos maršrutas ir vyks konsultacijos su visuomene. Po šios procedūros turėtų būti priimtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo. Kai bus parengtas sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo, linija turėtų būti įtraukta į teritorinius planus, bus pasirašyti susitarimai su žemės savininkais, gautos teisės važiuoti per tą žemę ir servitutai. Kitas žingsnis – gauti tiesimo leidimą. LitPol Link taip pat koordinuos linijos tiesimo ir toliau išvardytų stočių statybos konkursus: Luko pastotės, Alytaus 400 kV pastotės, Alytaus 330 kV pastotės ir nepertraukiamo elektros tiekimo konverterio stoties.

3.4 Lenkijos elektros energijos sistemos plėtra

Norint sujungti Lenkijos ir Lietuvos elektros linijas, reikia optimizuoti Lenkijos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemą, be kitų, atliekant toliau išvardytus veiksmus: 400/220/110 kV Ołtarzew pastotės statyba. Jau įsigyta žemė pastotei statyti ir

patvirtintas vietos žemės panaudojimo planas. 2010 m. rugsėjo 6 d. paskelbta konkurso procedūra. Investicijos skiriamos projektavimo ir statybos darbams. Tikimasi atiduoti eksploatuoti 2014 m. vasario mėn.

400 kV linijos Ostrolenka–Lomža–Narevas tiesimas ir Narevo pastotės plėtra. Susitarimas su rangovu dėl 400 kV Ostrolenkos–Narevo linijos tiesimo ir 400 kV skirstomojo įrenginio statyba 400/110 kV Narevo pastotėje pasirašytas 2009 m. Investicijos skiriamos projektavimo ir statybos darbams. Šiuo metu tęsiami projektavimo darbai, poveikio aplinkai vertinimas, žemės panaudojimo planavimas ir sprendžiami su žemės nuosavybe susiję klausimai.

Vienagrandės 400 kV linijos Miłosna-Siedlce Ujrzanów tiesimas ir 400/110 kV Siedlce Ujrzanów pastotės statyba. Susitarimas su rangovu dėl pirmiau išvardytų darbų pasirašytas 2009 m. Investicijos skiriamos projektavimo ir statybos darbams. Šiuo metu atliekami projektavimo darbai, poveikio aplinkai vertinimas, žemės panaudojimo planavimas ir sprendžiami su žemės nuosavybe susiję klausimai. Tikimasi atiduoti eksploatuoti 2015 m. pirmo ketvirčio pabaigoje.

400 kV linijos Lukas–Lomža tiesimas, 400 kV skirstomojo įrenginio statyba Luko pastotėje ir 400/110 kV Lomžos pastotės statyba. Rengiama techninė dokumentacija konkursui. Investicijos bus skiriamos projektavimo ir statybos darbams. Dabar ne tik rengiami šie dokumentai, bet ir atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tikimasi atiduoti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

400 kV linijos Lukas–Lietuvos pasienis (Alytaus kryptimi) tiesimas ir 400/110 kV Luko pastotės plėtra. Investicijos bus skiriamos atskirais etapais: visų pirma – projektavimo, o vėliau – statybos darbams. Projektavimo etapui

8

skirti dokumentai rengiami kartu su LitPol Link. Dabar ne tik rengiami šie dokumentai, bet ir atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tikimasi atiduoti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje.

Iki 2020 m. dar planuojama: 400 kV linijos Olštynas–Plockas tiesimas, 400 kV skirstomojo įrenginio statyba

400/110 kV Plocko pastotėje, 400 kV skirstomojo įrenginio statyba 400/110 kV Olštyno pastotėje, 400 kV linijos Ostrolenka–Stanisławów tiesimas, 400 kV skirstomojo įrenginio statyba 400/110 kV Ostrolenkos pastotėje, 400/110 kV Stanisławów pastotės statyba,400 kV linijos Kozenicės–Siedlce Ujrzanów tiesimas ir 400 kV skirstomojo įrenginio statyba 400/110 kV Kozenicės pastotėje.

2 pav. Lenkijos elektros sistemos optimizavimas siekiant užtikrinti tinkamą Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinės elektros jungties veikimą. Plėtros etapai pažymėti kaip W1, W2, ...W5.

3.5 Viešųjų ryšių veikla

Vietos valdžios institucijų ir aplinkos organizacijų parama yra svarbiausias bet kurio elektros linijos tiesimo projekto elementas. Geriau suvokus elektros perdavimo pobūdį ir Europos infrastruktūros projektų svarbą susijusių šalių ūkiui bei visai Europos bendruomenei lengviau užtikrinamas pritarimas elektros linijos tiesimui, o abejonės, kurios dažnai įvardijamos žodžiais „tai vyksta ne mano kieme“, pavirsta aktyviu bendradarbiavimu ir parama. 2010 metais trys įmonės: Lietuvos Energija, PSE-Operator ir LitPol Link, pasinaudodamos proga, kurią suteikė 600-osios Griunvaldo (Žalgirio) mūšio6 metinės, kurių minėjime dalyvavo Lenkijos, Lietuvos ir kitų valstybių prezidentai ir keletas šimtų tūkstančių žmonių, surengė reklaminį renginį. Tai buvo didžiausias viduramžių mūšis, kuriame drauge kovėsi 30 000 Lenkijos ir Lietuvos karių, kurie sugebėjo nugalėti 20 000 ginkluotų riterių iš Vakarų Europos, rėmusių Kryžiuočių ordiną, kuris viduramžiais buvo užėmęs dalį Lenkijos teritorijos.

6Griunvaldas – vietovė Šiaurės Lenkijoje, kurią buvo okupavę Kryžiuočių ordino riteriai. Šios vietovės vokiškas pavadinimas – Tanenbergas.

9

Šventė Griunvaldo laukuose buvo puiki galimybė reklaminei veiklai. Abu operatoriai ir LitPol Link pastatė reklamines palapines, kuriose apsilankė daugybė dalyvių (žr. priedą). Taip pat buvo surengta konferencija, skirta energetikos infrastruktūros problemoms, ypač Lenkiją ir Lietuvą jungiančios elektros linijos problemoms, spręsti. Konferencijoje gausiai dalyvavo abiejų operatorių darbuotojai, aplinkosaugos organizacijos ir vietovių, į kurias bus investuojama, vietos valdžios institucijų atstovai. Griunvlado mūšio minėjimas suteikė galimybę aptarti elektros jungčių projektus su politinės valdžios institucijomis. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė LitPol Link įrengtose reklaminėse palapinėse, labai domėjosi projekto pažanga ir aptarė šį klausimą su koordinatoriumi prof. W. Mielczarskiu ir LitPol Link pagrindiniu vykdomuoju direktoriumi J. Neveroviciumi.

4. VOKIETIJOS-LENKIJOS ELEKTROS LINIJOS

4.1 Bendros nuomonės užtikrinimas

Po pirmojo abiejų elektros perdavimo sistemos operatorių susitikimo Berlyne 2008 m. gegužės mėn. Vattenfall Europe Transmission (VET) ir PSE-Operator antrasis susitikimas su Europos energetikos koordinatoriais surengtas 2008 m. spalio mėn. Varšuvoje. Daugiausia diskutuota dviem klausimais: vėjo energijos gamyba Vokietijoje ir ribotas tinklų pajėgumas absorbuoti vėjo

energiją; vėjo energijos srauto poveikis naudojant esamas elektros jungtis iš Vokietijos į

Lenkiją ir į tolesnes pietines Čekijos ir Austrijos elektros sistemas. Paaiškėjo, kad esamų linijų pajėgumai riboti, o dėl Lenkijos ir Vokietijos elektros sistemų konfigūracijos šios šalys negali keistis dideliais elektros energijos kiekiais. Prof. W. Mielczarskis nurodė, kad reikia statyti trečią elektros liniją, kuri sujungtų elektros sistemas Berlyno ir Poznanės teritorijose. Tokia elektros linija turės didelį poveikį galimybei keistis elektra ir absorbuoti vėjo energiją iš Šiaurės Vokietijos. Kitas operatorių susitikimas surengtas 2009 m. kovo 3 d. Varšuvoje, kuriame prof. W. Mielczarskis pasiūlė įsteigti projekto plėtros įmonę kaip bendrą abiejų operatorių įmonę. Šios įmonės tikslas būtų rengti trečios elektros jungties tarp Vokietijos ir Lenkijos investicinius planus.

4.2 Šiuo metu vykdoma veikla

Šiuo metu Lenkijos ir Vokietijos elektros jungčių pajėgumai yra nedideli. Yra tik dvi aukštos įtampos linijos, jungiančios Lenkijos ir Vokietijos elektros sistemas: abiejų valstybių šiaurinėje dalyje esanti Krajnik–Verraden linija ir antroji – Mikułowa–Hagenwerden (netoli sienos su Čekija). Lenkijos elektros sistemos operatorius (PSE-Operator) ir Vokietijos elektros sistemos operatorius (50HzT) bendradarbiauja optimizuojant esamus linijos pajėgumus ir tiesiant naują liniją. 2010 m. antrą ketvirtį buvo atlikta sistemos analizė, susijusi su fazės keitimo transformatorių įrengimu esamose elektros linijose ir su investicijomis į trečią abi šalis jungiančią elektros liniją.

10

Ši analizė rodo, kad įrengus fazės keitimo transformatorius abiejose jungtyse (Krainikas–Fyradenas ir Mikułowa–Hagenwerder) iki 2020 m. elektros perdavimo pajėgumai abiem kryptimis padidėtų iki 1 700 MW, o vėliau, modernizavus vidaus jungtis, importo į Lenkiją pajėgumai galėtų padidėti dar 1 200 MW, o eksporto į Vokietiją pajėgumai išliktų tokie patys, kaip iki 2020 m. Nutiesus trečią liniją, turėtų būti įmanoma iki 2020 m. perdavimo pajėgumus padidinti maždaug iki 1600 MW. Fazės keitimo transformatorių įrengimas ir trečios elektros linijos nutiesimas gali būti vertinami kaip Europos Komisijos iniciatyvos „Baltijos energijos rinkos jungčių planas“, kuria siekiama geriau integruoti Baltijos valstybes į Europos elektros rinkas, dalis.

4.3 Fazės keitimo transformatorių įrengimas

2010 m. balandžio mėn. abu sistemos operatoriai – PSE-Operator ir 50HzT – pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo didinant esamų elektros linijų elektros perdavimo pajėgumą. Išsamiame plane numatyta įrengti fazės keitimo transformatorius šiose pastotėse: Krainiko ir Mikulowa, taip pat Krainiką ir Vierraden jungiančioje linijoje įtampą padidinti iki 380 kV. Veikla bus vykdoma keliais etapais. Planuojama atiduoti eksploatuoti 2013–2014 m.

4.4 Trečia elektros linija

Mintis nutiesti trečią elektros liniją tarp Lenkijos ir Vokietijos pirmą kartą aptarta ir priimta 2009 m. gegužės mėn. Kitas žingsnis – ketinimų protokolo pasirašymas 2009 m. rugsėjo mėn. Briuselyje. Po tolesnių susitikimų ir diskusijų buvo įsteigta bendra projekto plėtros įmonė GerPol Power Bridge, kurios tikslas parengti investicinius planus, susijusius su Lenkijos ir Vokietijos trečios elektros linijos tiesimu. 2010 m. rugsėjo mėn. vykęs suinteresuotųjų subjektų susitikimas ir iš TEN-E lėšų skirtos subsidijos, kurias gaus abu operatoriai, rodo, kad yra poreikis paspartinti su trečia elektros jungtimi susijusią veiklą. Ši naujoji linija sujungs Vokietijos Eizenhiutenštato pastotę ir Lenkijos Plewiska pastotę (netoli Poznanės). Eizenhiutenštato 400 kV pastotė puikiai sujungta su likusia Vokietijos sistema, ypač su Berlyno regionu. Naujosios linijos ilgis Vokietijoje – apie 10 km., o Lenkijoje jos ilgis turėtų siekti apie 250 km. Be to, kad sistema galėtų tinkamai veikti, netoliese turėtų būti nutiestos kitos 400 kV linijos. Žr. 3 pav.

11

3 pav. Trečia elektros linija tarp Plewiska (PLE) ir Eizenhiutenštato (EIS) ir su tuo susijusios investicijos.

5. BENDROS PASTABOS

5.1 Poreikis Vidurio Europoje plėsti elektros tinklą

Norint praktiškai įgyvendinti prioritetinius Europos tinklo ir bendros svarbos projektus būtina, kad projekte dalyvautų bent du elektros perdavimo sistemos operatoriai iš abiejų valstybių, o kai kuriais atvejais – kad dalyvautų ir kiti elektros perdavimo sistemos operatoriai, kuriems dėl tarpvalstybinės linijos tiesimo atsiradęs elektros energijos srautas turi įtakos, arba kad su šiais operatoriais būtų koordinuojami veiksmai. Energetikos reguliavimo institucijų pritarimas taip pat yra itin svarbus, nes didelė infrastruktūros sąnaudų dalis turi būti padengta iš perdavimo mokesčių, kuriuos tvirtina energetikos reguliavimo institucijos. Ir galiausiai būtina ( ir ne mažiau svarbi) valstybių vyriausybių politinė parama, kad būtų patvirtinti infrastruktūros plėtros planai, o elektros perdavimo sistemos operatoriai būtų paskatinti investuoti į tarpvalstybinius projektus.

4 pav. matyti vidaus elektros energijos jungčių tankumo skirtumas ir akivaizdu, kad reikėtų dėti daugiau pastangų, kad tiesiant tarpvalstybines elektros linijas būtų pagerintos ir vidinės jungtys. Pasirinkti tik vieną projektą, tokį, kaip elektros linija į Lietuvą arba trečia elektros jungtis su Vokietija, net įtraukus aplinkinių linijų ir pastočių modernizavimą gali nepakakti, norint pagerinti Lenkijos sistemos tinkamą veikimą ilgalaikiu požiūriu.

Europos Tarybos ir Europos Parlamento sprendimas 1364/2006, kuriame nurodyti Europos prioritetiniai projektai ir bendros svarbos projektai, atliko svarbų vaidmenį, nes buvo atkreiptas elektros energijos pramonės ir valstybės institucijų dėmesys į tai, kad norint užtikrinti tinkamą saugumo lygį, reikia vykdyti didelio masto techninę veiklą, kad būtų užpildytos 4 pav. matomos energijos perdavimo ir paskirstymo tinklo spragos.

12

4 pav. Poreikis Vidurio Europoje užpildyti energetikos infrastruktūros spragas

5.2 Poreikis koordinuoti investicijas į tinklą ir į elektrines

Prieš pradedant taikyti elektros rinkos taisykles, Europos elektros energijos pramonė veikė kaip nacionalinės vertikaliai organizuotos elektros monopolijos, apimančios elektros energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą. Elektros energijos sistemos plėtra buvo suderinta su nacionaliniais ekonomikos plėtros planais. Monopolijos paprastai investuodavo pernelyg daug, prastai panaudodavo išteklius ir elektros vartotojams nustatydavo dideles kainas. Vis dėlto elektros energijos monopolijos sudarė galimybę koordinuoti tinklo plėtrą atsižvelgdamos į elektros stočių buvimo vietą ir į didžiausių energijos vartotojų buvimo vietą. Dėl to, kad buvo taikoma bendroji elektros rinkos taisyklė dėl veiklos rūšių atskyrimo siekiant taikyti Kinų sienos principą elektros tiekėjams, gamintojams ir perdavimo sistemos operatoriams (5 pav.), kuri pirmą kartą paminėta Direktyvoje 2003/54/EB ir vėliau įtvirtinta Direktyvoje 2009/72/EB, tinklo operatoriai labai mažai keitėsi informacija apie investicijas į elektros energijos gamybą ir naudojimą.

Investicijų planai

Kinų siena

Investicijų planai

Elektros stotys

Investicijų planai

Elektros naudotojai

13

5 pav. Veiklos rūšių atskyrimas elektros tiekimo pramonėje

Daugelį metų niekas nepastebėjo problemos dėl nekoordinuojamos tinklo plėtros ir elektros energijos gamybos, nes elektros energijos rinka atsirado tada, kai buvo labai daug investuota tiek į perdavimo, tiek į gamybos objektus. Tačiau laikui bėgant monopolijų paliktų išteklių perteklius mažėja ir reikia naujų investicijų į tinklą ir į elektros energijos gamybą, ir šias investicijas reikėtų koordinuoti. Yra keletas būdų, kaip suderinti elektros tinklo plėtrą su investicijomis į elektros energijos gamybos objektus. Vienas efektyviausių metodų – elektros energijos rinka, kuri yra patikrintas sprendimas, nes jau veikia keliose JAV valstijose. Pavyzdys, kaip veikia elektros energijos rinka, pateiktas 6 pav. Visų pirma, perdavimo sistemos operatorius nusprendžia, kiek elektros reikia tam, kad elektros energijos sistema tinkamai veiktų, nurodydamas, kokie turėtų būti elektros energijos gamybos pajėgumai kiekviename tinklo mazge. Prie perdavimo sistemos prisijungę elektros energijos naudotojai ir skirstymo sistemos operatorius, veikiantis prie skirstymo sistemos prisijungusių vartotojų vardu, perka iš elektros stočių elektros energijos gamybos pajėgumus; arba nauji investuotojai (arba jie) patys gali nuspręsti pasistatyti elektros energijos gamybos objektą. Sutartys dėl elektros energijos gamybos pajėgumų gali būti sudaromos keleriems metams, tačiau PSO jas tikrina kiekvienais metais. Bendroji taisyklė yra tokia, kad perkamos elektros energijos kiekis yra lygus maksimaliai paklausai + 14 %, reikalingų reguliavimui. Yra du tokios sistemos privalumai: a) sumažėja investavimo rizika; b) investicijos gali būti skirtos tiems mazgams (vietovei), kur jos yra reikalingos. Laikas žengti kitą žingsnį plečiant Europos tinklo infrastruktūrą. Reikia pradėti taikyti naują tinklo plėtros ir investavimo į elektros energijos gamybą koordinavimo sistemą, kuri užtikrins konkurencingos rinkos taisyklių taikymą.

14

6 pav. Elektros energijos rinkos, kartais vadinamos elektros energijos pajėgumų rinka, veikimas

6. KOORDINATORIAUS VAIDMUO IR KITA VEIKLA

Iki šiol pasiekti rezultatai rodo, kad koordinatorius gali paspartinti daug metų į priekį nejudėjusius infrastruktūros projektus. Tam būtini labai aktyvūs veiksmai įvairiais lygmenimis. Svarbi koordinatoriaus funkcija – nustatyti sunkumus, kliūtis ir poveikio priemones, todėl koordinatoriaus dalyvavimas einamuosiuose procesuose yra pažangos garantas.

TSOPSO

Mažiausia galia mazguose

Sutartys dėl elektros

Sutartys dėl elektros

Perdavimo sistema

Elektros gamintojai

Elektros naudotojai PSO

Mažiausia galia

mazguose

Skirstymo sistema

Sutartys dėl elektros

Sutartys dėl

elektros

Elektros naudotojai

Elektros gamintojai

Vietos sistemos operatoriai

15

Taip pat ir profesinė patirtis, susijusi su sistemų veikimu ir elektros energijos srauto modeliavimu, leidžia veiksmingai paremti tarpvalstybinių linijų projektus. Kitą kadenciją Europos koordinatorius dirbs tokiais klausimais: projektų europinio masto ir projektų rėmėjų bei suinteresuotųjų asmenų

tarpvalstybinio dialogo skatinimas; pagalba koordinuojant nacionalines suinteresuotųjų asmenų konsultavimo

procedūras; projektų, kuriuose jis paskirtas Europos koordinatoriumi, pažangos ataskaitų

teikimas Europos Komisijai ir pranešimas jai apie visus sunkumus ir kliūtis, kurių gali kilti, jei tokius projektus būtų labai vėluojama įgyvendinti.

Būsima Europos koordinatoriaus veikla taip pat apims: būsimą pažangą rengiant investicijas į elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos,

padedant įgyvendinti visus būtinus procesus ir teikiant paramą abiem elektros perdavimo operatoriams bei LitPol Link, visų pirma siekiant vietos valdžios institucijų ir aplinkos organizacijų pripažinimo ir palaikymo;

paramą 50HzT ir PSE-Operator steigiant bendrą įmonę, siekiant parengti investicijų į trečią elektros jungtį tarp Vokietijos ir Lenkijos planus, įskaitant geriausios LitPol Link patirties rengiant investicijas į Lenkijos ir Lietuvos jungtį perdavimą.

16

PRIEDAS

LENKIJOS IR LIETUVOS ELEKTROS JUNGTIES REKLAMAVIMAS PER GRIUNVALDO MŪŠIO

METINIŲ IŠKILMES

7 pav. Reklaminė palapinė, kurią įrengė Lietuvos Energija, PSE-Operator ir LitPol Link

8 pav. Su Lietuvos prezidente aptariama padaryta pažanga

17

9 pav. Europos koordinatorius energetikos klausimais kreipiasi į konferencijos dalyvius.