EUROPOS SĄJUNGOS LT C/08/113europa.eu/rapid/press-release_PRES-08-113_lt.pdfTaryba patvirtino ES finansinės priežiūros ir finansinio stabilumo priemonių tobulinimo politik

S P A U D A

R u e d e l a L o i 1 7 5 B – 1 0 4 8 B R I U S E L I S T e l . : + 3 2 ( 0 ) 2 2 8 1 6 0 8 3 / 6 3 1 9 F a k s : + 3 2 ( 0 ) 2 2 8 1 8 0 2 6 [email protected] http://www.consilium.europa.eu/Newsroom

8850/08 (Presse 113) 1 LT

EUROPOS SĄJUNGOSTARYBA LT

C/08/113

8850/08 (Presse 113) (OR. en)

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2866-as Tarybos posėdis Ekonomikos ir finansų reikalai

Briuselis, 2008 m. gegužės 14 d.

Pirmininkas Andrej BAJUK Slovėnijos finansų ministras

2008 m. gegužės 14 d.

8850/08 (Presse 113) 2 LT

Pagrindiniai posėdžio rezultatai

Taryba patvirtino ES finansinės priežiūros ir finansinio stabilumo priemonių tobulinimo politiką ir procedūras, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos prašymą, kuriame buvo raginama gerinti priežiūros ir reguliavimo priemones nacionaliniu, ES ir pasaulio lygiu.

Išvadose Taryba išdėstė veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti plėtojant:

- ES finansų rinkų priežiūros sistemą – į nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus įtraukti Europos aspektą, stiprinti ES priežiūros pareigūnų komitetų (vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų, bankininkystės priežiūros institucijų bei draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetų) veiklą bei stiprinti ES finansinių grupių priežiūrą pasitelkiant priežiūros institucijų kolegijas;

- ES finansinio stabilumo priemones – vykdyti pasirengimą ES masto krizių valdymo imitavimo pratyboms 2009 m. pavasarį ir ateityje vykdyti darbą indėlių garantijų sistemų srityje.

Procedūrų klausimu Taryba patvirtino atnaujintus veiksmų planus tolesniam darbui šiose srityse:

- vadinamojo Lamfalussy proceso finansinių paslaugų ir reguliavimo bei priežiūros srityje; - ES finansinio stabilumo priemonių srityje; - veiksmų, kurių turi būti imamasi reaguojant į pastarojo meto neramumus finansų rinkose.

Be to, Taryba priėmė bendrąsias ekonominės politikos gaires 2008–2010/2011 m. laikotarpiui, kurias patvirtino Europos Vadovų Taryba. Šios gairės liko tokios pat kaip ir 2005–2007 m. laikotarpiu taikytos gairės.

Taryba priėmė išvadas dėl finansinio švietimo, hipotekinių kreditų, investicijų Vakarų Balkanuose, valstybės finansų kokybės ir ES muitų sąjungos raidos.

Ji taip pat priėmė direktyvą, nustatančią ES jūros aplinkos politikos pagrindus.


1 Kai deklaracijas, išvadas ar rezoliucijas oficialiai priima Taryba, tai yra nurodoma atitinkamo dalyko antraštėje, o tekstas rašomas kabutėse.

Dokumentus, į kuriuos tekste pateikiamos nuorodos, galima rasti Tarybos tinklalavietėje http://www.consilium.europa.eu.

Aktai, priimti kartu su pareiškimais, įtrauktinais į Tarybos posėdžių protokolus, kurie gali būti viešai paskelbti, yra pažymėti žvaigždute; šiuos pareiškimus galima rasti pirmiau minėtoje Tarybos tinklalavietėje arba gauti Spaudos tarnyboje.

8850/08 (Presse 113) 3 LT

TURINYS 1

DALYVIAI ......................................................................................................................................... 5

SVARSTYTI PUNKTAI

VALSTYBĖS FINANSŲ KOKYBĖ. Tarybos išvados ...................................................................... 7

VAKARŲ BALKANŲ INVESTICIJŲ SISTEMA. Tarybos išvados............................................... 10

DIALOGAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS EKONOMINIAIS KLAUSIMAIS............................ 12

FINANSINĖ PRIEŽIŪRA IR FINANSINIS STABILUMAS. Tarybos išvados.............................. 13

FINANSINIS ŠVIETIMAS. Tarybos išvados ................................................................................... 14

HIPOTEKINIAI KREDITAI. Tarybos išvados................................................................................. 16

ES BIUDŽETAS. 2009 M. PRELIMINARAUS BIUDŽETO PROJEKTAS .................................. 18

KOVA SU SUKČIAVIMU PVM SRITYJE ..................................................................................... 19

TAUPYMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS. Tarybos išvados ...................................................... 20

MOKESČIŲ KLAUSIMAI SUSITARIMUOSE SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS. Tarybos išvados................................................................................................................................................ 22

MUITŲ SĄJUNGA. Tarybos išvados ............................................................................................... 24

TARYBOS METU ĮVYKĘ POSĖDŽIAI.......................................................................................... 26


8850/08 (Presse 113) 4 LT

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

EKONOMIKA IR FINANSAI

– Bendrosios ekonominės politikos gairės ir kiekvienai šaliai skirtos rekomendacijos ........................................... 27

– ES statistikos programa. EEE susitarimo pakeitimai............................................................................................. 27

IŠORĖS SANTYKIAI

– Kongo Demokratinė Respublika. Ribojančios priemonės ..................................................................................... 28

– Susitarimas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. ES plėtra........................................................... 28

– Masinio naikinimo ginklai. ES parama trečiosioms šalims ................................................................................... 28

– Santykiai su Šveicarija. Šveicarijos finansinis įnašas Bulgarijai ir Rumunijai...................................................... 29

EUROPOS SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

– ES karinės pratybos MILEX 09............................................................................................................................. 30

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

– Eksporto pajamų svyravimai. AKR ir ES susitarimas........................................................................................... 31

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

– Europos migracijos tinklas .................................................................................................................................... 31

PREKYBOS POLITIKA

– Antidempingas. Kinijos kilmės liejiniai ................................................................................................................ 32

– Korėja. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ............................................................................................... 32

ENERGETIKA

– Santykiai su Turkmėnistanu. Bendradarbiavimas energetikos srityje ................................................................... 32

APLINKA

– Jūrų strategijos direktyva....................................................................................................................................... 33

– Teisės aktų aplinkos srityje pakeitimai taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu............................................. 33


8850/08 (Presse 113) 5 LT

TRANSPORTAS

– Geležinkelių sistemos sąveika Bendrijoje * .......................................................................................................... 34

– Pavojingų krovinių vežimo keliais patikrinimai. Reguliavimo procedūra ............................................................ 35

SOCIALINĖ POLITIKA

– ES socialinės apsaugos sistemos ........................................................................................................................... 36

INSTITUCIJŲ REIKALAI

– Pirmosios instancijos teismas. Procedūros reglamento pakeitimai........................................................................ 36


8850/08 (Presse 113) 6 LT

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgijai: Didier REYNDERS Ministro Pirmininko pavaduotojas ir finansų bei

institucinių reformų ministras

Bulgarijai: Plamen Vassilev ORESHARSKI finansų ministras

Čekijai: Miroslav KALOUSEK finansų ministras

Danijai: Claus GRUBE nuolatinis atstovas

Vokietijai: Peer STEINBRÜCK federalinis finansų ministras

Estijai: Ivari PADAR finansų ministras

Airijai: Brian LENIHAN finansų ministras

Graikijai: Ploutarchos SAKELLARIS Ekonomikos ir finansų ministerijos Patarėjų ekonomikos

klausimais tarybos pirmininkas

Ispanijai: Pedro SOLBES MIRA Ministro Pirmininko antrasis pavaduotojas ir ekonomikos

ir finansų ministras

Prancūzijai: Christine LAGARDE ekonomikos, finansų ir užimtumo ministrė

Italijai: Giulio TREMONTI ekonomikos ir finansų ministras

Kiprui: Charilaos STAVRAKIS finansų ministras

Latvijai; Atis SLAKTERIS finansų ministras

Lietuvai: Rytis MARTIKONIS nuolatinis atstovas

Liuksemburgui: Luc FRIEDEN teisingumo ministras, iždo ir biudžeto ministras Jeannot KRECKÉ ekonomikos reikalų ir užsienio prekybos ministras, sporto

ministras

Vengrijai: János VERES finansų ministras

Maltai: Tonio FENECH finansų, ekonomikos ir investicijų ministras

Nyderlandams: Wouter BOS finansų ministras, Ministro Pirmininko pavaduotojas

Austrijai: Wilhelm MOLTERER Kanclerio pavaduotojas ir federalinis finansų ministras


8850/08 (Presse 113) 7 LT

Lenkijai: Jan VINCENT-ROSTOWSKI finansų ministras

Portugalijai: Fernando TEIXEIRA DOS SANTOS valstybės ministras, finansų ministras

Rumunijai: Varujan VOSGANIAN ekonomikos ir finansų ministras

Slovėnijai: Andrej BAJUK finansų ministras Žiga LAVRIČ Finansų ministerijos valstybės sekretorius

Slovakijai: Ján POČIATEK finansų ministras

Suomijai: Jyrki KATAINEN Ministro Pirmininko pavaduotojas, finansų ministras

Švedijai: Ingemar HANSSON finansų ministro valstybės sekretorius Per JANSSON finansų ministro valstybės sekretorius

Jungtinei Karalystei Alistair DARLING finansų ministras (iždo kancleris)

Komisijai: Joaquin ALMUNIA narys László KÓVACS narys Charlie McCREEVY narys

Kiti dalyviai: Philippe MAYSTADT Europos investicijų banko pirmininkas Xavier MUSCA Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Christian KASTROP Ekonominės politikos komiteto pirmininkas


8850/08 (Presse 113) 8 LT

SVARSTYTI PUNKTAI

VALSTYBĖS FINANSŲ KOKYBĖ. Tarybos išvados

Remdamasi 2008 m. balandžio 4–5 d. Brdo, netoli Liublianos, neoficialaus posėdžio metu vykusiomis ministrų diskusijomis, Taryba priėmė šias išvadas:

„Taryboje buvo aptartos strategijos, kurios leistų Europos Sąjungoje gerovės sistemas padaryti efektyvesnes, veiksmingesnes ir tvaresnes.

Socialinėms išlaidoms ES valstybės narės išleidžia nuo 13 iki 33 % savo BVP. Taryba pabrėžia, kad socialinių išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo padidinimas turės lemiamos įtakos Europos socialinių modelių ir apskritai valstybės finansų kokybės, raidos ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo gerinimui bei užtikrinimui. Modernioje socialinės, švietimo ir darbo rinkos politikoje turėtų būti derinamas lankstumas su saugumu bei užtikrinama, kad piliečiai turėtų įgūdžių, jiems būtų teikiama parama ir paskatos, kurių reikia sėkmingai adaptuotis kintančiame pasaulyje. Per paskutinį dešimtmetį valstybės narės dėjo daug pastangų, kad reformuotų savo socialinės gerovės sistemas ir užtikrintų jų tvarumą, visų pirma siekdamos išspręsti gyventojų senėjimo, socialinių ir ekonominių pokyčių bei globalizacijos problemas.

Taryba atkreipia dėmesį, kad valstybių narių patirtis padeda nustatyti galimas efektyvumo didinimo reformų kryptis. Pabrėždama, kad nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, Taryba atkreipia dėmesį į keletą bendrų aspektų, kurie gali padėti sustiprinti socialinės apsaugos sistemų reformų efektyvumą ir veiksmingumą:

– šalims gali būti naudinga, jei įvairios reformos (pvz., darbo rinkos ir pensijų reformos) būtų vykdomos kartu, laikantis visapusiško požiūrio ir atsižvelgiant į įvairius gerovės sistemos aspektus. Taip pat svarbu atsižvelgti į skirtingus viešojo administravimo, atsakingo už jų įgyvendinimą, lygius;

– socialinių išmokų sistemos ir mokesčių lengvatų sistemos turėtų būti tokios, kad pasitelkus paskatas, dėl kurių darbas taptų patrauklus, pervedamąsias pajamas gaunantys asmenys būtų skatinami aktyviai integruotis ir mokytis visą gyvenimą;


8850/08 (Presse 113) 9 LT

– socialinė aprėptis ir gebėjimas reaguoti į pokyčius turėtų būti skatinami tokia politika, kuria gerinamas visą gyvenimą trunkantis žmogiškojo kapitalo formavimas;

– siekiant užtikrinti aukštą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, socialinę aprėptį, didinti ES konkurencingumą ir kontroliuoti socialines išlaidas, svarbu, kad socialinės ir žmogiškojo kapitalo išlaidos vienos kitas papildytų;

– švietimui visuose etapuose tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimo strategiją, o aukštasis mokslas (privatus ir valstybinis) yra pagrindinis inovacinių gebėjimų veiksnys.

Socialinių išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo didinimo strategijoms pasitarnautų sistemingas visose šalyse taikomas politikos ir jos poveikio ekonomikos augimui įvertinimas pasitelkus tinkamas, priderintas ir patikimas vertinimo priemones ir rodiklius. Tinkama informacija apie privačiojo sektoriaus socialines išlaidas, mokesčių išlaidas ir mokesčių sistemų progresyvumą padėtų susidaryti išsamų supratimą apie socialines išlaidas. Specialios priemonės, pavyzdžiui, veiklos biudžeto sudarymas ir išlaidų peržiūrėjimas arba institucinės priemonės, įskaitant išorės peržiūros institucijas, taip pat gali pagerinti ekonominį efektyvumą, biudžetinę drausmę ir socialinių išlaidų tvarumą. Realios naudos taip pat galima gauti efektyviau administruojant socialines išlaidas.

Taryba:

– dar kartą patvirtina, kad ragina Ekonominės politikos komitetą ir Komisiją labiau stengtis pagerinti valstybės finansų kokybės ir jų poveikio ekonomikos augimui vertinimą ir analizę. Valstybės narės ir Komisija veiksmingumo ir efektyvumo analizes galėtų įtraukti į Lisabonos nacionalinių reformų programas ir Bendrijos Lisabonos programą;

– ragina Ekonominės politikos komitetą ir Komisiją tęsti sektorių analizę siekiant:

– išsamiau įvertinti valstybės išlaidų efektyvumą ir veiksmingumą MTTP ir švietimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad aukštasis mokslas, našumas ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję, būtų pageidautina parengti tinkamas veiklos vertinimo priemones, kad būtų galima įvertinti efektyvumą ir veiksmingumą;


8850/08 (Presse 113) 10 LT

– analizuoti vykdomų sveikatos apsaugos ir pensijų reformų poveikį ekonomikai ir biudžetui. Reikėtų skatinti keistis patirtimi ir geriausia praktika socialinių išlaidų reformų srityje. Supratimas, kaip skirtingos socialinių išlaidų kategorijos veikia mokesčių sistemą, ir tinkamų veiklos vertinimo priemonių bei kitų vertinimo modelių parengimas padės padidinti socialinių išlaidų efektyvumą ir veiksmingumą;

– analizuoti pajamų struktūros kokybę, tvarumą, efektyvumą ir veiksmingumą, pajamų struktūros sąveiką su gerovės sistemomis ir jų makroekonominį poveikį. Visų pirma Taryba vėl patvirtina, kad valstybės narės, laikydamosi galiojančių procedūrų, turi keistis informacija apie dabartines ir planuojamas mokesčių reformas ir jų poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialinėms išlaidoms; bei

– atnaujinti su fiskalinėmis sistemomis susijusį darbą, įskaitant su institucinėmis priemonėmis, prisidedančiomis prie geresnės valstybės finansų kokybės, susijusį darbą ir veiklos biudžeto sudarymą bei išlaidų peržiūrą.

Taryba pažymi padarytą pažangą teikiant visų šalių antro lygio valstybės išlaidų, sugrupuotų pagal funkcijas, duomenis. Kad būtų galima toliau analizuoti praeityje vyravusias valstybės išlaidų sudėties tendencijas, reikia skubiai užpildyti likusias spragas ir dėti visas pastangas, kad duomenys būtų prieinami visuomenei vėliausiai iki 2008 m. pabaigos.

Taryba šiuos klausimus vėl svarstys pirmoje 2009 m. pusėje kartu su valstybės išlaidų sudėties tendencijų analize. Svarstymas turėtų apimti pažangos, padarytos valstybės finansų kokybės vertinimo priemonių ir rodiklių rengimo srityje, apžvalgą ir tolesnį darbą, susijusį su MTTP efektyvumu ir veiksmingumu bei švietimo išlaidomis visais etapais.“


8850/08 (Presse 113) 11 LT

VAKARŲ BALKANŲ INVESTICIJŲ SISTEMA. Tarybos išvados

Remdamasi 2008 m. balandžio 4–5 d. Brdo, netoli Liublianos, neoficialaus posėdžio metu vykusiomis ministrų diskusijomis, Taryba priėmė šias išvadas:

„Taryba atkreipia dėmesį į Vakarų Balkanų šalyse padarytą pažangą vykdant ekonominės sistemos reformas, užtikrinant ekonomikos spartų augimą ir integravimą. ES yra taip pat suinteresuota, kad ir toliau būtų užtikrinamas Vakarų Balkanų makroekonominis augimas ir stabilumas, paremtas privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijomis. 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba palankiai vertino „Komisijos ketinimą plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos investicijų banku ir kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis Vakarų Balkanuose, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama nustatyti finansinę priemonę Vakarų Balkanams“.

Taryba pabrėžia, kad siekiant užtikrinti paramos Vakarų Balkanams papildomumą, darną, veiksmingumą ir efektyvumą būtinas glaudesnis koordinavimas. Todėl Taryba palankiai vertina 2008 m. kovo 5 d. komunikate išdėstytą Komisijos iniciatyvą kartu su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir Europos tarybos plėtros banku (ETPB) įkurti bendrą Vakarų Balkanų investicijų sistemą siekiant suderinti investicijas į socialinį ir ekonominį regiono vystymąsi ir bendradarbiauti šioje srityje. Taryba pabrėžia, kad būtina integruoti esamas priemones į Investicijų sistemos aplinką, kuri turi būti netrukus sukurta. Į sistemą įtrauktų priemonių finansavimas yra pagrįstas esamais įsipareigojimais pagal Bendrijos pasirengimo narystei paramą ir papildomomis lėšomis, kurias gali skirti dalyvaujančios institucijos ir dvišaliai rėmėjai (valstybės narės) ir kurios priklauso nuo atitinkamų tų rėmėjų valdžios organų ar atitinkamų valstybių narių sprendimų.

Taryba palankiai vertina tai, kad buvo sudaryta Komisijos, EIB, ERPB, ETPB ir regione aktyviai veikiančių valstybių narių atstovų iniciatyvinė grupė. Ši grupė turėtų nedelsdama pradėti darbą ir peržiūrėti esamas priemones bei nustatyti su prioritetinės infrastruktūros ir kitų socialinių ir ekonominių vystymosi sričių investicijų projektų galimas bendradarbiavimo ir derinimo sinergijas.


8850/08 (Presse 113) 12 LT

Taryba prašo Komisijos ir tarptautines finansų įstaigas partneres sparčiai siekti pirmiau nurodytų tikslų ir mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas šiems konkretiems veiksmams:

– dotacijų išteklių sutelkimui, galbūt pasitelkiant jungtinį patikos fondą, siekiant esamus Komisijos, tarptautinių finansų įstaigų partnerių, valstybių narių ir kitų ES daugiašalių rėmėjų dotacijų skiriamus išteklius geriau susieti ir mobilizuoti prioritetiniams infrastruktūros projektams;

– sparčiam bendros interneto tinklavietės sukūrimui 2008 m., kuri būtų informacijos teikimo išorės subjektams kanalas, o potencialūs naudos gavėjai iš išsamaus sąrašo galėtų susidaryti dalyvaujančių institucijų nustatytų esamų priemonių bendrą vaizdą;

– Taryba ragina iniciatyvinę grupę iki 2008 m. pabaigos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima įsteigti vieną bendrą naudos gavėjams skirtą kontaktinį punktą (pagal „vieno langelio“ principą), kuriame jie galėtų pateikti prašymus finansinei paramai gauti ir gauti suderintą atsakymą dėl galimų finansinių priemonių;

– taip pat iniciatyvinė grupė turėtų nagrinėti galimybę paspartinti įvairių dotacijų ir paskolų teikimo priemonių koordinavimo ir derinimo pastangas, įskaitant išteklių sutelkimą taikant ir kitose nei infrastruktūros srityse, visų pirma MVĮ srityje, ir sujungti priemones, kuriomis siekiama panašių tikslų;

– iniciatyvinė grupė turėtų užtikrinti, kad finansavimo stebėsenos ir poveikio įvertinimo srityje būtų laikomasi geriausios praktikos reikalavimų;

Taryba prašo Komisijos, EIB, ERPB, ETPB ir valstybių narių glaudžiai bendradarbiauti siekiant pirmiau nurodytų tikslų ir sparčiai įgyvendinti pirmiau nurodytus veiksmus. Ji prašo Komisijos bent kartą per metus iki 2010 m. teikti Tarybai iniciatyvinės grupės ataskaitas dėl padarytos pažangos; pirmą ataskaitą prašoma pateikti iki 2008 m. pabaigos ir joje išdėstyti tolesnio Vakarų Balkanų investicijų sistemos įgyvendinimo konkretesnes gaires ir veiksmų planą, kuriame nurodomos egzistuojančios kliūtys, iki 2010 m.“


8850/08 (Presse 113) 13 LT

DIALOGAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS EKONOMINIAIS KLAUSIMAIS

Komisija informavo Tarybą apie dialogų su tam tikromis trečiosiomis šalimis ir regionais makroekonomikos ir finansinių paslaugų klausimais naujausius pokyčius. Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl prioritetų ateinančiais mėnesiais.

Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta pasirengimui birželio 12 d. įvyksiančiam ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui ir birželio 16 d. Jeju, Korėjoje, įvyksiančiam Azijos ir Europos (ASEM) finansų ministrų susitikimui, kuris padės pasirengti kitam ASEM aukščiausiojo lygio susitikimui, įvyksiančiam spalio 24–25 d. Pekine. Komisija taip pat dalyvauja reguliariai keičiantis informacija su Japonija, Indija, Kinija ir Rusija.


8850/08 (Presse 113) 14 LT

FINANSINĖ PRIEŽIŪRA IR FINANSINIS STABILUMAS. Tarybos išvados

Taryba priėmė išvadas dėl finansų rinkos priežiūros ir finansinio stabilumo priemonių bei atnaujintus veiksmų planus tolesniam darbui šiais klausimais:

– vadinamojo Lamfalussy proceso finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros srityje tobulinimo;

– ES finansinio stabilumo priemonių srityje;

– veiksmų, kurių turi būti imamasi reaguojant į pastarojo meto neramumus finansų rinkose.

Išvados pateikiamos dokumente 8515/3/08 REV 3, o veiksmų planai – dokumente 9056/1/08 REV 1.


8850/08 (Presse 113) 15 LT

FINANSINIS ŠVIETIMAS. Tarybos išvados

Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos komunikatą dėl finansinio švietimo (dok. 5250/08) ir priėmė šias išvadas:

„Taryba:

– PRIPAŽĮSTA, kad svarbu gerinti vartotojų finansinį švietimą, visų pirma todėl, kad finansiniai produktai yra sudėtingi, namų ūkių priimami finansiniai sprendimai yra svarbūs, o sparčiai besivystantis finansinių paslaugų sektorius atveria vartotojams vis daugiau pasirinkimo galimybių;

– PRIMENA 2007 m. gegužės mėn. išvadas, kuriose valstybių narių buvo prašoma „reikšmingai padidinti pastangas, kartu atitinkamai remiantis pačios finansų pramonės pareigomis ir iniciatyvomis, kad namų ūkiai suprastų poreikį gauti tinkamą informaciją ir žinias, siekiant pagerinti jų pasirengimą, tuo pačiu išlaikant tinkamą investuotojų apsaugą“;

– PALANKIAI VERTINA 2007 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl finansinio švietimo ir tai, kad ES parengiama vis daugiau iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie poreikį užtikrinti finansinį švietimą ir skatinti veiksmingą bei kokybišką tokio švietimo teikimą;

– PRIPAŽĮSTA, kad svarbu ES lygiu nustatyti priemones, įskaitant nuostatą dėl keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau teikti finansinį švietimą dalyvaujant ir viešajam, ir privačiajam sektoriams;


8850/08 (Presse 113) 16 LT

– PRAŠO valstybių narių dėti daugiau pastangų teikiant piliečiams finansinį švietimą, didinant piliečių informuotumą apie tokio švietimo svarbą atsižvelgiant į būsimus iššūkius asmeniniams finansams (pensijos, sveikatai skiriamos lėšos, būsto kreditavimas) ir apsvarstyti galimybę įtraukti finansinio raštingumo klausimą į mokyklų programas, atsižvelgiant į Komisijos komunikate nustatytus principus, be kita ko, mokymo visais gyvenimo etapais principą ir programų pritaikymo konkretiems tikslinių grupių poreikiams principą, kad finansinis švietimas nuosekliai atitiktų skaidrumo ir objektyvumo kriterijus;

– SKATINA Komisiją toliau dėti pastangas sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams teikti finansinį švietimą, visų pirma sukuriant finansinio švietimo srities praktinius darbuotojus jungiantį tinklą, teikiant paramą renginiams, skirtiems propaguoti finansinį švietimą, skelbiant finansinio švietimo sistemų ir mokslinių tyrimų srities duomenų europiniu mastu bazę, taip pat gerinant ES internetines priemones, kuriomis skleidžiamos praktinės žinios mokymo finansiniais klausimais srityje;

– LAUKIA visapusiškos peržiūros, kurią Komisija pareiškė atliksianti 2010 m., rezultatų.“


8850/08 (Presse 113) 17 LT

HIPOTEKINIAI KREDITAI. Tarybos išvados

Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos baltąją knygą dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos (dok. 5128/08) ir priėmė šias išvadas:

„Taryba:

– PRIMENA savo 2006 m. gegužės mėn. išvadas dėl Komisijos baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.), kuriose ji palankiai įvertino „Komisijos pasiūlytas iniciatyvas pabrėždama, jog 2005–2010 m. uždavinys – didesnio mažmeninių rinkų integravimo pažanga siekiant sustiprinti konkurenciją ir užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugos lygį“;

– PABRĖŽIA hipotekinių kreditų svarbą tiek ES piliečiams, tiek visai ekonomikai, ir kliūčių šalinimo svarbą siekiant didesnės hipotekinių kreditų rinkų integracijos, kad ES vartotojai bei hipotekines paskolas teikiantys skolintojai galėtų visapusiškai pasinaudoti vienos bendros rinkos teikiama nauda;

– todėl PALANKIAI VERTINA Komisijos baltąją knygą dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos;

– PRITARIA Komisijos svarbiausiam tikslui – užtikrinti ES hipotekinių kreditų rinkų konkurencingumą bei veiksmingumą, ir keturiems bendriems tikslams, kuriuos ji šiuo tikslu pateikė Baltojoje knygoje: sudaryti palankesnes sąlygas hipotekinių kreditų tarpvalstybiniam teikimui bei finansavimui, didinti produktų įvairovę, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą bei pakankamą finansinį stabilumą, didinti vartotojų pasitikėjimą ir sudaryti palankesnes sąlygas vartotojų judumui;

– PRIPAŽĮSTA, kad integracijos galimybes lemia daugelis veiksnių, įskaitant kultūrą, kalbą bei vartotojų prioritetus, ir kad dėl šios priežasties artimiausioje ateityje tolesnė integracija greičiausiai bus pagrįsta pasiūla, o ne paklausa;


8850/08 (Presse 113) 18 LT

– SKATINA Komisiją tęsti įvairių tolesnei integracijai pasiekti skirtų politikos krypčių, įskaitant galimybę, vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, priimti teisės aktus atitinkamose srityse, sąnaudų ir naudos įvertinimą;

– PALANKIAI VERTINA Komisijos naudojamą metodą, kuris grindžiamas griežtu įvairių politikos krypčių poveikio įvertinimu siekiant keturių bendrų politikos tikslų, visų pirma tikslų, kurie turi esminę reikšmę siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą ir teises bei gerinti tarpvalstybinį hipotekinių kreditų teikimą ir finansavimą;

– PRITARIA šiuo atžvilgiu Komisijos ketinimui įvertinti įvairių politikos krypčių, susijusių su tokias klausimais, kaip galimybė naudotis kreditų registrais ir (kitomis) priemonėmis, skirtomis galimo paskolos gavėjo kreditingumui tarpvalstybiniu pagrindu įvertinti, naudą ir sąnaudas; tokios politikos kryptys – išankstinis kredito grąžinimas, informacijos kokybės gerinimas bei palyginamumo didinimas (įskaitant išsamesnės informacijos teikimą prieš pasirašant sutartį ir bendros kredito kainos metinės normos tolesnį derinimą) ir atsakingo skolinimo bei skolinimosi propagavimas;

– Vadovaudamasi (pirmiau nurodytomis) 2006 m. gegužės mėn. Tarybos išvadomis dėl Komisijos baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.), PAKARTOJA, kad svarbu didinti vartotojų indėlį į šį procesą, pavyzdžiui, vykdant plataus masto vartotojų tyrimus dėl galimų informavimo reikalavimų;

– SKATINA Komisiją, vadovaujantis Baltojoje knygoje pateiktu tvarkaraščiu, įgyvendinti siūlomas iniciatyvas;

– atsižvelgdama į ateityje numatomos politikos galimybes PALANKIAI VERTINA Komisijos ketinimą rengti bei reguliariai atnaujinti rezultatų suvestines, kuriose bus pateikiama objektyvi informacija apie žemės registravimo ir nuosavybės teisės atėmimo procedūrų visose valstybėse narėse sąnaudas ir trukmę; bei

– LAUKIA Komisijos rekomendacijos dėl vertinimo, žemės registrų ir nuosavybės teisės atėmimo procedūrų, kurią ji paskelbė pateiksianti šiais metais.“


8850/08 (Presse 113) 19 LT

ES BIUDŽETAS. 2009 M. PRELIMINARAUS BIUDŽETO PROJEKTAS

Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos pranešimą apie 2009 m. ES bendrojo biudžeto preliminarų projektą.

Taryba paprašė Nuolatinių atstovų komiteto išnagrinėti preliminarų projektą, kad 2008 m. liepos 17 d. posėdyje Taryba galėtų sudaryti biudžeto projektą pirmuoju svarstymu. 2008 m. kovo 4 d. ji patvirtino gaires, nustatančias 2009 m. biudžeto rengimo principus (dok. 6704/08).

Preliminariame biudžeto projekte Komisija siūlo iš viso 134,4 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (3,1 % daugiau palyginti su 2008 m.) ir 116,7 mlrd. EUR mokėjimų asignavimų (3,3 % mažiau palyginti su 2008 m.). Įsipareigojimų asignavimai sudaro 1,04 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų, o mokėjimų asignavimai – 0,90 %.


8850/08 (Presse 113) 20 LT

KOVA SU SUKČIAVIMU PVM SRITYJE

Komisija glaustai informavo Tarybą apie priemonių, skirtų veiksmingiau kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje nesukuriant bereikalingos administracinės naštos verslo subjektams, rengimą.

Sukčiavimas PVM srityje ES kasmet kainuoja per 100 milijardų EUR. Dėl laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje nuo 1993 m. tapo aktualus poreikis sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje ir su kitomis sukčiavimo mokesčių srityje formomis.

2006 m. lapkričio mėn. Taryba susitarė ES lygiu nustatyti strategiją, skirtą nacionalinėms pastangoms papildyti kovojant su sukčiavimu mokesčių srityje, ypač su sukčiavimu PVM srityje. 2007 m. birželio mėn. ji paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, specialiai skirto PVM sistemai sustiprinti.

Komisija pirmą pasiūlymą pateikė kovo mėn., o Taryba jos paprašė paspartinti darbą, kad kitas priemones Komisija pateiktų iki metų pabaigos.

Komisija ketina pateikti kitą priemonių paketą spalio mėn. kartu su komunikatu, kuriame paskelbiami įvairūs pasiūlymai dėl teisės aktų ir paaiškinamas numatomo metodo suderinamumas bei pateikiamas tvarkaraštis.

Tikimasi, kad pirmas priemonių paketas apims:

– solidariąją atsakomybę, t. y. vienoje valstybėje narėje įsisteigęs prekybininkas tampa atsakingas už kitoje valstybėje narėje nesumokėtus mokesčius tais atvejais, kai dėl reikalavimų nevykdymo buvo sudarytos palankesnės sąlygos sukčiauti;

– atleidimą nuo PVM importui, nustatant tikslesnes atleidimo nuo PVM įgyvendinimo taisykles, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

– mokesčių susigrąžinimą, visų pirma priemones, skirtas pagerinti tarpvalstybinį mokesčių surinkimą.


8850/08 (Presse 113) 21 LT

TAUPYMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS. Tarybos išvados

Taryba atkreipė dėmesį į Komisijos atliktą neoficialų tarpinį įvertinimą, kaip veikia Direktyva 2003/48/EB dėl taupymo pajamų apmokestinimo. Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis.

Taryba priėmė šias išvadas:

„Taryba ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikti ataskaitą pagal Direktyvos dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 18 straipsnį, o vėliau – konkrečius remiantis ataskaita parengtus pasiūlymus. Valstybių narių prašoma pateikti Komisijai reikiamus statistinius ir kitus duomenis.“

Direktyvos 18 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kas treji metai praneštų apie šios direktyvos įgyvendinimą ir atitinkamais atvejais pasiūlytų pakeitimus, kurie gali pasirodyti reikalingi siekiant užtikrinti veiksmingą taupymo pajamų apmokestinimą ir pašalinti konkurencijos iškraipymus.

Kovo 4 d. posėdyje Taryba paprašė Komisijos paspartinti pirmosios trejų metų ataskaitos rengimą, o Komisija sutiko preliminariai pateikti neoficialų įvertinimą.


8850/08 (Presse 113) 22 LT

Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės keistųsi informacija apie palūkanas, vienoje valstybėje narėje sumokėtas asmeniui, gyvenančiam kitoje valstybėje narėje, kad būtų sudarytos sąlygos palūkanas apmokestinti gyvenamosios vietos valstybėje narėje mokesčių tikslais.

Pereinamuoju laikotarpiu 1 Belgija, Liuksemburgas ir Austrija vietoj to gali nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį asmenų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, palūkanoms apmokestinti. Mokesčio tarifas pirmuosius trejus pereinamojo laikotarpio metus yra 15 %, vėliau trejus metus – 20 %, o vėliau – 35 %. Trys valstybes narės privalo 75 % mokestinių pajamų pervesti gyvenamosios vietos valstybei narei mokesčių tikslais, 25 % pasilikdamos administracinėms išlaidoms padengti.

Direktyva taikoma palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimui, įskaitant pajamas iš indėlių sąskaitų, vyriausybės vertybinių popierių ir įmonių obligacijų, taip pat per kolektyvinio investavimo subjektus, kurie investuoja daugiau nei 40 % savo turto į skolos vertybinius popierius (nuo 2011 m. – daugiau kaip 25 %). Direktyva taikoma nuo 2005 m. liepos 1 d.

Taupymo pajamų apmokestinimo priemonės, lygiavertės numatytosioms direktyvoje, taip pat taikomos Andoroje, Lichtenšteine, Monake, San Marine ir Šveicarijoje, remiantis konkrečiais su ES sudarytais susitarimais.

Tokios pačios priemonės taikomos ir dešimtyje Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės priklausomų ir asocijuotų teritorijų (Gernsio, Džersio, Meno salos ir septyniose Karibų teritorijose), remiantis konkrečiais su kiekviena iš valstybių narių sudarytais susitarimais.

Gavusi visą Komisijos ataskaitą, Taryba direktyvos įgyvendinimą išnagrinės nuodugniau.

1 Pereinamojo laikotarpio trukmė priklauso nuo Andoros, Lichtenšteino, Monako, San Marino, Šveicarijos ir Jungtinių Valstijų, kurie yra įpareigoti keistis prašoma informacija, kaip apibrėžta 2002 m. EBPO pavyzdiniame susitarime.


8850/08 (Presse 113) 23 LT

MOKESČIŲ KLAUSIMAI SUSITARIMUOSE SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS. Tarybos išvados

Taryba priėmė šias išvadas:

„Taryba:

1. MANO, kad pastarojo meto įvykiai, susiję su mokestiniu sukčiavimu bei vengimu mokėti mokesčius, patvirtina, jog su tuo reikia kovoti pasauliniu mastu ir sustiprinti pastangas kovojant su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu ir vengimu mokėti mokesčius.

2. PABRĖŽIA, kad svarbu kuo platesniu geografiniu mastu įgyvendinti gero valdymo principus mokesčių srityje, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos konkurencijos mokesčių srityje principus, kurių Bendrijos lygiu laikosi valstybės narės. Geras valdymas mokesčių srityje nėra vien tik svarbi kovos su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu ir vengimu mokėti mokesčius priemonė; jis gali sustiprinti kovą su pinigų plovimu, korupcija ir terorizmo finansavimu.

3. PRIPAŽĮSTA, kad į atitinkamus susitarimus, kuriuos Bendrija ir jos valstybės narės turi sudaryti su trečiosiomis šalimis, nepažeidžiant jų atitinkamos kompetencijos, reikia įtraukti konkrečią nuostatą dėl gero valdymo mokesčių srityje, ir mano, kad toliau pateikiamas tekstas yra tinkamas:


8850/08 (Presse 113) 24 LT

4. „Siekdamos stiprinti ir plėtoti ekonominę veiklą, tuo pačiu atsižvelgdamos į būtinybę sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero valdymo principus mokesčių srityje, kurių Bendrijos lygiu laikosi valstybės narės. Todėl, nepažeisdamos Bendrijos ir valstybių narių kompetencijos, Šalys gerins tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, supaprastins teisėtų mokestinių pajamų surinkimą, taip pat rengs priemones, skirtas pirmiau minėtiems principams veiksmingai įgyvendinti.“

5. PABRĖŽIA pritarimą tam, kad tebevykstančiose ir būsimose derybose būtų toliau plėtojamas gero valdymo mokesčių srityje klausimas.

6. Laikydamasi taikomų Sutarties nuostatų, Komisija deramai ir laiku praneš atitinkamiems Tarybos organams ir su jais konsultuosis, atsižvelgiant į tai, kas tikslingiau, apie visus galimus derybose dėl pirmiau minėtų tarptautinių susitarimų metu iškylančius klausimus, susijusius su konkrečia nuostata dėl gero valdymo mokesčių srityje.“


8850/08 (Presse 113) 25 LT

MUITŲ SĄJUNGA. Tarybos išvados

Remiantis Komisijos pateiktu komunikatu, Taryboje buvo pasikeista nuomonėmis apie tolesnę ES muitų sąjungos raidą. Taryba priėmė šias išvadas:

„TARYBA,

PRIMINDAMA labai svarbų Muitų sąjungos kaip Europos Sąjungos pamato vaidmenį, kurį ji atlieka nuo 1968 m.;

PRIMINDAMA Lisabonos strategijoje, kuri buvo 2005 m. kovo 22−23 d. Europos Vadovų Tarybos atnaujinta, Sąjungai nustatytus tikslus „atnaujinti savo konkurencingumo pagrindus, padidinti augimo potencialą ir našumą bei sustiprinti socialinę sanglaudą, daugiausia dėmesio skiriant žinioms, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo optimizavimui“;

PRIMINDAMA, kad neseniai buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl atnaujinto muitinės kodekso ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, kurie yra svarbūs veiksmai, kurių Sąjunga ėmėsi, kad pasiektų pirmiau nurodytus tikslus;

PRIMINDAMA Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013);

PRIMINDAMA, kad Taryba 2006 m. gruodžio 4 d. posėdyje pripažino muitinių svarbą siekiant įtvirtinti paslaugų teikimą pagal „vieno langelio“ principą ir apjungti administracijos sektorius, veikiančius prekių importo ir eksporto srityje;

PRIMINDAMA 2001 m. gegužės 30 d. Tarybos rezoliuciją dėl Muitų sąjungos strategijos ir 2003 m. spalio 2 d. Tarybos reglamentą dėl muitinių bendradarbiavimo strategijos;


8850/08 (Presse 113) 26 LT

1. PABRĖŽIA, kad Europos bendrijos muitinės, kaip svarbiausia valdžios institucija, prižiūrinti prekių importą, eksportą ir tarptautinę tiekimo grandinę, sparčiai augant prekybai turėtų išlaikyti nuolatinę pusiausvyrą tarp viena vertus saugos, saugumo ir visuomenės bei Europos bendrijos ir valstybių narių finansinių interesų apsaugos ir, kita vertus, tarp palankesnių sąlygų teisėtai prekybai kūrimo bei Europos ekonomikos konkurencingumo stiprinimo;

2. PALANKIAI VERTINA Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ ir visų pirma PATVIRTINA:

– muitinių vaidmenį užtikrinant Sąjungos prekybos, finansinius, fiskalinius, saugos ir saugumo interesus; bei

– bendrus strateginius tikslus;

3. LAIKOSI NUOMONĖS, kad šiems tikslams pasiekti muitinėse turėtų būti užtikrintos pakankamos investicijos į gebėjimus, kompetenciją, išteklius ir technologijas;

4. PABRĖŽIA, kad muitinės dėmesį turėtų skirti į toliau nurodytas sritis ir siekti:

– didinti konkurencingumą, sudarant palankesnes sąlygas teisėtai prekybai, visų pirma plėtojant pagal „vieno langelio“ principą teikiamas paslaugas ir naujus kontrolės metodus (sistemomis grindžiamas metodas);

– stiprinti saugą ir saugumą, pirmiausia kovojant su klastojimu bei piratavimu, ir gebėjimą greitai reaguoti krizės atveju, saugoti Europos bendrijos bei valstybių narių finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu;

– stiprinti bendradarbiavimą su ūkio subjektais, kitais valdžios organais, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis;

5. PRAŠO Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis iki 2009 m. pabaigos parengti bendrą išsamų įgyvendinimo planą, kad būtų pasiekti pirmiau išvardyti tikslai, ir 2011 m. pateikti Tarybai ataskaitą apie atliktus darbus.“


8850/08 (Presse 113) 27 LT

TARYBOS METU ĮVYKĘ POSĖDŽIAI

Tarybos metu įvyko šie posėdžiai:

– Eurogrupė

Euro zonai priklausančių valstybių narių ministrai dalyvavo gegužės 13 d. Eurogrupės posėdyje.

– Ministrų dialogas su ES šalimis kandidatėmis

Ministrai surengė metinį ekonominės politikos dialogą su ES šalių kandidačių (Kroatijos, Turkijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos) finansų ministrais ir centrinių bankų atstovais.

*

* *

Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis apie principus, kuriuos reikia taikyti rengiant naują ES PVM tarifų sistemą. Jie buvo informuoti apie gegužės 13 d. surengtą Eurogrupės posėdį bei apie iniciatyvinio komiteto paskyrimą, kad jis prižiūrėtų ir valdytų Europos investicijų banko dabartinių skolinimo įgaliojimų išorės vertinimą.


8850/08 (Presse 113) 28 LT

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

EKONOMIKA IR FINANSAI

Bendrosios ekonominės politikos gairės ir kiekvienai šaliai skirtos rekomendacijos

2008 m. kovo 13–14 d. patvirtinus Europos Vadovų Tarybai, Taryba priėmė dvi rekomendacijas:

– ES bendrosios ekonominės politikos gairės (BEPG) (2008–2010 m.). Naujosios BEPG iš esmės nepakeistos lyginant su 2005–2007 m. taikytomis gairėmis. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti patikimą makroekonominę politiką ir struktūrines reformas prekių, darbo ir kapitalo rinkose, kurios būtinos užtikrinant gerai subalansuotą ekonominį augimą ir viso augimo potencialo išnaudojimą (dok. 8274/08).

– 2008 m. atnaujintos ES kiekvienai šaliai skirtos integruotos rekomendacijos dėl ekonominės ir užimtumo politikos. Rekomendacijos grindžiamos metinių ataskaitų dėl valstybių narių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo analize (dok. 8276/08).

ES statistikos programa. EEE susitarimo pakeitimai

Taryba patvirtino sprendimo, iš dalies keičiančio EEE susitarimą siekiant išplėsti bendradarbiavimą, kad jis apimtų ES 2008–2012 m. statistikos veiksmų programą, kurį turi priimti Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtinis komitetas, projektą (dok. 8243/08).


8850/08 (Presse 113) 29 LT

IŠORĖS SANTYKIAI

Kongo Demokratinė Respublika. Ribojančios priemonės

Taryba priėmė bendrąją poziciją dėl ribojančių priemonių Kongo Demokratinei Respublikai, įgyvendinančią kovo mėn. priimtą JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1807 (2008) (dok. 8278/08).

JTST Rezoliucijoje 1807 (2008) numatytos naujos išimtys taikant šiuo metu galiojančias ribojančias priemones, susijusias su ginklų embargu, turto įšaldymu ir draudimu keliauti, bei išvardyti kriterijai, kuriais remdamasis JT sankcijų komitetas nustato asmenis ir subjektus, kurių turtas įšaldomas ir kuriems draudžiama keliauti. Be to, minėtų priemonių galiojimas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Siekiant aiškumo, Bendrąja pozicija 2005/440/BUSP nustatytos galiojančios priemonės ir priemonės, kurios turi būti nustatytos įgyvendinant JT rezoliuciją, yra sudėtos į vieną teisės aktą. Todėl Bendroji pozicija 2005/440/BUSP yra panaikinta.

Susitarimas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. ES plėtra

Taryba patvirtino stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Buvusiąja Jugoslavijos Respublikos Makedonija protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą 2007 m. sausio mėn. (dok. 16731/07).

Masinio naikinimo ginklai. ES parama trečiosioms šalims

Taryba priėmė bendruosius veiksmus, kuriais remiamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1540 (2004) ir vėlesnių Rezoliucijų 1673 ir 1810 įgyvendinimas (dok. 7034/08).


8850/08 (Presse 113) 30 LT

Bendrieji veiksmai yra viena iš kelių priemonių, kurias ES patvirtino vykdydama kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją.

Bendruosiuose veiksmuose numatytais projektais siekiama stiprinti trečiųjų šalių pareigūnų, dalyvaujančių eksporto kontrolės procese, gebėjimus ir kompetenciją. Projektus sudaro teminiai seminarai tiksliniuose Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno salų ir arabų valstybių regionuose.

2004 m. priimta JTST Rezoliucija 1540 – tai pirmas tarptautinis dokumentas, kuriame integruotai ir išsamiai nagrinėjami masinio naikinimo ginklų, jų pristatymo priemonių ir su jais susijusių medžiagų klausimai. Joje nustatyti visoms valstybėms privalomi įpareigojimai siekiant užkirsti kelią nevalstybiniams subjektams įsigyti tokius ginklus bei atgrasyti juos nuo tokio įsigijimo.

2006 m. Taryba priėmė pirmuosius bendruosius veiksmus (2006/419/BUSP), kuriais remiama JTST Rezoliucija 1540. Šie nauji bendrieji veiksmai grindžiami patirtimi, įgyta įgyvendinant pirmuosius bendruosius veiksmus, juose daugiausia dėmesio skiriant nebe informavimo veiklai, bet gebėjimų kūrimui.

ES strategijoje pateikiamas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis tiek ES, tiek trečiosiose šalyse, sąrašas. ES įgyvendina šias priemones visų pirma skirdama finansinius išteklius projektams, kuriuos vykdo daugiašalės institucijos, remti, teikdama techninę pagalbą valstybėms, kurioms reikia paramos, ir stiprindama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vaidmenį.

Santykiai su Šveicarija. Šveicarijos finansinis įnašas Bulgarijai ir Rumunijai

Taryba ir valstybių narių atstovai priėmė išvadas, kuriose pritariama susitarimo su Šveicarija dėl Bulgarijai ir Rumunijai skirto Šveicarijos finansinio įnašo, 2007 m. sausio 1 d. Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, pasirašymo (dok. 8681/08).


8850/08 (Presse 113) 31 LT

Susitarimas yra susitarimo memorandumo, kuriuo buvo nustatytas Šveicarijos finansinis įnašas dešimčiai valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m., priedėlis, kuris buvo parengtas po to, kai praėjusių metų gruodžio mėn. buvo pasirašyti Šveicarijos Federalinės Tarybos ir kiekvienos iš dešimties valstybių narių atskiri pagrindų susitarimai. Menkiau išsivysčiusiems regionams skirtas finansinis įnašas yra mokamas atsižvelgiant į Šveicarijos galimybę naudotis ES viena bendra rinka.

Bulgarijai ir Rumunijai skirtas finansinis įnašas siekia 257 mln. CHF per penkerių metų laikotarpį, kuris prasideda Šveicarijos Parlamentui patvirtinus lėšų, iš kurių 181 mln. CHF teks Rumunijai ir 76 mln. CHF – Bulgarijai, skyrimą.

Išvadose dvi šalys raginamos sudaryti dvišalius susitarimus su Šveicarija dėl lėšų skyrimo sąlygų.

EUROPOS SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

ES karinės pratybos MILEX 09

Taryba patvirtino ES karinių pratybų MILEX 09, kurios bus surengtos 2009 m. birželio mėn., specifikacijas.

MILEX 09 pratybose bus išbandyti ir įvertinti ES krizių valdymo kariniu strateginiu ir operacijų lygiu kariniai aspektai, remiantis ES vadovaujamos karinės operacijos scenarijumi, nesinaudojant NATO bendrais ištekliais ir pajėgumais.

Pratybose dėmesys bus sutelktas į ES operacijos štabo ir ES pajėgų štabo sąveiką ES vadovaujamos karinės operacijos, apimančios jūrinius aspektus, metu.


8850/08 (Presse 113) 32 LT

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

Eksporto pajamų svyravimai. AKR ir ES susitarimas

Taryba patvirtino sprendimo projektą, kurį turi priimti AKR ir ES Ministrų taryba ir kuriuo siekiama patobulinti eksporto pajamų trumpalaikių svyravimų finansavimo (FLEX) nuostatas ir sąlygas (dok. 8063/08).

Šį sprendimą reikia priimti siekiant spręsti metodines ir veiklos problemas, kurios paaiškėjo per pirmuosius FLEX priemonės įgyvendinimo metus. Todėl bus patikslinti trys pagrindiniai FLEX įgyvendinimo elementai – reikalavimų atitikimo kriterijai, FLEX lėšų skaičiavimo ir skyrimo metodas bei finansavimo šaltinis.

AKR ir ES partnerystės susitarimu sukuriama papildomos paramos sistema, kuria siekiama sušvelninti eksporto pajamų bet kokio nestabilumo daromą neigiamą poveikį. Pirmą kartą sistema buvo pakeista 2004 m.

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

Europos migracijos tinklas

Taryba priėmė sprendimą dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (dok. 8393/08).

Sprendimu oficialiai sukuriamas tinklas, kurio bandomasis projektas pradėtas įgyvendinti jau 2003 m., ir jam suteikiamas teisinis pagrindas, nustatant jo tikslus, užduotis ir struktūrą, taip pat kitus jo veikimui svarbius veiksnius, pavyzdžiui, finansavimą ir visuomenei prieinamos keitimosi informacija sistemos sukūrimą.


8850/08 (Presse 113) 33 LT

Tinklo tikslas – patenkinti Bendrijos institucijų ir valstybių narių valdžios institucijų informacijos apie migraciją ir prieglobstį poreikius teikiant naujausią, objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją apie migraciją ir prieglobstį, siekiant prisidėti prie politikos formavimo šiose srityse Europos Sąjungoje. Be to, jis teiks informaciją šiais klausimais plačiajai visuomenei.

Tinklą sudarys nacionaliniai informacijos centrai (ne mažiau kaip trys ekspertai) kiekvienoje valstybėje narėje ir Komisija.

PREKYBOS POLITIKA

Antidempingas. Kinijos kilmės liejiniai

Taryba priėmė Reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1212/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos kilmės liejinių importui (dok. 8654/08).

Korėja. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas

Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Komisiją derėtis dėl prekybos ir bendradarbiavimo bendrojo susitarimo su Korėjos Respublika atnaujinimo arba pratęsimo.

ENERGETIKA

Santykiai su Turkmėnistanu. Bendradarbiavimas energetikos srityje

Taryba patvirtino susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Turkmėnistanu energetikos srityje.


8850/08 (Presse 113) 34 LT

APLINKA

Jūrų strategijos direktyva

Taryba priėmė direktyvą, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, pritardama Europos Parlamento balsuojant antruoju svarstymu priimtiems pakeitimams (dok. 3695/07+ 7634/08 ADD1).

Šia direktyva nustatomi jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, jos būklės blogėjimo prevencijos ir, jei įmanoma, tos aplinkos atkūrimo rajonuose, kuriuose ši aplinka yra neigiamai paveikta, pagrindai.

Šiuo tikslu kiekviena valstybė narė regioninio bendradarbiavimo pagrindu parengs ir įgyvendins jai priklausančių jūrų vandenų strategiją, kurios tikslas – pasiekti ar išsaugoti gerą jūrų aplinkos būklę vėliausiai iki 2020 m. Jūrų strategijos bus reguliariai atnaujinamos ir pateikiamos visuomenei susipažinti.

Gera aplinkos būklė reiškia, kad jūros yra ekologiniu požiūriu įvairios ir dinamiškos, švarios, sveikos bei produktyvios ir kad jos naudojamos tausiai išsaugant naudojimo bei veiklos potencialą dabartinėms ir būsimoms kartoms.

Teisės aktų aplinkos srityje pakeitimai taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu

Taryba nusprendė neprieštarauti priemonių sąrašui, kurį turi priimti Komisija, siekiant iš dalies pakeisti keletą teisės aktų aplinkos srityje. Šiuo metu Komisija gali patvirtinti siūlomas priemones remdamasi „komitologijos sprendimu“, nebent joms prieštarautų Europos Parlamentas.

Nauja reguliavimo procedūra su tikrinimu buvo nustatyta Sprendimu 2006/512/EB („komitologijos sprendimu“) ir turi būti taikoma bendro pobūdžio priemonėms, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio dokumento, priimto taikant Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūrą, nuostatas.


8850/08 (Presse 113) 35 LT

Teisės aktai, kurie turi būti iš dalies pakeisti atsižvelgiant į Komisijai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus, yra šie:

– Direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių II priedas;

– Direktyva 98/8/EB siekiant į ją kaip veikliąsias medžiagas įtraukti: difenakumą, anglies dioksidą, 3-jod-2-propinilbutilkarbamatą (IPBC), tebukonazolį, cikloheksilhidroksidiazen-1-oksido kalio druską (K-HDO), propikonazolį, tiabendazolą ir tiametoksamą;

– tam tikrų medžiagų neįtraukimas į Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką;

– Bendra metodikos, skirtos apskaičiuoti galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinį kiekį, nustatymas pagal Direktyvą 2006/66/EB.

TRANSPORTAS

Geležinkelių sistemos sąveika Bendrijoje *

Taryba priėmė direktyvą dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (dok. 3701/07, 6412/08 ADD1).

Direktyvoje nustatoma teisinė sistema, kuria siekiama sumažinti kliūtis pradėti eksploatuoti geležinkelio transporto priemones. Valstybių narių transporto priemonių leidimų tarpusavio pripažinimas pagerintas sistemingiau taikant abipusio pripažinimo principą ir suderinus nacionalines leidimų suteikimo procedūras.


8850/08 (Presse 113) 36 LT

Direktyvoje nustatytas principas, kad jei valstybė narė suteikė leidimą pradėti eksploatuoti tam tikro tipo transporto priemonę, visas to paties tipo transporto priemones bus automatiškai leista pradėti eksploatuoti toje valstybėje narėje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas transporto priemonių tipų, kuriems leidimas jau suteiktas valstybėse narėse, identifikavimui, Europos geležinkelio agentūra sukurs riedmenų tipų, kuriems suteiktas leidimas, registrą.

Ši direktyva yra viena iš kelių Komisijos 2006 m. gruodžio mėn. pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama pagerinti geležinkelio transporto priemonių tarpusavio pripažinimą ir taip pagerinti vidaus rinkos veikimą. Tarp šių pasiūlymų yra ir pasiūlymas iš dalies pakeisti Saugos direktyvą (dok. 17039/06) ir pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentą dėl Europos geležinkelio agentūros (dok. 17040/06).

Šiuo metu, jei vienoje iš valstybių narių leista eksploatuoti geležinkelio transporto priemonę, jos eksploatuoti kitoje valstybėje narėje automatiškai neleidžiama. Prieš suteikdama leidimą, valstybė narė gali nustatyti papildomus reikalavimus, visų pirma susijusius su sauga, ir reikalauti atlikti papildomus suderinamumo su jos infrastruktūra patikrinimus. Dėl tokios tvarkos didelių išlaidų turi gamintojai, kurie kiekvienoje valstybėje narėje turi prašyti išduoti leidimą eksploatuoti geležinkelio transporto priemonę, todėl geležinkelio bendrovėms naujas transporto priemones įsigyti tampa vis sunkiau ir brangiau.

Pavojingų krovinių vežimo keliais patikrinimai. Reguliavimo procedūra

Taryba priėmė direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų, galiojančią direktyvą pritaikant prie reguliavimo procedūros su tikrinimu (dok. 3617/08).

Sprendimu 2006/512/EB („komitologijos sprendimu“) buvo nustatyta nauja reguliavimo procedūra su tikrinimu. Ji skirta bendro pobūdžio priemonėms, kuriomis siekiama pakeisti neesminius pagrindinio teisės akto, priimto pagal Parlamento ir Tarybos bendro sprendimo procedūrą, elementus.


8850/08 (Presse 113) 37 LT

SOCIALINĖ POLITIKA

ES socialinės apsaugos sistemos

Taryba priėmė reglamentą, iš dalies keičiantį ES taisykles dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (dok. 3610/08 + 8178/07).

Šiuo reglamentu atnaujinamas Reglamentas Nr. 1408/71 siekiant atsižvelgti į naujausius pakeitimus Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Airijos, Nyderlandų ir Lenkijos teisės aktuose.

INSTITUCIJŲ REIKALAI

Pirmosios instancijos teismas. Procedūros reglamento pakeitimai

Taryba patvirtino Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento pakeitimus, siekiant padidinti darbo veiksmingumą (dok. 8344/08).

Keletu pakeitimų siekiama:

– sudaryti palankesnes sąlygas proceso eigai, kai bylą paskiriama nagrinėti tokios sudėties teismui, kurį sudaro daugiau teisėjų; bei

– suteikti galimybę teismui susidoroti su didėjančiu intelektinės nuosavybės bylų kiekiu.

Pagal Sutartį Pirmosios instancijos teismas savo procedūros reglamentą nustato suderinęs su Teisingumo Teismu. Šį reglamentą turi patvirtinti Taryba.

Documents

EUROPOS SĄJUNGOS LT C/08/113europa.eu/rapid/press-release_PRES-08-113_lt.pdfTaryba patvirtino ES finansinės priežiūros ir finansinio stabilumo priemonių tobulinimo politik