Europos Sajungos Ekonomika

1

Egzaminui reikalingi vadovėlio intarpai:

papildomoji medžiaga studentams 7.1 (136 psl.)

9.2 (171 psl.)

9.3 (173 psl.)

10.5 (193 psl., be datų)

10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika

2

Pagal NACE (General Industrial Classification of Economic Activities within European Community) klasifikaciją ekonomika:

žemės ūkis (t.sk. miškininkystė, žvejyba)

pramonė (tekstilė, chemijos pramonė, ž.ū. ir pramonės įrengimų g-ba, maisto, tabako g-ba, kuras, statybos)

paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga, pardavimai, nuoma, viešasis maitinimas, ryšių, kredito, draudimo, viešojo sektoriaus ir kt. paslaugos)


3

Ž.ū. politika yra reguliuojama – laisvoji rinka netoleruojama

Vyriausybės intervencijos žemės ūkyje pagrindinės priežastys:


• siekiama pilnai aprūpinti savo šalį žemės ūkio, ypač maisto, produktais ir nebūti priklausomiems nuo užsienio tiekėjų, ypač karo ar suirutės atvejais

• norima taupyti, aprūpinti vartotojus savais žemės ūkio produktais, siekiant minimizuoti importą

• stabilizuoti kainas tokiame lygyje, kuris tenkintų ir vartotojus, ir gamintojus bei skatintų konkurenciją ir mažintų rinkos netobulumus

• siekiama didinti efektyvumą ir produktyvumą žemės ūkyje, didinti dirbančiųjų pajamas

4

Žemės ūkis finansuojamas dėl vidinių ir išorinių politinių, ekonominių, socialinių priežasčių:


0

5

10

15

20

25

30

35

Šveicarija Norvegija JAV Japonija Kanada ES Zelandija

Australija Naujoji

Išmokos, tenkančios fermeriui įvairiose šalyse, 1000 JAV dolerių 1999

m.

5

BŽŪP vykdo:

I. Kainų stabilizavimo politiką, įgyvendinama per kainų kontrolę: neatitinkantį pusiausvyros kainų fiksavimą, kai vyriausybė superka visą pasiūlos perteklių arba importuoja visą paklausos trūkumą biudžeto lėšomis importo muitus ir mokesčius, padidinančius kainas, jeigu šalys yra grynieji importuotojai

II. Dirbančiųjų žemės ūkyje pajamų stabilizavimo politika:

1) trumpuoju laikotarpiu, subsidijuojant netiesiogiai arba tiesiogiai: a) netiesioginis pajamų subsidijavimas - tai gamybos subsidijos, fiksuotos produkcijos vienetui, jos sumažina ribinius kaštus ir padidina pajamas; ir vyriausybės mokėjimai, kurie padengia skirtumą tarp garantuotos kainos ir vidutinių kainų

b) tiesioginis pajamų subsidijavimas – tai tiesioginių pervedimų suma, kuri priklauso nuo žemės ūkio objektų kiekio, kainos, pajamų žemės ūkio sektoriuje

2) ilguoju laikotarpiu - vyriausybės politikos, tokios kaip investicijos į infrastruktūrą, išlaidos keliams, gamtos apsaugai ar valiutų kursai ir kt.


6

Pagrindiniai EB BŽŪP tikslai (Romos sutartis):

padidinti žemės ūkio produktyvumą, skatinti techninę pažangą, užtikrinant racionalų žemės ūkio plėtojimą bei gamybos veiksnių panaudojimą

užtikrinti pakankamą kaimo gyventojų gyvenimo lygį, didinant dirbančiųjų žemės ūkyje asmenines pajamas

stabilizuoti rinkas

garantuoti tinkamą aprūpinimą

siekti racionalių kainų vartotojams


7

Pagrindiniai BŽŪP principai (1958 m. EB vadovų tarybos ir žemdirbių organizacijų

konferencija):

Bendra rinka: laisvas žemės ūkio produktų judėjimas rinkoje, harmonizuoti įstatymus, numatyti bendrą intervencinę sistemą; politikos, administravimo centralizavimas ir rinkos organizavimas, - bendros kainos

Bendrijos prioritetai: apsauga nuo trečiųjų šalių, nes bendrieji kaštai didėja, sukurti eksportą skatinančią politiką

Finansinis solidarumas pasidalinti kaštus tarp EB šalių ir centralizuoti finansavimą: Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF) reiškė intervencinę politiką, vadovavimo, struktūrines reformas


8


0

b

S

f

a

g

d

Pt

c

Q1

Pw

D

Pi

x

Q2

Kaina

Kiekis

tikslinė kaina (Pt) – planinė,

maksimaliai galima kaina intervencinė kaina (Pi) – leistinas

minimumas, bazinė kaina

slenkstinė kaina (Ps) – kaina tarp Pt ir Pi, t.y. minimali importo kaina

su kintamais importo mokesčiais, ji neleidžia įvežti prekių kaina

žemesne, nei slenkstinė

9

EB BŽŪP pasiekimai:

sukurta bendra žemės ūkio sistema ES

panaikinti bet kokie vidiniai apribojimai

žemės ūkis tapo save aprūpinančiu sektoriumi

žemės ūkis vystomas kalnuotose vietovėse

pasiektas aukštas technikos lygis, produktyvumo didėjimas

akivaizdi pažanga, didėjant ūkiams, produktyvumui


10

ES BŽŪP reformų priežastys:

I. vidinės:

žemės ūkio ir maisto produktų perprodukcija

kasmet didėjančios ES biudžeto išlaidos

neefektyvi ūkininkų vidaus parama

socialinės gamtosaugos problemos

rinkos santykių žemės ūkio sektoriuje iškraipymas

II. išorinės - prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimas


11

Makšario reforma (1992 m. MacSharry):

atsisakoma netiesioginės paramos, palaikant dideles žemės ūkio produktų supirkimo kainas – tiesioginė parama

pagrindinis tikslas - mažinti žemės ūkio produktų gamybą, didinti jų konkurencingumą pasaulio rinkose

reformos idėja – atlyginti žemdirbiams pajamų sumažėjimą (mokama pagal dirbamos žemės plotą):

nepriklausomai nuo to, ar patys apdirbo žemę

tik už dirbamą žemę

didesniems savininkams mokama neproporcingai daugiau


12

Naujoji BŽŪP reforma (2003 m. ES žemės ūkio Ministrų Taryba):

esminis skirtumas – suformuota bendroji išmokų už plotą schema (BIS), joje įtraukti:

reikalavimai laikytis aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės teisės aktų

reikalavimai užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę

BIS pagrindinis tikslas – skatinti kaimo plėtrą, mažinti išmokas dideliems ūkiams

Pagrindiniai uždaviniai: įvesti BIS reformuoti atskirus sektorius laikytis kokybės politikos taikyti sektorių suderinamumo principą supaprastinti kaimo plėtros politiką laikytis finansinės drausmės


13

Bendros rinkos sukūrimas/plėtra iššaukė ž.ū. pokyčius:

žemės ūkio produktų kainas reguliuoja rinka, artėjama prie pasaulinių kainų

laipsniškai eliminuojamas rinkos reguliavimas

gerėja maisto sauga ir kokybė

žemės ūkio daugiafunkciškumas (auga paslaugos visuomenei: ilgalaikis šalies aprūpinimas maistu, kaimo vietovių gyvybingumo, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimas, gamtos išteklių, biologinės įvairovės, kultūrinio paveldo išsaugojimas, turtingo kultūrinio kraštovaizdžio palaikymas, maisto saugumo ir kokybės užtikrinimas)

gaminami atsinaujinantys energijos ištekliai (pgl biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje Lietuva užima II vietą, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus – I vietą)


14

BŽŪP modernizavimas (2008 m.)

Tai ne nauja reforma, o siekis šiuolaikiškai atnaujinti BŽŪP, įvertinant klimato kaitą, vandens išteklių problemas, bioenergetiką ir pan.

Buvo modifikuotos trys pagrindinės BŽŪP sritys:

tiesioginės pagalbos sistema (kad sistema būtų

paprastesnė ir veiksmingesnė)

rinkos intervencija (kad valstybės perteklinę žemės ūkio

produkciją supirktų tik su tikslu kaupti maisto atsargas nenumatytiems atvejams)

kaimo plėtros politika (ja buvo nutarta valdyti žemės

ūkio riziką, kurią sukelia brangiai kainuojantys šiuolaikinio gyvenimo pokyčiai: klimato kaita, efektyvus vandens išteklių vartojimas, bioenergetikos naudojimas ir kt.)


15

2008 metais, modernizuojant BŽŪP, buvo numatytos ateities strategijos:

po 2013 m. mažinti finansavimą

parama daugiafunkciškumo apraiškoms

didelės pridėtinės vertės produktų g-ba

energinių augalų auginimas ne maisto produktų g-bai

ūkių stambinimas

konkurencingumo didinimas


16

Prioritetinė atskirų pramonės šakų padėtis užtikrina:

užimtumą

ekonominį augimą

Vyriausybė įtakoja pramonės šakas:

dėl rinkoje esančių ribotumų

siekiant užtikrinti konkurenciją

Pramonės politika (PP) ES:

reguliuojanti (kai vyriausybė savo įsikišimu siekia

panaikinti rinkos trūkumus)

skatinanti vystymąsi (kai vyriausybė savo įsikišimu

keičia rinkos pajamas)


17

Rinkos jėgos negali išspręsti socialinių ir kitų problemų, - reikia laukti labai ilgai

Tikslai: ekonominiai, politiniai

Nustatyti ir skatinti augimą tose srityse, kurios yra specifiškai svarbios ekonomikai ir socialiniam vystymui, t.y. pramonės sritys, užtikrinančios naudą kitoms sritims, sektoriams ar individams

Siejasi su: prekybos, socialine, regionine ir kt. politikomis


18

PP apima vyriausybės pastangas nukreipti išteklius į tas sritis , kurios yra svarbios ateities ekonominiam augimui

PP siekia:

Paveikti dideles transnacionalines korporacijas, nukreipiant jų investicijas norima linkme

Skatinti pramonės vystymąsi, siekiant didinti investicijas į mokslą ir naujoves

Skatinti regioninį vystymąsi, kadangi pastebima išteklių orientacija į centrą


19

1958 -1960 m. - Pramonės politikos nebuvo

1967 m. įkurtas EK Direktoratas pramonei

1970 m. - Pramonės politikos memorandumas (Colonna Report): pramonės plėtra, - nebuvo realizuotas dėl taikomų skirtingų metodologijų

1972 m. Paryžiaus sutarties programa: bendra Bendrijos pramonės bazė, konkurenciją skatinanti bendra PP - pasikeitimai minimalūs

1988 m. – Kopenhagos sutartis: skirta saugoti pramonės sektorius nuo užsienio konkurencijos ir skatinti pažangius pramonės technologijų sektorius, kuriuose dominavo JAV ir Japonijos įmonės


20

1986 m. Suvestinis Europos Aktas: mokslas ir technologinis vystymasis, veiksmų programa SVV (mažiau nei 250 dirbančiųjų), siekiant didesnio kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp EB įmonių

1970 m. pradėtas svarstyti ir 1989 m. priimtas Europos įmonės įstatymas

Europos Ekonominių interesų grupė (EEIG – bendradarbiavimas bendrose veiklose tokiose kaip mokslas, vystymasis, gamyba, pardavimai

Mastrichto sutartis (PP apibrėžimas), 1992 m. Bendrosios rinkos kūrimas:

1.Didinti ES pramonės konkurencingumą

2.Skatinti mokslo ir technologijų vystymą


21

Orientuota į rinką ir konkurenciją

Pagrindiniai bendrosios PP tikslai:

1.Greitinti struktūrinius pokyčius

2.Skatinti ir užtikrinti palankią aplinką smulkių ir vidutinių vienetų iniciatyvai ir vystymuisi

3.Skatinti įmonių kooperaciją tarp šalių

4.Puoselėti inovacijų, mokslo, technologinio vystymosi geresnį įsisavinimą


22

Pramonė, mokslas ir technologijos veikia efektyviau: seminarai, konferencijos, mokslas, analizė

Inovacijų programa (Socialinis fondas SF, Europos investicijų fondas EIF ir kt.) finansuoja Įmonių politiką:

1) kaip „rizikos kapitalo langas“ pradinėje veiklos stadijoje

2) kaip garantijų sistema rizikingiems sprendimams, siekiant padidinti paskolų galimybes ir mąstą

3) kaip finansinė parama, kuriant naujus tarptautinius susijungimus

Finansinė pagalba orientuota į įmones (SVV), kuriančias darbo vietas


23

2000 -2005 m. EK Direktoratą pramonei keičia Įmonių politikos Direktoratas, kurio pagrindiniai tikslai:

1. Skatinti kurti naujas, konkurencingas įmones pramonės srityje

2. Kasmetinės programos įmonėms

3. Skatinti antreprenerystę, stiprinti įmonių politiką

4. Inovacijų veiksmų planas

5. Techninis harmonizavimas

6. Aplinkos pokyčių integravimas į pramonės politiką (aplinkos vadyba, audito sistemos) – darnaus vystymosi koncepcija


24

ES pramonės politika: naujos kryptys

Pagrindinis ES Pramonės politikos tikslas – skatinti mokslą ir naujomis technologijomis besiremiančią pramonę:

1. Remti verslo, mokslo centrų ir universitetų bendradarbiavimą mokslo ir naujų technologijų kūrimo veikloje

2. Koordinuoti mokslo veiklą Bendrijoje ir tarp šalių narių


25

ES pramonės politika: naujos kryptys:

SVV kategorijos

Įmonės Dirbančiųjų

skaičius

Apyvarta

MĮ < 10 < 1 mln. Eurų

SĮ < 50 < 9 mln. Eurų

< 10 mln. Eurų

VĮ <250 < 50 mln. Eurų

<43 mln. Eurų


26

ES pramonės politika: naujos kryptys:

SVV ES ir Lietuvoje, proc.

ES Lietuvoje

MĮ 93 79,9

SĮ 6 15,9

VĮ 1 3,7

DidĮ 0,2 0,5


27

Pagrindiniai ES konkurencijos politikos reikalavimai yra EB sutarties 81-89 straipsniuose:

81-86 straipsniai – strateginiai susitarimai tarp įmonių:

87-89 straipsniai – valstybės pagalba

11 tema. Europos konkurencijos, prekybos ir transporto politika

81 straipsnis – Antikartelio taisyklės

82 straipsnis – Monopolijos taisyklės

83-86 straipsniai – konkurencijos politikos

įgyvendinimas

28

Antikartelio taisyklės (81 straipsnis) –

draudžiami atvejai, trukdantys ribojantys ir iškreipiantys konkurenciją

draudžiami atvejai, kai įmonės patvirtina išorinius ar vidinius susitarimus, nustatančius kainas, paskirstančius rinkas ar ribojančius gamybą


Susitarimais siekiama:

• išlaikyti rinkos stabilumą

• apsaugoti rinkos dalį

• įtvirtinti konkurencinius pranašumus tarp savų ir užsienio įmonių

29

susitarimų draudimai:

• kainų ir rinkos dalies nustatymas

• gamybos, rinkų, technologijų vystymo ar investicijų kontrolė

• diskriminacija

• kolektyvinis boikotas, perkant vieną prekę/paslaugą

• vertimas įsigyti papildomų prekių/paslaugų


išimtys:

įmonėms leidžiama priimti koordinuojančius sprendimus,

• didinti efektyvumą

• gerinti produktų gamybą/paskirstymą

• plėtoti ekonomikos ar technologijų pažangą

užtikrinančius vartotojams gerovės didėjimą

įmonėms leidžiama priimti koordinuojančius sprendimus, skatinančius:

30

Monopolijos taisyklės (82 straipsnis) – įmonėms draudžiama piktnaudžiauti dominavimu rinkoje, t.y. beatodairiškai naudotis įmonių pardavimo užimama rinkos dalimi:


• Piktnaudžiavimas – tradicinė monopolijų elgsena, kai gamyba mažinama, kad išliktų aukštesnės kainos

• Vyraujanti padėtis reiškia koncentraciją/monopolijų galią, kuri leidžia įmonei savo veikla paveikti rinkos rezultatus

• Vyraujanti padėtis yra draudžiama

• Galimos išimtys – susitarimų tarp įmonių formos, kurios naudingos vartotojams, gerina gamybą/paskirstymą/technikos pažangą, netrukdo konkurencijai arba koncentruojamasi Bendrijos tikslais

31

Monopolijos taisyklės (tęsinys)


Komisija gali kontroliuoti:

• Susiliejimus ir įsigijimus tik esant vyraujančiai padėčiai, jei susiliejimas įvyko

• Susijungimus, kai kiekviena įmonė turi 2/3 bendrosios apyvartos vienoje šalyje

• Jei įmonė veiklos kasmetinė apyvarta >100 mln. eurų, ji veikia EB ir už ES ribų, ir tai trikdo konkurenciją ES bendrojoje rinkoje

• Jei susijungimai neatitinka konkurencinės politikos reikalavimų (kasmetinė apyvarta viršija 2,5 mlrd. eurų)

32

1989 m. Europos susiliejimų kontrolės reglamentas


• Pradėjo galioti 1990 m., 1997 m. buvo peržiūrėtas, taisytas

Reglamentas suteikė teisę Komisijai kontroliuoti ir riboti susiliejimus, jei:

• Įmonių, įtrauktų į susiliejimus, pasaulinė apyvarta >2,5 mlrd. eurų

• Kiekvienos iš 3 susiliejančių šalių kombinuota apyvarta >100 mln. eurų

• Kiekvienos iš 3 susiliejančių šalių 2 suinteresuotų įmonių apyvarta >25 mln. eurų

• Suminė 2 rinkos dalyvių apyvarta EB >100 mln. eurų

33

Konkurencijos politikos įgyvendinimas

(83 - 86 straipsniai)


• Nacionaliniai teismai seka konkurencijos taisyklių laikymąsi

• Komisija nustato iškreipimus/baudas (iki 10% įmonės apyvartos pasaulyje)

• Komisija gali keisti susitarimus, jei jie turi įtaką prekybai tarp šalių

• Nacionalinių šalių vietinė valdžia kontroliuoja susitarimus svarbius nacionalinėms rinkoms (antikonkurencinės veiklos atveju Komisija bendradarbiauja su vietine valdžia)

• Komisijos sprendimus priima/atmeta/keičia baudas Teisingumo Teismas

34

Valstybės pagalba (87-89 straipsniai) -


bet kokia nacionalinių šalių pagalba, iškreipianti konkurenciją, veikia prekybą ES ir yra nesuderinama su bendrosios rinkos reikalavimais

Valstybės pagalbos formos:

• Tiesioginės subsidijos

• Muitų išimtys

• Pirmenybinės palūkanų normos

• Garantijos/paskolos pagerintomis sąlygomis

• Pirmenybinės diskonto normos

• Dividendų garantijos

• Kt. fiskalinės/valstybės garantijos

Galimos išimtys, kai Komisija leidžia teikti valstybės pagalbą - kai tai suderinama su konkurencine politika

35

ES konkurencijos politikai būdinga (nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio):


• Aktyvi susiliejimų kontrolė, įvesta 1990 m. kaip susijungimų kontrolės įstatymas

• Komisija taiko konkurencijos politiką kaip rinkų liberalizavimo priemonę (nuo XX a. 9 dešimtmečio pabaigos) (Komisija atleidžia visuomenei reikalingos prekės/paslaugos gamintoją-monopolistą nuo ES konkurencinės politikos tam, kad visuomenė lengviau gautų prekę)

• Komisija privalo vengti antikonkurencijos iškreipimų, subsidijuojant nacionalines įmones

36


ES konkurencijos politikoje nėra laisvos, bet yra garbinga konkurencija, t. y. labai svarbus naudos tarp gamintojo/vartotojo pasiskirstymas, todėl konkurencijos reguliavimas kartais turi būti ir individualus

Išskiriami 4 pagrindiniai galimos susijungimų naudos rodikliai:

• paklausos augimas (nauda ↓)

• importo įsiskverbimo į rinką laipsnis (nauda ↓)

• masto ekonomijos galimybė (nauda ↑)

• susiliejančių įmonių pažangių technologijų naudojimo lygis (nauda ↑)

37


Pramonės šakų klasifikavimas, atsižvelgiant į

susiliejimų reguliavimą Konkurencijos

mažėjimo pavojus

Nežymūs Galimi

efektyvumo

laimėjimai

Svarbus

Nežymus

1grupė: pramonės šakos,kur

susijungimai apsprendžia ma-

žą ar 0 efektyvumo padidėji-

mo laimėjimą ir yra rizika dėl

sumažėjusios konkurencijos

4 grupė: pramonės šakos,

kur susijungimai apsprendžia

efektyvumo laimėjimo

galimybes, bet yra rizika dėl

konkurencijos mažėjimo

3 grupė: pramonės šakos,

kur susijungimai apsprendžia

efektyvumo laimėjimo

galimybes ir nėra rizikos dėl


2 grupė: pramonės šakos, kur

susijungimai apsprendžia

mažą ar nulinį efektyvumo

padidėjimo laimėjimą ir yra

nedidelė rizika dėl


Dideli

38

Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje):


1. EB rinka padidino konkurenciją, ↑ efektyvumo laimėjimai, vartotojams ↓ kainos, ↑ produktų įvairovė:

neefektyvios įmonės paliko rinką, vyko restruktūrizacija

augo prekyba, ↑ konkurencija tarp nacionalinių įmonių

konkurencijos intensyvumas buvo panašus periferijos ir įtakingiausiose šalyse

39


tęsinys


2. Pramonės restruktūrizaciją lėmė didėjanti konkurencija ir efektyvumo didinimo galimybės:

kuriant EB buvo didžiausia susiliejimų/įsigijimų banga

vyko susiliejimai/įsigijimai vietiniu ir ES šalių lygiu

3. Įmonės pramonės šakos, kurias ypač veikė Europos bendroji rinka ir kurios galėjo realizuoti mąsto ekonomiją, mažino darbuotojų skaičių:

visose šalyse narėse vidutinis įmonės darbuotojų skaičius ↓, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją

40


tęsinys


2. Susiliejimai – įsigijimai ES 1986 – 95 metais

Metai

Nacionaliniai EB Tarpt.EB in. Tarpt. EB

obj. Viso:

Skaič % Skaič % Skaič % Skaič % Skaič

1986

1989

1992

1995

1308

4344

3792

3492

69,5

63,0

65,3

59,4

162

1330

968

989

8,6

19,3

16,7

16,8

316

698

476

706

16,8

10,1

8,2

12,0

96

523

573

693

5,1

7,6

9,8

11,8

1882

6895

5809

5880

41



4. ↑ įmonių ir pramonės šakų koncentracija:

didėjantis importo įsiskverbimas ir įmonių/gamybos sričių restruktūrizacija skatino įmonių ir pramonės šakų koncentraciją

ypač teigiami efektai buvo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai imliose pramonės šakose

5. Produktyvumui didelę įtaką turėjo rinkos struktūros kūrimas ir konkurencijos didėjimas:

produktyvumas ↑ tuose sektoriuose, kuriuos labiausiai veikė Europos bendroji rinka

sukūrus šią rinką, tie sektoriai keitė kitus sektorius, kurių produktyvumas irgi ↑

42

Konkurencijos didėjimo ES pasekmės (XX a. 10 dešimtmetyje) tęsinys


Pramonės šakų koncentracijos ir įmonių dydžio pokyčiai,

procentais

Rodikliai

Keturių didžiausių

firmų lygis ES

Nacionali-

niai pokyčiai

Dydžio augimas

Firmų

nac.

lygyje

Pramo-

nės šakų 1987 1993

poky

tis 1986-1992

Įprastos pramonės šakos

Pažangių technologijų

pramonės šakos

M/T imlios

pramonės šakos

Pažangios, M/T

Intensyvios pramonės š.

Vidutiniškai

13,2

22,3

32,9

30,1

20,5

14,4

23,6

38,9

32,4

22,8

1,2

1,2

6,0

2,3

2,3

-0,3

1,3

-1,9

1,3

-0,1

10,4

40,0

-0,9

18,2

16,0

24,6

13,6

20,4

43

ES prekybos politika:

ES prekyba didžiausia pasaulyje

Iš ES šalių daugiausia pasaulyje prekiauja Vokietija, JK ir Prancūzija

Didžiausią ES eksporto dalį sudaro eksportas tarp ES šalių narių

ES importo/eksporto struktūra yra panaši

80% ES eksporto sudaro pagaminti produktai, t. sk., pusė jų yra įrengimai ir transporto priemonės

Didžioji ES importo dalis – gatavi produktai


44


Laisvoji

prekyba ES

Muitų

sąjunga

Laisvos prekybos

erdvė

Sumažintas

BM

BM

GATT / PPO principai => Laisva Prekyba

Narystė

ES

Partnerystės

susitarimai

Bendradarbiavimo

susitarimai

Bendra prioritetų

sistema

Bendra prekybos

politika

ES prioritetai prekyboje

45

ES prioritetai prekyboje

narystė ES (piramidės viršuje parodyti laisvos prekybos

santykiai ES viduje tarp šalių narių)

partnerystės susitarimai (būsimos partnerystės

susitarimai pasirašomi su šalimis, kurios ateityje gali tapti ES dalimi)

bendradarbiavimo susitarimai (pasirašomi laisvos

prekybos erdvės susitarimai, pvz., su Norvegija ir kt.)

bendroji preferencijų sistema (prekiaujant su

besivystančiomis [t.y. neturtingomis] šalimis taikomas sumažintas ar net nulinis bendrasis muitas)

bendra prekybos politika (prekiaujant taikomas

benrasis muitas; tai sudaro trečdalį ES išorės prekybos; tokią politiką ES taiko 9 pasaulio šalims)


46

ES išorės prekybos politika pasižymi protekcionizmo elementais:

Importo mokesčiai

Eksporto subsidijos

Savanoriški eksporto ribojimai

Dempingo kontrolė


47

ES prekybos politikos įtaka ↓ nuo pat

sukūrimo dėl tokių priežasčių:


ES plečiasi, daugėja šalių narių, tai didina ES vidaus ir išorės prekybą

ES yra patvirtinusi įvairius prekybos susitarimus, kurie sudaro geras sąlygas abipusei prekybai:

• EEE susitarimai su ELPA šalimis

• susitarimai su Rytų Europos šalimis

• Partnerystės sutartys su Euro Med-10 šalimis (Alžyru, Maroku, Tunisu, Egiptu, Jordanija, Libanu, Sirija, Izraeliu, Palestina, Turkija)

Mažinami muitai ir kiti apribojimai

48

ES transporto politika


1958 m. Romos sutartyje išskirtas transporto sektorius

Transporto reguliavimo priežastys:

• įmonės-monopolistės

• transporto išoriniai kaštai kartais viršija naudą (avarijos, gamtosauga, transporto įtaka žemdirbiams, gyvenimui, gamybai, užimtumui)

• saugumo problemos

• dažni karteliai, iškreipiantys konkurenciją

49

Vyriausybės vaidmuo transporto sistemoje


Vyriausybė investuoja į infrastruktūrą

Valstybinės įmonės teikia transporto paslaugas

Netiesiogiai veikia – subsidijuoja vežėjus, nustato mokesčius, priima įstatymus

Kontroliuoja kokybinius/kiekybinius rodiklius

Efektyviai paskirsto išteklius transporto sektoriuje

50

Reguliavimo priemonės


Kontroliuoja transporto paslaugų kokybę saugumo aspektu

• greičio ribos

• minimalūs standartai

• darbo sąlygos

• operatorių kvalifikacija

• užterštumas

• perkrovos

Kiekio kontrolė – atsižvelgiama į rinkos reikalavimus, suderinant paklausą su pasiūla

51

Bendrosios transporto politikos (BTP)


Esmė ta, kad transportas turi įtakos gamybai ir kitiems sektoriams

• Transportas tiesiogiai veikia konkurenciją

• Kuriant bendrąją rinką, Komisija liberalizavimą ir BTP diegė kartu (nepaisant šalių narių nacionalinių skirtumų buvo daug transporto paslaugų kokybės reikalavimų panašumų)

Svarbiausi BTP tikslai, numatyti Romos sutartyje:

• BTP tarptautinės taisyklės

• sąlygos, leidžiančios šalyje negyvenantiems vežėjams teikti transporto paslaugas EB

• transporto priemonių eksploatavimo saugumą garantuojantys reikalavimai ir kt.

52

1973 m. Komisija pateikė transporto veiklos programą


• Nuosekliai diegti rinkos ekonomikos principus

• Koordinuoti nacionalinių komercinių vežėjų mokesčius

• Suvienodinti nacionalinius principus geležinkelių transporte

• Suderinti socialinius įstatymus (darbo sąlygas, saugumą ir kt.)

• Koordinuoti bendrą transporto infrastruktūrą

53

1985 m. EK priėmė transporto politikos teisės aktą (200 punktų)

Ryškūs pokyčiai įvyko patvirtinus Suvestinį Europos aktą 1986 m.

EB transporto programa suskirstyta į 3 pagrindines sritis (infrastruktūros tinklų plėtra, rinkų liberalizavimas, saugos ir darbo sąlygų standartizavimas)

Infrastruktūros investicijos finansuojamos iš ERPF, siekiant mažinti nelygybę tarp regionų, ir iš 1993 m. sukurto Sanglaudos fondo, kurio pusė lėšų skiriama infrastruktūrai plėsti

Rinkų liberalizavimas: pervežėjai gali dirbti visoje EB, naikinamos nacionalinės ir konfliktinės taisyklės ir standartai


54

EK nustatė reikalavimus, įpareigojančius iki 2010 m. perpus sumažinti transporto taršą


• Privačių automobilių kuro taupymas

• Dorų ir veiksmingų transporto paslaugų kainų nustatymas

• EB vidaus geležinkelio transporto rinkos formavimas

• Priemonės, padedančios geriau panaudoti įvairų transportą žmonėms ir prekėms pervežti

55

EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (1):


• Sukurti transeuropinius tinklus saugiai keliauti po ES (mažės kelių transporto srautai ir didės geležinkelių ir vandens transporto srautai, ir pan.)

• Griežtinti gamtosaugos, teršalų kontrolės normas, mokesčius, didinti išlaidas moksliniams tyrimams transporto srityje, užtikrinti geresnį viešojo transporto naudojimą

• Didinti darbo saugumą, derinti kelių tiesimo standartus, įvesti ES technines inspekcijas, gerinti infrastruktūrą

56

EK nustatyti dabartiniai transporto politikos principai (2):


• Įvesti socialines garantijas, kvalifikacijos, transporto priemonių reikalavimus

• Liberalizuoti ir derinti rinką

• Panaikinti kai kuriuos transporto susitarimus, atsisakyti pasienio kontrolės, įvesti bendrus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis

Documents

Europos Sajungos Ekonomika